8

TURINYS

Stud. ziogelis, sv. Metu prasme .

Antanas Maceina, Katedru lankytojai ..

Kazys Bradunas, Eilerasclal .....

Zenonas Ivinskis, Kataliku Baznycios vaidmuo

lietuviu tautai 5

r,v. Tovo Iaiskas XXI pasaulinlam Pax Romana kongresui 9

Ada Karvelyti', EiJerasciai .. 9

V. .Ionikas, Vieno zygio daina, eil. 10

Stasys Rast ik is, Lietuvos kariuomcncs sventes proga .... 10

S. P., Lietuvos Dr asuol io Ii kirnas 11

.:cne JonaityU" zredas 12

,",'[lIlA, Naujok ai tis, Mes turime isl ik ti lietuviais 14

O. B. Al\dronc, Tu lydi, eil. ........ ... ..... 15

Tomas 2i\lrnitis, O. P., Padal intas Kristus 15

L. Dambrtuna», Lictuvlu Kalbos Vadovu i pasirodzius 17 Paulius Stolingls, Prabogusiu client! ilgesys, eil. 17 MT1SU JAUNIF:SmMS

1 2 4

El. Mmiatalte. Ruclens belaukiant, eil. J. Juozukas, Vdines

18 18 18

Nix, Mario kuvgynclis SPORTAS

K. Ganvytas, sis tas apie kr cpsin! JAV 19

K. Ganvytas, Pasau linoms futbolo pirmenybems

pracius

KREIVOS sYPSENOS

IVYKIAI, DARBAI, zMONES MES PLAcIAME PASAULYJE

.............. 19 20

.................. 21

.................................... 23

Vlrsel io 1 psl.: Kovarsko baznycia su paminkliniu kryzium,

V. Augustine nuotr.

Tekste 11 ihustraciju.

sIS ATEITIES NUMERIS SKIRIAMAS SVENTQJ1J 1\1ETQ PAMINEJIMUI

Nr.8(20)

1950 M.

LAPKRICIO - XOVEMBER

ATEITININKU zURNALAS REDAGUOJA: Kazys Ambrozaitis ir Antanas Pocius.

Redakcijos igallotinls oikagcje: Aloyzas Baronas Leldzia : Pasaulio Moksleivlu Atcitlninku Sajunga, Redakcijos ir administracljos adresas :

"Ateitis", 417 Grand St., Brooklyn 11, N. Y. U.S.A.

PRENUMERATA metams: $3.00 pagal U.S. dol. kursa Garbes prenumerata metams $10.00.

Atskiro nr. kaina 30 ct.

LITHUANIAN CATHOLIC YOUTH MAGAZINE

Published monthly, except July and August, by the Lithuanian Catholic Youth Association "Ateitis", 417 Grand St., Brooklyn 11, N. Y.

Subscription $3.00 per year.

Single copy 30 cents.

Entered as second - class matter at the post office at Brooklyn, New York, March 31, 1950 under the Act of March 3, 1897.

POPIEzIUS PIUS XII LAIMINA SV. METlJ MALDININKUS

SVENTl)Jl) METl) PRASME

STUD. ZIOGELIS

1949 m. Kalodu isvakareso per pasau li radijo bangomis aidi gyvi sventojo Tcvo Pijaus XII zodzia}, skelbdami Didzi ojo Sug rizirno ir Didziojo Atlcidimo Sventuosius .Jubiliejinius Metus:

-Mes trimis plaktuko smugials atidarydami svenUjsias Duris, busime sqmoningi atlikti ne t.ik iij t.rudicin) akta, bet ir didcles roiksmes simbolines apeigas nc vi en t i k k ri kscionirns, bet ir visai zmonijai.

---Taj nebus trluksmingos iskilmes pamaldziam issiblaskymui, nei tuscias kat al iku jegll elemonstravimas, k urj pasaulis mato dziaugsmingame minios pritarime. -sventieji Metal sielose privalo vcikti daug rimciau ir daug giliau. Jie pr ivales suzadint.i ir skatinti asmcniskas ir viesas krtkscionio dorybes.

-~Kad sventieji .,,_.- 1950 -- Mot.ai butu modcr'nlojo pasaulio ryztingas religinis prlslkellmas is to dvasinio krizio, kuris supa musu laiku sielas.

-Mcs trokstame, kad trigubas aidas pasiekt u sir-los gelmes visu tu, kurie turi ausis klausytis:

sventieji Metai-Dievo metai! Dievo, k u rio Majestotas ir Didybo pasmerkia nuodcme ; Dievo, k urio gerumas ir gailestingumas su tei kia atleidimo malone, kas pasiruoses ja priirnt.i ; Dievo, kuris siuose Sventuose Metuose nori dar arciau prie zmogaus pj-islart.inti ir prie jo glaudziau laikytis, kaip niekad.

* * *

stai pagaliau malones metas! Simbol.ines dangisku turtu sventosios Durys placiat atvertos. Ju semtis j Amzinqji Miesta - j Krtkscionybcs zidini ir sirdl keliauja simtai ir tukstanciai plllgr imu iii ivair iu laisvojo pasaulio ir tautu. II' negalintieji vyk t i j Roma nepamirst.ami, Tik noro atsinaujinti ir nuskaidrinti supilkejusi gyvenima l

-Nebijokite, nes stai as skelbiu jums didcl] dziaugsrna, k urs bus visai tautai. standio jums gime Dovydo mieste ISganytojas, kur yra Kristus Viespats, (Luk. 2,10).

Draugai, reikia is dziaugsmo verkti isg'irdus sia Linksmaia Naujienq!

siam dziaugsmingam Kristaus gimimo ivykiui ypatingai pamlnet.i ir is naujo isgyventl, yra skelbiami sventie-

-- Viespat.ic, sventieji Metal visiems tebunie pasitaisymo ir sventejimo metai, vidinio gyvenimo ir atgailos, didziojo sugrlzimo ir didziojo atleidimo metais.

-IS Pij.aus XII sv. Me tu Maldos.

j i .l u hi li cj in ia i Metal. Kaip anuomot Scnajamo Testamente Dicvas siusdavo pranasus ir skelbdavo J'ubi llcjlntus Metus, karl at.gaivintu savo tautos t.ikcjima ir vi lt.i, taip ir N. 'I'ostamento l ai k o begyje Dievas pasauk ia slelas, kurioms pat.ik i savo misija, kad 'zmonems isa islciu tu savo autentisk us zodzi us, aprciksdamns jlj gili'! prasme ; skelbia Jubil iejus, kud suzadintu pasitaisymo ir atgailos trosklrna, jkvopdamas paxiaukojlmo ir mei los dvasia. --- Kad liepsna ncuzgr-stu visuomct ja reilda pakurstvti.

* * :1:

sventaisinis Motais nera svent.es, kad altoriu garbei ncbut.u iske liami vis nauji dvasios rlidvyriai, karzygtai.

~;tai kotuj-Iolikos mot.u berni uk as dvasios galiunas

palaimint.asis Domininkas Savio . .Iis pasaulictis berniukas, vos prusisklcides zicdas nuskrie]a j dangu. Dievo malones pav i liot.as, kovoja uz savo draugu ktlnuma, tyruma. "As noriu buti svcntas"! --- jo su kis, kuriuo persiemes gyve-

no.

stai sventoji rncr-guit.o kank ine Maria Goretti. 1 jos kanonizacija birzelio 24 d. is visos Italijos plauke ma ldininkai, is viso Ia isvojo pasau lio piligrimai. "Tai beturte padienio kaimo darbininko dukre!s-, Krito uz skaistybe dviriesimtajame amziuje! Paciam c pavasaj-yje - vos dvylikos metu mcrgartc!

* * *

Visu svcntuju sventeje Rom" tiesiog uztvinde piligrimai. Skelbiama sena tiesa - nauja dogma - visiems katalikams privalomas tik(>ti dalykas: Mergelc Marija, baigusi savo zemiskajj gyvcnima, buvo pairm.a ) dangaus garbe su kunu ir siela,

* * *

Pillg rimu birr-iai su kryziumi zengia per sventqsias Duris j bazi l i ka. Veidu, drabuziu ir kalbu ivairumas. Visi vieno Tevo vaikai, Negras ir vokietis, lietuvis ir lenkas i r kiekvienas k itas Kristaus brolis skaito ta pacia sventl).jl). Met.u malda, Jie visi stengiasi taisytis. .Iuhiltejiniu atlaidu malones skaidrina sielas ...

--As skelbiu jums dirlelj dziaugsma. standic Dovydo mleste girnc Isganytojas!

1

KATEDRV LANI{YTO]AI

ANTANAS MACEINA

1. Nuostabi salyga

Viena is salygu gauti sventun; Mteu atlaidams yra aplankyti keturias didzilj,sias Romos bazilikas. Salyga nuostabi! Argi mes nelankome Vlespatles Namu kas sekmadieni ? Argi anose didziosiose baznyciose yra kas nors naujo, kas jas padarytu skirtingas nuo parapijiniu musu baznyciu ir koplyciu ? Argi jose negyvena tas pats Kristus tabernaculum vienatveje ? Tiesa, an os bazilikos toli pralenkia musasias sventoves zmogiskuoju savo didingumu: savo menu, savais mastais, sava talpa. Bet argi tam popiezius [sako [as aplankyti, kad pasigeretume zmogiskaja Ju puse? 0 dieviskoji Ju puss yra ta pati, kaip ir visur. Kodal tad si salyga yra sujungta su sventuju Met.u malonemis ? Ka popiezius nori ja pasakyti?

Atsakymui i visus siuos klausimus suprasti uzeikimc kuria diena i didziaslas gotikos katedras: Chartres, Freiburge, Koelne, Par'yzi uje ar Strasburge. Vienoje kurioje is ju daugumas is musu bus, be abejo, buve, Viena kurla is jq mes biisime tikriausiai aplanke, 0 kai kurle gal net kelias. II' ne tik mes! Atidare sunkias, gelczimi ar variu apkaustytas ill duris ir pripratlne akis prie sventos [u prieblandos, mes pastebesimo keleta, keliolika, gal net kelias desimt ki tu tokiu pat zmoniu, kaip mes, kitu tokiu "katedru lankytoju", kurie is lcto, tarsi bijodami, tarsi patokc ne ten, ku r' rcikia, eina tyliu i lgu navu grindiniu, iskele galvas j virsu, pakr eipe jas i sali, nuolatos dairydamiesi, suk iodamiesi, nerumus, tarsi kuzko jieskotl), tarsi kazka tyrtnctu. Ko jie ten jiesko ? AI' Dievo ? Bet juk Dievas gyvena sill katedru altoriuje (tegul ir ne didziajame l r l Keliu j .Ii aiskiai nurodo raudonos lempeles sviesa! Kod21 tad sie lankytojai klydineja is navos j nava, praeina pro tabernaculum, daznai ne nepriklaupdami? Kodel jie savotiskai vengia altoriaus su svenclausiuoju. tarsi raudona svieself prie jo butu ne kvietimo zenk las, bet pavojaus nurodymas, kaip gatvcje ? Biikime at.vir i, mes taip pat siose katedrose [sijungiame i anu Iankytoju burl. T'ruputi kluptelojc ant suolo ar ant atvarciamos kedes klaupinio, persizegnoje ir pasiunte viena kita maldos zodi, mes stojarnes ir einame, kaip ante.atverte galvas, dairydamiesi ir jleskodaml ! Mes esame taip pat "katedru lankytojai", kaip ir tukstanciai kitu, kuriuos regi tamsus siu Dievo Namu skliautai ir ana nuogastingal mirciojanti raudona Iernpele prie svenciausiojo. Taciau ar mes ir visi kiti esame tie lankytojai, kuriuos nori matyti popiezius minatoje savo salygoje ? Turbut kad ne! Armes atvaziave i Chartres, i F'relburga, i Koelna i Paryziu, i Strassburga begame i siq miestu katedras ta pacia intencija, kokia popiezius nori rasti sventqjq Metu piligrimuose? Turbut irgi ne! Koks tad yra skirtumas tarp siq dvejopu katedru Ianky toju ? Kas yra katedra vieniems ir antriems? Katedrq lankytojai yra didieji simboliai miisu gyvenimui. Kokia tad prasme jie slepia savyje?

2. Dievo Namai ar Dievo antkapiai?

Fr. Nietzsche savo veikale "Die froeliche Wissenschaft" pasakoja, kad beprotls zmogus, uzsideges ziburi dienos metu, vaiksclojo po rlnka ir kalbe]o ; "As jieskau Dievo! As [ieskau Dievo!". Rinkos minia tyciojosi is jo, klausdama, ar Dievas pabege, ar pasislepes, ar iskeliaYes. Tada beprotis susuko: "As jums pasakysiu, kur yra Dievas! Mes jj numdeme! Jiis ir as! Mes visi esame zudikai!" II' beprotis ilgokai kalbejo, keldamas nuostabiai gilq klausimll" kaip zmogus galejo Dievq nuzudyti. Paskui jis isiverze i keletq baznyciq ir ten giedojo Dievui "Requiem aeternam". Kai zmones ji pagaliau sugavo ir isvede laukan, jis ten tepasake: "Kas gi yra sios baznyCios, jei ne Dievo karstai ir Dievo antkapiai ?".

IS tikro! ziiiredami i anuos "katedrq lankytojus" uzverstomis i auksta galvomis, girdedami jq tyll) ciuzenimq is navos i naVq, nuo kolonos prie kolonos, nuo paveikslo prie paveikslo, jausdami jq savtiskq nejaukumq, artejant prie raudonos svieseles, mes savaime kartojame Nietzsches beprocio zodzius: Kas yra baznycios siems lankytojams,

2

jei ne Dievo karstai ar Dievo antkapiai? As Zinau, malonus skaitytojai, kad [us jau purtotes ir sakote: "Bet juk anie zmones Janko katedras kaip menu kiirinius! AI' tai negalima?" - zmoma, galima! Viskas zmogui yra galirna! Jam galima didziausia pasaulio t.ragedija, [vykusia Golgotos kalne pries du tfikstanciu metu paversti veikalu ir vaidinti Oberammergau, sutraukiant tukstancius ziiirovu is visa pasaulio kampu! Jam galima nufilmuoti besimeldziant] popieziu ir ji rodyti viso pasaulio ekranuose! Kodel tad nebus jam galima paversti Viespaties Namu meno kiiriniu ir juos Iankyti pravaziuojant arba sestadienio popietems ? Kodel jam tai nebus galima? II' tal yra daugiau, negu tik gallmybe ! Tai yra tikrove! Visos anos didzioslos katedros - neisskirtant ne keturiu Romos baziliku - jau yra paverstos menu kiiriniais. Jos traukia mus i save ne dieviskaja, bet zmogiskaja savo puse. Jas mes lankorne ne Dievui pagarbinti, bet zmogut nusistebeti. Savo slankiojimu po Ju navas mes kartojame Rilkes posaki, kuri jis pasake taip pat meno kfiriniu akivaizdoje:

"St.ebek is, angele, kad mes tai istengcme !" (7 elegija). Tik mes si posaki kreipiame ne i angela, bet j pati Dieva, nusturnta j salu t.ini altoriu: "St.ebek is, Dieve, kad mes tai istengemc I" Ir Viespats stebisi! Jis is tikro stebisi, kad mes tai istengcme ; kad mes istengerne Jo Namus paversti me no kiiriniu, muzle iumi, praejuslu amziu liekana ir vaikstmctl po [uos, kaip vaikstlncjams Galleria di Pitti Floreneijoje, Louvre Paryziu]e, Muse Royal Briuselyje ar British Museum Londone. Taciau sitoj« vietoje mums vel sauna i galva ano Nietzsches beprocio klausimas: "Kaip mes tai padarcme ?" Kokio posiikio r eik ejo musu dvasioje, kad tai, kas visa savo esme, savo struktura, net savo vieta erdvejc buvo skiriama Viespatles buveinei, pavir stu muziejumi, istoriniu palaiku, Dievo antkapiu, kuriam mes teikiame iskllminga romanines, gotines, barokines katedros varda ? "Kaip mes galejomo isgert! jura ? Kas mums dave tokia kempine, kad visa hortzonta nusluostytume ? Ka mes darerne, atkabindami zeme nuo josios saules?"Vis tai yra Nietzsches beprocio klausimai rinkoje stovineia! miniai. 'I'aciau argi nejauciame, kad jie tinka ir aniem.s "katedru lankytojams?" Argi nejauciame, kad Dievo Namus paversti Dievo antkapiu yra veiksmas, vertas didesnio demesio, negu is sykio atrodo?

3. Centras ir pakrastys

Kada katedra yra Dievo Namai? Tada, kai Dievas yra zmogaus biities centras. sios min ties vedami senieji meisteriai ir kure baznycias Europos miestuose. Pazvelklto i katedru padeti Freiburge, Koelne, Paryziuje ar Strassburge! Jos stovi Iskilusios vlrsum senojo miesto, stovi slo miesto viduryje, telkdamos aplinkui save zmogaus namus, juos [ungdamos savo prieglobstyje, juos laimindamos savo bokstu kryzlurni. Pazvelkite i jas pacias: i jq plana, i ju daliu saranga ! Jos yra kelias i Dieva, gyvenanti virsum musu ir sykiu arti musu - altoriuje. Jos yra ilgas ir didingas kelias, bet ankstas, nes anksti yra vartai i dangaus karalyste, Katedra isreiskia Dievo centriskuma ir savo vieta erdveje ir pacia savo saranga.

Kas tad pasiliks is siq katedru, jeigu Dieva nustumsime j pasali ? Ne kas kita, kaip muziejinis meno kiirinys. Pasakojama, kad Napoleonas, zygiuodamas per Vilniq, tiek buvo susizavejes sv. Oonos baznytele, kad norejes, jei tai biitq buve galima, jll, persikelti i Paryziq. Noras biidingas. Biidingas todel, kad ir Napoleonas ziiirejo i siq baznyCia ne kaip i Dievo Namus, bet kaip i gotinj sedevrlj" todel norejo ji tureti savo artumoje. II' tai buvo ne tik vieno Napoleono nor as. Tai yra noras kiekvieno modernaus zmogaus. Jeigu biitq buve galima, amerikonai biitq jau seniai visas Europos katedras susigabene i savo kontinenta. Jeigu biitq galima, ir mes jas noretume tureti savo senienq rinkiniuose. Jei biitq galima ... Taciau iii fizine negalimybe dar nereiskia, kad sio savo nol'O mes nejvykdome dvasiniu biidu. Negaledami katedrq pasiimti pas save, mes jas lankome jq vietovese. Bet is esmes argi

SV. JONO BAZILIKA LATERANE

tai ne tas pat? Argi svarbu, kur katedra st.ovi : mano muziejuje, ar Strassburgo rinkoje? cia svarbu yra tai, kaip as pats jq pergyvenu, koks yra mano santykis su ja. 0 sitas pcrgyvenimas moderniniame zmoguje yra estetinis, nebe religinis. Kai senieji meisteriai state siuos dievnamius, [ie negalvojo, kuria meno kurini: jie state Viespaties buveines, ne architckturos paminklus. Jis state juos Dievui, ne sau ir nezmonems. Todel jie ir su telke visa savo darba aplinkui Dievu. Jie padare, kad Dievas tapa Ju centru, nes tada .Iis buvo ir zmogaus ccntras, Tuo tarpu dabar sie pastatai yra jau archltekturtnlai: is religijos plotmes jie nusileido i meno plotme. Net teisiskai jie yra nebe t.ick Baznyclos, kiek valstybes globoje. Baznycia pasiliko tik jll iname, tik nuomlninko (Prancuzijoj net tiesiogine sio zodzio parsme, ncs Baznycia nuomoja visas svcntvklas is savlvaldyblu) . Valstybe jas saugo ir rupina.si, kad jos nesulr'tu : ji saugo jose meno kiirinj. II' mes keliaujamc [u aplankyti t.aip pat, kaip mono kur iniu. Miisu kelionos anaiptol neturi tos prasmes, kuria jos t.urejo 1zraelyje, kada jo nariai keliavo kasmet Jcruzalen aplankyti Saliamono sventyklos, Jie keliavo i Dievo Namus. Mes keliaujame i. meno pastatus. Todcl ir vaiksciojame uzverte gal vas ir dairydamiesi po Ju navas. AI' tai nora nuostabu?

Kada Dievo Namai virsta meno kurtniu ? Tada, kai Dievas virsta zmogaus buttes pakraseiu. Katedru likimas yra labai simboliskas. Pro jj prasiverzia visa moderninio zmogaus gyvenimo Iinkrnc, visa sios Iinkmes tragika. Kadaise katcdros stove]o miestu centruose. Jos buvo viduryje. Bet miestai augo, ir jos atsidirre pakrastvje, .Ios atsidure pakrastyje ne tik zmogaus crdves. bet ir zmogaus dvasios. Miestai augo, 0 su jais augo ir zmogaus persvara pries Dieva sios zemes buvime. Kul tur'iniai reikalai nustelbe religinius. Morta nustelbe Marlja. zmogus pr adejo rupintis daugeliu, 0 tasai vi en as vienintelis, tasai pats svarbiausias reikalas ir rupestis - Dievas - pasiliko pasalyje. Dievas atsidure zmogiskojo buvimo pakrastyje. Ne koks nors daiktas, ne kuri nors ideja ar teorija, bet pats Dievas! Jis pasidaro nebe Mokytojas, prie kurio zmogus scdetu, kaip sventrasclo Marija, ir klausytu Jo isganymo zodzill, bet tlkt.ai Svecias, kur! zmogus priima, pavalsina, pasikalba su juo valandele apie kasdienos reikalus, 0 paskui isleidzia, ne syki savo sirdyjc pakartodamas Dostojevskio inkvizitoriaus zodzius, pasakytus Kirstui, isleidfiant sj is Sevilijos kalcjimo : "Eik ir daugiau nebeateik! Nieka-

dos! Niekados!". II' Dievas Iskeliauja. Mes pasiliekame vieni savuose namuose, nusivelkame isclginius drabuzius, suslepiame puotos taures ir islvyniojame j savo senaaja, kasdieninc, pilka buti. Taip, katedros pasiliko miestu pakrasciuosc, ir zmogus zvelge i Dieva tik retkarciats, tik savo zcrnisku iskilmiu ar poilsio dienomis. zmogus pasistate .savo vilas nebe katedru sesely]«, bet toli nuo Ju, ant zemiska saule ir zerniskais vynuogynais spindlneiu atkalniu, kuriose buvo daug zemos oro ir zemes sivesos, cia bego astalto keliai, cia duzge automobiliai ir t raukiniai, cia kauke radio, cia cirskiS telefonai. oia buvo ku ltfira ...

Bet cia nebuvo religijos: nebuvo Dievo, ncbuvo Jo Namu. Talp, sie Namai pasi liko, ten toli, rink os aikstejc, rn iest.o pakrastyje, kur is kaimu susirinkusios motereles atidaro savo krepselius su svogunais ir morkomis. Ten reta i kada uzklysta moderrius zmogus, inteJigentas, kult.urininkas. 0 gal ir neretai? Jis ten nueina kiekvieno naujo svr-cio proga. Jis nusiveda savo draugus ir pazistarnus ir t ruput.l isdidzlai rodo, kokia garsenybo turi jo miestas. Carscnybe ? Taip! 'I'aclau kuo? Stebuklais? Pamaldumu? Liturgija? Kurio nors svent.ooj karstu '? Ak ne! Garsenybe gotika, baroku, moderniniu stiliumi... II' jis vedzioja savo svecia po siuos Dievo ant.kapius ir aiskina : cia stovi Eklezija su Sinagoga, ten Adornas su .Ieva (pr ie iiios statulas svecias padaro pastaba, kad nuogybiu jau buta ir vidu ramziu mene! l, ten vel angelu kolona, 0 ten aukstai ant Notere-Dame stogo velnias, iskis~s liezuvi, ZlUn! uziarrt] miesta ir juokiasi. II' sveclui niekaip neateina i galva, karl sis ilgaliczuvis velnias juokiasi kaip tik is jo paties. Jis juokiasi at.l i kes Nictzches beprocio darba: nuzudes Diova ir dabar daznuose "katcdru lankytojuose" gtcdas Jam "requiem aeternam". Paskui seimininkas parsiveda svecia namo ir i seimininkes klausima, "kur buvote," atsako: "Aplankiime katedra.!",

4. Keturiq bazilikq prasme.

stat kodel popiezius j salygas svcntuju Motu atlaidams gauti iras«: lankyti keturias bazilikas. Lankyti ne taip, kaip jas lanko moderniniai zrnones, bet taip, kaip jas Janke visu amziu atgailojantieji piligrimai. zemes butis yra kelione Dievo Iinkui. Tai kelionc i Naujaja Jcruzale, kurioje nebus sventyklu, nes Viespats Visagalis bus jos sventykla (plg. Apr. 21, 22), II' stojc kelioncje mes stab-

3

Kazys Bradiinas

EILeRAsclAI

Kazys Bradiinas, gimes 1917. 2. 11 Klrsuose, priklauso poaistinei ir pobrazdzion inei musu petu kartai. Gimnazija lanka Vilkaviskyje. 1943 metais baige Vilniaus universiteta. Rasyti pradejo 1935 metais "Ateities Spinduliuose". Buvo ',Ateities" redaktorium. Pirmas eilerasciq rinkinys "Pedos Arimuose" isejo 1944 metais. Tremtyje isejo eilerasch; rinkinys "Svetimoji Duona", uz kuria gavo Raudonojo Kryziaus premija, Be to, poema "Maras", sonetai "Vilniaus Varpai", uz kuriuos gavo Patrijos leidyklos literaturos premija, ir eilerasciq rinkinys 'Apeigos". Tremty redagavo kultilros zurnala "Aldus."

Bradimo poezijos pagrinde yra .zemes melle ir zemdirbiq proteviu k ultas. siuo metu poetas gyvena Baltimore] ir dirba paminklu dirbtuve].

RAUDA

o tu mano silneli - Saldusai rupesteli, Kam viesejal sveteliu, Nukritai obuoleliu

Kad smiltelem uzbertq, Kad zolele uzzeltq, Kad rasuze spindetu ...

Dunda kalnas augdamas, Mylimojo laukdamas, ~zuolynu osdamas.

As apglebsiu kalnelj saltajj patalel],

Kad silnelis susiltu, Kad rasuze nubirtu, Kad zeme zydetq ...

o tu mano siineli ...

NAsLAITE SAPNUOJA

Vai gano gano linksma saulele Baltuosius debeselius.

Vai aria aria jaunas menulis Padangiu pudymelius.

Tai gr azial gano, tai stropiai saugo, Nuo zemes pavykeja,

Tai lygiai aria, giliai vagoja, zvatgzdelemis apseja,

Kad as tureciau tokia sesele, Kojeliu neskaudetu.

Kad as tureciau tok] broleli, Tevuli uzvaduotu.

GLUOSNIO DAINA

Ant kalno gluosnys, Pakalnej vanduo.

o tu gluosni, tu medeli, Jau arti ruduo.

TEVYNES VIEsKELY

Lygiuoja berzeliai kaip karcivellai, Graudina sesele [u Iiemenellai.

Kur eiti, ka veikti, kam pasiskusti ? Kritusiam broleliui jau nepabusti.

Lygiuoja berZeliai kaip kareivclial, Ir krauju taskyti Ju marsklneliai.

4

Ant kalno kapai, Pakalne] takai.

o tu broli, tu broleli, Ka pasirinkai?

Nors ir be namu,

Po gluosniu ramu Supa vejai virsunele, Migdo osimu.

''"ATAI rxr: PA"-'I'\[Y· ~~l()S'

1."- ~ ~~!Ul -. £,1 -, .. CL . k.

VAIIIMU() LIE11UVII) TAUTAJ

ZII~NONAS IVINSKIS

I. Skir tinjrt vei-tinlmai. l(albet1 apjc Baznycjos >:n~nt\!l\_.i su lictuviu tauta, rcj_;';lda imti., gana ~_;l.ld(~tingo pJaV1US klausimo. 0 jamc visok s vcrt.i n imn., prikm uso nu o pasauF'zlilrinio nusistatyrno. I(,lL Bct:~Jj_~,/{~iO~:i ;H'ic~~aiLie'" t.uvoje, pvz., jrCldined2.vo, karl li(':u\'i~J utf),je at.lik us nelcmt a vaidmeni. .Ii ne t.ik su;:,:ril"}"c"u::_:i k;p:~tincia pago_n_isk<:j ku ltu ra, bet st.inria! :l(~111dntl;:;j Liot uva. r;_~jk d01 .;os Lali0s 1iettP,lJ,'be sUll},'k(:.t::1 l'},tinjpo.',-;c r Vilnluus k rnsto : p]ctuo~_:;e ir t.t.. f3itokiu;; rnin t.is gcllirna lX::U]\lt Lietuvos laisvamani u spaudoje . .l as dar griczte:;_n;;je "[,f.'d::-lkcljojo isplctojo 1948 m. Liot.uvos TSR AT,;ks.q Akmlemijo;; trk rusis narys .J. ziugzc!a (buves sivotirno Komisn,·as). Kel iol ikojo "T'icsos" nurner-iu, panaudodamas Mar'ksa i r Engels,!, [is vis irodino]o, karl "rea kcinc kata lik u dvaslsk.iiu esanti " amzinas ir nesu t.aikomas lietuviu t.autos priesas" o istorijo.s docentas P. Pakark lis isloido atvira knvgu to, ku r buvo astr ial pasmer kta popioziu politilm Lietuvos at;;vilgiu 13-14 amz. Net musu didiejl ausrrninkui, kurio is kickvieno clalyko sielce sukurti Lictuvos garbc, zvelgrlarm rornanttskai i til herojiska pagonybe, ja keldami ir idea l izuodami, kaltino kri kscionybo prtsidojus prie t05 k ultu ros zlugimo. Buvo samprotaujama, kad esa buve taela elaug stipriu miest.u. daugybo muro piliu, savas-c-Iietuviskas rastas ir t. t.

IS kitos puses _~ kiekvienam katalikui krtkscionvbc yra atnesusi t.oki u t.ranscedentiniu ver tybtu, pries kurras visos kitos ver tybcs blanksta, arba elarosi antraeilcmls. Bet ir grynai istor inis kataliko ver tlnimas visaela skirsis nuo anksciau minetuju. 0 ta vcrtintma apsunkina ne tik pasauleziura, bet ir toji pinkli role, kuri Baznycia.i beliko Lietuvoje. IS vienos puses, kad ir labai suveluotai ivestoji, kata likybe padejo lletuviu tautai atsilaikyti pries staciatikinimo (pravoslavlnimo) pavoju ir tuo budu ja etnografiskai issaugoti nuo surusinimo. Bet is kitos puses - pats k rikscionybes suvclavlmas ir jos ivedimo biidai pa reikalavo tautai auku, Tai buvo kruvinos aukos Kryziaus karuose, kuriuos organizavo vokieciu ordinas, Bet veliau teko pa kelt.i auku ir ir tautiniu atzvilgiu, nes ypac ryt.inc]e Lietuvoje tautos kuno ne maza dalis buvo apgriauzta (gudcjimo ir lenkcjimo r eiskinai) , Taciau toji katallkybc buvo vienintelis tikras rysys. kuris Lietuva sujunge su Vakarl! Europos kultilra.

2. Labai velybas krik~jtas. Baznycios istori,ja ajskiai paroc!o, kaip t.autu keltas i krikscionybc yra buves nevienr)das,Vienielns ju kriksciunybcs s\rjes~~~ lles(~ (Iul' apastalai

ju p irmieji mok in iai. hjtas t.au t.a» atvr.rt.o, pvz., 1.10]([S cli ell} ir sk ct.u vic n uol iui - mis.n.nkit. E(;i sit) kilnios pa~)i (~_::lg\):·; n{_'paliet(~ l';y,ttJ EUI"OP03. lO-tojo amziaus gale dar buv.: atvcrstos rUSlJ ir lcnku t.autos, olietuvilJ ketias :j Bazny(~ios prieglcb~tj, po nesokmingu bandymu (\laitieI: lu_;,Brunonas) tapo j;_1.U karrlu atzymotas.

Karoiius Didvsis pries st ahmc ldybcje uzkictcjusius saksus k ariavo :30-1.i mctu ir juos ginklu vcrte kr ikst.yt.i«, Vokieci u ordinas pries Iietuvius kariavo ist.isus 200 met.u ; lictuviai t.aclau to k ri ks.to is kryziuociu ncpricmo. ir tapti krik:~;cionimis surado v isa i kita. kad ir labai pavc-luot a, prog::l· )Apie ordino karns ir jo ncsckrningas pastangas .:21'. "Ateit.ies" 4-5 Nr. ir "Aiel\1" Nr. 9).

Dar buvo, tiesa, suzibejusi vilt.is, kael didel i rytu plotai noti ketai taps kat.al i kisk l. IS vierios puses vciklus VoIynijos kun-stis Danicli us susiart.ino su Roma, tapa paim- 1 as apastalu Sosto globon i r Lt. Tuo pat keliu ejo ir Lietuvos Minelaugas. Jis sutiko buti pakr istvtas. Tai t.urcjo ivyk t.i 1250 met.u gale ar 1251 m. Tad nuo to retksmingo fakto sitj mctu savartoje sueina 700 rnctu. Su Naujo Mokslo priemimu, Mindaugas gavo i r nauja Lit.ula->karaltaus, suteikta pa t.ies popieziaus. Bet didels buvo Lietuvos nelaimc, kad Mindaugo ivcstoji krrscionybc neissila iko.

AI' pats Minelaugas atkrito nuo krikscionybcs, istorikai dar tebelauzo galvas; [ie elar nepasidalino nuomonamis. Minciaugo kr-iksto prlemlmas, kaip ir dauge llo naujakr ikstu valdovu (f'ranku - Kloelvigas, lenku - Mieskas ir t.t.) , buvo diktuojamas politiniq aplinkybiu. Tad [oms st.ipr iai pasikeitus, Lietuvos karalius galejo nebematyti reikalo Jaikytis to, ka jis buvo sutares. IS iki siol paskelbt.u ir jau elaug kartu naudotu versmiu, deja, nebegalima nieko nauja pasakyti, Galima tik samprotauti. 0 tie, k uricms at rodo, kad Minelaugas isltko krikscionimi iki pat mirt.les, turetu banelyti Vatikano archyve labai rilpestingai perziurct! elaug tornu. 0 gal ir pasisektu surasti koks naujas nezinomas aktas, kuris ta drasu teigima patvir tintu.

zhrgo Minelaugo ikur tojl Kristijono vysk upija. Taip pat naissilatke tuo pat laiku pietu Lief.uvoje emes veikt.i

t.olirnc ir uzeiname i Dievo Namus -_- no pasilscti ir ne prasyti, bet pabiiti pabilti Dievo artumoje, pabtin J 0 akivaizdoje, pabilti su Juo ir Jame. Uzeiti i Dievo Namns yra didelis jvykis zmogaus gyvenime. Tai Dievo ccntriskumo pabrezimas. Tai atsiseelimas prie Mokyto.io kojtj. Tai palikimas laukc savos smulkios, kaselienines btities. 11' juo ili baznycil! lankymo prasme yra ryskesne, juo ryskosni.s elarosi ir Dievo pergyvenimas zmogaus gyvenime. sventyklos llergyvenimas yra Dievo llergyvenimo israiska. Tociel ir popiezius, isakyelamas svent\1j1J Mettj proga aplankyti keturias Romos bazilikas, kaip tik norejo iskelti bei pabrezti iii Dievo centriskum&. Jis norejo SiD salyga pasakyti, kael kateelros ir bazilikos, baznycio.s ir koplycios is esmcs yra Dievo Namai, vadinasi, salualines vietoves, iskellOS is profanini1J milstj gyvenimo srici\1, toelel milS1! lankytinos religine elvasia bei nuotaika, religiniu tikslu bei intencija. Visoks men as cia stovi pakrastyje . .Tis yra, .iis yra realus, bet jis taip pat yra sakralinis, jis yra pasvc·<;tas D'('vui ir Dievu. Toelel atitraukti .Ii nuo Dievo, stebeiis juo, kaipzmogaus kuriniu, lankyti ji, 0 ne jame esanti Dievq, reiskia nesuprasti religijos prasmes, praeiti pro jos esmE;' ir Diev& laikyti tik pasaliniu elalyku. Moelerniniamp zmoguje toks pergyvenimas yra nepaprastai ryskus. sio laiko zmogus nenori bilti keleivis zemeje. Jis nori bilti jos gyventojas. Jis nori cia pastoviai jsitaisyti. Todel jis vengia visko, kas jam primint\1 jo keleiviskumq, kas jam neleist\1 cia sustoti ir pasilikti. Uztat jam ir kateelros pasielare nebe

Dievo Namai, bet meno pamink lai. Uzt.at jam ir j\1 lankymas yra ne pabuvimas Dievo akivaizeloje, bet pasigerejimas zmogaus kilrybiniu genijumi. Taciau virsum vis\1 sill pastang\1 stovi popieziaus sqlyga: alllankyti keturias baziliIms: aplankyti, kaip mils1J iemisko.io kelio stot;'s, kaip m(lS1) pasistiprinimo ir uzeigos dieviskasias vietoves. sventyk]os(' gyvena Dievas; tode] mes negalime praeiti pro .To sali, .To neaplanke, pas .Ji nepabuve, Jo nepasiklause, nes ,iuk keliaujame .Jo linkui. Uzeiti tad j Dievo Namus giaiu:;ia prasme reiskia prisipazinti esant keleiviu. Katedrq

lankymas iuikscionio aldms yra Iw:eivines savo biities teigimas.

si tad prasme ir yra iausta j keturil! bazilik\1 lankyrna. Tai yra s&lyga svent\1j\1 Met\1 aUaielams gauti. Taciau sykiu .ii yra s'llyga ir isganymui pasiekti. Ji nepasibaigia su sventaisiais Metais. Ji pralauzia .ill .sienas ir isplinta ,,!same mils\1 laike. ViSit savo gyvenimq mes turime lankyti katedras ir bazilikas, baznyCias ir koplycias, nes visq gyvenima turime bilti keleiviai. Savo keleiviskumo suvokimas turi bilti pagrineline egzistencine mils\1 nuotaika, jeigu norime, kael mils\1 bilUs nuvyktll Dievop. Taciau iii keleiviilkumq mes vis& jo prasme suvokiame ir visu jo svoriu pergyvename, tik perzenge Dievo Namtj slenksti. Tik uzeje i Viespaties buveine, mes ir patys sau ir Jam pasisakome keliauj& - ne nezinion ir ne is nezinios, bet is Dievo ir i Dievlt.

Freiburgas, 1950 m. XI. 3.

5

vyskupas domininkonas Vitas. II' tikrai buvo liudnas Iaktas, kad ir kun-sciuose, ir Iietuviu tautos maseje kr ikscionybc dar 1:30 metu tapa palaidota. 0 tai reiske drauge ncturejima .santy kill su Vakaru Europa ir [os kultura. 01'dinas jgijo titula nesti kardu lietuviams kr-iksta. Jis taip pat atskyro ilgam Lietuva nuo Vakaru, nes atsitiktiniai rysial (ypac per Ryga) buvo nepakankami. Lietuviu tautai vokieciu ordino karat, nekalbant apie dideles auk as, buvo didele k liutimi i kulturinl vystymasi. situo atzvilgiu jie turi panasumo su spaudos draudimo laikot.arplu, kai ist.isa 40-t) motu pacioje Lietuvoje negalojo vystytis lietuviskas rastas.

Jei Mindaugo krikscionybe butu issllaikiusi. visas liet.uviu tautos gyvenimas butu, be abejo, ejes toliau jai palankesne linkme. Tiesa, niekas negates paneigti, kad neliko, ar 14 smt. neatsirado Lietuvoje atskiru krtkseionybes zidlneliu. jos pedsaku. Yra aiskiu ir odymu apie tylta domininkonu ir ypac pranciskonu vcikla. Bet tauto.s masei krikstas tebuvo atnestas beveik 14-ai amziu praejus nuo BeUiejaus ivykio, Tas kr ikstas ir si kar ta buvo ipintas i politinius reikalus. II' 5i kart.a [is buvo nesamas is virsaus, paciu valdovu isakyruu.

Lietuvis J ogaila Algirdietis tapo Lenkijos karaliumi.

Tad kri ksttjosi jis, kr-ikstijost kiti Lietuvos kun-sciat. Tu rejo but pakr ikstyta ir visa liet.uviu tauta. Lenkai tam f'aktui, matyti, ncskyrc daug dernesio, nes i Vilniu k riksto isk il merns neatvyko ne vieno vyskupo (1387). 0 sostines krikstijimas reiske visos Lietuvos kr iksta.

3. Ba.znyCia ir Iletuvlu kalba. Lietuvojc visas baznytines organizacijos darbas buvo pravestas lietuviu valdovu Jogailos, 0 ypac Vytauto. Visos pirmosios baznycios buvo judvieju jkurtos. Krlkstyt.lems bajorams buvo teikiamos privilegijos, i r i zmones Vilniujc ir paskui zemaiciuosc jiedu kreipesi Iietuvlu kalba, Kadangi Ien kai nemokejo nie ko Hetuviskai, tai Jogaila esas isvertes (Kronisto Dlugoso Iiudijimu) "T'eve Musu" ir "Tikiu j Dieva

Teva." I tai verta atkreipti dernesi. Vadinasi, kai valdoyams r eikejo prabilti j zmones Ju rellgiju reikalu, kai jie kalbejo j tauta Baznycios vardu, jie panaudojo gtmtaja zmonill kalba, Bet kai tie patys valdovai kalbejo Lietuvos valstybes reikalais, jie vartojo pirmiausiai gudu kalba, Kai valstybiniame gyvenime is 16-18 arnz. teturime labai mazai f'aktu, kur pacioje Lietuvoje administracijos istaigos biitu naudojusios Iietuvlu kalba (teismu priesaikos, skelbimai), baznytinio gyvenimo srityje lietuviu kalbos pan audojimas islieka ir toliau.

Lietuvoje atsiras ir pirmos Ilctuviskos knygos tik religiniam reikalui. Pirmoji tokia knyga bus prote.stantiSkas Mazvydo katekizmas (1547). 0 paskui prasieds ir kataliku religine literatura lietuviu kalba.

Savo laiku ir kai kurie ausrlninkai buvo dare priekalsta, kad krikscionybo Lietuvoje, be atodairos viska naikindama, kas tik buvo pagonlska, sunaikinusi ir senaji rasta, Buvo manoma, kad Videvuto (Vaidevucio) tariamos ve liavos zenklai yra Iickanos to senojo rasto. Bet K. Buga 1903 m. rase J. Tumui-Vaizgantui : "To rasto as [au nebepaskaitau." Pagonys lietuviai jokio Iictuvisko rasto neturejo, ir valstybes reikalui teko griebtis gudu rasto, nes su krikscionybes jvedimu buvo atejusi ten ir baznytlnc rasto kalba, II' jeigu lietuviai, zymial anksciau butu tape Iot.ynu apeigu kr ikscionimis, kada dar Lietuvoje gudu kalba neturc]o jok iu teisiu, Iletuviu kalba butu buvusi jvesta ne tik i baznytini, bet ir j valstybini gyvenima. Kad ir paveluotai, vis tik Vakaru krtkscionybc Lietuvoje [vede Iietuvlska rasta ir pirmas Iictuviskas knygas, kur su tokiu prrsirtsimu ir meile kalbama apie r cikala laikytis savo gimtos kalbos (Mik. Dauksos Postila). Iki pat 19-tojo amziaus, isskyrus gramatikas, zodynus i r Donelalt.l, beveik istisa! visa Iictuvlsko]l Iiteratura buvo religine.

Tad Baznyca Lietuvoje, tiesa, akivaizdoje nelaimingos veiklos Ienku ateiviu kunigu, kurie uztarnautai yra gave "nebyliu apastalu" varda yra prtsldejusi prie lietu-

6

VLIKO DELEGACIJA VATIKANE: (Is KAIRES) V. SIDZIKAUSKAS, PREL. M. KRUPAVIcIUS IR J. BRAZAITIS.

SV. PETRO BAZILIKA ROMOJE

viu kalbos palaikymo tada "), kada pati Didzioji Lietuvos Kunigaikstyste ir jos valdymo aparatas toje srityje neparode pastangu,

4. Nuopelnai svietimo srityje. Krlksclonybo Lietuvai atnesc svietima. Jeigu Vakaru Europoje viduriniais amziais Baznycia savo rankose buvo turejusi visa, sviet.ima tai Lietuvoje ta monopoli ji isla lke iki [esuitu ordino panaikinimo (1774), ir net didele dalimi vcllau. Jau 15 amz. (Kazimiero Iaikais) atsirado Vilniuje pirmoji mokykla prie katedros, 0 paskui ir kitur. Bet I.ik Liublino unijo.s metais (1569) Vilniuje buvo labai sckmingal ikurta pirmoji gimnazija ~ jezuitu kolegija. Per visa, Lietuvos valstybo tokiu kolegiju atsirado keliolika. Prusidojo t.ikrasis "jczuitu simtmetis" svietimo srityjc. Lietuvos svict.irriu dar uzsieme 17-19 amz, pijorai, bazilijonai, domininkonai, bernardinai (pr anciskoriai ) , bet [ezuit.u inasas pats didziausias. 1579 m. jie iki:ire Vilniuje Akadomija, ku rios palikimas vel iau sudar e pagr inda garsiajam Vilniaus un-tui. Vilniujc buvo tuoj ikurt.os net dvi kunigu scminarijos.

Jezuitai, k ur iu vaidmuo ir kovoje su prot ost.antizrnu yra didclis, nustcbo Lietuvoje, kai pam ate baznytln ius santykius. Serninariju nebuvo ne vienos. Uzlat arnzina boda buvo _._ didclis kunigu trfikumas, Tai isnaudojo Lenkijos ateiviai kunigai (daugumas mozu rai i. Daugclis ju rupinosi tik gauti antra-trccia parapija (t. y . .ios pajamas) ir pasamdyt.i parapijon vikara. Ir cia nickas negales uzgrncyt! Iaktu. 0 is ju aiskiai matosi, kad ateiviai kunigai neseke Lietuvos krikst.ytoju valdovu pcdomis, t. y. niekino liet.uviu kalba.

Kodel Iietuvtu kalba baznvtiniarno gyvenimc emE' notekti savo teisiu, buvo [va iriu prlezasciu. Vicna is pagrlndinlu jau buvo uzsiminta. Lietuviu kalba netur0jo savo teisiu valstybineje Lietuvos Kunlgaikstystcs (Magnus Ducatus Lithuaniae) administracijoje. Horodles (1413) bajoru glminystes herbal buvo jau atkcle vart.elius Ionku Itakai: ir greitai isikerejo nuomone, kad kalbiijimas lenkiskal yra vienas is bajorvstes posymiu. 0 j kunigus dazniausiai iseidavo bajor'aiciai. Tad ir baznytiniame pastoracijos gyvenime Ienku kalba, ypac ten, kur didi kai bei bajorai turejo patronato teise (t, y. galo]o pastatyti savo klebona), vis labiau buvo sutinkama. Valstybe, kur iojc nuo Vazu dinastijos Iaiku katalikybe pasidare bendros respubIikos vlespataujanciu tlkcjimu, niekur lictuviu kalbos nererne. Net patys Lietuvos didikai, nors energingai kovojo uz Didz, Lietuvos Kunigaikstystes valstybinguma. kulturiskai liejosi su Ienkais, giminiavosi su zymiais lenku paroigunais ~ didikais, lenku kalba platino kalvinistine litertura (Radvilos Juodojo L. Brastoje leista Biblija) ir tt.

Lietuvos didikai ir bajorai ir veliau neprisidejo prie lietuvilJ kalbos palaikymo, nors jie daugelyje atvejl.l tq kalba, mokejo, ar suprato. stai matyti is vienos zemaicilJ

*) situo klausimu yra daug ivairios ir jdomios medziagos. Apie jj reiketl! atskirai ir zymlaJ placiau rasyti. Tada butlJ galima ir Baznycios vaidmeni tiksIiau jvertinti.

vyskupo J. Lopaclnskio rcliacijos i Rorna (1773 m.) [dornus santykiai. Vyskupas skundziasi, kad didele bajorijos dalis retai tevaikscloja j katekizmo pamokinimus ir j pamoksIus, kurie yra sakorni gim taja zemaiciu kalba. Lopacinsk is paaiskina ir priezasti : bajorai [aucia tam tikt'a panieka tal kalbai. Is tos reliacijos, vadinasi, matyti, kad zemaiciuose 18-tojo amz. gale buvo sakomi liet.uvisk i pamo kslai.

Bajorija taciau, matyti nore]o lenkisku pamokslu ir Ienku kalbos .. Ioje tas luominis bei socialinis "bajorystes" pajautimo momentas jau taip buvo isbujojes, kad jis vis labiau nustelbe atsklru Lietuvos valstybingumo pajautima, neminint tautinio, kuris gales atsirasti tik 19 amz, Tad suprantama, jeigu klebonai turejo t.aikint.is pric bajoru, Tuo pat keliu nuojo ir jczuitai, nes jio, labiau ncgu kiti vienuoliai, palaiko sant.ykius su didika is ir bajorais. 16- t ojo amz. gale svet.imu krastu jezuitai (port.ugatai, ispanai ) mo kcsi li etuviskaj ir vis kcle balsa, kad j Iiaudi reiIda k roipt.is jos ka lba (Romos archyvuose tam daug irodymui. Paskui jie pasidave ano me to "visuomeues" (bajor u ) nusistatymui, s1iejosi prie didik u, naudojosi iu malonemis, atit.ruko nuo Iiet.uviskos dalles. Bet vi.s t.ik .ile jozuit.u paraso lietuviu kalba r ellg iniu rastu. net isleido zodynu. 17-mc ir I8-me amz., kai p rodo lict.uviu jezuitu nck rologai CJoz. archyvo Romoje) vis dar buvo sakoma lietuvisku parnok slu.

l)zbaigiant apio sviot imo ir Iictuviu kalbos k lausima, I.e ks padaryti tokia isvada : Baznycios priegJobstyje buvo suorganizuolas Lietuvojc visas svict.imas: () pati Baznycia buvo dar vienintotc vlcta, kur liet.uviu kalba, ypac Medinlnku vysk upijoj, dar ture]o t.eisiu, kai k i tu r jo.s nebuvo paisoma. 1697 m. lon ku kalba oficialiai, vietoje gudiskos, buvo [vesta j Lietuvos valstybes jstaigas.

5. Katalikybes vaidmuo staelattkxbes atzvilgiu. Apie t.ai [au gali bu ti kalba nuo pat kriksto. Jaunute lkatalikybel apsaugoti nuo rytincjc valstybes dalyje jsikeriojusios stactati kybcs, bajorams duot.oje privilegijoj (1387. II. 22,) buvo druudziama vesti, ar teketi uz stacia tikio (-es), jeigu sic nepriima kat.alikybes. Grasinama net kuno bausmcmis. 0 visos privilegijos ir lengvatos teikiamos katalikarns. sttas, siandieniu poziuriu, netolerantiskas aktas aiSkiai atidalino kat.alikus lietuvius nuo st.aciat.ikiu rusu. Tas atskyrimas turejo daug reiksmes ir tautine prasme. Juo remiantis buvo galima bandyti 1920 m. pravesti Lietuvos riba ir tuose plotuose, ku r jau nebeskambejo lietuviu kalba.

Kova su staciatikybe eina toliau Iyg raudonu siulu per visq Lietuvos istorijq iki pat VaJanciaus laikq. Sakorna, kad sv. Kazimieras no1'eje.s apsaugoti, kad j lietuvil! tarpq nesibraustlj jiems svetima staciatikiq tikyba. Jis isprases is savo tevo jstatym&, draudziantj statyti naujas cerkves. sventasis pasirodes 1518 m. prie Polocko ant Dauguvos kranto, kai Maskvos kariuomene apgule t& Lietuvos tvirtove. Musis buvo laimetas. sitaip !iv. Kazimieras erne virsti Iyg kokiu atsparos simboliu kovoje

7

VILNIAUS KATEDRA

pries "maskolius" staciatiklus. Ir nuo 17-tojo arnz, pradzios, kai jezuitai sv. Kazimiero ku lta dar labiau isplatino, kai Vilniuje jo garbei buvo pastatyta puosni baznycia, tas garbinimas dar labiau reiSke Iotyntska-kataukiska isisamontntma pries plintancia is ryt.u staciat.lkybe. (Paciame Vilniuje jau 17-me amz. buvo kelios st.aci at.ik i u cerkves.)

Pagaliau 19-me amz., kai erne ypac nuo 1863 m. siautet.i visa rusinimo ir pravoslavinimo orgl]a, katalikybe buvo vienintelis veiksnys, kuris ne tik padejo Issilaikyti pries tas gudriai uzsuktas pastangas, bet ji prlsidejo ir prie atlietuvinimo. Saugodamas zmoniu tlkojirna, noredamas jiems ikvepti atsparos, zemaieu; vyskupas M. Valancius pirmasis slapta Prusuose isspausdino eile brosiuru. Bet toji tautos kova, kur katalikybe suvaidino pat.i reiksmingrausia vaidmeni, igavo zvmiat platesni pobudi. Daugeliu atveju pradzlo]e tik religiniais sumetimais buvo gabenamos religlnes knygos, maldaknyges ir Lt. per slena. Bet tautiSkai bundanti tauta nuo kovos pries pravoslavija, perejo ir j nusistatyma pries rusus. Eme ji vis labiau susiprasti; j ta kova isi trau ke vis gausesni bur iai zmoniu. Valancius haudziai buvo stipriai lk ales j galva, kad reikia is visu jegq laikytis, "turet.is", nes rusai nori atimti tikraja "viera" (tikcjlma) . Tad kovoje su rusifikacija Baznycios role buvo labai didele. cia galima butu minetl daug Iaktu, kurie parodo, kaip Iotyniskoji religija dave stiprios paramos lietuvybei islaf kyt.i, kaip kunigai kovojo pries pravoslavinimo pastangas, kaip daugelis ju nukentcjo, nuejo Sibiro keliu, ir t.t. Visa ta puse simto metu, zinorna, reiketu suskirstyti trumpais tarpais, pagal Iietuviskos minties vystymosi stipruma. Bet beveik vienodu itempimu, net ir Valanciui mirus (1875), visa laika eina kova pries "gr azdanka" (rusu raides) tiet.uvlskicms rastams. "Grazdanka" turejo suartinti lietuvius su rusu kul tura, ° paskui per pravoslavija, ir visai surusinti. Lietuviai terado tik vienintele prlcmone : savo knygas slapta spausdlntis uz sienos, 0 nuolat brukamas valdzios knygas-- deginti. .. Ir deginimas t esesi iki pat 1904 metu, kai spauda buvo laimeta.

Tad 19-me amziuje Baznycla Lietuvoje yra pagrindinai prrsidejusl prie liet uvybes islaikymo. 0 baznycios jau nuo seno bebuvo likusios vicninteles viesos vietos, kur lietuvis dar galejo isgtrst.i lietuviskai.

6. Kiti Baznycios nuopelnai. Esame liet.e katalikybes vaidrneni Lietuvai sukulturintl, lietuviu kalbai palaikyt.i,

8

tautai apginti nuo pravoslavinimo bei rusmimo. Nebelieka progos atskirai iskelti didelio vaidmens vlenuolynu. Jie yra daug pr+sideje, kai reikejo istrauktl Iiaudles mase IS pagonybes prietaru ir tikejimu. Iki pat 19-tojo amziaus puses vienuolynai (pranciskonui, domininkonai, marijonai ir k t.) Iiaudies pastoracijos srityje yra daug nuveike. Tiesa, is savo didelio uolumo ir neapykantos pagonybei, vienuoliai ir kunigai yra sunaikine, "i purva kojomis sutrype" (jezuito J. Laninskio reliacija 1583 m.) tokiu [domiu pagoniskos kulturos liekanu, kurios is misiju krastu siandien gabenamos j misiju muziejus (pav., Laterano muz.). Bet apskritai lietuviu tautos sukrikscioninime vienuolynu vaidmuo yra buves labai didelis. Ji dar reikia tiksliau apeiuopti ir istir tl, Toji nuostabi evoliucija is pagoniskos Lietuvos, kurioje dar 17-me arnz. tiek daug pagonybas liekanu randame, j kr ikscioniska yra ivykusi per paskutinius tris simtmecius. II' cia vienuolynai atliko daug!

IS pagoniskos Lietuvos laiku turime musu tevyneje daug brangiu pi liak aln.iu, viena k ita pilies mfir in] grruvesi, Daugiau pedsaku Iyg ir nepaliko, jeigu neskaityti rasto pum in kl u (kroniku, dokumcntu) , Lot.ynlskojl krikscionybe gi Lietuvoje sugebejo sukurti dideliu architektlirinio ir plastinio bei tapybinio meno ver tybiu, Bet kaip Lietuvoje neatsirado tikro "benedlktinu simt.mecio" (nors benediktinus jau kure Vytautas D.l, taip Lietuvoje nesuzydo ir gotikos menas, isreiskta nuostabiai vidur lnlu amziq dvasia. Uztat jezuitai i r kat likyben grjze didikai turejo progos paskleisti Lietuvoje baroka, duodami jo nuost.abius sedevrus csv, Petro ir Povilo baznycia Vilniuje, Pazaislio baznycia ir vienuolynas ir t.t.l. Vilnius tapa baroko tikruoju centru (zr. "Aidai" Nr. 23, 1949). Barokas praplito po visa Lietuva, Tai buvo tr-iumfuojancios Baznvcios akivaizdi iSraiska, nes katalikybe Lietuvoje buvo laimcjusl.

Laimetoja Ji isejo is audru ir 19 amz. "maskoliaus" pastangos, kurios vienu ar kitu pavidalu ejo is rytu, jos nesugebcjo ivekt.i. siandten raudonasis "tvanas" uzliejo musu tevynes laukus. Jis primena ana "tvana" is 1655 m., kada lietuviai garsiai lietuviska giesme saukesi Dievo ir sv, Kazimiero ir tvirtai tikejo i savo Iaimejirna. Dabar Baznycia kenCiantiesiems ir per.sekiojamiems yra tapusi vieninteliu moraliniu prleglobsciu. 'I'ike ilmas palaiko jlJ jegas ir tuo tikejima j lietuviu tautos ir Lietuvos ateiti.

sVENTO TEVO LAISKAS XXI l'ASAULINIAM PAX I~OMANA KONGRF~SUI

Mii81~ mylhnioms sf mums Ir duktcr ims Pax Romana.I'asaullniame Kongrese.

Su dziaugsnnl ateinanl_e pas .ius, kuric, pirn}jninkaujant Utrochto kardinolu: arkivysk upui, ~~u0ir;l1k0i (:' ,';<il'-j)ingarneAnlsterdanlo ::nieste 1 XXl l):J<~;a.ulinj Pa:-;.f(O;;'i(l,n,<l kongrcsa. Pacioj pradzioj norct.ume f:_-ul1dau -U j uru.: ;:;(1U-SIlJ ,SVIC'SOS it' ;;;tlprybes maloniu jUS1J Eikj]nTinr,;ai pl·8Ji(:tarn darr.ui.

Dabartjije jums kat) kut.aukarn-, studcnt,-llT1S i r :';,~adcrnLka.lTl.S tenka atsakornyb(\ kaip rE'tai lZCJ,t: LU\T()i~.tc-ri,jo:::< CIgOj, del to rues jus ragtname, toj t2j}.>jn_0":,oj kovo] HZ tic-

apg:~/nimq i r vaskleidin18" vagaJ :l_pa:H,al0 :2\_)d;'i:J.(~! "!~" tvc:rti Loj pacioj dvasio], bcnd.:at if' suUt /'Un:;ti k ovot i c& (;erosios Naujicnos rnoksla, ncnusigastant pik t.ojo" (F'iL T,27-:28') .Icig u tam reiket.l! kokio irodvrno, t.ai jn.u YUill ivairfu susir-inkimu progruma uztenkama; narodo, kad jetS ncatsiribojat ne nUG problemu, k urios iskyJa modernlniam galvojimc, no nuo ypatingl! uzdavtniu, k urir- duodasi i~·· sprost! krikscionislden1S mintvtojams. Pri imkit.o si tarn darbui musu linkejimus; ir sitie Iinkejunai jllSU bendrojo T~;vo t.egul buna brolisko ir vaisingo darbo laiclas.

Su savo abiem vieningom Lar pt.aut.inom organizacijom jus musu akyse esate no tik simbo lis j va i ri '.1 m o ksliniu profcsiju, kurios susijungia j dvasinio v('ik]u~10 visurna, bet ir garbingu tr adiciju, ohat aktct-ingu k iekvieno is jusu krastui. .Iau vien jUSlj cia dalyvavimas liudija apie istvermingas pastangas taip daugelio kunigu ir pasau liecit!, kur ie kickvtename mieste, kickviename universitete sukurr; situos ka taliku akcijos bur-ius, kuriu gyvastingumas sudaro salyga ir garantija [usu kongreso reiksmoi. Sveikindami Pax Romana kongresa, Mes rna tome kartu ir Musu puseje zygiucjant nesuskaitoma daugybo Musu sunu, kataliku studentu ir akademiku is visa pasaulio: kaip jums taip ir jiems visiems primename butinuma siu dvieru uzdaviniu: buti atviriems musu gyvenamojo laiko mintijimui ir tarnauti Baznyciat.

Tad dalyvauklte visur pirmosiose eilese tos dvasines kovos toj valandoj, kai mokslas imasi kelti klausimus apie zmogu ir gamt.a visai nauju mastu. T'ik ral niekas neturl i liuziju del tu pavoju, kurie siandicn gresia zmogaus protui. toj begalinaj iskeltu problemu plat.ybej. 0 taciau ar galctu Baznycios silrnis atsisakyti ioskojimo ir dvasiniu past.angu kaip t.ik tokiu laiku, kai netvarkingas mokslo naudojimas i1' net.ik1'as filosofinio relativizmo blizgesys svyruojanciuose ir neramiuose protuose sukrecia pag1'indiniausius desnius i1' esmingiausias ve1'tybes?

Priesingai, tegul jUSlj iejimas j sitos dvasines kovos scenq parodo jusu tvirtybe ir isminti. Mokslinc pazanga kaip tokia neturctlj suklaidinti tlj tikinciljjlj, kurie jai nori patys ta1'nauti ir kurie kiekvienq atradimq sveikina kaip Ku1'ejo iSminties ir didybCs manifesteaijq. Bet susiduriant su klaidinanciom naujom sistemom, dvasines kurybos ateiciai daugiau negu bet kada 1'eikalinga uzsitikrinti sveikos filosofijos pagrindus ir isitikinti tiesos nekintamumu. Kitu atveju zmogaus p1'otas gali atsidurti tik neiseinamam kely, jeigu jis iskels save j auksciausiq desni ir sykiu nepaisys Dievo kaip Viespaties teisilj.

l\IELDIMAS

Tarpe 1'ozilj - baltlj orchidejlj, Tavo veidq kancioje regiu - Mano K1'istau, as vel nusidejau, Vel Taves atleidimo meldziu ...

Be Taves --- mano dienos, kaip geles, Mirsta tyliai seseliuos juoduos ---

Be Taves - didis skausmas ir vcliai Apkabino mane ir namuos ...

o ateiki, isgirski, paguoski,

Rauda sopuliu mano sirdis -

Mano Dieve, mana Kristau, zieduose, Be Taves - tik naktis, tik naktis ...

r['egul jl_IslJ- _pnsiroc!:-{rnas §jtcjc dva~~:in0~~ k ovos scenoje j,):L'f';J;,::~a _!u.Sl._J mci!o ir vicnybc. Be abejo, .iiandionlnio lil_,)k~;lo 1)1atnn-lCl;~ reika1an~a hcnrlt'(-~dal'biavinl{) k uri deja fLu' l::k technin'~-.i :f';lZt\isl~l'iaiko l'rlO~L> vrli,visai' ):;V'-(;ij_~;1i~··ti;c.~

,~ek<YliDlui. BeT juo l.rbiau, svarbios znloniu

i.s1:(s·Iall(~ios JH'ie's nlt~sl~.i ktl.C!D.S, visas

{\j~:] (1;'; ':1' 1 ('L;inrr,a::-, rL:-;rneny bc~_; b('n,_-l:·a~:; })a>lt(lng:·J~., ::-jD.v1taTl)iO 7u:,·,ilJrtltj,p.le. Vj~;q l:<Ta':~;t1_~ :-;;U}\h'n'i,:_li, V'iStj t",:_'o_fcsjjlJ_k.:a·~ LalJkai ;:tkad_cr~:liI~aj, _l;';pH:,skitc .('D,\'-O turj«. ir aplin}; save L'l \-:.-t l_~~ i n.~·;J [lI}~;ih:citi 1'n (__~ ic!(;j urn 1;, ~; l;~;ti prin k! te san tv ki US~ l';'Ul'lP tarn;'~u<la t~1iJ·:ai.

I(atali1n;, k ur!e dt~l savo ;.;pe:'ail~i·b(;s g(_~bulnu it· ~J}~~jliingo da.rbo naudoja~~i visu pagiJ.rba, t.o ks vcikimas is tikr-lJjq. jau yra t i kras tarnavunus Baznycia-i.

Bet Slt} t arnybr, jt:~) dar gC;I_'iau (}tliksit) }~ai savo paLyrim u ir issilnvinimu profesi.ios ribose l'risidesit. pric bi1.tjnokrik{l;i()nisl'~o.'_-) mint.ios pluti nimo. Dabartnlu Iaiku kalaJikq tcoiogai t.ur-i laukt.i is J\luSll sunu, vist.iok kas jie bobu tu. a1' tyrlnetojai, ar inzinierlai, f'ilosof'ai ar juris- 1 a i, istoi-i kai, soeiolagai at" gydyiojai, kad jio savo ismeginlu pasau lict.isku mo ksl u purcm tu ir papi ldyt.u ju veik ima. Tai vra JUSlj kaip ak adcrnik u, esanciu Baznycios glohoj, ypatinga paskirt.is.

'I'odel jus savo tarnyba atli ksit cdnodami savo atsakornybo, bet taip pat su atsidavusia si rdirni ir atviru pasitikcjirnu. Pamokymai ir nurodymai, kuriuos jums Baznycia duoda, ism intis, kurios [i kartais is JUSlj reikalauja, JUSlj pastangoms reiskia neissemiama pasisekimo saltini, pati kirna tikrumo gar antiju, tvtrta tikroslos laisves Iatda, Mes linkime is visos sirdies, kad jus atlikdami savo profesines pareigas kasdion geriau pazintumot, su kokia pagarba ir dernesiu motina Baznyclu rcmia jus pastangas siais sunkiais Iaikais.

siomis salygomis JUs, k rikscionys studentai ir akademikai, pagal savo scniausla paskyrimu dalyvauslt atpirki- 1110 da rbe, tame pasauly, kurts siandien pries mUS1] akis susikuria. IS t.ikruju, ar dalyvavimas sitam isganymo darbe, kuriam jus paskyre t pagr+ndino savo kongreso tcrna, rie roi ka l auja is jiisu, kad jus mest.umatns j vidur i dvasines mllslj Jaiklj kovos, sekdami Kristaus pavyzdj, kuris j mus visku() panasus, iSskiriant nuodem<;? Ir ar jis taip pat nereikalauja, kacl jus but.umet pilni Ki1'staus isganomosios maloncs, to Kri.staus vienintelio Isganytojo, kurio gyvenimq mums Baznycia p(erteikia?

Taigi. teskit savo pastangas, jkvepti tos paclOS dvasios. gaivinami tos pacios viI ties, tikri del pasitikejimo, k\l1'j jums rodo Baznycia i1' jos vy1'iausia galva. Kaip Muslj t6visko palankumo ir linkejimlj laidq, Mes is vi.sos .sirdies teikiame Savo apastaliskq palaiminimq, daugybes 11l.alonilj saltinj jums ir JUSlj da1'bams.

Pas. Pius P(l. XII.

Vatikanas, 1950 m. rugp. 6 d.

NEIsEIK

Ada Karvelyte

Neiseiki, pabuk, man kazko lyg graudu, Taip viena, taip viena palikta cia vislj Tarpe sienlj klaikilj, nebylilj, ketu1'ilj,

As kaip sapnas isnykti skubu ...

Ak, nejaugi cionai taip t.oli nuo namlj, Taip toli nuo raudojimo girilj zalilj, Taip toli nuo melsvlj sibuoklelilj ziedlj, cia viena pasilikt jau zadu ...

Neiseik, dar pabuk, man kazko neramu,

Rodos aidq, girdziu gintarinilj banglj --

Rodo.s saukia, vadina kazinkas va1'du Neiseik--man kazko taip klaiku, taip klaiku ...

9

v. Jonikas

VIENA zYGIO DAINA

Dar, dar kelios mynas

II' nutilsit, kareivincs - UZ kalniuko ir smelynos J a u giria zalia !

Miisu zygi smalsiai seke Lieknos liepos silkasakes Putinu raudonos ke kes Drnugiskos mergeles akys Tyra sviesele,

Dar , dar kelios mynos

II' atgysit, karelvines ._ Suskambes vel sutar tlnes Jaunaja valia!

L1ETUVOS KARIUOMENES STOVYKLOJE

LlETUVOS KARIUOMENES sVENTES PROGA

STASYS RASTIKIS

Ncprl klausomoje Lictuvoje per dvidesimt su virsum me tu lapkr icio 2:-l-ciaji diena budavo minima, kaip Lietuvos ka riuomcnes sventc. Mat, ta d.cna, t. y. 1918 m. lapkricio 23 d. Lietuvos sostincje Vilniuje buvo isleisr.as pirmasts isakyrnas atgimusios Lietuvos karluomenel. Taigi, tai buvo ofiica"i musu kariuornencs pradzla.

Kovos uz Lietuvos nepr iktausomybe Lietuvos kariuomenc atliko Iabai svarbu uzdavini. Ji apgyne jaunos besikuriancios Liet.uvos rospublikos laisve ir nugalejo visus tada musu i:crnf; puolusius priesu s -- rUSlJ bolscvikus, voklo.iiu berrnont.ini nkus ir Icnkus. Kava buvo suriki. J! pareikaavo daug kruvinu auku. IT tos aukos dr aslai buvo sudet.os ant Llet.uvos laisves aukuro, Apie pusant.ro tukstancio geriausill musu kar iu, kar ininku ir karuiviu, pagulde savo galvas kruvinu kautyniu Jaukuose ; keli slrntai kariu visai neteko sveikatos i r liko karo invalidais: keli tukstanclai kariu buvo su nk iai ar lengviau suzeisti. Kova b'JVO atkakli, sunki ir nelygi, bet tlkslas buvo pasiektas: Lietuva Iiko laisva ir nepriklausoma valstybe. Kova buvo laimeta, nes visa tauta tada vieningai stojo savo laisve ginti. Isortniuose ir vidaus frontuosc tada kovojo visi - [auni ir seni, vyrai ir moterys, inteligentai ir berasciai, Ilkininkai ir darbininkai, profesariai i r studentai, mokytojai ir mokslelviai, polit.ikal ir kariai, prityrc veter anal ir vos subrendo jaunuoliai, pasauliecial ir dvasininkai, ivair iu polltinlu [sitfkinimu bei organizaciju atstovai. zodziu, visi. Tai buvo vieningas visos liet.uviu tautos zygis uz savo proteviu zerne, uz savo tautos laisve ir uz savo valstybes nopriklausomybe. T'ovvnes melle. tauti-

10

ne vienyba, pasiryzimas ir kovos dvasia padare beveik stebuk la,

Kovoms uz Lietuvos nepj-Iklausomybe pasibaigus, vie- 11; kariat grjzo j civilin] gyvenima, dirbti tautos kurybal ir pazangai, kiti liko ir toliau tarnauti savo karuomcneje.

Taikos metu Lietuvos kariuomene buvo tartum skydas, kur io priedangoje galejo labai graziai pasireiksti visos tautos pazanga ir kuryba,

Bet ir pati karluomeno taikos metu neilsdjosi ant laurn. Ji dirbo, ir labai sunkiai dirbo, besirengdama atcicial. .Ii pati mokesi, modernojo, ginklavosi fiziniais i r moralin iais ginklais. Per visa laika per jos eiles pere]o apie 300.000 Iietuviu vyru, kurie buvo paruosti krasto glnybai, buvo sustiprinti kuniskai ir dvasiskai ir paruosti civiliniam gyvenlmui, nes daugeliui tu vyru kariuornene dave nauja specialybe ar amata i rankas. Plaeial buvo isvystytas kar iu svietlmo darbas. Paskiausiais nepriklausomybes laikais i kariuomene atvykstanciu naujoku tarpe dar budavo i ki 5-7% analf'abetu, t. y. nemokanciu nei skaityti nei rasytl. IS kartuomenes Iseidami i atsarga, visi sle vyrai jau nebuvo berasciai, Nemazas skaicius moksleiv n; ir st udontu gaudavo is kariuomcnes stipendijas ir ga:edavo studijuoti aukstuosius mokslus Lietuvos ir uzsienio universitetuose ir kitose aukstose mokyklose. Juk ne paslaptis, kad ir siandien lietuviu tremtinlu tarpe turime ir tokiu g eru profesor iu, gars ill gydytoju ir kitu aukstos kvalifikacijos spccialistu, kurie uz [sigyta moksla turi but! dekingi Lietuvos kariuomenei.

Grazi ir garbinga buvo Lietuvos kariuomene.

L,IETUVOS DR~SUOLIO LIKIMAS

Lietuvos kariuomcncs svcntcs proga "Ateities" skaitytojus norim supazindinti su vienu is daugelio narsiu Lietuvos kariu-i-aviacijos kapitonu Romu Marcinkum, zymiu sportininku ir lakunu. sis kap, Marcinkaus laiskas yra paskutinis jo gyvenimo dokumentas.

si laiska atsiunte S. P. is Anglijos, kuri yra jo savininke.

Redakcija.

- As sutikau kapitona Roma Marcinku Liet uvos Paslunt.inybe] Londone per Kaledas 1941 m. Jis buvo noseniai atvykes Anglijon ir dztaugesi, kad eSqs priimtas j Kar-aliskaja Aviacija. Daugiau mums neteko susitikti. Po keliu meneslu narsios kovos jis buvo pasautas virs anglu kanalo, paimtas vokieciu belaisven ir patalpintas garsioj "Stalag Luft III." Vokieciu susaudytas drauge su kol io l ika anglu kartninku uz meginima pabagti i.s rninc t.os 8tOvyklos. Laiskas paduotas isleidus jzangq ir pabaiga S. P.

CAPTAIN R. MARCIKUS R.A.F. station, Upavon

Officers' Men, Marlborough Wilts. ] 2N March, 1941

.. Pl rmiausia, t.ik uzvaknr grjzau is 1-\1) ,~-;ijos)

kur buvau apic pora savaiciu pr-ikomandhuot.a-: krto

avtacijos jnnginio. Dabar esu i r savamc bet gir'-

deti, kad m us visus zada perkelti kazkur kit.ur. .Iu k ('ia,

nors ir ncmatomai, eina didelis pasi rerigtrnns vckieci1J rr-rigiamai invazijai pasip riesin t i. Kur mus pasiu« ll('i:inia. AI' daug musu is naujos vietos grjs·-taill pat nezmi«. C;priau apic tai negalvoti.

... papasakojes viska is eiles apie save, tikrai at.sakyciau i visus Tamsta dominancius klausimus,

tad pradedu ...

Prnncuzu karo vyriausybc (Ministre de I'Ai r) pa pr ase musu karo vyr iausybes, kad pasiustu jiems eskadrilc lietuviu - karo laktinu. Kadangi mes turejom glaudzius san-

Deja, 1940 metais j& isti ko didziausla tragedija. Rusu bolsevlku raudonajal armijai okupuojant Liet uva, buvo susidariusios tokios salygos, kad miisu kariuomene ncgalejo ginkluotai pasipr ieslntl Lietuvos neprlklausomybcs prresui. Kaip tai [vyko, daugiau ar maziau zinome. 'I'aclau, mieli "Ateities" skaitytojai ir biciuliai, bukime t.eisingais teisejais ir nekaltinkime kar iuomenes ir kar iu uz tai, uz ka jie yra visai nekalti. Juk tada kariuomene drausmingai ivykde tai, ka tuometine (1940 m. birzel!o men.) nepriklausomos Lietuvos pollt.ine ir kar ine vadovybes buvo isakiusios. Kariuomene Lietuvoje buvo ne kaz kokia atskira savarankiska ir nuo nieko nepriklausanti respublika, ne, ji buvo tik vienas is daugelio pak lusniu irankiu Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos vyriausybes rankose. Netenka gincytis, kad visuose krasto gynimo reikaluose .svarbiq rol", vaidino, ar bent turejo vaidinti, ir pacios kariuomenes vyriausioji vadovybe. Tad biikime teisingi: jei norime kritikuoti, tai kritikuokime tuometines Lietuvos politine ir karin", vadovybes, kurioms tenka visa atsakomybe uz padarytus sprendimus, bet ne tukstancius nekaltll karininkll ir kareiviu, nuo kuriu tie sprendimai visiskai nepriklause.

Tais paciais 1940 metais Lietuvos kariuomene buvo isformuota. Taigi, siais metais sukanka jau visas desimtmetis nuo anll tragiskll ivy kill.

Stovedami naujll pasaulinio masto jvykill iSvakarese ir minedami sj liiidn& mums desimtmeti, ir Lietuvos kariuomeDcs jsteigimo 32 metu sukakti, pagerbkime visas miisll karill kruvinas auk as, sustiprinkime vilti i nauj1) Lietuvos prisikelim& ir, kankinamos bei .zudomos savo tautos akivaizdoje, dar labiau pasiryzkime kovoti uz tautos laisve taip atkakliai ir vieningai, kaip 1919 metais musu tevai ir daugelis musu pacill kovojo.

tykius su pr'aricuzu ka ro aviacija ir visad pirkdavorn pas [uos savo kariskus lektuvus, tal sunku buvo jiems atsisakyti. Tods l buvo surcngta eskadrilc ir mane pasky re tos ekspedieijos vadu. Isvaziavau pirmas, Jie ture]o atvaziuoti v e li a u, nes kartu buvo neimanoma vaziuoti. Vykti reikejo aplinkiniu keliu per Rygq-Stockholm&-Malmo"-Amsterdama-Bruselles-Paris. Kiti pilotai atvykti negalajo, nes vokcciai, turedami puikia zvalgyba, tuoj apie musu pasiuntima suzinojo ir parase protesto nota, Tuo budu pasilikau vienas. Tuomet prancuzai mane pap rase istoti i savo aviacija ir tuo budu tap au prancuzu aviacijos karininku. Isskraidziau ir koviausi fronte per visa kara naikintuvu ir bomborieslu eskadr ilese. Daug kartu teko skraidyti i r bombarduoti Vo kie tija. Gavau uz narsuma akcijose ir uz tris numuslmus savo "Croix de la Guerre." IS mana eskadr iles nusove keturis pilot.us. Likom septyniese ir kai at eo paliaubos, mane issiunt.s j siaure.s Afr-ika. Mat, vokicciai parcikauvo, kad jiems isduotu visus pries juos kariavusius kartus-svet.imsalius, kurie ju buvo traktuojami. k aip ypatingi Hitlerio ir Nazi-r'ezimo pr iesai.

Pask u tin", minute pavyko paspru kti Iektuvu is Ta rbcs-

tu,i 2'2. k m. EUO vi-iams pasau lv ga rsios sventos vietos-"L::·unl,~" -- j Afrika. Nusk rldau per Vidurzcmio .ilirc~ i (}r,~~nn. Jf -'[COn mane pasiunt« j A.lger, paskui j Bize rt, Blida,

Casablonr.a. I)(lCaT. zocEf:iu. v1~;4 Af rika

t uvu i r tl'::~t'._J=iniai;; apkcliauti. Tikl\jausi kokiu bu~Ji_l grj'l:U nar..c nr. buvau :1 Prri.:r;_cDzijcl atvykes tik lui ko t arpi u i TikC,:atts .. , Let tuo tarpu liopos r:le·nes} rYJEevlk:li okupavo PatiaH1 I!' vises svajou.s i;';sisklaicte, kaip cigar~';~:ll dumai. TUD tarpu flue pirrn os mano is-vykinto di enos i ki dabar net.urujau is namu jok ios zinuLe',; ir, be abejo, tiesiog ncbegalejau ten pasili kt i. Nebet.vcriau ! Juk Afrikoj man bunant net nezinojau, kaip tas Liet.uvos uzgr-obimas lvyk o. Mane prase pasilikti, bet as llLsispyres pra siau mane demobilizuoii, kad galcciau vykti j Europa. Pagaliau, po 3-jll rneriesiu laukimo mane d(,;,10- bilizavo, bet ir vel beda-vokieciai uzdcjo .Iraudima visiems svet.irnsaliams isvykti is s, Afr iko.s, jie zinojo, kad Afrikoj yra labai daug kaip svetimsaliu, taip ir prancuzu pilotu. kurie setngiasi vykti j Anglija ir testi kova pries vok iecius, zodziu, r eikcjo nelegaliu budu - be "visa du sortir", paspr uk ti j Tanger - siau res Afrikos Iaisvaj] miesta. Euvo daug "nuot.yktu", kur iu visu ir neispasakosi. Pat.ekes j Tanger nuejau pas anglu kcnsula, kuris mane tuoj issiunte j GibraltaI'q, 0 ten po t.riju savaiciu laukirno pirmu i Anglija vykstanciu laivu pat.ekau j Liverpooli. 0 veliau--- Londonan.

Pirmiausia, zmoma, nuvykom j musu Pasiunt tnybe pas m iisu p, Ministeri, kuri pazinojau is anksciau asmeniskai. Susisiekti su Lietuva ir namlskiais, ncziurint visu mano ir p. Ministerio pastangu, nepavyko. Kas liko man daryti ? Galvojau - kadangi rusai yra musu prresai ir biciu l laujasi su vokieciais - kariausiu toliau pries vokiecius, II' st.ai as anglu aviacijoje!

Paskyru mane i naktinius naikintuvus - siuo laiku pavojingiausia aviacijos riisj. Eet pavojus man patinka,jo visad savo gyvenime ieskojau ar tai skraidyme, ar tai sporte, ar tai asmeniskame gyvenime. siuo atzvilgiu esu patenkintas, bet... man truksta asmenisko gyvenimo silumos ir jaukumo sitame "saltll darganll ir tariamll korektiskumo" kraste, jauciuos kaip tai vidujiniai visas susales ir sustyres ...

DeI savo darbo nedaug tegaliu pasakyti, nes laiskai kontroliuojami iI', be abejo, tai biitll lyg ir "Tarnybines" paslapties isdavimas. zinoma, tenka susitikti savo naktiniame patruliavime ir ore pasikauti su "jerry", bet iki siol dar nepasoviau ne vieno, nes naktys iki siol buvo tamsio.s, kad "nors akin durk". - smikstels" tau toks prieso lektuvas pries akis, 0 paskum ieskok adatos siene. "Na, gal atejus pavasariui bus geriau. Juk naktys jau dabar kur sviesesnes.

Nebevarginsiu Tamstos ilgiau savo iIgu laisku. Apie savo gyvenima cia ir k1., jei leisite, parasysiu savo sekanciame laiske ...

Daug nuosirdziu linkejimlj.

ramsta tikrai gerbiqs, Rapt. )iarcinkus.

11

ZIEOAS

,lONE JONAITYTE

Jiedu susi tiko eidami is stotios. Jis atvaziavo aplankyti draugo ir paklauso jos kelio j stovykla .. Ji stcbojo jj besisypsanti ir laisvai, lyg jie butu buve senial pazjst am i, bekalbantl. Jis pr iminc jai [os tevo uky tarnavusi berna, toks stambus ir augstas buvo. Nenoromis jai prisim ine sis svetimas zmogus ir namus, kurruose ji leisdavo za lias ir jaunas vasaras, Kai jis pasakojo apie Iiteratura jai nesinorejo t.lkotl, Jai r-odesl geriau jam tl ktu pasakoti apie tai, kaip jis visa diena kirsdaves r ugius. kaip vaiksctojcs is talkosi talka ir pareidavo alum kvepedamas.

- Ir toli tie jusu namai, -- pal' me is jos raukos lagamina ir pazvelgo j jos augst.a kakta, [uodus plaukus ir augst.oka llemen}.

- Mcs pr iprate ir mums nctoli.

--- Tu rbut, ne viena vaikstote ?

-- Viena ar nc. kelias DUO to nepailgeja ir nopatrum-

peja,

._- Ne vi-ada t.as pats kelias yra vicnodo ilgio ir ne visada tus pat.s svoris vra vicnodo sunk umo.

--- .fuokinga.

Ne t rupucio, Tai vra t icsa ir kada nors apio t.ai {is jums papasclkosiu.

Nie kada jus man nepapasako.sii, nos ruekada roes nebesusitiksirn.

-- Kas zino?

. Jie prlojo stovykla .• Iis gruzmo [ai, kaip jos suknela mclyna lagamina ir nuejo Ieskoti pazistamu. Grjztelejc;s pamojavo jai rank a tr, rodos, mate, ka ip [I sypt.elejo. Gal jam taip tik paslrod«, nes ji nebuvo ne atsigrozus. Jam pasidare pikta ant siu adresu, keliones ir dar ant kazko. Jis negulejo sau atleisti, kad leido jai nueiti. Jis norejo jai dar para zodziu pasakyti, Jam paciam pasidaro keista, kad iii pirrna karta pamatytoji jam dabar parupo, 0 ji dabar, gal susitiko savo myllmaji ir buciuojasi, Jis kvailys

12

pykst.a, 0 ji ten su juo. Ji grjzusi is kelioncs pasakoja savo ispudzius, geria is vienos stik lines ir val go vicna sviost.ain]. Niekai. Bet vistiek jis sustojo ir ziurejo atgal. Frie aukstu narnu stovine]o vyrai, Po smell zaidI' vaikai Ir lengvi mergyciq rubeliai mirgejo saule]e. Tie zmone.s nei gyveno nei mire. .Iio lauke. Jie trunyja, nes jie priklauso nuo k itu ir netikrumas piauna juos. 0 ar jis pats gyvena ? Jis rcngesl gyventi, is paskutiniu plnigu mokesi, val ksciojo aplplyses ir sian die vel toks pat. :"liandie jis, kaip medis, ku ris nezlno, kada grius, nes jam is po sakru] isplove began tis laikas, kaip vanduo, zerne. 0 gyventi norisi ir norisi rasti artirna, kuris tau patiket.u kai tu sakai, jog kartais geriau rnirti, negu gyvont i. Niekai, j is mostelcjo ranka ir skuhia i pasibelde j vienas dur is, ant kur iu kabojo kort.ele su druugo pava rde.

Kit" diena jis sutiko jQ cinancia du lkina liepu aleja.

Non'jo praeiti pro sal i, ncs net urejo ka jai pasakyti. o pasakvt! non'j()~i. Istart.i ka nors ir nueiti.

- Caliu kartu eiti? -- paklause jis ir susigedo. "Kaip

kvailu", masto jis, negi atsakys kas nors, kad negalima. - - Einu parsivest.t, sesers zaidziancios pas upc.

-- Eisim kartu.

-- II' jus man papasakosit, kai p patirika pas mus. Esat

svccias ir turite laiko.

--- Mes visi sveciai cia privala sveciuot.is .

- Taip, - linktelejo ji, ir nusilauze smilga, - mes

gyvename, kaip naslaite pas pamote.

- 0 naslaite isbegs. Atjos princas ir isves i jos tikruosius namus.

- Tikekim, lengviau gyventi.

Jiedu isejo i Iauka, Susedo paplenteje negalvodami, ko jie cia ate]o. Jis papasakojo, kad mokesi ir mokosi, kad myli kiekviena vabala ir ziedq, kad pas ji geriau auga

.,

I

LIETUVIl) LIAUDIES KDRYBA

AD. GALDIKAS: LIETUVOS BAzNYTKAIMIS

geles, negu pas jo seimininke ir, kad jam smagu sedet.i, kai aplink grazi gamta ir gr azus zmones.

_.- Juokinga, -- pagalvojo ji, - grazus zmones, Ne vienozmogaus aplink. Tik ji viena. Daznai sakydavo kiti, kad ji grazi, gal ir jis ta pat] norejo pasakyti.

- Papasakokit ka nol's, _ .. - pap rase jis ir ji truputi nusiminus papasakojo, kad tik siemet baigc gimnazija ir nori studijuoti.

- Taip tu atvazluosi j musu sena m iesta ir busi universiteto papuosalas.

Jai sunku buvo rasti zod] siam jaunam ir nerangiam zmogui. Atcjo vakaras ant pievlj uZtiesdamas balt.as st.altieses. Jie pare]o k resdarni nuo smilgu rasa ir atsisveikines ji.s gi rdejo besibarancia motina uz per ilgr negri~.irn'!. .Jis turejo isvazi uot.i ir tai butu geriausia, nors gal reikstu pabcglma pacio nuo saves. Daznru pabaiga atcidavo greiciau negu pradzla.

Bet jis paliko dar vicna di e na ir paskui dar daugeli dienu. Jis pazino daug cia gvvenanciu ir buvo s.avas. Kai jis su kdavo jq pak eles ant ranku. jai at.rcd«, jog pro jos akis Iek ia teviSkes sodas, ir svi rt.is, i r stur.in iu tvora, lygiai, kaip tada, kai jos mazu dienu tekejime supdavo ant ranku namisklai.

-- As sakiau, kad ne visi keliai vienodo ilgumo yra vienodai ilgi, ir ne visi vienodi svor iai y ra vienodai sunk iis. Kelias, kai su tavimi einu, daug trumpesnis ir tu daug lengvesne uz nasta tokia, ku r i man nepatinka.

Bet vicna kart'! [i ant jo rank os pastebejo zi ed a. Auksini. Vestuvini. Ji stebejo niekaip negalcdama atsiminti, ar buvo kada nors anksciau maciusr. 0 jis t.a vakara jai buvo geras. Jis daug kalbejo ir juokesi ir is jos plauku istraukcs mazyte [azmino sakele [sik iso sau j at.lapa.

Ji maste, kad esanti kvaila, nes jam tiki. Tikriausia jis vedes, Maziausla bent susizieoavcs. 0 dabar- jis cia jai geras ir artimas. Gal jis daug kam to ks huvo. Ne, ji per gera ir per grazi, kad kam nors tikatu. siandien paskut.ine diena. Ji nenori buti apvilta ir pabegs, kol galima pabcg ti. Juo ji labiau galvojo juo ji labiau pyko. Rodos, ka z kas j Iasino j jos krauja pykcio nuodu,

- Sudiev, einu namo. II' jus,--pasake "jus", ei-

kit. Daugiau mes niekada nebesusitiksim. Niekada. Ir uzmlrsklt., kad taip buvo,

Jis nospcjo jai zodzio pasakyti. Liko vienas ir netikejo.

Kvaila, viskas kvaila ... Kam ji kankma mane ir save" Rytoj juk vistiek susit.iksim.

Bet kit.a di ena jis isvazia vo, nes draugas ba isiai nor ejo, kad jis isvyktu.

Sunkiais zingsnlais ejo likimas. Uzmi rsimas nu sedo kaip du lkos sirntrnecius. Bet kartais jis norodavo ja sutikti. Aatsitiktinai isgirdo Ja istekant . .Jis vel nuvaziavo i t"paciq stovykla. Niekas nekviete jo j vostuves, ir jis su viengungiais pasigcro gerokai pries jos jungtuves. Jis aiskino prie stalo sedintiems ir neklausantiems, kad siandic istr-k ant.i moiginu jam priklauso. Jis pasak ojo, nes buvo jam liudna, ir jis nezinojo ar maziau da resi liudna geriant DT pa'2akojant.

il.s niekada jos net.urosiu, 0 as j,! tebemyliu. To nick:1'; ncgali man uzdrausti. As iscisiu vakarais ir skaity»iu 2v,!igzdes krintant. Te kejo menu lis, toka vynas, tik rriusu lalmo nopatckes. Ji begs nuo manes, kaip pelkiu ugne10 i r 111es niekada nesusit.iksl m.

-Tas visai jau girtas, velnial zino kg paisto, - pastebC:jo kazkuris i:; g erianciu kartu.

- - As visai ne girts, bet. as kva ilys, toclel, kad sian(lien ji iste ka. II' kode! ji pabcgo ? Tikr-ai ? .Iu k as nieko n ebu vau jai pada res. 0 as niekada apie t.ai nepagalvojau. Taip, rcikia paklausi, kodel ji pabcgo ? i r jis apsidziaugc' nusitvcrcs sios min ties. -- Kodal man nenueiti j vestuyes ir pak laustl. .Juk klausti galima. Taip nueisiu ir pasakysiu: "Kodel tu isteki ? Kodet tu nubcgal ana vakara, 0 as taves laukiau ir ilgejaus ?

.Jis isejo sunkus, kaip metai, ir kai jis lipo is pirrno aukst o zernyn, kaimynai mane, kad kazkas laiptais nesa baisiai sunkia nasta. .Iis nesesi viena minti : paklausti ja, kodcl ji tada pasake nehenorinti daugiau susitikti? Jis girdejo svocius dainuojant apie pragert.a zirgeli. Jj sutikO prie duru vienas senas pazistarnas ir jis uzmirso, k o cia buvo at.ejes. Veliau jis isvydo ja tr-uput.i paslkeitusia, negu buvo mates pavasar] . .Jaunasis svetimas i r nepazistamas scdejo salia jos . .Jis ilgai spaude jos runka ir jaunasis heveik pr adejo pykti. 0 ji ziurejo nustebusi i ji ir nebuvo nei liudna nei linksma.

13

MES TURIME IsLIKTI LIETUVIAIS

PRANAS NAUJOKAITIS

potencialo pratesimas, bet ir pagrindinis veiksnys tautinei individualybei islaikyti.

Pagaliau nepilna butu lletuvybe, jei nebutu tinkamai ivertintas ir religinis momentas. Lietuva yra kryziu ir rupintojeliu zeme, Marijos zeme. Visas lietuvio gyvenimas per ilgus amzius buvo ir tebera tampriais ryslals suristas su antgamtinio gyvenimo ilgesiu, net mistiniu santykiavimu su Dievybe. Lietuviu kultura paciuose giliausiuose savo pagrinduoso yra tikrai krikseionlska, idealistine. Taigi ir svetimose zemese sis labai svarbus ir esminis lietuvybes aspektas turi biiti issaugotas ir net persunkti visa ltetuviskaji veikirna lr gyvenima.

Konkretiis uzdavinlat

Trumpai suglaudus, momento rikalavimai yra sie:

Jaunime, tau gresia du pavojai : sumiesctonejlmas ir praradlmas tauttnes tndividualybes. Tuodu pavojai eina greta vienas kito ir vienas antr-a remia ir papildo. Sumiesetonejlmas ir pavirtimas miniazmogju yra pirmasis zingsnls i tautinio atsparumo pra radima. Lietuvybes i8- laikymas yra daugiau turinio, 0 ne formos dalykas. Kai musu dvasia pajeg ia uzvaldyti plokscia miescionlskojl "kul t.ura", apie kurla jau buvo anksciau kalbeta, mes pamegstame kasdieninio gyvenimo patogumus, tenkinames tuo, kuo gyvena paprastaos Amerikos miescioms. Tada musu vidaus pasaulis darosi tuscias, be turinio, mes jau nepajcglamc buti kurybiski.

,Jaunime, tikroji Amerikos kultura mums nepavojingao .Ii praturtina dvasia, ji yra didzloji zmonijos vertybe. Jos reikia siekti, 0 nuo sumlescionojlmo visomis pastangomis begti. Gyvenamojo momento sukis turi buti : daugiau mokslo, daugiau gilill studiju, daugiau dvasios turtu: Jokios kliutys nuo mokslo ir studiju neturi jaunimo sulaikyti!

Lietuvisko]l bendruomene dar nera pakankamai susiformavusi ir pajegi sudaryti salygas, kad jaunlmas jau galetu pilnai gyventi tautos gyvenimu, taciau lietuviskos kulturos zidinill ir zidinelh; pilna visose musu kolonijose. Jaunimo sventa pareiga tuose zidineliuose aktyviai reikstis.

Jaunime, taves laukia ateitinlnku, VYCIlJ, Iietuviu skautu organizacijos, taves laukia Iletuviskl chorai, so kill ir dainu ansambliai, megejll teatrai, lietuviskos sporto organizacijos. Jei kur kolonijose truksta vyresniuju iniciatyvos, jaunime, tavo pareiga ta iniciatyva parodyti. Tie, dabar dar nezymus, Iietuvisko gyvenimo zidineliai turi virsti tikromis l ietuvybes tvirtovemis. Jaunimas aktyviai juose dalyvaudamas, pats iseis Iietuvisko gyvenimo mokykla praturtins savo dvasia suras priemonlu apsisaugoti nuo plokscio mtesctoniskumo ir nutautimo pavoju, Tie tautiniai kulturinlo veikimo zidineliai tokiu budu stipres ir gales tapti tau tines kfirybos veiksniais. 0 tautos gyvenimas ir reiskiast kurybiniu pajegumu,

Gyvenamo momento relkalavimat labai dideli. Tauta gyvena tok] [temptos kovos momenta, kada statomas klau.simas: mirti ar Islikti. Mes zlnome tik viena atsakyma : isll ktt! Visada atsiminkime, kad Apvaizdos valia esame siame laisves kraste atsidure did eli ems uzdavlniams. Veltui parleistas laikas saviems patogumams ir malonumams yra saistomas atsakomybes pries istorijos teisma. Jaunimo sieloje net uri biiti vietos apatijai ir neryztingumui. Jeigu jau tie, kuriems amziaus nasta palenke pectus, o zilas plaukas galvas, siuo kovos momentu nenuleidzia ranku, tai i tavo, jaunime, rank as yra sudeta visa musu tautos ateitis. Partizanll kraujas ir Sibiro sniegynuose isbarstyti tautiecilJ kaulai mus laisvuosius simteriopai jpareigoja.

Pasiryzkim ir pasitikekim savimi, 0 tikrai pajudinsim zeme mirstanciai lietuvybei Amerikoje atgaivinti, nes

(Tesinys is "Ateities" 7 nr.)

Lietuvybos tvirtove selma yra tik tuomet, kai ten saugojama tai, kas is savo krasto yra atsivezta: svenciamos tradicines lietuviSkos sventes, skaitoma Iietuvlskos knygos ir Iaikrasclai, gyvai domimasi visa lietuviska kultura, Kai atitr ukstama nuo til visu dalyku, tad a ir selma jau nebegali atlaikyti til visu itaku, kurios ateina is mokyklos, gatves, kltatauclu draugu ir t.t.

Jeigu net lietuviska selma ne visada gali islikti lietuvybes tvirtove, tal bebrestanciam jaunimui, jau bezengianclam i savarankiska gyvenima, gresia tikrai didelis pavojus sukurti misria selma. siuo atveju lietuvis buva, paprastai, savo tautai zuvos. Teko susidurti su seniau cia atvykusiais lietuviais, kuriu antra sis seimos narys yra kitatautis. Vaikai tuomet tikrai yra nelietuviai, net zodzio nemoka lietuviskai. II' keisciausia, kai teko matyti pusiau lenkiSkoj seimoj Ienkiska kalendortu, Ienklsku lalkrasclu, tas pat pastebeta ir pusiau Itallsko] seimoj, bet lietuvtsku Iaikrasciu ir kalendorlu ten nebuvo. Argi lietuviai jau toki nuolaidus svetimiesiems? Tal jau tokia tie.sa: is misrtu seimll Iietuvybei tik grynas nuostolis.

Sakoma, kart rncile riezi no nei tau til, nei luomu sienil. Gal psichol og isk ai ir yra taip. Bet zmogaus protas it' valia ir Cia dazna! turi lemiamos r eiksmes. Daznai gatvcjp sutinku viena l iet uvi studenta einantj su grazios isvaizdos ispano mergaite. .Iie kalbasi angltskai. Ju sirdies irn cresai artimi. Cal ju art.imi santykiai dar ish's, bet esme.ie meiie veda j seirnos gvvenima. 0 tada sitas jaunuolis [au liet.uviu tautai zuves,

Jaunime, rimtai pagalvok, ar tamsiaakiu k itat.auciu zvilgsnis svarbesnis uz tautos reikalus ? AI' nora tokiu pat zavlu lietuvaiclu. 0 lletuva it cs ar nerandate idorn iu lietuviu ?

Santykiuose su kltatauctais mums dazna! prrt ruksta sveikos savigarbos. Tiesa, lietuviai [au ncslgcdina savo vardo, bet vis del to perrnazai jj brangina. Vienos italos pavyzdzius, kaip reikia didziuotis savo tauta, gali bu ti ir mums pamokymas. Toji st.udente, lankanti angliska aukstaja mokykla, puikial kalba ttaliskai. Paklausta, kaip ji taip grazial ismoko Italiskai, budama cia gimusi ir uzaugusi, su pasididziavirnu atsake : "As esu it.ale, as turiu savo kalba moketi."

Savigarbo.s jausmas turi turet.i ir gllesni pagrinda.

Savo garbingos tollmesnes ir netoJimos praeities ir dabarties pazinimas. savo krasto kult.urines, ekonomines ir socialines pazangosHnoiimas, savo krasto graziuju ir idomiuju vietu pazinimas - yra tie salt inlai, kurie kelia pasididziavima savaja tauta. "Tu didvyrtu zeme" - sie himno zodziai yra ne tik gr azus sakinys. Tai yra r-ealybe, patvirtinta ir praeityje, ir dabartyje. MUSil tautos sunkus kelias yra pilnas didvyrisku darbu, Kanciojo subrendo musu tautos charakteris ir prasiskleide jos kurybinis genijus. Tai yra tikrai verti pasidldziavimo dalykai.

Bet pagrlndlnis dalykas, apsaugojas isstsklaldzluslus tautiecius nuo svet.imuju itaku, yra gilus ir efektyvus savos kultiiros is,gyvenimas. MUSil Iiteraturos kuryba, musu dainos, musu muzika, tautiniai sokiai, zatdimat, musu tautodaile, rrnisu menas, musu teatro vaidyba, musu moksliniai laimejimai - tai yra neissekancios versmes tikros tautines gyvybes, pulsuojancios gyvu krauju ir savaimingumu.

Efektyvus savos kulturos isgyvenimas tremtyje nera lengvas dalykas. Kaip mes esame be namu, taip pat esame ir be savo kultiiros zidinill. Teturime tik trupinius, vieno kito tautiecio lagamine issaugotus ar laimingu budu dar laisves laikais j uzjurius atklydusius ir vienoje ar kitoje vietoje prisiglaudusius. Pavienios pastangos cia ne vi.sada nugales visas kliiltis. Reikia organizuotos lietuviskos bendruomenes paramos: reikia lietuviskos kulturos centro, reikia kiekvieno.ie koolnijoje visos eiles kultilrinill institucijlJ, kurios padetll ir pagelbetll jaunimui i lietuviskos kuIturos I{iiryb!l isilieti.

Jsiliejimas j savos kulturos kuryb'l yra ne t.ik t.autos

14

J ei pasisvente jaunyste, Kas pasauly gal isdrjsti Jos megint jegll!

o. B. Audrone

TU LYDI

As tikiu ~~- t.u Jydi mana keli,t

II' malda ir viltim ir skausmu~~ IStustejusioj tavo pir'ke lej Neramu, ncramu.

As tikiu - tu lydi mano zingsnius, Tu lydi kasdeinine maida

II' jei viena j sal) numinsiu Sielvartausi, Iiudesl tada.

Ir todel mano pcdos teklauso Tavo zodzill tyl.iuju, gcru, Mano motina, motin geriausia o nekarta save as baru.

As tikiu- tu lydi mann buit.i,

o nezinom - kur as, nei kur tu Gi tau dzlaugsma norejau suburti Prie mils ezero zalto krantu,

SV. PETRO IR POVILO BAzNYCIOS VILNIU,JE SE.LIAUTU FRAGMENTAS

PADALINTAS

KRISTUS

'),OMAS zIURAITIS, O. P.

Nickada gyvcntmas nera ramus. Kartais jis labai audringas, kaip isisiubave vandenynai, kaip apvilta sirdts ... Audros, zinomc, silpnuosius nozinion nubloskia it' suriai kina; stipriuosius - stiprina ir uzg rudina. Panasiai yra su organizacijomis. Vienos ju yra trumpalalkcs, bereiksmes; kitos pastovios, nepakeiciamos: Pastarajal organlzaciju savybci priklauso ateitininkija. Ji jau 40 metu audru neboja, nes Kristaus kryzius ant jos voli avos, 0 gyvenime -~ Jo idealai, Ateitininkija pasaukta t ragiska dabart l ir tuo paciu a teit.i gelbeti, p irmiausla k reipiarrt dernesi i m isrlasias santuokas - jos Y1'a dazniausiai pavojingos sau, r e llgijai ir tautiskumui.

Misriojr santuo ka cia supraritama placiausiu p rasme ; religine ir tautine. Ji gali butj misri grynai religiniu, tautiniu ir religiniai tautiniu atzvilgiu. Kiekveinu atveju tokia santuoka bus pavojus pilnam, harrnoningam gyvenimui.

Misrioji santuoka - pavojus tautai. Kiekvienas zmogus priklauso tam tikrai tautai arba jos grupei svetimojoj. Gal jis jau seniai isklvdos is savo krasto, taut.ines bendruomenes, taciau savo tautiniu bruozu jis is prigimties nelsbrauks, Kaip kudikis negali pasirinkti sau tcvu, gimdytoju, taip zmogus nepastrlnks sau tautos=-jojo jis gimstao Tai Dievo ir pacios priglmties istatymas, kurio nickas is musu nepakeis. Paveldcjimas is savo taut.os ar tevu yra bent pasamoneje gyvas. Skir tingu taut.ybiu vedusieji ta Iabiausiai jaucia, nes cia susitinka du individai, du charakteriai nesuardomam, harmoningam gyvenimui, abi-

pusoi Iairnr-i. Gali jie ir graziai sugyventi irnu pat.l l aimingiausia at.v eja --- bet tautiniu klausimu .iie bus skirtingi, o gal net ir prresingl vicnas kit.am. Cali .iie vienas k it.o taut", jos Istorrja tiesiog gcrbti, zavot.is. bet kas nejgimta -- nejsijaus, Tas naturulu, suprantama, bet pilnas j vicnas kit" Isijautimas, dar numas ncimauomas. No vienas del to nekalt.as, bet kiekvlcnas ju siclos gelmese jausis vienisas, nesuprastas. Vienuma, jei ner a produktingai panaudota, - viskam pavojinga ...

MiSrioji santuoka - pavojus tautai ir religijai. Tautiniu atzvllgiu miSrioji sant.uoka yra pavojinga asmeninei scimos laimei ir tautai. Religiniai skrtumai seirnojo -dar pavcjingcsnl, tick religiniu, tick tautiniu atzvlgiu. cia prrsiminsime t.ik laimingiausius pavyzdzus.

Kiekviena religija, kaip i r pats g yvcnimas, turi savo tautos tradicijas, charakt.eri ir atspalvi, Kiekviename, sakysirn, kataltkiskame krast.e bus garbinamas tas pats Dievas, laikomas tos pacios sv. Misios, bus tie patys sakramentai, bet anttaeiles Dievo kulto ceromonijos bus charakteringos tam ar kitam krastui, net kontinentui. Tegu abu vedusieji tos pacios religijos, bet jei ju vienas svetlmt.aut.is ir no savo krasto baznycioje melsis, jis jausis kiek nojauklal. Vis dazniau pagalvos ; teviskeje kitaip budavo, tenai giesrnes, paprociai buvo daug grazesnt, mielesni ... II' cia ju tautints skirtumas toje pacioje baznycioje., prie to paties Dievo neleis pilnaii vicnas kita jsijausti. Kagt bckalbeti, kada jei ne tik tautlnlu, bet ir reltginiu atzvilgiu yra skirtingi ? ... Tada vedusieji dar labiau daro-

15

DAIL. L. VILIMAS: PROCESIJA LIETUVOJE

si vienas kitam svetimi. Atsimenat, kad ne tik tautiskumas teikia religijai tam tikra atspalvi, bet i r religija, jei ji nera tobula Kristaus atstove, savaip tautiskuma nuspalvina ir net iskreipia. Sakysim, musu mielas tautietis yra provoslavas ar protestantas, Tu religiju ispazinejas visuomet bus daugiau ar maziau veikiamas slaviskos, gerrnariiskos itakos.

Religiniai vedusiuju skirtumai kenkia tautiniam samoningumui, bet daugiausiai paciai sermai, kuri yra kiekvieno.s tautos gyvybe. Kenkia paciai religijai ir tautai, nes tokioje scimoje Kristus yra padalintas, religija ir seimos laime rim tame pavojuje. Kalbu cia apio pavoju tikrosios religijos, kuri niekeno nuo Kristaus ir apastalu laiku neiskreipta, kuri buvo ir yra ka nk in iu krauju nuolat gaivinama - ka taliku religija. Ji, kaip pats Kristus, yra visoms tautoms visuotina, bepartyvi, but.ina isg anymui. Toji religija svar bia usia yra m isr ioj santuokoj pavojuje, tenai ji suskaldyta, tenai padalintas Kristus.

Butu labai klaidinga nuomone, kad tik misr-ioje santuokojo pi1na pavoju, Ju turi kiekviena selma. Kalbame apie reltgini soimos pavoju is esmes. Grynai katalikiskoji santuoka pat i savyje, savo uzuomazgoje jo kio pavojaus tikrajai r elig ijai neturi. Ji turi visa tai, kas palaimintai seirnai reikalinga. AI' ji tai panaudos - kitas klausimas. Tuo tarpu m isr iojl santuoka pati savyje nesioja skilimo prada. Ar tas pavojus virs seirnos skaldymu, religijo.s paniekinmu - irgi kitas klausimas. Yra Iaimlngu atveju misrioj santuokoj ir labai nelaimingu - nernisr ioj. Todel Baznycia laimina misrias rnoterystes, bet su tam tikromis salygornis. Kodel taip, paaiskes is kelet.os pavyzdziu.

Pirmiausia, misriojl santuoka yra nelygiateise kataIik iskosios puses atzvilgiu. Nekatalikas, jei tik panorcs, gales atsiskirti ir gales vel tuokt is savo baznycioje. Kadangi motcryste buvo tikra, tas nebus leista padaryti kata lik iskajai pusei. "Ka Dievas sujungo - zmogus teneisskiria" - nekatalikai ir cia nesilaiko esmintu Kristaus rnokslo dcsniu. Tuo atveju ner a ir negali buti lygybns, bet pavoju ir nelygybes labai daug.

Nekatalikui dazniausiai visos kr tkscloniskos (nors viena k itai priestarauja) r e ligijos geros. Ta klaidinga nuomone gali palengva perslduoti katalikiskajai pusei. Tada ji bus netaip blaivi savo religijai, stengsis, del meiles ar

16

kitu prrezasciu, buti "bepartyvi, ne fanatike" ir palengva vystysis religinis indeferentizmas, ges selmoje tikr asls Kristus, nes Jis tenai ne tik padalintas, bet gal ir pamirstas.

Mist-los santuokos vaikai yra nuskriausti, nors tevai butu, kaip zmones, pavyzdingiausi. Abieju tevu pareiga vaikus auklcti. Abieju tevu religinis au klejirnas yra butinas vaikams. To niekada nerasime religiniai misrtojo seimoje. Ir tokioje seimojo gall buti vaikai vieno seimos nario. graziat kataliktskai auklejami, bet vaikui to nepakanka. Jis visuomet jaus savyje ir tevuose neda.rnuma, kuris vaikui, vpaciai brendimo amziuje, gali buti labai zalingas. Vaikui gal ilga laika nebus aisku; kuris teveliu geresnis, kurio religija geresne -- ar vistiek i ka betiketum, Vaikas mato tevelius tik prie st.alo ar narnuose kartu, bet niekada baznycioje . Jei k udik is kur i labiau myli, tai pagalvos, kad to. religija geresne kur io laikosi jo labiau mylimas tevelrs arba labiau mylima mamyte. Taip jauna siela ir b laskosi, kas neretai ir j nervus vaikui atsiliepia.

Pagaliau Tcvcl iu ne vieno jau nora. Juos salt as kapas

priglaude Vienas teveliq vieno.se kapinese, kitas - ki to-

se. Bcgalo bus paauguslam vaikui skaudu, kada teveliai ir cia bendr os viet.eles neturi.

Taigi religiniai skirtinga seima, nors ir pavyzdingiausia butu, yra padalinta mo.terystes pradzioje, gyvenime, seimos auklejime ir kapuose. Tai laimingiausi misrtu vedybu atvejai, kas yra retenybe. Dazniausiai ouna religlniu t rukdymu ir nesuslprat.imu, kuriu butu isvengta, jei butu pries vedybas daugiau ir rrmciau pagalvata. Kol bus gyvenime zmonlu, tol bus ir klaidu. Taciau kol esame zrnonos - laikas tomis klaidomis susirupinti. Matom, kad pirmiausia pasaulis nuo geru ·arba nuo blogu seirnu igauna savo galutiria krypti. sill dienu pasaulis pasineses bedugnes ir atominio susinaiklnimo link. Kas pasauli lsgclbes ? Ging'ai? Taip - jie reikalingi. Bet galutina pergalo ten kur Kristaus dvasia pilna ir nepadalinta. Pasauli krikscio.niskas gyvenimas isgelbes. To. gyvenimo pr'adzia ir pagr indas yra seirna. Todel "Visa atnaujinti Kristuje" Ideja pirmiausia i seimas turctu but nukreipta. Tada nurims dabarties audros, nusvis ateitis, kada seimos bus tikrai kr lkscionlskos, kada nepadalintas, bet visas Kristus bus seim os gyvenimo centre.

MOSl)

GIMTOJI KALBA

LIETUVIU KALBOS VADOVUI PASIRODzIUS

L. DAMBRIDNAS

Daug kas be abejo yra jau mates sj rudeni pasirodziusi Lietuviq Kalbos Vadova, Tai gana stor-a, 600 psI. knyga. Kaip jau pats jos pavadinimas sako, ji skiriama ne grynai mokslo, bet praktikos reikalui. Kas sudaro jos turini ? Pagr-indlnos jos dalys yra dvi - teor ins dalis, r asybos, skyrybos bei tar ties taisykles. irzodynas. Nors pirmojo] daly yra palleclami ir kai kurie kiti klausimai, pvz. bendrines kalbos susidarymas, kai kurie gramatikos dalykai, bet svarbiausias dalykas toje dalyjo be abcjo yra t ik r-asybos bei tarties t aisyk les.

Rasybos taisykles sak o. kaip turime taisyklingai r-asytl,

o tart.ies taisykjos. kai p turime taisyklingai t.arti, l.i rciu oti, t. y. kalbet.i. 'I'aciau i r zi nant gerai taisykle.s, ]1(' visada y ra aisku. kaip k ai Imrie atskiri zodziai turi bDL l'<,r:::mi ar tariarni. cia at.eina pagel bon zodynas. kuris [lpiEHl apie 20.000 zodziu. .Iamo Iabai greitai galime pat.i k ri n t i, kr:ip tcc" ar k i tas zodis turi buti rasomas, Tokio didumo rasybos vadovo su zodynu is viso dar ne ture iome net i r Nepriku.usornoje Liet.uvojo. Del to tur-ims but.i Iabu i de kingi jo autoriams, prof. PI'. Ska rdzi u i, St. Barzdukui ir J. ]\1. Laurinatciui. kad t.ok] vadova sunkiomis t.rcmt.ies salygornts istenge paruosti.

sis rasybos vadovas skir iasi nuo iki siol var totu ir t.ebevartojamu rasybos vadoveliu Lletuvoje ir cia Amerikoje. Kai kurie zodzia! [arne rasomi kitaip, negu buvo iki siol rasomi. Gali kilti klausimas, ar Iigsiollne rasyba buvo bloga, kad ji dabar tai.soma ne is pagrindu, bet tik vienas kitas jos dalykells. Vadovas stengiasi suvienodinti rasyma kai kuriu zodzil!. kur ie dar pries Vadovo pasirodyma buvo rasorrrl nevienodai.

Bet, zinomu, gali but zmonlu, kur ierns ir tie palyginti maz] rasybos pakeitimai nevisai patiks. Jie gali laikytis senosios rasybos. Cia mat mes neturime tokios Istaigos, kuri galetu isakyti Iaikyt.is tokios ar kitokios r asybos, Nesant tokios [staigos, belieka vi en as kelias eiti prie visiskai vienodos visu vartojamos rasybos -- tai susitartmo keliu. Reikia tiesiog susitar ti, kaip vienas ar kitas dalykas t.uri but! rasornas, kuris iki siol buvo arba ncvlenodai, arba nevisai gerai rasomas. Butu buve, zinoma. geriau, kad visu, kuriems daugiau ar maziau rasybos dalykai rupi, bfit'l} su.sitarta pries Vadovo isleidim'!. Bet tas susitarimas nera negalimas ir dabar.

Kurie tad rasybos dalykai Vadove nauji '? Suminesiu svarbesnius. Pirmiausia zodziai aukstas, rflgstus, baikstus

ir kai kurie kiti rasorni su g (augstas, rugstus, baigstus, bet nes .su k, kaip iki siol, kadangi paskutiniaiais laikais daug kas rase ir su g, ziuredamas zodzi\l k ilmes. Mat yra gana aisku, kad augstas yra kiles is aug ti, ( p lg. dar auga, augimas), kur matome garsa g. riigstus is rug ti (rfigo, riigimas), 0 balgstus giminingas su baugus, baugstus.

Yra vel eile zodziu, kur ik i siol vlenu buvo rasoma .su jotu, k itu be joto, pvz. piauti, spiautl, biarn-us ieskoti iesmas, leva ir kt. Kadangi vis daugiau buvo linkstama r'asyti su jot.u, tai Vadovas irgi ras« su jotu, vadinas. pjauti, spjauti, bjaurus, jiesko ti, jiesmas, Jieva.

TreCias naujas dalykas tai kai k uriu zodzil! rasymas kart.u, Imrie ik i si01 buvo rascm, .skyrium, pvz. turbfit, galbiit, hetkas. betkoks, betkada, kaikas, kaikuris, kazinkas, pcrgeras, perdaug, nepcrdaug ir kt. Nor's i ki siol niekas be voi k nerase sill zocl~:i'l} kartu, issky ru s "turbtrt, galhiit. zutbiit. bet kai kuric rasvbtninkai mane. kad but.u geriau juos rasytl k artu. Vadovas tuo k el i u ir nuejo.

Taip prtt kai kurie svr-t.imi zoclziai rusorni tiksliau,

n(;'-;-u i k i siol, pvz. ba.nk rrrtuo ti, salia hank rnta-, (ne seno-

viska! bt~nluntuoti). abstr akuoti t nc - guoti) , husaras, humoras, klaunas, kaubojas (-jus). ne gusaras, jumoras, klounas, Ico ubojus ir kt.

Su siomis naujovernis, at rodo, apsiprast.t nebutu sunku. J\1 ivedimas yra gana pagristas, Bet yra nauju dalyku, ku r iems bus sunkiau prigyti.

IS tokiu paminet.inas pirmiausia joto nerasymas tokiuose zodziuo~e, kaip marijonas, zakristijonas, batalijonas, milijonas, Julijonas, Marijona ir kt. Iki siol jot.as nebuvo rasomas tik tarptaut.inesc svetlmybese, kaip biologija (ne bijologija), sociologija, radlotonas ir kt .• bet anksciau minetuose zodztuose jotas buvo rasomas, kadangi jis ten yra aisk iai tariamas.

Antra'S dalykas tai rasymas kieto I zodziuose, kaip popularus, popularinti, regularus, reguluoti ir reguliuoti, rclatyvus, relacija, kapilaras, malarija., celuloze ir kt. Iki siol cia buvo rasoma su minkstu I, pvz. populiarus, reguliarus ir kt.

Paveluota, atrodo, reforma ir kai kur iu tikr iniu svetimybiu rasyrne, Iki siol r aserne Bekonas, Kembrtdzas, Gr-invlcas, Kvebekas, Dikensas. Daba r Vadovas siu!o rasyt! Bei krias, Keimbt idzas, Grinidzas. Kvibekas, Dikinzas. Butu geriau, kad sill ir panasiu t.ikr iniu svetimybil! rasybos nebekaitaliotume.

Tokios yra svarbesnes rasybines Vadovo naujoves, del kuri\.! jgyvendinimo ar negyvendinimo reikes dar susitarti.

Paulius Stelingis

PRABEGUSIl) DIEN1.; ILGESYS

Kaip tie laivai nuplauks brangiosios dienos II' sielininkai upem nudainuos.

Prabegs pavasaris. Nukris nuo vysnios ziedas. II' asara graudi ... Jau bus ruduo.

o kQ tada as, zeme, tau dainuosiu? Kaip vieskelius jzvelgsiu be zvaigzdzil!? II' jei sirdis pails. kam pasiguosiu?! Nera pavasario, nera ziedl!.

II' lauksiu jus\.! per dienas sugrjztant. Sugris ir sielininkai, ir laivai.

Tik jus jau niekad, niekad nesugrisit. Prabego vasara. Nubiro jau ziedai.

17

~ JAUNIESIEMS

El. Miniataite

RUDENS BELAUKIANT

Tarp uzmiegunciu geliu vakare Taip gera paslapcia

Ilgetis ir svajot.

Vejelis lengvas supas tarp ziedlj, Menulis pamazu

Keliauja su naktim.

Nuliude geles verkia jau slapcia:

Ruduo atjoja cia Nuskint ziedu margu.

sirdin kartu su rudeniu ateis Kancia zingsnials tyliais.

Bus Iiudna veliat man.

N esigirdes dainu linksmu manu, srrdis liudes dienu

Sauletu ir dziugiu.

Velines

Kai ruduo sunaikina geles ir zicdus ir lapu zaluma: kai visa, ka pavasaris grazaus buvo sukures, uzpiIa nuobodaus lietaus ir Iiudcsio bangomis, - mes svcnciame Velines, lankome k apus. Tinkamas yra sis laikas mirusiems ir mirciai prisiminti: mirtis byloja is kiekvieno.s nykstancios zoles.

Toli esame nuo berzais apaugusiu kalneliu, kur ilsisi musu artimieji; neuziebsime Veliniu diena zvaku tes ant brolio partizano, tevo, motinos ar kito brangaus asmens kapo. Tai aplankyk, jaunasis "Ateitie.s" skaitytojau, drauge su manimi vienus kapus, kuriuose labiau negu kitur jauciama mirties tiki-ova: jie yra Romoje. Pasuke pro desiniasias duris is Tevu Kapucinu baznytclos sutiksim auksta, issckusi, storu abitu apsisiautusi ir balta virvele susijuosusi vlenuoli. II' Tu turbut, kaip as cia pirrna karta eidamas, paklausi, kodel jis toks liudnas. Tikrai, jo veidu slankioja liudesio seseliai ir ilgi gausios barzdos plaukai nepajegia uzdeng ti jo jbreztlj vagu. "Ji.s atgailoja" - atsake man drauge ejes kunigas. Nejau atgai la daryti reiskia liUdeti, bandziau nesutikti. "Jis l ijid i, kad tiek daug yra zmoniu, kurie niekuomet nedaro atgailos uz .savo kaltes."

Kai sis vienuolis lyg koks pasaku milzinas atidarys sunkias, geleziml apkaltas, duris, kurios skiria gyvuosius nuo mirusiu, laiptais nusileisime i menkai apsvicsta baznycios pogr lndi. Tai yra taip vadinami Kapurinu kapai.

strntmecials jauni vyrai, atsizadcje pasaulio, jo turtu ir dziaugsrnu, ejo i si vienuolyna, cia meldesl, nesiojo astru at gail os ruba ir mire. II' stai dabar sio] mirties karalyste] guli isbale kaulai; guli keli tukstanciai kaukoliu, viena ant kitos lyg muru sudctu. ziuri j sia ziauria mirties pergale ir nori susukti aniems tuktanciams: veltui grteztas ir sunkus JUSlj gyvenimas, veltui ilgos naktys ir karstos maldos stai mirtis sulygino jus, kurie nesiojo te sirdyje melle broliul kurie bijojote be reikalo nulauzti medzio sake le ar sumindzioti nekalta vabzdi, su tais, kurie tik kersto tetr-osko, buvo zmogzudzial, girtuokliai ir paleistuviai, isnaudojo savo brolius, is Ju prakaito ir asaru krove sau turtus kad galetu leba uti, pokyliauti ir linksmintis. Mirtis nutr'aukc lygiai abieju gyvenima ir laikas nesa nebutin siuos kaulus skurdzius zmogaus buvimo liudytojus. Ir kas jau siandien bent JUSlj vardus bezino. Kazin kaip ilgai

18

kankintu sins ikyrios mintys, jei akys neuzkliutu uz vieno zodzio, sis vienas vienintelis zodis sviecia tarp kaulu, kaip puikus baltas aistros zi edas ant juodo kaklo, nezymiai irasyto, bet relksmlngo : RESURGEMUS - prisikelsime.

Vi siems, kas mire t.ikedamas i prrsikelirna, gyvenimas nera beprasmi.s ir mirtis nera sunaikinimas. "Ak ne, mirtis nora baisi, tai juokas, pasislcpes uz asaru, dziaugsmas uz sopuliu" (M. Peckauskaite) . sis tikejimas i prisikelirna iprasmina Velines, musu maldas uz mirusius, ir kiekviena darba, kancia ir auka.

II' siandien stovi man akyse Kauno kapai. Ve linese jie nebudavo nluri mirties kar'alyste, bet sventa zeme, padengta rudens gelemis, didzlulis sviesus, dangu siekias, zvakilj ugnies stulpas. Bet tvirte.snis uz antkapiu granita ir karstesnis uz zvakiu ugn] yra musu tlkejimas i prisikelirna. J. Juozukas.

Mano knygynelis

Prisirinkau daug knygu, kurios tik buvo geriausios, ir sudejau visas graziai i lentyna. Gr'azios knygos lygiomis, spalvotomis nugarelemis, iSrikiuotos pagal diduma, ramiai stovi lentynoje. Ieinu i kambar] ir galvoju, kad as jau tikrai mokytas dabar - tiek daug knygu mana lentyneleje ... Bet kiek as ju perskaiciau ? Gal vos tik kelias. Galvoju, kas man is tu knygu, jei as Ju neperskaiciau, juk vistiek nieko nezinau, kas jose parasyta, ir nutariau skaityt.

Praejo keletas meriesiu ir prireike man kazinko is tu knygu, kurias taip godzial perskaiciau. Galvoju, galvoju ... Skaiciau, tikrai skaiciau, bet kur, kokioj knygo], Atsimenu dar, kad galvojau, jog tai tikra teisybe ir tikrai maniau, jog atsiminsiu, 0 stai dabar, kai reikia, emiau ir uzmi rsau. Verciu viena knyga nuo pradzios iki galo, vcrciu kita, trecia. 0 mano norimos min ties kaip nera, taip nera. Jau ir piktumas ima, kad negali r ast, ko nori, galvoju, kam ir tu knygu reikia, jei vistiek negali reikiamos min ties surast. Pagaliau, po keliu dienu bevilt.isko sklaidziojimo knygu puslapiuose randu norima posaki pacios storiausios knygos gale. Randu ir dziaugsrningal issirasau norirna rninti i mazute knygute. Kita kurt.a, kai reikes, turesiu. Nuo dabar visas knygas skaitydamas turiu ir k nyg uto greta Ir, rades patinkarna minti, tuoj issirasau,

Bet ir dabar dar vargo turejau, kai reikcjo surast kazka apie knygas. Varciau varciau puslapius ir po ilgoko vargo radau ta minti irnalsyta kazkur tarp posakiu apie sporta. Ir nutariau kitaip per tvarkyti savo minciu katalogeli.

Israsiau visas mintis ant Iape liu ir sugrupavau pagal ju turini. Surinkau visas mintis apie sport.a, moksla, knygas, Dievo garbe, gamta, muzika ir kltokias rfisis ir sudejau visas graziai j dezute, su skyrellu pavadinimais tarpe [u. Kaip lengva dabar visas mintis surasti, kai tik kokios reikia. Rasau ka nors apie sporta, kaip Iavintl savo valia sportuojant ir noriu pasitikrint, ka koks nors didelis rasytojas pasake. Paslziuriu, 0 ant lapelio mintis, autorius, knyga ar laikrastis, kuriame ta mint] radau ir data, kada ta knyga skaiciau. Viskas vietoje.

Skaitau knyga, uzrasau mintis, kurios man atrodo vertingiausio.s ir idomiausios, idedu pagal minties rusi i savo minciu knygyneli i r, kai reikia, galiu savo mintis paremti kitu zmoniu mintimis, ar rasti atsakyma i rupima klausirna. 0 kaip tu tvarkai savo knygyneli ir knygose rastas patinkamas mintis? NIX

SPORTAS

sis las apie krepsinl JAV

K. Ganvytas

Krepsinio gimtirie yra JAV. Nenuostabu tad, kad sis zaidimas, kuri ir lietuviai deka broliu amer ikieciu pamilo, labai populiarus. Visose viesose aikstese maty.sime vaikus mctancius kamuoli i krcpsinl, kiekvienoje kolegijoje, arba universitete yra privalomos kuno kulturos pamokos ir .iu metu daug laiko pasvenciama krcpslniui. Nemaza sioje salyje zmoniu, kuriems krepsmis sudaro ju pragyvenimo saltin) -- sle vyrai yra iskil usios krepslnio zvaigzdes pasaulyje.

Duoti aisku vaizda apie krepsini JAV yra per p lat.us uzdavinys. Esmeje Amerikos krepsinio ratas sukasi apie du polius-megejus, kuriuos atstovauja akademikai, zaisdami uz savo universitetus, ir profesionalus. si kart a kiek placiau noret.usi sustoti ties profesionaJais k repsinin kais.

JAV yra zinomi 17 prof'osionalu klubai. Jie tarp saves kasmet va rzosi del meisterio titulo. Kaip ir kito.se zaldlmu pir'm enybese taip ir kr epsinyje amer tkieciai turi gan kelstoka vertinimo forma. Jie naudoja santvkiu sisterna, t. y. nustato santyki tarp laimatu ir pralaimetl} r-ungt.yn iu. Yra nustatytas rungtyniu sk aicius i r sezorio gale isvcstas santykis nulemia pirmenybes. Iki sio l b uvo ~aidziama 3-juose rajonuose: rytiniame, vakariniame ir centriniame. Sezono pabaigoje 2 geriausi klubai is kickvienos lygos zaidzia dar po 2-3 rungtynes nustatyto rajono atstovu baigmincse varzvbose. Burtu keliu viena is slu komandu ieina j balgmincs rungtynes, 0 likusios 2 varzosi del galimybes patekti i fi nal a. Finalas yra irgi savot.iskas. Reikia laimeti 4 is 7 rungt.yniu, idant komanda taptu meisteriu. Atrodo, kad atcinanciais met.ais visa baigminiu rungtyniu sistema keistis, nes klubai del pinigu stokos turejo is arenos pasitraukti. sie nclaimingi klubai yar : Denver, Waterloo ir Sheboygan. Kitu pr iezaseiu vorciaml taip pat pasltrauke St. Louis ir Anderson. Numatoma likusias 12 komandu paskirstyti i 2 grupes: rytineje grupeje varzytusl Boston, Syracuse, New York, Philadelphia, Washington ir Baltimore, gi vakarine grupe sudarytu Rochester, Fort Wayne, Tri-Cias, Chicago, Indianapolis ir Minneapolis. Kiekviena komanda ateinanciais metais tures suzaisti 66 rungtynes.

siuo metu zymtausia ir geriausia krepsinlo komanda JAV ir tuo paeiu visame pasaulyje yra Minneapolis LAKERS. st komanda siais metais is eiles antra kart.a tapo meisteriu ftnallnese varzybose, nugalejusl Syracuse 4:2 santykiu. Paskutine.s rungtynes Minneapolis Lakers lairnejo rezultatu 110 :95. sios komandos didysis ramstis yra George Mikan. Tai geriausias pasaulio krepsininkas. Amer-ikoje jis vadinamas Mr. Basketball. sis aukstas (vi rs 2 m.) ir stambaus sudejimo vyras yra pasiekes nepaprastai auksta krepsinlo klase, Praejusi sezona jo tasku vldurkis per 1 rungtynes buvo 28,5 tasku. Turint omenyje, kad jo prteslninkal yra irgi puikiis krepsininkai, sis tasku skaicius yra tikrai nepaprastai aukstas, Nesunku jsivaizduoti, ka tai relskia vidurkyje per kiekvienas rungtynes padaryti virs 28 tasku, ziUrovai [aucia malonuma, stebedarni ji zaidziant. George Mikan yra lyg magnetas, pr-itraukias ziurovus, ir tuo klubui garantuojama gera finansine padetis. Jis j metus uzdirba apie 15-18000 dol.

Antroje vietoje siuo metu Amerikoje stovi Syracuse miesto komanda. Tai irgi nepaprastai geras vienetas: sezono rungtynese si komanda turejo geriausia rungtyniq santyki. Tik finaliniai zaidimai nustlime ja i II vieta. Butll daug galima kalbeti apie bet kuria tll 17 komandq, kiekvienas zaidejas butll vertas atskiro straip.snio. Taciau mes nuo to atsisakysime. Vertetq tik prideti, kad yra ir 1ietuviq iskopusill i ta krepsinio e1ita, pav.: New york'e vienas geresnilljll zaidejll yra Vincas Boryla. Kai kas bando tvirtinti, kad ir pats geriausias zaidejas Mikan turis savyje lietuvisko kraujo.

Krepsiino sezonas Amerikoje yra ,ziemos metu. Piukios sales ir geros salygo.s, be abejo, daug prisideda prie krepsinio aukstos klases isvy.stymo. Taciau pasiekti sias auks-

tybes sportininkui tenka daug ir sunkiai dirbti. .Iie rungiasi istisus metus, aukodami kiekviena laisva minute k ropsiniui. Daugelis troksta, 0 tik keletas tampa profesionaJinai.s kr'epsinlo zaidejais. Prof'esionalu klubai sau pr-ieaugli pasirenka is universiteto zvaigzdzit}, kurias jie gali stebeti taip daznai ivykstanciosc tarpuniversitetlncsc rungtynese.

Nenorima siomis ellutcmis girti ar garbinti profesionaltzma sporte, taciau, norint duoti siok] toki Ameriko.s k repstnio vaizda, negalima apsieiti be profesiorialu zaideju : be [u JAV krepsints butu netsbaigtas. Pabaigai dar ver te tu pamincti Harlem Globetrotters. Nevienam dar Vokietijos ekranuose per apzvalgu teko matyti labai mikliai krepsini zaidziancius negrus. Tai auksciau mineto klubo vyrai. sla komanda sudaro isimtinai negrai. Jie nedalyvauja ki-epsinio pirrnenybese, jie visa demesi .skiria parodomosioms rungtynerns. si komanda yra ISVYSClUSi ncpaprastai aukst.a zaidimo sti liu. Neispasakyt.al puikus ju kamuolio valdymas , kartais zi u rnvo akis nespeja visu judesiu sckti, ju nepaprastai puikus driblingas, pasai, kombinacijos yra daugelio kr epsrnin ku tikslas ir svajone. o kol yra zmonlu, kurie siekia ir svajoja, kr'cpsiriis laikysis ir vystysis kasmet isaugindamas geresniq zaidoju, kurie ziurovui nes pasigerejimq sia pui kia sporto saka.

Pasaulinems fufbo/o pirmenybems praejus

Ilgai lauktos ir su [tempimu daugelio sektos pasaulinos futbolo pirmcnybes pasibalgo liepos menesio viduryje. Kaip ir daugumoje sporto ivykiu slu ptrrnenyblu netiketumai nustebino pasauli. Pati pirmoji sensacija buvo JAV rinktinos laimcjimas pries futbolo ekspertu rmktine - Angl ija, rezultatu 1 :0. Kadangi ir Ispanija nugalejo angIus, tai pastarieji net i Iinaltne grupe nepateko. AngJijos sporto sluogsniai siuo ivyk iu nepaprastai susirupino ir net istcigc prie vidaus ministerijos spor to reikalu skyriu-smanoma tuo Anglijos futbolo lygj gr azint! i tinkama aukstuma.

Pats pirmenybiu nugaletojas Uragvajus nustebino visa pasauli, nes parode aukstos klases zaidima finalinese ru ngtynese pries Bruztlija, kurias stebe]o apie 180,000 ziur ovu. Pirmenybiu favoritas Brazilija uzeme II. vieta. IS o uropietiniu komandu geriausiai pasi rode Ispanija, uzirndama III victa ir net su paciu pirrnenybiu nugalctoju suzalsdama lygiomis. IV vieta atiteko svedtjai, kuri taciau esmeje nuvyle ziurovus, nes buvo tiketasi geresnio zaidin10.

Pirmenybes, gerai seimlninku brazilu pravesto.s, praejo normaliai, taciau neseniai ai ksten iskilo keli faktai, kurie nustebino ir net sujaudino spor to pasauli, Anglai, negalcdami pernesti savo pr'alaimejimo pries jaunq JAV r inktine, pradejo dometis tos komandos ,zaidejais ir po Ilgesniu tyrinejimu paaiskejo, kad neseniai i Be lgija grjzo vienas tos rinktines ,zaidejas - belgas Joe Macca, ir cia aktyviai reiskiasi futbolo pirmenybese. Taipogi paaiskejo, kad skotas McIveney taip pat zaidI' uz USA. Abu zaidejai nera JAV pilieciai ir tuo paciu pagal FIFA nuostatus negalejo atstovauti JAV siose pirmenybese. Tai reiskia, kad JA V suzaistos rungtynes skaitomos neteisetomis ir laimejimai atitenka kit oms tos grupes komandoms; tuo paciu ir visas pirmenybiq vaizdas automatiskai turi pasikeisti, nes aisku, kas is tikrlljq turejo atstovauti ta grupe finale. Vi so sito isvada - 1950 metais Rio de Janeiro ivykusios pasaulines futbolo pirmenybes neteisetos. Taciau anglai, budami tikri sportininkai, atsisake pareiksti oficialq protesta, nes jie laikosi principo, kad zaidimai laimimi aikstese, bet ne uz zalio stalo. Anglija gi gali pasiguosti, kad jos rinktine nepralose pries JAV, bet zaidI' ir pralaimejo pries is ivairiq krastq zaidejq sudaryta komanda.

19

LAISKAS Is cIKAGOS

Svei kas buki, redaktoriau mielas, N eturcjau progos parasyti,

Man pjove kasdiena dvi pielos, Tai dirbtuve ir meile Marytei.

Skamba laikrodis springdamas ryta, Pabundu na ir vel iai uzmiegu,

Ir sapnuoju, kad glostau Mar yt.e, o ji anei rekia nei bega,

seimininke piktai saukia ryt.a: -Pramigai, tai kasdien toks pat sposas!

II' pabega is glebio Ma ryte

Ir lekiu kaip pasiutss pas bosa.

Bet dabar tai jau nebemyliu. Uztat.ai ir rasau as tau sieia;

Bek, redaktoriau, tukstant] rnyliu, Nuo Aldonu, Danu ir Maryciu,

Kas oikagoj pirmiausia, tu klausi,; ztnat buvo apsirgus bezdziono, Lankyt ejo jos mini os didziausios Ir vis verke kasdiena jos zmones.

Kas kam rupi, kur vargas ir badas, Tegu ruskis sau skers milijonus .... Butu like miisu si rdys, kaip ledas, Jei but stipusi si garsi bezdzione,

Pagailejo gal Dievas cikagos, II' busmenas nepadvess, Iaimo, Na 0 nuotrauku sito nabago, Rasi simta clkagos San Taime.

Na, paskui tai naujienos gal sitos, zinai, zmones ir teka ir vedas. Teka Brones, Emiles, Sig itos,

Na, ir Stefa teketi jau zada.

o vcikimas, redaktoriau mielas, Atsiprasant, visai kaba ore.

Tad Isger kim uz j] dzmdzu-Ielos, Ir nuneskim pas gera graborlu.

Tegu jis papudr uos ir pagrazms, II' balzamo uzvers kvorta tyro, II' sakysim : Veikimas ncmazas, Grazial gtrn«, gyveno ir mire.

Vis dainuoja solistu ne vienas, II' daznai pasir'odymus duoda. Levo zmgsntats iseina i scena Ir uzgieda skurdzlu balsu uodo.

Na, 0 radijo cia kad isgroja. Tai visiems buna baisiai smagu, Girdim duoda i grind is su koja II' uzrekia du kartu "uchu".

20

zodziu, t.urim ku lturos, kaip sieno, IS pavydo tikr iausia jus degat, Kad pralcnt«. miosta ne viena, Visokiom jzymybem oikaga,

Daug visko siam laiske prisibruko Gal perdang jau cia tos marmalynes, Bet mat pavarde as Sunny Brooko, Pamainiau i Dr. El. Alinis.

sitaip Iaikrasclaj liepia daryti,

II' darau, kaip kvailys paskutinis, Nes juk Mery gr'aziau, kaip Maryte, Na, arb a Sunny Brook, kaip Alin is.

Na, lik svei kas, gyvenki, kaip karalius, Bilk laimingas, redaktoriau mielas, II' tegu net Aldonos nei Dales

Tau sirdies neuzdaro j dzelq.

Laikyk "Ateiti" stiprta ir ciela, Na, ir pats tu vis buk gclezinls, Nepakliuk po jokios meiles piela, To tau linki

Dr. EI. Alinis.

VPES TEKA - sIRDYS PLAKA

Dubysa j Nemuna teka - Bir ute uz Patriko teka. Keliai per pasauli mus veda Kestutis Patriclja veda.

Netinka Kestuclui Birute - Del to, kad perdaug ji gerute. Netinka Birutei Kestutis,

Nes jis truputeli prastutis.

Dubysa i Nemuna plaukia,

o sird] New Yorkas jau traukia. Dar kartais ir Palanga rnenam, Bet likti zemaieiais nemanom.

Uzmi reom lietuviska daina (0 angltska dar nelseina i II' pametam gimtaja sneka (0 zydas lietuviskai sneka i.

• * •

New Yorko pradzios mokykloje vaikuciai giriasi savo proteviais. Pirma.sis, tremtinukas, sako : "Mario teVq kardu paliete pats musu tautos prezidentas ir taip pakele ji i karininkus."

Anglu ki lmes berniukas; "Mano senell paliete pati Anglijos karaliene Viktorija ir pakele ji i admirolus."

"Niek is, draugai, - susuko arnerlkonukas, - mana prosenel] indenas paliete savo tomahauka, ir jis tuojaus pavirto i angela."

VIZIJOS PRIE TELEVIZIJOS

Gerk, gerk, Highballq gerk,

Nieko daugiau ncnorck! serk, serk,

Kuna paser k,

Doleriu kruva tur ek !

Spiauti ant meno, Spiaut ant kulturos!

Spiauti, draugai ant spaudos! Tegu prasmenga

Literaturos -

Jokios is jq ner naudos!

Girk, glrk, Brooklyna girk,

zenk per saliunus [aukius! Spirk, spirk,

Koja paspirk

Kauna, sraulius ir sakius!

Ten blogas oras,

Ant sienos vor as, zmones perdem suvelti! cia viskas kvepia,

Sausa ar slapia,

cia net ir suodzial baIti!

Keisk, keisk

Pavarde keisk, Keisdarns jq sugadink! Skleisk, .skleisk, Isminti skleisk,

Desra balione vadink!

Vakar dar skanios Buvo tau pupos, - Niekad nuo Ju nesirgai. siandien prie binsu Pratusios lupos,

Rufais pavirto stogai.

Peik, peik, Lietuva peik,

N es tai salts tau gim ta! Veik, veik,

Nieko neveik,

Nes taip surede gamta.

Pinasi vizijos Prie televizijos

Dztaukis tiktai ir ziurek! Highballq gerdamas, Doler] stverdamas,

Nieko daugiau nenorek :

Balys Pavabalys

IVYI(IAl,

DARBAI~

zMONES ...

PASAULIO LIETUVIl)/ PERIODIKOJ PASIDAIRIUS

Ku ltur ingos tautos gyvenimo pulsas ryskiausiat reiskiasl spausdintu zodziu. Per prievart.a naujos lietuviu koIonijos siandiena isdygo ivairiuose pasaulio kampuose. Kad jose lietuvis yra gyvas ir aktyviai kovojas del savo tautos gyvybtniu reikalu, gana rvskiai galime matyti is ivarriu lietuvisku per-iodlniu leidiniu. Ju turi beveik visos lietuviskos kolonijos. si kar-ta cia trumpai pamincslmc tik keleta tokiu leidiniu, tikrai vertu demesio.

JAV galime pasidziaugti menesinio kulturos zurnalo "Aldu" 8 nr. cia yra prof. Z. Ivinskio str. ~ Europos kelias i dabartrne krlze. K. Mockus duoda grazu str. apie jubiliejata Mykola Krupaviciu. Vincas Maciunas paskclbe idornia studijq apie S. St arieviciu rr gyVq to meta lietuviu sajudi. Kronikineje dalyje graziu dalyku duodama is Iiteraturos, spaudos, religijos, visuomeries it' poli tlkos gyvenimo. Poezijos dave J. Kckstas, V. .Jonikas ir V. Slaitas, 0 Jurgis Janku.s -- pat.rauklu pub licisti kos dalyka : Pasaulio dailininkas. Iliustracijos: T. Valiaus, A. Galdiko, V. Rato, J. Bakio, A. Vaicaicio, J. Smugleviciaus ir A. Girard'o.

Jeigu "Aidai" labiau paskaitomi int.elektualinlu sluoksniu, ypac tremtiniu, tal cikagoje eile metu leidziamas menestnis zurnalas "Margutis" yra tikrai prieinamas visierns sluoksniams, Po ranka esas spalio men. nr. rodo, kad sis zur-nalas ir savo isvirsine isvaizda, ir savo turiniu yra tikrai vertas demesio. cia rasime ir poezijos, ir publicistikos, ir Iinksmesnes nuotaikos dalyku, ir vaizdu is Lietuvos bei Amerikos gyvenimo. Kultiirir-ininkai cia ras St. Pilkos str. apie Lietuvos teatro atktoriu K. Glinski.

IS visa JAV eina per 30 periodiniu leidiniu. Bet juos paminesime kitomis progomis. Dabar zvilgsni nukreipkime i Anglija. Be "Britanijos Lietuvio", kuris yra pastovus to krasto lietuviu Iaikrastis, ten jau turima ir platesniu uzsimojimu. sta'. lsistelgusi knygu Ieidykla "Pradalge" jau isleido VI. slaito poezijos knyga "zmogiskosios Psalmes" ir R. Spalio novell's "Trylika nelaimiu." 0 dabar mus pasleko zurnalas "Akiratis". Tai rotatoriumi spausdintas 40 psI. kuklus leidiny.s, zadas skaitytojus lankyti kas manesi. Redaktorius ~ P. Klezas, kuriam padeda redakcinis kolektyvas. Savat-ankisku, kulturini gyvenlma Iiccianciu, str alpsnlu ten paslgendame, taciau gana apstu aktualios, daugiausia vcrstrncs medziagos apie atomine jegq, uranijq, gyvenimq uz gelezines uzdangos ir kt)

Lietuviai Australijoje taip pat rodo stiprio.s iniciatyvos suorganizuoti kuItUrin) gyvenimq. Ten eina net trys periodiniai leidiniai. Bene pats populiariausias is jq yra dar rotatoriumi, bet svariai spausdinamas "Australijos Lietuvis". Jame be visos eiles aktualijq is vietos lietuviq gyvenimo ir pa-

saulio politikos randame st.raipsniu, kuriuose keliamos svarbios jaunimo auk lejimo ir lietuviSko kulturinlo bei bendruomeninio gyvenimo problem os. Ten varomas ir piniginis vajus savai spaustuvei jsigyti (atlikti visai realiis tuo reikalu darbat i , kurioje bus .spaudinama ne tik Iaikr-asclai, bet ir knygos. "Australijos Lietuvis" iseina du kartu per meriesi. Turi jis ir pr ivalomajl angliska skyriu. Jame duodama medziag os is Lietuvos istorijos ir padedama mokytis ang liska.i.

Venecuelos lietuviai taip pat neatsilie ka nuo k itu krastu. stai, jau antri metai eina menesinis kat.ali kiskas laikrasti.s "Tevll Kelias". Laikrast.inio formato, spausdinamas spaustuveje (tik dar truksta Iiet.uvisku r aidziu zenkIu ) , iliustruotas. Be vi ot i niu kasdionnio gyvenimo ak tua liju, cia duodama ir p at riori niu st ruipsniu, it' i'iiaip idomiu pasiskrrityrnu ir kita.

Argentinos dzi a k ul t urinj

liet.uvia i katalikai leidvisavalt.ini laik rast}

"Laikas". cia jau turima gana stipriu pajegll, ir del to lalk rastis ne tik savo isvalzda, bet ir turiniu yra tikrai gr azus ir idornus. Du smulkaus srif'to puslapial skiriami mokslui, menui ir Iiteraturai, Ir eilinis skaityt.ojas, ir inteligentas cia jau gali rasti gana grazios lektiiros. -tis-

PAX ROMANA XXI PASAULINIO KONGRESO AMSTERDAME REZOLIUCIJOS

Bendra .rezoliueija

Suslr inke Amsterdame svcntalsials Metals, rciksdami valia bendradarbiauti Atpirkimo veikloj, 50 krastu katalikai intelektualai ir studentai, i savo 21 pasaul in] kongresa, atsizvclgdami i netvar ka nuo kurios pasaulis kencla, bet tvirti begaline Dievo meiIe, susitclke aplink Vyr-iausia Ganytojq, dekingl uz rnisija, kuria jiems teikesi isdestyti naujojo enciklikoj "Humani generis", iskilmingai pareiskia savo solidaruma sunkiausiems nerimo apimtos zmonijos rupesclams,

kreipiasi i savo brolius Kristuje pilnai atlikti savo vaidmeni geresnio

pasaulio sukurimc, .

ir lsipareigoja :

1. prtsideti prie nesuinteresuoto tiesos ieskojlmo,

2. ginti dvasines vertybes, grasomas materializmo,

3. sustiprinti krtkscioniskos minties inasa j modernine kultura,

4. tobuJinti savo zinia.s, kad galatu imtis pilnos atsakomybes savo profesijos vykdyme,

5. propoguoti krikscioniskqjq tvarkq politinej, ekonominej srity.

Jie kviecia visq kultiirq intelektualus, be rases ir religiniq isitikinimq skirtumo, dirbti vienybej su jais, .statybai patvarios taikos sOcialinej ir tarptautinej srity.

Bendradarbiavimas "Pax Romanoj"

Atstovai 42 katall ku intelek tualu f'ederaciju i r 75 kataliku studentu federaciju susir inke Amsterdame savo pirmam bendram Pasauliniam Kongresui, is naujo patvirtina savo pri.sirisima prie Tarptautinio Kat.aliku In telek tualu Sajudzio ir Kat.aliku Studentu Sajudzio po Pax Romana zenklu;

paliudydami savo nepr iklausornybe Baznyciai ir istikimyb~ Pax Romana dvasiai, jie imasi visos atsakomybos, kuri is to isplaukia, broliskai susijunge abiejuose sajudziuose, jie pazada juos palaikyti, veikliai dalyvauti jq darbuose ir platint.l Ju rezultatus. Kadangi Pax Romana veiklo.s isvystyrnas mtelekt.ualincj srity rcikalauja technikiniu ir Ilnanslniu pr iemonlu, jie turi duosniai prisideti abiem sajudziam rna terialiai parern ti;

suprasdami reikala, labiau isvysto tarptautinio apsikeitimo mintimis proresincj srit yj, jie nutaria remti atskiru mokslo sakq ir profesijq kongresus, skiriarnus studijuot.i ypatingoms problem oms krikscionisku pr incipu sviesoj.

AtsiSaukimas del tremtyje gyvenanelu Intelektualu

Kataltku In telekt.ualu ir Kata liku Studentu Tarptautinio Sajudzio nariai, susirmke 21. Pasaulinio Pax Romana Kongreso proga, isleidzia i kriksCioniSkqji pasauli sj atsisaukirna del pabegcliu ir lsvietiritu asmenu intelektualu; kurie del politiniu, relig iniu arb a rasiniu persekiojimu pasmerkti gyventi uz .savo tevynes ribu.

Jie kreipiasi su situo atsisaukimu i krtkscioniskojo pasaulio palankuma, tlkedamiest, kad [is supras sill persekiojamuju nelalme, kad jis ivertins tas kulturos vertybes, kurlu jie yra liudytojai, ir ieskos sprendimo tai tragiskal buklei.

Profesoriai, valdininkai, memnmkai, gydytojai, juri.stai, studentai, visu laisvuju protesijq atstovai, biidami auka tautiniu eksklinzivlzmu, tremties krastuose neisileidzlam! i profesijas, kuriose jie buvo pasireiske savo krastuoso. Kad gvventu jie jauciasl pasmerkti darbams, kur iems jie nera pasiruoso ir kurie juos pirma laiko nualina. Labai daznai ju kolegos ju gyvenamuose k rastuosn 1ieka akli praejusiems jll keritejimams ir dabarties vargui, ir nesupranta tu vertybiu, kurias jie savyje neslojasi,

Budami ist.ikimt Kristaus meilei, laisvu valstybiu ka.tallkat prasomi prisidctt prie dvasines ir materialine.s paramos veiklos, kuri turi praside ti tremties akademiku naudai. Jie turi jiems padeti savo maIda ir pasiaukojimu. Taip pat tegul jie, atidarydami savo eiles persekiojamlljq broliq naudai, priima su savim tq kuItiirini palikima, kuri anie atstovauja, ir laisvuose krastuo.se leidzia pilnai atsiskleisti jq zmogiskosioms vertybems.

Be to, dar buvo priimta rezoliucija tarptautinio bendradarbiavimo reikalu.

21

NAUJA DOGMA

siais metais Iapk ricio men. 1 d. sv.

Tevas paskelbe Marijos Dangun zengimo tiesa - dogma, Romoje ivyko didziausios isk ilrnos, Naujos dogrnos paskelbimo iSkilmese dalyvavo 36 kardinolai, 480 arkiv. ir vyskupai, 200.- 000 tikinciuju ir sv, Metu piltgrimu is visu saliu. Paskutine Katali ku Baznycios tiesa buvo paskelbta pries 80 m. (1870 m.) - Popieziaus neklaidingumo dogma, kada jis kalba t.ikcjimo ir morales reikalais.

• .Iezultu ordenas turi 30.578 narius. Pernai metais, neziurint persekiojimu, ordenas padidejo 600 asmenu,

Mire G. B. Shaw

• S. m. lapkricio men. 2 d. mire rasytojas dramaturgas George Bernard Shaw, turedamas 94 m. Jis gime 1856 m. liepos 26 d. Dubline, Airijoje. Savo gyvenime visai nevartojo alkoholio, nes buvo pasipiktines savo girtuokliu tevu. Jo motina buvo dainininke, kuri dar vai ka G. B. Shaw ivede i muzikos, dramos bei tapybos pasaull.

Shaw asmenybs yra pilna kontrastu. Jo karjiera kaip rasytojo, buvo sunki. Jis yra buves zurrialistas, kritikas, oratorius, romanu rasytojas, dramaturgas, filosofas. Pasaulyje isgarsejo kaip dramaturgas. Nuo 42 savo gyvenimo metu prade]o rasyti tik dramas, kuriu sukfire daugiau kaip 50. 1925 m. Shaw buvo pagerbtas Nobelio Literatures premija. Iki 42 savo gyvenimo metu jis vargo, sunkiai pelnydamas pragyvenima. Veliau [o materialines salygos buvo labai geros, ir jis galejo pilnai pasisvesti k urybai. G. B. Shaw yra didziausias XX-jo amzaius dramaturgas. Jis pats save Iaike genijum ir didosniu net uz sekspyrq.

Kempten (Bavaria) slais metais svencia 2000 metu jubi lieju. sis miestas yra pergyvenes garsaus Cezario okupacija. Kempten turi dabar 3500 gyventoju. cia ilga laika buvo didclc Iiet.uviu stovykla, kuri pasizymejo k ultfirine veikla.

Psiehiatru kongrese, Paryziuje, dalyvavo 1800 delegatu is 47 krastu, Moksl.inlnku tarpe iskilo kai kuriu nuomorriu skir tumu, Be kitu dalyku stipiai kritikuota paziura, kuri zmogaus vidaus gyvsnima perdaug suveda i seksualini momenta.

100 metu nuo H. Balzako mirties.

Prancuzu rasytojas, realizmo ir naturalizmo kurejas Balzakas, gyvenes 1799-1850, buvo gilus psichologas, gerai pazino ana laiko gyvenima, buvo Iabai didelcs fantazijos ir neispasakyto darbstumo bei produktingumo. zy.miausi jo romanai yra: "30 metu moteris", "Tevas Goriot", "Eugenija Grande."

Studija apie senoves Lietuva,

Dr. V. Cldziunas, O. F. M., parase gausiai dokumentuota studija apie pranciskonu misijas Lietuvoje XIIIXIV slmtrnetyje. Veikalo antraste :

"De missionibus fratrum minorum in

22

Lithuania", isleido sv, Bonaventure Kolegija Florencijoje, 1950 m., pusl. 30, lotynu kalba.

Gydytojai pasmerke EutanazijlJ,

New Yorke ivykes Pasaulines Gydytoju Sajungos kongresas priomc rezo liucija, pasmer kiancia eu tanazija-szudyrna nepagydomu Iigoniu. Pasaulio Gydytoju Sajunga, kuriai priklauso 41 tautine gydytoju sajunga, ipareigojo kad gydytoju draugijos kiekviename kraste eutanazijos praktikavima pasmerktu,

Prancftzijos Iietuvlu saskrtdis,

Spalio men. Paryziuje ivyko pirmasis Pranciizijos Iietuviu suvaziavimas, Suvaziavime buvo progos areiau susipazint.i, iss prestl aktualiuosius klausimus - tautinius, kulturnius, organ izacinius, salpos ir kitus. Gauta daug sveiklnimu is Pranciizijos ir kitu krastu. Priimta eile nutarimu bel rezoliuclju. Suvaziavimas, kuris praejo jaukioje nuotaikoje, buvo baigtas Tautos Himnu.

Tautosakos rinkejo sukaktis

Didziajam lietuviu tautosakos rinkcjui kun. Antanui .Iuskal-J'uskevlclui s. m. lapkrlcio men. 1 d. sucjo 70 metu nuo jo mirties. Jisai yra surinkes apie 5624 dainas, apie 2000 meliodiju, ir kitos tautosakos uzrases daugiau, kaip 50,000 zodzill.

• S. m. Iapkririio men. suejo 30 metu nuo musu kariuomenes pergales kovoje su lenkais prie sirvint\!. Kautynes ivyko 1920 m. lapkricio men. 19-21 d.d.

• siais metais Belgijoj [vyko jubiliejinis Kataliku Darbo Jaunimo (J.O. C') kongresas. Kongrese dalyvavo du kardinolai, trisdesimt vyskupu, tukstanciai kunigu ir apie 100,000 ivairtu katalrkisku jaunimo or ganlzaciju narill. 45 tautos atsiunte savo delegatus. Kongreso dalyviu.s poplezlus sveikino per radija prancuzu ir flamandu kalbomis.

• Londone spalio men. 14-15 d. jvyko Brttaniios Lietuviu Sajungcs suvaziavlmas, ISrinkta nauia centro valdyba ir kiti organizaciniai orzanai, Suvaziavimas ture.lo svecia - VLIKo pirmininka prel. M. Krupaviciu.

• Ameriko.s astronomai Komos zvaigzdyno rajone atrado nauia ,zvaigzde, nuo kurios sviesa i zeme eina 50,000,000 metu, Ji buvo susekta pasinaudojant didziausiu pasaulyje teIeskopu.

• S. m. spalio men. 1 d. Pittsburghe ivyko A. L. Kunigu Vienybcs Seimas, kur buvo padaryta daug svarbiu nutarimu.

• Lapkricio men. 1 d. suejo 32 metai nuo lietuvlu skautu ikurimo. 1918 m. Iapkrieio men. 1 d. Petras Jurgsla - Jurgelevictus istelgo pirmaja skautu skilt] Vilniuje.

• sv, 'I'evas Socialogu kongrese pareisko, jog Kataliku Baznyeia domisi ir sielojasi socialiniais klausimais, 0 ypac nuo Leono XIII Iaiku, kuris pasauliui dave garsiaja Rerum Novarum.

• siais metais spalio men. 25 d. suejo 125 metai nuo Johann Strauss gimimo. Metropolitan opera New Yorke ta sukakti atzymi pastatydarna jo opera "Fledermaus".

NIEKsYBil:S P ASLAPTYS

Naujas prof. dr. A. Maceinos veikalas, kuriame aprasoma kova uz Dievo Karalyste istorijoje pagal Solovjovo

"Pasakofima apie antikrfsta,"

Turinys:

Ivadas ; SOLOVJEVO LuzIS:

1. Utopinis istorijos vaizdas,

2. Krtksciontskasis istorijos vaizdas.

I. ANTIKRISTINE DV ASIA ISTORIJOJE:

1. Religinis istorijos pagrindas.

2. Antikristo samprata.

II. ANTIKRISTINES DVASIOS ERUOzAI:

1. Savimeile,

2. Kr!staus Iaikyrnas pirmataku,

3. Pr'isikelimo neigimas,

4. Velniskasis sutvirtinimas

5. Paleistuvinga kilme. '

III. ANTIKRISTINES

DV ASIOS VEIKLA:

1. Pasislepimas kaip veiksena,

2. An.tgamtiskumo isskyrimas,

3. K.nstaus vietos uzgrobimas,

4. Dlevo isnlekinimas,

IV. ANTIKRISTINES DVASIOS KARALYSTE:

1. Panasumas j Kristaus Karalysto,

2. Prievartine melle

3. Antikristo evang~lija,

4. Vienybe,

5. Gerove,

6. Linksmybe.

V. BAzNY cIA ANTKRISTO PRIESPAUDOJE:

1. Istremimas i dykumas, 2. Persekiojimai,

3. Atkritimas nuo Dievo,

4. Griztmas j pradzia,

sios knygos Ieidejas - zinomas kultiirininkas kun. M. P. Juras.

AR zINAI, KAD

- Alfredas Tenysonas parase savo plrmaji straipsn] budamas astuoniolikos metu,

- Napoleonas uzeme Italijq budamas 25 rnetu.

- Aleksandras Didysls buvo visiskas jaunuolis, kai atstums visus Azijos hordus, grasiusius Europai nuo pat jo gimimo.

- Baironas, Raphaelis Alan Poe mire biidami vos bet jau speje irasyti savo nemlrtinguju eiles.

- Newtonas padare savo didesniuosius isradimus pirm negu sukako 25 metus.

- IS 120 mokiniu tik vienas kasdiena lanko mokykla, kiti mokslo metu begyje bent viena diena neatvyksta i mokykla,

ir Edgar 37 metu, vardus i

ME§ PLACIAME PASAULYJE

IS P. MAS CENTRO VALDYBOS VEIKLOS

Pasaulio Moksleiviu Ateitininku Sqjungos Centro Valdyboje paskutiniu metu [vyko pasikcitimu. Del studiju ir kitokiu prrezasciu is valdybos laikinai pasitrauke V. Grajauskaite, R. somkaite, A. Sabaliauskas ir Z. Kungys. Ju viet on kooptuoti nauji asmenys, ir dabar pilnas P. MAS CV Sqstatas yra toks:

Sajungos Dvasios Vadas - Tevas Tomas ziUraitis, O. P. Jo adresas: P. O. Box 592, Metuchen, N. J.

Pirmininkas - Juozas Bauzinskas, 17 St. John's Rd., Ridgewood 27, N. Y.

Vicepirmininkas i1' soc. reikalu vedejas -- Vyt. Vygantas, 66 Boerum Pl., Brooklyn 2, N. Y.

Sekretoriai - Galina Macclyto, 74 Weldon St., Brooklyn, N. Y. ir Vyt. Vobeliunas, 120 No. 5 st., Brooklyn. N. Y.

Izdininkas -- Pranas Cr usauskas. 17 st. John's Rd., Ridgewood, N. Y.

Mcrgalciu skyriaus vedeja - ccslava sidlauskaite, 159 Bowen St., Bo.ston, Mass.

Buvusioji centro valdyba daugiausia demesio kreipe i "Ateities" atgaivinirna ir leidima naujose salygose, uzmezge rysius su visame pasauly besikurancoimls moksleiviu ateitininku kuopomis, rupinosi socialines paramos organizavimu likusiems Vokietijoje idejos broliams, surenge vasaros stovykla.

Nemazesni uzdaviniai laukia ir nau[osios P. MAS centro valdybos. Yra gyvas reikalas organlzuoti naujas moksleiviu ateitininku kuopa.s, ypac [aunesniuju moksleiviu, kurios duotu visai ateit.ininku organizacijai prieaugli. Reikia paruosti nauja Sajungos statuta, pr ltaiklnta naujoms salygoms, ir naujas veikimo programas, kuriose ypatingas demesys bfitu kreipiamas j lituanistiko.s dalykus. Atetnancia vasara vel numatoma surengti didele moksleiviu ateitlnlnku vasaros stoyvkla J. A. Valstybese. Gi "Ateities" ir kitokios ateitininkiskos spaudos leidimas uzirns taip pat viena svarbiauslu darbo sriclu. Todel naujoji centro valdyba maloniai praso visus ateitininkus, ateitinlnku biciulius ir ypatingai pacius mieluosius moksleivius padeti jos darbui moraline ar materialine parama bei malda i Viespatl. P MAS CV

NEW YORKAS

"Ateities" pobiivis. - S. m. lapkricio men. 4 d. redakcijos iniciatyva buvo suruostas "Ateities" zurnalo bendradarbiu ir biciuliu pobuvis, kuris ivyko Angelu Kar llenes parapijos saleje. Prel. J. Balkiinas maIda pradejo pobuvi, Inz. J. Rygelis, New Yorko At-ku Jaunimo kuopos pirmininkas, pobiivio ir menines programos pravedimui pakviet.e redakcijos narius - K. Ambrozaitij ir A. PociU, kurie

visa to vakaro progr ama ir pravede.

Pobiivyje dalyvavo didziults burys "Ateities" bendradarbiu : prel. J. Balkunas, kun. V. Pikturna, T. Ziuraitis, O. P., pobuvio garbes seimlnlnkas kun. J. Aleksiunas, A. Graiiunas, C. Grtncevicius, P. Naujokaitis, V. Jonikas, V. Mazelis, L. ztt.kevlcius, daug jaunosios kartos bendradarbiu, bei "Ateities" zurnalo biciuliu.

Prel. Balkunas apibudlno "Ateities" zur nalo reiksme at.ettininku gyvenime, pasidzraugdamas ateitininku veikla ir k urybiskumu.

Po to seke Iu.craturine dalis, kuria jaunimas palvairtno dainomis. Savaja kuryba pask aite : A. GraziCinas, C. Grincevicius, L. zit.keviclus. Vieno nozinomo pocto (dalyv<lvusio pobuvv.ie) eilt-rascius padeklamavo B. KuIyt.c. Literal urine dalis buvo baigta tradiciniu jumoristiniu lailuasciu "Skorsvcju", k u ri sk ait.e : K. Amb roznit.is, L. Zitkcvicius. A. Pocius.

Pobirvio uzbai gni kalbejo P. Naujokaitis. Jis ragino nepagailctt au ku "Ateities" zurnalui. kur is randasi sunkioje rn at.e r ia l in eje bu kloje.

Po to se ke sok ial ir dalis programos - stud. E. Apanaviciute padeklamavo kelet.a eilerascill.. Jai akompanavo stud. A. Kepalait.e. Meniskal ispi ldytos melo-deklamasijos padare gilu ispudl, ypac "Jur ate ir Kastytis."

Prie pobuvio pasisekirno daug prisidejo nuosirdus visu talkininkavimas. Daug triuso ir rfipescio jdejo seimininkes, kurioms vadovavo A. Dicmonaite. Jos aprupino svecius kavute ir skaniais uzkandzlais,

PIRMASIS KORP! K~STUTIS KONVENTAS NEW YORKE

S. m. spaliu men. 15 d. New York'e gyvenantieji kcstutininkai buvo susirinke tradiciniam .spalio men. 13 d. konventui, kartu ir pirmajam konventui New York'e. Buvo isrinkta New York'o skyriaus valdyba is Dr. Z. Pruso, Pr. Crusausko ir A. Kepa- 10. Nutarta pasveikinti korp! Carbes nari Prel. Krupaviciu, Korp! Centro Valdyba ir atskirose vietovese esancius Korp! skyrius. Ateityje nutarta bent kas menuo rinktis konventams, Konvento metu buvo suaukota vienam Vokietijoje bebaiglanciam .studijas broliui $30.

PHILADELPHIA

Spalio men. 28 d. ateitininkai ir gasus burys sveciu rninejo Philadelphijos At-ku mctine sukakti. Sveciu tarpe buvo rasytcjas prof. V. Kreve, soliste J. Augaityte, prof. Jurskis, Vyciu atstovai ir daug kitu. Jaunimas entuziastingai pasveikino prof. Kreve, sugiedodamas jam ilgiausiu metu. At-ku pirm. dr. A. Vasiliauskas padare pranesima apie LKF kongr-esa ir At-k\! konferencijq Pittsburghe.

- Spalio men. 29 d. atei tininkai, skautai ir vyciai iskilming'ai pamincjo Kristaus Karaliaus svente. Minejimas prasidcjo parrraldornis, kur iu me tu minatu or ganlzaciju nariai priemI' sv. Komunija. .Iautru parnoks- 1& pasake kun. Raila.

Po pamaidu buvo bendri pusryciai, ku riu metu kalbejo inz, Biknevlcius at.et.lninku, prof. Jurskis skautu ir Voler tas VYC1U vardu.

Po pictu sventoj valandoj vel visi su.sirinko baznycion, kur sutartinai giedojo lietuviskas giesmes. Soliste J. Augaityt.c vit-tuoziskal pagiedojo poru r-el iginiu kur-iniu.

Prof. V. Kreves paskaita

Spalio 22 d. At-k studentu ir vyr. mok slciviu susirinkime prof. V. Kr sve skait.e pask ai ta apio litcraturos reiksmo tautai ir visuornenel. Jaunimas buvo suzavatas prof. Kreves grazlom!« mintimis i r gyvai dalyvavo disk usijoso. Susirinkimas ivyko p. B. zukausko buteo Visi dalvviai buvo maloniai seimininku pavaisinti.

ROCHESTER, N. Y.

Lapkr icio men. Rochesterio ateitininkai iSkilmingai atsvents ateitininkijos sajudzios 40 metu [ubilieju. Lapkricio 4 d. Rochester io radiofone ispildc programa : dr. J. Stankaitis pasake kalba apie ateitininkijos idealus ir kova uz Lietuvos Iaisve ir jo.s gerbuvi. Po to P. Armono vadovaujamas ateit.inmku chorus sugiedojo ateitininku himna ir keleta lletuvisku dainu.

Lapkr ieio 5 d. mlnejlmas prasidejo iSkilmingomis pamaldomis ir bendra sv. Komunija. 14 val. Iskflrntngarne poscdyje Ateltininku Federacijos vadas prof. dr. A. Damusis skaite paskaita apie siu dienu pavojus Vakaru kr-ikscioniskajaj ku ltfirai. Po paskaitos seke sveikinimu banga: Amerikos At-ku S-gos pirmininko J. Lauekos, kun. J. Baksio, kun. D. Morkeviciaus ir daug kitu.

Minejimas uzbaigiamas koncer-tu, kuriame rasytojas J. Jankus pasir'ode su novele is Lietuvos iikininku gyvenimo. Solistes V. Sabaliauskiene ir salniene padainavo po keleta liaudies dainu ir ar lju is operu, Akomponavo Z. Nomeika. 1. Stankaitlene ispudlngai padeklamavo du B. Brazdzionio ellcrascius.

WATERBURIS , CONN.

Waterburyje ateitininkai susiorganizavo pries 2 metus. Dabar turi 57 narius, is kuriu 30 procentu yra cia gimusiu.

Waterburio ateitininkai turcjo siuos parengimus: Nauju Metu sutikima, Vasario 16-sios minejlma, sv. Kazimiero min., kleb. kun. Valantiejaus 35 m. kunlgystes minejima. Be to, buvo suruosta 4 pobuviai su programomis, kur dalyvavo atetininkai ir ju

23

biciulial. At-ku kuopa turcjo dvi isvykas - i Putnam ir Mar ianapol]. Waterburio at-kat bendradarbiauja su kataliklskomis ir patr'Ijotiskornis 01'ganizacijomis ir platina Iietuviska spauda.

Waterburio At-ku kuopos valdyba sudaro: V. Kuzmickas, J. Kazlauskas, A. Bukauskuite," V. smulkstys, P. ViIeisis.

ROMA

Spalio men. sv. Metu proga aplanke Roma 32 stud. ateitininkai is Voiketijos. Juos prreme sv. Metu Komitetas Lietuviams priimti ir idejos draugai.

Spalio men. 28 d. bendroje audijencijoje buvo priimti sv. Tevo, Pirma karta sv. Petro bazilikoje per garsiakalbl salia didzilljll Europos kalbu visi pranesimai buvo daromi ir lietuviu kalba, Priminus kenciancia Lietuva, simtatukstantineje minioje [siviespatavo tyla, kuri truko visa lietuviskorns pamaldoms skirta laika. Kai

sv. Tevas kreipesl i Lietuvos tremtinius studentus, jam buvo atsakyta galingu ir ilgu valio. Kristaus Karaliaus sventej ateit.ininkai Kalisto katakambose Isklauss vysk. Padolskio laikomu sv, misiu ir prieme sv, Komunija.

Per sv. misias katakombose skarnbcjo lictuviskos gicsmes. Pabaigoje sugiedoti atcit.lninku ir tautos himnai.

TORONTAS

Toronto Atel tininku kuopa .suruose Iinksma pobiiv] vienu metu sukakciai pamineti. Mlnejime kalbejo prof. dr. sapoka, dr. Juozapaviclus ir Uzubalis, Po to ivyko valses ir pasilinksminimas.

MONTREALIS

Montrealio ateitininkai Iapk ricio men. 4 d. suruose koncerta. Programa ispi lde : solistc Motekaitiene, muzo Marijosius, sokeja Kvietyte, ir pianistas Smilgevicius.

Mineti menininkai koncertavo pamaldu metu Ausros Vartu baznycioje,

"AIDAI" SKIRIA LITERATuROS PREMIJ~

Menesinls kulturos zurnalas "Aidai", Ieidziamas TT. Pranclskonu, pameci ui skirs po viena $500.00 prernija uz premijos komisijos geriausiu pripazmta groztnes Iiteraturos ir mokslo veikala, sluo skelbiamos jos taisykles pirmiesiems me tams :

1. 1951 metais pirma kartu premija bus skir iama uz gr ozine Iitcratura : poezija, noveles, apysakas, romana ar dr-ama.

2. UZ premijos komisijos geriausiu prrpazinta veikala skiriama premija bus skiriama uz g rozine Ilteratura: neb us skaldoma tarp atskiru autoriu.

3. Premijos komisija vertins 1950- 1951 m. pasirndziusius viesumon gr ozines litcraturos kurinius ir tais metais parasytas, bet del dabartrntu salygu negalejusius buti isspausdintais kur-inius tu autoriu, kurie juos prisius komisijai.

4. Eilerascill rinkiny.s, skiriamas premijai, turi sudaryti nemaziau 32- 48 puslapiu knyga, jeigu ji butu isspausdinta. N oveliu ar apysaku rinkinys turi buti nernaziau kaip 100 puslapiu dydzlo spausdintos knygos.

5. Paskutinc data kurmiams iteikti 1951 metu gruodzio 1 d. Sl ust.i SlUO adresu: Ant. Vaiciulaitis, 2087 No. Main Ave. Scranton 8, Pa.

6. Prernljuota kur ini, jei jis butu parinktas is viesumon dar nepasirodziush; veikalu, autorius sutinka dalinai ar istisai spausdinti per "Aidus."

7. Premijos sprendeju komisija sudarn: Bern. Brazdzionis, J. Girnius, V. Maciilnas, Pro Naujokaitis, A. NykaNil iii nas, Ant. Vaiciulaitrs ir leidcju atstovas T. Dr. L. Andriekus, O.F.M.

"Ateities" paskelbtas novelill konkursas, del per mazo dalyvill skaicia us, neivyksta. Redakcija.

24

Palaikykime vienintele Iietuvtska g'lmnazija, Europoje

P. L. B. Vokietijo.s Krasto Valdyba kreipiasi sekanciai i lietuviskaja visuomene :

Pasitikedarni visa pasaulio Iietuviu vienybe, gave pradziai realios paramos is VLIKo ir BALFo, ikurem Yak. Vokietijoje, Diepholze, lietuviska aukstesniaja mokykla ir mokiniams bendrabut].

sios istaigos tikslas isgelbct.i nuo galutinio nutautinimo Vokietijoje gyvenanciu Iietuviu jaunuornne ir paruosti ja ievynes Lietuvos tarnybai. Daugiausia mums rfipi ateiti i pagalba Maz. Lietuvos lietuviams, kurie, priversti gyvent tarp vokieclu ir leist vaikus i vok iskasias mokyklas, negali patys vieni atsispirti gana stipriai vokietinimo galiai. Dziugu yra matyti i bendrabuti atvykstancius sveikus ir grazius lietuviu klapiedieciu vaikus, Imrie, mete vokiskasias mokvt.e s, pa like savo tevelius stoja i Iietuviska girnnazija ir su dideliu uzsldcgirnu griebiasi kartoti savo gimtaja kalba, kuria jau buvo bepamirsta. Tai daugumoje suslpratusiu ir Lietuvai tst.iktmiausiu klaipcdieciu vaikai.

CTlmnazijoje, kurioje veikia visos 8 k:asc;;, vyksta smarkus darbas. Tai yra vientntele visoj Europoj tikrai lietuviska ir krikscioniska gimnazija. Visos kitos liet. gimnazijos Yak. Vokietijoje likviduotos, nes vokieciu valdzia, remdamosi Aukstuiu Komisaru potvarkiais, nesutinka duoti tautinerns tremtlniu mokykloms paramos. Daugelyje vietu vokieciai nepriima musu vaiku i savo aukstesnes mokyklas. Bet lietuviai vistiek nepajegtll apmoketi vokieciu mokyklose uz vaiku moksla, Taigi Vokietijos lietuviams ate ina tamsiausi laikai, kaip kadaise Lietuvoje carq priespaudos f·F]yni~Je ..

Pe ilgos ir atkaklios y;OVOS vokie-

cil! ist.aigose galu g"ll' pavyko gauti teise laikyti bent viena savo gimnazij~\ ir gaut nors 2 mokytojam algas. Cavorne taip pat ir geras patalpas su visais reikalingais [rengimais mokiniu bondrabuciui. Pasisventeliai mokytoj'li dirba gana sunku darba.

Gimnazijq ikurern, mokinius sukviutern, bet kai reikia juos islaikyt ,-_ musu jegos nebeisnesa,

T .Tw;, tat, brangus vi so pasaulio I 'etuviai. ir saukiarnes!

Gal di.ienses Iietuviu kolonijos gaId1.~ apsiunt paglouot ben'. po viena musu gimnazijos klase ir surinkti mokiniu islaikymul bent po 80-100 dol. kas menuo.

PLB Vokietijos Krasto Valdyba

AR zINAI, KAD

- Maskvos pir klys Lornakinas, prasidejus rusu-japonu karui 1904 m., susikirto lazybu su savo draugais, kad japonai kapituliuos. Pralose ir ... turejo suvalgyti savo aulinius batus, nes taip buvo susilazines ...

- Rossini ir Meyerbeer vienas kito labai nernego. Sakoma, kad Meyerbeer visada nusiusdavo keleta .savo mokiniu i opera, kai buvo ispildemos Rossini kompozicijos, ir [sakydavo jiems ziovauti ir uzrnigti, Karta Rossini atsiunte lozes blilcta Meyerbeer'ui su prierasu : "Mielas pone, nuosirdziai kvicciu jus atvykti i mana opera William Tell. Kedes sra patogios ir as jus pabudinsiu pries pat pasibaigiant spektaklui."

- Budamas mazas oaikovskis baisial pergyvendavo muzika, Karta, kai visa popiete jo tevo sveciu kambary skarnbejo muzika, jis nubego i savo kambar] ir meldesi : 0, Dieve, isvaduok mano galva nuo tos muzikos, kurt siandien i jq [lindo."

- Uzpykes del savo nesokmes vagis, kuris isilauzes i viena New Yorko kavine kasoje terado tik 1 dolerio nusprende su savimi pasiimti netoli kasos gulejusius vaistus nuo galvos skaudejimo.

- Montgomery, Ala., moteris pasiskunde policijai, kad i jos namus [siverzes didelis suo, susirado jos pinigine ir letu zmgsniu, dantyse Iaikydarnas radini, vel apleido moters buta,

- New Yorko mieste uzdrausta rukyti pypke viesuose parkuose.

- Spardyti kitu ,zmonil1 automobilius Los Angeles mieste grieztai uzdrausta.

- Savininkas, paliekas savo arkl] kepykloje, Minnesotos valstybeje yra baudziamas sunkiuju darbu kadejimu.

- Tik licencijuoti karveliai turi teise lekioti Bayonne-New Jersey miestelio ribose.

- Pietineje Afrikoje gyvenq,s DiYiinayin istisus 38 metus islaike savo pypke tarp dantq, taciau per tq laikl\ jis nera nei karto rukes.

•

•

•

ATEITININKE,

prisimink, kad esi [pareigotas prenumeruoti Ateit].

LAIKU

neatsilyginta Tavo prenumerata sunk ina Ateities Ieidima.

TUOJ

uzsiprenumeruok Ateiti 1951 metams ir kitus ragink.

TAVO

garbes ir pareigos reikalas, kad Ateitis ir toliau eitu,

I'ASAULIO LlETllvr IUJI.'IDROS zlJRNALO

A I D l) PLATINIIVI0 V AJUS

lapkrieio, gruodiio, sausio ir

II • •

vasarro menesuus

AIDAI yra mokslo, literatures bei meno ir visuomeninio gyvenimo- menesinis zurnalas.

AIDAI puoseleja tautine kultura ir savo puslapiuose talpina lietuviu mokslininku, rasytoju ir menininku naujausius kiirybos darbus.

AIDAI apjungia visus pasaulio lietuvius, kuriems rupi lietuviskoji kulturine kuryba, tautines gyvybes islaikymas ir Lietuvos nepriklausomybes atgavimas.

AlDUS redaguoja redakcinis kolektyvas, sudarytas is zyrnii; lietuviu kulturininku su rasytoju Ant. Vaiciulaiclu priesakyje.

AIDT) prenumerata metams: JAV ir Pietu Amerikoje $5.00; Kanadoje - $5.50 (kanadiski - SG.»; kituose krastuose -$6.00. Atskiras numeris JA V - 50c; kitur 55c.

AIDT) administracijos adresas: AIDAI, Kennebunk Port, Me.

VISI KVIEcIAMI I KULTUROS zURNALO AIDV PLATINIMO TAL~ TeneIieka ne vieno lietnvio, kuris neskaitytu

AIDU