Professional Documents
Culture Documents
Imunoglobulinų klasės ir
funkcijos.
Imunitetas - tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima: nuo
mikrobų, virusų, parazitų, persodintų audinių ar organų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų. Organizmo
apsauginės imuninės reakcijos, kuriose dalyvauja daug organų, ląstelių ir neląstelinių struktūrų, saugo
organizmą nuo antigenų, patekusių į jį iš išorės arba atsiradusių viduje. Antigenų organizme gali atsirasti
dėl bakterijų, fermentų, vaistų ir kitokių cheminių preparatų, radiacijos poveikio. Imuninė sistema šalina
mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles – suvežėjusias ar užkrėstas. Jei imuninė sistema per silpna,
sutrinka organizmo augimas ir vystymasis, mažėja atsparumas infekcijoms, susidaro prielaidos susirgti
onkologinėmis ligomis. Imuninė sistema turi atminti, kuri padeda susidoroti su antigenu antrą kartą daug
efektyviau.
Antigenas – tai iš išorės į VOT (vidaus organizmo terpę) patękusi ar organizmo viduje
susidariusi/atsiradusi medžiaga (molekulė), kurią organizmas supranta kaip svetimą medžiagą ir prieš
kurią sukeliamas imuninis atsakas – gaminami antikūnai, vyksta fagocitozė, svetimos ląstelės/medžiagos
ardymas ir t.t.
IgM – pentamerai, „šaltieji“, sujungia antigenus stipriai ir kelis į vieną krūvą. IgG – monomerai, pasižymi
kiek silpnesniu poveikiu, tačiau jie judresni.
Po pirmojo sąlyčio su sukėlėju serume pirmiausia atsiranda IgM klasės imunoglobulinai ir vėliau IgG
klasės antikūnai. Pastarųjų koncentracija plazmoje didžiausia ir kito sąlyčio metu jų gaminama daugiau.
Humoralinės sistemos antikūnai pažymi ir imobilizuoja patekusį sukėlėją kintamuoju FAB fragmentu. Prie laisvo
Fc fragmento gali būti prisijungti makrofagai ir limfocitai savo Fc receptoriumi. Fc fragmentas per C3b faktorių
dar gali aktyvinti komplemento sistemą ir sukelti uždegimo tarpininkų išsiskyrimą, imobilizuoti pažymėtus virusus
ir tirpdyti bakterijų sienelę. Dvi kiekvienai antikūnų grupei savitosios sunkiosios proteinų grandinės (IgG, IgM,
IgA, IgE), sujungtos su dviem lengvosiomis proteinų grandinėmis per sieros tiltelius sudaro Y raidės formos
molekulę. Po pirmojo sąlyčio su sukėlėju serume pirmiausia atsiranda IgM klasės imunoglobulinai ir vėliau IgG
klasės antikūnai. Pastarųjų koncentracija plazmoje didžiausia ir kito sąlyčio metu jų gaminama daugiau.
Maži monomeriniai IgG klasės antikūnai pereina pro placentą. Apie trys ketvirtadaliai kraujyje esančių
imunoglobulinų priklauso šiai klasei. IgG patekdami su motinos pienu aprūpina vaisių motinos antikūnais po
gimimo dar keletą savaičių. Mažos molekulinės masės IgG negali suklijuoti pateusių svetimkūnių, todėl jie dar
vadinami nepilnaisiais antikūnais. IgM klasės imunoglobulinai kurie sudaro 7% plazmos imunoglobulinų yra
didelės masės molekulės. Jie gali agliutinuoti ląsteles. Šių imunoglobuinų randama ir antikūnų grupėje.
Veikiančioje prieš svetimus eritrocitus. IgA apsaugo gleivines ir virškinamąjį kanalą nuo bakterijų įsiskverbimo.
IgE klasės antikūnų yra bazofilinių granuliocitų membranoje, kurie svarbūs tam tikromis alergijos formomis. Pvz
bronchų astmai, šienligei