PROMETĖJAS

Tuo metu danguje viešpatavo jaunasis dievas Dzeusas, o žemėje buvo likęs nenugalėtas
titanas Prometėjas. Po vykusių grumtynių Žemė buvo tyli ir išmirusi. Tada Prometėjas ryžosi iš
naujo sukurti žmonių giminę. Jis paėmė molio ir vandens ir nulipdė žmogų, o Atėnė įkvėpė žmonių
kūnams gyvybę. Bet pirmieji žmonės buvo silpni, gyveno po žemėmis, urvuose ir drebėjo nuo
šalčio. Prometėjas suko galvą, kaip pagelbėti žmonėms. O išdidusis Dzeusas nusprendė žmonių
giminę atimti iš Prometėjo. Prometėjas bijojo, kad dievai už savo globą neužkrautų žmonėms ant
pečių per didelės naštos.
Norėdamas juos apsaugot, Prometėjas ryžosi apgauti Dzeusą, jis užmušė aukai didelį jautį ir
padalijo skerdieną į dvi nelygias dalis. Vienoj pusėj padėjo geriausius mėsos gabalus, lajų ir viską
suvyniojo į gyvulio odą, o kitoj kaulus ir vidurius apdėjo lajaus gumulais. Viską slaptomis sutvarkęs,
grįžo pas Dzeusą, kad tas pasirinktų sau auką. Dzeusas pasirinko ir apsiriko, nes ten buvo kaulai ir
jaučio viduriai. Tos klastos dėka žmonės dievams atnašaus tik gyvulio kaulus ir vidurius. Įžeistas
Dzeusas nusprendė nubausti Prometėjų ir nedavė žmonėms ugnies.
Prometėjas ryžosi gauti ugnį prikišęs alyvmedžio šaką prie saulės dievo vežimo, taip Žemėje
užsidegė pirmą ugniakurą. O žmogus patyrė, kaip gera prie laužo. Gerasis titanas išmokė žmonės
visokių menų, pamokė, kaip dirbti žemę ir išsiauginti auksinių grūdų. Dzeusas sudrebėjo iš pykčio,
pamatęs šventąją ugnį Žemėje. Norėdamas nubausti Prometėją, liepė ugnies dievui Hefaistui,
nulipdyt iš žemės ir vandens dailios mergaitės neregėto grožio statulą. Toji moteris buvo pavadinta
Pandora, o tai reiškia: visų apdovanotoji. Hermis nuvedė ją į Žemę ir davė stebuklingą skrynelę,
liepdamas eiti į Epimetėjo namus. Pandora kasdien meldė Epimetėją atidaryti skrynelę, vieną dieną
jis nusileido, ir atidarė skrynelės dangtį. Iš tos skrynelės ėmė lįsti nuodingos gyvatės, šliužai,
skorpionai, nuožmios ligos, drugiai ir kita bjaurastis kuri ėmė nuodyti žmonių kraują. Kančios
amžinai įsikūrė žemėje.
Dzeusas už jo nustatytos tvarkos griovimą rūsčiai nubaudė Prometėją: įsakė kalviui Hefaistui
jį prikalti prie uolos tolimuose Kaukazo kalnuose, kur atskrisdavo erelis ir lesdavo jo kepenis.
Prometėjui buvo lemta kentėti prirakintam ilgus amžius, kol jį išvadavo garsus karžygys Heraklis.
Dzeuso nubaustą titaną žmonės garbino kaip savo geradarį, laikė net žmonijos sukūrėju, kultūros
nešėju.