Yra atmintinas

šv. Andriejaus Fournet

gražus pamokymas.
Atėjęs į vienus namus jis pasveikino
šeimininkę ir ją paklausė:

,,Apie ką jūs mąstote, kai dirbate?”

-Tėve, aš tada nieko nemąstau !

- Tai negerai !
- O ką aš turiu mąstyti?
 - Kai valai namus, mąstyk:
,,Viešpatie,
išvalyk mano širdį
nuo nuodėmių taip,
kaip aš valau šiuos kambarius”.
 - Kai uždegi ugnį, sakyk:

,,Viešpatie, sušildyk mano širdį šventos

meilės liepsna,
kad būčiau gera artimiesiems”.
- Kai įjungi šviesą, prašyk Šv. Dvasią,
kad ji apšviestų tavo protą
ir visada sugebėtum rinktis tik gėrį...
- Kai lipi laiptais, prisimink,
kad kasdieną reikia kopti
dorybės keliu vis aukštyn...
Po to šventasis jos paklausė:

- Kas buvo su jumis,

kai aš atėjau į jūsų namus?

- Niekas, aš buvau viena.

 - Ne, su tavimi buvo
A n g e l a s S a r g a s.

Niekada neužmiršk jo buvimo

ir jam dėkok už jo globą”.
 Šventojo pamokymai
yra verti dėmesio.
Pasiųsk juos tiems, kurie domisi
religine mintimi...