TURINYS VADAS.......................................................................................................................................3 1. TIESOS SAMPRATA ANTIKOJE......................................................................................4 1.1.Pagal Protagor.......................................................................................................................4 1.2.Pagal Piron.............................................................................................................................4 1.3.Pagal Platon...........................................................................................................................5 2. TIESOS SAMPRATA VIDURAMIAIS.............................................................................6 2.1.

Pagal Klemens Aleksandriet...............................................................................................6 2.2. Pagal Aurelij Augustin.......................................................................................................6 2.3. Pagal Tom Akviniet.............................................................................................................6 2.4. Pagal Roder Bekon............................................................................................................7 3. TIESOS SAMPRATA RENESANSO EPOCHOJE............................................................8 3.1. Pagal Nikolaj Kuzaniet.......................................................................................................8 3.2. Pagal F. Bekon......................................................................................................................8 3.3. Pagal Benedikt Spinoz........................................................................................................9 3.4. Pagal Gotfryd Vilhelm Leibnic.........................................................................................9 3.5. Pagal Viljam Deims..........................................................................................................9 3.6. Pagal Bertran Rasel...........................................................................................................10 4. TIESOS SAMPRATA PAGAL LIETUVI FILOSOFUS...............................................11 4.1. Pagal Kazimier Narbut ....................................................................................................11 4.2. Pagal Juoz Girni...............................................................................................................12 4.3. Pagal Vosyli Sezeman......................................................................................................13 5. APIBENDRINIMAS.............................................................................................................15 LITERATRA..........................................................................................................................16

VADAS Paindami mes gauname ini, kurios nuolat gausja ir kinta. O kadangi vienas inias nuolat keiia kitos, todl ikyla klausimas, ar mstymo rezultatai atitinka tai, kas yra paioje tikrovje, ir kiek galima pasitikti dabartinmis mokslo iniomis, t.y. kiek tose iniose yra tiesos? Juk visai manoma, kad tai, k laikome tiesa i tikro nra tiesa, o tik tam tikra vis priimta nuostata, idja, pan. Ir i viso, kas yra tiesa ir kur ji egzistuoja - tikrovje ar mogaus galvoje? Danai tai bna problematikas klausimas. I vienos puss, tiesa turt bti kakas, kas nepriklauso mogui, nepajudinama, stabilu. Kita vertus, neginijama, kad pasaul pasta mogus. Vadinasi, tiesa negali bti daiktas, nes ji priklauso idj sferai (taip pat kaip meil, Dievas, tt.). Tiesa gimsta, egzistuoja ne kur kitur, o mogaus galvoje. Bet ne visos mogaus galvoje atsirandanios idjos yra tiesos. O kas jei tiesa tra tik ms pai susikurtas pasaulio vaizdas? Todl ir kyla klausimas, ar ms teigini turinys gali turti toki reikm, kuri nepriklausyt nuo ms pai, bet priklausyt nuo tikrovs. Kitaip tariant, ar mokslo inios turi objektyv turin, kuris nepriklauso nuo pastaniojo subjekto. O gal mokslinis pasaulio vaizdas yra tik ms subjektyvi igyvenim apraymai, gal mogus tik sukasi savo smons sferoje, i kurios nra perjimo tikrov? Filosofai ikelia nemaa argument, kuriais neigiamas tikrovs painumas. Pavyzdiui, sakoma, kad nra objektyvaus kriterijaus ms inioms patikrinti. Logika galinti padti surasti tik teorijos prietaravimus, bet ne teorijos teisingum. O faktins prielaidos, kuriomis remiasi mokslo teorijos, nra pastovios. Tai klausimas - ar gali bti ms iniose, moksliniame pasaulio vaizde toks turinys, kuris nepriklausyt nei nuo mogaus, nei nuo monijos. Ar gali teiginiai, mokslins teorijos savo turinyje ireikti tikrov absoliuiai, ar tik santykinai. Filosofijos istorijoje buvo daug pastang atsakyti tiesos problemos klausim. Susiformavo vairios tiesos koncepcijos. Apvelgsime keli filosof apmstymus, tiesos sampratas.

1. TIESOS SAMPRATA ANTIKOJE 1.1. Pagal Protagor Vienas ymiausi sofist Protagoras yra pirmasis senovs graik mstytojas ireiks poir, kad mons tikrov pasta tik savo interes ir galimybi ribose, kad painimas neatsiejamas nuo j kasdienini praktini poreiki. Tai galima pagrsti kad ir ilgai (net iki Koperniko revoliucins teorijos apie emes form, padt sauls atvilgiu, pan.) egzistavusia tiesa, kad em yra plokia ir yra visatos vidurys. Juk mons nukeliaudavo tik trumpus atstumus jra ar sausuma ir negaljo praktikai sitikinti, kad em i tikro nra plokia. Daiktai egzistuoja tiek, kiek atskiri mons juos suvokia, patiria, k nors apie juos pasako. Jeigu viskas nepaliaujamai keiiasi ir egzistuoja tik tai k patiriame tiesiogiai, tikrov yra tokia, kokia mums atrodo. Kad painimo procese mons savo pojiais ir protu tik atspindi daikt savybes. Todl, jeigu atskir moni spdiai apie tikrov yra prietaringi, prietaringa yra ir pati tikrov. J galima painti labai nedaug, ir nra nieko objektyvaus, visiems monms vienodai teisingo. Kadangi tikra tik tai, k mons tiesiogiai jutimikai suvokia, o tokie suvokimai danai esti skirtingi, netgi prietaringi (arabo, gyvenanio dykumoje, saul nediugina, o eskimui saul Dievo dovana), vadinasi, gali bti vienodai teisingi du visikai skirtingi teiginiai. Tiesa visada yra tik pavieni individ ar moni grupi subjektyvios nuomons iraikos bei tvirtinimai. mons ino tik savo spdius ir poreikius, jie ino tai, kas naudinga, o ne tai, kas teisinga. Todl nra toki argument, kuriais galtume rodyti, kad vienas teiginys teisingesnis u kit. Teisingesnis bus tik tasteiginys kuris naudingesnis. 1.2.Pagal Piron Vienas i senovs graik skepticizmo pradinink Pironas teig, jog jei tiesa ir yra, tai

mogui ji nepasiekiama. Daiktai yra tokie, kokie atrodo, kokius juos padaro moni nuomons, norai, nuotaikos, paproiai. Dl to kiekvienas daiktas, kiekvienas poelgis bus ir geras ir blogas, ir graus ir bjaurus, ir teisus ir neteisus. Kalbant apie kiekvien daikt galima k nors teigti ir kartu neigti, bet kuris sprendimas nra teisingesnis u jam prieing sprendim. Tikrov yra nepastama, dl to lieka vienintel imintinga ieitis - susilaikyti nuo bet kuri teigiam ar neigiam sprendim apie daiktus. Tikrovs atvilgiu reikia laikytis visikai abejingai, isivaduoti i trokim ir aistr, visur ir visada ilaikyti dvasios ramyb, t.y. pasiekti bsen, teikiani mogui laim. 1.3.Pagal Platon Vienas ymiausi Antikos mstytoj Platonas, nagrindamas tiesos ir vertybs klausimus, niekur grieiau neskiria tiesos, kaip teorinio painimo rezultato, nuo vertybs, kaip praktinio elgesio prielaidos, o jei ir mgina tai daryti, tai tik tam, kad vliau vl jas sujungt. Tiesa, kuri neatitinka realybs, o pati siekia bti jos matas, jos norma, - tokia tiesa yra idealas, o tikslas, kuriam trksta smons, gali bti atsektas tik i paties dalyko objektyvios eigos, - toks tikslas yra to dalyko prigimtis, jo tiesa. Teorinis pasaulio painimas turi realizuoti ir praktin mogaus gyvenimo paskirt, atskleisti ir ikelti ne tik ties, bet ir mogaus gyvenimo vertybes. Teorinis pasaulio painimas kuris yra vertybi realizavimasis moguje, kartu yra kupinas vidinio dramatizmo ir valios tempimo, nes tiesa yra organikai susijusi su dorybe bei teisingumu ir yra pasiekiama tik veikiant visa tai, kas paiame moguje yra netikra ir nevertinga. mogaus gyvenimo vertybs, kaip ir tiesa, yra objektyvaus pasaulio charakteristika. Platonas tvirtino, kad kai kurias tiesas mogus ino i karto, iki painimo. Anot mstytojo, tai turt bti tiesos atsinetos i praeit gyvenim ar idj pasaulio. Toki ties yra daug. Jos tarsi snaudia mogaus prote ir laukia kol bus paadintos, o daiktai, panas idjas, anot mstytojo, galt mogui tas tiesas priminti. inojimas pasiekiamas ne lengvai ir ne i karto. Jis reikalauja didels tampos ir pasiruoimo, darbo, pasiaukojimo, noro.

2. TIESOS SAMPRATA VIDURAMIAIS 2.1. Pagal Klemens Aleksandriet Viduramiais poiris ties filosofijoje pakito. Skirtingai nuo Antikos ia yra jauiama labai stipri religijos, o btent Krikionybs taka. ymus to laikotarpio filosofas Klemensas Aleksandrietis teig, kad filosofija usiimindama tiesos iekojimu, padeda suprasti ties. Ne ji viena yra supratimo prieastis, bet kartu su kitomis prieastimis, kaip j pagalbinink, todl galbt geriau j vadinti bendra veikianija prieastimi. Tiesa nors ir yra viena, taiau yra daug bd, padedani jos iekoti. Vis dl to skmingai galima j surasti tik per Dievo sn. Tiesa yra kakas viena, bendra, nekintama, nepajudinama, taiau geometrijoje yra geometrin tiesa, muzikoje - muzikin, teisingoje filosofijoje bus graikikoji tiesa. Bet anot Klemenso Aleksandrieio, yra tik viena aukiausia ir nepasiekiama tiesa, btent ta, kurios moko Dievo snus. Galima siekti j suprasti, bet suprasti nemanoma tai yra vir mogaus proto suvokimo rib. 2.2. Pagal Aurelij Augustin Aurelijus Augustinas, dar vienas potristins filosofijos atstovas, teig, kad tiesa pastama ne tiriant objektyvj pasaul, bet gilinantis asmeninius subjektyvius igyvenimus. Tik savo dvasin pasaul, savo mintis pastame neabejotinai aikiai, tad norint painti ties, reikia gilintis save. Augustinas ireik mint, kad visokios inios yra abejotinos, iskyrus inojim to, kad a esu ir a mstau. Tiesos esanios aminos ir objektyvios, mons jas suino intuityviai, be jutimiko suvokimo. Taiau mogus nra pajgus pats suinoti ties (protas yra pasyvus), tai gali padaryti tik dievikasis apsireikimas mogaus smonje. Toji vidin viesa, kaip visokio painimo altinis ir kriterijus, yra malon, Dievo teikiama geriems

monms. Aukiausioji tiesa atsiveria tik tam, kas jos ieko visomis sielos galiomis, ne vien tik protu (ia vl gi nuoroda mald, atsidavim religijai, bei tarnavim Dievui). mogaus dvasiniame gyvenime svarbiausia es ne protas, bet valia, mogaus vert - ne tai, k jis ino, bet tai, ko jis nori ir ko siekia. 2.3. Pagal Tom Akviniet ymiausias Vakar Europos vidurami filosofas scholastas Tomas Akvinietis taip pat gilinosi tiesos painimo problem. Jis suformavo viena i inomiausi tiesos apibrim. Tiesa yra daikto ir intelekto atitikimas (veritas est adaequatio rei et intellectus). Jis teig, kad kiekvienas daiktas yra teisingas tiek, kiek turi jo prigimt atitinkani form. Tai rodo, kad intelektas, kadangi jis pasta, yra teisingas tiek, kiek paintj daikt turi panaumo, kuris yra jo forma, nes jis yra pastantis intelektas. Todl tiesa apibriama kaip panaumas tarp intelekto ir daikto. Taigi painti t panaum, reikia painti ties. Taiau tiesos jokiu bdu negalima painti pojiais. Anot mstytojo, tik intelektas gali painti savo panaum su daiktu, kur suvokia. Taiau ne ta prasme, kad jis pasta tam tikr, nedali svok. Kai sprendia apie daikt, kad is yra toks, tokia yra jo forma, kuri jis i to daikto gavo, - tik tada jis pasta ir teigia ties. Intelektas tai daro sugretindamas ir atskirdamas, nes kiekviename teiginyje jis arba suteikia kokiam nors daiktui, kur ymi subjektas, tam tikr form, ireikt predikatu, arba j atskiria. Tad kokio nors daikto jutimikas suvokimas yra teisingas arba intelektas yra teisingas, paindamas nedali svok, o ne todl, kad pasta ar teigia ties. Taigi tiesa gali slypti pojtyje ar intelekte, pastaniame tam tikr nedali svok, kaip tam tikrame teisingame daikte, taiau ne kaip pasta pastaniame, kaip kad yra tiesos nusakyme, nes intelekto tobulumas yra tiesa kaip kakas painta. Todl tiesa i tikrj slypi intelekte, kai jis gretina ar skiria, taiau jos nra intelekte, kuris pasta tam tikr nedali svok. 2.4. Pagal Roder Bekon Vidurami filosofas Roderis Bekonas, nagrindamas tiesos problem, pateik tokius samprotavimus: I tikrj yra keturios didiausios klitys, trukdanios painti ties. Tai yra menko ir pasitikjimo neverto autoriteto pavyzdys, nuolatinis protis, nenusimananios minios nuomon ir savo neimanymo prisidengimas tariama imintimi. mons apakinti i keturi klii tamsos, nejauia savo neimanymo ir uoliai j saugo bei gina, nes neranda vaist nuo jo. O blogiausia tai, kad mons patek giliausi paklydim tams, tariasi atsidr visikoje tiesos viesoje. Dl to visa kas teisingiausia, jie laiko melu, tai, kas geriausia - nieko vertu

dalyku, kas didingiausia - neturiniu nei svorio, nei verts, ir prieingai, auktina tai, kas ema ir niekinga, apak nemato iminties spindjimo ir atmeta tai, k labai lengvai galt gyti. Btina, kad i pat pradi bt suprastos, pasmerktos ir paalintos nuo protingo svarstymo kelio ios pratingos ir klastingos bet kokio blogio prieastys.

3. TIESOS SAMPRATA RENESANSO EPOCHOJE 3.1. Pagal Nikolaj Kuzaniet Po vidurami sek renesanso epocha, kuri nemaiau svarbi ios problemos filosofinje raidoje. Vokiei filosofas Nikolajus Kuzanietis, nagrindamas painimo problem, teig, kad mogaus protui nepasiekiama visa tiesa, nors ji ir egzistuoja objektyviai. Ribotas protas negali vien i panaumo visikai suvokti tikslios tiesos apie daiktus. Juk tiesa negali bti nei didesn, nei maesn: kiekvienu atveju ji yra nedaloma, ir tuo, kas nra tiesa, negalima jos tiksliai imatuoti, kaip ir apskritimo, kurio esm sudaro kakas nedaloma, negalima imatuoti ne apskritimu. Taigi ir protas, kuris nra tiesa, niekada nepasieks tiesos taip tiksliai, kad negalt jos pasiekti dar tiksliau - ir taip be galo. Taigi tobulumo pasiekti negalima, t.y. nemanoma pasiekti to galutinio tako, u kurio tolesnio tobuljimo nra, bet tobulti galima. Mes inome apie ties tik tai, kad btent tokios, kokia ji i tikrj objektyviai yra, mes negalime pasiekti. Ms protas santykiauja su tiesa, kaip galimyb su absoliuiu btinumu, kuris negali bti nei didesnis, nei maesnis negu yra. Gryna dalyk esm, kuri yra absoliuti tiesa, yra neprieinama, ir nors visi filosofai jos iekojo, bet niekas nesurado jos tokios, kokia ji yra. Kuo gilesnis bus ms mokytumas itame neinojime, tuo labiau mes priartjame prie tiesos. 3.2. Pagal F. Bekon Angl pragmatizmo atstovas ir valstybs veikjas F.Bekonas suformulavo princip inojimas jga. Jis inias pradeda traktuoti ne kaip tiksl dl tikslo, o kaip technini tiksl siekimo bd. Jis kaip ir kiti pragmatizmo atstovai teisingum sieja su teiginio naudingumu mogikajai veiklai ir tos veiklos praktiniu efektyvumu. Jis pateik savo samprotavimus apie ties. Tiesa, kuri i tikrj tik pati gali sprsti apie save, moko, kad tiesos iekojimas, kuris yra

meil jai arba praymas jos rankos, tiesos painimas, kuris yra jos buvimas, ir tikjimas tiesa, kuris yra mgavimasis ja, yra aukiausios mogaus prigimties gris. Melas nusipelno palankumo ne dl to, kad surasti ties sunku ir reikalauja i moni daug pastang, ir ne dl to, kad, kai tiesa surasta, ji sukausto moni mintis, bet dl natralios, nors ir ydingos, meils paiam melui. Taiau nra kitos ydos, kuri utraukt mogui toki gd, kaip melas ir klasta.

3.3. Pagal Benedikt Spinoz Nyderland filosofas Benediktas Spinoza teig, kad tai, k suvokiame tiksliai ir aikiai, yra tiesa. Mums bdingas sugebjimas atskirti ties nuo melo sukurtas i nuolat palaikomos Dievo, t. y. nepaprastos, teisingos ir visikai neapgaudinjanios esybs, malons. Tai, su kuo btinai turime sutikti, nes aikiai ir tiksliai suvokiame, btinai yra tiesa. Mes turime sugebjim nesutikti su tuo, kas neaiku ir abejotina, arba su tuo kas neivesta i pai patikimiausi pagrind, kaip kiekvienas pastebi savyje. Taigi, mes visuomet galime apsisaugoti, kad neklimptume klaidas ir niekada neapsigautume, jeigu tik tvirtai pasiryime neteigti nieko, ko nesuvokiame aikiai ir tiksliai arba kas nra ivesta i aiki ir tvirt pagrind. 3.4. Pagal Gotfryd Vilhelm Leibnic Vokiei filosofas Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas, koherentins (logins darnos) tiesos sampratos alininkas, band paaikinti, kuri idja yra teisinga, o kuri klaidinga, remdamasis logika. Teisinga ta idja, kurios svoka yra galima, klaidinga ta, kurios svoka apima prietaravim. Daikto galimyb pastame arba a prior, arba a pasteriori. A prior - tada, kai svok suskaidome j slygojanius duomenis, arba kitas slygas, kuri galimyb yra inoma, ir kai inome, kad joje nra nieko nesuderinamo, o a pasteriori daikto galimyb pastama tada, kai bandymu itiriama, kad daiktas i ties egzistuoja, nes tai, kas i ties egzistuoja, yra galima. 3.5. Pagal Viljam Deims Amerikiei filosofas Viljamas Deimsas taip pat nagrinjo tiesos painimo problem. is mstytojas rao, kad ileris ir Diujis pateikia pragmatik visuotins tiesos supratim. Tiesa

nereikia nieko, iskyrus tai, kad idjos tampa teisingomis tiek, kiek jos padeda mums patenkinamai susisiekti su kitomis ms patirties dalimis, susumuoti jas ir veikti konceptualini sutrumpinim pagalba, o ne stebti begalin atskir reikini sek. Tai yra instrumentinis poiris ties, poiris pagal kur ms idj teisingumas reikia j gebjim, gali funkcionuoti. Svarbu atkreipti ypating dmes sensias tiesas. Itikimyb joms svarbiausias, o daugeliu atvej ir vienintelis principas, kadangi labiausiai bdingas reikini tyrinjimo bdas, reikini toki nauj, kad jie reikalauja itiso ms iankstini nusistatym perirjimo gldi senj ties ignoravime arba eidinjime t, kurie jas giria. Nauja nuomon laikytina teisinga proporcingai laipsniui, kuriuo ji patenkina ms nor priimti nauj patirt senj sitikinimu tarp. Ji privalo rinktis senj ties ir aprpti nauj fakt. Ankstesns tiesos taip pat buvo pripaintos teisingomis dl subjektyvi prieasi. Jos irgi tarpininkavo dar ankstesnms tiesoms to, kas anuomet buvo naujas stebjimas. Grynai objektyvios tiesos, kurios nustatymu mogikasis pasitenkinimas, jungiantis ankstesnes patyrimo dalis su naujesnmis, nevaidint jokio vaidmens, - tokios tiesos niekur nerasime. Prieastys, dl kuri daiktus vadiname teisingais, kartu yra ir prieastys, dl kuri jie ir yra teisingi, nes bti teisingu reikia atlikti i junginio funkcij. V. Deimsas neigia galimyb painti objektyvij tikrov, o kartu ir tiesos objektyvum. Mstytojas ties sutapatino su nauda. Pagal j, teisinga yra tai, kas naudinga, todl kiekvienas savaip supranta ties. Pragmatikai kabinasi faktus ir konkretum, stebi ties, kaip ioje funkcionuoja atskirais atvejais, o po to apibendrina. Tiesa monms tampa vis ri, apibrt patirtyje funkcionuojani vertybi klass, vardu. Racionalistui ji - gryna abstrakcija, ir vien jau prie jos svarb visi turtume nusilenkti. Teisingos yra tos idjos, kurias mes galime sisavinti, pagrsti, patikrinti ir patvirtinti. Klaidingos yra tos, kuri atvilgiu mes ito padaryti negalime. Tiesa, trumpai tariant, yra tiktai tikslingas ms nueitas kelias. 3.6. Pagal Bertran Rasel Angl filosofas Bertranas Raselas, pateik savo tiesos ir netiesos apibdinim. Tiesa, anot jo, yra tikjimo savyb ir kaip ivestin tikjim ireikiani sakini grup.Tiesa ikyla kaip tam tikras tikjimo ir vieno ar daugiau skirting nuo tikjimo fakt santykis. Kai io santykio nra, tikjimas neteisingas. Teisingo tikjimo atveju yra faktas, su kuriuo ji turi tam tikr ry, neteisingo - tokio fakto nra. Apibendrins savo analizs rezultatus B. Raselas teig, kad kiekvienas tikjimas, kuris nra paprastas impulsas veiksmui, pagal prigimt yra pavaizdavimas, sujungtas pritarimo ir nepritarimo jausmu. Pritarimo atveju jis yra teisingas, jeigu yra faktas, tiek pat panaus pavaizdavim, kuriuo tikima, kiek prototipas panaus

vaizd; nepritarimo atveju jis yra neteisingas, jeigu tokio fakto nra. Tikjimas, kuris nra teisingas, vadinamas neteisingu.

4. TIESOS SAMPRATA PAGAL LIETUVI FILOSOFUS 4.1. Pagal Kazimier Narbut yms lietuvi filosofai taip pat gilinosi tiesos painimo problem. tai lietuvi mstytojas Kazimieras Narbutas teigia, kad yra vaizdinio arba teiginio atitikimas pat daikt, ir jis ireikiamas vaizdiniu arba teiginiu. O klaidingumas yra vaizdinio ar teiginio neatitikimas sivaizduojamo daikto. Be to, teisingas tas teiginys, kuris abu vaizdinius teisingai susieja arba atskiria. O apskritai turime inoti, kada teiginiai yra visada teisingi: 1) Kai kuriam nors daiktui priskiriame tai, kas i tikrj jam bdinga. Pvz. Kiekvienas mogus turi g. 2) Kai nuo daikto atskiriame tai, kas nuo jo visada atskirta. Pvz. Siela yra nemirtinga. 3) Kai apie daikt k nors teigiame beslygikai ir tai daiktui beslygikai bdinga: Kiekviena motina privalo mylti savo vaik. 4) Kai daiktui priskiriame su slyga tai, kas jam bdinga tik esant tai slygai: Kas neina u savo jausm pavadio, tas gerai daro ir sprendia. 5) Kai su tam tikru apribojimu atskiriame nuo daikto tai, kas tik esant apribojimui gali bti nuo jo atskirta: Nemokantis lenk kalbos nesugebs ja idstyti savo mini. 6) Kai apie daikt visuotinai ir be apribojimo teigiame tai, kas jam tam tikru poiriu bdinga: Kiekvienas ems padaras turi savo pradi ir gal. 7) Kai be jokio apribojimo teigiame tai, kas jam jokiu aspektu nra bdinga: Ties neturi pradios ir pabaigos. iems nurodytiems teiginiams kiekvienas prieingas teiginys yra klaidingas. Norint turti tikr tiesos ir klaidos atskyrimo taisykl, reikia kritikos, arba tiesos analizs taisykls, kuri yra ne kas kita kaip visuotin taisykl, kuria vadovaujantis galima neklystamai painti ties. O kad i taisykl bt gera ji turi bti visuotin, teisinga ir aiki.

Visuotinumo reikia tam, kad bt galima j taikyti kiekvienam nagrinjamam objektui, o teisingumo - kad is nagrinjimas bt patikimas pastant ties, aikumo - kad ja bt aikiai atskleidiama dalyko tiesa. Norint pasiekti ties reikia turti gryn prot, mokant ivengti klaid ir kurti teisingus vaizdinius, o taip pat reikia suprasti, arba egzaminuoti savo teiginius apie kok nors objekt. K. Narbutas teigia, kad panaiai kaip savo vaizdinius pastame vidiniu jutimu, taip ir teiginius reikia painti juos suprantant, o tai reikia tai k: pateikt teigin vl sau ikelti, iskaidyti j dalis ir kiekvien dal nagrinti atskirai, kad, ianalizavus vis teigin, suinotume jo r ir prigimt, kartu - nagrinto teiginio teisingum ar klaidingum. Tie poymiai ir savybs, kuriomis mstymas taikydamas teigin kritikai, arba tiesos analizs taisyklei, suino apie teiginio teisingum arba klaidingum, vadinamos poymiais, galinaniais painti ties arba klaidingum, taip pat prieastis, verianias sutikti arba nesutikti. Tiesos painimo atvilgiu sielos bsenos yra: tikrumas, netikrumas, abejojimas ir nuomon. Sutikimas, kylantis i piln prieasi, t.y. i painimo viso to, kas bdinga tiesai, vadinamas tikrumu. Sutikimas, kylantis i nepiln prieasi, bus netikrumas. Jei sutikimo ir nesutikimo prieastys yra lygios arba j visai nra, tai turime abejojim. Jei sutikimo prieastis didesn u nesutikimo prieast, tai mintis daugiau krypsta sutikim, ir tai vadinama nuomone, kuri tuo panaesn ties, kuo didesns sutikimo prieastys. Jei nesutikimo prieastys virija sutikimo prieast, tai mintis maiau krypsta sutikim, ir tai vadinama maiau ties panaia nuomone, o ji tuo maesn, kuo labiau nesutikimo prieastys virija sutikimo prieast. Tad remiantis tokiomis sielos bsenomis bei j pavadinimais, tokios pat ries yra ir teiginiai, kuriuos reikia skirti pagal tikrum: yra tikrumas, kur sukuria patys daiktai, kai juose pakankamai gldi prieasi ir todl yra aikios per juos pastamos tiesos, kitas tikrumas kyla i to, kiek protas sugeba painti daiktus. Anot K. Narbuto, teigini tikrumo ir akivaizdumo painimas vadinamas mokslu, ir jis yra tikrasis filosofinis painimas. Klaida, pasak mstytojo, yra neteisingas objekto painimas, kuris laikomas teisingu. Yra trys altiniai i kuri kyla klaidos. Pirma, ms proto ribotumas pastant daiktus, nepasotinamas trokimas gyti ini, nuovokos ir valios, susietos su tikra meile, stoka, vyraujanios aistros ir paproiai yra bema nesibaigiani klaid altinis ir prieastis. Antra, ms knas, kurio bkl, arba konstitucija, nerangumas, taip pat ir pojiai bema skatina prot klaidingai sprsti. Treia, tvai, mokytojai, vyresnieji bei virininkai, knygos ir visuomen. Taiau yra tik keturi bdai, arba keliai, kuriais galima gyti imintingumo ir prieiti ties: vidinis jutimas (intuicija), samprotavimas, patyrimas ioriniais pojiais, autoritetas, arba kieno nors rodymas.

11

4.2. Pagal Juoz Girni Savo mintis iuo klausimu pateik ir kitas lietuvi filosofas Juozas Girnius. Jis teigia, kad painimas mogui yra biologin ir dvasin btinyb. Painimas yra pats savyje vertingas mogui tiesos atsiskleidimu. Tiesa - painimo tikslas ir jo verts pagrindas. Juozas Girnius teigia, kad yra keletas tiesos ri: 1) Kasdienins paskirties tiesa, grindiama betarpika jusls patirtimi (pairki: ar nematai, kad lyja.) 2) Mokslin tiesa, grindiama moksline analize, patikslinania atskir betarpik juslin patirt sistemingu visos patiri eils vertinimu (tiesa ir iandien, kad akiai saul skrieja dangumi, taiau senj i to daryta ivada, kad em stovi visatos centre, pasirod buvusi klaidinga, nesuderinama su kitomis patirtimis). 3) Istorin tiesa grindiama istorine kritika (ne kur kit, o Kopernik tenka laikyti ios geocentrizmo klaidos nuvertju, nes jis pirmasis i klaid ikl). 4) Moralin tiesa, grindiama sins, kaip mogaus elgesio norm altinio, faktu (meil yra gera, nes sin aukia mylti ir draudia neapksti). 5) Filosofin pasaulirin tiesa, grindiama visos patirtins bties ir visos mogikosios patirties galinimo pagrindo iekojimu. Kaip ir visus filosofinius klausimus, taip ir tiesos klausim supa paslaptis, todl J.Girnius, nagrindamas gnoseologijos problemas, ikelia klausim: Ar i viso galimas tiesos painimas, ar gali bti tiesa painimo pagrindu? mogus yra atviras ne tik tiesos galimybei, bet ir klaidos grsmei. Ne kiekvienas painimas yra teisingas. Taiau tai, kad mogus gali suklysti, jokiu bdu nesako, kad visada tenka klysti, kad niekada mogus negali atskleisti tiesos. J. Girnius, apibendrindamas tiesos galimumo svarstymus, savo nusistatym ireikia taip: Nra tiesa taip savaimingu painimu pasiekiama, kaip mano dogmatizmas, bet nra ji n taip absoliuiai neprieinama, kaip skelbia skepticizmas. Nra tiesa i karto, o tiktai istoriniu keliu atskleidiama, bet tai nereikia, kad pati tiesa tebt istorika, kaip nori reliatyvizmas. Tiesos painimas yra galimas, nors ir visada gresia klaidos pavojus. 4.3. Pagal Vosyli Sezeman Anot ymaus lietuvi filosofo Vosyliaus Sezemano, tiriant painim, negalima nekalbti apie ties. Tiesos problema kyla dl to, kad painimas savo esme yra painimas tikrovs, bties - realios ir idealios. Tiesa priklauso nuo to, ar painimas atitinka objekt (tikrov). Jei painimas savo esme yra teisingas, tikras, tai neteisingas arba klaidingas

painimas yra tiktai tariamas painimas, t.y. jis pretenduoja bti painimu, bet i tikrj juo nra. Kaip galim teising painim skirti nuo neteisingo, koks yra tiesos kriterijus, t.y. tas poymis, kuriuo ji skiriasi nuo netiesos. Anot mstytojo, didiausias dmesys tenka klaidai, netiesai ir jos kriterijui. kliuvus klaid mogui tampa reikmingas ir svarbus skirtumas tarp tiesos ir netiesos. Tiesa yra ne tai kas atitinka tikrov, bet tai kas kiekvienam individualiam subjektui, ja pasirodo. Todl kiekvien individ atitinka individuali tiesa. Taiau kadangi ir individas nepasilieka vis gyvenim toks pat, tai tiesa jis laiko tai, kas jam pasirod teisinga atskiru gyvenimo momentu. Toks tiesos supratimas yra ne kas kita, kaip jos neigimas, nes tiesa, kuri priklauso nuo grynai subjektyvi slyg ir nuolat keiiasi, yra ne tiesa, o tiesos iliuzija. Kitaip sakant, tokios tiesos nemanoma atskirti nuo netiesos, nes tai, kas vienam yra tiesa, kitam bus netiesa. Tai parodo, kad: 1) tiesa savo esme yra intersubjektyvi ir ma maiausiai ia prasme objektyvi, t.y. nepriklauso nuo individo nuoiros, visi individai turi j pripainti vienodai; 2) tiesa nepriklauso nuo laiko, ji lieka visuomet ta pati. Taigi tiesa - ideali btis, kaip ir kiekviena ideali btis pasiymi bendrumu nurodyta prasme. Teigiama, kad nemanoma patikrinti painimo tiesos, taigi ir tiesos kriterijaus apskritai negali bti. Pragmatizmo paira remiasi tuo, kad mogui gyvenant ir prisitaikant prie aplinkos, atsiranda ir sipltoja tam tikri proiai, kurie slygoja jo elgsen ir daro j tiksling. iais veikimo bdais ir tendencijomis remiasi ir mogaus painimas, ypa tos mintys, kurios lieia gamtos reikini pastovum ir j dsnius. Kadangi pastovumas yra tiktai reliatyvus, tai kartu su juo turi bti ir painimas, kuris todl taip pat reliatyvus ir nepasiekia jokios absoliuios ir aminos tiesos. Absoliuti tiesa visuomet lieka siektinas idealas, kurio mokslas savo istorinje raidoje niekuomet visikai nepasiekia ir nerealizuoja, negali alinti ios tiesos idealaus ir objektyvaus poirio. Empirinis painimo reliatyvumas neprietarauja tam, kad savo esme tiesa yra absoliuti, nereliatyvi.

13

5. APIBENDRINIMAS ia buvo aptarta tik nedidel dalis filosof, nagrinjusi tiesos problem. ie filosofai apm skirtingus laikotarpius ir pairas. Kiekvienas j suvok i problem savaip ir aiku savaip traktavo, taiau nors kiekvieno filosofo teiginiai ir skiriasi, jie vis tiek kakuria prasme visi yra teiss, nes kiekvienam aikinimui galima surasti pagrindim i ms iuolaikinio gyvenimo.

LITERATRA: 1. Filosofijos istorijos chrestomatija: XIX ir XX a. Vakar Europos ir Amerikos filosofija.Vilnius,1974. 2.Baranova Filosofijos vadas. Vilnius,2002 3.Lozuraitis A. Tiesa ir vertyb. Vilnius, 1980. 4.Filosofijos chrestomatija. Kaunas, 2000. 5. Deimsas V. Pragmatizmas. Vilnius, 1995.

15