• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
Universitetų okupacija Lietuvoje
Aktyvaus studento ABC
 
mokslo apmokestinimo reformoms. Ir taip yrane tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje.Išvada paprasta – reikia keisti taktiką ir protestometodus.Antroji priežastis, kodėl studentai niekonepasiekia, yra ta, kad jie perleidžia savoatstovavimo teisę oficialioms studentų organizacijų vadovams – studentiškosnomenklatūros atstovams. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) negynė studentijos interesų irkolaboravo su valdžia už studentų nugarų. LSASprezidentė Indrė Vareikytė dalyvavo mokesčių ir paskolų įvedimo aferoje, LSS vadovas DainiusDikšaitis studentų vardu siekė aukštojo moksloapmokestinimo, o buvęs LSS prezidentasJonas Okunis davo šiltą švietimo ir moksloministro patarėjo kėdę. Todėl mes atmetameir atstovavimo logiką. Joks atstovas, kad irkoks charizmatiškas jis bebūtų, nepasieks jokių rezultatų, o tik atims iš mūsų galimybę patiemsspręsti savo problemas.
Įžanga, atitinkanti policijos ir valdžios pageidavimus
Šis tekstas turėtų būti naudojamas kaipsavišvietos ir pramogos priemonė. Geriau niekoneokupuok. Eik tyliai mokytis, dirbt ir visų bijot!
1. Ko mes norime?
Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europosšalyse, yra vykdoma aukštojo moksloneoliberalizavimo (t.y. privatizavimo,komercializavimo ir apmokestinimo) politika.Lietuvos konservatoriai ir liberalai inicijavoaukštojo mokslo reformą, verčiančią studentusimti paskolas iš bankų ir mokėti už studijasdidelius pinigus. Šiandien Lietuvoje vienodų gabumų studentams įvairios studijos prieinamosnevienodai – skiriasi mokesčio už studijassumos bei sąlygos. Tokiu būdu pažeidžiamatavo prigimtine teise į vienodai prieinamasstudijas visiems vienodų gabumų studentamsneatsižvelgiant į jų piniginės storį. Taigi mesnorime atšaukti neoliberalią aukštojo moksloir studijų reformą Lietuvoje. Norime panaikintibankų tarpininkavimą teikiant paskolasstudentams. Norime finansiškai nevaržomosir laisvos minčių bei idėjų sklaidos. Mespaprasčiausiai norime mokytis ir siekiame, kadaukštasis mokslas būtų prieinamas visiems. Tadšiandien mes turime vienintelį tikslą –nemokamą mokslą, ir mums to užtenka.
2. Kodėl mes niekonepasiekiame?
Viskas iš anksto sudėliota taip, kad nevyktų jokie pokyčiai. Mums suteikiama galimybėbalsuoti, bet mes visada išrenkame blogąvaldžią. Mums suteikiama galimybė eiti įmitingus, bet valdžiai į juos nusispjauti. Jokiemitingai ir manifestacijos valdžios nebeveikia.2008-2009 metais Lietuvoje buvo surengtakeliolika mitingų, tačiau jie nepadarė absoliučiaijokios įtakos valdžios „stumiamoms” aukštojo
 
3. Kam gi užiminėti (okupuoti)universitetus?
Universiteto užėmimas (okupacija) yra senasir efektyvus būdas paskelbti savo reikalavimusbei atkreipti visuomenės dėmesį į studentų problemas. Jis dažnai naudojama tada, kai visikiti būdai – mitingai ir derybos (tiesioginės arper atstovus) – neduoda jokių rezultatų. Beto, tai pats geriausias būdas įtvirtinti realiąuniversitetų autonomiją ir parodyti, kaduniversitetai skirti ne rektoriams ir švietimoministrams, o patiems studentams. Atminkite– universitetai užimami ne tam, kad sėtumedestrukciją ar tuščiai pramogautume ir tuopačiu atimtume iš savo draugų patalpas, skirtasmokymuisi. Ne! Mes kviesimės lektorius,užimtose auditorijose rengsime užsiėmimus irpraktinius seminarus, daug įdomesnius už nykiaspaskaitas, dėstomas pagal valstybinę programą.Mes norime užimti universitetų auditorijas tam,kad jose toliau mokytumės ir kurtume tolesniusšvietimo sistemos reorganizavimo planus!Universitetų ir kitų darbo vietų užėmimasyra visame pasaulyje plačiai paplitusi taktika.Ją itin efektyviai naudojo 1968 m. sukilęPrancūzijos studentai. 1999 m. Meksikosstudentai okupavo Nacionalinį AutonominįMeksiko universitetą – didžiausią Pietų Amerikos aukštojo mokslo įstaigą. 2006 m.sukilo šimtai tūkstančių Paryžiaus studentų irmėgino pakartoti 1968-ųjų įvykius. 2008 m.buvo okupuoti 65 Prancūzijos universitetai.Pastaruoju metu – 2009-ųjų rudenį – kilomilžiniška universitetų auditorijų ir rektoratų užėmimo banga Vakarų Europoje ir JungtinėseValstijose. Šiuo metu okupuoti 77 Vokietijosuniversitetai, 12 Austrijos universitetų,4 Šveicarijos universitetai, Kopenhagosuniversitetas, Utrechto universitetas ir LenkijosLiublino universitetas. Apie 24 000 Vokietijosstudentų atsisako išeiti iš universitetų pastatų tol, kol vyriausybė nepradės vykdyti jų Žinoma, mes galime patys nueiti pasiderėtisu Seimo nariais ir ministrais – jie paglostysmūsų galveles, mes apsidžiaugsim ir laiminginueisim miegoti. Miegoti toliau. Tai niekonekeičia. Žlugus laiškų rašymui vyriausybei ardiskusijai su politikais, žmonės nusivilia, kadjų pastangos nedavė jokių rezultatų ir grįžtaprie savo įprasto gyvenimo. Atsitikus kitaikrizei, įsitraukia kiti žmonės ir demokratiškainusprendžia daryti tas pačias klaidas. Mesturime atmesti visas šias nieko nevertasgalimybes ir parodyti, kad įmanoma veikti ir beparodomųjų derybų. Kam gaišti laiką su tokiomisderybomis, jei žinome, kad nelaimėsime nieko, otik menkaverčius susitarimus, kurie jau rytoj bussulaužyti?Todėl mes atmetame mitingus – kaipnepasiteisinusią savo teisių reikalavimo formą.Atmetame ir derybas su valdžios atstovais –kaip niekur nevedančią parodomąją priemonę,naudingą tik valdžiai. Mes nusprendžiamenebepasitikėti jokiais studentijos atstovais irimamės visus savo reikalus spręsti patys.Mes pasisakome už efektyvų ir savarankiškąbūdą atkreipti visuomenės dėmesį į studentų problemas. Mes agituojame už taikų, betryžtingą universitetų auditorijų užėmimą(okupaciją) siekiant paskelbti teisėtus ir teisingusstudentų reikalavimus. 
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...