P L AT O N A S

„HIPIJAS
DIDESNYSIS“
VERONIKA MOCKIENĖ
ILONA VIDRIENĖ
Žodynas

Dialektika -
1. (gr. dialektike (techne) - disputo menas; sk. dijalektika):
dialèktika sf. (1) DŽ1. mokslas apie visuotinius gamtos, visuomenės ir
mąstymo raidos dėsnius: Materialistinė dialektika rš. Hegelio dialektika rš.
2. visu savo formų ir prieštaravimų įvairumu bei sudėtingumu pasireiškianti
raida: Istorijos dialèktika DŽ.
3. senovės Graikijoje - disputo menas, prieštaravimų pašnekovo
samprotavimuose atskleidimas kaip būdas tiesai rasti;
4. bendroji raidos teorija ir mąstymo metodas.

Empirinis -  -ė adj. (1) TrpŽ paremtas patyrimu.

 Platono estetika
• Jei estetika yra filosofinis meno ir grožio (arba šiandien „estetinės
vertės“) tyrimas, tada Platono estetika yra turtinga tema – galbūt net per
daug turtinga. Ryškus Platono dialogų bruožas, šiuo atveju yra tas, kad jis
daug laiko skiria tiek grožiui, tiek menui, tačiau su jais elgiasi priešingai,
prieštarauja ir vis grįžta prie pradinės minties. Menas, dažniausiai
atstovaja poeziją ir yra artimesnis didžiausiam blogiui nei bet koks kitas
reiškinys, apie kurį kalba Platonas, o grožis yra artimas didžiausiam
gėriui.

• Platonas yra geriau apibūdinamas kaip tyrinėjantis estetiką, siekiantis

atrasti ir suprasti subjekto žodyną ir problemas.

• Bet dėl ​tos pačios priežasties jie yra išskirtinėje vietoje stebėdami
estetikos estetiką: grožis, imitacija, įkvėpimas.
Dialogo dalyviai

Sokratas Hipijas
 Platono teorijos atsispindinčios šiame
dialoge:
• Platono idėjų teorija – tai teorija, kuria geriausiai galėtume apibūdinti Platoną, kadangi tai buvo jo filosofinės
sistemos centras, aplink kurį buvo statomas jo visas pasaulio suvokimas. Platonas, šia savo teorija, teigia , jog be
mūsų materialaus , juslinio pasaulio, egzistuoja dar ir idėjų pasaulis , kuris savo ruožtu atspindi tam tikrą daiktų klasę,
mūsų fiziniame pasaulyje. Šios idėjos tobulumas, pati daiktų esencija, tai yra lyg sąvoka, kuri aprašo tai, kuo šie
daiktai turi būti. Idėjos nepriklauso nuo fizinio pasaulio, jos yra amžinos ir pasitarnauja kaip pavyzdys mūsų
pasauliui, kuris yra tik šešėlis.

• Racionalaus tyrimo būdas – kadangi Platonas, didžiąją dalį savo gyvenimo, savo mintis ir filosofijas kreipė į idealųjį
pasaulį, matydamas jame tobulesnį ir geresnį pasaulį, tai visai natūralu, kad jis nebevertino empirinio, juslėmis ir
patyrimais grįsto gyvenimo. Jam šis pasaulis nebuvo tikras, jis jį lygino su šešėliais, kurios palieka daiktai, iš kurių
mes nieko negalime spręsti, apie tuos pačius daiktus. Platono tyrimas buvo pagrįstas mąstymu, nes jis buvo įsitikinęs,
kad tik proto dėka, yra įmanoma prisiartinti prie „idėjų“- tobulojo pasaulio. Jo naudotas tyrimo būdas buvo dialektika,
samprotavimais ir logika pagrįstas minties procesas, leidžiantis žiūrėti į pasaulį ne per vaizdinius, bet per teiginius ir
jų tarpusavio ryšius.
Trumpa bendra analizė

• Šiame kūrinyje yra pristatomas dialogas tarp Sokrato ir Hipijo – vieno iš sofistų, atvažiavusio
aplankyti Atėnų ir pasakyti čia savo didingą ir pamokančią kalbą. Šio, Sokrato inicijuoto, pokalbio
metu yra svarstomas grožio klausimas, tiksliau bandoma surasti atsakymą į klausimą - „Kas yra
grožis?“. Šis turiningas ir įtraukiantis pokalbis, kuriame galime surasti užuominų į Platoniškąjį
idealizmą, ir priešpriešos tarp empirinio ir racionalaus tyrimo būdų, tarp materialaus ir
nematerialaus grožio vertinimo, sukelia daugybę jausmų ir apmąstymų.
Ilgą laiką mokslininkai šį Hipijo Didesniojo veikalą traktavo kaip vieną iš anktyvųjų kūrinių. Šiandien
dauguma visgi mano, kad Platonas parašė jį vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu.

Šis dialogas vyksta tarp Sokrato ir įžymiojo sofisto Hipijo. Platonas šiame kūrinyje per pokalbį su
Sokratu, Hipiją vaizduoja, kaip tikrą pagyrūną, kuris dėl savo siauro ir pasipūtėliško požiūrio negeba
atskleisti grožio esmės. Kyla tokie klausimai, kaip ar tikrai:
Graži jauna mergaitė yra grožis?
O gražus puodas ar yra tikras grožis?
Ar grožis yra tik dėl grožio?
Ar viskas kas pritinka prie kito iškart tampa gražu?
Nepaisant savo neapibrėžtumo, Hipijus Didesnysis atspindi grožio vaizdą, rastą kituose Platono
dialoguose:

1.Grožis elgiasi taip, kaip elgiasi pagrindinės platoniškos formos. Joje yra tikrovė, kurią
formų turi ir kuri yra žinoma per tą pačią dialektiką, kuri parodo kitas formas. Sokratas nori, kad
Hipijus paaiškintų savybę, kuri yra žinoma, kai yra žinomi kokie nors grožio pavyzdžiai (grožio
esmė), visų grožio įvykių priežastis, o tiksliau - ne grožio atsiradimo, bet jo tikrosios būties
priežastį.

2.Grožis nėra tik forma ar daiktas. Tai glaudžiai siejasi su gėriu , nors Sokratas teigia, kad,
abu dalykai yra skirtingi . Todėl tai yra tam tikro statuso forma, viršijanti kitų formų statusą.
Kas yra grožis? Grožis yra graži mergina.

Grožis yra auksas.

Grožis yra būti turtingu ir

gerbiamu.
1. Grožis yra graži mergina.

Sokratas teigė, kad graži mergina negali būti pats grožis, kaip ir grožis negali būti nei
dievų apdainuota kumelė, nei gražus puodas, ar arfa. Samprotaudamas Sokratas
teigė, kad visi gražūs daiktai gali prarasti savo gražumą, jeigu jie palyginami su
kažkuo daug gražesniu. Pavyzdžiui, gražus puodas palygintas su gražia mergina,
pasirodys bjaurus, o taip pat ir graži mergina palyginus su dievais taps bjauri. Jis
pamini, kad gal grožis yra idėja , kuri prisijungusi prie bet kokio daikto, padaro ji
gražiu.
2. Grožis yra auksas.

Šią Hipijo sampratą jis kritikuoja klausdamas jo ar Feidijas, kuris buvo didis skulptorius yra
blogas menininkas, mat jo Atėnės skulptūra padaryta iš dramblio kaulo, o ne aukso? Hipijas atsako,
kad dramblio kaulas ir net akmuo, iš kurių padarytos jos akys yra gražu. Po šio samprotavimo,
Sokratas jam primena, kad jie kartu bando surasti atsakymą į klausimą, kas yra absoliutus grožis,
kris pasirodytų visiems ir visada gražu, atsakydamas:

3. Grožis yra būti turtingu ir gerbiamu, sulaukti senatvės, palaidoti tėvus ir būti palaidotam vaikų.
Hipijas dar prideda, kad tai buvo ir bus gražu, į ką Sokratas atsako klausdamas – Ar ir Achilui
gražu būtų palaidotam tėvų. Šiuo klausimu ryškiai rodydamas Hipijo teiginių prieštaravimus.
 Sokrato siūlomos 4 sampratos
1. Grožis yra kas pritinka.
Sokratas, toje dalyje, kur yra sprendžiamas aukso kaip grožio aukso klausimas, įveda savo sampratą
apie grožį, kuri sako, kad daiktas kuris patinka yra gražus. Jis duoda pavyzdį sakydamas, jog
šaukštas padarytas iš figmedžio daug labiau pritinka viralui maišyti, nei auksinis šaukštas, mat tas
gali sudaužyti puodą.
2. Grožis yra tai, kas pajėgu. Čia jis duoda pavyzdį, sakydamas, kad matančios akys gražesnės nei
aklo žmogaus akis; ir tai kas pravartu, pavyzdžiui: laivai, indai, įrankiai; jeigu yra pravartu yra
gražu. Bet taip pat pajėgti galima ir blogus dalykus, o juk to negalima, pavadinti gražiu, tęsia
sakydamas, kad gražus tas pajėgumas, kuris padaro, kažką gero ir pavadina naudingumu.

3. Grožis yra tai kas naudinga.

4. Grožis yra malonumas gaunamas iš klausymo ir žiūrėjimo.

Sokratas po ilgų samprotavimų padaro išvadą, jog malonumai pasiekiami per klausimą arba
žiūrėjimą yra grožis.
Grožio samprata nevienareikšmė ir kad į ją galima žvelgti , kiek kitaip, o
tiksliau ją dalinant .

„Klausiu tavęs, – sako Sokratas Hipiui, – apie patį

gražiausią, kuris daro gražų viską, ką paliečia:
akmenį ir medį, ir žmogų, ir dievybę, ir kiekvieną
poelgį, ir visas žinias“ Platonas. Hipijas Didesnysis,
291 m. . Tikrai gražus „niekada, niekur ir niekas
negalėjo atrodyti bjaurus“.
• Niekas savaime nėra gražu , nei bjauru, bet gražu, jei
daroma gražiai, ir bjauru – jei bjauriai.

• Nuo gražių veiksmų pereisime prie gražių minčių, nuo

gražių minčių prie gražių darbų.