3

TURINYS
PRATARM. 6 Pirma dalis. KRIMINOLOGIJA. MOKSLAS IR JO METODAI 9 Pirmas skyrius. Kriminologija: dalykas, objektas, udaviniai. 10 1. Kriminologijos objektas.. 10 2. Kriminologijos santykiai su kitais mokslais. Kriminologija kaip integruojantis mokslas. 13 3. Kriminologijos funkcijos. 17 4. Lietuvos kriminologija nepriklausomybs laikotarpiu. 21 5. Kriminologija kaip mokymo dalykas. 48 Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai.. 50 1. ini apie nusikalstamum formos. Kriminologiniai diskursai.. 50 2. Mokslins inios apie nusikalstamum. Mokslinio kriminologinio painimo ypatumai.. 54 3. Empiriniai duomenys kriminologijoje. J pagrindiniai altiniai. 61 4. Kriminologini duomen kiekybin charakteristika. Matavimo problema.. 80 5. Statistini ryi atmainos ir j apraymas. Koreliacijos, konkordancijos, kontingencijos ryiai 82 Treias skyrius. Baudiamasis statymas ir statym leidyba. Kriminalizacijos teorija 84 1. Kriminalizacijos procesai ir j kriminologinis tyrimas. 84 2. Teorijos, neigianios kriminalizacijos naudingum. Abolicionizmas ir jo kriminologinis pagrindimas 96 3. Pavojus visuomenei reikmingiems griams ir kriminalizacija. Jos kriminologinio pagrindimo problema 100 4. Dorovin ir simbolin kriminalizacija... 106 5. Kriminalizacijos prielaidos. 114 6. Baudiamj statym rengimo problemos. Kriminologini ini taikymas rengiant ir tobulinant Lietuvos statymus (Kriminalizacijos praktika). Kriminologin statymo projekto ekspertiz... 123 7. statymo projekto rengimas parlamentui svarstyti. Speciali kriminologijos ini reikm ir funkcijos.. 131 8. Kriminologin statymo ekspertiz 136 Ketvirtas skyrius. Baudiamojo statymo paeidimas... 143 1. Nusikaltim prieasi teorijos. Nusikaltim teorijos. J ypatybs 143 2. Kriminalins asmenybs teorijos 145 3. Socialins kontrols teorijos... 152 4. Socialins kontrols neutralizacijos teorijos (E. Sutherland, D. Cressey, D. Matza, T. Hirshi) 157 5. Socialins grups ir nusikalstamumas. Subkultros teorijos (W. Miller,

4 W. Ferracuti, S. Kobrin, A. Cohen)... 6. Visuomens socialin struktra ir nusikalstamumas. Socialini norm struktra (R. Merton, R. Cloward, L. Ohlin)... 7. Socialinio konflikto teorijos (G. Volt, A. Turk, I. Taylor, P. Walton, F. Tannenbaum, A. Circourel)... 8. Integralios nusikalstamo elgesio teorijos link... Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aikinimas 1. Atskiras nusikaltimas ir jo kriminologin analiz 2. Nusikaltimo situacija... 3. Nusikaltimo mechanizmas.. 4. Nusikaltim suklusi veiksni visuma. 5. Konkretus nusikaltimas ir nusikalstamo elgesio teorijos. 6. Nusikaltimo mechanizmo suvokimas ir socialin kontrol. etas skyrius. Nusikaltliai recidyvistai. Kriminalin karjera... 1. Kriminalins karjeros esm 2. Kriminalin karjera ir nusikaltli recidyvist kriminologiniai tyrimai. 3. Nusikaltlio, daranio pakartotinius gana rimtus nusikaltimus, asmenyb.. 4. Nusikaltli recidyvist tipologijos 5. Nusikalstamos veiklos tstinumas ir aktyvumas... 6. Nusikalstamo elgesio ryys su kitomis elgesio ir asmenybs problemomis 7. Nusikalstamos veiklos raidos variantai. 8. Sugrimo dor gyvenim prieastys Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai 1. Kriminalins justicijos samprata 2. Kriminalins justicijos modelis... 3. Sulaikymo modelis. Kriminalin justicija, orientuota nusikaltim ukardym 4. atlyg orientuota kriminalin justicija. Tikslai ir pagrindins idjos 5. nusikaltlio asmenybs korekcij orientuota kriminalin justicija... 6. nusikaltli atskyrim nuo visuomens orientuota kriminalin justicija. 7. Atkuriamoji (restitucijos) kriminalin justicija. Antra dalis. NUSIKALSTAMUMAS. ATSKIROS NUSIKALSTAMUMO RYS.. Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje... 1. Pasaulins nusikalstamumo tendencijos... 2. Pasaulini nusikalstamumo tendencij altiniai... 3. Pasaulis ir Lietuva. Pasaulini ir nacionalini nusikalstamumo tendencij sveika... 4. Nusikalstamumo raidos Lietuvoje prognozs... 5. Nusikalstamumo Lietuvoje struktra. Bendroji jos charakteristika... 6. Bendri nusikalstamumo struktros Lietuvoje bruoai. 166 174 177 183 188 188 189 189 192 195 198 200 200 203 205 213 215 216 216 218 221 221 223 224 243 254 271 279 287 288 288 293 298 301 303 305

Antras skyrius. Nusikalstamas verslas. Organizuotas nusikalstamumas.. 313

5 1. Mafijos mitas 2. Organizuoto nusikalstamumo esm ir apibrimas. 3. Socialins ir ekonomins nusikalstamo verslo prielaidos.... 4. statymo paeidimo komercializacija. Ekonominis draudimo padarinys... 5. Nusikalstamo verslo pltros pagrindiniai etapai.. 6. Pagrindiniai kriminalini organizacij tipai ir j pltra... Treias skyrius. Korupcija... 1. Korupcijos samprata (teisin ir kriminologin charakteristika). 2. Korupcija ir statymas. 3. Korupcijos tyrimo metodai. 4. Korupcijos pasireikimas, atpainimas, diagnostika. Korupcijos indeksai 5. Mokymas apie korupcijos prieastis ir kovos su ja priemon4s 6. Integruota korupcijos teorija. Korumpuotas valdininkas. Asmenybs neutralizavimo teorija. 7. Korupcijos padarini analiz. 8. Korupcijos lygis ir tendencijos Lietuvoje.. 9. Stichin ir sistemin korupcija Lietuvoje.. Ketvirtas skyrius. Nusikaltimai nuosavybei. Vagysts.. 1. Privaios nuosavybs institas ir nusikaltim jai kriminalizacija.. 2. Vagyst kaip nusikaltimas nuosavybei... 3. Nusikaltlio asmenyb 4. Nusikaltimo aukos... 5. Vagysi padarymo aplinkybs.. 6. Vagysts ir kriminalin justicija. Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta... 1. Prievartos samprata ir jos tyrimas. 2. Kriminalin prievarta (smurtas) 3. Kriminalins prievartos prieastys. 4. Kriminalin prievarta pasaulyje. 5. Atskir nusikaltim ypatybs. 6. Kriminalin prievarta Lietuvoje. 7. Kriminalins prievartos raida Lietuvoje 8. Nusikaltlio asmenyb 9. Kriminalins prievartos aplinkybs ir aukos. 313 319 328 330 336 339 344 344 349 355 361 364 372 380 382 391 397 397 398 400 402 405 406 410 410 411 412 413 414 417 419 424 426

LITERATRA. 429

PRATARM
Nepriklausomybs metai atne Lietuvai nemaai permain ir laimjim, bet kartu ir nemaai negand. Nusikalstamumas viena i didiausij. Stulbinanti nusikalstamumo statistika, milijonais skaiiuojama ala, daugyb nusikaltim auk, gyventoj nerimas, baim, pasipiktinimas tai didjanio nusikalstamumo padariniai. Visuomens nerimas skatino statym leidj, vyriausyb bei kriminalins justicijos institucijas imtis skubi ir drastik priemoni. Nusikalstamumo prevencijos priemones numato kiekviena politin partija, kiekviena vyriausyb, kuriamos ir gyvendinamos kompleksins kovos su nusikalstamumu programos. Nusikaltimai nuolat yra visuomens ir iniasklaidos dmesio centre. alies kaljimai perpildyti. Milijonins los, kurios galt bti skirtos sveikatos apsaugai, kultrai, verslo pltrai, leidiamos kalinimo vietoms statyti ir rengti, nusikalstamumo kontrolei, daugybei kriminalins justicijos institucij (policijai, prokuratrai, teismams ir t.t.) ilaikyti. Nepaisant vis i pastang, sunku pastebti poymi, rodani, kad pavyko ukirsti keli nusikalstamumui jis toliau didja. Atsiranda nauj ir itin sunkiai kontroliuojam jo form (organizuotas nusikalstamumas, korupcija), nerim kelianias formas ir mast gyja tradicinis nusikalstamumas. Viso to padariniai didjantis gyventoj nerimas, netikjimas kriminalins justicijos gebjimu kontroliuoti padt, majantis pasitikjimas demokratine valstybe, grietos tvarkos nostalgija. Tiksliai ir blaiviai vertinti padt, didinti nusikalstamumo kontrols veiksmingum, rasti tinkamesnes veiklos priemones gali kriminologija. Kriminologija jau antr deimtmet dstoma Lietuvos auktosiose mokyklose. Didelis privalomas kriminologijos kursas dstomas Lietuvos teiss universitete ir Vilniaus universiteto Teiss bei Filosofijos fakultetuose, Vytauto Didiojo universitete. Tradicikai kriminologija dstoma teiss specialybs studentams, taiau vis aktualesn ji tampa ir kit specialybi studentams, pirmiausia bsimiesiems valdymo specialistams, ekonomistams, verslininkams, urnalistams. Jie kasdien savo profesinje veikloje susiduria su nusikalstamumu bei giliausiomis jo aknimis. Nuo j pozicijos bei veiklos, ne maiau nei nuo kriminalins justicijos pastang, priklauso nusikalstamumo prevencijos skmingumas. is kriminologijos vadovlis skiriamas vairi srii specialistams, dl vienos ar kitos prieasties susiduriantiems su nusikaltimais ir nusikalstamumu, ir pirmiausia teiss specialybi studentams. Visi jie studijuoja baudiamj teis ir proces ir turi aikiai suvokti, kaip statymai veikia i tik-

rj, ar juos taikant pasiekiami statym leidjo usibrti tikslai, nuo koki socialini, psichologini, ekonomini veiksni priklauso, kad statymas veikt skmingai. Visa tai studentai suino studijuodami kriminologij. Neturdami kriminologijos ini jie bt tik akli statymo taikytojai. Kriminologijos vadovlis bus naudingas ir teisininkams, kurie dirba ar ruoiasi dirbti verslo, ekonomikos, gamtosaugos, valstybs valdymo srityse (administracins, komercins teiss specialistams), bei kit specialybi studentams, t.y. visiems, kas turi suvokti sudtingiausius, problemikiausius visuomens funkcionavimo apraikas. Spaudinys turt bti domus bei naudingas ir plaiajai visuomenei jos vaidmuo pltojant nusikaltim prevencij tampa vis svarbesnis. Be visuomens pagalbos ir palaikymo kriminalins justicijos veikla nebt perspektyvi. Norint, kad visuomen tikrai padt, reikia, kad ji inot, kas ir kaip turi ir gali bti padaryta. i ini ir suteikia kriminologijos vadovlis. Leidinyje toliau nagrinjamos pirmajame prie eerius metus ileistame lietuvikame kriminologijos vadovlyje, parengtame vadovaujant profesoriui J. D. Bluvteinui, pradtos gvildenti temos. io vadovlio autorius buvo laimingas galdamas prisidti prie jo rengimo. Tai daugeliu atvilgiu buvo klasikinis vadovlis. Jame apibendrinta kriminologijos raida Lietuvoje iki nepriklausomybs atkrimo ir nubrtos tolesns jos pltros gairs. I jo moksi eios teisinink kartos, ir dabar mokosi tkstaniai student. Jis suformavo daugelio dabar dirbani teisinink: teisj, prokuror, policijos pareign, penitencins sistemos darbuotoj poir nusikalstamum. Nuo pirmojo lietuviko vadovlio pasirodymo prajo eeri metai. Per t laikotarp nusikalstamumas gerokai pakito. Dmesio centre atsidr naujos netradicins nusikalstamumo atmainos, pirmiausia organizuotas nusikalstamumas ir korupcija. Reikjo naujo vadovlio, kuriame bt aptarti visi ie pokyiai, susistemintos ir idstytos kriminologijos inios apie naujas netradicines nusikalstamumo formas. Nusikalstamumo problemomis m domtis ir kit teiss (administracins, komercins) bei neteisini specialybi atstovai. Jie ne tik domisi nusikalstamumo problematika apskritai, bet ir turi savo, specifini, interes, savo specifini poreiki. Taigi reikjo naujo vadovlio, kuriame bt atsivelgta taip pat ir j interesus, atsakyta ir j klausimus. Nepriklausomyb atvr plaius vartus Vakarus, pasaulio kriminologijos vandenyn. Lietuv pasiek gausi vairi ali kriminologijos literatra, idjos, poiriai, mokyklos. Per deimtmet ms kriminologai apvainjo pasaul, siliejo tarptautinius kriminolog susivienijimus, sitrauk tiriamsias programas, m skelbti savo darbus. Atsirado naujas 7

poiris daugel Lietuvos problem. Reikjo naujo kriminologijos vadovlio, kuriame atsispindt ir ie pokyiai. Dabartin kriminologija yra labai platus mokslas. imtai mokslini urnal ir knyg, tkstaniai tyrim, pasauliniai ir tarptautiniai kongresai. Aiku, negalima norti vadovlyje aprpti vis dabartins kriminologijos problematik. Tikslas kuklesnis ir realesnis. Pirma, idstyti pradus bendrsias kriminologijos problemas, kurios yra svarbios nepaisant, kokia konkreia problema domimasi. Antra vertus, idstyti naujas problemas, pirmiausia korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo. ie dalykai nebuvo ar buvo nepakankamai aptarti pirmajame vadovlyje. Jie ypa domina gretutini teiss ir ne teiss specialybi (valdymo, ekonomikos) atstovus. Vadovlis (kaip ir kai kurie statym kodeksai) yra i dviej dali bendrosios ir ypatingosios. Bendrojoje dalyje aptariamos bendriausios kriminologijos problemos, ypatingojoje kai kurios specifins. Kliau sau tiksl ne pakeisti pirmj vadovl, o j papildyti, todl maiau dmesio skyriau temoms ir problemoms, kurios pakankamai isamiai jame buvo idstytos: kriminologijos istorijai, jos raidai ms alyje iki nepriklausomybs paskelbimo, statistikai, neatsargiam nusikalstamumui. Kita vertus, vadovlis negali aprpti vis net ir tikrai svarbi dabartins kriminologijos problem. Kaip atskiri savarankiki mokslai pltojasi nusikaltim prevencija ir viktimologija. J problemos bus idstytos atskirose knygose, kurios, tikims, bus ileistos ijus iam vadovliui. Noriau ireikti padk savo draugams ir kolegoms, kurie palaik ir padjo rengiant vadovl ir be kuri pastang jis nebt ijs: daugelio Lietuvos kriminolog mokytojui profesoriui Jurijui Bluvteinui, profesoriui Samueliui Kuklianskiui, profesorei Jratei Galinaitytei, profesorei Genovaitei Babachinaitei, Antanui Dapiui, docentui Aleksandrui Dobryninui, docentei Anai Drakienei, docentui Algiui Urmonui ir daugeliui kit, kurie nuoirdiai padjo man. Ypa noriau padkoti docentui Tadui Klimui, Vytauto Didiojo universiteto Teiss instituto dekanui. Paskaitos, skaitytos iame universitete, buvo postmis rayti vadovl. Jis padjo nemaai pastang, kad knyga bt parengta ir ileista. Autorius