Sizifo ir Prometėjo paveikslų palyginimai

Vieni ryškiausių asmenybių portretai iškilo dar Antikos laikotarpiu, kuris akcentuojamas kaip vienas
turiningiausių laikotarpių viso pasaulio istorijoje. Antikos laikotarpis padėjo pamatus tolimesniam pasaulio
vystymuisi ir suteikė žinių apie žmones, kurie net ir šiandien yra akcentuojami kaip atitinkami pavyzdžiai.
Tokios ypatingos charakteristikos priklauso Antikos mitų ir legendų herojams. Vieni jų – Sizifas ir
Prometėjas. Dvi skirtingos, tačiau savotiškai ir panašios asmenybės. Sizifas – buvo prasikaltęs ir sunkią
bausmę atliekantis žmogus, atpirkinėjantis savo nuodėmes, o Prometėjas – tai garsus titanas, kuris vargo
stengdamasis pagelbėti žmonėms ir tapti jų didvyriu, mentoriumi, už tai sulaukdamas nepelnytos žiaurios
bausmės. Pakankamai abstrakčiai nužvelgus šiuos Antikos laikotarpio mituose ir legendose vaizduotus
paveikslus, būtų galima sulyginti. šioje kalboje – plačiau apžvelgsiu tai, kuo šie Sizifo bei Prometėjo
paveikslai yra panašūs ir kuo jie ypatingi. Sizifas ir Prometėjas – gudrios asmenybės. Akivaizdu, jog
gudrumas, tai viena pagrindinių ir svarbiausių šių veikėjų savybių, dėl kurių tiek Sizifas, tiek Prometėjas gali
būti gretinami. Gudrumas taip pat gali būti interpretuojamas ir per kitas, kiek negatyvų atspalvį turinčias,
tačiau idealiai atitinkančias jų situacijas, prizmes. Tai gali būti siejamas ir su klasta, bandymu išsisukti, išlikti
nepastebimiems ir taip slapta pasiekti savo tikslo, išvengiant nemalonumų, kurie, visgi, kaip ir matoma
mituose, vis vien, anksčiau ar vėliau pasitaiko jų keliuose. Būtent Sizifas stengdamasis išvengti atkeliavusio
miestan mirties dievo Tanato, klastingai jį sukausto grandinėmis ir išvengia mirties. Tuo metu mirtis
pasaulyje nebeegzistuoja. Tačiau nepaisant visų aplinkybių, Sizifas pasuka klastingu keliu. Viso to braižas
atsispindi ir Prometėjo atvejyje, kada garsusis titanas iš piktų Olimpo dievų, apleidusių žmones, siekia iš jų
gauti ugnies, kurią jie pažadėjo ir vėliau tą pažadą pamynė. Tad Prometėjas klasta stengiasi gauti tą ugnį ir ją
pavogia iš jų bei atiduoda ją paprastiems mirtingiesiems, kuriems ta ugnis yra reikalingesnė nei patiems
Olimpo dievams. Tiek Sizifas, tiek Prometėjas visko imasi klasta ir stengdamiesi apeiti natūralius,
nerizikingus būdus tikslams pasiekti, kas juos abu ir iškelia kaip ypač gudrias ir galvotas asmenybes. Sizifas ir
Prometėjas priėmė bausmę už savo atliktus darbus. Bausmė – tai dažniausiai traktuojamas aspektas,
leidžiantis prasikaltusiajam suvokti savo padarytos žalos prasmę ir reikšmę. Bausmė turi pamokyti, leisti
apmąstyti savo klaidas ir jas pergyventi bei, padaryti iš to kokias nors atitinkamas išvadas. Sizifas bei
Prometėjas buvo tie Antikos herojai, kurie gali būti gretinami ne tik dėl savo gudrumo, klastos ir kitų
konceptualių savybių, tačiau ir su jomis pagal kontekstą susijusių bausmių, kurias jiems teko priimti, kaip
atitinkamą savo poelgių pasekmę, kurios buvo galima tikėtis. Bausmė turėjo leisti jiems suvokti, ką jie
padarė ir kaip jie padarė, nepaisant to, kad bausmės buvo skirtingos, tačiau panašiai nemalonios ir
skaudinančios. Tad, pavyzdžiui, Sizifo bausmę nors ir žino kiekvienas, kadangi ji tapusi simboline, akivaizdu,
kad derėtų prisiminti ir ją. Sizifas pergudravęs mirtį ir požemių dievus keletą kartų išgyveno tai, jog
pergudrautas Tanatas išplėšė puotaujančiam Sizifui širdį, be kurios, akivaizdu, kad Sizifas neteko savo
gyvybės ir pomirtiniame gyvenime buvo nubaustas amžinai ridenti didžiulį akmenį į aukštą kalną. Kai akmuo
pasiekdavo kalno viršūnę, akmenį Sizifas į kalno viršų turėdavo ridenti ir vėl, tad šis darbas buvo labiausiai
beprasmiškas iš visų ir labiausiai kankinantis. Tačiau kankinimo bausmę patyrė ir titanas Prometėjas. Jis
buvo pririštas metaliniais pančiais prie Kaukazo olos, kol galiausiai prasmego į žemę, mirė ir mirdamas labai
kentėjo. Taigi, tiek Sizifas, tiek Prometėjas atkentėjo savo bausmes už padarytus darbus, kurie jiems kainavo
ramybę ir gyvenimą, tad abu ties šiuo aspektu yra labai susiję ir neabejotinai gali būti gretinami.
Apibendrinant, galima sakyti, jog Antikos laikų herojus, tiek Sizifą, tiek titaną Prometėją, būtų galima labai
gražiai sugretinti dėl tam tikrų aspektų. Tų aspektų yra keli ir vienas jų – asmeninės savybės, kuriose
labiausiai pasireiškia gudrumas, klasta, stengimasis tikslo siekti kitokiais, nei įprasta būdais. Tačiau iš to
iškyla ir dar vienas panašus abiejų aspektas – abu šie herojai atlieka bausmes už savo padarytus darbus. Ir
nepaisant to, kad apie šias bausmes ir jų vertes būtų galima ilgai diskutuoti, svarbiausia, kad abu šie herojai
išties panašūs ir tai traktuoja išskirtos abiejų charakteristikų gairės, kurias ką tik ir minėjau ir kurios šiuos
veikėjus, Sizifą bei Prometėją, verčia išties panašiais herojais.