Vytauto Didiojo universitetas Letonikos centras

LIETUVI-LATVI KALB VADOVAS

LIETUVIEU-LATVIEU CEVEDIS
Alvds Butkus

Alvydas Butkus

KAUNAS 2002

STI

UDK 801.3=882=883 Bu403

Padjo ileisti Lietuvos ambasada Latvijoje Izdot paldzja Lietuvas vstniecba Latvij
Treiasis leidimas Treais izdevums

Recenzavo Recenzja Anta Trumpa (Latvijas universittes Latvieu valodas institts) Edmundas Trumpa (Latvijos universiteto Lituanistikos centras) SL 1878. 2002 04 22. Us. A. Butkaus leidykla Aesti alvydasbutkus@kaunas.omnitel.net Spaustuv Morknas ir Ko Draugysts g. 17, Kaunas Redaktor Violeta Butkien Virelio dailinink Daiva ulgait

ISBN 9986-884-14-4 2

Alvydas Butkus, 2002 Daiva ulgait, 2002 Leidykla Aesti, 2002

BIBLIOGRAFINIAI ALTIBIBLIOGRFISKIE AVONIAI 8 TI SUTRUMPINIMAI 8 SASINJUMI

TURINYS

SATURS

KASDIENINIAI POSAKIAI 1. Kreipimasis 2. Bendravimas. Kalba 3. Pasisveikinimas. Paintis 4. Kvietimas 5. Apsilankymas. Atsisveikinimas 6. Linkjimai. Sveikinimai. Uuojauta 7. Praymas. Pageidavimas 8. Teigimas. Pritarimas 9. Atsisakymas. Neigimas 10. Padka. Atsipraymas. Apgailestavimas 11. Abejojimas. Nuostaba. Pyktis 12. Kalt 13. Pasitenkinimas. Diaugsmas 14. Patarimas. spjimas 15. Danai vartojami klausimai 16. sitraukiame pokalb

LIETUVI KALBOS RALIETUVIEU VALODAS YBA IR TARTIES PAORTOGRFIJA UN IZRU16 NAS PAMATI GRINDAI 23 23 24 27 28 30 32 33 35 35 IKDIENAS IZTEICIENI Uzrunana Sapraans. Valoda Sasveicinans. Iepazans Ielgums. Uzaicinjums Apciemojums. Atvadans

9 PRIEKVRDS (lietuviski) PRATARM (lietuvi k.) 10 PRIEKVRDS (latviski) PRATARM (latvi k.) LATVIEU VALODAS ORLATVI KALBOS RAYTOGRFIJA UN IZRUNAS BA IR TARTIES PAGRIN11 PAMATI DAI

Novljumi. Sveicieni. Ldzjtba Lgums. Vlans Apgalvojums. Piekriana Atteikans. Noliegums Pateicba. Atvainoans. No36 la aubas. Izbrns. Dusmas 37 39 Vaina Apmierintba. Prieks 39 40 Padoms. Brdinjums Biei lietojami jautjumi 41 43 Iesaistmies sarun

SKAIIAI IR MATAI 1. Skaiiavimas a) Kiekiniai skaitvardiai b) Kelintiniai skaitvardiai c) Kiek kart? 2. Matai a) Ilgis; plotas b) Greitis c) Tris d) Svoris LAIKAS 1. Kada? 2. Laikrodis 3. Para 4. Kalendorius a) Savaits dienos b) Mnesiai c) Metai d) Met laikai, vents e) Data

PERSPJAMIEJI IR INFORMACINIAI URAAI 44 1. Geleinkelio stotyje. Au44 tobus stotyje 45 2. Gatvje ir kelyje 3. Mieste 45

BRDINJUMA UN INFORMCIJAS UZRAKSTI Dzelzcea stacij. Autoost Uz ielas un ce Pilst

47 SKAITI UN MRI 47 Skaitana Pamata skaita vrdi 47 Krtas skaita vrdi 48 Cik reiu? 49 49 Mri Garums; platba 49 trums 50 51 Tilpums Svars 51 51 52 52 54 55 55 56 56 57 58 61 61 63 64 67 LAIKS Kad? Cikos? Pulkstenis Diennakts Kalendrs Nedas dienas Mnei Gads Gadalaiki, svtki Datums

DANAI VARTOJAMI ODIAI 1. Savybs 2. Spalvos 3. Abstraktai 4. Veiksmaodiai 5. Geografiniai ir topografiniai terminai 6. alys ir tautybs 4

ORAS

58 KLIMATS (LAIKS)

BIEI LIETOJAMI VRDI pabas Krsas Abstrakti Darbbas vrdi eogrfiski un topogrfiski 72 termini 75 Valstis un tautbas

PATAS. TELEFONAS. TELEGRAFAS

KELION 1. Bendrosios frazs 2. Traukinys 3. Autobusas 4. Automobilis 5. Pasienis, muitin 6. Miesto transportas 7. Mieste, gatvje

PASIKALBJIMAI ASMENINMIS TEMOMIS 86 1. mogus, jo ivaizda, kalbsena, charakteris 86 a) Ivaizda 86 90 b) Kalbsena 90 c) Bdas d) Asmens apibdinimas 92 94 2. Amius. eima. Gimins 3. Kas js esate? Koks js usimimas? 96 a) Studijos, isilavinimas 96 b) Darbas, profesija 99 102 c) Karo tarnyba 4. sitikinimai, pairos 106 a) Banyia, religija 106 b) Politika 109 112 112 114 118 119 121 123 124

7. Gyvnija ir augalija a) Gyvuliai, vrys b) Paukiai c) Vabzdiai, kirminai d) Ropliai, varliagyviai e) uvys, viagyviai f) Mediai, krmai g) Gls, olynai e) Grybai f) Javai

76 Dzvnieku un augu valsts Mjdzvnieki, zvri 76 Putni 78 Kukaii, trpi 79 Rpui, varveidgie 80 Zivis, vveidgie 80 Koki, krmi 82 Pues, zles 83 Snes 85 Labba 85

PASTS. TELEFONS 125 TELEGRFS

CEOJUMS Visprgas frzes Vilciens Autobuss Automana Pierobea, muita Pilstas transports Pilst, uz ielas

SARUNAS PAR PERSONISKM TMM Cilvks, via riene, izruna, raksturs Izskats Izruna, runas veids Daba, raksturs Personas raksturojums Ms. imene. Radinieki Kas js esat? Kda ir jsu nodarboans? Mcbas, izgltba Darbs, profesija Karadienests Uzskati Baznca, reliija Politika

RESTORANAS. KAVIN. RESTORNS. KAFEJN129 CA. DNCA VALGYKLA PIRKIMAS. PIRKINIAI 1. Parduotuvs a) Maistas b) Gls c) Pramonins preks d) kins preks e) Knygos 2. Vaistin. Optika PAS GYDYTOJ POLICIJOJE 137 IEPIRKANS. PIRKUMI 137 Veikali 139 Prtika 140 Pues Rpniecbas preces 140 Saimniecbas preces 147 Grmatas 149 151 Aptieka. Optika 152 PIE RSTA 159 159 159 160 160 156 POLICIJ

BANKAS. VALIUTOS KEIBANKA. VALTAS MAI127 A TYKLA

BUITIES PASLAUGOS 1. Kirpykla 2. Avalyns taisymas 3. Laikrodi taisymas 4. Fotoatelj

SAKYMAI. SUUKIMAI 1. sakymai 2. Suukimai, keiksmai

SPORTAS. TURIZMAS

KULTRA. LAISVALAIKIS 1. Teatras. Kinas. Koncertas 2. Muziejus. Paroda 3. Radijas. Televizija 4. Kompiuteris 5. Garso kasets. Ploktels. Kompaktiniai diskai 6. okiai. Diskoteka 7. Hobis

161 161 164 165 166

KULTRA. VAASBRI Tetris. Kino. Koncerts Muzejs. Izstde Radio. Televzija Dators Audiokasetes. Skauplates. 167 Kompaktdiski 168 Dejas. Diskotka 169 Vaasprieks 169 SPORTS. TRISMS

SADZVES PAKALPOJUMI Friztava Apavu remonts Pulksteu remonts Fotodarbnca

PAVLES. ATSEVIAS 172 IZSAUCIENU FORMAS 172 Pavles 173 Izsaucieni, lamu vrdi

FRAZEOLOGIZMAI, PAFRAZEOLOISMI, SATARLS IR PRIEODIAI 175 KMVRDI UN PARUNAS 1. Frazeologizmai 175 Frazeoloismi 2. Patarls ir prieodiai 177 Sakmvrdi un parunas 192 192 194 195 196 197 198 205 206 208

DANESNI PRIEVEIKSMIAI, DALELYTS, KITI TARNYBINIAI ODIAI

BIEK LIETOJAMI APSTKA VRDI, PARTIKULAS UN CITI PALG173 VRDI

TRUMPA LIETUVI KALBOS GRAMATIKOS APVALGA 210 Daiktavardis 210 Bdvardis 217 220 Prieveiksmis 220 Skaitvardis vardis 222 Veiksmaodis 225 AUKTOSIOS LOS Lietuvoje Latvijoje

TRUMPA LATVI KALBOS GRAMATIKOS APVALGA Daiktavardis Bdvardis Prieveiksmis Skaitvardis vardis Veiksmaodis Prielinksnis LEKSIKA SINTAKS

ATSARGIAI KITA REIKUZMANBU CITA NOZ180 ME! M! SS LATVIEU VALODAS GRAMATIKAS APSKATS Lietvrds pabas vrds Apstka vrds Skaita vrds Vietniekvrds Darbbas vrds Prievrds LEKSIKA SINTAKSE

MOKYK- 237 AUGSTSKOLAS 237 Lietuv 239 Latvij

SS LIETUVIEU VALODAS GRAMATIKAS APSKATS Lietvrds pabas vrds Apstka vrds Skaita vrds Vietniekvrds Darbbas vrds

BIBLIOGAFINIAI ALTINIAI BIBLIOGRFISKIE AVOTI

Balkevis J., Balode L., Bojte, A., Subatnieks V. Lietuvieu-latvieu vrdnca / Red. A. Sarkanis. R., 1995. Balkeviius J., Kabelka J. Latvi-lietuvi kalb odynas / Red. A. Grigelionis. V., 1977. Butkus A. Latviai. K., 1995. Dabartins lietuvi kalbos odynas. V., 1994. Grinberga E., Kalnciems O., Luksti G., Ozols J. Latvieu valodas sinonmu vrdnca / Red. R. Veidemane. R., 1972. Kokare E. Latvieu un lietuvieu sakmvrdu paralles. R., 1982. Latvieu valodas pareizrakstbas vrdnca. R., 1981. Latvieu valodas vrdnca. R., 1987. Lyberis A. Sinonim odynas / Red. S. Keinys. V., 1981.

SUTRUMPINIMAI SASINJUMI
asm. asmuo persona barb. barbarizmas / barbarisms dekl. deklincija linksniuot dgs. daugiskaita daudzskaitlis dsk. daudzskaitlis daugiskaita dz. dzimte gimin finougr. finougrizmas / somugrisms germ. germanizmas / ermnisms interj. interjekcija / itiktukas konj. konjugcija asmenuot la. latvi / latvieu lent. lentel tabula lie. lietuvi / lietuvieu lpp. lappuse puslapis menk. menkinamai nievjoi niev. nievjoi menkinamai p. puslapis lappuse pers. persona asmuo piem. piemram pavyzdiui plg. palygink saldzini pvz. pavyzdiui piemram sal. saldzini palygink sar. sarunvalodas vrds nekamosios kalbos odis sk. skaties irk sl. slavizmas / slvisms nek. nekamosios kalbos odis sarunvalodas vrds t.y. tai yra proti tml. tamldzgi panaiai t.t. taip toliau t tlk u.c. un citi ir kiti utt. un t tlk ir taip toliau vr. vrieu dzimte vyrikoji gimin vns. vienaskaita vienskaitlis vsk. vienskaitlis vienaskaita vulg. vulgarizmas / vulgrisms arg. - argonizmas / argonisms r. irk skaties

PRATARM

i pasikalbjim knygel papildo baltistikos bibliotekl ir suteikia galimyb pramokti nekti lietuviui latvikai, o latviui lietuvikai. ia skaitytojas ras ir abiej kalb fonetikos apvalg bei trump gramatik. Tiek lietuvikojoje, tiek latvikojoje knygels dalyje paprastuose skliaustuose nurodomi odiai ar j junginiai, kuriuos galima pavartoti vietoj sakinyje esani, pvz., A ta dag (maa)? (Reikia skaityti: A ta dag? arba A ta maa?) Paprastuose skliaustuose pateikiami ir paaikinimai ar j trumpiniai. Lautiniuose skliaustuose esant od, odi jungin ar odio dal galima praleisti. strias brknys vartojamas sinonimams ymti, taip pat galnms atskirti. Kadangi latvi kalbos kirtis fiksuotas, jis ymimas tik tada, kai kiriuojama ne odio pradia. Tokiais atvejais kiriuotasis skiemuo paymtas taku, pvz., paldies (kiriuoti reikia skiemen dies). Lietuvikoji knygels dalis sukiriuota itisai; kirio ar priegaids variantai nurodomi viename odyje, pvz., trpt, vstin. U vertingas pastabas autorius nuoirdiai dkoja ios knygels ankstesni leidim bendraautoriui diplomatui dr. Albertui Sarkaniui, taip pat recenzentams Antai Trumpai (LU Latvi kalbos institutas) ir Edmundui Trumpai (LU Lituanistikos centras).
2002 m. balandis.

Jau moku tavo em, dang, jr. Jau nuo mans ligi tavs tik meil. Pasiaukiu ariau a tavo kalb ir glostau j. Sakau jai, kad grai /.../ Justinas Marcinkeviius

Jau mku tavu zemi, debesis un jru. Jau no manis ldz tevim tik mla. Es pasaucu tuvk valodu tavu un glstu to. Saku tai, ka skaista /.../ Justins Marcinkevis, atdz. Daina Avotia

PRIEKVRDS

atkrtoti izdot grmata papildina baltistikas bibliotku un dod iespju iemcties runt lietuvietim latviski un latvietim lietuviski. eit lastjs atrads ar abu valodu fonetikas apskatu un su gramatiku. Grmat iekavs mdz bt vrdu vai vrdu grupu varianti, ko var iekaut teikuma struktr pc dot modea, piem., Vai tas ir smags (viegls)? (Jlasa: Vai tas ir smags? k ar Vai tas ir viegls?). Lauzts iekavs doto vrdu, vrdu grupu vai morfmu var izlaist. Aiz slpsvtras ir nordti sinonmi, k ar vrieu dzimtes vrdu galotne tajos gadjumos, kad tiek nordtas abu dzimu galotnes. Vis lietuvieu valodas tekst ir nordtas uzsvara vietas ar akcenta resp. intoncijas zmm. Ja ir dotas abu dzimu galotnes un vrieu dzimtes galotne ir uzsvrta, tad sakn apzmtais uzsvars resp. intoncija attiecas uz sievieu dzimti, piem., aton/, -ios; jlasa: atuon, atonios. Uzsvara jeb intoncijas varianti nordti vien vrd, piem., trpt, vstin (jakcent trput vai trupt; vistin jeb vastin). Par vrtgm piezmm autors sirsngi pateicas s grmatas agrko divu izdevumu ldzautoram diplomtam dr. Albertam Sarkanim, k ar recenzentiem Antai Trumpai (LU Latvieu valodas institts) un Edmundam Trumpam (LU Litunistikas centrs).
2002. g. aprlis.

10

LATVI KALBOS RAY- LATVIEU VALODAS ORBA IR TARTIES PAGRIN- TOGRFIJA UN IZRUNAS DAI PAMATI I. Latvi kalbos abclje yra 33 raids:
A a Bb Cc Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll M m Nn Oo P p Rr Ss T t Uu Vv Zz

II. Balsiai 1. Trumpieji balsiai yra a, e, i, u bei tarptautini odi o (jis gali bti ir ilgas; r. toliau). Kiriuoti a, e ilaikomi trumpi (lietuviai juos paprastai ilgina), pvz.: vakars (a trumpas!), desmit (e trumpas!), plg. lie. vkaras, dimt. 2. Balsi ilgumas rate ymimas brkneliu vir ramens: , , , . 3. Raide o ymimas latvik odi dvibalsis uo: sols, pods, kokos (skaityk: suols, puods, kuokuos mediuose) ir tarptautini odi o: filologs, kosmodroms. Tarptautiniuose odiuose o gali bti tiek trumpas, tiek ilgas, bet brkneliu balsio ilgumas neymimas. 4. Balsiai e, gali bti siauri, panas lie. , arba plats, panas lie. e (, ia). ie balsiai tariami siaurai, jei: a) tolesniame skiemenyje yra balsis i, , siaurasis e, arba dvibalsiai ie, ei; pvz., brns ( platus), bet brni (skaityk brnin), tvs ( platus), bet ttis ( siauras); b) prie j ir kitus minktuosius priebalsius, taip pat prie , , , d, pvz.: sja sja, pee bala; c) atskiruose odiuose, pvz.: n ne, bez be, es a, ms mes, kai kuriose bendratyse, pvz.: celt kelti; statyti, st valgyti; sti, nest neti, priedlyje ne- ne- ir kt.
11

5. Balsiai e, tariami plaiai: a) jei tolesniame skiemenyje yra kuris nors i plaij balsi (a, , e, ), taip pat balsiai u, bei dvibalsiai ai, au, uo: vecki tvai, vstule laikas; b) i bdvardi su formantu -i padarytuose prieveiksmiuose: lni ltai, reti retai; c) pirmini veiksmaodi esamajame laike, iskyrus vienaskaitos antrj asmen (bet siauras, jei bendratis baigiasi -rt: brt es beru). 6. Linksniavimo paradigmoje e, platumas ilieka vienodas: visuose to odio linksniuose is balsis bna arba tik platus, arba tik siauras. Pavyzdiui, vienaskaitos vardininko formoje brns vaikas yra platus, todl jis lieka platus ir daugiskaitos vardininke brni, ir naudininke / nagininke brniem, nors tolesniame skiemenyje yra i, ie. 7. Bendros kilms odiuose latvi bals atitinka lietuvikasis o, plg.: brlis brolis, kja koja, stvt stovti. 8. Tarptautini odi bals iu () latviai transponuoja i, , pvz.: bietens, kivete, Mlenbahs, Prs Gints. III. Dvibalsiai 1. Pagrindiniai dvibalsiai yra ai, au, ei, ie, ui, uo (rate ymimas raide o). 2. Tarptautini odi dvibals eu latviai pakeit ei, pvz.: eiforija, Eiropa, pseido-, reimatisms, teitonis, terapeits . Dvibalsis eu paprastai esti antrins kilms, atsirads subalsjus priebalsiui v, pvz.: tev tau (tariama teu), sev sau (tariama seu; lietuviai i vardi formas rao laikydamiesi tarimo), ardiev sudiev. I antrins kilms dvibalsi mintinas ir iu, pvz., zivs [zus] uvis, zivtia [zutinia] uvel.
12

3. Bendros kilms odiuose vietoje lietuvik dvigarsi an, en, in, un bei aknies balsi , , , latviai turi uo, ie, , , plg.: ranka roka (skaityk: ruoka), penki pieci, krinta krt, juntu jtu, taip pat uolas ozols (skaityk: uozuols), ksti ciest, grt grste, sisti stt. 4. Galnje dvibals -uo, atitinkant lie. -, turi tik vardiuotins bdvardi ir bdvardikai kaitom odi formos, plg.: balto balt(j), balt(j). Visur kitur galns sutrumpjusios, ir dabartinis santykis yra toks: lie. -, - atitinka la. -u, plg.: vyr vru, liep liepu, al alu; lie. -, - atitinka la. -i, plg.: pel peli, brol brli, nakt nakti, akmen akmeni. 5. Dl kit kalb takos mintasis dvigarsi santykis turi iimi, plg. odius dzintars gintaras (tarmse dztars), Dundaga, Kandava, Venta, tumsa tamsa, dundurs gylys, duncis toks peilis, taip pat tarptautinius odius angna, anketa, tanks ir t.t. IV. Priebalsiai 1. Priebalsi minktumas ar kietumas nuo pozicijos nepriklauso: tiek prie prieakins, tiek prie upakalins eils balsius priebalsiai latvi kalboje yra puskieiai. 2. Minktieji priebalsiai enklinami kableliu. Toki priebalsi yra keturi: , , ir , jie paprastai pasitaiko skoliniuose arba formose su inykusiu j. Minktasis neturi gomurinio varianto , kur lietuviai taria prie minktuosius gomurinius k ir g, pvz., penki, vingis. Mat latvi minktj ir tarimas nra grynai gomurinis, jis primena rus kalbos minktuosius t ir d, pvz., odiuose , . Kietasis n prie k ir g latvi kalboje tariamas kaip ir lietuvi. 3. Bendraakniuose odiuose minktuosius lietuvi k ir g atliepia latvi c ir dz, pvz.: kirvis cirvis, lokys lcis,
13

gerv dzrve, angis odze. Prie balsius i, , e, ir dvib. ie ie priebalsiai kaitaliojasi ir dabar, plg.: saku sact, draugs draudzi. 4. Pozicijoje tarp dviej trumpj balsi duslieji priebalsiai yra ilgi arba pusilgiai, pvz.: visi (tariama vissi) visi, acis (tariama accis) akys, pue (tariama pue) gl. 5. Latvi, kaip ir lietuvi, kalboje yra priebalsi asimiliacija. I esms ji nesiskiria nuo lietuvikosios, todl aptarinti smulkiau visus jos atvejus ia neverta. Mintini tik bdingesni savitumai: a) skardieji odio gale neduslja, pvz.: bez be, daudz daug, grib nori, kad kada, kai, aug auga (tarti kaip parayta); b) odio gale s po , z, netariamas, pvz.: sves biezs mes (tariama sve bies me) svetimas tankus mikas; c) priebalsiai l, s, z, atsidr prie minktuosius , , virsta atitinkamai , , , pvz., vilnis banga via, troksnis triukmas troka, zvaigzne vaigd zvaigu. 6. Kaitant lietuvikus odius, dl j takos yra pakit tam tikr form kamiengalio priebalsiai, plg.: briedis briedio, matau maiau, kat kai ir pan. Latvi kalboje taip pat yra kamiengalio priebalsi kaita (r. 1 lentel) .
1 lentel. Kamiengalio priebalsi kaita b-bj gulbis-gulbja p-pj upe-upju m-mj zeme-zemju v-vj cirvis-cirvja l- brlis-bra n- dzenis-dzea s- osis-oa t- leitis-leia z- vzis-va d- briedis-briea c- lcis-la dz-d dadzis-dada

Kurios formos turi priebalsi kait, nurodyta vadovo gale, latvi kalbos gramatikos apvalgoje (r. p. 192).
14

7. Raid ch latviams atstoja raid h, pvz.: haltra, psihologs. V. Kirtis ir priegaids 1. Kirtis latvi kalboje pastovus paprastai kiriuojamas pirmasis odio skiemuo. 2. Antrajame skiemenyje kiriuojama: a) aukiausiojo laipsnio bdvardiai su vis-: vislabkais geriausias, sudurtiniai skaitvardiai su pus-: pusotra pusantro; b) kai kurie vardiai ir prieveiksmiai su priedliu ne-, jeb-: nekas niekas, nieko; nemam niekados; c) vairs pavieniai odeliai: gandrz beveik, joprojm vis dar, viegltim palengvle; d) tarptautiniai odiai kirt gali turti ir pradioje (literatra), ir kituose skiemenyse (maestro, Sanfrancisko). 3. Latvi kalboje skiriamos trys priegaids: tstin (stiept, ymima riestiniu kirio enklu), lautin (lauzt, ymima stogeliu) ir krintanioji (krto, ymima kairiniu kirio enklu). Tarimu tstin primena lietuvi tvirtagal, krintanioji tvirtaprad, o lautin emaii lautin (tam tikras tvirtaprads priegaids variantas). Taiau bendraakniuose odiuose priegaidi santykis paprastai esti atvirkias: kur lietuvi tvirtaprad, ten latvi tstin ar lautin, kur lietuvi tvirtagal, ten latvi krintanioji, pvz.: kulai kali, kpti kpt, lakas luks.

15

LIETUVIEU VALODAS ORTOGRFIJA UN IZRUNAS PAMATI

A B C a b c Ch ch D d E e F f Gg H h Ii

I. Lietuvieu valodas alfabts ietver 33 burtus:

Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Tt Uu Vv

LIETUVI KALBOS RAYBA IR TARTIES PAGRINDAI

Zz

II. Patskai 1. sie patskai ir a, e, i, u, svevrdos ar o. Tie atbilst latvieu valodas a, platam , i, u, o (resp. sam o svevrdos). Burtu i neizrun, ja tas atrodas patskau a, , o, u, , priek k ldzskaa mkstintjs. 2. Garie patskai ir a, , e, , , i, y, , , o. a) a un e ir gari, ja akcentti ar cirkumfleksu (~); ar gar e izrunjams plati; b) pai jievro, ka garajiem , , , apak ir kstis, un tie izrunjami ldzgi atbilstoajiem latvieu garajiem patskaiem , , , ; vsturiski tie atbilst latvieu o (resp. divskanis uo), ie, , , kas raduies no seniem baltu savienojumiem an, en, in, un, piem., lie. ss la. zoss; c) patskanis ir aurs un gar, piem., tvas; d) y skaas izruna atbilst latvieu garajam , piem., vras; e) o skau vienmr gari izrun lietuvieu cilmes vrdos, piem., brlis, kja; is patskanis kopcilmes vrdos atbilst latvieu .
16

1. Lietuvieu valod ir di divskai: ai, au, ei, ie, ui, uo, svevrdos ar oi un eu. Divskau izruna tda pati k latvieu valod. 2. Ja starp ldzskani un divskani ai atrodas mkstinjuma burts i, tad divskani izrun k ei, piem., peliai [pelei], graia [grae]. 3. Divskani ie vrda skum izrun k jie, piem., iev [jiev]. 1. Priek patskaiem a, , o, u, , un divskaiem ai, au, ui, uo visi ldzskai izrunjami cieti, piem., lpas, lva, rkas. 2. Priek patskaiem e, , , i, , y un divskaiem ei, ie visi ldzskai izrunjami mksti (tpat k latgalieu izloksns), piem., skreti [skreti], skaitti [skaitti], pelis [pelis], sena [sena]. 3. Patskau a, , o, u, , un divskau ai, au, ui, uo priek mksti izrun ar tos ldzskaus, aiz kuriem ir mkstinjuma burts i, piem., lias [las], bernikas [bernkas], kial [kal], igas [gas], draugst [draugst], pasikliuti [pasikluti], silas [slas]. 4. Ldzskani ch izrun nebalsgi (chras koris, chirrgas irurgs), bet ldzskani h balsgi (hmnas). 5. Ar lietuvieu valod ir raksturga ldzskau asimilcija: a) nebalsgo ldzskau p, t, k, s, priek balsgos ldzskaus b, d, g, z, izrun nebalsgi un otrdi balsgo priek nebalsgos izrun balsgi: kandis [kandis], tgarsis [dgarsis]; b) vrda beigs balsgos ldzskaus izrun nebalsgi (tpat k latgalieu izloksns): kad [kat], dag [dak];
17

III. Divskai

IV. Ldzskai

c) ldzskaus s un z ldzskau un d priek izrun k un : rpesiai [rpeei], pvyzdiui [pvdui]; d) priedkos u-, i- ldzskani neizrun, ja tas atrodas s, , priek: sienis [sienis], ivejti [ivejti]. V. Uzsvars un intoncijas

18

1. Lietuvieu valod vrda uzsvars var atrasties jebkur zilb. Lokot (deklinjot vai konjugjot) kdu vrdu, uzsvara vieta un intoncijas var mainties ar vrdforms. Akcentanas likumi ir sareti, tpc aprobeosimies tikai ar nordi par intoncijm un ar dam galvenajm piezmm. 2. Lietuvieu valod uzsvara vietu un intoncijas rakstos parasti neapzm. aj darb lietuvieu teksta daa ir akcentta, lai atvieglotu valodas uztveri. 3. Lietuvieu literraj valod ir tikai divas intoncijas kpjo un krto. Lauzts intoncijas nav, t pastv tikai emaiu dialekt Rietumlietuv. 4. Intonciju apzmanai tiek lietotas trs intonciju zmes, ts norda ar uzsvara vietu vrd: akts () lie. deinnis, gravis (`) lie. kairnis, cirkumflekss (~) lie. riestnis. 5. Akts () norda, ka zilb ir krto intoncija (tvirtaprd). Izrunu sk ar spcgu, stipru balsi, kas pakpeniski krt: ktas [ktas], tvas [tvas]. Divskaos un tautosillabiskajos savienojumos pirmais komponents ir gar, bet otrais ss: kulas [kulas], viesiusias [viesusas], lim [lim], mil [mil], lngas [lDgas]. Tas neattiecas uz tautosillabiskajiem savienojumiem ar pirmo komponentu i, u, ie patskai savienojum vienmr paliek si un tiek apzmti ar gravi: mltai milti, sltys sula. 6. Gravis (`) norda, ka zilb, ko veido tautosillabiskie savienojumi l, m, n, r, l, m, n, r vai divskanis i, ir

krto intoncija (tvirtaprd). das pozcijas intoncija ir ldzga latvieu krtoajai intoncijai: prmas [prmas], dlks [dlks]. Ja ar gravi apzmti sie patskai a, e, i, u, tad intoncija nav saklausma; gravis norda tikai uzsvara vietu vrd: kalb [kalb], vskas [vskas], degtkas [dektkas]. 7. Cirkumflekss (~) norda, ka zilb ir kpjo intoncija (tvirtagl). Izrunu sk ar vjku balsi, kura kst spcgka: bdas [bdas], mtas [mtas], giesm [giesm]. Kpjos intoncijas gadjum divskau vai tautosillabisko savienojumu pirmais komponents ir ss, bet otrais pusgar: Kanas [ka.nas], darbinikas [darbini.kas]. 8. Baltu kopcilmes vrdos vairum gadjumu lietuvieu valodas cirkumflekss (~, riestnis) atbilst latvieu valodas krtoajai intoncijai, savukrt lietuvieu akts (, deinnis) un gravis (`, kairnis) latvieu valodas stieptajai vai lauztajai intoncijai: lie. uktas la. agsts, lie. drti la. dut, lie. giti la. dzt (govis u. c.), lie. sul la. sale utt. 9. No intoncijas vai uzsvara vietas (homogrfiem) var bt atkarga vrda nozme: uktas augsts un aktas (mjas) stvs, ntis ple un atis azote, gnti aizstvt un giti dzt (sal. latvieu valod (lauka) zle un (skolas) zle), garsikalbis skarunis un garsiakabis tds, kas skai run. Priekpdjs zilbes likums a) Ja priekpdj zilbe ir sa vai cirkumflektta, nomenu vsk. instrumentlis un dsk. akuzatvs tiek uzsvrts galotn, sal.: vsas su vis, viss, universittas su universitet, universitets, vakas su vaik, vaiks, rak su rank, ranks. is likums darbojas ar daos citos locjumos, ja locjuma galotne ir vienzilbga, piem. vsk. nom. -(i)a, -us, lok. -e.
19

b) Ja priekpdj zilbe ir aktta, nomenu vsk. instrumentlis un dsk. akuzatvs saglab uzsvaru celm, sal.: klnas su klnu, klnus, glv su glva, glvas, komersntas su komersntu, komersntus, Petritis su Petriiu, Petriius. Lietvrdu uzsvranas paraugus sk. 214-216 lpp. Priekpdjs zilbes likums darbojas ar verbu vsk. 1. un 2. pers. tagadnes un pagtnes forms, sal.: sko saka, saka, sko suka, suka, vrda vrdu, vrdi. Darbbas vrdu uzsvranas paraugus sk. 236 lpp. Lietvrdu akcentjuma grupas Pc locjumu uzsvara maias lietvrdus iedala etrs akcentjuma grups. Savukrt pai lietvrdi tiek iedalti divzilbgajos un daudzzilbgajos. Zilbju skaitu nosaka vsk. akuzatvs. Piem., vrds uo suns tiek uzskatts par divzilbgu, jo t vsk. akuzatvs ir u-n, vrds mnuo ir daudzzilbgs, jo t akuzatvs ir m-ne-s. Turklt, vsk. akuzatvs vienmr ir uzsvrts celm, ttad pc locjuma var spriest par uzsvara vietu celm un par zilbes intonciju. Divzilbgie lietvrdi 1. un 3. grupas lietvrdiem ir aktt sakne, bet 2. un 4. grupas cirkumflektt vai s. 1. grupa Tai pieder lietvrdi ar krtoo intonciju un pastvgo uzsvaru, piem., lim, brlis, kulas, lmpa. Dau celmu vrdu 1. akcentjuma grupu var pazt pat pc nominatva formas. Piemram, ja vrdi ar galotni -a un -is (2. un 4. deklincija) nav uzsvrti galotn, tie noteikti pieder 1. grupai, bet to sakn ir krto intoncija, piem. Lima, lpa, vltis. Dau citu lietvrdu piederbu 1. grupai paldz konstatt nominatva krto intoncija.
20

2. grupa No 1. grupas atiras ar to, ka vrda priekpdj zilbe ir vai sa, vai cirkumflektta, piem. rank (sal. vsk. ak. rak), rtas, lp, skaius. Ttad deklinjot os vrdus, jievro priekpdjs zilbes likums. Daudzskaita paradigma visiem s grupas vrdiem ir vienda (akuzatvs tiek uzsvrts galotn), tomr vienskaitlis katram celmam ir citdks (sk. 214 lpp.) Jpiezm, ka daudzzilbgo 2. grupas lietvrdu uzsvrana ir tda pati, k iepriekpardt, t. i. uzsvars mains no galotnes uz blakuszilbi (ne tlk), piem. prezidentr, parittas, ininirius, usimirmas (sk. 214. lpp.). Ttad vrdi ar nominatva galotni -a obligti juzsver galotn. Uzsvrt tos pc 1. grupas parauga neauj priekpdjs zilbes sums jeb kpjo intoncija. Jpiebilst, ka zem uzsvara pagarinjuies a un e tiek izrunti ar kpjoo intonciju. 3. un 4. grupa Tres un ceturts grupas vrdiem uzsvars galvenokrt ir locjumu galotns, abas grupas sav starp atiras ar priekpdjs zilbes intonciju: 3. grupas vrdiem eit ir krto (k 1. grupas vrdiem), bet 4. grupas kpjo intoncija jeb sa zilbe (k 2. grupas vrdiem). sk sakot, 3. un 4 grupa atiras ar priekpdjs zilbes likuma lietoanu (sal. piemrus 215-216 lpp.) Daudzzilbgie lietvrdi 2. un 4. grupa K jau mints, daudzzilbgo 2. un 4. grupas lietvrdu uzsvara maia sakrt ar attiecgo grupu divzilbgo lietvrdu uzsvara maiu. Piemram, vrdu eksponomtras (2) loka un uzsver tpat k vrdu mtras (2). 1. un 3. grupa Akcentanas shmas ir tdas paas, k divzilbgo lietvrdu, t. i. 1. grupas vrdiem bs pastvgs uzsvars,
21

bet 3. grupas uzsvars mainsies t, k tas mains attiecgajos celmos. Tau uzsvara vieta celm var atrasties ne tikai priekpdj zilb. Ja uzsvars ir priekpdj zilb, ts zilbes intoncija vienmr bs krto, piem. bernas 1, Varn 3. Ja uzsvars ir treaj un tlakaj zilb no gala, ts intoncija var bt gan krtoa, gan kpjoa; zilbe var bt ar sa. Priekpdjs zilbes likums tdos gadjumos nav spk, sal.: prgal 1, vsara 1, atskymas (vsk. instr. su vsara, su atskymu), rbotas 1 (dsk. ak. rbotus). 3. grupas vrdiem, kam uzsvars no galotnes prvietojas tlk par priekpdjo zilbi, vrdncs tiek nordta zilbes vieta (skaitot no galotnes) un ts intoncija. Krtoo intonciju apzm ar indeksu a, bet kpjoo intonciju un su zilbi ar indeksu b. Piem., apzmjums paskait 3b nozm, ka vrds ir tres akcentjuma grupas (cipars 3), bet attiecgajos locjumos uzsvars prvietojas uz treo no gala zilbi un ts intoncija ir kpjo. Bet ja uzsvars prvietojas vl tlk, tad blakus indeksam tiek nordta ar zilbes vieta, piem., ikyuls 34b, (vsk. ak. -ky-u-l), pageleinkel 3 6b (vsk. ak. p-ge-le-inke-l). Literraj valod dakrt gads divi t paa vrda akcentanas varianti, piem. laikanes 3 4a, 3b, pirmagals 34a, 3b. Katram valodas lietotjam tdos gadjumos jizvlas viens variants; runjot nedrkst t paa vrda vienus locjumus uzsvrt pc viena varianta, bet citus pc otra. Uzmangi juzsver divzilbgas galotnes: ja uzsvars ir tajs, vienmr juzsver to beigas, piem. laukuos, ausims, Palangoj, nevis laukuse, ausmis, Palangje.

22

Js. Kungs! Kundze! Petraia kungs! Petraitienes / Petraia kundze! Poniti! Panle! Jaunkungs! Jaunkundze! Poniti Liuturai! utaura jaunkungs! Panle Lima! Laimas jaunkundze! Pnios ir pnai! Dmas un kungi! Biili! Miel biiliai! Draugs! Drgie draugi! Studetai! Studenti! Koleg/os, -s! Kol/i, -es! Gerbiam/sis, -ji! Godjam/ais, -! Cienjam/ ais, -! Didia gerbiamsis pne Pre- Augsti godtais Prezidenta zidete (prmininke)! kungs! (prieksdtja kungs!) Didia gerbiamji pnia Pre- Augsti godt Prezidentes kunzidete (prmininke)! dze! (prieksdtjas kundze!) [Js] Ekscelecija Prezi[Jsu] Ekselence Prezident dete! (kreipiantis vyr) [Jsu] Ekselence Prezidente (kreipiantis moter) [Js] Ekscelecija Ambas- [Jsu] Ekselence Vstnie/k, -ce! dor/iau! -e! [Js] Eminencija Vyskupe! [Jsu] Eminence Bskap! Gerbiameji piliiai! Godjamie pilsoi! Mel/as, - biil/i, -e! M/ais, - drau/gs, -dzene! 23

Js. Tmsta. Pne! Pnia! Pne Petriti! Pnia Petritiene!

KASDIENNIAI PSAKIAI

1. KREIPMASIS

IKDIENAS IZTEICIENI

UZRUNANA

Brang/s, -! Brngs sveia! Vadve!

Vairotojau! (autovadtjam) Panle vadve, a noriau paklusti. Pne profsoriau! Tmsta mkytojau! Vake! Vaikli! Vaika!

A kabate lietvikai (ltvikai)? Tap, trput. Ar i ks [nors] kaba lietvikai? Mku ngl kab. A js supratate lnkikai? suprant. ek tek suprant, jigu kabama negret. Ltvi (Lietvi) kalbs mkiausi (imkau) savarakikai. ja bevik vsk pamira.

2. BENDRVIMAS. KALB

Drg/ais, -! Drgie viesi! Drgie ciemii! Vadtj! Vadtja! (kreipiantis moter) Vadtj! Vadtjas jaunkundze, es gribtu pajautt. Profesora kungs! Skolotja kungs! Brns! Brni! Brni! SAPRAANS. VALODA Vai js runjat lietuviski (latviski)? J, mazliet. Vai eit kds run lietuviski? Protu angu valodu. Vai js saprotat poliski? Es saprotu. Ja nerun tri, es mazliet saprotu. Latvieu (Lietuvieu) valodu es apguvu pamcb.

24

Es gandrz visu jau esmu aizmirs/is, -usi. Mn sunk kalbti ltvikai Man ir grti runt latviski (lietvikai). (lietuviski). bloga tari. Man ir slikta izruna. nemku lietvikai taisyk- Es neprotu pareizi akcentt lngai kirioti. lietuvieu vrdus.

Mn dana trksta rekiamo dio. Kap [rekia] tati t d? Kap triamas tas dis? A d tari taisyklngai? Js kabate bevik b akceto. A js supratate, ka [] kalb ltvikai? Ne vsk, bt mit suvkiu. Js kabate pe gretai. Prom pakartti! Kalbkite trput lia (garsia)! Ka js kabate lto, suprant. dara dag klaid. K js (j) sko? K rikia tas dis? Kap skatomas (romas) tas dis? i vis uraa lietvi (ltvi) kalb. Kap ta vadnama ltvikai? Iveskite lietvi kab! Kap ta pasakti rsikai? Prom ivesti! Skaitti (Suprsti) gali, bt kalbtis mn sunk. Kalbkims nglikai!
ltvi kalb, ltvikai lietvi kalb, lietvikai

Man biei trkst vajadzg vrda. K jizrun is vrds? K izrun o vrdu? Vai es o vrdu izrunju pareizi? Js runjat gandrz bez akcenta. Vai js saprotat, kad es runju latviski? Ne visu, bet domu uztveru. Js runjat prk tri. Atkrtojiet, ldzu! Runjiet mazliet lnk (skak)! Kad js runjat lni, es saprotu. Man ir daudz kdu. Ko vi (via) saka? Ko nozm is vrds? K lasms (rakstms) is vrds? eit visi uzraksti ir lietuvieu (latvieu) valod. K to sauc latviski? Prtulkojiet lietuvieu valod! K to pateikt krieviski? Prtulkojiet, ldzu! Last (Saprast) es varu, bet sarunties man ir grti. Runsim angliski!
latvieu valod, latviski lietuvieu / leiu valod, lietuviski / leitiski

25

akcetas / tasena imkti itati kalb gimtji k. sienio k. kalbti, nekti gera bloga gretai lta, lto gasiai tliai iraikngai kitis / akcetas kiriotas skiemu mokti kab pukiai vidutnikai prasta / bloga mkytis atmintina pasakti paskait pkalbis rati savmoka savmokos bd, savarakikai vadovlis savamksliams

ngl k., nglikai k k., kikai dn k., dnikai st k., stikai ispn k., ispnikai itl k., itlikai lnk k., lnkikai norveg k., norvegikai prancz k., pranczikai rs k., rsikai somi k., somikai vd k., vdikai ukrainii k., ukrainitikai vegr k., vegrikai vkiei k., vkikai

angu v., angliski ehu v., ehiski du v., dniski igauu v., igauniski spu v., spniski itu v., itliski pou v., poliski norvu v., norviski franu v., franciski krievu v., krieviski somu v., somiski zviedru v., zviedriski ukraiu v., ukrainiski ungru v., ungriski vcu v., vciski akcents / izruna iemcties izrunt valoda dzimt v. svevaloda runt labi slikti tri lni skai klusi izteiksmgi uzsvars / akcents uzsvrta zilbe prast valodu lieliski, perfekti viduvji slikti mcties no galvas pateikt, pasact lekcija saruna rakstt pamcba pamcbas ce, pamcb pamcbas grmata

26

Svek/as, -! Svek/, -os! Lbas! Lbas rtas! Lb rt! Lab dien! Lb din! Lbas vkaras! Lb vkar! Sveik atvk! Kap skasi? Kad js atvkote? Ku js apsistjote? Kap ilga i bsite? Kelis diens. Pr savii. Diaugiosi js matdamas! Susipankim! Mno vadas Kstas. vard Kstas. Ta mno drag Lima. J vadas rnis. Js vard rnis. j (js) nepastu. Ms nepastami. js kaku es mts (miusi).

3. PASISVIKINIMAS. PAINTS

skaitti suprsti tarts turti gr tat vesti vertjas vertmas odnas dis

last saprast izruna bt labai izrunai tulkot tulkotjs tulkojums; tulkoana vrdnca vrds

SASVEICINANS. IEPAZANS Sveik/s, -a! au! Sveik/i, -as! Sveicinti! Labrt! Labdien! Labvakar! Laipni ldzam! K labi kljas? Kad js ieradties? Kur js apmetties? Cik ilgi js eit bsiet? Daas dienas. Pris nedu. Priecjos js redzt! Bsim pazstami! Mani sauc sts. Es esmu sts. T ir mana draudzene Laima. Viu sauc Arnis. Vi ir Arnis. Es viu (viu) nepazstu. Ms neesam pazstami. Es js kaut kur esmu redzjis redzjusi). 27

Atrdo, kd sam kaku susitk. Laba malon, kd sutika js (tav)! Laba malon! Liskite prisistatti. A gali jms pristatti svo biil? Miela! Ltvijoje (Lietuvoj) [es] tri kat. ps js es bvs dag kat (ne kat, kels karts). Es atvks s studet grup (chor, ansmbliu). Liskite js pasvikinti ms grps (ansmblio, kolektvo, delegcijos) vard. 4. KVIETMAS Atekite ps ms iadien! kviei js ps sav. Prom ms aplankti! Dkui maln kvietm! Jaskits kap nami! Prom pri stlo! A galiau pakvisti js kti? Atekite kavs ( vakarn). 28

Man liekas, ka esam kaut kur tikuies. oti jauki, ka js (tevi) satiku! oti patkami! Ataujiet stdties priek. Vai drkstu js iepazstint ar savu draugu? Labprt! Ar [lielko] prieku! Es esmu Latvij (Lietuv) treo reizi. Es pie jums esmu bijis vairkkrt. Esmu atbraucis ar studentu grupu (kori, ansambli). Ataujiet js apsveikt msu grupas (ansamba, kolektva, delegcijas) vrd. IELGUMS. UZAICINJUMS Atnciet pie mums odien! Es ieldzu js pie sevis. Ldzam ms apciemot! Paldies par ielgumu! Jtieties k mjs! Ldzu pie galda! Vai drkstu js uzlgt uz deju? Atnciet uz kafiju (uz vakaranu).

Paplepsim, paksim. Bs dr kletas draug. Turi gers mzikos. A esime pasivikioti? Ekime kart / draug! Prom pagrti mms k nrs fortepijon (akordeon, smuik, gitar). Padainokite kki dan! K js vekiate vkar (rt vakar)? A gali pakvisti js Dails (Nacionlin, Jaunmo tetr? A nrite nueti prod arb koncrt? S malonum! Miela! Laba gala, bt turi atsisakti es usims (usimusi). Miela, ji tk tursiu lasv vkar. A js ja [trite] k numts (numiusi) rtdienos vkarui? N, rtdienos vkaras dr lasvas. Ta, sakkim, atut [vland] vakar. A glite pasakti, kap js rsti? Ku susitikam? atesiu js pasitkti i.

Pappsim, padejosim. Bs vl pris draugu. Man ir laba mzika. Vai iesim pastaigties? Iesim kop! Ldzu, nospljiet mums kaut ko uz klavierm (akordeona, vijoles, itras). Nodziediet kdu dziesmu! Ko js dart ovakar (rtvakar)? Vai drkstu js uzaicint uz Dailes (Nacionlo, Jaunatnes) tetri? Vai gribat aiziet uz izstdi vai koncertu? Ar prieku! Labprt! oti l, bet man jatsaks esmu aizemts (aizemta). Labprt, ja tikai man bs brvs vakars. Vai js esat kaut ko ieplnojis (ieplnojusi) rtvakar? N, rtvakars man vl ir brvs.

Tad, teiksim, pulksten astoos vakar. Vai varat pateikt, k lai es js atrodu? Kur satiekamies? Es atnku js satikt eit. 29

Gl pasikeskime adresas?

Kad [js] bsite nami? Kelit vland? A Pteris (Ptras) nami? Noriau s ju pasikalbti. Gala, js ijs. Kelit [vland] js gr? Atekite p trij valand. A galiau pasikalbti s dstytoju (mkytoju, student) Blumaniu? Noriau pasikalbti s Rit. Prom trput palukti! Tuj ates. A js negaiin? Visi / Vsikai n. Nesivrginkite dl mans. Vitos visems utks. Ja lakas eti. Ja vl, turi eti. Kodl (Ku) js tap skbate? Dr pabkit (pasdkit)! 30

5. APSILAKYMAS. ATSISVIKINIMAS

Miela! Melu nru! jms rasiu ltvikai, js mn lietvikai. Rakime nglikai, gera? ta mno dresas. Ta pasimatsime port.

Varbt apmainsimies ar adresm? Labprt! Mu prtu! Es jums rakstu latviski, bet js man lietuviski. Rakstsim angliski, labi? Lk, mana adrese. Tad redzsimies part. APCIEMOJUMS. ATVADANS Kad bsiet mjs? Cikos? Vai Pteris (Petrs) [ir] mjs? Es gribtu ar viu parunt. l, vi ir izgjis. Ap cikiem vi atgriezsies? Atnciet pc trijm stundm. Vai es vartu runt ar doctju (skolotju, studentu) Blaumani? Es gribtu parunt ar Ritu. Ldzu, mazliet uzgaidiet! Tlt atnks. Vai es js netraucju? Nepavisam ne. Neplieties manis d. Vietas pietiks visiem. Jau laiks iet projm. Ir jau vls, man jiet. Kpc (Kurp) js t steidzaties? Vl palieciet (pasdiet)!

 turi miest dag reikal. Atliskite, kd sutrukdia js tap ilga (ik vlyvs naktis). Gala, bt negali ilgia pasilkti, gret (t vland) ivks mno traukins (autobsas). Laba i maln vkar! js truputl palydsiu. Kad vl pasimatsime? Sudi[v]! Lkite sveik! Laikkis! Laikkits! Laimngos kelins! Laimngai! Sugrkite sveik! Vso gro! Viso! Ate! Nuoirdiusi linkjimai (svikinimai) visems! Nuoirdia pasvikinkite svo mtin (tv, vr, mn, sn, dkr, brl, sser, namikis)! i, [] btina pasvikinsiu. Prduokit linkjimus stai! Labnakt[is]! Labs naktis! Ik rto! Ik rytjaus! Ik [greto] pasimtymo! Luksiu tavs!

Man pilst ir daudz daranu. Piedodiet, ka es aizkavju js tik ilgi (ldz vlai naktij). Dieml, es nevaru ilgk palikt, drz (pulksten seos) atiet mans vilciens (autobuss). Liels paldies jums par jauko vakaru! Es js mazlieti pavadu. Kad ms atkal redzsimies? Ardievu! (Sveiki!) Palieciet sveiki! Turies! Turieties! Laimgu ceu! Laimgi! Laimgu atgrieanos! Visu labu! au! At! Sirsngi sveicieni visiem! Sirsngi pasveiciniet savu mti (tvu, vru, sievu, dlu, meitu, brli, msu, mjiniekus)! Pateicos, es noteikti pasveicinu. Nododiet sveicienus Astai! Ar labu nakti! Ldz rtam! Ldz rtdienai! Uz [drzu] redzanos! Gaidu tevi! 31

Noriau js pasvikinti. Es gribtu js apsveikt. Nriu jms palinkti gers Gribu jums novlt labu veikklotis. smi. Dag linkjim (lab dien)! Daudz labu novljumu (labu dienu)! Prduokit [mno] linkjimus Nododiet [manus] sveicienus! (gerdienius)! Nuoirdia svikinu! Nuo- Sirsngi apsveicu! Sirsngi sveiirdiusi linkjimai! cieni! Geriusi linkjimai gimmo Vislabkie vljumi dzimadiens prga! anas dien! Mno geriusi linkjimai v- Mani vislabkie vljumi visai js emai! sai jsu imenei! Linksm Kald! Laimng Priecgus Ziemsvtkus! LaimNaujj Mt! gu Jauno gadu! Linki jms dag lims, Vlu jums daudz laimes, sekskms i sveiktos! mju un veselbas! [Linki] skms! Vlu sekmes! Labu veiksmi! i, jms tap pt. Paldies, jums tpat. Laimngai! Laimgi! sveikt! Uz veselbu! eiminiko (eiminiks) Uz saimnieka (saimnieces) vesveikt! selbu! Uz mjastva (mjasmtes) veselbu! Tegyvoja Ltvija (Lietuv)! Lai dzvo Latvija (Lietuva)! Kap jautesi? Kap js ja- K tu jties? K js jtaties? iats? Jauiosi pukiai (gan gera). Jtos lieliski (diezgan labi). Nelaba gera. Ne visai labi. Mn lidna. Man ir skumji. 32

6. LINKJIMAI. SVIKINI- NOVLJUMI. SVEICIENI. MAI. UOJAUTA LDZJTBA

iap su. Niko. T nekas. Var iztikt Liskite jms parikti giliu- Ataujiet jums izteikt visdzisi uojaut. ko ldzjtbu. Lidime s jums. Jtam jums ldz. Skumstam ldz ar jums. Suprant j skasm. Es saprotu via spes. Ta man laba skrt. Tas mani dzii satrieca. negali patikti! Es nevaru notict! A gali paklusti? A gali paprati paglbos? Prom vd! Prom! Prom nusivikti apsiast i sstis! Atsipraa, minutlei iesiu. Prom mans palukti! Prom lktelti! Ven mint! Minutl! Palukit, tuj! Prom pakartti (pasakti paraidiu)! Prom ateti mans pasitkti! Prom! Praiau! Praa? Malonkite! Bkite tk/s, -i malon/s, -! A glima eti (rkti)? Prom atsivegti ... 7. PRYMAS. PAGEIDVIMAS LGUMS. VLANS

Vai drkstu pajautt? Vai drkstu lgt paldzbu? Ldzu, ienciet! Ldzu! Norbiet, ldzu, [lietus]mteli un apsdieties! Ldzu mani uz brdi atvainot. Pagaidiet mani, ldzu! Mazliet pagaidiet, ldzu! [Vienu] acumirkli! Pagaidiet, es tlt! Atkrtojiet (Pasakiet burtiski), ldzu! Atnciet, ldzu, man pret! Ldzu! Ldzam! K, ldzu? Esiet tik laipn/s, -a! Vai drkst ienkt (smt)? Ldzu ievrot (ko?) 33

Prom atnti stikln vandes! Malonkit... A galiau paprati cigarts (degtk)? Liskite usirkti! Ku gali jms pasitarnuti? K js pageidujate? K pageidutumt? Noriau apirti mist, nusipikti k nrs prisiminmui, aplankti pastamus, nueti prod a koncrt, suinti A glima? A gali? A galiau? A mn bt glima? Prom paeti! Paekite prek! Ekit e (aria)! Neskubkite! Prom greiia! Tskite! Prom nepkti! Prom padti! padsiu. A gali js sutrukdti? Prom mn pardyti (paikinti, ivesti)! 34

Esiet tik laipns... Vai vartu palgt cigareti (srkocius)? Ataujiet uzsmt! Ar ko varu jums pakalpot? Ldzu, atnesiet glzi dens! Ko js vlaties? Ko js vltos? Es gribtu apskatt pilstu, nopirkt kaut ko piemiai, apciemot pazias, aiziet uz izstdi vai koncertu, uzzint Vai drkst? Vai drkstu? Vai man btu atauts? Ldzu, paejiet uz prieku! Nciet urp (tuvk)! Nesteidzieties! trk, ldzu! Turpiniet! Nedusmojieties, ldzu! Paldziet, ldzu! Es paldzu. Vai drkstu js trauct? Pardiet (paskaidrojiet, prtulkojiet) man, ldzu!

N! Jkiu bd! Nemnoma! Ta nemnoma! Netiktina! Nesmon! Js klstate! Nenriu! N u k! Preingai! Negli bti! [] ntikiu! Negali. Negaljau. Mn laba gala, bt turi atsisakti.

9. ATSISKYMAS. NEIGMAS

Tap. Na, tap. Gera. Laba gera. Puik! Tikra. tikrj. Sutink. Tap, ta ties. Tebni! Starta! B abejns! B bejo! noma! Supratama! iku. niko [neturi] pri. Teisb. igi tap mana. Prom tikti manim! Prom pasikliuti manim! tursiu omen / galvoj. Padarsiu vsa, k gali.

8. TEIGMAS. PRITARMAS

APGALVOJUMS. PIEKRIANA J. Nu, j. Labi. oti labi. Jauki! Lieliski! Patiem. Tiem. No tiesas. Piekrtu. J, t tas ir. Lai iet! Lai notiek! Lai top! Norunts! Bez aubm! K tad! Zinms! Protams! Skaidrs. Man nekas nav pret. Pareizi. Es domju tpat. Ldzu, ticiet man! Paaujieties uz mani! Es emu vr. Daru visu, ko spju. ATTEIKANS. NOLIEGUMS N! Nekd zi! Neiespjami! Tas nav iespjams! Neticami! Muba[s]! Js maldties! Negribu! Neparko! Tiei otrdi! Tas nevar bt! Es neticu! Nevaru. Nevarju. Man oti l, ka jatsaka. 35

Dej, i nikuo negali padti. [tm] neprtariu. [t] nepalaika. jkiu bd negali. pri ta. prietaruju. S js nomone nesutink. 10. PADK. ATSIPRYMAS. APGAILESTVIMAS i! Dkui! Nuoirdia i! Laba dkju! i jms dmes, dvan, paglb, patarm, paikinim, pstangas, rpest. Kap jms atsidksiu? Nr k, ta mekniekis. Es [jms] laba dkngas. Atsipraa! Atliskite! Atliskite pavlvim! Atsipraa, kd prveriau js lukti. Atsipraa, kd [] prtraukiu. Atsipraa, supiniojau nmer.

Dieml es eit neko nevaru ldzt. Es [tam] nepiekrtu. Es [to] neatbalstu. Es nekd gadjum nevaru. Es esmu pret to. Es neesmu ar jums vienisprtis. PATEICBA. ATVAINOANS. NOLA Paldies! Pateicos! Sirsngs paldies! oti pateicos! Paldies jums par uzmanbu, dvanu, paldzbu, padomu, paskaidrojumu, plm, rpm. K lai es jums pateicos? Nav par ko, tas ir skums. Esmu jums oti pateicgs. Piedodiet! Atvainojiet! Atvainojiet par kavjumu! Piedodiet, ka liku jums gaidt. Piedodiet, ka es js prtraucu.

36

Piedodiet, esmu sajaucis (sajaukusi) numuru.

Nr dl k atsiprainti. Niko / Nikis. Smlkmena. Atsipraa, sukldau (apsirika). Laba apgailestuju, kd tap [vskas] ijo. Atsipraa, nenorjau js esti. t neturjau omen / galvoj. Atsipraa, nesuprant ltvikai. Dej, lietvikai (ltvikai) nesuprant. Kap gala! Laba gala. [Jk] vskas gera.

Nav par ko atvainoties. Nekas. Skumi. Piedodiet, esmu kdjies (prskatjies). oti noloju, ka t iznca. Piedodiet, es negribju js apvainot. Tas nebija t domts. Piedodiet, es nesaprotu latviski. Dieml es lietuviski (latviski) nesaprotu. Cik l! oti l. Viss [tau] krtb.

11. ABEJJIMAS. NOSTA- AUBAS. IZBRNS. DUSBA. PKTIS MAS Gl / Gli bti / Galbt. Varbt / Laikam. Ks no? Kas zina? Kan. Diez vai. Atrdo, kd tap. iet, ka t. Dr neini. Vl nav zinms. Agi? Vai tiem? tu abejju. Es par to aubos. Neina, k darti. Nezinu, ko dart. Glimas diktas. Iespjams. Ta nemnoma. Tas nav iespjams. Mn atrdo. Man liekas. Man iet. Kap jms patika! Kap n- K jums tk! K vlaties! rite! Kaks baisas! Kaut kas ausmgs!

37

Koki gda! Begdst! Ta siaubnga! Siabas! Ta nepakeiama! T neitvrsi! negali tu patikti. Nesmon! Negli bti! Ntikiu! laba nusivliau. Es nusivls (nusivlusi). Ta skaba abejtinai. 38

K js skot[e]!? k ta pana! Netiktina! Netikima! Ek [ja] ek! Kesta! Ks bt pagalvjs! Kks netiktmas! Dr i kap! Mn nemalon. Ta man stbina. nustbint/as, -a / apstlbint/as, -a. naujena man prtrenk / apstlbino. Ta stebklai! Ta dr negirdta (nematta)! Ku ta matta! Ta man laba pkdo (rzina). Ks ta?! K ta rikia? Ks tu (jms) drbo!

Ko js sakt!? K tas izskats! Neticami! Ej nu [ej]! Savdi! Kas to btu domjis! Kds prsteigums! Un k vl! Man ir nepatkami. Tas mani prsteidz. Es esmu prsteigt/s, -a. is jaunums mani satrieca / apstulbinja. Tavu brnumu! Tas ir kas nedzirdts (neredzts)! Tas mani oti sadusmo (kaitina). Kas tas [ir]?! Ko tas nozm? Kda tev (jums) tur darana / daa! Kds kauns! Nekaunba! Tas ir ausmgi! rprts! ausmas! Tas nav izturams! Es nevaru tam tict. Mubas! Tas nevar bt! Neticu! Esmu oti vlies (vlusies). Tas izklauss apaubmi.

Bakite juokvs! Bakite juo- Beidziet jokot! Izbeidziet joks! Bak! Bakit[e]! kus! Izbeidz! Izbeidziet! Palkite man rambje! Lieciet mani mier! Atstk (Atstkite) [nu ma- Atstjies (Atstjieties) [no mans]! nis]! 12. KALT katas. suprant svo kat. i nekatas. nikuo dtas. nesijaui katas. K blga padaria? Neturi dl k skstis. Skud nr. 13. PASITNKINIMAS. DIAGSMAS VAINA Esmu vaings. Es apzinos savu vainu. Es te neesmu vaings. Man tur nav nekdas daranas. Es nejtos vaings. Ko es sliktu izdarju? Man nav par ko loties. Sdzbu nav. APMIERINTBA. PRIEKS Lieliski! Apbrnojami! Esmu apmierints. Esmu laimgs, js redzot. Man ir patkami to dzirdt (redzt)! Man eit ir labi. Viss [ir] krtb! Esmu ar o ceojumu apmierints. Es esmu apburt/s, -a! Js mani iepriecinjt. Lieliska ideja. Kds prieks! 39

Puik! avnga! Es patnkintas. Es laimngas, js matdamas. Mn malon tai girdti (matti)! Mn i gra. Vskas tvarkoj! Es patnkintas i kelion. A suavt/as, -a! Js man pradiginote. avnga idja. Kks diagsmas!

K js mn silote? Prom atsimiti mno odis. K js dartumte mno vitoje? Mno nomone Mno mnymu... Mana, kd Mn atrdo, jg... ina, geria t... js spjau (prspjau). Nekalbkime daugia api ta! sidmkite... Turkite omenyj / galvoj... Atsargia! Sugokis! Sugokits! Bk atsarg/s -!

14. PATARMAS. SPJMAS

Nuostab! , kap gerai! Koki lim! Koki staigmen! Nepprasta! Negirdta!

Brnigi! Vai, cik labi! Kda laime! Kds prsteigums! Neparasti! Kaut kas nedzirdts! PADOMS. BRDINJUMS Ko js man iesakt? Atcerieties manus vrdus. Ko js dartu man viet? Pc manm domm Manuprt... Domju, ka Man liekas / iet, ka.. Zini, labk tu... Es js brdinju. Vairk par to nerunsim! Ievrojiet... emiet vr... Uzmanbu! Sargies! Sargieties!

Esi uzmang/s, -a / piesardzg/s, -a Bija, kd [ t] niko nei- Baidos, ka nekas [no t] neizes / nebs. nks. Praa to nesakti (nepik- Ldzu to neteikt (nepirkt). ti). Pagalvk, k dara! Padom, ko dari! 40

15. DANA VARTJAMI KLUSIMAI Ks?

BIEI LIETOJAMI JAUTJUMI Ko? Kas tas? Kas jauns? Kas ir? Kas bija? Kas noticis? Kas viam notika? Kas lcies? Kam tas paredzts (der)? Kam js to atnest? Ko tas nozm? Ko nozm is vrds? Ko js domjat? Ko js sakt? Ko tu saki? Ko js vlaties? Ko tev vajag? Ko tu gribi? Ko tu mekl? Ko js mekljat (gaidt)? Ar ko js runjt? Ar ko js dzvojat? Par ko js runjat? Kas? Kur? Kurp js ejat? Kur tu ej? Kurp js dodaties? No kurienes? Kur js to dabjt? No kurienes js to zint? 41

K? Ks ta? Ks najo? Ks naja? Ks yr? Ks bvo? Ks atsitko? Ks jm atsitko? Km ta skrta (tika)? Km js ta tnete? K ta rikia? K rikia tas dis? K js mnote? K js skote? K t saka? K pageidujate? K tu rekia? K t nri? K t ekai? K js ekote (lukiate)? S ku js kalbjote? S ku js gyvnate? Api k js kabate? Ku? Ku js enate? Ku ein? Ku vkstate? ku? Ku js ta gvote? ku note?

Ku tap ilga buva? Ku tvo dokumetai? Ku t drbi (mkaisi)? Ku js gyvnate? Ku t gyven? Ku turi eti? Ku [yr] tvo nama? Kek? Kek Kek Kek Kek Kek (Kap) ilga? ta kainoja? ta trks? valand? [dag]?

Kur tu tik ilgi biji? Kur ir tavi dokumenti? Kur tu strd (mcies)? Kur js dzvojat? Kur tu dzvo? Kur (Uz kurieni) man jiet? Kur ir tava mja? Cik? Cik ilgi? Cik tas maks? Cik tas turpinsies? Cik pulkstenis? Cik daudz? K? K kljas? K iet? K [tev] sokas? (reiau) K tu dzvo? K [labi] guljt? K tu izskaties! K tu to izdarji? K vi uzdrkstas! K tev patk? K to pateikt? K nokt stacij (autoost)? Kad? Cikos? Kad tu esi dzimis? Kad sksies ziema? Cikos atver veikalus?

Kap?

Kap kljasi? Kap enasi? Kap [tu] skasi? (visbiek) Kap gyven? Kap [js] miegjot? Kap t atrdai! Kap t ta padare? Kap js drsta! Kap tu patika? Kap i paskius? Kap patkti (nueti) stt? Kad? Kad t gime? Kad prasids iem? Kad atidro parduotuvs?

42

Kad atvksta Vlniaus trau- Cikos pienk Vias vilciens? kins? Kelit [vland]? Cikos? Kien? Kien knyg? Kien ts automoblis? Kien don vlgai? Kam pieder? K? Kam pieder grmata? Kam pieder t automana? K maizi d? IESAISTMIES SARUN

Bej, Bt jk... Tap ms nkant, Turi pasakti, kd Kd nepamitume Tis skant, , tap skant,... [] neina, bt [] mana, kd Bt mn atrdo / rgis... Klauskite, Klausk,...

Starp citu, Tomr / Tau... Starp mums runjot, Man jsaka, ka Ka ms neaizmirstam Taisnbu sakot, Es, t sakot,... [Es] nezinu, bet [Es] domju, ka Bet man liekas / iet... Klausieties / Paklausieties,... Klausies / Paklau[sies],... ta... Es jau... Atsipraa, kd prtraukiu Piedodiet, ka prtraucu Liskite paklusti, Ataujiet pajautt, Kek mn noma, Cik man zinms, Negali prisimiti, bt Nevaru atcerties, bet Tikra neatsmenu, bt sti neatceros, bet Girdjau, kd Es dzirdju, ka Norjau paklusti (papra- Es gribju pajautt (palgt)... ti)

16. SITRUKIAME PKALB

43

Prom patati, ku (k)... Pamira spti api Nekrepkite dmesio ( k) i prasm... [Venu] odi... Apskrita... Vadnasi,... not (ina) k... irkit... irk...

jmas. Ijmas. eti dradiama! Bliet kas. Krypts. Pernas. Klias Traukini tvarkratis. greitsis traukins, eksprsas, tiesiginis traukins, specialsis traukins, turstinis traukins. Tiesiginis gelenkelio (autobs) susisiekmas. Bagan. Mutin. Spauds kiskas. Spaud. 44

1. GELENKELIO STOTYJ. AUTOBS STOTYJ

PRSPJAMIEJI I INFOR- BRDINJUMA UN INFORMCINIAI URAA MCIJAS UZRAKSTI DZELZCEA STACIJ. AUTOOST

Ldzu man ieteikt, kur (ko)... Aizmirsu brdint par Nepievrsiet uzmanbu (kam) aj zi... [Ar vienu] vrdu sakot... Vispr... Ttad... Ziniet (Zini) ko... Skatieties... Skaties / Lk...

Ieeja. Izeja. Ieeja aizliegta! Bieu kase. Virziens. Perons. Ce Vilcienu saraksts. trvilciens, ekspresis, tieais vilciens, specilvilciens, tristu vilciens. Tie vilcienu (autobusu) satiksme. Bagas glabtava / novietne. Muita. Kiosks. Prese.

Lakraiai. urnlai. Laukiamsis. Pilsio kambars. Rkti dradiama! Tualtas. V (Vr), M (Mter). Buftas. Ukandn. Bras. Ijmas mist ( trukinius; autobuss). Stotl. Dmesio! Atsargia! Vaioti dradiama! Kan. Vlni. Liepj. Rygs (Vlniaus) kryptim. 3. MIEST 2. GTVJE I KELYJ

Laikraksti (Avzes). urnli. Uzgaidm telpa. Atptas telpa. Smt aizliegts! Tualete. V (Vrieu), S (Sievieu). Bufete. Brs. Izeja uz pilstu (uz vilcieniem; uz autobusiem) UZ IELAS UN CE Pietura. Uzmanbu! Uzmangi! Braukt aizliegts! Uz Kauu. Uz Vilu. Uz Liepju. Rgas (Vias) virzien. PILST Muzejs. Atvrts no ldz... Mkslas (Vstures) m. Izstde. Izstu pils (zle). Banka. Samaint naudu. Atvrt kontu. Viesnca. Kopmtne. Pastt (Dabt) istabu. Pasts. Telefons. Telegrfs. Telefona bdia (kabne). Kafejnca. Restorns. 45

Muzijus. Atidartas nu ik Mno (Istrijos) m. Parod. Parod rmai (sl). Bnkas. Ikesti pnigus. Atidarti sskait. Vibutis. Bendrbutis. Usakti (Guti) kabar. Ptas. Telefnas. Telegrfas. Telefno bdl. Kavn. Restornas.

Valgykl. kandiai. Leda. Parduotv / Krutuv. pardavjas, -a, parduoti, pirkjas, -a, pikti, peka, piko. Masto prks. Dona. Penas. Ms. Dros. Vasiai i darvs. kins prks. Kngos. Knygnas. Pramonns prks. Sprto prks. Universal parduotv. Tugus. valyns taisykl. Lakrodi taisykl. Gls. Dvanos. Suvenrai. Kosmtika. Parfumrija. Juvelriniai dirbinia. Tabkas. Rkala. Grimai. Vistin. Vistai. Lignin. Poliklnika. Kirpykl. Gtv. Aikt. Alja. Krantn. Prkas 46

dnca. Uzkoamie. Saldjums. Veikals prdevjs, -a, prdot, pircjs, -a, pirkt, prk, pirka. Prtika. Maize. Piens. Gaa. Desas. Augi un drzei. Saimniecbas preces. Grmatas. Grmatnca. Rpniecbas preces. Sporta preces. Universlveikals. Tirgus. Apavu remonts (laboana). Pulksteu remonts (laboana). Pues. Ziedi. Dvanas. Suvenri. Kosmtika. Parfimrija. Juvelierizstrdjumi. Tabaka. Tabakas izstrdjumi. Dzrieni. Aptieka. Zles. Slimnca. Poliklnika. Friztava. Iela. Laukums. Gatve. Aleja. Krastmala. Parks

kek 0. nlis 1. ven/as, - 2. d, dv 3. trs 4. ketur, kturios 5. penk, pekios 6. e, ios 7. septyn, septnios 8. atuon, atonios 9. devyn, devnios 10. dimt deimts 11. vienolika 12. dvlika tzinas 13. trlika vlnio tzinas 14. keturilika 15. penkilika 16. eilika 17. septynilika 18. atuonilika 19. devynilika 20. dvdeimt 21. dvdeimt ven/as, - 30. trsdeimt 40. kturiasdeimt 50. pekiasdeimt 60. iasdeimt 70. septniasdeimt 80. atoniasdeimt 90. devniasdeimt 100. itas 101. itas ven/as, -

a) Kekiniai skatvardiai

1. SKAIIVIMAS

SKAIAI I MTAI

SKAITI UN MRI SKAITANA

cik nulle vien/s, -a divi, divas trs etri, etras pieci, piecas sei, seas septii, septias astoi, astoas devii, devias desmit desmits vienpadsmit divpadsmit ducis trspadsmit velna ducis etrpadsmit piecpadsmit sepadsmit septipadsmit astopadsmit devipadsmit divdesmit divdesmit vien/s, -a trsdesmit etrdesmit piecdesmit sedesmit septidesmit astodesmit devidesmit simt (simts) simt vien/s, -a

Pamata skaita vrdi

47

156. itas pekiasdeimt /, -ios 200. d imta 900. devyn imta 1000. tkstantis 2000. d tkstaniai 1968. tkstantis devyn imta iasdeimt aton/, -ios 10 000. dimt tkstani 12 642. dvlika tkstani e imta kturiasdeimt d 1 000 000. [venas] milijnas 1x10 9 . [venas] milijrdas

simt piecdesmit se/i, -as divi simti devii simti tksto (tkstotis) divi tkstoi tksto devii simti sedesmit asto/i, -as desmit tkstou divpadsmit tkstou sei simti etrdesmit divi [viens] miljons [viens] miljards

b) Kelitiniai skatvardiai

100. imt/sis, -ji 1000. tkstant/sis, -ji 1 000 000. milijon/sis, -ji

kelit/as, - 0. nlinis, - 1. prm/as, - 2. atr/as, - 3. tri/as, - 4. ketvit/as, - 5. pekt/as, - 6. t/as, - 7. septit/as, - 8. atut/as, - 9. devit/as, - 10. deit/as, - 11. vienolikt/as, -a 19. devynilikt/as, -a 20. dvideit/as, - 21. dvdeimt prm/as, - 29. dvdeimt devit/as, - 30. trisdeit/as, - 40. keturiasdeit/as, - 99. devniasdeimt devit/as, -

Krtas skaita vrdi

kur/, -a nulles pirm/ais, - otr/ais, - tre/ais, - ceturt/ais, - piekt/ais, - sest/ais, - septt/ais, - astot/ais, - devt/ais, - desmit/ais, - vienpadsmit/ais, - devipadsmit/ais, - divdesmit/ais, - divdesmit pirm/ais, - divdesmit devt/ais, - trsdesmit/ais, - etrdesmit/ais, - devidesmit devt/ais, - simt/ais, - tksto/ais, - miljon/ais, -

48

1996 m. tkstantis devyn imta devniasdeimt etasiais mtais. 2005 m. du tkstaniai penktasiais mtais.

1996. g. tksto devii simti devidesmit sestaj gad. 2005. g. divi tkstoi piektaj gad. pusotra, pustrea, pusceturta... tredaa, ceturtdaa (ceturksnis), piektdaa... puse divat, trijat, etrat

pusatro, pustrio, pusketvito... trdalis, ketvirtdalis (ketvitis) penktdalis... ps dvese, tris, keturese...

c) Kek kat?

lg/as, -, trup/as, -. ukt/as, -, m/as, - Plat/s, -, siar/as, -. Venas mtras; dvdeimt mtr.

a) Igis; pltas

dana, reta vienkartnis, daugkartnis prm kat / prmkart atr kat / atrkart tri kat / trikart ven kat pe mets d karts pe din trskart daugia Klapdoje es prmkart. i es atr kat. 2. MTAI

biei, reti vienreizjs, daudzreizjs pirmo reizi / pirmoreiz otro reizi / otrreiz treo reizi / treoreiz reizi (vienreiz) gad divreiz dien trsreiz vairk Klaipd es esmu pirmo reizi. Esmu eit otro reizi. Cik reiu? MRI Gar/, -a, s/s, -a. Augst/s, -a, zem/s, -a Plat/s, -a, aur/s, -a. Viens metrs, divdesmit metru. 49 Garums; platba

Igis penk centimtrai. Pltis ketur milimtrai. Aktis trs mtrai. Glis iasdeimt mtr. Kkio akio tas bktas? mos lbos. Nuvaivom ja it kilomtr. Kek kilomtr nu Kano ik Rygs? A tol Dimt jrmyli. Pltas penkilika kvadrtini mtr. Kkio plto js kambars? Per siaras kordorius.
arnas clis jrdas myli seksnis sprndis olektis vastas

Garums pieci centimetri. Platums etri milimetri. Augstums trs metri. Dziums sedesmit metru. Cik augsts ir is tornis? Zemi griesti. Esam nobraukui jau simt kilometru. Cik kilometru ir no Kauas ldz Rgai? Vai tlu Desmit jras jdu. Platba piecpadsmit kvadrtmetru. Kda platba ir jsu istabai? Prk aurs koridors.
arna colla jards jdze ass sprdis olekts versts

b) Gretis

Gret/as, -, lt/as, -. Gretis devniasdeimt kilomtr pe vland. Kks is manos [pradnis] pgreitis? it kilomtr j pasekia pe septnias sekndes. 50

trums tr/s, -a, ln/s, -a. trums devidesmit kilometru stund. Kds ir s manas [skuma] patrinjums? Simt kilometrus t sasniedz septiu sekunu laik.

c) Tris

Erdvs, - (talps, -), aktas, - Trij ltr / Trilitrnis stiklanis. Trlitris. Dimt kbini mtr. ei kibir statn. d) Svris

Pla/s, -a (ietilpgs, -a), aur/s, -a Triju litru burka. Desmit kubikmetru. Seu spaiu muca. Svars

Tilpums

Sunk/s, -, legv/as, - Kek ta svria? Mn prom kturis imts grm. Kek svria s paklis (siuntins)? Js svria penks kilograms. A ta dag (maa)?
cetneris grmas d grmai; itas grm kartas kilogrmas pdas svras ton

Smag/s, -a, viegl/s, -a Cik tas sver? Man, ldzu, etrsimt gramu. Cik sver pacia (is stjums)? Tas sver piecus kilogramus. Vai tas ir smags (viegls)?
centners grams divi grami; simt gramu karts kilograms puds mrcia tonna

A trite lako? iadien neturi lako. Ja lakas eti. Mms lika maa lako.

LAKAS

LAIKS Vai jums ir laiks? odien man nav laika. Jau laiks iet. Mums paliek maz laika.

51

Kad atvksite? Kad (Kelit) atesite? Klsims ankst. Atekite laik (anksia). Pe ankst. Pe vla. Vlia. Nesenia. A atvksime laik? Kap tk laik. Ilga lukiau. Ik il (i lako). Rtkariais. Nu t lako. Visad. Niekad. Visuomt. Tu met. Mno jaunstje. 2. LAKRODIS Valand. Ps valands. Penkilika mini. Mint. Seknd.

Ta tk lako gaimas. Palukite trput. Js k tk ijo. Tuoja griu. Kap ilga? Ik kad i pasilksite? Neilga, tk trupai valandlei. 1. KAD?

T ir laika nosiana. Pagaidiet mazliet. Vi tikko izgja. Tlt atgriezos. Cik ilgi? Cik ilgi js eit paliksiet? Ilgi ne, tikai su brdi. KAD? CIKOS? Kad js atbrauksiet? Kad (Cikos) js atnksiet? Celsimies aug agri. Atnciet laikus (agrk). Par agru. Par vlu. Vlk. Nesen. Vai bsim laikus / laik? st laik. Pa laik. Ilgi gaidju. Ldz im laikam. Laiku pa laikam. Kop t laika. Vienmr. Nekad. Katr laik. Pa to laiku. Man jaunb. PULKSTENIS Stunda. Pusstunda. Piecpadsmit mintes (minu). Minte. Sekunde.

52

Prom pasakti, kelint valand? Kek valand? Daba [yr] dimt [valand]. Ps devyni. Vienolika dvdeimt. Dvdeimt [mini] p vienoliktos. Dvdeimt dvliktos. B dimt [mini] kturios. Trlika valand penkilika mini. B penkilikos [mini] septnios. Pekios [mints] p trij. Dvdeimt pekios [mints] treis. B penki ps trij. Ja p pirms. Lgiai dvlika. Dr tk devnios. A js lakrodis ena gera?

Sakiet, ldzu, cik [ir] pulkstenis? Palaik ir desmit. Pulkstenis ir desmit. Pusdevii. Vienpadsmit un divdesmit mintes. Divdesmit pri vienpadsmitiem. Bez desmit [mintm] etri.

Pulkstenis [ir] trspadsmit un piecpadsmit mintes. Bez piecpadsmit [mintm] septii. Piecas mintes pri trijiem. Divi un divdesmit piecas mintes. Bez piecm mintm pustrs. Jau pri vieniem. Tiei divpadsmit. Vl tikai devii. Vai jsu pulkstenis rda pareizi (ir pareizs)? Tap, mno lakrodis ena ge- J, mans pulkstenis ir pareizs. ra. N, mno lakrodis skba N, mans pulkstenis ir piecas (atsilika / vloja) penkiomintes trks (vlks). ms mintmis. Kelit pasimatsime? Cikos satiksimies? Lgiai tri. Tiei trijos. Pri dvlikt (piets). Pirms divpadsmitiem (pusdienas). P dvliktos (piet). Pc divpadsmitiem (pusdienas).

53

3. PAR

Api atut [vland]. Tap antrs i treis. Nu (Ik) kelints [valands]? Bsiu te nu treis ik ketvirts. Atesiu p psvalandio. Traukins ivksta dvdeimt trsdeimt [mini]. Trime dr penkilika mini [lako]. Kelit ivaiosim (ivaiojame)? Kelit atidromas muzijus? Ik kelints drba parduotv?
Dien. Nakts. Rtas. Rytj / Rt. Prepietis. Ppiet. Pits. Piet mtas / lakas. Vkaras. Vkar. Pavakars. vakars. Vidrnaktis / Pusiunaktis.

Ap astoiem. Starp diviem un trijiem. No (Ldz) cikiem? Bu tur no trijiem ldz etriem. Atnku pc pusstundas. Vilciens atiet divdesmitos trsdesmit [mints]. Mums vl ir piecpadsmit minu [laika]. Cikos izbrauksim? Cikos atver muzeju? Ldz cikiem strd veikals? DIENNAKTS
Diena. Nakts. Rts. Rt. Priekpusdiena. Pcpusdiena. Pusdienas laiks. Pusdienlaiks. Vakars. Vakar. Pievakare. Priekvakars. Pusnakts.

Atvaiava venai prai. Atesiu ps js vakar. Atesiu p valands. Gl galtumte anksia? Dr pe ankst. Ja pe vl. Ms atesime pvakare. Vla vakar. 54

Atbraucu uz vienu diennakti. Atnku pie jums ovakar. Atnku pc stundas. Vai nevartu agrk? Vl par agru. Jau par vlu. Ms atnksim pievakar. Vlu vakar.

Vs din (nkt). Visu dienu (nakti). P dviej dien. Pc divm dienm. P dviej savii. Pc divm nedm. Atenani (Prajusi) savi- Nkoaj (Pagjuaj) ned. t. Rytj iu laik. Rt ap o laiku. Port. Uport. Part. Aizpart. 4. KALENDRIUS a) Savits dinos KALENDRS Nedas dienas
Pirmdiena Otrdiena Trediena Ceturtdiena Piektdiena Sestdiena Svtdiena

Drbo dien. Pilsio dien. Laisvdienis. ventdienis. vet(s). Kur iadien dien? iadien etdienis. Kad esime ps Jn (Jn)? Atenant penktdien. Vs tek, kuri din, iskrus etdien (sekmdien). Atidkim ta ik treidienio. Pasimatsime antrdien. Luksiu tavs treidien po piet. Kt savit vl susitksim.

Pirmdienis Antrdienis Treidienis Ketvirtdienis Penktdienis etdienis Sekmdienis

Darbdiena. Brvdiena. Svtku diena. Svtki. Kas odien par dienu? odien ir sestdiena. Kad iesim pie Ja (Jona)? Nkampiektdien. Vienalga, kur dien (kuru dienu), izemot sestdienu (svtdienu). Atliksim to uz tredienu. Satiksimies otrdien. Gaidu tevi tredien pc pusdienm. Nkoned atkal tiksimies.

55

b) Mnesiai
Sasis Vasris Kvas Baladis Gegu Birlis Lepa Rugpjtis Rugsjis Splis Lpkritis Grodis

Mnei
Janvris Februris Marts Aprlis Maijs Jnijs Jlijs Augusts Septembris Oktobris Novembris Decembris

Kad ta bvo? Ta bvo (atsitko, vko) lepos mnes, lpkriio pradioj, rugsjo vidur, splio pabaigoj, mnes. Pe mnes (d mnesius). Pri mnes (d mnesius). Kurias mtais ta bvo (vko)? Ta bvo (vko) 1995 (tkstantis devyn imta devniasdeimt penktasiais) mtais. ias mtais. imet. Pernkiai (Praj) mtai. 56 c) Mtai

Kad tas bija? Tas bija (notika) jlij, novembra skum, septembra vid, oktobra beigs, omnes (aj mnes). Mnea (divu mneu) laik. Pirms mnea (diviem mneiem). Gads Kur gad tas bija (notika)? Tas bija (notika) 1995. (tksto devii simti devidesmit piektaj) gad. ogad. Prnais (Pagjuais) gads.

Prajusiais mtais. Prnai. Atenaniais mtais. Atenantys mtai. Prajo viener mtai. P pss mt. P psmeio. P dvej ar trej mt. Pe pekerius mets. Pe it mt. tisus mets. Pri mets. P ketveri mt. iam (Anam) amiuje. miaus pradioj (pabaigoj). Pri ms r. Pri Krst.
Pavsaris. Pavsar. Vsara. Vsar. Bb vsara. Rudu. Rden. iem. im. Kaldos. Kios.

d) Mt laika, vets

Pagjuaj gad. Prn. Nkoaj gad. Nkogad. Nkoais gads. Pagja [viens] gads. Pc pusgada. Pc diviem vai trim gadiem. Piecu gadu laik. Simt gadu laik. Veselu gadu. Pirms gada. Pc etriem gadiem. aj (Pagjuaj) gadsimt. Gadsimta skum (beigs). Pirms msu ras. Pirms Kristus. Gadalaiki, svtki
Pavasaris. Pavasar. Vasara. Vasar. Atvasara. Rudens. Ruden. Ziema. Ziem. Ziem[as]svtki. Ziemassvtku pievakare / Ku vakars. Jaungads. Metei / Vastlvji. Lieldienas. Lieldienu ola; krsot olas Lgo svtki / Ji. Juguns. Veu diena. Veu laiks. Ii.

Pernkt/is, - Prajusi mt rden / Prnai rden. imet pavsar. Atenaniais / Kitas mtais.

Naujeji mtai. gavns. Velkos. margtis; dati marguis Rsos / Jnns. Jnni luas. Vlns. Igs.

Prn/ais, - Pagju gada ruden / Prn ruden / Prn gada ruden. ogad pavasar. Nkogad.

57

A iadien pirmdienis? Kelint iadien [dien]? 1995 mt splio 30 dien (tkstantis devyn imta devniasdeimt penktj mt splio trisdeimt dien). D tkstaniai pirmj mt kvo atr [din]. iadien gegus penkiliktoji. Kad js gimmo (vado) dien? Kad Ltvijos (Lietuvs) nepriklausombs vet? Nesutapa vei dtos. Kks iadien ras? Nuostabs rtas. iadien gras (bjaurs, blgas) ras. Vkar bvo ita (lta). 58 RAS

Atenani / Kt vsar. Pri Jnins. Per Kalds (Velkas; Naujosius mets). Po Kald (Velk; Naujj mt). Ik pavsario (vsaros). e) Dat

Nkamvasar. Pirms Jiem. Ziem[as]svtkos (Lieldiens; Jaungad). Pc Ziem[as]svtkiem (Lieldienm; Jaungada) Ldz pavasarim (vasarai). Vai tad odien [ir] pirmdiena? Kds odien datums? 1995. gada 30. oktobris (tksto devii simti devidesmit piekt gada trsdesmitais oktobris). Datums Divtksto pirm gada otraj mart. odien ir piecpadsmitais maijs. Kad ir jsu dzimanas (vrda) diena? Kad ir Latvijas (Lietuvas) neatkarbas svtki? Nesakrt svtku datumi. KLIMATS (LAIKS) Kds odien laiks? Jauks rts. odien ir labs (drags, slikts) laiks. Vakar bija silts (auksts).

K gro ls? A lja? Vs dr lja. Lja (Pla) kap kbiro.

Laikam bs lietus? Vai lst? Vai r lst? Vl joprojm lst. Lst k no spaia. G k no spaiiem. kiaura prlijau. Esmu viscaur izmircis. Prlapau ik paskutnio si- Esmu izmircis ldz pdjai vlo. ltei. Pasiikite litpalt i skt, Paemiet lietusmteli un lie[ns] gli lti. tussargu, jo var bt (uznkt) lietus. Ja nustjo lti. Liets ja Jau prstja lt. Lietus jau prprajo. gjis. Bs perknija. Griudia i Bs prkona negaiss. Rc un aiboja. zibeo. Tvank. Tveicgs. Tveic. Nepakeiamas katis. Nepanesams karstums. Neprastas atis. Neparasts aukstums. lta. Krta. ita. Auksts. Karsts. Silts. la. Kst siltks. la. Pieemas aukstums. Vsta. Kst vsks. Sniga. Vkar sngo. Snieg. Vakar sniga. iadien slid. odien ir slidens. ras gerkai atlo. Kuva krietni aukstks. A klias neupusttas? Vai ce nav aizputints? Bjaur lpdriba. Nejauks slapjdrais. Nkt palo, daba plkala. Nakt uzsala, tagad ir kailsals. Koki vjota dien! Kda vjaina diena! I ku vjas [pia]? Kks v- No kuras puses p vj? jas? Kds vj? iadien pia piet (iu- odien ir dienvidu (ziemeu, rs, vakar, ryt) vjas. rietumu, austrumu) vj. 59

Pia itas pitvakari vjas, bs lietas. Bs smark audr. Tkimasi perknijos. Atinasi uragnas. Dangs apsiniuks (gidras). Vkar vs din ljo. Kek lipsni iadien? Trsdeimt lipsni sulje (pavsyje). Lauk titas rkas (tirt migl). Toki tirt migl, kd niko nematti pe pr igsni. kanta dien. Preblanda. Krita (Krenta) ras. A jms nelta? Mn ita. Suala. suala kjas.
atdrkis audr dbesys kaitr katis kru liets lja [l.] nustjo lti [l.] perknija plkala ptvynis

P silts dienvidrietumu vj, bs lietus. Bs liela vtra. Gaidms prkona negaiss. Tuvojas viesuvtra. Debesis ir apmkuas (skaidras). Vakar visu dienu lija. Cik grdu odien? Trsdesmit grdu saul (n). Tik bieza migla, ka pris sou attlum nevar neko saredzt. Miglaina diena. Krsla. Rasa krt. Vai jums nav auksti? Man ir silti. Es esmu nosalis. Man nosaluas kjas. Salst pirksti (rokas). Lauk bieza migla.

Pitai (Rakos) la.

60

atkusnis vtra mkoi svelme karstums krusa lietus lst [l.] prstja lt [l.] [prkona] negaiss kailsals / pliksals pldi / pali

anksts / ankstvas apvals atimas atrs uktas bjaurs blgas brangs bkas, neatrs ddelis drss drgnas diaugsmngas, diugs gras gils gvas gras gretas lgas doms junas (piem., cilvks) judrs juokngas krtas

DANA VARTJAMI DIAI 1. SAVBS

pg rkas, migl sausr snigas psto [snig] aln atis eknas ilum vaivrykt vjas

sniegputenis migla sausums sniegs putina [sniegu] salna sals / aukstums sarma siltums varavksne vj

BIEI LIETOJAMI VRDI PABAS

agrs apa tuvs ass augsts nejauks slikts drgs neass liels dros, drosmgs drgns, mitrs priecgs labs dzi dzvs skaists trs gar interesants jauns kustgs, mos smieklgs karsts

61

karts kestas ketas kvalas, kvaas legvas ltas liksmas lgus lipns mekas miktas najas (piem., uzvalks) nepprastas nirs nuobods pigs plnas plats plnas puvinas, nevars rams rtas riebs ryks rgts sasas sekls snas segantis siaras sipnas skaists skans skstas skubs stiprs stras sunks srs viias ltas itas

62

rgts dvains ciets mugs, dumj viegls lns lksms, jautrs ldzens lipgs niecgs mksts jauns neparasts, sevis, rkrtgs gns garlaicgs lts pilns plats plns netrs miergs, rms, kluss rets taukains spilgts skbs sauss sekls vecs, sens slims aurs vj, nespcgs spilgts gargs idrs steidzgs stiprs, spcgs resns smags, grts s svaigs auksts silts

auksnis bltas geltnas gesvas jodas jusvas mrgas mlynas mesvas orninis plkas plkvas raudnas rasvas rdas rsvas sidabrnis smlio spalvs viess tamss violtinis lias asvas dras las (par cilvku) spalvngas spalvtas

lpias lykts vars velns tnkus tlimas trupas tias vss mas yms vals

2. SPAVOS

slapj riebgs trs maigs biezs tls ss tuks vss zems ievrojams, nozmgs mos, irgts zeltains balts dzeltens dzeltengs melns melngans raibs zils zilgans orans pelks pelcgs sarkans srts brns brngans sudrabains bs, bkrsas gais tums violets za zagans gaizils sirms krs, krsm bagts krsains

KRSAS

63

abejingmas abejn mius pmaudas ateits tpildas atradmas atvirmas bim bausm beprasmb bjaurmas blgis dabarts dsnis dsningmas dor, dorv drs draugst drovmas dvasi diagsmas esm gabmai galestis gailestingmas gali ganda garb gris germas gimmas gias gyvnimas gyvb gris gudrb ilgess spdis ididmas

3. ABSTRKTAI

64

vienaldzba aubas ms; vecums; gadsimts gnums nkotne atmaksana, atmaksa atkljums atkltba bailes sods nejdzba riebgums, pretgums aunums tagadne likums likumsakarba tikums drosme draudzba biklums, kautrgums gars prieks btba dotbas, apdvintba lums, lastba lsirdba spja baumas; tenkas (apkalbos) gods labais, labums labestba dzimana strds, ilda dzve, ms dzvba skaistums gudrba; viltus ilgas iespaids lepnums, augstprtba

ABSTRAKTI

imnymas imints mon raika itverm vada taka tampa

tarmas tarmas vadas vaizdis jaunst jg kantrb kiekb kilm kilnmas kivias kokb klast krvis kuklmas laid lim lig lidess maln mandagmas mstymas meilmas mil mints mirts naud neapkanta nrimas nesmon nesntaika nevilts nras

izpratne gudrba izgudrojums izpausme izturba secinjums ietekme saspriegums; spriegums (pvz., elektros) aizdomas aizdomgums ievads tls jaunba spks pacietba kvantitte izcelsme clums, cildenums ilda, strds kvalitte viltus, viltba slodze vienkrba; kautrba izlaidums laime slimba skumjas labvlba piekljba domana mlgums mlestba, mla doma nve labums naids, neiecietba baas aplamba, muba;bezjdzba nesaskaa[s], naids izmisums griba, vlans

65

nuosavb nuoirdmas ormas padts paglba pagarb pakantmas paslapts patarmas patirts pavdas pktis preikis praeits pramog prasm prats ramb reikins reikm rys, ssaja rtas rpestis sjunga slyga smata smojis; juoka smon sndara sndris sndrauga sntaika sntarv sntaupos sntykis sntvarka sskaita sveika svoka sin sentv siabas

66

paums sirsngums, sirsnba clums, ciengums stvoklis paldzba ciea, gods, godbijba iecietba noslpums padoms pieredze skaudba; greizsirdba dusmas vajadzba pagtne izprieca jga, nozme bojeja miers pardba nozme sakars apmba rpes savienba noteikums, nosacjums tme asprtba; joks apzia; samaa uzbve darjums, noruna sadraudzba miers saskaa ietaupjumi attieksme, attiecba iekrta rins mijiedarbba jdziens sirdsapzia vecums, vecumdienas ausmas

sela skasmas skudas smalsmas srits sutarts svajn sveikat iurktmas metas var velnmas taik taiskl tyl trikmas tutas, turtingmas uojauta vaikst vaisingmas vaiingmas vazdas vali valdi vagas veidmainst veikl vilts iaurmas vigsnis

apgu/ti, -na, apgvo, apgas atsimi/ti, atsmena, atsmin, -s augn/ti, -a, -o, augis ug/ti, -a, -o, ags

Nenoteiksme, tag. 3. pers., pag. 3. pers., nk. 3. pers.

4. VEIKSMAODIAI

dvsele spes nabadzba zikrba joma lgums sapnis veselba rupjums apmelojums trba maigums miers likums, likumba klusums troksnis bagtba ldzjtba brnba auglgums, auglba viesmlgums skats, aina griba vara nabadzba liekulba darbba, darboans cerba cietsirdba, nelba skatiens Bendratis, esam. laiko vns. 1, 2 ir 3 asm., bt. laiko 3 asm., bsim. laiko 3 asm. piekrp/t, -ju, --, -j, -a, -s atcer/ties, -os, -ies, -as, -js, -sies audz/t, -ju, -, -, -ja, -s au/gt, -gu, -dz, -g, -ga, -gs

DARBBAS VRDI

67

ukl/ti, -ja, -jo, -s bag/ti, -ia, -, -s brti, bra, br, bas bg/ti, -a, -o, bgs

bui/oti, -oja, -vo, -us bti, esu, esi, yra (nra), buvo, bus dain/oti, -oja, -vo, -us dalyv/uti, -uja, -vo, -as dar/ti, dro, dr, -s d/ti, deda, -jo, ds drb/ti, -a, -o, dibs dovan/ti, -ja, -jo, -s

audzin/t, -u, -i, -a, -ja, -s bei/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs br/t, baru, bar, bar, -a, -s skrie/t, -nu, -n, -n, skrja, -s; b/gt, -gu, -dz, -g, -ga, -gs; tec/t, teku, -i, tek, -ja, -s (apie skyst); skpst/t, -u, -i, -a, -ja, -s bt, esmu, esi, ir (nav), bija, bs dzied/t, -u, -i, --, -ja, -s piedal/ties, -os, -ies, -s, -js, -sies dar/t, -u, -i, -a, -ja, -s lik/t, lieku, liec, liek, -a, -s strd/t, -ju, -, -, -ja, -s dvin/t, -u, -i, -a, -ja, -s (dovan) piedo/t, -du, -d, -d, piedeva, -s (atleisti) draudz/ties, -jos, -jies, -jas, -js, -sies lie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs do/t, -du, -d, -d, deva, -s priec/ties, -jos, -jies, -jas, -js, -sies /t, -st, uva, s; kal/st, -stu, -sti, -st, -ta, -ts ie/t, eju, ej, iet, gja, -s; n/kt, -ku, -c, -k, -ca, -ks (artyn) l/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os dom/t, -ju, -, -, -ja, - var/t, -u, -i, --, -ja, -s ra/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os dab/t, -ju, --, --, -ja, -s; saem/t -u, --, --, sama, -s (laik) glb/t, glbju, --, -j, glba, -s cien/t, -u, -i, -a, -ja, -s dzer/t, -u, --, -- dzra, -s dzemd/t, -ju, -, -, -ja, -s

dra/sti, -dia, -d, -s do/ti, -da, dv, dus diag/tis, -iasi, -si, -sis

draug/uti, -uja, -vo, -as

di/ti, -sta, (ar dina), -vo, dis e/ti, -na, jo, -s gail/ti, gali, -jo, -s galv/ti, -ja, -jo, -s gal/ti, gli, -jo, -s gam/nti, -na, -no, -is gu/ti, -na, gvo, gas

68

glb/ti, -ja (-sti), -jo, -s geb/ti, -ia, -, -s grti, gria, gr, ges gimd/ti, gido, gid, -s

kalb/ti, kaba, -jo, -s kart/ti, -ja, -jo, -s ks/ti, ksa, ks, -ksti, knda, kndo, ks ke/sti, -ia, -t, -s klti, klia, kl, kes ks/ti, keia, ket, -klus/ti, -ia, -, klas klaus/ti, klaso, klas, -s kvp/oti, -oja, -vo, -us laik/ti, lako, lak, -s luk/ti, -ia, -, laks li/sti, -dia, -do, les

gird/ti, gidi, -jo, -s gyv/nti, -na, -no, -es glst/yti, -o, -, -ys grs/ti, grsia, -, -s gr/ti, -ja, -jo, grs gul/ti, gli, -jo, -s i/ti, ma, m, -s ja/sti, -ia, -t, -s jud/ti, jda, -jo, -s juk/tis, -iasi, -si, -sis

gm/ti, -sta, -, gis gi/ytis, -ijasi, -ijosi, -ysis

lip/ti, -ia, -, -s li/sti, -ia, -t, -s lp/ti, -a, -o, -s lti, lja, ljo, ls lid/ti, lidi, -jo, -s man/ti, mno, mn, -s mat/ti, mto, mt, -s ms/ti, mta, mt, -mieg/ti, miga, -jo, -s mi/ti, mrta, mr, -s

dzim/t, -stu, -sti, -st, -a, -s strd/ties, -os, -ies, -as, -js, -sies dzird/t, -u, -i, --, -ja, -s dzv/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os glst/t, -u, -i, -a, -ja, -s draud/t, -u, -i, --, -ja, -s spl/t, -ju, -, -, -ja, -s gul/t, guu, guli, gu, -ja, -s em/t, -u, --, --, mu, -s ju/st, jtu, jti, jt, -ta, -ts kust/ties, -os, -ies, -as, -js, -sies smie/ties, smejos, smejies, smejas, smjs, -sies run/t, -ju, -, -, -ja, -s atkrt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -s rak/t, roku, roc, rok, -a, -s ko/st, -u, -d, -, -da, -ds main/t, -u, -i, -a, -ja, -s cel/t, ceu, --, ce, cla, -s cie/st, -u, -t, -, -ta, -ts jaut/t, -ju, -, -, -ja, -s klaus/t, -u, -i, -a, -ja, -s elp/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os tur/t, -u, -i, --, -ja, -s; krt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os (egzamin) gaid/t, -u, -i, -a, -ja, -s au/t, -ju, -j, -j, va, -s (k daryti); lai/st, -u, -d, -, -da, -ds pavel/t, -ju, -, -, -ja, -s skar/t, -u, --, --, skra, -s kp/t, -ju, --, -j, -a, -s l/t, -st, lija, -s skum/t, -stu, -sti, -st, -a, -s dom/t, -ju, -, -, -ja, -s redz/t, -u, -i, --, -ja, -s me/st, -tu, -t, -t, -ta, -ts gul/t, guu, -i, gu, -ja, -s mir/t, -stu, -sti, -st, -a, -s

69

myl/ti, mli, -jo, -s mok/ti, mka, -jo, -s

mk/yti, -o, -, -ys m/ti, -a, -, -naud/ti, -ja, -jo, -s neks/ti, nekeia, nkent, -n/ti, na, n, -nor/ti, nri, -jo, -s pagu/ti, -na, pagvo, pagas pardo/ti, -da, padav, pardus pk/ti, -sta, -o, -s pik/ti, peka, -o, -s pju/ti, -na, pjv, pjas pk/tis, -stasi, -osi, -sis

ml/t, -u, -i, --, -ja, -s pra/st, protu, proti, prot, -ta, -ts (k daryti); maks/t, -ju, -, -, -ja, -s (pinigus) mc/t, -u, -i, -a, -ja, -s si/st, -tu, -t, -t, -ta, -ts liet/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os n/st, -stu, -sti, -st, -da, -ds nes/t, -u, --, --, -a, -s grib/t, -u, -i, --, -ja, -s noer/t, -u, --, --, nora, -s prdo/t, -du, -d, -d, prdeva, -s dusmo/ties, -jos, -jies, -jas, -js, -sies naido/ties, -jos, -jies, -jas, -js, -sies pirk/t, prku, prc, prk, -a, -s grie/zt, -u, -z, -, -za, -zs; pau/t, -ju, -j, -j, pva, -s (ien); z/t, -ju, -, -, -ja, -s (malkas) peld/t, -u, -i, --, -ja, -s mazg/t, -ju, -, -, -ja, -s skt, sku, sc, sk, ska, sks pazi/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os l/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs tirg/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os p/st, -u, -t, -, -ta, -ts ra/st, rodu, rodi, rod, -da, -ds rakst/t, -u, -i, -a, -ja, -s vajadz/t, vajag, -ja, -s klie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs tei/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks; sa/ct, -ku, -ki, -ka, -cja, -cs sd/t, su, -i, s, -ja, -s bd/ties, -jos, -jies, -jas, -js, -sies slim/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os st/t, -u, -i, -a, -ja, -s

plak/ti, -ia, -, -s plu/ti, -na, plv, plas prad/ti, prdeda, -jo, -s pran/ti, prnea, prne, -pra/ti, pro, pr, -s preki/uti, -uja, -vo, -as p/sti, pia, -t, -s rs/ti, rada, rdo, -ra/ti, ro, r, -s reik/ti, rekia, -jo, -s rk/ti, -ia, -, -s sak/ti, sko, sk, -s sd/ti, sdi, -jo, -s selo/tis, -jasi, -josi, -sis sig/ti, sega, -o, -s sis/ti, siuia, siut, --

70

siti, siva, sivo, sis skaii/oti, -oja, -vo, -us skait/ti, skato, skat, -s skab/ti, -ia, -, -s (veu) sklb/ti, -ia, -, skebs skr/sti, skreda, -do, -s sng/ti, sniga, -o, -s spu/sti, -dia, -d, spas sprsti, sprndia, sprnd, sprs stat/ti, stto, stt, -s st/ti, -ja, -jo, sts stov/ti, stvi, -jo, -s stm/ti, -ia, stm, stus sk/ti, -a, -o, -s sutk/ti, sutika, -o, -s stng/tis, -iasi, -si, -sis

/t, uju, uj, uj, uva, -s rin/t, -u, -i, -a, -ja, -s las/t, -u, -i, -a, -ja, -s mazg/t, -ju, -, -, -ja, -s sludin/t, -u, -i, -a, -ja, -s lid/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os snig/t, snieg, -a, -s spie/st, -u, -d, -, -da, -ds sprie/st, -u, -d, -, -da, -ds cel/t, ceu, --, ce, cla, -s (pastat); bv/t, -ju, -, -, -ja, -s cen/sties, -os, -sies, -as, -ts, -tsies st/t, -ju, -j, -j, -ja, -s stv/t, -u, -i, --, -ja, -s gr/st, -u, -d, -, -da, -ds grie/zt, -u, -z, -, -za, -zs satik/t, satieku, satiec, satiek, -a, -s (k nors) piekri/st, piekrtu, piekrti, piekrt, -ta, -ts (su kuo nors) apsvei/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks veseo/ties, -jos, -jies, -jas, -js, -sies klie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs l/kt, lecu, lec, lec, -ca, -ks ( aukt, tol); dej/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os (ok) spd/t, -u, -i, --, -ja, -s tec/t, teku, -i, tek, -ja, -s (apie skyst); l/kt, lec, -ca, -ks (apie saul); prec/ties, -os, -ies, -as, -js, -sies (apie nuotak) tic/t, -u, -i, --, -ja, -s klus/t, -ju, -, -, -ja, -s vilk/t, velku, velc, velk, -a, -s krt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os aizmirs/t, -tu, -ti, -t, -a, -s

vi/sti, -ia, -t, -s tek/ti, tka, -jo, -s tik/ti, tki, -jo, -s tyl/ti, tli, -jo, -s truk/ti, -ia, -, traks tvark/ti, tvako, tvak, -s umi/ti, -ta, -o, --

ak/ti, -ia, -, -s k/ti, -a, -o, ks

svikin/ti, -na, -no, -s svek/ti, -sta, -o, -s

71

usak/ti, usko, usk, -s vadn/ti, -a, -o, vadis vlg/yti, -o, -, -ys vai/oti, -oja, -vo, -us vek/ti, -ia, -, -s vek/ti, -ia, -, -s ves/ti, -ia, -, -s

vs/ti, vda, vd, --

vti, va, v, v (ar ratiem) vr/ti, vrda, -, vis a/sti, -dia, -d, -s (spli) in/ti, no, -jo, -s ir/ti, iri, -jo, -s

5. GEOGRFINIAI I TOPOGRFINIAI TEMINAI

/ti, -sta (-na, -va), vo, s veg/ti, -ia, -, -s

ryta vakara iur, iurs ryta / imryiai, iurs vakara / imvakariai pits, pitryiai, pitvakariai eras, paeer gyvnviet lanka jra, pajris kimas klnas, pakan klias, pakel; gelenkelis kriokls

EOGRFISKI UN TOPOGRFISKI TERMINI

past/t, -u, -i, -a, -ja, -s sau/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks st, du, d, d, da, ds brau/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks darb/ties, -jos, -jies, -jas, -js, -sies raud/t, -u, -i, --, -ja, -s g/zt, -u, -z, -, -za, -zs (griauti); tulk/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os (i kalbos kalb) ve/st, -du, -d, -d, -da, -ds; prec/t, -u, -i, --, -ja, -s (apie jaunik) ve/st, -du, -d, -d, -da, -ds vr/t, -u, -i, -a, -ja, -s spl/t, -ju, -, -, -ja, -s zin/t, -u, -i, -a, -ja, -s skat/ties, -os, -ies, -s, -js, -sies iet (r. eiti) boj rau/dzties, -gos, -gies, -gs, -dzjs, -dzsies

72

austrumi rietumi ziemei, ziemeaustrumi, ziemerietumi dienvidi, dienvidaustrumi, dienvidrietumi ezers, ezermala ciemats lcis jra, jrmala sda, ciems kalns, piekalne ce, cemala; dzelzce denskritums

Alyts Bask Berlnas Brtonas Briselis Csys (dgs.) Dagpilis Dauguv Drskininkai Dbultai Dunjus Dzitarai Gadinas Guja Hlsinkis

kpins mistas, premiestis, miestis mkas, pamik nmas plk peva plikalnis pils, pilis griuvsiai plntas psiasalis sal sntaka ssiauris sena, sienis slnis sodba altnis / versm taklis tltas, liptas p; uplis, upknis itakas takos itys rvas, ol venkiemis / vensdis virn

kapi, kapsta pilsta, piepilsta, rpilsta mes, memala mja purvs pava pilskalns pils, pilsdrupas oseja pussala sala sateka jras aurums robea, aizrobea / rzemes ieleja [lauku] mja, sta avots taka tilts, laipa upe; strauts pieteka izteka grva / ieteka ala viensta virsotne, galotne Alta, Altus Bauska Berlne Birtona Brisele Csis Daugavpils Daugava Druskininki Dubulti Donava Dzintari Groda Gauja Helsinki

73

Tlinas Trkai Tkumas ogr Vruva Vingtonas Vent Vetspilis Vlnius

Jlgava Kanas Kdiniai Kjevas Klapda Kopenhag Lilup Liepja Lndonas Maskv Mnskas M Nmunas Nemunlis Nevis Ners Niujrkas Palang Panevs Parius Sankt Pterburgas Pskvas Radvlikis Rzekn Ryg Rkikis Rom Sloka Stkholmas iaulia ventji

74

Jelgava Kaua daii Kijeva Klaipda Kopenhgena Lielupe Liepja Londona Maskava Minska Msa Nemuna Mmele Neva Nre ujorka Palanga Paneva Parze Sanktpterburga Pleskava Radvilii Rzekne Rga Rokii Roma Sloka Stokholma aui Sventja (Latvijas un Lietuvas robeupe); ventoja (Nres pieteka) Tallina Trai Tukums Ogre Varava Vaingtona Venta Ventspils Via

Arija, ar/is, - nglija, ngl/as, - Baltarsija, baltars/is, - kija, k/as, - Dnija, dn/as, - stija, st/as, - Grakija, grak/as, - Ispnija, ispn/as, - Itlija, itl/as, - Japnija, japn/as, - Jungtns Amrikos Valstjos (JAV), amerikit/is, - Kanad, kanadit/is, - Knija, kn/as, - Krotija, krot/as, - Ltvija, ltv/is, - Kuas / Kuem, ku/is, - Ltgala, latgalit/is, - Sla / Sluona, sl/is, -

rija, r/s, -iete Anglija, angl/is, -iete Baltkrievija, baltkriev/s, -iete ehija, eh/s, -iete Dnija, dn/is, -iete Igaunija, igaun/is, -iete Grieija, grie/is, -iete Spnija, spn/is, -iete Itlija, itlis / itliet/is, -e Japna, japn/is, -iete Amerikas Savienots Valstis (ASV), amerikn/is, -iete Kanda, kandiet/is, -e na, niet/is, -e Horvtija, horvt/s, -iete Latvija, latviet/is, -e Kurzeme, kurzemnie/ks, -ce Latgale, latgaliet/is, -e Slija / Augzeme / Augkurzeme, sl/is, -iete Vdem, videmit/is, - Vidzeme, vidzemnie/ks, -ce imgala, iemgl/is, - Zemgale, zemgaliet/is, -e Lietuv, lietv/is, - Lietuva, lietuviet/is / leit/is, -iete Auktaitij, auktat/is, - Auktaitija, auktait/is, -e Dzkij, dzk/as, - Dzkija, dz/ks, -e / -kiete Suvalkij / nemun, suvalSuvalkija, suvalkiet/is, -e kit/is, - emaitij, emat/is, - emaitija, emait/is, -e Lnkija, lnk/as, - Polija, pol/is, -iete Norvgija, norvg/as, - Norvija, norv/is, -iete Olndija / Nderlandai, olnd/as, Holande / Nderlande, holandie- t/is, -e Pranczij, prancz/as, - Francija, francz/is, -iete Rumnija, rumn/as, - Rumnija, rumn/is, -iete Rsija, rs/as, - Krievija, kriev/s, -iete Sebija, seb/as, - Serbija, serb/s, -iete Slovkija, slovk/as, - Slovkija, slovk/s, -iete Slovnija, slovn/as, - Slovnija, slovn/is, -iete Somija, som/is, - Somija, som/s, -iete

6. LYS I TAUTBS

VALSTIS UN TAUTBAS

75

vdija, vd/as, - veicrija, veicr/as, - Tukija, tuk/as, - Ukrain, ukrainit/is, - Vegrija, vegr/as, - Vokietij, vkiet/is, - Bltijos lys Eurpos Sjunga Piet Europ Ryt Europ iurs lys Vakar Europ Vdurio Europ

Zviedrija, zviedr/s, -iete veice, veiciet/is, -e Turcija, tur/ks, -ciete Ukraina, ukrain/is, -iete Ungrija, ungr/s, -iete Vcija, vciet/is, -e Baltijas valstis Eiropas Savienba Dienvideiropa Austrumeiropa Ziemevalstis Rietumeiropa Viduseiropa

arkls (darbu), rgas (jjamais); kuml; kunas; eilas; kumelikas silas avs; vinas; rikas bedin bredis; bred; briedikas drambls lnias; ln; elnikas krv; jutis, blius; verlis ktinas; kat; kaikas kkis / zukis; kiklis / zuiktis kupranugris kial; kuils; paas; metlis lp; lpinas; lapikas loks / mek; lk; lokikas / mekikas litas; lit, litkas os; ok; oikas / olis pel; pelikas

7. GYVNIJ I AUGALIJ a) Gyvulia, vrys

DZVNIEKU UN AUGU VALSTS

zirgs (darbinis), kume (jojamasis); ve; zirelis; rzelis; kumeli zelis aita; auns; jrs, jri prtiis, mrkais alnis; au mte; au te zilonis briedis; brieu mte; briedns govs; vrsis, bullis; teli kais, runcis; kaene; kans zais; zans / zatis kamielis cka; kuilis; sivns; vepris lapsa; lapsas tvi; lapsns lcis; lcene; lcns, lctis lauva; lauvu mtte; lauvns zis; kaza; kazlns pele; pelns

Mjdzvnieki, zvri

76

strna; stininas; stirnikas rnas; rn u; kal; unikas / untis tgras, tgr; tigrikas triis vikas; vlk; vilkikas irk; iurkikas iurknas

atsivsti a. jaunkli gaura; kaiai grobunis gulis ()drksti dvseliena dvsti / gati / krsti nudvss / nugas / krts gyvuls sti ltys kilis ()ksti kinkti laiti lkti ltena mediti meditoj/as, -a naga nasra paras ptinas, patl; jaunklis (pa)pjuti, (su)draskti plrnas plrs ruj rujti snkis spenia eria

stirna; stirnu tvi; stirnns mea kuilis; mea cka suns; kuce; kucns teris; teru mtte; terns, tertis trusis vilks; vilcene; vilcns urka; urkulns kmis

atnesties a. mazuiem pinkas; krpes plsoa miga / midzenis (ie)skrpt maita / sprgonis sprgt / nobeigties / krist nosprdzis / nobeidzies / kritis lops st ilki kaoks, da (ie)kost jgt laizt lakt epa medt mednie/ks, -ce nagi rkle barba tvi; mtte; mazulis (sa)plost plsoa plsgs riesta laiks riest / riesties / riestoties purns pupi sari

77

rti rtis tkoti uodeg vad ndyti indulis oldis

b) Pakiai

barot mesti spalvu, plukt glnt aste metiens zdt zdtjs zldjs

ntis; gagalas, ntinas; anikas apokas baladis, karvlis gaids; vit; viikas gadras gegt griel gub; gubinas erlis, ras (pattisk stil) kalaktas; kalakt, krk kel kiklis kuktis krgd, blezding (dial.) pelda skalas snigena vnagas vrna vanas / krankls / jodvarnis vyturs, vieverss zl lvarnis ss; sinas; sikas uvdra vrblis iulbti; giedti dvsti / gati / krsti nudvss / nugas paktis

Putni

ple; ptvi; plns pis balodis gailis; vista; clis stris dzeguze grieze gulbis; gulbju tvi rglis ttars; ttariene cielava ubte pupuis bezdelga pce vanags svilpis vanags vrna [melnais] krauklis crulis zlte za vrna zoss; zostvi; zoslns kaija zvirbulis ivint; dziedt sprgt, krist, nobeigties nosprdzis / nobeidzies putns

78

isirsti [i kiaunio] kiaunis dti kiauinis kiaunio lktas mrgas k. listis lsti lsinti lzdas, gt (su)skti, (su)kruti lizd ptinas, patl; jaunklis penti perti plnksna raib / marg p. kednti plnksnas pti plnksnas skrsti, lkti snpas spanas plasnti / plevnti sparnas tpti tupti nbti; kisti, knbti

c) Vabzdia, kirmina

izilties [no olas] ola dt olas olas aula raiba o. laisties knbt barot ligzda, perklis (no)vt ligzdu tvi; mtte; mazulis barot pert spalva raiba s. plkt spalvas raut spalvas lidot, skriet knbis sprns vcint / plivint sprnus tupties tupt kniebt, cirst

bt blk blus bor, Divo karvt dl, siurbl drugs, petelk, platk rk kakvabalis lamirgis, irglis llik lrva / vkras ms slekas svirpls

Kukaii, trpi
bite blakts blusa mrte, dievgotia dle taurenis, tauri rce maijvabole spre knia kpurs mua slieka circenis

79

r taraknas; prskas odas utl vbalas vapsv vras vortinklis igas

ipti dgzti (tag. dzgia, pag. dzg) glti geluons ()ksti ropti, ropinti (si)siubti skraidti zizti, zzti, zvibti

sirsenis tarakns; prusaks ods uts vabole lapsene zirneklis tmeklis / zirneka tkls sienzis irkstt, sisint sant (apie bites) dzelt dzelonis (ie)kost rpot, rpuot (ie)skt(ies) lidinties skt, zuzt, dkt

d) Roplia, varligyviai
angs dreas gyvt rp varl vls alts

Rpui, varveidgie
odze irzaka ska krupis varde bruurupucis zalktis

e) vys, vigyviai

80

eers gruls / kilbkas (barb.) krpis karsas kais klk[s] koja / mkras langstas lai

Zivis, vveidgie
asaris grundulis karpa karsa plaudis ilava[s] rauda langusts lasis

aka (i)darinti krai kablikas kbti malius msalas meker mekeriti mekeritoj/as, -a netas neti nrti plekas piniai psl rt skrsti spningas susinrplioti tiklas trukti vlas viduria

lydek lnas mkn mnk ng / devnak omras sardn sik skmbr stekas strmel mas ungurs uptakis vgl vs

ldaka lnis lants / aunacis menca nis omrs sardne sie skumbrija zandarts ree sams zutis forele vdzele vzis asaka (uz)rst ikri is erties [klt] zivju mazui (kopums) sma makere makert makernie/ks, -ce nrsts nrstot nirt spura piei peldpslis spole rst / idt spinings sapties tkls vilkt [makeres] aukla iekas

81

iunos npls vjas / vejs vejti / uvuti vyna

f) Mdiai, krmai

aunas kniebles / sples zvejnieks zvejot zvas

agrstai alvos uolas bras drebul, pu gl erktis / erktro glosnis, ilvtis; kaklas gdobel / vikobel iev kadags / glis klvas kriu kkmedis lazdnas lepa mamedis obels pus ptinas serbetai slyv altknis ermknis topa / tpolis osis vyni digas daas lpas edas ak

Koki, krmi

rkogas cerii ozols brzs apse egle rkis / rkroze / merozte vtols; krkls vilkbele ieva kadiis / paeglis kava bumbiere ve lazda liepa lapegle / skujmete bele priede irbene jogas plme krklis pldzis / srmkslis papele osis irsis asns / dsts / dgsts saku drzs lapa zieds zars

82

akns kamenas stebas sdas spygls

g) Gls, olnai

aguon stras azlija begnija bijnas chrizantem ciklamnas gvazdkas hiacntas / jacntas jazmnas jurgnas klija kardlis / gladil kvapsis irnlis / pelirnis medetk narczas nalit neumirtul lelij lgn nastrta / nastrt pakalnt plk / baltaid raktol ramn; ramunl r rgiagl saulgra sault sniegul alpsnis tlp vandes lelij ibukl / ibt

sakne stumbrs stiebrs drzs skuja

Pues, zles

magone astere rododendrs / aclija begonija / leduspue peonija krizantma ciklamena / Alpu vijolte nee hiacinte jasmns dlija / eorne kalla gladiola puuzirntis klierte narcise atraitnte neaizmirstule lilija lpe krese kreimene / maijpute vizbulte prmula margrietia / ppene; kumelte roze rudzupue saulespue mrpute / spdele / skrozte sniegpulksten(t)is mllpe tulpe densroze zil vizbulte

83

jeras asiklis balnda iobrlis dags / daglis dilgl / dilgn dbilas gysltis / gslapis / traklapis jonol ketis kkiakopstis kraujol kplis mldas mt motiejkas nndr papatis rt sidabrol smlga svr vndras usns vrputis vijklis vkis viksv (su)daignti listyti / leti pktol pukti ravti ruti rtinti sti sknti sodnti trti

kalme kosa balanda kalnumtra dadzis / dzelksnis ntre boli ceteka / cemallapa asinszle vbotne zaskbene / zakposts pelais / eu zle nrbulis / zilgalvte meldrs mtra timoti niedre paparde rta retjs / platkji smilga zvrene / svre vilkvlte usne / dadzis vrpata ttenis vis grslis (iz)diedzt laistt nezle smidzint ravt raut retint st plkt / t dstt mslot

84

grybuti grybena kepr ktas marinoti (sdyti) grbai nuodngas grbas svekas grbas sukirmjs / kirmliotas grbas vlgomasis grbas

baravkas (Boletus) baravika bobasis (Gyromytra; Helvella) biste, rumpucis briedikas (Morchella) lpurnis grzdas (Lactarius piperatus) ccene gudkas (Rozites) ignene kabaravykis / nbaravykis (Boletus satanus) ultsbeka kazlkas / slidkas (Suillus) sviestene / sviesta beka kelmtis (Armillaria) celmene lp (Leccinum scabrum) brzu beka / aitu beka msmir (Amanita) mumire pievgrybis / ampininas (Agaricus) atmatene / ampinjons pntis (Fomes) piepe pumptaukis / kukrbezdis (Lycoperdon pyriforme) ppdis raudonkis / raudonviis (Leccinum aurantiacum) apu beka rdms (Lactarius deliciosus) rudmiese lbaravykis (Gyroporus cyanescens) prieu beka ngrybis suu sne md (Russula) brzlape voverit (Cantharellus) gailene aliuk (Tricholoma flavovirens) smietene

e) Grbai

Snes

f) Java

vios kukurzai kvieia miiai riai rugia

sot / bekot sotne cepure kts marintas (sltas) snes indga sne vesela sne trpaina sne dam sne

Labba
auzas kukurza kviei miei rsi rudzi

85

PASIKALBJIMAI ASMENNMIS TMOMIS

J graia atrdo. J yr gra mteris. J [yr] graas / dailas vido (grais / dailis figros). J iraikngas (valngas) vidas. J klastnga vido raika. Ts mogs s charkteriu (b charkterio). Js visems atrdo simptikas. S ju sunk sugyvnti (susitati). Js nesugyvnamo bdo. J tikriusiai visi netri sins. Mno kaimnas amina be notaikos. a) vaizda Galv
kys rdos; rud[a]k/is, -,

1. MOGS, J VAIZDA, KALBSENA, CHARKTERIS

SARUNAS PAR PERSONISKM TMM CILVKS, VIA RIENE, IZRUNA, RAKSTURS Via labi izskats. Via ir skaista sieviete. Viai ir skaista seja (figra). Viam ir izteiksmga (apmga) seja. Viam ir viltga sejas izteiksme. Tam cilvkam ir raksturs (nav rakstura). Vi visiem iet simptisks. Ar viu ir grti satikt (vienoties). Viam ir nesaticgs raksturs. Viai laikam pavisam nav sirdsapzias. Manam kaimiam vienmr ir slikts garastvoklis. Galva Izskats
acis rudas, brnas; rudac/is, -e, brnac/is, -e, zilas; zilac/is, -e, pelkas; pelkac/is, -e,

86

mlynos; mlynk/is, -, plkos; pilkak/is, -,

varos; vair/s, - / vair[a]k/is, -. asys atlpusios; atlpasis barzd ilg; ilgabazdis, juod; juodabazdis, il; ilabazdis. barzdtas; barzdyl / barzdius burn plat praiot datys kiaur, krminiai, peniniai, prtiniai, ret; retadat/is, -, sugd, sveik. galv didiagav/is, -, plikagav/is, - / plkis. ilagavis, - kklas lgas; ilgakkl/is, -, stras, libas; laibakkl/is, -. kakt aukt; auktakakt/is, - plat; plaiakkt/is, -, siaur; siaurakkt/is, -. suraukt lpos datos, plnos, stros; storalp/is, -. nsis ilg; ilgans/is, -, kump; kumpans/is, -, riest; riestans/is, -.

greizas / bas; greizac/is, -e / bac/is, -e. ausis atukuas; lutaus/is, -e brda gara; garbrdis, melna; melnbrdis, sirma; sirmbrdis. brdains; brdainis mute plata / ldz ausm atvrta zobi cauri, dzeroki, piena, gudrbas, reti; retzob/is, -e, bojti, veseli. galva lielgalv/is, -e, plikgalv/is, -e / plikpaur/is, -e. sirmgalv/is, -e kakls gar; garkakl/is, -e, resns, tievs; ar tievu kaklu. piere augsta; augstpier/is, -e plata; platpier/is, -e, aura; aurpier/is, -e. saraukta / savilkta lpas krsotas, plnas, biezas; biezlp/is, -e. deguns gar; gardegun/is, -e, lks; lkdegun/is, -e, uzrauts; strupdegun/is, -e.

87

ilg; ilgaplak/is, -, juod; juodaplak/is, - / juod[a]gav/is, -, lgs, ret, viss; viesiaplak/is, -, tmss; tamsiaplak/is, -, tnks, il; ilaplak/is, -, / ilagav/is, - / l/is, -, lstelj. kipti (dati, skti) plukus skrostai, anda db / krt, raudni; raudonskrust/is, -, raudonad/is, -, rausv; rausvaskrust/is, -, rausvaad/is, -. ndenos smkras su duobut sprndas stras; storasprad/is, - sai ilg; ilgasis, nukr, riest; riestasis. sotas; sutis / sius vidas abejngas, ibls / iblks, iraikngas, klastngas,

pakuis praplks, nuplks; plk. plauka balt; baltaplak/is, - / baltagav/is, -, garbanti; garbn/ius, -, geltni; geltonplak/is, -,

pakausis pliks; pliks pauris. mati balti; baltmat/is, -e / baltgalv/is, -e, sprogaini; sprogain/is, -e, dzelteni / zeltaini; zeltmat/is, -e, gari; garmat/is, -e, melni; melnmat/is, -e / melngalv/is, -e, ldzeni, reti, gaii; gaimat/is, -e, tumi; tummat/is, -e, biezi, sirmi; sirmgalv/is, -e iesirmi. apgriezt (krsot, ieveidot) matus vaigi iekritui, sarkani; sarkanvaidz/is, -e, srti; srtvaidz/is, -e. vaigu brda zods ar iedobi sprands resns; ar resnu sprandu sas garas; ar garm sm, nokrus, uzrautas; ar uzrautm sm. sains; sainis seja vienaldzga, bla, izteiksmga, viltga,

88

Figr, laiksena, esena

guktelj/s, -usi krev/as, - krsnas knas kja, launs klis blauzd irna pd, pdas. krtn, krts, ppas (vulg.), liemu, ngara, pivas, bmba. pitas, ngas. pt (sar.), pnda (vulg.), rank, stas, alkn, dlbis, reas, pltaka, dlnas. snars,

kvalas, liksmas, lidnas, rams, rsts, nirs / panirs, pavags, protngas, valngas, vals. vido raika

dumja, lksma / jautra, skumja, mierga, barga, drma, nogurusi, gudra, apmga, modra. sejas izteiksme

Figra, stja, gaita

kuprain/s, -a, uzmet/is, -usi kupru lk/s, -a plecgs, drukns ermenis kja, gurns / ciska celis liels pdas pamats pda, pdas apaka. krtis, krts, pups (vulg.), viduklis, mugura, vders, naba. pirksts, nags. pea (vulg.), petene (tsk.), roka, augdelms, elkonis, dilbs / apakdelms, plaukstas pamats, plauksta, delna. loctava,

89

b) Kalbsena

kalbti / nekti drtu / stru bals, gretai, libu / plnu bals, neikiai, pro ns. mkioti; mkn/ius, - veploti; vpl/as, -a; vepls, -

sdn, pakalis; ikn (vulg.), subin (vulg.), vrpa (vriea), bbis (vulg.). kuprt/as, -a; kpr/ius, - les/as, - plaiaptis / petngas / peiitas str/as, -; storl/is, - sulik/s, -usi, sukup/s, -usi lb/as, -; lb/is, - luboti, lbioti ties/s, - gis ukt/as, - / ukto gio; auktag/is, -, m/as, - / mo gio; emag/is, -.

samvieta, dibens, pakaa; dirsa (vulg.), loceklis, pimpis (vulg.). kuprain/s, -a; kupr/is, -e vj/, -a, tiev/s, -a plecgs, ar platiem pleciem resn/s, -a; resnul/is, -e sal/cis, -kusi, sakump/is, -usi klib/s, -a; klibi/is, -e klibot taisn/s, -a augums gar/, -a / gara auguma,

Izruna, runas veids

maz/s, -a / maza auguma.

c) Bdas

abejngas atviraidis bails bjaurs blgas brutals dras dosns drovs

Daba, raksturs

runt zem / stipr / resn bals, tri, smalk / pln bals, neskaidri, caur degunu. stostties; stostekl/is, -e upstt; upsttj/s, -a

90

vienaldzgs vasirdgs bailgs nejauks auns, aunprtgs brutls tikumgs, godgs devgs, dsns bikls

garbngas gras gudrs doms idids isilvins ls jautrs kilns, kilniairdis klastngas klusns laimngas legvas liksmas lidnas mandags melas nervngas pagarbus pasipts pavyds pktas piktavlikas protngas rams rytngas rsts sinngas silpnabdis sipnas skaistus, nekaltas smags, liksmas smarks stiprs sktas, vylngas sunks ykts iurkts velns taiks taurs tings

godgs labs atjautgs interesants lepns, augstprtgs izgltots nekaungs jtgs cls, godprtgs viltgs paklausgs laimgs viegls lksms, jautrs skumj piekljgs m nervozs godbijgs augstprtgs skaudgs, greizsirdgs dusmgs, auns auns, aunprtgs prtgs, gudrs miergs apmgs bargs godgs, apzings mazdgs vj tikls jautrs strauj stiprs, spcgs viltgs smags, grts skops rupj maigs miermlgs cls, cildens slinks

91

tvarkngas usisprs valngas veidmanis iaurs

akpla / akdraska / staikas bails / bailnas bjaurb begdis / besarmtis / nakis girtuklis / degtnlakis / plaiageklis idklis, nekluada ikrplis / itvrklis isiklis itlis / tia / lirbis / molio Motiejus keistulis kk (vulg.) / lindra (vulg.) / berninik / paleistv kvails / bukagavis / bukaprtis / psprotis / psgalvis / avgalvis / vtgalvis / mlkis

darbtulis drsulis graulis gudrulis / gudragavis lims kdikis linksmulis spartulis stiprulis aunulis teisulis

d) Asmes apibdinimas Tegiamas

krtgs ietiepgs, sptgs stipras gribasliekulgs nelgs, cietsirdgs

Personas raksturojums Pozitvais

darbaris drosminieks skaistulis gudrinieks veiksminieks jautrs cilvks / jokmlis trieciennieks stiprinieks braulis / malacis taisngs cilvks

Negiamas

Negatvais
bezkaua / nekaua / rupeklis gvulis / bailulis / za[a]pastala riebeklis / drais bezkaua / nekaua / kauna gabals dzrjs / pa / krogabrlis / tempis / abdegunis nertn[el]is, palaidnis, luteklis izvirtulis / netiklis / pakldenis izlcjs lempis / neveik[u]lis / urba savdnieks ielasmeita / staigule / netikle / vazae / palaidne / slampa muis / stulbenis / nejga / nesapraa / aplamis / nelga / tukpauris / murgalva / muadesa / anti

92

lupikutojas / lupkas melgis, apgavkas, aki dmkas mueik / petkas neimnlis / tamsulis nevklis, netklis / ntika nikas / nsnukis / ngalvis / nevidnas paleistvis / merginikas / mergius / bobius / megjoda (vulg.) / bblaua (vulg.) pavydulis pleps / plirpa / niktauza / tauklius plevsa, vjavaikis / vjo botgas plkas skystablazdis

lievininkas / lieuvutojas

tenkotjs / mlnesis / tenku vcele plsjs / augotjs / rkurvjs melis / melkulis, krpnieks / bldis kauslis / dres varonis nemkulis / nejga / tumsoa neveiksminieks / bdulis nelietis/ nelis / bezgodis / nekrietnelis / necilvks meitinieks / brunu mednieks / meitu eris skauis / apskaudjs; greizsirdis ppa / muldoa / niekkalbis / puris / balamute klaidonis / blandonis, vjagrbslis lauptjs vrgmiesis / nespcnieks / mkstaulis krpnieks / viltnieks / bldis

skius / apgavkas / aki dmjas yktulis / yktnas / ngas tingins / slukius / baltarakis usisprlis / kietakktis / kietaspradis / os / pregyna

skop[kuk]ulis / skstulis / skstoa slaists / gardiena / baltrocis strgalvis / biezgalvis / cietpauris / varapiere / tiepa / tiepoa / tiepiis / tiepumdesa / ietiepa vags / vagius / ilgapitis, kin- zaglis / garnadzis / garpirkstis / vagis grbslis, kabatzaglis vaidinikas / barninikas, gii- ildnieks / strdnieks ninkas / retininkas / barnas vlkata / bastnas / sveto prj- klejotjs / klaidonis / blandoa nas veidmanis liekulis veltdis / dykadunis liekdis / dkdienis iopls / apkiatlis / isiij- ta / gausis / lempis / stulbenis lis / vpla / gelis / vrna / va / apokas udkas / moguds / galvau- slepkava, bende ds, bdelis

93

anta / ov ankas, ank bernikas; brnas brlis; brlien; devers dd dukt / dukr dvynia giminit/is, - gmins, giminiiai gyvnal/is, - / isiskrl/is, - brolis, seser snis, dukra; vaikis isiskr/s, -usi itekjusi jun/as, -

Kad js esat dzim/is, -usi? Ms esam viena vecuma. Vai js esat precjies (precjusies)? Kad [bs] vestvs? Kad bs kzas? A [js] trite vaik / eims? Vai jums ir brni? Turi dvjet vaik ber- Man ir divi brni zns / nik i mergit. puika un meitene. Kek mt js vaikms? Cik veci ir jsu brni? Cik gadu [ir] jsu brniem? Bernikas yr trej, mer- Znam (Puikam) ir trs, bet git penkeri mt. meitenei pieci gadi. Ji laba pans js. Vii ir jums oti ldzgi. Js atrdo vyrsnis (jauns- Vi izskats vecks (jaunis) paga svo mets. nks) par saviem gadiem. Mr js vras. Viai nomira vrs. Nesenia bvo lidotuvs. Nesen bija bres.

2. MIUS. EIM. GMINS

Kad js gm/s, -usi? Ms veno miaus. A js vds (itekjusi)?

VECUMS. IMENE. RADINIEKI

94

vramte mazdls, mazmeita zns, puika; puisis brlis; brasieva; vrabrlis tvocis, krusttvs, onkulis (nek.) meita dvi radinie/ks, -ce radi, radinieki irten/is, -e pusbrlis, pusmsa aududls, audumeita; audubrns r/ies, -usies precjusies jaun/s, -a

lgavainis lgava jaunekl/is, -e mamma, mmua, memme (menk.) mart vedekla meil, sugyvntin / [su]gul- mk, draugaa / blakus sieva / v nesieva / brte / piegultja meilis, sugyvntinis / sugul- mkais / kltgultjs vas merg, megiia, meg (niev.) meia, meitietis, skuns (nek.) mergit; mergt meita, skue; meitente mergin, pan meitene, jaunava mteris / moterk sieviete mtina mte motl / mot / moit mmia / mmulia / mammte nalit/is, - bren/is, -e nal/s, - atraitn/is, -e netekjusi neprecjusies nevds / viengugis neprecjies notaka / jaunji lgava pamestink/as, - / rastink/as, atraden/is, -e / izlikts brns - pmot, patvis pamte, patvs prtviai / senliai seni psbrolis; psseser brlns; msca sn/as, - vec/s, -a snbernis, snmerg vecpuisis, vecmeita senl/is, - vectvs (vecaistvs), vecmte sesu; ma msa; vramsa suadtin/is, - / suiedotin/is, saderint/ais, - - susiiedv/s, -usi saderinj/ies, -usies sns dls svin/is, - svain/is, -e uras, ovis (sar.) vratvs tet tante, krustmte tva vecki tvas tvs ov/is, - sievastvs, sievasmte ukurs iegtnis vakas brns

jaunkis / jaunsis jaunji / notaka jaunul/is, - mam, mamt (ar niev.)

95

Koki js pavard? Atliskite, primira (pamira) js pvard. J pavard Brzinis. Mno pavard Jonnas. Ku js vard? a) Stdijos, isilvinimas

3. KS JS SATE? KAS JS ESAT? KDA KKS JS USIM- IR JSU NODARBOAMAS? NS? Kds ir jsu uzvrds? Piedodiet, es esmu piemirsis (aizmirsis) jsu uzvrdu. Via uzvrds ir Brzi. Mans uzvrds ir Jonns. K js sauc? Kds ir jsu vrds? Mans vrds ir Indulis. Mcbas, izgltba Es esmu students. Kur js dzvojat? Es dzvoju kopmtn, pie veckiem, pie draugiem (pazim). Man ir savs dzvoklis. Man ir privtmja. Es rju istabu (dzvokli). Cik liela ir jsu stipendija? Vai pietiek?

vaiknas vds vras, vyrkis vyrsn/is, - ntas mogs mon

puisis precjies vrs, vrietis veck/s, -a znots cilvks sieva

[es] studetas. Ku js gyvnate? gyven bendrbutyje, pas tvs, pas draugs (pastamus). turi svo bt. Turi nosav nm. nomoju kabar (bt). Kek gunat stipedijos? A uteka / pakaka? 96

vard / Mno vadas ndulis.

noma, [kad] n. lui (Lpdaiams) uteka. prisduriu vertmais. K js studijojate? studijoju tis, informtik gamts mkslus, kalbs, medicnos institut, konservatrijoje, pedagginiame universitet. Es pirmam krse. Kks js isilvinimas? [Mno isilvinimas] auktsis (vidurnis). Es bags (bagusi) universitt, dails akadmij. tchnikum, prekbos (mzikos) mokkl. Kuriam universitet mkaisi? mkausi Dagpilio... Kano technolgijos... Ltvijos... Ltvijos kultros akadmijoje, Lietuvs ms kio... Vlniaus... Vtauto Ddiojo universitet,

Protams, ka n. Alum (Lpu krsai) pietiek. Es piepelnos ar tulkoanu. Ko js studjat? Es studju tieslietas, datorzintni dabaszintnes valodas, medicnas institt, konservatorij, pedagoiskaj universitt. Esmu pirmaj kurs. Kda ir jsu izgltba? Man ir augstk (vidj) izgltba. Esmu beidzis (beigusi) universitti, mkslas akadmiju. tehnikumu, tirdzniecbas (mzikas) skolu. Kur universitt tu mcies? Es mcos Daugavpils... Kauas Tehnoloiskaj... Latvijas... Latvijas Kultras akadmij, Lietuvas Lauksaimniecbas... Vias... Vtauta Di universitt, 97

atstogos bendrbutis dalkas / disciplin dktaras habilitotas d. humanitrini mksl d. dekn/as, - dstytoj/as, -a diplminis drbas docet/as, - doktornt/as, - egzminas, skaita baigiamsis e. skait knygl (i)laikti egzmin, skait t stojamsis e. fakulttas isilvin/s, -usi isilvinimas (nbaigtas) auktsis i. (spec)vidurnis i. ktedra kontrlinis [drbas] krsas magistrant/as, - mokykl auktji m. pradn m. privat m. vidurn m. mkyti, mkytis mkytoj/as, -a mkslas mokslev/is, - mkslinink/as, -

Vlniaus dails akadmijoVias Mkslas akadmij. je. nikur nesimkau. Es nekur nemcos.

brvdienas, atvainjums kopmtne priekmets doktors habilittais d. humanitro zintu d. dekn/s, -e doctj/s, -a / pasniedzj/s, -a diplomdarbs docent/s, -e doktorand/s, -e eksmens, ieskaite izlaiduma e. ieskaiu grmatia (no)krtot / (no)likt eksmemenu, ieskaiti iestju e. / iestjeksmens fakultte izgltot/s, -a izgltba (nepabeigta) augstk i. vidj (specil) i. katedra kontroldarbs kurss maistrant/s, -e skola augstskola pamatskola privtskola vidusskola mct, mcties skolotj/s, -a zintne; mcbas skolnie/ks, -ce zintnie/ks, -ce

98

mkslinis drbas zintniskais darbs neakivaizdnis (vakarnis) skrius nekltienes (vakara) nodaa pamok stunda paskait lekcija paymjimas, lidijimas apliecba profsor/ius, - profesor/s, -e chmijos prof. mijas prof. specialb specialitte stacionras kltiene staotis staties staotoj/as, -a staier/is, -e studet/as, - student/s, -e vietmas izgltba

b) Drbas, profsija

Ininiriaus (Doceto, Vairotojo) [preigos]. Drbu trs diens pe savit. Drbu pus etto. Turi pusatro etto. [iu met] neturi nuolatnio drbo. Es bedabis (bedab). Te ddelis nedrbas. turi svo vesl. Turi nosav krutuv / par-

Koki js profsija (specialb)? Ku [js] drbate? ltkalviu. (Bnkininku. Sekretor.) Ku js drbate? drbu gamkloje (mokkloje, frmoje). Kkios js preigos?

Kda ir jsu profesija (specialitte)? Par ko js strdjat? Par atsldznieku. (Par baieri. Par sekretri.) Kur js strdjat? Es strdju rpnc (skol, firm). Kds ir jsu amats? Kd amat js strdjat? Ineniera (Docenta, ofera) [amats; amat]. Strdju trs dienas ned. Strdju pusslodzi. Man ir pusotras slodzes. [Palaik] man nav pastvga darba. Es esmu bezdarbnieks (bezdarbniece). Tur ir liels bezdarbs. Man ir sava uzmjdarbba (savs bizness). Man ir pri-

Darbs, profesija

99

duotv (kavn, dirbtv, vts veikals (kafejnca, darbdegaln, kirpkl, leidknca, benzntanks, friztava, l, spaustv). izdevniecba, tipogrfija). usimu Es nodarbojos ar bt (man) remntu, dzvoku (manu) remontu, [kng] leidba, prekba, [grmatu] izdoanu, tirdzsiuvim. niecbu, anu. turi svo frm. Man ir sava firma. prekiuju Es tirgojos ar senas automobliais, vecm automanm, benzin (kur), benznu (degvielu, kurinmo), cigartm[is], cigaretm, darvm[is] i vasiais, drzeiem un augiem, drabiais, aprbiem, grimais, alkoholi, dzrieniem, alkoholu, giklais, ieroiem, kav, arbtom[is], kafiju, tjm, kosmtika, galantrija, kosmtiku, galantriju, maist / masto prodkprtiku / prtikas produktais, tiem, metal, metlu, papuoalas, brangenbgreznumlietm, drglietm, m[is], ppierium[i], papru, rdijo aparatr, elektrradioaparatru, elektroninika, kompiuterin ku, datortehniku, tchnika, santchnika, santehniku, statbinm[is] mdiagobvmateriliem, m[is], kinmis prkmis, saimniecbas precm, vistais, higinos reikmezlm, higinas piederunims, miem, aislas. rotalietm. 100

Kkios daba tugaus kinos Kdas palaik ir tirgus cenas Vruvoje (Rygoj, GariVarav (Rg, Garnos, nuose, Stambul)? Stambul)? Kkio ddio mkesiai? Cik lieli ir nodoki? Mfija netrkdo? Vai tad mafija netrauc?
ktor/ius, - architkt/as, - artst/as, - ukltoj/as, -a bnkinink/as, - bedab/is, - dalinink/as, - / taptoj/as, -a darbinik/as, - dstytoj/as, -a dirktor/ius, - dvsinink/as, - gelenkelinink/as, - gdytoj/as, -a istrik/as, - jrevis / jrininkas kirpj/as, -a kompiterinink/as, - kompoztor/ius, - knig/as, lakn/as, - leidj/as, -a mechnik/as, - mistr/as, - mninink/as, - mkinink/as, - mkytoj/as, -a mkslinink/as, - pardavj/as, -a pesinink/as, - polcinink/as, - prmonininkas, - prekbinink/as, - ratoj/as, -a sekretr/ius, - aktieris, aktrise arhitekt/s, -e skatuves mkslinie/ks, -ce audzintj/s, -a baier/is, -e bezdarbnie/ks, -ce gleznotj/s, -a strdnie/ks, -ce doctj/s, -a direktor/s, -e gardznie/ks, -ce dzelzcenie/ks, -ce rst/s, -e vsturnie/ks, -ce jrnieks frizier/is, -e datorist/s, -e komponist/s, -e mctj/s, -a lidotj/s, -a izdevj/s, -a mehni/is, -e meistar/s, -e mkslinie/ks, -ce mekop/is, -e skolotj/s, -a zintnie/ks, -ce prdevj/s, -a pensionr/s, -e policist/s, -e rpnie/ks, -ce tirgotj/s, -a rakstnie/ks, -ce sekretr/s, -e

101

Gads. Kds pie jums ir iesaukanas vecums? Astopadsmit gados. Mani iesauks ruden. Es jau samu iesaukanas paziojumu. Mans neaks stude- Mani neiesauks, jo esmu stutas. dents. netikamas kariomenei. Es neesmu dergs karadienestam. ja (ati)tarnava. Es jau dienju. r js trite kro tarnbos Vai pie jums ir karadienesta alternatv? alternatva? 102

Kek lako truka btinji kro tarnba? Dvejs mets. Pusantr mt. Mets. Kks ps js aukiamsis mius? Atuonilika mt. Man aks rden. ja gava aukm.

sdinink/as, - statbinink/as, - eiminik/as, - taptoj/as, -a / dalinink/as, - tisinink/as, - trner/is, - kinink/as, - vadv/as, - vairotoj/as, -a valstit/is, - veslininkas, - vertj/as, -a virj/as, -a urnalst/as, - vej/s, -

c) Kro tarnba

drznie/ks, -ce celtnie/ks, -ce saimnie/ks, -ce gleznotj/s, -a jurist/s, -e trener/is, -e lauksaimnie/ks, -ce vadtj/s, -a oferis, [auto]vadtj/s, -a zemnie/ks, -ce uzmj/s, -a tulkotj/s, -a; tulks, tulce pavr/s, -e urnlist/s, -e zvejnie/ks, -ce

Cik ilgs ir obligtais karadienests? Divi gadi. Pusotra gada.

Karadienests

Ku t tarnuji? Laivne. Kro avicijoje. Desntiniame dalinyj. Sausums kariomenje. Kek lko tarnuti? Kel mnesiai.
pkasas ksti pkasus atak, puolmas atreti atk, pradti (bagti) atk. atsitrukti, atsitraukmas automtas batalinas belasvis bmba avicin b. povandenn b. brs dalins desntas ilaipnti (imsti) desnt desntininkas divzija drtuvas, drklas menys rakena, krianos gynba, gntis giklas, giklai branduolnis g. chminis g. altsis g. aunamsis g. apkab psodas bo gaidkas kreiptkas nuleistkas

Kur tu dieni? Flot. Kara avicij. Desantpulk. Sauszemes karaspk. Cik ir atlicis dient? Dai mnei.
ierakums rakt ierakumus uzbrukums atvairt uzbrukumu, skt (beigt) uzbrukumu. atkpties, atkpans automts bataljons gsteknis bumba avicijas b. zemdens b. vads apakvienba desants izcelt (izmest) desantu desantnieks divzija durklis asmens rokturis aizsardzba, aizstvties ierocis, ieroi kodolieroi miskie ieroi aukstie ieroi aujamieroi aptvere laide, ietvars laide gailtis novirztjs mlte

103

saugklis taikklis vazdis granat sprogdklis edas grantsvaidis kalavjas; krdas kariva karevis eilnis [k.] karinikas admirlas generlas kapitnas leitenntas majras pukininkas pskarininkis serntas viril kars kariomen kulk padegamji k. sprogstamji k. kulksvaidis kopa lavas fregat, kteris, povandennis l. laivnas lktvas bombneis, naikintvas, sraigtsparnis. minsvaidis mis nelisv paiti nelisv, patkti nelisv.

drointjs tmeklis stobrs granta spridzeklis gredzens grantmetjs zobens karotjs, kauslis kareivis / karavrs ierindas k. virsnieks admirlis enerlis kapteinis leitnants majors pulkvedis apakvirsnieks serants feldfbelis karavrs, kareivis karaspks lode deglode, sprgstlode. lometjs rota kuis fregate, kuteris, zemdene. flote lidmana bumbvedjs, izncintjs, helikopters. mnmetjs kauja, ca gsts, nebrve sagstt, saemt gst, nokt gst.

104

pabklas / patrnka pjgos ro p. karns p. prakas paraitas pasidoti [ nelisv] patrlis pstininkai pistoltas pratbos, manvrai prielktvinis prietnkinis pukas plti, atakoti puolmas, atak uplti, upuolmas raket palisti (iuti) rakt signlin r. rikiut sargba sniperis (su)sprogdnti (su)sprgti suesti sviedins sprgti sprogdnti sprogmu arvutis udyti atsiudyti, atsiudymas, susiudyti, susiudymas. auls uti, udymas iuti utuvas ovins kulk kpsul ttl, tt

lielgabals spki gaisa [kara]spki, kara spki. [aujam]pulveris izpletnis padoties [gst] patrua kjnieki pistole mcbas, manevri pretgaisaprettankupulks uzbrukt uzbrukums uzbrukt, uzbrukums raete palaist raeti signlraete ierinda sardze snaiperis uzspridzint, saspridzint uzsprgt, sasprgt ievainot vi, bumba sprgt, plst spridzint sprgstviela bruumana aut ataudties, ataudans audties, audans strlnieks aut, auana izaut autene vi lode kapsula aulte, aula

105

vis taikklis optinis t. taikins tikyti[s] patikyti prauti (pro al) tnkas tnko vikra tankt taisas vdas vadviet vltis gumn v. motorn v.

4. SITKINIMAI, PIROS

viens tmklis optiskais t. mris tmt, mrt trpt aizaut (garm) tanks tanka [kpur]de tankete ierce komandieris komandpunkts laiva gumijas l. motorlaiva.

a) Bania, relgija

UZSKATI

Kokis js tikbos? Kkio js tikjimo? es krikinis (katalkas, liuternas, baptstas, evanglikas reformtas, staitikis / pravoslvas), judj/as, -, musulmn/as, -, krinat/as, -, pagn/is, -, laisvamn/is, -. Mno tva i katalkai, o mon liutern. A dana lakote bani? 106

Kda ir jsu ticba? Kdas ticbas js esat? Es esmu kristiet/is, -e (katolis, luternis, baptists, evalists reformts, pareizticgais), Baznca, reliija jdaist/s, -e, musulman/is, -e, krinat/s, -e, pagn/s, -e, brvdomtj/s, -a. Mani vecki un es esam katoi, bet sieva [ir] luterne. Vai biei apmekljat bazncu?

Biei. Baznc man kst vieglk. Mums ir labs un saprtgs mctjs. Ne oti. (Reti.) Msu draudzes mctjam ir konservatvi uzskati. Es eju tikai uz svtdienas dievkalpojumiem. Svtdiens baznc ir daudz cilvku, bet man patk vientulba, tpc uz bazncu atnku / aizeju tikai darbdiens. Mn patika vargn mzi- Man patk reu mzika, ka, gesms. dziesmas. Kat pe mnes ein ipa- Reizi mnes eju izsdzt intis. grkus. A tur pastam dvsinin- Vai tev ir kds pazstams gak? rdznieks? Mno psbrolis yr vienu- Mans brlns ir mks. Pavilis. Nu ms visi netol sam netlu no mums ir [yr] vienuolnas. klosteris. Mno dragas mkosi kuni- Mans draugs mcs gargaj g seminrijoje. seminr. A js vaika lako tikbos Vai jsu brni apmekl ticbas pmokas? stundas?
altrius atgailuti, atgail aukti, auk bania Divas dev altris nolot grkus, grku noloana upurt, upuris baznca Dievs dieviete

Dana. Banioje mn palengvja. Ms trim gr i supratng knig. Nelaba (Reta.) Ms parpijos knigas yr konservatyvi pair. ein tk sekmdienio pmaldas. Sekmdieniais banioje dag moni, o mgstu vientv, todl bani atein tk iokidieniais.

107

kopltstulpis krylis, krius kapelinas kardinlas knigas; pstorius mald mestis mtins mios gedulngos m. nodm, nuodmng/as, -a atlisti nodm, nodmi atleidmas nuodmklauss nusidti, (pa)darti nodm pmaldos ppieius pteriai pteriauti / kalbti pterius ronis, roaius (sar.)

giedti, giesm ipaints klaptis klausykl komnija koplyi

108

sakykl vet/as, -, vent/sis, -ji ventykl / ventv ventji Dvasi ventrius tikjimas / tikba budzmas, islmas, judazmas, krikionb, pagonb. toleroti; tolerncija, pakantmas; pakant/s, -

dziedt, dziesma grksdze krist ceos / mesties ceos biktskrsls komnija kapela (banyioje), kaplia (kapinse) krucifikss, krucifiksa stabs krusti, krusts kapelns kardinls baznckungs; luteru mctjs lgana skaitt lganu, lgt Dievu gadadiena mesa sru m. grks, grcg/s, -a atlaist grkus, grku piedoana / atlaiana biktstvs nogrkoties / apgrkoties; noziegties dievkalpojums pvests ptari ptarot / skaitt ptarus roukronis, lganu krelles/ ptaru krelles kancele svt/s, -a, svt/ais, - templis / svtnca Svtais Gars bazncas pagalms / b. drzs ticba budisms, islams, jdaisms, kristietba, pagnisms. bt tolerantam; tolerance, iecietba; iecietg/s, -a

vapas, vapin skabinti varp (varpas) vskupas zakristij; zakristijnas yn/s, -

Kek Ltvijoje (Lietuvoj) [yr] [poltini] prtij? nepriklausa jkiai prtijai, js? es socialdemokrtas / socdmas, taia prtariu ka kurims deinij (centrst) nostatoms. es deinij (kairij) pair.

kriktnos; krktas; krktyti krkto tva vestvs jauneji jungtvs medas mnuo pabrolia pmergs pirls, svoi tukti(s) lidotuvs gdulas, gedti kpas; kpins kastas (pa)lidoti miti; mirts arvti emenys velin/is, - vk

zvans, zvanu tornis zvant zvanu (zvanus) bskaps sakristeja; esteris priester/is, -iene kristbas; kristana; kristt krustvecki kzas jaunie / jaunais pris laulbas, laulbu ceremonija medusmnesis lgavaia vedji / l. bri panksnieces / lgavas msas precinieks, vedjmte lault(ies) bres sras, srot kaps; kapsta zrks / irsts apbedt / apglabt mirt; nve iezrkot bres nelai/is, -e svece

b) Poltika

Cik daudz Latvij (Lietuv) ir [politisko] partiju? Es nepiederu nevienai partijai, bet js? Es esmu socildemokrts, tomr piekrtu ar dam labjm (centristu) nostjm. Es esmu labjo (kreiso) uzskatu piekritjs.

Politika

109

Mana, kd centrst poltika geriusiai atitika ms interess. Krikini demokrt / Krikdm program atrdo patrauklsn. Vsos js tk dag da. Mn nepatika ms vyriausbs sienio (vidas) poltika. Ms ali poltikai ne visad mka susitati. Vyriausb per dag darosi Rtus (Vkarus). Ms ekonmika laba priklaso nu Rsijos (Vokietjos). Vyriausb nesirpina paprastas monms. k js balsvote pe prajusius Semo rinkims? Ks laimjo prezideto rinkims? K irikote prezident? Ltvijoje prezidet riko Semas. K js irikote savivaldb? nedalyvava balsvime (rinkmuose). Mn poltika atsibdo / nusibdo. Mn igi / tap pt. visad aktyvia dalyvuju. 110

Manuprt, centristu politika vislabk atbilst msu interesm. Kristgo demokrtu programma iet pievilcgka. Visas ts tikai daudz sola. Man nepatk msu valdbas rpolitika (iekpolitika). Msu valstu politii ne vienmr prot vienoties. Valdba prk daudz skats uz Austrumiem (Rietumiem). Msu ekonomika ir oti atkarga no Krievijas (Vcijas). Valdba nerpjas par vienkriem cilvkiem. Par ko js balsojt pagjuajs Saeimas vlans? Kas uzvarja prezidenta vlans? Ko js ievljt par prezidentu? Latvij prezidentu ievlja Saeima. Ko js ievljt pavaldb? Es nepiedaljos balsoan (vlans). Man politika ir apnikusi. Man ar. Bet es vienmr aktvi piedalos.

vstniecba; vstnie/ks, -ce balsis balsot par (pret) vairkums (mazkums) balsu vairkums (mazkums) vairkumtautba (mazkumtautba) derbos sarunas ministrija ministrija krto apsaugs (gynbos) m. aizsardzbas m. vietmo ir mkslo m. izgltbas un zintnes m. sveiktos m. veselbas m. teisingmo m. tieslietu m. sienio reikal m. rlietu m. vidas reikal m. ieklietu m. minstr/as, - ministr/s, -e m. prminink/as, - / premjministru prezidents; premjerr/as, - ministr/s, -e / premjer/s, -e palaikti, reti (k?) atbalstt (ko?) pasiuntinb; pasiuntin/s, - stniecba; stn/is, -e; patarj/as, -a padomdevj/s, -a poltika politika sienio p. rpolitika vidas p. iekpolitika prietaruti (kam?) bt pretrun (ar ko?) pritati (kam?) piekrist (kam?) rinkj/as, -a vltj/s, -a rinkmai vlanas laimti (pralaimti) rinkims, uzvart (zaudt) vlans, rinkm kampnija (progravlanu kampna (progm), ramma), tiesiginiai r. ties v. rikti vlt savivaldb, mrija pavaldba, mrija Semas (Lietuv) Saeima (Latvijoje) Semo nar/s, - / S. depuSaeimas locekl/is, -e / S. dett/as, -, putt/s, -e, Semo prminink/as, -, Saeimas prieksdtj/s, -a, Semo rmai, Saeimas nams, Semo senin/as, -. Saeimas veck/ais, -.

ambasad; ambasdorius, - balsa balsoti (pri) daugum (maum) bals daugum (maum) tautn daugum (maum)

111

sutarts sudarti start sutkti (su kuo?) vadovb valdba vyriausb

KELIN

lgums slgt lgumu piekrist (kam?) vadba valde, prvalde valdba

Braucu uz Neringu (uz kpm). Kad js aizbraucat? Es braucu / izbraucu ort, odien, rt pusdienlaik, part pcpusdien, tredien vakar, nkoned / nkoaj ned. Kurim lakui ivaioji? Uz cik ilgu laiku tu aizbrauc? Ivaioju mnesiui. Es aizbraucu uz mnesi. A js vaiosite trukiniu? Vai js brauksiet ar vilcienu? N, vaiosiu automobili. N, es brauku ar auto. Plaksiu laiv. Brauku ar kui. Skrsiu lktuv. Brauku ar lidmanu. Kad grite? Kad js atgriezsieties? P dviej savii. Pc divm nedm. Turi susikruti (ipakoti) Man vajag sakravt (izkravt) krepis. somas. A blietus ja nusipikote? Vai bietes jau nopirkt? Dr n. Dr yr lako. Vl n. V ir laiks. Tap, ja turi. J, jau [man] ir. Eils nebvo. Rindas nebija 112

1. BEDROSIOS FRZS Vaioju Nring. Kad js ivaiojate? Ivaioju ryt, iadien, rytj pe piets, port p piet, treidienio vkar, atenani savit.

CEOJUMS VISPRGAS FRZES

Buvo didel (ilga) eil. Blietus glima pikti ir autobus. Ms trime paskubti. Palydsiu tav (js) stt.

Bija liela (gara) rinda. Bietes var nopirkt ar autobus. Mums jpasteidzas. Pavadu tevi (js) uz staciju (autoostu). Atesiu stt tavs (js) pa- Atnku uz staciju tevi (js) sitkti. sagaidt. Prom gelenkelio stt! Ldzu, uz staciju! Prom autobs stt! Ldzu, uz autoostu! Prom ro ost! Ldzu, uz lidostu! Prom preplauk! Ldzu, uz piesttni! Ja prasidjo laipnimas Jau skusies iekpana. (sodnimas) Laimngo klio! Laimgu ceu! Ik [greto] pasimtymo! Uz [drzu] redzanos!
ro ostas / aeroostas lktvas nusilisti paklti paraitas skrsti stiuards / palydv lidosta lidmana nolaisties pacelties izpletnis lidot stjuarte

bagos br, brlaivis burioti dnis grlaivis, motrlaivis glbjimosi liemn (vltis) lanka ikaras imsti ikar rklas irkloti jacht

vii bura, buru kuis / burinieks burt kljs tvaikonis, motorkuis glbanas josta (laiva) lcis enkurs noenkuroties airis airt jahta

113

jra atvir jra iplakti jr jros lig, jrlig susigti jrlige jrevis / jrininkas kajt kapitnas kltas kratas, pakrats ilpti krat lavas plakti laiv nras pajris pakrnt; krantn paups prkla; prsiklimas sal sksti srov pasroviu pri srv vyturs ostas, preplauka plakti ost vltis glbjimo v. motorn v. vjas vliava, vliavl

2. TRAUKINS

114

jmas. Ijmas. Kelit ivksta traukins Vlni (Rg)? Prom pakartti dr kat. Kelit js bs Vlniuje (Rygoj)?

jra atklta jra iziet jr jras slimba saslimt ar jras slimbu jrnieks kajte kapteinis prmis krasts, mala izkpt krast kuis braukt ar kui densldjs jrmala krastmala upmala prceltuve; prcelans sala slkt straume pa straumi pret straumi bka osta, piesttne ieiet ost laiva glbanas l. motorlaiva vj karogs, karodzi

VILCIENS Ieeja. Izeja. Cikos atiet vilciens uz Viu (Rgu)? Ldzu, atkrtojiet vlreiz. Cikos tas pienk Vi (Rg)?

Vai Kau ir prsans? Cik ilgi tur jgaida? Vai vilciens pietur Ignalin? Kur ir bieu kases? Man, ldzu, vienu bieti ldz Klaipdai. Trs bietes ar vietas kartm / Trs plackartes bietes. Kek turi mokti? Kek m- Cik [man] jmaks? ku? Kek kainoja? Cik maks? Ku yr Kur ir / Kur atrodas stotis kavn, stacijas kafejnca, laukiamsis, uzgaidm telpa, lakrai / spauds kisavu / preses kiosks, kas, taksofnas? taksofons? Mn reikalngas nekas. Man vajadzgs nesjs. Paikite ius lagamins Paemiet os emodnus (s (krepis)! somas)! Ku yr stotis budtojas? Kur ir stacijas deurants? Ku glima rsti stotis Kur var atrast stacijas deubudtoj? rantu? pavlava trukin. Es nokavju vilcienu. Dmesio! treis platfr- Uzmanbu! No tre perona mos pekto klio ivksta piekt cea atiet vilciens nutraukins nmeris Rmur uz Rgu. g. Kuriam kelyj stvi Tlino Uz kura cea atrodas Tallinas (Vruvos) traukins? (Varavas) vilciens? Ku stvi traukins Berln? Kur stv vilciens uz Berlni? Traukins nmeris Pra- Vilciens numur Prga h-Mnskas vlus trsdeMinska kavjas trsdesmit imt mini. mintes. 115

A Kaun rekia prssti? Kek lako te lukti? A traukins stja Ignalnoje? Ku yr bliet ksos? Prom mn ven bliet Klapd. Trs plackrtinius blietus.

Vai tas ir vilciens caur etokiem (Kauu)? Esiet uzmangi! Uz sest cea pie tre perona tiek padots vilciens numur Kaua-Maskava. Beidzot! Kur ir msu vagons? Atvainojiet, vai vieta ir brva (aizemta)? Ldzu, sdieties! Vai jums ir rti? Pavirzieties mazliet tlk, ldzu! A gali i padti svo krp- Vai drkstu eit nolikt savu so? mu? i laba krta (tvank). eit ir oti karsts (smacgs). ptalyns neisiu. tu- Es gultas veu neemu. Man ri migmai. ir guammaiss. Trpt lta. altka. Mazliet auksti. Vsi. i stiprs skesvjis. eit ir stiprs caurvj. iesiu kordori. Es izieu koridor. Kelit atvaiosime? Cikos bsim gal? Koki i stots? Kda eit stacija? Kap ilga traukins i sto- Cik ilgi vilciens eit stvs? vs? Kek [lako] i stovsim? Cik ilgi eit stvsim? Kek [lako] dr trime va- Cik ilgi vl jbrauc? ioti? Prom mn ptalyn (at- Man, ldzu, vajag gultas veu klod i paglv). (segu un spilvenu)! Prom atnti arbtos! Ldzu, atnesiet tju! Padinkite man septit Pamodiniet mani pulksten [vland]! septios! 116

A tas traukins pe etoks (Kan)? Bkite atsags! etoju keli pri treis platfrmos privaioja traukins nmeris Kanas-Maskva. Pagalia! Gal gal! Ku yr ms vagnas? Atsipraa, a viet laisv (uimt)? Prom ssti! A jms patog? Prom trpt pasislikti!

atgl atidarti, atvrti atvkti, atvksta bagas bagan nekas bgiai blietas atgalnis b. nusipikti blietus drys gelenkelis gltas lpti ilpti ivkti, ivksta kelev/is, - kordorius krypts kup palydv/as, - ptalyn baltji p. pavloti trukin pernas, platfrma prssti prausykl sraas / tvarkratis stots tualtas mkamas t. traukins elektrnis prkinis t. keleivnis t. greitsis t. tnelis, poemn prja udarti, uvrti imta uolaida viet

atpaka atvrt / attaist va pienkt, pienk baga bagas glabtava (novietne) [bagas] nesjs sliedes biete b. atpakaceam nopirkt bietes durvis dzelzce lva iekpt izkpt atiet pasaier/is, -e koridors virziens kupeja pavadon/is, -e gultas piederumi gultas vea nokavt vilcienu perons prssties mazgtava saraksts stacija tualete maksas t. vilciens eletriskais preu v. pasaieru v. trvilciens tunelis, gjju tunelis aizvrt aizemts aizkars vieta

117

autobsas greitsis a. marrtinis a. misto a. minktsis a. pravaiojantis a.

Glime vaioti autobus. Ku yr artimiusia autobs stotl? Ku vaioja tas autobsas? Kuriu autobus turi vaioti? A reiks prssti? Kelit ena paskutnis autobsas? Ku glima sigti blietus? Kek turi mokti? Atsipraa, i mno viet. Parokite blietus kontrlei! Atidarkite (Udarkite) lng! i laba pia (krto). Koki kit stotl? Praiau pasakti, kad turi ilpti. Atsipraa, a galiau praeti? A js daba (itoj stotlje) lpsite? Atvaivome. Lpkim! Lpam!

3. AUTOBSAS

AUTOBUSS Varam braukt ar autobusu. Kur ir tuvk autobusu pietura? Uz kurieni brauc is autobuss? Ar kdu autobusu man jbrauc? Vai vajadzs prssties? Cikos iet pdjais autobuss? Kur var dabt bietes? Cik man jmaks? Piedodiet, t ir mana vieta. Sagatavojiet bietes kontrolei! Atveriet (Aizveriet) logu! eit oti p (krata). Kda ir nko pietura? Pasakiet, ldzu, kad man vajadzs izkpt. Piedodiet, vai js palaistu mani garm? Vai js izkpsiet eit (aj pietur)? Esam atbraukui. Kpsim r! Kpjam r!
autobuss trais a. marruta a. pilstas a. mkstais a. caurbraucoais a.

118

vitinis a. lpti autobs, ilpti autobso. atvykmas ivykmas resas naktnis r. priemiestnis r. tarpmiestnis r. tarptautnis r. stotl stots vaioti

Dmesio! Vaioti dradiama! Kurs klias Tlin? A tas klias Sguld (Dagpil)? Trsdeimt kilomtr vaiokite tisiai, pasku treioj snkryoje paskite deinn. Te bs klio rodkl. Trite skti atgl. Sustsime i pri ps i truputl pailssime. Ku [yr] artimiusia degaln? Ku artimiusias autosrvisas? A galtu[m]te pairti? Patkrinkite stabdis. K rekia pataisti?

4. AUTOMOBLIS

vietjais a. iekpt autobus [iek], izkpt r [no autobusa]. pienkana atieana reiss nakts r. piepilstas r. starppilstu r. starptautiskais r. pietura autoosta braukt

AUTOMANA

Uzmanbu! Braukt aizliegts! Kur ce ved / iet uz Tallinu? Vai is ir ce uz Siguldu (Daugavpili)? Trsdesmit kilometri jbrauc taisni, tad treaj krustojum jnogrieas pa labi. Tur bs cea rdtjs. Jums jgrieas atpaka. Apstsimies eit pie upes un mazliet atptsimies. Kur ir tuvk degvielas stacija? Kur ir tuvkais autoserviss? Vai js vartu paskatties? Prbaudiet bremzes. Kas jlabo? Ko vajag salabot?

119

gzes pedlis apdzt, aizsteigties garm atpakagaita rezerves ritenis apmaint riteni avrija avart ciest avriju bagnieks benzna tvertne durvis troku slptjs, izptjs trums liel trum truma prsniegana virsbve; krvas kaste (sunkveimio) lngas logs prekinis, upakalnis l. priekjais, pakajais l. atidaryti lang attaist logu [va] lengvsis automoblis vieglais auto, viegl automana padang riepa dygliota p. r. ar radzm vasarn, iemn p. vasaras, ziemas r. pakesti pdang apmaint riepu pataisti salabot pavar prnesums pavar / grei d prnesumkrba / trumkrba jngti (ijngti, prjungti) pieslgt (izslgt, prslgt)prvar nesumu pavti pankt pedlas pedlis nuspusti, atlisti pedl piespiest, atlaist pedli pskio lempt virziena rdtjs / spuldzte pralekti apsteigt raditorius dzestjs, radiators

akcelertorius aplekti, pralekti atbuln eig atsargnis rtas pakesti rt avrija padarti avrij patkti avrij bagan benzno bkas drys duslintvas gretis ddeliu greii greio viijimas kbulas

Te avrija. Tur [notika] avrija. A yr sueist? Vai ir kds ievainots? Rekia ikvisti gretj pagl- Vajag izsaukt tro paldzbu b i polcij. un policiju.

120

rtas snkaba sdn spidomtras stbdis / stabds, stbdia stabdti sustabdti

stklo valytvas stglangis sugsti sukveimis sustti viesofras visos atimosios, tlimosios . jngti (ijngti, prjungti) viess tpalas, tepala, alyv tuiji eig varas vairoti varklis / motras vaioti gretai, lta, niko nemtant, tatum b galvs. vidrod(l)is vk

Pasenio kontrl. Pas kontrl. Prom pardyti pass! Prom, ta mno psas. ia mno manos tchninis psas ir vairotojo paymjimas / tiss.

5. PASENIS, MUTIN

ritenis sajgs sdeklis spidometrs bremze(s) bremzt nobremzt (paiam), apturt (kitam) stikla trtjs lka sabojties smag mana / kravas auto pieturt luksofors gaismas, ugunis tuvs, tls g. ieslgt (izslgt, prslgt) gaismas ea tukgaita stre vadt dzinjs / motors braukt tri, lni, neko neredzot, k bez galvas. spogul(t)is svece

PIEROBEA, MUITA Valsts robekontrole. Pasu prbaude / kontrole. Ldzu, uzrdiet pases! Ldzu, te ir mana pase. Te ir mana auto[manas] tehnisk pase un vadtja apliecba. 121

Dr draudmo pym. Mno main registrota Lietuvoj (Ltvijoje). tolia vaiosiu stij (Lnkij) ir vdij (Vokietj). Ltvijoje (Lietuvoj) bsiu dv diens. Su mani[] vaioja mno mon (vras), dukt ir sns. Prom vako dokuments! Bago kontrl. K vat? Pardykite, ks [yr] baganje! Atskit t krp! Ta ne mno kreps. Ar js trite k deklaroti? Mana, kad n. Neturi k deklaroti. Neturi niko apmkestinamo. Neturi niko dradiamo [vti]. Ar btina pldyti [mutins] deklarcij? Padkite upldyti deklarcij! Kkio ddio mut turi mokti? K glima vti be muto? Neturi gryn [pinig]. 122

Vl apdroinanas apliecbu. Mana automana ir reistrta Lietuv (Latvij). Tlk es brauku uz Igauniju (Poliju) un Zviedriju (Vciju). Es palieku Latvij (Lietuv) divas dienas. Kop ar mani brauc mana sieva (mans vrs), mana meita un mans dls. Brna dokumentus, ldzu! Bagas kontrole. Ko vedat? Pardiet, kas ir bagniek! Attaisiet va o somu! T nav mana soma. Vai jums ir kas muitojams? Es domju, ka n. Man nav ko deklart. Man nav nek muitojama. Man nav nek tda, kas btu aizliegts [ievest]. Vai ir nepiecieams aizpildt [muitas] deklarciju? Paldziet aizpildt deklarciju! Cik liela muita man jmaks? Ko drkst ievest bez muitas? Man nav skaidras naudas.

K darsim? Ko darsim? Ar gali mokti Lietuvs Vai drkst makst Lietuvas (Ltvijos) pinigas? (Latvijas) naud? Ar i glima isikesti pni- Vai eit var apmaint naudu? gus? Eurs? JAV dlerius? Eiro? ASV dolrus? Kap patkti senmiest? Ku gali nuvaioti ik peros tetro? A tas tramvjus vaioja cetr? Vaiokite trsdeimt antr autobus (ketvirt troleibus. Geria vaiokite (marrtiniu) taks. Kurs autobsas vaioja muzij? tas troleibsas vaioja gelenkelio stt. Ku artimiusia tramvjaus stotl? Ku glima nusipikti taln? A glite pasakti, ku turi ilpti? Ku turi prssti, vaiodamas Vaik pasul? Ku yr taks stotl? A lasvas? ku? Prom Jaunmo tetr ( Mairnio gtv). 6. MISTO TRANSPRTAS PILSTAS TRANSPORTS K nokt vecpilst? K var aizbraukt ldz Operas tetrim? Vai is tramvajs iet uz centru? Brauciet ar trsdesmit otro autobusu (ar ceturto trolejbusu). Labk brauciet ar (marruta) taksometru. Kds autobuss iet uz muzeju? is trolejbuss iet tiei uz dzelzcea staciju. Kur ir tuvk tramvaja pietura? Kur var nopirkt bietes? Vai js nepateiktu, kur man jizkpj? Kur man jprsas, braucot uz Brnu pasauli? Kur ir taksometru stvvieta? Vai brvs? Uz kurieni? Man, ldzu, uz Jaunatnes tetri (uz Mairoa ielu).

123

Ms gribtu (vltos) apskatt pilstu. Noriau guti misto pln. Man vajadztu pilstas plnu. A ta Vienbs alja? Vai t ir Vienbas gatve? A edamas i kryptim Vai, ejot taj virzien, es nokiesiu pri Ktedros? u ldz Katedrlei? A i turi eti pri Kted- Vai eit jiet uz Katedrli? ros? Atliskit, kap patkti [mis- Atvainojiet, k nokt ldz to] cetr (universli par[pilstas] centram (univerduotv, kno tetr Paslveikalam, kinotetrim ldiumas)? Palladium)? Ekit tisiai ( din, ka- Ejiet taisni (pa labi, pa kreisi, r, an ps)! uz otru pusi)! Kap pakliti senmiest? K nokt vecpilst? 124

7. MIEST. GTVJE

Es oti steidzos. Ldzu, [brauciet] trk. Pieturiet! Pagaidiet, es tlt atgriezos. Prom paymti taln! Kompostrjiet, ldzu, man bieti! Prom paeti prek. Ldzu, paejiet uz prieku! Koki kit stotl? Kda ir nkam pietura? Kek stotli ik Ptro ban- Cik pieturu ir ldz Ptera bazios? ncai? Atsipraa, a kitj stotlj Vai js nkoaj pietur izlpsite? kpsiet? Liskite praeti! Ataujiet paiet garm! A i ja tugus? Vai tas jau ir tirgus? Nortume apirti mist. PILST. UZ IELAS

Laba skub. Prom [vaioti] greiia. Sustkite! Palukite, [] tuj griu.

Senmiestis mn padr ddel spd. A ta centrn gtv? Js enate negera (n t ps). Enate preing ps. Artimiusioje snkryoje paskite kar! A tmsta galtum pardyti, kap rsti peros i balto tetr? Pirmiusia ekite tisiai ik Parod rm, pasku dr kat pakluskite! Kks i pstatas? Kien ts pamiklas? Nepastu to rajno. pasikldau. A it gtv ena ... A ta tol (art)? Nesiorientoju ios gtvse. Ik Ktedros aikts dimt mini psioms. kapo ja matsite (pamatsite). ta i [vents] Ons bania. Ku artimiusias ptas? Ptas yr t nam. PTAS. TELEFNAS. TELEGRFAS

Vecpilsta uz mani atstja lielu iespaidu. Vai t ir centrl iela? Js ejat nepareizi (ne uz to pusi). Js ejat pretj virzien. Nkoaj krustojum griezieties pa kreisi! Vai js vartu pardt, k atrast Operas un baleta tetri? Vispirms ejiet tiei ldz Izstu pilij, pc tam vlreiz pajautjiet! Kas par ku? Kas tas par pieminekli? Nepazstu o rajonu. Esmu apmaldjies. Vai iela iet uz... Vai tas ir tlu (tuvu)? Neorientjos ajs iels. Ldz Katedrles laukumam ir desmit minu gjiens. Aiz stra jau redzsiet (ieraudzsiet). Lk ar [svts] Annas baznca. PASTS. TELEFONS. TELEGRFS Kur ir tuvkais pasts? Pasts ir aiz tm mjm. 125

Ik kelints ptas atidartas Ldz cikiem pasts ir va? (drba)? Ldz cikiem pasts strd? Ku glima sigti pto enk- Kur var dabt pastmarkas? l? Prom d pto nklus i Ldzu, divas pastmarkas un kturis vkus b enkl. etras aploksnes bez markm. Ku gali isisti telegrm? Kur var nostt telegrammu? Kek turi mokti? Cik man jmaks? Kek kainoja nusisti li- Cik maks nostt vstuli (atk (atvirk) Letuv kltni) uz Lietuvu (Latviju)? (Ltvij)? A te yr taksofonai? Vai tur ir taksofoni? Kap paskabinti K piezvant uz Dagpil? Daugavpili? Jlgav? Jelgavu? Kan? Kauu? Liepj Liepju? Pnev? Panevu? Rg? Rgu? iaulis? auiem? Vlni? Viu? Ku yr telefno [abonet] Kur ir telefona [abonentu] (pto ideks) knyg? (pasta indeksu) grmata? Ku gali nusipikti telef- Kur var nopirkt telefona kartno kortl? ti? A pnas Mengalvis [yr] na- Vai Melngalvja kungs ir mmi? js? Atsipraa, su ku kalb? Atvainojiet, ar ko es runju? Ali, js bloga girdi! Hallo, es js slikti dzirdu! Prom kalbti garsia! Ldzu, runjiet skak! Nikas neatsko. Neviens neatbild. Nmeris imtas (neatsko). Numurs aizemts (neatbild). 126

BNKAS. VALITOS KEITYKL

dresas atspaudas atvirkas blnkas banderl fksas ideksas ladas likas guti lik laik ppierius registrotas l. langlis pto nklas pinig prvedimas pkalbis, pasikalbjimas tarpmiestnis p. raglis siuntjas siuntins sisti (pa)skabinti skambtis sujngti suskti nmer telefnas vkas v. sien

Ms neteisngai sujng. Nutrko pkalbis. Ms prtrauk. Apartas nevekia.

Ms nepareizi savienoja. Prtrka saruna. Ms prtrauca. Aparts nestrd.

adrese zmogs atkltne veidlapa bandrole fakss indekss vads vstule saemt vstuli vstupaprs ierakstta v. lodzi pastmarka naudas prvedums saruna tlsaruna klausule sttjs stjums stt (pie)zvant zvans savienot uzgriezt numuru telefons, tlrunis aploksne a. uz rzemm

Ku yr bnkas? Ik kad drba bnkas?

BANKA. VALTAS MAIA

Kur ir banka? Ldz cikiem strd banka? 127

Noriau atidarti sskait. Patkrinkite, kek mno sskaitoje pinig! Noriau prsisti pnigus i sskait. Kuriam bnke keia lits (lats)? Kks krsas? Kkiu krsu? Kks dlerio ir lto (lto) krsas? noriau isikesti eurs lats. Kek kainoja ltas (ltas)? Prom ikesti it stijos krn. k? Mn rekia stambesni banknt. tas bankntas pltas, pls, padrbtas, netkras, pasns, priraintas, suglmytas.
nglijos svras strling Austrlijos dleris ustrijos lingas kijos kron Dnijos kron stijos kron; setas Europos Sjungos euras JAV dleris Kandos dleris Ltvijos ltas; santmas Lnkijos zltas GBP AUD ATS CSK DKK EEK EUR USD CAD LVL PLZ

Es gribtu atvrt kontu. Prbaudiet, cik man kont ir naudas! Es gribtu prskaitt naudu aj kont. Kur bank maina litus (latus)? Kds ir kurss? Ar kdu kursu? Kds ir dolra kurss pret litu (latu)? Es gribtu apmaint eiro pret latiem. Cik maks lits (lats)? Apmainiet, ldzu, simt Igaunijas kronu. Pret ko? Man ir vajadzgas lielka nominla banknotes. banknote ir ieplsta, ieplsusi, viltota, novecojusi, pierakstta, saburzta.
Anglijas mrcia Austrlijas dolrs Austrijas ili ehijas krona Dnijas krona Igaunijas krona; sents Eiropas Savienbas eiro ASV dolrs Kandas dolrs Latvijas lats; santms Polijas zlots

128

RESTORNAS. KAVN. VALGYKL

bankntas kupir stamb, smulk k. pnigas, piniga gryn piniga stabs, smlks piniga pinign piln p. tui p. pamsti pinign sskaita atsiskaitomji s. asmenn s. atidarti, udarti sskait

Lietuvs ltas; cetas Norvgijos kron Olndijos gldenas Rsijos rblis vdijos kron veicrijos frnkas

LT L NOK NLG RUR SEK CHF

Lietuvas lits; cents Norvijas krona Holandes guldenis Krievijas rublis Zviedrijas krona veices franks

banknote kupra liela, ska k. nauda skaidra n. liela n., sknauda [naudas] maks pilns m. tuks m. pazaudt maku konts norinu k. personiskais k. atvrt, aizvrt kontu

A tmsta galtum pardyti (pasilyti) kk gr restorn? A yr lasvas stalikas keturems asmenms? Ku galtume laisva pasikalbti gl kavnje? Ku geria nueti? Ku glima gretai (pigia) pavlgyti? A i lasva? A i yr laisv vit?

RESTORNS. KAFEJNCA. DNCA Vai js vartu pardt (ieteikt) kdu labu restornu? Vai ir brvs galdi etrm personm? Kur ms vartu netraucti parunties varbt kafejnc? Uz kurieni labk aiziet? Kur var tri (lti) past? Vai eit brvs? Vai eit ir brvas vietas? 129

Noriau atsigrti k nrs ito. Prom puodk kavs! A js k nrs vlgysite (grsite)? Klneri! Prom valgirat! Atnkite mms koki nrs kandi. A js trite tikta uvis (peno) patiekal? A ilga tks lukti? Ms skbame. Jaskits kap nami! K galiau jms pasilyti? A negaltumt mn padoti gabalik donos? Bkit malons, padokit mn drskos! (garsti, salt, mirans)! M trto gaball ir dr ven puodl kavs! K jms plti: vno, lkerio, ar degtns? Bet js gi niko nevlgot (ngeriat)! Laba skan! Dr po ven! Oficinte, prom sskait! Kek mku? Grs nerekia. B grs.
bras buftas drabun / rbin

Gribtu iedzert ko siltu. Ldzu, tasti kafijas! Vai js ko dsiet (dzersiet)? Viesml! Ldzu dienkarti! Atnesiet mums kdas uzkodas. Vai pie jums ir tikai zivju (piena) dieni? Vai ilgi bs jgaida? Ms steidzamies. Jtieties k mjs! Ko es vartu jums piedvt? Vai js nevartu man pasniegt gabaliu maizes? Esiet tik laipns, pasniedziet man sli! (sinepes, saltus, rasolu)! Mazu tortes gabaliu un vl vienu tasi kafijas (tjas)! Ko jums ieliet: vnu, liieri vai degvnu? Js tau nek nedat (nedzerat)! Garo lieliski! Vl vienu! Oficiant, ldzu rinu! Cik jmaks? Atlikumu [izdot] nevajag.
brs bufete garderobe

130

drabinink/as, -, rbinink/as, - padklas padegti stl paraguti patiekala patkti, mgti pits pietuti psryiai psryiauti sskaita kandiai uvlgyti [k nrs] vakarin vakarieniuti valgiratis / meni valgykl vlgyti virj/as, -a virtv aitrs atrs gtavas karts kptas lesas riebs rgts rktas salds skans sugds sultngas sdytas srs vars velns viias trokntas

garderobist/s, -e paplte uzklt galdu nogarot dieni patikt pusdienas pusdienot brokastis brokastot rins uzkodas uzkost [kaut ko] vakarias vakariot dienkarte dnca st pavr/s, -e virtuve svs ass gatavs rgts cepts liess taukains, trekns skbs vts salds gargs sabojjies, bojts sulgs slts s trs maigs svaigs sautts

131

vrtas lias

Stlo komplktas

vrts jls

btelis ckrin drskin lkt lktl pelis pelenn puodlis / puodkas servetl stlas stlties stikln akt uktas, auktlis taur, taurl vaz

Galda komplekts
pudele cukura trauks slstrauks vis apaktaste nazis pelnutrauks krzte / taste salvete galds galdauts glze dakia karote, karotte kauss, glzte vze

kandiai

der dona kiaulenos kepsns kupis marinoti grbai miran pattas saltos pomidr s. mss s. uvis s. sumutnis / sviestanis s. s kumpi, s. s der, s. s sriu, s. s kiauini, svestas

Uzkodas
desa maize ckas cepetis iis marintas snes vinegrets, rasols pastte salti tomtu s. gaas s. zivju s. sviestmaize s. ar ii, s. ar desu / desmaize, s. ar sieru / siermaize, s. ar olu, sviests

132

altena prtai

Sriub

galerts / aukst gaa protes

darvi s. kopst s. penika s. msika s. sultins / buljnas altbariai uvin

Zupa
drzeu z. kpostu z. piena z. gaas z. buljons aukst z. zivju z.

Preskoniai

ctas alijus ckrus cinamnas drusk garstios gvazdikliai ibieras kalndra kmnai krpai kriena luro lpai majonzas muskto rieuta pdaas petrols piprai salirai vanl

Garvielas
etiis ea cukurs kanlis sls sinepes krustnaglias ingvers koriandrs imenes dilles mrrutki lauru lapas majonze muskatrieksti mrce ptersi pipari selerijas vania

vys

dartas krpis (darta lydek) kept uvs (kept lai) laiiena

Zivis

pildta karpa (ldaka) cepta zivs (cepts lasis) laa gaa

133

marinota sik rktas ungurs (rktos strmels) skmbrs fil viias krpis uvis pirtliai

marinta sie vts zutis (kpintas rees) skumbrijas fileja svaiga karpa zivju njias

Pakiai

ntis, antena faznas kalaktas, kalakutena kurapk pauktena ptpel viikas, vitena vit, vitena ss, sena

Putni
ple, ples gaa fazns ttars, ttara gaa irbe putnu gaa paipala clis, vistas gaa vista, vistas gaa zoss, zoss / zosu gaa

Ms, karteji patiekala

134

pkepas avena biftksas blnai briedena cepelnai c. s ms c. s vrke derl nkstai jutiena karbondas kpenys / kepenls kepsns kiaulena kikena kojls koldnai kotltas kgelis / [blvi] ploktanis

Gaa, karstie dieni

sacepums jra / aitas gaa bifteks pankkas aa gaa cepelni c. ar gau c. ar biezpienu csi nieres vra / liellopu gaa karbonde aknas cepetis ckgaa zaa gaa kjias pelmei kotlete rvtu kartupeu sacepums

lietniai l. s ms l. s vrke lievis ncelis / pjausns triuena troknta ms / trokins varkiai vdara verena

Darvs

pildtas pankkas p. ar gau p. ar biezpienu mle nicele trua gaa sautta gaa biezpiena rausi / b. plceni kartupeu biezea desa tea gaa

abriksai anansai agrstai apelsnai avits bannai brks brkns citrnos

agukai arbzai blvs burkai esnkai griiai kopstai mrkos pomidrai ppos rabrbarai ridikliai rps svognai, svogn laika pintai rniai

Drzei
guri arbzi kartupei bietes iploki ki kposti burkni tomti pupas rabarberi redsi rcei spoli, loki spinti ziri aprikozes ananasi rkogas apelsni avenes banni [drza] zemenes brklenes citroni

Vasiai, ogos

Augi, ogas

135

datls grakiki rieuta juodeji serbetai krius mlns obuolia prsikai raznos rieuta raudoneji serbetai slvos spaguols vnuogs vnios muogs

Penas. Kiauniai

dateles valrieksti upenes bumbieri mellenes boli persiki roznes rieksti jogas plmes dzrvenes vnogas iri [mea] zemenes

bltymas grietn grietinl kefras omltas psukos rgts penas / rgpienis sris svestas tryns vark virt kiauniai

Piens. Olas
[olas] baltums krjums saldais krjums kefrs omlete panias rgupiens siers sviests [olas] dzeltenums biezpiens vrtas olas

Grimai

als arbat balzmas bredis degtn, npsas (barb.) dnas gir grgas

Dzrieni
alus tja balzams brendijs degvns, abis (nek.) dins kvass groks

136

kav kakav koktelis konjkas lkeris limondas mids minerlinis [vandu] rmas sul (koku) sltys (augu vai ogu) ampnas tnikas trauktn vandu vskis

Saldumnai

kafija kakao kokteilis konjaks liieris limonde medalus minerldens rums sula sula ampanietis toniks [degvna] uzljums / zu abis dens viskijs

bandl biskvtai dmas kisilius komptas leda pyragitis pyraglis pdingas saldaniai sausaniai, telaniai okoldas trtas vfliai

Saldumi
maizte biskvti dems selis kompots saldjums kka prdzi pudi konfektes cepumi okolde torte vafeles

Atsipraa, ku i yr valyns,

PIRKMAS. PIRKINIA 1. PARDUOTVS

IEPIRKANS. PIRKUMI VEIKALI Atvainojiet, kur te ir apavu,

137

audini, darvi, dovan, drabi, donos, gli, grim, juvelrini dirbini, masto [prki], mss, uvis, peno, sprto reikmen, kini prki parduotv? Prom pardyti, ku i [parduotv] Vaik pasulis. Ku i knygnas? Prom! K pageidujate? Mn rekia Mn reikt A gali pairti aria? A glima pasimatoti? Pardykite mn kt. T, ku ali. Mn nepatika it spalv, a trite kitkios? Kek ta kainoja? Dimt lt? Prom irati k (sskait). Ku mokti? Suvynikite (supakokite) vsk draug (atskira). 138

audumu, drzeu, dvanu, aprbu, maizes, puu, dzrienu, juvelierizstrdjumu, prtikas [preu], gaas, zivju, piena, sporta piederumu, saimniecbas [preu] veikals? Pardiet, ldzu, kur ir [veikals] Brnu pasaule. Kur te ir grmatnca? Ldzu! Ko js vlaties? Man vajag Man vajadztu Vai drkst apskatt tuvk? Vai drkst uzlaikot? Pardiet man citu. To, kas blakus. Man nepatk krsa, vai nav citas krsas? Cik tas maks? Desmit litus? Izrakstiet, ldzu, eku (rinu). Kur jmaks? Ietiniet (iesaiojiet) to visu kop (atsevii).

A [js] trite? Vai jums ir? Prom kilogrm (it gr- Man kilogramu (simt gram) mu) A js viias? Vai tas ir svaigs? Prom d pakelis... Divas pacias..., ldzu!
dona balt d. juod d. plikta d. rugn d. kondensotas penas kiauniai lainia medulis mils maize baltmaize rupjmaize saldskbmaize rudzu maize kondenstais piens olas speis medus rausis raugs

blgas brangs brkas btelis d ddelis gbalas gras mas mtras nevars paklis pardavj/as, -a pigs pirkjas por puiks skardn stiklanis

a) Mastas

slikts drgs bris pudele kaste liels gabals labs mazs metrs netrs pacia prdevj/s, -a lts pircjs pris lielisks krba burka

Prtika

139

riebala sris bltas s. / varks s. Jnni s. olndikas s. vys viios . rktos . ldytos . sdytos .

b) Gls

A trite iko (linni) audini? Praiau t langot. Kks is mdiagos pltis? Kek kainoja mtras? Dokit (Atkipkit) mn trs metrs. 140

c) Pramonns prks Audinia

Noriau ri po trs lits, u iasdeimt santm. A galiau isirikti? Kek kainoja tos tlps? gvazdk pokt? trs gvazdkai (rs)? an gerber? ts / ans klijos? Dokite mn trs. A netrite kits spalvs?

tauki siers Baltais s. Jusiers / imeu siers Holandes s. zivis svaigas z. kpintas z. saldtas z. sltas z.

Pues

Es gribtu rozes par trim litiem, par sedesmit santmiem. Vai drkst izvlties? Cik maks s tulpes? neu buete? trs nees (rozes)? t gerbera? ts kallas? Dodiet man trs. Vai nav citas krsas? Rpniecbas preces Audumi Vai jums ir zda (linu) audumi? Man, ldzu, to rtaino. Cik plata ir drna? Cik maks metr? Dodiet (Nogrieziet) man trs metrus.

aksmas tlasas audins drb flanl kartnas mrl mdviln mdiaga mlas da natral (dirbtn) . dn/is, - ikas tpelis trikotas velvtas vlna

Drabiai

apkakl bert dnsai chaltas kailinia klns; kelnits kepr kostimas / eilt liemenl letpaltis / apsiastas markinia apatniai m.

Mn rekia kturiasdeimt atuto dydio. Ku galiau pasimatoti? tas netika. Noriau didsnio (masnio).

samts atlass audums drbe flanelis katns marle kokvilna audums, drna, drbe vadmala da dabisk (mkslg) . das~ zds vistras audums trikota velvets vilna

Man vajadzgs etrdesmit astotais izmrs. Kur [es] vartu uzlaikot? is neder. Es gribtu lielku (mazku)
apkakle berete dinsi halts kaoks bikses; bikstes cepure kostms / uzvalks krturis lietusmtelis krekls apakkrekls

Aprbi

141

dryuoti m. langoti m. naktniai m. / naktinkai megztnis palaidn, palaidink pltas rankv sijnas psijonis skrybl; skryblit suknl strik vakas

Galantrija

142

datos atklod dias glads josta kaklraitis kspinas, juostl kelnits kjins kreps / rakin kuprn lagamnas liemenl lvos baltinia mudymosi kostimas nsin paglvs valkalas pakld pdkelns pinign pitins pirtotos p. kutins p. prtfelis rankinkas rakluostis

svtrains k. rtains k. naktskrekls demperis blze mtelis piedurkne svrki / bruni apaksvrki platmale; cepure kleita jaka akete / vrieu svrki

Galantrija

adatas sega siksna peldbikstes josta kaklasaite prievte apakbikses zees soma mugursoma emodns krturis gultas vea peldkostms kabatlakati spilvendrna palags zebikses [naudas] maci / maks cimdi pirkstaini c., pirkstaii draini c., draii portfelis [rokas] somia dvielis

sgos silai skar sktis likas valkalas

valyn

pogas diegi lakats lietussargs alle prvalks

btai aulniai b. suvrstomi b. btraiiai bt tpalas kaliai kunas sprtbaiai epets lepts / lirs valti, blzginti

A trite trsdeimt septito Vai jums ir trsdesmit septt nmerio / ddio bt? izmra kurpes? Ti batkai trput pe ma. s kurpes ir mazliet par maSpudia. zu. Spie. tie pe laisv. Smkioja. s ir prk brvas. Sld no kjm. Dokite venu nmeriu di- Dodiet vienu izmru lielkas desnis (maesnis). (mazkas). Apavi
kurpes zbaki saiu zbaki auklas apavu krms galoas papdis sporta bas suka bas trt, spodrint

Sprto ir turzmo rekmenys

dvratis hnteliai kamuols ftbolo k., krepnio k. kuprn masauklis

Sporta un trisma piederumi

[div]ritenis, velosipds hanteles bumba futbola b., basketbola b. mugursoma masaieris

143

meker migmaiis paios palapn plakmenys / plekai rtmua, lazd rituls slds sldi lzdos svasiai / svamenys tnga tniso btai tniso kamuolikas tniso rakt tiklas tinklnio kamuols trningas / sprtinis kostimas treniruklis / stkls (sar.)

Elktros rekmenys

dlki siurbls [elktros] laida elektrnis skustvas elektrnis ildytvas kavs apartas kavs malnlis kiennis ibintuvlis lempt liustr / sietnas lygintvas / laidn maiytvas mikrobangn [krosnl] proktorius skalbmo main staln lmpa aldytvas

makere guammaiss slidas telts pleznas hokeja nja ripa slpes slpju njas svaru bumbas [svaru] stienis teniskurpes tenisa bumbia tenisa rakete tkls volejbola bumba trenitrps trenaieris

Elektropiederumi
puteku scjs [elektrbas] vadi elektriskais brdas skujamais elektriskais sildtjs kafijas aparts kafijas dzirnavias kabatas lukturtis spuldze lustra gludeklis maistjs / jaucjs / mikseris mikroviu krsns proektors veas mazgjam mana galda lampa ledusskapis

Badai

144

ftelis indauj / buftas

Mbeles

atptas krsls bufete

fiksas fotoapartas [foto]josta spalvta f. nespalvta f. [foto]notrauka fotoppierius kast blks / mgnio lmpa objektvas rkalas skadrs

kd komplktas migamojo k. virtvs k. svetans k. lentna lva romasis stlas skcija sof spnta stlas, stalikas / stallis taburt tacht vidrodis

Fotorekmenys

krsls iekrta guamistabas i. virtuves i. viesistabas i. plaukts gulta rakstmgalds sekcija dvns skapis galds, galdi taburete tahta spogulis

Fotopiederumi
fiksa fotoaparts fotofilma krsain f. melnbalt f. [foto]uzmums / fotogrfija fotopaprs kasete zibspuldze objektvs attsttjs diapozitvi

Rymo rekmenys

daa alijiniai d. vandenniai daa / akvarl klija liniut prkeris pietkas ralas

Rakstmlietas
krsas eas k. denskrsas / akvarelis lme linels pildspalva zmulis tinte

145

romasis ppierius ssiuvinis ura s. svarls smeigtkai trintkas tas tuinkas / ratinkas dant past dant epetlis krmas kvepala lpdais mulas nag lkas plauk daa pudr ampnas epets kos veidrodlis

Parfumrija i kosmtika

rakstmpaprs burtnca klade saspraudes spraudtes dzgumija tua [lodu] pildspalva

Parfimrija un kosmtika
zobu pasta zobu suka krms smaras lpu krsa ziepes nagu laka matu krsa pderis ampns suka emme spogultis

Juvelriniai dirbinia
aprank uksas ukso tvare auskara gitaras grandinl karliai, vrins kulnas paauksotas pasidabrotas pelai sg / sg sidbras

Juvelierizstrdjumi
aproce zelts zelta ietvar auskari dzintars dte krelles, kaklarota kulons apzeltts apsudrabots prles sakta sudrabs

146

edas auksnis . / ukso . sidabrnis . / sidbro . vestvinis . . su akut

aisla

gredzens zelta g. sudraba g. laulbas g. g. ar actiu

balionlis barktis kaikas kareivliai kiktis, zuiktis kubliai ll mektis, mekikas prpuiamas spalvti pietkai stlo aidmai suktis, vilklis vilpkas sukamas veimlis aidmas

Rotalietas
baloni klabeklis, grabulis katis zaldtii zatis kluci lelle lctis piepams krsainie zmui galda sples vilci svilpte uzvelkams ratii sple

arbatinkas stis bidnas peno b. dubu, dubenlis ktilas kavinkas keptv lkt, lktl / lktt maiytvas / mkseris kbiras

d) kins prks Idai

Saimniecbas preces Trauki

tjkanna krze kanna piena k. boda, bodia katls kafijas kanna panna vis, vtis mikseris spainis

147

podas puodlis, puodkas servzas arbtos s. kavs s. piet s. s. eems asmenms stikln vaz

Stlo rankiai

pods, kastrolis (metalinis) krzte, taste servze tjas s. kafijas s. pusdienu s. s. sem personm glze vze nazis pavrnca, smeamais [kauss] dakia karote karotte

pelis smtis akt uktas auktlis / auktkas

Galda piederumi

rankiai

atsuktvas dlba, lutuvas dagis darbstalis, varsttas dld drotvas galstuvas, bd grandn grtas grtvas grti skl grbls gulsikas kltas klti klti vn priklti kampanis kastvas / lpeta kirstkas kivis kapti (kisti) kirvi

Darbarki, instrumenti
skrvgriezis stienis, lauznis izkapts vesols, skrvgalds vle slmests galoda, stris de urbis urbjmana urbt caurumu grbeklis lmerdis kalts kalt, iesist iesist / iedzt naglu pienaglot strenis lpsta cirtnis cirvis kapt (cirst) ar cirvi

148

plaktkas rktas rpls rtkas / rklis spyn ks tklas teptkas varsttas vatas, vartlis mdvartis priveti verl pverl verliraktis viel vins, vinkas / vint rkls

klija kjis met, mentl blius oblioti pjutuvas pjklas pjuti

A yr kng api ltvi liudies mn? K trite naujusios pozijos? A trite kng sienio kalboms? Ku yr grins (mkslins) literatros skrius?

e) Kngos

lme veseris lpstia / elle vele velt sirpis zis griezt (peiliu), zt (pjklu), paut (pvz., ol dalgiu) murs, muri atslga knaibles / kniebles grieamais, grieznis sldzene dakas tecla ota, otia vesols, skrvgalds skrve, skrvte kokskrve pieskrvt uzgrieznis paplksne uzgrieu atslga stieple nagla, naglia res

Grmatas Vai jums ir grmatas par latvieu tautas mkslu? Kas jums ir no jaunks dzejas? Vai jums ir grmatas svevalods? Kur ir dailiteratras (zintnisks literatras) nodaa? 149

A ta vertmas? Api k it knyg? A ta dom? Kek kainoja s dails albmas? Noriau k nrs api Ltvij (Letuv). K btent? Kk istrijos ar geogrfijos inn. Ltvijos (Lietuvs) keli emlap. ekau odn. Gl trit kk dm mils romn? Man dmina...
broir apbraia apsaka apskymas dals eilratis eilrai rinkins eilrai rinktn kalendrius leidykl literatr grin l. mkslin l. nuotykn l. poltin l. memurai novls pjss pozija pslapis

Vai tas ir tulkojums? Par ko ir grmata? Vai tas ir interesanti? Cik maks is mkslas albums? Es gribtu kaut ko par Latviju (Lietuvu). Ko tiei? Kdu vstures vai eogrfijas cevedi / rokasgrmatu. Latvijas (Lietuvas) ceu karti. Es meklju vrdncas. Vai jums ir kds interesants romns par mlestbu? Mani interes...
brora apraksts garais ststs ststs daa dzejolis dzejou krjums dzejou izlase kalendrs izdevniecba, apgds literatra dailiteratra zintnisk l. dku l. politisk l. memuri noveles lugas dzeja lappuse

150

2. VSTIN. PTIKA

Atsipraa, ku artimiusia vstin? A trite i vist? ta recptas. Kap vartjami i vista? Po tablt trskart pe din. P auktl trs karts pe din pri vag. Prom mn k nrs nu grpo, ksulio, slogs, galvs skasmo, skasmo, nmigos. A trite akini?

rt rinkins rinktniai rtai romnas srija skrius tiras ddelis mas tmas vadovlis virlis emlapis mastlis innas odnas aikinamsis . dvikabis . pasikalbjim odynlis

rakstu krjums kopoti raksti romns srija nodaa metiens liels mazs sjums mcbu grmata vks karte mrogs rokasgrmata vrdnca skaidrojo v. divvalodu v. sarunvrdnca

APTIEKA. OPTIKA Atvainojiet, kur ir tuvk aptieka? Vai jums s zles ir? Te bs recepte. K s zles lietojamas? Pa tabletei trsreiz dien. Pa karotei trs reizes dien pirms anas. Man, ldzu, kaut ko pret gripu, klepu, iesnm, galvasspm, spm, bezmiegu. Vai jums ir brilles?

151

Sudauia suls kinius. Mn sudo akinia. Prom dti naujs stikls! Sutaiskite akini rmus! Akinia pe stprs (silpn).
amnio hidroksdas mpul aspirnas jdas mrl migdomeji [vistai] nuskasminamieji [vistai] plistras ramnamieji [vistai] spritas tablt tars tpalas traklapis tvrstis vstas valerijno laa validlis vat

Sasitu saulesbrilles. Man saplsa brilles. Ldzu, ielieciet jaunus stiklus! Salabojiet [briu] rmjus! s brilles ir prk stipras (vjas).
oamais spirts ampula aspirns jods marle miegazles pretspju zles plksteris, leikoplasts nomierinoas zles spirts tablete bankas ziede cemallapa prsjs, saite zles baldrina pilieni validols vate

PAS GDYTOJ

Kuri gdytojai iu met Kdi rsti palaik pieem [poprima [poliklnikoje]? liklnik]? noriau usiregistroti Es gribtu pierakstties pie teps vidas lig gdytoj. rapeita. Kuriam kabinet prima te- Kur kabinet pieem teraraputas (chirrgas, aki peits (irurgs, acu rsts, gdytojas, dantstas, pedizobrsts, brnu rsts)? tras)? PIE RSTA 152

Ku yr bdintis gdytojas (bdinti medsesu)? Treiam aukt. Ku skndiats? K / Ks skada? serg (susirga).

Kur ir derrsts (derjo medmsa)? Treaj stv. Par ko js sdzaties? Kas [jums] kai? Kas sp? Es slimoju / esmu slims (saslimu). ni. Es esmu stvokl. Gdytojau, ks mn yr? Dakter, kas man ir? Mn Man dgina skrad, dedzina kuni, ddel slog, [ir] lielas iesnas, dria / degia n, rd, dur sn, sird, itno (patno) snars, uzpampa (uztka) loctapitas, vas, pirksts, kakks udegmas, kaut kds iekaisums, madia snar, lau loctavas, negja aizd, nedzst brce, niti d, niez da, paklusi temperatr, [ir] paaugstinta temperatra, peti aks, grkl, srst acis, rkle, plai udegmas, [ir] plauu karsonis, rabsta kys / akys, ilbst acis, sipna, ir vjums, skada glv, sp galva, stiprs kosuls, [ir] stiprs klepus, sunk kvpoti, [ir] smagi elpot, svagsta galv. reibst galva. sustrenkiau (susei- Es sasitu (ievainoju) galvu diau) glv (rak, n). (roku, snu). bloga mata; kap pe Es slikti redzu; k caur miglu. mgl. 153

P[s]tempiau kj (blazd, irn). sipjviau (sidriau) pit. Man pkina / Mn blga. Mn kndo u (rk). Man apdrsk pasitusi kat. Man ibr.
aks auss dants galv gerkl nkstai kklas klis kpenys kja blauzd pd launs krtn krts kunas lytis rganai ngara pivas pitas plaiai rank dlbis pltaka reas / irna dlnas stas skradis strnos irds

Iegriezu (sadru) pirkstu. Man ir nelabi / slikti. Man iekoda suns (rce). Mani saskrpja traks kais. Sastiepu kju (lielu, potti). Man rads izsitumi.
acs auss zobs galva rkle nieres kakls celis aknas kja liels pda gurns krtis krts papdis dzimumorgni mugura vders pirksts plauas roka dilbs plauksta plaukstas pamats delna augdelms kuis krusti sirds

154

gdytoj/as, -a / dktar/as, - gidymas gidymo srmiai gimdv greitji [medicnos paglba] kdikis lig lignin (pa)guldti lignin irati i lignins lign/is, - naujgimis negali negv/as, - / mr/s, -usi nesvek/as, -a niji prepuolis srmis sesl / sest / medsesu skasmas svek/as, -a aizd dsti gimdti; giti gdyti(s) gti

nas [akis] vkas

rst/s, -e / dakter/is, -e dzemdana, dzemdbas dzemdbu spes dzemdtja tr [medicnisk] paldzba zdainis / mazbrns slimba slimnca ievietot slimnc izrakstt no slimncas slimnie/ks, -ce jaunpiedzimuais nespks nedzv/s, -a / mir/is, -usi slim/s, -a grtniece lkme spju lkme medmsa spes vesel/s, -a brce smakt dzemdt; [pie]dzimt rstt(ies) dzt (apie aizd), atveseoties (apie ligon) gult karson murgot klepot [no]mirt sirgt / vrgt nosalt opert (iz)veseoties saaukstties slimot, saslimt s. ar plaum, ar iesnm

sns plaksti

karioti kliedti ksti [nu]miti negaloti nulti operoti (pa)svekti pralti, prsialdyti sigti, susigti s. plaiais, slog

155

Ku artimiusias polcijos pskyris? Ks atsitko? Mn pvog automobl (itruk pnigus, dokuments, rakts, ps, vairotojo paymjim). silu (sibrv) mno bt (kabar). Vags pabgo. Jm kaks sutrkd. Man apgvo, pvog (apipl), iprievartvo (bad iprievartuti), patrenk main (motocklininkas), smu, seid (sualjo). Man upol. Ku stovjo automoblis? Kokis mrks (spalvs) automoblis? Js atvkl/is, -? ku atvkote? ku sate? Js dresas. 156

skaudti slogoti luboti / lbioti

POLCIJOJE

spt slimot ar iesnm klibot

POLICIJ Kur ir tuvk policijas nodaa? Kas noticis? Man nozaga auto[manu] (izvilka naudu, dokumentus, atslgas, pasi, vadtja apliecbu). Ielauzs man dzvokl (istab). Zaglis aizbga. Viu kds iztraucja. Mani piekrpa, apzaga (aplaupja), izvaroja (minja izvarot),

notrieca mana (motociklists), piekva, ievainoja. Man uzbruka. Kur stvja mana? Kdas markas (krsas) bija automana? Js esat iebraucj/s -a? No kurienes [js] atbrauct? No kurienes [js] esat? Jsu adrese?

Kad pastebjote vagst (silaum)? Kad i ku ta vko? Kad paskutn kat mtt svo man? Vkar vakar. ryt. Pe piets. Pri vland. Kap atrd upuolkas? uktas, koki / madag septynilikos mt, lesas, viesiaplakis, mlynomis akims, kalbjo rsikai (lietvikai, ltvikai). Mas / mas, krsnas, plaiaptis, api trsdeimt mt, rudakis, plauka juod, garbanti, kalbjo s akcent. Vidutnio gio, pagyvns (dr apjaunis), plkteljs (lsteljs), apps, kys plkos, paradusios. Kap js bvo apsiregs? S mlyna (rud, joda) striuk. lgu pltu. Langotais markinias. A js turjo koki ypatng ymi? Nsis riest (suplta, ilg). Netri deins (kairs) rakos pito.

Kad js ievrojt zdzbu (ielauanos)? Kad un kur tas notika? Kad pdjo reizi redzjt savu manu? Vakar vakar. ort. Pusdienlaik. Pirms stundas. K izskatjs uzbrucjs? Gar, kdus septipadsmit gadus vecs, tievs, gaimatains, ar zilm acm, runja krieviski (lietuviski, latviski). Mazs / ss, drukns, plecgs, ap[mram] trsdesmit gadu vecs, brnacains, melniem sprogainiem matiem, runja ar akcentu. Videja auguma, padzvojis (vl pajauns), plikpaurains (iesirms), apaudzis, acis pelkas, apsarkuas. K vi bija rbies? Ar zilu (brnu, melnu) jaku. Ar garu mteli. Ar rtainu kreklu. Vai viam bija kdas paas pazmes? Strups (plakans, gar) deguns. Nav labs (kreiss) rokas pirksta. 157

At pltakos (dlbio) tatuirut. At rakos itatuirotas ikaras. Vi diniojo (kariojo) atakio rndas. At nsies ddel krpa. Neija ed s mlyna (ali, raudna) akut.
apguti apiplti apklusti apvgti, pavgti doti pardymus iekti inti iprievartuti kaljimas klinti udarti kaljim kalin/s, - kis lidinink/as, - / lidytoj/as, - lidyti novada nusikatl/is, - (nu)testi nuudti paguti palisti patrlis patvrtinti plk/as, - polcinink/as, - prievartutoj/as, -a suguti suiti / aretoti sulaikti sumti

Uz plaukstas (dilba) ir tetovjums. Uz rokas ir tetovts enkurs. Virs labs (kreiss) uzacs ir rta. Uz deguna liela krpa. Nes gredzenu ar zilu (zau, sarkanu) actiu.
apmnt, piekrpt aplaupt aptaujt apzagt, nozagt dot liecbu, liecint meklt iznest izvarot cietums apcietint ieslodzt cietum cietumnie/ks, -ce kukulis liecinie/ks, -ce liecint iecirknis noziedznie/ks, -ce (no)tiest nogalint noert atbrvot patrua apstiprint lauptj/s, -a policist/s ,-e izvarotj/s, -a noert saemt / arestt aizturt piekaut

158

Ks paskutnis? Kien [daba] eil? eils / Eils tvark. B eils. Pakipkite plukus trumpia! Tk n visi trumpa! Palginkite ss, bazd! Noriau nusisksti. Nuskskite mn bazd! A ipluti jms plukus? Padarkite ilgalak ukosen! Praiau vakarn ukosen! Nulakokit nags tmsiai! Paskskite atakius! Ku turi mokti jms a kasoj? Kek mku? A gali ps js pataisti bats? 2. VALYNS TASYMAS

1. KIRPYKL

sursti suesti trdytoj/as, -a teisj/as, -a tesmas upuolk/as, - udk/as, -

BUITIS PSLAUGOS

atrast ievainot izmekltj/s, -a tiesnes/is, -e tiesa uzbrucj/s, -a slepkava

SADZVES PAKALPOJUMI FRIZTAVA

Kur pdjais? Kuram [tagad] krta? Pc krtas. rpus krtas. Apgrieziet man matus! Tikai ne pavisam sus! Pieldziniet sas, brdu! Es gribtu noskties. Noskujiet man brdu! Vai matus jums mazgt? Ielieciet ilgvius! Man, ldzu, vakara frizru! Nolakojiet nagus tum krs! Pieldziniet uzacis! Kur jmaks jums vai kas? Cik jmaks? APAVU REMONTS Vai pie jums var salabot kurpes? 159

A glite irkinti is jos- Vai varat attstt s filmias? tas? Kad bs padarta? Kad bs gatavs? A notraukas igi padarsi- Vai fotogrfijas ar izgatavote? siet? FOTODARBNCA 160

4. FOTOATELJ

Ku yr lakrodi taisykl? Kur ir pulksteu darbnca? Lakrodis sugdo. Pulkstenis sabojjies. Lakrodis nukrto i sustjo. Pulkstenis nokrita zem un vairs neiet. A seninius lakrodius igi Vai sienas pulksteus js ar tasote? labojat? Nukrto rodkl. Nokritis rdtjs. Ikrto stiklikas. Izkritis stikli. A glite pataisti adintv? Vai modintju varat salabot? Lakrodio nemnoma pri- Pulksteni nevar uzvilkt. skti. Kad bs sutaistas? Kad bs gatavs? Kek kainus tasymas? Cik makss remonts? Lakrodis i vl skba (atsi- Pulkstenis atkal ir trks (vlika). lks).

3. LAKRODI MAS

Nulo kunas. Priklkite naujs kulns (atkulnius)! Nupl (Nudl) pspadiai. Mn rekia laba skubia. A pataissite ik rtdienos? TASY-

Nolzis papdis. Piesitiet jaunus papus (pasitus)! Noplsuas (Izdiluas) zoles. Man vajag oti tri. Vai salabosiet ldz rtdienai? PULKSTEU REMONTS

1. TETRAS. KNAS. KONCRTAS

Paduginkite mn skaidrs! Noriau nusifotografoti. Praiau [padarti] eis notraukas. Kkio formto? Devyn i trlika? Psui / Psines. Dmesio! Nejudkite! psena! Kek mku eis [foto]notraukas? KULTR. LAISVLAIKIS

Nokopjiet man diapozitvus! Es gribtu nofotografties. Man, ldzu, seas fotogrfijas. Kda formta? Devii reiz trspadsmit? Pasei. Uzmanbu! Nekustieties! Smaids! Cik jmaks par sem fotogrfijm? KULTRA. VAASBRI TETRIS. KINO. KONCERTS

Noriau nueti kk tetr. Es gribtu aiziet uz kdu tetri. Galbt artimiusiomis die- Varbt tuvkajs diens aizienoms nuesime draug. sim kop. Dails teatr pastatta M- Dailes tetr ir iestudta Mterlinko pjs Mlynji terlinka luga Zilais putns. pakt. Ks vaidna pagrindn vad- Kas tlo galveno lomu? men? Koki ktoriai vaidis? Kdi aktieri tlos? Neina, a spektklis jms Nezinu, vai izrde jums papatks. tiks. A blietai ja nupirkt? Vai bietes jau nopirktas? Vis blietai parduot. Visas bietes prdotas. Pe prtrauk nuesim bu- Starpbrd aiziesim uz bufeti. ft.

161

Mn patko s spektklis. Ekime estrdin (simfnins mzikos) koncrt! Noriau susipanti s ltvi liudies dainoms i kiais. Rytj bs ansmblio Prta vtra koncrtas, nauj program. Kad bs kit Dain i ki vet? Miela nueiau kn. Kap vadnasi tas flmas? A ta vaidbinis flmas? Koki ktoriai te vaidna? Ekim vakarn sens.
ktorius, ktor balknas dekorcijos eil ekrnas flmas istrinis f. vaidbinis f. spalvtas f. foj kulsai kuls kulisiai l neskm prteris prtrauka plojmai premjer rmpa reisir/ius, -

Man patika izrde. Aiziesim uz estrdes (simfonisko) koncertu! Es gribtu iepazties ar latvieu tautasdziesmm un dejm. Rt bs ansamba Prta vtra koncerts ar jaunu programmu. Kad bs nkoie Dziesmu un deju svtki? Es labprt aizietu uz kino. Kds ir s filmas nosaukums? Vai t ir mkslas filma? Kdi aktieri tur spl? Iesim uz vakara seansu.
aktieris, aktrise balkons dekorcijas rinda ekrns filma vsturisk f. mkslas f. krsain f. foaj kulises aiz kulism aizkulises loa neveiksme parters starpbrdis aplausi pirmizrde rampa reisor/s, -e

162

akordenas armnika grti / greti akordeon, armnika [lpin] armonikl bgnas mti bgn / bgnyti chras dain daininik/as, - dainoti dambrlis dd dd orkstras ddmaiis fleit grti fleit, psti flet fortepijnas skabinti fortepijon gasas gitar skabinti gitar grti, greti, skabinti instrumetas klavinis i. muamsis i. puiamsis i. stginis i. sudrintas i. kakls skabinti kaklmis / kanklioti

sl scen spektklis diennis s. vakarnis s. danga vaidmu / rl vaidnti veksmas viet

zle skatuve izrde rta i. vakara i. priekkars loma splt / tlot cliens vieta akordeons harmonikas / ermoikas splt akordeonu, ermoikas mutes ermoikas bungas sist bungas / bungot koris dziesma dziedtj/s, -a dziedt vargns ddas, dkas, taure ptju orestris somu dkas flauta splt flautu klavieres splt klavieres skaa itra splt itru splt instruments taustiinstruments sitamais i. pamais i. stgu i. noskaots i. / uzskaots i. kokle splt kokli / koklt

163

kaklinink/as, - kompoztorius mzikos krins lamzdlis, ddl nat nat objus orkstras dd o. / puiamj o. pianinas pianst/as, - psti saksofnas skambti smukas greti smuik / smuikoti smukinink/as, - trimtas trimitoti trimtinink/as, - valtrna vargnai grti / greti vargnais, vargonoti vargninink/as, - varpa skabinti varpas violonl

kokltj/s, -a komponists skadarbs stabule nots pc notm oboja orestris ptju o. klavieres pianist/s, -e pst saksofons skant vijole splt vijoli vijolnie/ks, -ce trompete, taure taurt taurtj/s, -a merags reles splt reles relnie/ks, -ce zvani zvant zvanus ells

2. MUZIJUS. PAROD

Noriau nueti Ltvijos kro muzij, sienio mno muzij, Liudies buitis muzij, Paviksl galrij, Parod rmus Ltvija, iurlinio paviksl galrij,

MUZEJS. IZSTDE Es gribtu aiziet uz Latvijas kara muzeju, rzemju mkslas muzeju, [Etnogrfisko] brvdabas muzeju, Gleznu galeriju, Izstu zli Latvija, uroa gleznu galeriju,

164

Kano kro muzij. Kauas Kara muzeju. A tursime gd? Vai mums bs gids? Koki parod yr Istrijos Kda izstde ir Vstures mumuzijuje? zej? A i glima fotografoti? Vai te drkst fotograft?
dalinink/as, -, mninink/as, - mnas mezginia natiurmrtas dos plstika pavikslas peizas pynmai (auto)portrtas raiins skulptr sklptorius tapba taptoj/as, -a

K iadien rdo Vlnius? Kkios yr Rygs progrmos? Kuriu kanal? Prmu? Prjunk kt progrm! Tamsia! viesia! Pask tylia! Pask garsia! Pe tams (vies). Koki i laid? A ta vazdo raas? Ku yr rdijo laid program? jnk! Atsk kt stt!

3. RDIJAS. TELEVZIJA

mkslinie/ks, -ce mksla adjumi klus daba das plastika glezna ainava pinumi (pa)portrets griezums, grebums skulptra, tlniecba (meno aka) tlnieks glezniecba gleznotj/s, -a

RADIO. TELEVZIJA Ko odien rda Via? Kdas ir Rgas programmas? Pa kuru kanlu? Pa pirmo? Prsldz uz citu programmu! Tumk! Gaik! Nogriez klusk! Uzgriez skak! Prk tums (gais). Kas tas par raidjumu? Vai tas ir videoieraksts? Kur ir radioraidjumu programma? Iesldz! Uzgriez citu staciju!

165

Koks tavo kompiuteris? IBM (ai by mas), Makintas. Kks j galingmas? pkeiiau procsori (pagrindn plkt). paddinau tmint. Kompiteriu drbu. internt turi darb (nami). Pri internto jngiuosi pe modm. Tai brangka. Mno vaika mgsta kompiuterinis aidims.
atmints operatyviji a. dskas kompktinis d. standsis d. disklis elektrninis ptas filas filo ddis itrnti fil nukopijoti fil rengins katalgas subkatalgas

4. KOMPITERIS

Paiekk mzikos! Prom ijngti! Bk gras, ijnk! Ijnk!

Kds tev ir dators? IBM (ai b ems), Makintos. Kda ir t jauda? Es apmainju procesoru (mtesplati). Es esmu palielinjis atmiu. Ar datoru es strdju. Man internets ir darb (mjs). Pie interneta es piesldzos caur modemu. Tas ir padrgi. Maniem brniem patk datorsples.
atmia operatv a. disks kompaktdisks cietais d. diskete elektroniskais pasts datne datnes lielums izdzst datni nokopt datni ierce direktorijs apakdirektorijs

DATORS

Pamekl mziku! Ldzu, izsldz! Esi tik labs, izsldz! Sldz r!

166

jngti (ijngti) isaugoti (save) itrinti (delete) pakbti prkrauti spausdnti surikti tkst programoti

klaviatr (keyboard) klavas (key) kompiteris meni montorius, vaizduklis pel pels kilimlis pels klavas paspusti pel plkt (board) pagrindn p. (motherboard) program progrmin ranga (software) rinkmen (folder) spausdintvas (printer) lazernis s. raalnis s. spalvtas s. vairsvirt (joystick) vrusas ymklis (cursor) initinklis (web)

tastatra tausti dators izvlne monitors, prraugs pele peles paliktnis peles poga noklikint peli plate mtesplate programma programmatra mape printers lazerprinters strklprinters krsu p. kursorsvira vruss kursors tmeklis ieslgt (izslgt) saglabt izdzst uzkrties (nek.) prldt drukt salikt tekstu programmt

5. GASO KASTS. AUDIOKASETES. SKAUPLOKTLS. KOMPKTI- PLATES. KOMPAKTDISKI NIAI DSKAI Kk magnetofn tur? turi kastin. Kds tev ir magnetofons? Man ir kaseu magnetofons (kasetnieks).

167

A js mgstate kti? Vai jums patk dejot? Gl vakar ku nrs nuesime? Varbt vakar aiziesim kaut kur? Glima [pakvisti kti]? Vai drkstu lgt? Mn laba gala, bt es ja Man oti l, bet esmu jau uzpakviest. lgta. A nenortumte pakti? Vai js negribtu padejot? Miela! Labprt! i, neku. Pateicos, es nedejoju. Atsipraa, netia. Piedodiet, tas bija netm. it mzika laba vrginanti. mzika ir oti nogurdinoa. Es blgas okjas. Esmu slikts dejotjs. Atvirkia, js kate pukiai. Tiei otrdi, js dejojat lieliski. Kkius okis js mgstat? Kdas dejas jums patk? ja pavarga, pailskim! Es jau noguru, atptsimies! Mn apsisko galv. Man noreiba galva. A gali js palydti? Vai drkstu js pavadt? DEJAS. DISKOTKA 168

A tur elektrofn / grot- Vai tev ir atskaotjs (mzikas v (mzikos cetr)? centrs)? Turi kompktini dsk gro- Man ir kompaktdisku atskaotv. tjs. Turi klet ger ploktli. Man ir daas labas skauplates. Paklauskime folklro ra! Paklaussimies folkloras ierakstus! A tur dizo (rokenrlo, Vai tev ir deza (rokenrola, katri mzikos) ra? kantri mzikas) ieraksti? Magnetofnas sugdo (ne- Magnetofons sabojjies (nevekia). strd). 6. KIAI. DISKOTEK

Ku vksta varbos? Noriau is varbas pamatti. Ks dalyvuja ios varbose? Ku vko treniruts? Ks trneris? Atrdo, ta bs dmios ftbolo rungtns. Kelit rungtns prasids? Kur komnda adia raudnais markinliais? Kks rezulttas? Kap bagsi? Kad prasids ldo rtulio varbos? Ks nugaljo?

Ko js dart brvaj laik? Es daudz lasu. Es labprt ceoju (makerju). Kds ir jsu vaasprieks (hobijs)? Ta paslapts. Tas ir noslpums. kolekcionoju (renk) Es kolekcionju (krju) momonets. ntas. grju gitar (smuik). Es splju itru (vijoli). sportoju. Es nodarbojos ar sportu. SPRTAS. TURZMAS SPORTS. TRISMS

K js vekiate laisv laik? dag skaita. miela keliuju (mekeriju). Kks js hbis?

7. HBIS

VAASPRIEKS

Kur notiek sackstes? Es gribtu redzt s sacensbas. Kas piedals ajs sacensbs? Kur notika trenii? Kas ir treneris? Liekas, t bs interesanta futbola sple. Cikos sple sksies? Kura komanda spl sarkanajos kreklios? Kds ir rezultts? K beidzs? Kad sksies hokeja spl? Kas uzvarja? 169

autolenktns [auto]rlis bdmintonas bgmas bgmo tkas bksas burivimas iuomas dailsis . greitsis . dsko metmas dvrai krsas dziud fechtvimas ftbolas ftbolo aikt gimnstika eties metmas irklvimas jojmas krsas kjo metmas krepnis laimjimas laimti ldo rituls lengvji atltika

Rungtns bagsi lygisiomis. A esime paasti tnis? A t mki plakti? J puik plaukk. A js slidinjate (iuiate)? Gl suaskime kki achmt prtij? Vaiokime pri ero! Te galsime pukiai pasirstyti vltimi i pamekeriti (pauvuti).

Sple beidzs neizirti. Vai aiziesim uzsplt tenisu? Vai tu proti peldt? Via ir lieliska peldtja. Vai js slpojat (slidojat)? Varbt uzsplsim kdu aha partiju? Braucam uz ezeru! Tur varsim lieliski izvizinties ar laivu un pamakert (pazvejot).
autosackstes autorallijs badmintons skrjiens skrejce bokss burana slidoana daislidoana trslidoana diska meana velokross dudo paukoana futbols futbola laukums vingroana pa meana airana janas sports kross vesera meana basketbols uzvara uzvart hokejs vieglatltika

170

lenktns motokrsas nugaltojas olmpins aidns prgal pirmenbs plakymas; plaukmas plakymo basenas plakti pralaimjimas pralaimti preininkas rakinis rgbis rekrdas rezulttas rytn mankt rungtns ftbolo r. rtulio stmmas sirglius, gerbjas slidinjimas smgis bauds s. sprtiniai aidmai sprto aikt achmtai ks udymas olis akt olis tl taur teisjas tnisas stlo t. tinklnis vandnsvydis varbos dragikos v. tarptautns v. varv/as, - vaivimas dvraiu aidmas

sacensbas / sackstes motokross uzvartjs olimpisks sples uzvara meistarsackstes peldana; peldjums peldbaseins peldt zaudjums zaudt pretinieks rokasbumba regbijs rekords rezultts rta rosme sacensbas, sackstes futbola mas lodes grana ldzjutjs, karsjs slpoana sitiens soda s. sporta sples sporta laukums ahs dambrete auana augstlkana tllkana kauss tiesnesis teniss galda t. volejbols denspolo sacensbas, sackstes draudzbas sple[s] starptautisk[s] sple[s] pretinie/ks, -ce ritebraukana sple

171

SKYMAI

1. SKYMAI

PAVLES. ATSEVIAS IZSAUCIENU FORMAS PAVLES

Nc! Nc urp! Atnes! Atceries! Atstjies [no manis]! Skrien! Bdz! Esi tik labs (laipns)! Pazdi! Dod! Dod urp! Dodiet urp! Ej! Ejiet! Ej prom! Dom! Padom! er! Palg! em! emiet! Crt! Klausies! Turi! Turiet! Lasies r! Sit! Vcies! Pacel! [Pa]laid! [Pa]laidiet! Mier! Saki! Sakiet! Sdi! Sdiet! Sdies! Sdieties! Bremz! Stvi! Apturi! Apturiet! Apstjies! Apstjieties! auj! Klus! Klusu! Turi muti! Zini, ka Ievro, ka Skaties! Skatieties!

Atek! Ek! Atnk! Atsimik! Atstk [nuo mans]! Bk! Bk gras (malons)! Dink [i i]! Dok! Dok! Dokit e! Ek! Ekite! Ek ali! Galvk! Pagalvk! Gudyk! Glbkit! Ik! / ! Ikite! Kisk! Klausk! Laikk! Laikkite! Lak i ia! Mk! Ndinkis! Paklk! Palisk! Paliskite! Ramia! Sakk! Sakkite! Sdk! Sdkite! Ssk! Sskite! Stabdk! Stovk! Sustabdk! Sustabdkite! Sustk! Sustkite! uk! Tylk! Tyls! Usiiupk! ink, kd sidmk, kd irk! irkite!

172

aptikriai, madag apskrita atra vetus, kta vetus a, arb agi b bejo bt

DANESN PREVEIKSMIAI, DALELTS, KIT TARNBINIAI DIAI

Rpe! Gyvte! Blmba! Velnia rut! Kd tav (j, j) bal / vlnias! Kd tav perknas! Ek [tu] po velni! kt! (vulg.) pekln! Tikr velniav! P velni! P perknais!

k! ch! i! O Dive! O Vipatie! Dievliau! Vipatie, pasigailk! k tap! k taip! N tap! Ku i mn! N, gera! Ku te! K t! Ek [ja] ek! ch, k i (te)! i, k gi! V! ta! irk!

2. SUUKMAI, KEIKSMA

Jedritvaikoci! Johaid! Velns parvis! Lai tevi (viu) jupis! Ka tevi prkons! Ej pie velna! dirst! (vulg.) ell! Velna bana! Velns ar r! Pie velna!

Ak! Ak vai! Vai! Ak Dievs! Ak Kungs! Vai Dievi! Lai Dievs lgs! Ak t! Ak it! Nu j! Kur nu man! Nu labi! Kur nu! Ej nu! Ej nu [ej]! Ak, ko nu! Re! Lk! Skat!

IZSAUCIENI, LAMU VRDI

BIEK LIETOJAMI APSTKA VRDI, PARTIKULAS UN CITI PALGVRDI

apmram vispr no otras puses vai, jeb vai tad bez aubm, katr zi tau, tomr

173

bet kks btent btina i dr dl dk (postpozcija!) gan, pakakamai i i i kadngi kapgi k tk kan kan a kodl, dl k kl, klei kl ks nebet ns nt nrs tagi, vadnasi tap, taip tap pt tap skant tk, tikta, ven tk tikriusiai tl, tlei turbt, galbt vl [venu] odi vs dr visad, visads vs dlto vs ven, vs tek vs, vs vs vs tk ks i t ks bs, ts ks su

174

lai vai kds proti katr zi, noteikti te, eit vl d, pc (abu polinksniai!) labad (polinksnis!) diezgan un gan gan t k k tad tikko k diez, diezin diez vai kpc, kd kamr pagaidm viengi ja, ja tikai jo pat kaut [gan] bet ttad t, it ar t sakot tikai droi vien tikmr, tik ilgi laikam, varbt atkal [ar vienu] vrdu sakot joprojm vienmr / vienmr, arvien tomr vienalga, tik un t tikko, tik tikko tikldz kas par to lai btu, kas bdams katrs par sevi

1. FRAZEOLOGZMAI

datos vem priskldyti. Psti mgl aks. Dmti aks. Akims rti. akis. Eti, ku kys vda. Kap akmu at (nu) irdis. Listi pr auss. Bal / Vlnias no. Gyv bal / Gvas klmas / vlnias. Gyvna kap brliai. Nukrsti kap dangas. [Pa]trukti pe dat. iku kap at dlno. Utrekti durs pansje. Ka gaids pat pads. Po veto ngdos. Nu galvs ik kj. Galv skasi. Gyvna kap nkstas taukuos.

FRAZEOLOGZMAI, PTAR- FRAZEOLOISMI, SAKMLS I PREODIAI VRDI UN PARUNAS FRAZEOLOISMI Taist no oda ziloni. Pst miglu acs. Ar acm apst. Pc acumra. Iet, kur acis rda. K akmens uz (no) sirds. Laist gar ausm. Velns viu zina. Vesels lrums. Dzvo k bri. K no debesm nokrist. [Pa]vilkt uz zoba. Skaidrs k uz delnas. Aizcirst durvis deguna priek. Kad pcei aste zieds. No galvas ldz kjm. Galva grieas. Dzvo k niere pa taukiem. 175

ks tu (jm...) drbo [kad ir] ks bebt ia nr ko galvti / svarstti ne geroju ks lim na kaip tk laik gerkai pri ta ne prie gra geroju nebagti didi dalim kas per nesmon

kas tev (viam...) par dau lai tur vai kas te nav ko gudrot ne jau no laba prta uz labu laimi st laik labu laiku pirms tas nav uz labu labu galu neemt liel mr kas par niekiem

Jodu at blto. Joda pavesti blta. Pavesti juokas. Nuvarti k kaps. Visti kj. Sknti lurus. Palisti liev. Laikti liev dant. Jastis kap nami. Vediti nsies. ius lpti. Rg vaioti. Dr penas nu lp nenudivo. Tk pakio peno trksta. Kap perknas gidro dangas. Divo pitas. Apvyniti aplik pit. Iluti pito. irti pr pirts. Panti kap svo penks pirts. Lgi devito prkaito. Priiti iskstoms rakomis. Krsti rak. Ketas reutas. Kap siks statnj. Ta n sudlusio skatko neveta. [Ena] kap svestu ptepta. Drbania irdim. Iti k rd. rd ileti / atvrti. irds kulnuos. Lengv irdim. Gyvnti kap niui s kat. 176

Melns uz balta. No melna iztaist baltu. Prvrst jok. Iedzt kdu kap. Krist no kjm. Plkt laurus. Palaist mli. Turt mli aiz zobiem. Justies k mjs. Vazt aiz deguna. Drt us (zi). Vl mtes piens uz lpm. Trkst tikai putna piena. K prkons no skaidrm debesm. Dieva pirksts. Aptt ap pirkstu. Izzst no pirksta. Skatties caur pirkstiem. Pazt k savus piecus pirkstus. Vaiga sviedros. Saemt ar atplestm rokm. Krist no rokm. Ciets rieksts. K sies muc. Tas nav ne plika graa vrts. Iet k pa taukiem (pa sviestu). Ar drebou sirdi. emt ko pie sirds. Atvrt sirdi. Da papos. Ar vieglu sirdi. Bt ar kdu uz naiem. Dzvot k sunim ar kai.

2. PTARLS I PREODIAI

Kap u at ino / rp at pyrgo. Pasisti p velni. Velni prids. Ne vlnias, ne gegt. Nersti su vitos. Vras kap uolas! Nutrukti vidur dio. Jastis kap viai vandenyj.

K suns uz siena kaudzes. Stt pie velna. Velnu pilns. Ne is, ne tas. Nerast sev vietas. Vrs k ozols! Prtraukt pusvrd. Justies k zivij den. SAKMVRDI UN PARUNAS bols no beles tlu nekrt. Sav ac bai neredz, otram skabargu ierauga. Cilvks nav cka, visu apd. K jaut, t atbild. Pat sienm ir ausis. Pa vienu ausi iek, pa otru r. Kas otram bedri rok pats iekrt. Run k cka ar zosi / k zoss ar ttaru. Viens jj cku, otrs kazu. Lna cka dziu sakni rok. Ne mana cka, ne mana druva. Kds darbs, tda alga. Neslav dienu pirms vakara. Jo dzik me, jo vairk malkas. 177

Obuols nu obes netol rtasi. Svo akys rsto nemto, kto i krsl pstebi. mogs n kial, vsk suvlgo. Kks klusimas, tks i atskymas. I senos tri auss. Pr ven as jo, pr kt ijo. Neksk duobs kitm pts krsi. Suskalba kap kial s si / sinu. Venas api tltus, ktas api mltus. Tyl kial gli kn knsa. N mno kials, n mno ppos. Kks drbas, tks i atlginimas. Negrk diens b vkaro. Ju mk gilia, ju mdi daugia.

Visur labi, kur msu nav. Kaimiu vista vienmr izskats lielka par pao zosi. Katram darbam savs laiks. Bez laika rozes nezied. Labs nk ar gaidanu. Gudrba nk ar laiku. Nks laiks, nks padoms. Kiekvenas yr svo lims Katrs pats savas laimes kaklvis. ljs. Durnm i ok panl. Muim pods par cepuri. Dag trikmo dl niko. Liela brka, maza vilna. Nr taiskls b iimtis. Nav likuma bez izmuma. Nevk Divo md pasku Nedzen Dievu me iedzinis neiprasi. svilpodams neatsauksi. Ks eko, ts rada. Kas mekl, tas atrod. Ks galvoj, ts i at lie- Kas uz sirds, tas uz mles. vio. Ks blaivim galvj, Nedzris dom, dzris run. ts girtm at lievio. N tks vlnias baiss, kk Velns nav tik melns, k izj piia. bauts (k to ml). Mik gms, mk iri. No mea vests (Me dzimis), 178

Nr ri b dygli. Ks ktei odeg pakes. Pasitik kap klai vtai grdas. Ju daugia tri, ju daugia nri. Apettas atsirada bevlgant. Klk gle, kl kart! Kap pasiklsi, tap imiegsi. Kalbjimas sidbras, tyljimas uksas. Jigu [jti] prgar, ta at gro rklio. Visu gera, bt nami geriusia. Visu gera, ku ms nr. Ku ms nr, te veiai l gria. Didel darba n tuoja padromi. Viskiam drbui svas lakas. Nukrs obuols, ka nunks.

Nav rozes bez rkiem. Kas kaim asti cels. Gadjs k aklai vistai grauds. Jo d, jo gribas. Apette rodas dot. Kal dzelzi, kamr karsta! K klsi, t gulsi. Runana sudrabs, klusana zelts. Ja jau krist, tad ar troksni. Visur labi, bet mjs vislabk.

Vikas nekaks nebs. Sav markinia aria kno. Glva senos neprami. Rank rak pluna. Vrna vrnai akis nekis. Neak viko mko. Jukiasi ts, ks jukiasi paskutnis. Ankstyvji vrna dants rakinja, vlyvji aks kraptinja. Ankst kls, junas vds nesigailsi. Plkas kap tilvkas (kap banios irk). K prisvirei, t i srbk.

Kdu putru savrji, tda jstrebj. I pelda svo vak gria. Katrs savu preci slav. Katra Kiekvien lp svo odesieva savu putru liela. g gria. Skstantis i iudo gri- Slcjs pat pie salmia eras. biasi. Ks krd pkelia, nu kr- Kas zobenu pace, no zobena do i va. krt. Pama vaiodamas, tolia Lnk brauksi, tlk tiksi. nuvaiosi. Stus lkano neujaia. Paduais izsalkuo nesaprot. Tui statn gasiai ska- Tuka muca tlu skan. ba. Nr dm b ugnis. Nav dmu bez uguns. Sen mil nerdja. Veca mlestba ners. Geria vlia, neg nikad. Labk vlu nek nekad. Vien kregd dr n pa- Viena bezdelga pavasari nenes. vsaris. Tap vilk bdamas, vilk i Vilku bar ar vilkiem jkauc. kak. Vskam svas lakas. Ates Visam savs laiks. lakas, bs ir vakas.

uz meu skats. Katram savs krekls tuvks. Ar galvu mri nesadauzsi. Roka roku mazg. Vrna vrnai ac neknbj. Nesauc vilku no mea. Visgardk smejas tas, kas smejas pdjais. Kas pirmais brauc, tas pirmais ma. Kur putni agri ceas, tas agri slauka deguntiu. Pliks k bazncas urka.

179

adti lpt aris rs aket liis akas svtvieta, upurvieta akti kt izsalkuam apti bt apsti apkot, apgrauzt pkasas ierakums, traneja plankas vki, apvks aplkti apskriet aplekti apdzt; apliekt apnkti uzklupt, apstt apsimsti izlikties aptvrti apogot rklas sparkls atbildti atbraukt ar troksni atjasti izrdt ldzjtbu atlaida atlaidas atsistti piecelties kjs atksti atspirgt atstti atstties; aizstt augls audzjs auk upuris; ziedojums uklti audzint

ATSARGIAI KITA REIKM!

A

l galvn, vlnias uodegn. Vskas gera, ks gera bagiasi. Vik mni, vikas i. N vskas uksas, ks uksu ba. Lengva gunama, lengva ilidiama.

Jo vecs, jo traks. Viss labs, kas labi beidzas. Te vilku piemin, te vilks klt. Ne viss ir zelts, kas spd. Viegli ncis, viegli aiziet. UZMANBU CITA NOZME!
adt megzti, nerti airis irklas akacis akivaras elks stabas alkt trokti, geisti elpot kvpuoti, alsuoti apst suvalgyti apkasas pagrbstai, nuogrbos aploks aptvaras, ardis aplkt apvaisinti aplenkt apsupti, apsiausti apnikt pabosti, kyrti apmesties sikurti, apsistoti aptvert apkabinti; suvokti arkls plgas atbildt atsakyti atjaust nutuokti; atsikvoti atlaide nuolaida atstties atstoti atkust atitirpti atstt palikti auglis vaisius auka audra, viesulas auklt priirti kdik

180

bmba naba baud sods budyti mudint, kdt bedras drauelis bendrb kopba brnas puisis bldinti klaudzint, dimdint blk blakts brangs drgs brakti brauct, svtrot brdis bridums; brasla bredis alnis (lo. Alces) brkti bzt; kulstt brs bars, pulks btb btne dab greznumlieta dags dzelksnis Diva sievietes personvrds dali liktenis dalba dalana dang sega; prkljs daas saku drzs duginti vairot debess mkonis dd tvocis dej dieml dejoti vaimant dk pateicba dl dle degti segt, klt; skriet dstytojas doctjs dstyti likt; doct skol dvti nst, valkt degas asns, dgsts degti durt, dzelt; ievest dygls rkis, skuja D

bumba kamuolys; bomba bauda mgavimasis baudt ragauti biedrs draugas, kolega biedrba draugija; bendrov brns vaikas bildint pasipirti blakus alia brangs velus; mits; turtingas braukt vaiuoti brdis minutl, akimirka briedis elnias (lo. Cervus) brukt irti; griti; smukti; pulti bris narvas, inkilas btba esm

daba gamta, prigimtis dadzis usnis daiva skiltis (apelsino ir pan.) daa dalis dalba dalyvavimas danga duob, prava drzs sodas, daras daudzint minti, garsinti debesis dangus ddt nykti, dlti deja okis dejot okti ok dka nuotykis dls snus diegt lkti, dumti dsttjs sodintojas dstt sodinti (augalus) dvt vadinti (kuo) diegs silas diegt daigstyti, silti dglis gemalas

181

dkas tuks; brvs drstelti uzmest aci draiskalioti valkt skrandas drpana (novec.) drbes drausmngas disciplints drasti liegt drbti nomest; tat drb linaudekls drusk sls dbliai gyvuli viduriai dkti trakot, plosties dlks puteki duob bedre dris driens dsas elpas trkums dsti smakt dvasia gars, spoks dvsl sprgonis dvsti sprgt nost, nobeigties E, eil rinda lnias briedis (lo. Cervus) sti st (par lopiem) G gaiduti oti gribt gailti lot gasas blzma galti spt, vart gali spja, vara galvti domt gras tvaiks gaus prpilnba gauss prpilns glda abra; sile giesm garga vai svinga dziesma

dks neusims, laisvas dirst ikti (vulg.) draiskot lti, idykauti drna audinys drausmgs siaubingas, iurpus draudt grsti; grasinti drbt plyti skutus drbe drabuis druska truputis; trupinys dubi purvas dkt dgzti, ti, kti dues drumzls dobe lysv dre kumtis dusa poilsis, atilsis; dusmas pyktis dust miegoti, ilstis dvaa kvapas, alsavimas dvsele siela dvest dsuoti; dvelkti

iela gatv alnis briedis (lo. Alces) st valgyti, sti

gaidt laukti gailt rti gaiss oras galt galabyti, udyti gaa msa galvot tvirtinti, garantuoti gars dvasia, mkla gausa skalsa gauss ltas, vangus; skalsa galds stalas dziesma daina, giesm

182

kd ja kilis kaoks, da kaiti spraust, puot

jadas uzbudinana jaunklis dzvnieku mazulis jautrs jtgs; modrs jg spks jodas melns

drbinti pieemt darb iekti meklt rankis darbarks sios dzles sijngti iesaistties; ieslgties pera dzimums itepti izvilkt; izstiept

gir kvass grtas piedzries grtis lielties glivs gotas glnas vj; trausls glits gotains; glums globti gdt godti prdomt, sapot grand tilta bais grndyti kast; skrpt grbls grbeklis grbti grbt, grbstt grti urbt gribti grbt, ert gudrs atjautgs, viltgs gunas potte g kpostgalva

dzira gyvuli girdalas; gira irts toks vyro vardas dzirties ketinti k daryti (psn.) gvs glebus; silpnabdis glezns dailus, graktus; glenas glts ivaizdus, dailus glabt laikyti, saugoti; laidoti gdt globoti, rpintis grodi rentiniai grandt griausti, dundti greblis drotuvas; skaptas grebt skobti, skaptuoti griezt pjauti, riekti; sukti gribt norti gudrs protingas gurns launis; dgs. klubai ga launis

iedarbint uvesti (varikl) ieskt iekoti galv, utliauti ierocis ginklas ieka vidus iejgties sikinkyti izpera vanta iztempt imaukti, ilaikyti

jauda galia, galingumas jauneklis jaunuolis jautrs linksmas jga prasm jods piktoji dvasia, velnias

kad kada, kai kails nuogas, plikas kaist barstyti

183

katinti kaitt kakt piere kmanos iemaukti kamar kambaris kambars istaba kamenas koka stumbrs krdinti likt krt karpti cirpt; sliet kart paaudze Kanas Kaua kk ekars klti celt aug krti atlupt, atdalties kas vrgs dzvnieks, koks kial cka kimas pagalms kik apakstilbs kirti kt cauram klajs maldgs, kdains klejti murgot kliuda trkums; vaina klbas izodzjies kliedti murgot klipti grimt, iemukt klizm klistrs kluss dzirdgs krajas asins

184

kraups baigs; neldzens krevas greizs, lks krkls nonestas drbes krts sievietes krts kdra dis kjis veseris kuklis klimpa kul sklinieku maisi (vulg.) koka vle kulas miets kopa rota kosa kovrnis krp tupele kvpti elpot, iedvest

kaitint erzinti kakts vidinis kampas kamanas vais, rogs kamara laini odel; pluta kambaris kamara kamiens egls iev krdint gundyti krpt kapstyti; trypti krta tvarka, bdas; eil kauns gda cekuls skiauter celt kelti; statyti (pvz., nam) ert iupti, gaudyti eza nemalonumai, painiava aui toks kaimavardis ciems kaimas ciska launis kurtt (i)purti (apie ridikus) klaj atviras klejot klajoti kda klaida klibs lubas kliedt sklaidyti, blakyti klimst klaidioti, bastytis klizma bda, neskm; klizma kluss tylus krauj skardingas; kreve aas; rupl kraupis piktaiai; susas krievs rusas; kreiss kairys klekls markiniai krts krtin kdra durps kja lazda kukulis kepalas; kyis kule maielis koks medis kols dvitakis kop drauge, kartu kosa asiklis kurpe batas kvpt smilkti, rkti

maigs miegains maksti snauduot maldtis mierinties manti prtot msalas sma mtas mrs muti maukt; mukt mednis koka, mea mdis koks mklinti nojaust, mint mlynas zils mesti lgties mlti slaukt mtas laiks, periods ms gaa mistas pilsta miestlis pilstia mitrs veikls, mangs

lent dlis lepns izlepis ltas lns liunas lokans, slaids liuti(s) rimt, prstt liemu viduklis lkti palikt lva gulta lbos griesti lupna miza (kartupeu, bolu) M

laba oti laid riets; izlaidums; prraide lkatas nonsts aprbs lankti apmeklt laupti lupint, lobt lelas tievs lkti skriet, lidot

labi gerai laida eil; byla; dryis lakats skara loct lankstyti laupt plti, grobikauti liels didelis lkt okti ( aukt, tol); tekti (apie saul) lieta reikalas; daiktas lepns ididus lts pigus auns piktas; blogas aut leisti, nedrausti liemenis skerdiena likt dti, statyti lva plautas, gultas luba skiedra, gontas lupna lubinas (lo. Lupinus)

maigs velnus makst mokti; kainuoti maldties klysti; klaidioti mant (pa)stebti masalas tymai mats plaukas maut mykti, baubti mednis kurtinys mes mikas meklt iekoti melns juodas melst plepti, taukti niekus melzt muti, tvoti mets eskizas miesa knas miests miestelis, gyvenviet miesti naminis alus ar midus mitrs drgnas

185

mkytojas skolotjs mkslas zintne mkslininkas zintnieks ma vra msa murgsti snauduot ngin pastala nras densldjs naud labums nedrbas bezdarbs ngi vai tad nesmon aplamba, muba nkti strauji erties, uzbrukt nkti briest ndien tagad N

mctjs pastorius, kunigas mksla menas mkslinieks menininkas msa sesuo murgot kliedti

nadzene kepur su snapeliu nra undin, vanden nauda pinigai nedarbs siautjimas nedz nei nesamaa smons netekimas, alpulys nikns piktas nkt eiti artyn nudien tikrai, i ties

obuolikas boltis P paaugls pusaudzis plios pelks, tyrumai pltas metelis parod izstde paem vieta pie paas zemes plk purvs plinas trauds plti plst (par drnu un tml.) prkartas redeles; sile prasmngas jdzgs; nozmgs pristti uzbzties, piesieties pras tds mrs puslos akatas puvas dubi pt vista (brnu valod)

boli / dboli dobilas

paauglis netikras vaisius paas pldimas, niekinimas palts klanas, balut pards skola pazeme poemis pee bala pliens klintis; molis plst plyti; duti; sprogti karote auktas prasmgs sumanus; vikrus piestt sustoti prs kraitis purslas snukis, terl purvs pelk putns pauktis

186

skaists kos, trs skaitti last (tekstu)

sagts sprdze satas sienamais; sakars saldanis konfekte smana sna spnas sapnis sbras drauelis sgti pogt sek norise sekinti sekot siabas ausmas siabti sirot, postt silyti piedvt svas sula skaid sadalana skidyti sadalt

rietti ripot rykl va rdti rst rgts skbs rkti kpt

rabti nirbt, ilbt ratas tds, kas jj raiti graizt, durt rkti bakstt; urbint raugnti raudzt rasis izrakta bedre rasti sarkt; rakt retti kt retkam rib robea riebs trekns ristas izliekts, lks risti liekt

reibt svaigti; kauti raits spartus raizties nerimauti, rpintis rakt kasti, rauti raudzt irti; mginti rausis pyragas, banda raust erti, arstyti rect stingti, kreti riba onkaulis riebgs lyktus riests ruja, poravimasis riest brandinti (pvz., pumpurus); spausti riett leistis (apie saul) rkle gerkl rdt grdinti rgts kartus rkt ti; urgzti

sakta seg saite raitis; jungtis saldains salsvas samaa smon sapnis sapnas; svajon sebris kaimynas segt dengti, gaubti, kloti seka sjomaina secint daryti ivad aubas abejon aubties abejoti solt adti svs srutos; atrus; smarkus skaida skiedra aidt takyti; traikyti; gliaudyti skaists graus skaitt skaiiuoti

187

skaittojas lastjs skanti kt gargkam skandnti slcint skptas kalts skar lakats skrti nodriskties sktinti mudint skasti spint skesti kaut (lopus) skiedr skaida skesti ataidt skbti grebt, dobt skraidti lidot skrnda kaoks skudrs ass, strauj slmpa slaits, loa slgti spiest, prest sliakti kt; lni plst slds slpes slikinti klusu iet slpti smakt smags jautrs, lksms smaks tvans smlis smilts smuks muklains; audgs snkis purns, mlis spagena dzrvene spalv krsa spti mint; paspt sprusti bzt (starp iek) spsti izlikt (lamatas) sraumu upes vidusdaa stbas elks stgaras stubljs stkls stelles stebul ritea rumba stegti dibint stempl barbas vads stgti trkt, nepietikt stvas statvs stburas mugurkauls

skaittjs skaitiklis skant skambti skandint skardenti; vanginti ps ietis skara luotel skart liesti skatties irti skaust pavydti; inaikinti rst striai pjauti iedra pluotas, skaidula iest takyti; eikvoti skbt rgti skraidt lakstyti skrandas skarmalai skudra skruzd slampa liurbis; paleistuv slgt rakinti; sudaryti (sutart) slaukt melti sldas paios kt iuoti; lepsti slpt bti itrokusiam smags sunkus smalks plonas; subtilus smelt semti smuks graus snuis straublys; knysl spalgs aius; varbus spalva plunksna spt galti, pajgti spraust smeigti, durti spiest spausti straume srov stabs stulpas stagars dygl (tokia uvis) stakle dviakymas stabule birbyn, lamzdelis steigt skubti, skubinti stieple viela stigt klimpti stvs figra; pastato auktas stuburs kamienas

188

stupas stabs stubras sumbrs stuobrs stumbrs; neveiklis sul koku sula sukti izspiest sulu srs s stros samazgas svaigs reibinos, reibgs svras atsvars; mrcia svias viesis svirpls circenis ak zars ltas auksts as kraupis, krevele akti kliegt em iuti buint rmas sirms (par zirgiem) lakstti slact, slacint lir iba liukti akstt mauktti plkint nikti aukt olis lciens uolioti skriet vai jt lkus vytrs zibos vytroti spdt, starot vikti ircint

stulps aulas stumbrs kamienas stobrs vamzdis (ginklo ir pan.) sula sultys, sula skt siurbti, iulpti srs kartus sutra srutos svaigs vieias, gaivus svars svoris sves svetimas svirpis svilikas

sakas pavalkai alts iurkl sass alias vaisius ar uoga saukt vadinti e ia ausmas siaubas sirms ilas, irmas akstt pliukenti ura nemalonumas; kek urkstt liugti maukstt epsti irkstt grikti; girgdti solis ingsnis soot ingsniuoti svtra brknys svtrot braukti brkn virkstt spragsti

td ttad taisti labot, remontt taur kauss, glze (vna) t em tel mkla (miltu) ties patiesba tikmas dergums

tad tada taist daryti, gaminti taure trimitas te ia tasla karv dideliu pilvu tiesa teismas; teisyb tikums dora

189

tikls godgs, ticgs tnti pampt, tkt tyrum tuksnesis trknas spcgs trmdyti savaldt, drest trukti vilkt; ceot trepti mdt trupti drupt tkti kt tuklam turti bt tdam, kam pieder tt stobrs; patronas aula tvakas tvans, dvinga tvnas pldi tvikti tkt iti lamt; dzt kis saimniecba uol klints aiz; par ubraukti aizsvtrot ukliti aizerties utrukti uzvilkt aug V vdas vadonis, komandieris U

tikls skaistus, nekaltas tt vyti (silus); vynioti trums dirva; laukas trekns riebus tramdt vaikyti; baidyti traukt lkti; dauyti; plti triept tepti, teplioti trupt trnyti, treti tkt tinti turt laikyti tta maielis, krepys tvaiks garas tvans smalks; tvaikas tvkt kaisti; alpti, trokti

jint kauti is lna, lauas ola kiauinis uz ant; uzbrauct uraitoti uzkt usiropti uztraukt jaudinti, neraminti

vdios groi varas stre vairoti vadt (piem. auto) valand stunda valdba prvalde vagis diens vasius novads, pagasts valstb valsts vnta izpera, pirtsslota vadas pavrds vargnai reles vagti ciest trkumu; mocties

vads laidas; brys; toks tinklas vaas paniai vairs daugiau vairot dauginti valoda kalba valdba vyriausyb valgs drgnas valsts valstyb valstba karalija, viepatyst ota teptukas vrds vardas, odis vargns dambrelis vrgt sirguliuoti, nykti

190

gti padart netru; zagt abis koka arkls ndas vaigs ar blzma isti veidot no mla las sirms rkls res iurknas kmis udti galint

vis apciemojums viritis pagasta veckais viininkas prieknieks vkas aploksne; plaksti vlas rullis vol mucas puis

va ziedana, augana vdaras putraimu vai rvtu kartupeu desa vidas seja veikls darbgs veksmas darbba vids iekpuse, iekene viel stieple

veids forma; pobdis veikls vikrus veiksme skm vidus vidurys viela mediaga (pvz. chemijoje) viesis sveias virsaitis genties vadas virsnieks karininkas vks dangtis vls pradalg vle kuoka, vzdas

vasa atala, gis vders pilvas

zagt vogti zobs dantis zods smakras zars aka ziest tepti zils mlynas dzirkles avikirps irkls urkulns iurkiukas zaudt netekti

191

TRUMPA LATVI KALBOS GRAMATIKOS APVALGA SS LATVIEU VALODAS GRAMATIKAS APSKATS Keletas pastab apie latvi kalbos fonetik pateikta pradioje. iame skyriuje nuvieiami pagrindiniai morfologijos bruoai, leksikos skirtybs. Daiktavardis Latvi kalboje skiriamos dvi daiktavardio gimins vyrikoji ir moterikoji, yra du skaiiai vienaskaita ir daugiskaita ir eios linksniuots. Jos skiriamos pagal vienaskaitos vardininko galnes: 1. -s, -, 2. -is, -s (priebalsiniai kamienai), 3. -us, 4. -a, 5. -e, 6. -s (i kamienai). Treiosios linksniuots daiktavardi turima visai maai. Negausi taip pat ir VI linksniuot. Pirmosioms trims linksniuotms priklauso vyrikosios gimins daiktavardiai, o ketvirtajai, penktajai ir etajai moterikosios gimins, taiau yra ir keletas iimi. Pavyzdiui, ketvirtajai linksniuotei priklauso odis puika berniukas, pavards Dauka, Janka, Druva, Kalva, Liepa ir kt., taip pat bendrosios gimins daiktavardiai bezkaua begdis, -, pazia pastamas, -a ir pan. Kai ie daiktavardiai reikia vyrikosios lyties asmen, vienaskaitos naudininkas turi galn -am (ne -ai), vis kit linksni galns nesiskiria nuo moterikosios gimins daiktavardi. Penktosios linksniuots vyrikosios gimins yra daiktavardis bende budelis ir vyr pavards su galne -e: Egle, Straume (vienaskaitos naudininko galn -em). etajai linksniuotei priklauso ir daugiskaitinis vyr. gim. daiktavardis audis mons, liaudis, plg.: visi audis.
192

Kaip ir lietuvi, latvi kalboje yra septyni linksniai: V. Nominatvs (N.), kas? K. enitvs (.), k? N. Datvs (D.), kam? G. Akuzatvs (A.), ko? (skaityk: kuo) . Instrumentlis (I.), ar ko? (skaityk: ar kuo) Vt. Lokatvs (L.), kur? . Vokatvs (V.), !
1 lentel. Daiktavardi linksni galns Linksnis Linksniuot I II Vienaskaita V. K. N. G. . Vt. . vr-s brl-is vj- den-s -a -a*, -s -am -im -u -i -u -i - - -! -s! -! -i! al-us -us -um -u -u - -u! liep-a -as -ai -u -u - -a! egl-e -es -ei -i -i - -e! pil-s -s -ij -i -i - -s! III IV V VI

Daugiskaita V. K. N. G. . Vt. . -i -u -iem -us -iem -os -i! -i* -u* -iem* -us* -iem* -os* -i*! -i -u -iem -us -iem -os -i! -as -u -m -as -m -s -as! -es -u* -m -es -m -s -es! -is -u* -m -is -m -s -is!

Pastabos. 1. vaigdute paymtoms formoms bdinga kamiengalio priebalsi kaita (r. p. 14). Iimt sudaro II linksniuots odis viesis

193

sveias, pavards su priesagomis -skis, -ckis, taip pat vyr vardai su kamiengaliu t, d, pvz.: Atis, Uldis, Valdis. Penktoji linksniuot toki iimi turi daugiau: mute burna, pase pasas, aste uodega, karaliste, kaste d, kai kurie odiai su -te, -de, -se, -ze, pvz.: etrrinde ketureilis, epizode, spartakide, kase kasa, impanze ir kt. etosios linksniuots iimtys yra odiai acs akis, auss ausis, balss balsas, debess dangus, valsts valstyb, zoss sis, Csis. 2. Pirmj trij linksniuoi daiktavardi daugiskaitos galns yra vienodos. Be to, kiekvienos linksniuots sutampa vienaskaitos galininko ir nagininko, taip pat daugiskaitos naudininko ir nagininko galns. 3. Vis linksniuoi daiktavardi (ir apskritai vardaodi) daugiskaitos kilmininkas turi galn -u; vietinink galns visada ilgos (pirmj trij linksniuoi daugiskaitos vietininko galn -uos!). 4. nagininkas dabartinje latvi kalboje visada vartojamas su prielinksniu ar su.

Bdvardis Nevardiuotiniai vyrikosios gimins bdvardiai linksniuojami kaip I linksniuots daiktavardiai (balts, za kaip vrs, vj), o moterikosios gimins kaip IV linksniuots daiktavardiai (balta, zaa kaip liepa, daa). Plg. 1 lent. p. 193. vardiuotini bdvardi galnes r. 2 lent. p. 195. Latvi kalboje bdvardiai irgi laipsniuojami. Yra trys laipsniai. Auktesnysis laipsnis padaromas i nelyginamojo, pridedant priesag -ks, -ka, pvz.: jaunks naujesnis, jaunka naujesn. vardiuotins formos, pvz.: jaunkais, jaunk, gali turti ir aukiausiojo laipsnio reikm. iaip jau aukiausiasis laipsnis daromas i vardiuotins auktesniojo laipsnio formos, pridjus priedl vis-, kuris, kaip buvo minta, niekada nekiriuojamas, pvz.: visjaunkais, visjaunk. Latvi kalboje bdvardis neturi vadinamosios bevards gimins formos. Bevards gimins reikme vartojama
194

vyrikosios gimins forma arba prieveiksmiai, pvz.: man ir skaidrs man [yra] aiku; tas bija oti patkami tai buvo labai malonu.
2 lentel. vardiuotini bdvardi linksni galns Vyrikoji gimin vns. V. K. N. G. . Vt. . dgs. Moterikoji gimin vns. balt- -s -ajai -o [uo] -o [uo] -aj -! -o! [uo] dgs. balt-s -o [uo] -ajm -s -ajm -ajs -s!

balt-ais balt-ie - -o [uo] -ajam -ajiem -o [uo] -os [uos] -o [uo] -ajiem -aj -ajos [ajuos] -ais! -ie! -o! [uo]

Pastaba. Skliausteliuose nurodytas galni tarimas.

Prieveiksmis Prieveiksmiai gana vairs. Jie paprastai yra atsirad (ar sudaryti) i daiktavardi, bdvardi, skaitvardi, vardi bei veiksmaodi. Daugiausia yra bdvardins ir veiksmaodins kilms prieveiksmi. Bdvardiniai prieveiksmiai sudaromi su formantais -i, -u, reiau -m, pvz.: skaist-i graiai, tuv-u arti, ln-i ir ln-m ltai. Veiksmaodiniai prieveiksmiai turi formantus -us, -us, -u: skrie-us bgte, gu-us gulomis, tup-us ir tup-u tupomis. Bdvardiniai prieveiksmiai laipsniuojami. Auktesniojo laipsnio formai sudaryti vartojamas formantas -k: labk geriau, aukiausiojo dar ir priedlis vis-: vislabk geriausiai.
195

Skaitvardis Latvi kalbos skaitvardiai linksniuojami kaip daiktavardiai, t.y. vyrikosios gimins skaitvardiai linksniuojami kaip I linksniuots daiktavardiai, pvz.: viens vrs (vis linksni galns abiej odi vienodos), o moterikosios gimins skaitvardiai kaip IV linksniuots daiktavardiai, pvz.: viena diena. Yra ir iimi. Skaitvardis tkstotis (1000) linksniuojamas kaip II linksniuots daiktavardiai, skaitvardis trs (3) linksniuojamas savitai:
3 lentel. Skaitvardio trs linksniavimas trs triju trim, trijiem trs trim, trijiem trs, trijos Vyrikoji gimin V. K. N. G. . Vt. Moterikoji gimin trs triju trim, trijm trs trim, trijm trs, trijs

Visai nelinksniuojami yra skaitvardiai desmit (10), vienpadsmit devipadsmit (1119), divdesmit devidesmit (2090). Skaitvardis simts (100) linksniuojamas kaip I linksniuots daiktavardiai, tkstotis (1000) kaip II linksniuots; abu ie skaitvardiai turi ir nelinksniuojamsias formas simt, tksto. Jei skaitvardis sudtinis, pvz., divi simti trsdesmit etri, linksniuoti reikia visus linksniuojamuosius komponentus, iuo atveju odius divi, simti, etri. Kelintiniai skaitvardiai paprastai vartojami tik vardiuotiniai (iskyrus otrs, otra) ir linksniuojami kaip vardiuotiniai bdvardiai. Kiekini ir kelintini latvi kalbos skaitvardi eil r. p. 47-48.
196

vardis vardiai vi, via vartojami kalbant apie gyvas btybes; kalbant apie negyvus daiktus vartojamas vardis tas, t. Sangrinis vardis sevis linksniuojamas taip: V. , K. sevis, N. sev [seu], G. sevi, . (ar) sevi, Vt. sev. Savybiniai vardiai mans, mana; tavs, tava; savs, sava visada derinami su daiktavardiu ir linksniuojami kaip I arba IV linksniuots daiktavardiai (priklausomai nuo gimins), pvz.: mans tvs mano tvas, manam tvam mano tvui, savu mti savo motin.
4 lentel. Asmenini ir paymimj vardi linksniavimas Vienaskaita V. K. N. G. . Vt. es manis man mani mani man tu tevis tev [teu] tevi tevi tev vi via viam viu viu vi via vias viai viu viu vi pats paa paam pau pau pa pati paas paai pau pau pa

Daugiskaita V. K. N. G. . Vt. ms msu mums ms mums msos js jsu jums js jums jsos vii viu viiem vius viiem vios vias viu vim vias vim vis pai pau paiem paus paiem paos paas pau pam paas pam pas

Kit vardi linksniavimas paprastesnis. vardiai kds, kda, kur, kura, ds, da, itds, itda, tds, tda ir kt. linksniuojami kaip daiktavardiai: vyrikosios gimins kaip I linksniuots daiktavardiai, moterikosios gimins kaip IV linksniuots daiktavardiai.

197

5 lentel. Parodomj vardi linksniavimas Vienaskaita V. K. N. G. . Vt. is , im s, s ai tas t tam t ts tai

o o ai, aj, in

to to tai, taj, tan

Daugiskaita V. K. N. G. . Vt. ie iem os iem ajos, o s tie tiem tos tiem tajos, to ts

Pastaba. Tarpuose nurodytos formos yra bendros abiem giminms.

m s m ajs, ais, ins

tm ts tm tajs, tais, tans

198

Latvi kalbos gramatikoje yra skiriamos trys pagrindins veiksmaodio formos: bendratis, esamojo laiko vienaskaitos 1 asmuo ir btojo laiko vienaskaitos I asmuo. Bendraties formantas yra -t (sangrins formos -ties). Vienaskaitos 1 asmuo visada turi galn -u. Latvi veiksmaodiai yra trij asmenuoi, kurios skiriamos ne pagal asmen galnes, kaip lietuvi kalboje, o pagal pagrindini form skiemen skaii. Priedlis skiemen skaii neeina. I asmenuotei priklauso veiksmaodiai, kuri vis trij pagrindini form kamienai yra vienskiemeniai, pvz.: aug-t, aug-u, aug-u; pras-t, prot-u, prat-u. Esamojo laiko 3 asmuo neturi galns, o vns. 2 asmuo j turi tik tais atvejais, jei:

Veiksmaodis

a) kamienas baigiasi -st-: tu pazst-i, sarkst-i rausti (bendratys pazt, sarkt); b) kamienas baigiasi sprogstamaisiais priebalsiais p, t ar d, o aknyje yra balsi kaita: tu proti, krti (kitos formos yra: prast, pratu; krist, kritu). II asmenuotei priklauso veiksmaodiai, kuri bendraties kamienas turi ne maiau kaip du skiemenis, o esamojo ir btojo laiko kamienai (t.y. vns. 1 asmuo) sutampa. II asmenuots veiksmaodi bendratys turi priesagas -t, -t, -t, -ot, atitinkanias lietuvi -oti, -ti, -yti, -uoti, plg.: mazgt, mazgju, mazgju; zmt, zmju, zmju pieti, zeltt, zeltju, zeltju auksuoti, dzvot, dzvoju, dzvoju gyventi. Esamojo laiko vns. 2 asmuo, taip pat 3 asmuo neturi galni (imamas grynas kamienas), pvz.: mazg-t (tu) mazg, (vi, via, vii, vias) mazg; dzvo-t (tu) dzvo, (vi, via, vii, vias) dzvo. Taip asmenuojamas ir senas slavizmas dabt gauti. III asmenuotei priklauso veiksmaodiai, kuri bendraties kamienas turi ne maiau kaip du skiemenis, o esamojo laiko kamienas yra skiemeniu trumpesnis u btojo, pvz.: rakst-t, rakst-u, rakst-ju; gul-t, gu-u, gul-ju; zin-t, zin-u, zinju. Priesagos -t veiksmaodi esamojo laiko 3 asmuo neturi galns: vi gu. Priesagos -t ir -int veiksmaodiai esamojo laiko dgs. 1 ir 2 asm. turi ilgas galnes: ms rakstm, js rakstt (r. asmenavimo pavyzdius 6 lent. p. 200). Vis asmenuoi veiksmaodi btojo laiko dgs. 1 ir 2 asmenys turi ilgas galnes: (ms) augam ir augm augame ir augome; dzvojam dzvojm gyvename gyvenome; peldam peldjm plaukiame plaukme. Bsimojo laiko formos daromos i bendraties su priesaga -s- (vns. 1 asmens --<*-sj-), pvz.: aug-t es aug--u, tu augs-i, vi aug-s, ms aug-s-im, js aug-s-it / aug-s-iet. Kiek kitaip padaromos bsimojo laiko formos t 1 asmenuots veiksmaodi, kuri bendratys baigiasi -st, -zt (sangr.
199

formos -sties, -zties). Tokiais atvejais bsimojo laiko formos vedamos i btojo laiko kamieno, pridjus priesag -s, pvz.: vest vedu ved--u, lauzt lauzu lauz-s-im. Btojo daninio laiko latvi kalboje nra. J atstoja btojo laiko formos arba konstrukcijos su pagalbiniu veiksmaodiu mgt mgti, turti prot. Tokios konstrukcijos gali reikti tiek esamj danin, tiek btj danin laik, plg.: vi mdz teikt jis mgsta sakyti, jis vis sako, vi mdza bt jis vis bdavo.
SkaiAsme- ius, nuot asmuo I 6 lentel. Veiksmaodi asmen galns Tiesiogin nuosaka Btasis laikas -u -i -a -m -t -a -ju -ji -ja -jm -jt -ja -ju -ji -ja -jm -jt -ja Esamasis laikas -u -, -i -am -at -ju -jam -jat -u -i -a, -m, -am -t, -at -a, Bsimasis laikas -u -si -s -sim -sit /-siet -s -u -si -s -sim -sit /-siet -s -u -si -s -sim -sit /-siet -s Liepiamoji nuosaka audz! lai aug! augsim! audziet! lai aug! run! lai run! runsim! runjiet! lai run! saki! lai saka! sacsim! sakiet! lai saka!

Vns. 1. 2. aug-t 3. aug-u aug-u Dgs. 1. 2. 3. Vns. 1. 2. run-t 3. run-ju run-ju Dgs. 1. 2. 3. III Vns. 1. 2. sac-t 3. sak-u sac-ju Dgs. 1. 2. 3. II

200

Tariamoji nuosaka daroma i bendraties kamieno su formantu -tu. Tariamoji nuosaka turi tik vien form, bendr visiems asmenims ir skaiiams, plg.: es btu, tu btu, js btu. Sangr. f. yra su -tos (skaityk -tuos!). Latvi kalboje yra reikiamybs nuosaka, kuri lietuvi kalboje atstoja konstrukcijos su veiksmaodio reikti formomis ir kito veiksmaodio bendratimi, pvz.: reikia dirbti, reikjo dirbti. Reikiamybs nuosakos formos daromos i esamojo laiko 3 asmens formos su priedliu j-. Nuosakos laikas reikiamas pagalbinio veiksmaodio bt formomis, pvz.: tev [ir] jaug tau reikia augti, mums bija jzm mums reikjo pieti, viam bs jsaka jam reiks pasakyti arba (kitame kontekste) jis turs (privals) sakyti. Jei veiksmaodis galininkinis, jo reikiamybs nuosaka valdo vardinink, pvz.: skaldt malku bet man jskalda malka.
201

Pastabos. 1. I asmenuots veiksmaodi esamojo laiko vns. 2 asmens formai bdinga kamiengalio priebalsi kaita: kc, gdz, pvz.: es augu, tu audz; es saku, es sacju. 2. II asmenuots esamojo laiko vienaskaitos 2 asmens forma, taip pat 3 asmuo, kaip jau minta, niekada neturi galns, plg.: run-t kalbti tu run tu kalbi, vi (vii) run jis (jie) kalba; spl-t aisti; groti tu spl, vi spl. 3. Liepiamoji nuosaka turi tik vien naujai sudaryt form, btent, dgs. 2 asm. Ji daroma i esamojo laiko 2 asmens formos ir turi galn -iet (sangr. f. -ieties), plg. tu prc js prciet (pirkt, prku, pirku) . Kitos formos sutampa su tiesiogins nuosakos formomis: vns. 2 asmuo su esamojo laiko vns. 2 asmeniu, pvz.: audz augi, auk, zm piei, piek, saki sakai, sakyk; dgs. 1 asmuo su esamojo arba bsimojo laiko 1 asmeniu, pvz.: augam / augsim aukime, zmjam / zmsim piekime, sakm (sacsim) sakykime. Plg. dar rus / eikime, kur mintos formos atjo i esamojo ir bsim. laiko. (Lietuvi kalbos esamojo laiko dgs. 1 asmens forma irgi turi liepiamosios nuosakos reikm.) Latvi kalbos liepiamosios nuosakos 3 asmuo sudaromas panaiai kaip ir lietuvi k., skiriasi tik dalelyte, plg.: lai saka tegu sako.

7 lentel. Sangrini veiksmaodi asmen galns Esamasis laikas -os -ies -as, -s -amies, -mies -aties, -ties -as, -s Btasis laikas -os -ies -s -mies -ties -s Vns. 1. 2. 3. Dgs. 1. 2. 3. -os -sies -sies

Bsimasis laikas

-simies -sities / -sieties -sies

Pastabos. 1. Sangros dalel visada yra gale; net ir priedlini veiksmaodi, plg.: es mcos es nemcos a mokausi a nesimokau. 2. Kadangi II asmenuots veiksmaodi esamojo bei btojo laiko formos ir III asmenuots btojo laiko formos kamienas baigiasi balsiu, hiatui ivengti tarp kamieno ir galns terpiamas j, pvz.: tu run-j-ies tu kalbiesi, kalbjaisi, ms mc-j-mies mes mokms, plg. dar nesangrini form asmenavim p. 200. 3. Esamajame laike ilgsias galnes (-mies, -ties) turi III asmenuots veiksmaodiai, kuri bendratys baigiasi -t, -int: mcties mokytis, turpinties tstis, trukti. Treiojo asmens ilga galn esti tada, kai nesangrin forma turi galn, pvz.: vi mca vi mcs. Jei nesangrin forma galns neturi, sangrins formos galn yra trumpa, pvz.: vi ce, run vi ceas, runjas. 8 lentel. Netaisyklingai asmenuojamieji veiksmaodiai bt bti, iet eiti, dot duoti Esamasis laikas Vns. 1. esmu, eju, dodu 2. esi, ej, dod 3. ir, iet, dod Dgs. 1. esam, ejam, dodam 2. esat, ejat, dodat 3. ir, iet, dod Btasis laikas biju, gju, devu biji, gji, devi bija, gja, deva Bsimasis laikas bu, ieu, dou bsi, iesi, dosi bs, ies, dos

bijm, gjm,devm bsim, iesim, dosim bijt, gjt, devt bsit, iesit, dosit bija, gja, deva bs, ies, dos
(ir bsiet, iesiet, dosiet)

202

Pastabos. 1. Bsimojo laiko daugiskaitos 2 asmuo, kaip ir kit veiksmaodi, turi sinonimikas formas su galne -iet: bsiet, iesiet, dosiet. 2. Su neiginiu ne- savitesns yra veiksmaodio bt esamojo laiko formos. Visi asmenys, iskyrus treij, turi dviej e hiat: neesmu, neesi, neesam, neesat. Abu balsiai tariami dvejopai: arba atskirai kiekvienas, arba sulietai vienas ilgas . Tariant atskirai, priedlio ne- balsis yra siauresnis u aknies e (iskyrus form neesi, kur abu balsiai yra siauri). Tariant ilgj , jis bna siauras tik formoje neesi (tariama nsi). Esamojo laiko 3 asmens forma yra nav (tariama nau) arba archajikesn nava nra. 3. Reikiamybs nuosakos formos sudaromos kaip ir kit veiksmaodi, plg.: jiet reikia eiti, bija jdod reikjo duoti. Iimtis veiksmaodis bt, kurio reikiamybs forma daroma i bendraties, pvz.: jbt reikia bti, bija jbt reikjo bti.

Netiesiogin nuosaka Netiesiogin (atpasakojamj) nuosak latviai vartoja daniau u lietuvius. ios nuosakos laikai sudaromi i tiesiogins nuosakos esamojo ir bsimojo laiko form su formantu -ot: es aizmirstot a es umirtu, a umirts; es aizmirsot a, girdi, umiriu. Latvi kalbos dalyviai yra kaitomieji ir nekaitomieji. Kaitomieji dalyviai turi esamj ir btj laik. Veikiamieji dalyviai sudaromi su afiksais -os, -oa (esamasis laikas, pvz.: strd-j-os, strd-j-oa dirbs, dirbanti), -is, -usi (btasis laikas, pvz.: strd-j-is, strd-j-usi dirbs, dirbusi). Neveikiamieji dalyviai turi formantus -ams, ama (esamasis laikas, pvz.: esams, esama; padarytieji i III asmenuots veiksmaodi su bendratimis -t, -int turi formantus -ms, -ma), -ts, -ta (btasis laikas, forma daroma i bendraties kamieno, pvz.: do-ts, do-ta duotas, duota).
203

Dalyviai

Visi mintieji dalyviai linksniuojami kaip bdvardiai, tik veikiamj btojo laiko dalyvi vns. vardininko yra kitokia galn -is, -usi.
9 lentel. Dalyvi linksni galns Veikiamieji dalyviai Links- Esamasis nis laikas Vyr. gim. V. K. Mot. gim. Btasis laikas Vyr. gim. Mot. gim. Neveikiamieji dalyviai Esamasis laikas Vyr. gim. Mot. gim. Btasis laikas Vyr. gim. Mot. gim.

Vienaskaita neso neso -s -a -a -as -ai -u -u - nes-is nesus-i nesam -s nesu nesu -a -a -as - a m -ai -am -u -u -u -u -u -u - - - Daugiskaita V. -i K. -u N. -iem G. -us . (ar) -iem Vt. -os -as -u -m -as -m -s -i -u -iem -us -iem -os -as -u -m -as -m -s -i -u -iem -us -iem -os -as -u -m -as -m -s -i -u -iem -us -iem -os -as -u -m -as -m -s nesam nest-s nest-a -a -as -a -as -ai -u -u - -am -u -u - -ai -u -u -

N. -am G. -u . (ar) -u Vt. -

Nekaitomj dalyvi yra trys: 1. Dalyviai su formantu -dams, -dama (dgs. -dami, -damas). Kadangi ie dalyviai kaitomi gimine ir skaiiumi, jie dar vadinami pusiau kaitomaisiais. Ir daryba, ir vartojimu visikai sutampa su ms pusdalyviu. Skirtumas nebent tas, jog sangrins formos -damies, -dams neturi
204

skaiiaus kategorijos, plg.: atgriezdamies vi dziedja grdamas jis dainavo ir atgriezdamies vii dziedja grdami jie dainavo. 2. Dalyviai su formantu -ot (sangr. forma -oties). Daromi i esamojo laiko kamieno ir savo forma primena lietuvi padalyv (esamojo laiko). Skirtingai nuo padalyvio, neturi laik, be to, vartojami ir ms pusdalyvio reikme, t. y. sakiniuose su vardininkiniu veiksniu sinonimiki dalyviui su formantu -dams, -dama, pvz.: dziedot dzimu, dziedot augu / dzieddama dzimu, dzieddama augu dainuodama gimiau, dainuodama augau. Vartojamas ir su naudininkiniu veiksniu, pvz.: nkot no darba, tev bs jieiet past grtant i darbo, tau reiks ueiti pat. 3. Dalyviai su -am, -m (sangr. f. -amies, -mies). Daromi i esamojo laiko kamieno (ties sakant, sutampa su esamojo laiko dgs. 1 asmeniu). Formantus -m, -mies turi III asmenuots veiksmaodiai, kuri bendratis baigiasi -t, -int. lietuvi kalb veriamas padalyviu (dvejybinio galininko konstrukcija), pvz.: es jutu tevi nkam a jauiau tave ateinant. Prielinksnis Vienaskaitoje prielinksniai vartojami su vairiais linksniais su kilmininku: aiz u, apak, zem po, rpus u ko nors rib, iorje, plg. rus ; bez be, no i, nuo, kop nuo (laikui reikti), virs vir; su naudininku: ldz ligi; su galininku: ap aplink, apie, caur per (vid), gar pro (al), par apie, pr per (vir), pret prie(ais), starp tarp. Prielinksnis uz su kilmininku turi vietos reikm, pvz., uz loga ant lango, su galininku krypties: uz logu lang. Su nagininku vartojamas prielinksnis ar su.
205

Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami tik su naudininku (nagininku), pvz.: pie mums pas mus, virs mkoiem vir debes, uz logiem ant lang, langus. LEKSIKA Trumpai apie lietuvi latvi kalb bendraakn leksik. iaip jau, inant fonetinius atitikmenis, nesunku suprasti od ir pirmsyk j igirdus, net jeigu skiriasi kamienas, pvz.: bele obelis, da oda, liekt lenkti, ogle anglis. Dal leksikos atitikmen galima rasti ms tarmse, plg. latvi emaii paraleles: aplamis aplamis ioplys bezdelga blezding kregd crulis cyrulis vyturys st sti valgyti kodols kanduolas branduolys krupis krpis rup nve mirtis nov udymas ple pl antis smags smagus sunkus tievs tvas laibas latvi ryt auktaii: ar a irgi bailes bail baim ntre notr, taip pat emaii ntryn dilgl rakt rakti kasti spt sopti skaudti spks spkas jga turties turtis laikytis vcele vokl pintin
206

latvi dzk: dziedt giedti dainuoti dziesma giesm daina lazda lazd lazdynas mes mdias mikas Taiau keblum kelia odiai, kuri aknys fonetikai atitinka, o semantikai ne. Tokie odiai vadinami heterosemantizmais. Vien j reikm kurioje nors kalboje labiau modifikavosi ar paplatjo, kit isiskyr neatpastamai. Neatsargiai juos vartojant, nesunku patekti nejauki ar komik situacij. Danesnius semantinius divergentus, heterosemantizmus bei paronimus r. p. 180-191. Semantikai skiriasi ir kai kurie danesni skoliniai:
dlks puteki gimin dzimta, ints; dzimte grmata (sl. barb.) raksts; vstule knigas (germ.) mctjs lavas (finoug.) kuis plk purvs snkis purns, mlis vekalas sacerjums, darbs

lie.

dues (lie.) drumzls imene (lie.) eima grmata (sl.) knyga kungs (germ.) ponas laiva (finoug.) valtis pee (lie.) bala snuis (lie.) straublys veikals (lie.) parduotuv, krautuv

la.

Yra ir homoform bei homograf: la.

bija buvo ir yra jo nes ko k, kuo koks medis to t, tuo

bjo baids i un j en. via k en. k kks kds t en. t

lie.

207

SINTAKS Lietuviams sidmtini ie latvi kalbos sintakss savitumai: 1. Priklausomyb reikiama veikjo naudininku ir veiksmaodio bt formomis, pvz.: tvam bija trs dli tvas turjo tris snus; man nav naudas a neturiu pinig. 2. Bdingas latvi kalbos sintakss bruoas analitins konstrukcijos, arba prieveiksmik odeli vartojimas. ie odeliai lydi veiksmaodius, labiau sukonkretindami veiksm, pvz.: aiziet projm nueiti (alin), uzkpt aug ulipti (auktyn), nokrist zem nukristi (emn), nkt iek eiti (vidun), aiztaist ciet udaryti (kietai) ir pan. Lietuvi kalboje ia paprastai utenka priedlio. 3. Dani nederinamieji payminiai. Jie vartojami ir ten, kur lietuvi kalboje prasta vartoti bdvardius su priesaga -inis, plg.: vakara nodaa vakarinis skyrius, rokas zis rankinis pjklas, valsts iestde valstybin staiga, partijas konference partin konferencija ir t.t. 4. Reikdami objekt, latviai vartoja galinink net ten, kur lietuviams prastas dalies kilmininkas, plg.: nopirkt maizi, cukuru, alu nupirkti duonos, cukraus, alaus, uzdvint pues padovanoti gli. 5. Latviai nebeturi neiginio kilmininko. Jis dabar vartojamas tik su veiksmaodio bt neiginiais; pvz.: viam ir draugs, bet nav draudzenes jis turi draug, bet neturi draugs. Taiau galininkiniai veiksmaodiai vartojami ir su neiginiu, plg.: dot roku nedot roku. 6. Esama ir daugiau valdymo skirtum. Pavyzdiui, prielinksnis ldz ligi valdo naudinink, prielinksnis uz vartojamas ir su kilmininku (vietos reikme), ir su galininku (krypties reikme), plg.: uz sienas ant sienos, uz sienu sien. Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su nau-

208

dininku ar nagininku (abu linksniai vienodi), plg.: uz sienm ant sien; sienas. Skiriasi kai kuri veiksmaodi valdymas ir vartosena. Pavyzdiui, veiksmaodis tict tikti valdo naudinink, gaidt laukti galinink, skatties irti k dar ir vietinink, baidties, bties bijoti vartojamas su kilmininkiniu prielinksniu no nuo ir t.t. 7. Prieprieinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmaodio (tarinio), ne prie vardaodio (papildinio), kaip lietuvi kalboje, pvz.: ms tev nepirksim mteli, bet kaoku mes tau pirksim ne palt, o kailinius; vi nebija igaunis, bet latvietis jis buvo ne estas, o latvis. 8. alutiniai payminio sakiniai prijungiami vardiu kas, jei pagrindinis dmuo eina vardininku ar galininku, pvz.: akmens, kas rit, nesno akmuo, kuris rieda, nesamanoja. 9. Daugiau reikmi turi vietininkas. Juo reikiama ne tik vieta, bet ir kryptis: turt roku kabat laikyti rank kienje ir bzt roku kabat kiti rank kienn. Vietininkas plaiau vartojamas laikui reikti; lietuviai ia daniau veriasi galininku ar nagininku, plg.: vasar vasar, td laik tokiu metu. 10. Krinta akis kai kurios odi tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose, po tiesiogins kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuvi kalboje atvirkiai, plg.: Es neatnku, via sacja A neateisiu, tar ji. Be to, dialoguose latviai daniau u mus vartoja asmeninius vardius. Lietuviams ia paprastai pakanka veiksmaodio asmenuojamosios formos, i kurios nuspjamas veiksnys, pvz.: tu saki sakai.

209

Ieskats lietuvieu valodas fontik sniegts grmatas skum. eit minsim tikai paus galvenos akcentanos principus. Divzilbgos lietvrdus katr deklincij iedala etrs akcentanas pamatgrups (ts nordtas iekavs). Akcentanas grupas nosaka 1) pc saknes zilbes intoncijas: brlis (1), klnas (3) krto intoncija; prtas, bt (2), lakas, dants (4) kpjo intoncija vai s zilbe; 2) pc uzsvara vietas daudzskaita datv un akuzatv: brliams brlius (1) prtams prots (2) kalnms klnus (3) laukms lauks (4) Vrdu krta teikum un vrdu savstarpjais saistjums visai biei ir ldzgs latvieu valodas konstrukcijm. Sintakse un vrddarinana aj darb nav aplkota. Lietvrds (substantvs) Lietuvieu valod lietvrdam ir divas dzimtes (vrieu un sievieu), divi skaiti (vienskaitlis un daudzskaitlis) un piecas deklincijas: 1. un 4. deklincij ir tikai vrieu dzimtes lietvrdi, bet 2., 3., 5. deklincij abu dzimu lietvrdi. Tpat k latvieu valod ir septii locjumi: Nominatvs kas? Vardinikas ks? enitvs k? Kilminikas k? Datvs kam? Naudinikas km? Akuzatvs ko? Galinikas k?

SS LIETUVIEU VALODAS GRAMATIKAS APSKATS TRUMP LIETVI KALBS GRAMTIKOS APVALG

210

Instrumentlis ar ko? nagininkas s ku? Lokatvs kur? Vitininkas ku? kam? Vokatvs ! auksminikas !
1. deklincija Vienskaitlis N. D. A. I. L. V. -as -o -ui - -u -e -e!(-ai!) -ias -io -iui -i -iu -yje -y! -is -io -iui - -iu -yje -i! -ys -io -iui - -iu -yje -y! Daudzskaitlis -ai - -ams -us -ais -uose -ai! -iai -i -iams -ius -iais -iuose -iai!

Lietvrdiem, kas beidzas ar -dis un -tis, vienskaita ., D. un I., k ar visos daudzskaita locjumos d mijas ar d un t mijas ar , piem., bredis bredio brediui (s) brediu brediai utt., vkietis vkieio vkieiui (s) vkieiu vkieiai utt. (sal. ldzgu maiu latvieu valod: briedis briea briei utt., vcietis vciea vciei utt.).
2. deklincija Vienskaitlis N. . D. A. I. L. V. -a -os -ai - -a -oje -a! -ia -ios -iai -i -ia -ioje -ia! - -s -ei - -e -je -e! -i -ios -iai -i -ia -ioje -ia! -os - -oms -as -omis -ose -os! Daudzskaitlis -ios -i -ioms -ias -iomis -iose -ios! -s -i -ms -es -mis -se -s! -ios -i -ioms -ias -iomis -iose -ios!

Piemri: vr-as, vr-ai; kl-ias, kel-ia; d-is, d-iai; arkl-s, arkl-ia.

211

Lietvrdiem, kas vienskaita N. beidzas ar -ti, visos prjos vienskaita un daudzskaita locjumos t mijas ar , piem., mart maris maiai mai utt. Lietvrdiem, kas vienskaita N. beidzas ar -t un -d, daudzskaita . t mijas ar un d mijas ar d, piem., eglt egli, kd kdi u. c.
3 deklincija Vienskaitlis N. . D. A. I. L. V. -is -ies -iui (vr.), -iai (siev.) - -imi -yje -ie! Daudzskaitlis -ys -i -ims -is -imis -yse -ys!

Piemri: sievieu dzimtes dien-, din-os; gir-i, gr-ios; gl-, gl-s; mart-, ma-ios; vrieu dzimtes dd-, dd-s; kopdzimtes vlkat-a, vlkat-os.

Vrieu un sievieu dzimtes lietvrdiem ir atirgas viengi vienskaita D. galotnes, piem., vrieu dzimt vgiui, sievieu dzimt vliai. Daudzskaita . ir mkstints celma beigu ldzskanis (piem., vagi), izemot daus vrdus: auss aus, dants dant u. c. Lietvrdiem, kas vienskaita N. beidzas ar -tis un -dis, vienskaita D. un daudzskaita . (izemot daus vrdus) t mijas ar un d mijas ar d, piem., mints mini, irds irdi.
212

Piemri: vrieu dzimtes vag-s, vg-ys; sievieu dzimtes vilt-s, vlt-ys.

4. deklincija N. . D. A. I. L. V. -us -aus -ui - -umi -uje -au!

Vienskaitlis -ius -iaus -iui -i -iumi -iuje -iau!

Daudzskaitlis -s - -ums -us -umis -uose -s! -iai -i -iams -ius -iais -iuose -iai!

Lietvrdi, kas vienskaita N. beidzas ar -ius, visos daudzskaita locjumos lokmi pc 1. deklincijas parauga (sal. stliai 4. dekl. un kelia 1. dekl.).
5. deklincija -u - -s -iui (vr.),-iai (siev.) - -iu (vr.), -im/-ia (siev.) -yj -i! Vienskaitlis Daudzskaitlis -ys - -ms -is -ims -ys -ys! patnji loka vrdu u suns: u u-s n-iui n- un-im un-yj un-i! n-ys un- un-ms un-s un-ims un-ys n-ys!

Piemri: sn-s, sn-s; stl-ius, stl-iai.

s deklincijas lietvrdiem s celma forma (bez -envai -er-) ir tikai vienskaita nominatv. Deklincija ir oti neproduktva.

Piemri: vrieu dzimtes vand-u, vnd-en-ys; liem-u, lemen-ys; sievieu dzimtes lietvrdi 5. deklincij ir tikai divi ses-u (. ses-e-s), ss-er-ys un dukt (. dukt-e-s), dkt-er-ys.

N. . D. A. I. L. V.

213

1. grupa (pastvgs uzsvars, priekpdj zilbe ir aktta; tlk zilbe var bt ar cirkumflektta vai sa) N. . D. A. I. L. V. kulas kulo kului kul kulu kule kule rtas rto rtui rt rat rat rte! bernas berno bernui bern bernu berne berne igis igio igiui ig ilgi igyje igi! brlis brlio brliui brl brliu brlyje brli! vrna vrnos vrnai vrn vrna vrnoje vrna! vsara vsaros vsarai vsar vsara vsaroje vsara! mil mils milei mil mile milje mile! nokaln nokalns nokalnei nokaln nokalne nokalnje nokalne! ntis nties niai nt ntimi ntyje ntie!

Substantvu akcentana

214

Vsk. Dsk. 1. grupas lietvrdu uzsvranas shma

2. grupa (priekpdj zilbe ir cirkumflektta jeb sa; uzsvars svrsts no galotnes uz priekpdjo zilbi) N. . D. A. I. L. V. rank rakos rakai rak rank rakoje raka! autostrad autostrdos autostrdai autostrd autostrad autostrdoje autostrda! gl gls glei gl egl glje gle! mergl mergls merglei mergl mergel merglje mergle!

skaius skaiaus skaiui skai skaiumi skaiuje () skaiau! Visu 2. grupas lietvrdu dsk. akcentanas shma (2 pdjas zilbes)

N. . D. A. I. L. V.

3. grupa (priekpdj zilbe ir aktta; tlk zilbe var bt ar cirkumflektta vai sa; ts intoncja vrdncs tiek apzmta ar indeksu a - aktam, un b - cirkumfleksam jeb sajai zilbei, piem., Palang 3 b; ja uzsvars citos locjumos atrodas tlk nek treaj no gala zilb, blakus intoncijai tiek nordts ar zilbes numurs, piem. pageleinkel 3 6b ) klnas klno klnui kln klnu kaln klne! vs vio viui v viu vyj v! traukins trukinio trukiniui trukin trukiniu traukinyj traukin! galv galvs glvai glv glva galvoj glva! paskait paskaits pskaitai pskait pskaita paskaitoj pskaita! aikt aikts iktei ikt ikte aiktj ikte! pamik pamiks pmikei pmik pmike pamikj pmike! ateits ateitis teiiai teit ateitim ateityj ateiti vandu vandes vndeniui vnden vndeniu vandenyj vandeni

S u b s t a n t v u a k c e n t a n a (turpinjums)

N. D. A. I. L. V.

Daudzskaita shmas

215

216
N. . D. A. I. L. V.

Substantvu akcentana glas glo glui gl gal gal gle! gaids gadio gadiui gad gaidi gaidyj gaid! taut tauts tatai tat taut tautoj tata! kat kats ktei kt kat katj kte!

(turpinjums) nakts naktis nkiai nkt naktim naktyj nakti! als alas lui l alum aluj ala!

4. grupa (priekpdj zilbe ir cirkumflektta jeb sa; uzsvars svrsts no galotnes uz priekpdjo zilbi)

gala gaidia

tatos kts nktys ls

pabas vrds (adjektvs) pabas vrdus pc to vienskaita un daudzskaita galotnm iedala trijs deklincijs. Tpat k latvieu valod pabas vrds lietuvieu valod saskaojas ar lietvrdu dzimt, skaitl un locjum. pabas vrdi ar nenoteikto galotni
1. deklincija (locana vrieu dzimt) Vienskaitlis N. . D. A. I. L. V. -as -o -am - -u -ame -as! -ias -io -iam -i -iu -iame -ias! -is -io -iam - -iu -iame -is! Daudzskaitlis -i - -iems -us -ais -uose -i! -i -i -iems -ius -iais -iuose -i! -i -i -iems -ius -iais -iuose -i!

Piemri: blt-as, l-ias, ddel-is.

1. deklincija (locana sievieu dzimt) Vienskaitlis N. . D. A. I. L. V. -a -os -ai - -a -oje -a! -ia -ios -iai -i -ia -ioje -ia! - -s -ei - -e -je -! Daudzskaitlis -os - -oms -as -omis -ose -os! -ios -i -ioms -ias -iomis -iose -ios! -s -i -ms -es -mis -se -s!

Piemri: balt-, al-i, ddel-.

217

2. deklincija Vienskaitlis vr. dz. N. . D. A. I. L. V. -us -aus -iam - -iu -iame -us! siev. dz -i -ios -iai -i -ia -ioje -i! Daudzskaitlis vr. dz. -s -i -iems -ius -iais -iuose -s! siev. dz. -ios -i -ioms -ias -iomis -iose -ios!

Piemri: vrieu dzimtes gra-s, sunk-s; sievieu dzimtes gra, sunk-.

Locjumos, kuros ir mkstinjuma burts i (-io, -iam, -i ), celma galazilbes ldzskanis d mijas ar d un t mijas ar , piem., nuoird-s, - nuoirdas, nuoirdis.
3. deklincija Vienskaitlis vr. dz. N. . D. A. I. L. V. -is -io -iam - -iu -iame -is! siev. dz - -s -ei - -e -je -! Daudzskaitlis vr. dz. -iai -i -iams -ius -iais -iuose -iai! siev. dz. -s -i -ms -es -mis -se -s!

Piemri: laivbin-is, -, dtn-is, -. ie pabas vrdi parasti ir atvasinti no citm vrdirm.

218

Locjumos, kuros pabas vrdiem ir mkstinjuma burts i (-io, -iam, -i ), celma galazilbes ldzskanis d mijas ar d,

bet t mijas ar , piem., pirmkt/is, - pirmkio, pirmkios. pabas vrdi ar noteikto galotni
1. deklincija Vienskaitlis N. . D. A. I. L. V. vr. dz. -sis -ojo -jam -j -oju -jame -sis! siev. dz -ji -sios -ajai -j -ja -joje -ji! Daudzskaitlis vr. dz. -eji -j -esiems -osius -asiais -usiuose -eji! siev. dz. -osios -j -sioms -sias -siomis -siose -osios!

Piemri: saus-sis, -ji, raudon-sis, -ji. 2. deklincija Vienskaitlis Daudzskaitlis vr. dz. -eji -ij -esiems -iosius -iasiais -iusiuose -eji!

N. . D. A. I. L. V.

vr. dz.

Tres deklincijas pabas vrdu ar noteikto galotni nav.

Piemri: gil-sis, -iji, brang-sis, -iji, paklusn-sis, -iji.

-sis -iojo -ijam -j -ioju -ijame -sis!

siev. dz

-iji -isios -iajai -ij -ija -ijoje -iji!

siev. dz.

-iosios -ij -isioms -isias -isiomis -isiose -iosios!

219

pabas vrdu prko pakpi veido ar piedkli -esnun galotni -is, piem., gr-as ger-sn-is. Tos loka k 1. dekl. pabas vrdus ar galotni -is, -. pabas vrdu visprko pakpi veido ar piedkli -iausun galotni -ias, piem., gr-as ger-ius-ias. Tos loka k 1. dekl. pabas vrdus ar galotni -ias, -ia. Lietuvieu valod 1. un 2. dekl. pabas vrdiem ir ar nekatr dzimte: 1. dekl. galotnes ir -a, -ia (blta, lia), 2. dekl. galotne ir -u (lgu, nuobod). s formas parasti neloka. Latvieu valod tm atbilst apstka vrdi, piem., joda melni, gra skaisti; ts ir tulkojamas ar ar pabas vrdu: iadien laba ita odien oti silts (silti). Apstka vrdus ar galotni -ai atvasina no 1. deklincijas pabas vrdiem, kam ir galotnes -as, -a, piem., gr/ as, - gera, diaugsmng/as, -a diaugsmngai. Apstka vrdus ar galotni -iai atvasina no 1) 1. deklincijas vrdiem, kam ir galotnes -ias, -ia, piem., lp/ias, i lapia, 2) 2. deklincijas pabas vrdiem, kam ir galotnes -us, -i, piem., plat/s, - plaia. No 1. deklincijas atvasintajiem divzilbgajiem apstka vrdiem uzsvars ir gala zilb (balta); no 2. deklincijas uzsvars ir: 1) gala zilb, ja sakn ir sais patskanis a, e, i, u (stipria), 2) saknes zilb, ja taj ir garais patskanis, divskanis vai tautosillabiskais savienojums (gasiai, ikiai, siai). P a m a t a s k a i t a v r d i. 1 ven/as, - loka k 1. dekl. pabas vrdus ar -as, -a. 2-3 d, dv, trs loka patnji (sk. 223. lpp.). Skaita vrds (numerlis) Apstka vrds (adverbs)

220

K r t a s s k a i t a v r d u s loka pc 1. dekl. pabas vrdu ar -as, -a parauga. Savienojumos loka tikai pdjo komponentu, piem., 27. N. dvdeimt septit/as, , . dvdeimt septit/o, -s utt.

4-9 ketur, kturios devyn, devnios loka k 1. deklincijas pabas vrdus ar -ias, -ia (izemot A., sk. 223. lpp.). 10, 20, 90 dimt devniasdeimt ir nelokmi. 11-19 vienolika devynilika loka k 2. dekl. lietvrdus vienskaitl ar -a (sk. 223. lpp., tikai izemot akuzatvu, kam ir nominatva forma). 21-29 91-99 dvdeimt ven/as, - devniasdeimt devn/, -ios loka visus lokmos komponentus atbilstoi katrai formai. 121 itas dvdeimt ven/as, - loka visus lokmos komponentus atbilstoi katrai formai. 100 itas loka k 1. dekl. lietvrdus ar -as. 1000 tkstantis loka k 1. dekl. lietvrdus ar -is.

K o p u m a s k a i t a v r d u s (venetas, dvjetas, trjetas, ktvertas, peketas, etas, septnetas, atonetas, devnetas) loka pc 1. dekl. lietvrdu ar -as parauga. Latvieu valod ie kopuma skaita vrdi nav pilnb saglabjuies, ir tikai sastinguas locjumu formas, piem., L. divat, trijat u. c.
221

Ir paas skaita vrdu formas, kas lietojamas tikai ar daudzskaitliniekiem: vener/, -ios, dvj/, -os, trj/, -os, ktver/, -ios, peker/,-ios, er/, -ios, septner/, -ios, atoner/, -ios, devner/, -ios. Tos loka pc 1. dekl. pabas vrdu ar -ias, -ia parauga, piem., . penkeri, devyneri, D. penker/ems, -ims utt.

222

P e r s o n u v i e t n i e k v r d u es, ms ms, t tu, js js, js vi, j via, ji vii, js vias l o c a n u sk. 227. lpp. N o r d m o v i e t n i e k v r d u ts tas, t ts, ti tie, ts ts, tks tds, toki tda, toki tdi, tkios tdas l o c a n u sk. 228. lpp. V i e t n i e k v r d u kurs, kur un pts, pat l o c an u sk. 228. lpp. P r j o v i e t n i e k v r d u l o c a n a. tas, it is, loka k ts, t toks, tokia ds, da loka k tks, toki s, is, loka k kurs, kur ks kas loka k ts keler, klerios, dai, daas loka k skaita vrdus 4-9 kel, klios kelitas, kelint kur, kura loka k 1. dekl. pabas vrdus ar -as, -a kks, koki kds, kda loka k tks, toki mnas, man mans, mana loka k 1. deklincijas tvas, tav tavs, tava pabas vrdus ar -as, -a svas, sav savs, sava Parasti lietuvieu valod piederbu mdz izteikt ar sastingum enitva formm mno, tvo, svo (mno dragas, mno dragui utt.). jks, joki nekds, nekda, loka k tks, toki kitks, kitkia citds, citda kiekvenas, kiekvien ikviens, ikviena ktas, kit cits, cita loka k 1. deklincijas vsas, vis viss, visa pabas vrdus ar -as, -a nikas nekas, neviens vskas viss

Vietniekvrds (pronomens)

S k a i t a v r d u d, dv, trs, keturdevyn u n vienolikadevynilika l o c a n a 2 3 4-9 N. . D. A. I. L. d dviej dvem d dvim dviejuos vr. dz. siev. dz. dv dviej dvem dv dvim dviejos vr. dz. trs trij trms trs trims trijuos trs trij trms trs trims trijos siev. dz. vr. dz. -i -i -iems -is -iais -iuose siev. dz -ios -i -ioms -ias -iomis -iose 11-19 -a -os -ai -a -a -oje

Personu vietniekvrdu locana N. . D. A. I. L. 1. persona mans mn man manim manyj ms ms mms ms mums mumys t tavs tu tav tavim tavyj 2. persona js js jms js jums jumys js j jm j ju jam j js ji j j joj 3. persona ji j jems jus jas juos js j jms js joms jos

223

Nordmo vietniekvrdu locana Vienskaitlis Daudzskaitlis Vienskaitlis Daudzskaitlis toki toki tokems tkius tokias tokiuos tkios toki tokims tkias tokioms tokios Daudzskaitlis ptys pai patems pais paias paiuos vr. dz. pios pai paims pais paioms paios siev. dz. vr. dz. siev. dz. tks tkio tokim tk tkiu tokiam toki tokis tkiai tki tkia tokioj vr. dz. siev. dz. ti t tems tus tas tuos vr. dz. siev. dz. ts t tms ts toms tos ts t tm t tu tam vr. dz. siev. dz. t ts ti t t toj

224
Vienskaitlis pat pais piai pi pai paioj siev. dz. Daudzskaitlis Vienskaitlis -s -i -im - -iu -iam - -is -ii -i -i -ioj -i -i -ems -ius -ias -iuos -is -i -ims -is -ioms -ios pts patis paim pt pai paiam vr. dz. siev. dz. vr. dz. siev. dz. vr. dz.

N. . D. A. I. L.

V i e t n i e k v r d u kurs, kur u n pts, pat l o c a n a

N. . D. A. I. L.

Darbbas vrds (verbs) Darbbas vrdiem lietuvieu valodas gramatika izvirza trs pamatformas resp. pamatcelmus, no kuriem veido visas prjs formas. Pamatformas ir nenoteiksme, vienkrs tagadnes un vienkrs pagtnes 3. personas formas. Pc vienkrs tagadnes 3. personas galotnm (-a, -i, -o) darbbas vrdus iedala trijs konjugcijs (sk. zemk). D a r b b a s v r d u f o r m u v e i d o a n a s p ar a u g u s sk. 232. lpp. Darbbas vrdu formas tiek dotas ar 3. personas galotnm, deklinjamo vrdu formas ar vienskaita nominatva galotnm. D a r b b a s v r d u l o c a n u sk. 231.-234. lpp.
Darbbas vrdu pamatformas Konjug- Nenoteiksme cija 1. drb-ti pk-ti gied-ti daino-ti lo-ti krs-ti sks-ti Vienk. tag. 3. pers. drb-a pkst-a ged-a dainoj-a loj-a kr-ia sknd-ia Vienk. pag. 3. pers. drb-o pk-o giedj-o dainv-o lv- krt- sknd-

3.

2.

Ldzskau mija das darbbs vrdu forms. 1. 2. konjugcijas darbbas vrdiem tagadnes vienskaita 1. personas form un 3. konjugcijas darbbas vrdiem

ra-ti iek-ti

steb-ti gird-ti

r-o ek-o

stb-i gid-i

r- iekj-o

stebj-o girdj-o

225

pagtnes vienskaita 1. personas form celma beigu ldzskanis d mkstinjuma d prvras par d, t par , piem., gird--ti (gid-i, gird-j-o) gird-i; mat--ti (mt-o, mt) ma-ia u. c. 2. 1. konjugcijas darbbas vrdiem celma beigu ldzskanis d mkstinjuma d mijas ar d un t mijas ar viss tagadnes forms, izemot vienskaita 2. personu un pagtnes vienskaita 1. personas formu, piem., us-ti (ud-ia, ud-) , krs-ti (kr-ia, krt-) u. c. 3. stenbas izteiksmes nkotnes formas piedklis -s-, nokstot aiz celma beigu ldzskaiem s, , zd, piem., n-ti (n-a, n-) n-iu, n-i , ms-ti (mt-a, mt-) ms-iu, ms-i u. c. 4. Vljuma izteiksmes vienskaita pirms personas form piedklis -t- mkstinjuma d prvras par . 5. Pavles izteiksm celma beigu ldzskai k, g piedka -k- priek zd, piem., dg-ti (dg-a, dg-) dk, dkime, dkite. A t s t s t m i z t e i k s m e. Atststms izteiksmes veidoanai izmanto lokmos darms krtas divdabjus ar tagadnes, pagtnes, iteratvs pagtnes un nkotnes formm. Tagadnes form var tikt lietots priedklis be-, kas pieir darbbas turpinjuma nokrsu: (be)drb-s, -anti joprojm strdjo/s, -a. Atststmo izteiksmi var veidot ar ar cieams krtas nekatrs dzimtes divdabi: tagadne mno, tvo j drbama, gidima, roma (sal. latvieu valodas formas manis darms, tevis rakstms utt.); pagtne mno, tvo, j drbta, girdta, rata (sal. latvieu valod manis, tevis, via darts, dzirdts, rakstts). D a r b b a s v r d u a t g r i e z e n i s k s f o r m a s. Atgriezenisks formas veido, attiecgajm darbbas vrdu formm pievienojot -s(i) (sk. 233. lpp.).
226