Herojaus idealas antikinėje literatūroje

Antikos literatūrai būdingi gyvenimo grožio,harmonijos ir tobulumo idealai. Didžiulę įtaką

Antikos literatūrai darė mitologija. Šios epochos rašytojai ir poetai suformavo pagrindinius
epo,lyrikos ir dramos žanrus. Antikinėje literatūroje pristatomas dydvirio idealas, kovojantis už
laisve ir moralines vertybes žmogaus. Antikos rašytojai savo kuryboje vaizdavo herojaus ideala,
ryštinga ir drąsu maištininka, atkaklai siekiants savo tikslo. Antikos laikotarpi visi pakluso
Dievams ir jų istatimams, bet antikinės literatūros veikejas drisosi prieštarauti ir eiti prieš
Dievus. Netgi galejo eiti prieš istatymus.
Geras pavizdys yra mito „Prometejas“ pagrindinis veikejas. Prometejas titanas, išmintingas,
drasusu, išdidus,geraširdis ir įžūlus, šios savybes padejo jam globoti nelaimingus žmonius.
Žmonės, gavę iš Atėnes dieviškąją proto kibirkštį, nemokejo gyventi, niekam visiškai buvo
neidomus ju likimas. Prometejas išmokės juos visokių darbų ir gudrybių, susipažindo su žemės ir
dangaus paslaptimis, ne paliko ir padejo jiems vistitis. Dėl žmonių vystymuisi jis netgi apgavo
Dievus ir pavoge ugnį, Antikos laikais tai buvo baudžiama mirtimi.Žinodamas kas mirs, bus
nubaustas jis siekia savo tikslo padeti ir ižgelbiti žmonius. Galima paklausti, kam jam tai
reikalinga? Kodėl jis padeda žmonems?Kokia jam iš to nauda? I viska tai galima atsakyti taip,
kad Prometėjaus geraširdumas ir išmintis padeda jam buti herojaus idealu.Gyvena milint ir
gerbant žmogų,pasiaukoja už šviesus idealus, prisiima atsakomybe už civilizacijos ateitį, nebijo
priešintis tironijai, melui, tamsai. Taigi šitas pavizdis mums parodo, kad Antikos herojus yra
globojantis viskuo, turi žmogiškumo ir morales savybes. Geras idealo pavyzdis, kurio galima
sekti.
Kitas herojaus idealo pavizdys Achilas, pagrindinis Homero „Iliados“ veikejas. Antikos idealai
buvo ne tik žmones kurie dare kažka anot tevyne ir žmonijos gerumo, bet buvo ir karo didvyrai.
Achilas yra dieviškas ir panašus į dievą, ne mirtingas turi tik viena pažeidžiama vieta kūlna.Achilo
kūnas negali būti sumuštas mirtingojo ranka.Motina norėdama padaryti Achilą nepažeidžiamą,
išmaudė jį Stikse, požemio pasaulio upėje,skiriančioje gyvųjų ir murusiųjų pasaulius. Idealus
herojinio epo karys. Iškila klausimas, Kodėl jis vadinamas Didvyriu? Atsakymas paprasta, stiprus
nemirtingas žiaurus, eina už tevyne ir savo artimuosius. Be jo dalyvavimo Troja negali kristi,
vienu savo nuožimiu žvilgsniu jis išvaro trojėnus nuo Ptroklo kūno ir keršydamas nužudo tiek
priešų, kad vanduo upėje virsta krauju. Prieš tai kaip achilas tapo herojumi turejo pasirinkima,
nedalivauti Trojos kare bet mėgautis ilgu ir laimingu gyvenimu arba dalyvauti kovoje mirti prieš
Trojos sienu ir mėgautis besibaigiančia šlove, lenkiančia visus kitus herojus. Achilas pasirinko
kovoti ir tapo Trojos karo didvyriu. Tai mums parodo kad Antikos didvyriams ne svarbus buvo
geras ir laimingas gyvenimas, jie norejo tapti savo krašto herojumi, pateikti pavyzdį kitiems ir
padariti viska anot savo tėvyne. Achilas parodo visišką atsidavimą savo amatui ir kaip dievas
visai nepaiso savo gyvenimo. Jis neprieštaraują greitai mirčiai,su sąlyga, kad tai garbinga
mirtis.Kiek vienas žmogus gali padaryti klaida, taip ir herojai gali pasielgtis neteisingai. Kai buvo
užmuštas Achilo draugas, nuo pikčio ir noro atkeršiti Achilas nustojo kovoti.Toks pasirinkimas
galejo sugriauti jo likimą i trojos, bet svajoja tik apie asmeniną šlove ir pasirengęs už tai
paaukoti savo gyvybę. Toks karys kuris gali paukoti net savo gyvybę anot tevynė, nesvarbu kokiu
tikslu geras pavizdys ištikimo kario.
Taigi apibendrinant, galima padaryti išvada, kad Antikinėjė Literaturoje didvyrio idealas buvo
žmogus kuris aukoja savo givybę, laiminga gyvenima, priešindamasisi tamsai, melui ir tironijai.
Taigi matome, kad didvyris mirdamas norejo paliko pavizdi visai žmonijai, kad nera neko
geresnio bei garbingesnio žmogui, nei mirti šlovingai ir vardan tevynes bei žmoniu.