Baltų mitologija

Paruošė: lietuvių kalbos vyr. mokytoja Jolanta

Palilionienė

Kaunas 2005
 Mitologija – į religinę sistemą įeinanti
mitų visuma, t.y. pasakojimai apie dievus ir
didvyrius, antgamtines būtybes ir stebuklingus
įvykius bei reiškinius.

Mitologija taip pat vadinamas mitus

tyrinėjantis mokslas.
 Pagal kilmę lietuvių mitologija dažnai skirstoma į
kelis istorinius etapus:

 “Ikikrikščionišką” (Matriarchalinį, dominuoja moteriškos

dievybės; Patriarchalinį, kuriame moteriškos dievybės
praranda reikšmę, iškyla vyriški dievai).
 “Valstybingumo”, trukusį maždaug nuo XV a. iki XVII a.,
atspindimą mitų apie didvyrius ir valdovus.
 “Krikščionišką”, prasidėjusį maždaug XVI a., mituose
pagoniškos dievybės įgyja krikščioniškų bruožų.
 “Romantistinį”, prasidėjusį apie XIX a., idealizuojantį senovę,
turintį graikų ir romėnų mitologijos buruožų, mitai čia atspindi
ne istorinius įvykius ar dievybes, o kitus, senesnius mitus.
 Tyrinėjimai

Ankstyviausi mitai rekonstruojami, remiantis

archeologiniais radiniais, vėlesnių mitų elementais
bei lingvistiniais tyrimais. Tokie tyrimai leidžia
rekonstruoti pasaulėžiūrą ir tikėjimus, egzistavusius
maždaug VIII amžius ir anksčiau. Lemiančią įtaką
šiems tyrimams padarė Marijos Gimbutienės darbai.
Kadangi tokios mitų rekonstrukcijos neturi tiesioginių
įrodymų, dalis mokslininkų jomis abejoja. Lietuvoje
taip atkurtus mitus labiausiai išpopuliarino Pranės
Dundulienės darbai.
 Vėlesnės mitologijos tyrimai paremti daugiau
rašytiniais VIII a. - XIX a. šaltiniais, atpasakojančiais
lietuvių ir kitų baltų tautų tikėjimus, mitus bei papročius,
archeologiniai radiniai naudojami, kaip papildoma
medžiaga. Dauguma tokių tyrimų paremti skirtingų mitų
bei juose minimų figūrų sugretinimu. Žymiausi,
semiotiniai mitologijos tyrimai buvo inicijuoti Algirdo
Juliaus Greimo ir Lietuvoje išpopuliarinti Norberto
Vėliaus.
 Aukščiausiasis dievas

Deivės Pragimdytojos

Patrimpas Perkūnas Pikuolas

Dangaus Gimimo ir Žemės

Namų dievai Ugnies dievai Miško dievai
dievai mirties dievai ir
ir deivės ir deivės ir deivės
ir deivės deivės deivės
Vandenų
Vėjų dievai Bičių dievai
dievai
ir deivės ir deivės
ir deivės

Žemesnieji dievai

Mitologinės būtybės
 Aukščiausiasis Dievas
Lietuviams ir kitiems baltams žinomo aukščiausiojo
Dievo vardai - Praamžius, Prakūrimas, Ūkopirmas - buvo
susiję su Visatos kūrimu, pradžios davimu, laiko amžinumu.
 Nuo seno Dievu buvo vadinamas aukščiausiasis arba
vyriausias dievas, visatos ir gyvybės kūrėjas bei tvarkytojas.
 Dievas Visatą sukūrė ir ją globoja, prižiūri teisingumą. Jis yra
šviečiantis dangus, šviesa, diena.
 Dievui turi paklusti visas pasaulis: dangus, oras, vanduo,
žemė, visos būtybės ir net dievai. Jo valdžia begalinė, neturinti
ribų.
 Aukščiausiasis Dievas buvo ir metų laikų tvarkytojas.
Trumpiausią metų dieną jam buvo atliekamos sudėtingos
apeigos.
 Pasaulinio tvano legenda

Daugelyje tautų egzistavęs mitas apie pasaulinį tvaną.

Lietuvių tautosakos tyrinėtojai taip pat yra aptikę šio mito
versijų. Sakmėse pasakojama apie tai, kaip Praamžius pamato
žmonių nedorybes ir pasileidimą. Dievas žemėn pasiunčia
milžinus Vėją ir Vandenį, kad tie nubaustų žmones. Milžinai
žemę supę 25 dienas ir naktis. Praamžiui pagailę žmonių ir jis
iš dangaus numetęs riešuto lukštą. Žmonės ir žvėrys į jį sulipę
kaip į valtį. Velnias norėjęs sukliudyti ir pasiuntęs pelę
pragriaužti riešuto lukšto. Tada Dievas žemėn nusiuntė savo
dukrą Vaivorykštę (Linksminę, Malonės juostą). Vaivorykštė
išgelbėjusi iš vandenų porą senukų. Tie turėję 9 kartus peršokti
per 9 akmenis. Taip atsiradę 9 jauni vyrai ir moterys, visų
lietuvių protėviai.
 Deivės pragimdytojos
 Lada - didžioji baltų deivė motina viso pasaulio gimdytoja.
 Lela - tarpininkė tarp dangaus ir žemės .

Jos abi buvo laikomos pavasario gamtos gaivintojomis,

augalijos žadintojomis, lietaus ir rasos davėjomis, taip pat
vaisingumo ir santuokų, santuokinio gyvenimo, gimimo
globėjomis. Pastarosios funkcijos daugiau priklausė jaunesniajai
deivei Lelai. Vaidilos savo giesmėse šaukdavosi deivių Lados ir
Lelos.
 Dievų trejybė
Lietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys aukščiausiojo
Dievo sūnūs:
 Perkūnas

 Patrimpas

 Pikuolis (Poklius)

Baltų dievų trejybė tiek pagal horizontalią (kairėje

Patrimpas, centre svarbiausiasis dievas Perkūnas, dešinėje
Pikuolis), tiek pagal vertikalią padėtį, atitinka pasaulio erdvės
modelį: viršus – vidurys - apačia, arba dangus – žemė -
požemis. Šis dievų išdėstymas atitinka ir laiko sandarą -
vasarą, rudenį, žiemą, taip pat atskirus žmogaus gyvenimo
epizodus - jaunystę, brandą ir senatvę.
Perkūnas - atmosferos ir gamtos valdytojas. Jo
žinioje neišsenkamos vandens atsargos
sukauptos virš akmeninio dangaus skliauto. Šiuo
vandeniu pavasarį per pirmąjį griaustinį
Perkūnas, besitrankydamas dangaus skliaute,
mosuodamas "dievo rykšte" - žaibais,
svaidydamas akmeninius kirvukus ar strėles,
apvaisina deivę Žemyną, kuri įgauna galią
gimdyti vaisius.
Patrimpas - Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno
dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas,
duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą,
gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus.
Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais, varpų
vainiku ant galvos. Jam aukodavę javų pėdus,
mirą, gintarą, vašką ir kt.
Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievaitis. Jis
susietas su mirusiųjų pasauliu, laidojimo
papročiais ir apeigomis. Tai požemių, tamsos,
pykčio, nelaimių dievas, buvęs labai bjaurus ir
piktas dievas. Užrūstinus jį, permaldauti be
kraujo buvę sunku. Vaizduojamas seniu mirtinai
išbalusiu veidu, su didele žila barzda, raudonais
drabužiais, galvą apsirišęs balta skara. Pikuolio
simboliai buvo pamautos ant ragotinių trys
kaukolės: žmogaus, jaučio ir arklio.
Dangaus dievai ir deivės

 Mitinis Kalvis
 Saulė
 Mėnesis (Mėnulis)
 Ašvieniai
 Žvaigždikis
 Aušrinė
 Aušra

 Vakarinė

 Žvorūna

 Indraja

 Vaivora

 Žiezdrė

 Sėlija

 Pažarinis
Gimimo ir mirties deivės
 Laima
 Laimė (Dalia)

 Giltinė

 Veliona

 Mėnulė

 Deivės valdytojos

 Maro deivės
 Žemės dievai ir deivės
 Puškaitis  Vaisgamta
 Pergubrė  Jievaras

 Kaupolė  Laukpatis

 Kaupolius  Lauksargis

 Rasa  Javų dvasios

Namų, sodybų dievai ir deivės
 Nonadievis  Slenkstinis
 Dimstipatis  Mitiniai sargai

 Žemyna  Gabjauja

 Žemėpatis  Beaukuris

 Pagirnis  Javinė

 Dirvolira  Jėvulis

 Nosolius  Dvargantis
Ugnies dievai ir deivės
 Gabija
 Jagaubis

 Užpelenė

 Polengabija

 Praurimė
Miško dievai ir deivės

 Medeina
 Žvėrinė

 Miško Motė

 Lazdona

 Kerpyčius
Bičių dievai ir deivės

 Bubilas
 Austėja
 Vandenų dievai ir deivės
 Gyvybės vanduo  Ežerinis
 Bangpūtys  Grauduša

 Varūna  Undinė

 Gardaitis  Jūratė

 Upinė  Jumpyra

 Upinis  Balta Boba

 Divytis
 Vėjų dievai ir deivės
 Vėjų motė  Vajas
 Bangpūtys  Šiaurės Vėjas

 Vėjopatis  Auštrinis

 Gardaitis  Viesulas

 Vėjas
 Žemesnieji dievai
 Andaja  Keliukis
 Pilnytis  Milda

 Kovas  Junda

 Aušlavis  Krūminė

 Ganiklis  Nijolė
 Mitologinės būtybės
 Aitvaras  Maumas
 Baubas  Ragana

 Gaila  Ragė

 Kaukas  Slogutis

 Laumė  Žiburinis
Sužinok daugiau...