Citatos:

Tėvynės tema: „Negalima gyventi be duonos, taip pat negalima gyventi be tėvynės, – teigia prancūzų
poetas, dramaturgas Viktoras Hugo.

Meilė, pasiaukojimas:

lietuvių rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas („deimančiukų ieškotojas) apysakoje „Dėdės ir

dėdienės“
Kūrinyje pasakoja apie tyra vyro ir moters meile. Pagrindinis kūrinio veikėjas Mykoliukas – darbštus ir
pamaldus pilietis, likęs tarnauti pas brolį. Severja – darbšti ir graži kaimo mergina kuri žavisi
Mykoliuku. Tarp jų užgimsta dvasinė, nedrąsi ir nesavanaudiška meilė, kuriai pakanka tik tarpusavio
žvilgnių. Nors Saverja užteka už turtingo Rapolo, Mykoliukas tam nesipriešina, jis nori pasiaukoti
varad mylimosios laimės, nes ką jis galėjo pasiūlyti išskirtinio, kai pats nieko neturėjo. Sevarjei
ištekėjus už Rapolo nesijautė laiminga ir jai trūko Rapoliuko meilės. Mykoliuko pasiaukojimas dėl
mylimosios gerovės parodo tyrą ir nesuvaidintą meilę.

Šatrijos Raganos gimtinėje buvo saugoma giminės tradicija, prosenelių, promočių portretai. Čia
nuolat skambėjo muzika, buvo senų knygų. Daugelis miestelio žmonių ją pažinojo kaip
pasiaukojančią, taurią asmenbę, puikią mokytoją.
Apysakoje ,,Sename dvare” Mamatė yra jausminga, meniškos sielos, paprastos ir šviesios dvasios
moteris.Ypatingai pabrėžiama jos meilė menui- muzika įvardijama kaip jos sielos pasaulis. Vos radusi
laisvą akimirką, ji puola skambinti pianinu. Jos sielą tai nukelia į ypatingą euforijos. Mamatė taip
norėtų praleisti visa gyvenimą- kurdama, muzikuodama. Deja, ji jaučia pareigą rūpintis šeima ir
atsiduoti vaikų auklėjimui. Jos manymu, pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų nei malonumai ar
norai. Mamatė tiki, kad aukojimasis yra didžiausia vertybė. Nuo pat mažens ji vaikus moko to, kuo
pati tiki- kad gyvenimas nėra vien džiaugsmo ir laimės šaltinis, ne pramoga, o veikiau sunki, varginga
tarnystė.

Sumaištis:

Vincas Krėvė – rašytojas gilinosi į svarbiausius žmogaus būties klausimus, į konfliktus, iškylančius tarp
laisvės ir prievartos, sąžinės ir primestos valios.

Vidinis konfliktas:

Skirgailos viduje. Dėl tikėjimo (jis save laiko pagoniu, bet apsikrikštyjęs). Sunku gyventi dvigubą
gyvenimą, bet nėra kitokios išeitis. Supranta, kad negalima vesti į kovą su kryžiuočiais, todėl reikia
apsikrikštyti.

Išorinis konfliktas:

Ivyksta ginčas tarp Stardo ir Skirgailos dėl krikčionybės ir pagonybės, jog mes Lietuviai neturėtume
apleisti senųjų tradicijų. Bet Skirgaila prieštarauja, nes nori išsaugoti Lietuva, nes tai jam auksčiau už
viską.