- Apie materialių daiktų esmę ir vėl apie tai, kad Dievas yra

- Dekartas pradeda penkta apmąstyma teigdamas, jog yra svarbu išsiaiškint

pirmiausia apie pačių dalykų idėjas prieš pradedant nagrinėti materialių daiktų
egzistavimo apskritai galimybę.
- Pasak Dekarto ,,mes turime aiškias ir tikslias tįsumo į ilgį, plotį, gylį bei
kitų tįsumo savybių idėjas"
- Svarbu paliest ir išsiaiškint, ką pats Dekartas turėjo omenyje vartodamas
terminą "aiškios idėjos" ir su kuo jos kontrastuojasi
- Nėra nieko ką galima paaiškinti lengviau kaip Dievą.
- Prieš pradedant tirti ar yra tokiu daiktu už manes as privalau pasiziureti i
ju idejas, kadangi turiu jas savo mintyse ir suzinoti kurios is ju tikslios o
kurios miglotos.
- %LOCAL_FILE%RDI0t0LZ_TU_0Yw_goHEYlQsYKcNBRLWPdciWUYRnWmIG_46ClTpj-
AGoFB8fISvtg1PKZqPIC4-uJ257KDJ4TlOG36SOviGNuQ7ugu-mJM7X2wjX3EMGglXEXVNPfSr.png
- Tiesa yra butis, ka cia Dekartas norejo pasakyti
- Visa kas tikra yra kazkas, kadangi tiesa - tai tas pats, kas ir būtis (204)
- Dekartas veliau teigia jog prote jis aptinka tam tikras idejas ir ju esmes kurias
ji zino kad nera isgalvojes ir kuriu esme visiskai nepriklauso nuo jo dvasios, t.y.
kad tai nenulemia jokiu budu koks pats dalykas yra is esmes vien paciu faktu, kad
apie ji yra mastoma kaip esanti kazkokiu del vienos ar kitos priezasties. Pvz: vien
mastymas apie sleni kaip is esmes turinti kalnus, t.y. kad si esminga salyga
nulemia pacio slenio egzistavima, nereiskia kad pats slenio esmes mastymas, kaip
esancio tokio su salyga kad jame aptinkami kalnai, nenulemia kad pasaulyje vien del
tokio mastymo veiksmo atsiranda sleniai su butent ta esme.
- Dar kitaip tarius, Dekartas siame apmastyme nori pasakyti, kad kad ir kiek
pakistu koks nors objektas, pvz vaskas, jo savybes visuomet isliks paciame vaske,
butent tisumas.
- Taip pat, kiekviena geometrine figura turi tikslias ir apibreztas savybes kuriu
niekaip negalima atsieti nuo figuros egzistavimo (pvz kad visu trikampiu suma = 180
laipsniu) ir kad sios savybes nepriklauso nuo mastymo (jos nera israstos) ir kad
jos nera gaunamos is jusliu.
- Dekarto nuomone, Dieva mastyti be tobulybes yra tas pats kaip trikampi mastyti be
salygos kad jo kampu suma sudaro 180 laipsniu arba tas pats kaip atsieti slenio
ideja nuo kalno idejos
- Isivaizduoti Dieva be tobulybes tas pats kaip Pegasa be sparnu
-
- a) geometrinės figūros turi apibrėžtas savybes, b) geometrinės figūros ir jų
savybės yra už jo proto ribų ir c) jis nesužinojo apie geometrines figūras iš
pojūčių. Jis daro išvadą, kad (a), nes nesvarbu, kaip pasikeistų trikampis, jis vis
tiek turės tam tikrų savybių (pavyzdžiui, visi vidiniai kampai sudaro 180
laipsnių). Jis daro išvadą, kad (b), nes nesvarbu, ar jis egzistuotų, ar ne,
trikampio vidiniai kampai vis tiek susidarytų, pavyzdžiui, 180 laipsnių. Jis daro
išvadą, kad (c), nes yra daugybė figūrų, kurias jis gali įsivaizduoti ir kurių nėra
gamtoje. Pavyzdžiui, gamtoje nerandama chiliagono (figūros, turinčios 1000
kraštinių). Be to, protas gali atrasti čiliagono savybes nesikonsultuodamas su
juslėmis. Dekartas žino, kad tai tiesa, nes aiškiai ir aiškiai suvokia šias
savybes.
-
- Galutinai, Dekarto argumenta galima pateikti pasiremiant trimis premisomis:
- Geometrinės figūros turi aiškiai apibrėžtas savybės, t.y. kad pvz kad ir kiek
pasikeistu trikampis, jo vidinių kampų suma visuomet bus 180 laipnsiu
- Geometrinės figūros ir jų savybės yra už proto ribų, nors jame jos yra randamos.
Arba kitaip tariant, nuo mąstančio subjekto nepriklauso ar trikampio kampu suma
visuomet bus 180, t.y. kad pats mąstymas šių sąvybių ir sąlygų neįgalina
- Galiausiai geometrinės savybės negalėjo ateiti iš juslių, kadangi yra daugelis
geometrinių formų kurių negalima rasti gamtoje. Nepaisant to, protas gali atrasti
šių geometrinių figūrų savybes anot Dekarto, be jokio reikalo pasinaudoti juslėmis.
-
- Viską kartu sudėjus jis šias premisas pritaiko įrodyti Dievo egzistavimą
ontologiniu argumentu. T.y. kad kadangi trikampiui aiškiai ir tikrai priklauso tos
esmingos savybės kurias jis aptinka prote, tai Dievo esminga savybė, būtent jo
egzistavimas, būtinai jam priklauso.
- Tačiau šiame ontologiniam argumente aiškiai aptinkama klaidinga mąstymo seka,
kuri priveda į mąstymą uždarame rate. Taip yra dėl to nes Dekartas įrodo Dievo
būvimą kaip sąlygojantį aiškius ir tikslius suvokimus apie pasaulį pasiremiant tais
pačiais suvokimais
-
- Galiausiai iškyla dar klausimas dėl antros premisos statuso, ta prasme ar
Dekartas čia laikosi Platoniško realizmo pozcijos, t.y. kad matematinės idėjos
egizstuoja nepriklausomai nuo mąstančio subjekto.