Graikų mitologijoje Poseidonas yra viena iš grėsmingiausių ir mįslingiausių figūrų.

Garbinamas kaip jūros

dievas, Poseidonas valdė didžiules vandenyno erdves ir garsėjo savo kaprizinga prigimtimi - jis valdė
trišakį, kuris galėjo išjudinti audringus vandenis arba nuraminti bangas.

Kilmė ir šeima

Poseidonas gimė titanui Kronui ir titanei Rėjai, taigi jis buvo antros kartos dievybė. Jis turėjo grėsmingų
brolių ir seserų, tarp kurių buvo dievų karalius Dzeusas ir požemių pasaulio valdovas Hadas. Kai per
kosminį mūšį, vadinamą Titanomachija, dievai nuvertė titanus, Poseidonas buvo tarp nugalėjusių
olimpinių dievybių, kurios pakilo į valdžią. Jo valdžioje atsidūrė jūros, upės ir visi vandens plotai.

Valdos ir simboliai

Pagrindinė Poseidono sritis, be abejo, buvo jūra. Jis valdė galingus jos vandenis, po jais gyvenančius
gyvūnus ir nenuspėjamas gamtos jėgas. Dažnai vaizduojamas kaip brandaus amžiaus, barzdotas
Poseidonas dažniausiai buvo matomas su trišakiu - trigalve ietimi, kuri buvo jo simbolis. Šis trišakis buvo
ne tik galingas ginklas, bet ir priemonė su vandeniu susijusiems reiškiniams, pavyzdžiui, audroms ir žemės
drebėjimams, sukelti ir valdyti.

Asmenybė ir savybės

Poseidonas buvo sudėtinga dievybė, kurios asmenybė atspindėjo nepastovią pačios jūros prigimtį. Jis
galėjo būti ir geranoriškas, ir rūstus, vieną akimirką apipildamas jūreivius ramia jūra, o kitą - sukeldamas
pražūtingas audras. Dėl jo nuotaikų kaitos dažnai būdavo sunku jį nuraminti, todėl senovės jūrininkai siekė
jo palankumo aukomis ir maldomis, kad užtikrintų saugias keliones.

Mitai ir istorijos

Poseidono mitai yra apipynę visą graikų mitologiją, atskleisdami jo vaidmenį formuojant pasaulį ir
didvyrių likimus. Vienas garsiausių pasakojimų - apie jo varžymąsi su deive Atėne dėl Atėnų globos.
Abiem dievybėms varžantis dėl miesto ištikimybės, Poseidonas trenkė trišakiu į žemę ir sukėlė sūraus
vandens šaltinį. Atėnė savo ruožtu pasodino alyvmedį. Atėnų gyventojai pasirinko Atėnės dovaną, ir
miestas buvo pavadintas jos garbei.

Pasak mito, Poseidonas taip pat buvo arklių kūrėjas. Legenda pasakoja, kad jis trenkė savo trišakiu į uolą ir
iš jos išaugo pirmasis žirgas, kuris pasirodė esąs vertinga ir ilgaamžė dovana žmonijai.

Jis buvo svarbus ir Trojos karo epopėjoje. Homero "Iliadoje" Poseidonas palaikė graikų pajėgas,
padėdamas joms pralaužti Trojos sienas. Tačiau jo įsikišimas dažnai turėjo skaudžių pasekmių tiems, kurie
išdrįso pasipriešinti jo valiai.

Garbinimas ir palikimas

Senovės Graikijoje Poseidonas buvo plačiai garbinamas, ypač pakrančių regionuose, kur jūreivystė buvo
gyvenimo būdas. Jo garbei buvo statomos šventyklos ir šventyklos, atliekamos įvairios apeigos ir
aukojimai, siekiant jo apsaugos ir nuraminti jo nepastovią nuotaiką. Iš šių šventyklų paminėtina Poseidono
šventykla Souniono kyšulyje, iš kurio atsiveria vaizdas į Egėjo jūrą, ir kuri iki šių dienų išlieka simboliniu
paminklu.

Poseidono palikimas išliko toli už senovės Graikijos ribų. Jo simbolika giliai įsišaknijusi jūrinėje kultūroje
ir dažnai minima literatūroje, kine ir mene. Poseidono su trišakiu rankoje atvaizdas simbolizuoja jūros
galią ir paslaptingumą - jėgą, kuri ir toliau audrina žmogaus vaizduotę.
Apibendrinant galima teigti, kad Poseidonas, jūros dievas, yra figūra, pasižyminti dvejopa prigimtimi - jis
yra ir geranoriškas globėjas, ir kerštinga dievybė. Jo mitai, simboliai ir įtaka paliko neišdildomą pėdsaką
žmonijos kultūroje, primindami mums apie baimę keliančią ir nenuspėjamą vandenyno galią bei
neišdildomą senovės dievų palikimą.