"Žmogaus gyvenimas - kova ir kelionė"

Visas žmogaus gyvenimas tai kelionė ir kova. Toks filosofinis gyvenimo suvokimas, pasak
autoriaus A. Manguelo, susijęs su graikų poemomis. Kaip autorius teigia „visas gyvenimas
– tai kova ir kelionė; galiausiai tampa nesvarbu, ar „Iliada“ ir „Odisėja“ atsirado iš šio
žinojimo, ar šis žinojimas atsirado iš „Iliados“ ir „Odisėjos““. Dėl šio suvokimo, mes
gyvenimą suprantame kaip kelionę iš gimties taško į mirties tašką ir šioje kelionėje mes
susiduriame su daugybe kliūčių, kurias privalome įveikti, turime vertybių, kurias privalome
ginti bei turime tikslų, kuriuos norime pasiekti. Visa tai mes pasiekiame kovodami už savo
teises, savo vertybes bei savo tiesas. Dažniausiai žmonės kovoja už laisvę, kaip ir mitų
herojai Ikaras ir Dedalas. Antikos mite „Ikaras ir Dedalas“ yra pasakojama kaip Ikaro
tėvas, Dedalas, būdamas įkalintas Kretos saloje, sugalvojo išeitį, kaip vėl pamatyti savo
tėvynę, Atėnus. Mito herojus kovodamas prieš karaliaus Mino belaisvę, iš vaško sukūrė
paukščio sparnus, su kuriais jis pakilo nuo Kretos salos (150 žodžių) ir suteikė tiek sau,
tiek savo sūnui laisvės pojūtį. Tačiau Dedalo sūnus, Ikaras, pajutęs visišką laisvę,
nusprendė pradėti maištauti prieš savo tėvą ir nepaisė jo perspėjimų, todėl priskriejo per
arti saulės ir jo sparnai ištirpo. Tuomet Ikaro gyvenimo kelionė baigėsi, o jo tėvas turėjo
kentėti nuo sielvarto ir privalėjo vėl atrasti naują kelionės tikslą, naujas vertybes, už kurias
jis turėtų kovoti. Taigi žmogus juda pirmyn tik tada, kai jis turi tikslą, kurį jis nori pasiekti,
tačiau žmogaus gyvenimas visada juda pirmyn, nuo gimties iki mirties. Toks
neišvengiamas žmogaus gyvenimo kelias įprasminamas kovomis už savo vertybes ir už
savo tikslus.