Razauskas - 2014 - VD Dievu Panteonas Knyga

Sovijaus studij ir monografij serija
Dainius Razauskas-Daukintas
Visi dievai
panteono svokos kilm,

pirminis turinys ir
lietuvikas atitikmuo
Mokslin studija
Vilnius, 2014
Recenzavo:
dr. Vytautas Aliauskas, dr. Naglis Kardelis, Vytis Vidnas
Redagavo Margarita Dautartien
Maketavo Skaist Amenaviit
Kadangi dievai vadinami ir sraus rikiuojami vardais, tai pirmiausia darbe aptariamos esmins
dievavardi yapatybs, kurios neivengiamai slygoja ir panteono samprat. Tada atskleidiama
panteono svokos kilm ir pirminis turinys, palyginant keli skirting senj tradicij pavyzdius:
antikins graik bei Artimj Ryt, senovs german ir ypa senovs ind, kuri iuo atvilgiu itin
pamokanti. Galiausiai ikeliamas ir inagrinjamas lietuvikasis panteono svokos atitikmuo visi
dievai, ar visdievai. Priede papildomai apvelgiama kosmologin dvylikos diev skaiiaus kilm.
Lietuvos kultros tyrim institutas, 2014

Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2014
Dainius Razauskas-Daukintas, 2014
Turinys
anga / 4
1. diev vardai / 4
1.1. Dievavardio slygikumas / 4
1.2.Dievai ir Dievas / 7
1.3.Panteono slygikumas / 10
2. panteono svokos kilm ir turinys / 10
2.1. Antika ir Artimieji Rytai / 10
2.2. Senovs Indija / 13
2.3. Germanai / 23
2.4.Pagrindins ivados / 23
3. lietuvi visi dievai / 24
3.1. Istoriniai altiniai / 24
3.2.Gyvoji tradicija / 29
4. ivados / 30
5. priedas: dvylika diev / 30
summary / 37
anga
Dievai vadinami ir sraus rikiuojami vardais, tad prie
kalbant apie panteono svokos kilm bei pirmin turin
pravartu aptarti paius diev vardus, priminti bei pabrti esmines j ypatybes, neivengiamai slygojanias ir
panteono samprat. Tam skirta pirmoji io darbo dalis.
Antrojoje dalyje, palyginant keli skirting tradicij
pavyzdius, kaip tik aikinamasi panteono svokos
kilm ir pirminis turinys.
Ir galiausiai treiojoje dalyje, remiantis isiaikintuoju
panteono svokos pirminiu turiniu, ikeliamas bei
aptariamas lietuvikas jos atitikmuo.
Po i trij dali, sudarani darbo branduol, dar
pridtas priedas, kuriame trumpai aptariama viena
pakeliui ikilusi vairi panteon ypatyb dvylikos
diev ssaja su dvylika mnesi.
1. diev vardai
1.1.Dievavardio slygikumas
Dievybs, mitins btybs vardo ypatybes trumpai
drtai yra nusaks ymus kalbininkas, mitologas, kultrologas, daugelio pasaulio tradicij inovas Vladimiras
Toporovas: Tikriniai vardai mitologijoje ymi esmin
mitins sistemos dal mit personaus. Mitologini
tekst ypatumas yra tas, kad mit be vard esmikai
nra (iskyrus vaizduojamojo meno paminkl pagrindu
atliktas mit rekonstrukcijas). Kai kurios mitologijos mus
pasiek didia dalimi vien kaip atskiri vardai ar itisi j
sraai. Tokiu atveju vardas yra vienintelis altinis, kuriuo
remiantis galima sprsti tiek apie vis mitin sistem,
tiek apie atskirus jos mitus ar motyvus. Taiau pati vardo
samprata turinio atvilgiu yra labai neapibrta, pirmiausia daugeliu atvej nra aikios ribos tarp tikrinio
vardo ir bendrinio daiktavardio (apeliatyvo). Priklausomai nuo to, kiek konkretus vardas yra motyvuotas jo
vidins formos, taip pat nuo juo ymimo personao ar
objekto vaidmens, pasireikia tendencija tikrin vard
apeliatyvinti (neretai jo vidin form suprantant tiesiog
paodiui, kartais itaip j desakralizuojant, demitologizuojant); arba, prieingai, apeliatyvas turi polink virsti
tikriniu vardu, kartu sakralizuodamasis bei mitologizuodamasis. itoks slankus vardo statusas mitologijoje savaip
dera su paties mitinio vaizdinio ypatumais. Dievyb gali
pasirodyti paslptu arba ireiktu pavidalu (epifanija),
vairiomis hipostazmis (kai kurios i j dargi gali sutapti
su nemitiniais objektais) ir vairiose srityse, siejamose
4
vieno bendro vardo (pavyzdiui, australiei ir kai

kuriose indn gentyse vienu ir tuo paiu vardu danai
paymima vieta, topografinis objektas joje, atitinkamas
augalinis, gyvninis ar kitoks simbolis, dievybs atributas, pati dievyb, su ja susijusi gyvybin jga ir pan.; arba
tuo pat vardu susiejami mitinis personaas, jo mona,
vaikai, atitinkama mitini btybi klas, daiktintas jos
pavidalas: pavyzdiui, [Sibiro] ket mitologijoje septyni
chosedemai ups slenksiai ir septyni chosedemai
apatinio pasaulio deivs Chosedem sns). Srities, kuri
apima tikrinis vardas, neapibrtumas (tikriniais vardais
gali virsti mitini atribut ginkl, geriamj ind, skirting ri apdaro, gyvn, augal ir pan. arba mitini
persona klasi diev, demon ir pan. pavadinimai)
kelia nuolatinius sunkumus tikrin vard interpretuojant
(s.i. vrua, mitr ir gr.
kaip Varunos, Mitros ir
Diks tikriniai vardai ar kaip apeliatyvai atitinkamai
reikme teisinga itarm, sutartis, sutarimas; draugas;
draugyst ir teisingumas). Toki pat situacij kartais
sudaro mitinio personao vardo epitetai. Dl to nustatyti
vardo ir juo vardijamos esybs tapatyb mitologiniuose
tekstuose darosi itin keblu1.
Vedolog, Rigvedos, Atharvavedos vertja rus
kalb Tatjana Jelizarenkova su iuo reikiniu yra tiesiogiai
susidrusi vedose: Atskir, taiau gana svarbi problem
Rigvedoje sudaro tikriniai diev vardai. Daugelis i j
turi ir bendrin reikm. Antai mitr tikrinis vardas ir m.
draugas, n. draugyst, su(si)tarimas; aryaman tikrinis
vardas ir pabrolys vestuvse; bhga tikrinis vardas, bet
ir dalintojas, dovanotojas bei dalia, laim; diti deivs
tikrinis vardas ir neribotumas, nesaistomumas; savitr
tikrinis vardas ir suadintojas ir t.t. Himnuose neretai
iradingai pasinaudojama bendrine dievo vardo reikme,
ir anaiptol ne visuose kontekstuose aiku, kuri i dviej
reikmi turima omeny. Dl to net buvo isakytas poiris (vliau, tiesa, nesusilauks pritarimo), jog diev Aditj
klas (vis j vardai, iskyrus Varun, turi ir abstraktaus
daiktavardio reikm) sudaro vien abstraki svok
asmeninimai ir jog visuose Rigvedos kontekstuose
Mitros vard reikia versti Sutarimas, Varunos Teisinga
itarm, Arjamano Svetingumas ir t.t.2.
Dar: Riba tarp tikrini vard ir bendrini daiktavardi Rigvedoje buvo gana slanki. Nemaai dievavardi
turjo ir bendrin reikm: agn dievo vardas ir ugnis,
1 I, 508. ia ir toliau sanskrito odiai visur pateikiami kamieno lytimi,
t.y. be linksnio galns, nebepaliekant formaliai teisto defiso (trumpojo
brknelio), iskyrus tuos atvejus, kai pabriama odio daryba. Antai
raoma vrua, nors vienaskaitos vardininko linksnyje yra vrua (i
vruas); dev, nors vns. vard. yra dev (devs), ir t.t. (pavyzdiui, lietuvi
kalbos dievas itaip raant atrodyt dieva).
2 1989, 516.
Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014
lauas; mitr dievo vardas ir m. draugas, n. draugikas

su(si)tarimas; savitr dievo vardas ir suadintojas ir
t.t. Himnuose tuo imaniai aidiama. Nuolatinis dievo
epitetas danai virsta jo vardu, pavyzdiui, maghvan
dosnusis, kuriuo apibdinamas Indra; sut (i)sunktas, kuriuo apibdinamas Soma. Epitet gavus tikrinio
dievybs vardo status rodo galimyb t epitet vartoti
ir tuose kontekstuose, kur jis nra motyvuotas, t.y. Indra
gali bti vadinamas maghvan ir tuomet, kai apie dosnum nra jokios kalbos, o kalbama, pavyzdiui, apie
kautynes su prieais. Be to, Rigvedoje bta tendencijos
visai ar dalinai asmeninti tiek abstrakias galias, tiek
gamtos elementus, ir daugelyje kontekst neaiku, k gi
ities poetas turjo omeny3.
Senovs Graikijoje irgi buvo suvokiamas dievo vardo,
net paties diev tvo Dzeuso vardo santykinumas,
slygikumas4. Nuo epitet neatskiriami ar net i epitet
kil yra senieji romn dievai, ir netgi taip pabrtinai,
kad suvis, Johno Pinsento odiais, antropomorfikos
dievybs kaip atskiro asmens samprata seniausiajai
romn religijos formai vadinamajai Numos religijai,
regis, buvo svetima5.
Panaiai senovs german mitologijoje, pasak germanists Tatjanos Toporovos, reikia neileisti i aki
itin svarbios mitinio pasaulvaizdio ypatybs nomina
propria statuso paslankumo, ribos tarp vardo ir ne-vardo
neapibrtumo, bendrinio daiktavardio potencialaus
perjimo nomina propria klas6. Mitopoetins onomatetins koncepcijos ypatum sudaro nuostata vienam
subjektui teikti daug vard. Tok vard pliuralizm lm
poreikis atspindti skirtingus subjekto aspektus, juoba
kad senovs island periodu vardo vidin forma buvo
motyvuota, fonetikai bei morfologikai skaidri, nes
vardas atliko komunikacin vaidmen teik informacij apie subjekto charakteristikas. Jaunesniosios Edos
teiginys, es kai kurie vardai yra kil i darb, senovs
island tekstuose nuosekliai knijamas. Regimai ireiktas jis tais atvejais, kai vardijant vardus kartu nurodomos
nominacijos prieastys, pavyzdiui: Todl Odin dera
vadinti Al-fr Vis tvu, nes jis yra tvas vis diev.
Ir dar jis vadinamas Val-fr Kritusij tvas, nes visi,
kas krito myje, jo sniai. T pat princip realizuoja
vardai, sudarantys mitini siuet santrauk, pavyzdiui, vardu (keningu) Ygg-drasill Igo (Odino) irgas
pavadintas pasaulio medis, ant kurio, siekdamas gyti
iminties, buvo pasikors Odinas; Farma-tr Krovini
3 1999, 12.
4 Zieliski2003, 45, 66.
5 Pinsent1986, 178.
6 1994, 8.
dievas poezijos med pagrobusio Odino vardas ir

t.t.; Vard (ir j semantini motyvacij, atitinkamoje
epochoje savaime suprantam) daugis rodo tendencij
variantikum, skirtingus semantinio kodavimo bdus
ir, vadinasi, vardo metaforikum7.
Neseniai ias mitologinio vardo ypatybes indoeuropiei lygmeniu pabr M.L.Westas: Dievai danai
turi daug vard bei titul. I tikrj, tiek vedose, tiek
graikuose tarp diev epitet pasitaiko daugiavardis
(puruman,
). Lygia greta nebuvo tikrumo,
kuriuo vardu dievyb dera kreiptis, kad maldos pasiekt
tiksl. Dargi bta nuomons, kad tikras tra vienas i
vard, kuris gali bti tyia slepiamas. Isunktas, ilietas
ir igertas Soma atskleidia tikruosius diev vardus, kad
bt paskelbti ant aukojimo iaud (RVIX.95.2). Indra
turi slapt vard kaip pasaulio krjas (X.55.1 ir t.). Euripido Faetone (225 ir t.) Klimen Sauls dievo aukiasi:
O skaisiai spindintis Helijau, kaip tu sutriukinai mane
ir j ia. Ne veltui mirtingieji, kurie ino neitartus dievik gali vardus, tave vadina Triukintoju (Apollon).
Romnai tikjo j miest globojus dievyb, kurios vard
kuo grieiausiai slp, ir net pati Roma turjo kit vard, teitariam vien per slaptas apeigas, kad joks prieas
jo nesuinot ir taip negyt galios miestui pakenkti.
Tokie iaurs german diev vardai kaip Frjas ir Frja,
reikiantys Viepatis ir Viepatni, gali tebti i diev
tikrj vard pakaitalai8. Vard pakeitim lm ne
vienas veiksnys. Pirminis dievo vardas galjo bti vengiamas tabu sumetimais. Jo viet galjo uimti pastami
epitetai ar titulai, kaip kad krikioni dievyb nebevadinama Jahve ar Jehova, o daniausiai tiesiog Dievu ar net
Aukiausiuoju, Dangikuoju Tvu, Viepaiu ir t.t.9.
Tikriniais diev vardais gali bti paveriami tam tikr
reikini bendriniai pavadinimai, kaip jau minti ved
Agnis ugnis, Mitra su(si)tarimas, Vritra klitis, utvara ir kt., itaip daugyb diev yra sukurti specialiems
vaidmenims ir atitinkamai pavadinti arba aptartuoju
bdu, arba prie bendrinio odio priduriant priesag ar
sudarant su juo sudurtin od. Buvo net ikelta mintis,
jog indoeuropieiai tik tokius dievus ir teturj. Taip
teigti bt gerokai perdta, taiau is dievavardi tipas
tikrai yra senas, ir j galima pripainti vienu i bding
vardyno altini. Kai kurie vardai sudaryti kaip veikjo
pavadinimai i atitinkam veiksmaodini akn. Vedose tokie yra Savit Suadintojas, Skatintojas, vargiai
7 1994, 9, r. 1011; Jaunesniosios Edos citata autors kiek
savavalikai sutraukta i keli skirting viet.
8 West 2007, 129; cituojant praleistos altini nuorodos ir j itrauk
originalai, ia mums neaktuals.
9 West2007, 134.
Visi dievai
panteono svokos kilm, pirminis turinys ir lietuvikas atitikmuo
skirtinas nuo Sauls; Tva Krjas, Meistras, padirbs

Indros ginkl ir kai kuriuos kitus daiktus (= Avestos
Qb rtar); taip pat kai kurie menkesns reikms
veikjai. Graikijoje turime Alastor, veikiausiai Nepamirtantj demon, persekiojant susitepusius krauju;
taip pat daugyb Dzeuso titul, sutelkt kuri nors
vien funkcij, kaip
(Homero
),
. Jupiteris irgi pasiymi toki epitet
gausa: Cultor, Defensor, Depulsor, Inventor, Iutor, Monitor, Pistor, Stator, Victor ir kt. Esama daugybs panaaus
pavidalo romn dievavardi. Flaminas, Telros bei
Cereros garbei atlikdamas sacrum cereale, kviesdavo visas
skirtingas ems kio ciklo fazes globojanius Vervactor,
Reparator, Imporcitor, Insitor, Obarator, Occator, Sarritor,
Subruncinator, Messor, Convector, Conditor ir Promitor.
Tarp ivardytj nra n vieno vardo, kur bt galima
priskirti bent vlyvajam indoeuropiei bendrysts
tarpsniui, taiau galima manyti, jog pats toks diev vard
krimo bdas siekia seniausius laikus10.
Dar vienas pamokantis istorins raidos pavyzdys bt
ved Rudra, jau Rigvedoje viensyk pavadintas epitetu
iva maloningas(is), i kurio ilgainiui isirutuliojo vienas
i svarbiausi hind diev iva, kaskart vis dlto ir vliau
tebepavadinamas vardu Rudra, nors ivos mitologija,
funkcijos, vaizdis gerokai nutolo ir jau i pagrind
skiriasi nuo ved Rudros. Kiek tad ia i tikrj turime
diev vien ar du?
Lietuvoje ias diev vard ypatybes trumpai drtai
aptar, j esm senovs graik religijos pavyzdiu nusak ir, svarbiausia, lietuvikj religijotyr bei mitotyr
pagaliau ved Vytautas Aliauskas: Reikmingas dievavardi altinis eponimijos (gr. epnymia praminimas)
reikinys. Tai graikika svoka, reikianti praminim,
prievardio davim, netgi vardo suteikim. Eponimija
galjo reikti, kad kokia nors vietov ar objektas gauna
vard nuo su jais susijusio dievo ar herojaus. Antra vertus, ir pati dievyb galjo gauti vard pagal savo specifin
funkcij ar vietov, kurioje buvo gerbiama. Antai Apolonas, kaip pranaavimo dievas, galjo vadintis Loksijas
(Loxias dviprasmikai kalbantis), kaip men globjas
Mzagetas (Mousgets Mz vedlys), o pagal vien
svarbiausi kulto viet, Delfus Delfikasis (Delphinios)
ir t.t. Eponimijos reikinys inomas ne tik indoeuropiei religijoms galime sakyti, kad tai universalus
ventybs vietinimo, prijaukinimo bdas. Meldiantis
buvo svarbu numatyti teising eponim eil, parinkti
tinkamiausius eponimus, danukart ivardyti j kuo
10 West2007, 136.
daugiau. Platonas, nordamas apibdinti ypa kart

mald, apie maldinink sako: jis labai maldavo Apolon, isakydamas visus dievo eponimus [Jono Dumiaus
vertime epitetus]. Be abejo, iuolaikinje religijotyroje
eponimo svoka vartojama slygikai, perengiant konkrei religij rmus (kartais analogikai vartojamos ir
epiteto, titulo ar apeliatyvo svokos). Patogumo dlei
gali bti skiriami funkciniai (kai pabriama dievybs
veiklos ar globos specifika) ir kultiniai (kai jos aukiamasi
titulais ir epitetais) eponimai (epiklezs), nors tarp j
griet rib nubrti sunku11. Gerai inoma, jog politeistinse religijose kultiniai epitetai nesunkiai gali tapti
atskiromis dievybmis. i tendencija ilieka net liaudikojoje krikionybje. Mikalojaus Daukos parengtame
katekizme ne veltui aikinama:[Mokytojas:] O kodrinag
yra daug paveiksl Marios / artes yra daug Mari? [Mokinys:] Ne daug / tiktai viena, kuri yra dguia [danguje]: bet
i ne wienu wardu wadinam / drin daugio yra tularopu
gerodarim padarit / kuriuos monemus daro. Maa to,
eponimas gali bti sudievinamas tik paskirame regione
ar net paskir asmen12.
Lietuvi religijos ir mitologijos tyrintojams tokia
padtis ligi skausmo pastama. Vos keli bdingiausi
pavyzdiai: Andajas, ar Andojas, ir Nunadiejas du
atskiri dievai ar vienas ir tas pats aukiausiasis Dievas?
Apidm deiv ar tik sodybos ems sklypas, em apie
namus? Audros deo Audros dievas tas pats Vjas ar Perknas? Bangputis, ar Bangptys, tas pats Vjas, kitaip
dar Vjdievis, Vjopatis, ar atskira audringo vjo dievyb?
Barzdukai tie patys kaukai ar ne? Dalia atskira deiv
(asmeninta abstrakti svoka dalia, mogui dievybs
skirta dalis) ar ta pati Laima, Laim (asmeninta abstrakti
laim)? Prisiminkime ir deivmis bdingai vadinamas
laumes. Derintojas tas pats Lygyius (nuo lygti, sulygti),
priirintis sandorius, sutartis (beje, minto ved Mitros
atitikmuo), ar ne? Dievaitis daniausiai jaunas Mnuo,
bet ne reiau Perknas, kartais Vjas. Diev rykis ar
rykys kakoks atskiras dievas ar tas pats Perknas?
O tai Dundulio tapatyb su juo turbt niekam nekelia
abejoni. venta Gabija atskira ugnies dievyb ar tik
nam idinyje iebta ta pati venta Ugnis? (Pastarasis
odis, beje, galjo bti ne tik bendrinis daiktavardis, bet
ir dievybs vardas, plg. ved Agn.) V.Aliauskas aptar
dar kelis su Gabijos vardu sudarytus eponimus: Jono
Lasickio mintas Pelengabij (Polengabia) ir Motergabij (Matergabia), prisimindamas ir Gabjauj, Jaugab
bei pan., t.y. jaujoje krenam t pai (?) Ugn13. Gil11 Aliauskas2012, 56.
12 Aliauskas2012, 58.
13 Aliauskas2012, 5658, dar kelis atskirus atvejus r. 5972.
tin atskira mirties deiv ar ta pati asmeninta mirtis,

neretai dar pavadinama slavizmais Smertis bei Magyla?
Javin ta pati Krmin (pradi varp) ir galiausiai
ta pati javus auginanti, duon duodanti emyna? Karalin kakokia atskira dievait ar karaliens Sauls
dukra, karalait Aurin? Laukpatis ir Lauksargis, o dar
empatis? Mikinis, Girinis ir ilinis? Naminis, Numjas ir (itin archajikos darybos, bet panaios reikms)
Dimstipatis? Pagirnis po girnomis bvantis naminis
altys, kaip ir Dugnai, ar Dugnoja(s)? Patolas, Patulas
Poeminis didis atskiras mirties ir poemi dievas ar
to paties Velino eponimas, kuris dar ir Peklius, Pikulas ar
Pykuolis, n nekalbant apie devynias galybes kit danesni retesni jo vard? Praamis (Pramimas) Teodoro
Narbuto pramanytas nebtas dievas ar tik sudaiktavardintas praamio Dievo epitetas? Prakrimas kakoks
neaikus atskiras dievas ar pats Dievas Krjas? Prs
Ukapirmas Vis pirmiausiasis tas pats aukiausiasis
Dievas, kaip, beje, ir Auktjas Visagal(s)is, ir Karalius
Dangaus?14 Varpulis kakokia atskira perknijos dievyb ar to pat Perkno eponimas? vorna ir Medeina,
vliau dar pavadinta Mediojma, dvi deivs ar viena ir
ta pati? O gal, kaip yra spj Norbertas Vlius, Gintaras
Beresneviius15, tai dargi ta pati laukin (tiksliau, mikin, medin) Laum?
Pabrtina, jog tokia padtis esmikai nepriklauso nuo
dano dievavardi ikraipymo senuosiuose svetimkalbiuose altiniuose, dl kurio tik kyla papildom keblum
juos rekonstruojant. Tas pats tarpusavio neapibrtumas
bdingas ir pastaraisiais imtmeiais gana patikimai,
aikiai paliudytiems, i tautosakos inomiems dievybi
bei mitini btybi vardams. Tai ne atsitiktinumas, ne
skurdi altini ar nepakankamo j itirtumo lemtas
trkumas tai esmin, pamatin mitologijos ypatyb.
1.2.Dievai ir Dievas
Jeigu dievybs eponimas taip lengvai atsiakoja atskir
dievyb, tai nesunku numanyti, kad ir nusistovjs,
prastas atskiros dievybs vardas lygiai taip pat lengvai
gali tebti kitos dievybs eponimas, ir regimai skirtingi
dievai vos kiek gilesniame mitologijos lygmeny gali bti
tarpusavy tapatinami, laikomi vienu ir tuo paiu dievu.
Paymtina, kad itokia padtis ne iuolaikini tyrintoj atradimas, ji buvo aikiai suvokta paiose senosiose
tradicijose, nuo seniausi mus pasiekusi indoeuropie14 Apie pastarj ir jo tiktin tapatyb su Dievu Auktju r.
Aliauskas2012a, 9798, 101.
15 Vlius1986, 17; Beresneviius2003, 26, 3334; Beresneviius2004, 163164,
169170.
i religijos paminkl. Bene rykiausias pavyzdys bt

Rigveda16, tai II.1.3: tvm agna ndro vabh satm
asi tv vur urugy namasy... Tu, Agni, Indra,
veris esybi esi, tu Vinus plaiaengis, godotinas; 4:
tvm agne rj vruo dhtvratas tvm mitr bhavasi
dasm ya / tvm aryam stpatir ysya sambhja
tvm o vidthe deva bhjay Tu, Agni, karalius
Varuna tvirtapriesaikis, tu Mitra bni stebuklingasis,
kviestinasis. / Tu Arjamanas, esybi-patis, kurio vaiingum [noriau patirti], tu Ama, sambary, dieve,
dosnus; 5: tvm agne tv... Tu, Agni, Tvataras; 6:
tvm agne rudr suro mah divs... tvm p vidhat
psi n tmn Tu, Agni, Rudra, asura didis dangaus...
tu Panas, aukotojus globoji pats17; 7: ...tv dev
savit ratnadh asi / tvm bhgo... tu dievas Savitaras,
brangenybes teikiantis, esi, / tu Bhaga ir t.t. (dar r.
posmus 10, 11); V.3.1: tvm agne vruo jyase yt tvm
mitr bhavasi yt smiddha / tv vive sahasas putra
devs tvm ndro de mrtyya Tu, Agni, Varuna,
kai ugimsti; tu Mitra bni, kai siiebi; / tavy visi, galios
snau, dievai; tu Indra atnaaujaniam mirtingajam;
2: tvm aryam bhavasi yt kann nma svadhvan
ghyam bibhari... Tu Arjamanas bni su moterimis,
vard slapt turi, savaeigi; 3 kreipiantis t pat Agn:
tva riy marto marjayanta rdra yt te jnima cru
citrm... Prie tavo spindes Marutai dabinasi, Rudra,
kai tu gimsti, brangusis, skaistusis (taigi Rudra, vliau
virtusiu iva, ia pavadinamas Agnis); VII.12.3: tv
vrua ut mitr agne tvm vardhanti matbhir vsih
Tu Varuna, taip pat Mitra, Agni! Tave augina mintimis Vasithai; X.8.5 Agn: bhva ckur mah tsya
gop bhvo vruo yd tya vi / bhvo ap npj
jtavedo bhvo dt ysya havy jjoa Buvai akis
didioji, tvarkos kerdius, buvai Varuna, nes tvarkai dirbi;
/ Buvai Apam Napatas, Datavedai, buvai pasiuntinys
[to], kurio auka diaugies. Negana to, diev, su kuriais
sutapatinamas Agnis, vardus danusyk galima suprasti
kaip bendrinius daiktavardius, kaip mintsias abstrakias svokas.
Be Agnio, ir Savitaras sutapatinamas su Mitra, Panu,
V.81.4: ut ysi savitas tri rocant... ut mitr bhavasi
deva dhrmabhi tai eini, Savitarai, trimis laukais,
16 ia ir toliau Rigveda cituojama pagal: AufrechtIII; Rigveda2004.
Veriama pagal original, atsivelgiant naujausi ir nuodugniausi rusik
vertim: 1989; 1995; 1999. Cituojam posm bet
kuriame leidinyje nesunku susirasti pagal nurodom jo numer vidinje
Rigvedos struktroje.
17 odis vi-dhat- ymi tradiciniame aukojime dalyvaujant yn, kuris auk
idaro, inarsto ir idlioja dalimis, lietuvikai paodiui bt i-dtojas,
plg. i-dti visk iimti (i ko), istatyti, idlioti atviroje vietoje, iromyti
ir pan. (LKII, 448449).
Visi dievai
tai... tai Mitra tampi, dieve, [savo] ypatybmis; 5:

utie prasavsya tvm ka d ut p bhavasi deva
ymabhi tai viepatauji vaisingumui, tu vienas, tai
Panu tampi, dieve, keliaudamas (gal net bt galima
versti Dieve, r. toliau).
Soma paskelbiamas kit diev gimdytoju, IX.96.5:
sma pavate janit matn janit div janit pthivy
/ janitgnr janit sryasya janitndrasya janitt vo
Soma koiamas, gimdytojas mini, gimdytojas dangaus
[arba: Dievo], gimdytojas ems, / gimdytojas Agnio,
gimdytojas Srjos, gimdytojas Indros, gimdytojas beigi
Vinaus. Ir t.t.
Senovs ind vedos ne iimtis. Panaiai senovs
skandinav Jaunesniojoje Edoje apie religins poetins kalbos ypatumus sakoma: Kiekvien deiv galima
paymti bet kurios kitos deivs vardu, pridjus prie to
vardo jos savybs, veiklos ar giminysts pavadinim;
savo ruotu dievus asus galima pavadinti bet kurio
kito aso vardu, pridjus prie to vardo jo savybs, veiklos ar giminysts pavadinim18. is raikos bdas
vadinamas keningu. Jis sudarytas taip, kad mes sakome
Odinas ar Toras, ar minime kur kit i as ar alv, o
paskui pridedame vardytajam kito aso (nuo)savybs,
gebjimo ar kokio nors jo ygdarbio pavadinim. Tada
visas is pavadinimas apibdina t kit, o ne t, kuris
buvo vardytas. Taigi mes sakome pergals Tiuras,
pakaruokli Tiuras ar neulio Tiuras, ir tai Odino
apibdinimai19. Ir t.t.
O jei taip, tai galiausiai ivis bet kurios dievybs, bet
kurio dievo vard galima suprasti kaip sustabarjus
eponim. Savo ruotu visas panteonas tokiu atveju
gali bti sutraukiamas vos kelis ar net vienintel, slapta
vien tikrj Diev. Kad sitikintume, jog itoks poiris
irgi nra koks iuolaikinis pramanas, bet i akn yra bdingas paioms senosioms tradicijoms, vl kreipkims
Rigved, pavyzdiui, I.164.46: ndram mitr vruam
agnm hur tho divy s supar gartmn / ka sd
vpr bahudh vadanty agn yamm mtarvnam
hu Indra, Mitra, Varuna, Agniu aukiamas, o jis,
dievikasis, pauktis Garutmanas. / V i e n esant
iminiai d a u g i a r i o p a i v a d i n a Agniu, Jama,
Matarivanu aukia; X.82.3: ...y devn nmadh ka
ev t sampranm bhvan yanty any kas dievams
vardus duoda, v i e n u i v i e n a s, pas j su praymais
btybs eina kitos; X.121.8: ...y d e v v d h i
d e v k a st ksmai devya hav vidhema kas
v i r d i e v v i e n a s D i e v a s buvo, kokiam
gi Dievui auk padsim?
18 , 121.
19 M, 165.
Ikalbingi ir VI.50.13 paskutiniai odiai: ...dyar

devbhi pthiv samudra, kuriuos galima versti
dangus su dievais, em su vandenimis, bet galima ir
Djausas su dievais arba tiesiog Dievas su dievais ta
prasme, kad visi dievai esti Dievuje kaip vieno visa apimanio dangikojo spindesio atvaitai, kaip vienos Sauls
begaliniai spinduliai. Panaiai Atharvavedoje X.7.38
vienas Dievas ir dievai prilyginami mediui ir jo akoms
(antroji posmo pus): tasmin chrayante ya u ke ca dev
vkasya skandha parita iva kh Jin remiasi kokie
tik yra dievai kaip medio kamien apsupusios akos20.
Tas pat poiris Indijoje pabriamas ir po tkstant
meio, upaniadose. Antai Brihadaranjaka upaniadoje I.4.6: tad yad idam hur amu yaja, amu yajety
ekaika devam, etasyaiva s visi, ea u hy eva sarve
dev tada, kai antai sakoma: aukok itam, aukok anam
po vien dievui, Jo i tikrj tai sukurta, Jis i tikrj tie
visi dievai; Maitry upaniadoje V.1: tvam brahm tva
ca vai vius tva rudras tvam prajpati, tvam agnir
varuo vyus tvam indras tvam nikara: tvam annas
tvam yamas tvam pthiv tva vivam tvam athcyuta
Tu Brahma, Tu, ities, ir Vinus, Tu Rudra, Tu
Pradapatis, Tu Agnis, Varuna, Vajus, Tu Indra, tu
naktikra [Mnulis]; Tu maistas, Tu Jama [Mirtis],
Tu em, Tu viskas, Tu gi nenykstamas21. Ir t.t.
Panaiai Vakaruose neoplatonikas Damaskijas teig,
es Jamblicho laikais beveik visi filosofai tikjo, kad
jaunesnieji btikieji dievai yra aukiausiojo antbtiko
Dievo sklaidmenys22.
O tai pamokantis pavyzdys i iuolaikins pirmykts religijos. ymus XX a. antropologas E.E.Evans-Pritchardas, tyrinjs nuer gent piet Sudane, aptiko, jog
vienu ir tuo paiu odiu kwoth jie vardija ir aukiausij dievyb, kuri Evans-Pritchardas vadina Dievas,
nuer od raydamas didija raide (Kwoth), ir bet
kuri konkrei dvasi, kuri tyrintojas taip ir vadina,
dvasia, t pat od raydamas maja (kwoth). Pasak
tyrintojo: Kalbant apie nuer religij, keblum sudaro
tai, kad ir Dievas yra Kwoth, ir kiekvienas jo skaidmuo yra
kwoth, tad nuerai, kalbdami apie vien i jo skaidmen,
kartu kalba ir apie Diev tik tam tikru atskiru atvilgiu.
Utat kai jie apie kuri nors dvasi sako tai jo dvasia
ar tai j dvasia, jie sako, jog tai yra Dievas, suvokiamas
atskiro mogaus ar socialins grups atvilgiu. Kitaip
tariant, Dvasia ir dvasia ne dvi skirtingos svokos.
20 ia ir toliau Atharvaveda cituojama ir veriama pagal Atharvaveda2009,
atsivelgiant klasikin anglikj (Atharvaveda1996) ir naujausi rusik
(2007) vertimus.
21 PU, 165, 814; pirmj citat plg.: Upaniados2013, 142.
22 Udavinys2002, 68.
poir geriau suprasti galtume Dvasi, nuer prasme,

palygin su oru, nes apskritai oras ir tam tikras oras nra
skirtingi dalykai. Tad nors apie bet kuri atskir dvasi
galime pasakyti, jog tai yra Dievas, negalime pasakyti,
neva Dievas tebt kakokia atskira dvasia, nes jis yra
Dvasi Dvasia, arba Dvasia savo vienybje23. Taigi:
Dievas yra vienas ir kartu daugus vienas savo esmje
ir daugus savo socialinmis apraikomis24.
Latvijoje pastaraisiais laikais pana poir yra isaks L.Berzinis: Jei Dievas buvo toks didis, kad galjo
dalyvauti visame kame, <...> tai jam reikjo ir savo pavidal keisti. Kadangi vaikikai liaudies vaizduotei bt per
sunku visagalyb sivaizduoti kaip nemateriali vali, jai
reikia regim priemoni, kuriose i valia galt sikurti.
Todl Dievas netrunka pasirodyti kaip senelis, po iorine
negalia slepiantis didel imint ir gali; netrunka jis prisiimti ir kokio nors elemento pavidal, kad taip vykdyt
savo ketinim; pacitavs iuos Berzinio odius, Haraldas Biezajis i savo varpins priduria: iais paprastais
odiais isakyt poir jis toliau interpretuoja, kalbdamas apie Vjo diev: Vjo dievas tai ne vj valdantis
dievas, o Dievas, tik pasirods vjo pavidalu, todl Vjo
dievo negalima muti, nes tuomet mutum pat Diev.
Kaip rodo pastarieji Berzinio odiai, toks vjo dievo
esms aikinimas aikiai atskleidia jo ireikto poirio
tikrj esm tai inoma interpretatio theologica. Mediaga kalba apie daugel diev, o mstytojas dogmatikas
juos suvienija vien aukiausij esyb, ir jie tampa
ios vienos esybs vairi manifestacij pavidalais25.
Pavadinsi nepagadinsi, aiku tik, kad tokia interpretatio
theologica anaiptol nra primestin kokio iuolaikinio
mstytojo ugaida ji dm bdinga tiek seniausioms
mus pasiekusioms indoeuropiei, tiek iuolaikinms
pirmyktms tradicijoms.
Lietuvoje tok poir bene rykiausiai yra teigs Simonas Daukantas Bde, podraug savaip interpretuodamas
kai kuriuos senj altini minimus dievavardius: Vadino j Praamiu nuo odi pra ir amius, beje, amiaus
neturiniu arba be pradios esaniu ir paiu pirmuoju,
kurio pradiai laiko nra inomo, tai yra be laiko. Vadino
j Visagysiu, arba Gyveleiiu, arba Gyveleidiu, nuo odi
gyvas ir leisti, beje, visiems gyvyb duodaniu. Vadino j
taip pat Visgamtu, arba Vaisgamiu, nuo odi vaisius
ir gimdyti, beje, vaisi gimdaniu, arba gamt veisianiu.
Vadino j Aukopirmas nuo odi auka ir pirmas, kaipo tas,
kur reikia vis prima aukauti arba garbinti. Vadino j [...]
Lygyiu nuo odio lygus, kuris vienyb ir meil tarp moni
23 Evans-Pritchard1967, 111112.
24 Evans-Pritchard1967, 118, daugiau r. 119126.
25 Biezais2008, 58.
antturi. Vadino j Derintoju nuo odio derti, arba derinti,

nesgi, kad jis nebt ilds ir kutins javus ir vis gyv iame
pasauly, tad niekas nebt veissis ir augs26. Toliau: ...vadino
j taip pat Pergrdiu nuo odi perti ir grdas dl to, jog
jis glob javus ir vaisius, kuriais mons ir gyvuliai mito
<...> Laukpaiu nuo odi laukas ir pats, jog jis gyveno ne
vien auktybse, bet ir lauke, kur jis rd taip pat, kaip jei
dangaus auktybs. Vadino j empaiu nuo odi em ir
pats, beje, tar j esant ne vien danguje, lauke, bet ir paioje
emje...27. Esm: ia dar ne vienas gali klausti, dl ko taip
daug vard lietuvi iminiai praman savo Dievui. Tam
lig neatsakius, gali jo vl klausti, kaip mogui neimananiam gal aikiau Diev parodyti, jei ne per jo privalumus,
kuriuos ir vis didiausias mulkis, mindamas sau vien
od, gali stipriau Dievo galyb sitpti28. Istoriniuose altiniuose regima senovs lietuvi daugdievyst savo ruotu
priskiriama tradicijos esms neimaniusi svetimali,
praaliei nuopelnui: ia taip pat reikia dar persergti,
jog praaleiiai, nepermanydami lietuvi kalbos, kon
privalum ypatingu dievu praman29.
poir trumpai drtai ir grakiai vainikuoja, tarsi
senaisiais iminiais poetais sekdamas, Kazys Bradnas
eilratyje Kraujas ir pienas: Skaiiuoju, skaiiuoju
dievus, / O suma vien vienas30.
Galiausiai ir pats Dievo vardas gali bti suvokiamas
kaip eponimas, epitetas, reikme viesusis, vytintysis,
spindintysis arba/ir dangikasis31. Tuomet ities belieka
pakartoti neatsakom, esmikai retorin Rigvedos klausim: Kas vir diev vienas Dievas? Ir itoks santykis su
Neapsakomuoju ities bt bene tikriausias, doriausias.
inoma, visada btina turti omeny, kokio luomo bei
isilavinimo mogaus religij nagrinjame: valstietis, kininkas gali gyventi apsuptas daugybs diev ir dievybi,
o tos pat tradicijos profesionalus ynys poetas tuo pat
metu veikiau bus links gilesn, abstraktesn samprat.
Bet jis juk ir geriau imano tradicij, yra ariau jos gyvo
dvasinio branduolio, jos praams versms kaip ir
krikionyb geriau imano pasivents isimokslins
vienuolis nei beratis piemuo. Galiausiai pravartu bt,
kai tik manoma, atsivelgti ir asmenikus pateikjo
polinkius bei sugebjimus, kurie neivengiamai kakiek,
gal net gerokai, lemia atitinkamos religijos samprat. Ir
t.t. Bet visa tai nebekeiia reikalo esms, o tik parykina
pirmaprad, pamatin bet kokio panteono slygikum.
26 Daukantas1976, 490.
30 Bradnas 1990, 408.
31 r. West2007, 120, 124 ir ypa 167168.
Visi dievai
1.3.Panteono slygikumas
Norbertas Vlius mums dar primena: Kita mitologijos
savyb, apsunkinanti jos rekonstrukcij, yra polisemija:
tas pats mitinis personaas neretai atlieka kelias funkcijas
arba keli personaai atlieka t pai. i savyb galima nekreipti dmesio atkuriant abstraki mitologijos
struktrin bkl, taiau jos nepaisymas gali padaryti
daug nemalonum atkuriant konkretaus laikotarpio
konkreius dievus32.
Taigi ne tik atskiro dievo vardas, bet ir jo funkcijos,
jo veiklos bei atsakomybs sritis i esms yra neapibrta
ir dviprasm. tai ved Varuna ir vanden, pirmykio
kosminio vandenyno, ir nakties dangaus dievas (iuodu
vaizdinius mginama suderinti nakties dang sivaizduojant kaip apsivertusius, skliautui sukantis, poeminius
vandenis), ir bties tvarkos, teisingumo sergtojas, nusidjlius baudiantis paniais bei kilpomis, ir t.t. Arba tai
Indra ir atmosferos lygmens dievas, tiesiogiai susijs
su griaustiniu, ir kari bei karo dievas, ir dievas poetas,
globojantis bei kvepiantis ynius (ia, tiesa, velgtina
vienos ir tos paios pamatins funkcijos raika trij
atitinkam luom ideologijoje: kinink, kari ir yni).
Panaiai lietuvi Perknas ir kari bei valdov dievas
(tuomet jis diev rykys ar dievas rykys), ir motinos
ems vaisintojas, griaustinio bei lietaus dievas emdirbi religijoje, ir muzikantas, Dievo odis, ynikos
galios, dvasinio inojimo altinis33.
Ma maiausiai tad dievybs funkcija yra interpretacijos ir aikinimo dalykas, atviras vis naujoms
valgoms tik nieku bdu ne grietai nustatyta etatin
pareigyb. Kaip diev vardai gali bti laikomi stambesnio dievo eponimais, o i stambesnij diev
vardai vieno vienintelio visa apimanio Dievo eponimais, tarsi nuo lap einant prie stiebeli, toliau ak ir
galiausiai kamieno, taip visos smulkios atskiros diev
funkcijos gali bti suvedamos tam tikrus stambesius,
gilesnius bties bei atitinkamo elgesio archetipus ir galiausiai vien vienintel pamatin Bties Archetip34.
32 Vlius1993, 58.
33 ia nra galimybs pateikti gana gausi duomen, akivaizdiai rodani
ynik Perkno raik, tyrintoj dl iankstins nuostatos nepastebt.
34 iek tiek atleidus vadias, bent jau inaos teismis, galima bt
pasamprotauti, jog dievai mena visai ne kakok privalom religijai
dievik asmen rinkin ar sra, taigi ivis ne panteon prasta prasme,
o veikiau atitinkam mstymo bd esmikai poetin mstymo bd,
kuris, pabriant jo archajikum bei skiriant nuo iuolaikins poezijos, dar
vadinamas mitiniu poetiniu ar mitopoetiniu. I esms tai asmeninantis
vaizdijantis mstymas, sipareigojs savo pagimdytiems asmenims
ne daugiau nei protas jam kilusioms mintims ar vaizdiniams, i kuri
kiekvien gali ia pat iskaidyti smulkesnius arba sulieti, kartu su kitais,
bendresn. inoma, priklausomai nuo mstaniojo poreiki bei gebjim.
10
iaip ar taip, akivaizdu, kad i gyvos religijos reikalauti

grietai apibrto panteono su baigtiniu skaiiumi diev,
i kuri kiekvienas turt savo vard (dar asmens kod su
paso numeriu) ir grietai (pagal darbo sutart) nustatytas
funkcijas i pagrind klaidinga, ities juokinga. Joks
save gerbiantis religijotyrininkas ar mitologas rimtai apie
tai n nekalba. O jei mokslo istorijoje toki bandym ir
pasitaiko, jie daugiau pasako ne apie tiriamj dalyk,
bet veikiau apie pat tok tyrintoj ir jo iankstin
nuostat, nieko bendra neturini su tikrove.
inoma, btinyb atrinkti baigtin diev skaii ir
dargi priskirti jiems apibrtus bruous, netgi bdingas
veido iraikas, ikyla juos musis vaizduoti dramoje,
dailje (ko vertos iuo atvilgiu vien populiari leidini iliustracijos!), juoba skulptroje ir kt. Bet tai jau
atitinkamos meno ries ir pai atvaizd savybs ne
mitologijos, juolab ne gyvos religijos! Juk i mogaus
nuotrauk mes nemginame sudti jo gyvo! Ypa jei
nesame tikri, ar tai vis vieno ir to paties, ar keli skirting
moni nuotraukos...
Utat ir stabmeldysts svok senosioms religijoms
lengva ranka taikantiesiems bt pravartu pirma pavelgti veidrod ar tik ne ia slypi tkrosios stabmeldysts aknys? Ir dar suprasti, jei tik tai ne pernelyg
nepakeliamas reikalavimas, kad panaiai (ne)mstani, inoma, buvo visais laikais, visuose kratuose, taiau
ne jie lemia religijos esm.
2. panteono svokos kilm ir turinys

2.1. Antika ir Artimieji Rytai
Tarptautinis odis pantenas yra graik kilms, atsirads
i ventyklos pavadinimo
. Gramatikai tai
niekatrosios gimins bdvardis, apibdinantis ventykl
Ir kaip ms mintys bei j menamos bsenos mums gali bti svarbios ar
beverts, lemtingos ar iganingos, kyrios ar nesuiumpamos, slegianios
ar siekiamos, iuktu nelieiamos, neabejotinos ar adinanios smalsum,
sukaustanios ar teikianios atgaiv, kalinanios ar ilaisvinanios siel,
taip mes elgiams ir su savo dievais. Pati smon, i kurios gimsta ir
kurioje itirpsta visos mintys, visi vaizdiniai, savo ruotu ir atstot t
vienj Kas. Panaiai gyvos kalbos odiai daniausiai turi ir po kelias,
kitsyk gerokai skirtingas reikmes, ir po kelis sinonimus atskiroms
sutampanioms reikmms, taigi yra ir daugiareikmiai, dviprasmiki,
grietai neapibrti, ir gali bti pakeiiami kitais (dar pridurkime odi
tarpusavio sskambius, etimologines ssajas ir t.t.), bet tai anaiptol
netrukdo susinekti, prieingai praturtina, pagyvina kalb bei mstym
ir kaip tik galina tok reikin kaip poezija. Visus odius savo ruotu
gimdo ir galina, kaip vienas pirmapradis Gyvas odis, adas galjimas
kalbti ir btent smon, nuovoka (LKXX, 26). Mitologija ir turt bti
suprantama kaip kalba mokslikiau tariant, semiotin kalba, antrin
enklin sistema, nesistengiant jos suvesti grietas kareivini komandas.
(n.
), vyr g. bt
, o reikia jis vis diev;
taigi Panteonas tai visiems dievams skirta, vis diev
ventykla35. Lietuvikai tad pavadinim
(
)
paodiui galtume iversti atitinkamu bdvardiu mot.g.
Visadiev ar Visdiev (ventykla).
Garsiausia itaip pavadinta antikin ventykla buvo ir
tebra Romos Panteonas, pastatytas 27 m. pr. Kr., 110m.
trenktas aibo ir sudegs, bet 118125 m. perstatytas i
naujo ir iliks ligi iol. VII a. pradioje ventykla buvo
sisavinta Banyios ir pervadinta v. Marijos Kankini
banyi, vliau v. Marijos rotond (t.y. apskritj,
pagal jos pagrindo form) ir taip tebevadinama iki iol36.
Dl ssajos su ventaisiais, taip pat dl tradicijos ymiausius bei ypa nusipelniusius veikjus laidoti ventovse
bei ventoriuose37 ilgainiui isirutuliojo akivaizdiai
antrin panteono samprata kaip tautos, valstybs ar kt.
didin palaidojimo vieta. Taiau mus dabar domina
ne ios svokos raida ir vlyvieji antriniai jos atprasmiai,
o kilm ir pirminis turinys.
Bta iuo vardu pavadint ventykl ir Senovs
Graikijoje, o pats odis
inomas jau i Aristotelio rat (jei tai ne vlesnis perraintojo intarpas),
patikimiau i helnizmo laikotarpio rat (orfini
himn ir kt.)38. Taiau pati pirmin svoka
visi dievai, sudaranti io sudurtinio odio pagrind,
inoma nuo seniausi laik: tai Homero Iliadoje
(VIII.5)
ir visi dievai, ir visos deivs39 taip Dzeusas kreipiasi dievus jo
suauktame pasitarime Olimpo virnje. T pat fraz
Odisjoje (VIII.341) prisiekdamas pakartoja Hermis
(Jeronimo Ralio vertimu): Lai mane susirink dievai
visi iri ir deivs40. Visi dievai i pairos niekuo
neypatingas odi junginys, todl, suprantama, jis pasitaiko danai. J mini Demostenas (De falsa legatione,
16):
Dzeuse ir visi dievai; Ksenofonas (Cyropaedia VIII.7.3):
tv globjau Dzeuse, Helijau ir visi
dievai; Platonas (Euthyphro 9e13):
Bet a pasakyiau, kad venta tai, kas miela visiems

dievams, ir prieingai ventvagika tai, ko visi dievai
negali paksti; vl Platonas (Cratylus 401d):
35 Klein2003, 531.
36 A, 372373; CMR, 404; LA, 407 ir kt.
37 r. Aris1993, 3134.
38 U ias inias dkoju dr. Vytautui Aliauskui.
.
39 , 1268, s.v.
40 Odisja1964, 143.
nes tiktina, kad vis dalyk esm vardijusieji essia Hestijai

aukos pirmai, anksiau u visus dievus (vert Mantas
Adomnas); dar Platonas (Symposium 195a):
Mano sitikinimu, i vis diev, visi jie laimingi, Erotas (jei leista taip kalbti neusitraukiant rstybs) pats laimingiausias (vert Tatjana Aleknien);
Pausanijas (Graeciae descriptio V.15.10):
Jie neprat nulieti vyno tik nimfoms, eimininkms

ir ant bendro vis diev aukuro; Flavijus Klaudijus
Julianas (
teino
41
Dzeusas, Helijas, Arjas, Atn ir visi dievai .
I pamint pavyzdi matyti, kad: Dzeusas paprastai skiriamas nuo vis diev; visi dievai daniausiai
paminimi prisiekiant, dievagojantis ar kitaip aukiantis
diev; vien ar kelis konkreiu atveju rpimus dievus
pavadinus vardais, visi dievai paminimi kaip savotikas liekamasis narys, apimantis visus nevardytus; nuo
Pausanijo paminto vis diev aukuro (
) ligi panteono tra vienas ingsnis (
visdievis aukuras >
visdiev
ventykla).
Reikminga, jog tuo pat bdvardiu visadievis ar
visdievis Senovs Graikijoje, bent jau helnistinje
sinkretinje graikEgipto tradicijoje, galjo bti apibdinamas Dievas. tai Algio Udavinio patikinimu,
vienatinis Dievas iame kontekste suvokiamas kaip
visadievis pantheos42, t.y. pntheios, arba
.
Savo dievus graikai vairiai skirst brius, o vien
i bri sudar vyriausieji, arba Olimpo, dievai, kurie
buvo suskaiiuoti ir sudar dvylik: Dzeusas, Hera,
Apolonas, Artemid, Arjas, Atn, Afrodit, Hefaistas,
Hermis, Poseidonas, Demetra, Hestija; vliau sara
tapo trauktas Dionisas, Olimp priimtas ir Heraklis, tad
turjo susidaryti keturiolika; negana to, sraas nra visai
pastovus: istumdami kitus, jame kartais gali atsirasti
Kronas, Faibas, Plutonas ir kt.; romnai graik pavyzdiu
irgi vardija dvylika diev, bet ne visai tuos paius (j atitikmenis) ir kita tvarka: Junona, Vesta, Minerva, Cerera,
Diana, Venera, Marsas, Merkurijus, Jupiteris, Neptnas,
41 U suteiktus pastaruosius pavyzdius ir j vertimus (kur nenurodytas kitas
vertjas), taip pat u geranorikus patarimus ai Pauliui Garbaiauskui!
Platono Kratilas ir Puota prieinami lietuvikai: atitinkamai
Platonas1996, 104, 105 ir Platonas2000, 35.
Visi dievai
11
Vulkanas, Apolonas; romn sraas irgi vairuoja: jame

gali atsirasti Saturnas, Bakchas ir kt.43 Kiti, ypa ems ir
poemio dievai, kaip Hadas, Persefon, taip pat i anksteni kart diev Uranas, ir daugyb kit olimpiei
sra nepateko, nors j atskyrimo poymiai nevisuomet
aiks (antai olimpieiai Demetra ir Hefaistas irgi rykiai
susij su eme bei poemiais, abejotinas ir olimpieio Poseidono dangikumas). Kaip matyti, nra Olimpe ir Eroto, pasak Platono, laimingiausio i diev. Taigi Olimpo
dievai tikrai nra visi dievai. Kitur Platonas (Faidras
246.e247.a) pateikia tai tok vaizd: Dzeusas, didis
vadas danguje, sparnuotu veimu vaiuoja pirmasis,
visk sutvarkydamas ir viskuo besirpindamas, o paskui
j seka diev ir daimon kareivija, irikiuota vienuolika
bri. Tik vienintel Hestija nepalieka diev buveins,
o likusieji dievai, visi pagrindiniai, einantys dvylikos
skaii, vadovauja kiekvienam j patiktai rikiuotei44.
Vadinasi, turime vienuolika diev vad + didj vis
vad Dzeus + namie likusi Hestij = 13 pagrindini
diev, nekalbant apie neapibrt aib j vadovaujamj... O tai Homeras (Odisja VI.4246) Olimpe mini
apskritai dievus, nei visus, nei skyrium olimpieius45.
Taigi visiko aikumo nra, bet paymtinas tradicijos
polinkis savo dievus, bent i dalies, suskaiiuoti ir taip
vesti tvark. Skaiius 12 savo ruotu gali bti susijs su
dvylika met mnesi, dvylika Zodiako enkl ar kitais
dvyliktukais ir mena savotik visum, piln rat46.
Pavyzdys gali bti baliei (Bali, Indonezija) tradicinis
diev ratas diev vaizdavimas irikiuot ratu aplink
parykint centr47.
Senovs hetit karalius Mursilis II savo metraius
ra, kad jam ygiuojant kar mano viepatni Arinos deiv Saul ir mano viepatis Nergalas ir Mezula
ir visi dievai eng pirma mans48. Visiems dievams
ia akivaizdiai teko liekamojo nario vaidmuo. Pasak
O.R.Gurneyo, senovs hetitai, kaip ir senovs babilonieiai, per Naujuosius metus rituale inscenizuodavo
diev susirinkim49. Vis diev svok hetitams atstojo
ir tkstantis diev50.
Senovs Egipte (Hermopolyje, vliau ir Tbuose)
manyta, jog prie sukuriant pasaul diev bt atuoni,
keturios dievo su deive poros, taiau seniausi Egipte inom Heliopolio panteon sudar devyni dievai: didy43 A, 106, 118; CMR, 387; LA, 199200; Jobes1962, 1612.
44 Platonas1996a, 4243.
45 Odisja1964, 106.
46 II, 19.
47 Jung1990, pav. LIX.
48 West2007, 483.
49 1987, 137.
50 , 55, 264.
12
sis dievas krjas Atumas, jo vaikai u ir Tefnut, pastarj

vaikai Gebas ir Nut, brolis su seseria Osiris su Iside ir Setas
su Neftide pavyzdin eneada (i gr.
, kilm.
, devynetas, devintukas), pagal kuri savus devynetus
sudarinjo kit Senovs Egipto miest yniai51. Lewis
Spenceas paymi, kad nors iuos diev brius sakoma
esant sudarytus i devyni dievybi, tai tra nulemta
j pavadinimo pesedt, reikianio devyni, o i tikrj
devintuke diev gali bti, pavyzdiui, vienuolika, ei
ar pan.52 Memfio mitologijoje pirmasis dievas krjas
Ptahas kitus atuonis dievus sukrs kaip skirtingas savo
emanacijas, kaip atuonis Ptahus, su kuriais kartu sudaro devynet ir tarp kuri yra vyriausias; tekstuose pateikiamas palyginimas, jog dievai yra tarsi dantys ir lpos
jo burnoje, kuriais jis vardijo daiktus juos sukurdamas,
o Totas dar vadintas Ptaho lieuviu; panaiai Heliopolio
didiojo dievo krjo Atumo devintukas atsirado i jo
sklos ir pirt53. Taigi atskiri dievai drauge sudaro Diev
ir yra jo dmenys ar apraikos. Utat pasakyta: Atumas,
tai yra visi dievai54. Kadangi Senovs Egipte kiekvienas
didysis miestas turjo ar bent svarbiausiais laik savus
dievus, utat ia, pasak A.Udavinio, miest ir juos
valdani diev visuma sudaro al (dievikojo horizonto
atvaizd) kaip viening panteon55. Senovs Egipto vis
diev devintukai irgi gali bti susij su kalendoriumi:
kai kurie dievai (pavyzdiui, Osiris, Horas, Setas, Isid,
Neftid) laikomi es gim kaip tik tomis papildomomis
dienomis, kurios atsiranda dl skirtumo tarp mnulio ir
sauls met56.
Vis diev svok aptinkame ir senovs yd Biblijoje, kur jie betgi ne prilyginami aukiausiajam Dievui,
o jam subordinuojami (i dalies kaip kit taut, neyd
dievai) ir galiausiai jo naudai visai panaikinami (sulig
Algirdo Jurno vertimu): Dabar inau, kad Viepats
yra didesnis u visus dievus... (Pr18.11); Nes didis yra
Viepats ir labai girtinas, jis labiau bijotinas u visus dievus (1Kr16.25); O namai, kuriuos a rengiuosi statyti,
turi bti dideli, nes ms Dievas yra didesnis u visus
dievus (2Kr2.4); ...nes Viepats yra didysis Dievas,
didysis Karalius virum vis diev! (Ps95.3); Nes
didis yra Viepats ir labai girtinas, jis labiau bijotinas
u visus dievus (Ps96.4); Nes tu, Viepatie, esi visos
ems Aukiausiasis, auktai ikils virum vis diev
(Ps97.9); Juk a pats inau, kad Jahv yra didis ir kad
51 II, 238, 630, 663; 1996, 162, r. 298; Lurker1995, 48, 91.
52 Spence1998, 16; 1996, 299.
53 1996, 164; II, 345.
54 Leeuw1963, 185.
56 Spence1998, 174.
ms Viepats yra didesnis u visus dievus (Ps135.5);

Baisus jiems pasirodys Viepats, nes leis inykti visiems
ems dievams, ir j garbins kiekvienas i savo vietos,
visos taut salos (Sof2.11)57. Nors ie visi dievai nevardijami, bet pati svoka tiesiogiai mena panteon.
Apie senovs pers didiojo karaliaus Darijaus tikjim angl iranist Mary Boyce sako: Nors Darijus vardu
kreipdavosi tik Ahuramazd, jis minjo ir visus dievus,
tuo turdamas omeny tiesiog emesnius dievus, pavaldius Krjui Ahuramazdai58. Apie tiesiogin Dievo ir
vis diev tapatyb ia nekalbama, bet vlgi akivaizdu,
kad Imintingasis Viepats yra visai kito lygmens dievyb
nei visi dievai (ia gal reikia turti omeny ir t religin
tak, kuri persai yra padar ydams). Taiau nenustebint Senovs Irane ir j tapatumas, ypa turint omeny
eias Ahuramazdos emanacijas Ameas Spentas (am
spt, paodiui venti nemirtingieji), ilgainiui, pirmiausia liaudies religijoje, virtusias savarankikais dievais.
M.L.Westo apibendrinimu: Nepanau, kad indoeuropieiai bt turj nustatyt diev sra ar bt
priskyr jiems kok nors apibrt skaii. Hetitai minjo
tkstant, ved poetai trisdeimt tris, o vienoje vietoje
3339. vairiose kultrose sporadikai pasirodo rinkiniai po
dvylika, bet jie, regis, tebus antrinio sisteminimo vaisius
ne protvi tradicijos tsa. Kas labiau primena senovs,
bent jau graik-arij, paveld, tai paprotys auktis visus
dievus grietai neapibriant j individualios tapatybs.
Apie keturiasdeimt ved himn yra skirti visiems dievams, vve dev, vardijim danai kartojant tekste.
Zarathutra (Jasna 32.3) pavartoja etimologikai atitinkam vardijim dav vsph, nors ne tokia pagarbia
prasme: daivai jam tra garbinimo neverti demonai, ir jis
sako juos esant gimusius i Piktosios Minties. Homerui
visi dievai bei visi nemirtingieji irgi yra prasta formul.
Kreipiniai visus dievus paliudyti nuo Mikn laik, j
danai auktasi kaip liudinink prisiekiant bei sudarant
sandrius59. Kaip ved bei graik tradicijose matme
vardijim visi dievai, taip lygiagreiai utinkamas visi
nemirtingieji: vve amrt (RigvedaI.59.1, 72.2 ir t.t.);
vspsca am spt (Jasna 42.6, plg. 71.4);
(Iliada X.463; XX.314) ir t.t.60.
57 tikrj monoteizmo ir politeizmo santyk pasaulio religijose ia nra
galimybs pasigilinti, reikia tik paymti, jog ios teorins svokos ne
vardija dvi skirting ri religines sistemas, o veikiau nuymi rmus, tarp
kuri vairios pasaulio religijos sitenka, vienos ariau vieno kratutinumo,
kitos ariau kito. Arba kaip fizikoje viesa: vienais atvejais ji reikiasi kaip
daleli srautas (dievai), o kitais kaip elektromagnetins bangos (vienas
visa smelkiantis Elektomagnetinis Laukas, Dievas).
58 2003, 92.
59 West2007, 122.
60 West2007, 127.
2.2. Senovs Indija

Ved Vis diev mes dar nematme senovs ind
tradicija taip gausiai paliudyta ir tokia pamokanti, kad
apie j dabar pakalbsime atskirai.
Rigvedoje, seniausiame ind ir viename seniausi
ilikusi apskritai indoeuropiei tradicijos paminkl,
Visiems dievams skirt himn yra ne apie keturiasdeimt, kaip kakodl tapo prasta teigti, o per tredal
daugiau pridrus por himn, skirt Visiems dievams
drauge su vienu ar kitu atskiru dievu, j yra bent 65, btent: I.3 (kartu su Avinais, Indra ir Sarasvate); 14; 89; 90;
105; 106; 107; 122; 139; II.29; 31; III.20 (kartu su Agniu); 54;
55; 56; 57; IV.55; V.41; 42; 43; 44; 45; 46; 47; 48; 49; 50; 51;
VI.49; 50; 51; 52; VII.34; 35; 36; 37; 39; 40; 42; 43; VIII.27;
28; 29; 30; 83; X.31, 35, 36, 57, 61, 63, 64, 65, 66, 92, 93, 100,
109, 114, 126, 128, 137, 141, 157, 18161.
Vien iuose, Visiems dievams skirtuose, himnuose
vairiu danumu, vairia eils tvarka ir vairiais rinkiniais minimi dievai, irikiavus juos pagal msik
abcl, bt: Adit, Ada Ekapadas, Agnis, Ahi
Budhnja, Ajus(as), Ama (ar Ana), pusdievis Angiras
ir Angirasai, Apam Napatas, (dgs.) Apos, Aramat,
Arjamanas, Avinai (dviskaita, kitaip Nasatjai), Atris,
Bhaga, Brihaddiva, Brihaspatis (kitaip Brahmanaspatis),
Daka, Dhataras, Dhiana, Djausas paprastai kartu
(nors nebtinai) su eme, pavadinama (daugiau nei)
trim skirtingais odiais, toliau Dravinodas, Ida, Indra, Matarivanas, Mitra, Naraamsa (ar Naraansa),
Pardanja, Parvata, Parvat, deiv Pastja, Pradapatis,
Prin, Puramdhis, Panas, Rama, Rasa, pusdievis
Ribhukanas (kartais dgs., kitaip Ribhs), Rodas, Rudra, Saraju, Sarasvat, Savitaras, Sindhu, Soma, Snrita,
Srja, deiv Svast, Trita (kitaip Trita Aptja), Tvataras,
Urdavj, Urva, Uas su Nakta ar Naktimi, Va, Vada, Vaivanara, Vajus, Varuna, Varutr, Vastopatis,
Vata, Vibhvanas, Vinus.
Visiems dievams skirtuose himnuose minima dar
itisa aib nelabai aikaus statuso vard, ymini,
neinia, dievus ar demonus, ar sudievintus mones, ar
tiesiog legendinius senovs poetus; taip pat neaikaus
statuso odi, kuriuos galima suprasti ir kaip tikrinius
vardus, ir kaip bendrinius daiktavardius (taip pat itisi
diev briai, apie kuri santyk su Visais dievais vliau).
Dl i prieasi ir dalis i sumint dievavardi gali
bti ibraukti i srao, arba traukti kiti. i dviprasmyb
esmikai galioja visiems, tarp j ir svarbiausiems, daniausiai minimiems, neabejotiniems dievams.
61 r. 1989, 763767; 1995, 738742; 1999, 556559.
Visi dievai
13
tai Adit, diti, paodiui yra tiesiog nesuritis ar

begalyb ir, maa to, gali bti suprantama kaip bdvardis reikme nesuritas, nesusaistytas, nesaistomas, beribis, bekratis, begalinis. Ada Ekapadas, aj kapd, tai
Oys Vienakojis, lietuvikiau Vienakojis Oys, arba, kita
vertus, Negims Vienakojis, nes aj galima suprasti kaip
daiktavard reikme oys (giminik lietuvikajam oys)
arba kaip bdvard a-j- ne-gims, negimusysis; pastaruoju atveju vardas gali bti suprantamas kaip Sauls
eponimas. Agnis, agn tai tiesiog ugnis, apie kurios
suasmeninim tegalima sprsti i konteksto, ir tai ne
visuomet, o danai ir i esms to nemanoma nustatyti,
nes kai pasakome, kad ugnis ryja malkas, ar tai dar
tik metafora, ar jau suasmeninimas? Ahi Budhnja, hi
budhny, paodiui Angis Dugnin arba, lietuvikiau,
Dugnin Angis (lie. angis atitinka ved hi, lie. dugn-as
< ide. *dhubh-n- gali bti etimologikai, metateze, susijs
su ide. *bhudh-n-; verta palyginimo su lietuvi namuose
laikytu aliu, vadintu Dugnai, ar *Dugnojas), kitaip dar
veriama Gelmi Gyvat. Ajus tai suasmenintas yus
ir y gyvastis, gyvybin galia, gyvastingumas, ilgas gyvenimas. Ama suasmeninta a dalis, statymas (loiant, prisiekiant). Apam Napatas, apm npt, lietuvikai skambt upi nepuotis, tik su ta ilyga, kad ved p
gali reikti apskritai (tekanius) vandenis, o ved npt
ne tik snait, vaikait, kaip lietuvikasis atitikmuo62, bet
apskritai palikuon, ain. Aramat, armati, sudurtinis
odis, reikiantis tinkam, deram, teising mint (atsivelgiant lietuvi senuosiuose dvikamieniuose asmenvardiuose ilikus giminik dmen ar-, bt tiesiog
*ar-mintis junginys, atpastamas varduose Ar-min(t)
as, Ar-mantas). Arjamanas, aryamn, emikja prasme
yra tiesiog pabrolys, pirlys. Avinai, paprastai dviskaita
avn, avnau, i va irgas su posesyvine priesaga
-in-, paodiui reikia madaug irgininkai (taigi, atsivelgiant lietuvikuosius atitikmenis ava kumel, avis
arklys, bt avininkai, o su atitinkama priesaga -in-, tik
neturinia tokios rykios posesyvins reikms, avniai
arba, dar tiksliau, dviskaita avniu). Bhaga, bhga,
paodiui yra dalytojas (tariant dalius). Brihaddiva,
bhd-diva-, paodiui aukta-dangis, o pagal antrojo
dmens akn aukta-dievis (madaug kaip ms
Auktjas). Brihaspatis, brhas-pti-, arba Brahmanaspatis, brahmaas-pti-, paodiui yra maldos, garbinimo
viepatis, trumpai drtai maldo-patis arba garbin-patis.
Daka, dka, paodiui deinysis, tiesusis, tinkamasis, pajgusis, imanusis. Dhataras, dhtr ar dhtr,
paodiui pradininkas, nustatytojas, steigjas, krjas,
62 LKVIII, 670.
14
visai tiksliai pradtojas ar staiai dtojas (ved dh- =

lie. d-). Dhiana, dhiaa, paodiui imintingasis,
imanusis. Djausas, dyau, gali bti suprantamas kaip
suasmenintas dangus, dangaus dievas, dievas Dangus
ar tiesiog Dievas63 (dyu pitr =
= Ipiter
ir kt. bendra reikme Dievas Tvas); jis danai minimas
kartu su Motina eme (i gali bti ymima bent keliais
skirtingais odiais, vienas i j, km-, yra bendraaknis
su lie. em-). Matarivanas, mtarivan, reikia motinoje augantis ar augs, danai tai tiesiog Agnio epitetas.
Mitra, mitr, paodiui sutartis, su(si)tarimas, santarv. Pardanja, parjnya, gali reikti ir tiesiog perknijos
debes, ir asmen perknijos diev, o pats odis, daugelio
kalbinink nuomone, atitinka lie. perknas, kuris irgi gali
bti tiek gamtos reikinys, tiek asmenas dievas Perknas. Parvata, prvata, yra tiesiog suasmenintas kalnas,
savo ruotu jo mitologin dukt Parvat, prvat, bt
kalnait. Pradapatis, praj-pati-, yra madaug (vis)
gimusij viepatis (pirmj sudurtinio vardo dmen
pra-jan- tiksliai atitinka lo. pro-genis gimin, gentis,
palikuonis, lietuvi kalboje tos pat aknies yra gentis
gimins, gimin, giminaitis, tad etimologikai Pradapat
atitikt *Progentpatis su lie. pradia, pra-dti odis
neturi nieko bendra, tik sskamb). Prin, prni, reikia
margoji, raiboji, o kadangi itaip daniausiai pavadinama dievikoji karv, tai verstume tiesiog marg ar
almarg. Rasa, ras, tai ir suasmeninta drgm, rasa,
ir upvardis (od atitinka lie. rasa, plg. lie. upvardius
Raseika, Rasupis, Rasel ir pan.). Sarasvat, srasvat,
paodiui srovingoji; tai ir konkretus upvardis (Lietuvoje jam giminiki Saria, Ser, Serenta, Siesartis bei kt.),
ir i mogaus irdies srvani, tekani, besiliejani
vent dain, poezijos deivs vardas. Savitaras, savitr,
savitr, paodiui adintojas, skatintojas, kildytojas,
ugdytojas, danai gali bti suprantamas kaip Sauls epitetas ar eponimas. Sindhu, sndhu (f.), reikia tiesiog up,
srov, srautas ir, kaip vandenvardis, yra btent Indo ups
pavadinimas. Soma, sma, tai kakokio (nenustatyto)
augalo, jo sunkos, ar sulos, ir i jos gaminto svaiginamojo grimo pavadinimas, suasmenintas diev Som
(i sunti sunkia, spaudia sultis, tos pat aknies yra lie.
sula, sultys, o gal ir sunkti). Deiv Snrita, snrt (dev),
suasmeninta palaima, diaugsmas, malon, draugyst,
tiesa. Srja, srya, vyr. g. Saul (tariant Sulius). Trita,
63 Ryt Lietuvos nektose Dius, antai Lazn: Viso gero teduoma Dius
(LT,59). ia nra galimybs tai leistis, bet domu, kad tai Zieteloje odis,
kaip bendrinis daiktavardis, tebeturi reikm dangus: Augo augo [pupa]
ligi divi, ir linksniuojamas beveik visai kaip vedose: Ka Dius duos, tai
viso yra; ...Diuz dau trejet vaik; Dvu nevierina; A jau praau Dva, kap
numirti; Ach, Div mano, kap a praaus jsip ir t.t. (Z, 148; pavyzdi
fonetin rayba mano supaprastinta).
trit, paodiui treias(is), danai trit ptya treiasis

upinis, ar vandeninis, ne visai aikios prigimties mitinio
personao vardas ar epitetas. Tvataras, tvtar, tvt,
paodiui dailid, meistras, tai vedikasis Demiurgas,
bendraakniu lietuviku odiu tariant, Taytojas (ved
tva- < ta-, tak- = lie. ta-). Uas, us, daniausiai
drauge su Nakta, nkta (n.), ar Naktimi, nkti (f.), yra
ne kas kita kaip Aura su Naktimi. Deiv Va, vc, tai
suasmeninta Kalba, ar osm. Vada, vja, paodiui
jga, stipryb, spkas, varas, sparta ar varybos, kova.
Vaivanara, vaivnar, reikia madaug visamonis, t.y.
priklausantis visiems monms, bendramogikas, netgi
(visa)liaudikas (neatmestina ir galimyb kartais od
suprasti reikme visavyris, vyr vyras), iuo eponimu,
gaunaniu tikrinio vardo poymi, paprastai pavadinamas Agnis. Vajus, vy, yra tiesiog vjas (visai tiksliai lie.
tarm. vjs), o Vata, vta, madaug vtra. Vastopatis,
vsto-pti- (vstu apidm, gyvenamoji vieta, sodyba,
bstas, namas, namai), madaug Nampatis (atitikt
j ir suasmeninta Apidm, inoma i XVI a.). Kartais
dar minimas kakoks Erdvpatis, rjasas pti (VII.35.5);
Laukpatis, ktrasya pti (VII.35.10; X.66.13); deiv Nebtis, dev nrti (VII.37.7); Laim, svast (ypa X.63.15);
Rat-patis, ar ratopatis, rthaspti (X.93.7), palygintinas
su lietuvi Ratainyia (XVI a.); bties, bvns (vie)patis Dievas Igelbtojas (bhuvanasya... patir dev
trtram...: X.128.7) ir t.t.
Taiau primindami dievavardi neapibrtum mes
jau kartojams, dabar ms tikslas siauresnis pabrti
principin negalimyb nustatyti tiksl ved Vis diev
skaii.
Vis dlto noras turti aikiai nustatyt, apibrt
diev skaii yra bdingas ne tik iuolaikiniams mitologijos bei religijotyros mgjams poreik visk
imatuoti ir suskaiiuoti mogus turi nuo seno. Utat
ir Vis diev skaiius, nepaisant esminio, principinio jo
neapibrtumo, paioje Rigvedoje nesyk pasakomas
visikai tiksliai trisdeimt trys. O kadangi is skaiius
ne tik neatitinka tikrovs, bet netgi nebandomas su ja
bent kiek suderinti, jis ir pats suprastintas kaip mitinis
skaiius, pavaldus mitinei skaii magijai, kuriai
iuolaikinis tyrintojas neturt lengvabdikai pasiduoti. Pasak T.Jelizarenkovos, vedose venti yra kai
kurie skaiiai, dals i trij. Diev skaiius Rigvedoje
yra 3364.
Pavyzdiui, Avinus kreipiamasi (I.34.11, pirmoji
posmo pus): nsaty tribhr ekdaar ih devbhir
yatam madhupyam avin ionai, Nasatjai, su trejais
64 1995, 476.
vienuolikeriais dievais atvykit medaus gerti, Avinai!

(treji vienuolikeri lietuvikai skamba dirbtinokai, bet
formaliai tai tas pat kas mums prastos trejos devynerios). I.45.2 (antroje posmo pusje) Agn kreipiamasi:
tn rohidava girvaas tryastriatam vaha tuos,
raudonirgi gyriaus itroks, trisdeimt tris atvek!
(raudonirg etimologikai tiksliai abiem dmenimis atitikt epitetas raudonavis ar raudavis). III.6.9
(antroje posmo pusje) Agnis kvieiamas atveti aukojim Visus dievus ir pats drauge mgautis aukomis:
ptnvatas trita tr ca devn anuvadhm vaha
mdyasva su paiomis [monomis] trisdeimt tris
dievus savo valia [savo noru, noriai] atvek svaiginkis!.
VIII.28.1 (pirmoji posmo pus): y triti tryas par
devso barhr sadan Kuri trisdeimt [ir] trys viraus,
dievai ant iaud susdo (turimas omeny aukojimuose
naudojamas iaud patiesalas, vad. barhis). Panaiai
VIII.30.2: ...y sth trya ca tric ca / mnor dev
yajiysa kuri yra ir trisdeimt, ir trys, / mogaus
dievai auk vertieji arba, sklandiau, dievai, mogaus
auk vertieji (vietoj mogaus galt bti mogaus
arba Manaus pirmamogio tikrinis vardas). VIII.35.3:
vvair devas tribhr ekdaar ihdbhr mardbhir
bhrgubhi sacbhv / sajas uas sryea ca sman
pibatam avin Su visais dievais trejais vienuolikeriais
ion, su Vandenais [?], Marutais, Bhrigumis bendrabvy, / draugje su Aura ir Saule som gerkite, Avinai.
VIII.57.2 prasideda kreipiniu dievus: yuv devs trya
ekdasa... Jus, dievai, trejus vienuolikerius.... IX.92.4
(pirmoji pus): tva ty soma pavamna niy vve
devs trya ekdasa Tavo itoje, Soma Pavamana,
neprieinamybje [?] visi dievai treji vienuolikeri. Taiau
viensyk, III.9.9 (pirmoje posmo pusje), pasakomas
kitas skaiius (irgi dalus i 3): tri at tr sahsry
agni tric ca dev nva csaparyan Trys imtai
trys tkstaniai Agn ir trisdeimt diev ir devyni
pagarbino. Taigi diev yra 3339, tik, grietai kalbant, nepasakyta, jog tai btent Visi dievai. O tai realistikame
posme X.63.6 vis dlto pripastamas Vis diev skaiiaus
neapibrtumas: ...vve devso manuo yti hna Visi
dievai mogaus, kiek esate arba kiek js yra.
Visiems dievams skirto himno I.139 paskutiniame 11ame posme 33 dievai suskirstomi tris kuopas po 11, i
kuri kiekviena savo ruotu priskiriama vienam i trij
pasaulio lygmen dangui, emei (anteminiam arba
tarpiniam, atmosferos lygmeniui tarp dangaus ir ems)
ir vandenims (poemiui): y devso divy kdaa sth
pthivym dhy kdaa sth / apsukto mahinakdaa
sth t devso yajm im juadhvam Dievai, kuri
danguj vienuolika, emje dar vienuolika, / vandenyse
Visi dievai
15
gyvenani [savo] galia vienuolika, dievai, auk i

malonkite priimt! Toks skirstymas vlesniuose ved
tekstuose juolab irykja.
Tyrintojai tai atkreip dmes seniai. Antai Ar
thuras B. Keithas: Rigvedoje minimas diev skaiius
yra 33, inomas ir Irano tradicijoje, toliau jis dalijamas
tris grupes po 11, kurios siejamos su dangumi, eme ir
atmosferiniais vandenimis, nors daniau dievai su iais
trimis lygmenimis siejami neminint tikslaus j skaiiaus.
Apie tuos 33 Rigvedoje joki smulkesni ini nerasime,
aiku tik, kad tai tikrai ne isamus skaiius, nes prie 33
minima ir daugiau diev. Aikios tradicijos nebuvim
atskleidia brahmanos, kurios pripasta t pat diev
skaii 33 ir sutaria, kad j sudaro 8 Vass, 11 Rudr
ir 12 Aditj, tik nesutaria dl likusi dviej: atapatha
brahmana (IV.5.7.2; XI.6.3.5) mini Djaus su Prithive
[Dang su eme] arba Indr su Pradapaiu, o Aitarja
brahmana Pradapat ir technin vadin ritualin
ksn, akivaizdiai vlyv, vaa; trisdeimt trij diev
dalijim tris brius perm Jaska Niruktoje (VII.5),
kur dievai dalijami tuos, kuri vieta emje, kuri vieta
atmosferoje ir kuri vieta danguje. Dar Jaska paymi,
kad nairukt [niruktinink] mokyklos poiriu, visa
diev visuma gali bti suvedama tris tai Agnis emje,
Vajus ore (arba vietoj Vajaus Indra) ir Srja danguje.
Toki samprat galjo lemti Rigvedos posmas X.158.1:
Te Srja apgina mus i dangaus, Vajus i oro, Agnis i
ems krat65.
Arba tai V.Toporovas: Ved mitologijos aukiausiajam (dievikajam) lygmeniui priimta priskirti 33 dievus
(kai kuriose brahmanose 333; atskiruose altiniuose
3306, 3339), o pats is skaiius esmikai yra konstanta,
prie kurios priderinamas persona skaiius. ie 33 dievai
dalijami ems, atmosferos (tarpinius) ir dangikuosius.
Kartais dievai suskirstomi grupes, riuojamas pagal t
pat trejop princip (8 Vass, 11 Rudr, 12 Aditj ir dar
dvi dievybs Avinai arba Djausas ir Prithiv, arba Indra ir Pradapatis ir pan.). Nepaisant atskir nukrypim,
grupi sudties branduolys ilieka pastovus: Prithiv,
Agnis, Brihaspatis, Soma, Sarasvat ir kt. ems; Indra,
Trita Aptja, Apam Napatas, Matarivanas, Ahi Budhnja,
Ada Ekapadas, Rudra, Marutai, Vajus, Vata, Pardanja, Apos [Ups] atmosferos; Djausas [Dangus, arba
Dievas], Varuna, Mitra bei kiti Aditjai, Srja, Savitaras,
Panas, Vinus, Vivasvatas, Uas, Avinai dangaus.
Vlyvesni tekstai silo kitas t pai grupi interpretacijas: Vass ugnis, em, vjas, oro erdv, saul, dangus,
mnuo, vaigds; Rudrai 10 gyvybini organ ir Atma65 Keith1998, 86.
16
nas; Aditjai dvylika mnesi metuose (Brihadaranjaka

upaniada III.9.15). Panas skirstymai rodo pastangas
nustatyti atitikimus tarp panteono sudties ir archajik
kosmologini trij lygmen visatos schem (o vliau
pagrindini makrokosmo ir mikrokosmo element)66.
Trisdeimt trij Vis diev buvein kitsyk sakoma esanti
ant pasaulio kalno Meru (kaip dvylika vyriausi graik
diev ant Olimpo), panaiai kalno virnje yra sikr
Altajaus tiurk 33 dievai tengriai bei kit mitologij pagrindini diev grups67. Kalnas ia regimai mena dang.
Kaip jau usiminta, Rigvedoje Visiems dievams
skirtuose himnuose minimi ir kiti diev briai, kaip
Aditjai, Marutai, Rudrai, Vass ir kt. J tarpusavio
santykis su Vis diev briu perdm dviprasmikas ir
neaikus. T.Jelizarenkova Visus dievus rikiuoja tarp kit
mint diev bri ir sako: Kartais tai tiesiog dievai,
ivardijami garbinimo apeig pabaigoje, nors tame diev
srae pasitaiko vard, kurie pavieniui neminimi (kaip
Vienakojis oys ar Gelmi gyvat), o kartais tai vientisa
svoka, sutampanti su Marutais68. Ities tarp Vis diev
ir Marut esama daug bendro, o kartais iedu briai tiesiog tapatinami. tai Visiems dievams skirto himno I.14
pirmajame posme Agnis kvieiamas atsivesti aukojim
visus dievus: abhir agne dvo gro vvebhi smaptaye /
devbhir yhi yki ca Su draugija, Agni, su visais dievais
ir dvasiomis dovio, gyriaus, somos gerti atvyk! (ilaikyti
odi tvark lietuvikai nemanoma). Treiame posme
imamasi vardyti, kokius gi dievus Agnio praoma atsivesti: indravy brhasptim mitrgnm pam bhgam /
dityn mruta gam Indr, Vaj, Brihaspat, Mitr,
Agn, Pan, Bhag / Aditjus, Marut br. Galima
bt tarti, kad ivardytieji dievai kartu su paiu Agniu,
taip pat Aditj ir Marut briai priklauso visiems dievams. Bet tai I.19.3: y mah rjaso vidr vve devso
adrha / mardbhir agna gahi Kurie didij erdv
ino(te) visi dievai neprieiki, / su Marutais, Agni,
ateik. T.Jelizarenkovos nuomone, ia Marutai tiesiog
sutapatinti su Visais dievais69. Toki nuomon patvirtint ir I.23.10 (pirmoji pus): vvn devn havmahe
marta smaptaye Visus dievus aukiame, Marutus,
somos gerti! Panaiai Visiems dievams skirto himno
I.89 7-me posme aukiamasi: pradava marta... vve
no dev vas gamann ih Kerairgiai Marutai... visi
mums dievai pagalbon teateina ion! (kerairgius galima bt keisti keraaviais ar keraviais, anksiau
66 I, 221222.
67 r. I, 311313 ir kt.
68 1989, 502. Kaip vientisa svoka jie daniau aptinkami vlyvosiose
Rigvedos dalyse.
69 1989, 554.
minta pirmojo dmens reikm margas, tikusi karvei,

irgui netinka). Visai manoma, kad ir ia Visais dievais
pavadinami Marutai, nors formaliai tai ir nebtina.
Panaiai posme X.35.13 lieka neaiku, ar turimi omeny
apskritai visi dievai, ar atskiras diev brys Visi dievai,
ir jei taip, tai ar jie prilygsta visiems Marutams, ar tai
du tarpusavy nepriklausomi diev briai: vve ady
marto vva t vve bhavantv agnya smiddha /
vve no dev vas gamantu... Visi iandien Marutai,
visi su parama, visos tebus ugnys udegtos, / Visi pas
mus dievai pagalbon teateis. Ne maiau dviprasmikas
ir posmas X.52.2, kuriame pasakyta: ...vve dev marto
m junanti Visi dievai Marutai mane pareigoja [?]
arba Visi dievai, Marutai mane pareigoja. Aiku tik, kad
jei Visi dievai reikt apskritai visus dievus, taigi kartu
su jiems priklausaniais Marutais, tai pastarj atskirai
minti lyg ir nebereikt. O tai VII.34.24 paminti tik
visi Marutai (vve marto...), tad neaiku, ar tai elips i
Visi (dievai,) Marutai, kaip interpretuoja T.Jelizarenkova70, ar btent visi Marutai, paymin visi suprantant
kaip uuomin j tapatyb su Visais dievais.
Ikalbingas yra posmas VII.51.3: dity vve marta ca
vve dev ca vva bhva ca vve / ndro agnr avn
tuuvn yym pta Aditjai visi ir Marutai visi, ir dievai
Visi, ir Ribhs visi, / Indra, Agnis, Avinai, umaldijimo
troktantys, malonmis [mus] ginkite!. ia Visus dievus
matome pamintus pagreiui su visais Aditjais ir visais
Marutais, tokiu bdu visus tris diev brius teismis sulyginant ir kartu teigiant j tarpusavio nepriklausomyb.
Negana to, atskirai dar paminimi Indra, Agnis ir Avinai,
juos tarsi iskiriant i vis trij k tik pamint bri. Taigi
Visi dievai iame posme tikrai nra nei apskritai visi dievai,
nei sutampa su Aditjais ar Marutais.
Himno VIII.54, skirto drauge Indrai ir Visiems dievams, 3-me posme paeiliui suminti Visi dievai, Vass,
Rudrai ir Marutai: no vve sajaso dvso gntanpa
na / vsavo rudr vase na gama chvntu marto
hvam Pas mus visi drauge dievai ateikit mspi! / Vass, Rudrai ms sambares teateinie, teigirstie Marutai
kviesm! Visi dievai ia gali ir apimti Vasus, Rudrus bei
Marutus, o gali bti suprantami ir kaip lygiavertis jiems
atskiras diev brys.
Himnas IV.55 yra skirtas Visiems dievams, bet prasideda kreipiniu Vasus, tuo tarsi mindamas j tapatyb (1-ojo posmo pirmoji pus): k vas trt vasava
k vart dyvbhm adite trsth na Kas js
igelbtojas, Vass, kas gynjas? Dangau-eme, Adite,
igelbkit mus!
O tai posme II.3.4 aukojim ant ritualinio pakreikt

iaud patiesalo kvieiami trys diev briai Vass,
Visi dievai ir Aditjai (posmo antroji pus): ghtnkt
vasava sdated vve dev dity yajysa ant
lajum teptojo [patiesalo], Vass, sskite, Visi dievai(,)
Aditjai, auk verti!. Galima suprasti ir taip, kad visi trys
diev briai yra nepriklausomi ir kvieiami pagreiui,
ir taip, kad jie sutampa, kad tai vienas ir tas pats brys,
kvieiamas paeiliui trim skirtingais vardais (eponimais),
todl ir kablelis vertime tarp vis diev ir Aditj interpretacijos reikalas. iaip ar taip, Visus dievus laikyti vis
diev visuma, apimania visus kitus diev brius, iame
posme vargiai manoma.
V.Toporovas ved Visus dievus pavadino kuopiniu
vienetu: Ypatingo pobdio diev brys (kartais traukiant ir emesniuosius) kuopinis vienetas Visi dievai,
Vivedevai. Paprastai Visi dievai minimi vardijant
dievybes aukojim metu, kai su kiekvienu dievu siejami
bdingi ygdarbiai. Nors kitsyk Visi dievai ikyla kaip
savotikas lydinys i poymi bei atlikt veiksm, tik i
dalies besusiejam su atskirais personaais71. Taigi Vis
diev samprata dviprasmika: viena vertus, ji ities gali
reikti visus dievus, antra vertus, ji sudaro atskir diev
br, gretinam ar net lygiavert su kitais diev briais,
arba net savotik kolektyvin ar kuopin dievyb,
paminim pagreiui su kitais pavieniais dievais ar diev
briais. iuo atvilgiu Visus dievus vlgi galima suprasti
kaip savotik liekamj nar, kuriuo kompensuojamas
tikrasis diev skaiiaus neapibrtumas ir kuris rituale
pasitelkiamas vengiant kur nors diev palikti nepamint. Pasak A.B. Keitho, turi bti atsivelgiama ias
jungtines invokacijas, kuriose siekiama pagarbinti kiek
tik manoma daugiau diev. Ta pati tendencija pagarbinti
dievus visus urmu paymtina ir strose, kur nurodoma
aukoti visiems dievams, traukiant netgi neinomus,
ir tok santyk grindianti religin nuostata inoma
daugelyje religij. Sudarius visa apimani grup, jokia
dievyb negals pasisksti buvusi neteistai praleista72.
Toki Vis diev samprat liudyt, pavyzdiui, I.48.12
(pirmoji posmo pus): vvn dev() vaha smaptaye
ntrikd uas tvm Visus dievus atveki somos gerti i
padangi, Aura tu!. Taip pat VIII.100.1 (pirmoji pus),
kur vienas i diev, Vajus arba Vinus, pirmu asmeniu
kreipiasi Indr: ay ta emi tanv purstd vve dev
abh m yanti pact tai eimi pirma tavs, visi dievai
po mans eina paskui. IX.5.11: vve dev svhktim
pavamnasy gata / vyr brhaspti sryo gnr ndra
sajasa Visi dievai, svaha darym Pavamanos [t.y.
70 1995, 214.
71 I, 222.
72 Keith1998, 221222.
Visi dievai
17
garbinim aukojant som] ateikit, / Vajau, Brihaspati,

Srja, Agni, Indra drauge!. IX.81.5: ubh dyvpthiv
vivaminv aryam dev ditir vidht / bhgo nrsa
urv ntrika vve devh pvamna juanta Abu
Dangus-em, visa kas auga, dievas Arjamanas, Adit,
Dhataras, / Bhaga, Nriamsa, plaioji padang, Visi dievai Pavamana [t.y. Soma] diaugias. X.66.11: samudr
sndh rjo antrikam aj kapt tanayitnr arav
/ hir budhny avad vcsi me vve devsa ut
sryo mma Vandenynas, Up, Erdv, Padang, Vienakojis Oys [ia tikt veikiau Negims Vienakojis, kaip
Sauls eponimas], Griaustinis, Tkm, / Angis Dugnoja
teigirs osmes mano, taip pat Visi dievai, sauluts
mano (visai iuolaikikai skambantis sentimentalus
epitetas). Dar X.93.7: ut no rudr cin matm avn
vve devso rthasptir bhga / bhr vja bhukaa
prijm vivavedasa Tegu ms Rudrai gi pasigails,
Avinai, Visi dievai, Rat-patis, Bhaga [rat-patis Bhaga?], / Ribhs, Vada, Ribhikanai, Skurys visainiai!
Akivaizdu, kad ia Visi dievai tikrai ne visi dievai, o
btent kuopin dievyb, paminta pagreiui su Rudr
kuopa, dviem Avinais ir kitais pavieniais dievais. O tai
vestuvinio himno X.85 paskutinio 47-to posmo pirmojoje
pusje, regis, turimi omeny apskritai visi dievai: sm
ajantu vve dev sm po hrdayni nau Drauge te
patepa visi dievai, drauge ups irdis mudviems!
Pagreiui su kitais diev briais bei atskirais dievais
Visus dievus dar kreipiamasi posmuose VI.50.14; 51.7;
52.7, 10, 13, 14, 17 ir kt. Vienas i j, VI.51.7, vertas dmesio kitu atvilgiu dl jame (antrojoje posmo pusje)
esanio teiginio: vvasya h kyatha vivadev nes
visa ko valdovai esat, Visdievai. Pirma, Visus dievus
ia sakoma esant visa ko, t.y. Visatos, valdovus; antra,
Visi dievai pavadinti vienu sudurtiniu odiu vivadev
visadievai ar visdievai.
Vienas sudurtinis odis minimas ir III.62.4 (pirmojoje
pusje), tik syk tai bdvardis, taikomas konkreiam
dievui, Brihaspaiui: br haspate jusva no havyni
vivadevya Brihaspati, mgaukis ms nuliejimais, visadievi!. Bdvardis vivadevya visadievis ar visdievis
pagal prasm visikai atitinka graik
, kuriuo,
kaip matme, neoplatonik vadintas aukiausiasis
Dievas. Rigvedoje taip apibdinamas irgi ne vien
Brihaspatis, antai X.92.13 (pirmojoje pusje) tas pat
bdvardis priskirtas jau kitam dievui, Panui: pr na
p cartha vivdevyo p npd avatu vyr iye
Ms kelionei Panas visdievis, Apam Napatas tepagelbs, Vajus, idant sektsi. O tai Saulei (Srjai) skirto
himno X.170 4-me posme visdieviu pavadinamas pats
Dievas Krjas, kaip ir neoplatonik: vibhrja jyti
18
svr gacho rocan div / ynem vv bhvanny

bht vivkarma vivdevyvat rinti viesa
svelm atjai spindint dang, / kuriuo visos btybs
laikosi, visakriu, visdieviu (lie. svelm, la. svelme kaitra,
saulkaita yra vienos aknies su lie. saul ir kone tiksliai,
tiek forma, tiek reikme, atitinka ved svar saulkaita,
sauls spindesys, sauls nutvieksta, saule spindinti dangikoji erdv). Posmas apskritai atskleidia pirmaprad
indoeuropiei Dievybs kosmologin samprat: be
to, kad mitologikai gali bti suasmeninta kaip dangaus dievas Djausas, ar tiesiog Dievas, kosmologikai
tai tebra bekrat, vytinti kaip dangus erdv. iame
posme abi sampratos sugretinamos: beasmen kosmologin diev, ar deiv, pateka saul, bet kartu jis yra
Dievas asmuo, Visakrjas, ar Viskris (kone tiksliai
abiem dmenimis ir net kiriu vivkarman), kuriuo
laikosi visos btybs. Mums dabar svarbiausia, kad jis
ia pavadintas visdieviu (vivdevyvat, su papildoma
priesaga, paodiui madaug visdievingasis), tuo labai
aikiai teigiant Dievo ir vis diev pirmaprad tapatyb,
kuri jau turjome progos utikti Senovs Graikijoje,
Senovs Egipte ir kitur. Suprantama tad, jog Visi dievai,
ar Visdievai, yra Visatos valdovai.
Vis diev tapatyb su pirmapradiu dievikuoju
bties pradu, o podraug apskritai Daugio ir Vienio tapatyb teigia posmas X.82.6: tm d grbham pratham
dadhra po ytra dev samgachanta vve / ajsya
nbhv dhy kam rpita ysmin vvni bhvanni
tasth Juo tad, gemalu pirmuoju, pastojo vandenys,
kur dievai susijo visi. / Negimusiojo bamboj Vena sutelkta, kuriame visos btybs esti. Vliau hinduizme is
pirmapradis bties gemalas, usimezgs pirmykiuose
chaoso vandenyse, bus susietas su Brahma. Su juo sutapatintas vis diev sujimas savo ruotu veria prisiminti
senovs hetit, babioloniei bei kt. naujametinius diev
susirinkimus (naujametinis kalendorinis virsmas kaip
tik yra naujo pasaulio sukrimo ir ritualinio kosmogonijos pakartojimo laikas), taip pat senovs graik diev
pasitarimus Olimpe ir senovs skandinav vis diev
nuolatinius sujimus ting, apie kuriuos dar kalbsime. Paymtina, jog Indijoje, antai Nagaro mieste Kulu
slnyje, iki iol per Naujuosius metus vyksta vis diev
susirinkimai, kuri metu jiems visiems aukojama73.
Himnas X.130 kalba apie aukojimo kilm, aukos
sukrim, o jo 3-as posmas baigiamas odiais: ...yd
dev devm yajanta vve kai dievai Diev paaukojo
visi arba, lietuvikai sklandiau, kai visi dievai paaukojo
Diev (Diev rayti didija raide veria tai, kad apie
73 Indologo Vyio Vidno, io darbo recenzento, asmenikame pokalbyje
isakyta pastaba.
jok konkret diev ia nekalbama). Galima numanyti,

kad vienas Dievas vis diev paaukotas tapo kaip tik ta
prasme, kad Jis juos, visus dievus, isiskaid ir kaip
tik dl to visi dievai drauge sudaro Diev.
Ikalbingas iuo atvilgiu ir Visiems dievams skirto
himno I.89 10-as posmas, kuriame Visi dievai prilyginami Aditei: ditir dyar ditir antrikam ditir mt
s pit s putr / vve dev diti pca jn ditir
jtm ditir jnitvam Adit dangus, Adit padang,
Adit motina, ji tvas, ji snus, / Visi dievai Adit,
penkios gentys [t.y. visuomen, monija] Adit, kas
gim Adit ir kas dar gims. Norint geriau suprasti,
kas yra Adit, verta atsivelgti posme X.63.3 aptinkam pasakym: ...dyar ditir dribarh, kur galima
suprasti ir versti keliais bdais, priklausomai nuo dyau
sampratos, jau aptartos aukiau: dangus Adit uolos
tvirtumo arba: Djausas Adit uolos tvirtumo arba:
Dievas Adit uolos tvirtumo; bet kadangi diti irgi
gali bti suprantamas kaip bendrinis daiktavardis reikme begalyb, neribotumas, neapibrtis, tai galima
versti: Dievas begalyb uolos tvirtumo; o kadangi
diti gali bti suprantamas ir kaip bdvardis reikme
nesuritas, neabotas, neslygotas, begalinis, bekratis,
neapibrtas, tai dyar ditir dribarh gali reikti
madaug Dievas begalinis, tvirtas kaip uola arba vlgi
tiesiog dangus bekratis, tvirtas kaip uola (akmeninio
dangaus skliauto vaizdis, gerai inomas tiek ved, tiek kitose senosiose tradicijose, pritart pastarajai sampratai).
Aptartos dviprasmybs lieia ir kalbamj posm I.89.10,
kur tad galima bt versti: Begalyb Dievas, begalyb padang, begalyb Motina, ji Tvas, ji Snus,
/ Visi dievai begalyb, penkios gentys begalyb, kas
gim begalyb ir kas dar gims. Mums dabar svarbiausia
tai, kad Visi dievai ia sutapatinti su Begalybe, kuri, tapati
Dievui, yra ne tik kosmologin abstrakcija, bet ir dievikasis asmuo, nes pavadinta Tvu, Motina ir Snumi74.
Pastarj laik ind filosofijos profesorius T.M.P.
Mahadevanas ta dingstimi primena mums pradioje jau
usimint vieno Dievo samprat: Vyraujanios ind religins-filosofins minties srovs, kaip sakyta, yra filosofinis monoteizmas ir dvasinis monizmas. J aknys matyti
jau ved himnuose. Daugelio diev samprata negali ilgai
tenkinti mogaus proto. Ved riiai kelia tokius klausimus kaip: Kokiam gi Dievui auk padsim? (RV X.121.8)
ir Kas regjo pirm gimus? (RV I.164.4). Himnuose
rykja pastangos vairius dievus suvesti vien. Maldos
skiriamos ne tik vairiems dievams skyrium, bet ir jiems
visiems sykiu kaip Visiems dievams (vive-devs). Kai
kurios bdingos diev ypatybs, kaip pasaulio sukrimas

bei viepatavimas kriniams, abstrahuojamos ir savaime
mena Diev. I ia tokios svokos kaip Vivakarman
Visa-krjas, Visakris bei Prajpati Gimusij-patis,
Btybi viepatis. Viename Rigvedos himne (III.55)
pakartotinai teigiama, jog didioji diev dievyst yra
viena: mahad devnm asuratvam ekam didioji diev
viepatyst viena. Kitoje inomoje vietoje (RV I.164.46)
sakoma: Vien esant iminiai daugeriopai vadina
Agniu, Jama, Matarivanu aukia. Paymtina, jog i
universalistin nuostata tikjime iliko per amius kaip
viena i bding hinduizmo ypatybi. Tai kaip tik tas
filosofinis monoteizmas, kuris ved religij skiria nuo
hebrajikojo monoteizmo. Ved monoteizmas ikeliamas
ne udraudiant visus kitus dievus vienintelio tautinio
dievo naudai ved iminiai vieno Dievo samprat
prijo veikiau siekdami j sanderms, velgdami vis
Dievybs atvilgi vien bendr pagrind75.
I povedinio laikotarpio pavyzdi galima paminti
Brihadaranjaka upaniados skirsnius III.9.15, sudarytus dialogo bdu, kurio vienas i dalyvi, mokinys,
pakartotinai klausia kito, mokytojo: katy eva dev
kiek gi [yra] diev?, o tasai atsako tolydio vis maesn
skaii, pirma 303 ir 3003 (= 3306), paskui 33, paskui 6,
paskui 3, paskui 2, paskui pusantro ir galiausiai vienas;
Visi dievai tes io vienintelio kur ia pat vl atstoja 33
(kuriuos savo ruotu sudaro atuoni Vass, vienuolika
Rudr ir dvylika Aditj) vairios apraikos skirtingose
bties srityse: ioriniame pasaulyje (dangaus viesuliai,
atmosferiniai reikiniai ir t.t.), vidiniame pasaulyje
(kvpavimas, smons bsenos), laike (met mnesiai)
ir t.t.76
Be to, kad Visi dievai tapatinami su aukiausiuoju
Dievu, kartais jie prilyginami vienam kuriam atskiram.
Pradioje, kalbant apie diev ir j vard neapibrtum, jau buvo cituotas Rigvedos posmas V.3.1. Dabar
verta j pakartoti kaip tik dl jame minim Vis diev:
tvm agne vruo jyase yt tvm mitr bhavasi yt
smiddha / tv vive sahasas putra devs tvm ndro
de mrtyya Tu, Agni, Varuna, kai ugimsti; tu
Mitra bni, kai siiebi; / tavy visi, galios snau, dievai;
tu Indra atnaaujaniam mirtingajam. Taigi Agnis
sutapatinamas ne tik su Varuna, Mitra bei Indra, bet
ir su Visais dievais, kuriuos ia, matyt, reikia suprasti
kaip liekamj nar is liekamasis narys ir papildo
visus ivardytus dmenis ligi visumos, kuri savo ruotu
sutampa su pirmapradiu dievikuoju Vieniu, vairiomis briaunomis gaunaniu atskir diev veidus. tai
74 Visikai taip pat, beje, yd gnostiniame Jono apokrife Dievas Jonui

prisipasta: A esu Tvas, A esu Motina, A esu Snus (NHL, 105).
75 CHII, 166167, r. 203, 338339.

76 PU, 234235.
Visi dievai
19
dar III.54.17: ...dev bhvatha vva ndre dievai, bvate

visi Indroje. Arba tai Somai skirto himno IX.102 5-o
posmo pirmoji pus: asy vrat sajaso vve devso
adrha Prisiek jam drauge visi dievai neprieikieji.
ia vlgi Visi dievai pasirodo prisiek vienam, syk
Somai (paodiui jo priesaikoje).
Kaip matyti, Vis diev samprata jau Rigvedoje yra
neapibrta ir daugiaprasm. Dar painesn ji pasidaro
atsivelgiant vlesnius ved periodo ir hinduizmo
altinius. V.Toporovo apibendrinimu: Vivedevai (s.i.
vvedev, paodiui visi dievai) senovs ind mitologijoje ypatingo pobdio diev (kartais traukiant
ir emesniuosius) brys, kratutiniu atveju sutampatis
su visu panteonu. Nuo grupini diev ar diev klasi
Vivedevai skiriasi tuo, kad dievai ia neturi visiems
bendr charakteristik. Rigvedoje Vivedevus lovina
per 40 himn [kaip matme, vien jiems skirt yra 65],
ypa dani jie vlyvojoje X mandaloje. Vivedevus
paprastai kreipiamasi kvieiant juos aukojim, kuris,
ties sakant, ir suburia skirtingus dievus tokio pobdio
br. Himnuose Vivedevus kreipiamasi su praymais,
vardijami atskir diev vardai (nuolatos Indra, Agnis,
Mitra, Varuna, kiti Aditjai, daug reiau Soma arba Uas,
retai Rudra), j charakteristikos ir ygdarbiai. Kartais
dievai tarpusavy taip susiliej, kad sunku iskirti, kas
sakoma apie vien, o kas apie kit. Kai kuriais atvejais
Vivedevai sudaro siauresn diev grup, kurios aukiamasi drauge su kitomis grupmis (kaip antai Vass,
Aditjai ir kt.). Vlesniu laikotarpiu Vivedevus sudaro
deimt dievybi (kaip antai Vasus, Satja, Kratus, Daka,
Kala, Kama, Dhritis, Kurus, Purravas, Madravai, nors
sudtis neretai keiiasi, antai Vinu puranoje). Rituale
Vivedevai irgi sudaro vien (jiems skiriamas treiasis
somos spaudimas). Atitikimas tarp s.i. vve dev visi
dievai ir av[estos] dev vspe leidia manyti diev
br buvus bendr indoarijams77. Panaiai Monier Monier-Williamsas paaikina, jog puranose vve devs tai
arba paodiui visi dievai, arba apibrtas diev brys
Visi dievai, kur sudaro devyni arba deimt antraeili
diev: Vasus, Satja, Kratus, Daka, Kala, Kama, Dhritis,
Kurus, Purravas, Madravai, prie kuri kartais dar priduriami Roaka (Loana) ir Dhvan (arba Dhr, arba
ji priduriama papildomai, kaip tryliktoji); ir paymi, jog
kartais sunku nusprsti, ar posakis vive dev reikia
visus dievus, ar mintj atskir diev br78. Tuo mes jau
galjome sitikinti Rigvedos pagrindu. O vlyvesniems
puran Visiems dievams, kaip matyti, ivis nepriskiriami
net patys svarbiausi ved dievai, kaip Indra, Agnis, Soma,
77 I, 238.
78 Monier-Williams1899, 992; r. Dowson2000, 376.
20
Brihaspatis ir kt., taigi is brys net nebebandomas tapatinti su visais dievais.

A.B. Keithas irgi pabria nuo pat pradi uiuopiam ir tolydio rykjant skirtum tarp ities vis diev ir
Vis diev brio: Jau Rigvedoje pastebima tendencija
atskirus dievus iskirti i Vis diev, o strose skirtumas
tarp vis diev ir senj Vis diev akivaizdus79. Be
to, jau Rigvedoje visi dievai, skiriant nuo Vis diev,
imami vadinti kitu sinonimiku vardu: nebe vve dev,
kaip prasta, o srva dev. X.128.2 pirmoji pus: mma
dev vihav santu srva ndravanto marto vur agn
Mano dievai sukvietime tebus visi, Indros vedami Marutai, Vinus, Agnis! ia akivaizdiai norima vardyti ne
Vis diev br, ne kuopine dievybe virtusius Vivedevus,
o btent visus dievus, nors ir jie, dl paties jiems rituale
skiriamo vaidmens, bematant virsta liekamuoju nariu
ir tuo vl rodo polink isiskirti atskir diev br. Kitur
A.B.Keitho darsyk pabriamas paymtinas skirtumas
tarp senosios Vis diev grups ir vlesns vis diev
sampratos80 ir inaoje nurodomi du Atharvavedos
posmai, XI.6.1920, visa kuo visikai sutampantys, iskyrus skirtingus Vis diev ir vis diev vardijimus.
Pirmajame sakoma: vivn devn ida brma Visus
dievus tai kreipiams; antrajame sakoma: sarvn devn
ida brma visus dievus tai kreipiams; vengdama vienodai versti sinonimus vva visas, kiekvienas,
visikas, visuotinis, dgs. visi ir srva visas, kiekvienas,
visikas, visuotinis, visoks, visokeriopas, dgs. visi, visokie,
T.Jelizarenkova pasinaudoja menku reikms skirtumu ir
veria visus dievus ir
visokius dievus81. Panaiai jau anksiau isisukinjo
klasikinio anglikojo Atharvavedos vertimo autorius
Williamas D. Whitneyis: All the gods now we address
visus dievus dabar kreipiams ir The collective gods
now we address kolektyvinius dievus ar dievus
briu dabar kreipiams82. Sarve dev, ne vve dev,
norint vardyti visus dievus, o ne Visus dievus, sakoma
ir vliau, antai pradioje jau cituotoje Brihadaranjaka
upaniadoje I.4.6, kur savo ruotu pabriamas vis
diev tapatumas Dievui: tad yad idam ur amu yaja,
amu yajety ekaika devam, etasyaiva s visi, ea u
hy eva sarve dev tada, kai antai sakoma: aukok itam,
aukok anam po vien dievui, Jo i tikrj tai sukurta,
Jis i tikrj tie v i s i d i e v a i83.
vairuoja ne tik mitologin Vis diev tapatyb, bet
79 Keith1998, 222.
80 Keith1998, 213.
81 2007, 151, 264
82 Atharvaveda1996, 642.
83 PU, 165.
ir religin samprata. Jau Rigvedoje galima uiuopti

dvasins, psichins interpretacijos uuominas. Visiems
dievams skirtas himnas I.89 prasideda (1-as posmas):
no bhadr krtavo yantu vivt dabdhso partsa
udbhda / dev no yth sdam d vdh sann pryuvo
rakitro div-dive Pas mus valiosios dvasios galios
teateina i visapus, nesuklastojamos, neapsukamos,
tryktanios trykte! / Dievai mums idant visad augti bt
palanks, nuo pikto ginantys diena dienon! Vis diev
svok ia matome iskaidyt, taiau gudusiai poetinei
klausai aikiai atpastam (pajuodinta). Visi ar ne visi,
dievai ia, iaip ar taip, aikiai susiejami ar net sutapatinami su dvasinmis galiomis madaug taip reikia suprasti
od krtu, kur galima versti pasiryimas, rytas, valia,
nusistatymas, pajgumas, galia, kvptumas, susivokimas,
imanymas ir pan. M.Monier-Williamsas jungin bhadr
krtu veria tiesiog sveika nuovoka (rigth judgement,
good understanding), tik daugiskaita itaip lietuvikai
neskambt. iaip ar taip, dvasin Vis diev samprata
tradicijos neliko nepastebta, ir tai Brahma stroje
(I.1.4) teigiama, jog vivedevs, kuri esama be skaiiaus,
atitinka begal smons bsen. Todl vivedevs gali
bti suvedami smon84. Pati viena Smon, apimanti
visas savo bsenas, ia vlgi atitinka vien Diev, apimant visus dievus. Kaip antai handogja upaniadoje
III.18.1: mano brahmety upsteti... Smon kaip Brahmanas suprastina85.
Psichin, dvasin interpretacij galima bt sieti su
ved yniais ir vlesniais mstytojais atsiskyrliais, ipltojusiais btent i indikosios minties krypt. Kita vertus,
kinink emdirbi luomui, suprantama, bus artimesn
kika Vis diev samprata. Jos uuomazgas irgi utinkame jau Rigvedoje, antai I.3.7: msa caradhto
vve devsa gata / dvso da sutm Gynjai,
emdirbi globjai Visi dievai, ateikit / dosns duodanio sunkos! (t.y. ateikite dosns paskanauti aukotojo isunkto ir aukojamo somos). T.Jelizarenkova
od caradhrt veria apskritai moni globjas, vis
dlto carai yra ne iaip mons, o btent emdirbiai
M.Monier-Williamso apibrimu, cultivators (opposed
to nomads)86. IV.1.18 aptinkame pasakym: vve vvsu
drysu dev, paodiui visi visuose kiemuose dievai
arba, lietuvikai sklandiau: visi dievai visuose kiemuose, arba visose sodybose, visuose namuose (etimologikai atitikt visuose dvaruose). is teiginys tad irgi
mena vis diev ssaj su eimininkais, kininkais, emdirbiais. VIII.30.4 pirmoji pus: y devsa ih sthna vve
84 CHII, 379380.
85 PU, 397.
86 1989, 7; Monier-Williams1899, 391.
vaivnar ut Dievai, kurie ia esate, visi vis moni

ities. Vns. vaivnar, paodiui madaug visamonis,
reikia priklausantis visiems monms, bendramonikas,
netgi (visa)liaudikas. iuo epitetu, ar eponimu, gaunaniu vardo poymi, Rigvedoje paprastai pavadinamas
Agnis kiekvienuose namuose, vis moni garbinama
venta ugnis. Susietas su Visais dievais is epitetas irgi turi
reikti bendramonikum, visaliaudikum, t.y. vis arij
visuomen, visus tris jos luomus. Kitaip sakant, Visi dievai ia susiejami su visais monmis, (visa) liaudimi, tuo
pabriant ios svokos demokratikum ir, vadinasi,
neivengiam ssaj su kininkais. Vlesniame hinduizme
Visi dievai utat gali bti apibdinami kaip emesnieji
dievai arba grup antraeili diev; kaimo liaudies kuopin
dievyb87. Arthuro M. Hocarto nuomone, kaip valdov
bei yni luomo asmenys ritualo metu kreipiasi atskirus
dievikus asmenis, taip kinink luomo bendruomens
atitinkamai kreipiasi diev bendruomenes, diev brius,
kaip Vass, Aditjai, Visi dievai, Marutai ir kt.88 O Georgesas Dumzilis pat Vis diev neapibrtum iaikino
taip, kad tai es arba apskritai visi dievai, diev visuma,
arba tam tikras atskiras diev brys, kur jis pavadino
diev plebsu89. Taip suprantami Visi dievai nebeapima
ir vis trij pasaulio lygmen (po vienuolika kiekviename
ar kitaip), bet gali bti priskiriami vienam tarpiniam oro
lygmeniui ir laikomi paprasiausiai atmosferiniais dievais,
atsakingais u liet90.
Taip suprantami Visi dievai atitinkam vaidmen
vaidina emdirbi kalendorinse ventse. Trissyk per
metus, kas keturi mnesiai, atliekami vadinamieji keturmnesiai (cturmsya) aukojimai, susij su met
laikais. Pirmasis i i kalendorini aukojim, atliekamas
pirm tradicinio pavasario dien, vadinamas Visadievu
(vivadeva), jo metu, be kit, aukota Visiems dievams
(vive devs); vent simetrika su treiaisiais, rudeniniais
keturmnesiais aukojimais, skirtais protvi vlms ir
vadinamais pit-yaja aukojimai protviams ar btent
vlms91. Be i keturmnesi veni, dar dusyk per
metus veniama derliaus vent ir atliekami pirmj
vaisi aukojimai, grayaa-ii, kuri metu, be kit
dievybi (Agnio, Indros, Dangaus su eme ir kt.), irgi
aukojama Visiems dievams92.
Apie Vis diev viet tokiuose aukojimuose pasisako
ir upaniados, antai Mundaka upaniada I.2.3: Kas
87 Werner2005, 115.
88 Hocart1950, 39.
89 1986, 210, in. 21.
90 CHII, 192.
91 CHII, 249250; IV, 481.
92 CHII, 250.
Visi dievai
21
22
ugniai atnaavimo nelydi pilnaties ir jaunaties aukojimais, ir dar ketvirto mnesio pirmj [derliaus vaisi], j
be svei atlieka ir be nuliejim, nepaaukodamas Visiems
dievams, [tai] sunaikina jo pasaulius ligi pat septinto;
Audriaus Beinoriaus paaikinimu: Nors upaniados
pabrtinai prieikos ritualizmui, is posmas bei visas
skyrius liudija, jog upaniad atsiskyrliai yra kvieiami
dalyvauti svarbiose tradicinse apeigose, tik ne formaliai,
o smoningai93.
Povedinje kinio luomo religijoje aptinkame keisiausius miinius i konkrei ir abstraki dievybi.
Antai Paraskara nurodo aukoti Brahmanui, Pradapaiui,
nam dievybms, Kajapai, Anumatei, jiems turi bti aukojama ugnyje. Indan su vandeniu dera aukoti Pardanjai, vandenims, emei. Dhatarui bei Vidhatarui prie
dur, ir dar patariama aukoti pasaulio ali dievybms,
Vajui, Brahmanui, orui, saulei, Visiems dievams (vive
devs) ir visoms btybms94. Kasdienius kininko
aukojimus sudar aukos Agniui su Pradapaiu nakt ir
Srjai su Pradapaiu i ryto, taiau dl to, kas turi bti
aukojama (paprastai ryiai bei mieiai) ir kuriuo tiksliai
metu, nuostatos labai vairuoja. Dar privaloma atlikti
penkis didiuosius aukojimus: pirmasis tai devayaja
aukojimas dievams, atliekamas ugn rytais ir vakarais,
paruous maist; antrasis, vadinamas bhtayaja arba
bali, atliekamas ant ems ir skirtas vis ri btybms:
pagal Gobhilos versij, pirmoji i j yra em, antroji Vjas, treioji Visi dievai, ketvirtoji Pradapatis,
penktoji vanden dievas (jam aukojama ind su
vandeniu), etoji augalai bei mediai (aukojama prie
pagrindinio stiebo), septintoji eteris (prie nam dur),
atuntoji [meils dievas] Kama (aukojama lov), ir
galiausiai rakasams [demonams, velniams] aukojama
iukliad. Taiau minima dar ir daugyb kit btybi,
tarp j vaiduokliai ir gyvats. Treiasis didysis aukojimas, pityaja aukojimas protviams, atliekamas tiesiog
paeriant, kas liko, ir palakstant vandeniu. Ketvirtasis,
brahmayaja, tai balsiai tariama ved itrauka (paprastai gerokai sutrumpinta), ir penktasis, manuyayaja,
tai brahman, svei ir elget pamaitinimas95. Kaip
matyti, povedinio laikotarpio kinink luomo apeigose
Visiems dievams tarp vis diev ir kit mitini btybi
tenka gana menkas vaidmuo.
Dar keli apibendrinantys sakiniai apie Vis diev
kartu su kitais diev briais raid bei likim povedinje
hind mitologijoje. V.Toporovas: Bendras diev skaiius ir ribos, skirianios juos nuo kit mitini btybi
klasi, epinje mitologijoje taip pat neapibrtos bei

svirios, kaip ir ved. Ilieka tradicinis j skaiius 33 ir
skirstymas grupes: Aditjai (12), Vass (8), Rudrai (11)
ir Avinai (2), taiau i tikrj ind mitologijai priklausani (ir esani priklausomoje padtyje) diev yra
kur kas daugiau. emiausi hierarchijos pakop sudaro
miko bei nam dvasios, miest, kaln, upi, kaim,
nam dievai globjai ir t.t. Povedinio laikotarpio dievai
labiau antropomorfiki96. A.B.Keithas: I kit diev
grupi svarbiausi yra Marutai, Rigvedoje jie dar vadinami Rudrais. Taiau vlesniuose tekstuose pastaroji
grup nuo Marut skiriama, o j skaiius ess 11, nors
tai Taitiryja samhitoje (I.4.11.1) nurodomas 33, iaip jau
tradicinis Vis diev skaiius. Aditjai, kuri Rigvedoje
yra septyni arba atuoni, brahmanose sudaro 12 ir danai
minimi pagreiui su Angirasais, kurie veikiau tra yni
gimin, o ne dievai. Su Aditjais bei Rudrais Rigvedoje
dar aukiamasi Vas, aikiai susijusi su Indra. Taiau
vlesniuose tekstuose jie siejami su Agniu, ne su Indra,
o j skaiius, Rigvedoje neapibrtas, nustatomas ess
8, nors tai Taitiryja samhita (V.5.2.5) netiktai mini 333.
handogja upaniadoje (III.610) aptinkame penkias
grupes: Indr su Rudrais, Agn su Vasumis, Varun su
Aditjais, Som su Marutais ir Brahman su Sadhjais. Apie
pastarj diev grup esmikai nieko negalima pasakyti:
kartkartmis jie minimi pradedant Rigveda, paprastai
pasirodo ir strose, taiau be to, kad yra archajiki, nieko
daugiau apie j prigimt nemanoma patirti97.
Vyriausij diev Aditj, Adits, arba pirmaprads
Begalybs, vaik, Rigvedoje ities tra septyni. Antai
IX.114.3 posmo antroji pus prasideda: dev dity y
sapt... dievai Aditjai, kuri septyni.... Bet vliau, kaip
sakyta, j pasidaro dvylika. G.Dumzilis nurodo dar
pasitaikant vienuolika arba trylika, bet tai Mahabharatoje (III.134.19) aikiai nustatyta: Iminiai sako, jog
Aditj dvylika98. Aditj klausim nuodugniau vlgi yra
aptars A.B.Keithas: Tuo metu, kai priimtas Aditj skaiius jau buvo neabejotinai dvylika, Jadurvedos rituale
tebeaptinkamas ir septyni. Taiau Rigvedoje niekur j
nra suskaiiuota daugiau nei ei, ir tai tik vienintel
kart, kai jie ivardyti: Mitra, Arjamanas, Bhaga, Varuna, Daka ir Ama. Srja [Saul] Rigvedoje iaip jau
irgi Aditjas, tad jis galt bti laikomas septintuoju su
atuntuoju Martanda, suprantamu kaip besileidianti
saul. Atharvaveda (VIII.9.21) Aditei priskiria atuonis
snus, o Taitiryja brahmana (I.1.9.1) juos ivardija:
Mitra, Varuna, Arjamanas, Ama, Bhaga, Dhataras,
93 Upaniados2013, 93, 257.

94 Keith1998, 214.
95 Keith1998, 359360.
96 I, 536.
97 Keith1998, 222.
98 1986, 63, 64, 215, in. 2.
Indra ir Vivasvantas. Nors Aditju pavadinamas ir Indra,

viensyk drauge su Varuna, o kitsyk kaip ketvirtasis
i Aditj, taiau Aditjai par excellence tra Varuna, Mitra
ir Arjamanas. Brahmanose nustatytas bdingas Aditj
skaiius yra dvylika, ir jie ia yra susieti su d v y l i k a
m n e s i . <...> Maitrajani samhitoje (II.1.12) Indra
yra aikiai iskirtas i dvylikos. O iaip su A d i t j a i s
neretai t a p a t i n a m i V i s i d i e v a i, ir tai gana
suprantama, nes vienintel iai grupei bdinga skiriamoji ypatyb yra ta, kad jai priklauso viesos ir dangaus
dievai99. Aditj ssaj su mnesiais pabria ir V.Toporovas: povedinje hind mitologijoje dvylikos Aditj
brys gauna aikiai ireikt soliarin pobd: 12 Aditj
atitinka Saul per kiekvien i 12-os met mnesi100.
Vienas i rykesni tokios kalendorins interpretacijos pavyzdi yra Brihadaranjaka upaniada III.9.5:
katama dity iti. dvdaa vai ms savatsarasya,
eta dityah... Kas tie Aditjai? Dvylika mnesi met
[lietuvikiau: dvylika met mnesi], tai kas Aditjai101.
ia matome vardyt vien i pagrindini iorini
veiksni, lemiani atitinkam magik skaii, prie
kurio tradicija pritaiko savo panteon, kalendori.
Bdingai prie jo pritempiami arba Visi dievai, arba
atskiras vyriausij diev brys, kaip graik dievai
olimpieiai bei ind Aditjai, kurie savo ruotu kartais
gali bti tapatinami su Visais dievais.
2.3. Germanai
Vis diev svoka gerai inoma ir senovs germanams,
artimesniems mums tiek erdvje, tiek laike. Visi dievai,
suj ting susirinkim, taryb, seim, minimi senovs skandinav Poetinje Edoje (yns pranayst
51), nors iaip jau ia turimi omeny visi Asai, sudarantys
atskir vyresnij diev grup, antai (yns pranayst
6, 9, 23, 25): Sujo visi asai ting; dar (Baldro sapnai
1): Asai visi sujo ting; o kitsyk (Hiundlos giesm
29) paaikinama: Vienuolika as buvo suskaiiuota, /
Baldrui jaunajam gyvyb praradus102. Taigi vis As,
prie Baldro t, bta dvylikos. Snorrio Sturlusono
Eda, arba Jaunesnioji Eda (Giulvio avjimas) patvirtina, jog Yra dvylika dievikj as, taiau kitoje jos
vietoje sakoma, jog diev buveinje Asgarde bta dvylikos krsl dievams ir dar atskiras sostas vyriausiajam
dievui Odinui, taigi viso ieit trylika103. Trylika (dvylika
99 Keith1998, 99.
100 I, 539.
101 PU, 236.
102 PE, 65 ir 58, 60, 61, 337, 353.
103 , 39 ir 30; r. Davidson1990, 28; Demeter1993, 21.
+ Odinas) paymima ir kitais atvejais104. Kitame Jaunesiosios Edos skyriuje, Poezijos kalba, priduriama:
Dievai susirinko vaies, ir sostus sdo dvylika as,
kurie turjo bti teisjais. J vardai tokie: Toras, Njordas,
Frjas, Tiuras, Heimdalis, Bragis, Vidaras, Valis, Ulis,
Heniras, Forsetis, Lokis. Ten buvo ir deivs: Friga, Frja,
Gevjuna, Iduna, Gerda, Sigiuna, Fula, Nana105. Pirma,
kaip matyti, iame srae nra Baldro, be kurio As
turt bti tik vienuolika, tad su Baldru ir dar Odinu i
viso ieit jau keturiolika. Antra, dievams kartu su Asais
dar priklauso kita j grup Vanai, ir Frja, ties sakant,
yra viena svarbiausi Van deivi, Njordas ir Frjas irgi
Vanai, pakelti Asus, o Heniras Asas, atitinkamai
perkeltas pas Vanus106. Utat Ellis Davidson kelia pagrst klausim: Kas ities buvo tie dvylika vyriausij
diev, apie kuriuos kalba Snorris? Ar tai oficialus sraas,
taip sakant, ir ar turi, ar neturi bti traukti dvyliktuk
Heniras, Kvasiras, Hodas ir Mimiras?107. iaip ar taip,
aikumo ia vlgi nra, ir sraas veikiau mena ne diev
asmenis, o savotikus i anksto nustatytus etatus, kuri
skaii lemia visai kiti, ioriniai sumetimai (bene tie patys
dvylika mnesi, kaip senovs Artimuosiuose Rytuose ir
senovs Indijoje). Diev tingas mums primena senovs
babiloniei, hetit naujamet diev susirinkim, Dzeuso
suaukt graik diev pasitarim Olimpe ir ved Vis
diev sueig.
Taigi, kaip graik dievai olimpieiai bei senovs ind
Aditjai, ia irgi suskaiiuojami tik vyriausieji dievai Asai,
nors ir juos vos pabandius ivardyti, ikart kyla rimt
sunkum. Aukiausiasis Odinas savo ruotu sra
paprastai netraukiamas (arba traukiamas dirbtinai pridedant vien) ir taip savaime ikeliamas vir Vis diev.
2.4.Pagrindins ivados
iuolaikinis tarptautinis odis panteonas remiasi graik sudurtiniu bdvardiu n.
, m.
visadievis, visdievis, kuriuo buvo vadinama Visiems
dievams skirta ventykla, sudarytu i svokos
visi dievai. i Vis diev svoka yra inoma tiek
paioje senovs graik ir kitose antikinse bei Artimj
Ryt tradicijose, tiek ypa gausiai paliudyta per ilg, keli
tkstantmei, senovs ind tradicijos laikotarp, tiek
galiausiai, jau istoriniais laikais, visai lietuvi kaimynystje senovs skandinavuose. Taiau paiose tradicijose
Vis diev samprata gerokai skiriasi nuo aritmetins vis
104 Davidson1994, 101.
105 M, 163; , 97.
106 Lecouteux 2006, 6768, 9495, 159, 225226.
107 Davidson1990, 46.
Visi dievai
23
diev sumos, kuri, ties sakant, bt net nemanoma dl

pirmojoje io darbo dalyje idstyt prieasi. Paiose
tradicijose Visi dievai gali bti:
1)Savotikas liekamsis narys, tarsi kuopin dievyb,
paminima maldoje ar kita dingstimi po ivardyt vieno
ar keli pavieni diev (ir tai bene artimiausia visiems
dievams Vis diev samprata). Paymtina, kad pateks
tarp Vis diev atskiras dievas praranda savo hierarchin
padt kit atvilgiu, kitais atvejais jam gal bding, ir
atsiduria vienoje bendroje rikiuotje.
2)Visai atskiras diev brys, kurio nari skaiius gali
svyruoti nuo tkstani ligi maiau nei deimt, o samprata, priklausomai nuo teksto luomins priklausomybs bei
paskirties, vlgi gali svyruoti nuo vieno Dievo apraik
ar net vairi vienos Smons bsen ligi kalendorinse
ems kio apeigose pagreiui su kitais paminim antraeili bevardi dievuk.
3)Apibrto skaiiaus (daniausiai artimo dvylikai)
vyriausij diev brys, paradoksaliai tuo pat metu
tesudarantis vos dal t pai vis diev su jiems priskiriamais kitais diev briais.
4)Be to, ne tik senovs graik, bet ir kitose tradicijose i Vis diev svokos gali bti sudaromas vienas
sudurtinis bdvardis reikme visadievis ar visdievis
(paprastai niekatrosios ar vyrikosios gimins), kuriuo
gali bti apibdinamas aukiausiasis Dievas, iaip vienas
kuris i diev, Visiems dievams skirta vent (aukojimas),
Visiems dievams skirtas aukuras, ventykla ar pan. Toks
bdvardis ir bt tikrasis panteono atitikmuo toje
tradicijoje.
Taigi ities, Gintaro Beresneviiaus odiais, panteon dert velgti kaip mitologin, o ne kaip login
darin. Jame yra ir vienis, ir diada, ir triada, ir ketvertukas, ir penketukas, ir eetukas, ir septintukas ir, ko gera,
dar is tas108.
3. lietuvi visi dievai

3.1. Istoriniai altiniai
Lietuvi religijoje ir mitologijoje Vis diev svoka irgi
inoma, ir inoma nuo seniausi istorini altini.
Bene pirmsyk Visus dievus utinkame jau XIII a.
senovs rus kalba paraytame Ipatijaus metratyje,
kur apie 1258 metus pasakojama, kaip lietuviai, pavlav
sjunginink k tik jau uimt ir nusiaubt miest,
, 108 Beresneviius2003, 108.
24

reik nepasitenkinim ir spjaudsi,
savikai tardami janda, aukdamiesi savo diev Andajo
ir Diev rykio ir savo v i s u s d i e v u s mindami109.
Neinia, kaip tiksliai altinis perteikia tikrus an laik
lietuvi keiksmus ar ksnius, taiau i to, kas pasakyta,
gana aikiai matyti Visiems dievams teks liekamojo nario vaidmuo (gal prisimintinas ia senovs hetit Mursilio II raas, kur Visi dievai tokiame paiame vaidmeny
paminti labai panaiomis aplinkybmis ygiuojant
kar). Apie Vis diev sudt ia nieko nesuinome.
Toliau tenka persikelti XV a. antrj pus, prie Jono
Dlugoo (Jan Dugosz) Lenkijos istorijoje ties 1413
metais apraomos emaii rudens derliaus vents, apie
kuri N.Vlius sako: J.Dlugoas teigia, kad emaiiai
ioje ventje aukoja v i s i e m s savo d i e v a m s ir
ypa Perknui (Diis suis falsis, praecipue Deo lingua
eorum appellato Perkuno...). Kad, aukojant o, prisimenami ir garbinami v i s i d i e v a i, teigiama Sduvi
knygelje110. Dl Dlugoo Vlius ne visai teisus, nes ir
i skliaustuose pateiktos originalo itraukos matyti, jog
btent visi dievai tenai neminimi, o kalbama tik apie
netikrus dievus. tai kas ia i tikrj raoma: Prima
insuper mensis Octobris die, maxima per Samagittas in
silvis praefatis celebritas agebatur, et ex omni regione
universus utriusque sexus conveniens illic populus cibos
et potum, quilibet iuxta suae conditionis qualificationem,
deferebat. Quibus diebus aliquot epulati, D i i s s u i s
f a l s i s, praecipue Deo lingua eorum appelato Perkuno,
id est Tonitru, ad focos quisque suos, offerebant libamina,
existimantes celebritate et epulatione illa et placavisse
Deos et animas suorum necessariorum cibasse Negana
to, spalio pirmj visoje emaitijoje mintose giriose
bdavo veniama didiausia vent, kuri rinkdavosi
vyrai bei moterys i viso krato ir atsinedavo valgi
bei grim, kiekvienas pagal savo igales. Kelet dien
papuotav, s a v o n e t i k r i e m s d i e v a m s
pirmiausia dievui, j kalba vadinamam Perknu, tai yra
griaustiniui kiekvienas prie savo idinio liejo aukas,
vildamiesi tokiomis ikilmmis bei aukomis siteiksi
dievams ir pastiprinsi savo artimj dvasias111.
Taiau Vliaus sprendim ia buvus prisimenamus btent
visus dievus reikia laikyti ne atsitiktine klaida, o veikiau
smoninga rekonstrukcija, remiantis antruoju jo greta
pamintu altiniu, vadinamja Sduvi knygele. Ir tikrai,
madaug po imtmeio (apie 15201530 m.) Sduvi kny109 BRMI, 260, s.ru. ramenys supaprastinti leidinyje, vertimas i dalies seka
Rimanto Jaso (ten pat, 261) ir Algimanto Buio (Buys2012, 198) vertimais.
110 Vlius 1983, 157.
111 BRM I, 560, didia dalimi laikytasi Daivos Maiulyts vertimo, 581.
gelje apraoma ta pati, tik syk Sembos gyventoj vsta

derliaus vent, kurioje auktasi btent Vis diev. vents
laikas ist nach dem August yra po derliaus numimo112, t.y.
pasibaigus mnesiui, kuris lietuvikai taip ir vadinamas
rugiapjtis, rugpjtis, ar rugpjt113. vents apraymas:
Item wan sie den Bock heiligen wollen, kommen vier
oder sechs drffer zusammen. Seind Ir viell, so kauffen sie
einen Bollen vnd kommen alle in ein Haus. Da machen
sie ein lang fewer; die weiber bringen weizenmehl vnd
teigen das ein. Den bock oder Bollen bringen sie vor den
Wourschkaiti, der leget beide hende auff inen vnd spricht
anruffende a l l e G t t e r, sie wollen annemen Ire fest
vnd heilig machen dis fleisch vnd Brot, auff das sie wirdiglichen mgen begehen Ire heiligung, Die gotter nennet er
wie oben vnd gibt itzlichem seine Ehre vnd was macht er
habe. Darnach furen sie Inen in die scheuren, da heben
sie den Bock auff, gehen alle vmbher. Der Wourschkaiti
ruffet aber einmal a l l e g t t e r an wie oben, vnd
hat sich vmbschurzt vnd spricht: das ist das lobliche heilige
gedechtnis vnserer Veter, auff das wir versnen den zorn
vnserer Gtter, vnd Sticht den Bock.
Taigi, kai jie nori aukoti o, susieina keturi arba ei
kaimai. Jeigu j bna daug, tai perka buli ir sueina visi
vienus namus. ia gerai kuria ugn, moterys atsinea
kvietini milt ir umaio tel. O arba buli jie veda
prie viraiio, tas udeda ant jo abi rankas ir kalba, melsdamas v i s u s d i e v u s, kad jie malont priimti j
vent ir paventinti i ms bei duon, kad jie garbingai
galt atlikti savo aukojim. Dievus jis ivardija kaip
aukiau [pasakyta] ir kiekvien pagarbina pagal jo turim gali. Tada jie veda o kluon, ia pakelia j auktyn,
visi eina aplinkui. Viraitis dar kart meldia v i s u s
d i e v u s, kaip [sakyta] aukiau, prisijuosia prijuost
ir kalba: Tai yra girtinas ventas ms tv atminimas,
kad atlygtume ms diev rstyb, ir nuduria o114.
Visi dievai ia aukiami akivaizdiai emdirbi ventje,

kaip ir povedinje Indijoje. Taip pat paymtina, jog tai derliaus, taigi rudens vent, emdirbi kalendoriaus struktroje
artima Vlinms, kurios anksiau sudar ne vien dien,
lapkriio antrj, kaip dabar, o itis vli laik, tamsjant,
tamsiausi met laik, trunkant kaip tik nuo derliaus numimo ir sudorojimo ligi Kald ir nauj sauls met pradios.
(Tai leist kelti klausim, ar tik iuolaikiniai Visi ventieji
lapkriio pirmj nebus um senj Vis diev vietos...)
112 BRMII, 130, 146.
113 LKXI, 886, 894.
114 BRMII, 132, prisilaikyta Vytauto Balaiio ir Sigito Plauinaiio vertimo,
147148.
Tame pat altinyje kiek anksiau, kaip k tik usiminta,

ie Visi dievai yra ivardyti ir, negana to, pavadinti svarbiausiais bei didiausiais:
Sie erwelen alte Menner, die halten sie groswirdig vnd
heilig wie wir die Bischoffe, welche sie heissen Wourschkaity [var: Wairschkayty ir pan.], durch die sie irer heiligung
anruffen nach gebrechen vnd begirden Ir Gtter, welcher
Namen lauten also: Deywoty Zudwity; Ockopirmus der
erste Gott Himmels und Gestirnes. Swayxtix der Gott des
Lichtes. Auschauts der Gott der Gebrechen Kranken vnd
Sunden. Autrimpus der Gott des Mehres vnd der grossen
Sehe. Potrimpus der Gott der fliesenden Wasser. Bardoayts
der Schiffe Gott. Pergrubrius der lest wachsen laub vnd gras.
Pilnitis der Gott macht reich vnd fllet die Scheuren. Parkuns
der Gott des Donners, Plitzen vnd Regens. Peckols der helle
und Finsternus ein Gott. Pockols die fliegende geister oder
Teuffel. Puschkayts der Erden Gott vnter dem heiligen holtz
des Holunders. Barstucke die kleinen Mennichen. Markopole
die Erdtleuthe. Item das seind die namhafftigen gotter, die
sie alle in der heiligung des Bocks gebrauchen, vnd vor die
grosten achten vnd rechen. Item in der andern heiligung
ruffen sie dise Gotter nicht alle an, allein dise namhafftigen.
Jie isirenka senus vyrus, kuriuos laiko garbingais
ir ventais, kaip mes vyskupus, kuriuos vadina viraiiais, per juos jie aukomis meldia, negalavim
bei pageidavim atvejais, savo dievus, kuri vardai
skamba taip: sduvi dievaiiai [tiksliau, deivaiiai]:
Ukapirmas pirmasis dievas, dangaus ir vaigdi.
vaistikas viesos dievas. Auautas negali, ligoni
ir nuodmi [sveikj?] dievas. Autrimpas mari ir
didiosios jros dievas. Patrimpas tekani vanden
dievas. Bardaitis laiv dievas. Pergrubis kuris leidia
augti lapams ir olei. Dievas Pilnytis daro turtingu ir
pripildo kluonus. Perknas griaustinio, aibo ir lietaus
dievas. Pekolas pragaro ir tamsybi dievas. Pokolai
skraidanios dvasios, arba velniai. Pukaitis ems
dievas po ventuoju eivamediu. Barstukai mai
mogeliukai. Markopoliai ems mons. Taigi ia
yra s v a r b i a u s i dievai, kuriuos jie, aukodami o,
garbina, kuriuos laiko d i d i a u s i a i s ir su kuriais
skaitosi. O kituose aukojimuose jie meldia ne v i s
d i e v , bet tik svarbiausij115.
115 BRMII, 127129, atsivelgiant Vytauto Balaiio ir Sigito Plauinaiio

vertim, 143144. Apie iuos dievus visu briu ir atskirai, apie j funkcijas,
vardus, galimas ssajas bei tapatumus su kitais balt dievais ir t.t. per
pastarj imtmet (su virum) tyrintoj labai daug, kone nuolat rayta.
Visa tai dabar mus nuvest pernelyg toli al nuo pagrindins temos, tad
atitinkam nuorod tenka atsisakyti.
Visi dievai
25
ia matome ms jau aptart bding dviprasmyb,

neapibrtum: viena vertus, tai yra visi dievai, antra
vertus, juos sudaro tik svarbiausieji, didiausieji dievai
(kaip graik olimpieiai, ved Aditjai, german Asai),
o kartais, kaip sakoma, aukojimuose kreipiamasi netgi
ne iuos visus dievus, kuriuos savaime sudaro tik
svarbiausieji, bet vlgi tik svarbiausius i j. Galima
numanyti, jog tai ne altinio autoriaus neimanymas ar
tikslumo stoka, o pai tuomei Sembos gyventoj
panteono ypatyb.
Ivardytus Visus dievus nesunku suskaiiuoti: j,
kartu su daugiskaita pamintais Pokol, Barstuk ir
Markopoli briais, yra keturiolika, tad be i bri
ieit vienuolika.
Jonas Bretknas 1588 m., matyt, t pai Sduvi
knygel turdamas omeny, vis dlto kiek savaip, t
pakeisdamas apie Sembos gyventojus rao, jau i pat
karto paymdamas juos turjus keturiolika diev:
In sonderhet aber list man das die Sudawen v i e r z e h e n Gtter geehret vnd angebetten haben. I.Als
Okopirnus sol sein ein Gott des himels vnd gestirns.
II.Pergubrius sol sein ein Gott des Erdengewechs, der laub
vnd gras lies wachsen. III.Perkuns sal sein ein Gott des
donners, plitzens vnd Regens. Swaikticks sal sein ein Gott
des LichtsIIII. Piluitus sal sein ein Gott der fulle, vnd der
Reich machetV. Auschauts Ein Gott des verbrechens, der
die menschen wegen ihrer sunden straffetVI. Puschkaitus
sal sein ein Gott vber die fruchte der Erden als allerle
getredesVII. Barstucke solten sein klene menlein des
Pukaiten diener die wir Wicholt nennenVIII. Marcopole
die Erdleutte vnd des Pukaiten dienerIX. Antrimpus
sal sein ein Gott des Meers vnd der SeeX. Potrimpus der
Gott der fliessender wasserXI. Bardoaits Ein Gott vber die
SchiffeXII. Pikols der Hellen vnd der Finsternis GottXIII.
Pikoliuni die fliegende Geister oder TeuffelXIIII.
Atskirais atvejais randame parayta, jog sduviai
turj ir garbin k e t u r i o l i k a diev, btent:
I.Ukapirmas, es dangaus ir vaigdi dievas; II.Pergubris, es ems augmenijos dievas, augins lapus ir
ol; III.Perknas, es griaustinio, aibavimo ir lietaus
dievas; IV.Svaiktikas [?], es viesos dievas; V.Pilvytas,
es pilnybs dievas, kuris teikdavs turt; VI.Auautas
nusikaltim dievas, kuris mones pagal j nuodmes
baudis; VII.Pukaitas, es ems vaisi, kaip visokie
javai, dievas; VIII.Barstukai, es mai mogeliukai,
Pukaito tarnai, kokius mes [t.y. auktosios raytins
kultros atstovai] vadiname nyktukais; IX.Markopoliai ems btybs ir Pukaito tarnai; X.Antrimpas, es
mari bei jros dievas; XI.Patrimpas tekani vanden
26
dievas; XII.Bardaitis laiv dievas; XIII.Pikolas pragaro ir tamsybi dievas; XIV.Pikolinai skraidanios
dvasios, arba velniai116.
Teiginys, jog sduviai turj ir garbin keturiolika

diev, akivaizdus supaprastinimas, ir ne tik tikrovs,
bet ir ankstesnio altinio, Sduvi knygels, supaprastinimas: kiek i viso diev turj tuomeiai Sembos
gyventojai, nra inoma (to gal n jie patys nebt galj
pasakyti), inoma tik, jog keturiolikos bta Vis diev,
kuriuos sudar vien svarbiausieji, didiausieji.
Bet tai Motiejus Stryjkovskis (Maciej Stryjkowski)117
Lenkijos, Lietuvos, emaii ir visos Rusios kronikoje
(1582 m.), IV knygoje, skyriuje Lietuvi, emaii, semb, latvi ir prs dievai vlgi akivaizdiai remdamasis
tuo pat altiniu (prikiamai tai rodo, pavyzdiui, palikta
vokika sch dievavardyje Auschlavis ir kt.), bet daug k
iklodamas savaip, rao:
A ty naprzedniejsze bogi, ty narody miay: 1.Okopirnos, bg nieba i ziemie. 2.Swajtestix, bg wiatoci.
3.Auschlavis, bg niemocnych, ch[w]orych i zdrowych.
4. Atrimpos, bg morza, staww, sadzawek i jezior.
5.Potrimpos, bg rzek i wszystkich wd ciekcych. 6.Gardoajtis, bg okrtw. <...> 7.Pergrubius, bg zi, jarzyn i
trawy. 8.Pilwitos, bg, ktry dawa bogactwa i napenia
gumna. 9.Perkunos, albo Piorunos, bg yskania, gromu,
niegu i ddu. 10.Poklus, bg pieka, cmur, zamienia i
latajcych duchw albo djablw. Chwalili za Parstuki i
Markopole, ktry oni tak zwali ludzie maluczkie...
O tai aukiausi dievai, t taut turti: 1.Ukapirmas, dangaus ir ems dievas. 2.Svaitstikas [?], viesos
dievas. 3.Aulavis, negaluojanij, ligot ir sveikj
dievas. 4.A[u]trimpas, jros, tvenkini, kdr ir eer
dievas. 5.Patrimpas, upi ir vis tekani vanden dievas. 6.Gardaitis, laiv dievas. <...> 7.Pergrubis, olyn,
[maistini] augal ir ols dievas. 8.Pilvytis, dievas, kuris
teik turt ir pripildydavo klojimus. 9.Perknas, arba
Pernas, aib, griausmo ir lietaus dievas. 10.Poklius,
pragaro, debes, utemimo ir skrajojani dvasi, arba
velni, dievas. Garbino dar Parstukus ir Markopolius,
kaip jie vadino mauosius mogeliukus118.
116 BRMII, 306307, i dalies sekta Marcelino Rokos vertimu, 312; plg.
Bretknas1983, 2728.
117 Paplits neteisingas lietuvikas pavards raymas su trumpja i, Strijkovskis.
Betgi slav kietj i (ru., bru. , le. y) mes dsningai raome y, taigi turi
bti Stryjkovskis.
118 BRMII, 512, i dalies prisilaikyta Dominyko Urbo vertimo, 545.
Paymtina, jog vyriausij diev ia nebe keturiolika,

o tik deimt, ir net pridrus Barstuk su Markopoliais
brius, ieit tik dvylika (ar btent dvylika).
Toliau Stryjkovskis patikslina, jog ivardytieji yra ne
vis t taut (kurias mes dabar vadiname baltais), o
tik prs ir kuri (t.y. vakar balt), ir tik j prastuomens (t.y. kinio luomo, nes auktesnieji luomai
tuomet jau buvo panaikinti arba sukrikioninti) dievai,
ir tuo pat pavyzdiu atskirai ivardija lietuvi ir emaii
dievus:
A to byy bogi Prusw starych i Kurlandw, ktrych
jeszcze i dzi po czci on nard gruby wzywa i chwali.
Litewscy za i Zmodzcy bogowie ci byli osobliwi: 1.Naprzedniejszy bg, ktrego zwali Prokorimos <...>. 2.Bg
kwanych i kisych potraw Ruguczis <...>. 3.Bg Ziemiennik albo ziemny <...>. 4.Kruminie Pradziu Warpu,
ktry wszelkie zboe dawa <...>. 5.Lituwanis, ktry deszcz
spuszcza <...>. 6.Chaurirari, koski bg <...>. 7.Sotwaros, byda wszelkiego bg <...>. 8.Seimi Dewos, co czelad
zawiedowa <...>. 9.Upinis Dewos, co rzeki mia w swojej
mocy <...>. 10. Bubilos, bg miodu i pszczo <...>. 11.Dzidzis Lado, to jest wielki bg <...>. 12.Gulbi Dziewos, bg,
ktry kadego z osobna czwieka strzee, co naszy zowi
proprium Genium, anyoa wasnego <...>. 13.Goniglis
Dziewos, pasterski bg leny, ktre Grekowie i Rzymianie
Satiros Faunosque zwali <...>. 14.Swieczpuscynis, bg,
ktry kury, gsi, kaczki zawieda, i wszystki insze ptaki
tak domowe jako powietrzne <...>. 15.Kielu Dziewos,
podrny bg <...>. 16.Puschajtis, bg ziemny, ktry
midzy drzewem bzowym mieszka...
O tai buvo senj prs ir kuri dievai, kuri ir dabar i dalies prastuomen aukiasi ir kuriuos garbina. O
lietuvi ir emaii dievai buvo atskiri: 1.Pirmiausiasis
dievas kur vadino Prakrimas <...>. 2.Rgi bei
raugint patiekal dievas Rgutis <...>. 3.emininkas,
arba ems dievas <...>. 4. Krmin pradi varp,
kuri visus javus duoda <...>. 5.Lietuvonis, kuris liet
paleidia <...>. 6.Chaurirari, irg dievas <...>. 7.Sutvaras, visoki gyvuli dievas <...>. 8.eimos dievas,
kuris eimyna rpinosi <...>. 9.Upinis dievas, kuris
upes turjo savo galioje <...>. 10.Bubilas, medaus ir
bii dievas <...>. 11.Didis Ladas, tai yra didis dievas
<...>. 12.Galbis dievas, kuris kiekvien skyrium mog
sergsti, ms [t.y. auktosios raytins kultros atstov] vadinamas savuoju genijumi, angelu sargu <...>.
13.Ganyklis dievas, girinio ganymo dievas, kur graikai
ir romnai Satyru ir Faunu vadino <...>. 14.ventputninis [?] dievas, kurio inioje buvo vitos, sys, antys
ir visi kiti paukiai, tiek naminiai, tiek laukiniai <...>.
15.Keli dievas kelioni dievas <...>. 16.Puaitis,

emikas dievas, gyvenantis tarp eivamedi [kuriam
toliau priskirti ir Barstukai]119.
Taigi diev jau turime e i o l i k a, i kuri paskutinis ankstesniuose srauose priskirtas Sembos sduviams. Tarp lietuvi ir emaii diev nra Perkno!
N nekalbant apie kitus, emesnius, bet iki iol puikiai
inomus kaip Laima, laums, emyna, Gabija, Aitvaras,
pagaliau Velinas, Vjas ir t.t. Iskyrus Prakrim, kuris
ities galt bti Dievas Krjas, visi kiti srao dievai
itin smulks ir menki, akivaizdiai ne aukiausieji, bet
perdm kiki, valstietiki dievukai visai kaip povedinio laikotarpio hind Visi dievai.
Toliau Stryjkovskis vl kalba apie Sembos gyventojus,
vokiei vadintus sduviais, kurie betgi apie srut, Ragain bei Kure s wszyscy modzinowie i modzkim jzykiem
a do Krlewca, com sam sysza i widzia, mowi visi yra
emaiiai ir emaitikai ligi pat Karaliauiaus, kaip pats
girdjau ir maiau, kalba120. Pasakojama apie j pavasario
vents, vadinamos Pergrubiais ar panaiai (Pergrubri),
apeigas, kurioms vlgi vadovauja viraitis. Pirmiausia jis
pagarbina pat Pergrub, paskui Perkn, Svaistik, Pilvyt (ar Pilnyt), kaskart ypatingu bdu (sukands krat
dantimis, neprisiliesdamas rankomis) igerdamas kauel
alaus. Tada sakoma: ...take w s z y [ s ] t k i m b o g o m,
ktrych maj 15, na chwa po kuflu piwa wypij, bez dotykania rk, w zbach trzymajc, a za tym piewaj, jakoby
wilcy wyli, pie ku ich chwale taip pat v i s d i e v ,
kuri turi p e n k i o l i k a, garbei po kauel alaus igeria, nepaliesdami rankomis, dantimis laikydami, o po to
dainuoja, tarsi vilkai staugt, dain j garbei121. Paskui
dar paminimas Aulavis ir vl jau mintieji Pergrubis,
Perknas, Svaistikas, Pilvytis. Kaip matome, Visi dievai,
kuri es penkiolika, ia vlgi pasirodo kaip liekamasis
narys greta atskir vardais pamintj.
Toliau Stryjkovskis ikart pereina prie kitos vents
(kuri galima numanyti esant rudens, derliaus vent)
apraymo, Sembos gyventojus syk tiesiog sutapatindamas su lietuviais emaiiais:
Tame wtedy przerzeczonych Prusw ninej ziemicy,
ktr zowi Sudawen, Samland, chopy Zmodzinowie z Litewskiego narodu, byka albo koza tym ksztatem raz do roku
wic: schodz si cztery albo sze sio w jedno [...] zjed si
w jeden dom, gdzie sobie ogie wielki udziaaj, tam te ony
119 BRMII, 512514, i dalies prisilaikyta Dominyko Urbo vertimo, 546547;
visur praleisti dievams skirt auk apraymai.
120 BRMII, 515, plg. 549.
121 BRMII, 516, plg. 549.
Visi dievai
27
ich zsypuj mk pszeniczn i hreczysn, z ktrej naczyni

plackw. Potym Wurschajtos, ich pop, wedug pogaskiego
obyczaju, wieniec na gowe wdziawszy, pooy rk na koza
albo na byka, i prosi w s z y [ s ] t k i c h b o g w,
kadego z osobna, ktrem wyszej wyliczy, aby raczyli
od nich miociwie przyj obchd i ofiar onego wita,
a ujwszy byka albo koza za rogi, wiod go do gumna i
podnosz go wszyscy chopi wzgr, a xidz, Wurschajt,
opasawszy si rcznikiem, wzywa powtre w s z y [ s ] t k i c h b o g w, mwic: To jest chwalebna ofiara i
pamitka ojcw naszych, abymy zgadzili gniew bogw
swoich.
Ten pat, mintosios Prsijos emutinje emje,
vadinamoje Sduva, Semba, lietuvi tautos emaiiai
prasiokai jaut arba o tuo bdu kart per metus venia [aukoja]: susieina keturi ar ei kaimai <...> sueina
vienus namus, kur susikuria didel ugn, ten ir j monos
supila kviei ir griki milt, i kuri uminko paploi.
Tada viraitis, j kunigas, pagal pagonik paprot, ant
galvos usidjs vainik, padeda rank ant oio arba ant
jauio ir prao v i s u s d i e v u s, kiekvien skyrium,
kuriuos aukiau esu ivardijs, kad teiktsi i j maloningai priimti tosios vents apeig ir auk, ir, pams
jaut arba o u rag, veda j klojim, ir pakelia j visi
vyrai auktyn, o kunigas, viraitis, apsijuoss rankluosiu, pakartotinai aukia v i s u s d i e v u s, sakydamas:
tai garbinimo auka ir ms tv atminimas, idant
atlygtume savo diev rstyb122.
Nors ia regimai sekama ta paia Sduvi knygele,

vis dlto lieka ne visai aiku, kas yra tie aukiau ivardytieji Visi dievai Sembos sduvi, lietuvi (emaii)
ar gal kokie nors mirs?
Galiausiai savo veikalo XI knygos 4-to skyriaus pabaigoje, i vakar persikls vidurio Lietuv ir papasakojs
apie senj Vilni, M.Stryjkovskis priduria:
Bya jeszcze wielka sala albo bnica na Antokoli
w s z y s t k i m b o g o m, ktrych Litwa zmamiona
gusy czartowskimi chwalia, tam wiec woskow po
wieczerach we Czwartki kapani zawdy stawiali, i palili. Alemy o tych bawanach i zababonach pogaskich
wyszej szeroko z pewnych dowodw i uprzejmego
dawnoci Litewskich wybadania, w Ruskiej Kronice
opissali.
Buvo dar didel sal ar ventykla Antakalnyje v i s i e m s d i e v a m s, kuriuos Lietuva, velnio ker
apdumta, garbino, ten vakin vak vakarais kas ke122 BRMII, 516, plg. 549550.
28
tvirtadienis ventikai visuomet statydavo ir ibindavo.

Bet apie tuos pagonikus stabus bei prietarus aukiau
plaiai, i patikim altini bei deramo Lietuvos senien
tyrimo, Rusios kronikoje esame apra123.
Vadinasi, vilnikiai Visi dievai nepernelyg skyrsi nuo

vakar Lietuvoje ir Semboje apraytj, tad atskirai j aptarti Stryjkovskiui neatrod esant reikalo. Nors, inoma,
galjo bti ir tam tikr vietini skirtybi.
Betgi svarbiausia mums dabar Stryjkovskio inia yra
ta, kad senovs baltai ir, skyrium, lietuviai ne tik turjo
tam tikr Vis diev br akivaizdiai nesutampant su
apskritai visais dievais! bet ir jiems skirt ventykl, ir
ne bet kur, o sostinje, kakur tuometiniame Antakalnyje. Tokios Visiems dievams skirtos ventyklos galimyb
visikai patvirtina lyginamoji mediaga senovs ind
bei senovs graik Visiems dievams skirtos ventyklos.
Savo ruotu, i sostins Vis diev ventykla pelnytai gali
bti vadinama lietuvi panteonu.
T.Narbutas 1835 m. i io Stryjkovskio praneimo tad
visai pagrstai nusprend, t dar pridurdamas nuo savs:
I Stryjkovskio paliudijim inome, kad Vilniaus Antakalnyje buvo ventykla, dengta stogu, paskirta visiems
dievams. Matyt, tai buvo l i e t u v i p a n t e o n a s.
Esama nuomons, besiremianios padavimais, kad tas
panteonas stovjo ten, kur Sapieg dabar ido rmai
(dl ios padavimais besiremianios nuomons T.Narbutas pasiaikina, es inia apie tai paimta i Sapieg
archyvo Dereine)124. Anot T.Narbuto, dargi reikt
manyti, kad jame turjo bti stab rinkinys125. Dl stab,
tai didelis klausimas, joki ini apie Vis diev stabus
nei i Lietuvos, nei i senovs graik ar senovs ind
Visiems dievams skirt ventykl lyg ir nra. Papildomo
tyrimo reikalinga ir io lietuvi p
anteono vieta (turint
omeny krikionik paprot banyias statyti buvusi
ventykl vietose, galima pasplioti, ar tik ne ten jos
bta, kur dabar Viepaties Jzaus, arba Trinitori, banyia, stovinti ikart u Sapieg rm likui). Betgi dl
paios galimybs toki Visiems dievams skirt ventykl
buvus abejoti vargu ar dera. Stryjkovskio inia pernelyg
neabejojo ir T.Narbuto bendraamiai iaip jau perdm
kritikas Simonas Staneviius (apie 1838 m.), taip pat
Juozapas Jaroeviius (1844 m.) ir kiti126.
Juoba toki galimyb patikimai patvirtina inios apie
kit, kitoje Lietuvos vietoje buvusi Vis diev ventykl.
123 BRMII, 525, plg. 558.
124 Narbutas1998, 273. Dr. Vytauto Aliausko asmeniku patikinimu, bent jau
skelbtuose Sapieg archyv dokumentuose toki duomen neaptikta.
125 Narbutas1998, 274.
126 Staneviius1967, 275; LMI, 91, 138.
3.2.Gyvoji tradicija
Obeli seninijoje, Rokikio r., esama kaimo, vardu
Visdieva127, paliudyto maiausiai nuo 1784 m. (Wie
Wisdiewy)128. Kaimo iaurs ryt pusje yra kalnas su
sena, venta laikoma liepa. Pasak Vykinto Vaitkeviiaus:
Tai didingo, iki 15 m aukio staiais laitais kalvagbrio
pietvakarin dalis, kuri i iaurs vakar juosia Kriaunos
ups slnis, i piet Stulpio upelis. Aukiausioje vietoje
yra kaimo kapins. Su senja religija altiniai sieja ir kaip
archeologijos paminklas ilgus metus buvo saugoma kalno
pietvakarin dalis prie J.irvio sodybviets. ia iki iol
aliuoja sena liepa. Jos kamienas 6065 cm skersmens,
ia elia ir gausios medio atalos. Su liepa danai siejami
pasakojimai apie vietov kaip senojo tikjimo kulto viet.
Iki 1922 m. ios liepos vietoje augo dvi itin senos liepos129.
Gyvoje vietos gyventoj tradicijoje ir kalnas su liepa, ir
kaimo vardas iki iol tiesiai viesiai siejami su ia buvusia
Visiems dievams skirta ventviete.
Antai 1935 m. i Jakui eimos (P.Jakuio, A.Jakutiens, V.Jakutiens) urayta: Visdiev kaimo vardas,
kaip pasakoja mons, gautas nuo ten buvusios ventyklos,
kurioje buvo visi dievai;
1966 m. tas pats P.Jakutis vl papasakojo: irvio Jono
dare esanti liepa, po kuria buvusi sena dievaii banyia ir aukuras aukoms aukoti, kad nuo to ir is kaimas
vadinamas vis diev kaimu Visdievais;
1971 m. A.Skvarnaviius pateik kiek kitok, aikiai
antrin vietovardio aikinim: Sakoma, kad ant kalno
stovjusi ventykla, apaugusi liepomis. Kiekvienos vents
metu tas liepas ir kryius, kuri kaime taip pat daug buvo,
ventindavo ir ddavo [= duodavo] diev vardus. mons
tuo stebjosi ir klausindavo: Kodl vis diev vardais?
Dl io klausimo kaimas taip ir pavadintas Visdievai;
bet tai S.Juodelio t pat 1971 m. paliudijimu vlgi:
Pasakojama, kad vakarus nuo kaimo esanioje kalvelje
buvusi vis diev ventykla. Nuo to ir kaimo pavadinimas kiles Vis-dievai;
ekien (vardas nenurodytas) dar 1993 m. papasakojo:
mons aikina, jog kaima vardas Visdievai, nes garbinti
buva visi dievai. Sakoma, kad ant kalno stovjusi banyia
ir kad ji nuskendusi...130. Lietuvoje, Latvijoje ir Gudijoje plaiai inomi padavimai apie prasmegusias ar nuskendusias
banyias bdingai mena sensias ventvietes.
Vadinasi, turime: 1) patikim patvirtinim Lietuvoje
ities buvus Visiems dievams skirtas ventyklas ir 2)
127 LAT, 348; Bga 1958, 232.
128 Vaitkeviius2006, 598.
129 Vaitkeviius2006, 598; r. Vaitkeviius2003, 64.
130 Vaitkeviius2006, 597599.
patikimai paliudyt pat lietuvik Vis diev termin,

istoriniuose altiniuose minim svetimomis kalbomis
(s.ru. , vok. alle Gtter, le. wszystkie bogi), btent vis dieva, taip pat vien od sutraukt visdieva,
ilikus paiame vietovardyje. Santykis tarp lie. vis dieva
ir visdieva yra lygiai toks pat, kaip tarp ved vive dev
ir vivadev.
Maa to, abu terminus sudarantys dmenys tiek lie.
vsas ir s.i. vva, tiek lie. divas ir s.i. dev, yra etimologiniai atitikmenys131. O tai, atsivelgiant j bendrus
ypatumus, veria manyti abu terminus esant paveldtus
i ide. prokalbs, i vieno bendro provaizdio. Vadinasi,
prie arijikosios (ind-irann) ir graikikosios Vis
diev svok, kurias M. L. Westas atsargiai nurod
esant bent jau graik-arij bendru paveldu, dabar galime pridti lietuvikj ir kartu su kitomis tad jos kilm
nukelti indoeuropiei bendrysts laikus. Priminsime,
jog kalbame ne apie odius, bet apie svokas, skirtingose
tradicijose reikiamas skirtingais odiais. Tik indikj
ir lietuvikj Vis diev sutampa ne vien svoka, bet ir
j vardijantys odiai.
Atsivelgiant ved bei graik pavyzdius, nesunku
sudaryti ir lietuvikus sudurtinius bdvardius visadivis,
visdivis (gal ir vsdievis), netgi visdivas (vsdievas)
ir pan. (plg. visadinis kasdienis, nenurodyto kirio
visdienas kasdienis, prastas, nuolatinis, visapsis,
vispsis visas puses apimantis132 ir kt.). ie lietuviki
bdvardiai savo ruotu atstot senovs ind m. vivadevas, n. vivadevam, m. vivadevyas, n. vivadevyam ir
graik m.
, n.
, kuriuos veriant jie
jau neivengiamai vartoti. Pritaikyti aukurui (visadievis,
visdievis, visdievas) arba ventyklai (visadiev, visdiev),
ie bdvardiai tad ir bt tiksls panteono atitikmenys.
O kadangi payminiu lietuvi kalboje gali eiti ir bdvard
atstoti daiktavardio kilmininkas (aukso iedas = auksinis
iedas), tai Visdiev ventykla, neabejotina Visdiev kaime Obeli seninijoje ir tiktina Vilniuje, Antakalnyje,
savo ruotu bt tikras antikinio panteono atitikmuo.
Prie Vis diev dar galima pridurti vienetinius Vis
deivi paminjimus (prisiminkime Homero
). Antai Radvil Racnait
atkreip dmes pasak Mieganioji grauol, kurios
lietuvikuose variantuose teigiama, kad kai gimsta snus
ar dukra, turi suprayt v i s a s d e i v e s, tai jos laim
skiria133. ia turimos omeny likimo deivs, kurios pana131 Buck1949, 920, 1464 (Nr. 13.13.6, 22.12.1); EIEC, 25, 230; FrLEW, 9394;
1264; MhEWAI, 742; II, 562563; MhKEWAII, 6364;III, 225227; PkIEW,
185186, 1176 ir daug kur kitur.
132 LKXIX, 687, 713, 699, 738.
133 Racnait2011, 112.
Visi dievai
29
iomis aplinkybmis bdingai pasirodo briu po kelias,

daniausiai po tris, kartais po septynias ar kt.
Senovs Egipto bei helnizmo eneadas keistai primena
tarpukariu venionyse ir Aluntoje urayti tradiciniai
vaik juokavimai: Kiek d i e v ? D e v y n i. Kur
gyvena? Eglyni. K daro? Vyas pina. kam? Kunigam; arba: Kiek d i e v ? D e v y n i. Kur anys?
Eglyni. K veikia? Kepures siuva. Kam? Kunigam.
kokias? Raudonas134. Ar ie doms, diev skaiiumi
prasidedantys juokavimai turi kok ry su senja lietuvi
religija ir mitologija, sunku pasakyti.
4.Ivados
30
Lietuvi religijos ir mitologijos altiniuose Vis diev

svoka kitomis kalbomis (senovs rus, vokiei, lenk)
paliudyta nuo XIII a. ia ji irgi pirmiausia paminta liekamojo nario reikme, vliau nesyk minima emdirbi
kalendorinse ventse, kur irgi neivengiamai prietaringai tapatinama su apibrto skaiiaus vyriausij
diev rinkiniu. Keli vairaus patikimumo altiniai mini
Visiems dievams skirt ventykl Vilniuje, Antakalnyje,
o tai savo ruotu rodyt juos umus gana reikming
viet senojoje valstybinje religijoje. Visai patikimai
tokia ventykla paliudyta kitoje Lietuvos vietoje, Obeli
seninijoje, o i paties jos pavadinimo Visdieva bei
susijusios sakytins tradicijos suinome kalbin Visus
dievus ymjus termin vis dieva ar visdieva, kuris
abiem variantais etimologikai tiksliai atitinka vedikj,
o reikme ir graikikj.
Taigi, pirma, dirbtinai primetama lietuvi religijai ir
mitologijai subanalinta panteono samprata gerokai prasilenkia su tikrove, todl yra i esms tikslintina. Antra,
j patikslinus bei nustaius jos tikrj pirmin reikm,
pasirodo, kad lietuvi religija ir mitologija savaime turi i
indoeuropiei bendrysts laik paveldt jos atitikmen,
lietuvikai skambant vis dieva ar visdieva, tiek pavadinimu, tiek turiniu itin archajik ir tradicin.
Pavirutinis spdis, kur sudaro iuolaikin populiari

panteono samprata, es ji mena apibrt tos ar kitos
religijos bei mitologijos diev rinkin, yra didiai klaidinantis. Dl bding dievavardio ypatybi (vardo esminio
neatskiriamumo nuo eponimo, ar epiteto) diev skaiius
i prigimties negali bti tikslus ir apibrtas. Taiau mogui bdinga visk sukaiiuoti, tad senosiose tradicijose
atsiranda Vis diev svoka, viena vertus, susiejama su
vienokiu ar kitokiu baigtiniu diev skaiiumi ir dl to,
antra vertus, nuo pat pradi turinti polink tolti nuo vis
diev, diev visumos prasms. Pirmiausia Visi dievai pasireikia kaip savotikas liekamasis narys, kuriuo maldoje, lovinamajame himne ar ukeikime vos kelis dievus
tepaminjus vardais, mginama aprpti neapibrta,
neivardijama diev visuma. Paymtina, kad patek
tarp Vis diev atskiri dievai praranda savo hierarchin
padt kit atvilgiu ir atsiduria bendroje rikiuotje. O
ilgainiui Visi dievai virsta visai atskiru diev briu ar net
savotika kuopine dievybe, minima pagreiui su kitomis
ir nebeturinia net pretenzij joki visum. Tokiu atveju
Visus dievus kartais mginama sutapatinti su baigtiniu
skaiiumi (paprastai svyruojaniu apie 12) dirbtinai iskirt vyriausij diev (olimpieiai senovs Graikijoje,
Aditjai senovs Indijoje, Asai senovs germanuose), taip
patenkant visai paradoksali padt, kai Visi dievai tiesiog
pagal apibrim sudaro vos dal vis diev. Be to, vairios
Vis diev sampratos koreliuoja su religinio subjekto
luomine priklausomybe bei atitinkamais interesais, kai
vienos ir tos pat tradicijos rmuose vienu ir tuo pat metu
filosof yni bei atsiskyrli Visi dievai (ir apskritai visi
dievai) tapatinami su aukiausiuoju Dievu, o derliumi
susirpinusi emdirbi kalendorinse ventse jiems
tenka vien su smulkiais kio reikalais tesusijs vaidmuo.
Kaip matme, daugelyje senj tradicij iskiriami dvylika vyriausij diev, kurie paskui kartais tapatinami
su Visais dievais. Prie jau mint pavyzdi, kartu su
M.L.Westu galima bt pridurti, jog hetitai turjo
dvylik krykeli diev; Hesiodas ivardija dvylik
titan, o tai Olimpijoje bei kitose vietose gyvavo dvylikos (Olimpo) diev kultas, bet jie niekuomet nebuvo
graik religingumo centre; Romoje juos atitiko dvylika
Di Consentes [diev tarybos nari]; Snorris kalba apie
Odino vadovaujam dvylik diev valdov; Jocelinas
Furnesietis v. Patriko gyvenime (6.50) pateikia pana
mslingojo didiojo [airi] dievo Keancroithi paveiksl,
kuris buvs caput omnium deorum [vis diev galva],
apsuptas dvylikos deiculi aerei [varini dievuk]135. ia,
beje, turime ir uuomin kelt Visus dievus, knytus
dvylika varini stab (tai iek tiek prisideda prie T.Narbuto spjimo stabus buvus ir Vilniaus Vis diev ventykloje). Su iuo airi diev dvyliktuku gali bti kakaip
susij jau krikionik laik legendiniai karaliaus Arturo
apvaliojo stalo dvylika riteri. Turtini omeny ir visi kiti
134 LTsV, 821: Nr. 8605, 8606.
135 West2007, 122, in. 8.
5.priedas: dvylika diev
dvyliktukai, kuriuos mums noriai primena kiekvienas

bent kiek isamesnis mitologijos ar simboli odynas.
Pamintinas ia, inoma, ir krikioni panteono
Kristus su dvylika apatal dvylika pirmj bei vyriausij tarp gausybs kit vis ventj, kurie ia atstoja
dvylika vyriausij diev tarp neapibrt Vis diev.
Pats Kristus yra vir dvylikos, kaip kad aukiausiasis
Dievas yra iskiriamas i vis ar tik vyriausij diev brio, todl yra tryliktas136. Antai slovn tradicijoje skaiius
trylika tiesiog laikomas Jzaus Kristaus skaiiumi, su juo
tiesiog tapatinamas: Trinajst je Jezus Kristus Trylika tai
Jzus Kristus137. Panaiai kartais Lietuvoje: Atein pons
Jzusas ketvergo vakar, vakarien vakarieniuojant, su
dvylika apatol, jis pats tryliktas138.
Vargu ar verta abejoti, kad seniausias, pirminis skaiiaus dvylika reikms altinis yra astronominis bei kalendorinis dvylika mnulio cikl viename didiajame
sauls cikle, t.y. dvylika met mnesi. Taiau dvylika
tikr mnulio mnesi (ne sutartini ir dirbtin, kaip
dabar) sudaro truput maiau nei sauls metai, ir lieka
tam tikras laiko tarpas, kuris nuo seno daugelyje tradicij
vadintas tryliktuoju mnesiu ir dl savo ypatingumo bdavo itin sureikminamas. Kaip sakyta, senovs Egipto
enead dievai laikyti gim kaip tik tomis papildomomis
dienomis, kurios atsiranda dl skirtumo tarp mnulio ir
sauls met. O tai senovs Indijoje is tryliktasis mnuo
net buvo prilyginamas visiems metams (kaip Visi dievai
vienam Dievui), antai Katha brahmanoje XIX.2: etvn
vai savatsaro yad ea trayodaa msas, tad atraiva
sarva savatsara pto bhavati metai yra tokie kaip is
tryliktasis mnuo, jame, ities, visi metai apimti yra139.
Lietuvoje io tryliktojo mnesio palikimas yra
KiKald ventinis laikotarpis, ventas laikas
nuo Ki ligi Trij Karali. Juozo Kudirkos nuomone,
senovje Ki vent galjo bti veniama 12-os
dien tarpsnyje (skiriant po vien dien kiekvienam
ateinani kio met mnesiui) ir apimti iemos saulgros laik140. Su jais susij ir dvylika Ki valgi.
Kudirkos duomenimis, apie juos Lietuvoje inoma nuo
XIX a. pabaigos: Pirmasis ruous 12 valgi 1879 m. mini
J.Vitartas. Jis pats, klausdamas, kodl j tiek ruoiama,
pateik du atsakymo variantus kad metai turi 12 mnesi ir kad buvo 12 apatal. Tai rodo, jog XIX a. pab.
vieningos nuomons iuo klausimu nebta. Du aikini136 Apie Krist kaip trylikt ir atitinkam pirmin skaiiaus trylika samprat,
kaip transcendencijos ir prisiklimo skaiiaus, r. Campbell2002, 97.
137 2005, 125.
138 BsJK, 168, nr. 17.
139 Gonda1985, 124125.
140 Kudirka1994, 51.
mo variantus pateikdavo ir vlesni (XX a. pirmos puss)

informatoriai, dar pridurdami, kad kiekvienas mnuo k
nors duoda, todl ant Ki stalo padedamos vis mnesi dovanos; arba kad bt sots ateinantys metai,
kiekvienam mnesiui reikia duoti po atskir valg141. O
tai akivaizdi uuomina aukojim, vadinasi, savotik
mnesi sudievinim.
Pastarj ami sinkretinje liaudies krikionybje
is laikas liaudyje dar vadintas Berneliais, nes jo metu,
be vis kit krikionikai perprasmint ir neperprasmint senj apeig, J.Ruzgyts paaikinimu, vaikioja
vadinamieji Berneliai. Tai d v y l i k a jaun ir gudri
v y r . Keistai jie bna apsireng: raudonomis kelnmis,
varkus atbulai apsivilk, kepures nusuk upakal, su
ilgomis kartimis rankose. Eina danai pliaukindami botagais, kiti skambina skambuiais, tarkina sujungtais vienoje rinkje raktais. Taip keldami triukm, vaikioja po
mikus, po krmus, aplanko atskiras sodybas, kuriose yra
padoriai pavaiinami. Vakarop jie traukia link geriausio
kininko sodiuje, nes Berneliai ino, kad ten maloniai
bus priimti. sigrdus visai dvylika kiem, prasideda
itisas vaidinimas. T nam gyventojai usikabina duris
ir j neleidia. Berneli vadas beldiasi ir kvieia prie
lango eiminink su jais pasikalbti. eimininkui atjus,
vyresnysis pradeda pasakoti, kaip sunkiai jie keliav,
kaip nuvarg, ialk, itrok, kokie garbingi es vyrai,
ir niekas j nepriims nei pasilsti, nei vandens lao neduods trokuliui numalinti. eimininkas atsikalbinja
j nepasts, bijs sileisti kokius nedorlius, vagis, valkatas, bet pagaliau, mikli lieuvi sugraudintas, atidaro
duris. Nudiug Berneliai dar u lango pragysta Sveikas,
Jzau Maiausias. j kambarin, gieda ventas giesmes
(vadinamuosius Bernelius), pavakarieniauja, pripasakoja
visoki nuotyki ir atsisveikin ikeliauja. eimininkai
dar ilgai mini juokdarius142.
Su iais apkrikionintais berneliais, dvylika jaun ir gudri vyr, nesunku susieti senosios tradicijos
suasmenintus dvylik mnesi, kaip antai pasakoje
(ATU 294), kur kininkas, pritrks ugnies, ijs
laukan ir pamats pakluonse dmus berkstant ir ugn
besikrenant. Ir nujs ten atrado d v y l i k a v y r
ap ugn besdenius. Pasveikins juos, pra ugnies, o
paskui jie prisipaino: Jug mes esame dvylika mnesi143.
Atitinkamose slovak pasakose dvylika broli suasmenint Mnesi aplink ugn sdi ant aukto stiklo kalno
(dangaus vaizdis, kaip graik Olimpas, ind Meru ir
kt.), trys ilabarzdiai, trys pagyven, trys jg ydjime,
141 Kudirka1994, 34.
142 Ruzgyt1942, 128129.
143 SlLSP, 5354, nr. 25.
Visi dievai
31
32
trys visai jauni, kiekvienas paeiliui perimdamas valdios

lazd, ir destis kuris Mnuo valdo, iemos ar vasaros, j
krenama ugnis (= saul) tai priblsta, tai vl rykiai siplieskia144. Dvylikos vyr krenam ugn ities nesunku
atpainti esant Saul, kurios metus sudaro ir apie kuri
tad sdi visi dvylika Mnesi kaip panteono dvylika
diev apie Diev.
Dvylikos mnesi ir pai met suasmeninimas iaip
jau plaiai gerai inomas, tai kad ir mslse: Dvylika
broleli turi vien juostel; Dvylika broli viena juosta
susijuos; Dvylika broli po vienu stogu gyvena ir niekad
nesimato = metai ir mnesiai145. Dar ikalbingiau latvi:
Vienam tvam divpadsmit dlu Vieno tvo dvylika sn;
Divpadsmit bri viens otru dzen Dvylika broli vienas
kit gena = metai ir mnesiai146. ia, beje, visai aikiai
pasakyta, jog jie vieno tvo sns, nors i to, kad yra
broliai, tai savaime numanytina. tai dar atitinkama rus
msl: ,
Dvylika broli vienas paskui kit
vaikto, vienas kito neapeina = mnesiai; ir ipltota:
, ,
, , ,
A senas, turiu dvylika sn, jie
turi trisdeimt dukter, nei vaikai, nei vaikaiiai neauga,
nemaja ir aminai nemirta = metai, mnesiai, dienos147; variantas: ,
, ,
A senas, gim nuo
mans dvylika sn, o nuo kiekvieno i j po trisdeimt
dukter, perpus raudon ir juod = metai148. Dl suasmenint Met uminimo senas gal verta atsivelgti
tai, kad reikms senas ir metai kartais vardijamos
tiesiog vienos aknies odiais, kaip antai s.i. vatsar,
savatsar, s.gr.
m e t a i ir lo. vetus, vetustus, lie.
vetuas, la. vecs, ru. s e n a s149 (nors pateiktose
rus mslse pavartotas kitas sinonimas).
Kalbant eimyninio kodo vaizdiais, Dievas yra
vis antros kartos (vyriausij) diev tvas, tad jie, suprantama, yra jo sns, o tarpusavy broliai, kaip met
sns yra mnesiai. Treios kartos dievai, kaip mnesi
dienos metuose (kitsyk tarp mnesi ir dien dar gali
bti terpiama savaii karta), savo ruotu bt Dievo
vaikaiiai. Papildom tokios sampratos uuomin galima
velgti ir mintoje ipltotoje rus mslje, kurioje tvo

(met) apibdinimas senas primena bding Dievo
senelio vaizd, o mnesi ir dien nemirtingumas
bdingai nemirtingus dievus, kaip matme, danai ir
vadintus tiesiog nemirtingaisiais.
Tokios sampratos neginytin patvirtinim mums teikia istorija. Antai Senovs Irane, Mary Boyce patikinimu,
jau Achemenid laikais kiekvienas mnuo ir kiekviena
mnesio diena buvo pavesti atitinkamam dievui, ir t
mnesio dien, kuri buvo skirta tam pat dievui kaip pats
mnuo, buvo veniama to dievo diena; aukiausiajam
Ahuramazdai, beje, metuose kaip tik teko laikotarpis,
atitinkantis ms dabartini gruodiosausio sandr150,
taigi apimantis iuolaikinius Bernelius ir esmikai
menantis tryliktj mnes (nors irannikojo kalendoriaus samprata, raida bei reformos atskiras klausimas).
i irannikos kilms vaizdini atspindiai aptinkami
ir Vakaruose dar pirmaisiais krikionybs amiais. Antai
krikioni anoniminse apologijose prie gnostikus,
mitraistus bei kitus eretikus Bazilidas, be kita ko,
kaltinamas tuo, kad sako, jog diev es tiek, kiek dien
metuose, ir i j, tarsi i smulki dievuk, kaip j sum,
iveda aukiausij dievyb, vadindamas j Mitra151.
Mitra ia atstoja Saul.
O tai skit palikuoni osetin metus ymi tas pats
odis (az < *azm), kuris senovs Irane ymjo dang
(asman)152, vadinasi, osetin protviai metus buvo prilygin dangui.
Tiek sudvasint Met, tiek juos lemianio dangaus
kno Sauls prilyginimas aukiausiajai Dievybei, arba
Dievui, gerai inomas senovs Indijoje. Antai handogja upaniadoje III.19.1: dityo brahmety dea...
Saul Brahmanas, tai mokymas (Adit upaniad
laikotarpiu paprastai jau reik Saul); Prana upaniadoje I.9: savatsaro vai prajpati... Metai, i tikrj, Pradapatis; o ypa Maitry upaniadoje VI.15:
dve vva brahmao rpe kla ckla ctha ya prg
dityt soklokalotha ya dityad ya sa kla, sakala,
sakalasya v etad rpam yat savatsara, savatsart
khalv evem praj prajyante, savatsareeha vai
jt vivardhante, savatsare pratyasta yanti, tasmt
savatsaro vai prajpati klonnam brahmanam tm
Dvi, ities, Brahmano lytys laik ir nelaik. Toji, kuri
144 I, 92; II, 189; III, 134136, 334.

145 LpMS, 73, 162, 176; TV, 586: nr. 180; BlSLK, 115: nr. 590.
146 AnLTM, 128: nr. 1150, 1152.
147 , 250251: nr. 2022, 2017.
148 , 788; dvi pastarosios msls akivaizdiai priderintos prie
iuolaikinio kalendoriaus su iplstu trisdeimties dien mnesiu
(trisdeimt dukter).
149 Sen tiesiog suprantant kaip meting, sulaukus daug met: r. FrLEW, 1233;
MhKEWAIII, 132133; PkIEW, 1175; I, 307 ir kitur.
150 2003, 111.

151 2000, 304. ia galima prisiminti, kad, pavyzdiui, sanskrite vienas
ir tas pat odis div- gali reikti ir (dangaus) dievas, ir diena, savo ruotu
tos pat aknies odiai yra dev- dievas, dievyb ir dna- diena, atitinkamai
lo. deus dievas, dievyb, dvum dangus, dvus dievas; dievikas ir dies
diena, lie. dievas ir diena ir kt. Nors io diev ir dien ymini odi
etimologinio ryio prigimtis, matyt, yra kita (dangus kaip dievikos viesos
apraika erdvje, o diena laike), vis dlto ir jis galjo pasitarnauti mnesio
dien ssajai su atskirais dievais.
152 1949, 19.
ankstesn u Saul, ji nelaik, nedal. Toji, kuri nuo

Sauls, ji laikas, su dalimis. ios, su dalimis, pavidalas
metai. I met antai, dm, gimusieji yra gim, su metais
juk jie, gim, auga, metuose sunyksta [paodiui: emyn
nueina, nusileidia, uuomina Saul]. Utat metai
Pradapatis, Laikas, Maistas [arba: Materija], Brahmano
lizdas, Pats [t.y. Atmanas]153.
Lietuvoje Mnuliui pavadinti neretai vartotas odis
dievaitis, savo daryba, priesag -aitis suprantant kaip
patronimin, reikiantis Dievo sn154. O tai ryt Lietuvos tarmse is odis galjo reikti ne tik mnul, bet
ir mnes (dvyliktj met dal), pavyzdiui: Mojaus
dievatis iltas buvo (Armoniks, Baltarusija), t.y. gegu
buvo ilta; Dievat namie nebuvo (Pelesa, Baltarusija),
t.y. mnes namie nebuvo; eius dievaiis prabuvau,
pradrebjau namie (Pelesa) ir t.t.155 Vadinasi, yra visos
prielaidos ir lietuvi suasmenintus mnesius tapatinti su
dievais, dievaiiais, vieno Dievo156 snumis.
Kaip galjome sitikinti, nei Vis diev, nei vyriausij diev brio sudtis, o kartu ir skaiius, danai
nra visai aiks ir tiksls. Aptartieji Sembos gyventoj
drauge su lietuviais emaiiais Visi dievai irgi svyruoja
tarp penkiolikos ir vienuolikos, tad j sudt iek tiek
patikslin (pirmiausia atmet kuopinius Barstukus ir
perdm neaikius Markopolius), o pirmj, kaip antai
Ukapirm, laikydami tryliktuoju, t.y. nepriklausaniu
dvyliktukui aukiausiuoju Dievu, nesunkiai priarttume
prie dvylikos.
Kol kas tai, inoma, tik svarstymai, reikalaujantys
rimto ir nuodugnaus tyrimo, bet visos prielaidos tokiems
svarstymams, kaip matome, yra.
153 PU, 399, 653, 828; r. 1971, 32.

154 Smulkiau kita dingstimi r. Razauskas2011, 132134.
155 LKII, 515.
156 Apie lietuvi vieno Dievo samprat kol kas, deja, beveik nerayta (nebent
r.: Razauskas2012, 2224), nors mediagos daug ir ikalbingos. Plg. apie
latvi Diev: Biezais2008; itraukos lietuvikai: Biezais2014, 6876.
Visi dievai
33
Literatra ir altiniai
Aliauskas2012 = Vytautas
Aliauskas. Jono Lasickio
pasakojimas apie emaii
dievus. Vilnius: Aidai, 2012.
Aliauskas2012a = Vytautas
Aliauskas. Dievai po
Lietuvos dangumi, 1619
metai Naujasis idinys,
2012, nr. 2.
AnLTM = Latvieu tautas
mklas: Izlase, sastdjusi
A.Ancelne. Rg, 1954.
Aris1993 = Philippe Aris.
Mirties supratimas Vakar
kultros istorijoje. Vilnius:
Baltos lankos, 1993.
Atharvaveda1996 = Atharvaveda-sahit, translated into
English with Critical and
Exegetical Commentary by
William Dwight Whitney, I
II. Delhi: Motilal Banarsidass,
1996 (puslapi numeracja
itisin).
Atharvaveda2009 =
Atharvaveda-Samhita,
aunaka recension,
unaccented text, revised
by Arlo Griffiths 2009.
Elektroninis PDF leidinys.
ATU = The Types of International
Folktales: A Classification
and Bibliography, based on
the system of Antti Aarne
and Stith Thompson by
Hans-Jrg Uther. Helsinki:
Academia Scientiarum
Fennica, 2004 (nurodoma
tipo numeris).
AufrechtIII = Theodor
Aufrecht. Die Hymen
des Rigveda, III. Berlin:
Akademie-Verlag, 1955
(puslapi numeracija itisin).
A = Antikos odynas. Vilnius:
Alma littera, 1998.
Beresneviius2003 = Gintaras
Beresneviius. Egl ali
karalien ir lietuvi teogoninis
mitas. Vilnius: Kultros,
filosofijos ir meno institutas,
2003.
34
Beresneviius2004 = Gintaras
Beresneviius. Lietuvi
religija ir mitologija. Vilnius:
Tyto alba, 2004.
Biezais2008 = Haralds Biezais.
Dieva tls latvieu tautas
religij. Rga, 2008.
Biezais2014 = Haralds Biezais.
Latvi Dievas. Liaudies
kultra, 2014, nr. 4.
BlSLK= Suvalkiei liaudies
kryba Amerikoje: Antologija,
surinko ir suredagavo Jonas
Balys. Silver Spring: Lietuvi
tautosakos leidykla, 1989.
Bradnas 1990 = Kazys
Bradnas. Prie vieno stalo:
Poezijos rinktin. Vilnius:
Vaga, 1990.
Bretknas1983 = Jonas
Bretknas. Rinktiniai ratai.
Vilnius: Mokslas, 1983.
BRMI = Balt religijos ir
mitologijos altiniai, I:
Nuo seniausi laik iki XV
amiaus, sudar Norbertas
Vlius. Vilnius: Mokslo
ir enciklopedij leidykla,
1996.
BRMII = Balt religijos ir
mitologijos altiniai, II: XVI
amius, sudar Norbertas
Vlius. Vilnius: Mokslo
ir enciklopedij leidybos
institutas, 2001.
BsJK = Juodoji knyga, surinko
Jonas Basanaviius. Vilnius:
LLTI, 2004.
Buck1949 = Carl Darling Buck.
A Dictionary of Selected
Synonyms in the Principal
Indo-European Languages.
Chicago: The University of
Chicago Press, 1949.
Buys2012 = Algimantas
Buys. Seniausiosios
lietuvi literatros istorija ir
chrestomatija. Vilnius: Versus
aureus, 2012.
Bga1958 = Kazimieras Bga.
Ratai, sudar Z.Zinkeviius,
I. Vilnius, 1958.
Campbell2002 = Joseph
Campbell. The Inner Reaches
of Outer Space: Metaphor as
Myth and as Religion. Novato,
California: New World
Library, 2002.
CHII = The Cultural Heritage
of India, I: The Early Phases
(Prehistoric, Vedic and
Upanisadic, Jaina and
Buddhist). Calcutta: The
Ramakrishna Mission
Institute, 2001.
CHIIV = The Cultural Heritage
of India, IV: The Religions.
Calcutta: The Ramakrishna
Mission Institute, 2001.
CMR = Oxford Dictionary of
Classical Myth and Religion,
edited by Simon Price
and Emily Kearns. Oxford
University Press, 2004.
Daukantas1976 = Simonas
Daukantas. Ratai, I. Vilnius,
1976.
Davidson1990 = H.R.Ellis
Davidson. Gods and Myths
of Northern Europe. London:
Penguin Books, 1990.
Davidson1994 = H.R.Ellis
Davidson. Viking & Norse
Mythology. London:
Chancellor Press, 1994.
Demeter1993 = Tekla Demeter.
German ir kelt sakms bei
legendos. Vilnius, 1993.
Dowson2000 = John Dowson.
A Classical Dictionary
of Hindu Mythology and
Religion: Geography, History
and Literature. New Delhi:
D.K.Printworld, 2000.
EIEC = Encyclopedia of
Indo-European Culture,
editors J.P.Mallory and
D.Q.Adams. London
Chicago: Fitzroy Dearborn
Publishers, 1997.
Evans-Pritchard1967 =
E.E.Evans-Pritchard. The
Nuer Concept of Spirit in its
Realtion to the Social Order.
Myth and Cosmos: Readings
in Mythology and Symbolism,

edited by John Middleton.
New York: The Natural
History Press, 1967.
FrLEW = ErnstFraenkel.
Litauisches etymologisches
Wrterbuch, III.
Heidelberg: Carl Winter
Universittsverlag
Gttingen: Vandenhoeck &
Ruprecht, 19621965.
Gonda1985 = Jan Gonda.
Change and Continuity in
Indian Religion. New Delhi:
Munshiram Manoharlal,
1985.
Hocart1950 = Arthur Maurice
Hocart. Caste: A Comparative
Study. London: Methuen &
Co., 1950.
Jobes1962 = Dictionary of
Mythology, Folklore and
Symbols by Gertrude Jobes,
III. New York: The
Scarecrow Press, 1962
(puslapi numeracija itisin).
Jung1990 = Carl Gustav Jung.
Symbols of Transformation.
Princeton University Press,
1990.
Keith1998 = Arthur Berriedale
Keith. The Religion and
Philosophy of the Veda and
Upanishads, III. Delhi:
Motilal Banarsidass, 1998
(puslapi numeracija
itisin).
Klein2003= Ernest Klein. A
Comprehensive Etymological
Dictionary of the English
Language. Amsterdam etc.:
Elsevier, 2003.
Kudirka1994 = Juozas Kudirka.
Lietuvikos Kios: istorin
lyginamoji apvalga. Vilnius:
Lietuvos liaudies kultros
centras, 1994.
LA = Lexikon der Antike.
Leipzig: Bibliographisches
Institut, 1985.
LAT = Lietuvos TSR
administracinio-teritorinio
suskirstymo inynas, II.
Vilnius: Mintis, 1976.
Lecouteux2006 = Claude
Lecouteux. German
mitologijos odynas. Vilnius:
Aidai, 2006.
Leeuw1963= Gerardus van der
Leeuw. Religion in Essence
and Manifestation, III. New
YorkEvanston: Harper
& Row, 1963 (puslapi
numeracija itisin).
LKIXX = Lietuvi kalbos
odynas, IXX. Vilnius,
19562002.
LMI = Lietuvi mitologija,
sudar Norbertas Vlius, I.
LpMS = Msli skrynel,
sudarytojas Stasys Lipskis.
Vilnius: uvdra, 2002.
LTsV = Lietuvi tautosaka, V:
Smulkioji tautosaka, aidimai
ir okiai, mediag paruo
K. Grigas. Vilnius: Mintis,
1968.
LT = Jonas Petrauskas, Aloyzas
Vidugiris. Lazn tarms
odynas. Vilnius: Mokslas,
1985.
Lurker1995 = Manfred Lurker.
An Illustrated Dictionary
of the Gods and Symbols
of Ancient Egypt. London:
Thames and Hudson, 1995.
MhEWAIII = Manfred
Mayrhofer. Etymologisches
Wrterbuch des Altindischen,
III. Heidelberg: Carl
Winter Universittsverlag,
19921996.
MhKEWAII,III = Manfred
Mayrhofer. Kurzgefasstes
etymologisches Wrterbuch
des Altindischen, II, III.
Heidelberg: Carl Winter
Universittsverlag, 1963, 1976.
Monier-Williams1899 = A
Sanskrit-English Dictionary,
etymologically and philologically
arranged, with special reference
to cognate Indo-European
languages by Sir. Monier
Monier-Williams, new edition,
greatly enlarged and improved
with the collaboration of

professor E. Leumann,
professor C. Cappeller,
and other scholars. Oxford
University Press, 1899; Delhi:
Motilal Banarsidass, 1999.
M = Mimiro altinis: Senj
island tekst antologija.
Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 2003.
Narbutas1998 = Teodoras
Narbutas. Lietuvi tautos
istorija, I: Lietuvi mitologija.
NHL = The Nag Hammadi
Libraty in English, translated
and introduced by members
of the Coptic Gnostic
Library Project of the
Institute for Antiquity and
Christianity, Claremont,
California, general editor
James M.Robinson. Third,
completely revised edition.
San Francisco: Harper
Collins Publishing, 1990.
Odisja1964 = Odisja, vert
Jeronimas Ralys. Vilnius, 1964.
PE = Poetin Eda, i senosios
island kalbos vert Aurelijus
Vijnas. Vilnius: Aidai, 2009.
Pinsent1986 = John Pinsent.
Roman spirituality. Classical
Mediterranean Spirituality:
Egyptian, Greek, Roman.
London: Routledge & Kegan
Paul, 1986.
PkIEW = Julius Pokorny.
Indogermanisches
etymologisches Wrterbuch,
I. BernMnchen: Francke
Verlag, 1959.
Platonas1996 = Platonas. Kratilas,
graikik tekst pareng, vert,
vad ir paaikinimus para
Mantas Adomnas. Vilnius:
Aidai, 1996.
Platonas1996a = Platonas. Faidras,
i graik kalbos vert ir
paaikinimus pareng Naglis
Kardelis. Vilnius: Aidai, 1996.
Platonas2000 = Platonas.
Puota, arba apie meil, i
graik kalbos vert Tatjana

Aleknien. Vilnius: Aidai,
2000.
PU = The Principal Upaniads,
edited with introduction,
text, translation and notes
by S.Radhakrishnan. India:
HarperCollins, 2000.
Racnait2011 = Radvil
Racnait. mogaus likimo
ir mirties samprata lietuvi
folklore. Vilnius: LLTI, 2011.
Razauskas2011 = Dainius
Razauskas. Dievo vaikaitis:
mogaus vieta lietuvi
kosmologijoje. Tautosakos
darbai, XLII. Vilnius: LLTI,
2011.
Razauskas2012 = Dainius
Razauskas. Lietuvi
Dievas. The Lithuanian
God. Antroji nacionalin
Lietuvos religijotyrinink
draugijos konferencija
Tarpdisciplininiai religij
tyrimai Lietuvoje: Problemos
ir perspektyvos (tezs).
Vilnius, 2012.
Rigveda2004 = Rigveda, pdf
edition by Keith Briggs, 2004.
Ruzgyt1942 = J.Ruzgyt. Nuo
Advento iki Trij Karali.
Gimtasai kratas, nr. 30, 1942.
SlLSP = iaurs Lietuvos sakms
ir pasakos, surinko Mato
Slaniausko bendradarbiai.
Vilnius, 1985.
Spence1998 = Lewis Spence.
Myths and Legends of Egypt.
London, 1998.
Staneviius1967 = Simonas
Staneviius. Ratai. Vilnius:
Vaga, 1967.
TV = Tauta ir odis, red. prof.
V.Krv-Mickeviius, V.
Kaunas, 1928.
Upaniados2013 = Upaniados.
Vilnius: Vaga, 2013.
Udavinys2000 = Algis
Udavinys. Proklo
hermeneutin filosofija:
Daktaro disertacijos
santrauka. Vilnius: Lietuvos
filosofijos ir sociologijos
institutas, 2000.
Udavinys. Versmi
labirintai: Proklo
hermeneutin filosofija
ir mistagogija. Vilnius:
Eugrimas, 2002.
Udavinys. Senovs Egipto
civilizacijos ypatumai. Egipto
mirusij knyga, pareng
Algis Udavinys. Kaunas:
Ramduva, 2003.
Vaitkeviius2003 = Vykintas
Vaitkeviius. Alkai: balt
ventviei studija. Vilnius:
Diemedis, 2003.
Vaitkeviius2006 = Vykintas
Vaitkeviius. Senosios
Lietuvos ventviets:
Auktaitija. Vilnius:
Diemedis, 2006.
Vlius1983 = Norbertas Vlius.
Senovs balt pasaulira:
Struktros bruoai. Vilnius,
1983.
Vlius1986 = Norbertas Vlius.
Senovs lietuvi religija ir
mitologija. Krikionyb ir jos
socialinis vaidmuo Lietuvoje.
Vilnius, 1986.
Vlius1993 = Norbertas
Vlius. Lietuvi mitologijos
rekonstrukcija. Tautosakos
darbai, II (IX). Vilnius: LLTI,
1993.
Werner2005 = Karel Werner.
A Popular Dictionary of
Hinduism. Taylor & Francic
e-Library, 2005.
West2007 = M.L.West. IndoEuropean Poetry and Myth.
Oxford University Press, 2007.
Zieliski2003 = Tadeusz
Zieliski. Senovs graik
religija. Vilnius: Ciklonas,
2003.
Z = Aloyzas Vidugiris. Zietelos
nektos odynas. Vilnius:
Visi dievai
35
Mokslo ir encikopedij
leidybos institutas, 1998.
1949 = ...

.
, 1949.
2007 =
(),
,
,

.., II:
VIIIXII. ,
2007.
IIII =
.

:

, IIII. , 1995.
2003 = .
:
. -,
2003.
1987 = ...
. , 1987.
= ,
.., III.
, 1958 (puslapi
numeracija itisin).
=
, ...
, 2004.
1986 =
.
. ,
1986.
1999 =
.
.
:
, 1999.
2000 = .
. , 2000.
= , :

36
,

... ,
1977.
1996 =
.

. ,
1996.
III =
:
, III. ,
19801982.
1994 =
.

. : , 1994.
IIV = .

,

.., IIV.
-, 1996.
= ,

..
..-.
, 1970.
1989 = :
IIV,

...
, 1989.
1995 = :
VVIII,

...
, 1995.
1999 = :
IXX,

...
, 1999.
=
: ,
, ,
..
.-, 1876.
2005 = ...

.
8:

. , 2005.
1971 =
.

,

.

,V., 1971.
Dainius Razauskas-Daukintas
All gods
The Origin of the Concept
of Pantheon and its Lithuanian
Counterpart Visi dievai
Summary
All previous researches into ancient Lithuanian pantheon

meant by it some more or less exact number of gods to be
identified, their functions established, and their names
explained. And never was the very concept of pantheon
inquired about. However, it is very instructive.
Firstly, the gods are drawn up into a pantheon by their
names, so the features of the god-name, e.i. the theonym,
must directly influence the concept of pantheon. The
main feature of the theonym is that it does not strictly
differ from epithet, or eponym. That is, an epithet of
some god can branch off and evolve into an (relatively)
independent theonym and, consequently, a name of
god, in its turn, can be considered as a former epithet of
another one (cf. the eloquent case of Indian Rudra and
iva; Lithuanian Medeina and vorna, and also probably
Laum; Lithuanian Perknas and Dundulis, etc.). So the
status of the theonym is sliding, not at all fixed. Therefore,
at least due to this feature of theonyms, the content of a
pantheon in principle can not be definitely determined.
This is dealt with in the first part of the study.
Then, in the second part, the origin and the original
meaning of the word pantheon is examined. As is known,
it derives from the Greek
, namely
(temple) of all gods, as the famous Pantheon at Rome.
Compound adjective n.
, m.
, in its
turn, refers to the collocation
all gods not
rare in the Greek writings begining with Homer. This collocation appears to be a term denoting a definite mythological and religious concept, the All gods, known also
in other Indo-European and not only Indo-European
lores. One of its most distinct feature is that it usually denotes not all the gods of a given tradition but, quite paradoxically, some limited group of gods, even of secondary
importance, among other groups. The concept of the All
gods is especially well attested in the Vedic and Hindu
tradition as vive dev or, in compound, vivadev,
and relatively large part of the study is devoted for that.

It should be observed that the vive dev might, on the
one hand, be even identified with the highest Deity and,
on the other, considered as quite insignificant group of
rural gods of secondary importance.
As it were, the Indian vive dev have their exact
counterpart in Lithuaninan visi dievai all gods, and
these make the subject of the third part of the study.
The term is attested in Old Russian, German and Polish
historical sources since the 13th century and at present,
as compound, in the toponym Visdievai (the village near
Obeliai in Rokikis district). Moreover, the local oral tradition until recently relates about the temple consecrated
to the All gods by the village from which it has got its
name. Some historical sources also report of such a
temple in the prechristian Vilnius, capital of Lithuania.
Anyhow, the term visi dievai or compound visdievai all
gods, in connection with the temple Visdiev Of all
gods, would be the real Lithuanian pantheon not
the arbitrary list of names baselessly and unsuccessfully
wanted by students of Lithuanian mythology for the last
several centuries.
In the addendum, the cosmological origin of the
number twelve, as the number of the pricipal gods of
many pantheons, is shortly discussed. That is, the concept
of the twelve principal gods around the one highest
Deity very probably derives from the number of months
in one solar year, or around the sun.

Razauskas - 2014 - VD Dievu Panteonas Knyga

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Razauskas - 2014 - VD Dievu Panteonas Knyga

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Sovijaus studij ir monografij serija

panteono svokos kilm,

Lietuvos kultros tyrim institutas, 2014

vieno bendro vardo (pavyzdiui, australiei ir kai

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

lauas; mitr dievo vardas ir m. draugas, n. draugikas

dievas poezijos med pagrobusio Odino vardas ir

skirtinas nuo Sauls; Tva Krjas, Meistras, padirbs

daugiau. Platonas, nordamas apibdinti ypa kart

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

tin atskira mirties deiv ar ta pati asmeninta mirtis,

i religijos paminkl. Bene rykiausias pavyzdys bt

tai... tai Mitra tampi, dieve, [savo] ypatybmis; 5:

Ikalbingi ir VI.50.13 paskutiniai odiai: ...dyar

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

poir geriau suprasti galtume Dvasi, nuer prasme,

antturi. Vadino j Derintoju nuo odio derti, arba derinti,

iaip ar taip, akivaizdu, kad i gyvos religijos reikalauti

2. panteono svokos kilm ir turinys

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

Bet a pasakyiau, kad venta tai, kas miela visiems

nes tiktina, kad vis dalyk esm vardijusieji essia Hestijai

Jie neprat nulieti vyno tik nimfoms, eimininkms

Vulkanas, Apolonas; romn sraas irgi vairuoja: jame

sis dievas krjas Atumas, jo vaikai u ir Tefnut, pastarj

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

ms Viepats yra didesnis u visus dievus (Ps135.5);

2.2. Senovs Indija

tai Adit, diti, paodiui yra tiesiog nesuritis ar

visai tiksliai pradtojas ar staiai dtojas (ved dh- =

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

trit, paodiui treias(is), danai trit ptya treiasis

vienuolikeriais dievais atvykit medaus gerti, Avinai!

gyvenani [savo] galia vienuolika, dievai, auk i

nas; Aditjai dvylika mnesi metuose (Brihadaranjaka

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

minta pirmojo dmens reikm margas, tikusi karvei,

O tai posme II.3.4 aukojim ant ritualinio pakreikt

garbinim aukojant som] ateikit, / Vajau, Brihaspati,

svr gacho rocan div / ynem vv bhvanny

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

jok konkret diev ia nekalbama). Galima numanyti,

kurios bdingos diev ypatybs, kaip pasaulio sukrimas

74 Visikai taip pat, beje, yd gnostiniame Jono apokrife Dievas Jonui

75 CHII, 166167, r. 203, 338339.

dar III.54.17: ...dev bhvatha vva ndre dievai, bvate

Brihaspatis ir kt., taigi is brys net nebebandomas tapatinti su visais dievais.

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

ir religin samprata. Jau Rigvedoje galima uiuopti

vaivnar ut Dievai, kurie ia esate, visi vis moni

klasi, epinje mitologijoje taip pat neapibrtos bei

93 Upaniados2013, 93, 257.

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

Indra ir Vivasvantas. Nors Aditju pavadinamas ir Indra,

diev sumos, kuri, ties sakant, bt net nemanoma dl

3. lietuvi visi dievai

Tarpdalykiniai kultros tyrimai 2014

gelje apraoma ta pati, tik syk Sembos gyventoj vsta

Visi dievai ia aukiami akivaizdiai emdirbi ventje,

Tame pat altinyje kiek anksiau, kaip k tik usiminta,

115 BRMII, 127129, atsivelgiant Vytauto Balaiio ir Sigito Plauinaiio

ia matome ms jau aptart bding dviprasmyb,

Teiginys, jog sduviai turj ir garbin keturiolika