Pasakojimas apie dievus ir didvyrius

Senovės graikai tikėjoo, kad pasaulį valdo galngi nemirtingieji – dievai. Įvairūs pasakojimai apie
juos vadinami mitais. Šiais laikais apie Olimo dievus galime sužinoti iš daugybės senovės graikų
autorių, tokių kaip Hesiodas, Homeras, Apolonijas Rodietis.
Mitai mene
Senovės graikai mitologines scenas vaizdavo ant puodų, vazų ir kt., todėl apie mitus galima daug
sužinoti iš likusių meno dirbinių.
Romėnų palikimas
Romėnai žavėjosi graikų mitologija ir daugelį graikų meno kūrinių išsivežė į Romą. Nors išliko
tik kelios orginalios graikų skulptūros, daugybė romenų sukurtų kopijų egzistuoja iki šiol.
Šioje nuotraukoje pavaizduota išminties deivės Atėnės orginalios statulos kopija.

Šventyklų griuvėsiai
Prieš du tūkstančius metų Graikija galėjo didžiuotis gausybe šventyklų su dievų statulomis ir
frizais, kuriuose dažnai buvo vaizduojamos mitologinės scenos. Deja, dabar likę tik griuvėsiai.

Dievų kilmė
Kai dar nebuvo laiko, egzistavo tik Chaoso tuštybė. Iš Chaoso atsirado žemės deivė Gaja,
požemio karalystė – Tertaras ir meilės dievas Erotas. Po to gimė Naktis, Diena ir Erebas,
Blyškioji Tartaro šviesa. Gaja pagimdė Uraną – dangų, taip pat kalnus ir jūrą. Jos ir Urano vaikai
buvo šimtarankiai, kiklopai ir galingirji titanai.
Titanai
Uranas nekentė titanų ir jais bjaurėjosi. Kai tik kuris gimdavo, tuoj uždarydavo vaiką Tartaro
gelmėse, kad jo akys daugiau neišvystų dienos šviesos. Uranas mėgavosi savo tokiu elgesiu,
tačiau jo žmona Gaja troško išlaisvinti savo vaikus, Ji padarė deimantinį pjautuvą ir įdavė jį
jauniausiui ir žiauriausiui iš titanų – Kronui, o šis surengė savo tėvui pasalą. Kai Urano kūnas
nukrito ant žemės, iš jo atsirado gigantai ir nimfos.
Dievai
Visas Olimpo kalnas buvo Krono sostas. Neilgai trukus Kronas pradėjo elgtis lygiai taip pat kaip
jo tėvas. Jis vedė savo seserį Rėją, kuri jam pagimdė Hestiją, Demetrą, Herą, Hadą, Poseidoną ir
Dzeusą. Tačiau Kronas prarijos visus vaikus, nes Gaja ir Uranas perspėjo, kad jam, kaip ir jo
tėvui, lemta žūti nuo jo paties vaikų. Rėja, kaip ir Gaja, sielvartavo dėl savo palikuonių, todėl
gimus jauniausiajam Dzeusui, motina jį paslėpė Dikto kalno oloje, Kretoje. Rėja suvystė akmenį
ir davė Kronui praryti jį vietoj Dzeuso.
Dzeusas, užaugęs, prisiekė atkeršyti tėvui ir privertė jį pirma atryti akmenį, o po to ir visus jo
brolius ir seseris. Tuomet, padedamas kitų dievų, pradėjo žūtbūtinę kovą su piktaisiais titanais.
Dievams padėjo šimtarankiai ir kiklopai, kuriuos Dzeusas išlaisvino iš Tartaro. Jis svaidė žaibų
strėles, o šimtarankiai mėtė sunkius akmenis. Užvirė jūra, o žemė paskendo liepsnose.
Galiausiai, pasibaigus dešimtmetį trukusiam karui, Dzeusas išvarė Kroną ir kitus titanus iš
Olimpo, įstūmė juos į patį tamsiausią Tartaro požemį ir tvirtai supančiojo, kad jie niekuomet
nepakiltų prieš jį ar kokį kitą dievą.
Tapę visatos valdovais, dievai traukė burtus, norėdami pasidalyti valdas. Dzeuso, viršiausio iš
dievų, karalyste tapo dangus ir tolimiausi padangių kampeliai. Poseidonui atiteko jūros ir visi
jose plaukiojantys gyviai. Hado valdos nusidriekė Tartare, giliai po žeme esančioje tamsos
karalystėje, kur jis valdė mirusiųjų sielas ir prižiūrėjo tuos, kuriuos Dzeusas nuteisė amžinai
kentėti.
Nė vienas netapo žemės valdovu, nes ji priklauso visiems.
Afroditė
Ne visi Olimpo dievai kilo iš Krono. Vieni sako, kad meilės deivė Afroditė buvo Dzeuso ir
deivės Dionės duktė. Tačiau kiti įsitikinę, kad ji gimė iš jūrų putos, kai buvo nugalėtas Uranas.

Žmonių kilmė
Senovės graikų mitologija byloja, kad žmonės buvo sukurti pagal dievų atvaizdą, nors kai kurie
mitai teigia, kad juos sukūręs pats Dzeusas arba titanas Prometėjas. Iš visų mirtingų padarų tik
žmonės galėjo vaikščioti stati ir žvelgti į dangų, nes daugelis kitų gyvūnų žiūrėjo tik sau po
kojomis.
Aukojimas
Dzeusas liepė sukurtiems žmonėms jį garbinti ir aukoti aukas. Prometėjas sumanė Dzeusą
apgauti ir padalijo aukojamą jautį į dvi dalis: jaučio mėsą apvyniojo išdarinėtomis liekanomis, o
kaulus – taukais ir pasiūlė Dzeusui rinktis, sakydamas, kad žmonės jo pasirinktą dalį aukos visą
likusį gyvenimą. Dzeusas, žinoma, kaip dieviškąjį maistą pasirinko antrąją dalį, todėl nuo to
laiko kaulai ir taukai aukojami dievams, o mėsa – suvalgoma.
Pandora
Siekdamas nubausti žmones už visus Prometėjo nusikaltimus, Dzeusas liepė dievams sukurti
tokią būtybę, kuri teiktų žmonėms malonumą ir kančias vienu metu. Taip atsirado Pandora –
pirmoji moteris žemėje. Dzeusas liepė jai gyventi tarp vyrų ir įdavė skrynią, kurią uždraudė
atidaryti. Tačiau smalsumas įveikė Pandorą – ji atidarė skrynią ir išleido į pasaulį visas ligas ir
nelaimes. Skrynioje liko tik viltis.

Prometėjas
Priešingai, nei jo brolis Atlantas, Prometėjas per karą su titanais kovėsi dievų pusėje. Tačiau ne
visada paklusdavo Dzeuso valiai. Pasak mitų, Prometėjas žmonėms dovanojo ugnį, kurią,
paslėpęs krapo stiebe, atnešė iš Olimpo, taip nusižengdamas Dzeuso, nenorėjusio, kad žmonės
taptų pernelyg protingi, valiai, Todėl dievas nubaudė Prometėją kentėti nežmoniškas kančias. Jis
buvo grandinėmis prirakintas prie Kaukazo kalno, o kasdien atskrisdavęs plačiasparnis erelis,
lesdavo jam kepenis. Per naktį kepenys ataugdavusios, kad kitą dieną erelis vėl jas draskytų.
Tačiau Prometėjui neteko amžinai kentėti – praėjus keliems amžiams Dzeusas sutiko, kad
Heraklis nudobtų erelį ir išlaisvintų Prometėją.