1. Ištraukos veiksmas vyksta vasarą, vyrai ruošiasi sausinti mišką, kasti griuvius.

Po
senio žodžių romano atmosfera prisipildo negero nujautimo. Šios ištraukos veikėjas
senasis Baikščius.
3. Senas eigulys, įpratęs skaityti gamtos hieroglifus, labai priešingas pelkių ir ežero
nusausinimui, visur mato ženklus, žadančius nelaimę: Baikščius pamatė ne žalsvą,
bet raudoną, kruviną medį, kuris simbolizuoja miško kirtimą, nykimą. Remiantis
baltų mitologija, galima suprasti, kad senasis eigulys mano, kad medžiai yra gyvi.
5. Suvažinėtą,
7. Iš antrosios pastraipos galima suprasti, kad žmonės iš gamtos siekia gauti tik
materialių dalykų. Jiems gamta – pilvo, bet ne dvasios maitintoja. Žmonės tiki,
kad žmogaus poveikis gamtai nėra žalingas, naudingas žmogui.
9. Agnė šiame krašte yra lyg svetima, jai nepatinka šia, ypač žiemą čia nėra ką
veikti. Nepaisant visko, Agnė šią vietą laiko savo tėviške, „nes nieko kito ji
nebeatsiminė kaip reikiant“.