tautai dirbęs ir aukojęsis žmogus, buvęs Lietuvos gydytojas, gerai žinomas kaip Lietuvos himno autorius. Šią asmenybę galima lyginti su šv. Pauliumi. dėl jų mąstymo būdo pasikeitimo – atsivertimo. Buvusio Sauliaus (dabar šv. Pauliaus) gyvenimas kartą pasisuko nauja kryptimi. Sutikęs Kristų jis tapo Pauliumi, tikru Kristaus mylėtoju, uoliu Bažnyčios gynėju, Evangelijos skelbėju. Atsivertimo istorija lydi ir Vincą Kudirką. Iš pat pradžių, jis išvyko į Varšuvą, čia jautėsi kaip tikras lenkas, kaip savas tarp savų. Jam sekėsi kalbėti lenkiškai, domėjosi lenkų kultūra, o ypač literatūra bei daile. Tačiau galiausiai, dėl tam tikrų faktorių įvyko tai, kas jo gyvenimą labai stipriai pakeitė: jis pasijuto esąs lietuviu. Grįžęs į Lietuvą jis išgirdo Lietuvos balsą. Nuo to laiko vis daugiau galvojo apie savo Tėvynę, jos žmones. Tuomet Vincas Kudirka ėmė dirbti gydytoju Šakiuose, pradėjo rašyti satyras, daug vertė, komponavo muziką, rinko ir harmonizavo liaudies dainas, sukūrė Lietuvos himną, visus ragino mokytis ir pasitelkti stiprybę iš Lietuvos herojiškos praeities. Taip pat buvo „Varpo“ redaktorius. Dėl tokio Kudirkos pasiketimo, jį galime laikyti šv. Pauliumi.