Dėl ko žmonės aukojasi?

(Graikų mitas „Dedalas ir Ikaras", Sofoklio „ Antigonė ")

Aukotis – reiškia atlikti žygdarbį dėl kažko svarbaus. Pasiaukojimas buvo

svarbus visais laikais. Jau nuo Antikos laikų kariai aukojosi dėl šeimos, garbės,
žmonijos gerovės. Šiais egoizmo klestėjimo laikais požiūris į aukojimąsi pakito.
Šiandien remdamasi graikų mitu ,,Dedalas ir Ikaras’’
ir Sofoklio drama ,,Antigonė’’ atskleisiu, dėl ko žmonės aukojasi.
Žmogus nenori būti nuo kažko priklausomas, jis nori būti laisvas, kartais
dėl laisvės rizikuojama ir paaukojami net brangiausi žmonės. Tai vaizduojama
graikų mite ,, Dedalas ir Ikaras’’ Dedalas – garsiausias ir nagingiausias
skulptorius ir architektas graikų mitologijoje,todėl karalius Minojas nenorėjo jo
paleisti iš Kretos salos. Karaliui buvo pastatyti garsieji labirintai, kuriuose jis
įkalino savo sūnų, jo dukrai Ariadnei pastatyta šokių aikštelė, tačiau architekto
pastangos nebuvo įvertintos, jis vis tiek buvo toliau kalinamas Kretos saloje.
Trokšdamas laisvės, iš paukščio plunksnų, vaško ir siūlų Dedalas pasidarė
sparnus, tikėdamasis kartu su sūnumi Ikaru pasprukti iš salos. Procesas buvo
ilgas ir varginantis, tačiau Dedalui pavyko pasidaryti dvi poras sparnų. Vieną
sparnų porą įdavęs sūnui Ikarui jis perspėjo su šiais sparnais negalima skristi nei
per aukštai, nei per žemai, nes sparnams gali pakenkti sūrus jūros vanduo arba
karšti saulės spinduliai. Net ir žinodamas, kokios grėsmės jų laukia, Dedalas ir
Ikaras ryžosi išskristi ir palikti salą. Tačiau Ikaras, jaunas, energingas vaikinas,
pajutęs laisvę, neįvertino savo galimybių, pamiršo tėvo pamokymus, pakilo per
aukštai saulės. Saulė pradėjo tirpdyti vašką, tada jis pradėjo kristi žemyn,
pasiekė jūrą, kurios sūrus vanduo ištirpdė siūlus, paukščių plunksnos pasklido
po orą, o Ikarą pasiglemžė jūros bangos. Dedalas, nors ir labai buvo sukrėstas
dėl sūnaus mirties, savo kelionės nenutraukė. Tą vietą, kur žuvo sūnus,
pavadino Ikarijo jūra, pabaigęs savo kelionę Sicilijoj, pastatė šventyklą Dievui
Apolonui, ten pakabino savo sparnus kaip padėkos ženklą už susigrąžintą
laisvę. Dėl laisvės Dedalas ryžosi rizikuoti artimo gyvybe. Taigi, laisvės troškimas
įkvepia pačioms didžiausioms aukoms.
Dar žmogus aukojasi dėl artimų žmonių.
Apie pasiaukojimą kalbama ir žinomiausioje Sofoklio
tragedijoje ,,Antigonė’’. Senovės Graikijoje žmogaus vertę nusakydavo jo
darbai visuomenės labui, žmogaus sąmoningumas suprantamas kaip
aukojimasis ir ištikimybė. Antigonė – moteris, gyvenusi vyrų tvarkomame