PAGRINDINIAI OLIMPO

DIEVAI

Šilutės Vydūno gimnazija

3v klasė,
Inga Monstvilaitė
Graikų dievai

Graikų garbinti dievai. Jie buvo vaizduojami kaip turintys ypatingų galių
ir esantys nemirtingi. Graikų dievai buvo nemirtingi laiko atžvilgiu, nors tarpusavio
kovose galėjo būti sužeidžiami ir nužudomi. Jie galėjo transformuoti gyvus
padarus, įtakoti žmonėms nepavaldžius dalykus, buvo personifikuotos stichijos,
kaip meilė, saulė, kerštas, jūros gelmė ir kt. Buvo tikima, kad dievai valdo
kiekvieną gyvenimo sferą.
Jie buvo atpasakoti senovės graikų mituose ir padavimuose. Tačiau juose
veikė ne tik dievai, bet ir deivės, herojai, karaliai, karalienės ir kt. Graikų dievai ir
deivės buvo nemirtingi, jie gyveno amžinai Olimpo kalne. Senovės graikų mituose
pasakojama apie dievų nuveiktus darbus (o jų buvo ir žiaurių), taip pat vaizduojami
antgamtine jėga ir galia, vikrumu ir drąsa pasižymintis herojai, jų žygdarbiai ir
nuotykiai. Šie žmonės buvo laikomi įvairių dievų ir deivių vaikais. Ypač visų
pamėgtas - Dzeuso, galingojo dievo, sūnus Heraklis su savo žygdarbiais, ir, deja,
tragišku likimu. Jis tik po savo mirties tapo Dievu. Daugybę kartų nemirtingi,
amžinai gyvenantys Olimpo dievai kišosi į žmonių gyvenimus, padėdavo,
įkvėpdavo, ragindavo, patardavo, netgi trukdydavo, pražudydavo ir pan. juos. Taip
pat jie bardavosi ir tarpusavyje, apgaudinėdavo vieni kitus, net susimušdavo. Nors
tai atrodo komiška, tačiau išties taip būdavo. DIEVŲ ATSIRADIMAS. Iš pradžių
buvo vien amžinas, beribis, tamsus Chaosas - gyvybės šaltinis. Visi nemirtingieji
dievai atsirado iš beribio Chaoso.
 Iš viso 14 skirtingų dievų buvo vadinami olimpiečiais, tačiau ant Olimpo
niekada nebūdavo daugiau kaip 12 dievų vienu metu. Dešimt dievų nuolatos
būdavo ant Olimpo. Likę keturi - nebuvo nuolatiniai Olimpo dievai.
 Olimpo dievai:

Dzeusas - vyriausias, dangaus ir griaustinio dievas. dievų ir

žmonių tėvas, "valdovų valdovas, laimingiausias tarp laimingiausių ir tobuliausias
tarp tobuliausių, palaimintasis Dzeusas". Taip iškilmingai garbina Dzeusą choras
mergaičių, ieškančių išsigelbėjimo prie Dzeuso aukuro Eschilo dramoje. Žemiškieji
valdovai manė, kad jų valdžia kilusi iš Dzeuso, ir jie patys dažniausiai stengdavosi
kildinti save iš jo arba skleidė legendą, kad jų karališkasis skeptras — Dzeuso
dovana. Savo tobulumą jis prijungia prie žmonių sumanymų tobulumo, todėl jis ir
teleios — "tobulasis", "teikiantis tobulybę".

Hera - santuokos ir vyriausia deivė. Mitas sako, kad Dzeusas

ateina pas žmoną pasivertęs gegute, o gegutės kukavimas, pagal graikų valstiečių
išmintį, reiškia trijų dienų lietų. Dangaus ir Žemės, Dzeuso ir Heros, susitikimas
pavasarį taip pat tik vienas jų sąjungos momentas, ir Žemė, palaimingoje ramybėje
laukianti lietaus - apvaisintojo, tiktai vienas Heros moteriškojo dieviškumo
požymis. Dangus yra tik viena iš daugelio Dzeuso, pasaulio valdovo, apraiškų.
 Poseidonas - jūrų dievas. Poseidonas visada
vaizduojamas kaip raumeningas pagyvenęs vyras su ilga barzda, rankoje tridantis.
Poseidono karieta traukiama jūros arklių. Taip pat siejamas su delfinais. Kai
Poseidonas yra geros nuotaikos, jis kuria salas ir ramina jūras, kai bloga, jis trenkia
su savo trišakiu į žemę ir sukelia chaotiškus žemės drebėjimus, skendimus, laivų
dužimus.

Arėjas - karo dievas. Arėjas dažnai minimas ir yra svarbus,

jo kultas buvo menkai išvystytas. Netgi tada, kai jis buvo labai gerbiamas dėl savo
įsiliejimo į kitų dievų tarpą, jis neturėjo savo šventyklos, o dalinosi Tėbuose esančia
šventykla su Afrodite.

Hermis - keliautojų, piemenų, tarpininkas tarp žmonių ir

dievų. Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, senovės graikų
gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas
Olimpo dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir
pirklių, taip pat vagių globėju.
 Hefaistas - kalvių, amatininkų ir ugnies dievas. Dzeuso ir
Heros sūnus, ugnies dievas, amatininkystės, skulptorių, kalvystės globėjas ir pats
talentingiausias kalvis. Jis buvo garbinamas visuose gamybiniuose centruose.
Prometėjas ugnį, kurią atidavė žmonėms pavogė iš Hefaisto kalvės. Be to, Hefaistas
sukūrė dovaną, kurią dievai davė žmonėms, moterį Pandorą ir jos žymiąją skrynią.
Hefaistas pastatė dievams auksinius Olimpo rūmus. Nors Hefaistas buvo galingas,
tačiau, negražus, šlubas, suluošintas nuo pat gimimo.

Afroditė - meilės ir grožio deivė. Jos dažniausi atributai -

obuolys, balandis, rožė, myra, kiškis, mėnulis, delfinas.

Atėnė - išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno,

amatų, mokslo globėja. Ji - Dzeuso ir Heros duktė. Buvo laikoma valstybės įkūrėja,
kariško vežimo ir laivo išradėja. Išmokė graikus verpimo, audimo ir kulinarijos
paslapčių. Be to, Atėnė įsteigė įstatymus ir Areopagą - aukščiausią teismą
Atėnuose.

Artemidė - buvo skaistaus mėnulio, medžioklės, laukinių

gyvūnų, gydymo, laukinės gamtos, skaistumo ir vaisingumo (vaikų gimimo), dievė,
kadangi ji padėjo savo motinai pagimdyti Apoloną. Kaip vaisingumo ir vaikų
gimimo deivė ji buvo garbinama daugiausia miestuose.

Hestija - šeimos židinio deivė. Skaisčioji Hestija taip pat yra

širdies deivė, kuriai pirmiausia pasiūlydavo aukas per kiekvieną aukojimą namuose,
ji neturėjo viešo kulto. Hestija yra vyriausia Krono ir Rėjos dukra. Taip pat ji
prižiūri šventąją ugnį Olimpo kalne. Jos altoriai yra kiekvienos šeimos širdis.

Demetra - žemės derlingumo ir žemdirbystė deivė, vedybų

saugotoja. Ji yra pažadinima kaip sezonų atnėšėja Homeriškajame himne, tarsi,
subtilus ženklas, kad ji buvo garbinama dar ilgai prieš tai, kol pasirodė Olimpo
dievai. Demetra yra dažniausiai vaizduojama karietoje, dažnai su derliumi, gėlėmis,
vaisiais, javais. Taip pat kartais vaizduojama su Persefonę. Demetra beveik niekada
nevaizduojama su savo mylimaisiais.

Dionisas - vyno ir ekstazės dievas. Jis siejamas su laisvumu,

vyno sukeliama teigiama socialinė įtaka. Taip pat jis vaizduojamas kaip
civilizacijos sergėtojas, įstatymų leidėjas, taikos mylėtojas, žemės ūkio ir teatro
globėjas.
 Hadas - požeminio pasaulio valdovas. Iš pradžių žodis hadas
buvo siejamas tik su dievu reiškė "Hado namai", vėliau įgavusiu ir mirusiųjų
buveinės reikšmę. Iš pradžių žodis hadas buvo siejamas tik su dievu reiškė "Hado
namai", vėliau įgavusiu ir mirusiųjų buveinės reikšmę. Hadas buvo gąsdinanti
figūra gyviesiems. Nenorėdami gretai su juo susitikti, jie pagarbiai prisiekdavo jo
vardu. Daugumai žmonių žodis "Hadas" buvo gąsdinantis.

Apolonas - šviesos, gyvybės, medicinos, šaudymo iš lanko,

menų, pranašysčių. Vaizduojamas su lanku ir strėlėmis (auksinės jo strėlės
simbolizuoja saulės spindulius, iš čia jo pravardė „auksalankis“). Jis taip pat buvo
muzikos ir poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas,
žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas. Pagal graikų mitologiją Apolonas
turėjo dvynę seserį Artemidę, medžioklės deivę.