Susana Lafraya

Neformalusis ugdymas: vadas

Susana Lafraya Neformalusis ugdymas: vadas Vert Vitalija Milkeryt Redakcij ir korektr atliko Kitofas Kivecas

Tai versta itrauka i Europos Sjungos ileisto leidinio Intercultural learning in non-formal education: theoretical frameworks and starting points apie neformalius ugdymo pagrindus. Jeigu mes sakome, kad skautavimas neformaliojo ugdymo dalis, verta inoti, kas yra tas neformalusis ugdymas.

Turinys

Svok apibrimas ..............................................................................4 Tikslai ir pagrindiniai bruoai ..................................................................9 Neformaliojo ugdymo rys ................................................................. 10 Neformalusis ugdymas ir jauni mons Europoje .................................... 12 Kilm ir pltra .................................................................................... 12 Neformalusis ugdymas ir Europos Sjungos Jaunimo programa ................ 16 Naudota literatra .............................................................................. 17

Svok apibrimas
Svokos formalusis ugdymas, neformalusis ugdymas bei savivieta dl savo bendrojo pobdio ir sudtingumo per pastaruosius 20 met sukl nemaai diskusij, kai buvo bandoma tinkamai paaikinti visuomenje vykstanius vietimo procesus. Svoka neformalusis ugdymas pirm kart pasirod 1970-j pabaigoje, pasklidus kalboms apie pasaulin ugdymo kriz formaliosiose ugdymo sistemose. i krizs idja rmsi tuo, jog vien tik vietimo sistemos pltros nepakakt patenkinti visuomens lkesi, susijusi su mokymu ir mokymusi.1 Taip pat buvo minimos tuo paiu metu dl mokyklos institucijos kylanios abejons ir atsirandantis poreikis kurti kitas vietimo priemones ir aplinkas, egzistuojanias kartu su mokykla ir j papildanias. Btent iuo vietimo istorijos metu Coombs2 ir Ahmed (1974)3 pirm kart band pateikti tokias i trij termin koncepcijas: Formalusis ugdymas buvo labiausiai oficialiai nustatyta, chronologikai idstyta ir hierarchikai struktruota vietimo sistema, prasidedanti nuo ikimokyklinio vietimo ir besitsianti iki aukiausi universiteto studij. Neformalj ugdym jie apibdino kaip bet koki organizuot, sisteming vieiamj veikl, vykdom ne formaliojoje sistemoje, skirt teikti pasirinktas mokymosi ris tam tikriems gyventoj pogrupiams, suaugusiems ir vaikams. O saviviet jie apibdino kaip vis gyvenim trunkant proces, kurio metu kiekvienas mogus gyja ir kaupia inias, gdius, poirius ir valgas i kasdiens patirties ir aplinkos.

Nuo tada ie terminai sitvirtino vietimo terminyne bei mstyme, buvo traukti Tarptautin vietimo enciklopedij (angl. International Encyclopedia of Education) ir tapo tarptautini ir tarpuniversitetini seminar objektu. Skirtumas tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo bei savivietos yra neabejotinai sudtingas ir gali atsirasti nesutarim ar bgtavim dl svok traktavimo. Tiesa, jis buvo, ir vis dar yra, puikiai priimamas neakademiniuose vietimo sluoksniuose, nors svarbu prisiminti, kad terminai ipopuliarjo, o veikla gijo pripainim Ispanijos universitetuose. iandien kalbjimas apie formalj, neformalj ugdym ir saviviet padeda atskirti vairias vietimo formas, remiantis metodologiniais ir procedriniais kriterijais arba intencijomis institucij bei asmen, organizuojani ir skatinani vietim. Perirjus vairius Ispanijos altinius bei pasikonsultavus su autoriais, galima nustatyti iuos, anksiau idstytais kriterijais pagrstus skirtumus:

1 lentel. Formalusis ugdymas, neformalusis ugdymas ir savivieta Formalusis ugdymas Tai tikslingas, planuotas ir struktruotas ugdymas. Jis apima vis vietimo teikim, vadinam privalomuoju isilavinimu: nuo pirmj pagrindinio lavinimo met iki vidurinio ir universitetinio lavinimo pabaigos. Neformalusis ugdymas Tai ugdymas, vykstantis neprivalomojo isilavinimo srityje, taiau turintis ugdomj tiksl ir kurio mokymo / mokymosi veikla yra planuota, pavyzdiui, suaugusij mokymo kursai, laisvalaikio ir sporto veikla. Savivieta I anksto neapgalvotas ir neplanuotas ugdymas, vykstantis asmeniui kasdien bendraujant su kitais.

Europos Komisija ir Taryba nurod tokias i termin reikmes4: Formalusis ugdymas tikslingas mokymasis, vykstantis atskiroje ir oficialioje aplinkoje, specialiai skirtoje mokymui / mokymusi bei lavinimui, kurioje dirba patyr mokymo specialistai, kvalifikuoti dirbti tam tikrame sektoriuje, tam tikru lygiu bei tam tikram subjektui, ir kurioje paprastai mokosi tam tikra mokini kategorija (apibrta pagal ami, lyg bei specializacij). Mokymosi tikslai beveik visada iorikai nustatyti, mokymosi paanga paprastai stebima ir

vertinama, o mokymosi rezultatai paprastai pripastami paymjimais ar diplomais. Didioji formaliojo ugdymo dalis yra privaloma (mokslas mokykloje). Neformalusis ugdymas savanorikas mokymasis, vykstantis skirtingose aplinkose ir situacijose, kur mokymas / lavinimas ir mokymasis nebtinai yra vienintel ir pagrindin j veikla. ios aplinkos ir situacijos gali bti nepastovios arba laikinos, o vykstanius usimimus arba kursus gali priirti mokymo (pavyzdiui, instruktoriai) (pavyzdiui, lyderiai). retai ar profesionals specialistai jaunimo savanoriai jaunimo Usimimai ir

kursai yra planuoti, taiau struktruoti ritmus dalykus. pagal ar Jie tradicinius mokymosi

paprastai nukreipti tikslines grupes, taiau mokymosi rezultatai ar pasiekimai retai patvirtinami dokumentais ar vertinami kitais prastai matomais bdais. Savivieta tai netikslingas, besimokaniojo poiriu, mokymasis, vykstantis kasdienio gyvenimo situacijose, eimoje, bendruomenje, darbe ir laisvalaikiu. Nors jo rezultatai egzistuoja, taiau jie retai registruojami, beveik niekada nepatvirtinami diplomais, paprastai ne i karto matomi besimokaniajam, juos netraukti ugdymo, lavinimo ar darbo tikslai. Nepaisant io terminologijos iaikinimo, neturtume pamirti, kad termin prasm danai priklauso nuo konteksto, kuriame jie naudojami. Todl bandant juos apibrti, reiks engti dar vien ingsn priek. Nors yra tam tikr abejoni dl formaliojo ugdymo apibrimo, neformalusis ugdymas yra daug platesn ir ne taip aikiai apibrta svoka. Jaime Sarramona apibdina j taip6: Neformalusis ugdymas tai visi susisteminti usimimai, vykstantys u grietos mokyklos rib, nors kai kurie j gali bti su ja susij.

Daugelyje Europos ali formalusis ugdymas suprantamas kaip vykstantis mokyklose, mokymo staigose ir universitetuose. Neformalusis ugdymas, atvirkiai, vyksta u formaliojo ugdymo sistemos rib ir yra savanorikas. Jis apima daug skirting mokymosi srii, kaip antai: jaunimo darbas, jaunimo klubai, kultros, sporto ir aplinkos apsaugos asociacijos, savanorikos tarnybos, treniruots bei daugelis kit usimim, kurios skatina mokymosi patirt. ia mokymosi programos ne taip galios, aikiai kuri suformuotos, socialiniu turi daug maiau pripainimo ir paymjimo padt. Taiau vyksta siekiama formaliajame reform, ugdyme kuriomis ugdymo daugyb

vietimo poiriu suteikia jam silpnesn

traukti neformaliojo

elementus, pavyzdiui, individualizuotus ugdymo metodus, student atstovavimo organus, disciplin mokymsi, pasirinkti uklasin modulius dalykus veikl, ir pagal skirting studentams j polinkius, savireguliacin

leidiant

skaitant ICT kaip mokymosi strategij. Europos jaunimo forumas7 taip pat apibria organizuot neformalj ir ugdym kaip pusiau organizuot

vietimo veikl, vykstani u formaliojo ugdymo sistemos rib. Savivieta apibriama vairiai, paprastai kaip ugdymas, nepatenkantis formaliojo ugdymo sistem. Ji gali bti vairi form ir pastebima, kad terminas taikomas vairioms veikloms. Vieni tai supranta kaip mokymsi kasdieniame gyvenime vairius bdus, kuriais mokomasi veikti ir bendrauti visuomenje. ia prasme savivieta apibdina socializacij ir tai galima matyti Europos jaunimo forumo silomame apibrime, pagal kur tai neorganizuotas ir papildomas mokymasis, vykstantis kasdieniame gyvenime. Procesas, kurio metu mokomasi, ir veikla, padedanti monms gyti nauj gdi. Neformalusis ugdymas danai apibdinamas suprieinant j su formaliuoju ugdymu, taiau svarbu inoti, jog tai klaidinga praktika. Siekdami ivengti

painiavos, taiau kartu pripaindami, kad gali bti nesutarim dl terminologijos, svok neformalusis vietimas naudosime apibdindami jaunimo lavinimo pasaul. Gal gale reikt paymti, kad Europos Sjungos nustatyta mokymosi vis gyvenim koncepcija apima vis ri mokymsi nuo ikimokyklinio amiaus iki ijimo pensij. Ji apima visas ugdymo formas: formalj, neformalj ugdym bei saviviet. Ribos tarp i trij form neaikios, o veiksmai orientuoti j koordinavimui didinti. Todl baigdami pripastame, kad papildydamos viena kit ios trys formos apima vis vietimo sfer8.

Tikslai ir pagrindiniai bruoai

iuo tyrimu siekiame sutelkti dmes mokymo veiklose su jaunimu Europos Komisijos ir Europos Tarybos9 nustatytus neformaliojo ugdymo principus bei ypatybes. Jie yra ie: savanorikas ir savarankikas mokymasis; vidin dalyvi motyvacija; glaudus ryys su jaunimo interesais ir siekiais; skatinantis aktyviai dalyvauti ir besimokant asmen orientuotas poiris; palanki mokymosi aplinka; atviro pobdio ir struktros; skaidri ir lanksti pagrindini mokymo program sandara, usimim paruoimas ir organizavimas profesionalus, nepriklausomai nuo to, ar juos veda specialistai ar savanoriai jaunimo darbuotojai ir treneriai; kolektyvinis, neindividualus, skms ar neskms vertinimas; dalinimasis rezultatais su suinteresuota visuomene ir tolesni veiksm planavimas. Todl galime sakyti, kad neformalusis ugdymas upildo sprag, kurios neupildo formalusis ugdymas, ir lavina kritik besimokanij poir tai, k ir kaip jie mokosi. Neformalusis ugdymas yra vienas i veiksni, keliani abejoni dl formaliojo vietimo institucij monopolio. Jis silo alternatyvias galimybes, naujas mokymosi mokymosi

aplinkas ir daugiau galimybi, nes dl skatinanio aktyviai dalyvauti poirio jis tampa produktyvesniu nei formalusis ugdymas bei leidia jauniems monms tapti visateisiais pilieiais, tokiu bdu sukurdamas nauj aktyvaus pilietikumo aspekt.

Neformaliojo ugdymo rys

Jauni mons dalyvauja vairiausiose veiklose, nesusijusiose su tradicinio vietimo ir lavinimo sistemomis. Jas vykdo jaunimo darbo programos, jaunimo asociacijos ir klubai, jaunimo centrai, sporto asociacijos ir centrai, gyventoj bendruomens, aplinkos ar kultros centrai ir asociacijos, sveikatos skatinimo programos, savanorikos ir kitos socialins programos bei jaunimui skirtos tarptautini main ir mobilumo programos. Kaip nurodo Maria del Mar Herrera (2006)10, veikl vairov suklasifikuoti pagal tem sudtinga. Jei tai susij su jaunimo sektoriumi, veiklas galima suklasifikuoti taip:

2 lentel. Neformaliojo ugdymo rys Sociokultrin veikla ir bendruomens pltra Ugdymas laisvalaikio metu Aplinkosauginis ugdymas Socialinis ugdymas Profesinis ugdymas Sveikos gyvensenos ugdymas Vartotojikumo supratimo ugdymas Veikla, nukreipta socialin vystymsi ir bendruomens gerinim, socialini asmens slyg kultra, paremta

priemonmis bei dalyvavimu Edukacins laisvalaikio veiklos Imokti gerbti ir rpintis aplinka Lavinti individualius ir grups socialinius gdius gyti profesini nuo gdi, lig ir planuojant paskatinti sidarbinimo galimybes Apsaugoti propaguoti sveik gyvensen Iugdyti smoningum, kritik poir ir proius dl vartotojikumo skiepyti ir toliau ugdyti ias vertybes: lygyb, demokratin Iugdyti pagarb skirtumams, aktyv prie ir

Demokratini vertybi ugdymas

dalyvavim, dl kovos

pilietikum ir pan. supratim ir su skurd alimis btinyb padti

Vystymosi supratimo ugdymas

bendradarbiauti

besivystaniomis

10

Iugdyti Taikos supratimo ugdymas

supratim

dl

taikos

ir

paskatinti nevartojant smurto elges bei teigiam konflikt valdym Ugdyti bendruomeni skirtum ir supratim naud ir apie kurti kultrini

Tarpkultrinis ugdymas

bendradarbiavimo moni lygybe

bendravimo

santykius, paremtus skirting kultr Keisti ir gerinti galimybes tarp vyr ir Lygi galimybi supratimo ugdymas moter skirtingose gyvenimo srityse: darbo, socialinje, vietimo ir pan.

11

Neformalusis ugdymas ir jauni mons Europoje

Europos vietimo ir lavinimo iniciatyvos pabria, koks svarbus yra mokymosi vis gyvenim vaidmuo11. Jomis akcentuojama, kad siekiant skatinti asmens savirealizacij, aktyv pilietikum, socialin integracij ir sidarbinim, mokymasis turt apimti formalj, neformalj ugdym ir saviviet.

Kilm ir pltra
5-osios u jaunim atsaking Europos ministr konferencijos dl neformaliojo ugdymo, vykusios 1998 m. Bukarete (Rumunija), Baigiamojoje deklaracijoje, ir 6-ojoje konferencijoje 2002 m. Salonikuose (Graikija), pripastant Europos mokym alys ir buvo raginamos skatinti lygias galimybes gdius, gytus neformaliojo ugdymo metu, ir iekant bd kaip patvirtinti tokiu bdu gyt patirt ir kvalifikacij13. Remdamasis iomis deklaracijomis, Europos jaunimo iniciatyvinis komitetas (angl. European Steering Committee for Youth CDEJ) steig darbo grup dl neformaliojo ugdymo, kuri turjo susidaryti aik vaizd, koks neformalusis ugdymas turt bti Europoje, kaip mokymosi procesas u paskirtos mokymo programos klass ar mokymo programos rib, vedantis prie tam tikros, paymjimu patvirtintos14 formos. Pasak CDEJ darbo grups, neformaliojo ugdymo15 apibrimas yra toks: Neformalj ugdym galima apibrti kaip suplanuot asmenin ir socialin jauno mogaus lavinimosi program, skirt tobulinti vairius gdius ir sugebjimus, iorinius, taiau papildanius formaliojo ugdymo programas. Dalyvavimas yra savanorikas, ugdymo programas gyvendina kvalifikuoti savanoriai ir (arba) vieojo sektoriaus lyderiai, o pasiekimai turt bti nuolat stebimi ir vertinami. Patirtis taip pat galt bti pripainta. Tai paprastai susij su individualaus jauno mogaus sidarbinimo ir mokymosi vis gyvenim reikalavimais, todl be jaunimo

12

darbo

sektoriaus

gali

papildomai

reikti

traukti

vairias

vyriausybines

ir

nevyriausybines institucijas, atsakingas u jaunimo poreikius. Europos Taryba16 paragino valstybes nares skatinti lygias galimybes, pripastant mokym ir jaun moni gdius, gytus neformaliojo ugdymo metu, ir iekant vairi bd, kaip patvirtinti tokiu bdu gyt patirt ir kvalifikacij. Ji taip pat paragino visus, kurie padeda formuoti vietimo politik, pripainti, kad neformalusis ugdymas yra esmin ugdymo proceso dalis ir de facto mokymosi vis gyvenim bei jaunimo politikos narys. Kartu su rekomendacija dl neformalaus jaun moni ugdymo / mokymosi skatinimo ir pripainimo, valstybs nars turt siekti veiksming neformaliojo vietimo pripainimo standart pltros. 1998 Bukarete konferencijos integravimas gyvenim gdiais gytais per ir met vykusios metu bus baland 5-osios jaunimo profesin pagrstas sugebjimais, saviviet, kuri

ministrai kalbjo, kad jaunimo

praturtina tradicinius vietimo modelius. 2000-j saus Europos Taryba eng dar vien ingsn, priimdama rekomendacij dl neformalaus vietimo, kuria pripaino, kad vien tik formaliojo vietimo sistemos negaljo reaguoti greitus ir nuolatinius technologijos, socialinius ir ekonominius pokyius visuomenje, ir kad jos turt bti sustiprintos neformaliojo ugdymo metodais17. 2000 met kov Europos Tarybos susitikime Lisabonoje18, Europos Sjunga ikl sau ambicing tiksl tapti dinamikiausia, konkurencingiausia ir nuosekliausia iniomis paremta ekonomika pasaulyje. Daugiausiai dmesio buvo skiriama inovacijoms bei ini svarbai, ir tam, kad ini visuomenje vietimas ir mokymas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys susidurti su dabartiniais bei bsimais ikiais bei patenkinti piliei ar pilietins visuomens poreikius. Tai paskatino praneim vietimas ir mokymas 201019 pradi. ie praneimai buvo pagrsti mokymosi vis gyvenim principu su atitinkamais elementais i jaunimo, sidarbinimo, socialins traukties ir mokslini tyrim strategij.

13

Kaip paymima Europos Komisijos 2001 m. komunikate, norint sukurti vis gyvenim besimokani Europ reikia: vertinti vietim ir mokym, pripastant oficiali diplom ir paymjim, neformalaus ugdymo ir savivietos vert taip, kad visos mokymosi formos likt atpastamos. Tai galima pasiekti didinant nacionalini vietimo ir mokymo sistem skaidrum ir nuoseklum, iki 2003 m. pltojant tarptautin kvalifikacij kaupimo sistem, iki 2002 m. pabaigos pltojant bendr kvalifikacij pateikimo sistem, pagrst Europos CV, ir remiant savanorik Europos diplom ir paymjim pltr; sustiprinti Europos informavimo, orientavimo ir konsultavimo mast. 2002 metais skatindama keitimsi informacija, Europos Komisija sukr interneto portal apie mokymosi galimybes visoje Europoje ir Europos orientavimo forum; vietim ir mokym investuoti daugiau laiko ir pinig. Komisija paragino Europos investicin bank paremti mokymsi finansuojant vietos mokymosi centrus, papra Europos investicinio fondo ioje srityje skatinti rizikos kapitalo fondus, pasil valstybms narms daugiau naudotis Europos socialiniu fondu ir sipareigojo parengti valstybi nari fiskalini paskat apvalg; sukurti daugiau mokymosi galimybi besimokantiems: steigiant vietos mokymosi centrus, skatinant mokymsi darbo vietoje ir sudarant slygas visiems gyti pagrindinius gdius; paspartinti inovatyvi mokymo metod, skirt mokytojams, instruktoriams ir kitiems mokymo proceso pagalbininkams, paiek, atsivelgiant didjani ICT svarb. Nuo tada vietimo ir mokymo sektoriuje buvo imtasi daug iniciatyv: mokymosi vis gyvenim strategija21; darbin programa dl vietimo ir mokymo sistem ateities tiksl21; Europos bendradarbiavimas profesinio mokymo srityje21; Europos Komisijos Baltoji knyga22. Baltojoje knygoje apie Europos jaunim teigiama: Daugelyje ali jaunimo asociacijos, socialiniai darbuotojai ir vietos valdios institucijos dalyvauja nuodugniame darbe su jaunimu. Tsiant novatorikum, neformalum ir mokymosi vis gyvenim priemoni bendro paketo dal, iam darbui bt naudinga: aikesni svok, gyt gebjim ir kokybs apibrimai;

14

 standartai; didesnis dmesys i veikl sitraukusiems monms; didesnis i veikl pripainimas; didesnis suderinamumas su formaliuoju vietimu ir mokymu. Abi institucijos, Europos Komisija ir Europos Taryba, pareng veiksm neformalaus veikl metu bendr pozicij ir dl / jaunimo pilietins plan23 mokymosi ir ir

ugdymo, vykstanio savanorikos

tampanio

visuomens veikl dalimi, o ypa dl i veikl23 teisinimo ir pripainimo. Sutapo abiej i institucij vertybs ir filosofija, kaip dirbti su jaunais monmis vietimo, mokymo ir mokymosi srityse. Pagrindinis motyvas yra utikrinti j socialin integracij per aktyv pilietikum, solidarum, asmenin tobuljim ir savirealizacij. 2003 metais Europos jaunimo forumas savo strateginiame dokumente dl Jaunimo organizacij kaip neformalij ugdytoj24, teig, jog vienas svarbiausi ateinani met iki bus rasti bd, kaip didinti neformaliojo ugdymo verts pripainim tarp jaun moni. Naujosios gairs, priimtos 2005 m. pagal Lisabonos Strategij, taip pat apima mokymosi vis gyvenim siek. Pagrindinis besimokaniojo vaidmuo, lygi galimybi svarba ir mokymosi galimybi kokyb ir aktualumas turi bti strategij esm tam, kad mokymasis vis gyvenim Europoje tapt realyb. Esm pamau sukurti atvir ir dinamik Europos vietimo erdv, sutelkiant dmes tris papildomus aspektus: suteikti pilieiams esmines priemones nuolat tobulinti savo inias siekiant didinti sidarbinimo galimybes, gyjant gdi, priderint prie pokyi darbo pobdyje ir organizavime, o taip pat, kad tai bt pagrindas Europos pilietybs stiprinimo procesui. i iki mastas suponuoja auktesnio lygio vietimo, mokymo ir su jaunimu susijusi politikos srii integracij25.

15

Neformalusis ugdymas ir Europos Sjungos Jaunimo programa

Europos veikliojo jaunimo programoje dmesys sutelkiamas savivietos ir neformaliojo ugdymo patirtis, padedanius jauniems monms gyti inias, gdius ir kompetencijas, palengvinanius j socialin ir kultrin integracij (maumos), utikrinanius, kad jie galt vaidinti aktyv vaidmen kuriant Europ ir vedant Europos element projektus, tursianius teigiam poveik jaunimo darbui vietinje rinkoje27. Programa rpinasi jaun moni ir jaunimo darbuotoj poreikiais, ne tik teikdama finansin param j projektams, bet ir teikdama informacij, organizuodama mokymus ir sudarydama galimybes kurti naujus bendradarbiavimo tinklus ir iniciatyvas visoje Europoje. Apvelgus Europos institucij diskusijas ir dokumentus dl neformaliojo ugdymo, galima teigti, kad vis labiau sutariama, jog jo suteikiamos mokymosi galimybs labai svarbios iniomis paremtose visuomense.

16

Naudota literatra
1. Trilla J. (1992): La educacin no formal. Definicin, conceptos bsicos y mbitos de aplicacin, in Sarramona (ed.), La educacin no formal, CEAC, Barcelona, psl. 9. 2. P. H. Coombs, tuo metu Tarptautinio vietimo planavimo UNESCO instituto vadovas. 3. Coombs, P. H. ir Ahmed, M. (1974) Attacking Rural Poverty: How non-formal education can help, Baltimore: John Hopkins University Press. 4. Chisholm L. (2005): Bridges for recognition cheat sheet: proceedings of the SALTO Bridges for Recognition: Promoting Recognition of Youth Work across Europe, Leuven-Louvain. 5. ia svoka kalbama apie skirtingus ugdymo specialistus, dirbanius trijuose ugdymo sektoriuose. 6. Sarramona J. (ed.) (1992): La educacin no formal, CEAC, Barcelona, psl. 7. 7. Titley G. (2006): T-Kit No. 6 Training essentials, Council of Europe Publishing, Strasbourg, psl. 14. 8. Trilla J. (1992): La educacin no formal. Definicin, conceptos bsicos y mbitos de aplicacin, in Sarramona J. (ed.), La educacin no formal, CEAC, Barcelona, psl. 16. 9. European Commission and Council of Europe (2004): Pathways towards validation and recognition of education, training and learning in the youth field, Brussels and Strasbourg. 10. Herrera M. M. (2006): La educacin no formal en Espaa, Revista de Estudios de Juventud, No. 74, Instituto de la Juventud de Espaa (INJUVE), psl. 17. 11. Communication from the Commission Making a European area of lifelong learning a reality, COM(2001)678 final of 21 November 2001, not published in the Official Journal. 12. Abu organizuoja Europos Taryba. 13. Report on the Symposium on Non-formal Education, Strasbourg, 13-15 October 2000, Europos Taryba, Strasbras, 2001 sausis. 14. Ataskaita apie neformalj ugdym (Parlamentin Asamblja Dok. 8595, 1999). 15. Europos Taryba (2003): Study on the links between formal and non-formal education, www.coe.int/youth.

17

16.

Informacija

paimta

Europos

Tarybos

internetins

svetains

(http://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?id=21131&Lang=en). 17. Parlamentins Asambljos Rekomendacija 1437 (2000) dl neformaliojo ugdymo, priimta 2000 01 24. 18. Informacija paimta i Europos Tarybos internetins svetains (http://ue.eu.int/Newsroom/). 29. Europos Komisija Education and Training 2010, SEC(2003)1250, http://eurlex.europa.eu/. 20. Communication from the Commission Making a European area of lifelong learning a reality, COM(2001)678 final of 21 November 2001, not published in the Official Journal. 21. Galima rasti Europos Komisijos internetinje svetainje (www.ec.europa.eu/education). 22. European Commission White Paper A New Impetus for European Youth, Brussels, http://ec.europa.eu/youth/archive/whitepaper/download/whitepaper_en.pdf. 23. Europos Taryba ir Europos Komisija (2004): Pathways towards validation and recognition of education, training and learning in the youth field. Working paper, Jaunimo skyrius ir Jaunimo Departamentas, Strasbras ir Briuselis. 24. Informacija paimta i Europos Jaunimo forumo internetins svetains (www.youthforum.org). 25. Communication from the Commission Towards a Europe of knowledge, 12 November 1997, COM(97)563 final. 26. Spausdinimo metu Europos Sjungos Veiklaus jaunimo programa (2007-2013) galiojanti, 2000-2006 m. Europos Sjungos jauniems monms skirta programa vadinama JAUNIMO Programa (http://ec.europa.eu/youth/glance/glance5_en.htm). 27. Europos Komisija (2000): Youth Programme Guide (http://ec.europa.eu/youth/doc/doc601_en.doc) 2001,

18