OSHO

OO

IN SEARCH OF THE MIRACULOUS VOLUME 1

STEBUKLO BEIEKANT
I tomas
Diskursai ir meditacijos i meditacijos stovyklos Nargole, Gudarate, Indija ir diskursai vesti Bombjuje, Indija

Discourses and Meditations from the Meditation Camp at Nargol, Gujarat, India; and Discourses given in Bombay, India

I angl kalbos vert Svamis Prembuda Meislovas Vrubliauskas Ileido Prembuda ir Meditacijos centras Ojas www.dhyan.eu Vilnius, ODAS, 1995 2

UDK 23/28 O-09 Versta i: Osho. In Search of the Miraculous Rajneeshpuram, Oregon 97741 U.S.A. 1984. Bagvanas ri Radnias dabar inomas tiesiog kaip Oo. Oo yra paaikins, kad jo vardas yra kils i Viljamo Deimso odio okeanikas, kuris reikia itirps vandenyne. odis Oo buvo naudojamas Tolimuosiuose Rytuose ir reikia Palaimintas, Tas, kur Dangus Apipila Glmis. Knygoje yra penki Oo diskursai apie kundalini energij, trys meditacijos i meditacins stovyklos Nargole bei keturi diskursai apie kundalini energij ir dinamin meditacij vest Bombjuje, Indija, 1970 met vasar.

Turinys
Turinys .....................................................................................................4 Vertjo vadas ..........................................................................................5 vadas .......................................................................................................7 1. Kundalini mieganti gyvat ................................................................9 2. Materija ir Dievas yra viena...............................................................30 3. Oo veda pirmj dinamin meditacij ..............................................52 4. Meditacija yra mirtis ir prisiklimas ..................................................61 5. Oo veda antrj dinamin meditacij ...............................................81 6. Dievo malon ir ms pastangos .......................................................87 7. Oo veda treij dinamin meditacij ............................................111 8. Lemiamas momentas yra ms rankose ..........................................119 9. Kundalini, aktipat ir malon ...........................................................147 10. Meditacija, ne malda turi diding ateit .........................................170 11. Chaotiko kvpavimo alchemija ....................................................200 12. Kundalini transformuos jus............................................................216 Pagrindiniai Oo gyvenimo biografijos faktai .....................................252

ISBN 9986-727-00-6 ISBN 9986-727-01-4 (2 tomai) Osho International Foundation, 1984 The Mystic Experience (Vol 1+2) M. Vrubliauskas, 1995 Meditacijos centras Ojas, 2010 (elektroninis leidimas)

Vertjo vadas
A jau prie keliolika met diaugiuosi atrads Oo. A griau jo knygos odius, nes juose buvo tiesa, jie buvo pilni nektaro. Jie krito ird ir smon, ilaisvindami nuo natos ir tamsos, jie budino ir kl vir purvo ir dulki debes. Tai ia, tai ten suvisdavo viesa ir atgaivindavo siel. Gyvenimo ir meils kupini odiai biro iekant prot ir itrokusi ird. Oo isakymai veda tai vidinio okeano gyl, tai neaprpiamo dangaus aukt. U j gyva, virpanti ir alsuojanti erdv. I nebties atsirads gyvenimas nebt ir sugrta. Bagvanas ri Radnias dabar inomas tiesiog kaip Oo. Tai vardas, kuris apibdina patyrim ir bsen. Oo reikia okeanikas itirps nebties vandenyne. Oo reikia palaimintas, tas, kur dangus apipila glmis. A mokau ne religijos, sako Oo, o religingumo tekjimo, nuolatinio keitimosi ir galiausiai okeano pasiekimo... Pagal mane religija yra kokyb, o ne organizacija... Religija neturi bti mirusi kaip organizacija, bet turi bti religingumo ris su tokiomis savybmis, kaip tiesumas, nuoirdumas, natralumas, atvirumas kosmosui, mylinti irdis, draugikumas visumai. Tam nereikia vent rat... Autentikas religingumas yra js irdies ydjimas. Kai js pasiekiate savo bties centr..., jame atsiveria grois, palaima, tyla, viesa. Js tampate visai kitokiu asmeniu. Tai, kas buvo js gyvenime tamsa, dingsta, ir tai, kas buvo js gyvenime blogis, taip pat dingsta... A inau vienintel doryb, ir tai yra smoningumas... A raginu tai vadinti religingumu, kad tai negalt tapti organizacija... js negalite organizuoti meils... A kvieiu jus mylti save, nes kol nemylite savs, js negalite mylti ko nors kito. Js neinote, kas yra meil, jei js nemylite savs. Bet prie tai, kol pamilsite save, js turite painti save. Taigi meil yra antrin, meditacija yra pirmin. Ir stebuklas yra tai, kad jei js medituosite, palaipsniui atkris js ego, falas, js realizuosite savo tikrj a, ir meil ateis savaime. 5

Tai pirma Oo knyga, iversta ir ileidiama lietuvi kalba. Leidjams teko iekoti, kaip ireikti tai, ko kalboje dar nra, ko dar nra kolektyvinje moni pasmonje. Kai kuriuos potyrius, galimas dalykas, yra patyrs tik vienas kitas Lietuvos mogus, todl kalba bus tobulinama. Nuostabu, kad jau iuo metu tai, kas aprayta knygoje, yra prieinama monms. Tai vyksta meditacijose, Oo dvasins terapijos kursuose Su meile, Svamis Prembuda

vadas
Gyvenimas yra pilnas nuostabos. To mes paragaujame vaikystje, o po to augdami tai pametame; bet jei mums pasiseka, mes vl pagauname t magij tais nuostabiais momentais, kurie ir padaro gyvenim diaugsming. Atgarsiai gali sugrti mylimojo akimis, pirmais ryto viesos prasiverimais arba tkstaniais kit netikt bd. Kai tai ateina, mes staiga atsiduriame stebuklo akivaizdoje, mus apima tas vos pagaunamas pojtis, jog esame didingos visumos dalis. Tai momentai, kai ms energija isipleia, isiskleidia ir apima kak anapus ms. Giliai viduje mes troktame vl susijungti su nuostabos ir diaugsmo pasauliu. Stebuklo beiekant yra apie t trokim, apie t pasaul ir apie t prasm realizuoti gyvybs gro. ... jei js iekote teisingai, sako Oo, js rasite, kad gyvenimo centras yra visur ir isiplts visur. Bet tam inoti, tam patirti yra esminga, kad mes patys taptume energija, kuri yra ypatingai gyva. Tai, k a vadinu meditacija, yra kitas energijos, kuri teka mumyse ir yra ublokuota, ilaisvinimo vardas. i knyga atidengia Oo religinio genijaus gali. Joje mes liudijame kvepiani diskurs ir meditacij sveik bei mogaus, kuris yra pabuds, uuojaut ir jo nepaliaujamas pastangas ilaisvinti tuos, kurie liko miegantys ir nesmoningi, nepasta savo tikrosios prigimties. Oo nepaliaujamai fokusuoja mus link paslpto mumyse bties centro, kuriame yra patiriamas Dievas, kuriame mums vysteli tiesa ir kur mes galime pajusti pirmin gyvenimo energij. i stebuklinga knyga yra tiems, kurie girdi prabudusio kvietim. Svamis Premgeet

OO STEBUKLO BEIEKANT
I tomas

5 diskursai apie kundalini energij ir dinamin meditacij, 3 meditacijos i meditacins stovyklos Indijoje Nargole, Gudarate, 1970 met gegus 2-5 dienomis; 4 diskursai apie kundalini energij ir dinamin meditacij, vykusi Indijoje Bombjuje 1970 met birelio ir liepos mnesiais.

1. Kundalini mieganti gyvat

Pirmasis diskursas Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 2 d. A neinau, kodl js ia atjote. Tikriausiai js taip pat neinote. Dauguma ms gyvena tokiu bdu, kad yra visikai nesmoningi, nesuvokia, kodl mes gyvename, kur mes einame ir kodl. Mes nepaklausiame savs: Kodl? Kai ms gyvenimas praeina nekeliant i bazini klausim, visikai nenuostabu, kad js atjote neinodami savo atjimo tikslo. Galbt keletas i js tai ino, bet i galimyb yra labai maa. Mes gyvename, vaiktome, irime, klausome tokioje mieguistumo bsenoje, tokioje gilioje nesmoningumo bsenoje, kad praiopsome t, kuris yra. Mes neigirstame to, kas yra sakoma, ir nesuartjame su tuo, ir nepatiriame to kontakto su tuo, kas mus supa i vis pusi i vidaus ir i iors. Todl visikai nekeista, jei js atjote ia nesmoningai, nesuprasdami. Mes net neinome, kodl esame gyvi. Mes smoningai nesuprantame to, k darome, ir nesuprantame taip giliai, kad net nesmoningai kvpuojame. Bet a gerai inau, kodl esu ia. Ir tuo inojimu a noriu su jumis pasidalinti. mogaus iekojimai tsiasi i gyvenimo gyvenim ir kai po nesuskaiiuojam gyvenim pastang jis gauna blyksn to, k mes vadiname palaima, taika ar tiesa, ar Dievu, moka ar nirvana js tai galite pavadinti kaip norite, net ir tada nra tokio odio, kuris galt tai ireikti. mogus tai randa tik po daugelio daugelio gyvenim. Visi tie, kurie ieko ir galvoja, kad turs tikr diaugsm po to, kai jie ras, labai klysta. Jie aptiks, kad po pasiekimo prasideda naujas darbas, naujas dalykas, kad tai dar ne poilsis. Iki vakar jie stengsi tai rasti; dabar jie visais bdais tuo dalijasi su kitais. Jei taip nebt, Buda nebt keliavs per miestus, Mahaviras 9

nebt beldsis ms duris ir Kristus nebt kviets ms. Po to, kai pasieki tai, kas yra aukiausia, prasideda naujas darbas. I tikrj viskas, kas yra paprasta gyvenime, atnea didiul diaugsm ir palaim, kai tai randi, bet dar diaugsmingiau ir palaimingiau yra tada, kada tuo dalijiesi su kitais. mogus, kuris yra apipiltas palaima ar Dievu, tampa nepailstantis dalindamasis tuo su kitais. Tai kaip iedas, skleidiantis savo aves yddamas arba kaip lyjantys debesys, arba kaip riaumojanti banga, kuri isilieja jros krant, visa panau tai, kai kas nors randama, kakas i anapus, tuomet radusio siela trokta, kad tas avesys pasklist ir pasiekt kiekvien. A inau, kodl ia esu. Ir ms susitikimas gali bti prasmingas tuomet, jeigu js irgi esate dl tos paios prieasties, ir jei a ir js susitiksime toje paioje vietoje. Kitu atveju, kaip tai danai atsitinka, nemanoma susitikti viduje netgi tuomet, kai mes susitinkame kelyje. Jei js nesate dl tos paios prieasties, dl kurios ia esu a, mes nesusitiksime, nepaisant to, kad mes esame arti vienas kito knikai. A noriau, kad js matytumte tai, k a matau. Tai yra taip arti ir taip nuostabu. Keista, kad js to nematote. Daug kart a tariau, kad js specialiai usimerkiate ir nesiklausote. Kitaip kaipgi js galite tai praleisti? Jzus sak kart ir dar kart, kad mons turi akis, bet nemato, jie turi ausis, bet negirdi. Ne tik aklas yra aklas ir kurias yra kurias, bet netgi tie yra akli ir kurti, kurie turi abi akis ir ausis. tai kodl js nematote, negirdite ir nejauiate to, kas yra arti ir kas supa jus i vis pusi. Kokia problema? Neabejotinai js matymui yra kakokia klitis. Ji yra, nors ir nedidel. Tai panau dulki dm, kuri yra ant aki ir trukdo jums pamatyti vis kaln. Ir plonytis dulki sluoksnis gali aptemdyti js akis. Logika bt sakyti, kad tai turi bti didiulis daiktas, kad udengt kalno vaizd. Aritmetikai turtume sakyti, kad daiktas, trukdantis matyti kaln, turt bti didesnis negu pats kalnas. Bet realybje dulki dm yra labai maa ir tokios yra ms akys. Bet dl to, kad dulks udengia akis, kalno nesimato ir jis tampa nematomas akims.

10

Panau, kad ir vidinio matymo klitis yra ne kakas didelis kaip kalnas, bet tik nedaug dulki. Tai mums utemd realyb. Dl ios maos klities visa gyvenimo tiesa lieka paslpta nuo ms. I tikrj a nekalbu apie fizines akis, kuriomis mes matome daiktus. Tai sukuria didel nesusipratim. Gerai atsiminkite, kad egzistencijoje tik ta tiesa yra prasminga mums, kuri ms sensityvumas leidia pagauti, priimti ir tuo gyventi. Jei a neturiu aus, a negaliu girdti jros riaumojimo, kuris yra toks garsus ir galingas. Netgi tuomet, jei vandenynas riaumoja nuo ami, a negaliu to girdti. Tik dl aus defekto vandenyno riaumojimas nediugins mans. Ir net jei saul pasirodys prie mano dur, a negalsiu jos pamatyti, jei neturiu aki. Ir panaiai, jei neturiu rank, a negaliu kito paliesti, kad ir kaip noriau tai padaryti. Tiek daug kalbama apie Diev ir palaim: tiek daug pasaulyje yra knyg, milijonai moni meldiasi ir gieda giesmes banyiose, ventyklose ir meetse, bet, nepaisant to, atrodo, kad mes neturime jokio kontakto su Dievu, nematome jo, negirdime jo ir negirdime ms btyje jo irdies plakimo. Tai, atrodo, nieko daugiau kaip tuti plepalai. Galbt mes ir toliau kalbsime apie Diev, tikdamiesi, kad kalbdami mes arba rasime j, arba patirsime. Bet nieko neatsitiks, jeigu kurias daug gyvenim kalba apie muzikines natas arba aklas apie viesos esm. Ir manoma, kad jie liks savo iliuzijos aukos, jog jie nra kurti ir akli. Kalbdami apie tai, jie gali tikti, kad ino, kas yra garsas ir kas yra viesa. ventyklos, banyios ir meets, kurios buvo pastatytos aplink vis em, skmingai sukr i iliuzij ir i apgavyst. mons, sdintys jose ir aplink jas, yra apgauti, apssti iliuzij ir, iskyrus jas, nieko neino. Daugiausia jie gali tikti Dievu, bet jie jo nepasta. Tikjimas yra n kiek nevertingesnis, nei kalbjimas. Mes galime tikti, jei kalba yra pakankamai tikinanti. Jei kakas tikinaniai argumentuoja ir rodo Dievo egzistavim, o mes pralaimime rodindami, kad jo nra, tuomet mes jauiams nugalti ir mes pradedame Diev priimti. Bet tikjimas nra inojimas. Kad ir kaip mes tikinsime akl, kad viesa yra, jis jos nepasta, jis jos negali pamatyti. A ia esu suprasdamas, kad inojimas yra manomas. 11

Neabejotinai ms viduje yra centras, kuris yra miegantis centras, kuriam prabudus Krina pradeda okti ekstazje, kuriam prabudus Jzus skelbia nuo kryiaus: Tve, atleisk jiems, nes jie neino, k daro! I tikrj Mahaviras atjo paadinti t centr ir dl io centro Gautama Sidharta tapo Buda pabuds. Aiku, yra centras akims, ausims, kuris miega. Ir a esu specialiai tam, kad padiau paadinti jumyse centr. Tai lyg elektros lemput, skleidianti mums vies. Jeigu js nupjausite laidus, kurie jungia j su elektros jgaine, ji nustos viesti, nors lemput liks ta pati. Jei elektros srov nutrksta ir nepasiekia lemputs, ia vietoj viesos bus tamsa. Ta pati lemput bus neaktyvi, jei jos nesuaktyvins srov, tekanti per j. Ir k gali padaryti varg lemput, jeigu srov jos nepasiekia? Kiekviename i ms yra centras, per kur yra pastamas Dievas, bet dl to, kad gyvenimo energija nepasiekia io centro, jis yra nepabuds, neaktyvus, miegantis. Net ir tuomet, kai js akys yra normalios ir sveikos, jos gali bti nematanios, jei gyvenimo energija j nepasiekia ir j neaktyvina. Gimins atved pas mane jaun mergin. Ji pamilo vien vaikin. Kai jos eima tai suinojo, visais bdais pradjo trukdyti mylimiesiems susitikti ir pastat tarp j sien reali sien. Mes dar nesukrme gero pasaulio, kuriame sienos tarp simyljusi poros nebt statomos. eimos nutrauk visus tarpusavio kontaktus tarp merginos ir jos draugo. Mergina priklaus garbingai eimai, o jos mylimasis gyveno greta. Jie paprastai mat vienas kit nuo j nam stog. Siena buvo rengta tam, kad sutrukdyt jiems susitikti. T dien, kai siena buvo pastatyta, jauna mergina staiga apako. Pradioje tvai tapo tars; jie man, kad dukt simuliuoja aklum, apsimeta. Jie ipldo mergin ir grasino muti. Bet aklumas nepagydomas grasinimais. Gydytojai, kurie konsultavo j, sak, kad jos akys yra sveikos, bet jie taip pat sak, kad ji nemeluoja; ji i tikrj negaljo matyti. Jie sak, kad iuo atveju nieko negali padaryti; tai yra tam tikras psichologinis aklumas. Gyvenimo jga nustojo pasiekti jos akis. Jos tapo ublokuotos. Dl to ji apako, nors fizikai jos akys buvo visikai sveikos. 12

Tuomet j atved pas mane. A pabandiau suprasti reikalo esm. A paklausiau, kas i tikrj atsitiko, gal kakas atsitiko jos psichikoje. Pakartodama savo istorij, ji pasak: Mano protas tuomet pasak, kad nra jokio reikalo naudoti mano akis, jei a negaliu matyti to, kame yra matymo prasm. Geriau liautis matyti i viso. Vis dien, kai siena buvo pastatyta, paprasta mintis persekiojo mano prot, kad a apaksiu. Netgi miegodama a sapnavau, kad apaksiu. Kadangi mano akims nebuvo suteikta teis matyti t asmen, kuris mane avi, kokia prasm matyti visa kita? Todl gerai, jei jos i viso praras sugebjim matyti. Jaunos merginos protas pritar aklumui, ir jos gyvenimo jga nustojo tekti jos akis. Aki ivaizda buvo normali, jos galjo matyti, bet energija, kuri reikalinga matyti, liovsi jas pasiekusi. Ms btyje yra centras, paslptas mumyse, kuriame mes galime patirti tiesos blyksn ir kuris siejasi su pirmaprade gyvenimo energija. Tai centras, kuriame girdima dangika muzika, muzika, kuri sukurta be joki instrument, ir kuriame toks avumas tampa manomas, kuris yra neemikas, kuris yra neapsakomas. Tai yra pats ms centras, kuriame nra joki lig ir kuris yra durys laisv, absoliui laisv. is centras veda mus anapus, kur nra joki sien, kur yra beribis ir begalinis isipltimas, kuris neino lidesio ir kuris yra ne kas kita, kaip palaima ir dar daugiau negu palaima, ir dar daugiau negu palaima; niekas kitas, tik absoliuti palaima. Bet ms gyvenimo energija nepasiekia io centro, ji yra sulaikoma kakur pakeliui, kakur visikai arti jo. Svarbu suprasti dalyk labai aikiai, kadangi tai, k vadinu meditacija, yra aukiausias ms ketinimas ias tris dienas kreipti i gyvenimo energij centr, kuriame gls gali ydti, lemput gali viesti, akis, treia akis gali atsiverti ir gali bti manomas superjautrumas. Tai yra centras, i kurio keletas yra mat ties ar Diev, ar dar kaip nors kitaip tai galite pavadinti, ir i kurio visi turi teis matyti. Bet tai nra btina sklai tik todl, kad skla turi tapti mediu. Kiekviena skla yra gimusi tapti mediu, bet ne visos juo tampa. Netgi jeigu skla turi potencial tapti mediu, yra svarbu j pasti ir patrti. Sklai yra labai svarbu pratrkti, dezintegruotis ir mirti kaip sklai, kad 13

galt tapti mediu. Tik ta skla transformuojasi med, kuri pasiruousi dezintegruotis ir dingti dirvoje. Kai mes irime med ir skl kartu, esanius alia vienas kito, sunku patikti, kaip menkut skla galjo tapti didiuliu mediu. Tai atrodo nemanoma. Atrodo nemanoma, kaip maa skla transformuojasi didiul med. Mes visuomet tai juntame, kai irime tok mog kaip Krina arba Buda. Stovdami alia Krinos, mes jauiame, kad nemanoma bti panaiems j. Todl mes sakome: Js esate Dievas, o mes tik paprasti mons; mes negalime bti panas jus. Js esate avataras, inkarnacija, o mes esame tik smulkuiai mons, kurie gali bti tik kaip nors knibdantys. Ne ms jgoms bti tokiems kaip js. Kai sutinkame Bud ar Mahavir, mes lieiame jo kojas ir sakome: Js esate tirtankara, inkarnacija, Dievo snus, o mes esame tik paprasti mons. Jei skla galt, ji pasakyt t pat mediui: Js esate Dievas, a esu tik paprasta skla; kaip a galiu bti kaip js? Kaip skla gali patikti, kad didelis medis yra paslptas joje? Bet tai yra faktas, kad iandien didiulis medis kakada buvo menkut skla ir iandien menkut skla ateityje taps didiuliu mediu. Begalins galimybs yra paslptos kiekviename i ms. Bet dl to, kad mes smoningai to nesuvokiame, jokie ratai, jokie dieviki mons, kad ir kaip garsiai jie sakyt, negali rodyti j egzistavimo. Ir tai yra taip, kaip ir turi bti, kadangi yra gryna kvailyst tikti tuo, ko mes neinome. Geriau sakyti, kad mes neinome, kas yra Dievas. Bet lygiai taip pat tiesa, kad keletas moni yra pain Diev pravit. Ir keletas kit, painojusi juos per tai transformavo vis savo gyvenim; jie taip pat mat dangikus iedus, supanius juos. Bet mes negalime painti Dievo tik melsdamiesi pravitusiems. Deja, religijos sustojo btent ties malda. Bet kaip gali skla tapti mediu melsdamasi jam? Ir up negali tapti vandenynu, kad ir kaip ji melstsi vandenynui. Kad ir kaip kiauinis melstsi paukiui, jis negali iskleisti savo sparn danguje. Pauktis turi pramuti kiauinio keval; kiauinis pirmiausia turi dingti kaip kiauinis. Kai pirm kart viiukas ilenda i kiauinio kevalo, jis negali sivaizduoti, kad gali skristi. irint paukio sparnus, negalima patikti, kad jis taip pat gali skristi. Netgi jei jo motina skrenda, net jei motina ragina skristi, jam trksta tikrumo, jis 14

jauiasi netvirtai. Jis tupi ant akos krato ir drsina save. Kaip gali tas, kuris niekad nepaino, kas yra skridimas, patikti tuo, kad jis gali skristi ir tsti kelion tuia padange? A gerai suprantu, kad ias tris dienas js irgi sdsite prie pu ir stebsits, argi manoma kelion neinomyb. Kad ir kaip garsiai a raginiau jus okti, kilti, skristi, js nepatiksite, kad skristi yra manoma. Kaip gali pauktis, kuris niekad nemojavo sparnais, patikti, kad manoma skristi? Nra kito kelio, kaip atlikti uol. Kart js turite atlikti kokybin uol, neinodami, kas tai yra. Pradioje tai turi bti uolis tamsoje. Kakas nori imokti plaukti. Jis neklysta sakydamas, kad jis nebris vanden, nemokdamas plaukti. Tai skamba teisingai ir logikai kaip jis gali bristi vanden, kol dar nemoka plaukti? Bet mokytojas sakys, kad jis negali imokti plaukti, neengs up. Ir i diskusija apie plaukim gali tstis be galo. Kaip tai isprsti? Treneris turi primygtinai reikalauti pirma bristi vanden; kitaip plaukti nemanoma. Ir jis teisus. Faktikai mokymasis prasideda engus up. Kiekvienas ino, jog moka plaukti; to net neturjo mokytis. Kai js imokote plaukti, js tuomet inote, kad to nereikjo mokytis. Kiekvienas moka plaukti, bet jis nemoka plaukti metodikai. Js gaunate metod, gdius ir tik po to engiate up. Pradioje js bet kaip makaluojate rankomis ir kojomis, bet jei js tai tsiate, jei js tai darote atkakliai, tai pradedate plaukti meistrikai. Kiekvienas ino, kaip judinti rankas ir kojas, bet reikia pratintis tai daryti ir per trump laik tai tampa metodika. Taigi tie, kurie ino, sakys, kad plaukimas nra mokymasis, jis yra prisiminimas. Tie, kurie ino, sakys, kad Dievo patyrimas yra prisiminimas. Tai nra kakas, k mes turime imokti iandien. T dien, kai mes tai suinosime, tuomet pasakysime: O, tai ir yra plaukimas! Mes tai galjome padaryti bet kuriuo metu, mes mokame plaukti. Bet mes neturjome drsos okti, tik buvome ant ups kranto. engti vanden yra btina ir tuo pat metu, kai kas nors atsiduria vandenyje, prasideda darbas. Centras, apie kur a kalbu, yra paslptas ms smegenyse. Jeigu js paklausite smegen specialisto, jis pasakys, kad labai mayt ms smegen dalis yra aktyvi, didesnioji dalis lieka pasyvi. Labai sunku 15

pasakyti, kas paslpta ioje didesnje dalyje. Netgi genijai panaudoja labai ma smegen dal didesnioji smegen dalis miega ir nenaudojama. Smegenys yra to, k mes vadiname superjautrumu, buvein arba eto pojio, arba treios akies buvein. is centras yra udaras ir miega, bet kart, kai jis atsidaro, mes galime pamatyti gyvenim daugeliu nauj dimensij. Mediaga dings, ir pasirodys Dievas; formos bus prarastos ir atsidengs beformikumas; figros dings ir beformikumas bus paintas; mirtis dings, ir durys nemirtingum atsidarys. Bet is centras, i kur tai matoma, iuo metu yra udarytas. Kaip j aktyvinti? Kaip a jau sakiau, viesos lemput lieka pasyvi tol, kol jos nepasiekia elektros srov. Kai srov pasiekia, lemput atgyja. Lemput visuomet laukia, kad srov j pasiekt. Elektros srov negali suvisti pati savaime netgi keliaudama per laidus; jai reikalinga lemput. Abu, lemput ir srov, vienodai yra reikalingi tam, kad viesa pasirodyt. Mumyse yra gyvenimo jga, bet ji negali pasirodyti pati, kol nepasiek centro, kuris gali padaryti pasireikim manom. Mes esame gyvi tik odiais. Ar js manote, kad kvpavimas yra gyvenimas? Ar js manote, kad maisto virkinimas yra gyvenimas? Kad gyvenimas susideda i jimo miegoti nakt ir klimosi ryte? Ar tai ir yra gyvenimas, kad vaikas auga iki jaunuolio ir pasens mirta? Argi gyvenimas susideda i gimimo ir mirties? Ar gyvenimas yra tai, kad paliekame po savs kelis vaikus? Ne, netgi mainos gali tai padaryti. Jei ne iandien, rytoj mainos tai darys. Vaikai gals gimti mgintuvliuose. Vaikyst, jaunyst ir senatv yra mechaniniai procesai. Kai maina pagaminta, ji irgi turi jaunyst ir senatv. Kiekviena maina turi savo vaikyst, jaunyst ir senatv. Netgi kai js nusiperkate laikrod, jis turi savo garantin laik ir eis 10 met ar daugiau. Laikrodis bus jaunas, senas ir po to mirs. Kiekviena maina gimsta, gyvena ir mirta. Tai, k paprastai mes vadiname gyvenimu, yra ne kas kita, kaip mechanikas buvimas. Gyvenimas yra visikai kitas dalykas. Jei mirtanti lemput neinojo elektros srovs, ji manys, kad tai ir yra gyvenimas. Kai vjo gsis judina j, ji sakys: A esu gyva, nes judu. Lemput priims tai kaip gyvenim. Bet k ji sakys, k ji neks, 16

kai elektros srov pasieks j pirm kart? Ji sakys: Tai netiktina! Tai neisakoma! A neinau, kas atsitiko man. Visai neseniai a dar buvau pilna tamsos, o dabar esu pilna viesos, ir spinduliai sklinda visomis kryptimis. K pasakys skla t dien, kai ji iaugs med? Ji sakys: A neinau, kas man atsitiko. Tai negali bti isakyta. A buvau maytis sklinukas, o dabar a net neinau, kas man atsitiko. Ir taip sunku pasakyti, kas man atsitiko. Todl tie, kurie realizavo Diev, negali pasakyti, kad jie patys save realizavo, jie tik gali pasakyti, kad jie neranda ryio tarp to, kuo jie buvo, ir to, kuo jie tapo. Jie sako: Dabar tai yra viesa, kai tuo tarpu anksiau tai buvo tamsa. Mes buvome spygliai, o dabar mes esame ydinios gls. Ten mes buvome susting mirtyje, dabar mes tekame gyvenimu. Ne, ne, jie sakys, mes nerealizavome, mes dar nerealizavome. Tie, kurie ino, sakys: Tai Dievo malon; tai, kas atsitiko mums, yra dl jo malons, bet ne dl ms pastang. Tai nereikia, kad nebuvo pastang. I tikrj tiesa yra tokia, kad kai js realizuojate Diev, js jauiate jo malon, bet tam, kad pasiektumte malon, kelionje reikalingos didiuls pastangos. Kokios jos yra? Vienu poiriu pastangos yra maos, bet kitu poiriu jos yra labai didels. Maos ta prasme, kad centras yra netoli. Atstumas tarp vietos, kur energija saugoma, ir tako, kuriame atsiveria akys, kuriomis js galite pamatyti gyvenim, yra nedidelis. Tai vos dviej ar trij pd atstumas. Pagaliau mes esame tik penki ar ei pd aukio. Taigi visa ms struktra yra apribota penki ar ei pd aukiu; visa struktra yra apribota ia maa erdve. Erdv, kurioje gyvenimo energija yra saugoma kaip kunda baseinas, yra arti sekso centro, todl i energija yra inoma kaip kundalini, lyg tai bt kunda ar vandens baseinas. Kita prieastis, dl kurios ji vadinama kundalini, yra tai, kad ji atrodo lyg susisukusi spiral ar mieganti gyvat. Jei js matte miegani gyvat, js inote, kaip ji guli susisukusi su gaubtu viruje. Bet jei js sutrikdysite miegani gyvat, ji pabus, isivynios ir pakels galv. Gyvenimo energija yra vadinama kundalini ir dl to, kad jos gyvenimo jgos baseinas ar 17

gyvybs skla yra idstyta arti sekso centro ir nuo jo gyvyb sklinda visomis kryptimis. Pravartu prisiminti, kad maas malonumas, kuris atsiranda sekso metu, yra ne sekso malonumas; jis i tikrj ateina i virpesi, atsirandani vitalins energijos baseine, kartu su seksu. Mieganti gyvat truput juda seksualinio akto metu, ir mes manome, kad tai ir yra visas gyvenimo malonumas. Mes visikai neinome, kas atsitiks, jei visa gyvat bus paadinta ir prads judti visa ms btimi ir pasieks aukiausi centr smegenyse. Mes visikai to neinome. Mes gyvename pirmajame gyvenimo kopi laiptelyje. Be j yra ir kiti laipteliai, didingesni laipteliai, tie, kurie veda Diev. Maas dviej trij pd atstumas, kuris yra ms kne, i kitos puss, yra labai didelis atstumas; tai yra atstumas tarp gamtos ir Dievo, tarp materijos ir sielos, tarp miego ir pabudimo, tarp mirties ir nemirtingumo. is atstumas yra labai didelis. Bet tai taip pat maas atstumas ms bties viduje, kur mes galime perkirsti meditacijoje. Jei js paadinate i energij, kuri miega jumyse, js turtumte gerai inoti, kad tai yra nemaiau pavojinga, negu bandyti sutrikdyti ir paadinti miegani gyvat. Faktikai mieganios gyvats paadinimas yra ne taip pavojingas. Jis yra ne tiek pavojingas vis pirma todl, kad devyniasdeimt septyni procentai vis gyvai nra nuodingos. Taigi js galite lengvai aisti su devyniasdeimt septyniom gyvatm i imto; jos yra nepavojingos. Ir jei kas nors mirta nuo kandimo, jis mirta ne nuo realaus kandimo, bet nuo minties, kad buvo kstas gyvats. ios gyvats nra nuodingos, todl devyniasdeimt septynios i imto gyvai neumut nieko, nors, nepaisant to, daugelis moni nuo j kandimo mirta. Jie mirta, nes tiki, kad tas, kuriam kando gyvat, turi mirti. Ir jei kur pagauna is tikjimas, tai tampa realybe. aisti su tikrai nuodinga gyvate yra ne taip pavojinga, kadangi blogiausiu atveju dl to js galite prarasti savo kn. Bet aidiant su kundalini energija, apie kuri a kalbu, tai didiulis pavojus; nieko nra pavojingesnio kaip tai. Nra didesnio pavojaus kaip is. Bet koks is pavojus? Tai yra naujos ries mirtis. Jeigu js vidin energija bus paadinta, js numirsite toks, koks esate dabar, ir jumyse gims visikai naujas individas individas, kokio iki tol niekuomet nebuvo. i baim 18

trukdo monms tapti religingiems. Tai yra tokia baim, kuri, pagavusi skl, trukdo jai tapti mediu. Dabar skla junta didiausi pavoj, kad bus ukasta dirv, bus laistoma vandeniu ir triama tromis ir po to mirs kaip skla. Tai toks pat pavojus, kur patiria kiauinis, kai pauktis auga ir kevalas sutrksta. Tuomet jis turi mirti kaip kiauinis tam, kad tapt paukiu. Tokiu bdu mes esame pradinje bklje kako, kas turi gimti. Mes esame lyg kiauinis, kuris dar taps paukiu. Bet mes laikome kiauin esaniu visu kuo ir dar patogiau jame sitaisome. Kuomet kundalini energija kils, js neliks; nra bdo jums igyventi. Jeigu js isigsite, js lemtis bus, kaip j aprao Kabiras savo nuostabiame kuplete. Kabiras yra pasaks nuostab dalyk. Jis sako: Tas rado tai, kas iekojo giliai nerdamas jr. Bet a sau rodiau, kad kvaila sdti ant jros kranto, nors a ir iekau. Kai kakas paklaus Kabiro, kodl jis liko sdti, jis pasak: Tas rado tai, kuris iekojo giliai nerdamas jr. Bet a supratau, kad esu kvailas bijodamas nusksti ir sddamas ant jros kranto. Kas buvo rasta, buvo rasta iekant giliai. Kas yra svarbu, tai pasiruoimas nusksti, pasiruoimas dingti. Jei tai turi bti pasakyta vienu odiu nors tai nra tiks odis tai mirtis, pasiruoimas mirti. Ir tas, kuris bijo nusksti, inoma, igyvens, bet jis igyvens tik kaip kiauinis; jis niekad netaps skraidaniu paukiu. Tas, kuris bijo nusksti, inoma, igyvens, bet jis igyvens tik kaip skla; jis niekad netaps mediu, kurio pavsyje tkstaniai keliautoj gali pailsti. Ar verta ilikti sklai? Tai bus blogiau negu tikra mirtis. Taigi yra didelis pavojus. Pavojus yra tas, kad asmuo, kuriuo buvau iki vakar, neiliks; jeigu energija bus paadinta, ji visikai transformuos mane. Nauji centrai bus pabudinti, nauja individualyb pasirodys, naujas potyris vyks viskas bus nauja. Jeigu js esate pasiruo tam naujam atsitikimui, tuomet kaupkite vis drs atsiskirti nuo to, kas sena. Bet sena mus taip stipriai pagavo ir taip stipriai mus suvar, jog vitalin energija negali kilti galv, negali kilti auktyn. Kelion link Dievo i tikrj yra kelion nesaugum. Bet gyvenime gls ir grois suysta tik nesaugume. Todl a jums papasakosiu apie i kelion kelet svarbi dalyk ir kelet maiau reikming dalyk. 19

Pirma, a tikiuosi, kad kai mes rytoj ryte ia susirinksime ir pradsime kelion gyvenimo jgai pabudinti, js rizikuosite viskuo, nepasilikdami sau nieko. Tai nra smulki rizika. Tas laims visk, kuris rizikuos viskuo. Jeigu js sulaikysite bent truput, js prarasite visk. Nemanoma sklai isaugoti dal savs ir leisti likusiai daliai tapti mediu. Jei skla mirta, ji mirta totaliai, ir jeigu ji ilieka, tai ilieka totaliai. Negali bti dalins mirties. Jei js sulaikote bent truput savs, js visas darbas nueis niekais. Todl praom atsiduoti tam visikai, totaliai. Daug kart yra atsitik, kad ignoruojant kuri nors dal, viskas yra prarandama. A girdjau, kad kai aukso telkiniai buvo atrasti Kolorade pirm kart, visa Amerika versi ten. Buvo paplitusi tokia naujiena, kad jeigu js nusipirksite ten ems gaball, ten rasite aukso. mons pradjo pirkti em Kolorade. Multimilijonierius pardav vis savo nuosavyb ir nusipirko u tuos pinigus Kolorade vis kalv. Jis sigijo gausyb technikos aukso kasyklai. Kol smulks kasjai kas auks savo mauose ems gaballiuose, is mogus surizikavo kasti auks stambiu mastu visame kalne, naudodamas aukt technologij. Jis ir jo mons dirbo energingai, bet niekur nerado aukso pdsak. Tuomet jis supanikavo, kadangi iuo nuotykiu jis surizikavo visa savo skme. Jis buvo taip isigands, kad savo eimai pasak, jog j laukia pratis. Jis ivaist vis savo turt, o aukso niekur nebuvo matyti. Tuomet mogus padav skelbim laikrat, kad nori parduoti savo kalv kartu su visomis mainomis ir kasybos rankiais. Jo eimos nariai sak: Bet kas pirks j? Kiekvienas ateis ir suinos, kad kalne nra aukso ir kad js ivaistte pinigus niekams. Jis turi bti pamis, kas gi sutiks pirkti? Bet mogus sak: Kas ino? Galbt yra kitas, panaus mane. Pirkjas i tikrj atsirado. Multimilijonierius jaut, kad reikt perspti asmen, kuris pasisil pirkti kalv, jog ia kvailas dalykas. Bet jis neturjo pakankamai drsos dl pasekmi, jog kalva nebus parduota. Pagaliau kalva buvo parduota. Kai sandris buvo ubaigtas, jis pasak pirkjui: Js, atrodo, i tikrj esate pamis. Js nematote, kad a kalv parduodu po to, kai ji praud mane? Kitas mogus pasak: Js 20

negalite pasakyti, kaip gyvenimas klosis toliau. Galbt aukso nra tame gylyje, kuriame js kaste; bet ar js galite pasakyti, jog aukso nra, jeigu js giliau nekaste? Ir multimilijonierius linkteljo galv, sakydamas: ito a negaliu pasakyti. Ir stebuklas atsitiko, kaip jis kartais atsitinka. Aukso gysla buvo rasta vos viena pda emiau paviriaus, ties kuriuo ankstesnysis savininkas buvo nustojs kasti. Kai senasis eimininkas suinojo, kad visa kalva pilna aukso, jis jautsi dvigubai nelaimingesnis. Jis aplank naujj savinink ir pasveikino j su laime. Bet is mogus pasak: Tai nra laims dalykas. Js njote iki galo. Js pasukote atgal neprakas iki pakankamo gylio. Js turjote kasti giliau. Tokie dalykai gyvenime atsitinka kiekvien dien. A inau nemaai moni, kurie iekojo Dievo bet jie nepasiek viso gylio arba jie visikai neatidav savs ir nusivyl. Daug kart jie nesutiko dievikumo tik per col; kai Dievas bdavo tik u colio, jie pasukdavo atgal. Daug kart a aikiai maiau, kaip iekotojas pasuka, kai beveik viskas atlikta. Todl prisiminkite, kad js neturite n trupuio taupyti savs ir turite rizikuoti visu savimi. Argi mes galime realiai umokti u dievikum? Bet mes esame netgi ia ykts. Ne, mizerikumas ia netinka. Negali bti vietos yktumui prie dievikumo dur. Mes turime rizikuoti viskuo. Nra taip, kad mes galime daug duoti. Negalima klausti, k mes turime. Klausimas yra toks, ar mes viskuo, kas yra ms, rizikuojame. Kadangi tuomet, kai mes rizikuojame viskuo, mes palieiame centr, kuriame yra gyvenimo jgos buvein ir i kur prasideda ms judjimas auktyn. Bet kodl a raginu rizikuoti viskuo? Faktikai tik tuomet, kai mes sutelkiame vis savo energij meditacij, atsiranda poreikis paadinti ir panaudoti ms tikslui energij, kurios atsargos yra rezervuare. Tik tuomet gyvenimo energija pradeda kilti, ne iki tol. Iki tol ji guli kundoje, baseine. Iki tol, kol yra liks bent truputis nepanaudotos energijos, mes priklausome nuo jos. Energijos rezervai panaudojami tik tuomet, kai jokios energijos nra lik. Tik tuomet, kai gyvybin jga reikalinga. Centras yra aktyvinamas tik tuomet, kai mes rizikuojame viskuo. Tik tuomet tampa btina itraukti energij i io rezervuaro, i centro ne kitaip. 21

Pavyzdiui, a praau js bgti, ir js pradedate bgti. Po to a papraau js bgti i vis jg, ir js bgate su dar didesnm pastangom. I tikrj js dar nedjote visos savo energijos bgti, nors manote, kad bgate visa galia. Rytojaus dien js dalyvaujate bgimo varybose ir aptinkate, kad js bgate greiiau negu anksiau, aptinkate, kad js greitis padidjo. Ir tai todl, kad varybose js bgsite i vis jg. Bet netgi tuomet tai nra totalu. Rytojaus dien jus kakas persekioja su ginklu rankose ir js bgate dar didesniu greiiu negu bet kada. Js bsite nustebinti, jog neinojote, kad galite bgti taip greitai. Dabar js bgate savo gyvenimo vardan. I kur i energija ateina? i energija taip pat yra js, ji jumyse miegojo. Bet netgi ios energijos nepakaks meditacijai. Netgi jeigu js bgate dl savo gyvenimo, persekiojant ginkluotam mogui, js nebgate i vis jg. Meditacijoje jums reiks rizikuoti dar daugiau nei iuo atveju. Js tursite surizikuoti js supergalimybe. Ir tuo momentu, kai js paliesite tak, kuriame visa js energija atiduota veiksmui, js aptiksite, kad js esate susijs su kita energija, su kakokia paslpta jumyse energija, kuri pradeda busti. I tikrj js patirsite nepaprast energijos pasireikim. Panau tai, jog staiga susiliette su elektros srove. Js pajusite savyje i energij, esani emiau sekso centro, ir ji prads judti auktyn. i energija yra karta, kaip deganti ugnis, ir tuo pat metu alta kaip ryto vsa. Ji panai iurktok adatos drim ir tuo pat metu gls minktum. Daugelis dalyk atsitiks, kai i energija kils auktyn. Praom, kai i energija kils auktyn, nesulaikykit savs n vienu poiriu. Atsiduokite tam visikai, lyg mogus, atsiduodantis ups rankas, tiesiog jos srovs tekjimui. Trumpai tariant, raktas yra atsidavimas. Dabar antras dalykas. Pirma, js rizikuojate viskuo. Po to, po ios totalios rizikos, kakas pradeda vykti jumyse, tuomet js turite palikti save to kako rankose. Tai yra antras dalykas. Atsiduokite sau; tiesiog tekkite, kaip teka kakas vandens paviriumi. Tiesiog tekjimas. Js turite bti pasiruos judti bet kur, kur ups srov jus ne. Tiesa yra tai, jog iki tam tikro masto mes turime tai iprovokuoti, bet kai energija pabunda, turime palikti save jos rankose, mes turime atsiduoti. 22

Auktesns jgos turi paimti mus, mes neturime niekuo abejoti. Mes turime tiesiog tekti. Ir treia, energijai kylant auktyn, atsitiks daug dalyk. Praom neisigsti, kai tai vyks, kadangi nauji potyriai baugina. Kai vaikas gimsta, kai palieka motinos patog si, jis isigsta. Psichologai tai vadina trauma, trauminiu potyriu, kurio vaikas niekuomet nepamir, kuris lyds j vis gyvenim. Naujumo baim prasideda su vaiko gimimu; iki tol jis devynis mnesius gyveno labai saugiai motinos siuje. Nebuvo joki problem. Jam nereikjo kvpuoti, valgyti ar verkti, ar k nors paiam daryti visk dar motina. Vaiko bsena buvo absoliutus poilsis ir patogumas. Palikdamas motinos kn, jis susiduria su visikai nauju ir keistu pasauliu. Tai pirmas okas jo gyvenime. Ant gyvenimo slenksio j jau igsdina. tai kodl kiekvienas bijo naujumo; visi kabinasi u seno ir baiminasi naujo. Pirmas ms gyvenime naujumo potyris sukelia mums didiules problemas. Motinos sius buvo ymiai patogesnis negu is pasaulis. tai kodl daug dalyk, kurie mus supa kasdieniniame gyvenime, yra panas motinos si. Ms paklotai, sofos, automobiliai, patalpos primena mums moters si. Mes bandome visa tai padaryti taip jaukiai ir patogiai kaip siuje, bet mes i tikrj to nepasieksime. Taigi pirmas potyris atjus i motinos si pasaul yra naujumo baim. Pirmins energijos budinimo potyris arba kundalini budinimo pergyvenimas yra visikai naujas potyris ir didesnis negu vaiko gimimas, nes vaiko gimimas atsitinka tik knui, tuo tarpu kundalini pabudimas atsitinka sielai. Todl tai yra visikai naujas gimimas. Dl ios prieasties tok mog mes vadiname braminu. Braminas tai dukart gims mogus. Jis taip pat vadinamas dvid tas, kuris gim du kartus, gim antr kart. Taigi, kai energija pabunda, gimstama antr kart. iuo atveju js esate abu motina ir vaikas. Js vienas esate du vienu metu. Todl js turite pereiti per dvigub kani per gimimo traum ir nesaugumo pojt vienu metu. Dl ios prieasties tai gali bti gsdinantis potyris. Be nesaugumo traumos js taip pat tursite pereiti per motinos gimdymo skausmus, nes js esate ir motina, ir vaikas. Js gimte, bet tai 23

nra atskirta nuo motinos ir nra atskirta nuo vaiko. Js gimstate, js taip pat gimdote; js gimimas atsitinka per jus. Taigi skausmai gali bti nepakeliami ir intensyvs. Man skundsi, jog kai kurie meditacij metu verkia, aukia, ir tai turt bti apribota. Ne, leiskime jiems verkti ir rkti. Tik pats mogus ino, kas vyksta jo viduje. Moteris rkia gimdydama, kita moteris, kuri nepasta gimdymo skausm, ateina ir sako: Kodl js aukiate, klykiate? Jei vaikas gimsta, leiskime jam. Kam raudoti ir dejuoti? Tokia moteris gali taip sakyti, nes ji pati niekuomet nepatyr tokio atraus gimdymo skausmo. Vyrai niekuomet nepatiria vaiko gimdymo skausmo. Jie netgi negali galvoti apie tai; jie neturi bdo tai pajusti. Bet meditacijoje vyrai ir moterys yra panas; iuo poiriu jie visi taps motinomis. Jie pereina per kako naujo gimdym. Taigi skausmas ir sielvartas neturi bti represuoti. Visai nebtina suturti kit, jei jis krenta, voliojasi ant ems ir rkia, ir aukia. Tam, kas atsitinka, turi bti leista laisvai atsitikti. Atsiduokite, nestabdykite to. manomi vairiausi potyriai. Vienas gali justi, jog jis levituoja, kitas gali justi savo isipltim, dar kitas gali justi, jog jis sumaja. manomi skirting ri potyriai; a negaliu j vis ivardyti. Daugelis dalyk gali atsitikti; kakas naujo gali vykti, ir kiekvieno potyris bus skirtingas. Todl nereikia abejoti dl kit ir isigsti. Jei kas nors nori k nors pasakyti, jis turt sutikti mane vidurdien ir pakalbti su manimi individualiai. Nesvarstykite to tarp savs. Tam, kad nediskutuotumte tarpusavyje, yra prieastis. Kas atsitinka vienam, nebtinai atsitiks ir kitam. Jei js dalinsits iuo eksperimentu su kitu, kuris nepatyr analogiko eksperimento, jis juoksis ir manys, kad js esate pamis. Kiekvienas mogus turi vidin mat; todl kiekvienas galvoja, kad jis yra teisus, o kiti klystantys. Netgi jeigu kitas asmuo nesijuoks prie js, jis bendraus su jumis nepasitikdamas, kadangi jis nepatyr ko nors panaaus kaip js. is potyris yra tiek individualus ir subjektyvus, kad geriau nediskutuoti apie tai su kitu asmeniu. Js neturtumte tuo dalintis netgi su mona ar vyru, kadangi du asmenys iuo poiriu nra taip arti vienas kito. Ir iuo poiriu niekas negali kito lengvai suprasti; iuo poiriu supratimas yra labai sudtingas. Kakas gali jums pasakyti, kad 24

js esate pami. Bkite vienatvje; jie netausojo Jzaus ar Mahaviro. T dien, kai Mahaviras atsistojo nuogas ant kelio, jis galjo bti paskelbtas pamiusiu. Mahaviras inojo, k tai reikia bti nuogam, ir jis buvo paskelbtas pamiusiu. Todl btina, kad js nesvarstytumte to su kitais. Dar daugiau, kai js tai kalbate kitam, jis negali likti ramus; jis tuoj pat k nors pasakys. Ir tas kakas gali atsitikti jam paiam. Jo pastaba gali veikti kaip uuomina ir tai gali bti klitis kelyje jo nauj potyr. Taigi, kas jums beatsitikt, js tuo dalinsits tiesiogiai su manimi, o ne su kuo nors kitu. A esu ia, taigi js dalinkits savo problemomis su manimi. Ateidami rytoj ryte meditacij, js galite pasiimti skysio, sakysim, arbatos arba pieno, bet ne kieto maisto. Nevalgykite pusryi. Arbata, pienas ar kitas skystis tinka. Jei kuris nors gali bti be arbatos ir be pieno, bus dar geriau; meditacija bus dar lengvesn. Js turtumte bti ia penket minui prie laik, prie pus atuoni. Tarp 7.30 ir 8.30 val., jeigu btina, bus dialogas. A esu tai nusprends. Dialogas yra geriau negu diskursas, kadangi is nra individualus dalykas. Diskurse neatrodo, jog js kalbate su kuo nors; tai lyg pokalbis su vju. Rytoj ryte js atsisskite arti mans, nesilaikykite atstumo. Bkite taip arti mans, kaip manoma. Js galite klausti bet k apie tai, k pasakiau iandien. Mes diskutuosime apie tai madaug valand. Po to tarp 8.30 ir 9.30 val. mes sdsime meditatyviai. Atsiminkite, kad js ateinate meditacij tuiu skrandiu nepavalg jokio kieto maisto. Jeigu js galite likti negr, tai bus dar geriau. Bet neverskite savs bti alkani; jei js negalite pasninkauti, pasiimkite arbatos ar pieno. Taip pat prisiminkite, jog js turtumte ateiti su laisvais rbais ir tinkamai isimaud. Niekas neturt ateiti neisimauds; tai btina. Rbai turt bti laisvi kiek manoma, ir neturt bti stands netgi ties liemeniu. Kartu kno atsipalaidavimas turi bti ir ties talija; priedai irgi turt bti laisvi. Sddami meditacijoje, ilaikykite vis kn atpalaiduot ir relaksuot. Netgi ms rbai kno-proto lygiu yra padar daugyb alos; jie yra sukr daugyb klii. Jeigu kakokia energija pradeda kilti auktyn, rbai vairiais bdais skirtinguose lygiuose tam trukdo. 25

Kitas svarbus dalykas, kur js turite prisiminti, tai pus valandos prie meditacijos pradi vaikioti tyloje. Kai kurie draugai, kurie gali, stebs iomis dienomis tyl. Jie bus visikai tyls. Ir kiti draugai stebs, kad niekas tylos netrukdyt. Kuo daugiau moni bus tyls, tuo geriau. Bus puiku, jei kakas gals per vis stovykl bti tylus. Nieko nra geriau. Jei js negalite bti absoliuiai tylus, tuomet kalbkite tiek maai, kiek tai manoma. Naudokite tiek maai odi, kiek manoma, kaip js tai darote telegramoje. Vietoj to, kad sistumte ilg praneim, js naudojate minimal odi skaii sakysime deimt ar atuonis odius kadangi js turite mokti u kiekvien od. Ir gyvenime js turite mokti u kiekvien od, kur pasakote; odiai i tikrj brangs. Taigi tie, kurie negali bti visikai tyls, turt kalbti tik minimaliai. Kiti jutimo organai taip pat turt bti minimaliai apkrauti. Pavyzdiui, js akys turt bti naudojamos vis maiau ir maiau. Kai irite, nuleiskite vilgsn emyn link ems ar pakelkite auktyn ir stebkite dang. Stebkite jr. Bet kiek tai susij su vyrais ar moterimis, irkite juos kiek galima maiau, nes daugiausia ms mentalini asociacij yra susij ne su mediais, debesimis ar jromis, o su mogaus veidu. irkite medius, debesis, jr; jie nesukelia tiek mini jumyse. moni veidai tuo pat metu gyvina vairiausi ri mintis. Kai vaikiojate, nuleiskite vilgsn emyn ir apsiribokite koki keturi pd atstumu nuo js. Palaikykite savo akis pusiau atviras, kad jos galt koncentruotis js nosies galiuk. To pakanka. Ir padkite kitiems, kad jie taip pat galt irti ir klausyti taip maai, kaip tai manoma. Tokie dalykai kaip radijo aparatai, tranzistoriniai imtuvai neturi bti naudojami i viso; j stovykloje neturi bti. Ir laikraiai negali bti naudojami ia, stovykloje. Kuo labiau duosite pailsti js pojiams, tuo geriau. Kuo daugiau ilssits, tuo daugiau energijos isaugosite, kuri gals bti panaudota meditacijoje; kitaip js ieikvosite save. Dauguma ms yra isieikvoj, isek panaiai kaip ovinio patronai. Mes visikai isekiname save per dvideimt keturias valandas; mes nieko neisaugome. T nedidel 26

energijos kiek, kur sukaupiame nakt miegodami, mes pradedame eikvoti ryte, tuoj pat ilip i lovos. Mes senkame skaitydami laikraius ir klausydami radijo. Mes neturime supratimo, k reikia energijos isaugojimas ir kiek daug jos galima sukaupti. Meditacijai reiks labai daug energijos. Taigi jeigu js negalite jos isaugoti, labai greitai pavargsite ir iseksite. Kai kurie mons sako, kad jie po meditacijos jauiasi nusilp. Bet ne meditacija kalta dl to. Reali prieastis, dl kurios js inaudojate energij, yra ta, kad js gyvenate nesaikingai. Js neturite supratimo, kaip isaugoti energij, kai irite kak ir matote daiktus. Kai js klausote ko nors, js vl eikvojate energij. Netgi kai js galvojate, energija yra eikvojama. Ji taip pat eikvojama, kai js kalbate. Ir k mes bedarytume, tai reikalauja energijos. Nakt, neirint to, mes sukaupiame iek tiek energijos, nes ms aktyvumas yra sumajs, nors truputis energijos yra ieikvojamas ir miegant. Bet tai skirtingi dalykai. Kaip ten bebt, nakties metu truputis energijos yra sukaupiama. Todl mes ryte vl jauiams vals. Taigi ias tris dienas js turite saugoti energij tam, kad ji visa galt bti panaudota meditacijoje. A duodu jums ias instrukcijas tam, kad ateinanias tris dienas man j nereikt vl kartoti. Ms grafike yra tylos valanda popietje; i valand nekalbkite. Diskurs metu a bendrausiu su jumis odiais; valand, tarp trij ir keturi a bendrausiu su jumis per tyl. Taigi visi bkite ia trei valand po piet; n vienas negali ateiti vliau. Vluojantys mons bus tam tikra trukdym ris; tai bus i tikrj alinga. A ia sdsiu. Kas gi ia vyks tarp trij ir keturi? Du dalykus reikia turti omeny. Pirma: kiekvienas turi sdti vietoje, i kur gali mane matyti. Js neturite irti mane, bet turite rasti viet, i kurios a galiau bti matomas. Tuomet js usimerkiate. Jei kas nors nors bti atsimerks, js galite tai daryti. Bet bus geriau, jei usimerksite. i tylos valand mes tiesiog lauksime neinomo. Js neinote, kas gali ateiti, ir tai ateina. Js neinote, k galite igirsti, ir tai girdite. Js neinote, k galite pamatyti, ir tai matote. Js sdsite tyloje valand, tiesiog laukdami neinomo sveio, kurio niekad nesate nei girdj, nei mat. Js galite sdti ar gulti, kaip jums patinka. Bet bkite imls, 27

receptyvs vienai valandai. Bkite pasyvs, bet jautrs tam, kas yra, kas gali atsitikti. Leiskite tiesiog atsitikti. Bkite pasyvs ir jautrs, laukiantys, budriai laukiantys. Ir per tyl a bandysiu bendrauti su jumis, kak pasakyti. Galimas dalykas, per tyl js galsite suprasti tai, ko nesuprantate per odius. Vakare a vl atsakinsiu js klausimus, kuriuos galite pateikti. Po to vl seks meditacija. iuo bdu kurs metu per ias tris dienas mes tursime i viso devynias sesijas. Tiesiog nuo rytojaus ryto js pradsite atiduoti vis save iki devintos sesijos ir paskutins sesijos metu js bsite atidav vis save. O k js darysite kitomis valandomis? Js turite bti tyls. Didioji dalis problem atkris tiesiog nustojus kalbti. ia yra papldimys, eikite, atsigulkite ir klausykits bang. Netgi nakt tie i js, kurie gali, ateikite papldim su miegmaiiais ir miegokite ramiai ant smlio. Js galite taip pat gerai miegoti ir po mediais. Bet bkite vienatvje, nesiburkite grupes su draugais ar eimomis. manoma, kad keletas moni bursis grupes ir sukinsis aplinkui. Laikykits nuo j nuoalje ir gyvenkite vienatvje. inokite, kad ias tris dienas ia esate visikai vienas. Jei js sutiksite Diev, js galsite eiti tik vienas; niekas neeis su jumis. Kiekvienas i js turi inoti, kad js esate vienias piligrimas ir js turite eiti vienas. Kelion yra nuo vieno prie vieno. Taigi bkite vienas vienas didiausiu mastu. Dabar atsiminkite i paskutin instrukcij: neniurnkite ir nesiskskite. ias tris dienas baikite nusiskundimus. Nebambkite, jei maistas atrodys prastas. Neniurnkite, jei nakt ks uodai. ias tris dienas bkite totaliai imls viskam, kas gali atsitikti. inoma, uodai dl to gali kai k laimti, bet js laimsite daugiau, ymiai daugiau. Jei maistas nra labai geras, bus nedidel ala tik js knui, bet js tursite ymiai daugiau alos, jei dl to bambsite. Tam yra prieastis besiskundiantis protas niekad nra ramus. Ms nusiskundimai yra mai, bet tai, k prarandame, yra per daug. Taigi nebambkite; ias tris dienas aikiai inokite, kad js nebambsite i viso. Kas yra, yra. Kad ir kaip yra, yra. Priimkite tai absoliuiai. Tuomet ios trys dienos bus nuostabios. Jei ias tris dienas js paliksite smulkius dalykus, ir 28

priimsite visk, kaip yra, tuomet bus malonumas, tuomet js liausits skundsis ir visais kitais dalykais gyvenime. Tuomet js suinosite, kaip gera ir diugu gyventi be pagieos. ias tris dienas palikite smulkius dalykus. Jeigu turite koki nors klausim, galite juos pateikti rytoj ryte. Ir kai js klausiate, atsiminkite, kad tai yra kakas bendro visiems. Js galite klausti, kas ateina i js irdies ir proto, ir kas jums yra labai svarbu. A jums pasakiau, kodl a esu ia. A neinau, kodl js esate ia; bet a sutiksiu jus rytoj ryte su viltimi, kad js esate dl tos paios prieasties, dl kurios ia esu a. Paprastai ms proiai yra labai bjaurs. Netgi tuomet, kai pasirodo Buda prie ms dur, mes jauiams, lyg sakytume jam pasitraukti. Mes usimirtame, ir kai kakas ateina duoti, mes jam taip pat sakome: Eik alin. Taip padaroma lidna klaida. I tikrj mirtina klaida! A tikiuosi, jog js toki klaid nedarysite. ias tris dienas js turite ia sukurti ventov, kad kakas realaus galt atsitikti. Tai manoma. Tokios ventovs sukrimas priklauso nuo kiekvieno i js. Per ias tris dienas visas pu mikas gali bti pakrautas misterine energija. Visi mediai, kiekvienas smlio grdas, vandenynas ir oras gali bti pripildyti nauja gyvenimo energija. Visi mes galime kooperuotis tai kurdami. Prisiminkite, niekas neturt kliudyti iame kelyje. Niekas i t, kurie yra ia, neturt bti tik stebtojas. Imeskite visas baimes apie tai, k apie jus sakys kiti. Tuomet vienatvje mes galsime pasiekti aukiausi. Tuomet js nepakartosite Kabiro odi, ir js galsite pasakyti: A nebijojau, a okau. A esu labai dkingas jums u tyl ir klausymsi su tokia meile. A lenkiuosi Dievui kiekviename i js. Praom priimti mano pasveikinim.

2. Materija ir Dievas yra viena

Antrasis diskursas Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 3 d. Visata yra energijos isipltimas, o gyvenimas yra jos kristalizacija. Tai, k mes matome kaip materij, kaip akmen, taip pat yra energija. Tai, kas yra matoma kaip gyvenimas, kas yra patiriama kaip mintis, kas yra jauiama kaip smoningumas, yra taip pat energijos transformacija. Visas kosmosas ar tai jros bangos, ar tai puys mike, ar smlio grdeliai, ar vaigds danguje, ar tai, kas yra mumyse visa tai yra tos paios energijos pasireikimas begalinmis formomis ir bdais. Sunku pasakyti, kur mes prasidedame ir kur baigiams. Lygiai taip pat sunku pasakyti, kur baigiasi ms knas. Riba, kuri mes laikome kno riba, i tikrj nra riba. Jei saul, kuri yra u imt milijon myli, atvs, mes tuoj pat mirtinai sustingsime. iuo poiriu net saul yra ms bties dalis, ji yra ms kno dalis. iuo poiriu, jei ji praras savo kaitr, mes sime. Sauls kartis yra ms kno ilumoje. Aplink mus yra oro srovi okeanas, i kurio mes itraukiame vitalin energij. Gyvyb kvpuoja. Jei tai bt nemanoma, mes tuoj pat numirtume. Kur baigiasi ms knas? Jei js tyrinsite itai giliau, tuomet visa visata yra ms knas. Ms knas yra beribis ir begalinis. Ir jei js tyrinsite teisingai, js aptiksite, kad gyvenimo centras yra visur ir jis isiplts visur. Bet tam inoti ir patirti yra labai svarbu, kad mes patys taptume nepaprastai gyva energija. Tai, k a vadinu meditacija, yra kitas mumyse ublokuotos energijos ilaisvinimo vairiais bdais vardas. Taigi, jei js eisite meditacij, paslptos energijos bus paadintos su tokia jga, kad jos prads sietis su energijom iorje. Bet iki tol, kol i ssaja nusistovs, 30

29

mes tesame lyg menkutis lapas, judantis begaliniame vjo okeane. Po to atskiras egzistavimas dingsta, ir mes tampame viena su begalybe. Kas yra suinoma po to, kai tampame vienove su begalybe? Iki iol daug kas band vairiais bdais tai pasakyti, bet tai neisakoma. Kabiras sako: A iekojau to ir iekojau daug. Ir iekodamas pameiau save. A tai radau i tikrj, bet tik tuomet, kai mans jau neliko. K a galiu pasakyti, kas buvo rasta? Ir kaip tai pasakyti? Tai, k Kabiras pasak patyrs pirm kart, vliau buvo pakeista. Kai pirm kart jis patyr Diev, jis pasak: Atrodo, lyg laas eit okean. Jo paties odiai yra tokie: Iekodamas vl ir vl, o mano drauge, Kabiras pamet save. Laas siliejo okean; Kaipgi jis vl gali bti atrastas? Kabiras pamet save iekodamas. Laas siliejo okean; kaip jis gali bti vl iskirtas? Bet vliau jis tai pakeit ir pakeit labai esmingai. Jis vliau pasak, kad tai, kas buvo isakyta, yra klaida. Buvo klaidinga taip sakyti, tai buvo ne tas atvejis, kai laas isilieja jroje, bet visa jra silieja la. Jei laas isiliejo vandenyne, maa galimyb vl j grti. Bet dar sunkiau surasti tai, kai vandenynas siliejo la. Ir tuo atveju, kai laas itirpsta vandenyne, laui labai sunku pasakyti k nors apie tai. Bet dabar dar sunkiau k nors pasakyti, nes jra silieja la. Vliau jis pasak: Iekodamas vl ir vl, mano drauge, Kabiras pamet save. Jra siliejo la, Kaipgi jis vl gali bti atrastas? Anksiau buvo klaidingai pasakyta, kad laas siliejo jr. Tai nra taip, jog kai mes tiesiog iliekame energijos vibracija, mes einame energijos okean; yra kaip tik kitaip. Kai mes tampame tiesiog virpaniomis vibracijomis, gyvenimo energijos virpesiais, energijos 31

okeanas eina mus. I tikrj labai sunku pasakyti, kas atsitinka. Bet nra taip, jog mes nesuvokiame, kas atsitinka. Btina prisiminti, kad potyris ir iraika ne visuomet eina ranka rankon. Tai, k mes inome, negalime isakyti. Ms sugebjimas inoti yra begalinis, bet ms odi talpa yra labai ribota. Pirmiausia leiskime vykti didingam patyrimui, nes netgi maytis potyris negali bti tinkamai ireiktas odiais. Netgi jei mums skauda galv, skausmas negali bti isakytas. Jei mano irdis skauda dl meils, tai negali bti adekvaiai perteikta. Tai, kaip ten bebt, yra tik neyms potyriai. O tuomet, kai pats Dievas nusileidia ant ms, yra absoliuiai nemanoma perteikti tai odiais. Bet kaip ten bebt, ms inojimas apie tai yra tikras. Esminga yra tai patirti, tiesiog tuo tapti, vairiais bdais tapti energijos virpesiu ir niekuo daugiau lyg mes btume audra, viesulas, kunkuliuojantis energijos fontanas. Leiskite sau virpti tokiu intensyvumu, kad kiekviena ms bties styga, kiekvienas irdies dis ir kiekvienas kvpteljimas bt upildyti tokiu nepasotinamu trokimu, tokiu pamaldumu ir laukimu, kad mes patys taptume trokimu, kako laukiania malda. Leiskite ms pai biai dingti. Tuo momentu vienias susitinka su dievikumu. Ir itas susitikimas vyksta, kaip a pasakiau vakar, ne ms iorje, bet viduje. Mieganti gyvat, miegantis centras ms laukia. Ir i io mieganio centro kyla energija auktyn ir pleiasi visas puses. Skla guli dirvoje; po to praysta gl. Tam, kad sujungt ied su skla, medis turi iauginti tarp j kamien ir iskleisti aplink j akas. iedas yra paslptas skloje; jis neateina i iors. Bet tam, kad tai bt ireikta, ssaja su kamienu yra btina. Kamienas, kad ir kaip bt, iauga i sklos, gl taip pat. Tuo pat bdu sklos energija yra mumyse. Btinas kamieno iaugimas ir kamienas, be abejons, taip pat yra mumyse. aknys, per kurias sklos jga keliauja auktyn ir pasiekia ied, guli mumyse arti to, k mes vadiname stuburu. i gl buvo vadinama vairiausiais vardais. Tie, kurie yra tai patyr, yra sak, jog tai panau lotos su tkstaniais vainik. Kakas ydi, kakas skleidiasi ms galvoje taip, lyg vertsi tkstaniai lotoso vainik. 32

iam ydjimui btina, kad energija kilt nuo pamato ir pasiekt aukiausi centr smegenyse. Ir kai i energija pradeda kilti, ji supurto vis ms bt, panaiai kaip ems drebjimas. is drebjimas neturi bti sustabdytas; greiiau js turite kooperuotis su juo. Paprastai mes sulaikome j. Daug moni ateina ir sako man, kad jie bijo, jog kakas gali atsitikti meditacijoje. Bet jeigu js bijote, jokia paanga nemanoma. Baim yra pati nereligingiausia proto bsena. Baim yra didiausia nuodm. Tai i tikrj yra didiausias akmuo, kabantis ant ms kaklo, kuris traukia emyn. Ms baims yra labai keistos ir labai smulkmenikos. Kai kurie mons ateina ir sako man, kad jie bijo, k pasakys apie juos kiti mons. Supani aplink moni baim yra tokia, kad tai gali sutrukdyti jums sutikti Diev! Civilizuotas mogus visikai nustoja juoktis, jis taip pat nustoja verkti. Vargu, ar yra kokie nors jausmai, kuriuos jis patiria giliai. Jis bet kokioje situacijoje visuomet stovi iorje; jo bsena visuomet yra pragarika. Jis bijo, kaip atrodo, kai jis juokiasi. Jis bijo, kaip atrodo, kai jis verkia. I viso kiek tai susij su vyrais, jie visikai nustojo verkti. Jie net neino, kad verkimas yra viena i gyvenimo dimensij, reikminga gyvenimo dalis. Mes neinome, jog tas, kuris negali klykti ir verkti, praranda gyvenime kak vitaliko ir esminio; jo gyvenimo dalis yra ublokuota amiams ir ta dalis slgs j kaip uola. Tie, kurie nori eiti vairi energijos form sritis, tie, kurie nori tsti kelion aukiausios energijos ventov, turi imesti visas baimes. Jei knas prads virpti ir kratytis, prads okti, leiskite tam atsitikti lengvai ir spontanikai. Js bsite nustebinti suinoj, kad visos jog asan technikos kno pozicijos buvo atrastos atsitiktinai meditacijoje, vairiose meditacijos bsenose. J niekas nesukr galvodamas ar svarstydamas. Jos nebuvo sukurtos nepriklausomai. Meditacijos bsenoje knas uima vairias pozas. Vliau jos buvo atpaintos kaip jog pozos. Palaipsniui tarp kno ir proto buvo surastos asociacijos, kurios sako, kad atitinkamoje proto bsenoje knas seka juo ir taip pat uima atitinkam 33

padt. Po to buvo suprasta, kad, knui uimant atitinkam poz, protas seka juo ir uima atitinkam savo bsen. Mes inome, kad tuomet, kai jauiams viduje verkiantys, ms akys prisipildo aar. Tai seka i to, kad jei ms akys pilnos aar, mes viduje verkiame. Tai to paties reikinio dvi puss. Kai mes esame pikti, ms kumiai instinktyviai susispaudia; kai mes esame pikti, mes grieiame dantimis ir akys parausta. Kai mumyse atsiranda pyktis, ms rankos iorje taip pat pakyla tam, kad smogt kakieno galv. Kuomet ateina meil, tuomet kumiai isitiesia, dantimis negrieiame ir akys neraudonuoja tuomet, kai mylime, atsitinka kakas visai kita. Meils bsenoje net jei ms kumiai yra sugniauti, jie atsipalaiduoja ir atsigniauia instinktyviai; dant grieimas dingsta ir atsipalaiduoja, raudonos akys tampa normalios ir ramios. Meil veda savo keliu. Tuo paiu bdu skirtingose meditacijos bsenose knas turi savo kelius. Pabandykite tai suprasti tokiu bdu. Jei js sutrikdysite tam tikr kno padt, atitinkamai bus suardytos ir atitinkamos proto bsenos. Arba jei kas nors prao js bti piktam nesuspaudus kumi, negrieiant dantimis ir be aki paraudimo, kaip js galite bti pikti? Js tiesiog negalite pykti. Kaip js galite ireikti pykt be kooperacijos su atitinkamais kno organais? Js negalite bti piktas, jei js prao tai daryti neleidiant kakokiu bdu veikti js kn. Panaiai yra, jei kakas js prao mylti neleidiant js aki upildyti meils eliksyru, neleidiant bangoms pereiti per js rankas, neleidiant js irdiai greiiau plakti, nepasikeitus kvpavimui trumpai tariant, neireikiant knu kakokiu bdu meils. Js sakysite: Atleiskite, tai labai sunku, a tiesiog negaliu to padaryti. Taigi jei meditacijos metu js knas pradeda savaip suktis ir raitytis, o js tam trukdote, js padarysite al vidinei meditacijos bsenai, ir ji negals augti. Visos jog asanos, kno padtys, buvo surastos per mogaus skirtingas meditacijos bsenas. Tokiu pat bdu jog mudros, kitaip mes jas galime pavadinti gestais, buvo ilavintos medituojant. Js galite pamatyti daugyb Budos statul, kuriose ireiktos skirtingos jog mudros. ios mudros taip pat atitinka ypatingas proto bsenas. Vliau 34

buvo sukurtas itisas mudr mokslas. Taigi jei js nieko nedarote ir leidiate meditacijai apimti jus, tai, kas atsitinka js viduje, gali bti pasakyta i iors. Todl praom neveikti tuo bdu ir nebandyti gest ir mudr sustabdyti. Mano supratimu, okis pradioje gim meditacijoje. A galvoju, kad viskas, kas yra reikminga gyvenime, gim i meditacijos. Mira niekur nesimok okio meno. mons klysta, jei mano, kad Mira rado Diev per ok. Mira pradjo okti, kai rado Diev. I tikrj yra taip: niekas nerado Dievo okdamas, bet mogus gali pradti okti, jei jis randa Diev. K gali daryti laas, jei ne okti, kai visas vandenynas eina j? K gali daryti vargas, jei ne okti, kai staiga aptinka begalini turt gausyb? Bet mogus yra taip smarkiai civilizacijos uslopintas ir suluointas, kad jis negali okti. Mano supratimu, jei norime vl pasaul sugrinti religingum, btina atgaivinti natral mogaus gyvenim jo spontanikum ir lengvum. Taigi kai meditatyvi energija kyla ir js visa btis pradeda okti, nekliudykite savo knui, nerepresuokite jo judesi. Kitaip visa js paanga bus sulaikyta ir tai, kas gali atsitikti, neatsitiks. Mes esame bails. Mes sakome: Jei a pradsiu okti, k pasakys mano mona, kuri yra ia? K pasakys mano snus, kuris sdi alia mans? Mes sakome: Jei a oksiu, k pamanys apie mane mano vyras? Jis pasakys, kad a pamiau. Jei baim yra mumyse, nemanoma vidins kelions paanga. Be kno padi ir gest asan ir mudr atsitinka dar daug dalyk. A pastu mog, kuris yra mstytojas. Jis aplank daugyb ventj ir sanjasin, vienuolyn ir aram. Jis atvyko pas mane madaug prie eis mnesius. Jis pasak, kad, nepaisant to, jog jis visk supranta, niekas neatsitinka. A pasakiau jam, kad jis pats neleidia dalykams atsitikti. Jis klausydamasis susimst, o po to pasak: To man anksiau nebuvo. Js tikriausiai teisus. Kart a dalyvavau meditacijoje, kuriai js vadovavote, ir igirdau kak verkiant. Dl to a 35

pasidariau labai atsargus. A isitiesiau, kad irgi nepravirkiau. A bijojau, k apie mane pasakys mons. A pasakiau jam: Kam tau rpi moni nuomon? Kas tie mons, kas jie yra vienas kitam? Jie js neisaugos nuo mirties, jei js ateisite prie mirties dur. Jie nepasidalins js menkumu, kai js bsite menkysta. Jie nepavies jums, kai js pamesite keli ir bsite tamsoje. Bet jie veriasi sukliudyti jums, kai js ibintas tuoj gali usidegti. Kas gi yra itie mons? Kas gi i tikrj yra tas, kuris ateina ublokuoti jums keli? Jis yra ne kas kitas, kaip js pats. Js pasukate savo baimes kitus mones. Js projektuojate savo paties baimes aplinkinius. Tuomet jis pasak: Tai manoma. Bet a i tikrj bijau, kai pamatau kak verkiant, a sitempiu, kad tokie dalykai neatsitikt ir man. A pasakiau jam: Tu vaiuok mnesiui nuoali viet ir atsipalaiduok, leisk viskam atsitikti, kad ir kas atsitiks. Jis pasak: K js tuo norite pasakyti? A jam paaikinau: Jei js norite kakaip isikeikti, isikeikite. Jei js norite aukti, verkti, leiskite tam atsitikti. Jei js norite okti, okite, jeigu norite bgioti, tuomet bgiokite. Jeigu js jauiats pamis, pabkite mnes pamis. Jis siterp: A negaliu. Kai a paklausiau, kodl, jis pasak: Jei a padarysiu, kaip js sakote, a atsipalaiduosiu visikai, jei a tapsiu natralus ir spontanikas, a bijau, kad i tikrj tapsiu pamis. A jam pasakiau: Koks skirtumas, jei js laikote pamiim represuot, jis yra jumyse. Jis paliks jus, jei j ireikite, arba liks jumyse amiams, jei js j sulaikysite. Kiekvienas ms yra uslopintas. Mes neleidiame sau verkti ir juoktis, mes netgi neleidiame sau bgti, aisti ar okti. Mes visk uslopiname. Mes udarme visas duris i vidaus, tapome sau kaliniais ir priirtojais. Mes turime atidaryti visas duris ir langus, jei norime ieiti ir sutikti Diev. Bet tuomet baims mus ugrius, kadangi tai, k mes slopinome, ikils paviri. Jei js slopinate aaras, jos ikils, jei js slopinate juok, jis ikils paviri. Leiskite jiems isiverti ir leiskite jiems palikti jus. Mes esame ia, ioje nuoalioje vietoje tam, kad moni baims ms nejaudint. Ir ios puys nepykins ms, jos nieko mums nesakys. Greiiau jos diaugsis su mumis. Ir vandenyno bangos nepyks ant ms 36

taip pat. Jos nieko nebijo. Jos riaumoja, jei nori riaumoti, ir bna ramios, kai nori tokios bti. Ir ios smiltels neprotestuos, kad ir kas atsitikt. Atsipalaiduokite visikai ir leiskite atsitikti viskam, kas js viduje vyksta. Nesiprieinkite. okite, jei norite okti, ir aukite, jei norite aukti. Jei norite bgioti, tuomet bgiokite. Ir jei norite nugriti, nugrikite. Atsipalaiduokite visais bdais. Ir jei js aptiksite, kad kakokia vidin energija pradeda jumyse kilti spiraline forma, vadinasi, kakokia energija pradeda busti. Ir js taip pat aptiksite, kad visos udarytos durys atsiveria. Neleiskite tuo momentu ugriti jus vairioms baimms. Bkite totaliu vienovje su vidiniu judesiu, su ios spirals energijos okiu; meskite save j visikai. Tuomet gals atsitikti didingi dalykai. Tai atsitinka lengvai. Bet js nesate pasiruos atsipalaiduoti. Ir keista, kad labai nereikmingi dalykai stabdo jus, sulaiko. T dien, kai js pasieksite ir pairsite atgal, juoksits, kad tokie smulks dalykai kliud js kelyje. A sakyiau viskas tvarkoje, jei tie dalykai yra dideli, bet jie i tikrj yra labai smulks. Jei kas i js turi koki nors klausim, klauskite, ir mes per valandl juos aptarsime. Po to atsissime meditacijai. Js galite pateikti klausimus, jeigu turite. Draugas klausia: Jei gamtoje viskas yra be tikslo, kodl mogus ieko tikslo? Neabejotina, jeigu js galite atsisakyti vis tiksl, tai nra didesnio tikslo kaip is. Jeigu js galite bti natralus, tai is tikslas yra aukiausias. Bet mogus tapo toks nenatralus, kad tiesiog grti gamt reikia vl ikelti tiksl tiksl bti natraliam. Tai yra nelaim. Ir tai, k a jums sakau: visk palikite, atsipalaiduokite. Bet iuo momentu tikslai yra taip stipriai mus sugrieb, jog tam, kad juos paliktume, mums vl teks ikelti sau tiksl: mes tursime j atsisakyti ir tam, kad j atsisakytume, mes tursime dti pastangas, nors atsisakymas nereikalauja pastang. Koki pastang reikia, jeigu js ko nors norite atsisakyti? 37

Tiesa, kad niekas niekur neturi jokio tikslo. Bet kodl? Atsakymas yra ne tai, kad gamta yra betiksl, atsakymas yra toks, kad kas yra, yra, ir nra jokio tikslo alia to, alia to iorje. ydi gl. Nei ji ydi kam nors, nei ji ydi tam, kad bt parduota turguje. Ji neydi tam, kad kas nors praeidamas pro al galt sustoti ir diaugtis jos groiu. Nei ji ydi tam, kad laimt aukso medal, nei papuoimui. Gl tiesiog ydi, kadangi ydjimas yra jos vidinis diaugsmas. ydjimas yra ydjimo tikslas; jis pats sau reikmingas. Taigi galima pasakyti, kad ydjimas iorje neturi tikslo. Ir viskas gali tik tuomet visikai ydti, jeigu ydjimas iorje neturi tikslo, nes jei yra tikslas, tai btinai taps klitimi. Jei gl ydi tam, kad j pamatyt praeivis, kas atsitiks tuomet, jei praeivio nebus? iuo atveju gl neyds; ji lauks ateinanio praeivio. Bet jei gl ilg laik atsisakys ydti, matyt, ji negals ydti net tuomet, kai praeivis atsiras. Kadangi tuomet protis neydti, protis likti usivrusiai bus taps per daug stiprus. Gl pilnatvikai ydi todl, jog ji neturi jokio tikslo. mogus turi bti panaus tai. Bet mogaus problema yra ta, jog jis liovsi bti natralus, jis tapo visikai nenatralus. Ir jeigu jis nori grti savo natralum, spontanikum, toks grimas turi tapti jo tikslu. Kai a kalbu apie tiksl, tai yra panau tai: jeigu js kojoje smigs spyglys, jis turi bti iimtas kitu spygliu. Kakas ateina pas mane ir sako: Mano kojoje nra spyglio, kodl j reikia itraukti? A jam pasakysiu: Jei toks klausimas neikyla, kam js j keliate i viso? Klausimas tiesiog neikyla, jei kojoje nra spyglio. Bet tuo atveju, kai jis yra, kitas spyglys reikalingas pirmajam itraukti. Draugas gali paklausti, jeigu nuo vieno spyglio taip skaudjo, kodl a praau panaudoti kit spygl duriant jam koj? I tikrj pirmas spyglys sukl skausm, bet jis negali bti itrauktas be kito. inoma, js turite matyti, kad antrasis spyglys nenaudojamas durti iaip sau dl dkingumo, kad jis buvo geras tik itraukiant pirmj. Tai bt alinga. Jeigu spyglys yra itrauktas, abu spygliai yra imetami kartu. Jeigu nenatralus gyvenimas vl tampa natralus, btina natralum kartu su nenatralumu palikti nuoalj, kitaip trokimas bti 38

visikai natraliam ir netgi mintis apie tai, kad reikia bti natraliam, vl ateis. Po to kas bus, tas bus. Ne, a nesakau, kad tikslas yra btinas. Bet a kalbu apie tiksl todl, kad js jau surinkote daugyb savo gyvenimo tiksl. Js jau turite daugyb spygli kne ir ie spygliai gali bti itraukti tik kitiems spygliams padedant. Tas pats draugas klausia, ar protas (mana), intelektas (buddhi), proto mediaga (chitta) ir ego (ahankara) yra atskiros esms, ar tai yra to paties dalyko skirtingi vardai. Jis taip pat nori inoti, ar jie yra atskirti nuo atmano ar sielos, ar jie yra vienovje su ja, ir ar jie yra smoningi, ar nesmoningi. Jis taip pat nori inoti, kas yra smon ir pasmon, ir kokia j specifin vieta gyvenime. Pirmas dalykas iame pasaulyje yra tai, kad materija ir smon yra ne du skirtingi dalykai. Tai, k mes vadiname materija, yra mieganti smon, ir tai, k mes pastame kaip smon, yra pabudusi materija. Realybje mediaga ir protas nra atskirti; jie yra skirtingi to paties dalyko pasireikimai. Egzistencija yra viena, ir ta vienov yra Dievas arba Brahmanas, arba js tai galite vadinti kaip norite. Kai tai miega, tai pasireikia kaip materija, kai tai pabunda, yra protas ar smoningumas. Taigi nelaikykite materijos ir proto skirtingomis esmmis; jie yra tik utilitars terminai. Jie realybje neatskirti. Netgi mokslas prijo ivad, kad nra tokio dalyko kaip materija. Gana domu tai, kad prie penkiasdeimt met Ny pareik, jog Dievas yra mirs ir po penkiasdeimt met mokslas turs pareikti, kad Dievas gal ir mirs, o gal ir ne, bet materija i tikrj negyva. Kai mokslas eina giliau ir giliau materij, jis aptinka, kad materijos nra, kad lieka tik energijos formos, kad yra tik energija. Po atomo sprogimo ar suskaldymo lieka tik energijos dalels. Ir tai, k mes inome kaip elektronus, protonus ir neutronus, yra elektros dalels. Faktikai netgi neteisinga jas vadinti dalelmis, kadangi dalels turi antrin poym. Mokslininkai turjo surasti nauj od kvantas, kuris turi i viso nauj prasm. Kvantas turi abu poymius dalels ir bangos. Sunku sismoninti, kaip tas pats dalykas gali bti abu dalel ir banga vienu metu, bet kvantas yra abu. Kartais jis elgiasi kaip dalel 39

tai yra, kaip materija; kartais jis elgiasi kaip banga tai yra, kaip energija. Banga ir energija yra to paties kvanto savybs. Kai mokslas kasis giliau, jis aptiks, kad tik energija yra. Kai dvasingumas siraus giliau, bus aptikta, kad tik dvasia ar atmanas arba siela yra. Ir siela yra energija. Jau beveik atjo laikas tam, kad vykt mokslo ir religijos sintez, kad distancija, skirianti juos, tiesiog dingt. Kai tarpas tarp materijos ir Dievo bus dings, tarpas tarp mokslo ir religijos taip pat negals ilgai egzistuoti. Jei materija ir protas nra du dalykai, kaip gali religija ir mokslas bti du skirtingi dalykai? Mokslas ir religija galjo egzistuoti atskirai tik dl mediagos ir proto atskirumo. Pagal mane, yra tik vienov; du tiesiog negali bti. Nra vietos dualizmui; klausimas apie materijos ir proto buvim neikyla. Jeigu jums patinka materijos kalba, js galite sakyti, kad viskas yra materija. Jeigu js mgstate proto ar smoningumo kalb, js galite sakyti, kad viskas yra smoningumas. A suteikiu prioritet smoningumo kalbai. Kodl a taip darau? Kadangi, mano poiriu, kiekvienas turt suteikti prioritet auktesnei kalbai, kurios galimybs didesns; mogus neturt pasirinkti emesnio lygio kalbos, kurios galimybs yra maesns. Mes galime, pavyzdiui, sakyti, kad yra tik skla, medio nra. Nra klaidinga taip sakyti, kadangi medis yra tik sklos transformacija. Bet toks tvirtinimas yra pavojingas. Pavojus yra, kad kai kurios sklos gali sakyti: Jei mes esame vis laik sklos, tai kam siekti tapti mediu? Mes liksime tokios, kokios esame; mes liksime sklomis. Taigi geriau, jei mes sakysime, jog yra tik mediai ir nra skl. Tuomet lieka galimyb sklai tapti mediu. A suteikiu prioritet smoningumo kalbai, kadangi tai, kas miega, gali bti paadinta; i galimyb turi bti manoma. Materialistai ir spiritualistai yra panas; jie visi priima tik vien pus materij ar prot. Bet yra ir skirtumas. Tuo metu, kai materialistai priima pradin dalyk ir neprileidia aukiausio, spiritualistai priima aukiausi, kuris skaito ir pradin dalyk. Tai yra visk apimantis dalykas; tai nra atmetantis dalykas. A mgstu spiritualizmo kalb ir todl sakau, kad viskas yra smoningumas. Mieganti smon yra materija, o pabudusi smon yra smon. Viskas yra smon. 40

Dar vienas dalykas, kur nori draugas suinoti, ar protas, intelektas, proto mediaga ir ego mana, buddhi, chitta ir ahankara yra skirtingos esms, ar tai viena. Tai nra skirtingos esms, tai to paties proto skirtingi veidai. Tai panau atvej, kai js klausiate, ar tvas, snus ir vyras yra skirtingos individualybs ir a atsakau ne, kad tai vienas ir tas pats vyras. Mes inome, kad tas pats asmuo yra tvas snaus atvilgiu ir snus tvo atvilgiu, ir vyras savo monos atvilgiu. Tas pats mogus gali bti draugas vienam ir prieas kitam. Jis gali bti nuostabus vienam ir piktas kitam. Tas pats mogus gali bti eimininkas vienam ir tarnas kitam asmeniui. Bet tai yra vienas ir tas pats asmuo. Tuo atveju, jeigu js neinote jo namo ir kakoks asmuo jums pasako, kad jis mat eiminink ia, o kit dien kitas asmuo pasako, kad jo tarnas gyvena iame name, ir dar kit dien jaunuolis sako, kad jo tvas gyvena ia, ir dar vliau moteris jus informuoja, kad jos vyras yra io namo eimininkas, js galite padaryti ivad, kad ia gyvena daug moni eimininkas, tarnas, tvas ir vyras ir jie gyvena iame ypatingame name. Bet tiesa yra tokia, kad tas pats asmuo vaidina skirtingus vaidmenis skirting asmen atvilgiu. Ms protas elgiasi skirtingais bdais. Kai jis ididus, jis sako: A esu viskas, ir visi kiti yra niekas prie mane, tuomet protas pasireikia kaip ego. Tai yra vienas proto poelgio bdas. Jis yra ego: A esu viskas. Jei jis pareikia: Kiekvienas yra nulis prie mane, tuomet protas yra ego. Kai protas galvoja, svarsto, jis yra intelektas. Bet kai jis negalvoja ir nesvarsto, jis tiesiog juda aplink, klajoja be jokio pojio ar krypties, kada jis yra nesufokusuotas, jis yra vadinamas proto mediaga arba chitta. Intelektas yra protas su kryptimi kai mokslininko, kuris sdi laboratorijoje, protas galvoja, kaip suskaldyti atom. Kai protas juda aplink be jokio tikslo ir uduoties, kai jis lyg sapnuoja dienos sapn, kai jis galvoja, kaip tapti milijardieriumi ar alies prezidentu, kai protas nesufokusuotas, tuomet jis yra chitta, proto mediaga. Tuomet jis tiesiog banguoja ir svyruoja padrikai ir neorganizuotai. Kai protas seka gerai sutvarkyt mini sistem, jis yra intelektas. Yra daugelis proto keli. Bet visa tai yra protas. 41

Draugas be to nori suinoti, ar protas, intelektas, proto mediaga ir ego yra skirtingi nuo sielos ar atmano. Ar js manote, kad tada, kai vandenyne yra audra, vandenynas ir audra yra atskirti? Kai vandenynas yra pasiiaus ir sudrumstas, mes tai vadiname audra. Panaiai ir siela, kai ji yra susimaiius ir nerami, ji vadinama protu. Ir kai protas yra ramus, jis vl tampa siela. Protas yra nerami sielos bsena, o siela yra rami ir tyli proto bsena. Kitais odiais tariant, kai smon yra sujaudinta ir sumaiyta, kai ji yra sujudinta ir lstanti, ji yra protas. Todl tol, kol jus valdo protas, js negalite suinoti apie atman, apie siel. Dl tos paios prieasties protas liaunasi buvs, kai vyksta meditacija. Bet k reikia liautis? Tai reikia, kad nirtingas sielos jros bangavimas nurimo. Ir tik tuomet js suinote, kad js esate siela. Taigi tol, kol esate sujaudintas ir sunerims, js save pastate tik kaip prot. Nerimsts protas pasireikia daugybe form kartais kaip ego, kartais kaip intelektas ir kartais kaip proto mediaga. Tai to paties nerimstanio proto skirtingi veidai. Atmanas ir protas nra atskirti. Atmanas ir knas taip pat nra atskirti; kadangi j substancija, j esm, realyb yra ta pati, tai yra to paties dalyko skirtingos transformacijos. Jei js painote vien, visi konfliktai tarp proto ir kno, visi kivirai baigiasi. Kart js atpainote vienov, tuomet tik vienov ir lieka. Tuomet tlas taip pat gerai gyvena Ramoje, kaip ir Ravanoje. Tuomet js nesimelsite Ramai ir neumuite Ravanos. Tuomet js arba melsits abiem, arba umuite abu, kadangi tai gyvena abiejuose Ramoje ir Ravanoje. Esm yra viena, jos apraikos yra begalins. Tiesa yra viena, jos form yra daugyb. Egzistencija yra viena; jos veid ir gest yra miriadai. Bet js to nesuprasite, jei js nuostata bus panai filosofo. Js galite suprasti tik tuomet, jei js nuostata yra patyrimin, jei js tai patyrte pats. Visa tai, k a sakau jums, tai tik paaikina; is paaikinimas negali tapti js inojimu, js potyriu. Js tai turite patirti savyje. Ir kai js esate toje vienovje ir suinote, js pareikiate: O 42

Dieve, tai, k a painau kaip kn, esi tu, tai, k a inojau kaip prot, esi tu ir tai, k a painau kaip atman, taip pat esi tu. inant tik vienov lieka. Ir i vienov yra tokia tuia, tokia neaprpiama, kad tarp inanio ir inojimo dingsta tarpai. Tuomet inantis ir inojimas tampa viena. Vienas i rii Upaniad pranaas klausia: Kas yra tas, kuris ino? Kas yra tas, kuris pastamas? Kas yra tas, kuris iri? Kas yra tas, kuris yra matomas? Kas yra tas, kuris patiria? Ir kas yra tai, kas patiriama? Ne, is atskyrimas, is didelis susiskaidymas lieka, kai js atskiriate pastantj nuo inojimo, kai js galite sakyti, jog ia yra du. Taiau patiriantysis taip pat liaujasi buvs. Visi atstumai, visi tarpai, visi susiskaidymai tiesiog dings. Bet mintis negali egzistuoti nekurdama tarp ir atstum. Mintis kuria intervalus. Ji sakys: ia yra knas, ia yra protas, ia yra siela ir ten yra Dievas. Ji skirstys kn ir prot, siel ir Diev. Mintis atne tarpus ir skirstymus, kuri nra. Kodl? Kadangi mintis negali apimti ir talpinti savyje visum, totalum vienoje dalyje. Tai yra labai maa banga, per kuri dalykai gali bti matomi tik gabalais. Jei yra didelis pastatas tik su viena nedidele anga sienoje ir jei a bandau pairti per j, argi a galsiu pamatyti vis nam? Ne, pirmiausia pamatysiu kdes, po to stal, po to namo eiminink ir taip toliau, ir taip toliau. Per ma ang patalpa gali bti matoma tik fragmentais, niekuomet visa i karto, kadangi anga yra labai maa. Bet jei a pralauiu sien ir einu patalp, tai dabar j vis pamatysiu i karto. Mintis yra labai maas plyys prote, per kur mes galime bandyti rasti ties. Per mint tiesa yra matoma fragmentais; tiesa fragmentuojama. Bet jei js atmetate mintis ir einate bemint erdv, kuri yra meditacija, tuomet matoma visuma. Ir t dien, kai matoma visuma, totalumas, mes pareikiame: Jzau, i vienov buvo matoma nesuskaitoma daugybe form! Bet tai yra manoma tik per potyr. Kitas draugas nori suinoti, kiek reikia met, kad atsitikt meditacija. 43

Meditacijai atsitikti utenka vienos akimirkos, nors tlas gali laukti prie jos dur gyvenimus. jimas yra akimirkos dalykas. Netgi akimirka nra teisingas odis, kadangi ji yra per daug ilga. Jei a sakysiu, kad tai atsitinka per tkstantj akimirkos dal, ir tai bus neteisinga; netgi viena tkstantoji dalis yra laikas. I tikrj meditacija yra pasinrimas belaikikum, ne-laik. Kai laikas liaujasi, einame ventovn, atsitinka meditacija. Taigi jei kakas sako, kad jam um valand ar metus tam, kad pasinert meditacij, jis klysta kadangi tuomet, kai meditacija atsitinka, laikas nustoja buvs, laiko nebra. Meditacija transcendentuoja laik, ji yra anapus laiko. inoma, js galite laukti meditacijos prie ventyklos daug gyvenim, sukdami ratus apie ventykl daugyb kart, bet tai nra jimas ventovs vid. A irgi praleidau daugyb gyvenim eidamas ratu aplink meditacijos ventov, bet tai nebuvo jimas. Kai a jau, ji atsitiko ne laike, tam nereikjo laiko, ji atsitiko i karto, ji atsitiko ne laike. Klausimas, kur js iklte, yra gana painus. Jei kas nors skaiiuot, kiek kart js praleidote ventovs paonje, tai bt nesuskaitomi gyvenimai. Suskaiiuoti yra sudtinga, kadangi tai nenormaliai ilgas laikas; tai nesuskaiiuojama. Bet jei js imsite domn tik pat jimo fakt, tai negali bti pasakoma laiko terminais, kadangi tai atsitinka tarp dviej moment. Tai atsitinka, kai vienas momentas prajo, o kitas dar neatjo; tai atsitinka tarpe tarp dviej moment. Tai visuomet atsitinka tarpe tarp dviej moment. tai kodl negali bti pasakyta, kiek reikia laiko, kad atsitikt meditacija. Tai visai neuima laiko. Tai negali uimti laiko, kadangi eiti aminyb per laik js negalite. Kas yra anapus laiko, negali bti inoma per laik. A suprantu, k js sakote. Js galite gaiti laik eidami aplink ventykl tiek, kiek norite. Tai jimas ratais; kakas tai gali daryti. Pavyzdiui, a nupieiu apskritim su centru, ir papraau tl pasiekti centr. Bet jei jis juda apskritimu gyvenim gyvenimus, jis niekad nepasieks centro; kad ir kaip greitai bgt, jis negali to padaryti. Netgi lktuvu to negalima padaryti. K jis bedaryt jis gali eikvoti milinik energijos kiek, bet jei jis juds apskritimu, tai niekad, niekad 44

nepasieks centro. Ir kur jis bebt ant to apskritimo, jis visuomet bus toli, ekvidistancikas centro atvilgiu. Taigi nesvarbu inoti, ar daug ir ilgai jis bga. Jis vis dar yra ant apskritimo, o atstumas iki centro visuomet yra tas pats. Ir gana keista, kad atstumas yra tas pats, kaip ir bgimo pradioje. Jeigu kakas nori pasiekti centr, jis gali tai padaryti tik ieidamas i apskritimo. Jis turi nustoti bgti aplink ir okti vidun. Ir kai jis pasieks centr, js galite paklausti, ar ilgai jis bgo ratais tam, kad pasiekt centr. K jis pasakys? Jis sakys, kad jis ilgai keliavo, daug keliavo ratais, bet negaljo pasiekti. Jeigu js paklausite j apie kelions ilg iki tol, kol tai atsitiko, jis vl kalbs apie ilg kelion, kuri buvo bevert, kad jis negaljo pasiekti keliaudamas. Jis sakys, kad jis pasiek tik tuomet, kai paliko visas keliones, kai nustojo keliauti ir pasiryo kvantiniam uoliui. Taigi klausimo apie jim meditacij, apie kelions ilg, laik ir erdv nra. Meditacija neatsitinka laike. Mes visi praleidome daugyb laiko. Mes visi tuiai praleidome daugyb laiko. Ir t dien, kai meditacija atsitiks, js negalsite pasakyti, kiek tai uima laiko. Ne, tai i viso nra laiko klausimas. Kakas paklaus Jzaus: Kiek mogus gali likti js danguje? Jzus pasak, kad tai sudtingas klausimas. Po to jis tar: Tuomet nebus laiko. Jzus toliau pasak: Jei js norite suinoti, kiek galsite likti Dievo karalystje, js i tikrj pateikiate sudting klausim, kadangi ten laikas neegzistuoja. Tai kaip jis gali bti apskaiiuotas? Naudinga suprasti, kad tai, k mes vadiname laiku, yra neatsiejamai susij su lidesiu, nelaimmis, su ms vargais. Palaimoje laiko nra, palaima yra belaik. Laiko matavimas yra js kanios matavimas. Kuo js nelaimingesni, tuo ilgesnis laikas. Jei kas nors i js eimos mirta, laukia savo galo, ir yra naktis, ta naktis taps labai ilga. Nors naktis nebus kitokia sienos laikrodiui ar stalo kalendoriui, bet mogui, sdiniam ant mirtanio mylimojo lovos krato, ji taps tokia ilga, jog atrodys begalin. mogus stebsis, jei naktis pasibaigs, jei saul pakils ir prasids nauja diena. Ir jam atrodo, kad nors naktis buvo tokia ilga, laikrodis rodo t pai valand ir jis stebisi, ar laikrodis sustojo, ar jo rodykls taip ltai sukasi. Ir net jei jau arti rytas, kai metas nuplti 45

kalendoriaus lapel, mogus jauia, jog naktis yra nepabaigiamai ilga ilga, jog ji begalin. Bertranas Raselas yra kakur saks, kad jei jis pateikt teismui visas savo nuodmes, kurias yra padars, ir taip pat nuodmes, kurias jis ketino padaryti, bet nepadar, netgi grieiausias teisjas negalt nuteisti j daugiau kaip ketveriems ar penkeriems metams kaljimo, bet Jzus sako, kad nusidjliai kents pragare aminai. Tai labai neteisinga. Jis sako, net jeigu nuodms, kurias jisai tiktai ketino padaryti jis tik galvojo apie jas bt pridtos prie nuodmi, kurias jis i tikrj padar, srao, tai ir labiausiai baudiantis teismas nenuteist jo daugiau kaip ketveriems ar penkeriems metams kaljimo. Bet Jzaus teismas nuteist mane kentti amiams, o tai yra per daug. Raselas jau mirs, kitaip a jam pasakyiau, jog jis nesuprato, k Jzus norjo pasakyti. tai, k Jzus sako: jei mogus gyvena pragare akimirk, akimirka atrodo amina. Kania savo prigimtimi yra tokia, kad ji atrodo begalin, ji, atrodo, niekuomet nepasibaigs. Kania pailgina laik, tuo tarpu laim sutrumpina j. tai kodl mes sakome, kad laim yra trumpalaik. Taip nra, kad laim tsiasi tik vien akimirk, ji tik atrodo trumpa, nes laimje laikas yra trumpas; ji sutrumpina. Taip nra, kad laim visuomet greitakoj. Ji gali tstis ilgesn laik, bet mes visuomet jauiame, kad ji praskrenda, kadangi laim laik sutrumpina. Netgi tuomet, kai js susitinkate mylim ir ateina isiskyrimo laikas, atrodo, jis palieka jus vos ne tuo pat momentu kaip ir atvyko. Gl ydi ne greiiau negu vysta. Bet laims potyris yra visuomet trumpas, kadangi tokia laims prigimtis. Laikrodis lieka toks pat, toks pat lieka ir kalendorius, jie nejauia laims takos, bet jums laim laik psichologikai sutrumpina. Laikas ir palaima pradingsta kartu ir tai nra nei sutrumpinama, nei pailginama. Palaimoje laikas tiesiog neegzistuoja. Kada js bsite palaimoje, laikas jums liausis. I tikrj laikas ir kania yra du to paties dalyko vardai. Laikas yra kitas kanios vardas. Laikas ir kania yra sinonimai. Psichologikai laikas reikia kani ir dl ios prieasties mes sakome, kad palaima yra anapus laiko. Tai, kas yra anapus laiko, negali bti rasta laike. 46

A keliavau pakankamai ilgai, tiek pat, kaip ir kiekvienas i js. domu tai, kad i kelion yra tokia ilga, jog sunku pasakyti, kas keliavo maiau, o kas daugiau. Mahaviras ir Buda pravito prie dvideimt penkis imtmeius, Jzus prie dvideimt imtmei, o ankara tik prie deimt imtmei. Bet jei kas nors pasakys, kad ankara keliavo maiau deimia imtmei, jis klysta, kadangi kelion yra begalin. Pavyzdiui, js buvote Bombjuje ir atvykote ia Nargol, nukeliavs imtus myli. Bet vaigdms, kurios yra begalinje tolybje nuo ms, js i viso nekeliavote, vaigdi atvilgiu js esate ten, kur esate. vaigdms nra jokio skirtumo, ar js judjote imtus myli nuo Bombjaus, ar ne. vaigdi atvilgiu js i viso nejudjote. Js atstumas nuo vaigds lieka tas pats, tas pats Nargole, koks jis buvo ir Bombjuje. Ta vaigd yra taip toli, kad is nedidelis atstumas nesudaro jokio skirtumo. Ms kelion per gyvenimus, gimimus ir mirtis yra tokia ilga, tokia nepabaigiamai ilga, kad beveik nra jokio skirtumo, ar kas nors pravito dvideimt penkiais imtmeiais anksiau, penkiais imtmeiais anksiau, prie penkias dienas ar prie penkias valandas. T dien, kai mes ateiname centr, mes pareikiame: Aha, Buda dabar ia atvyksta ir Mahaviras taip pat eina, ir Jzus, ir a taip pat! Bet tai yra gana sudtinga suprasti, kadangi pasaulio, kuriame mes gyvename, laikas mums yra labai svarbus. Laikas yra labai reikmingas ms pasaulyje. Todl ir ikyla toks klausimas, kiek laiko reikia tam, kad pasinertumei meditacij. Bet nekelkite tokio klausimo. Nekalbkite apie laik. Ir nustokite keliauti. Kelion reikalauja laiko. Negaikite laiko, eidami aplink ventykl, eikite. Mes bijome eiti ventov, mes bijome to, kas gali atsitikti. Iorje viskas yra inoma ir pastama. Ms draugai, gimins, mona, vyras ir vaikai, namai ir dirbtuvs yra ia u ventyklos. Visa tai, k mes manome, kad yra, yra u ventyklos. ventykla kelia vien slyg, kad js galite eiti tik vienas; du niekuomet negali eiti pro ias duris. Taigi klausimas apie js nam, js mon, vaik, nuosavybs ar turt pasimim, js pareig ir prestio pasimim tiesiog neikyla. Viskas turi bti palikta anapus dur. 47

tai kodl mes sakome, kad geriau pakeliauti dar kur laik aplink. Ir taip mes keliaujame ir keliaujame. Mes laukiame momento, kai ventyklos durys atsidarys truput plaiau ir mes galsime eiti su tuo, k turime. Bet durys niekad neatsidarys daugiau negu vienu metu vienam asmeniui. Tik vienas asmuo gali eiti pro jas. Js negalite pasiimti netgi savo pareig ar prestio, kadangi tai jau bus du js ir js prestias. Js negalite sineti netgi savo vardo, kadangi tai irgi bus du js ir js vardas. Js negalite sineti jokio lagamino su savimi; js absoliuiai nieko negalite pasiimti. Js turite eiti visikai nuogas ir vienias; tik tuomet js eisite. Dl ios prieasties mes slampinjame prie ventovs; mes statome savo palapines u ventovs ir guodiams, sakydami, jog esame arti Dievo, kad esame netoli jo. Bet ar js esate u vieno jardo, vienos mylios ar u tkstanio myli nuo ventyklos, nra jokio skirtumo. Jeigu js esate iorje, js esate iorje. Jeigu js norite eiti, tai gali atsitikti per tkstantj sekunds dal. Klaidinga net sakyti per tkstantj akimirkos dal, kadangi i tikrj js galite eiti net be akimirkos. is klausimas tegul bus paskutinis. Jeigu js turite daugiau klausim, mes juos apsvarstysime vakare. Js klausiate, ar tai, kas inoma kaip inojimas ar supratimas, manomas tik bemintje bsenoje, ar jis ilieka galvojant. inojimas arba supratimas yra, kuomet nra mini. Kai js esate be mini, js inote. Bet kart suinojus, tai ilieka kiekvienoje bsenoje. Tai ilieka netgi galvojant. Tuomet nra bdo tai prarasti. is supratimas yra patiriamas tik bemintje bsenoje. Tam suprasti js turite bti be mini. Kodl? Prieastis ta, kad mini bang ilgis neleidia protui tapti veidrodiu. Pavyzdiui, jei js fotografuojats savo fotoaparatu, js turite bti atsargus, kad aparatas nesujudt ir viesa neeit vidun. Bet jei vaizdas nufotografuotas, js galite judinti aparat ir leisti viesai eiti vidun. Tuomet nesvarbu. Jei fotoaparat judinate, kai fotografuojate, visk sugadinsite. Bet jei nufotografuota, kad ir kaip bebt, pavojus 48

pasibaigia. Tuomet js galite daryti su aparatu k norite judinti, pats judti, okti su juo, nuo to nebus jokio skirtumo vaizdui. Esm pagaunama bsenoje, kai protas nejuda, kai viskas yra ramu ir tylu. Tik tuomet matomas vaizdas yra atpastamas. Bet jei kart jis suprastas, jau galite daryti, k norite, js galite judti, okti, nra jokio skirtumo. inojimas i tikrj susijs su ne-proto bsena, bet kai tai yra painta, mintys nesukelia sunkum. Jei js manote, jog tai galima pasiekti galvojant, tai to niekad neatsitiks. Mintis trukdys tam pasireikti. Bet ji tampa bejg po to, kai js pagavote prasm. Tuomet ji bejg, neefektyvi; tuomet negali pakenkti. domu suinoti, kad proto ramyb pradioje reikalinga inojimui gyti, bet kai tai gyta, ramyb nebtina. Tai ateina vliau. Ir tai, kas ateina vliau, neturi bti suteikta pradioje, nes kitu atveju tai jums padarys al. Jums bus alinga tuo poiriu, kadangi js galite galvoti, jog jei mintis nekenks vliau, kodl ji turi bti problema i akimirk? Tai i tikrj alinga. Tuomet mes judinsime kamer, ir viskas bus sugadinta. Netgi judinama kamera fotografuos, bet nebus tinkama nuotrauka, nebus autentikas paveikslas. Net tai, kas ateina per mint, yra inojimas, bet tai nra tikras inojimas, autentikas inojimas, kadangi protas vis laik juda ir jaudinasi. Taigi jis visk ikreipia. Pavyzdiui, danguje yra mnulis, o apaioje banguoja jra. Netgi banguojanioje jroje atsispinds mnulis, bet jis atsispinds fragmentais; vietoj vieno mnulio bus tkstaniai mnulio dali, iarstyt jros paviriuje. Ir jei kas nors nra mats tikro mnulio danguje, jis negals i atspindio nuo jros paviriaus susidaryti teisingo vaizdo. Jis vietoj mnulio matys tkstanius jo fragment. Jis susidurs su begaline gausybe mnulio atvait pakrantje, ibarstyt jroje, bet i j negals susidaryti teisingo realaus mnulio vaizdo. Nerami jra, triukminga jra negali tinkamai atspindti mnulio. Bet jeigu kart js pagavote tikr mnulio vaizd, js j atpainsite netgi imtyt vandenyno bangose. Mes sakysime: Tai tu. Esminga tai, kad nors kart patirtume ties ar Diev teisingai. Jei kart mes tai patyrme autentikai, vliau tai galime aptikti visur. Bet be pirmo potyrio mes jo negalime matyti niekur. I tikrj mes Diev 49

sutinkame visur, bet negalime jo atpainti, negalime pasakyti, kad tai yra jis. A noriau tai paaikinti alegorija ir po to mes sdsime meditacijoje. Ind sanjasinas gyveno netoli Sai Babos. Ind sanjasinas... o Sai gyveno meetje. Niekas neinojo, kas jis i tikrj yra, ar jis yra induistas, ar musulmonas. Nieko neinoma tikra apie tokius mones. Jei kas nors pasiteiraudavo apie tai, jis tiesiog juokdavosi, bet juokas nieko nesako, iskyrus tai, kad teirautis yra kvaila. Bdamas induistinis sanjasinas, jis negaljo gyventi meetje, taigi jis gyveno ventykloje u kaimo. O jis myljo ir dievino Sai Bab. Jis buvo labai artimas jam. Taigi kiekvien dien jis virdavo Sai Babai valg ir nedavo meet maitinti j, po to grdavo savo ventykl ir valgydavo pats. Vien dien Sai Baba pasak jam: Kodl tu eini tok ilg keli kiekvien dien? Tu gali mane pamaitinti savo gyvenamojoje vietoje, kadangi a praeinu pro tavo viet kelet kart. Sanjasinas nustebs pasak: Js i tikrj praeinate pro mano gyvenamj viet? A niekad nemaiau js praeinanio. Sai Baba tuomet pasak: Tu turi stebti atidiai, a praeinu pro tavo ventykl kelet kart per dien. Rytoj a eisiu pro ten, tu gali mane pamaitinti ten, tau nereikia ia ateiti. Kit dien induist vienuolis ivir maist ir lauk ateinant Sai Babos. Jis lauk pakankamai ilgai, bet is vis nepasirod. Vienuolis sunerimo, kadangi jau buvo antra valanda po piet. Jis galvojo, kad Sai Baba tikriausiai alkanas kaip ir jis pats, jis pam maist ir nujo meet. Jis pasak Sai Babai: A laukiau, laukiau js, bet js neatvykote. Sai Baba pasak: A buvau pas jus iandien, bet js igrdote mane ir nujote alin. Sanjasinas pasak: K js sakote, a jus nuvijau? Tik uo buvo pasirods. Sai Baba pasak: Tai buvau a. Dl to induist sanjasinas labai nulido ir apsiverk. Po to jis pasak: Koks a buvau kvailas, js atjote pas mane, a negaljau js painti. A neapsiiopsosiu rytoj. Bet sanjasinas jo vl nepaino, nors Sai Baba aplank j. Jeigu jis bt atjs uns pavidalu, vienuolis bt atpains. Bet kart jis buvo raupsuotasis ir sutiko vienuol gatvje. Vienuolis pasak raupsuotajam: 50

Eik alin nuo mano kelio. A neu maist Sai Babai, taigi traukis! Raupsuotasis ypteljo ir pasitrauk. T dien vienuolis irgi palauk Sai Babos iki antros valandos. Ir po to jis nuskubjo meet. Kaip ir anksiau jis pasak Sai Babai: Js vl neusukote; a laukiau js bet kokio. Sai Baba pasak: A buvau iandien pas jus taip pat, bet js proto jra yra nerami, ji tiek daug raibuliuoja, kad js negaljote painti mans taip pat, kaip ir kitomis dienomis. Js suvirpjot. iandien raupsuotasis buvo usuks pas jus, bet js pasakte jam pasitraukti al. Ar nekeista, kad kai a ateinu pas jus, js mane ivejate, o po to ateinate ia ir skundiats, kad a nebuvau usuks? Sanjasinas pradjo verkti ir pasak: Kokia nelaim, kad a negaliu js painti! Sai Baba pasak: Kaip js galite mane painti kitais pavidalais, jei js nepastate mans realiai. Vieno realybs blyksnio pakanka, kad klaidos liautsi. Jei kart js vilgteljote Diev, tuomet yra tik Dievas ir daugiau nieko. is blyksnis yra manomas tik tuomet, kai viskas js viduje tylu ir ramu. Ir tuomet nekyla jokio klausimo. Tuomet viskas yra jis. Tuomet mintys, jautimai, trokimai, viskas yra jis. Tuomet viskas, kas gyva ir negyva, yra jis. Bet tam, kad patirtum blyksn, kad vykt is atpainimas, mintys, jausmai, trokimai, viskas turi sustoti. Dabar mes atsissime meditacijai.

3. Oo veda pirmj dinamin meditacij

Meditacin stovykla, Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 3 d. rytas. Praom atsissti ar atsistoti nuoaliai. Laikykits nedideli atstum vienas nuo kito, kad tie i js, kurie nori atsigulti, galt tai patogiai padaryti. N vienas nekalba, ia i viso nebus jokio plepjimo. Js sdsite ramiai. Nesdkite arti vienas kito. ia yra pakankamai vietos, taigi nebkite smulkmeniki. Nebtina sugadinti visko, jei kas nors nukris ant js meditacijos viduryje. Bkite nuoalj. Atsisskite arba atsigulkite... Pasirinkite padt, kuri jums patogi... Usimerkite... Ir darykite taip, kaip a js papraysiu. Pirmoji pakopa: deimt gilaus kvpavimo minui. Usimerkite ir pradkite giliai kvpuoti. kvpkite taip giliai, kaip galite, ir ikvpkite taip giliai, kaip galite. Atiduokite vis savo energij giliai kvpti ir ikvpti, orui traukti ir ipsti. kvpkite giliai ir ikvpkite giliai. Tapkite kvpavimu. Ir visikai save ieikvokite. Kuo gilesnis kvpimas ir ikvpimas, tuo didesn galimyb paadinti latentin energij. kvpkite giliai ir ikvpkite giliai. traukiate or ir ipuiate or... traukite giliai ir ipskite giliai, tskite proces itisas deimt minui. Js tampate kvpavimo maina ir daugiau nieko. Js esate tik kvpavimas, tik kvpimas ir ikvpimas deimiai minui. Tuomet a jums pasakysiu antr sutr, pereisime antr pakop. Tai bus antra iandienins meditacijos pakopa. Pradioje dirbkite labai nirtingai, labai giliai kvpuodami... kvpkite giliai ir imeskite or i giliai... Ieikvokite save visikai, tiesiog tapkite kvpavimo maina, dumplmis, kurios energingai ir nuolat stumia or vidun ir iorn... Leiskite kiekvienai kno skaidulai vibruoti kartu su kvpavimu. kvpkite giliai ir ikvpkite giliai. Giliai ir dar giliau. Tapkite kvpavimo prietaisu. Koncentruokite vis dmes ir savo energij kvpavim ir tik kvpavim. Giliai kvpkite ir giliai 52

51

ikvpkite. Ir stebkite, koks gilus kvpimas, kaip giliai kvepiate ir kaip labai giliai ikvepiate. Kvpuokite ir taip pat stebkite, kaip js kvpuojate ir kvpuojate giliai. Likite liudytojas. Liudykite, kaip oras eina ir ieina; perkelkite vis savo dmes gil kvpavim, atiduokite vis energij giliam kvpavimui. Dabar a deimt minui bsiu tylus. Tuo tarpu js vis giliai kvpuokite. kvpkite ir imeskite or. Stebkite i vidaus, kaip vyksta kvpavimas, reguliarus nuolatinis ir energingas kvpimas ir ikvpimas. Negalvokite n trupuio apie kitus, rpinkits tik savimi... Atiduokite vis energij kvpavimui. Jums nra reikalo kitis kitus. traukite or giliai ir imeskite j energingai. Tuo pat metu i vidaus stebkite einant ir ieinant or... Bus aikiai matoma, kaip kvepiate ir ikvepiate. Darykite tai visom jgom, tuomet kvpavimas prads kilti i paios apaios, i paties baseino, energijos rezervuaro arba, kaip a vadinu, kunda dugno... Leiskite visai atmosferai upildyti ir pasikrauti kvpavimu taip, lyg visa aplinka kvpuoja vienovje su jumis. kvpkite giliai; ikvpkite giliai. Leiskits gilyn ir gilyn ir dar giliau. Leiskite visai js biai kvpuojant susipurtyti lyg ciklonui, lyg audrai... Gilus kvpimas ir gilus ikvpimas... Gilus kvpavimas, dar gilesnis kvpavimas ir dar gilesnis kvpavimas... Gilyn, gilyn, gilyn... Ir stebkite vid, irkite vidun. Stebkite einant ir ieinant or, oras eina ir kitoks ieina. Netaupykite savs; atiduokite vis energij tam. Gilaus kvpavimo vibracijos prads budinti jumyse nauj energij. kvpkite giliai ir imeskite or visikai... Energingai kvpuojant, mieganti jumyse viesa prads ybioti. Taigi kvpuokite, kvpkite ir ikvpkite giliai. Tapkite kvpavimo priemone ir daugiau niekuo... kvepiamas oras eina ir kitoks ieina... Darykite tai visa savo energija; darykite tai visa savo jga. Atiduokite vis savo energij giliam, labai giliam kvpavimui... Iki tol, kol js eisite antr pakop, darykite tai visa savo galia... kvpkite giliai, ikvpkite giliai... Darykite tai iki maksimumo... Leiskite js visam knui purtytis... leiskite js aknims susipurtyti... leiskite vidinei js biai susipurtyti... Tegul jumyse pakils audra... Tegul lieka tik kvpavimas... Darykite tai visa, totalia galia... Prie einant antr pakop, js visa energija tebus kvpavime... 53

Perjimas antr pakop vyks tik tuomet, jei js pasieksite ioje pakopoje kreendo... Pasistenkite dar giliau... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite... Nesulaikykite savs nesulaikykite savs n trupuio... Energija, kuri guli jumyse, turi bti paadinta. Taigi ieikvokite save visikai, absoliuiai... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai... Atiduokite save... Tam, kad paadintumte latentin elektrikum savyje, btina, kad js kvpuotumte giliai ir dar giliau, kad js kvptumte ir ikvptumte giliai... Tegul kiekviena kno skaidula tampa gyva... Tegul kiekviena js kno skaidula virpa ir juda... Darykite tai visa savo jga... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite. Dar dvi minutes darykite tai visa savo jga ir po to eisime antrj pakop... Tegul visa aplinka bus upildyta elektrinmis bangomis... kvpkite giliai ir ikvpkite giliai... gilus kvpimas, gilus ikvpimas... Vis energij atiduokite giliai kvpuoti... Kvpuokite giliai, giliai kvpuokite, dar giliau kvpuokite... Dabar mes eisime antrj pakop. kvpkite ir ikvpkite giliai. Dar viena minut. kvpkite gilyn or ir imeskite i gilumos or... Tegul kvpavimas bus gilus ir dar gilesnis... Gilus kvpavimas... gilus kvpavimas, dar gilesnis kvpavimas. Neirkite kitus, koncentruokits save... Kvpuokite giliai, giliai kvpuokite, dar giliau kvpuokite. Antroji pakopa: deimt katarsio minui. ioje pakopoje visikai atpalaiduokite kn. Giliai kvpkite, ikvpkite ir suteikite laisv knui. Leiskite jam verkti, jei jis nori verkti. Jei aaros ims vertis, leiskite joms lietis. Tegul js akys lieja aaras... Jei js rankos ir kojos virpa, tegul tai bus. Jei js knas kratosi, juda ir sukasi, tegul bus jiems laisv. Jei jis stojasi ir pradeda okti, suteikite laisv stovti ir okti. Giliai kvpuokite ir atpalaiduokite savo kn. Kas atsitinka su knu, tegul tai bus; tegul jis juda savo keliu... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite. Deimiai minui tskite gil kvpavim ir atpalaiduokite kn. Jei knas uima tam tikr padt ir gestikuliuoja atsitinka asanos ir mudros leiskite joms vykti. Jei knas rieda eme, leiskite tai taip pat. Palikite kn 54

laisv ir liudykite, kas vyksta, stebkite. Netrukdykite knui jokiu bdu... Gilus kvpavimas... gilus kvpavimas... Atpalaiduokite kn visikai. Kas atsitinka su js knu, leiskite tai; netrukdykite jokiu bdu, nesistokite jam skersai kelio. Deimt minui tskite gil kvpavim, atpalaiduokite kn ir palikite j laisv. Atlaisvinkite kn. Tegul atsitinka viskas, kas beatsitikt. Leiskite jam isireikti savo bdu. Visikai nedvejokite. Kvpuokite giliai. Kvpuokite giliai. Giliai kvpuokite... Jei pasirodo aaros, leiskite joms tekti. Leiskite bet kam atsitikti... Atpalaiduokite kn absoliuiai. Knas kratysis savaime; jis suksis savaime. Jei energija js viduje kyla, knas prads kratytis ir judti. Jei energija js kne pradeda kilti ir knas virpa, tai knas virps. Palikite j visikai laisv... Giliai kvpuokite ir atpalaiduokite kn. Kas beatsitikt, leiskite tam atsitikti. I viso nieko nevarykite. Nesiprieinkite tam n trupuio... Gilus kvpavimas, gilesnis kvpavimas, dar gilesnis kvpavimas... kvpuokite giliai... kvpuokite giliai... Prisiminkite, kad knas neturi bti varomas jokiu bdu. Tegul atsitinka viskas, kas atsitinka. Leidiant energijai laisvai tekti, ji randa savo kelius pasiekti virn. Tegul knas bna visai atpalaiduotas ir nepamirkite giliai kvpuoti. Neltinkite kvpavimo. Kvpuokite giliai ir tegul knas bus atpalaiduotas. Kas beatsitinka su juo, tegul atsitinka... Jei jis sdasi, leiskite sstis. Jei jis krinta, leiskite kristi. Jei jis stojasi, leiskite tai taip pat. Kas beatsitinka, leiskite tai; nesistokite jam skersai kelio. Ir giliai kvpuokite... Gilus kvpavimas, gilesnis kvpavimas, dar gilesnis kvpavimas. Visikai nieko nesulaikykite. Rizikuokite viskuo. Rizikuokite visa savo galia. A matau, kad js truput susilaikote. Js susilaikote per daug. Rizikuokite savimi visikai. Kvpuokite giliai, giliau kvpuokite, dar giliau kvpuokite... Atpalaiduokite kn. Leiskite atsitikti viskam, kas atsitinka... Palikite j laisv... Jei jis juokiasi, leiskite tai. Jei jis verkia, leiskite tai taip pat. Ir jei jis klykia, leiskite tai taip pat. Neabejokite tuo n trupuio. Nesiprieinkite tam. Tik giliai kvpuokite ir atpalaiduokite kn Atpalaiduokite... Energija kyla, taigi kvpuokite ir palikite kn nevaldom, laisv. Kvpuokite giliai, kvpkite giliai, kvpuokite giliai. Kai energija prabunda, daug dalyk 55

atsitinka js kne; tai gali bti verksmas, tai gali bti kratymasis, tai gali bti sukimasis, okis, rkimas ar aukimas; leiskite jam tai ireikti visikai. Atpalaiduokite kn. Ir visikai nedvejokite. Tskite gil kvpavim, atiduokite vis energij giliam kvpavimui ir palikite kn paiam sau. Kas beatsitinka knui, leiskite. Nedvejokite; nesvyruokite, nesitraukite ir nieko nevenkite. Nesiprieinkite knui jokiu bdu. Ir negalvokite apie kitus. Atpalaiduokite kn. Daug dalyk atsitiks, kai energija pabus ir kils. Aaros liesis ir upildys js akis, knas kratysis, galns juds ir formuosis mudros. Knas gali pakilti. Leiskite viskam atsitikti. Js ia vienas; daugiau nieko nra. Atsipalaiduokite. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite. Dirbkite galingai dar vien ar dvi minutes iki tol, kol mes eisime treij pakop. Atiduokite visk iki maksimumo iki tol, kol mes eisime treij pakop. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite. Ir atpalaiduokite kn. Nekliudykite jam jokiu bdu. A matau kelet draug, sulaikani save. Nesusilaikykite. Atsipalaiduokite. Ieikvokite save visikai ir atsipalaiduokite. Jei js verkiate, tai verkite visu protu-irdimi; nesusilaikykite. Jeigu js norite aukti, tuomet aukite visa gerkle; nerepresuokite savs. Jei knas stojasi, leiskite stotis; nebandykite kn valdyti jokiu bdu. Jei jis sukasi, tegul sukasi. Atpalaiduokite kn visikai. Tuomet latentin energija ras savo keli. Atsipalaiduokite ir kvpuokite giliai. Kvpuokite giliai, giliai kvpuokite, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite. Surinkite vis energij ir atiduokite. Atiduokite vis savo gali tam... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliau, dar giliau kvpuokite. Tegul js pati btis bus supurtyta ir sujudinta. Kas beatsitikt knui, leiskite tai. Atsipalaiduokite. Ieikvokite save giliai. traukite save labai giliai. Ir kvpuokite giliau, kvpuokite dar giliau. Js knas tegul bus visas elektrikas... Atsipalaiduokite... Liko paskutin minut. Taigi atiduokite vis savo energij jai ir po to eisime treij pakop. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliau ir dar giliau kvpuokite. Ieikvokite save maksimaliai, kad js galtumte eiti treij pakop... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite ir dar giliau kvpuokite. 56

Dabar prasids treioji sutra, treioji pakopa. Treioji pakopa: klausimas Kas esu a? Toliau giliai kvpuokite. Kno judesiai tsis ir prie to pridkite treij sutr. Klauskite savs: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Klauskite savs viduje: Kas esu a? Leiskite savo kvpavimui usipildyti iuo vieninteliu klausimu: Kas esu a? Kas esu a? Tegul gilus ir greitas kvpavimas tsiasi ir klauskite viduje: Kas esu a? Tegul knas tsia judesius ir lingavim ir klauskite i vidaus: Kas esu a? Palaikykite klausim be jokio pertrkio, tegul tai bna be joki tarp. Ir tegul liejasi visa js energija klausim: Kas esu a? Deimt minui nukreipkite vis savo gali klausim: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Pamiusiai klauskite klausim: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Klauskite visa savo btimi, tegul klausimas aidi visoje js btyje: Kas esu a? Giliai kvpuokite ir atpalaiduokite kn. Kas beatsitikt, leiskite atsitikti. Ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Isemkite save visikai per deimt minui; po to ilssims. Atiduokite vis savo gali... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? dkite vis savo energij tai. Nesulaikykite savs visikai. Energingai klauskite savs viduje: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a?... Sukelkite audr savo viduje... Kas esu a? Kas esu a? Tegul kvpavimas gilja ir tegul klausimas gilja. Kas esu a? Ir kas beatsitikt knui, leiskite tai. Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Tegul visa erdv klausia, tegul kiekviena smiltel klausia, tegul dangus ir debesys klausia, tegul viskas klausia: Kas esu a? Kas esu a? Tegul visa aplinka bna upildyta iuo klausimu: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Vis savo energij nukreipkite tai ir tik po to mes atsipalaiduosime ir ilssims. Kuo daugiau isisemsite, tuo gilesnis manomas poilsis. Kuo didesn audra jumyse pakyla, tuo gilesn 57

meditacij js krisite. Ketvirtoji sutra yra meditacijos pakopa. Taigi vis savo energij atiduokite dabar. Js turite pasiekti maksimum, kreendo. Darykite visk, k galite, kad vliau nesigailtumte, kad truput susilaikte... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai ir klauskite savs viduje: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Klauskite visa jga ir nesijaudinkite, jei klausimas yra sakomas garsiai. Bet klauskite viduje: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Panaudokite vis savo energij tam, dkite tai vis savo gali. Kas atsitinka su js knu, tegul atsitinka. Jei knas krinta, tegul krinta. Jei jis rkia, leiskite tai. Ieikvokite iki maksimumo. Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? dkite vis savo energij klausim: Kas esu a? Kas esu a? Labai stenkits ir visai nelaikykite savs. Visai nelaikykite, visai nelaikykite, visai nelaikykite... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Liko tik penkios minuts, taigi vis energij nukreipkite tai... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Tegul kiekviena js kno skaidula klausia to. Tegul kiekvienas js irdies tvinksnis klausia: Kas esu a? Eikite iki virns; tapkite absoliuiai pamiusiu ir klauskite su maksimalia jga. Atiduokite tam energijos maksimum. Po to mes eisime relaksacijos ir poilsio pakop bet prie poils dirbkite galingiausiai. Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Nuvarginkite save... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Sukelkite audr klausimais. Tik dvi minuts liko, taigi klauskite visa savo galia: Kas esu a? Kas esu a? Kas atsitinka su js knu, tegul atsitinka. Sakykite visa galia komand: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Liko tik viena minut. Atiduokite vis energij klausimui. Po to bus poilsis... Kas esu a? Kas esu a? Leiskite atsitikti viskam, kas gali atsitikti knui... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Kas esu a? Kas 58

esu a? Jei knas kratosi, jei knas oka, leiskite tai, netrukdykite. Palikite j laisvje. Kas esu a? Kas esu a? Prie eidami ketvirtj meditacijos pakop, js turite panaudoti vis savo bazin energij, js turite daryti iki maksimumo. Netaupykite nieko, naudokite tam vis gali. Kol tai nebus padaryta, js negalite eiti ketvirtj, finalin pakop... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? meskite save tai visikai. Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Panaudokite savo energij totaliai, netaupykite savs, pagaliau nesulaikykite savs. Ieikvokite save totaliai. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Dabar palikite visas pastangas ir pereikite ketvirtj pakop, relaksacijos ir poilsio pakop. Ketvirtoji pakopa: deimt minui totalaus poilsio. Dabar neklausinjate ir kvpuojate ramiai. Visk palikite, atsisakykite bet koki pastang. ias deimt minui gulkite, lyg btumt mir, lyg js nebt. Palikite visk. ias deimt minui palikite visas pastangas ir gulkite laukdami Jo. Liaukits k nors dar; nra nei klausimo Kas esu a?, nei gilaus kvpavimo. Tiesiog gulkite atsipalaidav, rams. Klausykite oianios jros. Klausykits praeinanio pro puis vjo. Jei iulba pauktis, klausykite jo garso. ias deimt minui jauskits lyg mir, lyg js neegzistuojate. Dabar atsimerkite i lto, i lto. Jei js akys neatsimerkia, tuomet pridenkite jas delnais. Tie, kurie nukrito ir kuriems sunku atsistoti, pirmiausia kelet kart ltai kvpkite ir tuomet atsikelkite. Neskubkite, nekilkite staigiai. Stokits i lto, labai i lto. Ir jei kas nors negali atsistoti netgi po gilaus kvpavimo, tuomet pagulkite truput ilgiau, kvpuokite giliai, bet i lto. Po to js i lto atsissite, o vliau labai i lto atsistosite. Atsimerkite... Tie, kurie negali atsistoti, toliau giliai, bet ltai kvpuokite, ir po to labai velniai atsistosite. Keletas trump informacij... Po piet tarp trij ir keturi mes sdsime ia tyloje. A sdsiu ia toje paioje vietoje. Visi js 59

atvykstate ia penkios minuts prie tris. A ateisiu ia tiksliai trei. Mes nekalbsime, nebus jokio plepjimo. Nebus itarta n vieno odio. Kiekvienas sds visikoje tyloje. A ia sdsiu vien valand. Tuo metu, jei kas nors nors, gals ateiti ir atsissti alia mans porai minui, o po to gr savo viet. Jis neturt ia likti ilgiau kaip dvi minutes, kad ir kiti draugai turt galimyb ateiti. Vis valand mes lauksime. Praleiskite ias tris dienas nuolatinje meditacijoje. Net jei kas nors i js ieis pasivaikioti ant jros kranto ar kitur, vaikiokite vienas ir sdkite meditacijoje. Ms rytin sesija baigta.

60

4. Meditacija yra mirtis ir prisiklimas

Treiasis diskursas Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 3 d. vakaras. Draugas klausia, ar paadinus kundalini yra pavojus. Jei taip, koks pavojus? Ir kam paadinti kundalini, jei toks didelis pavojus? Taip, yra didelis pavojus. I tikrj yra pavojus prarasti visk, k mes laikme savo gyvenimu. Prabudus kundalini, tokie, kokie esame, neliksime. Viskas pasikeis. Viskas. Ms santykiai, ms emocijos, ms pasaulis ir visa, k mes inojome iki vakar dienos, viskas pasikeis. Viskas, kas keiiasi, yra pavojinga. Jei anglis yra transformuojama deimant, ji turi mirti kaip anglis. Taigi pavojus yra pakankamai didelis. Bet pavojus yra angliai. Ji gali tapti deimantu tik dingdama kaip anglis. Tikriausiai js inote, kad esminio skirtumo tarp anglies ir deimanto nra. Tai tas pats elementas. Anglis tapo deimantu per labai ilg period. Chemikai nra didelio skirtumo tarp deimanto ir anglies. Bet anglis negali likti anglis, jei ji nori tapti deimantu. Taigi angliai gresia didelis pavojus. Tok pat pavoj regi mogus, jei jis nori rasti Diev. Jis turi mirti kaip mogus. Jei up bga susitikim su jra, ji regi didel pavoj. Ji dings ir ji negali apsisaugoti. Bet k mes turime omeny, kalbdami apie pavoj? Tai reikia itirpti. Tik tas gali tsti kelion Diev, kuris yra pasiruos itirpti, mirti. Mirtis neapvalo ms taip, kaip meditacija, kadangi mirtis atplia nuo ms kn ir sujungia su kitu. Js nesikeiiate mirdami; pakeiiate tik rbus. Js liekate toks, koks esate. Taigi mirtis nra toks didelis pavojus, kaip mes paprastai laikome. Meditacija yra didesnis pavojus negu mirtis, kadangi mirtis atima i js tik rbus, meditacija atima jus nuo js pai. Meditacija yra absoliuti mirtis. 61

Praeityje tie, kurie paino meditacij, sak, kad meditacija yra mirtis, totali mirtis. Meditacijoje ne tik rbai, bet viskas keiiasi. Bet jei up nori susitikti su jra, ji turi rizikuoti gyvenimu. Faktikai up nieko nepraranda, kai ji teka jr; ji i viso nieko nepraranda, ji tampa paia jra. Ir kai anglis virsta deimantu, ji nieko nepraranda; ji iauga iki deimanto. Bet, bdama anglis, ji bijo, ji bijo prarasti save. Ir tiek, kiek up yra up, ji bijo prarasti save. I kur ji ino, kad susitikdama su jra, ji nieko nepraras ir taps paia jra? mogus meditacijos atvilgiu regi t pat pavoj. Tas pats draugas taip pat klausia, kodl reikt rizikuoti, jei pavojus toks akivaizdus. Tai reikia suprasti giliau. Tiesa yra tokia: kuo mes daugiau rizikuojame, kuo pavojingiau mes gyvename, tuo mes gyvesni. Ir kuo mes bailesni, tuo labiau esame mir. Faktikai mirtis nemato jokio pavojaus. Vienintelis didelis pavojus mirtyje yra tai, kad negalima mirti dar kart. Tik tas gali mirti, kuris yra gyvas. Ir kuo jis gyvesnis, tuo intensyviau jis gali sutikti mirt. Kakur yra ola ir labai arti jos ydi iedas. Ola gali pasakyti glei: Kokia tu kvaila. Kodl tu surizikavai tapti gle? Argi tu neinai, kad nuvysi iki saullydio? I tikrj bti gle yra didelis pavojus. Bet nra jokio pavojaus bti ola. Kai saullydyje gl nuvys, ola stovs savo vietoje nepaliesta. Ola neregi tokio didelio pavojaus, kadangi ji nra gyva. Kuo kas nors gyvesnis, tuo didesnis pavojus. Asmuo yra pavojuje tik tokiu laipsniu, kokiu jis yra gyvas. Kuo jis gyvesnis, tuo didesnis pavojus. Meditacija yra didiausias pavojus, kadangi meditacija yra durys, kurios veda didiausi gyvenimo gyl pat aukiausi. Bet draugas nori suinoti, kodl i viso reikt rizikuoti, jei yra pavojus. A sakau, kad reikt eiti btent ten, kur yra pavojus. Ir a sakau, neikite ten, kur nra pavojaus. Niekada neikite ten, kur nra pavojaus, kadangi ten nieko nra, iskyrus mirt. Ir eiti turite tuomet, jei yra pavojus, kadangi ten gausios gyvenimo galimybs. Bet mes visi mgstame saugum. Mes bijome nesaugumo, pavojaus, mes bgame alin nuo jo, mes slepiams nuo jo. Ir tuomet sandriuose mes pametame gyvenim. Daug moni pameta gyvenim, bandydami j isaugoti. Tik tas tikrai gyvena, kuris nesisaugo, kuris 62

gyvena nesivarydamas, kuris gyvena pavojingai. Reikalingas pavojus ir tai kodl js turite eiti j. Meditacija yra didiausias manomas pavojus. Kopimas Everest nra toks pavojingas. Pasiekti mnul taip pat nra taip pavojinga, nors neseniai keli astronautai pasimet, eidami ten. Pavojus yra didelis, bet is pavojus apribotas knu; tik knas pasikeis mirdamas. Bet meditacijos pavojus yra didesnis negu vykimas mnul. Kodl mes taip bijome pavojaus? Ar js kada nors pagalvojote, kodl mes taip bijome? U toki baimi yra ms tamsumas. Mes bijome, nes galime inykti; mes galime itirpti; mes galime mirti. Todl visk darome, kad isisaugotume, padidintume savo saugum, sustiprtume, atsitvertume ir pasislptume nuo pavojaus. Mes darome visk, kad pabgtume nuo jo; mes okame bet koki prieig, koki tik inome. A girdjau vien istorij. A girdjau, kad vienas karalius pasistat didiulius rmus, bet jie turjo tik vienas duris, vienintel jim. Todl karalius galjo bti saugus nuo pavoj. Rmai neturjo kit dur ir lang, kad prieai neeit per juos. Taigi jie buvo labiau panas kap negu nam. Bet net ir paprastos durys kl pavoj, nes mogudys galjo eiti rmus ir per jas ieiti. Todl karalius prie i dur pastat tkstantin ginkluot sargyb. Kai kaimyninis karalius suinojo, kad jo draugas pasistat rmus su tokia apsauga, kokios joks kitas karalius neturjo, atvyko jo aplankyti. Jis diaugsi matydamas tai jis pasak, kad rmai yra tokie saugs, jog nra absoliuiai jokio pavojaus. Ir jis dar pasak, kad pats pasistatys panaius rmus. Kai abu karaliai ijo i nauj rm, sveias karalius pagyr draug dar kart, kad pasistat tokius puikius ir saugius rmus, ir pasak, kad jis taip pat pasistatys sau panaius rmus. Bet kai jis atsisveikino su savo draugu ir ulipo ikilmi veim, vargas, kuris sdjo nuoalyje, garsiai nusijuok. Rm eimininkas paklaus jo, kodl jis juokiasi. Vargas pasak: A matau, kad namo konstrukcijoje yra klaida. A sdiu ia nuo to laiko, kai is namas buvo pastatytas. Ir nuo tada a laukiu ios galimybs pasakyti tai jums. Juose yra viena klaida tik viena klaida. 63

Karalius panoro tai suinoti, ir vargas pasak: Vienintels durys, kurias js palikote, sudaro pavoj, tai pavojinga. Galbt n vienas negali eiti nam, bet mirtis tikrai gali eiti per ias duris. Taigi a jums silau eiti nam ir umryti ias duris plytomis i vidaus. Tuomet js bsite absoliuiai apsaugotas, netgi mirtis negals eiti. Karalius pasak: Js pamis. Tuo atveju miriai nereiks eiti rmus, kadangi a pats tuoj numirsiu, kai duris umrysiu. Rmai taps kapu. Tuomet vargas pasak: Jie jau dabar yra kaip kapas, iskyrus tas duris. Ir js pripastate, kad tai bus kapas, jei ias duris paalinsite. Kai karalius linkteljo galv, vargas pridjo: Kuo daugiau dur paalinta, tuo labiau tai panau kap. Dabar beliko tik vienerios durys. Po to vargas pridjo: Buvo laikas, kai a irgi gyvenau udarame name. Bet tuomet a isiaikinau, kad udaras gyvenimas yra tiek geras, kiek ir mirtis. Js taip pat galite matyti, kad umrijus vieninteles likusias duris js name, jis taps kapu. A iveriau visas savo namo sienas ir dabar gyvenu po atviru dangumi. Kaip js sakote, jei namas yra visikai udaras, jame gals bti tik mirtis, taip a sakau, kad jis bus pilnas gyvenimo, jei bus atviras ir i vis pusi neapsaugotas. A kartoju, jei jis yra atviras ir neapsaugotas, jis tampa gyvenimu nesuvarytu gyvenimu. Yra daug pavojaus, bet gyvenimas tampa laisvas. Yra pavojus ir todl jis yra kvieiamas. Dl ios prieasties js eisite tai. Anglis, ne deimantas regi pavoj. Up, ne vandenynas regi pavoj. Tai js, o ne Dievas jumyse susitinka su pavojumi. Dabar patys tai apmstykite. Jei norite isaugoti save, js turite prarasti Diev. Jei js norite rasti Diev, js turite prarasti save. Vien vakar kakas Jzaus paklaus: K a turiau daryti, kad rasiau Diev, apie kur js kalbate? Jzus pasak: Js nieko neturite daryti, tik prarasti save. Nesaugokite savs. mogus pasak: Apie k js kalbate? K a laimsiu, jei prarasiu save? Ir Jzus atsak: Tas, kuris praranda, randa save, ir tas, kuris saugosi, praranda save amiams. Js galite paklausti, jei turite dar k pasiteirauti.

64

Klausiama: Kaip bna tuomet, kai kundalini pradeda busti ir jos kelyje pasirodo klitys, kurios blokuoja jos judjim? Kodl taip bna? Ir k mes turime daryti, kad j vl ijudintume? To prieasi nra daug, tik viena. Tai yra todl, kad mes nenukreipiame, neskatiname jos visa ms valia ir galia, ir mes neatiduodame visos savo energijos jai budinti. Ms pastangos visuomet yra fragmentikos ir nepilnos; jos niekad nra totalios. K mes bedarytume, darome svyruodami. Nieko nedarome totaliai. Tai ir yra klitis; nra kitos klities kaip i. Ir nebus jokios klities, jei mes darysime totaliai. Bet per visus savo gyvenimus mes gijome prot visk daryti pusiau, mes niekada nenueiname viso kelio. Netgi jeigu mes mylime, mylime pusiau; mes mylime ir mes neapkeniame. Tai skamba keistai, kad mes neapkeniame to paties asmens, kur mylime. Mes mylime asmen, mes norime gyventi dl jo, ir tuo pat metu mes galvojame j nuudyti. Sunku rasti mylimuosius, kurie nebt galvoj nuudyti mylimj. Ms gyvenimas yra toks, kad jis visuomet padalintas, visuomet pus-ir-pus. Ir tos dvi puss visuomet stumia mus prieingas puses. Ne taip, kaip ms dvi kojos, dein ir kair, kuriomis judame priekin ta paia kryptimi, dvi padalintos proto puss juda prieingas kryptis. Ir tai yra ms tamp ir konflikt prieastis. Ar tai nra ms gyvenim nerimas, kad mes visuomet esame pus-ir-pus, esame suskaidyti, fragmentiki ir abejingi? Jaunuolis atjo pas mane ir pasak, kad jis jau dvideimt met galvoja apie nusiudym. A pasakiau jam: Tu pamis, kodl tu nepadarai to? Dvideimt met ilgas laikas. Kada tu nusiudysi, jei galvoji jau dvideimt ilg met? Tu vis tiek numirsi. Ar tu nusiudysi po to, kai numirsi? Jaunuolis isigando ir pasak: K js sakote? A atjau su viltimi, kad js tikinsite mane nedaryti to. A tada pasakiau: Ar reikia man tikinti jus, jeigu js to nepadarte dvideimt met? Jis atsak: K a besutikiau, tikinja mane, kad nenusiudyiau. Taip atsitinka dl t tikinjani, pasakiau a. Dabar js nei gyvenate, nei mirtate. Js esate tiesiog pus-pus. Js turtumte arba gyventi, arba mirti; nepasirinkite abiej vienu metu. Jeigu js norite 65

gyventi, tuomet atmeskite nusiudymo mint ir pradkite gyventi pilnai. Jeigu js norite mirti, tuomet atmeskite gyvenimo mint ir numirkite. Jaunuolis liko su manimi dvi ar tris dienas. Ir kiekvien dien a sakiau jam: Negalvokite dabar apie gyvenim. Jei js turjote mint apie mirt dvideimt met, tai geriau mirti dabar. Trei dien jis man pasak: Kodl js tai man sakote? Praome nesakyti. A noriu gyventi. A pasakiau: Ne a praau js mirti. Tai js sakote, kad js jau dvideimt met norite baigti savo gyvenim. Tai verta apsvarstyti. Jei asmuo galvojo apie nusiudym dvideimt met ir to nepadar, tai aiku, kad jis nei mirta, nei gyvena. Kaip jis gali gyventi, jei pastoviai galvoja apie mirt? Mes esame pus-ir-pus. Ir is protis bti pus-ir-pus prasisunkia pai gyvenimo esm. Nei mes galime kam nors tapti tikru draugu, nei galime kam nors tapti prieu. Niekuo mes negalime bti visikai. Bet avu yra tai, kad daug diaugsmingiau bti kieno nors totaliu prieu, negu bti pusiau draugu. Realybje palaima bti totaliu, kadangi jei js trauktas veiksm totaliai, visos js kno latentins energijos susirenka ir kooperuojasi su jumis. Kuomet js esate susiskaid ir suplyti, js konfliktuojate, js kovojate savyje. Jeigu kundalini budinimo kelyje atsiranda klitis, tai tik reikia, kad i vienos puss js norite j paadinti, i kitos puss js to bijote. Js einate ventykl ir tuo pat metu neturite drsos eiti j. Js abu dalykus darote kartu. Js ruoiats meditacijai ir tuo pat metu jums nepakanka drsos okti j. Js norite plaukti upe, js pasiekte ups krant ir jau stovite ant jo krato galvodamas, k daryti. Js norite plaukti ir nenorite engti vanden. Tai lyg js nortumte plaukti js gyvenamoje patalpoje, lyg js nortumte judinti rankas ir kojas guldami ant sofos pakloto ir patirti plaukimo diaugsm. Ne, js negalite diaugtis plaukimu, guldamas ant patogios sofos gyvenamojoje patalpoje. Tai tiesiog kvaila. Realus plaukimo diaugsmas yra neatskiriama pavojaus grandis. Jei esate pusikas, tai kliudys kundalini budinti daugeliu bd. tai kodl daugelis draug jauia, kad pokyiai sustojo. Jeigu kundalini energijos kilimas sustoja, tuomet prisiminkite tik vien dalyk... ir neiekokite pretekst tai pateisinti. Mes randame 66

gausyb pateisinim: trukdo prajusi gyvenim karma, nepalankios vaigds, dar neatjo tam laikas. Ne, n vienam i i dalyk, kuri mes norime, ie pretekstai netinka. Tik vienintelis dalykas yra teisingas: js nedarote visko jai paadinti. Jeigu yra kokios nors klitys, tai galvokite, jog js tiesiog neokote visa galia, js neatidavte vis jg. Atiduokite tam vis energij ir totaliai atsipalaiduokite. Tuomet kundalini nebus blokuojama n ties vienu centru. Tiesa yra tokia, kad kundalini gali baigti vis savo kelion i karto; ir tai gali uimti met metus. Viskas priklauso nuo vykdymo ar tai yra totalu, ar fragmentika. Jeigu ms valia, visas ms protas yra totalus, visas dalykas gali atsitikti tiesiog dabar, tiesiog iuo momentu. Jeigu kundalini energijai yra klitis, tai reikia, kad js stengdamasis neatidavte visos savo energijos. Visikai kooperuokits su budinimu ir atiduokite tam vis savo energij. Kiekviename i ms yra neisemiamos energijos altinis, bet mes niekad neisemiame jo visikai. Mes visuomet gyvename periferijoje, mes niekad nesikasame gilyn. Mes niekada nesikreipme ir neiekojome savo akn, bties akn; mes niekad nebudinom j ir dl to ios klitys yra. Todl prisiminkite, nra kitos prieasties, kaip i. Draugas klausia: Mes gimstame su alkiu, noru miegoti ir trokuliu, bet mes netroktame Dievo. Kodl? Bus naudinga suprasti dalyk. Dievo trokimas taip pat ateina su ms gimimu, bet tai patirti reikia laiko. Vaikai, pavyzdiui, gimsta su lytimi, bet jai pasireikti reikia keturiolikos met. Sekso trokimas ateina su gimimu, bet po to reikia keturiolikos met tam atpainti. Kodl tai uima tiek daug laiko? Aistra, trokimas yra jumyse, bet knas tam nra pasiruos. Knui reikia keturiolikos met tam, kad uaugt ir lytikai subrst, ir tik po to trokimas pabunda. Iki tol jis yra latentinje bsenoje. Dievo trokimas taip pat ateina gimstant, bet knas nra tam prinoks ir pasiruos. Tuo metu, kai knas yra paruotas, trokimas suadinamas. Kundalini palaiko augim, brendim. Bet js galite 67

paklausti, kodl tai neatsitinka savaime. Tai kartais atsitinka savaime, bet is dalykas turi bti suprastas giliai. monijos evoliucijoje tam tikri dalykai pradioje atsitinka su individais, o vliau su grupmis. Pavyzdiui, jeigu js skaitysite Vedas, atrodys, kad Ved laikais nebuvo aromato ar kvapo painimo. Visuose pasaulio ratuose, kurie yra vieno meto su Rigveda, nra niekur pamintas kvapo pojtis. Gls, suprantama, pamintos, bet ne aromatas. Tie, kurie ino, sako, kad iki Rigved kvapo pojtis nebuvo paadintas. Vliau jis pabudo keliose individualybse. Bet net ir iandien kvapas daugeliui moni neturi didels reikms; tik nedaugeliui asmen jis turi prasm. I tikrj kvapo pojtis dar turi bti paadintas visuose monse visikai. Labiau ivystytoje bendruomenje is pojtis rykesnis, maiau ivystytoje daug silpnesnis. Bet emje vis dar egzistuoja keletas geni, kurios neturi aromat nusakanio odio. Taigi kvapo pojtis pradioje atsirado keliuose individuose ir palaipsniui augo, kol tapo kolektyvinio proto dalimi. Panaiai kaip kvapo pojtis, daugelis kit dalyk jo mogaus smon tiktai palaipsniui. Jie nebuvo inomi praeityje. mogaus supratimas apie spalvas turi nuostabi istorij. Aristotelis savo knygose kalba tik apie tris spalvas. Iki Aristotelio mons Graikijoje paino tik tris spalvas; jie nepaino joki kit spalv. Tai um ilg laik ir labai palaipsniui kai kurios kitos spalvos tapo matomos monms. Negalvokite, kad iandien yra tik tiek spalv, kiek mato ms akys. J yra ymiai daugiau, bet mes j nesuvokiame. Ms sensityvumas joms dar nra ilavintas. Todl kartais primus LSD arba meskalin, arba hai, arba marihuan, ms akys mato naujas spalvas, kuri niekad nesame mat iki tol. Spalv daugyb. Bet tik palaipsniui ir per ilg laik mes tampame joms sensityvs. Netgi iandien tam tikras moni skaiius pasaulyje yra akli spalvoms, jie neturi spalv pojio. Jei ia sdi tkstantis asmen, maiausiai penkiasdeimt i j yra nejautrs vienai ar kitai spalvai, nors jie patys gali to ir neinoti. Keletas moni gali neskirti alios ir geltonos spalvos. Palikime nuoaly paprastus mones, bet netgi kai kurie dideli ir isiskiriantys asmenys buvo daltonikai. 68

Toks mogus kaip Bernardas ou negaljo pasakyti, kur alia spalva, o kur geltona. Net iki eiasdeimties met jis neinojo, kad negali atskirti alios spalvos nuo geltonos. Tai jis suinojo eiasdeimtojo gimtadienio proga, kai kakas padovanojo jam kostium. Jis buvo alias, bet kostiumui trko vieno dalyko kaklaraiio. Draugas pamiro nupirkti kaklarait prie kostiumo. Taigi ou nujo parduotuv nusipirkti kaklarait, tinkant kostiumui, ir papra geltonos spalvos. Parduotuvs eimininkas mandagiai pasak, kad geltonas kaklaraitis netinka prie alio kostiumo. ou buvo nustebintas, girddamas tai, ir atkakliai tvirtino, kad kaklaraiio ir kostiumo spalvos yra tokios pat. Parduotuvs eimininkas nustebo ir paklaus: Kaip tai tos paios spalvos, sere? Js idykaujate? Jis inojo, kad ou mgsta poktauti. Jis pasak: Js tikriausiai juokaujate, sakydamas, kad kostiumas ir kaklaraitis yra tos paios spalvos. Taip nra; kaklaraitis yra geltonas, tuo tarpu kai kostiumas yra alias. Bet ou atkakliai laiksi savo ir po to smalsiai pasiteiravo, kokia yra geltona spalva. Po to tikrins Bernardas ou akis gydytojas patvirtino, kad jis nemato geltonos spalvos. Buvo metas, kai geltona spalva mogaus akims i viso nebuvo matoma. Tai spalva, kuri vliausiai pradjo matyti mogus. Kai kurios kitos spalvos taip pat matomos neseniai. Muzika ne kiekvienam turi prasm. Ji reikminga tik kai kuriems asmenims. Tik labai nedidelis asmen skaiius jauia jos niuansus labai giliai. Likusiems ji nieko daugiau nereikia negu garsai ar triukmai tiesiog niekas. Smoningumas ir jautrumas muzikai dar augs ir gils. Faktikai iki iol muzika dar nra kolektyvinje monijos pasmonje. Dievo igyvenimas yra labai giliai, anapus poji ir jo potyris transcendentuos visus kitus pojius. Tai aukiausias patyrimas; nieko daugiau anapus jo nra. tai kodl tik nedaugelis prabudo, nors prabudimo galimyb yra kiekvieno mogaus viduje ir ateina gimstant. Bet kai prabuds asmuo yra tarp ms, jo prabudimas irgi tampa faktoriumi, kelianiu Dievo trokim daugelyje moni. Kai mogus, panaus Krin, iauga tarp ms, jo paties intuicija, jo pats buvimas adina mumyse tai, kas taip ilgai miegojo. 69

Dievo trokimas, jo alkis yra kiekviename i ms ir ateina mums gimstant. Bet jam neleidiama prabusti, jis slopinamas. Tam yra labai daug prieasi. Pati svarbiausia tarp j ta, kad didiulje minioje, kuri mus supa, didiulis moni, tarp kuri mes gyvename, skaiius visikai nejauia io trokimo. tai kodl is trokimas pradeda kilti viename, bet jis tuoj pat represuoja j, kadangi jam atrodo, jog tai pamiimo ris. Pasaulyje, kuriame mons, esantys aplink mus, trokta pinig, garbs, religingumo alkis atrodo panaus pamiim. Ir tai daro kitus mones, supanius religing mog, tartinus jo atvilgiu; jie galvoja, kad jis kraustosi i proto. Todl religingas mogus represuoja save. Jo alkis negali iaugti, jis slopinamas i vis pusi. Pasaulyje, kur mes sukrme, nra vietos Dievui, ir mes atsakingi u tai. Kadangi, kaip a jau sakiau, pavojinga leisti Dievui uimti savo viet, todl mes jam neduodame jokios vietos. mona bijo, kad Dievas neeit jos vyro gyvenim, kadangi jam jus, mona dingsta, ji gali tapti nereikalinga jam. Vyras bijo, kad Dievas neeit jo monos gyvenim, nes jo paties vieta kaip jos tikro Dievo Dievo pakaitalo vieta patirs pavoj. Tariamam Dievui nebus vietos. tai kodl iame pasaulyje, kur mes sukrme, nepaliekame kambario Dievui, kadangi Dievas mums trukdys. Jei jis ateis, jis ardys, jis griaus kak tai ia, tai ten; jis suardys daug dalyk. Mieguistumas dings; kakas kito atsitiks, aiku, kad daugelis dalyk pasikeis. Mes liausims buv tuo, kuo esame. tai kodl mes ivijome Diev i io pasaulio. Jei kartais netiktai Dievo trokimas ikyla tam, kad apsisaugotume nuo io pavojaus mes sukrme savo namuose netikrus dievus, akmeninius stabus ir meldiams jiems. Tad trokimas nra tiesiai nukreiptas real Diev. Mes visur pakeitme Diev dievais. Tai parodo didiausi mogaus apgaul ir didiausi jo smoksl prie Diev, kuris kada nors yra buvs. ie mogaus sukurti dievai simbolizuoja grsmingiausi smoksl prie religij ir Diev, koks kada nors buvo sugalvotas. Dl tos prieasties is mogaus trokimas negali pasisukti Dievo iekojim vietoj to jis prarandamas prie ventykl ir meei, kurios neturi nieko vertingo. Ir kai mogus nieko neranda ventyklose ir meetse, jis nusivilia, jam atrodo, kad jo paties namuose yra geriau negu ten. Tuomet jis sako: Kas yra tose ventyklose ir 70

meetse? Jis grta apsilanks jose namus. Jis neino, kad ventyklos ir meets yra didelio suktumo ir apgauls iradimai. A girdjau, kad vien vakar velnias gro namo prislgtas ir nulids ir pasak savo monai: Man atsilyginta absoliuiu bedarbikumu; a neturiu, k daryti. Jo mona nustebo kaip ir visos monos, kuri vyrai praranda darb, ir paklaus: Tu bedarbis? Kaip tai gali bti? Kaip gali alia i moni prarasti darb? Tai tiesiog nemanoma, kadangi tavo darbas yra aminas. moni papirkinjimas tsis amiais. Tai kakas tokio, kas niekad nesibaigia. Kaip tu gali tai prarasti? Kas tas, kuris paliko tave be darbo? Velnias pasak: A praradau darb labai paslaptingu bdu. Mano darb pam ventykl, meei ventikai ir panditai. A i viso nereikalingas. K a galiu daryti, iskyrus tai, kad nukreipsiu mones nuo kelio Diev? Dabar niekas neina tuo keliu; ventyklos ir meets yra tam, kad nukreipt juos nuo to. Taigi a nebegaliu vesti j klaidingu keliu, kaip a t darydavau ilg laik. Dievo trokimas yra kaip ir visuomet. Bet mes pradedame lenkti mones link Dievo nuo j ankstyvos vaikysts ir tai padaro didel al. Prie real Dievo patyrim yra sukuriama iliuzija, kad mes j pastame. Kiekvienas pradeda galvoti, kad jis pasta Diev. Prie pabundant trokuliui mes pagirdome vandeniu, ir tai sukuria nuobodum ir baim. Dl ms klaidingo mokymo mes ilaviname antipatij Dievui; mes atbaidome susidomjim juo. Mes taip nevykusiai prikemame savo galvas Gita, Koranu, Biblija, mes pripenim savo protus tokiomis sunkiomis visoki ventj ir mahatm sakmmis, kad tai kelia pasibjaurjim ir mes tuo anksiau ar vliau norime atsikratyti. Taigi nekyla poreikis iekoti Dievo. Ms visa socialin struktra ir visa sistema yra antidievika. tai kodl Dievo trokimui yra taip sunku ikilti. Ir net tuomet, kai jis ikyla, asmuo, kuriam jis pasirod, mums atrodo pamis; jis pradeda manyti, kad yra psichikai nesveikas. Tai yra todl, kad jis dabar labai skiriasi nuo vis likusi. Jis pradeda gyventi skirtingu bdu; jo net kvpavimas pasikeiia, jo visas gyvenimo bdas pasikeiia. Tai giluminis pokytis. Jis liaunasi bti vienu i ms; jis tampa mums keistuoliu. 71

Pasaulis, kokiu mes j sukrme, yra antidievikas. Tai nepertraukiamas smokslas prie Diev. Mes jau toli nujome, ir tsiame tai iki ios dienos. Mes imetme Diev, mes ivarme j visikai. Tai ironija, kad mes ivarme j i io pasaulio. Mes pastatme barikadas, kuriose nra joki ang, pro kurias Dievas galt grti pasaul. Tai kaipgi is trokimas gali atsirasti? Nors is trokimas neikyla, nors jis ir nra inomas, bet tam tikra vidinio nerimo ris, kakokia poemin agonija persekioja mus per gyvenimus. Kakas tampa garsenybe, bet vis tiek jauia viduje tutum. Kitas sukaupia turtus, bet vis tiek kak praleidia, kakas lieka nepasiekta. Kitas simyli ir vis dar atrodo, kad kakas lieka, kas turi bti surasta, kas lieka neupildyta. Kas tai yra, k, atrodo, kiekvien kart mes praleidiame, nors gyvename skmingai? Tai vidinis trokimas, kur mes uslopinome, kuriam mes neleidome iaugti, uaugti ir bti pasotintam. is trokimas pasirodo tai ia, tai ten; jis tampa esminiu klausimu kiekviename ms kelio ingsnyje. Ir jis sako mums: Js tapote toks garsus, bet js nepasiekte nieko; js pasiekte visk ir vis tiek esate tuias. is trokimas skaudina ir aloja mus, is trokimas trukdo ir kyri mums kiekviename gyvenimo take. Bet mes neigiame j ir usiimame darbu su dar didesne energija, kad ir is maas balsas nebt girdimas. tai kodl tas, kuris susiavi pinig kaupimu, veriasi juos, ir tas, kuris nori tapti garsenybe, lekia uoliais. Jie usikema ausis taip, kad negirdt, jog nieko nerado sekiodami paskui savo ambicijas. Mes darome visk, kas manoma, kad is trokimas neikilt. Kitaip ateit diena, kai ms vaikai gimt iame pasaulyje ir su Dievo trokimu taip pat, kaip jie gimsta su alkiu, grimo ir sekso trokimu. Toks pasaulis gali bti sukurtas ir j verta sukurti. Bet kas tai padarys? Nedidelis moni skaiius, kurie ieko Dievo, gali sukurti tok pasaul. Bet tam, kad tai vykt, btina, jog dabartinis smokslas prie Diev sulugt ir pralaimt. Tam reikalingas trokimas, bet mons sumano dirbtines priemones uslopinti tai. Tkstantmeiais Kinijoje moteris turjo neioti batelius i plieno, kad jos koja bt tokia maa, kaip tik manoma. Maos pdos buvo groio simbolis. Kuo maesn koja, tuo auktesnis merginos 72

eimos, jos padties laipsnis. Todl j kojos likdavo tokios maos, kad moteris sunkiai galjo vaikioti. Tuo metu, kai j knai augdavo, j pdos likdavo sunykusios ir maos. Moterys negaljo vaikioti. Tos moterys, kurios negaljo vaikioti, buvo laikomos damomis, priklausaniomis karaliaus eimai. Neturtingo vyro mona negaljo sau to leisti, kadangi jai reikjo turti normalias kojas, kad ji galt vaikioti ir dirbti. Tik aristokrat moterys galjo apsieiti be vaikiojimo; jos vaikiojo kit padedamos. Nors jos buvo invalids bet tame invalidume nieko blogo nebuvo matoma buvo manoma, kad tai puonu ir grau. Dabartinje Kinijoje moteris nepriimt to. Ji sakyt, kad tik pami mons gali tai priimti. Bet is paprotys tssi tkstantmeiais. Kai dalykas tampa madingas ir populiarus, sunku pamatyti jo kvailum. Kai tkstaniai moni seka juo, kai visa minia yra u tai, js neteisiate to, o vertinate. Kai visa visuomen ragina moter neioti plieninius batus, visos moterys tai priima. Ir jei kuri nors nesilaikys ios praktikos, ji bus pripastama pamiusia, ji bus nustumta emyn, kaip neturtinga ir degradavusi moteris. Ji negaus gero ir ymaus vyro; ji neiteks u turtingo. Moteris su didelm kojom buvo pripastama vulgaria, neisiaukljusia ir nekultringa. Buvo manoma, kad tik valstiei moter didels pdos; auktuomens moter pdos turi bti maos. i koncepcija luoino Kinijos moteris tkstantmeius, ir jos neturjo jokio supratimo, jog grynas pamiimas neioti plieninius batus. protis tssi ilgai. Ir tik tuomet, kai tai buvo panaikinta, jos galjo pamatyti it pamiim. Tuo pat bdu viskuo, kas susij su Dievu, visos monijos protas yra ikryps ir sualotas. Dievo trokimas, mogaus trokimas surasti j buvo griaunamas visais bdais; niekaip nebuvo leidiama jam atsirasti. Ir netgi jei jis atsirasdavo, buvo irasti Dievo pakaitalai. Mes sakydavome mogui, kad jei jis nori rasti Diev, turi eiti ventykl, turi skaityti Git, Koran ar Biblij ir ten rasti j. I tikrj nieko negali bti rasta ratuose, iskyrus odius, ir nieko nerandama ventyklose, iskyrus sustingusias ikonas. Tuomet mogus galvoja, kad tikriausiai jo trokimas pats savaime yra klaidingas. 73

Pagaliau mogaus trokimas yra toks, kad jis tai ateina, tai nueina. Tuo metu, kai js pasiekiate ventykl, jis dingsta. Tuo metu, kai js skaitte Git, jis dingo. Ltai ltai jis slopinamas ir alinamas. Ir galiausiai jis mirta, kadangi neleidiama jam pasitenkinti ir pasisotinti. Gal gale jis isenka. Tai panau fizin alk. Jei js tsite bad tris dienas, pai pirm badavimo dien js patirsite atr alk. Alkis atrs kit dien ir labiausiai bus juntamas trei dien. Bet jei js badausite ketvirt dien, alkis prads mati ir penkt dien bus maesnis. et dien jis bus ymiai maesnis. Po penkiolikos dien alkio pojtis liausis. Jei js badausite vis mnes, js pamirite, kas yra alkis. Js bsite vis silpnesnis ir silpnesnis, js vis labiau iseksite, diena i dienos js prarasite svor. Kai js ieikvosite savo kno igyvenimo sugebjim, alkis dings visikai. Jei alkio nepasotinsite vis mnes, jis tikrai mirta. A girdjau... Yra tokia trumpa Kafkos istorija. Jis rao, kad viename cirke buvo vairs atlikj tipai, daugyb aidim, akrobatika ir pasilinksminimai. Cirko eimininkas pasamd atlikj trup asmen, kuris buvo badavimo pasekjas. is mogus savo pasirodyme demonstruodavo badavim. Jis turjo trobel. mons lank cirk, nordami pamatyti daugel dalyk pavyzdiui, treniruot gyvuli vikrum, keistus laukinius gyvulius jie taip pat ateidavo pasiirti badaujant mog. Jis buvo didelio susiavjimo objektas. mogus galjo gyventi be maisto mnesiais. Kart jis be pertraukos prabuvo nevalgs itisus tris mnesius. Taigi mons ateidavo pairti ir j. Bet yra riba. Atsitikdavo, kad kakuriame mieste cirkas usibdavo eis ar septynis mnesius. irovai ateidavo pairti badaujant mog kas dvi savaites ar mnes, bet j susidomjimas kartais dingdavo. tai kodl aktoriai ir ventieji turi nuolat keisti savo viet. Jei jie ilgiau lieka vienoje vietoje, jie susiduria su sunkumais. Ar ilgai mons stovs prie j? Taigi jie prisitaiko ir kas dvi ar tris dienas keliauja i vieno miesto kit. Kai aplanko nauj miest, mons pulkais vl renkasi pas juos. Mieste vl yra pasilinksminimas. Kafkos istorijoje tame mieste cirkas pasiliko gana ilgai. Prie badaujanio mogaus lankytojai nustojo eiti. Jie visikai pamiro 74

trobel. mogus taip iseko badaudamas, kad nebegaljo pasirpinti savimi ir informuoti apie savo padt. Jis buvo toks silpnas, kad nebegaljo pasikelti nuo lovos, jis guljo ten ir guljo. O cirkas buvo labai didelis, todl j visikai pamiro. Po keturi ar penki mnesi, vien nuostab ryt kakas staiga prisimin ir pareik apie j. Dabar vadovas susirpino, kad badaujantis mogus nebt mirs. Jis nuskubjo trobel, ir su irdgla aptiko, kad ten nieko nra, iskyrus ieno ryul, ant kurio is anksiau guljo. Paties mogaus nebuvo n pdsako. Kai vadovas paauk jo vard, nepasigirdo jokio atsakymo. Jis buvo toks iseks, kad negaljo kalbti. Tuomet vadovas paalino nuo lovos ien ir apstulbo, pamats sunykus iki gryno skeleto mog. Bet jo akys buvo sveikos ir gyvos. Vadovas jam pasak: Mano drauge, a nuoirdiai atsipraau pamirs jus, bet argi js ne pamis? Jeigu mons nustojo jus lankyti, js turjote vl pradti valgyti. mogus pasak: Bet dabar mano protis valgyti yra mirs; jis baigsi. A nejauiu jokio alkio. Ir daugiau a nesu joks atlikjas. A esu paties atlikjo pinklse; a esu bejgis kalinys savo rankose. A daugiau nevaidinu, a jau nejuntu jokio alkio. I tikrj dabar a neinau, kas yra alkis, kadangi to, k vadina alkiu, manyje jau nebra. Kas gi atsitiko iam mogui? Jeigu js metodikai ilgai ilgai badausite, alkis tikrai mirs ir inyks. tai todl mes neturime leisti Dievo alkiui pabusti, kadangi Dievas yra labiausiai trikdantis faktorius ms gyvenime. Niekas pasaulyje negali bti labiau griaunantis, kaip jis. tai kodl mes panaudojame visas atsargumo priemones prie j, ir padarome visk, kad j paalintume. Mes ublokavome jo kelius i vis pusi ir suplanavome visk taip, kad jis neeit ms pasaul netgi paslapiomis. Nepaisant to, kiekvienas mogus gimsta su Dievo trokimu. Ir jei jam busti atsiranda galimybs ir slygos, kiti trokimai turto, garbs trokimas tiesiog atkrinta. Tuomet nelieka jokio kito trokimo, kaip tik vienintelis Dievo trokimas. Visi jie kartu negali eiti ranka rankon. Taigi tam, kad isaugotume kitus trokimus turto, jgos, prestio, sekso mes turime sulaikyti ir uslopinti Dievo trokim. Nes jei dievikumo trokimas iauga ir pasiekia pakankam laipsn, jis pirmiausia eliminuos 75

ir po to asimiliuos visus kitus trokimus ir tiesiog sulaikys juos. Dievas labai pavydus. Kai jis pasirodo, jis uvaldo visk vienas pats. Tuomet jis neleis kitiems kvailioti aplink j. Kai jis pasirenka jus savo buveine, savo ventove, visi mai dievai ir deivs turi inykti; jie ilgiau negali likti jumyse. Js matote daugyb j, pasodint ventykl sostus bediondievis Hanumanas ir vairs kiti dievai bei deivs; visi jie turi dingti. Dievas neleidia jiems gyventi jumyse n trupuio daugiau. Kai Dievas ateina, jis paalins kiekvien ir visus. Jis vienas sds soste. Jis yra labai labai pavydus. Draugas klausia: Ar tai, k daro individualyb, i tikrj daro pats Dievas? Tai teisingas klausimas. Tol, kol individas kak daro, to nedaro Dievas. Tol, kol individas jauia, kad jis daro, tol Dievas nedaro. T dien, kai individas ino, kad jo daugiau nra, kad jis yra nedarantis, o tai tiesiog atsitinka, jo veiksmai tampa Dievo veiksmais; tai priklauso Dievui. Bet jis netampa Dievo veiksmu tol, kol individas galvoja, kad jis yra darantis. Ta diena, kai darymas tampa atsitikimu, diena, kai individas i tikrj patiria, kad per j atsitinka, Dievas nugali; tuomet jis visk daro per individ. Jei js paklausite vj: Ar tu puti?, jis pasakys: Ne, vjas puiasi. Jei js paklausite medi: Ar js patys augate?, jie pasakys: Ne, mes esame augantys. Jei js paklausite jros bang: Ar js paios judate krant?, jos atsakys: Ne, bangos bgasi krant. Taip veikia Dievas. Bet mogus sako: A darau. Tai ir atskiria j nuo Dievo. Kai jo ego nugali, jis usidaro savame ego. Dl to mogus kaip atskira esm stovi Dievo nuoalyje. T dien Dievas nugali, kai mogus supranta, jog jis irgi juda tuo bdu, kaip vjas puia, kaip jra banguoja, kaip mediai auga, gls ydi ir vaigds juda, jis taip pat judasi; jo viduje yra kakas, kas judina ir kalba; jis nra atskiras. T dien ir tik t dien Dievas tampa darytoju. Tai tik iliuzija, kai mums atrodo, jog mes esame darytojai. Ir i iliuzija padaro mus nelaimingus ir vargus. i iliuzija yra lyg siena tarp ms ir Dievo. T dien, kai mes liaujams bti darytojai, visos iliuzijos liaunasi. Lieka vien tik Dievas. 76

I tikrj net ir dabar yra tik Dievas. Jei js jauiats ess darytoju, nra taip, kad ir esate darytojas. A taip nesakau; a nenoriu taip sakyti. Kai js manote, jog js esate darytojai, tai tik iliuzija. Netgi dabar tik Dievas yra darytojas, bet js to nesuvokiate. Tai panau sapn: i nakt js nueinate gultis Nargole ir sapnuojate, kad pasiekte Kalkut. Js nepasiekte Kalkutos; ir k js besapnuotumte apie Kalkut, js vis dar Nargole. Bet sapne js atvykote Kalkut, ir tvarkote savo reikalus, kaip grti atgal Nargol traukiniu, lktuvu ar psiomis. Js rpinats marrutu, kuriuo norite sugrti ir domits informacija, kuria ruoiats pasinaudoti. Js irite emlap. Staiga js mieg sutrukdo, ir js pabundate. Su nuostaba aptinkate, kad nesate niekur ivyks, kad js vis dar Nargole. Tuomet js neklausiate apie marrut ir neirite emlap. Tuomet js neiekote vadovo. Ir jeigu kas nors js paklaus apie ketinim palikti Kalkut, js tiktai juoksits ir sakysite, kad nebuvote nuvyk Kalkut, kad js tai tik sapnavote. Kai mogus galvoja, kad jis yra darytojas, taip i tikrj nra; jis turi tik mint, tik idj, svajon. Jis tiesiog svajoja, kad yra darytojas. Faktikai viskas atsitinka. Ir jei ms sapnas dingsta, tuomet atsitinka pravitimas arba tai, k js vadinate inojimu. Netgi tuomet, kai js sakote, kad Dievas per jus daro dalykus, tai taip pat yra iliuzija, taip toliau tsiasi sena iliuzija. Tuomet js irgi liekate esyb, atskira esyb ir paliekate atstum tarp savs ir Dievo. Dabar js tikite, kad yra Dievas, ir alia jo esate js. Dabar js tikite, kad Dievas yra valdytojas, o js esate darytojas. Ne, kai js i tikrj pabusite i miego Nargole, js nesakysite, kad dabar grote i Kalkutos; js tiesiog sakysite, kad js i viso ten nebuvote. T dien, kai js pabusite i ego snaudulio, kuriame js esate darytojas, js nesakysite, kad js darote, kad Dievas nukreipia jus tai daryti. T dien js tiesiog sakysite: Yra tik Dievas, mans nra. Js sakysite: Faktikai mans niekada nebuvo; tai buvo sapnas, kuris vien dien baigsi. Mes galime sapnuoti nesuskaitom gyvenim skaii, nepabaigiam gyvenim virtin. Sapnams nra pabaigos. Linksmiausias dalykas yra tai, kad js sapnas jums atrodo absoliuiai tikras. Js jau sapnavote daugyb kart. Js sapnuojate kiekvien nakt ir kiekvien 77

ryt suprantate, kad tai buvo tik sapnas, o ne tikrov. Bet kai js nakt vl sapnuojate, js neinote, kad tai yra sapnas, kad tai netiesa. Js vl manote, kad tai visika tiesa. Rytoj ryte pabuds js ir vl sakysite, kad tai netiesa. Kokia varginga ms atmintis! Tai, k js suvokiate kaip fal ryte, vl tampa tiesa, kai sapnuojate. Smoningumas, kuris yra ryte, vl ir vl pametamas sapne. Neabejotina, kad tai nra gilus smoningumas, kad jis labai pavirutinikas. Jis nra net odos gylio. Giliai tsiasi senos iliuzijos kartojimas. Mes inome ir suprantame dalykus labai pavirutinikai. Vienas perskaito knyg, kurioje sakoma, kad nepaisant to, k mes darome, i tikrj visk daro Dievas, ir trump laik pavirutinikai jis supranta, kad nra darytojas, kad visk daro Dievas. Jo senasis a ilieka, bet jis dabar sako: A nesu darytojas. is supratimas dings po akimirkos. Stuktelkite tokiam mogui stipriau ir jo a vl pasirodys. Jis lyg laukinis su niriu suuks: Js neinote, kas a esu? Jis pamir, kad prie trump valandl sak: A nesu darytojas, mans nra, yra tik Dievas. Kietesnis smgis, ir jis pamir visk. Visas supratimas dings po sekunds, o dar kart stukteljus jis auks: Kaip idrsote man stuktelti? Ar js neinote, kas a esu? Dievas ir jo kalbos apie Diev paliks j, ir jo senas a sugr savo viet. A girdjau, kad vienas vienuolis praleido ilgus trisdeimt met Himalajuose. Jis praleido laik gilioje taikoje ir vienatvje. Jis visk pamiro apie savo ego. Ego egzistuoti reikalingas kitas. Ego negali gyventi, jei nra kito. Ego reikalingas kitas; jis negali gyventi pats savaime. Kai js irite kito akis su pasiptimu, js ego pradeda gyventi. Jei kito nra, k js galite daryti su savo reikmingumu, su savo ididumu? Kaip js j galite jausti? Kam js sakysite: A esu? Taip pasakyti reikalingas tu, reikalingas kitas. tvirtinti savo a, kuris yra netikras, reikalinga kita esyb; reikalingas tu. Be kito, ego negali egzistuoti. Melo tinklui reikalingas pirminis melas, kuris turi gyventi ir augti. Tiesa stovi vienatvje; ji nesiremia niek. Melas negali bti vienas, jam reikalinga kiekvieno melo atskirai ir vis mel kartu pamus, parama. Tam, kad sutvirtintumte a mel, jums reikia daugelio kit melo, toki kaip js, jis ir jie. Tik tuomet melas gali bti ilaikomas. 78

Vienuolis kalnuose buvo vienatvje be joki kit. Ten nebuvo js, jis, jie ir nebuvo joki mes. Ten nieko nebuvo, kas galt bti pavadintas kitu. Ir jis visikai pamiro savo a. Trisdeimt met ilgas tarpas. Vienuolis pasidar labai tylus ir ramus. I slni j pradjo lankyti mons. Po to jie papra: Mes organizuojame lygumoj mug ir praom jus palaiminti mus savo dalyvavimu. Tai suteiks monms i kit viet galimyb pamatyti js ventum, gauti js daran. Jie nepajgia ateiti tok nuotol kalnus. Taigi bt labai malonu. Vienuolis galvojo, kad nuo to laiko, kai jo ego dingo, nebus jokios alos, jei jis nueis pas mones. Jis nusileido sln. iuo bdu protas mums daug kart sako: dabar ego dingo, tai nebus alos sugrus pas mones. Vienuolis nusileido sln. Mug buvo labai didel ir skaitlinga. imtai, tkstaniai visikai nepastam vienuoliui moni upldo mug. Jie nepaino vienuolio, kuris paliko juos prie daugel met. Jis buvo visikai pamirtas. Taigi kai jis jo per mini, kakas jam umyn batu ant kojos. Tuoj po to is pagrieb vyr u sprando ir pasak: Ar tu neinai, kas a esu? Trisdeimt met, kuriuos jis praleido kalnuose, dingo per sekund. Dingo, lyg bt buvs sapnas. Per sekunds dal kalnai, taika, tutuma, ego praradimas ir Dievo, kuris daro visk, pasirodymas, viskas nujo perniek. Per akimirk viskas buvo prarasta taip, lyg nebt niekada egzistavs. Dabar jis laik sugriebs mog u kaklo ir auk: Ar tu neinai, kas a esu? Staiga jis sugro realyb ir isigando, matydamas, k jis daro. Jis pasak sau: A pamirau, kad yra a, kad a praradau savo ego. Kaipgi jis sugro atgal? Po to jis atsipra moni ir pasak: Dabar leiskite man eiti. Kai mons klaus, kur jis eis ir kodl, vienuolis sak: Dabar a neisiu atgal kalnus, vietoj to a eisiu lygumas, kur galsiu gyventi tarp moni. Ir jis pridjo: Tai, ko a nesuinojau gyvendamas vienatvje, kalnuose trisdeimt ilg met, a suinojau ia per akimirk, susiliets tik su vienu asmeniu. Dabar a gyvensiu tarp moni ir pabandysiu rasti, ar esu a, ar mans nra. Trisdeimt met a praleidau tuiai, dabar jie man atrodo kaip sapnas, kadangi a galvojau, kad mano a, mano ego dingo; bet niekas realiai nedingo, viskas sveika ir yra savo vietose. 79

tai kaip yra sukuriamos iliuzijos, bet iliuzij nepakaks. Dabar mes pasiruoime meditacijai.

80

5. Oo veda antrj dinamin meditacij

Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 3 d. vakaras. Dabar atsisskite meditacijai. Nuo rytojaus j tvarkaratis iek tiek pasikeis. Rytai bus skirti tik meditacijoms, o vakarai iimtinai diskursams. Bet iandien mes laikysims tvarkaraio. Atsisskite pavieniui, ilaikydami vienas nuo kito patog atstum. Bet neikite toli, nes a pabriu, kad tie draugai, kurie nueis toli, bus atskirti nuo tos psichins atmosferos paramos, kuri ia yra sukurta. Taigi neikite toli ir, nepalikdami daug tuios vietos, ilaikykite tam tikr atstum vienas nuo kito. Neieikite i energijos lauko, kuris ia yra sukurtas, kitaip jis negals js palaikyti. Tie, kurie yra toli, teateina ariau, bet ne per daug arti. Tie draugai, kurie nori atsigulti, susiraskite sau viet ir atsigulkite. Tie, kurie nori medituoti sddami, gali taip ir daryti, bet nepalikite tarp savs dideli tarp. Nekalbkite, tegul plepjimo ia i viso nebus. Viskas, kas gali bti padaryta nekalbant, tegul bus daroma be to. (Keli nepastamos uolienos gabalai nukrito ant meditacij aikts, bet Oo toliau kalba ramiu ir tyliu balsu.)... Kas atsitiko? Pas mus ateina uolos? Tai nesvarbu. Pasitikite akmenis rpestingai. Kakas numet juos i meils... Tie, kurie kalba unugaryje, turi pagaliau nutilti. Jei jie nori likti ia, jie turi ramiai atsissti, arba gali palikti i viet. N vienas ia negali bti irovas, o jei kas nors nori likti irovas, jis turi laikytis visikos tylos. Niekas jokiu bdu neturi trukdyti kitiems. Kakas, atrodo, susmgiavo uolas ir jis tai padar daugiau negu por kart. Jeigu jis mano, jog tai daryti jam btina, tai jam dert nukreipti smgius mane, o ne kak kit. Pirmoji faz Puiku. Praom atsissti. Atsisskite ten, kur esate. Dabar usimerkite. Vien valand js turite totaliai atiduoti savo energij 81

darbui. Usimerkite ir pradkite giliai kvpuoti. Pairkite, kaip galingai kvpuoja vandenynas, kaip energingai kvpuoja puys. Kvpuokite nesivarydami. dkite tai vis savo energij. Traukite or giliai kvpdami ir po to imeskite j energingai ir visikai. Darykite ias deimt minui tik vien dalyk kvpuokite, kvpuokite giliai ir energingai. kvpkite ir ikvpkite giliai, greitai ir energingai. Likite atids viduje, bkite vidinio pasaulio liudytojai. Tskite kvpavim ir tuo pat metu stebkite. Stebkite, kaip kvpavimas eina ir ieina. Per deimt minui pasinerkite giliai kvpavimo proces. Bkite vienovje su tuo... Pradkite. Giliai kvpkite ir po to imeskite or energingai ir visikai. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, giliai kvpuokite. Atiduokite kvpavimui vis savo energij. Bkite dkingi, kad is vakaras jums prieinamas, jog tokia galimyb jums manoma. Tai dar gali atsitikti, bet gali ir neatsitikti... Ieikvokite save totaliai. Tiktai totalus isismimas suveiks. Jei didingi dalykai turi atsitikti, jie gali atsitikti tik panaudojus vis energij. Taigi nesulaikykite savs. Netaupykite savs. Jei sulaikysite save nors per col, dalykai negals atsitikti... Kvpuokite giliai. Tapkite panaiais kvpavimo main. Knas kvpuoja panaiai kaip maina. Dabar js panas kvpavimo main... Ir neabejokite. Nesvyruokite. Negalvokite apie kitus. Rpinkits savimi. Kiekvienas rpinasi savimi. ias deimt minui kvepiate ir ikvepiate taip giliai, kaip tik tai manoma. ias deimt minui nieko daugiau nedarote, tik kvpuojate. Tapkite nesiliaujaniu kvpimo ir ikvpimo procesu ir niekuo daugiau. traukite or ir po to imeskite j. Stebkite tai i vidaus, tiesiog liudykite. Liudykite einant kvpavim ir ieinant kvpavim. Kvpuojate vidun, laukan. Vienu kvpavimu oras eina, kitu ieina. Isemkite, isemkite save totaliai. Neilgtrukus deimt minui a bsiu tylus. Bet js visikai save ieikvojate. Nepakanka, jog js kelet kart, kai a pasakau taip daryti, kvpuojate giliai, o po to sumainate savo pastangas. ias deimt minui js nuolat atiduodate vis savo energij tam, btent giliam kvpavimui. kvpkite giliai ir giliai ikvpkite taip giliai ir energingai, jog js visas knas kratosi, kiekviena skaidula juda. Js 82

knas pasikraus elektrikumu. Kakokia energija jumyse prads kilti, prasiskverbs ir upildys kiekvien js lstel, kiekvien js kno skaidul... Panaudokite visas savo galias. kvpkite giliai ir ikvpkite energingai ir visikai. Kvpuokite giliai, labai giliai. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. traukite or labai giliai ir imeskite j energingai ir visikai. Tegul ias deimt minui js knas dirba tik kaip kvpavimo taisas ir niekaip kitaip. Bkite vienovje su vandenyno oimu. Bkite vienovje su vjo bangavimu. Viskas yra kvpavimas... Js turite kvpuoti kartu su jais ir nieko daugiau nedaryti. Tik kvpuoti ir kvpuoti giliai ir energingai. kvpkite ir ikvpkite ir liudykite tai i vidaus. Atiduokite vis savo energij kvpavimui. Kvpuokite dmesingai, stebkite, kaip giliai kvepiate or ir kaip jis ieina. Gilus kvpavimas eina ir ieina. Nesulaikykite savs n trupuio, netaupykite savo energijos. Visikai ieikvokite save. Kvpuokite giliai, kvpuokite dar giliau, dar giliau kvpuokite. iuo momentu nelieka nieko kito, iskyrus gil kvpavim. Gilus kvpavimas, gilesnis kvpavimas, dar gilesnis kvpavimas. Kvpuokite giliai. Kvpuokite giliai. Kvpuokite giliai. Kvpuokite giliai. irkite, kad nereikt gailtis, kad nepadarte visko, k galjote, kad padarte maiau nei reikalinga didingam atsitikimui. irkite, kad nepraleistumte to. Taigi atiduokite vis energij kvpavimui, giliam ir energingam kvpavimui. Prie antrosios fazs pradi js turite isekinti save visikai... taigi ieikvokite save totaliai. Giliai kvpuokite, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite. Lieka tik kvpavimas. Js patys tampate kvpavimu. Gilus kvpavimas, gilus kvpavimas, gilus kvpavimas, gilus kvpavimas, gilus kvpavimas, gilus kvpavimas, gilus kvpavimas. Ir i vidaus stebkite, kaip kvpavimas eina ir ieina... Stebkite, js esate liudytojas tik liudijimas. Js i tikrj pamatysite einant ir ieinant kvpavim. irkite vidun, stebkite, stebkite. Suintensyvinkite kvpavim, suintensyvinkite j dar labiau ir dar labiau. Tam, kad pereitumte antrj faz, pagreitinkite kvpavim. Kvpuokite energingai. Kai js pasieksite kvpavimo intensyvumo 83

virn, tuomet mes pereisime antrj faz. Isekinkite save visikai. Isekinkite save visikai. Isekinkite save totaliai ir visais manomais bdais. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Lieka tik kvpavimas ir nieko daugiau. Atiduokite vis savo gali kvpavimui. Kvpuokite giliau ir dar giliau. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite dar giliau. Nesuturkite savs. Gilus kvpavimas, gilesnis kvpavimas, dar gilesnis kvpavimas. Tegul js knas kratosi, jei jis nori kratytis. Tegul knas virpa, jei jam patinka virpti. Leiskite knui suktis, jei jis nori suktis. Ir palaikykite gil kvpavim, ir dar gilesn, ir dar gilesn. Kvpuokite taip giliai, kaip tik tai manoma... neisisukinkit... Nesvyruokit. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai... gilus kvpavimas, gilus kvpavimas. Mes tuojau pereisime antrj faz. Paskutin minut kvpuokite giliai, dar giliau ir dar giliau. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai... Dabar prasidjo paskutin minut, taigi ieikvokite save totaliai. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai... Kvpuodami pasiekite maksimum. Teisingas perjimas nuo vienos fazs kit atsitinka tik maksimume... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Atiduokite vis savo energij kvpavimui... Lieka tik kvpavimas, lieka tik kvpavimas. Antroji faz Dabar mes pereisime antrj faz. Toliau giliai kvpuokite ir atpalaiduokite kn. Leiskite knui daryti tai, k jis nori. Visikai j atpalaiduokite. Tegul jis uima bet kokias asanas ar pozas, kokias nori; tegul jis daro tas mudras ar gestus, kuriuos mgsta. Leiskite knui laisvai judti, kratytis ir suktis taip, kaip jis mgsta. Jei jis nori verkti, tegul verkia. Atpalaiduokite kn visikai. Giliai kvpuokite ir atpalaiduokite kn. Tegul knas krinta ant ems, jei jis nori kristi emyn, ir tegul keliasi, jei jis nori atsikelti. Ir jei jis nori okti, tegul oka. Atpalaiduokite kn absoliuiai. Tegul jis daro, k nori. Suteikite jam laisv. Netrukdykite knui n kiek. Kooperuokits su knu. Jei jis sukinjasi, tegul sukinjasi. Jei jis sukasi, tegul sukasi. Jei jis krinta, 84

tegul krinta. Jei jis rauda, tegul rauda. Jei jis juokiasi, tegul tai daro. Atsipalaiduokite. Kas su juo beatsitikt, tegul tai atsitinka. Toliau giliai kvpuokite ir atpalaiduokite kn. ias deimt minui atpalaiduokite kn totaliai. Kvpuokite giliai ir atpalaiduokite kn. Tegul jis rkia, jei nori rkti. Tegul jis aukia, jei nori aukti. Tegul jis klykia, jei nori klykti. Visais bdais leiskite jam tai daryti. Netramdykite jo, nevarykite jo, jam nesiprieinkite. Kas beatsitikt, leiskite tam atsitikti visikai. Leiskite atsitikti viskam, kas beatsitinka su knu. Jis darys vairias mudras, gestus. Jis suksis ir suksis. Daugelis dalyk atsitiks, kai jame prads busti energija. Jis gali pradti garsiai aukti, rkti ir verkti. Nesivarykite. Atsipalaiduokite... Atpalaiduokite kn. Js turite nuvarginti kn visikai. Prie jo relaksacij sitempkite ir visikai ieikvokite kn. Atlaisvinkite kn... Kooperuokits su knu. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai ir kvpuokite giliai. (iuo momentu kakas suduoda magnetofon ir is sugenda, bet Oo toliau prastai vadovauja meditacijai ir i tsiasi. Medituojantys toliau giliai kvpuoja ir visikai atpalaiduoja savo knus. Ir kai tai pasiekia kreendo, Oo paprao juos pereiti treij faz.) Treioji faz (Oo prao medituojanius toliau giliai kvpuoti, atpalaiduoti knus kaip ir antrojoje fazje ir dar klausti Kas esu a? ioms deimiai minui jis toliau prao juos atiduoti vis savo energij klausimui: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Ir kai tai pasiekia maksimum, Oo paprao liautis k nors darius, nustoti giliai kvpuoti ir judti ir pereiti totali relaksacij.) Ketvirtoji faz (Oo ioje paskutinje deimties minui pakopoje prao medituojanius visk palikti, skaitant gil kvpavim, kno katars ir klausimo Kas esu a kartojim, atsigulti, visikai atsipalaiduoti. Jis 85

sako atsipalaiduoti taip, lyg jie bt mir, lyg j daugiau nebebt. Jis sako jiems klausytis okeano riaumojimo, vjo, pralekianio pro puis, imo ir pauki iulbjimo. Oo taip pat prao medituojanius bti laukimo bsenoje laukti neinomo. ias deimt minui visa meditacijos aikt tampa tokia rami ir tyli, kad nieko nesigirdi, iskyrus jros bangavim, vjo im pralekiant jam pro puis ir pauki iulbjim. ioje paskutinje fazje imtai meditatori eina gili meditacij, jie susilieja su gamta ir su viskuo, kas yra aplink juos. Meditacijos pabaigoje Oo prao juos ltai atmerkti akis ir pakilti i savo viet. T, kuri akys lengvai neatsimerkia, jis prao kelet kart giliai kvpti ir labai velniai udengti savo akis delnais.)

86

6. Dievo malon ir ms pastangos

Ketvirtasis diskursas Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 4 d. vakaras. Draugas klausia: Ar gali mogus pasiekti meditacij per Dievo malon? Bus naudinga suprasti dalyk, kadangi tai sukelia daugyb nesusipratim ir klaid. Nemaai moni galvoja, kad jei meditacija pasiekiama per Dievo malon, tai nra jokio reikalo k nors daryti, ir jie nieko nedaro. Js labai klystate, jei manote, kad esant Dievo malonei nieko nereikia daryti. Kitas nesusipratimas, kuris iplaukia i to, yra toks, kad Dievo malon yra nevienodai prieinama kiekvienam, kad vienas asmuo gauna jos daugiau, kitas maiau. Bet i tikrj n vienas Dievo nra irinktas; n vienas nra jo mylimiausias. Ir jeigu nors vienas yra Dievo irinktasis, tuomet nra jokios vilties pasauliui tapti teisingam. Jei js manote, kad Dievo malon yra tai, jog Dievas yra malonus vienam ir iaurus kitam, tuomet js visikai klystate. Bet tvirtinimas, kad kakas eina meditacij per Dievo malon, yra visikai teisingas kita prasme. I tikrj tai nra tvirtinimas t, kurie dar turi pasiekti meditacij. Tai tvirtinimas t, kurie yra pravit t, kurie atjo tai, kadangi kai tai atsitinka, tas, kuris atjo, ino, jog pastangos, kurias jis djo, atrodo, visikai nekeiia esms. Pasiekimo kontekste, kuris yra toks neaprpiamas, ms pastangos atrodo tokios menkos ir nereikmingos, kad mes negalime pasakyti, jog mes atjome tai dl savo pastang. Kai kakas ateina ir jauiasi perpildytas begalybs, jis sako: Kaip tai galjo atsitikti per mano pastangas? K a padariau, kad tai rasiau? K a u tai umokjau? Kuo a dl to surizikavau? Niekuo. Argi a turjau dalykus, kuriuos galiau paaukoti? Kai Dievas begalin berib palaim lieja ant kieno nors, tas tik pareikia: Tai yra tik per tavo uuojaut, o Dieve, tiktai per tavo 87

malon, kad a atjau pas tave! Kitaip tai bt vir mans, nepasiekiamai vir mans. Bet prisiminkite, kad is tvirtinimas yra mogaus, kuris yra palaimintas, kuris yra pravits. Jei nepravits, pradedantis sikabina tai, jis bus suklaidintas amiams. Pastangos yra esminis dalykas; mogus turi stengtis. Meditacijos, pravitimo, ar dar kaip nors js tai galite pavadinti, vykis yra lyg tamsoje esanio namo dur atidarymas saulei. Nors saul pakilusi Rytuose, jei mes laikysime namo duris utrenktas, mes visuomet bsime tamsoje. Jei mes atidarysime duris ir lauksime, saul pateks vidun savaime. Joki pastang daugiau nereikia eiti saulei vidun; mes negalime neti jos ar jos viesos inde ir paimti jos nam. Ji ateina pati. Lidna yra tai, kad nors ms pastangos negali jos neti vidun, jos gali palaikyti j iorje, trukdydamos eiti vidun. Jei mes utrenksime duris ir usimerksime, netgi saul bus bejg k nors padaryti. Mes galime nesileisti sauls namus, mes galime sulaikyti, kad ji neeit; bet mes negalime vesti jos vidun. Tik atidarykime duris, ir ji eis vidun. Ir kai saul eina, negalima sakyti, kad mes j neme, mes to negalime prisiimti sau. Mes tik galime pasakyti, kad dl savo gerumo ji jo namo vidun. Ir mes galime pasakyti, kad esame dkingi sau, jog neutrenkme dur. mogus gali bti tik anga, durys Dievui eiti. Savo pastangomis mes tik atidarome duris; jo jimas priklauso nuo jo, nuo jo uuojautos. i uuojauta yra begalin, jis visuomet yra prie kiekvieno dur slenksio. Bet k jis gali padaryti, jei daugel dur randa udaryt? Dievas beldiasi kiekvienas duris ir nueina, kai randa jas utrenktas. Mes utrenkme savo duris labai stipriai. Taigi kai jis ateina ir beldiasi, mes protaujame, mes aikiname tai, mes pateisiname tai daugeliu bd ir liekame patenkinti tuo. A jums papasakosiu istorij, kuri mgstu pasakoti. Buvo viena didel ventykla, kuri priirjo imtai ventik. Vien nakt ventik vadovas nujo gulti ir susapnavo sapn, kuriame Dievas apreik jam, jog kit dien jis aplankys ventykl. Vadovas negaljo tuo patikti, kadangi sunku sutikti mones, labiau netikinius kaip ventikai. Jis negaljo patikti sapnu ir dl kitos prieasties. mons, kurie dirba 88

religijos srityje, niekada netiki religija. Jie tik eksploatuoja religij, kuri niekada netampa j tikjimu, j tiesa. Niekas pasaulyje nra maiau tikintis kaip tas, kuris ateina eksploatuoti tikjim. Taigi ventik vadovas negaljo patikti, kad Dievas realiai aplankys j ventykl. ventikas niekad nepatiks tokiais dalykais, nors jis yra ventikas daugel met. Jis ilgai meldsi Dievui ir inojo, kad Dievas niekad n karto nra aplanks j ventyklos. Kiekvien dien jis aukoja maist Dievui ir ino, kad i tikrj tai jis aukoja sau. Jis taip pat meldsi Dievui kiekvien dien, bet jis gerai inojo, kad jo malda patenka tui dang, kadangi nra kam jo klausytis. Taigi jis galvojo, kad apreikimas nebuvo teisingas, kad tai buvo tik sapnas, o sapnas labai retai tampa tikrove. Bet ventikas taip pat ir bijojo, nes sapnas gali bti ir tiesa. Kartais tai, k mes vadiname sapnu, tampa realybe, o realyb, kaip mes inome, rodo, kad tai buvo sapnas. Kartais tai, k mes galvojame esant sapnu, i tikrj tampa realybe. Taigi ventik vadovas galiausiai nusprend informuoti savo artimiausius kolegas apie nakties sapn. Jis pasak kitiems ventikams: Netgi jei tai atrodo poktas, a jums papasakosiu apie tai. i nakt a sapnavau, jog Dievas man apreik, kad jis aplankys mus iandien. Kiti ventikai juoksi ir sak: Ar js esate pamis, kad tikite sapnais? Nors nepasakokite to kitiems, kitaip jie laikys jus pamiusiu. Bet ventik vadovas pasak: Tuo atveju, jei jis ateit, mes turime bti pasiruo. Nra alos, jei jis nepasirodys, bet jei jis ateis, mes nebsime aptikti nelaukiantys. Visa ventykla ir visos jos patalpos buvo igramdytos, iplautos ir kruopiai ivalytos. Viskas buvo papuota glmis, vliavomis ir girliandomis. Buvo udegti ibintai ir deginami smilkalai. Buvo ipurkta kvepalais ir atlikti kiti paruoiamieji darbai. ventikai per dien patys pavargo, bet Dievas nepasirod. Kiekvienas tuo metu ir vliau irjo keli, jie buvo nusivyl ir sak: Sapnas gal gale yra sapnas; Dievas neatvyks. Mes buvome kvailiai, kad patikjome. Gerai, kad nespjome miestelio moni; kitaip jie bt tiesiog juoksi i ms. Vakare ventikai prarado visas viltis ir pasak: Suvalgykime nuostab maist, kur paruome Dievui. Visuomet taip bdavo: k mes 89

aukojame Dievui, gal gale patys suvalgome. Niekas nepasirodys. Mes nebuvome pakankamai protingi, patikdami sapnu. Ironija yra tai, kad mes apsikvailinome inodami. Jei kiti apsikvailina, jiems gali bti atleista, kadangi jie neino. Bet mes inome, kad Dievas niekada neateina. Kur yra Dievas? ventykloje yra statula; viskas, kas ia yra, yra tam. Ms reikalas, ms profesija melstis jam. Po to jie gerai pavalg ir anksti nujo gulti, nes buvo pavarg. Kai atjo vidurnaktis, prie ventyklos vart sustojo karieta, buvo girdimi kakokie garsai. Vienas i miegani ventik igirdo ir pagalvojo, kad tai Dievo karieta. Jis kteljo kitiems: Klausykits, draugai, ir pabuskite. Atrodo, kad tas, kurio mes tikjoms vis dien, pagaliau atvyko. Girdti karietos triukmas. Kiti ventikai pabar j, sakydami: Usiiaupk, tu pamis. Mes buvome pakankamai pami vis dien, dabar naktis ir leisk miegoti. Tai ne karietos garsas, bet griaustinio danguje dundesys. Taigi jie nuvijo visas mintis alin ir atgal sugul lovas. Po to, kai karieta sustojo prie vart, kakas pakilo ventyklos laiptais ir pasibeld duris. Ir vl vienas i ventik prabudo ir kteljo savo draugams: Atrodo, sveias, kurio mes laukme vis ilg dien, atvyko. Jis beldiasi duris. Kiti ventikai ipldo j taip pat kaip ir pirmj. Jie pasak: Argi tu nepamis? Ar neleisi mums miegoti? Tai tik vjas dauosi prie dur, o ne sveias beldiasi. Jie vl pasamprotavo ir vl umigo. Kit ryt pabud jie nujo prie ventyklos vart. ventikai buvo labai apstulb, kai pamat ant ventyklos laipt keleto pd pdsakus. I tikrj buvo aiku, kad i nakt kakas ia lipo. Po to jie pamat karietos rat ymes ant kelio. Nebuvo joki abejoni, kad karieta i nakt buvo atvykusi prie vart. Buvo labai keista, kad pdsakai ant laipt buvo tokie nuostabs ir nepastami. Dabar ventikai pradjo verkti, atsiklaup ir pradjo raitytis ant ems, kur buvo sustojusi karieta. Greitai visas kaimas buvo prie ventyklos vart. Kiekvienas i minios sumis klaus: Kas atsitiko? ventikai atsak: Neklauskite to. Prajusi nakt Dievas pasibeld ventyklos duris, bet mes tik pasamprotavome apie tai. Dabar mes esame prakeikti. Jis pasibeld duris, o mes pamanme, kad tai tik vjo garsai. Jo karieta atvyko, o mes 90

galvojome, kad tai tik griaustinio dundesys danguje. Mes jo nesupratome. Mes nuvijome j alin, kadangi norjome diaugtis miegu. Dievas beldiasi kiekvienas duris. Jo malon aplanko visus namus. Bet ms durys yra utrenktos. Netgi tuomet, kai mes girdime beldiant, mes tai isiaikiname savaip ir vejame svei tolyn. Senovje mons sakydavo: Sveias yra Dievas. ioje maksimoje yra nedidel klaida. Tiesa tokia, kad Dievas yra sveias. Dievas laukia kaip sveias prie ms dur slenksio, bet durys yra udarytos. Jo malon yra vienodai galima visiems. Todl neklauskite, ar mogus gali pasiekti tai per jo malon; kiekvienas pasiekia tai tik per jo malon. Kiek tai susij su ms pastangomis, jos tik padeda atidaryti duris ir paalinti utvaras, esanias ms kelyje. Kai jis ateina, jis ateina savo bdu. Kitas draugas klausia: Js kalbjote apie meditacijos etapus. Ar negaltumte j geriau paaikinti? Pirma, js turtumte inoti, kad pirmi trys dinamins meditacijos etapai yra tik laipteliai j, ne pati meditacija. Ketvirtasis yra meditacija. Ketvirtasis etapas yra durys, tuo tarpu trys pirmieji tik slenksio laipteliai. Laipteliai nra paios durys, jie tik veda link dur. Ketvirtasis etapas yra durys meditacij, jis yra relaksacija ir poilsis, tutuma ir neinia, kapituliacija ir atsisakymas, itirpimas ir mirtis ar kitaip js tai galite pavadinti. Tai yra durys, o pirmi trys laipteliai mus atveda prie j. Fundamentalus principas yra pirmuose trijuose etapuose. Jei kakas nori atsipalaiduoti, jis turi pereiti per absoliuios tampos bsen; tuomet jimas relaksacij taps labai lengvas. Jei mogus dirba vis dien, tai jis gali gerai miegoti nakt. Kuo energingiau dirbama, tuo giliau miegama. Galima rodinti, kad miegas yra kakas prieinga darbui, kaip gali miegoti, jei sunkiai dirbi? Nebus galima giliai miegoti, kadangi darbas ir poilsis yra tokie prieingi vienas kitam. Logikai kalbant, tas gals lengvai umigti, kuris vis dien buvo lovoje. Bet tiesa tokia, kad jis negals miegoti nakt, jei ilsjosi dien. 91

tai kodl tuo pat mastu, kai mogaus gyvenimas tampa vis patogesnis, jo miegas tuo pat laipsniu tampa vis pavirutinikesnis. Kuo daugiau patogum ir laisvalaikio mes turime, tuo maiau galime miegoti. Ironika yra tai, kad mes didiname savo patogumus vildamiesi, jog jie pads mums netrikdomai miegoti. Bet ieina prieingai. Civilizuotumui augant ir laisvalaikiui didjant, miegas dingsta, kadangi darbas yra miego prielaida. Kaip mogus dirba, taip ir miega. Panaiai kaip tampai pakilus ir pasiekus maksimum, po to mogus lengvai krinta gili relaksacij. Pirmieji trys etapai atrodo visikai prieingi ketvirtajam, kuris yra meditacija. Kas nors gali paklausti, kaip gali mogus atsipalaiduoti po to, kai taip stipriai save isekina, praeidamas per tamp pik ir pamiimo audr? A sakau, kad tik tas, ir tik po to gali atsipalaiduoti. Tiesa yra tokia, kad atsipalaidavimas seka po tampos kaip naktis seka po dienos ir slniai prasideda u kaln. Kuo auktesn virn, tuo gilesnis slnis. Kuo auktesn kalva, nuo kurios js krintate, tuo gilesnis tarpeklis, kur js krisite. Nepamirkite, kad kiekvienas kalnas turi savo slnius. Faktikai negali bti kaln be slni. Kai kalnai auga, jie sukuria gilias daubas aplink save. Kai js tampa auga, greta to renkasi energija js relaksacijai ir poilsiui. Kuo auktesn tampos virn, tuo gilesn poilsio dauba. Dl ios prieasties a praau js vis savo energij atiduoti tam, ieikvoti save visikai, imesti i savs visk, surizikuoti viskuo ir nesulaikyti savs n trupuio. Tik taip js galite pasiekti tampos virn ir tik po to galite nukristi atsipalaidavimo ir poilsio bedugn, duob. Tuomet absoliutaus poilsio momentu atsitinka meditacija. Esminis dalykas yra tai, kad js turite pasiekti maksimali tamp ir po to visikai j palikti. Daugelis moni ateina pas mane ir klausia, ar negalima atsipalaiduoti nejus tamp. Ne, tai tiesiog nemanoma. Jeigu tai ir bt manoma, tai bt tik relaksacijos pavadinimas. Jei js norite nerti giliai vanden, btina okti nuo aukto kranto. Kuo auktesnis krantas, nuo kurio okate, tuo giliau neriate. irkite ias puis, jos yra vir keturiasdeimt pd aukio. Tam, kad jos pasiekt tok aukt, j aknys turi pasiekti keturiasdeimties pd gyl emje. Kuo auktesnis iauga medis, tuo giliau auga jo aknys. Kuo giliau 92

auga aknys, tuo auktesnis ikyla medis. Dabar ios puys gali paklausti: Kokia bt ala, jei ms aknys bt tik ei coli gylyje? Nebus jokios alos, iskyrus tai, kad medis taip pat bus tik ei coli aukio. Ir jei aknys nesileis gilyn, medis neturs galimybs iaugti. Ny yra paras gilios intuicijos maksim. Jis sak, kad norint pasiekti dangaus auktybes, btina paliesti pragaro dugn. Tai i tikrj didiulio praregjimo isakymas. Jei mogus nori pasiekti dangaus auktybes, jis turi nusileisti pragaro gelmes. tai kodl vidutiniki mons niekada negali pasiekti religijos auktum, tuo tarpu kai nusikaltliai tai danai padaro. Tai dl to, kad tas, kuris krenta giliai nuodm, gali pasiekti ir teisingumo virn. Meditacija yra transformacijos per ekstremumus technika. Kiekviena transformacija atsitinka, kai yra pasiekiamas ekstremumas. Jei reikinys pasiekia savo ekstremum, prasideda virsmas. Ar js kada nors stebjote, kaip juda sieninio laikrodio vytuokl? Jei ji juda kair, ji juda kairn iki tol, kol pasiekia savo ekstremum ir po to pradeda judti deinn. Js galbt nepastebjote, kad vytuokls judjimas kair yra tuo pat metu jgos momento kaupimas judjimui dein. Ir ji juds dein iki to paties masto, kaip ji judjo kair. Tokia yra ir js proto vytuokl. Jei ji juds iki tampos maksimumo, tai po to ji prads grti ir pasieks giliausi relaksacijos laipsn. Js negalite atsipalaiduoti, jei nesitempte iki maksimumo. Kai kurie mons ateina pas mane su labai keistais klausimais. Atrodo, kad jie nori turti gli, iveng auginimo rpesi. Atrodo, kad jie nori gausaus derliaus, nesj skl ir nesirpin derliumi. Vienas draugas nori suinoti, ar nebus sunkum, jei jis nekratys kno ir neleis jam drebti. Sunkum nra. Kokie gali bti sunkumai, jei js nieko nedarote? Jeigu js taip greitai isigstate kno judesi, kas bus, jeigu prads judti js vidin energija? Jei js norite apsaugoti kn nuo kratymosi, k js darysite, kai prads kilti kundalini? Draugas nori, kad kakas vidinio atsitikt ir kad jis galt tai stebti i iors, bti civilizuotas ir kultringas asmuo, galvojantis, kad toks ir esi paiu savimi. Jis nori stovti kaip vako statula ir kad kas nors atsitikt jame. Jis neino, kad jo vako statula itirps ir dings lengvame ore, kai vidin 93

energija prads kilti. Jis pranyks ruodamas patalpas kakam neinomam. Dirbkite sunkiai, kad js tampa pasiekt virn, ir tuomet js galsite pasiekti relaksacijos virn. Tuomet js ilssits savaime. Js turite sukurti tik tamp; ramyb ateis per Dievo malon. Js galite sukelti iki maksimumo tik tampos audr; po to audra nurims savaime ir sigals taika. Nra didesns ramybs negu ta, kuri ateina po audros. Ramyb, kuri seka po audros, yra gyva ramyb, nes ji gim i audros. Ir tam, kad ateit i gyva taika, btina ir a raginu jus turite pereiti per visus meditacijos etapus, n vienas i j negali bti praleistas. Taigi tegul neateina pas mane n vienas ir neprao, kad ie etapai bt imesti, ar kad jis galt apsieiti giliai nekvpavs, nesikrats ar neklauss Kas esu a? Ne, pirmi trys etapai veda jus nuo vieno ekstremumo prie kito labai sistemingu ir moksliniu bdu. Dl ios prieasties a primygtinai reikalauju, kad tik tuomet, kai vienas etapas pasiekia savo maksimum, jis gali bti pakeistas kitu. Tai yra panau bgi perjungim vaiuojant automobiliu. Jei js vaiuojate pirmu greiiu ir jei pirmu bgiu js sibgjote iki didiausio leistino greiio, tuomet perjungiate antr bg. Tol, kol greitis vaiuojant antru bgiu yra maas, js neperjungiate automobilio trei bg. Perjungimas turi vykti aukiausiame greiio take. Taip yra ir proto transformacijos atveju; tai irgi turi atsitikti aukiausios tampos take. Js turite gerai suprasti pirm trij fazi reikm. Pirm faz sudaro kvpavimas, gilus ir greitas kvpavimas. Kvpavimas tsis per visas tris fazes; jis ilaikomas ir per antr, ir per trei fazes. Kvpavimas privalo turti abu poymius, bti gilus ir greitas. Js turite kvpuoti taip giliai, kaip galite, ir js taip pat turite kvpuoti taip pat greitai, kaip galite. Ir i gilaus ir greito kvpavimo taisykl turi apimti abi kvpavimo stadijas kvpim ir ikvpim. Kodl? K daro kvpavimas? Kvpavimas yra misterikiausias dalykas mogaus gyvenime. Kvpavimu knas yra sujungtas su siela. tai kodl mes sakome, kad mogus yra gyvas tol, kol jis kvpuoja. Nustojs kvpuoti, mogus mirta. Neseniai a aplankiau vien eim, kurioje moteris devynis mnesius guljo komos bsenoje. Gydytojas sako, kad ji jau niekad 94

neatgaus smons, nors ji gali gyventi dar trejus metus. Moteris palaikoma gyva vaistais ir maistu, kurie leidiami komos bsenoje esant jos kn. Ji visikai nesmoninga; per devynis mnesius ji n karto nebuvo atgavusi smons. A aplankiau jos eim ir pasakiau jos motinai, kad ji yra tiek gyva, kiek ir lavonas. Sena moteris pasak: Ne, kol jos kvpavimas tsiasi, visuomet yra viltis. Gydytojas sako, kad nra vilties, bet kas ino? Gydytojai ne visuomet teiss. Kas ino? Kadangi ji kvpuoja, ji gali atgauti smon. Kvpavimas yra; taigi tiltas liks. Ji gali atgauti smon. Kvpavimas yra tiltas, kuris sujungia siel su knu. Jei js kvpuojate giliai ir greitai, tai ne tik knas yra supurtomas, netgi sielos skaidulos supurtomos. Pavyzdiui, ant lentynos ilg laik guli butelis. Jis pripildytas kakokio skysio ir nebuvo judintas ilg laik. Todl net nesimato, ar butelis ir jo turinys yra skirtingi dalykai, ar ne. Dl to, kad jis buvo ilgai nesupurtytas, butelis ir jo turinys atrodo kaip vienas ir tas pats daiktas. Stipriai supurtykite butel. Jo turinys taip pat susimaiys. Tik tuomet aikiai pasimatys skirtumas. Panaiai yra, kai js kvpuojate iki aukiausio laipsnio, ir sukuriate audr, kuri supurto ne tik js kn, bet ir kiekvien sielos skaidul. Tik io supurtymo momentu js aikiai jauiate, kad knas ir siela yra atskiri. Js galite ateiti ir paklausti: Kas bus, jei a nekvpuosiu giliai? Ar bus kokia nors ala? ala bus tik tokia, kad js niekada nesuinosite, kad js esate kakas daugiau negu js knas. tai kodl kvpuojant esmin slyga turi bti ilaikyta, js turite kvpuoti ir dar liudyti. Js kvpuojate giliai ir js tuo pat metu stebite, kaip vyksta kvpavimas, kaip jis eina ir ieina. Kai js stebite einant ir ieinant kvpavim, js suinote, kad ne tik knas yra atskirtas nuo js, bet netgi ir kvpavimas yra atskirtas nuo js. Tuomet js suinote, kad js esate tik stebtojas, atskirtas nuo abiej, nuo kno ir nuo kvpavimo. Atskirumas nuo kno gali bti suinomas tik per kvpavim, bet atskirumas nuo kvpavimo gali bti patirtas tik per jo liudijim. Taigi du dalykai, gilus kvpavimas ir liudijimas, daromi pirmoje fazje, ir daromi antrojoje fazje ir iki pabaigos tai yra iki treiosios fazs. 95

Antrojoje fazje a praau js atpalaiduoti kn. Gil kvpavim tsiate, ir be to js dar turite atpalaiduoti kn. Tai turi kelet prasmi, ir su keliomis i j a jus supaindinsiu. Pirma, js kne yra tkstaniai tamp, ir nors tai yra js rinkinys, j atvilgiu esate visikai nesmoningi. Civilizacija padar ms gyvenim nenatral, tok nenatral, kad net tuomet, kai js esate ant kako pikti, js iliekate prie j besiypsantys. Js knas neatitinka js nuotaikos, jis jauiasi kaip dusinamas asmuo. Js kumiai susigniauia savaime, bet js dirbtinai ypsots ir neleidiate kumiams gniautis, js juos slopinate. Tuomet kno nervai, kurie turjo greitai savaime sugniauti kumius, patiria didel konflikt. Jie tiesiog nesupranta, kodl taip yra. Taip kne sukuriama nerimo bsena. Kumiai turi susispausti. mons, kurie giliai studijavo ir suprato pykt, sako ir a t pat sakau kuomet js esate pikti, darykite tik vien dalyk. Nesiypsokite apsimestinai, vietoj to, jei kas nors yra prie jus, pakikite savo kumius po stalu ir penket minui energingai juos spaudinkite ir itiesinkite. Po to js juoksits, ir js juokas bus visikai kitoks. Knas i viso neino, kad mogus tapo civilizuotas. Knas funkcionuoja visikai panaiai kaip maina. Bet mogus labai suvar jo darb; knas slopinamas vairiais bdais. Dl i draudim js knas tapo daugybs tamp saugykla; tkstaniai tamp nusd js kne. Ta daugyb tamp sudaro kompleksus tamp mazgus. Taigi kai a js praau atpalaiduoti kn ir js tai darote, ie kompleksai, kurie yra js kne nuo vaikysts, pradeda dingti ir tirpti. J praradimas ir itirpimas labai reikalingas; kitaip js niekad nepatirsite beknikumo, js niekada netranscendentuosite kno ir nepateksite anapus jo. Itirpdius iuos kompleksus, js knas taps kaip viesa, kaip gl. Tikriausiai js girdjote apie Mahaviro, dain tyrthankaros vard, kur jam dav. Vienas i jo vard yra Nirgrantha, jis yra unikalus. Literatrine kalba jis reikia be kompleks mogus, kuris neturi kompleks. Nirgrantha yra vienas i t, kurio visi kompleksai itirp ir ding, kuris yra laisvas nuo bet koki vidini mazg, kuris yra be kompleks, kuris tapo absoliuiai paprastas ir nekaltas. 96

Kai is kompleks audinys gali bti atpalaiduotas ir imestas, js neleidiate tam vykti, js prieinats. Js civilizuotumas, js kultra, js slygotumas ir draudimai, js buvimas moters ar vyro nuostatoje, js buvimas tuo ar kitkuo visi ie dalykai taip stipriai jus laiko, kad js negalite atpalaiduoti savo kno. tai iandien ryte atjo pas mane moteris ir pasak, kad ji bijo, jog medituojant kakieno rankos gali paliesti jos kn. iuo metu i varg moteris sdi toli nuo vis js. Neirint to, kakieno knas gali ridentis ir pasiekti j, tuomet ji vl bus smyyje. Ji norjo suinoti, ar ji gali sdti nuoalyje. A pasakiau jai: Kas ino, dievai danguje gali atsisti k nors bet kur, kur tu nueisi. Gerai, kad kakas ateina pas jus. Jis ateis pas jus, kad ir kur js nueitumte. Taigi nekeiskite savo vietos. Ir kokia gali bti ala, jei kas nors palies js kn? Moters bdas yra toks, kad netgi jeigu Dievas bus sutiktas kelyje, ji atoks alin, kad tik jis nepaliest jos kno. Visas jos knas pripildytas kompleks. Nuo pat vaikysts jos yra treniruojamos ir slygojamos tokiu bdu, kad jos iri savo kn kaip lig, kuri turi iksti. Jos negyvena kne; tai kaip nata, kuri jos nenoriai nea su savimi. Knas yra kaip danga, kuri jos nea. Jos kamuojasi vis laik, kaip kn apsaugoti, nors jame nra nieko ypatingo, k reikt saugoti. Bet net toks neymus polinkis mums labai kliudo. Jei asmuo yra gerai iaukltas, jis gali galvoti... tai iandien dentelmenas papasakojo man, kad tik emocionals mons, ne intelektualai gali augti per tok potyr. Nuostabu, kad mogui prajus kelet ingsneli, jis tampa intelektualu. Jei jo motina mirta, jis dl jos verks ar neverks? simyls jis ar ne k nors, jei jis yra intelektualus asmuo? iuo metu jis turi kelet mokslini laipsni, j saugo keli universitet diplomai, todl jis du kartus pagalvos prie pabuiuodamas mylimj, kadangi keletas mikrob gali bti perduota nuo vieno kit. Kol jis leis emocijai pasireikti ir nusprs, jis iekos informacijos knygose ir apsvarstys problem i vis pusi. Ms intelektas tapo ligos rimi; jis nesuteikia mums aromato, k jis galt padaryti. Jis gali bti ms lov, bet jis pasuko mus lig. Taigi kakas gali galvoti, kad dl to, jog jis yra intelektualus, tokie dalykai jam negali atsitikti; tai gali atsitikti tik tiems, kurie turi polink 97

pasiduoti emocijoms. Kodl? Ar yra kas nors blogo bti emocionaliu? Viskas, kas yra paprasta gyvenime, ateina per emocij, ne per intelekt. inoma, matematikos, skaiiavimo problemos ir panas dalykai yra isprendiami intelektu; bet nieko neisprendiame intelektu, kas yra paprasta. Nuostabu, kad netgi mokslo atradimai, kuriems reikalinga didiausia intelektuali disciplina, ateina per emocijas, ne per intelekt. Jei kas nors paklaust Einteino, kaip jis atrado savo reliatyvumo teorij, is pasakyt: A neinau, tai tiesiog atsitiko. Tai labai religingas tvirtinimas. Jei madam Kiuri bt paklausta, kaip ji atrado rad, ji bt pasakiusi: A negaliu pasakyti, kaip; tai tiesiog atjo. Tai buvo anapus mano valios. Bet kuris didingas mokslininkas pasakys panaiai. Jis sakys: Tai neatjo per mano iekojimus; tai kakas i anapus. Tai ateina i anapus. A esu tik instrumentas, priemon. Tai kaip tik religijos kalba. Emocija turi didel gyl, tuo tarpu intelektas yra kevalas, pavirius. Intelektas nra nieko daugiau kaip pritaikomumas. Tai panau palydov, kuris vaiuoja prieais gubernatoriaus main, kai is lanko savo valdas. Nepalaikykite palydovo gubernatoriumi. Intelektas nra niekas daugiau kaip palydovas, kuris tvarko keli ir kontroliuoja eism tam, kad gubernatoriaus automobilis galt pravaiuoti netrikdomai. Taigi eimininkas eina u tarno. Emocijos yra eimininkas, o intelektas yra tarnas. Viskas, kas yra paprasta ir nuostabu gyvenime, ateina i emocij, i jausm. Bet yra mons, kurie priima palydovus kaip eimininkus ir jiems nusilenkia. Jie sako: Mes esame intelektualai, priimsime palydovus eimininkais. Tegul jie taip sako; netgi palydovai i to paslapiomis juokiasi. Kai kurie mons galvoja, jog tai silpnumas, kad jie kratosi ir verkia; stiprus yra tas, kuris sunkiai gali tai daryti. Jie neino, jie nieko neino. Yra kitaip; tai gali atsitikti tik su stipriais, tuo tarpu, kai silpni stovs nuoalje. Ibti tam tikroje pozoje vien valand gali tik tas asmuo, kuris yra vidiniai stiprus, nesilpnas. Silpnieji giliai kvpuoja minut ar dvi ir tuomet pasiduoda. Tai yra tie, kurie sako, kad tai silpnumas. Jie netgi negali giliai kvpuoti vien valand; jie negali 98

klausti Kas esu a? deimt minui. Praom nesislpti u ios iliuzijos. Tai yra spekuliacijos, intelektuals bdai pabgti nuo meditacijos. Tai yra bdas, kuriuo mes giname savo ego ir pabgame. Todl mes sakome, kad tai atsitinka tik su silpnais, tuo tarpu kai mes esame stiprs mons. Tai keistas tvirtinimas. Tiesa tokia, kad viskas, kas didinga ir paprasta, pasaulyje pasiekiama per stiprum; silpnumas niekam netinkamas. Ir meditacijai? Meditacijai reikalinga maksimali galia. Taip vadinami intelektualai sakys, kad tai yra tik silpniems monms, kurie pereina eksperiment. Bet patys jie negali pereiti, nes alia jo esantis asmuo verks; dl to jis neilaikys. O mogus, kuris verkia, netgi neino, kad kakas j stebi ir galvoja apie j. Jis visikai atsidavs savo pastangoms. Itvermje yra didel jga; silpnieji negali to patirti. Nebandykite apsaugoti savo ego niekais. Nesakykite, kad js esate stiprs ir stipriavaliai ir kad js esate intelektualai ir liksite alia to. Tai kad js to negalite padaryti ino daug kas, todl neiekokite pasiteisinimo tam, kad nedarote, ir nepagrainkite savo silpnumo graiais odiais. Jeigu js garbinsite savo silpnum, tai taps js pasimgavimu ir tuomet js prarasite meditacij amiams. Tiesiog inokite, kad tai neatsitinka su jumis. Jei tai neatsitinka, tai tiesiog reikia, kad js esate per silpnas ir kad jumyse kako trksta. Pabandykite surasti ir suprasti savo silpnum ir itaisykite tai. Nevadinkite savo silpnumo stiprumu; nesuteikite jam gero vardo. Draugas atjo ir pasak, kad visi atrodo isteriki, kad kelet asmen pagavo isterija. Jis i viso neino, kas yra paslpta gyvenimo vandenyne. Vadindamas tai isterija, jis tik gina savo ego. Taigi jis padar ivad, kad tie, kurie kratosi ir klykia, yra nesveiki mons. Jis galvoja, kad jei negali pereiti per itok stipr potyr, tai jis yra sveikas. Bet jei jis teisus, tuomet Buda buvo nesveikas ir Mahaviras, ir Jzus, ir Sokratas, ir Rumi, ir Mansuras buvo nesveiki. Bet ymiai geriau prisijungti prie i palaimint pamili brio negu likti su vadinamaisiais sveikais monmis. Ir mes prisijungsime prie j, kadangi pami mons turjo tai, ko sveiki mons niekada nra patyr. Kai energija kyla labai intensyviai, ji sukelia jumyse tikr audr. Ir tai nra nesveikumas. Jeigu taip bt, mes negaltume vl po to bti 99

tyls ir rams. Bet mes tampame tyls ir rams ubaig pirmsias tris fazes, kurios parodo, kad tai visai neisterika. Papraykite isterijos apimt asmen atsipalaiduoti, nurimti; jis to negali; tai nra jo rankose. Bet tai, kas ia atsitinka jumyse, yra js valdioje; tai atsitinka todl, kad mes leidiame tam atsitikti, kadangi mes kooperuojams su tuo. tai kodl tuo momentu, kai mes nutraukiame kooperacij, tai i karto baigiasi. Yra tik vienintelis bdas atskirti sveikum nuo nesveikumo. Tas, kuris yra savs eimininkas, yra sveikas, ir tas, kuris nra savs eimininkas, yra nesveikas. Tai labai domus kriterijus. Jeigu a paprayiau t, kurie pereina eksperiment, atsipalaiduoti ir bti ramiems, jie i karto tai padaryt. Bet jei a papraysiu vadinamj sveik moni, kurie irgi yra ia, nutildyti ir nuraminti savo mintis, jie pasakys, kad tai nemanoma padaryti kad ir kaip jie bebandyt, jie negali nuraminti savo mini. Taip yra tiems, kurie yra nesveiki, kurie yra pami. Tai, ko js negalite valdyti, yra nesveikumas, ir tai, k js galite valdyti, yra sveikumas, sveikata. Jeigu js galite prot savo valia paveikti, jei js pasakysite daugiau ne ir js protas sustoja, tai js galite laikyti save normaliu, sveiku. Bet realybje yra prieingai. Js sakote daugiau ne, o js protas sako: Sakyk, k nori, bet a darysiu, k a noriu, ir eisiu ten, kur a noriu. Js judinate dang ir em, kad nutildytumte savo mintis, bet jos js neklauso, jos turi savo keli. Js esate ventykloje ir giedate giesmes Dievo garbei, bet js protas tuo pat metu stebi film kino teatre. Ne, jokiu mastu js bhadanai ir maldininkai negali sustabdyti proto, kad jis nestebt filmo. Js visi maldavimai neverti n deimties cent. Bet mogus yra labai suktas. Jis paslepia savo silpnum u puiki odi ir jauiasi gerai, terdamas kit gerum, naudodamasis gerais vardais. Saugokits ito. Geriausias dalykas yra i viso negalvoti apie tai. Kas pereis per tai, sunku pasakyti. Gyvenimas yra toks misterikas, kad geriau negalvoti apie kitus. Pakanka to, kad js pasirpinsite savimi. Apgalvokite tai js esate pamis, silpnas ar stiprus galvokite tik apie save. Bet mes visuomet darome prieingai, mes galvojame apie kitus. Tai labai klaidinga. 100

Kaip a sakiau, kno atpalaidavimas veda vis pirma katars, kno blok, kompleks ir uslopint tamp itirpdym. Antra, kai knas juda pats savaime js jo nevaldote, greiiau jis pats valdo save tuomet jis atsiskiria nuo js, tuomet js siela tampa akivaizdi. Kai js matote, kad js knas sukasi, o dabar jis yra ramus, kad rankos kratosi kad ne js jas kratote, o jos savaime kratosi tuomet js pirm kart suprantate, kad js btis ir js knas yra skirtingi, atskirti. Tuomet js taip pat suinote, kad tai buvote ne js, bet js knas, kuris buvo jaunatvikas; kad ne js, bet js knas tapo senas. Ir jei is smoningumas gilja, js taip pat suinosite, kad js nemirsite; kad mirs tik js knas. Kai js knas sukinjasi kaip maina, js giliai patiriate, kad i tikrj js knas atskirtas nuo js. Js tai suinosite tik tuomet, kai absoliuiai atpalaiduosite kn. Treioje fazje mes klausiame Kas esu a? Netgi tuomet, kai kakas ino, kad jis nra knas, netgi tuomet, kai jis ino, kad jis nra kvpavimas, jis neino, kas jis yra. Tai negatyvus inojimas, kai inome, jog mes ne knas, ne kvpavimas; tai nra pozityvus inojimas. Kas yra pozityvus inojimas? Tai inojimas, kuo js esate, kas dar nra inoma. Taigi treioje fazje mes klausiame: Kas esu a? Bet k gi mes klausiame? Mes nukreipiame klausim save, niek kit. Mes judame visikai savo sraut su iuo klausimu Kas esu a? T dien, kai mes bsime upildyti iuo klausimu visikai, ateis atsakymas ir jis ateis i js. Kadangi negali bti taip, kad savo giliausiame lygmenyje js neinotumte, kas js esate. Jei js esate, js taip pat inote, kas js esate. Svarbu klausti klausim i paties giliausio tako. Pavyzdiui, yra vanduo emje, o mes sddami ant ems paviriaus esame itrok. Jei mes norime numalinti trokul, btina kasti trisdeimt pd gilyn, kur gali bti vanduo. Jei a klausiu Kas esu a?, atsakymas guli kakur mumyse trisdeimties pd gylyje. Bet tarp mans ir atsakymo yra daugyb sluoksni, ir ie sluoksniai turi bti paalinti tam, kad gauiau atsakym. Taigi klausimas Kas esu a? veikia panaiai kaip kastuvas. Kuo greiiau ir stipriau mes keliame klausim, tuo giliau atkasime altin. Bet mes prarandame klausimo greit ir jg. 101

Kartais atsitiks daug labai keist dalyk. Vienas draugas paskutini dviej rytini meditacij metu perjo per neprast patyrim. Tai verta suprasti. Jis klaus klausim visa galia ir rytingai dirbo. Nieko netrko jo pastangoms. Jis nestokojo noro. Bet a sakiau, kad prote yra sluoksnis ant sluoksnio. Jis klausia i virutinio sluoksnio Kas esu a? jis klausia visa jga, tad ipykina klausim Kas esu a? kelet kart. Bet tarp klausimo pakartojim ilenda kitas klausimas: K tai duos? K tai duos?, teiginjantis, kad itas klausimas nieko neduos. Kas klausia antr klausim? Js klausiate Kas esu a? Kas yra tas, kuris klausia K tai duos? Tai kitas js proto sluoksnis, kuris sako: is klausinjimas nesuveiks, js be reikalo klausiate tai vl ir vl; geriau tylkite. Taigi vienas proto sluoksnis klausia: Kas esu a?, kitas sluoksnis ikyla su savo tvirtinimu: itai nesuveiks, geriau tylk. Jei js protas liks fragmentuotas, js negalsite eiti giliai. tai kodl a praau js atiduoti vis energij klausimui Kas esu a? Palaipsniui, palaipsniui visas js protas bus trauktas tai ir js galsite paklausti protu totaliai Kas esu a? Tuomet kai liks tik is klausimas ir nieko daugiau, is klausimas skros panaiai kaip strl ir tuomet ateis atsakymas. Tuomet atsakymas nevluos n sekunds. Atsakymas yra mumyse. inojimas yra mumyse, bet mes niekad nesikreipme j, mes niekad neprovokavome jo, nebudinome jo. Jis visuomet pasiruos pabusti. ios trys fazs reikalingos iam tikslui. ios fazs yra lyg laipteliai, kurie veda meditacijos ventykl; jie yra iorje. Jie atveda jus prie laipteli ir palieka jus ten. jimas per vartus atsitinka ketvirtoje fazje. Bet tas, kuris neukop iais trimis laipteliais, negali tiktis ateiti prie ketvirto prie vart. Taigi prisiminkite, labai svarbu rytojaus dienos meditacijoje atiduoti tam vis savo energij, nes tai bus paskutin stovyklos diena. Atiduokite vis energij iose trijose fazse. Jei js tai padarysite, ketvirta faz atsitiks savaime. Jums nieko daugiau nereiks daryti ketvirtoje pakopoje, tai tiesiog atsitiks. Tris darote js, ketvirta atsitinka.

102

Moteris klausia: Kai pasiekiama ketvirta faz, ar galima pirmas tris fazes imesti? Tuomet nekyla toks klausimas. Jei ketvirta faz yra pasiekiama, tuomet nekyla toks klausimas. Tuomet mogus matys savyje, ar reikia k nors daryti. Jei poreikis bus jauiamas, jis ts; kitaip visa tai jis paliks. Bet netgi is dalykas negali bti pasakomas i anksto. Tai negali bti pasakyta i anksto, nes jei mes klausim ikelsime prie tai, kol ketvirta faz nepasiekta, tai reikia, kad mes nenorime i trij fazi ir tokiu bdu mes bandome pabgti nuo j. Js atrodote labiau susirpinusi tiesiog ivengti i fazi, tai kodl a nepasakysiu, kad jos gali bti atmestos. Jei a pasakysiu taip, js i viso j nedarysite, js tiesiog imesite jas dabar. Jos atkris, bet tai gali vykti tik po to, kai pasiekiama ketvirta faz. Tai negali bti nusprsta iki to. Ms protas klaidina daugeliu bd. Kai js klausiate klausim, js nesuvokiate, kodl js tai klausiate. Js klausimo motyvas yra tas, kad js norite atsisakyti i trij fazi. Bet jeigu js j atsisakysite, inokite, kad ketvirta faz niekada neatsitiks. Kodl js bijote i trij fazi? Baim yra. Ir ios fazs reikalingos ioms baimms ivalyti. Baim yra todl, kad knas gali daryti k tik nori, o yra dalykai, kuri js nenorite daryti. Bet k jis gali su tuo padaryti? Js galite okti, js galite verkti, js galite aukti, js galite kristi emn. Kokia i viso problema? Js giliai kvpuojate pirmoje fazje, antroje fazje toliau giliai kvpuojate ir atpalaiduojate kn. Neturt bti koki nors sunkum giliai ir greitai kvpuojant ir atpalaiduojant kn. Js neturite stengtis okti; jei js okate, tai trukdys giliai kvpuoti. Bet jeigu js okis atsitinka pats savaime, tai viskas puiku. Kas beatsitikt, leiskite tam vykti. Sunkumas yra toks, kad mes arba darome, arba tam prieinams; mes neleidiame viskam atsitikti savo keliu. Mes esame pasiruo k nors daryti; mes arba okame, arba trukdome tam. Bet mes neleidiame tam atsitikti spontanikai. Visa monijos civilizacija yra represyvi. Mes esame uslopin savyje daugel dalyk ir bijome atidaryti pandoros d. Mes i tikrj igsdinti; atrodo, jog mes sdime ant ugnikalnio. 103

Mes esame apimti daugelio daugelio baimi; tai nra tik okio klausimas. Baims yra giliai siaknijusios. Mes esame labai uslopin save, ir mes taip pat inome, kad tai ikils panaiai kaip i ms proto pusrsio. Snus nori umuti tv ir jis bijo, kad i mintis gali ikilti paviriun. Vyras ketina udusinti mon ir tuo pat metu jis yra pasaks jai, kad jis negali gyventi be jos n akimirksnio. Trokimas umuti mon yra prote uslopintas, bet vyras bijo, kad tai gali isiverti bet kuriuo metu. Gurdijevas buvo mistikas, vienas i pai ymiausi ms laiko moni. Kai koks nors asmuo ateidavo pas j ir praydavo bti dvasiniu vadovu, pirmas dalykas, kur mistikas darydavo, tai duodavo kasdien penkiolika dien jam gerti. Jis tyrindavo j girt. Kol jis neitirdavo atjusiojo, kai is girtas, jis neinicijuodavo jo dvasiniam mokymui arba sadhanai. Mistikas duodavo jam gerti kiekvien dien, taigi uslopintos neurozs bdavo atveriamos pradioje ir jis suinodavo, koks tai mogaus tipas ir k jis uslopins savo pasmonje. Tik po to jis tikindavo pastarj, kad jam reikalinga sadhana, kuri jis vadindavo Darbu. Jei asmuo atsisakydavo gerti su juo penkiolika dien, Gurdijevas tuoj pat ipraydavo j namo. Tikriausiai nra kito dvasios Meistro pasaulyje, kuris bt dirbs iuo bdu. Bet jis buvo labai inteligentikas ir imintingas, ir moni painimas buvo labai gilus ir labai brandus. Kadangi mes esame tiek daug uslopin, tai represijoms nra galo. Jos yra nesuskaiiuojamos. Dl i ms represij mes bijome; mes bijome, kad jos pasirodys. Mes bijome, kad nepasakytume kak tokio, ko nenorime pasakyti, ko nenorime, kad inot kiti. Jei kas nors yra pavogta, manoma, kad kai jis klaus Kas esu a?, jis gali iplepti, kad jis vagis, sukius, spekuliantas. Todl jis bijo klausti klausimo Kas esu a? Netgi jeigu jis klausia, jis tai daro silpnu balsu, kadangi ino, kad yra vagis. Jis bijo, todl slopina klausim. Jis nenori, kad asmenys, sdintys alia, igirst, jei jis ipliurps, kad jis yra vagis. O jis gali ipliurpti, tai nra sudtinga. Todl yra rimtos prieastys pasiteirauti, ar ios trys fazs negali bti atmestos ir ar galime mes bti be j. Ne, js turite pereiti per ias fazes. Jos gali bti atmestos, bet tik po to, kai js jas visikai pereinate. Ir kas beateit i vidaus, turi laisvai 104

praeiti, netrukdykite tam. Begalinis purvas ten yra paslptas; jis ikils paviriun ir atsipalaiduos. Kauks, kurios dengia veid, nra tikras ms veidas; tai kodl mes apimti baims. Jei asmuo yra padengs savo veid kremu, grimu ir pudra, jis labai bijo, kad visa kosmetika nukris. Jei jis bus tikru veidu, kuris yra piktas ir bjaurus, jis parodys save. Jis bijo, kad kiti gali pamatyti jo tikrj veid. Jis atliko kosmetin veido operacij, stovdamas prie didel veidrod, kad nutaisyt didel kani. Taigi jis isigands, kad jei jis tai nuims, jo veidas gali tapti toks baisus, kad jokia kosmetika jam nepads. Jis sakys, kad gali nuimti visk, tik ne fasad, ne kosmetik. Jis stengsis tai isaugoti bet kokia kaina. Visi ms veidai yra dirbtiniai; jie nra reals. Ir nemanykite, kad mons, kurie nenaudoja kosmetikos, nenutaiso atitinkam min. Yra vairios kauki rys, o kai kurios rys yra tokios subtilios, kad nereikalauja kosmetikos. Dl ios prieasties js bijote, kad jei js atsipalaiduosite meditacijoje, js kauk gali nukristi parodydama tikr veid, ir kas nors tai gali pamatyti. ios baims yra didiuls, ir jos neleidia jums eiti vidun. Todl jos turi bti imestos. Dar vienas paskutinis klausimas. Draugas klausia: Kas yra aktipat arba energijos transmisija? Ir ar manoma, kad kas nors gali perduoti dievik energij? Niekas negali bti aktipat, niekas negali perduoti energijos; bet kakas gali bti priemone tokiai transmisijai. Tiesa tokia, kad niekas to padaryti negali. Jei kas nors pareikia, kad jis tai daro, jis apgaudinja. Niekas negali to padaryti, bet kakuriuo momentu energijos transmisija gali atsitikti per k nors. Jei kas nors yra visikai tuias ir kapituliavs, aktipat gali atsitikti jam esant. Jis gali bti laidininkas, kaip katalizatorius, bet nesmoningai. Per j begalin Dievo energija gali tekti kit asmen. N vienas negali bti katalizatorius specialiai, kadangi pirma slyga tam, kad jis veikt kaip laidininkas, yra ta, kad jis neturi inoti to, js 105

privalote neturti ego. Ego sutrukdo asmeniui bti mediumu, aktipat. Su ego mogus tampa nelaidus energijai; dievika energija negali tekti per j. Taigi jei ia yra asmuo, kurio ego yra visikai dings, kuris yra absoliuiai viduje tuias ir totaliai laisvas, kuris nieko realiai jums nedaro, kuris i viso nieko nedaro tuomet per jo tutum, per jo neuimtum gali vykti perjimas, Dievo energija i tikrj gali pasiekti jus. Ir jos greitis gali bti labai didelis. Atsiminkite tai rytoj, kai js ateisite meditacij. Greta to a pateiksiu jums por informacij rytojui. aktipat reikia Dievo energij, kuri leidiasi ant js. Tai manoma dviem bdais. Arba tai kyla nuo js ir susilieia su Dievo energija, arba energija nuo Dievo teka emyn ir susilieia su jumis. Tas pats dalykas prieinamas i dviej pusi. Kitaip tariant, yra du keliai pamatyti dalyk. Pavyzdiui, turime stiklin, pusiau pripildyt vandens. Kakas gali pasakyti, kad ji yra pusiau pripildyta, kitas gali pasakyti, kad ji yra pusiau tuia. Jei jie yra filosofai, tai jie gali ginytis be galo ir neprieiti jokios ivados, kadangi abu tvirtinimai yra teisingi. Energija leidiasi i viraus ir gali kilti i apaios. Kai dvi energijos susitinka, kai js latentin energija susitinka su begalybs energija vyksta pratrkimas. is pratrkimas yra nenuspjamas; negalima pasakyti, k is pratrkimas padarys. Taip pat negalima pasakyti, kas atsitiks po io pratrkimo. Visais istorijos laikais tie, kurie buvo palaiminti iai energijai pratrkus, auk nuo stog: Ateikite kiekvienas, ateikite visi ir pereikite per pratrkim, patys pairkite, kas tai yra. Kakas vyko, kas negali bti ireikta ir negali bti apraoma. aktipat reikia energijos nusileidim i anapus. Tai gali nusileisti. I tikrj ji nusileidia kasdien. i energija pasirenka asmen, kuris yra visikai neslygotas, kuris yra visikai neegoistikas. Tik toks gali tapti katalizatoriumi, tiesiog priemone ir nieku kitu. Bet jei mogus turi nors truput ego ar netgi jeigu jis galvoja, kad jis tai gali daryti, jis liaunasi bti kanalas. Energija negali tekti per j. Rytojaus dienos meditacijai turkite omeny dar por informacij, abiem ryto ir vidurdienio meditacijoms. Rytoj paskutin stovyklos 106

diena. Ji pilna galimybi. Todl rytoj, kai js darysite meditacij, turtumte bti pripildyti didele viltimi ir tikjimu. Pirma, visi tie, kurie patyr kokius nors pergyvenimus, rytoj medituos stovdami. Jei kas nors atsitiko su jumis, netgi jei kas nors bent truput atsitiko su js knu, bt gerai, jei rytoj medituotumte atsistoj. Mat judjimas stovint gali bti greitesnis ir intensyvesnis. Stovint energijos tekjimas yra didiausias. Iki iol a nepraiau js atsistoti, kadangi jums trko drsos daryti tai netgi sdint. Dabar, jei js darysite stovdami, energijos spaudimas bus milinikas. Kaip a sakiau, js galite pradti pamius ok, tai i tikrj gali atsitikti, kai js stovite. Rytoj paskutin diena ir deimt ar dvideimt draug yra prij ger meditacijos lyg, taigi jie atsistos atskirai. A nesakysiu j vard; jie tai padarys patys savaime. Ir tai turi bti tiesiog meditacijos pradioje. Suprantama, kiekvienas gali atsistoti bet kuriuo metu, jeigu jam taip norisi. Prisiminkite, js turtumte leisti viskam vykti netrukdomai. Keletas odi apie rytojaus vidudienio sesijas ir tylos meditacij. Kai mes sdsime ia rytoj vidurdien tylos meditacijoje, ia arti mans turt likti pakankamai tuios erdvs. Kai js ateisite prie mans vienas po kito ir atsissite, jei a udsiu savo rank ant js galvos, tuomet leiskite viskam atsitikti, kas atsitiks t moment. Jei js auksite ar js rankos ar kojos virps, ar js krisite ir kelsits, kas bebt, suteikite tam laisv, nesiprieinkite. Tai bus panau kaip rytins meditacijos metu: atsipalaiduokite. Todl palikite prie mans pakankamai vietos. Tie, kurie gali sukaupti drs, darys rytin meditacij stovdami. Kol a atvyksiu, js uimkite savo vietas ir stovkite ramiai. Stovkite tiesiai be jokios atramos, sakysim, jei arti yra medis. Nesiremkite, kad ir kas bebt; stovkite patys. Js norite suinoti apie aktipat. i poza stovint bus labai paranki energijai perduoti. Dabar yra labai laidi atmosfera ir visa tai gali bti panaudota. Kadangi tai bus paskutin stovyklos diena, js turtumte pridti vis savo vali ir energij rytojaus aidime.

Kitas draugas klausia: K tik js kalbjote apie tris fazes. Ar galtumte paaikinti, kok efekt jos turi kno, irdies, smegen ir proto bsenai? Efekt yra daug. (Balsas) Ar nesukels jie irdies paralyiaus? Bt puiku, jei irdis neilaikyt. Bet nieko panaaus. Tai yra tai, ko norima. Leiskite irdiai neilaikyti. Visk, k js stengsits ilaikyti sau, vien dien prarasite. Taigi kam saugoti? Atpalaiduokite. Pagaliau js tursite nors pasitenkinim dl to, kad irdis neilaik kelyje Diev. ito pakanka. Draugas nori suinoti, kok efekt mums turi ios trys fazs. Jos turi daug efekt. Meditacijos praktika, meditacija, kurios a mokau, sukelia daug psichologini pasekmi. Daugelis kno lig dings, gyvenimo amius gali pailgti, kne vyks daug chemini pokyi. Daugelis liauk, kurios iuo metu kne yra tiek naudingos kiek ir lavono, prads funkcionuoti. Mes neinome, k psichologai dabar sako, netgi k psichologai sako apie pykt. Jei kakas yra piktas, jie sako, kad kne atsiranda specialus nuod tipas. Bet iki iol jie negaljo inoti, kas atsitinka meils atveju. Kaip pyktyje atsiranda specialus nuod tipas, taip meilje kne susikuria specialus nektaro tipas. Kadangi meil yra labai retas reikinys pasaulyje, dar sunku rasti mog, kuris galt aplankyti mokslinink laboratorij. tai kodl jie kol kas negaljo itirti to. Jei meditacija atsitinka visikai, knas pradeda iskirti nektar ar ambrozij, kuri simbolizuoja nemirtingum. Meditacija i tikrj daro labai gil poveik knui. Tie, kurie eina giliai meditacij, pradeda matyti nepaprastas spalvas, uuosti neinomus kvapus ir girdti negirdtus garsus. Nepaprastos viesos bangos pradeda tekti per juos. Tai skirtingi meditacijos cheminiai poveikiai. Js matysite tokias fantastines spalvas, koki niekad nematte. Faktikai visa kno chemija patiria esmin pokyt. Knas pradeda pagauti, pajusti ir suprasti dalykus visai nauju bdu. Visos elektrins grandins kne pasikeiia. 108

107

Daug ger dalyk atsitinka kne, taip pat daug diding dalyk atsitinka prote. Bet tai tik reikalo detals, a galiau su klausianiu apie tai pakalbti atskirai. Galimybs i tikrj yra didingos. Kitas kausimas: Koks yra gilaus kvpavimo poveikis smegenims, irdiai ir t. t.? Kai tik js pradedate giliai kvpuoti, deguonies ir anglies dioksido santykis kne pasikeiia. Kne yra atitinkamas anglies ir deguonies kiekis; gilus kvpavimas i proporcij pakeiia. Kai tik pasikeiia is santykis, atsiranda pokyiai visame kne, skaitant smegenis, krauj ir nerv sistem. Deguonies ir anglies dioksido atitinkamas santykis sudaro ms egzistencijos baz. Jei jis pasikeiia, pasikeiia viskas. Bet tai techniniai dalykai ir klausiantis gali vliau apie tai pakalbti su manimi, kadangi ne visi tuo domisi. Kitas draugas klausia: Ar meditacija yra panai autohipnoz? Meditacija ymiu mastu sutampa su autohipnoze, bet paioje pabaigoje jos isiskiria. Ji ymiu mastu nukreipiama su hipnoze; pirmi trys etapai, iskyrus liudijim, priklauso hipnozei. Liudijimas, kuris reikalingas ioje praktikoje, smoningumas i medituojanio puss, kai jis kvepia ir ikvepia, kai knas kratosi ir sukinjasi, tai, kad jis yra stebintis nuo kalvos is liudijimas neturi nieko bendro su hipnoze. Toks yra skirtumas. Tai fundamentalus, esminis skirtumas. Visa kita yra hipnozs proceso dalis. Hipnozs procesas yra labai paprastas, valdant j liudijimu, tai tampa meditacija. Bet hipnoz, atskirta nuo liudijimo, tampa pasmoningumu. Js tapsite nesmoningas, jei naudosite tik hipnoz. Ir js prabusite, jei naudosite hipnoz su liudijimu. Taigi skirtumas tarp i dviej dalyk yra milinikas. Bet j keliai pradioje yra labai panas; tik gale jie atsiskiria vienas nuo kito.

Kai kurie klausimai bus atsakyti vliau. A pasiimsiu juos rytojaus vakarui.

109

110

7. Oo veda treij dinamin meditacij

Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 5 d. rytas. Praome iandienin meditacij pripildyti miliniko noro ir vilties, inokite, kad tai jums atsitiks. inokite, kad kaip saul pakyla ir upildo em viesa, taip ir js vidin viesa teks js viduje. Kaip gls ydi iandien ryte, taip ir palaimos gls skleisis jumyse. Tas, kuris pradeda piligrimo kelion pilnas vilties pasiekti tiksl, ir tas, kuris aukiasi su dideliu trokimu, pasiekia Diev. Tie, kurie gali, turt medituoti stovdami. Bt gerai, jei draugai, sdintys arti t, kurie atsistoja, pasitraukt on, kad nebt sualoti, jei kas nors ukris ant j. Veiksmo impulsas yra didelis, jei daroma stovint; knas ekstazje prads okti. Todl draugai, kurie sdi arti j, turt pasislinkti tolyn, palikdami jiems pakankamai erdvs. Sukaupkite vis savo drs ir atiduokite vis savo energij iandieninei meditacijai. Nieko netaupykite. Pirmoji faz Usimerkite ir pradkite giliai kvpuoti. kvpkite giliai ir ikvpkite giliai ir stebkite i vidaus, kaip tai eina ir ieina. Giliai traukite or ir imeskite or i gilumos... kvpkite giliai ir ikvpkite i gilumos. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Atiduokite vis energij tam. Deimt minui kvpuokite energingai vidun ir iorn. Kvpuokite giliai vidun ir iorn. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Ieikvokite save pilnutinai. Kvpuokite giliai, kvpuokite dar giliau, kvpuokite dar giliau. Stebkite tai i vidaus; likite kiekvieno kvpimo ir ikvpimo liudytojas. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, stebkite ir liudykite. irkite, kaip tai eina ir ieina. dkite vis savo gali giliam kvpavimui. Kvpuokite giliai, kvpuokite dar giliau, kvpuokite dar giliau. 111

Deimt minui atiduokite vis savo gali iam aidimui. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Stebkite i vidaus, kaip gilus kvpavimas eina vidun ir ieina laukan. Ieikvokite vis savo jg kvpavimui. Nepasilikite sau net jotos. Isisemkite iki dugno. Giliai kvpuokite, giliai kvpuokite, giliai kvpuokite. Leiskite knui eiti energijos sraut. Tegul daugiau nieko nebna, tik kvpavimas. Tegul knas bna elektrikas. Kvpuokite giliai, dar giliau ir dar giliau... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. N vienas neturt atsilikti; panaudokite vis savo energij kvpavimui. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai... Dabar liko tik penkios minuts, todl isemkite save pilnutinai. Po to mes eisime antrj faz. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Tegul knas tampa maina, kvpavimo prietaisu. Tegul nieko nelieka, tik kvpavimas. Taigi kvpuokite giliai, dar giliau ir dar giliau. Meskite aidim vis gali, nieko netaupykite... lieka tik kvpavimas, tik kvpavimas. Neisisukinkite, nesulaikykite, nemainkite pastang; nra ko taupyti, atiduokite judesiui vis jg. dkite vis savo energij aidimui. Atiduokite vis gali kvpavimui. Atiduokite vis savo gali giliai kvpuoti. Neisisukinkite, nemainkite pastang, nelikite upakalyje. Tegul visa atmosfera bus krauta. Darykite visk geriausiai, ir tai atsitiks. dkite vis savo energij ir vis savo nor tai... Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Ieikvokite save iki galo... irkite, nesusilpninkite pastang. A esu labai arti js ir praau daryti visk geriausiai, jog po to nereikt sakyti, kad js to negaljote padaryti. Atiduokite vis savo energij greitam ir giliam kvpavimui. dkite vis energij. dkite vis savo energij. Kvpuokite giliai, kvpuokite dar giliau ir dar giliau, kvpuokite greitai ir giliai. Kuo gilesnis kvpavimas, tuo lengviau paadinti energij. Tuomet kundalini pradeda kilti. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Kundalini prads kilti, tik js kvpuokite greitai ir giliai. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai... Energija nusileis, tik js 112

kvpuokite greitai ir giliai. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Dabar liko tik dvi minuts, taigi dirbkite visa jga. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Kvpuokite taip giliai, kaip galite. Liko tik dvi minuts, todl ieikvokite vis energij. Po to mes pereisime antrj faz. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai... kvpuokite giliai... Jei kakas kyla viduje, leiskite, tegul kyla... Dabar prasidjo paskutin minut, atiduokite vis savo energij. Po to mes pereisime antrj faz... Kvpuokite greitai ir giliai... darykite tai labai gyvai. Kvpuokite visa galia. Energija kyla virun, netaupykite savs. Atiduokite aidimui vis savo energij. Kvpuokite giliai, dar giliau ir dar giliau. dkite vis energij kvpavimui. Smgiuokite save i vidaus greitu ir giliu kvpavimu, ir energija prads busti. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Greitai mes pereisime antrj faz. Todl kvpuokite giliai, kvpuokite dar giliau, kvpuokite dar giliau. A sakau kiekvienam i js tiesiogiai atiduokite vis energij kvpavimui. Kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai, kvpuokite giliai. Dabar pereisime antrj faz. Antroji faz Tskite gil kvpavim ir tegul knas atsipalaiduoja. Kas beatsitikt knui, leiskite atsitikti. Jei jis aukia, tegul aukia. Jei jis juokiasi, tegul juokiasi. Jei jis oka, leiskite laisvai jam okti. Leiskite atsitikti viskam, ko nori knas. Atpalaiduokite j. Nesiprieinkite. Netrukdykite. Palikite kn vien... Palikite kn vien. Viskas, kas atsitinka knui, tegul atsitinka. Atpalaiduokite j pilnutinai. Tegul viskas atsitinka su kno dalimis; atpalaiduokite jas. Atpalaiduokite kn. Kas beatsitikt knui per ias deimt minui, tegul atsitinka netrukdomai... Ilaisvinkite kn. Atpalaiduokite kn visikai. Jis oks. Jis okins. Leiskite viskam atsitikti savo keliu. Jei energija jame kyla, knas ireik tai okiu, okinjimu... leiskite tam atsitikti. Atpalaiduokite kn absoliuiai. Atpalaidavimas yra raktas tam atsitikti. 113

Atpalaiduokite kn ir toliau giliai kvpuokite. Kai vidin energija kyla, knas pradeda okti, okinti, drebti, leiskite viskam atsitikti. Knas voliosis ant ems, jis klyks ir auks; nesiprieinkite. Atpalaiduokite. Atpalaiduokite kn taip, kad js pamatytumte, jog jis atskirtas nuo js. Atpalaiduokite kn; atpalaiduokite kn absoliuiai. Palikite kn sau. Atpalaiduokite j visikai. Tegul jis bus tik lyg elektros instrumentas. Tai okis. Tai okinjimas. Tai virpjimas... Atpalaiduokite j. Knas aukia. Knas juokiasi. Palikite j vien, kad galt daryti tai, kas jam patinka. Js esate atskirti nuo kno, atpalaiduokite kn. Leiskite atsitikti jame viskam; nesiprieinkite. Kai kurie draugai prieinasi, nedarykite taip. Atpalaiduokite. Nesiprieinkite n trupuio. Tegul jame atsitinka, kas atsitinka... Knas turi visikai nusialinti. Kooperuokits su knu. Leiskite visk, kas jame atsitinka... Tegul knas pavargsta pilnutinai... Atpalaiduokite. Atpalaiduokite totaliai. Tegul viskas atsitinka... Atpalaiduokite. Atsipalaiduokite. Nesiprieinkite. irkite, kad nesiprieintumte. I viso nesiprieinkite. Atsipalaiduokite. Atsipalaiduokite visikai. Dar liko penkios minuts, todl atpalaiduokite kn visikai. Kooperuokits su juo, kas beatsitikt. K knas bedaryt, kooperuokits su juo. Tegul jis juokiasi, jeigu jis tai pasirenka. Tegul jis verkia, jei jis to nori. Tegul jis oka, jei pradeda okti. Netrukdykite, nesiprieinkite. Jei jis okinja, tegul okinja. Atsipalaiduokite. Atsipalaiduokite pilnutinai. (Kadangi operatorius paliko savo darb ir pradjo meditacij, nustojo dirbti mikrofonas, o Oo toliau veda meditacij be mikrofono.) Atpalaiduokite kn visikai. Leiskite atsitikti viskam, kas beatsitikt. Atpalaiduokite kn kaip suprantate. Atsipalaiduokite. Dabar liko tik dvi minuts. Todl kn atpalaiduokite absoliuiai... Knas yra atskiras nuo js, js esat atskiras nuo kno. Leiskite viskam atsitikti kne... js esate atskirai nuo kno. Dvi minutes palikite kn jam paiam absoliuiai. Po to mes pereisime treij faz... Atsipalaiduokite, atsipalaiduokite, atpalaiduokite kn visais bdais... Kvpuokite giliai ir atpalaiduokite kn. Tegul knas pavargsta... Atpalaiduokite. Atpalaiduokite. Atpalaiduokite. Kvpuokite giliai ir atpalaiduokite kn... Jei knas oka, tegul oka. Atpalaiduokite j 114

visikai... Atiduokite vis savo gali iki tol, kol eisime treij faz. Atpalaiduokite kn, atsipalaiduokite. Dabar lieka tik minut, todl visikai atpalaiduokite kn. Leiskite jame viskam atsitikti. Vien minut absoliuiai atsipalaiduokite. Atsipalaiduokite. Atsipalaiduokite. Tegul knas aukia, rkia ir juokiasi. Atsipalaiduokite absoliuiai... Tegul knas daro tai, k jis nori... Js aikiai matysite, kad esate atskirti nuo kno ir knas atskirtas nuo js. Atpalaiduokite kn absoliuiai, ir tuomet mes pereisime treij faz... Atsipalaiduokite. Atsipalaiduokite... Kooperuokits su knu. Atpalaiduokite kn, ir mes eisime treij faz. Treioji faz Klauskite viduje: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Visas deimt minui tegul knas oka ir sukinjasi, toliau giliai kvpuokite ir vis klausinkite vidun: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Ieikvokite save visikai ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Tskite klausinjim visa galia: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Tskite klausinjim visa galia: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Klauskite visa galia: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Atiduokite vis energij tam ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Atiduokite veiksmui vis savo energij ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Dar liko penkios minuts, todl atiduokite vis save klausimui ir po to seks relaksacija ir poilsis... Atpalaiduokite kn ir toliau klausinkite vidun: Kas esu a? Kas esu a? Atlikite tai visa galia, visa savo jga ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Atiduokite tam vis energij ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Ieikvokite save absoliuiai ir 115

klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Atiduokite save maksimaliai ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Dabar liko tik trys minuts ir po to js ilssits, todl dabar klauskite su visa energija: Kas esu a? Kas esu a? Ivarginkite save. Energija kyla viduje... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Dabar liko tik dvi minuts, klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Tskite tai: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Paskutins dvi minuts, ir tuomet bus poilsis, dkite veiksm vis savo energij ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Energija viduje bunda, leiskite knui okti nesivarant. Atsipalaiduokite ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Tegul energija viduje pabunda visikai, klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Tapkite visikai pamiusiu ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a?... Nuvarginkite save, po to atsipalaiduosite ir ilssits... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Dabar paskutin minut: Kas esu a? Tegul knas oka nesivarydamas, jei jis to nori... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Prie pereinant relaksacij, atiduokite vis energij tam. Ieikvokite save i paskutin minut visikai ir klauskite: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Nepraleiskite galimybs; ieikvokite save iki paties dugno... Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Atiduokite paskutin energijos la, ir tuomet eisime relaksacij: Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Kas esu a? Ketvirtoji faz Tai viskas, nieko daugiau. Palikite visk. Nustokite klausinti, giliai kvpuoti, nutraukite aktyvum ir atsigulkite ten, kur esate. Tie, kurie stovi, tegul stovi. Bet jei kas nors nori atsissti ar atsigulti, tai galima... Leiskite viskam bti tyloje ir ramybje, ramybje ir tutumoje... Nei klauskite, nei k nors darykite. Tiesiog gulkite lyg mir, lyg js nra... Audra prajo, palikusi po savs vidin taik... Viskas palikta... Viskas tyloje. Audra prajo... taigi gulkite ir relaksuokite, relaksuokite visas deimt minui. Tai tyla, tai tutuma, 116

kuri ateina tiems, kurie ieko... Tiesiog gulkite atsipalaidav ir rams... Nereikia giliai kvpuoti, nereikia klausti Kas esu a? Nieko nedarome. Paliekame visk. Jei stovite, stovkite. Jei js nugriuvote ant ems, likite toje padtyje. Gulkite, jei js jau esate toje pozoje. Bkite numir ias deimt minui, lyg js visai nebt... Audra prajo, aplink taika. Vir visko tyla... Tai tutuma, tai vakuumas, kuriame kakas gali atsitikti, kuriame gls yds, kakokia ramybs srov skleisis, bus girdima palaimos muzika. Tai ta tutuma, kuri ateina Dievas. Laukite jo, laukite, laukite jo... Gulkite, gulkite. Laukite, laukite, tik laukite. Viskas ieikvota. Visur tuia... Laukite, laukite. Dabar a tylsiu deimt minui. Ir ias deimt minui js likite ramybje. Taip, lyg js mir, lyg js btumte ding. Tik tutuma lieka. Viskas ramu. Viskas taiku. i tyl ateina Dievas... i tutuma yra vartai, pro kuriuos jis ateina pas mus. Laukite, tik laukite... Taip, lyg js btumte mir. Taip, lyg js btumte ding. Audra pasibaig, palikusi po savs tik taik ir tyl. Laukite, laukite, tik laukimas... Tai momentas, kuriame kakas atsitinka. Laukite tyloje. Laukite tyloje. Viskas tuia, neupildyta. Laukite. Laukite. Laukite... Taip, lyg js nra; bet kakas yra pabuds. Viskas tuia, neuimta; bet viduje vieia viesa, kuri mato, ino ir supranta. Js dings, bet kakokia esm viduje pabudusi... Viskas viesu viduje. Palaimos srov teka jumyse. Dievas yra arti. Laukite. Laukite... Taip, lyg js mir. Taip, lyg js jau nra. Taip, lyg js dings. Taip, lyg js tuias. Pameskite save tuo bdu kaip laas pradingsta okeane... Laukite ramybje... iame praradime laimima, pasiekiama. Tiesiog laukite. Ramybs ir tylos viesa vieia viduje. Js viduje pravinta gili palaima. Jumyse pradeda tekti palaimos up. Tik laukite. Laukite... Palaima teks jumyse. viesa nusileis ant js. Laukite, laukite ir laukite. Taip, lyg js daugiau nra. Taip, lyg js mir. Taip, lyg js btumte prading. Viskas tapo tutuma. ioje tutumoje js patiriate Dievo daran, jo vizij. ioje tutumoje jis jus apvieia. Ir ioje tutumoje js pasiekiamas jam. Laukite. Laukite. Laukite... irkite vidun, kakas ateina. irkite vidun, kakas bunda. irkite vidun, kakokia palaima pradeda 117

atsirasti palaima, kurios js niekada nepatyrte, kuri visikai nepastama ir neinoma jums. irkite, kiekviena js bties skaidula upildyta kakuo neemiku. Laukite. Laukite... Dabar lieka palaima ir tik palaima. Dabar lieka viesa ir tik viesa. Lieka ramyb ir tik ramyb. Laukite. Tik laukite. Tokiais tylos momentais ateina Jis. Tokiais tylos momentais js sutinkate J. Laukite. Laukite. Laukite... Jis, kurio js taip iekote, yra labai arti. Jis, kurio js siekiate, yra ranka pasiekiamas. Laukite. Tik laukite. Laukite tyliai. Dabar i lto grkite atgal i palaimos pasaulio. Dabar ltai, ltai grkite i viesos pasaulio. Labai velniai palikite vidin pasaul. Ir labai i lto, velniai atsimerkite. Jei js akys neatsimerkia, udenkite jas delnais ir po to velniai atsimerkite. Tegul niekas neskuba. Tie, kurie nugriuvo ant ems ir jiems sunku atsikelti, tegul giliau pakvpuoja ir po to labai i lto atsistoja. Atsistokite visikai tyldami. Nekalbdami, be jokio triukmo. Tie, kurie stovi, tegul labai tyliai atsisda ir velniai atsimerkia. Grkite atgal i meditacijos pasaulio. Rytin sesija baigta.

118

8. Lemiamas momentas yra ms rankose

Penktasis diskursas Nargolas (Gudaratas, Indija), 1970 met gegus 5 d. vakaras. Kadangi per paskutines tris dienas gauta daug klausim, tai a iandien atsakysiu juos taip glaustai, kaip tai manoma. Draugas sako, kad kai Vivekananda paklaus Ramakrinos: Ar js matote Diev? Ramakrina atsak: Taip, a matau Diev taip, kaip a matau jus dabar. Draugas nori inoti, ar jis gali klausim pateikti man. Pirma, Vivekananda tam, kad pateikt klausim, nepra Ramakrinos leidimo, jis pateik klausim tiesiai. O js taip nedarote, js tik norite inoti, ar js galite tai padaryti. Vivekananda yra reikalingas tam, kad pateikt tok klausim. Ir prisiminkite, Ramakrinos atsakymas buvo specialiai Vivekanandai, jis neatsakyt taip pat kam nors kitam. Dvasingumo pasaulyje visi klausimai yra iimtinai asmeniki, jie pateikiami tiesiai individualybms. Klausime-atsakyme asmuo, kuris atsako, inoma, yra svarbus, bet asmuo, kuris klausia, yra nemaiau reikmingas. Atsakantis yra reikmingas, bet klausiantis, tas, kuris nori suprasti, ne maiau reikmingas. Tam tikras moni skaiius prao mane paliesti juos taip, kad jie turt t pat transo patyrim kaip Vivekananda, kai j paliet Ramakrina. Bet jie neino, kad tkstaniai kit moni, kuriuos paliet Ramakrina, nepatyr to paties pergyvenimo. iam patyrimui, kur igyveno Vivekananda, Ramakrina prisidjo penkiasdeimia procent, kiti penkiasdeimt procent priklauso Vivekanandai. Tai atvejis puspus. Nra garantijos, kad is potyris bt atsitiks, jei Ramakrina bt paliets Vivekanand kuri nors kit dien. Tai atsitiko tam tikru 119

momentu, taigi ir momentas yra svarbus. Js nesat tas pats asmuo dvideimt keturias valandas per par. Per dvideimt keturias valandas js pasireikiate daugybe asmen. Specialiu momentu... Vivekananda klausia: Ar js matote Diev? ie odiai yra labai paprasti. Atrodo, kad mes suprantame, ko Vivekananda klausia. Bet ne, mes i tikrj nesuprantame. Klausimas Ar js matote Diev? yra ne toks paprastas, nors atrodo, kad netgi pirmo kurso studentas tai gali suprasti. Tokiam klausimui Ar js matte Diev? yra reikalingas sunkus iekojimas. Ramakrina ne tik atsako Vivekanandos klausim, jis i tikrj atsiliep Vivekanandos trokim, jo aistr. Pravits neatsako js klausim, jis pagirdo jus, numalina js geidul. Vivekananda savo didiuliu trokimu, savo visa Dievo aistra pateik klausim, ir Ramakrina tiesiog atsak asmeniui anapus klausimo. Vien nuostab ryt Buda aplank kaim, ir kakas paklaus: Ar yra Dievas? Buda atsak: Ne, Dievo nra. Vidurdien kitas asmuo atjo ir paklaus j: A manau, Dievo nra. K js galite pasakyti apie tai? Buda atsak: Dievas yra. Vakare treias asmuo pasak jam: A neinau, Dievas yra ar nra. K js pasakytumte? Jam Buda atsak: Geriau tylkite; nesakykite nei taip, nei ne. Budos mokinys, kuris lydjo j ioje kelionje, buvo apstulbintas, kai jis tok paprast klausim igirdo savo Meistro tris skirtingus atsakymus. Todl prie eidamas miegoti, vakare jis pasak Budai: A esu pribloktas js atsakym, man atrodo, kad a pamiiu. t pat klausim, ar yra Dievas, ar ne, js pasakte ne ryte, taip vidurdien ir nei taip, nei ne vakare. Buda jam pasak: N vienas i i atsakym nebuvo duotas tau; jie adresuoti kitiems asmenims, tiems, kurie pateik klausimus. Jie neturi nieko bendro su tavimi. Kodl tu klauseisi j? Kaip a galjau atsakyti tau, jeigu tu nepaklausei klausimo? T dien, kai tu pateiksi man klausim, a tau irgi atsakysiu. Mokinys pasak: Bet kaip ten bebt, a girdjau atsakymus. Tuomet Buda pasak: ie atsakymai prasmingi kitiems, jie atitinka j skirtingus poreikius. Vienas, kuris pamat mane ryte, buvo tikintis, teistas, jis norjo, kad a patvirtiniau jo tikjim. Jis neino, ar yra 120

Dievas. Jis tik norjo patenkinti savo ego, kad a sutvirtiniau jo tikjim. Jis atjo gauti mano paramos, mano patvirtinimo. Todl a pasakiau: Ne, Dievo nra. Taip a sukriau jo aknis. Jis nepaino Dievo; jei jis inot, jis nebt atjs pas mane. Tas, kuris ino, neieko patvirtinimo savo inojimui. Netgi jei visas pasaulis neigia Diev, jis sakys: Dievas yra; paneigimo klausimas paprasiausiai neikyla. Bet tas asmuo yra smalsus, iekantis; jis pats viduje neino. tai kodl a jam turjau atsakyti ne. Jis jau buvo nustojs iekoti, ir a jam turjau duoti smg, kad jis pradt vl iekoti. mogus, kuris atjo pas mane vidurdien, buvo netikintis, ateistas; jis galvojo, kad Dievo nra. Jam a pasakiau: Dievas yra. Jis irgi nustojo iekoti; jis taip pat norjo patvirtinimo savo ateistiniam sitikinimui. Bet tas, kuris atjo vakare, buvo nei teistas, nei ateistas. Todl bt negrau suriti j kokiu nors tikjimu, kadangi abu taip ir ne suria. Todl a jam pasakiau, kad jei jis nori tikro atsakymo, geriau yra tylti ir nesakyti nei taip, nei ne. Kiek tai lieia tave, tokia problema neikyla, nes tu dar turi paklausti savo klausim. Religija yra absoliuiai asmeninis dalykas. Tai kaip meil. Jeigu kas nors i meils pasako k nors savo mylimajam, tai nereikia to transliuoti vieum. Tai visikai intymus ir asmeninis dalykas. Jei js atiduodate tai miniai, tai praranda vis savo reikm. Taigi tiesos yra iimtinai asmenikos, jos yra perteikiamos vieno individo kitam; jos nra kakas imetamo pavjui. Taigi klauskite, bet tik tuomet, kai js tapsite Vivekananda, kai js tursite tokio pat intensyvumo aistr, kaip turjo jis. Vivekananda nepra leidimo, jis paklaus tiesiai. Neseniai a buvau viename mieste, kuriame jaunuolis atjo pas mane ir paklaus, ar jis turt tapti sanjasinu. A pasakiau jam: Tol, kol js jauiate btinum tartis su kitais, nepraykite sanjasos; kitaip js jausite tik apgailestavim. Kodl js stumiate mane ias abejones? Tai js pats turite nusprsti. T dien, kai js pajusite, kad negalite to atidti, net jei visas pasaulis bus prie jus, tai turi tapti js iniciacijos sanjas diena. Tik tuomet sanjasa gali bti vaisinga ir diaugsminga ir niekad anksiau. Tuomet jis paklaus: O kaip js? A pasakiau: A niekad nepatarinju kitiems. Bent jau iame gyvenime a nepatarinju 121

kam nors. Ir jeigu a kam nors turiu patarinti, tai a patarinsiu tik savo vidinei biai. Kodl reikia patarinti kitiems? Kaip js galite pasitikti, jei sako kiti? Js negalite pasikliauti kit patarimais. K js bedarytumte, js negalite priklausyti nuo kit patarimo, kaip elgtis. Argi bus koks skirtumas, jei a pasakysiu, kad Dievas yra? K nulm jums, kai js perskaitte knygoje, kad Ramakrina atsak Vivekanandai: A matau Diev aikiau negu kad matau jus? Js galite parayti knyg, sakydami, kad js paklauste mans ir a atsakiau: Taip, Dievas yra. Ir a matau Diev aikiau negu matau jus. Ar jums yra skirtumas? Netgi tkstantis knyg, sakani kad Dievas yra, visikai beverts. Kol atsakymas, kad Dievas yra, neateina i js vidins bties, visi atsakymai, ateinantys i kit, nieko nereikia. Skolinti atsakymai neveikia. Skolinimasis gali bti naudingas bet kuriame kitame gyvenimo ingsnyje, bet tai netinka kalbant apie Diev. Tai kodl js klausiate mans? Ir kaip mano taip ar ne jums pads? Jei js btinai turite paklausti, tai klauskite savs. Jei atsakymas neateina i js, tuomet, matyt, likimas taip nori. Tuomet laukite tyloje; gyvenkite be atsakymo, gyvenkite neinodami. Jei js galite gyventi neinodami, tuomet vien dien atsakymas ateis. Visi atsakymai yra mumyse, jei tik mes inome, kaip teisingai klausti, jei mes inome teisingo klausinjimo men. Jei mes neinome, kaip teisingai paklausti, nors ir eisime klausindami per vis pasaul, tai bus visikai nenaudinga. Kuomet toks mogus, kaip Vivekananda klausia ir Ramakrina atsako, tai ne tai, kad pastarasis atsakymas padeda Vivekanandai. Vivekananda klausia su tokiu intensyviu trokimu, kad Ramakrinos atsakymas neatrodo ess Ramakrinos, bet kaip jo paties, ateinantis i jo vidins bties. tai kodl tai padeda, kitu atveju nepads. Kada vienas klausia kito klausim, kuris ikyla i jo paties bties gelmi, ir tas btinumas toks gilus, kad mogus rizikuoja visu gyvenimu, tuomet atsakymas priimamas kaip savo paties, tuomet jis liaunasi buvs kit atsakymu. Tuomet kiti yra tik veidrodis jam, atspindintis jo paties atsakym. Kai Ramakrina sako: Taip, Dievas yra, tai nra i tikrj Ramakrinos atsakymas; tai Vivekanandos vidins bties atspindys. Ir dl ios prieasties jis tampa autentiku atsakymu, tokiu, lyg jis girdt savo paties aid, savo paties vidins 122

bties aid per Ramakrin. Vivekanandai Ramakrina atrodo ess niekas daugiau kaip tik veidrodis. Vivekananda, prie pateikdamas klausim Ramakrinai, paklaus t pat klausim kito asmens. Tai buvo Maharii Devendranatas, didiojo poeto Rabindranato Tagors senelis. Jis buvo vadinamas Maharii Devendranatu didiuoju pranau ir mgo praleisti vakarus valtyje Gango upje sadhanoje dvasinje praktikoje, atsiskyrs. Vidury nakties, tamsi jauno mnulio nakt Vivekananda perplauk up ir lipo jo laiv, kur sudrebino nuo pradios iki galo. Vivekananda stumteljo duris, kurios buvo lengvai udarytos, ir jo jo kabin. Buvo tamsu, ir Devendranatas sdjo kontempliacijoje umerktomis akimis. Vivekananda pam j u jo varko apykakls ir papurt. Devendranatas isigando pamats kiaurai lapi jaunuol, kuris gdi nakt staiga atjo pas j. Visa valtis kresteljo. Nespjus atmerkti aki, Vivekananda met jam klausim: A atjau ia tam, kad paklausiau, ar yra Dievas. Devendranatas pirmiausiai papra atsipalaiduoti ir jautsi nerytingai dl tokio jaunuolio klausimo. Js galite sivaizduoti padt mogaus, kuris nakties gdumoje staiga susiduria su nepastamu perplaukusiu up jaunuoliu, atjusiu jo atsiskyrlik slptuv ir pateikianiu jam klausim: Ar yra Dievas? tokiu bdu, lyg j bt nukreiptas autuvas. Todl jis pasak: Lukterkite truput, atsipalaiduokite. Pradioje pasakykite man, kas js esate ir kas jus ia atne. Kodl? Tuo pat metu Vivekananda paleido jo apykakl, paliko laiv ir vl nr up. Kai Maharii kteljo jam: Paklausykite, jaunuoli, Vivekananda kteljo: Js delsimas man visk pasak, dabar a ivykstu. Delsimas i tikrj visk pasak. Devendranatas taip ilgai dels, nes jis nusisuko nuo realaus klausimo Ar Dievas yra, ar ne. Vliau jis prisipaino, kad jis buvo i tikrj sumis, kadangi iki tol niekas nepateik io klausimo tokiu nepaprastu bdu. Vieuose susitikimuose, ventyklose ir meetse mons klausinjo apie Diev ir religij, ir jis aikino jiems, k Vedos, Upaniadai ir Gita teigia apie juos. Taigi natralu, kad toks Vivekanandos klausinjimo bdas j uklupo netiktai. Jis vliau prisipaino, kad i tikrj buvo keblioje padtyje, kad negaljo nieko sugalvoti, kai jaunas mogus met jam klausim. 123

Jis taip pat pasak: Kuomet is jaunuolis ijo, a per savo delsim pirm kart supratau, kad atsakymo neinau. Taigi js turtumte klausti, bet tik tuomet, kai esate tam pasiruos. Ateikite pas mane, kai js esate pasiruo klausti ir gaukite atsakym. Reikalas neusibaigia tik klausimu-atsakymu. Po to, kai Ramakrina atsak jam, kai jis gavo atsakym, Vivekananda liovsi bti tuo, kuo jis buvo iki tol. Jis atjo pas j kaip Narendranatas, bet po Ramakrinos atsakymo jis tapo Vivekananda. Ir js klauskite, bet tik tuomet, kai bsite pasiruo tokiam radikaliam pokyiui, js viso gyvenimo transformacijai. Js galite gauti atsakym. Bet atsiminkite: Narendranatas negro namo kaip Narendranatas, kadangi kai Ramakrina pasak: Dievas yra, a matau j aikiau, negu matau jus; kam nors a galiu pasakyti, kad js esate netikras, bet a negaliu to pasakyti Dievo atvilgiu, Vivekananda nepasak: Taip, sere, js atsakymas yra nuostabus, ir a dabar j cituosiu savo straipsniuose. Tiesiog jis negaljo grti namo toks, koks jis buvo; atsakymas pabaig jo buvim tuo, kuo jis buvo; Narendranatas daugiau nebeegzistavo. Js galite gauti atsakym, man nebus sunku jums atsakyti. Bet jums turi bti problema. Taigi ateikite, kai jumyse bus tam aistra. Bus nuostabu, jei js ateisite tokiu netiktu bdu, nakties gdumoje ir griebsite mane u apykakls. Bet tuo pat metu atsiminkite, kai js griebsite mane u apykakls, js bsite mano tinkle, ir js jau negalsite pabgti. Tai ne mokyklin diskusija, kuri baigiasi klausimais atsakymais. Tai niekai. ia gyvybs ir mirties klausimas; js turite rizikuoti savo gyvenimu. Kitas draugas klausia: Kai mes pasodiname skl, reikalingas laikas jai idygti. Js sakote, kad mogus yra skla, dievikumo skla, bet ji gali idygti dievikum per moment, akimirksniu. Ar negaltumte paaikinti io akivaizdaus prietaravimo? I tikrj a taip sakau. Kai mes pasodiname skl, btinas laikas jai tapti elmeniu. Bet nereikia laiko dygimo virsmui, reikalingas laikas dezintegruotis ir itirpti kaip sklai. Pratrkimas atsitinka akimirksniu; skla pavirsta daigu. Visam procesui, kad skla dezintegruotsi ir iirt 124

kaip skla, suprantama, reikalingas laikas. Taigi a nesakau, kad nereikalingas laikas dezintegruotis ego, bet a sakau, kad Dievui ateiti nereikia laiko, jis ateina akimirksniu. Pavyzdiui, verdant vanden, reikalingas laikas uvirti, pasiekti imto laipsni temperatr. Bet jei vanduo pasiek virimo temperatr, jis tampa garu i karto. Tai uolis: tuo pat metu, kai vanduo pasiek virimo tak, atsitinka uolis jis dingsta kaip vanduo ir gimsta kaip garas. Nra taip, kad vanduo turi tapti garu palaipsniui, ingsnelis po ingsnelio; ne, jis tampa garu staigiai. inoma, vandeniui reikia laiko pasiekti virimo temperatr. Jis yra vanduo tol, kol pasiekia virimo temperatr imt laipsni. Netgi bdamas devyniasdeimt devyni laipsni jis lieka vandeniu. Dievas yra pratrkimas uolis. Jis yra pratrkimo takas. Kol js pasiekiate tak, js liekate mogus, netgi jeigu js pastangomis panaiai kaip vandeniui pasiekta devyniasdeimt devyni laipsniai. Kai js pasiekiate virimo tak, js tampate Dievu. Ten, kur js baigiats, prasideda Dievas. Taigi a sakau, kad tai gali atsitikti jau moment. K a turiu omeny, sakydamas moment? Tai reikia, kad jei mes esame pasiruo prieiti virimo tak, tai gali atsitikti iuo momentu. Ar nepakankamai ilgai mes buvome katile? Gyvenim gyvenimus mes bandme kaisti iki dievikumo, bet mums nepasisekdavo pasiekti imto laipsni. Kam mums reikia daugiau laiko? Ar mes neturjome pakankamai laiko? Ne, mes jau praleidome pakankamai laiko; bet mes neinome meno kaisti ir pasiekti virimo temperatrai. Netgi tuomet, kai pasiekiame devyniasdeimt devynis laipsnius, mes tuoj pat pasisukame atgal ir pradedame vsti, nes bijome imto laipsni. A paymjau tai meditacijos metu, kad daug js pasuko atgal po to, kai pasiek devyniasdeimt devynis laipsnius. Keista, kaip netinkamai js pasielgiate pasisukdami atgal. Atrodo, kad js ketinote pasisukti atgal. Tai panau mog, kuris sdo traukin tam, kad nuvykt Bombj, ir, rads du asmenis garsiai besikalbanius tarp savs, nutraukia kelion ir grta atgal namus, argumentuodamas tuo, kad tie du mons sutrukd jam nuvykti Bombj. Akivaizdu, kad is mogus nenorjo patekti Bombj, jei toks trukdymas kaip is yra pakankamas kelionei nutraukti. Jei kas nors 125

turi atvykti Bombj, jis atvyksta nepaisant neymi trukdym, jis niekada nenutrauks kelions. Klitys kelyje tik paskatins j judti greiiau, ir nesiklausyti nereikming plepjim. Bet kakas baigia meditacij dl labai triviali prieasi. Jis baigia todl, kad kakas j truput stumteljo ar paliet jo kn, kakas nukrito ant ems ir pradjo verkti. Atrodo, lyg jis norjo mesti ir lauk preteksto sumainti savo entuziazm. Netgi maytis ksmas jam tampa reikmingu pretekstu nutraukti meditacij. K gi ksmas gali padaryti? Ir jis neino, k praranda, k jis umoka u iuos menkaverius pretekstus. Jis taip pat neino, apie k jis neka. Neseniai draugas sutiko mane ant kelio ir pasak: Praom paprayti i moni nebti tokiems susijaudinusiems, papraykite j truput save prislopinti, nes kitu atveju gali susidaryti sprogstama situacija. Du mons po meditacijos ijo visikai nuogi. Jis pasak tai su meile: kai kurie mons jautsi prislgti, nes du meditatoriai nusimet savo rbus, ir todl a turiau juos sulaikyti. Kiekvienas yra nuogas po savo rbais, ir niekas nesijaudina dl to. Po rbais kiekvienas i ms yra nuogas ir niekam tai netrukdo. Bet kiekvienas jauiasi sutrikdytas, nes du asmenys nusimet rbus meditacijos metu. Tai didiul ironija. Bt suprantama, jei kakas nurengt jus ir js sutriktumte. Bet kodl js sutrinkate dl to, kad kakas nusimeta rbus? Bt suprantamas sutrikimas, jei kakas nuplt nuo js rbus, nors net ir tai bt nereikminga. Jzus yra pasaks: Jei kas nors atima js vark, atiduokite jam ir savo markinius. Galbt jis nepaima j dl savo kuklumo. Jo protestas bt pateisinamas, jeigu kas nors paimt jo vark. Bet kam reikia pamesti galv, jei kakas nusivelka vark? Atrodo, kad jis tik ir laukia galimybs, kad kakas paimt jo vark, kad jis galt sumainti savo pastangas ir nukreipt savo priekaitus kitam. Stebina, kaip kakas, bdamas nuogas, gali sutrukdyti js meditacijai, nebent js atidiai stebite j. Js meditavote ar buvo kitaip? Faktikai js neturtumte netgi inoti, kas nusipl savo rbus ir kas atsitinka aplink jus. Js turtumte daryti savo meditacij ir likti apsiribojs savimi. Ar js domits tuo, k daro kiti? Js ia valytojas ar 126

siuvjas, kad js taip domits kit rbais? Js abejons neturi pagrindo ir prasms. Tegul kakas nusiplia rbus... pagalvokite apie tai. Js suinotumte tai, jei js paprayt nusiplti rbus. Tuomet js suprastumte, kad jei kas nors nusiplia rbus, tai dl to yra reikminga prieastis; kakas turjo atsitikti jame, kad tai padaryt. Tikriausiai js nedarytumte to net tuo atveju, jei kas nors atsilyginant u tai, paaukot jums imt tkstani rupij. is asmuo nusipl savo rbus be panaios aukos, ir jums nebtina taip jaudintis. Kakokios svarios prieastys ikilo jame, kurios kvp j tai padaryti. Mes dar neimokome matyti ir suprasti gyvenim su simpatija ir rpesiu. Kai Mahaviras numet savo rbus pirm kart, jis buvo apmtytas plytomis ir akmenimis. O dabar jam yra meldiamasi. Tie, kurie meldiasi jam, visur pardavinja rbus. Mahaviro pasekjai yra prekiautojai rbais. Tai labai keista. Tai turbt tie patys mons, kurie mt akmenis j. Tam, kad ipirkt savo kalt, jie dabar pardavinja rbus, kad n vienas nebt priverstas bti nuogas. Rb pardavjai yra Mahaviro, kuris pats gyveno nuogas, pasekjai. Kai jis nusipl savo rbus, jis buvo ivaromas i kiekvieno kaimo. N vienas kaimas nesuteik jam pastogs. Kur jis bejo, buvo ivejamas lauk, kadangi buvo nuogas. Dabar jis yra puoiamas, dabar jam meldiamasi tam, kuriam buvo atsakyta pastog ne tik kaime ar ueigose, jam buvo neleidiama netgi apsistoti krematoriumuose, kurie buvo u kaim ir kuriuose buvo deginami mir knai. Laukiniai unys buvo paleidiami, kad jis neateit arti kaimo. Dl ko mons taip jaudinosi? Niekas, iskyrus Mahavir, nenumet savo rb. Stebina, kad tik dl to, jog kakas nusimet rbus... Kokia galt bti prieastis? Kokia baim yra u to? Baim i tikrj didiul. Mes viduje esame tokie nuogi, mes savo btyje esame visikai smuk ir vargai, jei vilgsnis nuog mog nuogumas labai artimai asocijuotas su skurdumu ir nevarumu primena mums ms pai degradavim ir skurdum. Nra kitos prieasties kaip i. Atsiminkite, nuogumas yra vienas dalykas, plikumas yra visai kas kita. irdami Mahavir, niekas negaljo pasakyti, kad jis yra plikas, 127

jis taip nuostabiai atrod. Deja, mes netgi su geriausiais apdarais atrodome pliki ir negras. Ar js atidiai stebjote tuos asmenis, kurie meditacijos metu nusimet rbus? Js neidrsote, nors js turjote bent vogiom vilgtelti juos, kitaip js nesijaudintumte dl to ir negalvotumte apie ikylani dl to pavojing situacij. Tas pats draugas man para, kad moterys io nutikimo ypa sutrikdytos. K tai reikia? Ar jos ia yra tam, kad stebt, kai kakas nusimeta rbus? Jos ia yra tam, kad medituot; o jos vietoj to vogiom stebi kitus. Jos pamiro savs prisiminim, jos liovsi stebti save ir vietoj to, kad usiimt savimi, vilgioja ir nipinja nuogus asmenis. Tuomet situacija i tikrj gali pratrkti. Kas js prao stebti kitus? Js turite usimerkti. Kas jums darbo, jei kakas nuogas? Kiek tai susij su nuogu asmeniu, tai jis nestebi js. Jei nuogas asmuo ateit pas mane ir nusiskst, kad moter buvimas j labai apsunkino, tai bt suprantama. Keista, kad moterys dl to taip sunerimsta. Js protas bt taps laimingu tik tuomet, jei js btumte stebj j atidiai. Tuomet js btumte inoj, kaip tai buvo paprasta ir nekalta. Tai bt buvusi nauda; js protas bt jauts vies ir lengvum. Tai bt padar didiul pokyt jumyse. Bet mums, atrodo, nulemta vengti visko, kas naudinga. Ir tikriausiai mes dar ilgai bsime ioje nelaimje. Nesimato galo ms pamilikiems tikjimams ir koncepcijoms. Meditacij metu ateina laikas, ir jis btinai kai kuriems ateina, kai jie turi nusimesti rbus. Ir jie numes savo rbus su mano leidimu. Taigi jeigu js norite pratrkti, geriau pykite ant mans. Kiekvienas, kuris apnuogina savo knus, gauna mano leidim. A laiminu js veiksmus. Jie atjo pas mane ir pasak, kad meditacijoje jie jauia, kad jei nenusimes savo rb, kakas juose liks ublokuota. A papraiau j bti be rb. Tai lieia juos, ne jus. Kam jums dl to jaudintis? Jei kas nors juos ipldo, tai padar labai blog dalyk. Js neturite teiss to daryti. Js turtumte suprasti, kad medituojant ateina nekaltumo momentas, kada nekaltam protui daugelis dalyk tampa trukdymu. Rbai labai kliudo mogui; jie tapo giliausiu tabu. Jie sudaro vien i pai seniausi ir giliausiai siaknijusi proi. Bet ms socialiniame gyvenime ateina momentas, kai ms apdarai tampa visos ms 128

civilizacijos simboliu. Bet taip pat tiesa yra ir tai, kad kai kuriems ne visiems ateina momentas, kai jie jauia nereikaling proto ribotumo nat. Buda neiojo rbus vis gyvenim, taip pat dar Jzus. Bet Mahaviras imet juos. Taiau atsitiko taip, kad ir viena moteris idrso pasielgti kaip Mahaviras, nors moterys Mahaviro laikais to neidrsdavo. Mahaviras turjo didiul moter mokini skaii, j buvo daugiau negu vyr mokini. Tarp jo mokini buvo tik deimt tkstani vyr ir daugiau kaip keturiasdeimt tkstani moter. Bet n viena moteris mokin neturjo pakankamai drsos nusimesti rbus. tai kodl Mahaviras sak, kad moterys turi gimti dar kart, kadangi kol jos negims vyrikoje inkarnacijoje, jos nepasieks mokos ar isilaisvinimo. Tas, kuris bijo nusiplti rbus, bijos taip pat ir palikti kn. Todl Mahaviras nustat, kad isilaisvinimas nemanomas moterikoje inkarnacijoje; iam tikslui moteris turi gimti vyru. Nebuvo kitos prieasties tam, tik i nuostata. Bet buvo viena drsi moteris: i moteris buvo Lala i Kamyro. Jei Mahaviras bt sutiks Lal, jis nebt nustats tokio principo. Lala i Kamyro buvo tiksliai tokia kaip Mahaviras; jeigu js paklausite kamyriei apie j, jie pasakys: Mes Kamyre inome tik du vardus: Alacho ir Lalos; tik du vardus. Lala gyveno nuoga, ir visas Kamyras garbino ir myljo j. Jos nuogume mons pirm kart pamat gro ir nekaltum, kurie buvo tiesiog nuostabs. Ji kaip vaikas spinduliavo nekaltum ir diaugsm. Jei Mahaviras bt j mats, jis bt apsaugotas nuo io principo. Tai dm Mahavirui; jis pasak, kad isilaisvinimas nemanomas moterikoje inkarnacijoje. Bet Mahaviras nra atsakingas u tai, i tikrj tos moterys, kurios buvo aplink j, yra atsakingos u tai. Matydamas jas, jis sak: Kaip gali moteris atmesti savo prisiriim prie kno, jei prisiriimas prie rb yra toks stiprus? J sikabinimas iorin apdar yra toks stiprus, kad jos negali tiktis isivaduoti i vidinio apdaro i kno. A nepraau js nusimesti rbus, bet jei kas nors tai daro, nra prieasties tai drausti. Jeigu mes netgi meditacijos stovykloje nesuteiksime jam tos laisvs kad jis gali bti laisvas iki tokio masto, iki kokio jis nori, tuomet nebus manoma rasti i laisv niekur 129

pasaulyje. Meditacijos stovykla skirta iekotojams, ne irovams. ia kiekvienas, kuris nesistoja skersai kelio kitam, yra absoliuiai laisvas. Jei kas nors piktnaudiauja js laisve, prasideda nemalonumai, ir yra prieastis bti nepatenkintam. Jei kas nors apsinuogina ir baksnoja jus, jei jis jus aloja, tuomet tai yra prieastis j sulaikyti. Bet iki tol, kol jis daro kak sau, js nesikikite jo reikalus. Js neturite teiss protestuoti. Tai, k mes traktuojame kaip trukdym meditacijai, tiesiog juokinga. Jei kas nors apsinuogina, daugelio kit meditacija yra sugadinama. Tai netinkamas bdas isaugoti netikusi silpn, menk meditacij. Kokia jos vert? Vadinasi, jei niekas nenusimes rb, js meditacija vyks. Taip netinka. Ne, jums teks atsisakyti toki smulki dalyk, toki be galo ma dalyk. Sadhana ar dvasinis usimimas yra didels drsos reikalas. Mes turime atidengti save sluoksnis po sluoksnio, taip, lyg valytume svogn. Giliausia prasme sadhana yra susitikimas su vidiniu nuogumu. Nebtina nusiplti rbus, bet kam nors kartais gali ikilti tokia situacija, kai taip daryti btina. Prisiminkite, kad js negalite galvoti apie i situacij i iors; js neturite teiss teisti, ar tai teisinga, ar ne, nei apkalbinti to. Kas js esate, kad taip darytumte? Kaip js prieinate prie io dalyko? Kaip js tai galite inoti? Js manote, kad mons, kurie vijo Mahavir i savo kaim, buvo pikti mons? Ne, jie buvo civilizuoti ir kultringi kaip ir js, panas jus, jie galvojo, kad jei jis nuogas, jam ne vieta tarp j. Tai ms nelaim, kad kiekvien kart kartojame tas paias klaidas. Draugas, kuris sutiko mane gatvje su meile ir simpatija, pasak, kad a turiau suturti tuos mones nuo j apsinuoginimo, kitaip moni skaiius Bombjaus meditacijose smarkiai sumas. Tegul maja, tegul neateina n vienas mogus! Nra jokio reikalo netikusiems monms ateiti meditacijas. Man nra jokio skirtumo, jei ateis tik vienas mogus. Tas pats draugas man taip pat pasak, kad moterys alinsis meditacij; n viena i j neateis stovykl. Tegul jos pasialina. Kas joms liepia dalyvauti stovykloje? Tegul jos nusprendia, tegul nusprendia dl savs. Jeigu jos pasirinks dalyvauti, jos gali dalyvauti tik mano slygomis. Stovykla negali bti paremta kit slygomis. T dien, kai stovykla veiks pagal js nustatytas slygas, bus geriau, jei nedalyvausite joje i viso. Tuomet a niekuo nebsiu jums naudingas. 130

Meditacijos stovykla gali veikti tik mano nustatytomis slygomis. Nei a ateinu dl js, nei a galiu vadovautis js norais. Js negalite vadovauti man ir valdyti mane. Guru, Meistrai, kuri jau nra, tampa populiars dl to, kad jiems mirus ir ijus, js galite valdyti ir manipuliuoti jais kaip norite, o jie nieko negali padaryti. Bet jei Meistras yra gyvas, tai sukels jums sunkum. tai kodl gyvas Mahaviras muamas, o mirusiam meldiamasi. Tai natralu. Mirusiems Meistrams meldiamasi visame pasaulyje. Gyvas Meistras kelia jums nerim, kadangi js negalite jo supanioti, js negalite jo kontroliuoti. Mano poiriu nra kitos svarios prieasties jums ia ateiti, iskyrus vien. Man nesvarbu, kas ateina ir kas neateina. A noriu, kad jei kas nors ateina, kad ateit gerai suprasdamas, kodl ir kam jis yra ia. Draugas klausia: Praom geriau paaikinti, kas yra sahada joga pasyvi, natrali ir spontanika joga? Sahada joga yra sunkiausia i jog, kadangi nieko nra sunkesnio, kaip bti sahada be pastang, natraliu ir spontaniku. Kokia yra sahados prasm? Sahada reikia: leisti atsitikti viskam, kas atsitinka, nesiprieinti. tai asmuo nort tapti nuogas; jam taip bti natralu ir lengva. Bet realybje tai padaryti sunku. Bti sahada reikia tekti kaip teka oras ir vanduo, neleisti trukdyti intelektui, kas beatsitikt. Kai tik intelektas sikia, kai tik jis sutrukdo, mes liaunams bti sahada natrals ir pradedame bti asahada, nenatrals. Kai tik mes sprendiame, kaip turi bti ir kaip neturi bti, mes tuo pat metu pradedame bti nenatrals. Mes tampame natrals, kai priimame visk, kas atsitinka, tai, kas yra. Taigi pirmas dalykas, kuris turi bti suprastas, yra tai, kad sahada joga yra sunkiausia joga. Negalvokite, kad ji yra labai lengva tikinjimo poiriu. Tai nesusipratimas, kad sahada joga yra lengvas sadhanos ar dvasins disciplinos bdas. mons cituoja Kabir: Sadho, Sahad samadhi bhali; O iekotojau, natrali ekstaz yra geriausia. inoma, geriausia, bet taip pat ir sunkiausia. Nieko nra mogui sunkiau, kaip bti natraliam. mogus tapo toks nenatralus, jis keliavo 131

tok ilg keli nuo savo natralios bties, kad dabar jam labai lengva bti nenatraliam ir labai sunku bti natraliam. Po to iame kontekste mes turime suprasti dar kelet dalyk, kadangi tai, k a mokau, yra sahada joga. Primesti gyvenimui doktrinas ir dogmas reikia ikreipti gyvenim. Bet visi mes tai darome; visi mes primetame sau doktrinas ir idealus. Kakas yra ts ir bando bti nets. Kakas yra piktas ir bando bti taikus. Kakas yra iaurus, o bando bti velnus. Vagis bando bti kilniairdis, o nuodmingas bando bti ventas. Taip mes gyvename, mes visuomet bandome vaidinti, kad esame kakas. Bet koks to rezultatas? Mums ne tik nepasiseka ms pastangos, bet mums nepasiseka i esms. Kadangi k vagis bebandyt daryti, jis negali bti kilniairdis; vagis, inoma, gali dtis ess labdaringas ir gali sudaryti kilniairdikumo iliuzij, bet vagies protas visuomet ras bd vogti kilniairdikai. A girdjau, kad vien kart iminius Eknatas ijo vent kelion. Kai jis ruosi palikti savo kaim, vienas vagis ireik trokim lydti j ioje kelionje. Jis pasak, kad yra daug nusidjs ir nort nuplauti savo nuodmes, pasinerdamas vent Gango up. Eknatas pasak: A nematau klii tau lydti mane, kadangi visi tie, kurie eina su manimi, yra vairi ri vagys, bet yra vienas sunkumas. Kiti vagys pasak, kad a neturiau imti tavs, kadangi jie bijo, jog tu vogsi j daiktus ir jie turs daug nemalonum. Taigi tu gali eiti tik grietai laikydamasis slygos, kad nevogsi ioje ventoje kelionje. Vagis pasak: A prisiekiu, kad keliaudamas nuo pradios iki galo a nevogsiu. Kai kelion prasidjo, vagis prisijung prie Eknato piligrim brio, kuriame visi buvo vagys. Tai buvo vairi ri vagys. Visi vagys yra skirting ri. Vienos ries vagis veikia kaip teisjas, kitos ries vagis veikia kitu bdu. Vis ri vagys, skaitant ir vag, ijo ventj kelion. Kai kelion prasidjo, vargas vagis jautsi labai nepatogiai. Jo senas protis vogti ir paadas Eknatui var j aklaviet. Jis gerai praleido dien, bet nakt jam buvo sunku. Kai kiti piligrimai miegojo, jis 132

negaljo ilstis, kadangi tai buvo jo darbo metas. Kakokiu bdu jis praleido dar dien ar dvi, bet trei jis pasak sau: Bijau, kad i venta kelion pribaigs mane, nes ji truks mnesius. Kaip a iksiu taip ilgai? Bet didiausias pavojus tas, kad, jei a atsisakysiu nuo vogimo iuos ilgus mnesius, gali dingti mano gdiai. Tuomet k a darysiu grs namo? venta kelion baigsis, ji negali tstis aminai. Abejons prasidjo nuo treios nakties. Tai buvo dorovs ir religijos abejons. Jis vog, bet vogimo bdas dabar buvo naujas. Jis m daiktus i vieno piligrimo krepio ir djo kito; jis nieko nem sau. Kit ryt piligrim poilsis buvo sujauktas. Kiekvienas i j prarado kak, kas vliau buvo rasta kieno nors kito krepyje. Ten buvo apie penkiasdeimt ar imtas piligrim gana didelis skaiius ir buvo sunku susirasti savo daiktus. Kiekvienas turjo keblum, jie negaljo suprasti, kas atsitiko. Daiktai nedingo, bet pakeit vietas. Tuomet Eknatui atjo galv, kad tai galjo padaryti tas vagis, kuris tapo piligrimu. Kit nakt jis nenujo miegoti. Po vidurnakio jis pamat, kad vagis paliko savo lov ir perdeda daiktus i vieno krepio kit. Eknatas sulaik j ir paklaus: Ei, k gi tu ia darai? mogus pasak: A inau, kad esu prisieks daugiau nevogti ir laikausi savo priesaikos. A nevagiu daikt, a tik keiiu j vietas. A neimu jokio daikto sau; a tiesiog juos perdedu i vieno krepio kit. Ir tai i tikrj nepaeidia mano paado jums. Eknatas vliau sakydavo, kad k vagis bebandyt pakeisti, tai nekeiia esms. Visas ms gyvenimo nenatralumas yra tas, kad mes visuomet bandome bti kakuo kitu, negu esame i tikrj. Ne, sahada joga sako, nebandykite bti kitkuo, negu js esate; inokite, kas esate, tas ir bkite. Jei js esate vagis, inokite, kad esate vagis, ir gyvenkite tikr vagies gyvenim. Tai labai sunkiai pasiekiama, kadangi netgi vagis pateisina save galvodamas, kad jis bando atsikratyti vagiliavimo. Jis neatsikratys ito realiai, bet jis jauiasi lengviau, manydamas, kad nors iandien jis yra vagis, bet rytoj jis liausis vogti. Netgi vagies ego pasitenkina mintimi, kad, nepaisant to, jog jis dl susiklosiusi 133

aplinkybi vagia, greitai ateis diena, kai jis bus filantropas, ne vagis. Taigi, svajodamas apie rytoj, jis nesijaudindamas vagia iandien. Sahada joga sako, kad jei js esate vagis, tuomet inokite, kad js esate vagis ir vokite inodami tai, bet nesivilkite, kad rytoj js liausits bti vagis. Ir jei mes tiesiog inosime, kas mes i tikrj esame, jei mes priimsime save tuo, kuo esame, ir gyvensime su tuo, tuomet mumyse gali atsitikti revoliucija tiesiog iandien. Jei vagis smoningai suvokia, kad yra vagis, jis vagimi ilgai likti negali. Faktikai, kai jis sako, kad jis i tikrj nra vagis, tik aplinkybs susiklost taip, kad jis bt vagis, ir jei ateityje slygos bus palankesns, jis nebus vagis, tai yra priemon tsti savo vagyst. i idja ar idealas yra labai jam patogs likti vagimi. Jis vagia ir vis dlto pats sau lieka ne vagis. Kitas asmuo sako, kad jis yra nets, kad tik aplinkybs privert j bti tusiu. Kakas sako, kad jis prarado savitvard tik todl, kad kitas asmuo eid j, kitais atvejais jis nra piktas mogus; tik dabar jis priverstas pykti. Jis netgi paprao atleidimo; jis sako: Atleisk man, mano broli, a nustebs, kaip a keikiau iais odiais tave. A i tikrj nesu ipuiks. Taip jo ididumas, jo ego atstatomas. Faktikai visos atgailos yra bdai atstatyti ego. Piktas asmuo isaugos savo ego praydamas atleidimo. Sahada joga sako: inokite, kad js esate tas, kas js esate, ir nebandykite bgti nuo to n per col; nebandykite n trupuio bti ne tas, kas esate. T moment, kai js smoningai suprasite savo kalt, dl savo skausmo, menkumo, agonijos, dl pragaro ugnies, kurioje esate, js i karto ieisite i to ir tapsite laisvas nuo to tuojau; js paliksite tai visikai. Jei vagis gerai suvokia, kad jis yra vagis ir neleidia sau galvoti, kad liausis bti vagis; jei jis ino, kad yra vagis iandien ir bus dar didesnis vagis rytoj, kadangi is protis per dvideimt keturias valandas taps dar stipresnis, jei jis priima savo vagies lemt visikai ir gerai suprasdamas, ar js manote, kad jis gals likti vagis dar nors vien akimirksn? Suvokimas, kad jis yra vagis, kris jam giliai ird kaip grimzdas ir jam bus tiesiog nemanoma gyventi taip pat net akimirk. T pai akimirk atsitiks virsmas, jame atsitiks mutacija. Bet mes esame labai protingi ir turime savo protingus paaikinimus. Mes esame vagys ir svajojame tapti filantropais, dl to ms svajons padeda mums likti vagimis aminai. Gyvenime ms 134

svajons veikia kaip buferiai, kurie yra tarp dviej vagon ir sulaiko judjimo smgius. Buferiai sugeria smgius ir taip keleiviai yra apsaugomi nuo sualojimo. Ms svajons veikia panaiai kaip automobilio amortizatoriai. Kai automobilis vaiuoja duobtu keliu, jie sulaiko nelygum smgius, ir ponas, sdintis automobilyje, yra apsaugojamas nuo sueidimo ir diskomforto. Panaiai kaip buferiai ir amortizatoriai automobilyje ms gyvenime veikia doktrinos ir principai. A esu vagis. Mano idealas ne-vogimas. A esu siuts ir laikausi ne-siio devizo; a sakau, kad ne-sitis yra aukiausia religija. is idealas yra mano buferis, jis man padeda likti siutusiu. Kadangi tuomet, kai a susiduriu akis ak su savo tiu, a sakau sau: Koks tis? A tikiu ne-tiu; ne-tis yra aukiausia mano religija. Jei a nuo jos kartais atsitraukiu, tai dl to, kad esu silpnas; bet a pasieksiu savo ideal rytoj arba dar po dienos kitos. Netgi jeigu a nevykdysiu to itame gyvenime, a tai padarysiu kitame. Bet ne-tis liks mano vedanti vaigd. Galbt a neu ne-tio vliav aplink vis pasaul, ir toliau bnu ts viduje. Vliava yra duokl mano tiui. Bet kur sutikus atkakl mog, sakant, kad ne-pyktis yra jam aukiausia, tikrai galite inoti, kad is mogus pripildytas pykio. Nra kitos prieasties ne-tio enklui ar vliavai; tai visuomet ateina su tio monmis. Ne-tis yra skydas paslpti t ir j aminti. mogus turi vairiausi ri priemones, ir vien priemoni tiek daug, kad jis tarp j pasimet. Bti sahada reikia bti natraliam: kas yra, yra: nra kelio isiadti to; a turiu gyventi pagal tai, kas esu. Bet toks buvimas ir gyvenimas su tuo, kas yra, toks skausmingas, kad beveik nemanomas. Ar js inote, k darytumte, jei jus mest pragar? Js savo nuostabai aptiktumte, kad tik savo svajoni padedami js galite gyventi pragare. Js usimerktumte ir pasislptumte sapnuose ir svajonse. Ar js badavote dien? Tuomet inote, kaip js praleidote dien svajodami apie maist ir tik apie maist. Svajons apie maist padeda jums pragyventi badavimo dien. Jei js nustosite svajoti, tursite nedelsdamas ubaigti badauti. Js svajon, kad js gerai valgysite kit ryt, palaiko jus badaujant. 135

A prisimenu profesori, kuris universitete buvo mano kolega. Mes buvome kartu ilg laik. Bdamas kartu su juo ilg laik, a pastebjau, kad laikas nuo laiko jis staiga praddavo kalbti apie saldumynus. A nustebau, kad jis apie saldumynus kalba tik retkariais. Tuomet pradjau atidiai j stebti ir aptikau, kad tik etadieniais jis sitraukdavo pokalb apie saldumynus. Vien etadien, kai jis atjo universitet, a pasakiau, kad jis iandien tikrai kalbs apie saldumynus. Jis isigando ir pasak: Kodl js taip sakote? Tuomet a jam pasakiau: Paskutinius du mnesius a pasiymjau js kalbas dienoratyje ir matau, kad kiekvien etadien js pastoviai pradedate kalbti apie saldumynus. Ar tai reikia, kad etadieniais js badaujate? Profesorius vl buvo igsdintas ir burbteljo: Bet kas jums apie tai pasak? Tuomet a jam pasakiau: Nra jokio reikalo, kad kas nors kitas pasakyt man apie tai; tai mano paties atradimas. Jis pasak: Tai tiesa, kad a badauju etadieniais, bet kaip js tai galjote suinoti? Paaikindamas a pasakiau: A manau, kad normaliai sveikas mogus, kuris valgo ir geria, nekalbs apie maist taip, kaip js kalbate etadieniais. A inau, kad js gerai valgote ir tik etadieniais vienu ar kitu pretekstu kalbate apie skanumynus. Js supratote teisingai, jis pridjo. etadieniais a daugiausia galvoju apie maist; i tikrj a vis dien planuoju, k a valgysiu rytoj. Tai bdas man veikti badavim. etadieniais a badauju. Tuomet a j paraginau, kad jis turt kuri nors dien badauti negalvodamas apie maist. Jis pasak: Tai nemanoma; tuomet badavimas turi bti nutrauktas. Tik i mini apie maist padedamas a galiu praeiti badavimo laik. Viltis apie rytoj palaiko mano badavim iandien; kitaip tai bt nemanoma. ts asmuo lieka ts su viltimi, kad jis kuri nors dien taps netliu. Piktas asmuo toliau lieka piktas, vildamasis, kad jis taps velnus ir jautrus ateityje. Vagis lieka toliau vagis, vildamasis, kad jis taps vliau kilniairdis. Nusidjlis lieka nusidjliu su viltimi, kad jis taps dorybingas kit dien. ios viltys yra labai nereligingos. Neturkite j. Kas yra, yra. inokite, kaip yra, ir gyvenkite su tuo. Tai, kas yra, yra faktas, gyvenkite su tuo faktu. Gyvenkite su savo gyvenimo faktu. 136

Bet gyventi su faktu yra sunku, skausminga ir sunkiai pasiekiama. Tai, kad a nesu geras mogus, aloja mintis, labai skaudina prot. Dl to seksualus asmuo skaito knygas apie brahmaarij, celibat; tai bdas susitaikyti su savo seksualumu. Jis dega dl seksualini trokim, taiau skaito knygas apie celibat ir tiki, kad jis yra celibato iekotojas. Knyga apie brahmaarij padeda jam palaikyti seksualum. Jis sako, kad tik i dien jis nuolaidiauja seksui, nuo kitos dienos jis prisilaikys savo celibato ado. Kad nesijaust blogai, jis teoretizuoja. Kart atsitiko taip, kad a sveiavausi vienoje eimoje. Toje eimoje pagyvens mogus man pasak, kad jis jau tris kartus tikro vienuolio buvo inicijuotas brahmaarij. A buvau nustebs tai girddamas ir jam pasakiau: Utenka vien kart priimti celibato adus. Kaip tai js padarte tris kartus? Jis su sunkiu jausmu paklaus mans: K js turite omeny, taip sakydamas? A kalbjau su keletu draug apie tai ir visi jie pasil man tai padaryti tris kartus. N vienas i j neabejojo mano veiksmais, iskyrus jus. A vl pasakiau: Celibato adas gali bti priimtas tik kart. Kaip tai atsitiko, kad js turjote priimti j tris kartus? Jis pasak, kad dl to, jog jis neilaik savo ado pirm kart, turjo priimti tai antr ir dar trei kart. Tuomet a paklausiau: O kaip dl ketvirto karto? Jis pasak: Dabar a neturiu drsos tai palikti; a praradau pasitikjim savimi. Tuo metu, kai tas pagyvens vyras trei kart prim brahmaarijos adus, jis buvo pasieks eiasdeimties met ami. Jis vis dar buvo seksualus savo brahmaarijos ad dka. Mes esame labai keisti mons. Tai asahada joga, nenatrali joga, kuri mes praktikuojame. Mes esame seksuals ir skaitome knygas apie brahmaarij. Knyga apie brahmaarij suveikia kaip buferis ms seksualumo atvilgiu. Skaitydami j, mes sakome sau: Kas sako, kad a esu seksualus? Jei a skaitau knygas apie celibat, kuris yra mano idealas, a i tikrj esu celibate. Jei a nuolaidiauju sau sekse dabar, tai tik dl savo silpnumo, kadangi tokia mano prajusi gyvenim karma arba galbt dar neatjo tinkamas momentas. Bet tai greitai praeis. Tai bdas seksui ir celibatui bti kartu; celibatas tampa seksualumo amortizatoriumi, ir sekso ataka patogiai tsiasi ir tsiasi. 137

Tai labai nenatrali dalyk bsena. Tam, kad sugrtumte natrali bsen, js turite nuimti bufer ir amortizatori kartu. Jei yra duobs kelyje, js turite painti jas. Vairuokite automobil be buferi ir be amortizatori. Tuomet pati pirma duob pritrenks jus, aplauys js kaulus, ir js ilipsite i automobilio, atsisveikinsite su juo. Tuomet js daugiau nevairuosite mainos. Nuimkite linges nuo automobilio ir tuomet vairuokite j. Tuomet pats pirmas susitikimas su akmens luitu nokautuos jus, ir js atsisveikinsite su automobiliu. Js nenaudosite automobilio dar kart. Bet amortizatorius, taisytas prie automobilio asi, neleidia patirti ios kanios. Sahada joga reikia: kas yra, yra; bkite tuo. Nebandykite bti nenatralus. Painkite tai, kas yra, priimkite tai ir gyvenkite su tuo. Tuomet virsmas garantuotas. Tas, kuris priima tai, kaip yra, ir gyvena su tuo, pasikeis. Tuomet neliks galimybs pragyventi eiasdeimt met su seksu ir seksualumu, nepaisant celibato ad. adai yra keliai seksualumui isaugoti. Jei a eidiau jus savo pykiu ir nesiteisinu dl to, o prieingai, einu pas jus ir sakau, kad tai mano bdas, kad a esu tokios ries mogus, kuris lengvai pyksta... A galiu tai padaryti vl, taigi kodl a turiau atsiprainti? Js turite tai gerai inoti, jei norite tsti su manimi draugyst... Js manote, draugyst tsis? Visi mano draugai atkris, visi mano santykiai blogs, ir a liksiu vienas su savo pykiu. Tuomet pyktis bus vienintelis mano draugas; niekas aplink mane nepaks mans pikto. Tuomet a tursiu gyventi su savo pykiu vienas ir totaliai. Ar galsiu a su tuo gyventi? Ne, tuomet a transformuosiu pykt, sakydamas: Tai juk pamiimas! Bet mes turime savo priemones. Vyras ginijasi su savo mona ryte, vadina j kale ir ilekia darboviet. Per pietus jis grta su ledais ir ilkiniu sari pasimeilikauti jai. Tuomet mona galvoja, kad jis vl mylintis vyras. Per savo atgail vyras atstato savo santykius su mona, jis grta ten, i kur pradjo keli. Su ledais ir ilkiniu sari rankose moteris vl tampa gera mona. Bet istorija pasikartos vakare tuo pat bdu, kaip buvo ryte. Vakare vyras vl klaupsis ant keli ir prays monos atleidimo. Ir kit ryt nebus kitaip. Ta pati istorija kartosis diena dienon, i mnesio mnes, i met metus. Taip praeina visas gyvenimas. 138

Nei vyras, nei mona nra pasiruo suinoti fakt, tiesos. Jie nra pasiruo pairti realybei akis, nesiningumas ir melas traukti j kasdienin gyvenim. Neisiaikin tiesos, jie vl apgaudinja vienas kit. Panaiai kaip i pora, mes visi vienas kit apgaudinjame visus ms gyvenimus. Ir kas blogiausia, mes apgaudinjame ne tik kitus, mes taip pat apgaudinjame save. Sahada joga reikia: neapgaudinkite savs. inokite ir priimkite save tiksliai tok, koks esate, be joki ilyg. Jei js tai padarysite, mutacija atsitiks nedelsiant. Mutacija atsitiks tuo pat metu, kaip supratimas ir savs primimas. Tuomet js netursite ko laukti. Ar kakas lauks iki rytojaus, jei jo namas dega ir jis tai ino? Jis ioks i namo t pat akimirk. T dien, kai js pamatote gyvenim tok, koks jis yra js namas dega tuo pat momentu atsitinka mutacija. Bet mes turime savo apgaulingus kelius. Namas dega, bet mes puoiame j i vidaus glmis. Ms rankos surakintos, o mes puoiame jas auksinmis grandinmis ir tol, kol matome aukso blizges, mes praiopsome grandines. Mes pilni lig ir aizd, bet apriame savo aizdas spalvingais raiiais ir matome spalvas, o ne aizdas u j. i apgaul tokia gili ir berib, kad praleidiame gyvenim joje, o mutacijos momentas neateina. Mes vis atidliojame mutacijos moment. Mirtis ateina, o atidtas momentas nepasirodo. Mes mirtame, bet mes nepasikeiiame; mes esame tiesiog nepajgs pasikeisti. Pokytis, mutacija gali i tikrj atsitikti bet kuriuo momentu. Sahada joga sako: gyvenkite su tuo, kas yra, ir js bsite transformuotas. Js neturite dti joki pastang pakitimui; tiesa pakeiia. Jzus sako: Tiesa ilaisvina. Bet mes neinome tiesos. Mes gyvename mele, mes gyvename netiesoje; bet mes puoiame ms netiesas, kol gyvename su jomis. Ir netiesa suria, tuo tarpu kai tiesa ilaisvina. Netgi skaudiausia tiesa yra geriau, negu malonus melas. Maloni netiesa yra i tikrj pavojinga. Ji jus sukaustys; ji taps js vergija. Taiau netgi skausminga tiesa ilaisvina, netgi jos skausmas ilaisvina. Taigi gyvenkite su skausminga tiesa ir neslpkite melo, kad ir koks jis malonus bt. Tai sahada joga.

Tai ir yra visa sahada joga. Po to ateina samadhi, ekstaz, prabudimas. Tai galite pavadinti ir kaip nors kitaip. Js neturite siekti samadhi; ji ateis savaime. Verkite, kai norisi verkti, ir juokits, kai norisi juoktis, ir inokite, kad tai atsitinka. A girdjau, kad Japonijoje buvo Meistras, kuris mir, ir tkstaniai moni susirinko jo laidotuves; jis buvo toks garsus. Bet jis turjo mokin, kuris buvo dar garsesnis negu jis. Ir kai mons atjo, jie pamat gars mokin, kuris sdjo lauke, kariai verkiant. Jie sak: Mes esame sugluminti, matydami tave verkiant, kadangi mes manme, kad tu esi vienas i pravitusi. Kodl tu verki? Mokinys pasak: Js juokdariai, a nenustosiu verkti todl, kad js sakote, jog a esu pravits. Verkimas yra visai kitas dalykas. Palaikykite savo pravitim sau; a nenoriu jo. Tuomet lankytojai pasak: Bet k mons pasakys? Jei js negalite nustoti verkti, eikite vidun; neverkite vieumoje arba kils skandalas. Mes tikjome, kad js pasiekte tobul pusiausvyr, aukiausio inojimo bsen. Mes tikjome, kad js esate vienas i imintingiausi ir kad niekas negali js paveikti nei laim, nei lidesys. Tuomet mokinys pasak: Js visi suklydote. Tai buvo iki pravitimo, kad tik keli dalykai mane veik, nes mano jautrumas buvo atbuks, ir a buvau nepaeidiamas, bukagalvis. Dabar viskas veikia mane nuo pradios iki galo; taigi a verksiu iki valiai. A nesirpinu, k js pasakysite savo pravitimui. Imeskite tai per lang. Bet kaip venteivos tai daro, jie vis tikinjo ir pasak: Pagalvok apie gd, kuri tai sukels. Taigi, jei js verkiate, darykite tai vienas, slaptai; kitaip piktavalikos paskalos pasklis per al. Vienas i venteiv kteljo: Js visuomet sakte, kad siela yra nemirtinga, tai kodl js apraudate? Tuomet iminius pasak: Kas verkia dl sielos? A verkiu dl Meistro kno; a neverkiu dl sielos, kuri yra nemirtinga ir amina. Knas, kuris atsiskyr nuo mano Meistro, taip pat buvo mielas ir malonus, ir jis dabar niekada negr it em. ventov, kurioje gyveno Meistro siela, buvo ne maiau nuostabi ir ji jau niekada nebus pastatyta dar kart. A verkiu dl to kno. Ir kai venteivos vl suuko: 140

139

Taigi js verkiate dl kno!, vyriausias mokinys pasak: Ar js norite udrausti man verkti? Ar leisite man verkti? Tik tiesos protas, protas, kuris yra autentikas, protas, kuris gyvena tiesa, gali bti laisvas. Tiesos protas yra autentikas protas, jis verkia, kai nori verkti, ir juokiasi, kai nori juoktis. Jei js norite pykti, bkite nuoirds. Jeigu esate piktas, tapkite paiu pykiu taip, kad js ir aplinkiniai suinot, kas yra pyktis. Toks pyktis ilaisvins; jis pagaliau ilaisvins jus. Vietoj to, kad btumte piktas vis gyvenim, vis gyvenim po truput btumte drungnas, bkite vien kart labai piktas, tai sudegins jus ir sudegins kitus aplink jus. Js suinosite, kas tai yra. Paprastai ms pyktis yra apyiltis, drungnas, neautentikas, todl mes nesuinome, koks i tikrj yra autentikas pyktis. Mes esame iek tiek pikti ir iek tiek nepikti; mes esame pikti fragmentikai; tai pykt ir padaro neautentik. Ms gyvenimo kelion yra tokia, kad mes darome ingsn priek, o kit ingsn atgal; mes niekur neiname, mes liekame vietoje ir susting. Tuomet nra realios kelions; mes tik sustingstame ir vegetuojame. Sahada joga sako: kas gyvenime yra, priimkite tai, inokite tai ir gyvenkite tuo. Nuo io primimo, nuo io inojimo ir gyvenimo ateis tai, k mes vadiname mutacija ar transformacija. Ir i mutacija nuves jus Diev. Tai, k a vadinu meditacija ir tai, kas vyksta ia, yra sahada jogos procesas. ia js priimate visk, kas atsitinka jumyse, js atpalaiduojate save pilnutinai ir priimate visk, kas savaime atsitinka jumyse. Kitaip nesivaizduojama, kad isilavin ir kultringi mons, turtingi ir nenuoirds mons, prads verkti, klykti, okinti, okioti ir laukiniu bdu okti kaip pami. Tai nra paprastas dalykas. Tai kakas ekstraordinaraus ir nekainojamo. Dl to irovas susipainioja ir nustoja suprasti, kas ia vyksta. Jis jauiasi apstulbintas ir juokiasi i i dalyk. Bet jis nesuvokia, kad jei prisijungt prie js, jis taip pat pereit per tok keist potyr. O galbt jo juokas yra tik gynybin priemon, jis juokiasi tam, kad apsaugot save, iuo juoku jis sako, kad nedarys to, k darote js; tai ne jam. Taip jis galvoja, bet jo juokas savo ruotu pasako k kit. Juokas sako, kad jis taip pat turi su tuo kak daryti. Jo juokas sako, kad jis taip pat susijs su savo pamiimu. Jo pajuoka rodo, kad jei 141

jis dalyvaus tame, kas atsitinka ia, jis bus panaus. Jis susilaik ir represavo save; taip jis uslopino savo aaras ir juok, savo ok ir savo ekstaz. Bertranas Raselas paskutinmis gyvenimo dienomis pasak, kad civilizacija atm i mogaus kelet verting dalyk ir vienas i j okis. Jis pasak, kad negali net pagalvoti apie stovjim ir ok Trafalgaro aikts viduryje, nors mes pareikiame, kad esame laisvi mons ir kad turime daugiau laisvi, negu ms protviai kada nors yra turj. Jis taip pat pastebjo, jog i vienos puss yra trimituojama, kad pasaulis eng laisvs ir laisvumo er, i kitos puss jis negali okti vieumoje, nes jei tai daryt, keli policija nedelsdama aretuot, apkaltint trukdymu eismui. Be to, jis bt priskirtas prie psichini ligoni. Bertranas Raselas taip pat prisimin, kad kai jis lanksi kai kuriose primityviose gentyse, okdamas laisvai po vaigdtu dangum, jis skausmingai suprato, kad civilizuotas mogus i tikrj prarado daug to, kas yra vertinga. Civilizacijos laimjimai yra nedideli, bet jos praradimai yra miliniki. Civilizuotas mogus prarado savo natralum ir paprastum, jis prarado savo prigimt. Be to jis yra visoki ikrypim auka. Meditacija yra bdas sugrti natralum ir paprastum, vl atstatyti savo prigimt. Paskutinis dalykas, kur a noriu jums pasakyti: tai, kas atsitiko per pastarsias tris dienas, yra labai reikminga. Kai kurie draugai patyr unikalius potyrius, tuo tarpu keletas kit moni djo pastangas, bet jiems ito neatsitiko, nors juose be jokios abejons vyko kai kas. Kiekvienas padar kak gero sau, iskyrus kelet, kurie turi iliuzij, jog jie yra intelektualai, bet jie i ties yra labiau apsiskait negu inteligentiki. Iskyrus iuos kelet moni, kiekvienas dalyvavo meditacijose ir, nepaisant daugelio sunkum, buvo sukurta specialios ries energija ir gana daug reikming dalyk atsitiko. Tai tik pradia. Jei js paskirsite i dvideimt keturi kiekvienos paros valand vien valand iai meditacijai, durys gali atsiverti iame gyvenime. Usidarykite vienai valandai patalpoje ir pasakykite savo eimai nesibaiminti, kad ir kas beatsitikt t valand viduje. Tuomet 142

nusimeskite rbus, bkite visikai nuogas ir darykite meditacij stovdamas. Pasitieskite ant grind iuin, kad nesusialotumte, jei nukristumte. Atsistokite ir medituokite. Prie tai informuokite savo eimos narius, kad daugelis dalyk gali vykti patalpoje js galite aukti, rkti, kakas gali atsitikti bet jie neturi jums trukdyti. Darykite tai kiekvien dien po vien valand iki tol, kol mes susitiksime vl kitoje stovykloje. Jei draugai, kurie dalyvavo ioje stovykloje, ts i praktik namuose, a juos pakviesiu atskirai stovykl, kurioje bus manomas didiulis progresas. Yra didiul galimyb; ji i tikrj yra begalin. Bet js turite dti savo pastangas... Jei js engsite vien ingsn priek, Dievas engs link js imt ingsni. Jis visuomet pasiruos ateiti pas jus. Bet jei js neengiate n mayio ingsnio, tuomet nra galimybs jums padti. Taigi darykite i meditacij namie reguliariai ir entuziastingai. A inau, daugelis dalyk jums trukdys. Js vaikai sakys: Kas atsitiko tvui? Jis niekad toks nebuvo; jis visuomet buvo lidnas ir rimtas. Dabar jis oka, okinja, kauja. Kada mes namie triukmaudavome, jis pastoviai mus klausdavo, kas tai? Vaikai i tikrj aipysis i js. Js turite paprayti j atleisti u tai, kad bandte kontroliuoti juos praeityje, atvirai pripainti savo klaidas ir pasakyti jiems, kad nuo dabar jie gali laisvai aisti ir okti, bti gyvi ir neslopinti savo natrali polinki okti ir aisti. Tai bus jiems didel nauda ateityje. Senais laikais mes per daug skubotai baudme savo vaikus. Taigi pasakykite eimai nesmalsauti ir nesidomti, k js darysite patalpoje vis valand, ir nesiginyti su jumis ia tema. Jei js kart tai aikiai padarysite, tuomet nebus keblum ateityje. Kelet dien jie ls js reikalus, bet paskui paliks js pai valiai. Tuomet pamatysite, kad meditacija veikia ne tik jus, bet ir vis js eim. Jei manoma, turkite meditacijai atskir kambar, ir naudokite j iimtinai meditacijai. Nenaudokite tos patalpos jokiems kitiems tikslams. Tai gali bti maas kambarys, bet laikykite j urakint. Jei kas nors i js eimos nort prisijungti prie js, leiskite tik ta slyga, kad jis medituos su jumis ir nieko daugiau nedarys. Truput blogiau, jei nra atskiro kambario, nes atskiras kambarys meditavimui turi daugyb 143

privalum. Jei jis naudojamas iimtinai meditacijai, jis bus krautas meditatyvia energija. Kai js eisite j, js aptiksite neprast erdv. Mes aplink save vis laik spinduliuojame energij; mes spinduliuojame psichins energijos bangas. Erdv aplink mus, netgi patalpos vidus sugeria i energij. Dl ios prieasties keletas viet pasaulyje tkstanius met liks ventos. Jei toks mogus kaip Mahaviras, Buda ar Krina sdi ypatingoje vietoje, ji gauna ekstraordinari virpesi, jo neemik impuls, kurie gali tstis tkstanius met. I tokios vietos mogus kit pasaul, dvasin pasaul gali eiti daug lengviau. Kiekvienas turtingas asmuo o a turiu labai paprast kriterij sprsti apie asmens turtingum turi ventykl namie, kitaip jis yra elgeta privalt turti namie ventykl. Maiausiai vienas kambarys kiekviename name turt bti paskirtas ventyklai ir bti naudojamas kaip ventykla, kaip durys kit pasaul. Nenaudokite ios patalpos niekam daugiau. eikite tyloje ir naudokite j tik meditacijai. Kiti eimos nariai prads domtis meditacija, kadangi pokyiai, kurie atsitiks jumyse, bus matomi. tai mons prisijung prie t keli asmen, kurie patyr labai reikmingus pokyius savyje, ir klausia j: Kas yra tai, kas atsitiko jums? Keletas moni prie grtant namus buvo atj pas mane paklausti, kaip jie turt atsakyti smalsiems monms. Taip pat js vaikai, js tvai ir kiti klaus js, jie domsis meditacija. Jei js pakankamai darysite savo sadhan, tuomet netoli bus ta diena, kai didingiausi vykiai atsitiks js gyvenime vykiai, dl kuri mes esame praj nesuskaitom daugyb gyvenim, kuriuos mes galime dar praleisti nesuskaitom daugyb gyvenim. Keletas ateinani met bus labai reikmingi monijos istorijoje. Dabar dvasingumo reikaluose saujel moni nepads. Nebent gimt galingas dvasingumas, nebent galingas ir didiulis dvasinis judjimas apimt vis em, su kuriuo susidurt milijonai moni, kitaip nebus manoma itraukti em i materializmo lino. Tai bus labai labai reikmingas metas monijos gyvenime; ateinantys penkiasdeimt met bus lemtingi ir sprendiamieji. Arba religija igyvens, arba visikas nereligingumas, viskas, kas yra prie religij. ie penkiasdeimt met 144

bus taip pat lemtingi Budai, Mahavirui, Krinai, Jzui, Mahometui, Ramai ir likusiems. Visi ie viesuliai bus vienoje svarstykli pusje, tuo tarpu kitoje pusje didiul minia. Didiul psichikai nesveik politik, materialist ir kitoki tamsuoli moni, bandani apgauti save ir kitus, minia. Pastarj daugyb, tuo tarpu tik saujel viesuoli bus vienoje svarstykli pusje. Per iuos penkiasdeimt met sprendimas bus padarytas. Kova, kuri vyksta nuo neatmenam laik, iuo metu pasiek lemiam tak. irint situacij, kokia egzistuoja dabar, nra daug vili. Bet a nesu nusivyls, kadangi, kaip man atrodo, greitai gali bti rasti paprasti, natrals bdai, kurie milijonus moni paskatins dvasingumui. Keletas individualybi dabar negali igelbti. Senais laikais, jei pravisdavo nors keletas asmen, to pakakdavo. Dabar ito nepakaks. Priimant domn greit moni skaiiaus pasaulyje didjim, keletas individualybi negali atlikti i dalyk. Dabar kakas apiuopiamo gali bti tik tuo atveju, jei atitinkamam didiuliam gyventoj skaiiui veikia imtai tkstaniai moni ir traukia dvasingum. Tai, kaip a matau, manoma: jei keletas moni suformuos branduol ir prads dirbti, tuomet Indija gali suvaidinti reikming vaidmen ioje svarbioje kovoje. Nesvarbu, kad neturtinga ir menka, kad degradavusi ir pavergta, kad suklaidinta ir neteisingai nukreipta i alis buvo praeityje, bet ji vis dar savyje turi kai kuriuos gerai isaugotus turtus. imtmeiais tokie mons vaikiojo ioje alyje su savo viesa, savo avesiu, savo trokimu ir paliko savo virpesius ore, paliko savo pdsakus kiekviename ols lape. mogus, inoma, pasiklydo, bet ios alies dulks prisimena Budos pdas. mogus ioje alyje nujo klaidingu keliu, bet mediai vis dar prisimena Mahavir, kuris stovjo j elyje. mogus i tikrj pasiklydo, bet jros, supanios i al, vis dar prisimena skirtingus balsus, kuriuos girdjo praeityje. mogus, nra abejons, nujo klaidingu keliu, bet ios alies dangus vis dar pilnas vilties. Viskas ia yra, tik mogus turi grti atgal namus. Pastaruoju metu a pastoviai meldiausi su viltimi, kad kolektyvinis milijon moni dvasinis protrkis manomas. Js galite daug padti iose pastangose. Toks pratrkimas js pai gyvenime yra labai 145

vertingas ne tik jums, bet ir visai monijai. Su ia viltimi ir praymu, kad js ne tik degsite savo viesa, bet js ugnis pads ir kit gstantiems ibintams usidegti, a kvieiu jus atsisveikinti. Esu dkingas, kad js klauste mans su tokia ramybe ir meile, a emai lenkiuosi Dievui, kuris yra kiekviename i js. Priimkite mano palaiminim.

146

9. Kundalini, aktipat ir malon

etasis diskursas Bombjus (Indija), 1970 met birelio 15 d. Klausjas: Kaip intensyvus kvpavimas ir klausinjimas Kas esu a? susijs su kundalini budinimo procesu ir jos siskverbimu vairius kno centrus ar akras? Tarp j yra sryis, gilus sryis yra tarp i dviej proces. Faktikai btent kvpavimas susieja siel su knu; kvpavimas yra tiltas tarp i dviej dalyk. tai dl ko, kai tik liaujasi kvpavimas, taip pat liaujasi ir gyvenimas. Gyvenimas tsiasi net ir tuomet, kai smegenys yra paeistos, sualotos. Bet kakas gali igyventi net ir tuomet, kai akys ar kitos kno dalys yra amputuotos. Taiau jei sustoja kvpavimas, gyvenimas baigiasi tuojau pat. Kvpavimas i tikrj sujungia kn su siela. Btent sielos ir kno susijungimo vietoje, j susijungimo take yra kundalini energijos buvein. Kundalini, ar kaip norit kitaip tai galite pavadinti, yra energija ir ji yra kno ir sielos santakoje. Todl ir energija turi dvi formas. Kai i energija teka kn, ji tampa seksu; kai ji teka siel, ji tampa kundalini, arba kitaip js tai galite pavadinti. i energija leidiasi, kai ji juda kn, ir i energija kyla, kai ji juda siel. Taigi kundalini yra kylanti energija, seksas yra krintanti energija. Bet kundalini buvein, jos buvimo vieta yra plakama ir judinama kvpuojant, giliai ir greitai kvpuojant. Js nustebsite suinoj, kad js negalite ilaikyti ramaus kvpavimo, kai mylits. Myljimasis i karto keiia kvpavimo greit. Kai kakas susijaudina seksualiai, jo kvpavimas tuoj pat padanja. Kadangi tol, kol kvpavimas nesmgiuoja centr, sekso energija negali judti. Taigi nesmgiuojant ir nestimuliuojant kvpavimu, seksualiniai santykiai nemanomi. Tuo pat bdu samadhi arba ekstaz 147

taip pat nemanoma, jei kundalini nra smgiuojama ir stimuliuojama kvpuojant. Samadhi yra virn, aukiausias kylanios energijos takas. O seksas yra apaia, emiausias krintanios energijos takas. Bet kvpavimas veikia abiem kryptimis vienodai. Pabandykite tai. Kai js protas pilnas sekso, atpalaiduokite kvpavim, sumainkite jo greit. Arba kai protas yra perpildytas pykiu ar kitu geidulingu trokimu, sumainkite kvpavimo temp, atpalaiduokite j ir aptiksite, kad seksas, pyktis ar dar kas nors, kas yra jumyse, jus paliko. Jie tiesiog negali ilgiau tstis, nes energija, kuri juos palaiko, ateina per kvpavim. Jei nestimuliuoja kvpavimas, energija pati negali veikti. Todl n vienas negali bti piktas, jei kvpavimas yra ltas, vienodas ir atpalaiduotas. Bt stebuklas, ne kas kita kaip absoliutus stebuklas, jei kas nors bt piktas, kai jo kvpavimas yra labai ltas ir atpalaiduotas. Tai nemanoma. Pyktis dingsta proporcingai kvpavimo ltjimui ir atsipalaidavimui. N vienas negali bti seksualiai sujaudintas, jeigu kvpavimas relaksuotas. Sekso trokimas dingsta esant ltam kvpavimui. Taigi kai js protas yra pilnas sekso, pykio ar dar kokio nors trokimo, sultinkite ir atpalaiduokite kvpavim. Kai js protas pilnas meditacijos trokimo arba noro, tuomet padidinkite kvpavimo temp ir smgiuokite kundalini giliu kvpavimu. Dl io vidinio trokimo ir kvpavimo smgiavimo energija derinasi meditacijos link. Gilus kvpavimas turi didiul poveik kundalini. Pranajama, jog kvpavimo mokslas, buvo atrastas ne be reikalo. Ilgai eksperimentuojant, tiriant, per nuolatinius potyrius buvo suinota, kad kvpavimui smgiuojant kundalini, gali vykti reikmingi dalykai. I tikrj giliai ir greitai kvpuojant daug gali bti padaryta. Ir kuo intensyvesnis ir tvirtesnis smgiavimas, tuo greiiau juda energija. Kiek tai lieia mus, prastus mones, kundalini miega nesuskaitom gyvenim skaii, todl reikalingas daug intensyvesnis ir stipresnis smgiavimas, plakimas su visa jga. Kvpavimas smgiuoja kundalini bazin energijos centr. Kai js eksperimentas gils, js netgi umerktomis akimis aikiai ir tiksliai 148

galsite matyti tak, kur smgiuoja kvpavimas. Danai atsitinka, kad per gil kvpavim smgiuojant kundalini, kakas susiadina seksualiai. Tai atsitinka todl, kad js knas ino tik potyr, potyr, kai seksas yra suadinamas giliai kvpuojant. Dl kno proio, kai js kvpuojate giliai ir greitai, prasideda sekso energijos judjimas pastama kryptimi. Dl ios prieasties daugelis iekotoj ir vyrai, ir moterys pajunta, kad giliai kvpuojant nedelsiant stimuliuojamas j sekso centras. Pakankamai didelis moni skaiius panaiai jausdavosi alia Gurdijevo, ir tai buvo natralu. Daugelis moter galvojo, kad kai tik jos atvyksta pas j, j sekso centras yra smgiuojamas ir stimuliuojamas. Tai buvo natralu. Dl to Gurdijevas daug kart buvo nesuprastas ir apmeitas, nors tai i viso nebuvo jo klaida. Priekaitai turjo bti ne prie t dur. Faktas yra toks, kad virpesiai aplink asmen, kurio kundalini yra pabudusi, kai tik js prisiartinate prie jo, pradeda veikti js kundalini. Ir kol js pai kundalini miega arti js sekso centro, pabudusio mogaus kundalini virpesiai smgiuoja js sekso centr. Taip atsitinka pirmo kontakto metu. Gilus ir greitas kvpavimas turi gil poveik kundalini. Visi centrai, kuriuos js vadinate akromis, yra ne kas kita, kaip kundalini stotels jos kelyje. Tai centrai, per kuriuos praeina kundalini. Toki centr daugyb, ir yra vairs j vertinimai. Bet paprastai kalbant reikmingi centrai, per kuriuos kundalini, juddama auktyn ir emyn, lyg ir stabteli trumpam poilsiui, yra septyni. Kundalini turi poveik, jei kakas susilieia su ja. Pirmas poveikis bus jauiamas centre, kuris yra labiausiai aktyvuotas. Pavyzdiui, asmuo, pastoviai dirbantis smegenimis, giliai kvpuodamas jus sunkum galvoje. Tai vyksta todl, kad smegenys yra aktyviausias jo centras. Pirmas pojtis kvpuojant bus juntamas galvoje, aktyviame jo centre; ji taps sunki. Jei asmuo yra seksualus, pirm akimirk bus stimuliuojamas jo sekso centras. Panaiai mylintis mogus aptiks, kad stimuliuojama jo meil, stiprinama ir pakeliama. Jei mogus emocionalus, bus sustiprintos jo emocijos. Taigi pirm kart, giliai ir greitai kvpuojant, labiausiai aktyvuotas centras bus smgiuojamas ir stimuliuojamas. Bet labai greitai kvpavimas prads veikti ir kitus centrus. Tuo pat metu prasids 149

atitinkami pokyiai ir asmenybs transformacijoje. Js pastebsite, kad keiiats; js jau nebsite tas pats asmuo, kuris buvote iki tol. Mes neinome, kad yra labai daug galimybi kiekviename i ms. Mes esame susipain tik su vienu i ms centr, kuris yra aktyvus, dominuoja, ir kuriame mes reikiams. Kai kiti centrai atsidaro, atrodo, kad ms sena asmenyb mus palieka, o jos vietoj pasirodo nauja. Arba atrodo, kad mes esame ne tie patys asmenys, kokie buvome anksiau. Panau tai: a inau, jog mano name yra tik viena patalpa, kurioje gyvenu ir a tok savo patalpos vaizdin turiu savo prote. Staiga vien dien durys atsidaro, ir dar viena patalpa pasirodo prie mane. Tuomet visas mano mentalinis namo emlapis pasikeiia. Tas namas, kuris, kaip a maniau, yra mano, pasirodys visai kitaip, ir a tursiu jo vaizdin sumontuoti ir atnaujinti. Taigi kai bus smgiuojami ir aktyvuojami skirtingi centrai, ms gyvenime atsivers ir pasireik naujos dimensijos. Kai visi centrai bus aktyvuojami i karto kai energija teks per visus juos vienodai tuomet pirm kart mes gyvensime visapusikai; gyvensime totaliai. Paprastai niekas negyvena pilnatvikai, totaliai; mes gyvename fragmentikai. Visi ms auktesnieji centrai lieka nepaliesti. Taigi gilus kvpavimas smgiuos ir aktyvuos juos visus. Klausimas Kas esu a? daro t pat; bet jis smgiuoja centrus i kitos puss. Taigi pabandykite suprasti tai, lygiai taip pat kaip js dabar suprantate gilaus ir greito kvpavimo funkcionavim. Kaipgi monotonikas klausimas Kas esu a? veikia kundalini? Js neinote, kodl, kai js usimerkiate ir sivaizduojate nuogos moters figr, js sekso centras i karto stimuliuojamas. Js tik sivaizduojate, o js sekso centras jau suadintas. Kodl? Faktikai kiekvienas centras turi savo vaizdin ir jei js sivaizduosite k nors panaaus, centras, kur tai lieia, tuoj pat bus stimuliuojamas. Taigi tik po to, kai js pagalvosite ar sivaizduosite seks, js seksualinis centras prads veikti; js bsite seksualiai adinamas. Js galite nustebti suinoj, kad nuoga reali moteris gali nebti tokia jaudinanti ir veikianti kaip mintis apie j. To prieastis yra tai, kad mintis apie nuog moter paveiks vaizduot, kuri prads smgiuoti js 150

sekso centr nedelsiant ir galingai. Bet nuoga reali moteris negali perkelti js vaizduot, kadangi ji yra tiesiog prie jus, js esate tiesiog prieais j. Ji veiks jus tokiu mastu, kaip tai gali veikti betarpikas dalykas. Tuo tarpu, kai reali moteris smgiuoja jus i iors, frontaliai, sivaizduojama moteris smgiuos jus i vidaus. Frontalin ataka negali bti tokia galinga ir gili kaip ataka i vidaus. Todl yra daug vyr, kurie yra bejgiai prie reali moter, bet labai galingi vaizduotje; j vaizduots galiai nra rib. Taip atsitinka todl, kad vaizduot atakuoja js centr i vidaus, tuo tarpu kai frontalin realios moters ataka gali nepaliesti js i vidaus; ji jus palieia tik i iors. Dl to, kad vyras vadovaujasi protu, jis gali veikti iuos centrus efektyviau per prot. Taigi kai js klausiate Kas esu a? js tai tik uklausiate, js ikeliate klausim mentalikai. Kur centr palies is klausimas? Tai susij su kai kuri centr poveikiu. Kai js klausiate klausim, kai js klausiate Kas js esate, kai js esate pilni trokimo suinoti, kai js kiekviena skaidula klausia Kas esu a?, tuomet js judate vidun; ir i tikrj tuomet kai kurie centrai jumyse bus smgiuojami ir aktyvuojami. Dl to, kad klausimas Kas esu a? niekad nebuvo klaustas, jis nesmgiuos js inom ir aktyvi centr. Tai klausimas, kurio js niekad savs neklauste; tai klausimas, kurio js niekuomet sau neudavte. Js niekuomet pilnatvikai netrokote suinoti, kas js esate. Js danai klausdavote Kas yra jis? Kas yra ji? ir panaius klausimus; bet js niekad neklauste Kas esu a?, klausimas Kas esu a? neklaustas labai ilgai ir dl to jis smgiuoja visikai neinom centr, kurio js niekad nepaliette. is neinomas centras, kur smgiuos klausimas Kas esu a? yra labai fundamentalus kadangi pats klausimas yra labai fundamentalus. Kas esu a? labai fundamentalus klausimas ir tuo pat metu labai egzistencikas. Kas esu a? tai klausimas, kuris traukia mus egzistencij totaliai nuo jos dugno iki auktybi. is klausimas perkels jus ten, kur js buvote prie gimim, prie visus savo prajusius gyvenimus. is klausimas perkels jus ten, kur js buvote paioje pradioje. io klausimo giluma yra begalin. Todl kelion su juo tokia pat gili. Dl ios prieasties is klausimas nedelsiant smgiuoja bazin centr, giliausi kundalini centr. 151

Gilus kvpavimas smgiuoja centr fiziologikai, o klausimas Kas esu a? daro t pat poveik mentalikai, psichologikai. is klausimas mua kundalini su proto energija, o gilus kvpavimas smgiuoja j knika energija. Jei abu altiniai mua pakankamai stipriai... Paprastai yra tik du bdai smgiuoti centr vienas per kvpavim, antras klausiant Kas esu a? inomi ir kiti keliai, kurie taip pat geri, bet jie iek tiek komplikuoti. Kitas asmuo taip pat gali bti pagalbininkas iame dalyke. Jei js tai darote man esant, poveikis bus greitesnis ir didesnis, nes tuomet bus smgiavimas i treios krypties, apie kuri js neturite jokio supratimo. Tai astralin kryptis, kurios smgiavimas yra subtilesnis negu fizinis ir mentalinis. Kai js intensyviai kvpuojate, tai smgiuoja centr fizikai. Kada js klausiate Kas esu a?, tai vyksta tas pats, bet mentalikai. Ir kai js tai darote kit apsuptyje, per juos bus smgiuojamas js astralinis knas, treia kelion prasideda. Jei penkiasdeimt moni medituoja kartu, tai bus ymiai intensyviau negu tuomet, kai medituoja vienas asmuo. Dl penkiasdeimties asmen trokimo susiderinimo su j intensyvaus kvpavimo vibracijomis, ioje patalpoje pasklinda astralins bangos; pradeda cirkuliuoti aplink naujos ries elektrins viesos virpesiai, kurie smgiuoja jus nauja dimensija. Bet paprastai jumyse veikia tik du keliai vienas fizinis, antras mentalinis. Klausimas Kas esu a? smgiuos stipriau, jis smgiuos stipriau negu gilus kvpavimas. Bet mes pradedame nuo kvpavimo, kadangi padaryti tai nuo kno lengva. Klausimas Kas esu a? truput sudtingesnis, nes jis kyla i proto. Mes pradedame nuo kno ir kai visas knas pradeda vibruoti, jis paruoia klausimui Kas esu a? prot. iam klausinjimui reikalinga tinkama bsena. Nra gerai, jei klausinjama Kas esu a? ekspromtu, bet kuriuo metu ir bet kiek laiko. Faktikai kiekvienas klausimas reikalauja tinkamos situacijos, kurioje jis galt bti paklaustas. Pavyzdiui, kai js knas pradeda kratytis ir vibruoti, klausimas Kas vyksta aplink? Kaip a visa tai darau? ikyla automatikai, ir js neivengiamai to klausiate savs. Tuomet js suinote, kad js nieko nedarote; nei js kilnojate kojas, nei js sukinjate galv ar okate; okis tiesiog atsitinka. Jei visa tai 152

atsitinka be js pastang, js identikumas su knu pradeda dingti. Tuomet ikyla naujas klausimas, js norite suinoti, kas js esate. Naujas klausimas yra toks, jei tai, k js knas daro, yra daroma ne js, tai kas tai daro, ir kas esate js? Tarp js ir js kno sukuriamas plyys, tarpas. Tai tinkama situacija, kurioje per susidarius tarp klausimas Kas esu a? gali kristi giliai jus. Tai kaip tik ta galimyb, kada btina klausti klausim. I tikrj kiekvienas klausimas turi savo tinkam laik, tinkam met. Labai svarbu rasti tinkam met klausimui Kas esu a? Tai ne tas klausimas, kur galima klausti ekspromtu; jis negali bti paklaustas be atitinkamo pasiruoimo. Jeigu sddamas ia, js atsitiktinai paklausiate Kas esu a? klausimas pasimes erdvj; jis nieko nepasieks. Jumyse btinas tarpas, anga, i kurios klausimas gali perskverbti jus. Btina propera. Smgiuojant dviem dalykams giliam kvpavimui ir klausimui Kas esu a? kundalini pabus. Jai pabudus, gali prasidti neprasti potyriai; js prajusi gyvenim potyriai, susij su kundalini pakeliui jie ten nusdo. Js nesuskaiiuojam gyvenim potyriai, skaitant ir js gyvenimus, kai js buvote mediais, uvimi, paukiu, potyriai, kuriuos js perjote visos js evoliucijos laikotarpyje, guli nusd js kelions trajektorijoje. Ir i gyvats geba, inoma kaip kundalini, yra visus juos sugrusi. Todl vairi ri dalykai gali atsitikti, ir js galite identifikuoti save su iais potyriais. Daugelio ri dalyk, nesivaizduojam dalyk gali atsitikti. Js neturite jokio supratimo apie daugel subtili potyri, kurie asocijuoti su kundalini. Pavyzdiui, sode auga medis, o stiprus vjas ir stiprs liets k tik perjo per sod. Bdas, kuriuo is medis patyr ir paino vj ir liet, yra iimtinai jo; nei mes, nei dar kas nors negali to inoti. Bdo, kuriuo medis patyr liet, mes niekada negalime inoti. Kaip mes tai galime suinoti? Tai nemanoma. Netgi jei mes stovime arti medio, mes negalime patirti to, kaip tai patiria medis. Mes tai galime suinoti tik tuo bdu, kuris prieinamas mums. Bet tam tikroje js gyvenim kelions atkarpoje js turjote bti ir medis. Jei kundalini, kai js kvpuojate ir klausiate Kas esu a?, pasiekia tak, kuriame yra liks js patyrimas, kai buvote medis, js 153

staiga tiksliai suinote, k tas medis patyr, kai lijo. Js i tikrj suinote, kad lyja. Ir tuomet js isigsite, labai isigsite, dl viso to js bsite labai nusteb. Tik tuomet js suprasite, kodl kartais jauiats kaip vandenynas, o kartais kaip vjai, ir js pereisite per t pat potyr, kaip tai perjo vandenynas ir vjas. Taip prads atsiskleisti js estetiniai ir daugelis kit sugebjim, apie kuriuos js neturite jokio supratimo. inomi Van Gogo pieiniai, kuriuose mediai yra labai aukti ir siekia dang. Mediai iaug taip auktai, kad jie palik vaigdes, skaitant saul ir mnul, toli apaioje, daug emiau savs. vaigds, saul ir mnulis, visi i j atrodo kaip mayiai daiktai, pasislp prie medi koj arti ems, tuo tarpu kai atskiri mediai kyla ir kyla begalyb. Kakas pasak Van Gogui: Js turbt pamis, kad pieiate tokius medius. Argi gali medis augti taip auktai, kad vaigds liks emiau jo? Van Gogas pasak: Tikriausiai js niekad nepainote medio, js niekuomet nejautte medio vidaus. Bet a pastu medio vid; a inau tai i gilumos. Nesvarbu, kad mediai negali iaugti vir mnulio, sauls ir vaigdi danguje, bet tuo pat metu nra jokios abejons, kad kiekvienas medis trokta, kad taip bt. Negerai, kad mediai negali j pralenkti; vis toks pat trokimas, noras neaprpiamo. Tai tiesa ir a negaliu netgi galvoti apie tai. Tai apribojimas, kad mediai negali iaugti taip auktai, bet a inau, kad j dvasia, j btis visuomet siekia aukiau ir aukiau ir siekia aukiausio dangaus. Van Gogas danai sakydavo: Mediai yra ems trokimas pasiekti dang. Mediai i tikrj yra ems aistra; per juos em tiesia savo rankas, kad paliest dang. Per kundalini mes suinome, kokiu bdu mediai paino liet, nors tai nra taip aiku, kaip tai yra mediams. Bet mes, inoma, buvome mediais ir taip pat daugeliu kit dalyk. Tokie dalykai gali atsitikti meditacijoje. Be to mes pradsime patirti nuvitimus apie ateities galimybes. Mes suinosime ne tik tai, kas mes buvome praeityje, bet taip pat suinosime tai, kuo galime tapti ateityje. Po to, kai mes einame kundalini keli, po to, kai prisijungiame prie keliaujani piligrim, ms individuali istorija baigiasi, ir prasideda smoningumo istorija, visumos smoningumo istorija. 154

Aurobindo kalbdavo iais terminais, nors sunku iuos dalykus isakyti aikiai. Tai nra individualybs istorija, tai paties smoningumo istorija. Tuomet js esate ne vienas, js esate susijs su beribe erdve, kuri kada nors yra buvusi praeityje ir taip pat su beribikumu, kuris gali atsitikti ateityje. Tuomet visa begalyb yra jumyse. Tai lyg pirmykt skla, kuri kakada pradjo skleistis ir nepertraukiamai tsia pasireikim ir, atrodo, niekada tam nebus pabaigos. Kai js pamatysite savo berib erdv, erdv, kuri yra be pradios ir be pabaigos, erdv su begalybe praeityje ir begalybe ateityje, tuomet js bsena bus i viso kitokia, tuomet viskas jumyse bus patiriama kaip aminas kitimas. Visa potyri gama yra paslpta kundalini. Po to prie jus pasirodys daug nauj spalv, kuri niekada nesate mat iki iol. Faktikai, kai js iki to ateisite, aptiksite, kad iorje nra tiek daug spalv, kiek yra js viduje. Tai todl, kad nepabaigiamoje gyvenimo kelionje js laikas nuo laiko ir visikai skirtingais keliais painote ias vidines spalvas. Peslys, keliaujantis auktai danguje, mato spalvas vienu bdu, o mes, kurie esame ant ems, tas paias spalvas matome visikai kitu bdu. Jei js prieisite prie medi grups, js pamatysite tik vien spalv, ali. Bet jei dailininkas prieis prie tos paios medi grups, jis pamatys tkstanius ir vien spalv. alia nra paprasta spalva; joje yra tkstaniai atspalvi. Netgi du atspalviai nra tokie patys; kiekvienas atspalvis yra unikalus, jis turi nuosav individualum. Mums alia yra tiesiog alia; tuo reikalas usibaigia. Mes turime ribot ir bendr koncepcij apie ali spalv; alia to daugiau nieko nra. Bet jos realyb nuo tos, kuri mes inome, labai skiriasi. alia yra ne viena spalva; i tikrj tai tkstaniai spalv. Kiekviena spalva turi savyje tkstanius atspalvi. Taigi kai eisite savo vid, js pereisite per tkstanius labai nuostabi, subtili ir ret potyri. Sensorinio suvokimo poiriu mogus yra silpnas ir neturtingas krinys; gyvuliai ir paukiai toli j pralenkia. Gyvn ir pauki jutimo organai yra ymiai jautresni; j sensityvumas yra tiesiog milinikas abiem kryptimis aukiu ir gyliu. J trkumas yra tai, kad jie negali to smoningai pergyventi ir galvoti apie tai. Bet kaip ten 155

bebt, j sensityvumas, j budrumas, j patirtis yra neabejotinai labai gils ir didiuliai. Japonijoje inomas pauktis; labai paplitusi pauki ris. is pauktis palieka savo kaim prie dvideimt keturias valandas iki ems drebjimo. Kada io paukio kaime nematyti, jo gyventojai tuojau pat suino, kad tai susij su ems drebjimu, kad tai atsitiks per dvideimt keturias valandas. Netgi patys iuolaikikiausi moksliniai instrumentai, kuriuos turime, negali numatyti ems drebjimo grsms daugiau kaip prie eias valandas. Ir tai nra labai patikima. i pauki numatymas yra imtaprocentinis; j sensityvumas yra toks auktas, tikslus ir neklaidingas. Be to, ie paukiai yra tokie prasti ir skaitlingi, kad kai jie inyksta, visas kaimas akivaizdiai suino, jog bus ems drebjimas. Tai reikia, kad ie prasti paukiai junta net paias subtiliausias vibracijas, kurios atsiranda gresiant ems drebjimui. Todl jie ir palieka kaim. Jei js tolimoje praeityje buvote is pauktis, savo kundalini potyryje pajusite ias vibracijas, kuri niekada nejutote. Bet i tikrj js tai patyrte seniai, tik to neprisimenate. Kundalini paadinimo procese niekas neatsitinka, kas nra atsitik js prajusiuose gyvenimuose. Taigi js matysite spalvas, kuri niekad nesate mat. Js girdsite garsus, kuri niekad negirdjote. Kabiras vadina juos naadom arba subtiliais garsais. Kabiras sako: okit, o vienuoliai, nektaru lyja. Vienuoliai klausia: Kur lyja? Kabiro nektaro lietus neatsitinka iorje; tai vidinis potyris. Kabiras taip pat sako: Klausykite, o vienuoliai, diding bgn naad. Vienuoliai vl nori suinoti, kas tai yra. Jie negirdi joki gars, nepaisant to, kad Kabiras kartoja kvietim j klausytis. Js irgi galite girdti tuos garsus, kuriuos Kabiras girdi. Js taip pat galite patirti gomuryje t skon, kokio niekad nepatyrte iki iol. Taigi didiulis subtili poji ir potyri pasaulis yra susijs su kundalini. Visa tai taps gyva ir paadinta, ir ikils prie jus i vairi dimensij. tai kodl tokioje situacijoje kakas gali atrodyti kaip pamis. Todl gali bti taip, kad kai mes sdime ramiai, jis staiga pratrksta juoku, nes jis mato kak tokio, ko mes nematome. Jis staiga 156

gali pradti aukti, kai visi mes juokiams, kadangi kakas gali atsitikti jame, kas likusiems mums neatsitinka. Taigi paprastai yra tik du bdai smgiuoti kundalini. Taiau inomas ir treias ekstraordinarus kundalini smgiavimo bdas tai aktipat arba energijos perdavimo kelias. Tai astralinis kelias ir jam reikalingas mediumas, priemon. Js galite pasiekti intensyvum meditacijoje tik tuomet, kai kitas asmuo jums padeda. Kitas asmuo neturi nieko daryti; pakanka jo buvimo. Jis tampa priemone, katalizatoriumi. Begalin energija persmelkia pasaul i vis pusi. Klausimas yra tik jos primimas. iais laikais prie savo stog mes pritvirtiname metalinius virbus tam, kad tuomet, kai aibas trenkia nam, jis pereit virbu ir nutekt em. Namas lieka nesualotas. aibas gali trenkti nam ir tuomet, kai aibolaidio nra, bet tuomet jis sugriaus nam. aibolaidis yra dabarties iradimas, o aibas yra nuo neatmenam laik. aktipat aibavimas taip pat inomas nuo seno, bet apie tai mes kalbame tik dabar. mogus i vis pusi apsuptas begalinmis energijomis, kurios gali bti panaudotos jo dvasiniam augimui. Yra begalinis energijos kiekis, ir visas jis gali bti panaudotas mogaus dvasiniam pakilimui. Taiau padaryti tai, kad ir kaip bebt, reikalingas mediumas, priemon. Js pats sau galite bti mediumas, bet pradioje tai gali bti pavojinga. aktipat energijos nusileidimas gali bti toks galingas, kad js galite neilaikyti. Visikai manoma, kad kai kurie js kno subtils pojiai yra uslopinti arba neilaikys. Kiekviena energija turi savo mat, tamp, kuri turi bti proporcinga js galimybei j ilaikyti. Mediumas arba kitas asmuo yra instrumentas, reguliuojantis energijos kiek su js galimybe j ilaikyti. Bti aktipat priemone yra esminga tai, kad dievika energija jau krinta kit asmen. Tuomet jis gali planuoti ir valdyti aktipat keli pagal js galimybes. Jam nereikia ko nors daryti; jo paprastas buvimas yra viskas, kas reikalinga. Buvimas yra viskas, kas reikalinga. Jo buvimas veikia kaip katalizatorius; pats mediumas nedaro nieko. Taigi jeigu kas nors pareikia, kad jis gali padaryti kak ia kryptimi, tai jis 157

labai klysta. Niekas negali daryti aktipat, bet kakieno buvimas gali katalizuoti, bti tokio vykio prieastis. Dabar a galvoju, kad kai iekotojai pasiek tam tikr gyl meditacijoje, aktipat ia atsitiks daug gyviau. Nra joki sunkum; nra i viso joki sunkum. Niekas neturi k nors daryti; tai atsitiks savaime. Js staiga aptiksite, kad visikai naujos energijos ris eina jus i iors; tai ateina ne i js vidaus. Kai kas nors i js patirs kylani kundalini, tai bus kaip kilimas i vidaus; kuomet js patirsite aktipat, tai atrodys, kad kakas ateina i iors, i viraus. Taip bus. Tai bus jauiama taip aikiai, lyg kakas just vanden, krintant ant jo i viraus, ir vanduo kyla aplink j i apaios. Kundalini potyris yra panaus skendim, lyg js stovtumte ups dugne, o vandens lygis kilt i apaios ir js btumte skandinamas. Kundalini potyris visuomet primena skendim upje. Js jausite gilumoje kak tai kylanio ir js bsite prarytas, paskandintas. Bet aktipat potyris yra visikai kitoks; tai lyg lietus krist i debes, krist i viraus. Apie tai kalba Kabiras, kai jis sako: O vienuoliai, nektaru lyja ir jo vienuoliai klausia: I kur? Tai krinta i viraus, ir js tuo permirkstate. Jei abu ie procesai vyks vienu metu, tai gali bti laiptelis js paangoje. Tuomet vienu metu lietus krinta i viraus, ir vanduo upje kyla i apaios. Tuomet abu dalykai lietus ir ups patvinimas vyksta vienu metu, js skstate, js esate naikinamas i abiej pusi. Abu procesai gali atsitikti kartu; tai nra sunku. Klausjas: Ar aktipat poveikis yra trumpas, ar tsiasi ilgai? Ar vieno aktipat poveikio pakanka mums atvesti kelions tiksl, ar reikalingas daugiau negu vienas? Faktas toks, kad ilgalaikis poveikis kyla i js paties kundalini; aktipat yra tik pagalba. aktipat niekada negali bti js pamatas; jis niekad netaps js fundamentalia struktra. Kas atsitinka jumyse, yra svarbiau; tai baz, fundamentas. Tai yra js realus turtas. Tai js bazinis turtas. aktipat neprids prie js turto, bet jis i tikrj bus laiptelis js sugebjim augti. is skirtumas turi bti tinkamai 158

suprastas. aktipat nepadidina js turto, bet tai, kas yra vadinama geba augti, sugebjimu padidti, atsitikus aktipat, neabejotinai iaugs. Taigi aktipat yra ne js turtai. Tai panau toki istorij: js bgate, o a su autuvu rankose esu u js. Mano autuvas neprids jgos js bgimui, bet i tikrj jis vers jus bgti greiiau. Bet kuriuo atveju bgate js; bgant naudojama js energija. Bet dl autuvo js bgdamas panaudosite net ir t energij, kuri buvo jumyse nenaudojama. autuvas nesuteikia jums papildomos energijos; ir jis pats n per plauk nepraranda savo paties energijos. Jeigu js vliau itirsite autuv, aptiksite j esant tok pat, kaip ir iki tol; jis nieko neprarado. Bet autuvo taka pagreitins js bgim, jo intensyvum ir greit. Ten, kur js jote iki tol tingiai, dabar js bgsite, bgsite greitai. aktipat neprideda jums energijos turt, bet jis neabejotinai ipleia js sugebjim augti ir didti. aktipat veikia panaiai kaip aibo vysteljimas. aibo vysteljimas neapvieia js kelio, jis nra kaip ibintas js rankose; jis duoda jums tik vysteljim, js trumpai pamatote keli, kuriuo einate. Bet is vysteljimas yra labai brangus; dabar js kojos sutvirtjo, dabar js stipresnis, dabar js rytas pasiekti paskirties viet yra tvirtesnis. Js pamatte keli ir inote, kad jis yra, kad js neklajojate be tikslo. Vienas aibo vysteljimas, ir js gavote trumpalaik to kelio, kur turite praeiti ir ventyklos, kuri yra js kelions paskirtis, spd. Greitai viesa dings, ir js pateksite dar juodesn tams; bet dabar js esate kitas asmuo, nors stovite tame paiame take, kuriame buvote iki tol, kol aibas vysteljo. Dabar js tikrai inote, kas yra js prieakyje. Dabar inote, kad kelias ir ventykla yra netoli, nors ir nematomi. Dabar jauiats utikrintai. Dabar turite pasitikjim ir tikjim, kurie sustiprina js vali ir pasiryim. aktipat poveikis yra netiesioginis, ir po kurio laiko jis vl jums reikalingas. Vieno karto nepakanka; naujas aibo vysteljimas pads jums daugiau, o treias dar daugiau. K js praleidote pirm kart, pamatysite antro ar treio vysteljimo metu. Jie bent jau stiprins js pasitikjim; jie sutvirtins js vali. 159

Taigi js negalite pasiekti aukiausio tikslo per aktipat; js pats tursite nueiti iki savo lemties tako. Js tai galite pasiekti ir be aktipat, bet tuomet tam reiks daugiau laiko; js pasieksite vliau. Jei nebus aktipat vysteljimo, js valia bus silpnesn ir jums reiks daugiau drsos ir jgos. Abejons ir baims pagaus jus tai ia, tai ten; js nebsite toks sitikins savo kelio teisingumu ir savo lemtimi. Visa tai atsitiks; kaip ten bebt, js pasieksite savo tiksl. aktipat i tikrj naudingas. A noriau, kad jumyse bt progresas, kad aktipat atsitikt didelei asmen grupei, o ne vienai ar dviem individualybms. Kodl apsiriboti viena ar dviem individualybmis? Tai gali atsitikti kolektyviai deimiai tkstani stovini kartu moni; tai nra sunku. Ar tai atsitinka su vienu asmeniu, ar su deimia tkstani asmen, tai uima tiek pat laiko. Nra jokio skirtumo. Klausjas: Ar nesusilpns aktipat poveikis tuo atveju, jei kontaktas su mediumu nra palaikomas? Poveikis mas. Faktikai kiekvienas poveikis silpns palaipsniui. Poveikis savaime reikia, kad jo prieastis buvo iorinis faktorius ir kad jis mas. Bet energija, kylanti jumyse, liks, nes ji yra js. Energija i iors palaipsniui mas ir dings. Bet tai, kas ateina i js vidaus, nedings; tai liks. Taigi ir energija, kuri suadina aktipat poveikis, taip pat liks. J bazinis turtas nemas, bet poveikis mas. Klausjas: Ar nra pavojaus, kad ms bazinis energijos dydis mas, kai mes bsime blogoje kompanijoje? Ar mes nenukrisime i auktos bsenos? Nra bdo nukristi arba nusmukti. dalyk i tikrj reikia suprasti aikiai. Labai domu suinoti, kad nra bdo nusmukti ar pasitraukti. Jums gali bti pagelbta eiti auktyn nuo tos vietos, kuri esate pasiek, netgi js kilimas nuo tos vietos gali bti sutrukdytas; bet nra bdo nukristi emyn i tos vietos. Tam yra prieastis. Savo augimo 160

procese, savo kilime auktyn js pasikeitte, uaugote, ir n per col js augimas negali bti sumaintas ar sugrintas. Atsitraukimas ar regresija gyvenime nemanomi. Panau tai: mes galime padti vaikui pereiti i pirmos klass antr; tam, kad padtume jam, galime pasamdyti repetitori. Bet js negalite rasti repetitoriaus, kuris pads vaikui umirti tai, k jis imoko pirmoje klasje. Kaip ten bebt, bet manoma, kad antroje klasje jis pateks blog draug kompanij ir tuomet bus paliekamas toje paioje klasje vl ir vl. Bet nra galimybs, kad blogi draugai priverst j grti pirm klas. Argi ne taip? manoma, kad jis liks antroje klasje vis gyvenim, kad jis niekada nepereis trei klas, bet nemanoma j perkelti klase emyn. Jis sustos; tai viskas. Dvasiniame gyvenime negalima grti atgal; visuomet yra galimyb eiti priek arba susilaikyti. is sustojimas yra tai, k js vadinate kritimu arba regresija. Realios regresijos neatsitinka; blogiausia, kas atsitinka dvasingumo srityje, tai stagnacija. Klausjas: Ar yra skirtumas tarp aktipat ir malons? Skirtumas yra didelis, i tikrj didelis. Faktikai yra didelis skirtumas tarp aktipat ir malons. aktipat yra technikos ris, kuri gali bti suplanuota ir valdoma. aktipat gali bti planuojama ir manipuliuojama. Ji negali vykti bet kuriuo metu ir bet kur. Js supratote, k a turiu omeny? aktipat atsitikti yra btina, kad iekotojas bt tinkamoje primimo bsenoje ir bt tinkamas mediumas. Ir kai ios abi slygos yra vykdytos, sinchronizuotos, aktipat atsitinka. Tai technikos reikalas. Malon ateina nekviesta, ji ateina tamsoje. Js negalite ikviesti jos, js negalite gauti j pagal usakym. Ji negali bti suplanuota, manipuliuojama ar valdoma. Tai dalykas, kuris atsitinka didingais momentais, ir atsitinka savaime. Skirtumas tarp aktipat ir malons yra panaus skirtum tarp elektros js namie ir aibo danguje. Js nuspaudiate jungikl, ir akimirksniu atsiranda viesa; aibas danguje yra visikai kitas dalykas. aibavimas atsitinka savaime, js negalite jo usakyti, nors pirmin 161

energija, kuri veikia tekant elektros srovei ir aibuojant, yra ta pati. Tuo tarpu, kai elektra js namuose gali bti valdoma technologikai patikrinama instrumentais ir technika mes negalime kontroliuoti aibavimo. Malon yra panai aibavim danguje. Tai atsitinka retais momentais ir netiktai. Jei iekotojas yra teisingo atvirumo bsenoje, tuo momentu jam gali atsitikti malon. I tikrj tuomet nra aktipat. Nors aktipat ir malons pradia yra ta pati, bet malon labai skiriasi nuo aktipat. Yra ir kitas skirtumas malonei priimti nereikalingas joks mediumas; malon nusileidia ant js tiesiai. Kad malon pasiekt jus, nereikalingas tarpininkas; ji ateis tiesiai. Malon visuomet atsitinka staiga. Ji neatsitinka danai, ji bna retai. Malon negali bti planuojama ir manipuliuojama kaip aktipat. A galiu pasakyti, kad jei js ateisite kit dien fiksuotu metu, atliks tam tikrus pasiruoimus, aktipat atsitiks. Bet tai nra patikima malons atveju. Ji gali atsitikti ir gali neatsitikti. Tai ne ms rankose; ji negali bti valdoma, manipuliuojama. Iskyrus iuos skirtumus, malon ir aktipat yra tas pat. Klausjas: Kaip gali bti suplanuotas aktipat, jei jis atsitinka tik neegoistinje bsenoje? Planuojama gali bti ir neegoistinje bsenoje; ego nereikalingas planuojant. Neegoistinis planavimas yra absoliuiai manomas. Ego yra skirtingas dalykas; tai i viso kitas dalykas. Pavyzdiui, mes galime suplanuoti tikrai btinus pasiruoimus, kurie reikalingi aktipat atsitikti rytoj penkt valand ryto. iame numatyme nereikalingas neegoistikas iekotojas, bet mediumas turi bti neegoistikas. Neegoistikumas nra laikinas dalykas. Taip nra, kad dabar js esate neegoistikas, o netrukus pasikeisite. Jei js esate neegoistikas, tai js ir esate toks; jeigu js nesate neegoistikas, tai js kitoks. Jei a neegoistikas, tai a toks; jei a nesu neegoistikas, tai a esu su ego. Nra taip, kad penkt valand a bsiu neegoistikas. Tai absurdika. Kaip tai gali bti? Nra bdo taip atsitikti. Jei a esu neegoistikas dabar, tai tik tuomet a galiu bti neegoistikas ir rytoj penkt valand 162

ryto. Tai bus nepriklausomai nuo to, ar a planuoju, ar neplanuoju, ar js atsikls ar neatsikls, ar js pabudote, ar tuo momentu miegate. Jei a neegoistikas, a toks esu. Jei a nesu neegoistikas, a nesu toks. Neegoistikumas nra dalykas, panaus kno temperatr, nors mes visi galvojame apie visk laipsni terminais. Visas ms galvojimas panaus tai. Jei kieno nors temperatra yra devyniasdeimt atuoni laipsniai pagal Farenheit, mes sakome, kad viskas yra nuostabu. Bet jei jo temperatra pakilo iki devyniasdeimt devyni laipsni, mes sakome, kad jis kariuoja, jo temperatra pakilusi. Devyniasdeimt atuoni laipsniai taip pat yra kartis, bet mes sakome, kad tai normali temperatra. Pakilusi iki devyniasdeimt devyni laipsni, ji tampa nenormali; jai nukritus iki devyniasdeimt atuoni, vl viskas normalu. Devyniasdeimt atuoni laipsniai taip pat yra kartis, bet dl to, kad tai prastin kno temperatra, mes j vadiname normalia. Neymi deviacija nuo normos sukelia problemas. Panaiai yra ir su ego; tai ms kartis. Jei kieno nors ego turi t pat dyd kaip ir kit, mes sakome, kad tai kuklus asmuo, geras mogus. Neymus nukrypimas nuo devyniasdeimt atuoni laipsni jei tai pasiekia devyniasdeimt devynis ego laipsnius, mes sakome, kad jis yra egoistas, arogantikas. Tuo atveju, kai kieno nors temperatra nukrinta iki devyniasdeimt septyni laipsni, mes j vadiname absoliuiai nuolankiu mogumi, tiesiog mahatma, nepaprastai didinga siela. Ego ir ne-ego yra visikai skirtingi dalykai; tai yra visikai skirtingos bsenos. Tai neturi nieko bendro su laipsniais, su kiekybe. Tai nra kario ar ne-kario bsenos; tai negali bti imatuojama devyniasdeimt atuoniais ar devyniasdeimt devyniais laipsniais. Faktikai tik mirusio mogaus atvilgiu mes galime sakyti, kad jis neturi kario. Iki tol, kol knas yra iltas, normalus ar nenormalus, bet jis turi kario. Kartis yra, taiau su tuo skirtumu, kad devyniasdeimt atuoni laipsniai yra normalu, o devyniasdeimt devyni laipsniai yra nenormalu. Nenormalus kartis sukelia fizines problemas; mes sergame. inomas ir kitas poiris ego. Jei kakas erzina ms ego, mes galvojame, kad jis yra egoistas. Jei kieno nors ego paguodia ms ego, meilikauja, siteikinja ms ego, mes sakome, kad jis yra neegoistikas. Bet koks naudojamas matas, kriterijus tam suinoti? Jei 163

asmuo ateina pas mane ididus, nordamas padaryti ypating spd man, mes tok mog vadiname egoistu. Bet jei tas pats asmuo ateina ir palieia mano kojas, mes sakysime, kad jis yra nuolankus, geras. Koks yra kriterijus tam ibandyti? Mes turime tik vien mat ego itirti: ms atvilgiu ego yra tas, kuris ardo ms pai ego. Jei kas nors aloja ms ego, jis yra egoistas ir jei jis siteikinja ms ego, jis yra ventasis, nuolankus mogus. Bet visuomet matu tarnauja ms ego. Savo pai ego mes teisiame, ar kitas yra egoistas, ar ne. tai kodl mes nesuinome tikros ne-ego bsenos. Kaip mes galime suinoti tai? Mes tik inome, kaip imatuoti didesnius ar maesnius ego laipsnius. Bet ten, kur laipsni nra i viso, mums kyla problema, kaip tai isiaikinti, kaip painti ne-ego. aktipat atveju mediumas turi bti neegoistikas. Neegoistikas nra tinkamas odis, taigi a sakysiu, kad tik ne-ego gali bti mediumas. Pasidaro aiku, kad tas asmuo Dievo malonje, kur malon apipila dvideimt keturias valandas per dien. Jis mgins pasiekti, kad ir js patirtumte tai, bet jei kalbsime apie j, malons nektaras lyja ant jo dien ir nakt. Tai yra taip, kad jis gali matyti, ar js esate atviras, akimirk ar kelet akimirk ir per atvirum keletas io nektaro la gali pereiti jus. Klausjas: Ar tiesiogin malon, kuri kakas priima, yra amina? Ar ji gali lydti j iki aukiausio pasiekimo? Tiesiogin malon yra priimama aukiausioje bsenoje ir ne anksiau. Tai yra tik tuomet, kai js ego visikai dingsta ir malon nusileidia ant js. Ego yra vienintel utvara kopimo kelyje. Toks ukopimas atveria aukiausi bsen, po kurios daugiau nelieka ko pasiekti. Klausjas: Ar sadhana, ar kundalini disciplina yra psichin, ar dvasin? Tai yra dvasin... Js inote, kad valgymas yra fizikas, bet jei js nevalgysite, siela greitai paliks kn. Taigi, nors maistas ateina kn, 164

dar yra svarbu, kad bt atitinkama kno bsena, kad jame likt siela. Tuo paiu bdu, nors kundalini yra psichinio pobdio, btina, kad tam, jog js galtumte pasiekti siel, kundalini bt atitinkamoje bsenoje. Jei kundalini nra atitinkamoje bsenoje, jei yra kitoje bsenoje, negu turt bti, tuomet nemanoma pasiekti sielos. Taigi nors kundalini yra psichinio pobdio, ji tarnauja laipteliu dvasingum. Tai nra dvasingumas pats savaime ir jei kas nors taip sako, jis klysta. Jei kas nors sako, kad valgymas yra dvasingas, jis klysta. Valgymas yra fizikas, bet jis yra pamatas dvasingumui. Kvpavimas yra materialus, mintis taip pat yra materiali; viskas yra materialu. Kvpavimas ir mintis i tikrj yra materials. Bet j subtiliausios formos yra laikomos psichinmis. Siela yra subtiliausia materijos forma. Bet visa tai kvpavimas, protas ir siela yra pamatas iekotojui patekti dvasingum. Jie tarnauja kaip pakyla uoliui dievikum. Panau tai, kai mogus nori nerti up, pirmiausia jis atsistoja ant nrimo pakylos, ant ups kranto. Nrimo pakyla nra up. Kas nors gali argumentuoti, kad pakyla nra up, tai kodl jis, kai nori nerti up, turi atsistoti ant jos? Kodl jis negali atsistoti paioje upje? Bet n vienas, ketinantis nerti up, negali stovti upje. Jis turi atsistoti pirmiausia ant lentos ir po to okti up. Lenta absoliuiai skiriasi nuo ups, kuri jis neria. Lenta nra up. Taigi per kn, per prot js galite okti dvasi, siel. Dvasingumas pasiekiamas tik per uol, kuris turi bti padarytas. Tam js turite pasiruoti i ten, kur esate iuo momentu. Knas ir protas yra js uolio pakylos. Kad ir kaip bebt, tik tuo momentu, kai uolis atliktas, js pasieksite dvasi. Klausjas: Ankstesniame js meditacij mokyme js visuomet praydavote bti atsipalaidavusiems, tyliems, ramiems ir smoningiems. Dabar intensyviai kvpuojant ir klausinjant Kas esu a? js raginate mus dti visas pastangas. Bet iekotojas, kuris praktikavo ankstesn meditacijos technik, susiduria su sunkumais nepertraukiamai dti pastangas. Kuri i dviej technik yra geresn jam?

Negali bti klausimo gera ar bloga. A suprantu js poir; tai nra gerai ar blogai. Js turite rasti, kuri i technik duoda didesn taik ir daugiau prisideda prie js meditacijos gilinimo. Tai negali bti tas pats kiekvienam; js patirsite tai skirtingai. Yra mons, kurie gali pasiekti relaksacij tik po to, kai jie isisemia iki dugno. Kiti mons gali eiti relaksacij i karto; bet j yra maai ir jie yra toli vienas nuo kito. Gana sunku judti tiesiai tyl; tik saujel moni gali tai padaryti. Daugumai moni btina pereiti per isismim ir tampas prie tai, kol jie gals atsipalaiduoti. Bet abiem atvejais tikslas yra tas pats galutin uduotis yra ta pati. Tai relaksacija. Klausjas: Aikindamas apie gil ir greit kvpavim, js sakte, kad tai yra transformacija per ekstremumus kad mes turime praeiti per maksimal tamp tak taip, kad pabaigoje bt pasiekta absoliuti relaksacijos bsena. Ar tai tamp disciplinos sadhana? Tai tamp sadhana. Tai absoliuiai tamp disciplina. Faktikai kiekviena energijos disciplina yra tamp disciplina. Energija pati savaime reikia tamp. Energija gyvenim ateina per tampas. Mums pasisek sukurti milinik energijos kiek i atomo, kadangi mes suskaldme j du ir palikome du subtilesnius komponentus tampos bsenoje. Taigi visa jgos ir energijos disciplina yra tamp disciplina. Jei mes teisingai suprasime, tai tampa pati savaime yra energija. Klausjas: Js kalbate apie dvi sadhanos sistemas pozityvi ir negatyvi. Kokia yra kundalini sadhana pozityvi ar negatyvi? Tai pozityvi, absoliuiai pozityvi. Klausjas: Kodl Buda nekalbjo apie kundalini ir centrus arba akras ir perjim per jas? Tai bus paskutin ms diskusijos iandien vakare dalis. Faktikai viskas, k Buda yra nekjs, nebuvo urayta, todl yra dideli sunkum. Daugelis Budos mokymo dalyk apdairiai, tyia 166

165

nebuvo urayti. Jo mokymas buvo uraytas penki imtai met po Budos mirties. Jis nebuvo uraytas jam gyvam esant. Penkis imtus met bhikhus, Budos mokiniai, kurie perm jo mokym, atsisakinjo redukuoti j iki teksto. Po to atjo laikas, kai ie budist ini saugotojai patys pradjo dingti i ems. Buvo suaukta didiul sangha, budist kongresas, kuris nusprend pirm kart urayti Budos mokym, nes buvo pavojus, kad jis visikai bus prarastas po to, kai paskutinis bhikhus, kuris inojo jo mokym, paliks em. Tol, kol Budos mokymas galjo bti isaugotas odiu, per atmint, jo mokiniai atkakliai atsisakinjo redukuoti j tekst. Tas pats atsitiko su Jzaus ir Mahaviro mokymais. Tai padaryti buvo btina. Buvo rimtos prieastys, kodl Budos ir panai moni mokymai nebuvo urayti. Pirma, ie mons mok odiu ir j odiai talpino j mokym. Tarp j skirtingos ries iekotojams daug skirting dalyk buvo pasakyta. Dvasins disciplinos pradiamoksliams nebtinai tai buvo naudinga. Tai jiems galjo bti net alinga. Gana danai atsitinka taip, kad tai, ko moko paengusius iekotojus, tuos, kurie yra u j, daro visikai netvirtais mokiniais, nes juos pagauna idjos, kad jie yra paengusioje pakopoje, ir tai sutrukdo jiems tinkamai padaryti savo nam darbus. iuo poiriu yra ir kitas sunkumas. Daugelis dalyk, kuri moko pradedaniuosius, tampa paengusiems iekotojams ne tik itsti, bet ir alingi. Taigi jei pradedantieji per greitai ateina suinoti dalyk, kuri moko paengusius mokinius, jie patys neimoks savo pai pamok rimtai ir patikimai. iuo atveju jie sustos; jie negali progresuoti toliau. Todl btina mokant bti tiksliems ir mokyti pagal atitinkam j pakop. Tik tuomet iekotojai dvasinje disciplinoje gali imokti teisingai ir daryti paang. Kai vaik moko alfabeto, j moko sakyti: D priklauso odiui dvasia. I tikrj nra prasms taip sakyti; raid D taip pat gerai gali priklausyti ir odiui dvasna. Nra ryio tarp dvasios ir dvasnos; jie nepriklauso tai paiai brolijai. Faktikai D neturi jokio ryio su dvasia ar dvasna. Bet bt pavojinga tai sakyti vaikui, mokant j abcls. Jei jo tvas sakys jam: Tu kvailas, D nieko neturi bendro su dvasia; D taip pat gali priklausyti tkstaniui ir vienam kit dalyk; jis 167

nepriklauso iimtinai dvasiai, taiau tuomet vaikas niekuomet neimoks abcls raids D. Todl dabartyje btina sakyti tik, kad D priklauso dvasiai. Palikite nuoalyje kitus tkstant ir vien kit dalyk, susijusi su tuo. Pakaks, jei jis imoks D ssajoje su dvasia. Vliau jis taip pat imoks tkstant ir vien kit dalyk; ir tuomet jis suinos, kad D yra neiimtinai susijusi su dvasia. O su dvasia susij daugelis kit odi. Tuomet odis dvasia bus nereikalingas, ir jis pains raid D, nepriklausomai nuo dvasios. Dvasinje disciplinoje yra tkstaniai dalyk, priklausani tkstaniui lygmen. Taiau yra keletas dalyk, kurie yra labai asmeniki, slapti ir ezoteriki. Meditacija, kuri a mokau jus dabar, yra tokia, kad ji gali bti aptariama vieai; bet yra dalyk, kuri a negaliu aptarinti didelse grupse; a to nedarysiu. A kalbsiu apie juos tik keletui irinkt individualybi, kurios yra to vertos. Taigi netgi Buda yra pasaks daug, kas nebuvo urayta. Tuo pat bdu ne viskas, k sakysiu a, bus urayta. Viskas negali bti redukuota iki teksto. Pirma, a sakysiu vieai tik tiek, kiek gali bti urayta be jokios rizikos. Vieai a pasakysiu tik tiek. Tai, kas turi bti nagrinjama ir saugojama kaip slaptas mokymas, niekuomet nebus atskleistas vieai. A perteiksiu juos irinktoms individualybms, kurios isaugos tai savo atmintyje. Klausjas: Ar tai reikia, kad dalykai, susij su kundalini ir vairiomis akromis, bus nagrinjami slapta ir i viso neuraomi? Ne, tai yra traukta daug dalyk. Nra jokios problemos urainti tai, k a sakau per ias kelias dienas apie kundalini ir akras. ia i viso nra jokios problemos. Sunkiausia yra tai, kad didiulis tarpas dvideimt penki imtmeiai yra tarp Budos ir ms laik, tai sudaro didel skirtum; vis period mogaus smoningumas augo. A manau, kad dabar daugelis dalyk, kuri mok Buda ir tuomet turjo likti slaptais, dabar gali bti paskelbti vieai. Dvideimt penki imtmeiai padar savo. Taigi a sakau, kad daugelis dalyk, kuri Buda mok slaptai, dabar gali bti mokomi atvirai. Panaiai daug dalyk, 168

kuriuos a laikau slaptais, gals bti atidengti po dvideimt penki imtmei, skaitant, kad mogaus smoningumas ts evoliucij. Js sekate tai, k a sakau? Netgi Buda, jei jis sugrt, atidengt daugel dalyk, kuri neatvr savo laiku. Buda padar vien diding ir svarb dalyk. Jis nusprend, kad vienuolika klausim negali bti jam pateikti. Jei kuris nors i j bt jam pateiktas, jis atsakyt vienu ar kitu bdu. Bet buvo negrau juos klaidingai atsakyti ir bt i tikrj netinkama atsakyti teisingai. Taigi jis nusprend, kad vienuolika klausim bus udrausta, nes jie yra neiaikinami. Iki einant Budai miest, vieai bdavo paskelbiama, kad n vienas i i vienuolikos klausim nebt pateikti Budai, kad jis juos atsakyt. Taigi skelbimas bylojo, kad n vienas jais netrukdyt Budos. Tam, kad Buda atsisakyt atsakinti juos, buvo rimtos prieastys. Bt alinga, jei jis juos atsakyt, bet jei jis neatsakyt, jis jaust kalt, kad slopina ties. Taigi geriausia buvo, kad jie i viso nebt ikelti. Kiekvienas kaimas bgn muimu bdavo informuojamas, kad kai Buda juos aplankys, jie neturi ikelti n vieno i i vienuolikos klausim, nes tai reik jo trikdym. ie klausimai buvo apibdinami kaip avyakhya, kaip neiaikinami klausimai. Jie i tikrj nebuvo ikelti; niekas j nepateik Budai. Kada oponentai primygtinai ragindavo pateikti juos, Buda sakydavo jiems: Lukterkite truput, darykite tuo tarpu sadhan. Kuomet js bsite pasiruo tam, a atsakysiu js klausim. Bet jis i tikrj niekad neatsak. Dl to jo kritikai ir oponentai naudodavo tai prie j. Dainai ir induistai tarindavo, kad Buda neatsak iuos klausimus dl to, kad jis neinojo atsakym. Jie taip pat sak, kad j pai ratuose yra atsakymai juos ir atrod, kad Budai trko inojimo. Bet jo kritikai pamiro, kad Budai buvo labai lengva pakartoti iuos ratikus atsakymus, jei jis bt norjs atsakyti juos. Tiesa yra tokia, kad teisingi atsakymai neurayti netgi ratuose; atsakymai i tikrj realiai nemanomi. Taigi klausimas, kodl Buda nekalbjo apie kundalini ir akras, neturt ikilti. 169

10. Meditacija, ne malda turi diding ateit

Septintasis diskursas Bombjus (Indija), 1970 met liepos 1 d. Klausjas: Neseniai buvusioje Nargolo meditacijos stovykloje js sakte, kad sadhana ar kundalini disciplina yra kelias paruoti kn. Ar galtumte tai paaikinti? Pirma, knas ir siela didiausiame gylyje nra atskiri; skirtumas yra paiame paviriuje. Kai inoma visa tiesa, mes nematome kno ir sielos kaip atskir esybi; mes i tikrj matome jas vienovje. Faktikai knas yra ta sielos dalis, kuri gali bti pajusta pojiais, o siela yra ta kno dalis, kuri yra anapus poji. Taigi siela yra nematoma kno pus, o knas yra matoma sielos pus. Bet tai yra suinoma tuomet, kai kas nors patiria aukiausi ties. Ironija, kad paprastai mes tikime, jog knas ir siela yra vienas ir tas pats dalykas. Bet is prastinis tikjimas yra iliuzorikas, nes realiai mes neinome, kas yra siela. Greiiau mes laikome kn siela. Bet netgi i iliuzorika ir populiari tikjimo sistema remiasi t pai fundamentali ties u to yra tas pats patyrimas ir tas pats j vienovs inojimas; kakokiame nematomame bties gylyje mes patiriame, kad knas ir siela yra viena. Kad ir kaip bebt, is vienovs inojimas sukl dviej ri klaidas. I vienos puss inomi spiritualistai, kurie sako, kad yra tik siela ir nra kno; i kitos puss, tokie materialistai kaip arvakas ir Epikras, yra paskelb, kad yra tik knas ir nra sielos. ios dvi klaidingos koncepcijos, prietaraujanios viena kitai, atsirado i to paties gilaus supratimo, kad knas ir siela nra atskirti. Kaip materialistas, taip ir kiekvienas prastinis asmuo kur mes laikome nemokiku galvoja, kad jis yra tik knas. Bet kai prasideda vidin kelion, tuomet tikjimas, kad knas ir siela yra tas pats, susvyruoja ir tuomet suinoma, kad jie yra atskiri. Dl 170

to, kad suinoma, jog yra siela, taip pat suinoma, kad knas yra atskiras ir siela yra irgi atskira. Tai atsitinka tarpinje kelions pakopoje. Kai js einate giliau ir dar giliau, kai js pasiekiate aukiausi pergyvenim, js suinote, kad jie nra atskiri, jie i tikrj yra vienovje; jie yra skirtingos tos paios realybs formos. Tai panau asmen, kuris turi dvi rankas dein rank ir kair rank. Jei kakas stebi mano rankas i iors ir sako, kad jos yra viena ir tas pat, jis klysta, kadangi tai yra dvi aikiai atskirtos viena nuo kitos rankos. Eidamas artyn prie mans, jis suinos, kad mano kair ranka visikai atskirta nuo deins. Galbt mano kair rank skauda, o deins neskauda. Galbt dein ranka yra nupjauta, o kair sveika. Taigi jos abi akivaizdiai yra ne vienas ir tas pats dalykas. Bet jei kas nors eit mano vid, aptikt, kad a esu asmuo ir kad abi rankos yra mano. Jei kair ranka yra sulauyta, tai a esu sualotas; ir jei dein ranka yra sulusi, tai vl a keniu. Tuo pat bdu, jei a pakeliu kair rank, tai a j keliu, ir jei a pakeliu dein rank, tai vl a esu tas pats, kuris j kelia. Taigi aukiausiame pergyvenime knas ir siela nra atskirti; jie yra tos paios tiesos dvi puss, panaiai kaip mano rankos. A pateikiu palyginim tam, kad dalykas bt suprastas gerai. Todl kelion gali bti pradta i dviej tak arba nuo kno, arba nuo sielos. Jei kakas pradeda j nuo kno ir eina gilyn ir gilyn, jis galiausiai pasieks siel. Panau tai, jei kakas laiko mano dein rank ir juda, jis anksiau ar vliau pasieks mano kair rank. Panaiai kakas gali pradti tiesiai nuo sielos ir galiausiai pasiekti kn. Kaip ten bebt, bet pradti nuo sielos yra labai sunku. Sunku, nes siela i viso mums neinoma. Dl to, kad mes daniausiai egzistuojame tik fiziniame plane, ms kelion gali bti pradta tik nuo kno. inomos technikos, kuriose kelion pradedama tiesiai nuo sielos; paprastai jos gali bti naudingos tik labai nedideliam asmen skaiiui. Vienam i milijono gali bti panaudotos technikos, kurios prasideda nuo sielos. Didioji dauguma moni turi pradti nuo kno. Kelion galima pradti i ten, kur esi. 171

Kelionje nuo kno kundalini reikalauja paruoiamojo darbo. Kundalini yra bazin vieta, pamatas giliausiam kno patyrimui. Faktikai knas yra ne tik tai, k mes inome ar k fiziologas ino; tai ymiai daugiau. Pavyzdiui, veikia jungtas ventiliatorius. Jei mes ijungsime ventiliatori, iardysime j dalis ir itirsime, mes niekur nerasime elektros. Galbt tyrim pabaigoje labai protingas mogus pasakys, kad ventiliatoriaus mechanizme tokio dalyko kaip elektra nra. Jis niekada neras elektros jokioje ventiliatoriaus dalyje. Bet faktas yra toks, kad kai jis sukosi, j suko elektra. Ventiliatorius nustos suktis tuo momentu, kai elektros srov nepasieks jo. Fiziologai studijuoja kn, skrosdami j ir niekur nerasdami kundalini. Jie niekad jos neras. Bet visas knas juda dl elektros energijos, kuri yra kundalini; panaiai kaip ventiliatorius sukasi nuo elektros energijos. i energija kundalini negali bti aptikta analizuojant i iors, nes analizs procese energija dezintegruojama ir dingsta. Tai gali bti pastama tik per vidin pergyvenim. Yra du bdai patirti kn. Js galite painti j i iors, kaip tai daro fiziologai j skrosdami tai yra vienas kelias; ir kitas bdas painti yra itirti j i vidaus. Tas, kuris eina gilyn ir tuo gyvena, pasta j i vidaus. Tas, kas pradeda tirti savo kn i vidaus... Prisiminkite, mes pastame savo kn tik i iors. Netgi ms pai knas mums pastamas tik i iors. Jei a pastu savo kair rank, a pastu j per savo akis, j matydamas. Taigi mano inojimas apie mano paties kair rank yra toks, kaip j ino fiziologai. Bet jei a umerkiu akis ir juntu savo kair rank, tai bus vidinis jutimas, jis bus mano paties. Jei kakas pabandys painti kn i vidaus, jis greitai aptiks kunda rezervuar, kuris yra kno energijos altinis. Energija, kuri miega iame kunda, iame baseine, yra vadinama kundalini. Tuomet jis savyje suinos, kad viskas sklinda i ten ir persmelkia vis kn. Tai lyg lempa, kuri dega ir apvieia vis patalp. Jei js tirsite viesos altin, apvieiant vis patalp, js ateisite iki viestuvo ir aptiksite, kad visa viesa yra spinduliuojama i io altinio. Tuomet js suinosite, kad netgi t spinduli, kurie pasiekia toliausius patalpos kampus, altinis vis dlto yra viestuvas. 172

ia mes tyrinjame i to ypatingo tako, i kurio gyvenimo energija spinduliuojama ir perskverbia ms vis kn. Gyvenimo energija privalo turti centr; n viena energija negali bti be altinio. Nors saul yra u imt milijon myli nuo ms, bet vis tiek jos spinduliai pasiekia mus; mes galime sakyti, kad ten turi bti centras, altinis, i kurio jie ispinduliuojami ir atsklinda iki ems. Faktikai jokia energija negali bti be centro; jei yra energija, ji privalo turti centr. Kaip gali bti apskritimas be centro? Kur yra apskritimas, ten btinai yra ir centras. Kad js knas yra energijos mazgas, akivaizdu; tai nereikalauja rodymo. Tai energijos stulpas, kuris kyla ir leidiasi, juda, sustoja ir miega. Taip nra, kad i energija vis laik funkcionuot vienodai; kartais ji yra aktyvi ir energinga, o kitais kartais mieguista, lta ir nesmoninga. Kai esate piktas, js sviediate k nors didel akmen, kur vos galite pajudinti, bdamas normalioje bsenoje. Kai esate labai isigands, bgate tokiu greiiu, kurio pavydt bgikas olimpinje trasoje. Taigi js energija ne visuomet vienodoje bsenoje; ji svyruoja, priklausomai nuo slyg jumyse ir aplink jus. Akivaizdu, kad js turite rezervuar, altin, i kurio energija pradeda veikti arba ne. Ji pradeda funkcionuoti, kai yra reikalinga; kitu metu ji snaudia altinyje. I io altinio js semiate energij abiem atvejais: normaliomis ir nenormaliomis aplinkybmis js kasdieniniuose poreikiuose ir avarij metu. Be to is rezervuaras niekuomet nra tuias, jis visuomet pilnas, js negalite isemti jo. Jis neisemiamas. domu suinoti, kad mes niekada neinaudojame visikai ios didels ms energijos saugyklos. Tie, kurie yra tyrinj tai, sako, kad netgi labiausiai ekstraordinars mons, kurie inomi kaip genijai, inaudoja ios energijos ne daugiau kaip penkiolika procent. Netgi didingi istorijos mons, tie, kurie kr istorij, nepereng penkiolikos procent ribos. Tiek, kiek tai susij su paprastu mogumi, tai jis gyvena tik dviem dviem su puse procento; devyniasdeimt atuoni procentai ios energijos lieka nepanaudota. Taigi potencialiai tarp ekstraordinari ir prastini moni nuo sklos energijos galimybi nra beveik jokio skirtumo. Skirtumas yra 173

vienas kiek energijos naudojama ir kiek nenaudojama. Energija, kuri naudoja genijus, yra ta pati kaip ir prast moni, kurie jos nenaudoja. Paprastas mogus yra tas, kuris niekada neikvieia tos energijos gyvenim; jis niekad neiprovokuoja jos, nesusitinka su ja akis ak. Jis pasitenkina labai maa tos energijos, kuri turi, dalele, paiu paviriumi, kuri, kaip jis mano, yra jo maksimumas. Jis gyvena minimumu ir palieka milinik potencial nepaliest. Taiau krizi momentais netgi labai paprasti asmenys parodo ekstraordinari jg ir galimybes. Taigi tik ms krizi momentais mes suinome, koks yra ms vidinis potencialas. Kiekviename i ms yra centras, kuriame yra visa energija paslpta ir mieganti. Galtume pasakyti, kad ji yra sklos bvyje atitverta ir paslpta; bet ji gali pasireikti. Ji vadinama kunda, baseinu arba rezervuaru. odis kunda yra labai reikmingas; jis turi daug reikmi. Viena jo reikmi yra ta, kad tai tylus ir ramus, be joki raibuliavim, baseinas. Jei yra nors mayt vilnel, tai reikia, kad energija tampa aktyvi. Kunda reikia, kad jo turinys, jo energija yra be jokio judjimo, visikai pasyvi, rami ir ilsisi. Kita odio reikm ta, kad nors kunda yra pasyvus ir miegantis, jis bet kuriuo momentu gali tapti budrus, aktyvus ir judantis; tai nra sausas ir mirs baseinas; jis yra pilnas iki krat. Ir bet kuriuo momentu baseinas gali tapti aktyvus, dinamikas; nors btent dabar jis yra pasyvioje, mieganioje bsenoje. tai kodl gali bti taip, kad mes btent dl to neinome, kas yra ms viduje. Mes galime suinoti tik t dal, kuri yra pabudusi ir aktyvi. Tik aktyvi energijos dalis pateks js smon. Pasyvi jos dalis liks mieganti pasmonje. Dl to netgi didingiausi mons tol, kol jie nepasiek aukiausios pakopos, lieka nesmoningi savo energij atvilgiu. Mahaviras, Buda, Krina, Jzus, n vienas i j neinojo savo potencialo iki tol, kol jo neaktualizavo, iki tol, kol nepasiek savo didingumo virns. tai kodl tuomet, kai pravitimas atsitinka be pastang, pravits pradeda tikti, kad tai neinia kieno malon. Jie stebisi, i kur i dovana atjo jiems. Jie jauia, kad tai atjo i kakur, kas yra ariausiai j. Jei ariausia yra dvasios Meistras, jie sakys, kad tai Meistro dovana. Jei 174

ariausias dalykas bus Dievo stabas, bet ne Meistras, tai jie priskirs tai paiam stabui. Kas seka prie fakt Buda ar Dievas danguje bus priimtas altiniu. Bet faktas yra toks, kad visuomet tai ateina i j vidinio altinio. Dl to, kad jie nra smoningi savo praeities atvilgiu, jie priskiria tai kokiam nors ioriniam poveikiui Meistro ar Dievo, kuris vyko prie fakt. Atsitiko, kad vien dien a perskaiiau istorij. Du fermeriai pirm kart keliavo traukiniu. Jie buvo nuolatiniai vieno kaln kaimo gyventojai ir buvo gim t pai dien. J gimtadieniui atjus, kaimo gyventojai suman teikti jiems ventin dovan. Kadangi traukinys toje alies vietoje buvo atsirads neseniai, jie nutar, kad nieko geresnio nra jubiliatams, kaip bilietai kelionei. Taigi fermeriai i kaimo gyventoj pam du traukinio bilietus ir pradjo savo pirm kelion. Jie buvo labai susijaudin ir smalss viskam, kas vyko pakeliui, nes tai jiems buvo i viso naujas potyris. Pro al jo nealkoholini grim pardavjas, ir jie, kad paragaut grimo, nusprend nusipirkti jo butel. Jie norjo pasidalinti grim tarp savs, o jei jis bus malonus, tai nusipirkti dar vien butel. Nusipirkus grim, vienas i j pradjo gerti savo dal. Kai jis igr pus, traukinys vaiavo tunel. Madaug tuo metu jo draugas sunerimo dl savo dalies ir papra neigerti viso grimo. Jo draugas pasak: Dl Dievo meils, neliesk jo; tai nuodai! A dl to apakau! Kai traukinys vaiavo tunel ir staiga aplinkui aptemo, fermeris paman, kad j apakino grimas. Taigi artimiausias vykis grimas buvo priimtas aklumo prieastimi. Tai taip natralu. Kas seka prie fakt, yra priimamas prieastiniu poveikiu. Panaiai yra tuomet, kai mes neinome realaus ms energijos altinio. Kol nesi prabuds, nra bdo to suinoti. Mes neinome, kad jis mums manomas ir kokiu mastu jis gali bti prieinamas. Pabudusi mieganios energijos kunda dalis vadinama kundalini. Kunda pats savaime yra pasmoningas, miegantis; bet kundalini yra smoninga, pabudusi. Tik ta energijos dalis, kuri pabunda ir ieina i kunda, yra inoma kaip kundalini. Kundalini nra viskas; tai tik bangos, kylanios i baseino. 175

Taigi vidin kelion yra dvigubas tyrimas. Kundalini, pabudusi energija atnea jums naujien, kad jumyse yra didelis altinis, kuris turi milinikas galimybes. Vienintelis sauls spindulys, ateinantis i sauls, atveria ateinani kandin begalinio spinduli kiekio galimyb. Todl vienas kelias yra per kundalini pabudinim, kuris parodo jums kno gali. Per ios energijos pabudinim js pasieksite tuos centrus, kurie atidaro kno duris, i kurio prajimai nematomo kno dal, vadinama siela, tampa lengvi. Btina suprasti dalyk aikiai ir pilnai, nes tai, su kuo mes dirbame, yra i tikrj ms energija, kuri veikia per kai kuriuos ms centrus ar angas. Pavyzdiui, ms ausys yra angos, per kurias mes girdime. Jei js ausys suserga, js negalsite girdti, kadangi energija, kuri pasiekia ausis, yra blokuojama ir grta atgal altin. Palaipsniui i energija nustos judti ausis, nes ji juda tik ten, kur turi galimyb pasireikti. Dl to energija nustos judti ausis. Atsitinka taip pat ir atvirkiai. Jei asmuo apkursta, bet jis labai nori girdti per pirtus, manoma, kad jo pirtai prads girdti. emje sutinkami mons, kurie girdi per kitus kno organus, ne per ausis. Taip pat inomi mons, kurie mato per kitus organus negu akys. Kas i tikrj yra tai, k js vadinate akimis? Tai ne kas kita, kaip js odos dalis, tik skiriasi tuo, kad nuo neatmenam laik mogus naudoja i odos dal regjimui. Tai greiiau buvo atsitiktina, kad pirmas mogus naudojo i kno dal regjimui; jis taip pat gerai galjo panaudoti iam dalykui kit kno dal. Kiti tvariniai i tikrj naudoja kitas kno dalis ir dl tos prieasties j akys atsirado kitose kno dalyse. inomi gyvnai, paukiai ir vabalai, kurie turi dvigubas akis vienas realias akis ir kitas netikras. Tuo metu, kai jie iri tikromis akimis, netikras akis jie naudoja suklaidinti savo prieams. Tuo atveju, jei prieai sualoja j akis, tikrosios akys lieka sveikos. prastin mus js name turi tkstanius aki; jos akis i tikrj yra tkstani aki rinkinys. tai dl ko muss geba matyti yra milinika ir nuostabi. Kai kurios uvys iri su uodega, kadangi jose buvo baim, kad prieai gali smogti i upakalio. Jei mes itirsime vis pasaulyje esani btybi akis, suinosime, jog nra btinybs, kad jos bt ten, kur yra dabar. Panaiai nra 176

ypatingos prasms ir turti ausis toje vietoje, kur jos yra dabar. I tikrj jos gali bti bet kur. mogaus aki ir aus isidstymas yra begalinio girdjimo ir matymo i t pai tak pasikartojimo rezultatas. Dl to j atmintis yra giliausiai fiksuota ir siaknijusi ms smonje. Jie kartojosi mechanikai ir lengvai. Prarad vien i pojio organ, mes prarasime ir t pasaulio dal, kuri yra pastama per j. Jei mes prarasime akis, viesos pasaulis mums bus prarastas; mes liausims matyti vies. Tuomet mes nepainsime viesos, net jeigu mes tursime geriausias ausis, rankas, kitus poji organus. Taigi kai kundalini pradeda busti ir kilti, ji beldiasi naujas ms kno duris, kurios yra visikai neprastos. Per iuos ekstraordinarius pojius kai jie yra kundalini energijos stimuliuojami js pradsite painti dalykus, kurie negali bti painti prastiniais pojiais. Tiksliau nekant, kundalini pradeda smgiuoti ir adinti js vidinius pojius. Netgi dabar tik kundalini energijos dka js akys ir ausys bei kiti organai gali funkcionuoti. Bet iems ioriniams organams, kad jie veikt, reikia labai nedidelio kundalini energijos kiekio. Nedidelis jos kiekio padidjimas, ir js tursite papildomos energijos tam, kad bt suaktyvinti ir kiti centrai. Pavyzdiui, jei js paliejote ant grind vanden, jis sklaidysis smulkiu kanalu, paliekaniu u savs nedidel pdsak, kad kita vandens dalis galt sekti ir tekti. Bet jei ipilamo vandens kiekis ymiai padids, jis susiskaidys daugyb nauj kanal, kadangi senasis kanalas negali viso jo sutalpinti. Gilia fizikine prasme kundalini energijos paadinimas reikia, jog mes turime tiek daug energijos, kad senieji kanalai nesugeba jos sutalpinti ir ji nenumaldomai ieko nauj kanal ir nauj dur. Kaip pasekm mumyse pabunda ir aktualizuojasi daugelis nauj ir subtili poji. ie ekstrasensoriki centrai padarys jus telepatais ir aikiaregiais; js pradsite matyti ir girdti dalykus, kurie yra anapus prastini aki ir aus poji. Js patirsite tokius dalykus, kurie visikai neprieinami prastiniams pojiams. Visikai nauji poji organai prads veikti jumyse. Ir pats giliausias js nauj poji intensifikavimo rezultatas bus toks, kad js pradsite painti nematom 177

pasaul, kuris yra paslptas js kne. Tai subtiliausia ir nepastebima js kno dalis, kuri mes vadiname atman arba siela. Taigi, adinant kundalini, js galimybs augs ir bus ymiai didesns. Bet darbas turi prasidti nuo kno. Yra ir kitas kelias, kur a palikau toli nuoaly. A taip plaiai jums paaikinau tai, kas paprastai daroma adinant kundalini; bet kundalini nra visas kunda baseinas. Yra ir kitas kelias, apie kur a kalbsiu atskirai. Labai nedaug asmen pasaulyje naudoja keli. Tai nra kundalini adinimas, su kuriuo mes susipainome, bet tai yra panirimas pat kund. Tai nepanau maos energijos paadinim ir naudojim augimui; tai ms smoningumo siliejimo pirmins energijos basein, arba kunda dalykas. iuo atveju nauji pojiai nebus paadinti; iuo atveju ekstrasensoriniai potyriai nebus naudingi ir netgi sielos potyris bus visikai praleistas. iuo atveju tiriantis susitiks ir patirs Diev ar aukiausi smon tiesiai. adinant kundalini, pirmas potyris, kur mes pergyvename, yra siela. iuo potyriu mes suinome, kad ms siela yra atskirai nuo kit moni siel. mons, kurie iekojo adindami kundalini, paprastai tiki daugybs siel egzistavimu. Jie sako, kad yra tiek daug siel, kiek yra emje gyvenani btybi, kad kiekvienas asmuo turi atskir siel. Bet mons, kurie paniro kund tiesiai, sako, kad sielos nra, tik Dievas yra; nieko nra, tik Dievas. Jie sako, kad yra tik viena siela, ne daug. Tai todl, kad nyrant paiam kund, panyrama ne tik individual savo kund, bet taip pat ir vis kund, kolektyvin, universal kund. Kunda yra vienas. Tai nra mano kunda ar js kunda, ar jo kunda kaip atskira esyb; tai viena ir tas pat. tai kodl kunda baseino energija yra neaprpiama ir begalin. Nesvarbu, ar daug energijos js paimsite i jo, js negalsite sumainti jo turinio n trupuio; jis visuomet lieka pilnas ir nepaliestas. Js galite itraukti bet kok ios energijos kiek sau, tai nesumaina jos turinio; jis visuomet lieka pilnas ir neisemiamas. Bet tai, k itraukiame, mes link vadinti ms nuosava dalimi. Tai panau vandens pasmim i vandenyno ir saugojim atskirame maame inde. Mes galvojame, kad ms indo turinys yra kakas skirtingo nuo kit ind. Bet jei kas nors susilieja su visa jra, tas pasakys, kad jra yra viena, o vanduo 178

skirtinguose induose yra tos paios jros turinys ir vl gr atgal savo altin. Js negalite isaugoti vandens ilgai atskirto nuo jros. Greitai vanduo i indo bus igarintas sauls kaitros, pavirs debesimis ir gr jr lyjant lietui. I tikrj niekas neatskirtas nuo savo altinio; to negali bti. Iekotojas, kuris adina kundalini, turi ekstrasensorinius potyrius, kurie i tikrj yra neprasti ir unikals psichiniai potyriai. Jie i tikrj yra psichodeliki. ie mons suino, kad siela yra tik Dievo ar kako aukiausio dalis. Tie mons bando realizuoti save per dal. Tai panau skirtingus mones, kurie lieia milinik ir neaprpiam vandenyn i vairi jo kranto viet. A galiu liesti t pat vandenyn i vienos kranto puss; js galite liesti j i kitos kranto puss, esanios u tkstani myli nuo mano kranto. Kaip a galiu patikti, kad js lieiate t pai jr kaip ir a? A lieiu vien krant, kuris, kaip a galvoju, yra mano atskiras vandenynas o js lieiate kit krant, kuris, a galvoju, yra js irgi atskiras okeanas. Panau tai, kad a tvirtinu, jog Indijos vandenynas yra mano, js tvirtinate, kad Atlanto vandenynas yra js, o treias asmuo sako, kad Ramusis vandenynas yra jo. Bet faktikai okeanas yra vieningas ir vienas. Tai i tikrj milinikas pasaulinis vandenynas. Taiau tai sunku patirti, nes ms nuostatos yra fragmentikos; dl to mes nieko nesuinome apie didel ir milinik okean. Greiiau mes j dalinsime ir apribosime atitinkamai su ms ribotomis jo vizijomis. Ne tik okean, bet ir krantus mes dalijame. Taigi sielos potyris yra panaus vandenyno lietim i atitinkamos jo vietos. Tai ateina paadinus tik truput energijos i begalinio jos altinio. Dl to iekotojui, kuris pasiek, btina savo kelyje pasiruoti prarasti ir siel; transcendentuoti j ir eiti anapus. Kitaip kelion susilaikys, nes ji dar nebaigta. Sielos realizacija dar nra viskas; jis turi bti pasiruos taip pat prarasti siel ir nerti kund. Po to tampa lengva, jau lengviau. Daug kart ilgas kelias pasirodo lengvesnis, o trumpiausias kelias bna pats sunkiausias. Ir tam yra prieastys, atitinkamos prieastys. Ilgas marrutas yra visuomet lengvesnis. Jei a noriu aptikti save, tai a turiu daryti per medium, per kit asmen. Jei a noriu pamatyti savo 179

paties vaizd, btinas veidrodis. Atrodo, kam reikalinga i ilga ir kankinanti viesos kelion pradioje veidrod, o po to atgal link mans, norint man pamatyti savo veid. Kakas gali paklausti: Kam tai daryti tokiu aplinkiniu keliu? Bet nra kito kelio kaip is. Jei mano veidas yra ariausiai mans, btent dl tos prieasties sunkiausia j pamatyti tiesiogiai. Taigi kelias, kuriuo kundalini energijos dalies pabudinimas uima ilg marrut, yra beveik neivengiamas. Tokiu bdu visas ms vidinis poji pasaulis atsiveria, ir mes pasiekiame save, savo siel. Nuo ia tampa btinas kokybinis uolis. is ilgas apkeliavimas padaro kokybin uol skland ir lengv. Savs realizacijos palaima kuri ateina per savs painim pradeda kviesti ir provokuoti mus nerti aukiausi palaim. I tikrj savs realizacija ir savs painimas yra palaima, bet savs pametimo palaima yra aukiausia. Tai pati palaimos virn. Po to, kai js pastate save, lieka vienintelis skausmas: savs skausmas, savs, kad mes esame, skausmas. Su savs pasiekimo inojimu visi skausmai dingsta, bet vienas skausmas vis dar persekioja jus; is skausmas yra js bties skausmas. Dabar js klausite savs: Kodl tai mano btis? Dabar js inote, kad btis taip pat nebtina ir skausminga. Ir tuomet js oksite i bties nebt. Vien dien js pasakysite: Dabar a inau bt, a taip pat noriau suinoti ir nebt. Dabar a painau vies ir taip pat noriau pamilti tams. Kad ir kokia milinika viesa, ji turi savo ribas; bet tamsa yra berib. Btis yra neabejotinai didingai reikminga, bet vis dlto ribota; nebtis yra begaliniai berib. Dl ios prieasties mons negaldavo suprasti Budos. Kai kakas klausdavo j: Ar a iliksiu po mokos ar isilaisvinimo?, jis sakydavo: Ne, js neiliksite; i tikrj js bsite ilaisvintas ir nuo savs. Tuomet pastarasis toliau klausindavo: Ar leis moka viskam nueiti trokimams, kanioms ir ydoms; ir kas bus su mano btimi? Ar a negyvensiu pirmykiame savo bvyje? tai Buda sakydavo: Kaip tu gali gyventi? Dingus trokimams, skausmams ir ydoms, lieka tik vienas skausmas bties skausmas. Po to js paties btis skaudins jus. 180

domu suinoti, kad po to, kai liaunasi js trokimai, js giliausia btis pradeda erzinti jus, aloti jus. Tol, kol js turite trokimus, js btis neatrodo tokia varginanti, kadangi js btis bna usimusi tuo ar kitu. Jei js mgstate pinigus, js btis yra usimusi pinig darymu. Jei js troktate prestio ir garbs, js btis yra usimusi js vardo garsinimu ir js garbe. Bet k darys js btis, kai js trokimai pinigams paliks jus, kai js liausits trokti padties ir prestio, netgi kai js sekso trokimas paliks jus ir jums neliks k daryti, kai pats noras daryti liausis? Tuomet js btis prads badyti jus tiesiai. Tuomet btis trikdys jus, ir js pradsite jausti, kad ji nereikalinga. Tai bus tokia situacija, kurioje Buda sako: Ne, nieko nelieka. Po to, kai ibintas ugsta, kur nueina liepsna? Iki jo mirties momento mons vis klausindavo Budos: Kas atsitinka su Tathagata po to, kai jis mirta? Kas atsitiks, kai js mirsite? Buda visuomet sakydavo: Kas gali atsitikti po to, kai mans nebus? Nieko nebus lik; panaiai kaip ugesus ibintui, viskas bus uges. Js niekuomet neklausiate viesos, kas atsitinka su ja, kai ibintas ugsta. Kai viesa nueina, ji nueina. Taigi sielos pasiekimas yra tik pakopa ruoiantis prarasti siel. Mes gauname j tam, kad visikai j prarastume. Bet tai lengviau. Kadangi jei js tiesiai praote mogaus, kurio trokimai vis dar gyvi, kristi kund, prarasti save pilnutinai, jis to negali padaryti; jis sakys, jog tai nemanoma. Jis sakys, kad jis dar turi padaryti daug reikming dalyk, jis negali pajgti pamesti save. Kodl mes taip bijome pamesti save? Mes bijome, kad dar yra tiek daug darbo, jei mes prarasime save, viskas liks nepadaryta, nebaigta. Pavyzdiui, a turiu pastatyti sau nam, kuris dar nebaigtas, ir galvoju, kad a bsiu pasiruos prarasti save, kai namas bus baigtas. Bet tuomet, kai namas bus baigtas, pasirodys kakokie kiti nebaigti planai ir darbai. Trokimas daryti i tikrj yra trokimas kak ubaigti, tai ir yra mums stimulas. Todl tol, kol yra trokimai, nemanoma prarasti siel, nors tiesioginis sielos praradimas yra pats trumpiausias kelias. Kaip gali tas, kuris vis dar turi trokimus, prarasti save? inoma, jei trokimai dingsta, jis irgi gali bti pasiruos prarasti siel, nes tuomet jis neturs bdo, kaip naudoti siel. 181

Pavyzdiui, jei js papraysite ko nors, kurio mizerikumas vis dar yra gyvas, pasidalinti savo palaima, jis sakys, kad js tiesiog pamis. Bet jeigu jo mizerikumas paliks j ir jis liks vien tik su palaima, tuomet jis gali bti pasiruos pasidalinti ir palaima. Dingus trokimams, k jis darys su palaima? Tuomet, kai kakas pasiruos atiduoti ir palaim, atsitinka didingas vykis. Kakas gali bti pasiruos atiduoti irdgl; bet ateina laikas, kai mes savo gyvenime esame pasiruo pasidalinti noriai ir su savo palaima. Tai ir veda itirpim ir susijungim su aukiausia btimi. Tai gali atsitikti ir tiesiogiai; tuomet kund einama vienu mostu. Kad ir kaip bebt, vis dlto labai sunku paruoti kak i karto; palaipsnis paruoimas yra lengvesnis. Kai js trokimai dingsta, kai js protas liaujasi egzistavs, kuomet baigiasi js norai daryti, kai visi js ramsiai, su kuriais js gyvenote, nukrinta, tuomet pabaigoje js liekate visikai be pagrindo, visikai be paramos. Tuomet js pasakote sau: Dabar nenaudinga igelbti t save; dabar a galiu j taip pat atpalaiduoti. Tuomet js metats kund ir susiliejate su juo. is susiliejimas su kunda yra vadinamas nirvana arba laisve. Jei kas nors nori nerti tiesiai kund, tuomet jo kelyje kundalini nebus. tai kodl kai kuriuose dvasiniuose keliuose nekalbama apie kundalini; tai nra btina. Tie, kurie mok tiesiai susilieti su kunda, negalvojo, kad reikalinga kalbti apie kundalini paadinimo technik. Bet mano paties eksperimentas sako, kad toks kelias nepakankamas. Tai gali tikti vienai ar dviem retoms individualybms, bet tai nedaug tereikia. Vienas iedas dar ne pavasaris. Todl btina nueiti ilg keli. Daug kart tenka belstis kit nam duris tam, kad pasiektum savo paties nam. Tam, kad atvyktumte savo paties nam, js turite praeiti pro daugel kit moni. Tam, kad suinotumte apie savo paties veid, js turite pirma painti daugel kit veid. Ir kol js pradsite mylti save, js turite pamilti daugyb kit asmen. Atrodo, taip paprasta mylti save. Koks sunkumas mylti save? Kas trukdo jums mylti save? Teisinga, kad js turite ateiti tiesiai namus. Bet tai niekuomet neatsitinka. Faktikai labai sunku rasti savo paties nam, kol neaplankme daugybs kit nam, priklausani kitiems. Ir kol 182

nepaprame kit meils ir nedavme jos kitiems, nesuinosime, kad reali problema yra pamilti save. Apie kundalini a sakiau, kad tai kno paruoimas; tai i tikrj pasiruoimas eiti beknikum, eiti dvasi, siel. Js negalite eiti siel su tokiu energijos kiekiu, koks jis galimas jums dabar, nes to pakanka tik kasdieniniams gyvenimo rpesiams. Faktikai jo nepakanka ir tam; tai taip skurdu, kad kiekvienos dienos pabaigoje js jauiats isek. Prieinamas energijos kiekis nra pakankamas netgi dienos poreikiams; jo atsargos yra tokios menkos. Taigi su iuo ribotu energijos kiekiu js negalite pasiekti sielos; tiesiog nekyla klausimas. Dl ios prieasties atsirado sanjasos idja. Pradin nuostata buvo isaugoti js energij, atpalaiduojant jus nuo nam aktyvumo, kadangi mes savo rankose turime labai apibrt energijos kiek. i energija turi bti kanalizuota tam tikra kryptimi; ji turi bti panaudota auktesniems tikslams. Taigi iekotojai buvo skatinami udaryti parduotuves ir palikti vieum, pasaul. Pagal mane i nuostata yra klaidinga. Tas nedidelis energijos kiekis, kur mes sutaupome padieniame gyvenime, yra nevertas isaugojimo, kadangi jos isaugojimui mes turime panaudoti tiek pat energijos. Netgi tam, kad isaugotume energij, btina energij eikvoti. Daug kart js neieikvojate tiek daug energijos pykt ireikdami, kaip j represuodami. Kartais js turite eikvoti daugiau energijos tam, kad ivengtumte kovos, negu ieikvotumte kovodami. Taigi a nelaikau to teisingu keliu; tai kelias skurdiams. Ar tai sanjasa? Tai mizerik moni kelias isaugoti iek tiek energijos, kurios yra nedaug ir kuri mes turime. i mizerika nuostata nenaudinga. Vietoj to, kad isaugotume truput energijos tai ia, tai ten, mes turime paadinti daugiau mieganios energijos, kurios yra daug, kurios yra begal. Kodl reikia isaugoti energij? Tiesiog paadinkime daugiau ir daugiau. Jeigu js turite inaudoti daugiau energijos, meskits pat rezervuar, kuris yra beribis. Js turite tiek daug, kad negalite ieikvoti, netgi jeigu to norsite; taigi kodl rpintis j isaugoti? Asmuo bijo, kad jei jis myls savo mon, tai negals mylti Dievo; jis galvoja, kad itas maas energijos kiekis, kur jis turi, bus 183

ieikvotas mylint mon. Taigi jis nusprendia isaugoti tai ir bga alin nuo monos. Bet tam, kad isaugot energij, jis turs kovoti su savimi, tai vl reikalaus energijos. Pairkite, ar galite js pasiekti Diev su tiek maai energijos, su kuria js mylite savo mon? Tai tiek nedaug, kad i tikrj jos nepakaks netgi nuneti jus iki monos, todl palikite Diev. Ji niekada nenune js iki Dievo. A sakau, kad tai grynas pamiimas galvoti apie tilto tarp js ir begalybs nutiesim su iuo apgailtinu energijos kiekiu, kurio trksta jums susitikti net su savo mylimuoju. Js suprantate, kad jos nepakanka netgi js smulkmenikuose santykiuose. iek tiek laiko ir jums vl pritrksta jos netgi js pastangose pasiekti savo mylimojo ird. Taigi nekyla klausimas apie energijos isaugojim; klausimas ikyla apie didiulio energijos kiekio, kuris miega jumyse, pabudinim. i energija neimatuojamai begalin, ji tiesiog neisemiama. Po to, kai ji pradeda busti, kuo daugiau jos pabunda, tuo didesns galimybs toliau j budinti; jos atsivrimas tsiasi. Kart prasidjs, is energijos srautas yra toks milinikas ir nepabaigiamas, kad js jo niekad neisemsite. Kitais odiais tariant, nra gyvenime tokio momento, kada js galite pasakyti, kad daugiau niekas negali bti paadinta. Paadinimo galimyb yra begalin; js galite semti energij i neriboto rezervuaro. Ir kuo daugiau js semiate i jo, tuo stipresnis js tampate ir galite paadinti daugiau ir daugiau ios didingos energijos. Kai turite ios vidins energijos pertekli savo dispozicijoje, tuomet js galite panaudoti j iekodamas neinomo. Tuomet js galite rizikuoti engti keli, kuris yra neinomas ir nepaymtas. Ar js supratote, k a sakau? Ioriniame pasaulyje taip pat gali bti energijos perteklius. Jei mogus yra surinks turt pertekli, jis gali galvoti apie kelion mnul. Kelion mnul beprasmika; nieko nebus laimta. Bet nra ir nieko blogo, nes taip pat nra k prarasti. Jis turi tiek daug, kad jis lengvai tai gali padaryti. Tol, kol js neturite turt pertekliaus kol js turite pakankamai tik js kasdieninms reikmms ar maiau js reikliai rpinats savo ilaidomis; js du kartus pagalvosite prie ileisdamas nors vien pens. Iki tol js niekad neieisite u inomo pasaulio. Ieiti neinomyb 184

jums reikia energijos gausumo, energijos pertekliaus. Kundalini pripildys jus iuo pertekliumi. Tuomet js tursite tiek daug, kad ikils klausimas, kaip tai inaudoti ir kur. Prisiminkite, kai js turite energijos pertekli, staiga js aptinkate, kad visi seni kanalai yra visikai uspausti; jie negali paimti tiek daug, jie neskirti tam. Tai panau vandenyn, kuris krito ma up, nuluodamas j i karto. Up niekuomet nesuinos, kur ji dingo ir kaip. Seni js pykio, sekso, poilsio kanalai staiga bus nustelbti ir dings. Diena, kai energijos lygis padids, energija sunaikins ir sugriaus visas senas prieplaukas ir krantus. Js staiga aptiksite, kad kakas visikai naujo ir skirtingo jo js bt. Js stebsits, kas atsitiko su js smulkiomis santaupomis, mizerikumu ir ykiu gyvenimu. Js geibios pastangos kaip celibato praktikavimas, js pykio uslopinimas ir to bei kito darymas dings ore, kadangi seni kanalai ir ups inyks, ir visas vandenynas i niekur pasirodys scenoje. Ir kai js netursite kito bdo, kaip ieikvoti gausyb energijos, staiga js aptiksite, kad energija pradjo visikai nauj kelion. i kelion nesiliaujamai tsis ir tsis, ji niekad negali sustoti. Energija ts judjim; ji negali sustoti. i venta kelion amina. Problema pradioje paadinti energij. Tuomet js seni gyvenimo keliai tampa beprasmiki ir daugelis neinom, nepaint, udaryt amiams dur pradeda atsiverti plstaniai energijai. Tai ekstrasensorini potyri pradia. Tuo metu, kai js ekstrasensorins durys atsiveria, js pradedate bti smoningi neknikoje savo dalyje, kuri gali bti pavadinta siela arba dvasia. Taigi kundalini yra kno paruoimas eiti beknikum, siel. ia prasme a ir esu kalbjs Nargole.

Klausjas: Kalbdamas apie kylani ir besileidiani kundalini energij, js sakte, kad kilimas yra prie leidimsi. Ar kilimas yra tas pats kaip ir leidimasis ar siliejimas kund, ar tai kakas kito? Praau paaikinti kilimo ir leidimosi fenomen. 185

Faktikai siliejimas kund yra nei kritimas, nei kilimas; tai ne io tipo dalykas. Tai nra kilimas ar kritimas; tai dingimas ar liovimasis. Kai vandens laas krinta vandenyn, jis nei kyla, nei leidiasi, jis tiesiog dingsta okeane. inoma, kai laas dista sauls kaitroje, jis tikrai gar forma kyla dangun. Kai susitik su altu oru garai vl virsta debesimis, jie krinta emn lietaus laais. Bet lao kelion jr nra nei kilimas, nei leidimasis; jis tiesiog silieja, dingsta, mirta vandenyne. Taigi klausimas apie kilim ir kritim ikyla labai vairiais poiriais. iuo poiriu energija, kuri mes keliame, daugel kart turi bti grinta kund, basein. Mes keliame energij ir tuo pat metu vl ir vl mes griname j altin. Tai btina dl daugelio prieasi. Viena reikminga prieastis yra ta, kad gana danai paadintos energijos kiekis, kur mes galime ilaikyti, yra per didelis ir todl mes j atiduodame atgal altin; kitaip jis gali bti pavojingas. Pati energija, jei jos yra daugiau negu mes galime priimti... Ms geba ilaikyti tampas ribota; netgi ms sugebjimas igyventi laim yra ribotas. Taigi ms geba ilaikyti skausm ir jg yra riboti ir jei uplstanios laims ar skausmo, ar jgos okas yra didesnis negu mes galime priimti, tuomet psichosomatiniai organai gali skaudti ir neilaikyti. Tai bus gana alinga. tai kodl daug kart energija turi grti atgal savo altin. Bet tai priklauso nuo technikos. Tai nra btina ios technikos, apie kuri a kalbu, atveju. Yra technikos, kuriose energija adinama momentaliai ir staiga; ios technikos vadinamos staigaus pravitimo technikomis. Taiau tuomet yra pavojus, bdingas t technik praktikoje, nes energijos antpldis gali bti per didelis, ir js neilaikysite; js galbt nesate paruoti tam. tampa gali bti tokia aukta, kad viesa isijungs arba js detonatorius susprogs, arba ventiliatorius perkais, ar js automobilis usidegs. Bet technikos, kurias a duodu ia, i pavoj neturi; jomis pirmiausia sukuriamas potencialas jumyse ir po to paadinama energija. Pabandykite suprasti iuo bdu. Jei didel utvanka pratrksta, ji bus didels alos prieastis. Bet tos paios utvankos vanduo gali bti kanalizuotas ir reguliuojamas tokiu bdu, kuris atitinka vartotoj poreikius. 186

Unikalus atvejis vyko Krinamurti gyvenime. Jaunystje jis prajo per kundalini adinimo proces, kur atliko specials teosofijai priklausantys mons. Su juo buvo atlikta daugyb usimim, bet dabar jis neprisimena j. Jis smoningai nesuvokia to, k jis prajo. Jis tapo smoningas tik tuomet, kai pravitimo okeanas jo jo kanal, kuriuo jis buvo. Todl jis ir neino dvasinio gyvenimo paruoimo fazs. Krinamurti nepriima, kad pravitimui reikalingas kakoks paruoimas. Bet faktas toks, kad jis buvo paruotas tam ypatingu bdu, kuris niekad nra atsitiks emje iki to. Tam tikras moni skaiius dalyvavo paruoiamajame darbe, bet jie dirbo vieni. Pirm kart mons padar darb dl Krinamurti. Jie i tikrj dirbo jam. Klausjas: Ar i tikrj kiti tai gali padaryti? Absoliuiai kiti tai gali padaryti, nes giliausia prasme kitas nra kitas. Tie, kurie pasirodo mums kaip kiti, nra tokie. Taigi kiti atliko iuos paruoimus, ir jie padar tai, ruodamiesi didingam vykiui, dl gilios prieasties. Bet is atvejis neatsitiko; eksperimentas tiesiog usikirto. vykis, kuriam teosofai ruosi, buvo didingos sielos atvykimas, jimas, kuriai priemone buvo parinktas Krinamurti. Krinamurti buvo numatomas tik kaip mediumas ir jis buvo ruoiamas iam tikslui. iam tikslui buvo ruoiami dvasiniai kanalai ir buvo adinama per Krinamurti energija. Bet tai buvo tik paruoiamasis darbas. Tiek, kiek tai liet Krinamurti, jis nebuvo projekto tikslas, jis buvo naudojamas tik kaip priemon. Tai buvo erdvs sudarymo jame klausimas tam, kad kita siela galt ateiti j ir apsigyventi. Bet tai nepasisek; tai nevyko. Projektas nepasisek, kadangi tuomet, kai vanduo pasiek j, Krinamurti atsisak bti priemone; jis atsisak bti mediumu kam nors kitam. Tai buvo baim, kad taip bus su juo. Tokia baim visuomet yra ir dl to tokie eksperimentai niekada nebuvo daryti praeityje. i baim reali; kadangi asmuo ateina t bsen, kai jis gali bti savo paties pabaiga; kodl jam tuomet sutikti bti priemone kam nors dar? Krinamurti atsisak paskutin valand. 187

Panau tai: a duodu jums savo namo rakt tam, kad js paruotumte j sveiams, kurie yra laukiami rytoj. Po to, kai a teikiu jums rakt ir palieku jums nam, js tampate eimininku. Js galite lengvai atsisakyti priimti sveius nam ta dingstimi, kad js esate eimininkas ir raktas su jumis. rakt padar kakas kitas ir kakas kitas sukonstravo nam. Nors js turite rakt, js neinote, kaip raktas buvo padarytas ir kaip namas buvo sukonstruotas. Bet nuo to momento, kai rakt turite js, ir js inote kaip atidaryti nam, reikalas usibaigia. Tokie dalykai yra atsitik. Kai kurie mons gali bti paruoti, o kai kurie kiti ateina pasiruo i prajusi gyvenim. Bet tai nra prastas dalykas. Paprastai kiekvienas turi pasiruoti pats sau. Tikra tai, kad pasiruoimai turi bti atlikti prie pravitim. Daugiau vandens gali tekti kanal tik tuomet, kai jo talpa iauga. Turi bti rpinamasi, kad energija bt paadinama proporcingai su js geba priimti j, ne daugiau. inomos technikos, kurios ved prie pernelyg didelio energijos kiekio paadinimo. Dl to nemaai moni iprotjo, pamio. Dl tokios praktikos dalis moni pradjo labai bijoti religijos. Taigi mes galime eiti paadinti energijos dviem keliais ir tai nra sunku. A jums papasakosiu apie nesen Amerikos vyk jos elektros tiekimo valdym apie tai, kaip kartais ms planai bna ikreipti. Tokia situacija gali ikilti netgi vidinje ms gyvenimo sferoje. Amerikoje elektros paskirstymas organizuotas taip, kad jei viename mieste yra jos perteklius jei kakuri nakt miestas naudoja maiau energijos negu pagaminta tuomet elektros perteklius automatikai pateikiamas kit miest, kuriame jo reikia. Tai reikia, kad kurioj nors vietoj netgi maas elektros energijos kiekis negali likti nepanaudotas; jis tuoj pat perduodamas kit viet, kurioje panaudojamas. Pavyzdiui, gamykla, kuri dirbo iki vakar vakaro, iandien dl darbo problem udaryta ir skirta jai elektros energija negali bti panaudota. Tuo pat metu kitame mieste yra gamykla, kuri dl energijos trkumo negali dirbti. Taigi jie taip organizavo energijos perdavim srities viduje, kad ji pastoviai yra perjunginjama i vienos vietos kit taip, kad n vienoje vietoje nebt nei pertekliaus, nei trkumo. 188

Bet prie kelet met toks vykis atsitiko ir tai atsitiko dl automatins energijos perdavimo sistemos kad deimiai ar dvylikai valand Amerika buvo paskendusi tamsoje. Visur sivyravo chaosas. Taip atsitiko, kad viename zonos mieste trko energijos ir dl to ten susidar vakuumas. Visos tos zonos energijos perteklius metsi t srit su tokia jga, kad visi to miesto detonatoriai neilaik ir dl to visa susijusi zonos sistema suiro ir isiderino. Visa elektros tiekimo organizacija kolapsavo ir staiga dvylikai valand Amerika gro t situacij, kuri buvo prie du tkstanius met. Elektros energija buvo visikai ijungta, ir visas socialinis gyvenimas sustingo. Po to pirm syk Amerika suprato, kad visos j efektyvumo ir racionalumo pastangos gali apsiversti ir pasirodyti visikai netinkamos. Toks dalykas niekuomet negalt atsitikti, jei kiekvienas miestas turt atskir elektros energijos tiekimo sistem. Toks dalykas, kad elektra dingt visoje alyje i karto, niekad negalt atsitikti Indijoje. Tai gali atsitikti tik Jungtinse Amerikos Valstijose, kuriose netgi elektros tiekimas visos alies mastu yra organizuotas ir centralizuotas, kurioje srov teka udara grandine. Taigi visuomet yra pavojus. Panai elektros grandin yra ir moguje. Jeigu elektros srov, kuri yra jumyse, teka jumyse didesniu kiekiu negu js galite priimti, tuomet yra pavojinga. inomos technikos, kuriomis js galite padidinti savo vidin elektrikumo tekjim. Pavyzdiui, ioje salje js galite sdti su penkiasdeimia moni. Kai kurioms technikoms padedant, jeigu js to pageidaujate, galite nukreipti vis penkiasdeimties moni energijos tekjim save vien asmen. Tuo atveju eikvojant j energij, visi penkiasdeimt asmen taps nesmoningi, tuo tarpu, kai js tapsite energijos stulpu, js bsite energijos palaikomi. Tai gali bti pavojinga ir jums. tiktina, kad atpalaiduojamos energijos bus per daug jums, ir js galite neilaikyti. Gali atsitikti ir prieingai. Panaiu bdu js elektros energija gali bti nukreipta kitus, atiduodant js vis energij. Visi ie eksperimentai buvo daryti praeityje. Taigi inomi metodai, kuriais galima sugrinti energijos pertekli altin, jeigu jos per daug teka auktesnius centrus, jei jos yra per daug. Bet tai nereikalinga tose technikose, kurias a jums duodu ia. Tai visai nereikalinga, nes iuo atveju energija bus atpalaiduojama 189

proporcingai js sugebjimui j priimti. Pirmiausia mes sukuriame viet, o po to paleidiame i erdv energij jai upildyti. Taigi jums niekuomet nebus reikalinga grinti energijos pertekli altin. Tokia situacija neikils. inoma, kakuri dien js sugrite altin; bet tai kitas dalykas. Tuomet, visk suprasdami, js oksite ir susiliesite su kunda. Tai skirtingi dalykai. ie terminai, kylanti ir besileidianti energijos, bna naudojami visikai kitomis prasmmis. Prasm, kuria j naudojo ri Aurobindo, yra visikai skirtinga. Mes galime galvoti apie dievik energij dviem bdais: arba mes galvojame, kad tai yra kakas esanio vir ms, vir galvos, danguje ar apie kak, kas yra emiau, pagrinde, begalinje gelmje. Mes galvojame aukiausio ir emiausio terminais. Bet kiek tai susij su kosmine tvarka, terminai viruje ir apaioje, virn ir pamatas yra beprasmiai; jie visai netinkami. Jie yra tik ms galvojimo koncepcijos; jie tik apibdina ms galvojimo bdus. Mes galime priimti, kad itos sals lubos yra vir ms, bet taip nra. Jei mes grimo maina grime em tiesiai ties ta vieta ir tsime tai ilgai, tai vien dien mes pabaigsime kakur Amerikoje. Jei kas nors stebs i ten, aptiks, kad ios lubos yra emiau ms emiau galvos, ne vir jos. Mes pasirodysime jam kaip grupel moni, atliekani irsasana t.y. stovjim ant galv. Bet lubos lieka tos paios. Tai priklauso nuo to, kaip ir i kur bus irima. Tuo pat metu ms Ryt ir Vakar koncepcija taip pat yra klaidinga. Kas yra Rytai ir kas yra Vakarai? Jei mes eisime Rytus, pasieksime Vakarus. Jei mes eisime Vakar kryptimi, mes ateisime Rytus. Kodl mes vadiname Vakarais tai, kur eidami pasiekiame Rytus? Tai beprasmika. Kiekviena tokia koncepcija yra santykin ir sivaizduojama. Tai tik naudinga hipotez, sivaizduojama koncepcija; ji yra naudinga, bet klaidinga. Ar galite js pasakyti, kur yra Rytai ir kur jie prasideda? Ar jie prasideda Kalkutoje, Rangne, ar Tokijuje? Kur Vakarai prasideda ir kur baigiasi? Jie i tikrj niekur neprasideda ir niekur nesibaigia. Jie yra tik naudingos koncepcijos, su kuriomis mes padalijame em ms pai patogumui. 190

Tuo pat bdu virus ir apaia, stogas ir pamatas yra tik utilitarios koncepcijos. Tuo tarpu, kai Rytai ir Vakarai yra horizontalios koncepcijos, virus ir apaia yra vertikalios koncepcijos. Kaip ten bebt, bet tai yra tik koncepcijos. I tikrj nieko nra panaaus auktai ir emai; Visata neturi nei stogo, nei grind. Ji tokia milinika ir berib. Todl kalbti terminais aukiau ir emiau, virus ir apaia yra beprasmika. Bet viraus ir apaios utilitarios koncepcijos siver ir religin mstym. Kai kurie mons patyr Diev kaip kak ateinanio i viraus; tai lyg energijos nusileidimas ant j. Kai kurie mons, patyr Diev kaip kak, kylant i apaios, i akn; iuo atveju energija pakyla juos. Bet i tikrj is skirtumas neturi prasms. Kur mes padsime Diev aukiau ar emiau yra ms polinkio ir naudingumo reikalas. Bet jei mes turime laikinai pasirinkti, tai a vietoj krintanios energijos koncepcijos suteikiu prioritet kylanios energijos koncepcijai. Kylanios energijos koncepcija bus naudingesn negu krintanios ir tam yra prieasi. Jei js priimate kylanios energijos koncepcij, js tursite energij kelti, js tursite dirbti. Jei js pasirenkate kit koncepcij, nusileidianios energijos koncepcij, js nieko nepaliksite, iskyrus mald, js nieko nedarysite, tik melsits. Besileidianios energijos atveju js galite tik sudti rankas ir melstis. Dl to pasaulyje kilo dviej ri religijos viena remiasi meditacija, kita remiasi malda. Religijos, patikjusios malda, yra tos, kurios patiria Diev i viraus, i dangaus. Jis yra padangse vir j, o mes nieko negalime padaryti, kad atnetume j iki savs. Jei mes norime rasti j, mes turime kilti auktyn ir auktyn. Kai stengiams tai daryti, mes patys tampame Dievu. Bet mes negalime pakilti; mes turime likti ia, kur esame. Dl to visa tai, k mes galime daryti, kviesti j malda: O, Viepatie, praom nusileisti ant ms! Ateik emyn pas mus. I kitos puss, inomos religijos, kuriose tikima, kad mes turime kak pakelti auktyn, kas yra ms viduje, kad yra kakas mieganio aknyse, kad tai gali bti pakelta ir mes kak darysime ia kryptimi. ios religijos pasuko nuo maldos meditacij. Jos tapo meditacijos religijomis. Taigi auktai emai koncepcija ir atskyr mald nuo 191

meditacijos. Maldos religijos tiki Dievu, tiki, kad jis yra auktai, o meditacijos religijos priima, kad jis gyvena aknyse, kuriose jis gali bti paadintas. Prisiminkite, kad maldos religijos palaipsniui pameta pamat ir mirta. Jos neturi ateities; jos i viso neturi ateities. O meditacini religij potencialas kasdien auga ir jos turi didiul ateit maldos religij atvilgiu. A noriau, kad js suprastumte taip, kad kelion vyksta i apaios auktyn, i ia. i koncepcija turi ir kit prasm. Suprantama, kad i koncepcija yra santykin. Man nesvarbu, ar js tikite Dievu, kuris yra auktai padangse. A dl to neturiu sunkum. Bet a inau, kad js sutiksite sunkumus iekodami. A anksiau sakiau, kad jei mes judsime Rytus, mes galiausiai ateisime Vakarus; bet tai nereikia, kad mes turime eiti Ryt kryptimi, jei norime pasiekti Vakarus; ne, mes turtume eiti Vakarus. Nors Ryt Vakar koncepcija yra beprasm, vis dlto nordami patekti Vakarus pradsime eiti Vakarus. Tai tiesa, kad eidami Ryt kryptimi, mes galiausiai pasieksime Vakarus. Bet kelion bus nereikalingai ilga. Js suprantate, k a turiu omenyje? Tarp vent ir meditatori bus didelis skirtumas. ventuoli Dievas yra danguje, ir jie sudj rankas melsis. O meditatori Dievas yra pasislps apaioje, aknyse ir jie isijuos visomis pastangomis bandys j paadinti. Yra ir kitos interpretacijos, kurias reikia turti omenyje. Jeigu mes tikime, kad Dievas yra apaioje, aknyse, jo buvimas jauiamas visur, netgi ten, kur reikiasi emi instinktai ir emocijos. Tuomet ms prote niekas nelieka niekingas ir emas, kadangi pats Dievas gyvena emo srityje, jis yra ir ten, kur mes laikome emiausia ms gyvenimo sritimi. Jis gali bti paadintas netgi ten. Jei ioje srityje yra seksas, Dievas taip pat yra ir sekse, jis gali bti paadintas ir pasiektas nuo ios vietos taip pat. Kitais odiais tariant, nra vietos, kurioje jis negalt bti rastas. Jis bus rastas netgi emiausiame pragare, jei toks yra. Bet jeigu mes tikime Dievu, kuris yra auktai danguje, tuomet prasideda smerkimo choras; tuomet viskas, kas yra emiau, yra smerkiama, kadangi Dievo ia nra. Tuomet pasmoningai kiekvien 192

tikintj pagriebia nepilnavertikumo kompleksas. Dl to atsiranda psichologinis savs smerkimas ir kalt, jie tiesiog pratingi. Jeigu js norite tvirtai stovti ant koj, btina, kad energija ateit i apaios, tai suteiks js kojoms jgos. Jei energija ateina i viraus, ji palies tik js galv. Problema yra ta, kad tam, kad bt efektyvi, energija turi pasiekti paias aknis. Energija, ateinanti i viraus, visuomet atrodys jums svetima ir tolima. Dl ios prieasties tie, kurie pasiek per mald, niekad netiki, kad Dievas ir mes esame vienovje. Mahometonai visuomet buvo labai tvirtai nusistat prie bet k, sakant, kad jis yra Dievas. Jie galvoja, kad Dievas ir mogus negali bti viena ir tas pat, kadangi Dievas yra auktai danguje, o mogus yra ia, emje, apaioje. Todl jie nukirto galv Mansurui ir umu Sarmad. Jiems nra didesns ventvagysts kaip tai, kad kakas sako, jog jis yra Dievas. Dievas jiems yra aukiausias, o mogus yra geras tik tiek, kiek ir kirminas, liauiantis ant ems. Kaip gali emas mogus identifikuoti save su aukiausiuoju? Prieastis tokiam tikjimui yra ta, kad mes galvojame, jog Dievas yra padangse, o mes patys esame niekingi tvariniai, mes esame dvi skirtingos esybs. Dl ios esmins prieasties sufijai niekad nebuvo priimti islame mahometon religijoje nes sufijai pareik, kad jie ir Dievas yra viena. Mes galime bti vienovje su Dievu tik tuomet, kai Dievas ateina i apaios, nes mes esame apaioje. Tik Dievas, jei jis ateina i ems, o ne i dangaus, tik tuomet jis ir mes galime susijungti btyje. Tol, kol mes taisome Diev karalikame soste danguje, ms emikas gyvenimas lieka pasmerktas; jis tampa nuodme. Tuomet, kai mes gimstame iame pasaulyje, mes irime tai kaip ms nuodms ipirkim. Kai mes iekome Dievo aknyse, gyvenimas ioje emje tampa laime, palaima. Tuomet jis liaujasi buvs ms nuodms vaisius ir virsta Dievo dovana ir jo uuojauta. Tuomet jo viesos buvimas bus jauiamas netgi tamsiausiuose dalykuose. Tuomet Dievas bus paiame bties centre, netgi blogiausiame moguje, netgi paiame demonikiausiame moguje. Todl a suteikiu pirmenyb koncepcijai, kad Dievas yra kylanti jga; nors i tikrj nra skirtumo tarp dviej kylanios ir krintanios 193

energijos koncepcij. Nra skirtumo tam, kuris ino. Jis sakys, kad abi idjos yra nenaudingos. Bet jei mes neinome ir norime leistis dvasin kelion, geriau, jei mes pasirenkame keli, kuris kelion palengvina. Taigi a noriau, kad iekotojai priimt, jog energija kyla nuo pamato ir juda auktyn. Dl to mons, kurie pasirinko kelion auktyn, prim Dievo simboliu ugn, nes ugnis visuomet kyla auktyn. Ugnis ibinte, jos liepsna pastoviai kyla ir kyla. tai dl ko giliausiuose ms proto ukampiuose mes primme ugn Dievo simboliu dl tos paprastos prieasties, kad nepriklausomai nuo to, k js darote, ugnis visuomet kyla auktyn, ir kai ji kyla auktyn, ji greitai dingsta tutumoje. Ugnies liepsna valandl matoma ir po to pasimeta eteryje. Panaiai ir iekotojas bus matomas kur laik, o po to pames save nematomume. Dl to a ypatingai pabriu kylani energij, ne besileidiani.

Klausjas: Js Nargolo stovykloje sakte, kad mes turime nuvarginti savo kn intensyviai ir giliai kvpuodami ir pastoviai klausdami klausim Kas esu a? tam, kad eitume gili meditacij. Bet kaip gali isismimas ir energijos trkumas atvesti mus meditacij, kuri reikalauja energijos gausumo? Nuvargti nereikia, kad jums trks energijos. Ar suprantate, k a turiu omeny, kai sakau, jog js turite save nuvarginti, panaudodamas termin save? ia save reikia js jutimo organus, per kuriuos energija paprastai teka kiekvien dien. Sakydamas save, a turiu omenyje js organizm, a turiu omeny jus tokius, kokie js esate dabar. A nekalbu apie tai, kuo js galite bti realiai; a esu iuo momentu su tokiais jumis, kokie js esate. Taigi kai js nuvarginate save, du dalykai atsitinka kartu. Kai js nuvargstate, visi js jutimai skaitant kn ir prot nuvargsta ir nieko nepriima, jie daugiau neilaiko energijos. Nusikamav js nepriimate daugiau energijos veiklai, js tiesiog sakote: A pavargau. Taigi i vienos puss i praktika nuvargina js kn-prot, js jutimo 194

organus, i kitos puss, ji smgiuoja js kundalini. Taigi vienoje pusje js nuvargstate, o kitoje js mieganti energija pradeda busti. Abu procesai vyksta vienu laiku. I vienos puss js esate nuvargintas, o i kitos puss js energija yra paadinta. Tuo pat metu js negalite panaudoti paadintos energijos. Js akys taip pavargusios, kad jos negali irti; js protas taip pavargs, kad jis negali galvoti, net jeigu jis to nori. Js kojos atsisako judti, taip jos yra nuvargintos. ioje situacijoje, jeigu js norite judti, js turite judti be koj ir jeigu js norite matyti, js turite irti be aki, nes jos pavargusios. Js organizmas yra persidirbs ir atsisako k nors daryti. Bet tuo pat metu kakokia energija yra paadinta ir ji nori kak btinai daryti. Tuomet i energija beldiasi tas js duris, kurios yra nepavargusios, kurios yra pasiruousios priimti j ir veikti. ios angos visuomet buvo pasiruousios, bet buvo neigiamos visos j galimybs daryti kokius nors dalykus. Js buvote tokie stiprs, kad js galjote panaudoti vis savo energij. Dabar js esate pavarg, o nauja gaivi energija yra pasiruous veikti. Bet js senieji organai, tokie kaip akys ir ausys, atsisako priimti j. Taigi kai js ausys ir akys atsisako veikti, kur kryps nauja energija? ioje situacijoje js pradsite irti i nauj, visikai kitoki, dimensij, kurios bus nauja js bties dalis. Js psichiniai regjimo centrai prads veikti, ir js pradsite matyti dalykus, kuri niekuomet nematte iki tol. Js pradsite matyti i tokios erdvs, kurios js niekuomet nenaudojote praeityje. iai erdvei niekuomet nebuvo duota galimyb funkcionuoti; dabar i galimyb suteikta pirm kart. Dl ios prieasties a ypatingai pabriu js nuvargim. I vienos puss js knas turi bti pavargs, js protas turi bti pavargs, visa, kas js esate, turi bti pavarg, ir tokie, kokie js esate, i tikrj js neinote to, kas gali aktyvuotis. Kuomet nauja energija pakyla, ji reikalauja darbo, ir js turite aprpinti j darbu. I tikrj i energija pati ras sau darb. Netgi tuo atveju, jei js ausys yra pavargusios, nauja paadinta energija girds tai, k vadina nad arba vidiniu garsu. Tuo atveju, jei js akys yra pavargusios, nauja energija matys vies, vidin vies. Vidiniam garsui girdti ir vidinei viesai matyti js fizins ausys ir akys nereikalingos. Js uuosite tokius aromatus, kurie yra 195

anapus to, kas prieinama nosiai. ie labai subtils pojiai, kuriuos js vadinate superpojiais, taps gyvi ir aktyvs. Kiekvienas poji organas yra susijs su atitinkaniais superpoji organais (ekstrasensoriniais organais). Yra ausys, kurios girdi iorje ir yra ausys, kurios girdi js viduje. Bet vidinms ausims niekuomet nebuvo duota galimyb girdti. Dabar js iorins ausys yra persidirbusios ir atsisako daugiau veikti, o nauja energija yra susirinkusi prie nenorini girdti aus, ir k ji darys? i energija aktyvuos js kitas ausis, vidines ausis, kurios niekad nebuvo naudotos praeityje. Taigi js girdsite ir matysite tokius dalykus, apie kuriuos pasakius savo draugams, jie sakys: Js ijote i proto. Tai nemanoma. Js esate suklaidintas, js sapnuojate. Bet js girdsite garsus ymiai aikiau, negu kada nors girdjote muzik ar savo liutnias. Vidin liutnia bus girdima taip aikiai ir garsiai, kad js negalsite pagalvoti, jog ji gali bti netikra, iliuzin. Js sakysite, kad jei tai yra netikra, tai ioriniai garsai yra visika apgaul. Taigi tam, kad naujos egzistencijos durys atsidaryt, btina, jog pradioje js pojiai pavargt. Jei nors kart ios durys atsidar, tuomet problemos neliks. Tuomet js galite palyginti ir pasakyti, kad jei js turite irti, ymiai geriau irti vidun, kur yra tokia palaima. Tai, kas iorika, nereikminga, lyginant su vidiniu turtu. Bet tiesiog dabar js neturite bdo palyginti, js neturite i ko rinktis. Jei js norite matyti, js galite matyti tik iorin scen. Kai js vidins akys pradeda matyti, js turite aik pasirinkim; js galite pasirinkti tarp vidinio ir iorinio. Tuomet js visuomet pasirinksite vidin vaizd, jei js kada nors irsite vidun. Js to nepraleisite; tai, kas iorika, taps maareikmika. inoma puiki istorija i Rabijos gyvenimo. Vien vakar saullydyje ji sdjo savo trobels viduje. Fakyras, inomas Hasano vardu, aplank j. Vakaras saullydio metu buvo tiesiog avingas. Taigi Hasanas kvieia ieiti j: Rabija, k js darote trobels viduje? Vakaras toks nuostabus, ir saullydis toks didingas, kokio a iki iol niekad nesu mats. Tokio lovingo vakaro, galimas dalykas, niekuomet jau nebus. Ieik, praom, i savo trobels, ir pairk. 196

Rabija atsako: O kvaily, kaip ilgai tu gali stebti iorin saul? A kvieiu tave apsisukti, kadangi viduje a stebiu j, t, kuris sukr saul. A liudiju tokias saules, kurios dar nra sukurtos ir bus sukurtos neaprpiamoje ateityje. Taigi bus geriau, jei tu eisi vidun. Bet Hasanas nesuprato to, k norjo jam pasakyti Rabija. i moteris i tikrj yra retenyb. Rabija yra viena i keleto ypatingai reikming moter visoje monijos istorijoje. Bet Hasanui nepavyko suprasti jos; jis primygtinai ragino vl ir vl Rabij, kad ji ieit i savo trobels ir stebt saullyd, kur ji praleidia. O Rabija vl ir vl spja j nepasimesti iorins sauls keruose, nes tuo bdu jis praras prog pasigroti vidine saule. is dialogas tarp Rabijos ir Hasano vyko vienu metu dviejuose planuose. Dviej skirting ri poji organai dalyvavo tame. Jei js neinote vidini poji, tuomet iorinis pasaulis jums yra viskas. ia prasme a kalbjau, kad yra gerai, jei ioriniai pojiai yra pavarg.

Klausjas: Jei tai yra energijos budinimo atvejis, tuomet i meditacija turi atneti gaivum vietoj nuovargio. Bet paprastai ji atnea tik nuovarg. Kodl? Taip bus tik pradioje. Bet netrukus js pradsite jausti gaivum ir linksmum. is gaivumas ir pakili nuotaika bus tokie, koki js niekuomet nepatyrte iki tol. Bet pradioje i tikrj js jausits pavarg. Tai dl to, kad js identifikuojate save su iais pojiais. Js galvojate, kad jie ir esate js. Kai js jutimo organai pavarg, js sakote, kad taip pat esate pavarg. i identifikacija su pojiais turi atkristi. Pavyzdiui, js jodinjate ant arklio, ir arklys pavargsta. Tuomet js identifikuojate save su arkliu ir sakote, kad js pavargote, mirtinai pavargote. Js prisiimate nuovarg t, su kuriais identifikuojats. Jei js identifikuojate save su arkliu, js bsite pavargs, jei arklys pavargo. T dien, kai js suprasite, kad js nesate arklys, gaivumas aplankys jus visai kitu bdu. Tuomet js suinosite, kad pojiai pavargsta, ne js. Ir prieingai, jei pojiai yra pavarg ir atsisako veikti, daug energijos, kuri kitais atvejais bt ivaistoma be naudos, isaugoma ir ukonservuojama jumyse energijos baseine. Tuomet js suinote, kas yra energijos isaugojimas ir ji augs ir virs nekainojamu turtu. iuo poiriu energija neieina, ji persmelkia kiekvien skaidul, kiekvien js bties por. i energija ir esate js ir kuomet tai suprasite, js tapsite visai kitoks. Tuomet netrukus po meditacijos js patirsite didiul gaivum. Klaidinga sakyti, kad js pajusite gaivum, greiiau js tapsite paiu gaivumu. Nra taip, kad js jausite gaivum, js bsite gaivus. Bet tai atsitiks tuomet, kai js identifikacija pasikeis. Tiesiog dabar js jodinjate ant arklio ir vis savo gyvenim identifikuojate save su arkliu. Reikia laiko suprasti, kad js esate ne arklys, bet jojikas. Ir bus lengviau suprasti, jei arklys pavargs ir numes jus emyn. Tuomet js tursite eiti ir eiti savo kojomis. O kai js einate, inote, kad js esate atskirai nuo arklio. Per ilg jodinjim ant arklio nugaros js pamirote, kad js galite vaikioti. Taigi bus gerai, jei arklys pavargs. 198

Klausjas: ioje meditacijoje nuovargis nereikia energijos trkumo? N kiek. Tai reikia energijos paadinim energijos, kuri yra kiekviename i ms, bet nenaudojama. Visa, k reikia padaryti, tai j paadinti. Tai tiesa, kad jutimo organai bus pavarg; bet jutimo organai netalpina energijos, jie yra tik durys, per kurias energija praeina. O js nesate durys; js esate kakas kita. Js einate per ias duris. Atsitinka taip, kad ios durys pavargsta ir prao js neiti per jas, kadangi jos yra persidirbusios ir isekusios. Js akys atsisako matyti. Ir kiti js pojiai atsisako taip pat. Taigi pradioje is iorini jutimo organ nuovargis yra labai naudingas.

197

11. Chaotiko kvpavimo alchemija

Atuntasis diskursas Bombjus (Indija), 1970 met liepos 2 d. Klausjas: Didingas Rusijos mistikas Dordas Gurdijevas yra paras savo dvasini nuotyki memuarus, inomus kaip Susitikimai su ymiais monmis. Toje knygoje jis sako, kad pokalbyje su derviu buvo labai nustebs dl jo nuostat jogos pranajamos ir asan atvilgiu. Dervias buvo nusiteiks prie vairi ri kvpavimo pratimus, kadangi jie keiia natrali kvpavimo sistem, sujaukia gyvenim ir sukelia pratingus rezultatus. K js galite pasakyti apie tai? Tame, k jis sako apie pranajam ir kitus kvpavimo pratimus, yra tam tikra tiesa. Faktikai nra melagysts, kuri neturt tiesos grdo; taip negali bti. Kiekvienas melas turi truput tiesos. Ir i maa tiesa padaro spd. Bet taip melas plinta ir juo pasitikima; kitaip apie j nebt inoma. Tai tiesa, kad mes galbt neturtume kitis natral ms gyvenimo bd ir kliudyti jam; kitaip atsiranda problemos. Bt gerai, jei mes netrukdytume savo knui natraliai funkcionuoti; mes neturtume kitis ms kvpavimo bd, tai, kaip mes vaiktome, stovime ar sdime. Dl to, kad kai tik mes sikiame kno veikl, prasideda pokyiai. Atsiminkite, kad bet koks praradimas reikia pokyius ir bet koks iloimas taip pat reikia pokyius. Abu dalykai, praradimas ir iloimas, yra pokyiai. Taigi jeigu js norite likti tokie kaip esate, tuomet tikrai nereikia kitis js kvpavim. Bet jei js norite kakur eiti, jei norite, kad vykt pokyiai, transformacija js gyvenime, js turite rizikuoti. Rizika yra ta, kad js siekiate pokyi; keiiate savo kvpavim, o tai atne viso js gyvenimo bdo pokyius. Jei js patenkinti tokia btimi, kokia ji yra, jei js galvojate, kad viskas yra 199 200

puiku taip, kaip yra, tuomet nieko nereikia daryti. Bet jei jauiate, kad tokie, kokie esate, js sau nepatinkate, tuomet js turite siekti pokyi. Tuomet ir ms kvpavimo pakeitimas tampa svarbus, svarbiausias. Kai tik js pradedate kvpuoti kitokiu bdu, daugelis dalyk pradeda atkristi ir prisideda daugelis kit dalyk. Po tkstani eksperiment buvo surasta, kas nuo js atkris ir kas prie js prisids. Visa tai susidjo tikr moksl. Keletas dalyk visiems mums inoma i kasdienio ms potyrio. Pavyzdiui, jei js esate pikti, js kvpavimas pasikeiia; jis nelieka toks pat. Kvpavimas taip pat keiiasi, kai js esate ramus ir tylus, jis nebus toks, kaip bna paprastai. Jei js inote, kaip kvpuojate bdamas tylus, tuomet i bsen js galite sukurti, keisdami kvpavim tok, kuris atitinka js tylos bsen. Abu, protas ir kvpavimas, yra susij. Kai protas yra seksualiai suadintas, kvpavimo bdas momentaliai pasikeiia. Jei js seksualinio susijaudinimo bsenoje neleisite kvpavimui pasikeisti, seksualumas momentaliai dings. Sekso trokimas liausis; jis negali ilgiau tstis. Kad kas nors galt atsitikti, visas kno mechanizmas turi bti atitinkamai subalansuotas. Todl jei js pradedate kvpuoti ltai, kai jus atakuoja pykio banga, pyktis inyks, nes, esant ltam kvpavimui, jis neras vietos, kur apsistoti. Kvpavimo disciplina turi didel svarb. Kvpavimo pakeitimas atitinkamai veikia js prot. Buvo nustatyta, kad nra jokio pavojaus ir nustatyta mokslikai kaip protas elgiasi skirtinguose kvpavimo ritmuose. inoma, pavojus buvo pradinse eksperimento fazse. Faktikai net ir dabar kiekvieno gyvenimo tyrimo eksperimento fazje yra pavojus. Bet po to, kai eksperimentas pasiseka, jis tampa moksliniu dsniu. Pavyzdiui, nemanoma bti piktam ir ilaikyti stabil ir ram kvpavim. Abu, pyktis ir ramus kvpavimas, negali bti kartu. Prieingai taip pat manoma. Jei js pradsite kvpuoti tuo bdu, kaip js kvpuojate pykdami, js tuojau pat aptiksite prote atsirandant pykt. Pranajama arba kvpavimo disciplina yra atradusi daug proto transformacijos metod. Pravartu suprasti skirtum tarp dirbtinio kvpavimo ir to, kur mes vadiname natraliu kvpavimu. Tai, k js pastate kaip natral 201

kvpavim, nra natralus. Jei js tiesiog dabar suprasite teisingai, pamatysite, kad tas kvpavimas, prie kurio js pratote, yra dirbtinis. Tai yra todl, kad js iuo bdu kvpuojate jau labai ilgai, nuo pat savo vaikysts js kvpuojate taip. Tai tapo js proiu antra js natra. I tikrj js neinote, kas yra natralus kvpavimas. Vienaip js kvpuojate dien ir visikai kitaip nakt. Js kvpavimas dien yra dirbtinis. Nakt miegant sivyrauja natralus kvpavimas, kuris yra u js proi rib. Taigi naktinis kvpavimas, koks bna miegant, yra natralesnis negu kvpavimas dien. Pabudusios smons bsenoje mes gijome tam tikr kvpavimo prot, kuris yra nenatralus, ir tam yra prieasi. Jei js bsite iek tiek atidesnis savo kvpavimui, kai esate minioje ir kai esate vienas, js aptiksite, kad jie visikai skiriasi vienas nuo kito. Js taip pat aptiksite, kad bdas, kuriuo js kvpuojate, tuoj pat pasikeiia, kai js paliekate mini ir bnate vienas. Js kvpuojate tam tikru bdu, kai esate minioje ir kvpuojate visikai kitaip, kai esate vienas. Kai esate apsuptas minios, js protas temptas, ir kvpavimas tampa trumpas ir negilus. Bet kai js esate vienas ir atsipalaidavs, js kvpavimas vl tampa gilus. Kai vakare js nueinate gulti, jis miegant tampa gilus. Taip giliai js niekad nekvpuojate dien; kai pabundate, js niekad nekvpuojate taip natraliai ir giliai, kad kvpavimas bt garsus ir girdimas. Tai, kas inoma kaip natralus kvpavimas, nra natralus; tai tik slygotas ir dirbtinis kvpavimas. Jis yra taip sumodeliuojamas, kad tampa proiu. Vaikai kvpuoja visikai kitaip. Umigdykite vaik ir stebkite j; jis kvpuoja pilvu, jo pilvas pakyla ir nusileidia. Bet mons turi prot kvpuoti krtine ir jiems kvpuojant kyla ir leidiasi krtin. Vaikas kvpuoja natraliai. Kai js pradedate kvpuoti tuo bdu, kaip kvpuoja vaikas, js protas palaipsniui pereis t bsen, kokioje yra vaikas; js protas taps nekaltas kaip vaiko. Ir prieingai, jei js tapsite nekaltas kaip vaikas, js pradsite kvpuoti pilvu. tai dl ko Budos statulos, pagamintos Japonijoje ir Kinijoje, yra visikai skirtingos nuo t, kurios pagamintos Indijoje. Indijoje Buda pavaizduotas su mau pilvu ir didele krtine. Visai kitaip yra Japonijoje 202

ir Kinijoje; iose alyse jis vaizduojamas su dideliu pilvu ir maa krtine. Pagal mus japon ir kin Budos statulos atrodo keistai; mes manome, kad jos yra isigimusios ir bjaurios. Bet faktikai tai teisinga; kai kvpuoja toks kaip Buda tylos mogus, jis kvpuoja pilvu tai natralus kvpavimo bdas. Toks nekaltas asmuo kaip Buda negali kvpuoti krtine, nes tai nenatralu ir dirbtina. Kai kvpuojama pilvu, pilvas padidja ir isipuia. Taigi didelis Budos statul pilvas yra simbolikas. Jis galjo nebti toks didelis, bet jis turi bti toks, kaip yra vaizduojamas. Ir to prieastis yra ta, kad mogus, panaus Bud, kvpuoja pilvu, nes jis yra nekaltas kaip vaikas. Jeigu mes tai suprantame, mes galime engti ingsn natral kvpavim. Taip, kaip yra, ms kvpavimas yra nenatralus, dirbtinis. Dervias klysta, sakydamas jums nekvpuoti dirbtinai. Faktikai ms kvpavimas jau yra dirbtinis, nepakankamai natralus. Bet kai ms supratimas gils, mes kvpuosime vis natraliau. Kai ms kvpavimas taps visikai natralus, prads atsiskleisti didiausios ms gyvenimo galimybs, ir jos ateis i ms vidaus. Taip pat naudinga inoti, kad greitas dirbtinis kvpavimas yra gydantis. Vienas dalykas turt bti aikiai suprastas: kad ten, kur yra laimjimas, yra ir pralaimjimas. Asmuo, laikantis parduotuv, kuri duoda peln, tuo pat mastu ir pralaimi. Ir kitas asmuo yra lojas ir laimi, bet ir prasilolis tuo pat mastu. Laimjimo ir pralaimjimo santykis visuomet yra tas pats. Taigi dervias yra teisus, sakydamas, kad pavojinga veikti kakieno kvpavim. Bet tai tik pus tiesos. Yra daug galimybi. Tai rizika. Taigi jei kartais mes neilgai kvpuosime visikai nenatraliu bdu nenatraliu tuo poiriu, kad mes niekad taip nekvpavome mes pradsime patirti visikai naujas bsenas, visikai naujus pergyvenimus. Tokiems pergyvenimams esant, mes galime tapti pami ir taip pat per juos mes galime isilaisvinti. Mes galime tapti psichikai nesveiki ir taip pat galime isigydyti psichines ligas, tapti laisvi. Abi galimybs yra. Kadangi ias bsenas savyje kuriame mes patys, tai labai lengvai galime jas valdyti ir anuliuoti, jei manome, jog tai btina. Pavojaus nra. 203

Pavojus yra tuomet, jei mes negalime anuliuoti poveikio. Bet kadangi bsenas mes iaukiame patys, tai labai lengvai galime ukirsti joms keli tuomet, kai to norime. Tokios situacijos yra ms rankose, kadangi kiekvienu momentu mes inome, kur judame: link palaimos ar link mizerikumo, link taikos ar link pavojaus. Kiekviename ingsnyje js aikiai inote, kas atsitinka. Taigi ia nra jokio pavojaus. Jei kvpavimo pobdis pasikeiia labai staigiai ir gyvai, tuomet visa js vidin bsena taip pat visikai pasikeiia. Kvpuodami prastai, mes niekuomet negalime suinoti, kad esame atskiri nuo kno. sisenjs mumyse protis sujungia du; jis veikia kaip tiltas tarp kno ir proto, ir mes taip pratome prie to, kad manome, jog tai yra viena. Tai panau tai, kai grtate kiekvien dien namo, ir kai kiekvien dien pasiekiate savo namus, automatikai sukiodami automobilio vair, js aptinkate save stovint prieangyje. Js nepagalvojate apie tai niekada. Bet kas atsitiks vien vakar, kai js pasuksite automobil kair, kaip js tai darydavote kiekvien dien, o automobilis pasuks deinn ir js pastamas kelias dings, ir vietoj jo js akiratyje pasirodys visikai kitas kelias? Js staiga pateksite kebli situacij ir bsite suglumintas; js aptiksite, kad js protas atsidr visikai keistoje ir netiktinoje bsenoje. Pirm kart js tapsite smoningas. Dalyk keistumas tuoj pat sukreia jus ir imeta i pasmons vi; tai paadina jus i psichologinio miego. Js nesmoningumas pasaulyje, kuris yra gerai organizuotas ir apibrtas ir kuriame viskas i dienos dien mechanikai kartojasi, gali niekuomet nesibaigti. Js nesmoningumas dingsta, kai atsitinka, ir atsitinka staiga netikti, keisti ir nuostabs dalykai. Pavyzdiui, a kalbu jums. Tai neitrauks js i nesmoningos bsenos. Bet jei staiga pradt kalbti is stalas, n vienas asmuo nelikt nesmoningas. Nemanoma likti pasmoningam, jei is stalas pradt kalbti. Netgi tkstanio mano odi nepakanka; js girdsite juos pasmoningai. Bet vienas io stalo itartas odis, ir js btumte tokioje smoningumo bsenoje, kokioje niekuomet nesate buv iki iol. Kodl? Kadangi tai yra keista, tai nekasdienika, antgamtika. is keistumas apverst js proto bsen, sulauyt susidariusius jo elgesio ablonus. 204

Taigi tuomet, kai kvpavimo pergyvenimai mes jus visikai nauj situacij, jums atsivers naujos dvasinio augimo galimybs; js tapsite smoningi ir tuomet js i tikrj kai k matysite. Jei kas nors eina pamiimo bsen smoningai, tai bus didingas potyris; n vienas kitas potyris negali bti didesnis u . Bet mogus turi bti pamis ir likti smoningas. Dinaminje meditacijoje, kuri a sukriau, tokia erdv, kurioje js liekate viduje visikai smoningi, bet esate iorje pami, gali bti sukurta. Js tampate toks pamis, kad jei kas nors bt js vietoje, nedvejodamas pavadint jus pamiusiu. Js visikai lengvai galite vadinti save pamiusiu. Bet lygiai taip pat js esate smoningi ir stebite, kaip okate ir sukats. Abu dalykai atsitinka vienu metu: js esate smoningas ir js esate pamis. Bet jei js esate smoningas, kaip js galite bti i tikrj pamis? Tai, kas atsitinka jums, atsitinka ir pamiliui. Situacijoje, kurioje visikas keistumo pojtis upildo jus, js pajuntate atskirum nuo kno. Js to nedarote, atskirumas yra pats savaime. Staiga js aptinkate, kad visi ryiai, visos gijos tarp js ir kno nutrko, kad visi tiltai sulauyti ir visi prisitaikymai nutrko. Js aptinkate, kad viskas, kas svarbu, tapo nesvarbu; kasdieniai svarbs dalykai atkrito i viso, dalykai atsitiko patys savaime. Js rankos juda be js noro jas judinti. I js aki liejasi aaros, nors js nenorite verkti. Js norite nustoti juoktis, bet, nepaisant to, juokas nesibaigia. Toki keist situacini moment sukrimas yra labai reikmingas smoningumui. Tai galima sukurti daug greiiau per kvpavim, negu per k nors kit. Ten, kur kitos technikos uima metus, kvpavimas padaro tai per deimt minui. Tai dl to, kad kvpavimas yra labai giliai susijs su js btimi, kad netgi neymus smgis ataidi per vis js bt. inomos labai vertingos kvpavimo technikos, bet a neteikiu didels reikms pranajamai ar kitam metodikam kvpavimo bdui. Tai todl, kad kai tik js sisteminate kvpavim, jis praranda savo geb sukurti jums keist situacij. Jei asmuo praktikuoja kvpavim metodikai kvepia per vien nerv, sulaiko valandl ir po to ikvepia per kit nerv tai tampa metodika, tai tampa proi dalimi. 205

Tai bus prastinis kvpavimas, slygotas kvpavimas, tiltas tarp js ir kno. Kvpavimas, kurio a mokau, yra absoliuiai nemetodikas, jis yra be joki taisykli, tai absurdas. Tai nra ikvpimo, kvpimo ar oro sulaikymo reikalas, tai nra metodikas kvpavimas. Tai bdas sukurti jumyse keistumo pojt imesti jus i mechanikumo, mesti jus visik painiav ir chaos, kad js negaltumte vl sugrti tvark. Jei js vl sukursite tvark ioje netvarkoje, protas, kuris yra gudrus, greitai priims ir priderins save prie jos. Bet koks metodikas kvpavimas vl taps sistema. Bet tuomet jis praras savo keistum. A noriu, kad ateit momentas, kai visos js aknys, visos js asociacijos nutrkt vienu smgiu. Ateis diena, kai js staiga aptiksite, kad neturite akn, neturite identifikacij ar koki nors asociacij, kad js neturite tv, broli ir seser, kad js neturite kno. A noriu, kad js patektumte i absurdik bsen, kurioje aptinkamas beprotikumas. Prisiminkite, jei js nusileisite i bsen nesmoningai ir be savo pastang, js i tikrj pamiite. Bet jei js pasieksite tai smoningomis savo pastangomis, js negalsite bti pamis. Tai bus js rankose, bet kuriuo momentu js galsite sugrti i ten. Mano poiriu, jei asmuo, sergantis psichinmis ligomis, bus tikintas daryti dinamin meditacij, tuomet yra daugyb galimybi jo biai sugrti psichin ir fizin sveikum. Tai todl, kad kai jis aptiks, jog jo pamiimas yra tai, k jis pats susikr, jis taip pat inos, kaip nuo to isigydyti. Praeityje pamiimas savaime j pagrieb; jis nevald to. i meditacija parodo, kaip jis gali valdyti pamiimo krim ir isilaisvinim nuo jo. inoma, technika yra rizikinga, bet rizik verta priimti; ji pilna galimybi. Taigi per dinamin meditacij mogus gali isigydyti nuo pamiimo. Ji skmingai gali bti naudojama gydant psichines ligas. Normaliam asmeniui darant i meditacij, galima garantuoti, kad jis niekuomet netaps pamiimo auka kadangi jis ino, kaip pamiimas sukuriamas. Jis gali lengvai ijungti tai, k pats jung. Jam nemanoma eiti pamiim, nes jis visuomet lieka savo paties meistras. Jis ino nesveikumo ir sveikumo paslapt. 206

Kvpavimas, apie kur a kalbu, yra neritmikas ir nemetodikas. Js negalite pakartoti jo iandien taip pat, kaip kvpavote vakar, kadangi jis neturi jokio metodo. Js ne tik negalite pakartoti vakarykio atlikimo, netgi iandien js negalite jo ubaigti tuo bdu, kaip pradjote. Bus taip, kaip bus. Tokio kvpavimo tikslas yra pamatyti, kad js proto slygotumai, proiai, jo ablon tinklas prarandamas. Dervias teisus, sakydamas, kad daug js fizins ir psichins struktros sraigteli ir varteli bus prarasta; i tikrj jie turi bti prarasti. iuo momentu proto struktra su slygotum, ablon tinklu ir proiais yra taip tempta, kad dl to sielos ir kno atskirumas nemanomas. Tik tuomet, kai ji bus visikai atlaisvinta, js suinosite, kad kakas dar yra js viduje, kakas daugiau, tai, kas buvo sujungta su knu ir kas nebuvo atskirta. Bet kai is ilaisvinimas atsitinka per kvpavim, per specialios ries kvpavim protas vl sitempia; js nieko neturite daryti, kad j temptumte. Nieko nereikia daryti, kad tai itaisytumte; jis persitvarko pats savaime. inoma, jei dl tokio kvpavimo jumyse atsiranda tam tikros ries pamiimas, kuris yra nevaldomas, jei tai tampa manija ir tsiasi likusi dienos dal, tuomet dalykai blogi. Bet jei kakas daro meditacij tik valand ir po to palieka, tuomet viskas sugrta savo vietas. Po to tik atmintyje lieka potyriai. Js prisiminsite, kaip js atsiskyrte nuo kno ir kaip js vl metodiku bdu susijungte su juo. Bet dabar js inote netgi po to, kai susijungte su knu, kad js esate atskiras. Js suinote, kad esate atskiras nuo kno, nepaisant to, kad po to vl su juo susijungte, kai meditacija baigsi. Todl is kvpavimo bdas yra btinas; mes negalime apsieiti be jo. Dervias yra teisus, sakydamas, kad kvpavimo reguliavimas yra pavojingas. Jis i tikrj turi savo pavoj. Bet jei mes siekiame turtingo gyvenimo, turime bti pasiruo irti akis tokiam dideliam pavojui, koks yra didelis ir tikslas. ia yra pavojus ir ten yra pavojus. ia yra pavojus, kuris pasirodo nelauktai, ir mes negalime jo ivengti. Tai pavojus, kur mes kvieiame ir sukuriame, bet kur, jei mes to norime, galime bet kuriuo metu apeiti. 207

Pavyzdiui, meditacijoje js darte vairius judesius ir veiksmus. Kakas aukia, kakas oka ir dainuoja. Bet jei jo yra papraoma nustoti, jis gali tai padaryti i karto. Jis sustos, kadangi viskas buvo jo paties daroma tai vienas dalykas. Visai kas kita, jei tie dalykai kaip verkimas ir okimas atsitinka nevalingai, be js paramos. Lunatikas oka ant kelio; jis oka priverstinai. Jis neino apie tai, todl negali to sustabdyti. Mano nuostata tokia, kad anksiau ar vliau i meditacija, kuri a jums duodu, bus didiuls reikms terapin priemon, ji bus neivengiama gydant psichines ligas ir atstatant moni sveikat. Jei bt manoma, kad kiekvienas vaikas mokykloje imokt i meditacij, tuomet jis vis savo gyvenim bt apsaugotas nuo pamiimo. Jis niekad nepamit; jis turt imunitet prie i lig, kadangi jis bt savo paties meistras, savo kno-proto meistras. Dervias, su kuriuo Gurdijevas kalbjo apie kvpavim, yra kito kelio keleivis. Jis niekada nepraktikavo kvpavimo ir jis keistumo situacij patyr kitokiu bdu. Tai yra jo problema problema tokia, kad jis yra iniuonis viename kelyje ir labai greitas pavadinti kit keli klaidingu. Bet dalykai yra teisingi arba klaidingi tik tam tikro kelio kontekste. Kas yra klaidinga viename kelyje, gali bti visikai teisinga kitame. Pavyzdiui, ia yra smeigtukas jautuko veimo rate. Asmuo, kuris turi automobil, gali pasakyti, kad is smeigtukas yra visikai nereikalingas. Jis gali bti visikai nereikalingas automobiliui, bet jis naudingas veimliui, kaip ir bet kuri kita automobilio dalis reikalinga automobiliui. Taigi niekas nra klaidinga ar teisinga absoliuiai; visk reikia vertinti santykinai. Bet panaios klaidos nuolat kartojamos. is sufij dervias pasiek kitu keliu, kurio technikos yra kitokios. Sufijai paprastai dirba su miegu, ne su kvpavimu. Jiems turi didiul reikm naktinis budjimas. Dervias lieka smoningas mnesiais; jam keistumo situacija atsiranda nuo ilgo ir pastovaus budjimo, panaiai kaip tokia situacija gali atsirasti nuo badavimo ar stipraus kvpavimo. Jei js galite bti be miego vis mnes, js pateksite panai pamiimo bsen, kuri patenkama giliai ir chaotikai kvpuojant. 208

Tai dl to, kad miegas yra labai natralus reikinys jis yra tiek pat natralus, kaip ir kvpavimas sufijai tiesiogiai atakuoja mieg ir tokiu bdu pereina per labai keistus ir antgamtikus potyrius. Taiau naktinis budjimas turi savo pavojus ir jie didesni negu tie, kurie bdingi chaotikam kvpavimui. Tai ilgas ir itstas procesas: js turite budti mnesius dienos ar dviej par naktinis budjimas yra bevertis. Jei kas nors pradeda vykti klaidingai po to, kai js nemiegate du mnesius, klaida negali bti pataisyta per sekund ar dvi. Bet jei suklystama per deimt kvpavimo minui, tai gali bti itaisyta per sekund. Jei js einate miegoti po dviej mnesi nuolatinio budjimo, js negalite praradim kompensuoti per dvideimt keturias valandas. Galbt js negalsite umigti netgi ir po dviej mnesi naktinio budjimo. Sufij kelias yra pavojingesnis, nors nemiegojimas yra labai naudingas. Iekotojas nemiega naktis po nakties ir kantriai laukia. Dervias, kur sutiko Gurdijevas, jo iuo keliu. Sufijai vidiniam prabudimui taip pat mgsta naudoti ok. okis taip pat gali bti tinkamas painti kno ir sielos atskirum, bet okis turi bti tai, kam js nesate pasiruo, ko js nesimokte, nepraktikavote. Jei js oksite praktikuotu bdu, tai nepads. Kaip a sakiau, kvpavimas pranajamos bdu negali padti painti kno ir sielos atskirum kadangi pranajama yra metodologika. Panaiai, jei kakas kartoja paruot ok, jis greitai identifikuojasi su knu. Bet jei a pasakysiu vienam i js, kuris nra oks, kad jis turi okti ir jis staiga prads okti ir uoliuoti, tai gali padti. Tai bus toks keistas dalykas, kad js negalsite identifikuoti savs su juo, js neinote, kas yra okis. Taigi iuos du metodus naudoja sufijai: naktin budjim ir ok. Kai kurie kiti metodai taip pat buvo pritaikyti. Pavyzdiui, sufijai naudoja rbams vilnas. Jie tipikame kartame dykum klimate neioja vilnonius rbus tai bdas priepastatyti save knui. Kakas, kuris badauja, taip pat priepastato save knui. Kakas kitas stovi viena koja ant smailos vinies, dar kitas asmuo miega ant lovos su spygliais. ie bdai yra priemon sukurti t keist psichologin situacij, kuomet atsiskyrimas gali atsitikti. 209

Kad ir kaip bebt, natralu, kad atitinkamo kelio piligrimas negali pagalvoti, kad panai situacija gali bti sukurta ir kitomis priemonmis. Gurdijevo dervias nieko neinojo apie pranajam. Jis sualot save, jeigu praktikuot k nors panaaus; tai i tikrj padaryt didel al. iuo atveju ala gali bti didel. Tai bt panau kaip jautuko veimlio vair panaudoti automobiliui tai gali bti pavojinga. Jei naktins nemigos metu bus praktikuojama pranajama, mogus i karto gali tapti pamis. Jis iprots t pai nakt. Ir tam yra atitinkamos prieastys. Joks asmuo negali ilaikyti dviej kombinuot pratim efekto naktins nemigos ir pranajamos. tai kodl dainai nenaudojo pranajamos. Jie sukurdavo keistumo situacij badaudami. Jei jie kombinuot badavim su pranajama, jie klimpt gilias problemas pavojus yra i ties didelis. Pranajamos neturi vartoti dainai; dain vienuolis sakyt, kad tai nenaudinga. Bet jis neino, kad, neigdamas pranajam, jis pasako, jog ji neturi vietos jo dvasinje disciplinoje. Badavimas daro jam tai, k pranajama daro kitiems. Dl ios prieasties dainai neturi nieko bendro su jogos asanomis ir su viskuo kitu, kadangi jos gali bti labai alingos asmeniui, kuris ilgai badauja. Tie, kurie naudoja jogos asanas, reikalauja labai velnios ir riebios dietos: toki produkt kaip pienas, sviestas, kurie tai atitinka. Badavimas yra prieingas tam. Badavimas trokina ir diovina jus i vidaus. Badavimas stimuliuoja alk ir jis bus alingas deginanio alkio bsenoje darant asanas. Alkio ugnis gali pakilti iki js smegen, ir js galite iprotti. Taigi dain vienuoliai sakys, kad jog asanos neturi nieko esminio, jos beverts. Bet kelyje tam, kuris jas naudoja, ios jog asanos turi didiul vert. Jei jos daromos su teisingos ries dieta, jos gali veikti stebuklingai. Svarbu, kad knas, lyg gerai iteptas mechanizmas, bt pusiausvyroje ir paklusnioje bsenoje, todl reikmingas minktas ir riebus maistas kadangi kiekvienas kaulas, sausgysls ir nervai turi pereiti diding transformacijos proces. Knas neilaikys, jei jis bus nepakankamai minktas ir elastingas. Jis turi bti nepaprastai lankstus ir paklusnus. 210

ios jog asanos yra ne kas kita, kaip keistos kno padtys ar pozos, kuri mes paprastai nenaudojame. Mes nieko neinome apie tai, kad atitinkamos kno padtys yra intymiausiai susijusios su ms protu. Kai asmuo yra neramus ir susirpins, jis pradeda kasytis galv. Kakas gali paklausti j, kodl jis kasosi galv o k jis gali daryti su nerimu? Bet jei js trukdysite jam tai daryti, js aptiksite, kad jis negali bti sunerims. Tam, kad jis bt nerimo bsenoje, jis savo rankomis turi imtis u galvos. Jei js trukdysite tai daryti, jam bus sunku bti sunerimusiam. Kiekvienas nerimas turi kai kurias btinas fizines asociacijas; btina, kad js rank raumenys bt atitinkamoje padtyje nerv atvilgiu. is nerimas gali bti aktyvuotas tik tuomet, kai knas uima reikaling pozicij. Visos jog asanos ir mudros seka vairi proto bsen modelius. Tai nesuskaitom eksperiment ir potyri rezultatas. Kaip a sakiau ryt, asanos ir mudros, kno pozos ir gestai, meditacijos, kuri js darte ia metu, formuojasi savaime. Po tkstani eksperiment buvo aptikta, kokia mudra formuoja atitinkam proto bsen. Atvirktinis procesas taip pat yra, js galite pasiekti atitinkam proto bsen, darydami atitinkani j mudr. Pavyzdiui, Buda sdi atitinkamu bdu; js taip pat galite sdti iuo bdu; jums bus lengviau pasiekti bsen, kurioje yra Buda, kadangi kiekviena proto bsena yra susijusi su atitinkama kno pozicija. Jei js galite vaikioti kaip vaikiojo Buda, jei js galite sdti kaip sdi Buda, jei js galite kvpuoti kaip kvpuoja Buda, jums bus lengviau pasiekti jo proto bsen. Ir prieingai, jei js galite pasiekti Budos proto bsen, js aptiksite panaum, kaip vaiktote js ir kaip vaikto bei sdi Buda. Abu dalykai juda greta vienas kito. mons, panas Gurdijev kuris tam tikra prasme buvo nesiaknijs asmuo negali inoti, kadangi jie neturi ateinanios i praeities tkstantmetins tradicijos patyrimo. Be to, Gurdijevas savo klajoni metu sutiko madaug du tuzinus mistik, priklausani vairioms mokykloms. Tai, k jis surinko, buvo i visikai skirting altini. Jo preks turjo daugyb dali, daugyb dvasini priemoni kuri kiekviena buvo visikai skirtingos viena nuo kitos. 211

ios dalys buvo teisingos savo vietose, bet kai jos buvo sumaiytos krv, jos sudar labai keist popuri. Dl to kai kurios Gurdijevo technikos suveikia kakam, bet jos niekad neveikia totaliai. Todl niekas i t, kurie dirbo su Gurdijevu, negaljo pasiekti visikos realizacijos. Tai tiesiog nemanoma, kadangi individui pradjus iekoti savs su Gurdijevu ir kakam atsitikus, jis susidomi iekojimu ir eina keli, kuris yra skirting keli kratinys. Greitai kitos technikos pradeda veikti j prieingai. Tai todl, kad Gurdijevas neturjo ibaigtos dvasins disciplinos sistemos. Galima sakyti, kad tai nebaigta multisistema. Daugelis reikaling grandi ioje multisistemos grandinje praleista. Daugiausia informacijos Gurdijevas surinko i sufij. Jis nieko neino apie Tibeto jog, kuri yra visikai kitokia nei hatha joga. Be to, visa jo informacija apie hatha jog atjo i ios disciplinos oponent, i sufij dervi. Gurdijevas nebuvo hatha jogos pasekjas. Visas jo jogos ar kundalini inojimas kilo i prieing altini arba i t, kurie keliavo prieingais keliais. Tai, k Gurdijevas sako remdamasis ia informacija, daugeliu poiri prietaringa. Pavyzdiui, jo poiris kundalini yra visikai absurdikas. Jis neino apie tai. Jis vadina tai kundabuferiu. odis buferis nra tinkamas terminas. Jis sako, kad per kundalini js negalite pasiekti inojimo; ji veikia kaip buferis, kaip barjeras tarp js ir tarp aukiausio. Taigi reikalinga transcendentuoti j, suardyti. Pagal Gurdijev nra btina paadinti kundalini. Taiau jis neino, k sako. inoma, js asmenybje yra panas bufer dalykai ir dl to gyvenime mums atsitinka daug vairi ri ok. Bet kundalini nra buferis. Kundalini yra okas pats savaime, bet Gurdijevas neino apie tai. Tai didiausias manomas okas. Kai kundalini pabunda, ji sukelia mums didiausi manom ok. inoma, js sistemoje yra ir buferiai, bet tai skirtingi dalykai; jie veikia kaip amortizatoriai. Btina, kad ie buferiai bt suardyti. Bet Gurdijevas priima pai kundalini kaip bufer, nes jis nieko apie tai neino. Faktikai jis neturi kundalini patyrimo, kadangi jis neturjo galimybs patirti jo i kundalini jogos pasekj. tai dl ko daug kart atsitinka nesuderinami dalykai. 212

mons, panas Gurdijev arba Krinamurti, yra vairaus nesuderinamumo aukos. Nesuderinamumas yra tas, kad neturi sistemiko inojimo apie paslaptis, kurios yra u i termin ir energij, panai kundalini. Faktikai gyti tok inojim yra labai sunku. Tai tiesiog nemanoma per vien gyvenim. Tai atsitinka tik tuo atveju ir tik su retomis individualybmis, kurios per daugel gyvenim moksi ir augo tarp skirtingo tuzino mokykl. Kitaip tai nemanoma. Jei kakas auga tarp tuzino mokykl kurios akivaizdu reikalauja tuzino gyvenim tik tuomet manoma, kad jis paskutiniame gyvenime sintezuos skirtingas dvasines disciplinas. Kitaip nemanoma rasti sintez. Paprastai asmuo pasiekia aukiausi smon vienoje dvasinje tradicijoje, ir tuomet jam nereikia kito gyvenimo. Jo tikslas pasiektas, jo gyvenimas realizuotas. Todl sintez neatsitinka. Pastaruoju metu a galvoju apie tai, kad manoma viso pasaulio skirting dvasini disciplin sintez ir kad dl to verta dirbti. Visi bdai turi bti prieiti i skirting gal ir sujungti. Visi keliai, kuriais prieinama aukiausia bsena bsena yra ta pati; tik metodai skirtingi. tai zen Meistras imeta iekotoj per lang. Tai tik sukuria keistumo erdv iekotojuje ir nieko daugiau. Bet zen Meistras pasakys, kad nereikalinga jokia pranajama ir kad i bhastrika pranajama kvpavimas, panaus staugim, nenaudinga. Taip sakyti yra prieastys. Kakas gali paklausti, jei neveikia bhastrika, tai kaip gali paveikti kakieno imetimas per lang? Jei js nueisite ir pasakysite Budai ar Mahavirui, kad kakas pasiek inojim po to, kai buvo imestas per lang, jis sakys, kad js esate pamis. Kiekvien dien mons krinta nuo stog ir i medi, ir niekas i j nepasiek inojimo. Bet kritimas yra vienas dalykas, o bti imestam yra visikai kitas dalykas. Kritimas nuo stogo yra panau tai, kad kakas tapo pamis; bet jei keletas moni pakelia mog ir meta j per lang, o tas ino, kad jis yra metamas, tai jis greitai pasijauia be galo keistai. Jis vis laik yra smoningas ir stebi situacij; jis yra metamas ir krinta ant ems. Tai momentas, kai jis gali pajusti kno atskirum. Kitas zen Meistras pakelia lazd ir kerta iekotojui galv. Tai labai keista. Iekotojas atjo pas j proto ramybs, o Meistras kerta jam lazda. Tai netiktai sukuria iekotojuje sumait. Tai nemanoma 213

Indijoje. Jei js suduodate kam nors ia, jis trenks atgal; jis pasiruos kovai. Tai gali atsitikti tik Japonijoje, kur i praktika prigijo pati savaime. mons ino, kad per iekotojo sumuim zen Meistrai gali padaryti kak didingo. Jeigu js nueisite pas ventj, o jis nedelsdamas, irdamas jus, pradeda eidinti js motin ir seseris keiksmaodiais, jis skmingai gali sukurti jumyse sumaities bsen. Js atjote pas j tikdamiesi, kad jis ino ties, o jis atvirai ikeikia jus keiksmaodiais! Koks kontrastas! Bet tai yra kaip tik tai, ko reikia, jei js esate pakankamai smoningas; kitaip bus nesusipratim. Js galite pagalvoti, kad atjote pas netikr asmen ir jo daugiau nelankysite. Tam tikrose mokyklose sumaiiai sukurti naudojami netgi priekaitai ir pldimas. Viename maame kaime, vadinamame Saikhera, netoli Gadarvaro, gyveno fakyras. Js niekad neinote, kaip jis priims jus, kai nueisite pas j. Jis gali jus ikeikti arba gali padaryti kak stebuklingo, antgamtiko ar beprotiko. Galbt jis atsistos ir lankytoj akivaizdoje prads lapintis. Js bsite visikai okiruotas. Taip jumyse bus sukurta sumaitis tai, k vadina keistumo erdve. Jau nekalbant apie tai, jis gali ketinti sumuti jus fizikai. Su ketinimu jus sumuti jis gali vytis jus myli mylias. Bet mons, kurie supranta j, turi naudos tik aplankydami j. Tie, kurie nesupranta, atmeta j kaip pamil. Jis nieko negali padaryti su tais, kurie jo nesupranta. Bet jis i tikrj padeda tiems, kurie siekia suprasti j. mogus, kur jis persekioja mylias, i tikrj bus labai keistoje bsenoje. Tik pagalvokite apie situacij: mogus j persekioja, ir tkstaniai moni stebi i scen. Neabejotinai bus sukuriama keista atmosfera. Daugelyje kit mokykl tai gali bti padaryta kitomis technikomis ir sistemomis. Bet problema yra ta, kad kiekviena tokia mokykla neino, kad kitos daro t pat dalyk, tik savais bdais. iame dalyke yra ir kitas sudtingumas. Netgi jei kakas ino, kaip a inau, kad tie patys rezultatai gali bti pasiekiami ir kitomis technikomis, jis nesakys to. Kai a aikinu atitinkam sistem, a turiu pateikti j kaip aukiausi; kitaip ji nebus efektyvi. Netgi jeigu a inau, kad tai gali bti pasiekta ir kai kuriais kitais metodais, a nesakysiu to, kai a kalbu apie atitinkam sistem. A sakysiu, kad tai 214

gali bti pasiekta tik per i sistem ir ne per joki kit. Tam yra prieastys, kad taip daryiau. Js nesate pakankamai inteligentiki, kad galtumte priimti tai teisingai. Jei a pasakysiu, kad visos mokyklos gali tai daryti, js tiesiog susipainiosite. Js padarysite ivad, kad n viena mokykla negali to realiai padaryti. Greta to ios mokyklos yra tokios viena kitai prietaringos, kad js pradsite stebtis, kaip tai gali bti manoma. i painiava gali jus visikai supainioti. tai kodl danai imintingas, tas, kuris ino, turi kalbti nemokikumo kalba. Jis turi rodinti, kad Tai yra vienintelis kelias ir nra kito, iskyrus . Dl ios prieasties a turiu daug sunkum, kadangi a gerai inau, kad tai gali bti pasiekta ir kitais keliais. Taigi a turiu dideli sunkum.

12. Kundalini transformuos jus

Devintasis diskursas Bombjus (Indija), 1970 met liepos 2 d. Klausjas: Js vakar sakte, kad ms kunda arba energijos baseinai nra skirtingi ir atskirti vienas nuo kito; jie i tikrj yra vienas kosminis kunda. Bet kiek tai susij su iekotoju, jo energija prads kilti nuo jo paties kundos, o ne nuo kit. Taigi ar kunda i tikrj vienas? Praom paaikinti. Pavyzdiui, js turite prie savo nam ulin ir a prie savo nam turiu ulin. Akivaizdu, kad du uliniai atrodo atskirti vienas nuo kito. Bet poemins srovs, i kuri ie du uliniai siurbia tiekiam vanden, yra tos paios, o i poemin srov yra susijusi su tolimu okeanu. Jeigu js seksite srovi, kurios yra js ulinio vandens altinis, tkm, js ne tik sutiksite mano ulin, bet ir kitus ulinius ir galiausiai js ateisite pat didiausi okean. Tuo pat bdu kundalini kontekste individualumas yra tik kelions pradioje kai kelion artja prie pabaigos, individuali kundalini irgi baigiasi. Tuomet yra viskas, visuma, absoliutas, vienov ar kaip nors kitaip tai galite pavadinti. Taigi pradiniame kelions take js esate atskirti ir a esu atskirtas, bet ties paskirties vieta, aukiausiame take nra nei js, nei mans. Mes esame tiktai fragmentai arba dalys, kuriose kelion baigiasi. Taigi, kai kundalini pasireikia jumyse, pirmiausia atrodo, kad tai priklauso jums individualybei. Tai yra js. Natralu, kad js aptiksite save, stovint prie ulinio krato. Bet kai kundalini kils ir plsis, js netrukus pamatysite, kad js ulinys susijs ir su kitais uliniais. Ir kuo js labiau gilinsite eksperiment, tuo labiau js individualus ulinys dings ir jo vietoje atsiras vandenynas. Aukiausiame potyryje js galsite pasakyti, kad kunda priklauso visiems. Tuomet pajauiame, kaip a sakiau, kad kunda yra vienas ir universalus, vienas kosminis energijos baseinas.

215

216

Tokie, kokie mes visi esame, atrodome kaip atskirtos individualybs. Pabandykime tai suprasti kitu bdu. Jei lapas ant medio staiga tapt smoningas ir budrus, tuomet jam kaimyniniai lapai atrodyt svetimi. Kaip gali kabantis ant kitos medio akos lapas suinoti, kad tai savas lapas? Palikime nuoaly kitos akos lap; jis net negali galvoti apie kit savo akos lap, kad jis savas. Galbt is lapas yra truput toliau nuo jo, bet netgi lapas ant tos paios akos pasirodys svetimas. Tai todl, kad lapo smoningumas yra individualus. Bet jei is lapas eit savo vid, greitai aptikt, kad kaimyninis lapas, kabantis ant tos paios akos, yra savas, ir kad jie abu kyla i t pai gyvenimo syv, ateinani i to paties altinio. Jei is lapas eis dar giliau, jis aptiks, kad ne tik jo paties aka, bet ir kaimynin yra to paties medio dalis ir kad j gyvenimo energija yra viena ir ta pati. Jei jis pasieks paias medio aknis, supras, kad visos akos ir visi lapai yra kaip ir jis pats to paties medio dalys. Jei is lapas ts kelion ir eis pai ems ird ems, i kurios kaimyninis medis atsirado tuomet jis supras, kad kartu su jo paties mediu visi kiti mediai yra vienos motinos motinos ems vaikai. Ir tuo atveju, jei lapas rizikuos tsti kelion, po kiek laiko jis atvers, kad galiausiai visas kosmosas yra ne kas kita, kaip jo paties isivystymas, jo paties isiakojimas. Taigi is maytis lapas yra tik vienas didiuls egzistencijos galas. Lapas yra atskira individualyb, kai jis tampa smoningas kaip dalis, ir liaujasi bti individualybe, kai tampa smoningas kaip visuma. Js pirmas prabudusios kundalini potyris bus atmanas arba siela; jos aukiausias potyris bus paramatmanas arba pats Dievas. Jei js sustosite su pirmuoju prabudimu ir nebandysite eiti toliau, ir aptversite tvoromis savo smoningum, tuomet js sustosite kaip atmanas, kaip siela. Taip daugyb religij neprajo sielos jos neina anapus jos. Bet atmanas ar siela nra aukiausias potyris; ios religijos nujo tik pus kelions. Jei js eisite toliau, siela dings ir tuomet liks vienas Dievas ar visuma. Kaip anksiau sakiau, jei js rizikuosite eiti truput toliau, netgi Dievas dings, ir tai, kas liks pabaigoje, bus nirvana arba tutuma. Arba, kaip mes galime pasakyti, liks niekas. Taigi tie, kurie rizikavo engti 217

anapus Dievo, pateko nirvan. Tai yra tie, kurie kalba apie aukiausi vakuum arba apie absoliui tutum. Jie sako, kad nieko nelieka; aukiausia yra niekas arba pati nebtis. Tiesa yra tokia, kad kai js realizuojate visk, js tuo pat metu realizuojate ir niek arba nebt. Absoliutas yra ir nebtis. Tai galima traktuoti ir kitu bdu. Nulis ir visuma, nebtis ir viskas, tutuma ir absoliutas tai du to paties dalyko vardai. Jie yra sukeiiami; jie reikia t pat. Nulis taip pat yra ir visuma. Tutuma taip pat yra ir visuma. Niekas taip pat yra ir viskas. Ar js kada nors matte pus tutumos arba pus nulio? Js negalite padalinti nulio dvi puses. Js negalite perskelti nulio; jei jums pasiseks, jis liausis buvs nuliu. Js galite padalinti du du; js taip pat galite padalinti vien du. Bet js negalite padalinti nulio; tai nemanoma. Js negalite netgi nupieti nulio ar tutumos ant popieriaus. Nulio enklas, nupietas ant popieriaus, yra simbolis. Kai tik js nupieiate tai, jis liaujasi bti tutuma, kadangi js apribojate tai, apribojate tai kakokia linija. Jei js paklausite Euklid, jis pasakys, kad nulis yra tas, kas neturi nei ilgio, nei ploio. Nesvarbu, kok ma js nubrite j, netgi maiausias manomas takas turi nedidel ilg ir plot. Taigi nulio enklas, nupietas ant popieriaus, yra simbolis, jis nerealus. Jei jis turi ilg ir plot, jis negali bti nulis. Todl Upaniadai gali sakyti, kad jei js atimsite i tutumos tutum, liks tutuma kuri reikia, kad js negalite atimti ko nors i jos. Js pabaigoje aptiksite, kad negalite nieko paalinti i tutumos. Visos js pastangos i jos pavogti k nors bergdios. Nei js galite panaikinti j, nei pabgti su ja. Tai nesupaprastinama; tai nepaalinama; tai absoliutika. Kas yra tiesa nulio ar vakuumo kontekste, tas taip pat yra tiesa visumos ar absoliuto kontekste. Faktikai js negalite suvokti visumos kaip tik tutumos atvilgiu. Visuma reikia, kad niekas negali bti pridta, ir nulis ar vakuumas reikia, kad niekas i to negali bti atimta. Nra bdo eiti toliau u absoliuto ir nra galimybs kasti giliau negu giliausia tutuma. Js negalite padalinti nei visumos, nei tutumos dalis; jie nepadalijami. 218

Visuma negali bti apribota, kadangi tai, kas yra apribota, negali bti visuma. Bti apribotam reikia, kad kakas lieka ribos iorje ir tai nra visuma. Tuomet yra maiau negu visuma. Jei js namo siena prasideda ten, kur baigiasi mano namo siena, tai reikia, kad mano namas nra visuma; jei tai visuma, tai lygiai taip pat turi apimti ir js nam. Todl visybj negali bti rib; ji berib. Kas gali j riboti? Ji privalo turti kaimynus, kad tai bt iorinis faktorius. Bet nieko nra visybs iorje. Visyb yra viena; ji neturi joki kaimyn. Atsiminkite, kad sukurti sien tarp j, btinai reikalingi du; du sukuria sien. Siena yra ten, kur a baigiasi ir kakas kitas prasideda. Jei nra nieko kito, kas prasideda ir jei esu tik a, tuomet a neturiu pabaigos; a negaliu bti ribotas. Taigi visuma neturi rib. Kas j apribos? Tuo pat bdu vakuumas, tutuma negali turti rib, sien, kadangi jei tai gali bti apribota ir kakas yra, tuomet tai negali bti niekas. Tik kakas gali bti ribotas. Jeigu js suprantate teisingai, js inosite, kad tutuma ir visuma yra du bdai pasakyti apie t pat dalyk. Ir religijos piligrimas gali keliauti abiem bdais: arba js tapsite visuma, arba js tapsite nieku. Abu bdai nuves jus iki js likimo, kuris yra ir visko likimas. Tas, kuris eina visumos keliu, tas, kuris yra meilje su visuma, pozityvus, tas sakys: A esu brahmanas, a esu absoliutas. Jis sakys, kad jis yra Dievas, kad jis viskas, kas yra. Jis sakys, kad nieko nra anapus jo ir kad ia nra jokio tu. Jis save trauks visus tu. Jei jums manoma bti tokiam begaliniam, js pasieksite aukiausi. Bet pagaliau netgi is a turs palikti jus, kadangi jei nra tu, kaip gali bti a esu; a esu brahmanas? A yra prasmingas tik tu kontekste; be tu tiesiog nra a. Kai js esate absoliutas, nra jokios prasms sakyti: A esu absoliutas, kadangi is tvirtinimas pripasta dviej egzistavim brahmano ir js. Galiausiai inykus a, netgi brahmanas arba absoliutas tampa beprasmis. Tuomet tampama nebyliu; turime bti absoliuiai tyls. iuo keliu js anihiliuojate save pilnutinai taip, kad sakote: Mans nra. Vienu atveju sakote, kad a esu brahmanas arba a esu viskas, o kitu js sakote: A esu niekas; viskas yra absoliuti tutuma. 219

is kelias taip pat nuves jus pai aukiausi lemt. Kai js atvyksite j, js negalsite pasakyti netgi to kad js nra. Pasakyti mans nra reikia, kad bt a. Taigi netgi is a dings. Js netgi negalite sakyti, kad viskas yra tutuma, viskas yra vakuumas. Pasakyti, kad visa yra vakuumas, btina, kad abu visa ir vakuumas bt egzistencijoje. Tuomet jums galima vienintel dimensija tapti nebyliam, tapti tyliam. I kur js bepradtumte arba nuo visumos, arba nuo tutumos, nebties tai nuves jus aukiausi tyl, kurioje nereiks nieko sakyti. Todl, i kur pradti kelion, nra pagrindinis klausimas. Kas turi bti paklausta, tai tikslas, kur reikia atvykti. Esminis klausimas yra, k reikia aukiausiai pasiekti. i galutin lemtis gali bti suinota ir atpainta. Jei tai pasiekta, tuomet kelias, kokiu buvo eita, yra teisingas kelias. Absoliuiu poiriu nra ger ir blog keli. Tai, kas nuveda jus tiksl, yra teisingas kelias. O tikslas yra vienas ir tas pats. Bet kada js pradedate, visuomet pradedate nuo a. Ankstyvieji potyriai bus visuomet a-orientuoti, kadangi tokia ms pradin situacija; kur mes esame ir i kur mes pradedame. Ar mes paadinsime kundalini, ar mes eisime meditacij, ar mes eisime tyl, pradinis potyris turi bti individualus, jis turi bti a-orientuotas. Kas beatsitikt pradinje fazje, tai atsitiks su individualybe, kadangi kelions pradioje mes esame individai. Bet kai einame gilyn, individualyb palaipsniui dingsta. Kuo gilesnis potyris, tuo daugiau suyra individualumas, ego. Bet jei mes nuklysime nuo vidins kelions ir klajosime aplink, tuomet individualumas iliks ir vietoj irimo augs. Paimkime asmen, stovint prie ulinio krato. Jei jis lips ulin ir ts kelion gilyn ir gilyn, vien dien pasieks okean. Aukiausiame patyrime jis inos, kad ia nra tokio atskiro dalyko, kaip ulinys. Kas i tikrj yra ulinys? Tai tiesiog skyl; skyl em, per kuri galima pasiekti okean; tai maa skyl didel vandenyn. Kokia ulinio prasm? Tai maa skyl, prajimas, per kur js susitinkate su jra. Js klystate, jei galvojate, kad ulinys yra vandens terminas; paties vandenyno vanduo ulinyje; jis ateina i vandenyno. 220

ulinys yra tik priemon, per kuri js pamatote jr. Kai i anga dids, jros vizija tuo pat mastu dids. Bet jei js nueisite nuo ulinio ir klajosite aplink, netrukus js pamesite i aki ir vanden. Tuomet js vos bematysite ulinio krat ir jo ang; js niekad negalsite susieti ulinio su okeanu. Tuomet js liausits tikti, kad tai yra viena ir tas pat. Vidinje kelionje js pateksite vienov ir vieningum; iorin kelion ves prieingai; ji nuves jus padalijim ir skirtingum. Ji nuves prie daugelio. Bet faktas lieka toks, kad pradioje potyriai prasideda nuo ulinio, individualumo ir pabaigoje atveda vandenyn, neindividualum arba Diev. iuo poiriu a sakiau, kad kundos energija yra viena, universali, kosmin. Jei js kasite giliai, kunda liausis bti js; tuomet bus vienas universalus kunda. Tuomet faktikai niekas nebus js. Tokia pati daikt prigimtis. Klausjas: Js sakte, kad taip vadinami individuals altiniai yra vienovje ir jie vl susijungia su vandenynu, kuris yra tutuma. Jei taip, kodl reikia eiti per sadhan arba dvasin disciplin tam, kad btum vienovje su tutuma ar vakuumu? Js to klausiate todl, kad manote, jog tutuma yra niekas. Kodl kakas turt kak daryti tik tam, kad pasiekt niek? Daroma tik tuomet, jei kakas bus pasiekiama. Js prilyginate tutum niekui. Tuomet sadhana arba pastangos tampa nereikalingos. Js pastangos yra vertos tuomet, jei js kakuo turite tapti. Kodl reikt stengtis dl nieko? Bet js neinote, kad tutuma reikia visum. Js neinote, kad tutuma jau yra ia. Tai nereikia nieko; tai reikia absoliut. Bet dabar js negalite suprasti, kaip tutuma gali bti visuma, absoliutas. altinis taip pat gali sakyti: Jei a turiu eiti okean tik tam, kad suinoiau niek, kodl a i viso turiu eiti? altinis teisus, taip sakydamas. Ir jis yra teisus atsisakydamas eiti jr, jei jis mano, kad aukiausio altinio nra. 221

Bet realybei arba tiesai nra skirtumo, jei js neisite. Faktas toks, kad js nra. Ar js eisite vandenyn, ar ne, tai nepakeiia js realybs. Realybje js nesate altinis; js esate pats vandenynas. Js galite likti altiniu, bet faktas, kad taip nra; melas yra tai, kad js esate. Ir tas melas jus alos toliau, neduos jums ramybs. Jis ir toliau darys js gyvenim nelaiming ir varging. Jis laikys jus grandinse, vergijoje. iame mele diaugsmui ar palaimai nra jokios galimybs. Tiesa tokia, kad altinis, pasieks jr, dingsta, bet dings ir jo menkumas bei visas nerimas. is vargingumas ir nerimas yra neatskiriamai susij su tuo, kad js esate altinis, individualyb, ego. Kitiems atrodys, kad altinis pamet save eidamas vandenyn; jis liovsi bti kuo nors. Bet altinis negalvos taip. altinis sakys: Kas sako, kad a dingau? A tapau paiu vandenynu. Tai buvo kaimyninis altinis, kuris dar neatjo jr, ir sak: Kur tu eini, kvaily? Kodl tu eini ten, kur liausiesi buvs? Bet jron judantis altinis sakys: Kas sako, kad a bsiu niekas? Tiesa yra tokia, kad a mirsiu kaip altinis, bet prisikelsiu kaip pats vandenynas. Pasirinkimas visuomet yra: arba js norite likti altiniu, arba norite tapti vandenynu. Pasirinkimas yra tarp ribotumo ir milinikumo, tarp dalies ir visumos, tarp vergijos ir laisvs. Bet tai patyriminis dalykas; tai ne filosofija. Jei altinis bijo mirti, jis turs nutraukti visus santykius su vandenynu. Tol, kol jis lieka atskiras nuo vandenyno, jis visuomet jaus pavoj, kad gali suinoti, jog ir jis pats yra vandenynas. altinis turs nutraukti savo saitus netgi su visais povandeniniais altiniais ir srovmis, kadangi galiausiai jie veda t pat okean. altinis turs usimerkti i vis pusi ir atsisakyti irti vidun, kad nesuinot savo paties nebties ir okeanikos prigimties. Tuomet jis visuomet irs iorn ir niekad neirs vidun. Tuomet jis nors bti tokia maa srov kaip tik manoma; jis netgi nors iditi ir numirti. Bet tuomet ilgai tekdamas altinis savaime numirs, nors jis darys visk, kad isaugot save. Paiose pastangose isaugoti save jis us. Jzus sak: Tas, kuris nors isaugoti save, mirs, ir tas tik bus isaugotas, kuris pats mirs. Taigi ms prote nuolat ikyla klausimas: Kodl eiti ten, kur a tursiu mirti ir dingti? Jei tikrai mirsiu, kodl ten eiti i viso? Bet jei 222

mirtis garantuota, tai ji yra tas, kas yra. Ir kaipgi emje js isaugosite save per tokias savisaugos pastangas? Jei tiesa, kad js mirsite eidamas vandenyn, tai kaip js isaugosite save kaip altin ir ar ilgai? Jei js poiriu tapimas didiuliu vandenynu reikia mirt, kaip isaugosite save kaip mayt altin ir ar ilgai? Greitai jo krantai ugrius; greitai jo vanduo igaruos ir jis pasidengs purvu, dulkmis. Jei js neigyvensite kaip milinikas vandenynas, kaip js igyvensite kaip maytis altinis? Ir ar ilgai? Taip ikyla mirties baim. Tai baim, kuri persekioja altin. altinis nenori tekti jr, nes bijo inykti. Todl jis ilaiko atstum iki jros ir toliau bna altinis. Bet netgi jei mirties baim j pagaus tolstant nuo jros, mirtis bus ariau ir ariau. Susijungiant altiniui su okeanu, yra viltis ir gyvenimas; altinio gyvenimas yra neivengiamai susijs su vandenynu. Atsitolinimas nuo okeano reikia mirt. tai kodl mes visi bijome mirties; mes bijome, kad nemirtume, nedingtume. Bet mes negalime ivengti mirties; tai garantuota. iuo atveju yra tik du mirties keliai. Vienas tai, kai js okate vandenyn ir mirtate. Tai labai palaimintos mirties atvejis, nes js i tikrj nemirtate, js tampate paiu okeanu. Ir kita mirties ris atsitinka, kai js usispyrusiai kabinats altin ir, neirint to, mirtate. Tuomet js stovite, gstate, ir mirtate su aaromis akyse. Ms protas yra godus; jis visuomet nori kak laimti, nori pelno, nori kak pasiekti. Jis vis klausinja: K a laimsiu, jei nueisiu iki vandenyno? K a pasieksiu, jei pateksiu samadhi ar nirvan, ar tutum? Mes visuomet klausiame, k mes pasieksime ir niekad neklausiame, k turt kiekvienas klausti Kaip mums prarasti save itose iurki lenktynse dl naudos ir pergals? Mes visk pasiekme: mes pasiekme turt ir jgos, presti, visk. Paiame siekime mes praradome save, mes visikai praradome save. Mes dabar turime visk, iskyrus save. Jei js klausiate mane pasiekimo svokomis, a pasakysiu: jei js pasiruos pamesti save, js pasieksite save. Js prarasite save, prarasite visikai, jei nesate pasiruo prarasti save, jei js bandysite save isaugoti. Tai paradoksas; pastangomis isaugoti save js isaugosite 223

visk, iskyrus save. Js isaugosite daiktus ir prarasite siel, tai, kas js i tikrj esate. Klausjas: Js sakte, kad deguonies ir anglies dioksido santykis giliai kvpuojant keiiasi. Praom paaikinti, kaip is dalykas yra susijs su kundalini budinimu? Tarp j yra daug ssaj. Pirma, mes turime savyje gyvenimo ir mirties potencial. Tuo metu, kai deguonis apibdina ms gyvenimo potencial, anglies dioksidas apibdina mirties potencial. Jeigu jumyse deguonies palaipsniui maja ir dingsta, ir js likote vien tik su anglies dioksidu, greitai tapsite lavonu. Tai panau pagalio degim jis dega tol, kol prieinamas deguonis. Ugnis ir gyvenimas medyje yra tol, kol prieinamas deguonis. Kai tik deguonis pradingsta, jis mirta. Jis virsta pelenais, nuodguliu, anglimi. Anglis, kuri lieka po to, yra ne kas kita, kaip mirusi ugnis. Abu elementai veikia mumyse. Jei mes turime daugiau anglies dioksido, mes nuslysime mieguistum. Lengviau miegoti nakt negu dien, nes nakt anglies dioksido kiekis iauga, o deguonies sumaja. Todl mes lengviau umiegame nakt ir sunkiau dien. Dien deguonies kiekis ore pakyla dl sauls ir viskas yra pabud, aktyvu. Bet po saullydio deguonies kiekis ore ymiai sumaja. Todl tamsa ir naktis tapo mieguistumo, inercijos simboliu. Saul yra viesos, gyvenimo ir energijos simbolis, kadangi su ja ateina gyvenimas. Vakare viskas tampa apatika: gls uskleidia savo vainiklapius, lapai apvysta ir visa gyvybinga btis nueina miegoti. Tam tikru poiriu visa em nakt pereina laikin, tam tikr mirties r. Atjus rytui, gls vl ydi, mediai vl linguoja, lapai tampa gyvi, gyvenimas pabunda, paukiai skraido ir visa em tampa ventika. Laikina naktin mirtis dingsta, ir gyvenimas vl sugrta em. Tie patys dalykai atsitinka ir jumyse. Kai deguonies jumyse padaugja, js latentins energijos pabunda. Kiekvienai latentinei energijai pabusti btinas deguonis. Mes galime isaugoti mirtant mog gyv, kakur laik paddami jam deguonimi. Bet jis i karto numirs, jei deguonies vamzdel itrauksite i jo nervi. Su deguonimi 224

jis gali bti palaikomas gyvas kelet dien, kelet mnesi ir netgi kelet met, nes visikas gyvenimo energijos nusilpimas atgaivinamas deguonimi. Mes deguonies pagalba palaikome mirt beviltikoje padtyje. iandien tkstaniai Europos ir Amerikos moni gyvybi yra palaikomos pumpuojant juos deguon i iors. Jie jau seniai bt mir, bet lieka gyventi su deguonies balionliais. Dabar Vakar alyse eutanazija bus vienas i svarbiausi dalyk. Eutanazija reikia, kad asmuo turi teis mirti, kai ateina laikas. Deguoniui padedant ir vairiais iuolaikiniais rengimais medikai gali palaikyti kak gyv ilg laik nors jis gali bti gyvas kaip lavonas. Taigi eutanazija tapo reikmingu dalyku. Medik problema yra ta, kad leidus mirtaniajam mirti, medikai gali bti apkaltinti mogudyste. Tai lyg nuudymo ris. Todl medikas turi palaikyti atuoniasdeimties met amiaus invalid gyv deguonimi. Jei jis to nedarys, bus baudiamas u mogudyst, jis turi palaikyti silpstani gyvenimo energij, statydamas deguonies vamzdelius nerves. K daro tokie kvpavimo pratimai kaip pranajama, bhastrika arba tai, k a vadinu intensyviu ir greitu kvpavimu? Js kvpuojate taip gyvai, kad js latentini energij potencialas padidinamas ir pradeda busti. Tuo pat metu kvpuojant greitai ir giliai, js giliai siaknijusios inercijos ar miego stilius suyra. Js nustebsite igird istorij, kuri a jums papasakosiu. Madaug prie ketverius metus pas mane i Ceilono atvyko budist vienuolis. Jis nemiegojo apie trejus metus ir vairiais bdais gydsi, bet tai nepadjo. Vaistai negaljo paveikti bhikhu, kadangi jis praktikavo anapansati jog speciali kvpavimo r, labai populiari tarp budist. Jos esm sudaro diena i dienos besitsiantis gilaus kvpavimo stebjimas. Asmuo, kuris mok j anapansati jogos, neinojo, kad stebint savo gil kvpavim visas dvideimt keturias valandas per par, bus visikai prarastas miegas. Tuomet bus nemanoma umigti. Vis reikal pablogino tai, kad bhikhu naudojo migdomuosius vaistus tuo metu, kai praktikavo anapansati. Tai jo kne sukr didiul konflikt ir jis buvo i tikrj dideliame pavojuje. Tuo metu, kai vaistais buvo bandoma j umigdyti, pastovus kvpavimo stebjimas palaik j 225

budint. Dl to jo kne buvo sukurta aklaviet, kriz, kokia atsitikt automobilyje, jei kartu panaudotume abu stabdio ir akceleratoriaus pedalus. Buvo akivaizdu, kad bhikhu yra gilioj kanioj. Kakas jam pasak apie mane, ir jis atvyko. Kai a j pamaiau, a supratau, kad jis pateko tam tikr pamiimo bsen. Jis var save nemanom bkl. A papraiau j tuoj pat nustoti praktikuoti anapansati jog. Jis panoro inoti, kodl dl anapansati jis prarado mieg. Jis visikai neinojo, kad pastovus gilaus kvpavimo sismoninimas padidino jame deguonies kiek tiek, kad jo miegas pradingo. A jam taip pat pasakiau, kad jei jis nenori mesti anapansati, jis turi nustoti priiminti migdomuosius ir bti be miego. Jei jis ts anapansati, jis lengvai gali bti be miego; tai nepadarys jam jokios alos. Po to, kai bhikhu tik atuonias dienas nustojo daryti anapansati, jo miegas sugro, ir jam nereikjo vartoti joki migdomj. Bet koks anglies dioksido kiekio padidjimas neivengiamai padidina mieguistum. Bet kas, kas padidina ms kne anglies dioksido kiek, migdo kn ir jau mieganias jo energijas nukreipia dar gilesn mieg, gilina ms nesmoningum. tai dl ko gyventoj skaiiui pasaulyje augant, kiekvienam asmeniui tenkantis deguonies kiekis tuo pat mastu maja. Tai didina ms nesmoningum kurio ir taip jau yra per daug. Neuilgo gali ateiti laikas, kai ms geba ilikti smoningais bus minimali. Js jauiats gaivs ryte. Js jauiats gaivs, kai nuvykstate mik arba aplankote pajr. Ir js tampate apatiki ir buki, kai esate vieumoje, kai esate minioje. Kodl? Tai dl anglies dvideginio pertekliaus ir dl deguonies trkumo. Tiesa, kad deguonis yra gaminamas pastoviai, bet kai minia suvartoja daug deguonies, tai sukelia deguonies trkum vieumoje. Nueikite masinio susibrimo viet kin ar ventykl jus greitai apims bukumas ir nejautrumas. Taiau nuvykite kalnus arba sod, prie ups kranto ir js jausits budrs, gyvi ir laimingi. Deguonies kiekio padidinimas turi didel reikm. Tai pakeiia js vidin balans; tai padaro jus budresn ir smoningesn, maiau mieguist. Jeigu deguonies kiekis iaugo smarkiai, staigiai ir nelauktai, 226

tai padarys radikal pokyt js vidiniame balanse. Bus panau tai, kad viena svarstykli pus pakyla iki viraus, o kita pus palieia em. Jei is pokytis vyksta vienu smgiu, js suprasite tai greitai ir rykiai. Ltas ir palaipsnis pokytis vargu ar jums bus juntamas. tai kodl a raginu jus kvpuoti greitai ir intensyviai, taip, kad suprastumte, jog pereinant i vienos fazs kit per deimt minui pereinate per staigius pokyius, ir taip pastebtumte vidini pokyi proces. Tik tuomet, kai dalykai keiiasi staigiai ir aikiai, jie gali bti aikiai pamatyti. Pavyzdiui, kiekvienas i ms pereina i kdikysts paauglyst ir i jaunysts senatv, bet is procesas yra toks ltas ir palaipsnis, kad net mes patys niekad tiksliai neinome, kada atjo paauglyst, kada mes tapome seni. Jei kas nors paklaus mano pasenimo tikslios datos, a negalsiu atsakyti. Senas mogus bus sumis, jis nepastebjo, kad jis jau senas, kadangi tarp jo jaunysts ir senatvs nebuvo jokio tarpo. Panaiai vaikas nepastebi, kad jis jau subrendo; jis ir toliau elgiasi kaip vaikas. Tuo metu, kai jis kitiems atrodo jaunuoliu, jis pats io fakto nesismonina. Tuo metu, kai tvai tikisi i jo, kad jis prisiims eimoje atsakomyb, jis vis dar laiko save vaiku. Taip vyksta todl, kad perjimas i vienos pakopos kit neatsitinka vienu smgiu; tai bna labai tyliai ir ltai. Tuo pat bdu senas mogus toliau elgiasi taip, lyg jis bt jaunuolis; jis nesismonina, kad jo gyvenime vyko pokyiai. Kaip jis tai gali suinoti? Rykus ir staigus perjimas reikalingas tam, kad tai sismonintume. Jeigu io perjimo diena ir valanda buvo ufiksuotos, tuomet nebus vietos smyiui. Tuomet subrendusiam ar senam asmeniui nereiks priminti apie jo tikr ami. Meditacijoje a palaikau greit ir galing pokyt tam, kad js aikiai suprastumte skirtum tarp mieganios smons ir jos pabudusios bsenos. Tai vyks lyg uolis, smgis, todl js gerai suprasite, kad atsitiko transformacija. is patyrimas vertingas; jis jums labai pads. Dl ios prieasties a palaikau tas technikas, kurios leidia staigias ir rykias transformacijas. Jei tai uima daug laiko, js to nesismoninsite. Ir is nemokikumas turi savo pavoj. Pavojus yra 227

tas, kad js nesismoninate, jog pokytis jau vyko, ir tuomet is sismoninimas negilja, kaip tai turt bti. Danai atsitinka taip, kad kakas patiria tam tikr dvasin potyr nesmoningai, be pastang ir is pokytis yra toks ltas ir tylus, kad jis net neino apie tai. Tuomet jis bando interpretuoti tai senais bdais kurie daniausiai bna klaidingi kadangi trksta btinos perspektyvos tai suprasti. Daug kart atsitinka, kad js esate labai arti naujo dvasinio potyrio, bet j ignoruojate, nes interpretuojate tai pagal senus prisiriimus. Visa tai bna tik todl, kad pokyiai atsitinka palaipsniui ir ltai. A pastu mog, kuris lengvai pakelia rankomis buivol. Buivolas yra labai didelis ir sunkus gyvulys. Gyvuli fermoje yra daug buivol. is mogus pradjo kilnoti maus buivoliukus ir ilg laik dar tai kasdien. Todl kai buivolas uaugo, mogaus sugebjimas pakelti ltai augo tuo pat tempu. Dabar jis gali pakelti bet kur uaugus buivol tai tiesiog atrodo kaip stebuklas! mogus pats negalvoja, kad tai stebuklas, kadangi jis pasiek sugebjim i lto, per ilg laik. Bet visi kiti mons galvoja, kad tai tikras stebuklas, kadangi jie mato tai perspektyvoje. Jie ino, kad jie patys to negali padaryti, o iam mogui tai visikai lengva. Dl ios prieasties a mokau jus intensyvios ir dinamikos meditacijos. Deguonis turi didiul reikm. Tai milinikos verts dalykas. Kuo labiau js upildote savo kn deguonimi, tuo greiiau pereisite nuo kno siel. Jei tai js suprasite teisingai, suinosite, kad js knas yra negyva js pus; knas yra ta js dalis, kuri yra matoma, nes ji negyva. i js dalis, bdama negyva, yra sukietjusi ir todl matoma. Js siela yra kita js dalis, kuri toliau lieka taki ir subtili, reta ir lengva; ji negali bti uiuopiama. Didelis deguonies kiekis, kuris paadina jus ir suteikia jums gyvybs, sukurs jumyse didel atstum tarp js kno ir sielos. Tuomet js aikiai suinosite, kad jie absoliuiai skiriasi vienas nuo kito, nors jie yra tos paios bties js bties dvi puss. Dl to kvpavimas vaidina didel vaidmen adinant kundalini. 228

Kundalini yra mieganti js energija. Js negalite jos paadinti su anglies dioksidu. Anglis gilins jos mieg. Deguonis yra didel pagalba paadinant kundalini. Dl ios prieasties mes visuomet teikiame didiul reikm rytinei meditacijai. Tai paaikinama taip: ryte net negilus kvpavimas atnea didel deguonies kiek. Tuo metu vis valand po saultekio em yra labai unikalioje ir nepaprastoje bsenoje ir dl ios situacijos pranaumo rytas visame pasaulyje buvo parinktas kaip puikiausias laikas meditacijai. Kuo labiau js smgiuojate kundalini greitai ir intensyviai kvpuodami, tuo greiiau ji pabus. Bet problema yra ta, kad mes aikiai nematome, kaip tai veikia ir dl to nebesuvokiame gilaus kvpavimo reikms. Pavyzdiui, dega lempa. Mes moliniame inde matome tepal, matome dagt ir degtuk, kuriuo udegame vies. Mes taip pat matome liepsn ir sklindani nuo jos vies. Bet mes nematome realaus dalyko: deguonies, kuris yra viso io veiksmo vitalin dalis. I tikrj deguonis degdamas tampa viesa. Nei ibalas, nei dagtis, nei degtukas nra taip svarbs. ibalas, dagtis ir degtukas yra matomos lempos dalys, jie yra jos knas. Bet nematoma jos dalis deguonis, kuris yra lempos siela ir kuris i tikrj dega, yra nematomas. A girdjau, kad vien vakar eima ijo aplankyti draug ir paliko vaik priirti namus. Tame name buvo mayt ventykla ir prie kakokio dievo statul deg lempa. Berniukas buvo specialiai papraytas priirti i lemp, kad ji neugest. Tuo metu pradjo vilpauti stiprus vjas, ir berniukas pradjo baimintis dl lempos. Jis atsine stiklin butel ir udeng juo lemp. Nors lempa buvo gerai apsaugota, bet jos liepsna tuojau ugeso. Tikriausiai lempa galjo bti isaugota deganti puiant vjui, bet ji negaljo degti trkstant deguonies; ji ugeso per sekund. Deguonis, kuris yra tikroji vitalin jga, nematomas. Tai, k mes vadiname gyvenimu, yra oksidacijos procesas, kaip lempos degimas. Kalbant moksliniais terminais, gyvenimas yra deguonies degimas. Ar tai mogaus btis, ar medio, ar lempos, ar paios sauls; kur yra oksidacija, ten yra ir gyvenimas. Taigi kuo daugiau oksidacijos, tuo aikesn js gyvenimo liepsna. Kundalini irgi yra ios gyvybs liepsna. 229

Oksidacija padidina kundalini vies ir tekjim. Todl deguonis yra labai naudingas adinant kundalini. Klausjas: Daugelis jog darsi kalnuose olas, kuriose labai trko oro. Kaip ola padeda pasiekti samadhi arba vienov su absoliutu? Faktikai prie jogos praktikavim oloje turi bti atlikta daugelis dalyk. Jei ie reikalavimai nra vykdyti, jogas oloje niekada nepasieks samadhi; vietoj to jis pateks gil nesmoningum. Tai, kas vyks vietoj samadhi, bus ne kas kita, o giljantis mieguistumas ir nesmoningumas. Tas gali naudoti ol, kuris, naudodamasis pranajamos praktika, jau apsirpino deguonimi, tad ola nesudarys jam joki sunkum. Jei asmuo yra giliai prajs pranajam, jei kiekviena jo kraujo dalel, kiekviena jo kno skaidula yra aprpinta deguonimi, tuomet jis gali ukasti save em atuonioms dienoms ir po to ieiti i ten gyvas. To prieastis paprasta: tam, kad isaugot save per atuonias dienas, jis pakankamai apsirpino deguonimi. Paprastai mes neturime savyje deguonies pertekliaus; mes isiveriame su ymiai maesniu kiekiu. Jei js be adekvaios pranajamos praktikos nueisite ir atsigulsite alia jogo po eme, js numirsite iki atuntos dienos, tuo tarpu jogas ieis gyvas. Jogas turi pakankam deguonies rezerv, kuris reikalingas isaugoti j ukast po eme atuonias dienas. Toks asmuo tinkamai panaudos ol meditacijai ir turs didels naudos. Jei jis neturs problemos dl deguonies, jis turs daug kitos naudos, kuri manoma tik tuomet, kai jogas yra oloje. Ola yra naudojama todl, kad ji vairiai apsaugo iekotoj. Ji apsaugo iekotoj ne tik nuo ateinani i iorinio pasaulio esi ir triukmo, ji taip pat apsaugo j nuo kit vairiausi vibracij, kurios yra kenksmingos jogui. Oloje didel reikm turi tam tikros ries akmenys. Specials akmenys, tokie kaip marmuras daugeliui vibracij ukerta keli ol. tai kodl marmuras labai plaiai naudojamas ventykl konstrukcijose. Marmuro dka tam tikros vibracijos yra nukreipiamos nuo ventyklos. Taigi marmuras yra naudojamas ne tik dekoracijai kaip paprastai suprantama jis turi reali dvasin prasm, kuri buvo atrasta ilgai 230

eksperimentuojant. inomi akmenys, kurie sugeria specialios ries vibracijas ir tuo bdu apsaugo ventov nuo j patekimo vidun. Kai kurie kiti akmenys nukreipia ar atstumia ias vibracijas. Taip pat inomi akmenys, kurie pritraukia dvasinei disciplinai reikalingas vibracijas. Praeityje olose buvo naudojami specialios formos ir atitinkam dydi raiiniai, kadangi sadhanai didel tak turi ir olos apipavidalinimas. Bet mes dabar to neinome, nes visas mokslas prarastas. Kai mes gaminame automobil, naudojame atitinkam dizain. Automobilis turi bti suprojektuotas tinkamai greiio poiriu. Automobilis turi bti apipavidalintas taip, kad jam skrodiant or, nebt pasiprieinimo. Jei automobilio priekis yra plokias, tai trukdys jo greiiui. Priekis turi bti toks, kad jis skrost or, nesiprieindamas kaip strl. Dl to, kai automobilis skrodia or dideliu greiiu, u jo susidaro vakuumas, kuris papildomai padidina greit. Js galbt esate mat tilt per Gango up prie Alahabado; jis buvo konstruojamas sprendiant dideles problemas. Ups srov tokia didel, kad ji nuplaudavo kiekvien tilto kolon, kuri statybininkai stat su didelmis pastangomis. Kolonos viena po kitos buvo statomos ir atstatomos. Pagaliau statybininkai turjo ypating sunkum su viena specifine kolona; buvo beveik nemanoma j remti. Kai visos kitos kolonos jau buvo baigtos, i met ik iuolaikinei technologijai. Tuomet statybininkai su dideliu pasisekimu iband irading projekt: jie suprojektavo bato formos kolon, ir i istovjo galingoje srovje. Jei js stebsite savo paties batus, js aptiksite, kad j forma padeda jums vaiktant; ji skrodia or. Taigi bato formos kolona sugeria kunkuliuojanios Gango srovs smgius. tai kodl olose bna speciali form ir dydi ypatingos ries akmenys. Iekotojas gali tvarkyti savo vibracijas iki tam tikros erdvs ribos ir eksperimentuodamas jis isiaikina, kokio dydio erdvs jam reikia, kad galt saugiai daryti sadhan, dvasin disciplin. Pavyzdiui, jei jis isiaikina, kad gali upildyti savo virpesiais erdv, kurios dydis yra eiasdeimt keturios kvadratins pdos, tuomet tokio dydio erdv turi bti jam palikta ir tokio dydio erdv jis turi rasti sau. Po to jis turi apirti, kad jo ola turt maiausi ang skaii tikriausiai pakaks 231

vienos. ios vienintels durys turt bti jo paties dydio ir formos; tai isaugo iekotojo virpesius ir tuo pat metu atstumia nuo olos kitas nepageidaujamas vibracijas. Jei tam tikras iekotoj skaiius naudojo atitinkam ol sadhanai, ta ola turdavo nepaprast reikm ir naujiems iekotojams tapdavo didele parama. Todl kai kurios olos be pertraukos buvo naudojamos tkstaniais met. Kada pirm kart buvo atkastos Adantos olos, jos visos buvo upildytos dumblu. Tai buvo padaryta tam tikru tikslu, nors mons, priirintys atkasimo darbus, neturjo apie tai jokio supratimo. Jie buvo nusteb aptik, kad kiekviena ola buvo rpestingai uplombuota ir pripildyta purvo. Jos atrod tiesiog kaip kaln olos, i kuri laisvai augo mediai. Svarbu buvo upildyti tas olas purvu, kadangi tada atjo metas, kai pradjo trkti iekotoj, ir ol tinkamumas turjo bti isaugotas ateiiai, kai j vl reiks naujiems iekotojams. Adantos olos niekad nebuvo numatytos turistams ir irovams, kurie iuo metu jas naudoja. Jos numatytos visikai ne lankytojams; lankytojai i esms sugriov visk, kas jose buvo vertinga. Dabar jos neturi jokios dvasins verts. Nors olose trko deguonies, jos turjo tam tikr pranaum iekotojams. Sadhana arba dvasin disciplina yra kompleksinis dalykas; jame yra daug aspekt. Ola naudinga paengusiems iekotojams. Be to, iekotojai neturi likti apsiriboj ola kiekvien dien; jie i jos laikas nuo laiko ieina. Dalis iekotoj sadhan daro olos iorje; tai buvo btina. Jie naudoja abi vidin ir iorin olos erdves. ventovs ir meets buvo suprojektuotos ir sukonstruotos specialiu tikslu; jose buvo numatyta isaugoti ypatingos ries vibracijas ir energijas, kurios ugdo iekotoj. Kartais lankydamiesi tam tikrose vietose, js aptiksite, kad js mintys staiga pasikeit, nors js neinote, kad tam tikra vieta turi tok poveik. Js pagalvosite, kad pokytis vyko savaime. Kartais lankydamiesi pas tam tikr asmen, js aptiksite, kad js esate kitoks asmuo kitoks negu buvote. Js aptiksite kitokius savo asmenybs aspektus, kurie staiga ikilo. Js manysite, kad tai tik js pasikeitusios nuotaikos dalykas. Bet reikalas ne toks paprastas. 232

Daug tyrim buvo atlikta iuo poiriu. Pavyzdiui, paimkime Egipto piramides. Intensyvs tyrinjimai buvo atlikti tam, kad bt nustatyta, kas yra piramids, kodl jos yra pastatytos ir kam. Koks buvo i milinik piramidi pastatymo tyrlaukiuose, dykumoje tikslas? Kiek l buvo ileista joms pastatyti? Kiek daug mogikos energijos buvo sunaudota joms pastatyti? Jei tokios milinikos struktros bt buvusios reikalingos tik mirusiems laidoti, kaip tai atrodo, tai bt beprotikas pinig ir moni energijos eikvojimas. Tiesa tokia, kad piramids buvo specialiai sukonstruotos dvasiniams tikslams; tai buvo tos vietos, kuriose dvasin sadhana buvo atliekama lengvai ir palankioje aplinkoje. Dl dvasini tiksl ypating moni mir knai buvo saugojami jose. Tibete diding bodhisatv auktai progresavusi siel mir knai, kurie kartais yra tkstani met senumo, saugojami labai giliai paslptose olose. Budos knas nebuvo prastas knas. Netgi fizinis knas, su kuriuo didinga Budos siela buvo susijusi atuoniasdeimiai met, buvo nepaprastas dalykas. Tai buvo neimatuojamai vertinga ir didinga. is knas atuoniasdeimt met gr ir asimiliavo retas Budos vibracijas. Sunku pasakyti, ar panaus reikinys kada nors vl atsitiks emje. Po Jzaus nukryiavimo jo mirs knas buvo patalpintas ol. Jis turjo bti palaidotas kit dien, bet nebuvo rastas. Krikionims tai lieka misterija, kaip mirs knas dingo ir kas su juo atsitiko. Yra inoma istorija apie jo prisiklim, po kurio Jzus kai kuri jo mokini buvo pastebtas kelet dien po nukryiavimo. Bet klausimas ilieka: kas atsitiko su Jzumi po to, kai jis prisikl ir kai vl numir? Misterika yra tai, kad nieko nra inoma apie Jz po jo nukryiavimo. Krikionys neturi jokio paaikinimo apie Jzaus prisiklim. Faktas toks, kad mirs Jzaus knas buvo toks vertingas, jog j reikjo nedelsiant paalinti i olos viet, kur jis galt bti saugiai saugojamas ilg laik. Ir i informacija turjo bti budriai saugojama mirusiam knui apsaugoti. Toks mogus kaip Jzus yra i tikrj retas visoje istorijoje. Taigi Egipto piramids skaitant j struktr, kiemus ir specialias savybes yra labai prasmingos ir reikmingos. 233

(Atsakydamas tyl klausim, Oo sako, kad tai yra kitas dalykas ir kad jis tai apsvarstys atskirai.) Klausjas: Kai mes einame gili meditacij, knas tampa inertikas, o kvpavimas silpnas. Dl to, matyt, atsiranda deguonies trkumas kne. Praom paaikinti fenomen meditacijos ar samadhi t.y. ekstazs kontekste. I tikrj, kai kvpavimas pasiekia didiausi intensyvum, sukuriamas tarpas tarp js ir js kno. Kai js mieganti ir pabudusi dalys atrodo atskirtos viena nuo kitos, tuomet js pradedate judti js pabudusios dalies pusn. ioje pakopoje dingsta deguonies poreikis knui. Tuomet bus gerai, jei knas prads miegoti, taps inertikas, taps lyg mirs. Tuomet js gyvenimo jga nejuds link kno, vietoj to ji prads judti link sielos. Knui reikalingas deguonis, sielai i tikrj deguonies nereikia. Js sekate tai, k a sakau? Knui reikia deguonies; tuomet, kai js gyvenimo jga juda link sielos, knui reikalingas minimalus deguonies kiekis tik jo gyvybei palaikyti. Jam nereikalinga daugiau kaip minimumas ir tai, jei knas gaus daugiau deguonies ioje pakopoje, trukdys js paangai. Todl yra taip, kaip ir turt bti; kvpavimas silpsta ir tampa silpnas ir nerykus. Kvpavimas buvo naudingas paadinti energijai, bet jei energija jau paadinta, kvpavimas toliau nenaudingas. Nuo io momento js knas gali gyventi kvpuodamas minimaliai. Bus toks momentas, kai jis liausis kvpuoti i viso. Kvpavimas turi sustoti. Faktikai, kai js pasiekiate tikro balanso tak, kuris yra vadinamas samadhi, kvpavimas liaujasi. Bet mes neturime jokio supratimo, k reikia kvpavimo sustabdymas. Jei js norite tai suinoti, tiesiog dabar js galite nustoti kvpavs, bet tai bus beprasmika. Js negalite to suinoti nustodami kvpuoti. Tai nebus tas pats potyris kaip gilioje meditacijoje. Mes esame susipain su kvpavimu tik dviem atvejais: kai kvepiame ir kai ikvepiame. Bet ateina momentas, jis ateina meditacijos virnje, kuomet kvpavimas sustoja pusiaukelje tarp 234

kvpimo ir ikvpimo. Kai ateina is momentas, js jauiats, kad kvpavimas liovsi ir kad js mirtate. I tikrj is momentas ateis. Jei js eisite gilyn meditacij, js kvpavimas lts ir lts; lyg jis rett. Tai atsitinka todl, kad jums tokioje gilioje meditacijoje nereikia deguonies. Deguonis buvo btinas jos pradinje pakopoje. Tai lyg rakto poreikis atrakinant dur spyn. Argi a turiu toliau sukti rakt po to, kai jis atliko savo darb? Po to raktas nereikalingas. Jis kabo prie spynos, o a esu patalpos viduje. Js galite paklausti, kodl a nenaudoju rakto po to, kai jau patalp. Ne, raktas atliko savo uduot, jis buvo tik priemon einant patalp. Tol, kol kundalini nepabudo, js turite naudoti kvpavimo rakt visa savo jga. Bet po to, kai ji yra pabudus, kvpavimas tampa nereikalingas. Dabar, kai js esate savo vidinje kelionje, js knas reikalaus labai maai deguonies. Tuomet js neturite naudoti savo valios kvpavimui sustabdyti; jis pats savaime sults. Jis lts iki sustojimo ir bus momentas, kai viskas, atrodo, sustojo. Faktikai tai momentas kai kvpavimas sustoja pusiaukelje tarp kvpimo ir ikvpimo kada js esate visiko balanso bsenoje, kai js esate ekstazje arba samadhi. Btent iuo momentu js patiriate egzistencij ne gyvenim. Supraskite skirtum tarp gyvenimo ir egzistencijos patyrimo. Samadhi bsenoje js patiriate egzistencij ne gyvenim. Js gyvenimo patyrimas yra susijs su kvpavimu, kadangi gyvenimas yra deguonis, js kvpavimo dalis. Samadhi bsenoje js patiriate egzistencij, kurioje kvpavimas visikai nebtinas. Egzistencija yra begalin. egzistencij eina viskas joje yra js btis ir kalnai, ir vaigds, ir visa erdv. Joje nra jokio judesio; viskas egzistencijoje yra tyloje ir ilsisi. Joks raibuliavimas neikyla taikioje, ramioje ir tylioje jroje. Tuo momentu visos js kvpavimo vibracijos sustos; pats kvpavimas sustos, kadangi kvpavimas negali eiti i ramyb, i tutum. Palikite kvpavim, netgi gyvenimas negali eiti i erdv. Niekuomet. Anapus yra netgi anapus gyvenimo. Atsiminkite, kad tai, kas yra anapus mirties, yra taip pat ir anapus gyvenimo. Todl mes negalime sakyti, kad Dievas yra gyvas; taip sakyti yra absurdas. Kadangi jis nra mirties subjektas, todl beprasmika j 235

vadinti gyvu. Gyvenimas yra susijs su mirtimi; tai kakas, kas negali bti vienas be kito. Dievas neturi gyvenimo; jis yra egzistencija greiiau jis pats yra egzistencija. inoma, ms gyvenanti btis yra gyva, mes esame gyvenime. Kai mes prarandame egzistencij, mes gyvename. Bet po mirties mes vl grtame egzistencij. Pavyzdiui, gyvenimas pabunda vandenyne, kai pakyla bangos. Iki tol, kol bangos pakilo, kol nebuvo bang, buvo tik vandenynas. Gyvenimas prasideda tuomet, kai bangos sukyla; tai bangos ateina bt, gyvenim. Tuomet, kai bangos dingsta, bangos mirta. J atsiradimas yra gyvenimo atsiradimas, j nurimimas yra j mirtis. Bet egzistencija yra jra be bang. Vandenynas buvo net ir tuomet, kai nebuvo bang, ir jis bus po to, kai bangos numirs. ios egzistencijos, ios tapatybs, ios ramybs patyrimas yra samadhi arba ekstaz. Taigi samadhi nra gyvenimo patyrimas; samadhi yra egzistencijos pergyvenimas. Samadhi yra egzistencikas reikinys; jai nereikia kvpavimo. Samadhi bsenoje kvpavimas neturi prasms. Nei kvpavimas, nei nekvpavimas neturi jokios reikms samadhi. Kai viskas nutyla, tuomet atsitinka samadhi. Todl labai svarbu, kad iekotojui jus gili meditacijos bsen, bt priimtos vairios atsargumo priemons, kad jis ilikt gyvas. Daugelio asmen reikia padti tam, kuris yra kritikoje valandoje, kitaip jis gali dingti, jis gali bti prarastas toje begalybje, kuri inome kaip samadhi. Jei nebus priimtos ypatingos priemons, jis gali negrti i paviejimo egzistencijoje. Ramakrina danai pasiekdavo i bsen. Dien dienas jis bdavo samadhi, gertas egzistencijos, ir jam buvo labai sunku sugrti gyvenim. Ramakrina yra labai garbinamas iminius, jis plaiai inomas ir labai gerbiamas. Bet mes neinome nieko apie mog, kuris isaugojo Ramakrin pasauliui. Vienas i jo snn gyveno su juo; jis buvo tas mogus, kuris saugojo j, kai is slysdavo negrimo bsen. Jis dl jo nemiegojo naktimis. Tada, kai Ramakrina eidavo samadhi, snnas labai stengsi ilaikyti j gyv; velniai j maitino pienu, vandeniu ir kitokiu maistu. Kai jo kvpavimas nutrkdavo, snnas masauodavo j tam, kad atstatyt kvpavim. Snnas visk dar, kad isaugot j pasauliui. 236

Visas pasaulis suinojo apie Ramakrin per Vivekanand, bet niekas nepaino io mogaus, kuris isaugojo j pasauliui. Jis sunkiai dirbo, jis nieko netausojo tam, kad isaugot Ramakrin, kuris galjo mirti bet kuriuo metu. Samadhi potyris yra toks nepaprastai palaimingas, kad grti i jo beveik nemanoma. Tokiu momentu yra visos galimybs pradingti negrtamai. inomas negrimo takas ir jis yra labai arti samadhi. Mokyklos, vienuolynai, aramai atsirado btent iuo tikslu: tam, kad isaugot iekotojus, jog jie nenuslyst negrimo tak. Sanjasinai, kurie nesistat mokykl ir aram, prarado gilios samadhi potyr. Keliaujantys sanjasinai inomi kaip parivradakai judjo i vienos vietos kit ir dl to prarado giliausi dvasin potyr. Tam reikalinga grup arba mokykla. Tam, kad eitum gili samadhi ir vliau isaugotum iekotojus nuo mirties, reikia daugelio asmen, kurie ino reikmingus dalykus. Parivradakai tam, kad ivengt prisiriimo, nustat taisykl vienoje vietoje nelikti ilgesn laik. Bet tas, kuris tampa prisiriimo auka per ilg laik, gali tapti auka ir per trump laik. Skirtumas bus tiktai laipsnyje jo prisiriimas bus maas. inoma, gali bti skirtumas tarp trij mnesi prisiriimo ir trij dien prisiriimo. Skirtumas bus laipsniuose. Per ilg laik parivradak mokyklos prarado jog ir samadhi, nes tam reikalingos grups ir komunos. Vienas dalykas eiti samadhi tai gali atsitikti individualiai ir visikai skirtingas dalykas sugrti i jos atgal. Nra jokio sunkumo iki meditacijos fazs, bet samadhi momentas reikalauja didelio atsargumo ir rpesio. Tuo momentu, kai ji ateina, yra btina neatidliotina iekotojo apsauga nuo nuslydimo negrimo srit. Jis turi bti isaugotas, kad atnet mums i anapus naujienas. Tik tas vienintelis gali atneti mums naujienas, kuris dirsteljo samadhi bsenoje anapus, kas patyr to blyksn. K mes inome apie tai, atjo mums i tos saujels moni, kurie gro su anapusiniu patyrimu. Be j mes btume visikoje tamsoje. Js negalite suinoti to, galvodami ar svarstydami; tokio kelio nra. Tai gali bti tik tiesiogiai palieiama ir patiriama. Ir labai danai tas, kuris prisilieia prie anapus, aptinka, kad labai sunku grti i ten. Jis gali bti 237

prarastas amiams; yra negrimo takas. Tai takas, i kurio galima okti nepabaigiam tutumos erdv, kurioje visi keliai baigiasi, ir visi tiltai suardomi. Tuomet reikalingas labai atidus rpestis, turi bti atliktas didelis darbas. Pastaruoju metu supratau, kad kai paruoiu jus samadhi, btinai bus reikalingos mokyklos ar komunos. Jums bus svarbios grups, ne individualybs grups, kurios rpinsis tais, kurie eis samadhi; kitaip jie bus prarasti amiams. Grups, mokyklos ir komunos saugos tuos iekotojus ir pads jiems grti i bsenos su aukiausiu patyrimu, kad jis bt isaugotas mums. Kitaip yra pavojus, kad tai bus prarasta. Klausjas: Kokia yra kvpavimo bsena, kuri mes vadiname sahad samadhi arba natralia ekstaze? Kvpavimas tampa labai ritmikas, labai harmoningas, jis tampa muzikalus; greta to dar yra daug kit dalyk. Asmuo, kuris dvideimt keturias valandas per par yra sahad samadhi, kurio protas nebanguoja, yra tylus, ramus ir siaknijs egzistencijoje, kuris yra vienovje su ja, to kvpavimas atranda savo ritm. Kai toks asmuo nedaro joki dalyk nei valgo, nei kalba, nei vaikioja tuomet jo kvpavimas tampa nepalyginamai palaimingas. Tuomet ir btis, ir kvpavimas jam suteikia tok diaugsm ir palaim, kokio negali suteikti niekas kitas. Jo kvpavimas yra labai ritmingas ir harmoningas; jis tampa negirdimu garsu, vienos rankos pliaukteljimo garsu. Neemikas potyris gali atsitikti kvpuojant atitinkamu bdu. tai kodl kvpavimo disciplinos jog ir kitos buvo ilavintos praeityje. Pavyzdiui, jei asmuo kvpuoja ritmingai ir harmoningai, kaip kvpuoja asmuo sahad samadhi, jis patirs ramyb ir taik. Pranajama ir kitos kvpavimo technikos buvo iugdytos stebint kvpavim ir j poveikius daugeliui moni, kurie yra labai arti samadhi bsenos. Ir tai labai padeda. Kvpavimas samadhi bsenoje susilpnja iki minimumo, kadangi samadhi bsenoje gyvenimas nra tiek reikmingas, kaip egzistencija arba btis. Asmeniui, kuris yra samadhi, i viso atsiveria naujos dimensijos, kurios priklauso egzistencijai, ir kuriose kvpavimas bei 238

panas dalykai nebtini. Dabar jis amiams yra sitvirtins ioje dimensijoje, jis egzistuoja samadhi dimensijoje. Dabar jis naudoja savo kn tik tuomet, kai nori bendrauti su mumis; kitaip jis nenaudoja savo kno. Jis reikalingas tik bendrauti su mumis, kai jis valgo, miega, maudosi, rengiasi ir daro kitus dalykus, kuriems reikalingas knas. Tai yra tik jo bdas bti su mumis. Iskyrus bendravim su mumis, jam nereikalingas jo knas, kvpavimas ir visa kita. Jam paiam knas ir jo funkcionavimas neturi jokios prasms. Todl jo kvpavimas tampa minimalus, jis kvpuoja tik tiek, kiek tai reikalinga, kad gimt pakankamai gyvenimo energijos palaikyti jo kn gyv. Todl jis gali lengvai gyventi vietoje, kurioje yra labai maai deguonies. inomos senos ventyklos ir olos, kuriose yra tik iokios tokios durys ir langai; jos i viso neturi jokios ventiliacijos. Tai i dien poiriu atrodo kaip anachronizmas, nes visa tai neatitinka higienos ir sveikatos mokslo reikalavim. Visos ios antikins ventyklos ir olos vis dar egzistuoja ir neturi net ang, kurios atitikt vard. iuo metu yra inomos olos, kurios neturi joki ventiliacijos rengim; stebina tai, kaip oro gsiai galjo patekti jas. Taip yra todl, kad tiems, kurie gyveno jose, nereikjo daug oro. Faktikai jie nenorjo, kad daug oro eit j ventoves, kadangi iorinio pasaulio vibracijos, atneamos kartu su oru, galjo sugriauti olos astralinius virpesius, kurie turjo bti isaugoti ir ilaikyti. Tai buvo teisinga ventykl ir ol, kurios senais laikais neturjo jokios ventiliacijos, astralinei energijai apsaugoti ir ilaikyti. Tai nemanoma iandien. Kad tai tapt manoma, reikalinga ilga kvpavimo mokykla. Kad tai tapt manoma, mums reiks daug vyr ir moter, kurie pasiek samadhi. Klausjas: Kaip budist technika anapansati nuolatinis kvpavimo stebjimas veikia ms kno deguonies lyg? Anapansati labai stipriai veikia ms kno deguonies lyg. Tai geras klausimas, kur btina teisingai suprasti. Kiekvienas gyvenimo veiksmas, kiekviena ms kno funkcija yra pagreitinama, jei tam 239

skiriamas dmesys. Daugiausia ms kno funkcij yra autonomikos; jums nereikia skirti joms jokio dmesio, bet jei js skiriate joms dmes, jos suaktyvja. Pavyzdiui, jei gydytojas udeda savo pirtus ant js pulso, js pulsas nelieka toks pat, jis tuojau truput pagreitja; jis bus danesnis negu iki tol. Tai todl, kad jis pajuto dmes gydytojo ir js. is pagreitjimas bus ymiai didesnis, jei gydytojas yra prieingos lyties, kadangi tuomet js gausite daugiau dmesio. Js galite pabandyti tai: patikrinkite pradioje savo puls, po to stebkite deimt minui ir po to vl patikrinkite j po deimties minui. Js aptiksite, kad js pulsas pasikeit, jis pagreitjo. Dmesys veikia kaip katalizatorius, daninantis js puls arba suaktyvinantis kit kno funkcij. Anapansati technika yra labai vertinga. Tai bdas stebti savo paties kvpavim. Js nieko neturite daryti; js neturite kitis savo kvpavim arba kvpuoti kitu ypatingu bdu. Jums reikia tik stebti tai, kaip yra. Bet taip pat tiesa yra tai, kad kai tik js pradedate stebti j, js kvpavimas tampa truput greitesnis. Tai neivengiama. Jums stebint, js kvpavimo bdas keisis ir jis bus greitesnis negu iki tol. is pokytis ir jo stebjimas atne rezultatus. Bet pagrindinis anapansati tikslas yra ne pakeisti js kvpavimo bd, o tiesiog stebti j tok, koks yra. Dl to, kad js stebite savo kvpavim ir stebite nuolat, netrukus js pradsite atskirti save nuo jo; atsiranda tarpelis tarp js ir js kvpavimo. Dl ios prieasties kam nors kak stebint, nedelsiant stebtojas tampa atskiras nuo stebimojo. Faktikai stebtojas negali bti vienovje su stebimu. Tuo momentu, kai js k nors pradedate stebti, js tampate atskiras nuo js stebjimo objekto js tampate atskiras nuo jo. Jeigu js pradjote stebti savo kvpavim ir stebite, kaip jis vyksta, js paiame stebjimo procese tolstate nuo jo. Tuomet vien dien js aptiksite, kad, tsiantis kvpavimui, js esate toli nuo jo. Anapansati joga atskiria jus nuo kno; js i tikrj tai pergyvenate. Js galite pabandyti anapansati daugeliu bdu. Jei js stebsite, kaip js vaiktote jei js tik stebite, kaip js kojos pakyla ir juda, kaip dein koja pakyla ir juda, po to kair koja pakyla ir juda jei js 240

tik stebsite savo pd judesius, po dviej savaii aptiksite, kad esate atskiras nuo savo koj. Js aikiai matysite, kad js kojos yra stebimos, o js liekate stebtojas. Savos pdos, atrodo, funkcionuoja mechanikai. Toks asmuo gali sakyti, kad vaikiodamas jis nevaikto, kalbdamas nekalba, valgydamas nevalgo ir miegodamas nemiega. Ir jis teisus. Taiau suprasti tok asmen, kuris tampa stebtoju ant kalvos, sunku. Jei jis liudija savo vaikiojim, jei jis i tikrj nevaikto vaikiodamas, tai tik jis ino, kad yra taip; kitiems bus sunku tai suprasti. Jei jis liudija savo kalbjim, jis nekalba kalbdamas, jis lieka tik stebtoju. Anapansati yra reikminga technika; ji padaro jus liudytoju, liudijania siela, bet tai yra kakas kita negu kundalini. Klausjas: Matyt, giliai intensyviai kvpuojant deguonies perteklius eina plauius ir gali padaryti iekotojui didel al. K js pasakysite apie tai? I tikrj nra asmens, kuris kvpuodamas naudot savo plauius pilnutinai. Paprasiau kalbant, mogaus plauiuose yra apie eis tkstanius cist, i kuri vos penkiolika ar dvideimt imt cist yra upildomos deguonimi, jei asmuo yra visikai sveikas ir kvpuoja normaliai. Likusieji oro maieliai yra upildomi anglies dioksidu, o tai yra kitas nevarum vardas. Todl sunku surasti mog, kuris naudot deguonies daugiau negu reikia. Toki, kurie naudoja pakankam deguonies kiek, yra nedaug, didioji ms plaui dalis lieka nepanaudota. I tikrj bt nuostabu, jeigu galtume upildyti visus plauius deguonimi; tai ymiai iplst js smon. Kokio masto yra js gyvenimas, galima suinoti i deguonies, kuriuo js kvpuojate, kiekio. Kuo daugiau deguonies, tuo daugiau gyvenimo. Jei js galite upildyti savo plauius deguonimi pilnutinai, js esate savo gyvenimo zenite. Deguonis apsprendia skirtum tarp sveikumo ir ligos. Liga nulemia, kad kvpuojant praeina maai deguonies. tai kodl kai kurie sergantys mons turi bti gaivinami dirbtiniu kvpavimu. Jie tiesiog numirs, jei bus palikti patys sau. Sveikumas ir ligotumas gali bti 241

imatuojami per deguonies vartojimo kiek. Dl ios prieasties bgiojimas grina jums sveikat, nes bgiodami naudojate daugiau deguonies. Kiekvienas fizinis pratimas yra naudingas dl ios prieasties. Bet kuris aktyvumas, kuris prisideda aprpinant deguonimi, yra naudingas js sveikatai. Viskas, kas ieikvoja js deguonies rezervus, yra alinga js sveikatai; tai adins ligotum. Bet faktas, kad js niekad nekvpuojate visa plaui geba; js niekad nenaudojate tiek daug deguonies, kiek galite naudoti. Taigi klausimas apie didesn jo sunaudojim negu reikalinga tiesiog neikyla. Js negalite paimti daugiau negu plauiai gali ilaikyti; js negalite paimti daugiau negu juos pripildyti. Tai sunku padaryti. Klausjas: Be deguonies mes kvepiame ir tokias dujas, kaip azotas ir vandenilis. Kaip ios dujos prisideda prie meditacijos? ie dalykai taip pat prisideda prie meditacijos. Viskas, kas yra ore ne tik deguonis, bet ir kiti dalykai prisideda prie gyvenimo. Dl to mes esame gyvi. Tose planetose ir palydovuose, kuriuose ios dujos nra atitinkam proporcij, gyvenimo nra. Btent dl j tapo manoma gyvyb ia. Dl ios prieasties jums visikai nereikia baimintis. Kuo intensyviau ir gyviau js kvpuojate, tuo daugiau laimite. Giliai ir greitai kvpuojant, tik deguonis gali maksimaliu kiekiu eiti js kvpavimo sistem; visa kita bus palikta iorje. Taiau ir kitos dujos yra naudingi ingredientai gyvenime; jie nra alingi. Klausjas: Kodl knas po gilaus ir greito kvpavimo pradeda justi lengvum? Tai tiesa, kad knas po dinamins meditacijos jauiasi lengvas. Tai dl to, kad ms kno smoningumas yra vienas i ms sunkumo poji prieasi. Tai, k mes vadiname sunkumu, yra ne kas kita, kaip kno smoningumas. Kno svoris slegia sergant asmen net ir tuomet, jei jis yra liesas ir itvermingas. Bet netgi sveikas asmuo, nors jis yra sunkus, jauia savo kno lengvum. Taigi i tikrj ms kno smoningumas jauiamas kaip svoris. 242

Paprastai mes tampame smoningi savo kno atvilgiu tuomet, kai jis skauda, kai jis kenia. Mes tampame smoningi ms pdos atvilgiu, kai j sualojame. Mes juntame galv tuomet, kai ji skauda. Jei kno neskauda, mes visikai jo nejuntame. is smoningumas yra ms kentjimo matas. Mes apibriame asmens sveikum kaip beknikumo pojt. Tas, kuris nejunta savo kno, kuris jauia savo beknikum, i tikrj yra sveikas asmuo. Jei asmuo identifikuojasi su tam tikra savo kno dalimi, galima sakyti, kad ta kno dalis serga. Tuo metu, kai deguonies kiekis iauga ir kundalini pabunda, js pradsite justi, kad kno nra; tas potyris priklausys sielai ar atmanui. Dl i subtili potyri js tuojau pajusite lengvum, ypating besvorikumo r. Daugelis moni jauiasi lyg jie levituot. Jie i tikrj nelevituoja tikra levitacija atsitinka labai retai. Bet dl visiko besvorikumo pojio js jauiats lyg levituotumte. Jei atsimerksite ir pairsite, js aptiksite, kad sdite ant ems. Tai i kur is levitacijos pojtis? I tikrj ms protas didiausiame gylyje neino tos kalbos, kuri mes mokame. Jis ino tik vaizd, simboli kalb. Taigi kai mes patiriame besvorikum, visik besvorikum, protas tai ireikia vaizd kalba. Jis nesako verbalikai, kad tai besvorikumas, vaizduose tai atrodo kaip levitacija, protas jauia levitacij. Ms giluminis protas, ms nesmoningas protas negalvoja odiais, jis galvoja vaizdais ir simboliais. tai kodl mes nakt sapnuojame tik vaizdus ir tik retkariais odius. Miegantis protas turi transformuoti visk, traukdamas potyrius ir mintis vaizdus. Dl ios prieasties pabud ryte sunkiai suprantame savo sapnus. Ta kalba, kuri mes inome ir naudojame savo smoningomis valandomis, visikai skirtinga nuo vaizdins sapn kalbos. Du mons visiki svetimaliai vienas kitam, todl tokie dideli interpretatoriai kaip panditai, psichologai ar psichiatrai reikalingi tam, kad interpretuot juos mums. Kitaip be j mes negalime suprasti sapn. Sakysim, kakas turi ambicijas. Kaipgi jis gali ireikti savo ambicijas sapne? Jis transformuos save paukt, skrendant auktai danguje, tuomet jis bus visko virnje, palikdamas vis pasaul 243

apaioje. Ambicija sapne taps skrydiu kakas sapnuoja skrydius ir skrydius. Visos moni ambicijos sapne bna skrydiai. Bet odis ambicija niekada nebus sutinkamas sapnuose. Taigi pabuds ryte asmuo stebisi, kodl jis sapne skraid. Jo ambicijos sapne transformavosi skraidant paukt. Tuo paiu bdu mes, j gili meditacij, besvorikum juntame kaip levitacij. I tikrj besvorikumas gali bti perteiktas tik kaip levitacija, kito bdo nra. Ir vien kart diding minut knas, bdamas didiausio besvorikumo bsenoje, i tikrj gali levituoti. Klausjas: Kartais meditacijoje atrodo, kad kakas trakteli, ir tai mus igsdina. Tai manoma, tai absoliuiai manoma. Klausjas: Ar neturtume isigsti? Baim nra btina, nors tai, kad js isigstate, yra normalu. Klausjas: Tai sukuria didel kaitr. Tai taip pat manoma. Tai manoma, kad js visas vidinis pergyvenimo mechanizmas pasikeiia. Visi js ryiai su knu pradeda dingti ir j vietoje pradeda formuotis nauji ryiai. Seni tiltai sulauomi ir nauji statomi. Senos durys usidaro ir naujos atsidaro. Taigi visas namas pasikeis. tai kodl js galvojate, kad daugelis dalyk js viduje sulta ir dl to js jauiats isigand. Tai natralu, kadangi visa js sistema pereina smyio ir netvarkos bsenas. Tai kartais atsitinka pereinamj laikotarpi metu. Po to, kai i io chaoso nauja tvarka ikils, ji visikai skirsis nuo senos, ji bus neprilygstamai unikali. Tuomet js pamirite, kad kakokia sena tvarka kada nors egzistavo. Ir netgi tuomet, kai js prisiminsite j, stebsits, kaip emje galjote bti su ja. Visa tai manoma. 244

Klausjas: Ar bus btina stengtis kvpuoti giliai ir klausti Kas esu a? netgi po aktipat arba energijos perdavimo atsitikimo, ar tai vyks natraliai ir savaime? Kai kvpavimas ir klausinjimas taps natrals, klausimas apie tai neikils. Tuo metu toks klausimas savaime atrodys nenatralus. Dalykas baigiasi tuomet, kai viskas tampa natralu. Bet daugel kart, daug kart iki to, kol tai atsitiks, protas reikalaus patikti, kad tai jau atsitiko ir kad dabar nereikia toliau stengtis. Tol, kol protas jus persekioja, neatsipalaiduosite, negalsite atsisakyti pastang. Iki tol tursite tsti klausinjs: Kas esu a?, kadangi protas vis dar yra, jis vis dar egzistuoja. Tai protas argumentuoja ir bando jus persekioti. Kad ir kaip bebt, ateis diena, kai aptiksite, jog daugiau nieko nereikia daryti. Tuomet js negalsite daryti dalyk, netgi jei norsite, kadangi js galite klausti Kas esu a? tik tol, kol neinote, kas esate. T dien, kai suinosite, kas js esate, klausimas daugiau i viso neikils. Tuomet bus tiesiog absurdika klausti, kadangi js inote. Bet tol, kol a neinau, kur yra durys, a kartligikai klausinsiu apie tai, kart apie tai suinojus, klausimas atkris savaime. Tuomet a neklausinsiu, ar a turiu klausinti, ar ne. Tai bus nereikalinga ir beprasmika. Mes klausinjame tol, kol dalyk neinome; kai mes juos suinome, reikalas baigiasi. Kai tik js realizuojate, kas js esate, odi pasauliui ateina galas. Kai ateina laikas jums okti anapus, tuomet nieko nebna lik daryti. Tuomet, k js bedarytumte, tai meditacija. Js vaikiojimas yra meditacija. Js sdite, ir tai yra meditacija. Tuomet js tyla yra meditacija, ir js kalba taip pat. Netgi jei js kovojate, tai taip pat yra meditacija. Nesvarbu, k js bedarytumte. Klausjas: Kartais dl aktipat poveikio arba dl energijos perdavimo poveikio labai gilus kvpavimas atsitinka savaime. Bet kartais knas atsipalaiduoja ir kvpuoja ltai. Ar reikt tsti pastangas toki interval metu?

Bt gerai, jeigu bt taip. Tai nra klausimas, ar kvpavimas tsiasi, ar ltja. Tai nelabai svarbu, jei kvpavimas sustoja. Klausimas yra, ar js pakankamai djote pastang tai, ar ne. Kas yra reikminga, tai js pastangos, o ne js pastang vaisiai. Reikminga yra tai, ar js atlikote visk geriausiu bdu, ar js rizikavote viskuo. Protas yra labai sumanus iekodamas keli itrkti. Jis daro visk, kad apsaugot save. Jis sako: Dabar niekas neatsitinka, todl metas sumainti pastangas. Protas yra toks iradingas, kad per dien jis gali imtais bd tikinti ivengti to ir rasti imtus pateisinim ir logini ivad. Jis gali ilgai jums sakyti, kad js udusite, kad mirsite, jei toliau tsite savo pastangas. Neklausykite proto. Pasakykite savo protui: Nuostabu, jei udusiu ir mirsiu. Visikai kitas dalykas, jei kvpavimas sustoja savaime, bet js i savo puss turite stengtis tai tsti. Js nieko neturite taupyti. Netaupykite netgi truputlio, kadangi kartais netgi tas nedidelis truputlis gali bti reikmingas ir lemtingas. Niekas neino, kas bus paskutinis kantrybs laas. Visuomet yra paskutinis iaudas, kuris priveria kupranugar nugriti. Galite sakyti, kad js pridjote pakankamai didel neul ant kupranugario nugaros, bet vis dar nepakankam, kad jis pritpt. Galbt vis dar trksta paskutinio iaudo, kuris nulems rezultat, kadangi visuomet yra paskutinis iaudas, kuris nulemia. Visuomet tai nra pirmas iaudas, bet lemtingas bna paskutinis. Galbt jau js pakrovte ant kupranugario 99.99 svar ieno, ir vis dar trksta, kad jis pritpt. Vis dar trksta paskutinio trupuio 0.01 svaro. Pabandykite tai suprasti tokiu bdu. Js bandote numuti kabani spyn su plaktuku. Js sudavte 99 galingus smgius, bet spyna vis dar nenutrko. Po to, bdamas pavargs, js suduodate labai nestipriai 100j smg. Bet spyna nutrksta nuo io mayio smgio. Taigi kartais labai maas dalykas pasirodo lemianiu faktoriumi; kartais iaudo pakanka lemiai. Tegul nebna taip, kad js padarte visk ir vis dlto nepataikte taikin per vien col. Ar js nepataikte per col, ar per myli, tai tas pats. Jei js nepataikte, js praleidote visk. Tai atsitiko neseniai. Vienas draugas meditavo kaip ir js visi tris dienas Amritsaro stovykloje. Jis yra isilavins asmuo, daktaras. Jis 246

245

meditavo ir meditavo, bet nieko neatsitiko. Atjo paskutin diena. A neinojau, k jis daro, ko jis nedaro. Faktikai a nieko neinojau apie j. Paskutin dien, aikinant technik, a pasakiau, kad vanduo virsta garais tik tuomet, kai jie pasiekia 100-to laipsni temperatr. Jei kakas nustojo kaitinti prie 99-ni laipsni, jis neturt skstis, kad, trkstant tik vieno laipsnio temperatros, vanduo nevirto garu. Net jei js kaitinote iki 99.9 laipsni kario, jis vis dar bus vanduo. Nors kario trksta tik trupuio, jis nepasikeis. Tik tuomet, kai vanduo perkirs 100-to laipsni temperatr, jis taps garu. Ir kito bdo nra. Taisykl yra taisykl. Jis atjo pas mane tos paios dienos vakare. Jis man pasak, kad kai a apsakiau vandens virtimo garais slygas, tai jam labai padjo. Anksiau jis turjo tok supratim, kad jei pastangos bus velnios, tai ir nauda i meditacijos bus nedidel, bet kaip ten bebt, bus iloiama. Kai jis igirdo mane, jis suprato, kad klysta. Vandeniui tapti garais btina 100-to laipsni temperatra. Nebna taip, kad nedidelis temperatros kiekis pakeist vanden ma gar kiek. Vanduo nevirs garu tol, kol kartis nepasieks 100-to laipsni. Jis turi pereiti vis cikl. T ryt jis djo visas savo pastangas meditacij ir buvo nustebs, kad kakas atsitiko. Tai, k jis buvo dars paskutines tris dienas, buvo veltui. Jis nieko nelaimjo, tik nuovarg pabaigoje. Ketvirt dien jis buvo visikai nepavargs ir tai, kas buvo spdinga, jis itai atliko. Taigi visuomet yra paskutinis iaudas, kuris nulemia skirtum tarp t, kuriems tai vyksta ir kuriems to nevyksta. Vienas dalykas turt bti aikus. Meditacijoje stebdamas i savo puss mog, darant visk, k jis gali, js galvojate, kad netgi jis nepadarys paangos, jau nekalbant apie jus. Js klystate taip galvodami. Yra skirtumas tarp vieno imto laipsni ir kito imto laipsni. Js imtas laipsni yra ne tas pats, kas kito asmens imtas laipsni. Galbt kito mogaus energijos rezervai yra ymiai didesni, negu js ir jis j neinaudoja, nors daro geriau negu js. Tai panau tai: asmuo turi kienje penkis imtus rupij ir i j aidime ustato tris imtus rupij. Js savo kienje turite tik penkias rupijas ir lainats i keturi. iuo atveju js rizikuojate labiau negu jis; js j pranokstate. 247

Tai nra klausimas, kiek js ar kiek kitas asmuo ileido, tai klausimas apie santyk tarp to, k js turite ir kuo js rizikuojate. Tai yra proporcijos dalykas. Js laimsite, jei loite i vis penki rupij ir kitas mogus pralo netgi tuomet, jei jis lo i keturi imt devyniasdeimt devyni rupij. Pergalei jis turs rizikuoti visais penkiais imtais rupij. Labiausiai svarbu tai, kad js rizikuotumte savimi totaliai, kad js netaupytumte n trupuio energijos ar pastang. Niekada negalvokite, kad js padarte pakankamai dabartyje ir pabandysite daugiau kit kart. Tuo momentu, kai js taip galvojate, pradedate regresuoti, kristi emyn. Danai atsitinka, kad tokios mintys pradeda jus atakuoti kaip tik lemiamu js momentu, kai js turite btent tai padaryti. Kritiku momentu js protas pradeda gsiotis, kad tik nedingt nebtyje. Tai didiausias js ego pavojaus momentas ir tai taip pat didiausi js galimybi momentas, didiausio js sielos trokimo momentas. iuo momentu js protas prays jus nusileisti ta dingstimi, kad js jau padarte pakankamai, kad vanduo per daug kaito ir jis gali virsti garais. Kai js protas jauia neivengiam pavoj ir panikuoja, inokite, kad tai pats lemtingiausias ir vertingiausias meditacijos momentas js realizacijos momentas. Tol, kol nra pavojaus, protas prays tsti, bet kai tik pavojus bus arti tai ir yra virimo takas js protas paprays tuojau sustoti. Protas sakys, kad js jau isekinote save iki maksimumo, kad dabar energijos toliau tsti nra. Saugokits proto, kai is lemiamas momentas ateina. Tai tiksliai tas momentas, kai js turite vis savo energij atiduoti veiksmui. Jei js praleisite moment, js j praleisite met metams. Kartais reikia ne vieneri met 99-ni laipsni temperatrai pasiekti. Taiau kartais js praleidiate tai kaip tik tuo momentu, kai beveik paliette imto laipsni ym. Js praleidiate dl tokio smulkaus dalyko. Taigi netausokite savs; kitaip js praleisite. Klausjas: K daryti, jei dl per dideli pastang bus pavojuje kraujo kneliai?

248

Leiskite jiems bti pavojuje. Kas i to, kad js juos isaugosite? iandien ar rytoj jie bus suardyti. Ir k js darysite po to, kai juos isaugosite? Klausjas: Gal gale mes nenorime mirti kaip nemokos. Jei js abejojate dl kraujo kneli, bkite tikri, kad mirsite kaip nemokos. Kas bus po to, kai js isaugosite savo kraujo knelius? Ms problema yra ta, kad mes visuomet rpinams dalykais, kurie yra visikai mums nereikmingi. Klausjas: Faktikai mes turime tik truput; kaip a galiu pajgti tai prarasti? A abejoju, ar js turite netgi t truput, kur verta isaugoti. Jei js i tikrj turite, js nebijosite tai prarasti. Js neturite netgi to nedaug. Js esate kaip nuogalius, kuris bijo prarasti savo rbus. i baim nuogam mogui suteikia netikr pasitenkinim, kad jis kak turi. Jis i ios iliuzijos gauna malonum, jis sivaizduoja, kad turi rbus, kad jis nenuogas. Jei jis i tikrj turi rbus, jis nebijos juos prarasti. Pagaliau tai yra tik rbai; kas ia tokio, jei jie bus prarasti? Isivaduokite i toki baimi. A nenoriu pasakyti, kad js kraujo kneliai i tikrj bus paeisti. Ir jei i tikrj jie bus paeisti, tai bus dl js baimi, o ne dl meditacijos. Baim i tikrj ardo juos; baim i tikrj aloja kraujo knelius kaip ir daugel kit dalyk. Bet mes dl to nebijome; mes nebijome savo baims. Jeigu js bijote, esate sunerim, jei esate tampoje, tai btent dl ios prieasties js kraujo kneliai ir daugelis kit dalyk bus sualoti, bet mes nebijome to. Mes bijome meditacijos, kuri nealoja. Prieingai, ji taiso paeidimus, kurie yra jau atsitik jumyse. Bet mes sikabin ms baimes ir prisiglaudiame prie j. Mes toliau sakome: Kas bus, jei atsitiks tas ar kitkas? Taigi mes darome visk, kad pabgtume nuo meditacijos. Jei yra taip, a sakau: Kam i 249

viso atvykti? i baim, is nerytingumas, is konfliktas pavojingas. Tuomet neikite arti to, baikite su tuo visiems laikams. Bet mes esame dvilypiai, mes norime abiej. Mes norime medituoti, tuo pat metu mes norime pabgti nuo to. Tuomet is konfliktas i tikrj suardys mus. Tuomet mes be reikalo esame nemalonioje padtyje. Tkstaniai moni be reikalo pergyvena nemalonum, jie nori aptikti Diev ir tuo pat metu baiminasi, kad kuri nors dien nesutikt jo akis ak. is dvigubas mazgas, is proto susiskaldymas yra problema. Visi ms sunkumai yra tame, kad viena proto dalis nori kak daryti, o kita nenori. Abejon ir konfliktas tapo paia ms esme. Niekad neatsitinka taip, kad mes norime daryti ir norime to absoliuiai. T dien, kai bus taip, tuomet niekas nebus mums klitis. T dien ms gyvenimas taps toks dinamikas, kokio mes niekuomet nepainome. Bet ms bsena absurdika: mes engiame vien ingsn priek ir nedelsdami engiame kit ingsn atgal. Mes dedame vien plyt, kad pastatytume nam, o kit moment mes nuimame j. Tuo bdu mes turime abu dalykus namo statymo malonum ir lides, kad tai nebus padaryta. Vis dien mes statome sien ir kai ateina vakaras, mes j savo rankomis nugriauname. Tuomet sielvartaujame, kaip sunku pastatyti nam. Mes turime pabandyti suprasti i dvigub proto struktr. Vienintelis bdas suprasti tai yra is: bkite pasiruo galvoti, kad bus blogiausia. is blogiausio sivaizdavimas yra toks, kad js kraujo kneliai gali bti paeisti. Leiskite jiems bti paeistiems. Kas i to, kad js juos isaugosite, sakysime, trisdeimiai ar keturiasdeimiai met? Js tuos trisdeimt met bsite valdininkas kokioje nors staigoje. Js valgysite, miegosite, pagimdysite kelet vaik. ie vaikai savo ruotu uaugs, taps vyrais ir monomis, tuo ir kitkuo, panaiai kaip ir js. Kai js mirsite, js paliksite juos ir abejon apie j kraujo kneli sualojim. K js dar galite daryti? Jei mes inome, kad gyvenimas, kur mes norime isaugoti, nieko savyje vertingo neturi, tik tuomet mes galime rizikuoti viskuo; kitaip tai nemanoma. Mes turime labai aikiai suprasti savo protu, kad tai, k mes taip energingai stengiams isaugoti, yra neverta triso. Mes taip 250

pat turime inoti, kad niekas nebus isaugota, nepaisant to, kad mes tai saugosime. Ir jei mes tai aikiai suprasime, tuomet nebus jokios problemos. Tuomet js bsite pasiruo viskam, netgi kraujo kneli sualojimui. Kraujo kneliai i tikrj nebus paeisti. To niekad neatsitikdavo praeityje. Jei tai atsitikt, tai bt nepaprastas atsitikimas. Js atvertumte nauj dalyk.

Pagrindiniai Oo gyvenimo biografijos faktai

Vaikyst 1931 Oo gim Indijoje, Kuvade, Madija Pradee 1931 m. gruodio 11 d. smulkaus audini pirklio eimoje, praktikuojanioje dainizm. Pirmus septynerius savo gyvenimo metus jis praleido pas senelius, kurie suteik jam visik veiksm laisv ir visuotinai palaik ankstyvus gyvenimo prasms iekojimus. Mirus seneliui, jis gro pas tvus Gadavaros miestel su 20.000 gyventoj. Kartu atvyko jo senel, kuri liko itikimiausiu Oo draugu iki savo mirties 1970 m. ir laik save anko mokine. Pirm satori bsen Oo patyr bdamas 14 met. Brstant jo meditaciniai potyriai giljo. Dvasini iekojim intensyvumas atsiliep jo sveikatai. Tvai ir draugai pradjo baimintis dl Oo gyvybs. Universitetiniai metai 1953 1953 met kovo 21 d., bdamas 21 met, Oo pravito, pasiek aukiausi mogaus smoningumo virn. Tuomet, kaip Oo sako, baigsi jo iorin biografija, neliko ego, ir jo gyvenimas harmonizavosi pagal vidinius dsnius. Iorje jis ts studijas Saugaro universiteto filosofijos fakultete, kur su pagyrimu baig 1956 m. Jis laimjo aukso medal Visos Indijos debat konkurse ir tapo Indijos empionu. Oo dsto Raipuro Sanskrit-kolede. Po met jis tapo Dabalpuro universiteto filosofijos profesoriumi. 1966 m. paliko i pareigyb tam, kad galt visikai pasivsti iuolaikinio mogaus meditacijos menui. etame 252

1938

1946

1957

251

deimtmetyje apvaiavo vis Indij kaip Aarija (mokytojas) Radnias. Jis rod valdanij sluoksni veidmainikum ir j pastangas apsunkinti aukiausi moni teis bti savimi. Jis kreipdavosi daugiatkstantines auditorijas, adindamas milijon moni irdis. Bombjaus metai 1968 Oo apsistojo Bombjuje ir pradjo mokyti. Reguliariai ved meditacines stovyklas, daniausiai kalnuotose vietovse, kuriose mok ir Dinamins meditacijos. Tai katarsin technika, padedanti sustabdyti prot. Nuo 1970 met norinius Oo pradeda ventinti neo-sanjas, saviiekos ir meditacijos keli, kuriuo veda savo meile ir iniomis. 1970 m. jis pradeda vadintis Bhagvanu dievu, palaimintu. Atvyksta pirmieji dvasios iekotojai i Vakar, tarp kuri daug kvalifikuot profesional. Oo tapo inomas Europoje, Amerikoje, Australijoje, Japonijoje. Vyko mnesins meditacins stovyklos, o nuo 1974 m. Oo apsistojo Punoje, kurioje jo mokymas dar suintensyvja. Punos metai 1974 Oo 21-m pravitimo metini proga Punoje atsidaro Oo Aramas. Oo taka plinta visame pasaulyje. Tuo pat metu pradeda silpnti jo sveikata. Vis daugiau laiko Oo praleidia kambaryje, vienatvje, tik du kartus ieidamas rytiniams ir vakariniams diskursams, bei individualiems pokalbiams su mokiniais ir ventinamaisiais. Vedamos jungtins meditacins ir vakarietikos psichoterapijos grups. Per dvejus metus Aramas tapo geriausiu vidinio augimo ir terapijos centru pasaulyje. Oo paskaitos liet pagrindines pasaulio religijas. Tuo pat metu jo nepaprastos Vakar mokslo ir filosofijos inojimas, mini aikumas ir rodym gylis klausytojams 1980

leido pereiti Ryt ir Vakar tarpekl. Oo paskaitos, raytos ir ileistos knygomis, sudaro imtus tom. Juos perskait imtai tkstani moni. 70-j pabaigoje Oo Aramas Punoje tapo iuolaikini tiesos iekotoj Meka. Indijos premjer-ministras Moradas Desajis ortodoksalus induistas sutrukd Oo mokiniams persikelti nuoal Indijos kampel, kur jie ruosi kurti savipiln komun, gyvenani meditacijoje, meilje, kryboje ir diaugsme. Vienoje paskaitoje tradicins induistins sektos narys band nuudyti Oo. Nepaisant to, kad oficialios religins ir banytins Vakar ir Ryt organizacijos buvo prie j, Oo mokini skaiius augo ir virijo ketvirt milijono. Nauja faz JAV, Radnipuramas 1981 Gegus pirm dien Oo nustojo kalbti ir pradjo tylaus bendravimo su mokiniais i irdies ird period, kad jo knas dl stuburo negalavim galt pailsti. Galimos operacijos atvejui Oo gydytojas ir aptarnaujantis personalas perve j JAV. Oo amerikieiai mokiniai Oregono valstijos dykumoje nupirko ran su 64000 akr ems plotu. ran jie pakviet Oo ten jis pradjo greitai sveikti. Aplink j gniauianiu kvap greiiu susibr pavyzdin emdirbysts komuna. Buvo sisavintos apleistos ir isekintos ems; jos tapo oaze, imaitinania per 5000 gyventoj miestel. Kasmet vyko pasaulinis Oo draug festivalis, per kur apsigyvendavo per 20.000 svei. Lygiagreiai greitai augant Komunai Oregone, visose didiausiose pasaulio valstybse, skaitant ir Japonij, brsi didiuls komunos, kurios vertsi nuosava gamyba. Tuo pat metu Oo papra leidimo nuolat gyventi JAV religinio mokytojo teismis, bet Amerikos vyriausyb atsisak tok leidim iduoti, argumentuodama jo paadu susilaikyti nuo vie diskurs. Naujasis miestas nuolat buvo Oregono 254

1970

253

administracijos ir Valstijos krikionikos daugumos teisikai atakuojamos. 1984 m. spalio mnes Oo pradeda savo rezidencijoje pokalbius su nedidelmis mokini grupelmis, o 1985 m. liep atnaujina rytinius diskursus tkstantiniams iekotojams Radni Mandire. 1985 Rugsjo 14 d. asmenin Oo sekretor ir keletas komunos valdybos asmen netiktai ivaiavo ir vieumon iplauk j nusikaltim serija. Oo pakviet Amerikos valdios atstovus itirti dalyk. Valdia panaudojo i galimyb tam, kad sustiprint kov prie komun. Spalio 29 d. Oo buvo be orderio aretuotas. Lapkriio viduryje Oo advokatai tikino j pripainti savo kalt paeidus imigracijos statym. Oo sutiko ir Amerikos teisinei sistemai charakteringu Alfredo pareikimu jis pripaino du antraeilius kaltinimus ir tuo pat metu isaugojo savo nekaltum. J nubaud 400.000 doleri bauda be teiss 5 metus vaiuoti JAV. T pai dien Oo nuosavu lktuvu gro Indij. Per savait komuna Oregone isiskirst. Spaudos konferencijoje JAV generalinis prokuroras arlis Terneris pasak, kad pagrindinis vyriausybs tikslas buvo komunos sunaikinimas ir jie inojo, jog, ipraius Oo, komuna iirs. Antra, jie nenorjo padaryti i Oo aukos. Treia, nebuvo joki jo kalts rodym. Oo kelions 1985 1986 Gruodio mnes Oo nauja sekretor ir jo gydytojas buvo isisti i Indijos. Vasario mnes Oo atvyko Graikij, bet Graikijos pravoslavika cerkv pagrasino Graikijos vyriausybei, kad jei Oo neisis i alies, bus pralietas kraujas. Viso dvideimt viena alis, spaudiant JAV vyriausybei, atsisak iduoti leidim gyventi ar net vaiuoti jas.

Liepos 26 d. i Jamaikos Oo atvyko Bombj. ia jis atnaujino savo kasdienius diskursus. 1987 Sausio 4 d. Oo atvyko t pat nam Punoje. Nepaisant laisvojo pasaulio valdov pasmerkti Oo vidiniam itrmimui, tkstaniai mokini vyko Pun, kad vl bt kartu su savo Meistru. Tssi kasdieniniai diskursai, meditacijos, vents. Sausio 19 d. Oo paliko fizin kn. Paklausus jis buvo pasaks: Kas atsitiks, kai a ieisiu? Mano pasitikjimas egzistencija absoliutus. Jei tame, k a kalbu, yra tiesos ji igyvens Mano buvimas ia bus jauiamas daug rykiau.

1990

255

256

APIE OO
Dauguma ms gyvena pasaulyje laike, prisimindami praeit ir laukdami ateities. Labai retai mes susilieiame su dabarties belaike dimensija - netikto groio ar pavojaus momentais susitikdami su mylimuoju ar nustebinti netiktumo. Labai retai mons ieina i laiko ir proto pasaulio, i savo ambicij ir konkurencijos ir pradeda gyventi belaikiame pasaulyje. I t, kurie taip gyveno, tik keletas pasisteng pasidalinti savo potyriais. Lao Tze, Gautama Buda, Bodhidharma... ar iuolaikiniai Dordas Gurdijevas, Ramanas Mahari, D. Krinamurti amininkai laik juos ekscentrikais ar net pamiusiais, po j mirties jie vadinami filosofais. Laikui bgant, jie tampa legendomis - ne kno ir kraujo mogikomis btybmis, bet mitologinmis ms kolektyvinio noro btybmis, kurios iaugo anapus smulkmen ir niek, anapus kasdienio gyvenimo beprasmikumo. Oo yra vienas i t, kuris atvr savo gyvenimo belaiks dimensijos dabartyje duris - jis vadino save tikru egzistencialistu - jis pavent savo gyvenim tam, kad iprovokuot kitus iekoti toki pai dur ieiti i praeities ir ateities pasaulio ir atrasti savyje aminybs pasaul. Oo gim Indijoje, Kuvade, Madje Pradee 1931 met gruodio 11 d. Nuo pat ankstyvos vaikysts savo dvasia jis buvo maitingas ir nepriklausomas, atkakliau iekodamas tiesos pats, negu praydamas ini ar tikjimo i kit. Po pravitimo, bdamas dvideimt vieneri met, Oo baig savo akademines studijas ir praleido kelet met mokydamas filosofijos Dabalpuro universitete. Tuo pat metu jis keliavo per Indij, vesdamas diskursus, iaukdamas vieus debatus ortodoksini religij lyderius, tyrindamas tradicinius tikjimus ir susitikdamas su monmis vairiose gyvenimo situacijose. Jis skait plaiai ir visk, k galjo rasti tam, kad iplst savo supratim apie tikjim sistemas, psichologij ir apie iuolaikin mog. etojo deimtmeio pabaigoje Oo pradjo vystyti unikalias savo dinamini meditacij technikas. Jis sak, kad iuolaikinis mogus yra taip apkrautas senomis tradicijomis ir iuolaikinio 257

gyvenimo rpesiais, kad turi pereiti per labai gil valymosi proces, kol gali tiktis atverti savyje bemintikumo ir relaksuot meditacijos bsen. Pirmieji vakarieiai pradjo klausytis Oo atuntojo deimtmeio pradioje. Aplink j Indijoje, Punoje 1974 metais sikr komuna, kuri atvykstani i Vakar lankytoj srovel greitai tapo srautu. Savo darbe Oo kalbjo apie kiekvien esmin mogaus smoningumo ugdymo aspekt. Jis trauk i iuolaikinio mogaus dvasinio iekojimo prasms pai esm, kuri rmsi ne intelektualiu supratimu, bet tuo, kas buvo patirta jo paties egzistenciniame pergyvenime. Jis priklauso ne tradicijai - A esu visikai naujo religinio smoningumo pradia, sako jis. Praom nesusieti mans su jokia praeitimi - jos neverta net prisiminti. Jo pokalbiai su mokiniais ir iekotojais i viso pasaulio buvo publikuoti daugiau kaip eiuose imtuose tom ir iversti daugiau negu trisdeimt pasaulio kalb. Jis sako: Mano misija yra ne doktrina, ne filosofija. Mano misija yra tikra alchemija, transformacijos mokslas, todl tik tie, kurie nori mirti tokie, kokie yra, ir vl gimti visikai nauji, tokie, koki net negali sivaizduoti... tik tie, keletas drsi moni, bus pasiruo klausyti, kadangi pats klausymasis yra rizikingas. Klausymasis yra pirmas ingsnis link atgimimo. Tai ne filosofija, kuria js galite apsisiausti ir eiti toliau girdamiesi. Tai ne doktrina, kurioje js galite rasti paguod dl neduodani ramybs klausim. Ne, mano misija nra verbalinis ryys. Tai daug rizikingiau. Tai nemaiau kaip mirti ir prisikelti. Oo paliko savo kn 1990 met sausio 19 d. dl to, kad JAV vyriausybs agentai apnuodijo j, kai laik slaptai kalin 1985 metais dl technini imigracijos paeidim. Didiul jo komuna Indijoje ir toliau lieka didiausias dvasinio augimo centras pasaulyje. Ji avi tkstanius usieniei lankytoj, kurie atvyksta dalyvauti meditacijose, terapijos, knougdos ir krybinse programose arba tiesiog itirti, kas tai yra btis buda-lauke.

258

Meditacinis Resortas - Oo Tarptautin Komuna

Oo Tarptautin Komuna - Meditacinis resortas, steigtas Oo kaip oaz Indijoje, kurioje yra knijamas jo mokslas, ir toliau kasmet pritraukia apie 15000 lankytoj i daugiau nei 100 ali. Platesnei informacijai apie Oo ir jo darb, skaitant ir kelion Meditacijos Resort Punoje, aplankykite www.osho.com Oo Tarptautins Komunos meditacinis resortas yra Punoje (Indija), apie 100 myli pietryius nuo Mumbajaus. Pradioje iaugusi kaip maharad ir turting brit kolonialist vasaros rezidencija, Puna dabar yra klestintis iuolaikinis miestas, kuriame yra sikr daugyb universitet ir auktos technologijos pramon. Oo Komunos infrastruktra uima 32 akr mediais apsodinto ems ploto priemiestyje, vadinamame Koregaono parku. Kiekvienais metais apie 15000 moni i daugiau kaip 100 skirting ali aplanko resort. Atsivelgiant apsistojimo trukm, jie apsigyvena viename i daugelio arti esani viebui ar privai but. Visos Resorto programos remiasi Oo kokybikai naujos mogikos bties vizij, kurioje mogus gali diaugsmingai gyventi kasdien gyvenim ir atsipalaiduoti tyloje ir meditacijoje. Dauguma program, skaitant ir daugyb individuali sesij, kurs ir darb, vyksta iuolaikinse patalpose su kondicionuotu oru. Dauguma personalo yra atitinkam srii pasaulio lyderiai. Programos apima visk nuo krybini men iki holistini gydymo bd, individual augim ir terapij, ezoterinius mokslus, Zen metodus sportui ir poilsiui bei visokio amiaus vyr ir moter bendravimo, amiaus cikl perjimo problem alinim. Abi individualios ir grupins sesijos, greta vis dien besitsiani Oo aktyvi meditacij grafiko, vyksta itisus metus, taip pat yra daug erdvs atsipalaidavimui veliuose tropiniuose soduose, baseine ar Meditacij klubo patalpose ir aiktelse. Resorto zonoje atvirame ore rengtos kavins ir restoranai patiekia ir tradicinius indikus, ir vairiausius internacionalinius patiekalus i ekologikai iaugint paios komunos fermoje augal. Resortas pats tiekia saug ir filtruot vanden. 259

Informacij apie kelion Oo Tarptautins Komunos Resort ar iankstin program usakym pagal www.osho.com pasitikrinkite artimiausiame Punos informacijos centre.

260

Papildoma informacija
Lietuvikos Oo knygos: Stebuklo beiekant I t. Stebuklo beiekant II t. Meditacija pirmoji ir galutin laisv Nuo medicinos meditacij Meditacijos kelias Tobulumo kelias Tantra aukiausias suvokimas Oo Zen Taro Audio: Osho Meditations on Buddhism Osho Meditations on Sufism Osho Meditations on Tantra Osho Meditations on Tao Osho Meditations on Yoga Osho Meditations on Zen Knyg, audio ir video iekokite www.ezoterika.lt Papildoma informacija: www.osho.com Tai interneto puslapiai vairiausiomis kalbomis, isamiai apibdinantys Oo meditacijas, knygas ir raus, tai virtualus turas po Oo Tarptautins Komunos meditacin Resort, po pasaulyje isidsiusius Oo informacijos centrus ir Oo pokalbi rinkinius. OSHO International New York, U.S.A E-mail: oshointernational@oshointernational.com Tel. +1.212.231.8437 Fax. +1.212.658.9508 261

OO

Stebuklo beiekant
I tomas
I angl kalbos vert Svamis Prembuda Meislovas Vrubliauskas Redaktorius Svamis Prembuda Technins redaktors Ma Puda Bhumi Ma Anand aida Stilist Dalia Tupiauskien

262

Meditacijos centras Ojas Meditacijos mokykla

Gerovs, dvasingumo ir laims pamatas yra meditacija, dvasinis eksperimentas ir valga. Meditacija natraliai suvienija gamt, mog ir pasaul, nes ji gimsta i dvasinio mokslo, esanio darnoje su gyvenimu, gamtos mokslu, paanga ir meile. Meditacija atveria egzistencinius dsnius, ties ir yra metodas painti save, gyvenim ir juos suderinti. Tai lengviausia patirti mokantis unikalioje Meditacijos mokykloje (MM) ir teisingai medituojant. Mokykits medituoti ir js gyvenime bus daug daugiau grio, groio ir laims. iuo metu Meditacijos Mokykloje yra viena grup. Mokyklos praktikumus (kursus) galima lankyti geriausiu bdu kas mnes po vien savaitgal nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, arba pasirinktinai tuomet, kai mokiniui patogu, kai yra poreikis, dvasinis trokulys. Mokykloje per vienus kalendorinius metus vyksta po 10 praktikum - po vien kas mnes, iskyrus birel ir gruod. Paprastai geram meditacijos Meditacijos mokykl veda pradmen painimui, sisavinimui reikia t.dr. ir meditacijos meistras Prembuda keturi met 40 praktikum. ir meditacijos mokytojai Naujokai gali sijungti nuo bet kurio praktikumo pradios.

Kiekvien Meditacijos mokyklos savaitgal meditacijos ir meditacins praktikos apima ir budina pirmuosius keturis mogaus knus fizin, emocin (vitalin), proto (astralin) ir psichin (mentalin) bei juos atitinkanius pirmuosius energetinius centrus ar kaip Rytuose juos vadina akras. Kiekvienas mokinys, priklausomai nuo jo smoningumo, labiau lavina tuos knus ir centrus, kuriuos jis junta, jauia, sismonina, nors bunda ir lavinasi visi knai ir centrai. Mokykloje kiekvienas tyrinja vairias meditacijas ir meditacines praktikas, bendrus j principus, dvasinio mokslo dsnius, j taikym, ieko sau tinkamiausi meditacij. Pradedantieji meditatoriai labiau susipasta su fizinio kno vidine puse (pojiais, judesiais, energijomis, masaais, deblokavimais) bei vitaliniu knu (emocijomis, vitaline, kundalini, kitomis energijomis), j transformacija. Jie mokosi iuos knus atpalaiduoti, patikimai patirti ir tobulinti bei iek tiek susipasta su vidine proto ir vaizduots pusmis. Paeng meditatoriai toliau gilina fizinio ir vitalinio kn vidin patyrim, gilina j ir auktesni kn atpalaidavim, susipasta su mini, nor, karmos, ego, vaizduots prigimtimi, vidine astralinio ir mentalinio kno puse, prajusiais gyvenimais, kryba, ateities ir meils krimu.

263

264

MM mokomasi teisingai, laimingai ir turtingai gyventi viduje ir iorje, tinkamai naudotis visais knais ir energijomis. Meditacija naudinga jauniems, nes jie dar ieko savs, savo kelio. Ji naudinga ir vyresniems monms, nes apvieia keli, ateit, atgaivina ird ir siel bei paruoia kelionei per mirt. Mokykl atvaiuoja mokiniai i visos Lietuvos ir usienio (Danijos, Vokietijos). Baig Meditacijos mokykl gali toliau tobulintis individualiai ar Meditacijos akademijoje. Mokykloje gali gilinti inias buv mokiniai ir absolventai. Mokykl veda meditacijos meistras Prembuda ir meditacijos mokytojai. Esu labai laiminga, kad Lietuvoje yra vieta, kur galiu jaustis laisva, tiesi, laiminga, kur susipainau su visa tai." /Audron, Danija, MM ketvirtosios laidos ketvirtakurs./
Mokyklos praktikumai vyksta penktadien vakare, etadien ir sekmadien su vienos valandos piet pertrauka. Atvykstant praktikum, turti asmens dokument, lengv higienik aprang, patartina turti kiliml ir bti 2-3 val. nevalgius.

PREM BUDA MEDITACIJA SIELOS DALIJIMASIS

Pirmoji lietuvi autoriaus knyga apie meditacij, skirta mogaus gerovei ir dvasingumui Knygos pamatas yra spontaniki Prem Budos eksperimentai ir atsakymai, patikrinti gyvenimu. Knygoje 148 klausimai ir atsakymai padalinti dvylika skyri apie meil, meditacij, mogaus knus ir energijas, j tekjim, por, santuok, vedim tekjim poroje, sielos, proto ir kno darn ir pan. Joje pateikti atsakymai ir egzistencinius klausimus apie dirbtin apvaisinim, lyties keitim, eutanazij, kt. Tik meditacija darniai sujungia gyvenim, moksl ir evoliucij. Jos enklai atsipalaidavimas, gyva ramyb ir bemint tyla. mogui tereikia imokti i vidaus elgtis ir medituoti, o gerov, ramyb ir taika atseka juos kaip elis. Knygos iekokite www.ezoterika.lt

Plaiau apie Meditacijos mokykl: http://www.dhyan.eu/

Meditacijos centras Ojas

p.d. 994, 09013 Vilnius-51 Pavasario g. 21D Tel.: (8-5) 215 3398 Mob.: (8-685) 11533 Faks.: (8-5) 215 3507 El. patas: ojas@dhyan.eu Interneto svetain: www.dhyan.eu 265 266

Laikas yra labai reikmingas ms pasaulyje. Todl ir ikyla toks klausimas, kiek laiko reikia tam, kad pasinertumei meditacij. Bet nekelkite tokio klausimo. Nekalbkite apie laik. Ir nustokite keliauti. Kelion reikalauja laiko. Negaikite laiko, eidami aplink ventykl, eikite. Oo Stebuklo Beiekant 1 tomas

ISBN 9986-727-00-6 ISBN 9986-727-01-4 (2 tomai)

267