DEMETRA

ŽEMYNA
 Demetra – graikų mitologijoje Krono ir Rėjos duktė, žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė,
vedybų saugotoja. Viena iš labiausiai gerbiamų olimpinio panteono dievybių. Jos vardas reiškia
„Motina Žemė“.

Demetra yra dažniausiai vaizduojama su derliumi, gėlėmis, vaisiais, javais. Mitai apie Demetrą
minimi gražūs plaukai deivės, kurių spalva primena kviečių lauką.

Atributai yra grūdų juostelės, kūginės galvos apdangalai, skeptras.žibintuvėlis ir aukojimo indas.
•Deivės motinos-ūkininkų globėjos, globojančios visą
gyvybę žemėje, kultas siekia priešindoeuropiečių erą.
Tarp indoeuropiečių tautų ji buvo vadinama Motina Žemė.
Ji yra „didžioji motina“, gimdanti visus gyvus dalykus ir
priimanti mirusiuosius, primityvios kūrybinės energijos
įsikūnijimas.

•Demetros gimimą lydėjo nemalonūs įvykiai. Deivės

tėvas, visagalis Kronas, suvalgė visus vaikus, kuriuos
Rėjos žmona pagimdė vyrui. Tas pats likimas ištiko
Demetrą, kuri tapo antruoju vaiku Olimpo valdovų
šeimoje.

•Vėliau deivės brolis išlaisvino mergaitę iš tėvo

skrandžio. Demetra apsigyveno Olimpe, apsupta
artimųjų.

•Demetra mylėjo ir rūpinosi visais vaikais, tačiau vis tiek

išskyrė Persefonę. Ypatingą meilę dukrai nušviečia mitas,
pasakojantis apie mergaitės santuoką.
 Demetra - tikroji Dzeuso
sesuo ,pagimdė jam dukrą
Persefonę.

•Ji labai mylėjo savo vienintelę dukrą ir labai sielojosi, kad Dzeusas
ją išleido už savo brolio Hado be jos sutikimo ir prieš dukters valią.

•Mituose sakoma :
Hadas pagrobė Persefonę. Demetra išgirdusi Persefonės riksmą
atskubėjo jai į pagalbą, bet jos nerado. Tada iš Helijo, viską
matančio saulės dievo, sužinojo, kad ją pagrobė Hadas ir
Persefonė taps jo žmona. Tai sužinojusi Demetra pradėjo be galo
liūdėti. Ji pasitraukė iš Olimpo, supykusi ant Dzeuso, ir apsigyveno
tarp mirtingųjų, visa gamta liūdėjo kartu su ja. Dzeusas matydamas,
kad nepavyksta įtikinti Demetros grįžti ir ji labai liūdi be dukros.
Pasiuntė Hermis į Hado karalystę leisti Persefonei pasimatyti su
motina, nes gamta mirštanti. Hadas sutiko išleisti Persefonę pas
motiną, bet prieš tai jai davė 6 granato sėklas praryti. Granatas –
santuokos simbolis. Pamiršusi viską iš džiaugsmo, Demetra
išskėstomis rankomis puolė pasitikti dukters. Vėl ji išvydo mylimą
Persefonę. Su ja grįžo Demetra į Olimpą. Taip Persefonė 6
mėnesius praleidžia požemio karalystėje, gamta kaip ir Demetra
liūdi, o kitus 6 mėnesius su savo motina, tada gamta džiūgauja,
viskas pražysta, nes ir Demetra džiaugiasi matydama šalia savo
dukterį.
•Demetra buvo galinga didžioji deivė. Ji teikė žemei derlingumą, be jos labdaringos jėgos niekas žemėj
neišdygtų ir neaugtų.
•Demetra išmokė žmoniją žemės ūkio menų: sėti sėklas, arimo, derliaus nuėjimo ir t.t., todėl ji buvo ypač
mėgstama tarp kaimo žmonių, daugiausia už tai jog ji jiems teikdavo tiesioginę naudą.

•Deivė Demetra laikoma ūkininkų globėja, žemės derlingumo motina. Pasak legendos, jos ir jos dukters
Persefonės dėka keičiasi metų laikai - tik dalį metų mama ir dukra gali praleisti kartu, tada vasara ateina į
žemę. Visą kitą laiką Persefonė gyvena požemyje su savo vyru Hadesu, o Demeter pasiilgsta ir verkia dėl
savo dukters, gimdydama lietų, pūgas ir blogą orą. Ir tik tada, kai artėja susitikimo valanda, atšyla,
Demetra turi vilties greitai pasimatysime ir ateina pavasaris.

•Šventės:

•Garsiausios šventės, susijusios su Demetros kultu, yra Eleusino slėpiniai, simboliškai simbolizuojantys
dukters netekusios Demetros sielvartą, ir jos klajonės ieškant Persefonės - slapto ryšio tarp gyvųjų
ir mirusiųju pasaulio, fizinis ir dvasinis valymas. Ritualų dalyviai pasninkavo, gėrė kykeon - gėrimą,
pagamintą iš miežių ir mėtų, kurį, pasak legendos, Demeter gėrė Kelei namuose -, o paskui įėjo į deivės
šventyklą, kur jiems buvo parodyti kai kurie šventieji daiktai. Tie, kurie išlaikė ritualą, buvo laikomi
inicijuotais į gyvenimo ir mirties paslaptis; net vergams buvo leista jame dalyvauti.
•Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemyn
ėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso,
kas gyva, deivė, suteikianti žemei
vaisingumą.
•Žemyna- Perkūno žmona.
•Ji senos kilmės lietuvių ir prūsų Žemės
deivė, garbinama labiau negu Žemėpatis,
yra kilusi iš Dievų Motinos.
• Nuo jos priklauso metų laikai
• Žemynos medis- obelis.
Žemynos
simbolis
•Garbinimas:

•Žemę maitintoją ir rengėją iš didelės pagarbos žmonės

įvairiais atvejais bučiuodavo. Dažniausiai bučiuodavo eidami
gulti, atsikėlę ar pradėdami įvairius darbus. Bučiuodami
Žemę, žmonės kalbėdavo maldas: „Iš Žemelės parėjau, į
Žemelę nueisiu“.
•Žemę žmonės bučiuodavo svarbiais gyvenimo momentais:
nuotaka, išvažiuodama iš savo tėvų namų, pabučiuodavo
tėvui rankas, paskui atsiklaupus pabučiuodavo pastalėje
Žemę ir visus keturis stalo kampus, sakydama: „Sudie,
juodoji Žemele, mano nešiotojėle. Bėginėjau maža būdama,
bučiavau tave rytas vakarėlis“; išvykstant kam nors iš šeimos
į kelionę, visi atsiklaupę melsdavosi, o paskui pabučiuodavo
Žemę, tikėdami, kad išvykstantysis sugrįš sveikas ir gyvas į
namus.
Panašumai :
Skirtumai:
-Abi Deivės yra moterys
-Demetra siejama su savo dukra, jų
glaudus ryšys.
-Demetra ir Žemyna yra
-Žemynai aukojamos aukos : duona,
žemės, derlingumo ir visa, kas alus.
gyva, globėjos, nes Žemė yra
-Garbindami Žemyną žmonės
moteriška esybė. bučiuodavo žemę.

-Nuo jų priklauso metų laikai.

Informacijos šaltiniai

Demetra – Vikipedija (wikipedia.org)

Graikų dievai ir deivės :: Graikų mitologija :: Pasaulio ir Lietuvos istorija (ltvirtove.lt)
Žemės ūkio deivė senovės graikų mitologijoje. Deivė Demetra: viskas apie ją (rf-gk.ru)
Žemės ūkio deivė senovės graikų mitologijoje. Deivė Demetra: viskas apie ją (rf-gk.ru)

Demetero graikų deivės profilis (eferrit.com)

www.mle.lt/stripsniai/zemyna
https://seniejidievai.weebly.com/381emyna.html
https://lt.wikipedija.org/wiki/Žemyna
Lietuvių dievai ir deivės - ppt atsisiųsti (slideplayer.lt)