Vilniaus „Žaros“ gimnazija

IIG „A“ klasės mokinės

Ksenijos Leontjevos

Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP tema

Graikų Dievų Pasaulis

2021-2022m.
Graikų Dievų Pasaulis

Norėčiau jums pristatyti savo kalbėjimo temą “Graikų Dievų Pasaulis”. Visais laikais žmonės
turėjo mistinius herojus, kuriais tikėjo, garbino ir aukštino. Pasirinkaũ šią temą, kadangi
mano nuomone graikų dievai yra įdomūs, skirtingi, kiekvienas iš jų turėjo savo paskirtį
žmonių gyvenime. Graikų mitologijoje dievai vaidina svarbų vaidmenį, nė vienas mitas
nepasibaigdavo nepaminėjus bent vieno iš dievų. Jų vardai vis dar plačiai žinomi, o žmones
vis dar semiasi išminties iš graikų mitų. Savo analizėje remsiuosi žinomiausiais faktais.
Tradiciškai Graikų mitologijoje dievų suskaičiuojama 12. Mano kalbėjimo tikslas yra
supažindint jus su tokiais mitologijos herojais kaip Dzeusas, Hadas, Poseidonas ir
Hefaistas.

Pirmasis Dzeusas, tai – pagrindinis graikų mitų dievas, karalius, žaibo valdovas ir pats
galingiausias iš visų. Jeigu iš Olimpo būtų nuleista stipri auksinė grandinė, ir vienas galas
būtų atiduotas į Dzeuso rankas, o kitas – visiems kitiems dievams, net ir susivieniję jie
negalėtų priversti Dzeuso palikti sosto ir atsidurti žemėje. Jie net nebūtų pajėgūs jo pajudinti
soste. Tačiaũ Dzeusas patraukęs grandinę ne tik pakeltų visus dievus kartu su žeme ir jūra,
bet ir sugebėtų apvynioti grandinę aplink Olimpo viršūnę ir paliktų visą pasaulį pakibusį tarp
dangaũs platybių. Kaip griaustinio ir žaibo savininkas, - dievas, siunčiantis perkūniją
Dzeusas yra vadinamas griaustiniu. Savo žaibais jis sudegina nė tik nedorėlius, bet ir žmones,
kurie pažeidžia jo nustatytus įstatymus pasaulyje. Taip, Dzeuso bausmė žmonėms yra baisi,
bet jis malonus tiems, kurie gerbia Dievus.

Taip pat svarbi asmenybė senovės mitologijoje yra Hadas - mirusiųjų karalystės dievas.
Krono ir Rėjos sūnus; Dzeuso, Poseidono, Heros, Demetros ir Hestijos brolis. Kai pasaulis
buvo padalintas po tėvo nuvertimo, Dzeusas pasiėmė sau dangų, Poseidonas – jūrą, o Hadas
požemį, tokiu būdu broliai susitarė kartu valdyti žemę. Iš pradžių Hadas buvo grėsminga
dievybė, kurios vardą graikai bijojo net ištarti, tačiaũ laikui bėgant jo į́vaizdis sušvelnėjo – jis
buvo laikomas požeminių turtų valdovu, gebančiu parodyti žmonėms gailestingumą ir
dosnumą. Antrasis Hado vardas buvo Polidegmonas („daũgelio dovanų gavėjas“)
Kartu su Hadu, už mirusiųjų karalystė buvo atsakinga jo žmoną Persefonė– vaisingumo
deivė. Legendos pasakoja, kad įsimylėjęs Hadas pagrobė Persefonę kai ji rinko gėles pievoje,
atvyko jis vežimu su keturiais juodais arkliais. Persefonės motiną – vaisingumo deivę
Demetrą – apėmė ilgesys dingusios dukters, nuo ko žemę užklupo badas. Tada Dzeusas
nusprendė, kad Persefonė du trečdalius metų praleis su mama, o trečdalį – Hado karalystėje.

Taip pat norėčiau papasakoti apie Poseidoną – jūros ir upių dievą, audrų, potvynių ir žemės
drebėjimų kūrėją. Poseidonas buvo vienas iš labiausiai griaunančių dievų tarp visų gyvenusių
Olimpe. Be to, ši jo savybė apėmė ne tik mirtinguosius, bet ir pačius dievus. Mitai byloja, kad
Poseidonas gyveno gryno aukso rūmuose pačiame jūros dugne, jo namo sienas puošė visų
vaivorykštės spalvų koralai ir jūros gėlės. Yra žinoma, kad jūros dievas buvo nepatenkintas
tuo, kad gavo apsaugą virš jūros, ir ne kartą bandė nuversti savo brolį Dzeusą ir pretenduoti į
jo sostą. Kaip jūros valdovas, Poseidonas apibū̃dinamas kaip tas, kuris renka debesis ir
sukelia audras, tačiaũ tuo pačiu laiku, remiantis mitais, jis net gali išgelbėti jūrose sudužusius
laivus.

Senovės graikai labai gerbė šią dievybę ir, norėdami pamaloninti dievą, visada atnešdavo
daũg aukų povandeniniam valdovui, mesdavo jas į jūrą. Graikijos gyventojams dievo malonė
buvo labia svarbi, nes jų gerovė priklaũsė nuo to, ar praplaũks prekybiniai laivai jūra. Todėl
prieš išeidami į jūrą keliautojai mesdavo Poseidonui aũką į vandenį. Romėnų mitologijoje jo
vardui atitinka vardas Neptū̃nas.

Savo pasakojimą apie dievus užbaigsiu dievu Hefaistu, tai Dzeuso ir Heros sūnus, graikų
mitologijoje laikomas ugnies dievu, kalvystės globėju, visų Olimpo pastatų statytoju, Dzeuso
žaibo gamintoju. Hefaistas gimė silpnas ir luošas, dėl ko supykusi Hera išmetė jį į vandenyną,
bet jūrų deivės Fetida ir Eurinoma sugavo nelaimingąjį, nunešė į gilią į́dubą ir išaugino.
Berniukas pasirodė labai gabus visų rūšių menui ir amatams, tačiaũ labiausiai jam patiko
kalvystė. Bet remiantis vėlesnėmis graikų legendomis, Dzeusas ištrėmė Hefaistą iš Olimpo, ir
todėl visam gyvenimui jis tapo luošas. Bet Hefaistas vis tiek užaugo kaip galingas plačiapetis
didvyris, nuo ryto iki vakaro dirbo jis kalvėje. Nors ir liko luošas, jo rankose buvo
milžiniškos jėgos, o visi jo pagaminti daiktai buvo tvirti ir gražūs.

Apibendrinant, galima teigti, kad kiekvienas Graikų mitologijos dievas turėjo savo paskirtį,
savo ypatingasias galias. Dzeusas – galingiausias iš visų dievų, kuriam turėjo paklusti ne tik
mirtingieji, bet ir kiti dievai. Jo rūstybės bijojo visi. Hadas – požemio karalystės dievas, buvo
gąsdinanti figūra gyviesiems, tačiaũ jis buvo gailestingas ir dosnus. Į jo karalystę pakliūdavo
mirusiųjų dvasios. Poseidonas – vyriausias jūrų dievas. Jis taip pat yra žemės drebėjimų
dievas. Žmonės jam gaũsiai aukodavo, kad išplaũkę laivai saũgiai sugrįžtų namo. Hefaistas –
žymimas kaip talentingiausias kalvys. Jis buvo ištremtas iš Olimpo, tačiaũ jo talentas
kalvininkystei niekur nedingo.