Antikos mitų herojai

Antikos herojai gimė iš olimpinių dievų santuokų su mirtingaisiais. Jie buvo apdovanoti antžmogiškais sugebėjimais
ir didele jėga, tačiau buvo mirtingi. Herojai atliko įvairius žygdarbius, padedami savo dieviškųjų tėvų. Jie vykdydavo
dievų valią žemėje, įnešdavo teisingumą ir tvarką į žmonių gyvenimą. Didvyriai buvo labai gerbiami, legendos apie
juos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Per šimtmečius šios istorijos buvo kuriamos, poetai, istorikai ir liudininkai
legendinių bebaimių herojų prisidėjo prie mitų kūrybos ir rašymo.

Vienas iš herojų buvo Tesėjas. Legendinis Atėnų karalius, suvienijęs Atiką. Tesėjas buvo nuo mažens išmokytas
kovoti ir atlikti visas būtinas kariuomenės užduotis. Vienas iš garsiausių Tesėjo pasiekimų buvo jo kova su
Minotauru. Minotauras gyveno labirinte Kretos saloje ir kiekvienais metais reikalavo 7 graikų vyrų ir 7 graikių
mergaičių aukų. Tesėjas atvyko kaip tik tuo metu, kai aukai skirtų atėniečių būrys buvo įsodintas į juodomis
burėmis laivą , kuris turėjo nugabenti juos į Kretą mirti. Tesėjas pasisiūlė būti vienas iš parinktųjų, įsitikinęs, kad
įveiks Minotaurą ir padarys galą tam žiauriam aukojimui. Karalius Egėjas mėgino atkalbėti sūnų, tačiau galų gale
sutiko prisakęs, jei Tesėjui pasiseks laimėti kovą su Minotauru ir rasti kelią iš labirinto, pergalingai grįždamas į
Atėnus Kretos laivu, jis turės pakeisti juodas bures baltomis, tai tėvui būtų ženklas, kad Tesėjas išgyveno ir laimėjo
kovą. Jiems atplaukus į Kretą, Tesėjas ir kiti buvo nuvesti į labirintą. Karaliaus Minojo duktė Ariadnė sumanė
paprastą būdą, kaip neleisti jam pasiklysti labirinte,ji davė jam šilkinių siūlų kamuoliuką, kurį Tesėjas eidamas
vyniojo, kol pasiekė snaudžiantį Minotaurą. Minotauras pabudo, ir prasidėjo kova . Sudavęs mirtiną smūgį, Tesėjas
nugalėjo žvėrį. Sekdamas išvyniotu siūlu, jis išėjo iš labirinto ir džiūgaudamas grįžo į Atėnus. Tesėjo istorija dažnai
pasakojama kaip pavyzdys drąsos, nuoseklumo ir atkaklumo, taip pat ir kaip įkvėpimo šaltinis.

Kitas herojus kurį norėčiau pristatyti yra Achilas. Achilo motina Tetidė, norėdama išbandyti ar Achilas yra mirtingas
ar ne, iškart po jo gimimo ruošėsi įkišti jį į verdantį vandenį, taip ji darė su ankstesniais savo vaikais, tačiau tam
pasipriešino tėvas Pelėjas. Tetidė bandė Achilą padaryti nemirtingą išmaudžiusi jį vandenyje. Achilo sužeidžiama
vieta liko tik kulnas, už kurio jį maudydama laikė Tetidė. Achilo didvyriškumas buvo išpranašautas trijų likimo deivių
Moirų. Be to, jo motina Tetidė nuspėjo, esą jei Achilas nedalyvautų Trojos kare, jis mėgautųsi ilgu ir laimingu
gyvenimu. Tačiau tuo atveju, jei Achilas kovotų kare, jis mirtų prieš Trojos sienas, bet mėgautųsi nesibaigiančia
šlove, lenkiančia visus kitus herojus. Achilas pasirinko kovoti ir tapo Trojos karo didvyriu. Prasidėjus Trojos karui,
Tetidė paslėpė savo sūnų, perrengtą moteriškais drabužiais, tarp kitų karžygių dukterų. Tačiau Odisėjas sugebėjo
pergudrauti Achilą. Jis apsimetė pirkliu ir pakvietė visas merginas apžiūrėti prekių. Tarp brangių papuošalų buvo
auksinis kardas, kuriuo ir susidomėjo Achilas, taip išsidavė. Prieš pat Trojos karo pabaigą Achilas žuvo nuo paleistos
strėlės. Posakis Achilo kulnas vartojamas reikšme „silpnoji, sužeidžiamoji vieta”. Jo kilmė siekia Antikos laikus.
Trojos karo didvyrio Achilo kūne buvo tik viena sužeidžiama vieta – kulnas, už kurio jį laikė mama, maudydama
stebuklingame Stikso vandenyje.

Taip pat norėčiau norėčiau pristatyti Sizifą. Sizifas buvo pasmerktas amžinai ridenti didelį akmenį į kalną ir kas
kartą, kai jis pasiekdavo viršūnę, akmuo riedėdavo atgal į kalną, o Sizifas turėdavo pradėti visą procesą iš naujo. Ši
bausmė buvo jam paskirta už nusikaltimus prieš dievus ir žmones. Sizifas yra laikomas vienu iš simbolių,
reprezentuojančių amžiną kančią ir beprasmiškumą. Taip pat jis yra laikomas vienu iš gerai žinomų mitologinių
personažų, kurie bandė apgauti dievus ir buvo nubausti už savo drąsą ar drąsų poelgį. Sizifo istorija yra dažnai
naudojama kaip metafora reiškianti nuolatinį darbo, kurio rezultatai yra neigiami arba beprasmiški, be jokios vilties
pasiekti tikslą. Taip pat ji gali reprezentuoti žmonių norą įveikti kliūtis, nepaisant amžinai kartojančiossių nesėkmių.

Apibendrinamas noriu akcentuoti,kad tas, kuris norėjo tapti antikos mitų herojumi, turėjo įrodyti savo drąsą, protą,
didvyriškumą ir jėgą atlikdamas žygdarbius, turėjo būti teisingas bei gebėjo padėti paprastiems žmonėms. Antikos
mitų palyginimai ir posakiai vartojami netgi šiuolaikiniame pasaulyje.