Puslapiai - 344 - 396

344
ANTRA DALIS
Treias skyrius KORUPCIJA

1
1. Korupcijos samprata (teisin ir kriminologin charakteristika)

Pastaraisiais metais korupcijos reikin ypating dmes atkreip mokslininkai, politikai, valstybs tarnautojai ir visuomen. odis korupcija tapo populiarus ir plaiai vartojamas ne tik Lietuvos, bet ir vairi pasaulio valstybi iniasklaidoje bei literatroje. Kiekviena visuomen smerkia korupcij, taiau kai bandoma j apibrti, nuomons isiskiria. Pats korupcijos terminas kils i lotyniko odio corruptio, reikianio gadinim, papirkim2. Korupcijos reikinys senas kaip pasaulis. Kiek egzistuoja tarnyba, pareigos, pasitikjimas j vykdytojais, tiek egzistuoja ir korupcija. 1997 m. gruod paskelbta apie 150 dantiraio ra, kuriuos dan archeolog grup rado Sirijoje, Rakkos mieste. Juose teigiama, kad ioje vietovje buvs asir civilizacijos, egzistavusios XIII a. pr. Kr., administracinis centras. Rastas specialus archyvas, priklauss institucijai, atitinkaniai i dien vidaus reikal ministerij. Jame sukaupti duomenys apie kyius musius valdininkus3.
Skyrius parengtas kartu su STT darbuotoja A. Raudoniene. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1999. P. 257. 3 Measures to prevent corruption, Study of European Centre for Parliamentary Research and Documentation in the EU Member States. Strasbourg, 1999.
2
Treias skyrius. Korupcija
345
Korupcijos apibrimas
Tiksliai apibrti korupcij nelengva. Korupcijos reikiniai tokie sudtingi, jos formos atskirose alyse tokios vairios, kad po ilg bandym surasti visoms alims vienod definicij buvo suabejota, ar tai manoma apskritai (pasaulyje egzistuoja daugiau nei 300 korupcijos apibrim). K vienas laiko kyiu, kitas laiko dovana. Politinis lyderis ar valstybs pareignas, padedantis draugams, eimos nariams ir savo alininkams, vienose visuomense gali bti laikomas vertu pagyrimo, o kitose korumpuotu1. Jungtini Taut Organizacijos pareign etikos kodekso 7 straipsnio b punkte prieita prie ivados ir rekomendacijos, jog korupcijos svoka turi bti apibrta pagal nacionalin teis. Labiausiai paplitusi yra korupcijos definicija, kurioje pateikiamas korupcija laikom nusikalstam veik sraas. Daniausiai tai kyininkavimas (kyi davimas arba mimas), piktnaudiavimas tarnybiniais galiojimais, neteistas visuomenini l pasisavinimas, nepotizmas (kai valdininkas priima nepagrstus sprendimus giminaii naudai) ir kiti nusiengimai. inoma, toks apibrimas nepaaikina, kuo remiantis tie ar kiti nusikaltimai priskiriami korupcijai. Dl to siekiama nurodyti korupcijai priskiriam nusikaltim bendrus esminius bruous. Vienas i j asmenins naudos siekimas. Korumpuotas asmuo, pavyzdiui, valdininkas, piktnaudiauja savo galiojimais siekdamas naudos sau. I tikrj kiekvienu atveju pareignas, imdamas ky, proteguodamas giminait arba pasisavindamas valstybs las, siekia asmenins naudos. Btent is bruoas yra esminis vienoje seniausi ir trumpiausi definicij, pateikt Jungtini Taut Organizacijos informaciniame inyne, skirtame tarptautinei kovai su korupcija: Korupcija tai piktnaudiavimas valstybine valdia siekiant asmenins naudos. Jau i io apibrimo matyti, kad korupcija neapsiriboja kyininkavimu. is supratimas apima ir nepotizm, ir neteist l pasisavinim. Aiku, kad pirmiausia tai materialin nauda pinigai. Taiau ji gali bti ir daug platesnio pobdio dovanos, protekcija, susijusi su nauja darbo vieta, prestias, karjera, atsakomosios paslaugos ir pan. Naudos gali bti siekiama nebtinai tik sau, bet ir savo eimos nariams, giminms, draugams arba tam tikrai organizacijai (pvz., partijai). Piktnaudiavim tarnybine padtimi siekiant asmenins naudos kaip esmin korupcijos bruo nurodo ir Europos Taryba bei Pasaulio bankas. Latvijos Respublikos korupcijos prevencijos statyme korupcija tai vals1
Ackerman S. R. Korupcija ir valdia: prieastys, padariniai ir reforma. Vilnius, 2001. P.
19.
346
ANTRA DALIS
tybs pareigno neteistas pasinaudojimas savo padtimi siekiant materialins arba kitokio pobdio naudos. Kaip piktnaudiavimas tarnyba korupcija suprantama ir Estijos Respublikos antikorupcinio statymo projekto 5 straipsnyje. Taigi piktnaudiavimas valstybs tarnyba siekiant naudos sau yra esminis korupcijos bruoas, kur pripasta beveik visi. Skirtingai apibriama to piktnaudiavimo sritis. Kalbant apie korupcij daniausiai turimas omeny valstybs valdymo, jos administracinio aparato pareignas bei jo tarnyba. Tai gali bti mokesi inspektorius, muitininkas, policijos pareignas, bet kuris kitas pareignas, priimantis sprendimus valstybs vardu. O kaip gi vadinti papirkim ir kitus panaius reikinius, pasitaikanius ne valstybs valdymo, o privaioje srityje. Sakykime, privaios firmos direktorius paima ky i konkuruojanios firmos ir priima jai naudingus, o jo vadovaujamai firmai ir jos savininkui nenaudingus sprendimus, suteikia komercins informacijos ir pan. Ar galime vadinti korumpuotu urnalist, kuris siekdamas asmenins naudos ir paeisdamas urnalisto etik u atlyg nepastebi tikrai kritikuotin reikini? Daug autori termin korupcija vartoja siaurai kalbdami tik apie valstybs valdymo srit. Visais kitais atvejais piktnaudiavimas siekiant asmenins naudos tai ne korupcija. Tarkime, 1997 m. Liuksemburge susirink Europos Tarybos ekspertai, nors ir pripaino esam ir galim plai korupcijos samprat, orientavosi glaustesn ios svokos definicij, korupcij apibriani vien kaip valstybins staigos pareigno nusiengim siekiant asmenins naudos1. Kiti korupcij supranta plaiai. J nuomone, nra didelio skirtumo kas ky ima privaios kompanijos atstovas ar valstybs valdininkas. Abu dl asmenini paskat piktnaudiauja tarnybine padtimi, abu vadovaujasi tais paiais motyvais. Platus yra, pavyzdiui, Europos Tarybos kovos su korupcija grups apibrimas: Korupcija tai kyininkavimas ir kitoks elgesys asmen, kuriems valstybiniame arba privaiame sektoriuje yra pavestos tam tikros pareigos, susijusios su pareigojimais, patiktais jiems kaip turintiems valstybs pareigno, privataus darbuotojo, nepriklausomo agento status, ar kitokiais santykiais, ir kuri tikslas bet kokia neteista nauda sau ir kitiems. Pagal apibrim korupcini veiksm subjektas gali bti ne tik valstybs valdininkas, bet ir bet kuris tarnautojas. Lygiai taip pat Europos Taryba Baudiamosios teiss konvencijoje Nr. 173 apibr aktyvj ir pasyvj kyininkavim ne tik valstybiniame, bet ir
The TI Source Book Part A: Analytical Framework.
347
privaiame sektoriuose1. Taigi plati korupcijos definicija apima tokias sritis: politins partijos veikla; taka rinkimams ir kandidatams; taka privataus verslo darbuotojams; taka valstybs valdininkams; taka urnalistams. Pagaliau tarpin viet uima takinga tarptautin kovos su korupcija organizacija Transparency International. Korupcij ji apibria kaip piktnaudiavim siekiant asmenins naudos vieojo gyvenimo srityje. Kalbdami apie viej gyvenim ios organizacijos nariai, be valstybs aparato, turi omenyje ir parlament, teism, visuomenines organizacijas, spaud, televizij. Taigi pagal apibrim papirkimas valstybiniame aparate, parlamente, netgi laikratyje, j manymu, yra korupcija, o privaioje monje jau ne. Kuris apibrimas siauras, platesnis ar platus yra geriausias? Nuomon, jog korupcija valstybs valdymo srityje yra pavojingesn vien dl to, kad jos objektas valstyb, tikriausiai atjusi i t laik, kai valstyb buvo keliama vir pilieio, vir privataus gyvenimo. Tais laikais tas pats nusikaltimas valstybei automatikai buvo traktuojamas kaip daug pavojingesnis ir visai kitokio pobdio. Pavyzdiui, nusikaltimas valstybs nuosavybei buvo suprantamas kaip daug pavojingesnis nei lygiai toks pat nusikaltimas asmens nuosavybei. Manytume, kad ms laikais toks atskyrimas ir priepastatymas jau neturi didels reikms. Neturime jokio pagrindo teigti, kad nusikaltimas valstybei yra pavojingesnis nei lygiai toks pat nusikaltimas privaiai monei. Paprastai, kalbant apie korupcij, turima omenyje tik veiksmai alies viduje. Europos bendradarbiavimo ir pltros organizacija, 1997 m. primusi Konvencij dl kovos su usienio valstybi pareign kyininkavimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, iplt korupcijos svok. Pagal i
1 7 straipsnis. Aktyvusis kyininkavimas privaiame sektoriuje Kiekviena alis priima tokius teiss aktus ir imasi toki priemoni, kad pagal savo vietos teis laikyt nusikaltimais tyinius veiksmus asmens, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai ada, silo ar duoda bet kok neteist atlyg bet kuriam asmeniui, vadovaujaniam arba einaniam kokias nors pareigas privataus sektoriaus subjektuose, u atliktus arba neatliktus savo paties arba bet kurio kito asmens naudai veiksmus. 8 straipsnis. Pasyvusis kyininkavimas privaiame sektoriuje Kiekviena alis priima tokius teiss aktus ir imasi toki priemoni, kad pagal savo vietos teis laikyt nusikaltimais tyinius veiksmus asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai prao arba priima bet kok neteist atlyg bet kuriam asmeniui, vadovaujaniam arba einaniam kokias nors pareigas privataus sektoriaus subjektuose, u atliktus arba neatliktus savo paties arba bet kurio kito asmens naudai veiksmus.
348
ANTRA DALIS
Konvencij nusikaltimu laikoma pareigno veikla, suteikianti kokios nors pinigins ar kitos neteistos naudos usienio valstybs asmeniui. ioje Konvencijoje numaius valstybi pareig pagal bendr model kriminalizuoti savo piliei vykdomus papirkinjimus usienyje buvo iplstos tarptautinio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose galimybs (ekstradicijos, rodym rinkimo usienyje ir kt.). Svarbiausia, kad tokia kriminalizacija leido eliminuoti kai kuriose valstybse egzistavusi praktik, kai kyiams usienyje panaudoti pinigai bdavo skaitomi produkcijos ilaidas. O tai netiesiogiai skatino papirkinti usienio pareignus. Taigi korupcija apima ne tik savo alies, bet ir kit ali tarnautoj papirkinjim. Svarbi reikm apibriant termin korupcija vaidina tarnybos svoka. Korumpuotas gali bti tik asmuo, turintis tam tikr tarnybini sipareigojim. Terminas tarnyba labiausiai siejamas su valstybs vykdomja valdia jos biurokratiniu aparatu. Kai sakome tarnyba, daniausiai turime omeny valdinink valstybs tarnautoj, kuriam valstyb patiki tam tikras pareigas ir u j vykdym moka tam tikr atlyg. Nieko nuostabaus, kad siaura korupcijos definicija turi omenyje korupcij tik ioje srityje. Taiau iek tiek platesne prasme tarnybos santykis yra bdingas ir politikui, ir urnalistui, ir privataus verslo darbuotojui. Politikas tarnauja savo rinkjams, privataus verslo darbuotojas mons akcininkams, pareignas savo staigai ir valstybei. Net ir privataus laikraio arba televizijos kanalo darbuotojas tarnauja visuomenei. Visais iais atvejais tarnyba reikia pirmiausia pasitikjimo santyk tarp to, kam tarnaujama, ir to, kas tarnauja. Pasitikjimas politiku pasireikia tuo, kad jo atstovaujami mons tiki, jog politikas tarnauja jiems, jie leidia kalbti ir veikti j vardu. Pasitikjimas urnalistu tai laikraio skaitytoj pasitikjimas juo, jo siningumu, objektyvumu. Pasitikjimas visuomenins organizacijos vadovu tai tos organizacijos tikjimas, jog vadovas rpinasi organizacija, vadovaujasi jos interesais. Su tuo susijusi teisinvisuomenin asmens pozicija ir atlygis materialinis arba nematerialinis (pripainimas, autoritetas, pagarba). Korupcija visais iais atvejais tai piktnaudiavimas tuo pasitikjimu siekiant asmenins naudos. Dar vienas esminis korupcijos bruoas slpimas. Mat visais korupcijos atvejais akivaizdus slpimo elementas. Kyininkavimas, nepotizmas ir pan. tai veiksmai, kurie slepiami tiek nuo valstybs, rinkj, skaitytoj, tiek nuo vis kit. Visi jie tiki, kad j interesai apginti ir utikrinti, kad tarnautojas veikia j labui. Jie tiki, kad urnalistas neikreipia fakt, kad deputatui rpi tik j ir alies reikalai. Ir tiek korumpuotas pareignas, tiek urnalistas ar politikas deda visas pastangas, kad aplinkiniai tuo patikt. Taiau i tikrj slapia jis juos apgauna, siekia tik asmenins naudos. Manytume,
349
kad iuo slpimo elementu korupcija skiriasi, pavyzdiui, nuo atviro piktnaudiavimo valdia. Dar vienas svarbus korupcijos bruoas ne atskiras nusikaltimas, o nuolatinis santykis, ilgai trunkanti veikla. Valdinink arba urnalist vadiname korumpuotu, jeigu minti neteisti veiksmai yra nuolatiniai ir jam bdingi. Neprasta korupcija vadinti vien epizodin nusiengim, kai staigos valdininkas vienintel kart pam ky arba padar kitok pana nusikaltim. Korupcija ne pavienis atskiras kyis, o daugiau arba maiau nuolatinis kyininkavimas, bdingas mogui, staigai, verslo akai. Pavyzdiui, kalbama apie korumpuot parlament, valstybs aparat, urnalist ir turima omeny, kad korupcija yra j veiklos bruoas. Korupcija, tapusi bdu pagrindiniams institucijos udaviniams vykdyti, vadinama sistemine korupcija. Turima omeny, kad sistema jau nesugeba veikti be jos, kad ji yra sistemos dalis. Taigi korupcija tai reguliari, besikartojanti, integrali nusikalstama veikla, kuri vykdo individas, palaikantis tarnybos santykius su valstybs aparatu, su privaiu verslo subjektu, rinkjais, su iniasklaidos auditorija (skaitytojais, irovais), ir kuri pasireikia piktnaudiavimu savo padtimi bei pasitikjimu siekiant asmenins naudos. T naud turtume suprasti ne tik kaip materialin, bet ir kaip kitoki, pavyzdiui, kaip presti, galimyb siekti karjeros, kaip atsakomj paslaug.
2. Korupcija ir statymas
Daniausiai korupcija suprantama kaip baudiamojo statymo paeidimas. Valdininkas, uuot vadovavsis statymu ir postatyminiais norminiais aktais, paeidia juos, kad turt asmenins naudos. Taiau egzistuoja ir kita ne maiau svarbi korupcijos forma, kai valdininkas neteistai pasinaudoja statymu savanaudikiems tikslams pasiekti. Taip bna, kai statymas suteikia jam tam tikr veiklos laisv nuoir (diskrecij). svarb korupcijai suprasti reikin paaikinsime bausm skirianio teisjo nuoiros pavyzdiu. sivaizduokime, kad teisjas skiria bausm asmeniui, kaltinamam tyiniu nuudymu labai susijaudinus. Baudiamojo statymo 107 straipsnis Tyinis nuudymas i didelio susijaudinimo nurodo, pavyzdiui, kad u nusikaltim nusikaltlis gali bti nubaustas laisvs atmimu iki penkeri met. Taigi teisjo pasirinkimas labai platus: jis gali skirti ir pus met, ir metus, ir dvejus, ir trejus, ir ketverius, ir penkerius.
350
ANTRA DALIS
Teisjas pats sprendia, koki bausm skirti. Tiesa, baudiamasis statymas nustato aplinkybes, kurias teisjas turi atsivelgti pasirinkdamas bausms dyd. Baudiamojo statymo 39 straipsnis Bendrieji bausms skyrimo pradmenys nurodo, kad skirdamas bausm, teismas, vadovaudamasis teisine smone, atsivelgia padaryto nusikaltimo pobd ir jo pavojingumo laipsn, kaltininko asmenyb ir bylos aplinkybes, lengvinanias ir sunkinanias atsakomyb. Taiau statymas nenustato joki griet taisykli, kaip atsivelgti, keleriais metais teisjas turi padidinti arba sumainti bausm atsivelgdamas vien arba kit nusikaltimo pavojingumo laipsn, vienas arba kitas asmenybs ypatybes, vienas arba kitas lengvinanias ar sunkinanias aplinkybes. Tik pats teisjas gali nustatyti, kokia bausm atitinka nusikaltim. Tai jo diskrecija. Niekas negali reikalauti i jo tiksliai rodyti, kodl reikjo skirti btent ketverius metus, o ne, sakykime, trejus metus ir vienuolika mnesi. Jis tai turi padaryti vadovaudamasis savo teisine smone. Korumpuotas teisjas pasinaudoja savo nuoiros teise savanaudikiems tikslams. Jis skiria ne toki bausm, koki liepia skirti jo teisin smon, o toki, kuri tenkina ky davus asmen. Taip darydamas formaliai jis nepaeidia statymo, nes neskiria didesns kaip penkeri met arba maesns kaip minimali laisvs atmimo bausms. Jis veikia nepaeisdamas savo teisi. Taiau priimdamas sprendimus jis vadovaujasi neteisingais motyvais, t.y. ne statymo nurodytais pagrindais, o savo interesais. Geras nuoiros ir piktnaudiavimo ja galimybi pavyzdys yra mokesi inspektoriaus veikla (r. Mokesi administratoriaus, vykdanio procesins prievartos priemones mokesi moktoj atvilgiu, nuoira). Susipainus su ja nesunku suprasti, kad btent i korupcijos ris yra daug pavojingesn, sunkiau iaikinama ir veikiama negu ta, kai korumpuotas valdininkas dl kyio arba kito atlygio paeidia kok nors statym.
Mokesi administratoriaus, vykdanio procesins prievartos priemones mokesi moktoj atvilgiu, nuoira1
statymas duoda mokesi inspektoriui daug galimybi sikiti mons veikl turint tiksl nustatyti ties apie faktus, kurie yra svarbs nustatant teising mokesi sum. Mokesi administratorius, pavyzdiui, gali:
1 Justickis V., Mikinis A., Tuait J. Mokestini gin sprendimo (mokestinio ombudsmeno) projektas: smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa. Vilnius: Lietuvos Respublikos kio ministerija, 1999.
351
be iankstinio spjimo eiti asmens gamybines (skaitant ir nuomojamas) patalpas arba teritorij; tikrinti veiklai naudojamus materialinius techninius iteklius bei pagamint produkcij; paimti laikinai iki 30 dien i mokesio moktojo dokumentus, reikalingus mokesio apskaiiavimo teisingumui nustatyti; uantspauduoti dokument, vertybini popieri, pinig ir materialini vertybi saugojimo vietas; duoti mokesio moktojui privalomus vykdyti nurodymus; iiekoti ne gino tvarka i asmen sskait bank staigose laiku nesumoktus mokesius, delspinigius, baudas ir kitas valstybs (savivaldybs) biudetams bei fondams priklausanias sumas; duoti nurodymus banko staigoms nutraukti pinig idavim bei pervedim i moni sskait; rengti mokesi moktojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose renginiuose skaitiklius bei matavimo prietaisus; uplombuoti ir uantspauduoti mokesio moktojo saugyklas, patalpas, renginius; udaryti teritorij ar jos dal; laikinai sustabdyti asmen veikl, jeigu vengiama pateikti mokesi administratoriui reikalaujamus dokumentus, susijusius su mokesio apskaiiavimu ir sumokjimu; laikinai apriboti mokesi moktojo teis disponuoti jam priklausaniu turtu. ios procesins prievartos priemons gali padaryti kio subjektams didel al. Plaiai inomi atvejai, kai nekalti" patikrinimai banke sukeldavo indlinink panik. Lygiai taip pat procesiniai veiksmai akcinje bendrovje gali sukelti nenuspjam akcinink bei kreditori reakcij. Tokios procesins prievartos priemons kaip patikrinimai, ypa daugkartiniai, nurodymai banko staigoms nutraukti pinig idavim, mokesio moktojo saugykl, patalp, rengim uplombavimas, mokesi moktojo turto aretas, mokesi moktojo dokument pamimas, j uantspaudavimas, taip pat jo vertybini popieri uantspaudavimas, pinig ir materialini vertybi saugojimo viet, licencij verslui neidavimas gali sulugdyti technologinius procesus, finansin veikl bei kio subjekto santykius. Dl to nesiningo mokesi administratoriaus rankose ios teiss gali tapti rimta spaudimo monei priemone. Mat administratorius visada gali surasti pretekst patikrinimui atlikti. Kad to ivengt, mon pasiruousi bet kam, net ir duoti ky.
352
ANTRA DALIS
Dar blogiau tai, kad mokesi moktojas yra beginklis prie ias visikai nepagrstai naudojamas priemones. Mat mokesi administratoriaus teis taikyti procesins prievartos priemones yra beslygika. statymas tik nurodo, kad mokesi administratorius turi teis atlikti visus tuos veiksmus, bet daniausiai nenumato, esant kokioms aplinkybms jie turt bti padaryti. ias aplinkybes nustato jau pats mokesi administratorius. Dl to tik nuo jo valios priklauso atlikti ar neatlikti t arba kit mons veikl trukdant procesin veiksm. Kai kuriais atvejais statymo leidjas vis dlto nurodo kai kuri procesins prievartos priemoni taikymo prielaidas. Taiau apraydamas jas statymo leidjas taiko vadinamsias neapibrtas (vertinanias) svokas. Pavyzdiui, nurodoma, kad veiksmas gali bti atliktas mokesi moktojui vengiant kak padaryti. Kartu statymas nepatikslina, kas yra tas vengimas, kokie atvejai laikomi vengimu, nepatikslinama pati vengimo svoka. Taigi mokesi administratoriui paliekama paiam sprsti, kas yra, o kas nra vengimas. Lygiai taip pat tam tikrus veiksmus leidiama daryti esant kakoki mokesio moktojo veiksm pavojui. Taiau vien administratorius subjektyviai nustato, ar yra toks pavojus ir jeigu yra, tai ar jis yra pakankamai didelis. Rezultatas tas pats tik nuo jo paties priklauso: taikyti ar netaikyti procesins prievartos priemones. Dl vis i prieasi mokesio administratoriaus sprendimo dl procesini prievartos priemoni taikymo nuginyti nemanoma. Galima organizuoti geriausi, objektyviausi teism, kuris atitiks aukiausius procesins teiss reikalavimus, galima paskirti t teism siningiausius, teisingiausius teisjus, taiau tame teisme bus nemanoma apginti savo teisi, nes jie nenustatys joki statymo paeidim. Mokesi inspektorius daro tik tai, k jam leidia statymas. Ypa svarbu tai, jog mokesi administratorius gali taikyti procesins prievartos priemones, bet gali j ir netaikyti. statymas tik nurodo, kad jis turi teis atlikti mintus veiksmus. Kada pasinaudoti ta teise tai jau paties mokesi administratoriaus nuoira. Jis laisvas pats sprsti taikyti ar netaikyti. i aplinkyb suteikia mokesi inspektoriui galimyb daryti labai didel spaudim mokesi moktojui. Grasinti patikrinimu, atlikti su juo susijusius veiksmus mokesi administratorius gali siekdamas priversti nesining verslinink vis dlto sumokti mokesius, bet grasinimas gali bti ir kaip bdas pamokyti niekuo nekalt mokesi moktoj, bandant ginti savo teises arba kitaip paprietarauti mokesi administratoriui. Pagaliau nesiningo mokesi inspektoriaus rankose tai galingas ir labai sunkiai kontroliuojamas bdas ispausti i mokesi moktojo duokl.
353
Korupcijos svoka Lietuvos statymuose

Kaip jau sakme, korupcij galima suprasti siaurai kaip reikin tik valstybs tarnyboje arba plaiai kaip reikin privaiame versle, iniasklaidoje, politikoje ir t.t. Atsivelgiant dabartin ms alies specifik, j lemianius veiksnius galima teigti, kad iuolaikinmis slygomis ms valstybei svarbesn platesn korupcijos traktuot. Ji akcentuoja ne tik valstybs pareigno ar tarnautojo, susijusio su korupcija, vaidmen, bet ir privataus verslo atstovo nusiengimus tarnybos interesams. Toks pasirinkimas aikintinas iais motyvais: 1) svarbu ginti ne tik valstybs interesus, bet ir kiekvien kio subjekt; 2) privataus verslo atstov poymiai ir taka valstybs bei verslo interesams reglamentuota nelabai aikiai, todl ateityje btina ias spragas upildyti; 3) nors gyventoj vieosios nuomons tyrimai rodo, jog plaioji Lietuvos visuomen korupcini apraik atsiradim, plitim ir pavojingum sieja btent su valstybs pareign bei tarnautoj piktnaudiavimu pareigomis siekiant asmenins naudos, taiau gyventojai taip pat smerkia tuos, kurie privataus verslo srityje leidia atsirasti korupcijos apraikoms. Todl btina gyvendinti veiksmingas, platesn traktuot atitinkanias antikorupcines priemones ne tik valstybins valdios sektoriuje, bet ir privataus verslo srityje. Kad bt galima kovoti su korupcija teisinmis priemonms, reikia, jog nacionalinis baudiamasis statymas tiksliai apibrt. Dabar Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas apibria nusikaltimus valstybs tarnybai (kaip jau minta, didel j dalis siejama su korupcija siaurja prasme) tai Baudiamojo kodekso nustatyti pasiksinimai normal, teiss aktais reglamentuot valstybs aparato funkcionavim, kuriuos nepaisydami tarnybos interes ir naudodamiesi tarnybine padtimi padaro pareignai arba kiti valstybs tarnautojai. iais nusikaltimais padaroma ala valstybei, jos prestiui, politiniams, ekonominiamssocialiniams ir turtiniams jos interesams, ala staig, moni, organizacij prestiui, turtiniams ir kitokiems j interesams bei piliei teisms ir teistiems interesams. Taigi korupcija suprantama tik kaip nusiengimas valstybs tarnybai. Panaiai korupcija suprantama ir kituose statymuose. Lietuvos Respublikos statymo Dl ekonomini nusikaltim tyrimo komisijos reglamento pirmajame skirsnyje nurodyta, kad Ekonomini nusikaltim tyrimo komisija tiria valstybs pareign ekonominius ir pareiginius nusikaltimus bei korupcijos atvejus.
354
ANTRA DALIS
Lietuvos Respublikos viej ir privaij interes derinimo valstybinje tarnyboje statyme pabriama, kad iuo statymu siekiama ukirsti keli rastis ir plisti korupcijai valstybinje tarnyboje. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij finansavimo statymu siekiama ivengti politins korupcijos. iek tiek plaiau korupcij apibria Specialij tyrim tarnybos statymo 1 straipsnio 2 dalis: Korupcija asmens paadjimas, silymas ar davimas bet kokio neteisto atlygio valstybs politikui, pareignui ar tarnautojui, taip pat valstybs politiko, pareigno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis praymas arba primimas bet kokio neteisto atlygio sau ar kitam asmeniui arba primimas pasilymo ar paado dl tokio atlygio u tam tikr funkcij vykdym ar nevykdym, taip pat asmens paadjimas, silymas ar davimas bet kokio neteisto atlygio bet kuriam asmeniui, kuris teigia gals daryti tak valstybs politiko, pareigno ar tarnautojo sprendimams, taip pat asmens, kuris teigia gals daryti tak valstybs politiko, pareigno ar tarnautojo sprendimams, tiesioginis ar netiesioginis praymas arba primimas bet kokio neteisto atlygio arba primimas pasilymo ar paado dl tokio atlygio, taip pat bendrininkavimas darant ioje dalyje nurodytas veikas. ia korupcija apima jau dvi ms gyvenimo sritis valstybs tarnyb ir politik. Taiau is apibrimas vis dar priskirtinas prie siaur. Taigi kova su korupcija valstybinio valdymo srityje dirbtinai iskiriama i kit korupcijos ri, skelbiama ypatinga. Dl to pirmiausiai silpsta pati kova su iuo nusikaltimu, nekonsoliduojamos visuomens jgos kovoti su ja. O juk korupcija valstybinje ir nevalstybinje srityse yra tas pats reikinys. Rinkos ekonomikos slygomis tarnautojai danai pereina i privataus verslo valstybs aparat ir atvirkiai. Tarnautojas, kuris buvo korumpuotas privataus verslo srityje, netampa kitoks vien dl to, kad perjo valstybs aparat. Korumpuotas politikas, atjs su savo partija valdi ir taps ministru, ir toliau lieka korumpuotas. Todl mintas statymas turt apibrti korupcij plaija prasme privaiame versle bei politikoje. Be to, pats terminas korupcija vartojamas ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose bei teiss aktuose. Remdamiesi anksiau pasilytu ir aptartu korupcijos apibrimu iskirsime glaudiausiai su korupcija susijusius teistvarkos paeidimus. Korupcijai siaurja prasme priskiriami pirmiausiai galiojaniame baudiamajame statyme apibrti nusikaltimai valstybs tarnybai: kyio mimas, papirkimas, piktnaudiavimas tarnyba, valstybs pareigno neteistas dalyvavimas mons komercinje, kinje ar finansinje veikloje, tarnybos galiojim virijimas, tarnybos pareig neatlikimas, tarnybinis suklastojimas.
355
Kaip jau minta, platesnis korupcijos apibrimas siejamas su nusiengimais tarnybai politikoje (alies Parlamente bei savivaldybse), iniasklaidoje, privaiame sektoriuje. Baudiamasis statymas numato nemaai veik, kurios gali bti siejamos su korupcija. Privaiame versle korupcija daniausiai siejama su tarnyba tam tikram verslo subjektui (monei, susivienijimui ir pan.) ir pasireikia savanaudikais veiksmais, prietaraujaniais mintai tarnybai, verslo subjekto interesams. Tai verslo tarnautoj papirkimas, nepotizmas (sprendimai daromi vadovaujantis giminysts ir kitais ryiais) ir pan. Korupcijai plaija prasme galima bt priskirti kai kuriuos nusikaltimus kininkavimo tvarkai, pavyzdiui, komercin papirkim, neteist atlyginimo pamim, piktnaudiavim pasitikjimu komercinje, kinje ar finansinje veikloje, vieojo pirkimo tvarkos paeidim, neteist banko paskolos idavim, nepateisinamai riziking banko operacij. Paymtina, kad tai toli grau ne visas sraas.
Politin korupcija
Jai pirmiausia priskirtinos veikos, nukreiptos prie rinkim teis. Mat svarbiausi vaidmen organizuojant rinkimus alies Seim arba savivaldyb vaidina visuomeniniais pagrindais organizuojamos rinkim komisijos. Darbas jose nra valstybs tarnyba. Tai jau politin tarnyba tarnyba tiesiogiai gyvendinant visuomens pasitikjim. Paeidimai tokios komisijos veikloje daniausiai yra siejami su savanaudikais materialiniais arba politiniais motyvais. statymo leidjas numato ias veikas: rinkim arba referendumo dokument suklastojim, balsavimo slaptumo paeidim, taip pat rinkim arba referendumo suklastot dokument panaudojim; inomai neteising bals suskaiiavim; tyin rinkim arba referendumo dokument sugadinim, sunaikinim, paslpim, taip pat i dokument pagrobim. Kai visa tai daroma u slapt atlyg, turime reikal su korupcija.
3. Korupcijos tyrimo metodai

Korupcija vienas i sunkiausiai tiriam reikini. Korupciniais ryiais susij asmenys daro visk, kad tie ryiai neiaikt. Tam tikslui imamasi vairiausi slaptumo ir saugumo priemoni. Kuo ilgiau trunka korupciniai santykiai, tuo daugiau sukaupiama patirties slepiant juos. Tam tikslui nustatomi ryiai, kurie gali padti apsaugoti korupcinius santykius, imamasi atsargumo priemoni ir pan.
356
ANTRA DALIS
Suprantama, kad tokiomis aplinkybmis labai neveiksmingos vairiausios apklausos priemons. Tai, kas veiksminga per prastas apklausas, pavyzdiui, respondento tikinimas, kad apklausa yra anonimin, neveiksminga tiriant korupcij. Mat teigiamai atsakydamas tiesioginius klausimus ar js duodate ky?, ar jums silomas kyis?, ar js imate ky? respondentas kartu prisipasta, kad padar tikrai sunk ir grietai baudiam nusikaltim. Todl tokius klausimus daniausiai atsakoma neigiamai. Ir ne dl to, kad tokie nusikaltimai nedaromi, o dl to, kad visomis igalmis siekiama nuslpti padarytus nusikaltimus. Tiriant korupcij maai veiksmingi ir viktimologijos metodai, kurie vaidina didel vaidmen tiriant kitus nusikaltimus. Mat korupcijos, prieingai nei kit nusikaltim, atveju auka irgi nusikalsta. statymui nusiengia tiek duodantis, tiek imantis ky asmuo. Apvogtajam niekas netrukdo pasakyti, kad jo atvilgiu buvo padarytas nusikaltimas. Korupcijos atveju statymui nusiengia ir korumpuojantis, ir korumpuojamas asmuo. Bandymai isprsti i problem formuluojant netiesioginius, umaskuotus klausimus buvo neskmingi. Pavyzdiui, fundamentalaus korupcijos Vokietijoje tyrimo metu (W. Vahlenkamp, I. Krau, 1995) valdininkams buvo uduodamas klausimas: Ar Js gavote kada nors vienareikm pasilym?. Prie pateikdami klausim tyrintojai sitikino, kad respondentai supranta uuomin (kalbant apie vienareikm pasilym omenyje turimas kyis). Buvo tikimasi, kad atsakydami atsargiai suformuluot klausim valdininkai pasakys ties. Taiau paaikjo, kad respondent, prisipastani, jog jiems buvo silomas kyis, nepadaugjo. Taigi apklaustj rezultatus galima panaudoti tik atsivelgiant t fakt, kad tikrasis skaiius daug didesnis. Apklausos duomenys rodo, kiek mus dominani nusikaltim padaroma maiausiai. Paklaus respondent, ar jiems teko imti ar duoti ky, ir sulauk teigiam atsakym, suinome tik tai, kad korupcijos atvej yra ne maiau negu prisipainusij. Pavyzdiui, jeigu tik apie 3 proc. teisj prisipasta, kad per pastaruosius 5 metus juos band papirkti, tai nereikia, kad bandymai papirkti visai nebdingi ms teism sistemai. Tiesiog tiek teisj pripasta, jog toki bandym buvo1. Neinome, kiek respondent korupcijos fakt nuslp. Pavyzdiui, turime pagrindo manyti, kad teigiamai klausim atsak tie valdininkai, kurie atsisak paimti ky. O tie, kurie silom ky pam, tikriausiai neprisipaino gav tok pasilym. Taiau, kaip rodo korupcijos tyrim patirtis, net ir tokie duomenys gali
Babachinait G. Neteisti bandymai paveikti teisj ir prokuror darb Lietuvoje (viktimologinis tyrimas) // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius, 2000. T. 20(12). P. 415.
357
bti labai svarbs ir doms nagrinjant jos paplitim ir tendencijas ms visuomenje. Korupcijos tyrim patirtis parod, kad apklausos ypa tinkamos korupcijos diskursams tirti, t.y. tirti, k mons mano ir kalba apie korupcij, kaip supranta jos prieastis, padarinius, kiek jie apskritai link galvoti arba kalbti apie j. Tai savo ruotu svarbu norint suprasti, kaip mons reaguoja korupcij ir su ja susijusius reikinius. Tokie tyrimai ypa svarbs siekiant nustatyti, kiek pati visuomen linkusi kasdieniame gyvenime kreipti dmesio korupcijos faktus, pastebti, aptarti ir galiausiai pasmerkti korupcij (t.y. ar ji jautri korupcijai).
Statistikos duomen apibendrinimas ir korupcijos tyrimas

Ne maiau problemikas ir statistikos duomen apie korupcij tyrimas. Jeigu tiktume nusikalstamumo statistikos duomenimis, galtume susidaryti klaiding nuomon, kad korupcija labai retas reikinys. I tikrj korupcijos faktai iaikja labai retai. Taiau net ir ikil aiktn jie, palyginti su kitais nusikaltimais, reiau bna patvirtinti ir ikiteisminio bei teisminio tyrimo duomenimis. tai dl ko nusikalstamumo statistikos duomenys tik labai netiesiogiai gali parodyti jos tikrsias tendencijas. Jie ne tiek parodo tikr skaii bei nusikalstamumo tendencijas, kiek suinteresuot asmen elges, j polink sprsti korupcijos problemas remiantis arba nesiremiant kriminaline teise. Vokiei tyrintojo W. Vahlenkampo teigimu, privataus verslo atstovai danai susiduria su korupcijos atvejais savo monse. Taiau jie labai nenoriai dl to kreipiasi kriminalins justicijos institucijas ir pateikia pareikimus. Beveik visada stengiamasi atsikratyti nuo korumpuoto darbuotojo tyliai, neatkreipiant policijos arba prokuratros dmesio. Taip daroma ir norint apsaugoti savo mons reputacij, ir stengiantis ivengti oficialaus tyrimo, reikalaujanio vadovo dmesio, ir bijant, kad tardymas palies ir kitas mons veiklos sritis1. Aiku, kad korupcijos statistika privaiame verslo srityje parodys, kiek bna atvej, kai darbdavys vis dlto kreipiasi policij. Taigi statistikos duomenys apie korupcij daugiau atspindi tiek teistvarkos institucij, tiek kit asmen, naudojani baudiamosios teiss kovos su korupcija priemones, aktyvum. Kad panaudotume tuos duomenis korupcijos tendencijoms tirti, turime:
Vahlenkamp W., Krau I. Korruption hinnehmen oder handeln? Wiesbaden Bundeskriminalamt, 1995. S. 50-51.
358
ANTRA DALIS
1. Daryti nuolatini santyki prielaid, t.y. turti pagrind tikti, kad santykis tarp korupcijos tikrojo lygio ir jos dalies, patekusios kriminalins justicijos akirat, yra gana pastovus. i prielaida nepasitvirtina, jeigu vyksta staigs pokyiai kriminalinje politikoje, jeigu kova su korupcija vyksta kampanij forma ir iaurias akcijas pakeiia liberalumo laikotarpiai, jeigu nauj, su korupcija kovojani staig vadov atjimas ir su tuo susijs naujos luotos efektas laikinai suaktyvina i institucij veikl. 2. inoti, kad statistini korupcijos duomen tyrimas teikia mums tiesiogin informacij tik apie tuos korupcijos atvejus, kurie tampa inomi kriminalins justicijos institucijoms. i korupcijos dalis gali gerokai skirtis nuo neiaikinamos korupcijos. Tarkime, gali bti, kad ta neiaikinama dalis tai profesionaliausiai vykdoma korupcija, o kriminalins justicijos institucij akirat papuola nelabai atsargiai ir kvalifikuotai vykdoma korupcija. Dl to oficialios statistikos tyrimas gali suteikti mums svarbios ir domios informacijos tik tuo atveju, jeigu gerai inome, kokie btent atvejai daniausiai patenka i institucij akirat. Taiau statistikos duomen apie korupcij tyrimas suteikia mums svarbios, domios ir patikimos informacijos kitu klausimu apie kriminalin justicij ir jos veikl kovojant su korupcija. I oficialios statistikos duomen galime suinoti, kiek byl ikeliama, kaip vyksta t byl tolesnis tyrimas, nuo koki teisini ir neteisini dalyk priklauso sprendimai byloje ir t.t.
Ekspert apklausa
Tai svarbiausias ir produktyviausias korupcijos tyrimo metodas. Ekspertai iuo atveju tai mons, kurie dl savo socialins padties apie korupcij gali pasakyti daugiausia. Tarkime, smulkus arba vidutinis verslininkas, priverstas duoti ky, kad bt pratsta licencija, vargu ar apie tai pasakys apklausos metu. Taiau jis gali idstyti, kaip gaunama ar pratsiama licencija jo verslo akoje apskritai. Mat jis bendrauja su kitais tokiais pat verslininkais, turi tarp j draug. Btent jie ir informuoja j, kaip gaunamos licencijos. Ekspertas gali bti advokatas, kuris gina verslininkus vairiausiose bylose. Danai verslininkai gana atvirai dsto savo problemas. Ekspertu gali bti ir prokuratros tardytojas, kuris mato daug daugiau, negu sugeba rodyti. Lygiai taip pat valdininkas, pats niekada neimantis kyio, gali inoti labai daug apie tai, kiek kyi ima kiti valdininkai. Jis tai gali inoti ne tik i pokalbi. Jis mato, kaip sprendiami klausimai, kam i jo koleg pavedamos slidios bylos. Jis mato, kad problemas, kuri neisprendia vieni klientai, lengvai isprendia kiti, ir mato, kas yra tie klientai.
359
Ypa daug gali pasakyti ekspertai tuo atveju, kai korupcija yra susijusi su tam tikrais nusistovjusiais paproiais, taip pat kai ji tampa vadinamja sistemine korupcija. Tai reikia, kad kyininkavimas, nepotizmas tapo tam tikros institucijos veiklos dalimi. Nieko nuostabaus, kad didiausi ir svarbiausi korupcijos tyrimai atliekami taikant btent metod. inomiausias i j yra tarptautinis 49 ali tyrimas, kuris rmsi vairi ali 225 ekspert apklausa1. Kartu ekspert apklausa, kaip korupcijos tyrimo metodas, irgi turi savo apribojimus. Mat ekspert suteikiami duomenys priklauso nuo kiekvieno atskiro eksperto gyvenimikos filosofijos. Pavyzdiui, tai, k vienas traktuoja kaip prast dovan, normali santyki palaikym, kitam yra aiki korupcija. Ekspert subjektyvizmas ypa sustiprja, kai nuo klausim, kas vyksta, pereinama prie klausim, k reikia daryti, kokie kovos su korupcija metodai yra veiksmingiausi. Dl to taikydami metod turime remtis skirting ekspert nuomonmis ir atkurti bendr korupcijos vaizd. Tas bendras vaizdas gali nesutapti n su vieno eksperto liudijimais, taiau jis yra vis t liudijim integracija, apima vairiausi ekspert nuomoni esminius bruous. Tokius apibendrintus vaizdus inomas vokiei sociologas M. Vberis pavadino idealiais tipais. Tai socialinio reikinio apibendrintas vaizdas. Jis gali nesutapti n su vienu konkreiu atveju, taiau yra j apibendrinimas.
Korupcijos skandalai ir j analiz

Kaip isivers ugnikalnis inea ems paviri tai, kas paprastai paslpta giliai jos gelmse, taip korupcijos skandalai ikelia faktus, santykius, veiklos metodus, aplinkybes, paproius, apie kuriuos plaioji visuomen neino. Todl korupcijos skandal tyrimas vienas svarbiausi korupcijos tyrimo bd2. Korupcijos skandal tyrimas sudaro kokybinio tyrimo pagrind. Jis leidia geriau susipainti su korupcijos formomis, metodais, nusikalstamos veiklos slpimo bdais. Negalime reikalauti, kad tokie tyrimai bt labai reprezentatyvs. Korupcijos skandalai daugiau apibdina reikinius, kurie vyksta gantinai auktuose visuomens sluoksniuose. Mat aukta socialin padtis sudaro itin plaias korupcijos galimybes. Aukto rango pareignas, turintis savo
1 Hubert I. Public Corruption in Europe: a Sketch of the Problem. The XVIth World congress of the International Political Science association. Berlin, 1994. 2 Noack P. Korruption die andere Seite der Macht. Mnchen, 1985; Pippi G. G. Verwaltungsskandale zur Korruption in der offentlichen Verwaltung // Aus Politik und Zeitgeschichte. Beilage zur Wochenzeitschrift Das Parlament. 1990. S. 283-294.
360
ANTRA DALIS
rankose didel valdi, disponuojantis milinikomis lomis, gali nepalyginti lengviau negu bet kas kitas panaudoti tai savo asmeniniams tikslams. Toks pareignas susiduria su itin didele korupcijos pagunda. Jis turi atsidkoti monms, kurie padjo jam pasiekti auktas pareigas, jis turi suinteresuoti tuos, kurie j palaiko. Pagaliau auktos pareigos reikalavo nema pastang, pasiaukojimo, todl pareignas gali bti sitikins, jog pasiektas postas turi atsidkoti jam u pastangas. Auktos pareigos danai leidia pasijusti nebaudiamam. Visuomens piramids virnje esantis pareignas aikiai sivaizduoja kovos su korupcija mechanizmus, visus j trkumus ir problemas. Jis aikiai mato, kiek daug korupcijos atvej lieka nepastebta, o kaltininkai nenubausti. mons, nuo kuri priklauso korupcijos nusikaltim iaikinimas, tiesiogiai arba netiesiogiai yra jam pavalds. Taigi jgos, stumianios aukto rango pareign korupcij, yra labai stiprios. J visuma neretai veria nusiengti net ir auktos morals pareignus. Kartu tokie pareignai atkreipia ypa didel visuomens, iniasklaidos bei emesnio rango koleg dmes nepatenkint pavaldini, veikt ir atpildo siekiani konkurent dmes. Nemaai moni lengviau susitaiko su savo trkumais, jeigu sitikina, kad visuomens virns irgi nuodmingos. Visa tai ir lemia nuolatin dmes ir pasirengim demaskuoti aukto rango pareign. Taigi korupcijos skandal analiz daugiausiai pasako apie aukt visuomens sluoksni korupcij. Taiau daugelis korupcijos skandal tyrj link pabrti, kad btent tokie korupcijos atvejai geriausiai parodo tipinius korupcijos santykius. Tai, kas vyksta visuomens apaioje, tik pakartoja tai, kas vyksta jos virnse.
Byl anketavimas
Byl anketavimas yra vienas i svarbiausi baudiamosios teiss ir kriminologijos metod. Pabriama, kad jis suteikia mums procesikai patikrintos ir dl to patikimesns, palyginti, pavyzdiui, su apklausos duomenimis, informacijos. Taiau tiriant korupcijos reikinius is metodas taikomas retai. Pasitaiko, kad planuojant plat korupcijos tyrim numatoma bylas anketuoti, bet vliau tai daryti atsisakoma. Galima nurodyti dvi atsisakymo prieastis: 1. Korupcijos byl yra nedaug ir dl to j analiz nepateikia reprezentatyvaus reikinio vaizdo. 2. Tardymo metu korupcijos bylose susiduriama su dideliais rodinjimo sunkumais. Neretai i gausybs korupcijos epizod didiausia dalis lieka nerodyta. Taigi daniausiai iaikinami paprasiausi, akivaizdiausi atvejai.
361
Tuo tarpu korupcijos branduol kaip tik ir sudaro tie sudtingiausi, komplikuoti sistemins korupcijos reikiniai. Taigi korupcija yra ypatingas tyrimo objektas. Tiriant j pirmiausia bna problemika gauti patikim duomen. Metodai, plaiai taikomi tiriant kitus nusikaltimus, ia maai efektyvs. Svarbiausi reikm tiriant korupcij vaidina tokie metodai kaip ekspert apklausa, kokybin atskir, akivaizdiausi korupcijos atvej analiz (korupcijos skandal tyrimai). Kiti metodai statistin kriminalins justicijos duomen analiz, viktimologins apklausos, byl analiz ir kt. vaidina nors ir svarb, taiau pagalbin vaidmen. Jie leidia patikslinti, papildyti ir patikrinti korupcijos formas, detales. Dl vis i prieasi korupcija iuo metu daugiausia tiriama kokybins analizs metodais. Neturima patikim duomen apie korupcijos paplitim, danai bna problemika vertinti vien ar kit veiksni poveik jai arba tiksliau nustatyti korupcijos padarom materialin bei kitoki al. Taiau atlikti tyrimai leidia susidaryti daug aikesn negu prie deimt met korupcijos vaizd. Geriau sivaizduojame jos veikimo mechanizmus bei apraikas. Daug isamesns yra ms inios apie reikinius, kuriuos sukelia korupcija ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai yra su ja susij. Taigi korupcija tai ne pavienis reikinys, o sudtinga reikini sistema. Tos reikini visumos bei j ryi apraymas dabartiniams korupcijos tyrimams yra labai svarbus. Nepaisant vis nacionalini ypatybi korupcijos reikini visuma, j ryiai, esminiai bruoai skirtingose alyse yra bendri. Siekiant atskleisti bendrus, vairioms alims bdingus korupcijos bruous svarbu korupcijos tyrimus apibendrinti. Tai savo ruotu suteikt galimyb tiksliau itirti jos ypatumus Lietuvoje.
4. Korupcijos pasireikimas, atpainimas, diagnostika. Korupcijos indeksai

Apibendrinant vairiausius korupcijos tyrim rezultatus galima iskirti tris ini apie korupcij sritis: korupcijos pasireikim, atpainim, diagnostik (korupcijos poymi problema); jos prieastis (vadinamoji priemoni katalogo problema); socialinius ir kitus padarinius (korupcijos padarini problema). Panagrinkime kiekvien i i srii.
362
ANTRA DALIS
Korupcija vienas i labiausiai slepiam reikini. Kyiai duodami kruopiai udarius duris ir patikrinus, ar nra nepageidaujam liudinink. statymui ir valstybs interesams prietaraujantys sandriai sudaromi be liudinink. Tam tikroje institucijoje atsiradus sisteminei korupcijai, kai korupciniai santykiai nusistovi, korumpuoti tarnautojai pradeda vienas kit slpti. Aiku, kad tiek teistvarkos institucijoms, tiek visuomenei labai svarbu sugebti pagal iorinius poymius nustatyti, kad tam tikroje institucijoje palaikomi korupciniai santykiai. Teistvarkos institucijoms svarbu tiksliai nustatyti, kur labiausiai reikalingos kovos su korupcija priemons. Verslo atstovams visa tai svarbu nustatant savo partneri patikimum, visuomenei sprendiant, koki partij ar judjim reikia palaikyti. Korupcij tirti pradta neseniai. Taiau per palyginti neilg laikotarp buvo pateikta deimtys iorini korupcijos poymi bei j sistem. Remdamiesi JAV, Didiosios Britanijos, Vokietijos ir kit ali tyrimais pabandme apibendrinti ir susisteminti autori nurodomus korupcijos poymius1.
Sistemins korupcijos indeksai Santykiai su kitomis institucijomis

1. Nepaaikinami esminiai nukrypimai nuo normalaus elgesio bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Pavyzdiui, paskelbus konkurs i vis pateikt konkursini pasilym pasirenkamas aikiai ne pats geriauKorupcijos poymiai apibendrinti remiantis iais darbais: Anonymus: Korruption in sterreich // Wirtschaftskriminalitt 8. 1994. S. 135-137; Bracey D. H., Bernacnoni P. Die Bestechung von auslndischen Beamten nach schweizerischen Straf und Rechtshilferecht zwischen EGRecht und neuen Antikorruptionsstatsvertragen. berarbeitete Fassung eines Vortrages. The V. International AntiCorruption Conference. Amsterdam, 1992; Botsko C. A. und Wells R. Government Whistleblowers // FBI Law Enforcement Bulletin. 7. 94. S. 17; van Duyne P. C. Corruption SocialPsychological Opportunities for Organized Crime. Unverffentlichtes Papier der European Documentation & Research Network on CrossBorder Crime. 1994; Fehervary J. Wirtschaftskriminalitt und Korruption in sterreich. Beitrage zur Gesellschaftswissenschaftlichen Forschung // Liebl K. (Hg.): Internationale Forschungsergebnisse auf dem Gebiet der Wirtschaftskriminalitt, Pfaffenweiler. 1987. S. 95; Mller O. F. Die strafrechtliche Bekmpfung der Wirtschaftskriminalitt in sterreich // Recht und Politik 3. 1984. S. 140-148; OECD Member Governments Recommend Action to Counter Illicit Payments in International Business Transactions, Supplement to Transparency International Newsletter. September 1994; United Nations: Corruption in Government, Report of an International Seminar. Den Haag/NL, 1989; United Nations: Practical Measures Against Corruption. Eighth United Nations Congress on the Prevention of Crime and the Treatment of Offenders, Havana/Cuba, 1990.
1
363
sias. Privati mon atmeta gerus pasilymus ir priima abejotin. Su partneriais bendradarbiaujama nepaisant, kad tas bendradarbiavimas nenaudingas ir kad yra kit geresni partneri, ir t.t. 2. Vengiama forminti santykius su kitomis institucijomis. Bendradarbiaujama remiantis vien odiniais susitarimais. Net ir statymo reikalaujama dokumentacija sutvarkoma vliau. i dokumentacija nra tikras bendradarbiavimo pagrindas. Ji rengiama tik tikrinanioms staigoms. 3. Nutiesiami personaliniai tiltai tarp staig. Tam tikri asmenys dirba ir usakanioje, ir usakym vykdanioje institucijoje. Tie patys tiltai gali bti pagrsti giminyste arba artima draugyste. Ta pati takinga eima arba artimai draugaujani moni grup turi savo moni ir vienoje, ir kitoje institucijoje.
Santykiai institucijos viduje

1. Formalus ir neformalus staigos gyvenimas labai skiriasi. Formaliai, oficialiai pagal institucijoje veikianius norminius aktus turi bti elgiamasi vienaip, taiau i tikrj viskas daroma kitaip. Institucijos veikla dviguba: viena veikla vaizduojama, kita pltojama i tikrj. 2. Prieinamasi nauj moni atjimui. 3. Priimant nauj mog daugiausia dmesio kreipiama ne profesinius jo sugebjimus, o tai, kiek j pasta institucijos arba padalinio darbuotojai, kiek jis sugeba sugyventi kolektyve. Prieinamasi darbuotojams, kurie yra inomi kaip idjiniai. 4. Bdingas materialini vertybi perdavimo, inventorizacijos ir pan. neskaidrumas. Kiekvien kart dalyvauja tie patys mons, prieinamasi j pakeitimui kitais. Tie mons gyja nepakeiiamj status. Jeigu tie nuolatiniai negali, mintos operacijos tiesiog neatliekamos. 5. Vengiama oficiali procedr. Institucijoje yra atsaking darbuotoj, kurie vengia ieiti atostog, ivaiuoti ilgesniam laikui, kai ikyla btinyb oficialiai perduoti materialines vertybes, apskait ir kt. 6. Susiformuoja giminysts, kilms ar panaaus pobdio grups. 7. Darbuotojai per daug priklausomi nuo tam tikro asmens, daniausiai vadovo. is bet kokio nepaklusnumo arba nepasitenkinimo atveju gali darbuotoj lengvai atleisti. 8. Firmoje arba staigoje yra asmen, kurie gyvena aikiai ne pagal savo pajamas. Yra moni, turini asmenini silpnybi (vartoja narkotikus, piktnaudiauja alkoholiniais grimais), kuriems reikia daug pinig ir artimiausi moni (staigos arba mons darbuotoj) tylaus pritarimo. 9. staigoje yra moni, kurie nekontroliuojamai, savo nuoira naudojasi staigos transporto priemonmis, jos turtu, gali duoti darbuotojams asmeninius pavedimus ir pan.
364
ANTRA DALIS
10. Tam tikri darbuotojai arba padaliniai ieina i kontrols zonos. Tokie gali bti tam tikros staigos arba mons statybos padaliniai, kurie gyvena savo gyvenim ir kuri veiklos subtilybi pagrindin staiga nelabai ino. Visus korupcijos poymius galima suskirstyti aktyvius ir pasyvius. Aktyviais galime vadinti tam tikr veikl, kuri normaliomis slygomis, t.y. kai organizacijoje korupcija neegzistuoja arba bent ji nra itin aktyvi. Tuo tarpu pasyviais vadinami poymiai, kai nevyksta to, kas tikriausiai turt vykti, jeigu korupcijos nebt1. Beveik visi indeksai atkreipia ms dmes kakokius reikinius, kuri prieastis nra inoma, taiau vienas i tiktin paaikinim yra korumpuoti santykiai. Vokiei tyrintojas W. Vahlenkampas taip apibdina korupcijos indeksus: korupcijos poymiai esti ypa aiks, kai elgesys pakinta, kai staigiai keiiama nuomon, kai priimami nesuprantami sprendimai2.
5. Mokymas apie korupcijos prieastis ir kovos su ja priemons

Korupcijos mokslinio tyrimo istorija dar visai trumpa. Todl nenuostabu, kad dar nesukurtos specialios biologins, psichologins, socialins teorijos, i teorij sistema. Taiau jau dabar egzistuoja skirtingi poiriai korupcij ir pirmiausia jos prieastis. Svarbiausias korupcijos prieastis skirting poiri atstovai tiria labai kruopiai. Pagrsdami savo teiginius skirting poiri atstovai daniausiai remiasi skirtingomis kriminologinmis teorijomis. vairs poiriai korupcij skiriasi pagal tai, kokiomis btent kriminologijos teorijomis vadovaujamasi aikinant korupcijos reikinius. Danai korupcijos reikinius bandoma paaikinti kartu su kitais panaiais reikiniais (organizuotu nusikalstamumu, baltj apykakli nusikaltimais ir kt.). Pagaliau kiekvienas poiris silo kitokias kovos su korupcija priemones.
Ekonomins teorijos (S. RoseAckerman)
1 2
Vahlenkamp W., Knau I. Korruption hinnehmen oder handeln? 1995. S. 340. Ten pat. S. 341.
365
S. RoseAckerman yra ekonomist ir savo korupcijos tyrimus apibdina kaip priklausanius politinei ekonomijai. Jos tikslas ne tiek itirti tikr nusikaltli elges, kiek sukurti ekonomin tokio elgesio model. Tai turt bti modelis, panaus pirkjo arba verslininko elgesio ekonominius modelius. Sudtins tokio modelio dalys yra: 1. Jo parametr visuma. Tai individo arba situacijos bruoai, kurie turi takos individo sprendimui pirkti ar nepirkti prek, investuoti ar neinvestuoti, padaryti ar nepadaryti su korupcija susijus nusikaltim. Tie bruoai (vadinami nepriklausomais kintamaisiais) atrenkami remiantis patirtimi, tyrim rezultatais. 2. Prognozuojamas dydis. Tai reikinys, kur bandoma numatyti atsivelgiant mint nepriklausom bruo visum. Paprastai ekonominiai modeliai panaudojami pirkjo arba verslininko elgesiui numatyti (bus ar nebus priimtas sprendimas investuoti, k nors pirkti ir pan.). Korupcijos atveju is prognozuojamas poelgis tai valdininko sprendimas padaryti su korupcija susijus nusikaltim. 3. Racionalumo prielaida. Priimamas postulatas, kad individai, kuri elges aprao modelis, elgiasi racionaliai. Turima omenyje ne tik tai, kad jie nra beproiai arba silpnaproiai. Vadovaujamasi prielaida, kad jie elgiasi kaip verslininkai: priimdami svarb verslo sprendim visapusikai apsvarsto kiekvieno savo sprendimo pliusus ir minusus, kruopiai pasveria juos ir priima naudingiausi. Aiku, kasdieniame gyvenime mons toli grau ne visada elgiasi racionaliai. Taiau modeli autoriai tiki, kad jie bent siekia taip elgtis, kad tai normalus elgesys. 4. Vis mint parametr pagrindu sudaromas matematinis modelis, kuris matematikos priemonmis atspindi ryius tarp atrinkt parametr. Tas modelis daniausiai esti formuls (lygties) pavidalo. Pavyzdiui, kad atsakytume klausim, ar didel tikimyb, jog valdininkas Petrauskas tam tikroje situacijoje paims ky, turime rayti formul visus reikiamus skaiius ir apskaiiuoti. Taikydami formul praktiniame gyvenime ir bandydami atspti potenciali kyinink elges galime patikrinti, kiek ta formul teisinga, kiek gerai ji leidia numatyti su korupcija susijusius valdinink sprendimus. Apvelgusi korupcijos tyrim rezultatus S. RoseAckerman atrinko apie dvideimt parametr. Tai pirmiausia nusikaltimo pelnas ir rizika. Tyrja rmsi prielaida, kad kuo didesn silomo kyio vert, tuo didesn tikimyb, jog valdininkas j paims. Antrasis parametras yra rizika tikimyb, jog nusikaltimas bus iaikintas. Tyrja rmsi prielaida, kad kuo, potencialaus kyininko nuomone, didesn yra rizika, tuo maesn tikimyb, kad jis paims ky. Tokio santykio matematin iraika atvirktinis proporcingumas:
366
ANTRA DALIS
Kyio pamimo tikimyb = kyio vert / nusikaltimo iaikinimo rizika. Tai pats paprasiausias modelis. Taiau rizikos reikm priklauso ir nuo to, k valdininkas praras, jeigu jo nusiengimas bus iaikintas. Sakykime, iaikinus kyio pamim daniausiai prarandamos atsakingos pareigos. Racionaliai mstaniam valdininkui svarbu, kiek maiau jis udirbs, jeigu iaikjus korupcijai jam teks pereiti maiau mokam darb. model traukiamas dar vienas parametras, t.y. skirtumas tarp to, kiek jis udirba dabar ir kiek udirbs naujoje vietoje. Kuo didesn yra rizikos kaina, tuo maesn tikimyb, jog valdininkas paims ky. Kyio pamimo formul tampa sudtingesn: Kyio pamimo tikimyb = kyio dydis / (iaikinimo tikimyb (dabartinis atlyginimas atlyginimas maiau mokamoje vietoje)). Matome, kad formul atspindi jau penki veiksni santykius. Taiau yra nemaai kit veiksni, nuo kuri priklauso tikimyb, kad kyis bus paimtas. Pavyzdiui, kyio dydis (kyio pasila) priklauso nuo to, kiek didel yra konkurencija. Viena yra, jeigu valdininkas, galintis priimti ky silaniam asmeniui reikiam sprendim, yra monopolistas vienintelis korumpuotos paslaugos teikjas. Jis vienas silo prek ir vienas diktuoja kainas. Jeigu t pat sprendim gali priimti ir kiti valdininkai, tarp j atsiranda konkurencija. Ky gaus tas, kuris prays maiausiai. Lygiai taip pat svarbu, ar valdininkas priima galutin sprendim, ar t sprendim turi patvirtinti kitas valdininkas. Pirmuoju atveju valdininkas gali pretenduoti vis korumpuotos paslaugos peln. Antruoju atveju peln pirmasis ir antrasis (patvirtinantis) valdininkai pasidalins. Ir vienas, ir kitas korumpuotas valdininkas parduoda tik savo korumpuotos paslaugos dal. Aiku, iuo atveju kiekvienam i valdinink j korumpuoto verslo slygos pablogja ir pelnas maja. Tarkime, verslininkui labai reikalingas tam tikras finans arba kio ministerijos sprendimas. Jis pasirengs sumokti u tai tam tikr sum. Taigi pirmuoju atveju (valdininkas yra monopolistas) visa suma atiteks jam vienam, o antruoju atveju (vienas valdininkas u ky priima reikiam sprendim, o kitas patvirtina j) dalis sumos atiteks sprendim priimaniam, kita dalis j patvirtinaniam valdininkui. Suprantama, ir vienas, ir kitas valdininkas gauna maesn peln, nors rizikos kaina nesikeiia. Aiku, kad kyio pamimo tikimyb mas.
367
Ekonominis poiris korupcij ir kovos su ja priemons

Dauguma j skirtos tam, kad sumaint korupcijos peln ir padidint jos kain. Svarbiausia i ekonomins teorijos iplaukianti rekomendacija tai vieojo administravimo privatizavimas. Korupcija dl to ir pelninga, kad valdininkas turi teis valstybs vardu tam tikr dalyk leisti arba neleisti. Taiau privaios mons savininko papirkti nemanoma. Nepavyks, pavyzdiui, u ky paskatinti parduotuvs savinink parduoti prek maesne kaina. Mat savininkas pats nukents dl to, kad kaina per ema. Kitas reikalas valstybs nuosavyb. Valstybins parduotuvs valdytojas ky sids sau kien, o nuostolius dl per ma kain patirs valstyb. Korupcija tokiais atvejais yra kaina, kuri visuomen moka u atsisakym privatizuoti tam tikr gyvenimo srit. Taigi privatizavimas iuo atveju geriausias vaistas nuo korupcijos. Dar vienas pavyzdys. Atsisakius patikti rinkos mechanizmams alkoholini grim kain tenka riboti j import. Tai automatikai skatina nusikalstam versl kontraband, kyininkavim bei kitus su korupcija susijusius nusikaltimus. Taigi korupcija tai nepakankamo valstybinio sektoriaus privatizavimo padarinys. Suprantama, prie pradedant kov su ja reikia tiksliai vertinti, ar nevertt privatizuoti atitinkam gyvenimo srit ir taip panaikinti pai korupcijos galimyb. Gali paaikti, kad tam tikr sprendim debiurokratizavimas i karto ir i esms isprendia korupcijos problem. S. RoseAckerman pateikia spding pavyzdi, rodani, kaip administracini klii panaikinimas i karto panaikina ir pai korupcij1. Kita svarbi kovos su korupcija kryptis didinti rizikos kain korumpuotam valdininkui. Tai gali bti gyvendinama didinant atlyginimus valdininkams, priimantiems svarbius sprendimus, bei apribojant teis dirbti gerai mokam darb iaikjus korupcijos faktams. Didjant korumpuoto elgesio rizikai labai svarbios visos vadinamojo permatomumo utikrinimo priemons (jas aptarsime smulkiau). Kuo maiau sprendim priimama vieai, visiems matant, kuo aikesni yra kiekvieno sprendimo motyvai ir pagrindai, tuo sunkiau net ir labiausiai korumpuotam valdininkui priimti korumpuot sprendim.
1 RoseAckerman S. Valstybin kovos su korupcija reforma. Skaidrumas, konkurencija ir privatizacija. Tarptautinis seminaras Korupcija. Tyrimas, persiekiojimas ir prevencija. Vilnius, 1998. P. 6.
368
ANTRA DALIS
Ekonominis poiris korupcij ir kovos su ja kaina

Kartu ekonominio poirio alininkai kelia ir kit klausim ar visada su korupcija verta kovoti. Pasak j, tai ekonominis klausimas ir kovoti su iuo reikiniu verta tik tuo atveju, jeigu kovos su korupcija priemoni ilaidos yra maesns nei patiriami nuostoliai. Taip yra dl daugelio prieasi. Korupcijos sunaikinti nemanoma. Daugiausia, ko galima tiktis, tai sumainti jos paplitim iki pakeniamo lygio. Taigi reikia aikiai atsakyti klausim, koks gi tas pakeniamas lygis. Korupcijos ir kovos su ja kain palyginimas yra vienas i svarbi kriterij tam lygiui nustatyti. Jeigu kovos su korupcija priemons kainuoja labai daug, o j poveikis nra itin didelis, tai gali bti, kad geriau susitaikyti su tam tikru korupcijos lygiu.
Korupcij sukeliani veiksni sveika

Svarbus ekonomini korupcijos tyrim pranaumas yra tas, jog jie nagrinja korupcij sukeliani veiksni ry. Tas ryys parodomas korupcijos formulmis, matematiniais veiksmais. Sakykime, atlyginim didinimas padidina skirtum tarp to, k valdininkas udirba dabar, ir to, k jis udirbs neteks savo vietos. Taigi didinant atlyginimus nusikalstamumas turt mati. Taiau tai skatina j imti didesnius kyius. Padidjus rizikos kainai padidja ir korumpuoto sprendimo kaina. Jeigu valdininkas yra monopolistas (sprendim gali priimti tik jis vienas), o interesantams is sprendimas labai svarbus, tai interesantai bus tiesiog priversti mokti didesnius kyius. Dl to kyininkavimas padids. Taigi to ar kito veiksnio vaidmuo, tos ar kitos antikorupcins priemons veiksnumas priklauso ne tik nuo jos paios, bet ir nuo jos santykio su kitomis priemonmis. Ekonomin teorija parodo, kaip santyk itirti.
Ekonominio poirio korupcij reikm

Nra abejoni, kad ekonominis poiris ir ekonominis modeliavimas labai svarbus paaikinant korupcij. Svarbiausia tai supratimas, kad korupcija yra prastas normali valdinink elgesys. Jis skatinamas t pai motyv, kurie skatina j dirbti noras udirbti kuo daugiau pinig, turti tak, daryti paslaugas svarbiems monms ir pan. Tai veria atidiau inagrinti slygas, kurios natraliai gimdo korupcij. Tyrimai tikinamai parod, kad norint suprasti korupcij reikia itirti j lemiani veiksni sveik, nes priklausomai nuo jos t veiksni poveikis gali bti gana skirtingas.
369
Organizacin teorija. Korupcija ir tarnybins kontrols trkumas

io poirio alininkai mano, kad korupcija dsningai atsiranda visada, kai stokojama geros valdinink sprendim kontrols. Dl tokio teiginio nesiginyt n vienas vadovas. Nuo seniausi laik buvo stengiamasi kontroliuoti valdininkus, iaikinti ir grietai bausti tuos, kurie bando pasinaudoti tarnybine padtimi savo savanaudikiems tikslams pasiekti. Tam tikslui buvo kuriamos vairiausios kontroliuojanios instancijos. Taiau j nariai patys piktnaudiaudavo turima padtimi. Dl to prireikdavo juos kontroliuoti. Vliau dl tos paios prieasties tekdavo kontroliuoti kontrolieri kontrolierius. Buvo tikimasi pagaliau sukurti dor kontrols instancij, kuri kontroliuot kitus, o jos paios kontroliuoti nereikt. io poirio alininkai paband atsakyti, kodl valdininko sprendimus bna taip sunku kontroliuoti ir kas yra tas doras kontrolierius. Valdininko sprendim sunku kontroliuoti vis pirma dl to, kad jis labai sudtingas. Spsdamas koki nors problem jis turi pirmiausiai itirti pai problem ir su ja susijusias aplinkybes. Be to, jis turi atsivelgti ir savo tarnybines instrukcijas, ir staigos vykdom politik. Abu veiksniai gali bti svarbs priimant sprendim. Vadinasi tam, kad suprastume, kodl btent toks, o ne kitoks sprendimas priimtas, turime inoti kiekvien i t veiksni. Maa to, reikia inoti, koki reikm turjo kiekvienas veiksnys ar kiekviena aplinkyb. Jeigu nors vienas i t veiksni mums neinomas, nesuprasime, kodl priimtas btent toks sprendimas. Mat visada gali bti, kad sprendim lm btent tas, mums neinomas veiksnys. Taigi sprendimas gali mums atrodyti nevyks, neteisingas, bet taip gali bti tik dl to, kad mes ne visk inome. Valdininkas, prieingai nei mes, ino visk, dl to jis nutar btent taip, o ne kitaip. Tai ir reikia, kad jo sprendimas yra nepermatomas aplinkiniams, kurie gali suabejoti jo teisingumu, sukritikuoti j ir galiausiai teigti, kad jis priimtas vadovaujantis savanaudikais motyvais. Taigi sprendimas atsiduria u kritikos rib. Kaip tik tas nepermatomumas, kartais vadinamas neskaidrumu, ir sudaro slygas korupcijai. Priimantis sprendim valdininkas tokioje situacijoje yra vienintelis mogus, kuris gali pasakyti, koks turi bti teisingas sprendimas. vertinti, ar sprendimas teisingas, kitam mogui jis neleidia. Dori, nepaperkami kontrolieriai, galintys grietai patikrinti kiekvieno sprendimo teisingum, ios teorijos alinink nuomone, yra tik tie, kurie tiesiogiai suinteresuoti priimto sprendimo teisingumu, t.y. interesantai, pilieiai. Jeigu jie prieina prie sprendimo virtuvs (pvz., gali uduoti bet kok klausim, susipainti su valdininko sprendimui takos turinia aplinkybe) ir turi reikiam kvalifikacij bei patirties tiksl pasieksime, korup-
370
ANTRA DALIS
cijos ivengsime. io poirio alinink nuomone, visikai nesvarbu, kokios yra korupcijos prieastys: ekonomins, etins, organizacins ar kitos. Visos jos bt neveiklios, jeigu valdininkas negalt nuslpti savo sprendimo primimo pagrind. Taigi sprendim permatomumas, io poirio alinink nuomone, yra pagrindinis realus kovos su korupcija bdas. korupcijos supratim ypa aktyviai propaguoja tarptautin organizacija Transparency International. Svarbiausias organizacijos dokumentas altini knyga plaiai prieinamas interneto skaitytojams1. Nepermatomumas suprantamas kaip gana universali korupcijos prieastis. Taiau knygos autoriai mano, kad nepermatomumas tai pasireikimas dar svarbesnio dalyko to, jog pasikeit vieojo administravimo tikslas jis pradjo tarnauti ne visuomenei, o sau paiam. Tai savo ruotu reikia, jog vyko visuomens dezintegracija visuomen ir valdymas suskilo. Permatomumo idja knygoje ipltota didel rekomendacij ir taisykli sistem. Transparency International organizavo plat tarptautin antikorupcin judjim, kurio tikslas utikrinti biurokratinio aparato permatomum. Permatomumo teorijos alininkai rekomendavo nemaai priemoni valdymo permatomumui padidinti. J pateiktas rekomendacijas galima suskirstyti dvi grupes: vidin permatomum utikrinanios rekomendacijos ir iorin permatomum utikrinanios rekomendacijos. Vidinis permatomumas apima rekomendacijas, kurios padeda ivengti atskir valdinink nepermatomumo staigos viduje. Tai reikalavimai kruopiai vykdyti visus reikiamus patikrinimus, draudimas vengti vairiausi vidaus taisykli bei statymo numatyt finansini ir kit perdavim ieinant atostog, ivaiuojant ir pan. Reikmingos taip pat rekomendacijos utikrinti kolektyvin svarbiausi ir ypa pavojing korupcijos atsiradimo poiriu sprendim primim. Tai vadinamoji keturi aki taisykl. ia panaikinama situacija, kai tik pats valdininkas ino, kodl priimtas btent toks, o ne kitoks sprendimas. Ypa svarbus yra iorinis permatomumas. Organizacins teorijos atstovai mano, kad net ir esant auktam vidiniam permatomumui gana lengvai gali susidaryti sistemin korupcija, t.y. tokia, kuri traukiami visi staigos valdininkai arba didesn j dalis. Vidinio permatomumo slygos kelio korupcijai neukerta, o tik veria korumpuotus valdininkus susitarti ir padti vieni kitiems slpti nusikaltimus. Maa to, jie dar aktyviau stengiasi traukti korupcin veikl kitus pareignus. Kuo lengviau kiti, dar nekorumpuoti, pamato korumpuotojo
1
http:\\www.transparency.de
371
veikl, kuo daugiau jie ino apie j, tuo aktyviau korumpuotas valdininkas turi iekoti bd traukti nekorumpuotus. Daug veiksmingesn yra iorin kontrol. J vykdo visuomens atstovai, mons, kurie staigos veikloje nedalyvauja. Be to, tai mons, kurie labiausiai suinteresuoti, kad bt priimami teisingi sprendimai tai reals arba potencials interesantai. J silomos kovos su korupcija rekomendacijos yra vairios visuomens kontrols priemons. Tai taisykls, numatanios visuomens atstov dalyvavim priimant bei vykdant svarbiausius sprendimus ir panaikinanios vairiausias tarnybines paslaptis, tik tarnybiniam naudojimui skirt informacij. Svarbus bdas utikrinti iorin permatomum yra biurokratini struktr atsiskaitymas pilieiams. Tai pareiga atsakyti piliei arba j atstov klausimus, teikti visuomenei periodines savo veiklos ataskaitas. Taiau ypa didel reikm turi piliei skund valdininkams sistema ir jos efektyvumo utikrinimas. Mat btent skundas yra svarbiausias signalas, jog suinteresuotas asmuo pilietis turi pagrind manyti, kad su juo elgiamasi neteisingai. Kartu pilieio skundas dl neteisingo jo atvilgiu sprendimo yra galinga spaudimo priemon. Ji veria valdinink atitinkamai elgtis. Jis nebijo joki skund, jeigu elgiasi dorai. Taiau, jeigu jis elgiasi nedorai, skundas atkreips tiek koleg, tiek visuomens dmes. Transparency judjimo atstovai rytingai remia visuomens dalyvavim institucijose, kurios tokius skundus nagrinja. Kartu i valdinink atimama galimyb nuslpti nuo visuomens skundo nagrinjimo ir sprendimo mechanizm.
Etinkultrin teorija. Valdinink dorov ir korupcija

io poirio alininkai korupcij vertina kaip dorovin reikin, t.y. kaip staigos, organizacijos, mons dorovins aplinkos padarin. Korupcija yra susijusi su ema profesine etika. Korumpuotas gydytojas tai gydytojas, kuris abejingas savo pacient sveikatai, skeptikai iri visk, kas susij su jo profesijos visuomenine reikme, tradicijomis (pvz., Hipokrato priesaika). Korumpuotas mokytojas tai mokytojas, kuris abejingas savo pareigai mokyti ir auklti vaikus. Korupcija leidia aknis ten, kur mons nemgsta savo darbo, nesidomi jo reikme, yra abejingi savo staigai. Korumpuotas kolektyvas tai toks kolektyvas, kuriame vyrauja i abejingumo dorovinms vertybms atmosfera. Tai egoistikas, abejingas bendriems udaviniams, blogai valdomas, besiprieinantis bet kokioms naujovms ir daniausiai labai konfliktikas kolektyvas. Taigi korupcija tai viso labo kitos negalios (emos gamybins dorovs) iraika.
372
ANTRA DALIS
emos kolektyvo morals prieastys gali bti vairiausios. Viena i j blogas vadovavimas. Kolektyvas neturi lyderio, kuris sugebt visus kvpti bendrai idjai. Taiau skatinti korupcij gali ne tik ema, bet ir stipri profesin moral, jeigu jos pagrindas savo profesijos priepastatymas visuomenei. Policininkai, sitikin, kad visuomen nekenia ir negerbia j, psichologikai atsiskiria nuo visuomens. Jiems visuomen jau ne mons, kuri labui jie dirba, o prieai. Korupcija, nelegali metod taikymas iaikinant nusikaltimus, kovos su nusikalstamumu vaizdavimas vietoje tikros veiklos, atsiribojimas nuo visuomens irgi tik tam tikra poirio visuomen iraika. Pagaliau tokio dorovinio sugedimo ir korupcijos prieastimi danai laikoma atskira asmenyb (sugedusio obuolio teorija). Pagal j kiekvieno kolektyvo daugum sudaro vidutiniai mons, t.y. tokie, kurie nepasiymi kokiomis nors dorovinmis savybmis nei teigiamomis, nei neigiamomis. Dauguma bet kurio kolektyvo nari nra nei angelai, nei velniai. Tai reikia, kad j dorovingumas yra gana nepastovus. Dorame kolektyve jie elgiasi dorai, pakliuv nedor nedorai. tai dl ko labai svarbu, kokie mons ateina kolektyv. Sakykime, kolektyv atjo labai sugeds asmuo. Jis sitikins, kad korupcija tai vienintelis teisingas kelias siekiant tikslo. Ir profesij jis sigijo tam, kad galt pelnytis i jos. Tai tarsi supuvs obuolys, dtas sveik obuoli pintin. Nuo jo pradeda gsti visi kiti. Pradioje tie, kurie yra greta, vliau ir likusieji. Vienintelis dalykas, k galima padaryti, tai kuo greiiau t supuvl imesti. Taigi poiriai korupcij gana skirtingi. Ar turime galimyb integruoti mintus mokymus ir pasilyti integruot korupcijos teorij?
6. Integruota korupcijos teorija. Korumpuotas valdininkas. Asmenybs neutralizavimo teorija

Silomo poirio ieities takas faktas, kad korupcija yra universalus reikinys, egzistuojantis skirtingais laikotarpiais, esant skirtingoms visuomens struktroms. Korupcijos apraik yra visur, kur yra valdia ir jos sprendimus gyvendinanios institucijos. Kuo gausesn visuomen ir kuo sudtingiau ji valdoma, tuo didesnis yra jos valdymo aparatas, dsningai gaunantis administracinio bei biurokratinio aparato form. Ta forma tai valdymo piramid. Svarbiausi sprendi-
373
mai priimami jos virnje. J gyvendinimo tvarka patikslinama kiekvienoje i valdymo piramids emesni grandi. Bendroji taisykl tokia: visur ir visada, kai tam tikram asmeniui deleguojama valdia, kai jam suteikiama teis priimti sprendimus kokios nors valdios vardu ir kai jis pradeda i teis gyvendinti, ikyla tai, k vadiname asmenybs neutralizavimo problema. Reikalas tas, kad valdininkas, priimdamas kok nors sprendim arba konkretizuodamas i viraus gaut, turi vadovautis vien bendrais, su jo asmenybe, asmeniniais norais ir interesais nieko bendra, neturiniais reikalavimais. Tai gali bti statymas, instrukcijos, nurodymai i viraus ir pan. Vykdydamas visa tai, valdininkas turi elgtis tarsi neturt asmenini nor, interes ir pan. Tai nereikia, kad jis j i tikrj neturi. Valdininkas irgi yra mogus, su jam svarbiais poreikiais bei interesais, su savo subjektyvia nuomone. Be to, jis yra ir tam tikros socialins grups atstovas. Dl vis i prieasi tikrovje jis nra abejingas sprendimui, kuris bus priimtas sprendiant vien arba kit problem. Jam ne tas pats, kaip bus gyvendinamas tas ar kitas i viraus nuleistas sprendimas. Taigi vykdydamas bet kur sprendim valdininkas gali turti gan stiprius asmeninius motyvus, verianius priimti jo paties interesus atitinkant sprendim. Tai bdinga kiekvienai valdymo sistemai. Dl to bet kuri valdymo sistema turi isprsti labai svarbi valdininko (biurokrato) asmenybs neutralizavimo problem. Sistema turi utikrinti, kad priimdamas arba gyvendindamas administracin sprendim biurokratas elgtsi taip, tarsi jo asmeniniai motyvai neegzistuot. I valdininko reikalaujama, kad jis neutralizuot visus asmeninius interesus ir vadovautsi vien mintais bendrais motyvais. Kitaip tariant, jis turi elgtis, tarsi neturt asmenini poreiki, interes, jausm, motyv, t.y. tarsi bt administracini sprendim maina. Gynybos ministras, svarstydamas, i kurios kompanijos pirkti nauj ginkl, susiduria su dviem pasirinkimo motyv grupmis. Pirmoji tai motyvai, kuriuos jis turi atsivelgti: kiek ir kokios ginkluots reikia; kiek kvalifikuota yra kariuomen (ar ji sugebs valdyti nauj ginkluot); kiek kainuoja nauja ginkluot ar alis gali sau leisti tokias ilaidas. Antroji tai motyvai, kuriuos jis turi atmesti, kad ir kokie stiprs jie bt. Nesvarbu, kurios ginkluot silanios kompanijos atstovai jam asmenikai labiau patinka. Jis neturi atsivelgti savo politins partijos vadovybs pageidavimus, neturi paisyti ir draug, nors ir labai artim, praym. Pagaliau jis neturi atsivelgti priimto sprendimo padarinius sau. Juk priimdamas vienok sprendim jis gali usitikrinti sau aprpint, rami senatv, priim-
374
ANTRA DALIS
damas prieing netekti posto ir vis su juo susijusi perspektyv. Jis turi elgtis taip, lyg tos aplinkybs neegzistuot. Kitaip tariant, jo sprendimas turi bti depersonalizuotas. Jis turi visikai nepriklausyti nuo valdininko asmenybs. Kad ir kas bt ministro poste, kad ir koki asmenybs bruo, asmenini nor jis turt, sprendimas turi bti toks pat. Tai ir yra asmenybs neutralizavimas priimant sprendimus. Asmenini motyv neutralizavimas yra didel problema. Kuo valdininkas auktesnis ir kuo svarbesni sprendimai, kuriuos jis priima, tuo stipresni bna antrosios grups motyvai. Taigi priimant biurokratinius sprendimus egzistuoja galinga motyv grup, kuri prieinasi sprendimo depersonalizacijai. Tai ypa aikiai matome dabartins rinkos ekonomikos slygomis. Rinkos ekonomika pinig padar pagrindiniu skms kriterijumi. Finansin skm yra svarbiausias argumentas, kad individas elgsi teisingai. Ms visuomen pamyn dorovines ir kitas vertybes, kurios vyravo anksiau. Mintam ministrui bus nelengva tikinti savo sn, kad nesukaup dideli turt dl to, jog vis gyvenim elgsi teisingai. Rinkos ekonomikos slygomis teisingas elgesys tai toks, kuris yra finansikai naudingas. Pinig muzika rinkos ekonomikoje yra vyraujanti. Aiku, ne viskas perkama ir ne viskas parduodama. Taiau niekada dar nebuvo galima tiek daug pirkti u pinigus. Biurokratas yra ios visuomens narys. Jis irgi girdi stebukling pinig muzik, svajoja apie puik gyvenim, kur galt susikurti. Taiau biurokratas turi plaukti prie srov. Jis turi elgtis tarsi nebt tos visuomens narys, tarsi jam nerpt visa tai, kas rpi kitiems. Svarbu pabrti, kad dauguma motyv, kurie prieinasi biurokratinio sprendimo depersonalizacijai, toli grau nra smerktini, savanaudiki, amorals. Prisiminkime gynybos ministr, kuris svarsto, koki ir kur pirkti ginkl. Visi antrosios grups motyvai yra kilns arba bent tikrai mogikai suprantami. venti draugysts saitai, veriantys j atsivelgti draug nuomon, itikimyb savo partijai, jos tikslams ir idjoms, visikai normalus noras usitikrinti sau ram gyvenim netekus ministro posto visa tai tikrai mogiki norai. Jokia biurokratin sistema negali skmingai veikti neisprendusi mintos asmenybs neutralizavimo problemos, neradusi patikim bd priversti valdininkus pamirti save, nesivadovauti asmeniniais motyvais. Depersonalizacijos problema tokia pat sena kaip valdymas ir biurokratinis jo aparatas. Tokie pat seni yra ir metodai, kuriais biurokratinis aparatas utikrina depersonalizuotus sprendimus. Visi jie skirti sustiprinti biurokratinio aparato atstovo pasiprieinim depersonalizuojantiems motyvams.
375
1 mechanizmas. Biurokratin karjera

Nuo seniausi laik valdininko vaidmuo buvo siejamas su karjera. Karjeros konstrukcijos atskirose visuomense, pradedant senja Kinija ir senuoju Babilonu ir baigiant modernia visuomene, stebtinai panaios. Jos pagrind sudaro vadinamosios karjeros pakopos. Valdininkas pradeda nuo emiausios pakopos ir pamau kopia vir. Karjeros pakopos savotikas reikinys. Nei valstietis, nei verslininkas tomis karjeros pakopomis nekopia. Vis auktesn karjeros pakopa yra papildomas apdovanojimas u gerai atlikt biurokrato vaidmen. Kelet met elgsis nepriekaitingai biurokratas perkeliamas auktesn pakop. Be to, karjeros pakopos yra svarbus depersonalizacijos garantas. Jeigu biurokratas pasielgs ne pagal savo pareigybines instrukcijas (pvz., paims ky), jis neteks ne tik savo atlyginimo, bet ir tos auktumos, kuri ulipo savo pastangomis per daugel met. Siningas pareig vykdymas, nuopeln kaupimas visa tai i karto prapuola. Kartu lunga ir visi ateities planai. Karjeros struktra numato vis didjant atlyginim, vis didesn aplinkini pagarb ir galiausiai ger pensij. Natralu, kad daugelio ali karjeros pakop sistema labai sudtinga. Senoji Kinija, Asirija turjo labai sudtingas pakop sistemas. Kopimas jomis buvo siejamas su nepriekaitingu darbu. Be to, valdininkas turdavo ilaikyti daugyb egzamin, patirti visokiausi ibandym, kurie dar labiau padidindavo kiekvieno laipto vert. Dabartini valstybi karjeros pakop sistemos nuo senj nedaug kuo skiriasi. Pranczija, Vokietija, Italija turi sudtingas valstybs tarnybos sistemas. I karjeros siekianio valdininko reikalaujama nepriekaitingos tarnybos bei nuopeln. Panai sistem turime ir Lietuvoje. Valstybs tarnybos statymas numato gana sudting pakop sistem. Kopiant tomis pakopomis didja atlyginimas bei galimybs usitarnauti valstybin pensij. ios sistemos reikm suprantama utikrinant depersonalizuot sprendim. Biurokratas, prie paimdamas silom ky, susimstys, kiek daug jis jam gali kainuoti. Vienu mostu jis gali nubraukti visas ateities viltis. Taigi karjeros laiptai produkuoja galing depersonalizacijos motyv. Vadovaudamasis juo valdininkas turi daugiau galimybi veikti besiprieinanius depersonalizacijai antrosios grups motyvus.
2 mechanizmas. Biurokratin ideologija

Ideologija vadiname diskursus (kalb sistemas), kuriais biurokratin sistema ir jos darbuotojai suteikia reikms savo darbui. Oficiali biurokratinio aparato kalba bet kurioje visuomenje pabria veiklos misij ir
376
ANTRA DALIS
reikmingum. Pagal biurokratin retorik jie dirba ne tam, kad usidirbt atlyginim ir skmingai kilt tarnyboje. Pagrindinis tikslas, retorikos odiais, yra tarnauti tam, kas konkreioje visuomenje laikomi aukiausiais tikslais (karaliui, tvynei, tautai). Nereikia manyti, kad i retorika yra tuti odiai. Ji vaidina labai svarb psichologin vaidmen padidina valdininko savs vertinim bei reguliuoja visuomens poir j. Kita vertus, profesin ideologija iugdo nor tikrai bti tokiam, kok vaizduoja profesin retorika. Net ir ukietjs kyininkas nori, kad jo profesija bt gerbiama ir jis galt save auktai vertinti. Taigi profesin ideologija sukuria dar vien depersonalizacij skatinani motyv grup. Profesiniai idealai, su jais susijs savs vertinimas taip pat gali bti depersonalizacij skatinantys motyvai. Jausdamas didel pagund paimti ky valdininkas gali susimstyti apie savo pareig, sin, profesin misij. Tie motyvai gali skatinti j prieintis pagundai.
3 mechanizmas. Teisins sankcijos

Kiek egzistuoja biurokratin sistema, tiek egzistuoja ir baudiamieji statymai, baudiantys u pareigybinius nusikaltimus. Grietos bausms rodo, kad jau senovs statym leidjas labai gerai inojo, kiek stiprs gali bti depersonalizacijai besiprieinantys motyvai. Senovs Kinijoje valdininkas buvo iauriai baudiamas u neteising sprendim, u nusiengim staigos vidaus tvarkai. Visi dabartiniai baudiamieji statymai numato specialius pareigybinius nusiengimus, u kuriuos skiriama ypatinga bausm. iuo metu Lietuvoje, kaip minjome, valdininkas baudiamas u kyio pamim, u savivaliavim ir u kitus valdinink nusiengimus. Visos ios sankcijos sukuria trei depersonalizacij skatinani motyv grup. Susigunds paimti ky valdininkas gali susimstyti dl baud, kurias u tai numato statymas. Tai gali bti stiprus motyvas veikti pagund.
Valdininko asmenyb. Vidinis konfliktas

Taigi vykdantis savo pareigas, priimantis sprendimus valdininkas yra veikiamas dviej prietaring motyv grupi. Vienos grups motyvai prieinasi depersonalizacijai ir veria valdinink, priimant sprendimus, atsivelgti savo interesus. Kitos grups motyvai skatina depersonalizacij. Tokia konfliktin asmenybs struktra yra valdininko socialins pozicijos ypatyb. Studento arba verslininko socialin pozicija yra kitokia. Tiek egoistiki, tiek labai kilns motyvai reikalauja i studento to paties gerai
377
mokytis. Jeigu studentas yra egoistas ir nori gerai usidirbti, jis turi stropiai mokytis ir tapti geru specialistu. Jeigu jis yra altruistas, patriotas ir nori padti savo kratui, jis taip pat turi gerai mokytis ir tapti geru specialistu. Pagaliau net jeigu jis nesivadovauja nei vienu, nei kitu motyvu, o tiesiog formaliai, biurokratikai vykdo studento pareigas, jis turi daryti t pat gerai mokytis. Apie biurokrat to pasakyti negalima. Jo vidiniai motyvai visada yra prietaringi. Viena jo asmenybs pus skatina biurokrat, priimant sprendim, pamirti save, kita skatina nuolat galvoti apie save. Biurokrato elgesys priklauso nuo to, kokiais motyvais jis vadovaujasi asmeniniais ar neasmeniniais. Toks vidinis biurokrato asmenybs prietaringumas ne visai atitinka ms susikurt vaizd. Kalbdami apie valdinink paprastai sivaizduojame savimi patenkint ir pasitikint mog, priimant aikius ir konkreius sprendimus. Taiau suprasdami tikr jo socialins pozicijos ir asmenybs struktr galime isamiau ir tiksliau paaikinti valdininko elgesio ypatybes vairiose situacijose, taip pat ir esant galimybei padaryti su korupcija susijus nusikaltim.
Biurokrato asmenybs konfliktikumo padariniai Psichologiniai padariniai

Daniausias vidinio konflikto padarinys yra vidinis nepasitenkinimas. Prietaringus poreikius jauiantis mogus negali bti patenkintas. Kuo geriau patenkinamas vienas i t prietaring poreiki, tuo geriau patenkinamas ir kitas. Taigi nuolatinis nepasitenkinimas (frustracija) yra neivengiamas vidinio konflikto padarinys. Doras, siningas valdininkas nra labai laimingas, nes tas dorumas jam nemaai kainuoja. Gyvenant pinig pasaulyje matyti, kaip aplinkiniai daro pinig, ir dl profesijos bti priverstam atsisakyti galimybi taip pat j turti tai jausti nuolatin nepasitenkinim. Lygiai taip pat pasitenkinimo neteikia ir piktnaudiavimas tarnybine padtimi (kyi mimas ir kiti nusikaltimai). Viena vertus, tai leidia rinkos ekonomikos slygomis gyventi pagal tos ekonomikos dsnius. Kita vertus, tai reikia bti nusikaltliu, kyininku, jausti nuolatin demaskavimo pavoj, rizikuoti kiekvien akimirk netekti visko. Plaiai inomas frustracijos padarinys yra agresija. Nepatenkintas mogus danai yra agresyvus. Nepagrstas iurktumas, tarumas interesant atvilgiu neretai bna kaip tik ios i nepasitenkinimo kylanios agresijos iraika.
378
ANTRA DALIS
Dar vienas vidinio konflikto pasireikimas alternatyvaus pasitenkinimo siekis. Mergina, itekjusi ne i meils, o dl pinig, stengiasi naudodamasi santuoka sukaupti kuo daugiau materialini grybi. I vyro ji reikalauja brangi dovan, gero gyvenimo. Lygiai taip pat neutralizavs savo asmeninius motyvus valdininkas neretai siekia kito pasitenkinimo altinio. Tai gali bti valdios pojtis. Pasitenkinimas tuo, kad interesantui svarbus sprendimas arba jo likimas visikai priklauso nuo jo valdininko, gali bti alternatyvaus pasitenkinimo altinis. Biurokrato arogantik elges gali lemti io papildomo pasitenkinimo siekis.
Socialiniai vidinio konfliktikumo padariniai. Valdininko vidinis nepastovumas

mogus gali visk. Jis gali atsispirti didiausioms pagundoms bei daug k iksti, jeigu ino, ko nori. Kitaip yra, jeigu jo sieloje verda prietaravimai. Tuomet jo elgesys priklauso ne tiek nuo jo apsisprendimo, kiek nuo situacijos ir aplinkybi. Atsivelgdamas aplinkybes, nuotaik, konkret atvej jis gali elgtis visikai skirtingai. Tas pats mogus gali pasielgti labai dorai vienoje situacijoje ir nedorai kitoje, nors ir panaioje. Atsivelgdamas daugel aplinkybi ukietjs kyininkas, susapnavs blog sapn, kyio gali nepaimti. Tuo tarpu doras jaunuolis, miai pasidavs pagundai, gali j paimti.
Korupcija ir sins neutralizavimo mechanizmai

Vidinis konfliktikumas ir nepastovumas yra nemalonios bsenos. Taigi siekiama tam tikro pastovumo. Situacijoje, apraytoje skyriuje apie nusikalstamumo teorijas, aktyvs tampa sins neutralizavimo mechanizmai. Tai vairios mini konstrukcijos, kuri tikslas padti mogui gerai jaustis nepaisant vidini jo prietaravim. Visi taip daro, a priverstas taip daryti, svarbiausia yra mano santykiai su draugais, kuri a negaliu apvilti visi ie argumentai padeda neutralizuoti sins bals. Ne maiau svarbs ir motyvai, kurie padeda neutralizuoti baim bti sulaikytam. Tai konstatavimas, kad kiti usiiminja tuo paiu ir nra demaskuojami, tai sitikinimas, kad vadovyb, suprasdama korupcijos neivengiamum, tyliai pritaria. Svarbi kolektyvinio sins neutralizavimo forma yra vadinamoji slapta, arba elin, profesin kultra. iuo atveju tiek korumpuotas elgesys, tiek jo paaikinimo bei pasiteisinimo bdai tampa tam tikros profesins grups eline ideologija. Oficialiuose pokalbiuose ios grups nariai gali pareikti es prie korupcij. Taiau bendraudami su kolegomis be liudinin-
379
k, savaime suprantama, jie teigia, kad korupcija yra neivengiama ir normali j profesinio gyvenimo dalis.
vairi biurokratinio elgesio tip formavimas

Galimi trys vidins motyv kovos variantai. Pirmasis kai stipresni depersonalizacijos motyvai, antrasis kai nusveria prieinga motyv grup, treiasis nepastovumas.
Antikorupcinis valdinink nusistatymas

Prie korupcij nusistat valdininkai pasirenka statymo numatyt keli. Korupcijos atvejai ia maiausiai tiktini. J elges lemia profesins etikos reikalavimai. Taiau ios grups atstovams gali ikilti jau aprayt psichologini problem.
Korupcinis apsisprendimas
J poiris profesij ir korupcij nuoseklus ir cinikas. Jie pasireng daryti su korupcija susijusius nusikaltimus kiekvien kart, kai tai yra saugu ir naudinga. Jiems profesin retorika yra tik tikro poirio profesij, kaip pajam altin, priedanga. io tipo atstovai labiausiai panas ekonomins teorijos apraom racional biurokrat. J korupcin elges tikrai galtume numatyti pagal S. RoseAckerman formules. io tipo atstovus galtume pavadinti profesionalios korupcijos atstovais. Jie dirba pagal profesij ir vertina j tiek, kiek ji teikia papildom ir saug udarb.
Nepastovaus elgesio valdininkai

Tai tokie valdininkai, kuri elgesys nra nusistovjs. Jie elgiasi atsivelgdami aplinkybes. kliuvus kam nors jie gali ilgam nutraukti nusikalstam veikl. O patikj, kad paimti ky konkreiu atveju vis dlto nepavojinga, jie gali tapti vl korumpuoti. Viename kolektyve jie elgsis siningai, kitame ims kyius. io tipo elges geriausiai apibdina dorovins teorijos, ypa sugedusio obuolio teorija. I tikrj net ir dora arba, atvirkiai, cinika asmenyb kolektyve gali paskatinti nepastovius asmenis elgtis taip pat cinikai, o viesi, idealistin kilniai.
380
ANTRA DALIS
7. Korupcijos padarini analiz

Nordami inoti, ar reikia, ir ar verta imtis antikorupcini priemoni, turime gerai sivaizduoti korupcijos padarinius. Visi, kas nagrinja korupcijos problemas, pripasta, kad korupcija vienas pavojingiausi visuomens reikini. Kiekvienas autorius, atsivelgdamas tyrimo krypt, al ir kitus dalykus, atkreipia dmes vis naujus korupcijos padarinius. Juos suskirstysime dvi grupes1: Visuomens viej santyki sritis: nesugebama pasiekti tiksl, kuriuos numato alies valdia (tam skirti itekliai panaudojami korumpuot valdinink, o ne alies tikslams); didja valdymo ilaidos (mokesi moktojas ne tik ilaiko administracij mokdamas mokesius, bet ir turi mokti papildomai duoti kyius); blogja administracinio aparato darbo kokyb. Maja rytas dirbti dorai ir siningai. Valdininkas vykdo savo pareigas gerai, jeigu interesantas sugeba j suinteresuoti kyiu; maja piliei pasitikjimas demokratija, jos principais, didja tvirtos rankos ideologijos populiarumas; didja piliei susvetimjimas valstybs atvilgiu. Pilietis ino, kad valstybs vadovyb bei valdymo aparatas rpinasi tik savo interesais, taigi jis turi pasirpinti savo; korupcija tampa alies vystymosi stabdiu. Mat alies labui tenka priimti drsius sprendimus, rizikuoti savo populiarumu. Korumpuotas valdininkas arba politikas ito nesugeba. Jis atmeta bet kok sprendim, kuris nra jam asmenikai naudingas; visuomenje sukuriami santykiai, kai viskas perkama ir viskas parduodama. Netikima demokratijos, teisins valstybs, humanizmo idealais; didel alies pajam dalis skiriama ne investicijoms, o kovai su korupcija ir jos padariniams. Didel biudeto dalis tenka policijai, kon-
1 Sudarant korupcijos padarini katalog pasinaudota tokia literatra: Bayley D. The Effects of Corruption in a Developing Nation // The Western Political Quarterly. P. 719-727 et seq.; Frisch D. The Effects of Corruption on Development. A paper presented to the Africa Leadership Forum on Corruption, Democracy and Human Rights in Africa; RoseAckerman S. Corruption: A Study in Political Economy (New York: Academic Press, 1978); Alam M. Some Economic Costs of Corruption in LDCs // Journal of Development Studies 27. 1991.
381
trols ir represijos institucijoms. Los, kurios galt bti panaudojamos ekonominei pltrai, leidiamos saugumui; visuomenje siviepatauja dviguba moral. Apskritai korupcija smerkiama, bet korumpuotas individas gerbiamas (net jeigu visuotinai inoma, kokias metodais jis pasiek savo tiksl); neveiksmingos tampa visuomens ir savivaldybs ilaidos. Mokesi moktoj l paskirstymas priklauso ne nuo visuomens tikr poreiki, o nuo gaut kyi; atsiranda neoficiali sprendim primimo virtuv. Svarbiausi sprendimai priimami slaptai, vadovaujantis principu tu man a tau. Paskui sugalvojami priimto sprendimo oficials pagrindimai, skirti visuomenei. Privai santyki sritis: sutrinka rinkos ir privataus verslo funkcionavimo slygos. Dl korupcijos kiniai sprendimai priklauso ne nuo paklausos ir pasilos santykio, teikiam preki bei paslaug kokybs, kaip tai turt bti rinkos slygomis. Sutrikdoma konkurencija tarp gamintoj. Blogja gaminam preki ir paslaug kokyb. Mat ilikimas rinkoje priklauso ne nuo preks kokybs ir kainos, o nuo firmos korumpuot santyki su valdininkais, kurie priiri ekonomik. Korupcija suvaro ekonomik, maina gamyb bei didina nedarb. Reikalas tas, kad ji didina pagamint preki kain, maina paklaus, o tai savo ruotu stabdo gamyb; maja alies kio efektyvumas. Daug papildom pastang i gamintoj reikalauja ryi umezgimas biurokratinse struktrose, nuo kuri priklauso verslas; padidja verslo subjekt paeidiamumas. Jie paeidia statymus, moka korumpuotiems valdininkams u paeidim slpim. Tai daro tokias mones beginkles prie kitus korumpuotus valdininkus, dar negavusius i verslinink savo dalies. Taigi korupcija gimdo korupcij.
382
ANTRA DALIS
8. Korupcijos lygis ir tendencijos Lietuvoje

Korupcija Lietuvoje pradta tirti neseniai. Geriausiai korupcijos lyg atspindi Vidaus reikal ministerijos ir kit teissaugos institucij oficiali kriminalin statistika. Be to, Lietuvoje pastaraisiais metais atliktos dvi didels apklausos. Viena i j Vilmorus atlikta Lietuvos gyventoj apklausa (tyrim organizavo ir jam vadovavo Valstybs saugumo departamentas)1, kita Transparency International Lietuvos skyriaus atlikta apklausa Ar Lietuva nori politinio skaidrumo?. Be to, atlikta ir daug smulkesni apklaus, pavyzdiui, Gallup tyrimai, atskir institucij valstybs tarnautoj apklausos ir t.t. Oficials duomenys apie nusikalstamum tradicikai renkami jau daug met kartu su informacija apie kitus nusikaltimus. Panagrinkime kriminalins statistikos pateikiamus Lietuvos korupcijos duomenis. Daugiausia dmesio skirsime su korupcija susijusiems nusikaltimams valstybinei tarnybai. Kaip inoma, korupcijos santykiai tiesiogiai pasireikia kyininkavimu. Kyininkavimas skatina valdinink, siekiant asmenins naudos, piktnaudiauti tarnybinmis teismis. Taiau korupcijos santykiai gali skatinti ir kitus tarnybinius nusikaltimus: piktnaudiavim tarnyba, valstybs pareigno neteist dalyvavim mons komercinje, kinje arba finansinje veikloje, tarnybos galiojim virijim, tarnybos pareig neatlikim, tarnybin suklastojim. Dl to atskirai pateiksime kyininkavimo ir kit pareigybini nusikaltim statistik. Tad oficialiais Vidaus reikal ministerijos Informatikos departamento duomenimis, 19952000 m. padarytas 1331 nusikaltimas valstybs tarnybai, i j 300 kyio pamimo atvej (r. 10 lentel).
1 0 l e n t e l . Nusikaltimai valstybs tarnybai (tame tarpe kyio pamimas) 1995 250 64 1996 217 45 1997 247 53 1998 215 39 1999 2000 229 173 54 45
Nusikaltimai valstybs tarnybai Kyio pamimas
1 Parengta baigiamoji ataskaita Korupcins situacijos Lietuvoje preliminarinis vertinimas bei kovos su korupcija strategijos parengimas / A. Panomariovas, A. epas, dr. V. Gaidys ir kt. - Vilnius, 1999.
383
Kokias ivadas galima padaryti nagrinjant iuos duomenis? 1. ie duomenys visikai neatspindi tikrojo korupcijos lygio. Apie 50 su kyininkavimu susijusi nusikaltim yra tik nedidel tikrojo kasmet duodam ir paimam kyi skaiiaus dalis. Tai patvirtino sociologini apklaus duomenys. Jau minjome, kad ir jie toli grau neatspindi tikrojo korupcijos lygio. Taiau net ir tai, k jie parodo, nepalieka abejoni, jog korupcijos lygis Lietuvoje tikrai auktas. Vilmorus klausimas gyventojams: Ar pastaruoju metu (madaug per dvejus metus) Jums teko susidurti su valstybs pareign, tarnautoj korupcijos, kyininkavimo atvejais? Tai galjo atsitikti nebtinai Jums, bet ir Js eimos nariams, draugams, pastamiems (mus domina asmenin moni patirtis, o ne tie atvejai, kurie jau aprayti spaudoje ar papasakoti per televizij)?. Penktadalis respondent nurod, kad ino konkrei korupcijos, kyininkavimo atvej. 15,3 proc. atsisak kalbti ia tema ( galima manyti, kad ir jie yra konkreiai susidr su iuo reikiniu). Taigi galima spti, kad ne maiau kaip tredalis respondent per dvejus metus buvo susidr su kyininkavimu. Gallup klausim Ar duotumte ky asmeninei problemai isprsti? net 60,4 proc. respondent atsak teigiamai. klausim Ar duodate ky? 65,8 proc. apklausoje dalyvavusi verslinink atsak, kad ky duoda danai. Taigi didel apklaust gyventoj ir verslinink dalis kyius duoda nuolat. 2. Mes neinome santykio tarp atvej, kurie papuol kriminalins justicijos akirat. Jau minjome, kad net ir neisams statistikos duomenys gali bti naudingi, jeigu inome, kuo jie skiriasi nuo nusikaltim visumos, sivaizduojame, kokie atvejai patenka, o kokie nepatenka oficialios kriminalins statistikos akirat. Taiau korupcijos statistikos atveju mes ito neinome. Negalime, pavyzdiui, atsakyti klausim, kodl i daugelio kyininkavimo atvej btent ie 50 buvo ufiksuoti ir tapo kriminalinio tyrimo objektu. Neinome, kuo skiriasi nuo j kiti nusikaltimai. Be i duomen oficialioji statistika visikai neatspindi tikrojo korupcijos lygio alyje. Taigi kodl tik neymi nusikaltim dalis pakliva kriminalins justicijos akirat? Kuo i dalis ypatinga? Aptarsime kelet hipotezi. Pirmoji hipotez. kriminalins justicijos akirat patenka tik lengviausiai iaikinami korupcijos atvejai. Korupcijos nusikaltimai vieni i sunkiausiai iaikinam. Kyio davimo arba pamimo faktui iaikinti ir rodyti btini sudtingi, daug pastang reikalaujantys operatyviniai, kriminalistiniai, procesiniai veiksmai. Darbo
384
ANTRA DALIS
snaudos vienam tokiam nusikaltimui iaikinti daugel kart virija snaudas paprastai vagystei, iaginimui arba apiplimui iaikinti. Taigi pagal i hipotez su korupcija susijusi nusikaltim iaikinimo lygis atspindi viso labo kriminalins justicijos pajgum. Didel kyininkavimo atvej dal (77 proc.) atskleid Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos pareignai. Vadinasi, jeigu i pareign bt kelis kartus daugiau, tai ir nusikaltim bt iaikinama beveik tiek pat daugiau. Taigi laikydami, kad i hipotez yra teisinga, prieiname prie domios paradoksalios ivados. Oficialios statistikos duomenys atspindi tik pareign, kovojani su korupcija, skaii. Oficialios statistikos pateikiami nusikaltim skaiiaus svyravimai tai viso labo tik atitinkam institucij aktyvumo, didjanio arba majanio kartu su kiekviena antikorupcine kompanija, svyravimai. Jeigu i hipotez teisinga, tai nusikaltimai, paklivantys kriminalins justicijos akirat, gali niekuo nesiskirti nuo likusi. ie nusikaltimai yra pirmieji, pasitaik i daugiatkstantini korupcijos atvej. Visi kiti neiaikinami tiesiog dl to, kad trksta laiko ir moni. Antroji hipotez. Iaikinami tik nepatyr ir socialiai neapginti kyininkai. Asmenys, imantys kyius arba kitaip piktnaudiaujantys tarnyba savanaudikais tikslais, gerokai skiriasi nuo kit nusikaltli. Nuo nepilnameio vagio, piktybinio chuligano, piktnaudiaujanio alkoholiu, agintojo jie skiriasi pirmiausia daug auktesne visuomenine padtimi. Jie uima svarbius postus, turi autoritet, tak, ryi ir yra daug geriau pasireng atremti bet kokius kaltinimus. Jie turi auktesn isilavinim, geriau imano biurokratins administracins veiklos niuansus. Be to, jie priklauso tam paiam socialiniam sluoksniui kaip ir tyrim atliekantys pareignai. Pagaliau didesns yra ir i nusikaltli finansins galimybs. Tai utikrina tikrai profesionali gynyb. Dl vis i prieasi tiriant korupcinius nusikaltimus remiamasi daug auktesniais rodinjimo standartais. Keliant byl, teikiant kaltinim, skelbiant nuosprend reikalingi daug svaresni rodymai nei kit nusikaltim atveju. Tai, kas kvotos ir tardymo pareignui atrodo akivaizdu paprastos vagysts arba iaginimo atveju, reikalauja rodymo, kai tiriamas kyio pamimas. Tarkime, kad i hipotez teisinga. Tuomet galime tiktis, kad kriminalins justicijos akirat pakliva tik maiausiai apginti valdininkai. Tai emiausio rango, maiausiai mokami, maiausiai takos ir ryi turintys pareignai. Pagal i hipotez stambios uvys vl lieka neiaikintos. Treioji hipotez. Saugios ribos perengimas. kriminalins justicijos akirat pakliva tik liausi kyininkai.
385
Korupcijos nusikaltimo iaikinimas labai retas vykis. Tarkime, kad kasmet duodama 100 tkstani kyi (tikrasis skaiius gali bti ir daug maesnis, ir daug didesnis). Tuomet apie 50 kasmet registruojam kyininkavimo atvej sudaryt tik 0,05 proc. vis atvej. Kitaip tariant, i 10 000 kyio pamimo atvej galt iaikti tik 5. Tai maa rizika. Ji tokia pat maa, kaip, tarkime, tikimyb pakliti lktuvo katastrof. Aiku, kad esant tokiai maai rizikai imant kyius atsiranda saugumo jausmas. Dl to: 1) maja atsargumas (maiau imamasi saugumo priemoni); 2) didja kyio reikalavimai. Ir viena, ir kita gali pasiekti tok lyg, kad kyininkavimas taps lengvai pastebimas kriminalins justicijos institucijoms. Tarkime, tai gali bti atvejis, kai valdininkas, imdamas ky, taip tiki savo saugumu, kad pradeda kelti visikai nerealius reikalavimus. Prarads atsargum jis net nepagalvoja, kad nepalieka interesantui kitos ieities kaip tik kreiptis teistvarkos institucijas. Jeigu laikome i hipotez teisinga, tai turime tiktis, kad kriminalins justicijos akirat patek atvejai tai tik paskutin grandis i labai ilgos panai atvej grandins. Dauguma j gana akivaizds arba bent nelabai paslpti, lengvai iaikinami atvejai. Nusikaltliai ia valdininkai, kurie pamiro saik. U kriminalins justicijos dmesio rib lieka daugyb korupcijos atvej, kai korupciniais ryiais susij asmenys nepraranda budrumo ir sugeba susitarti. Jeigu i hipotez teisinga, tai atvejai, pakliuv kriminalins justicijos akirat, labai skiriasi nuo vis likusij. Aiku, galima kelti ir kitas hipotezes. Kaip minta, apie 77 proc. kyininkavimo atvej iaikina Specialij tyrim tarnyba. Operatyvin ios tarnybos darb reguliuoja specials normatyviniai dokumentai. Dirbama remiantis tam tikra susiklosiusia praktika, tradicijomis. Nuo t normini akt ir praktikos priklauso, k atkreipia dmes tarnybos darbuotojai. Nagrinjant tai gali paaikti, kad ia gldi atsakymas klausim, kokie korupcijos atvejai pakliva ir kokie nepakliva kriminalins justicijos akirat.
Santykinis korupcijos lygis Lietuvoje

Korupcijos lygis Lietuvoje auktas, bet neemas jis ir kitose pasaulio alyse. Vargu ar rasime toki al, kurioje korupcija nebt didel problema. Dl to svarbu susiorientuoti, kiek auktas yra korupcijos lygis Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio alimis. Didiausi lyginamj korupcijos tyrim kasmet atlieka tarptautin organizacija Transparency International. 2000 m. tyrim ji trauk 90 ali.
386
ANTRA DALIS
Tyrimo pagrindas dvylikos kasmetini tarptautini korupcijos tyrim apibendrinimas. Tai ekspert, turini bendradarbiavimo su vairiomis alimis patirties, apklausos. Tai pirmiausia garsaus Gallupo instituto organizuojama tarptautin apklausa, taip pat kit inom ekonomini, politini, mokslini institucij apklausos. Treias lentels stulpelis rodo, kiek gera korupcijos atvilgiu padtis alyje. Kuo indeksas didesnis, tuo korupcijos lygis emesnis. Ketvirtas stulpelis rodo, keli tyrim duomenimis buvo remiamasi nustatant alies korupcijos indeks. Penkto stulpelio skaiius atspindi vairi tyrim duomen skirtum. Kuo skaiius iame stulpelyje maesnis, tuo panaesni buvo tam tikros alies korupcijos vertinimai. Kitaip tariant, visi tyrimai nustat vienod arba pana tos alies korupcijos lyg (r. 11 lentel). Tarptautin organizacija Transparency International inicijavo tyrim, kurio metu buvo apskaiiuotas korupcijos indeksas (KI) 20001. Duomenys buvo paskelbti 2000 m. rugsjo 13 d.
1 1 l e n t e l . Santykinis korupcijos dydis Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio alimis
alies vieta 1 2 3 5 6 alis Suomija Vokietija Naujoji Zelandija vedija Kanada Islandija Norvegija Singapras Nyderlandai Didioji Britanija Liuksemburgas veicarija Australija JAV Austrija Honkongas Vokietija il Airija Ispanija 2000 m. KI 10,0 9,8 9,4 9,4 9,2 9,1 9,1 9,1 8,9 8,7 8,6 8,6 8,3 7,8 7,7 7,7 7,6 7,4 7,2 7,0 Tyrim skaiius 8 9 8 9 9 7 8 11 9 9 7 8 10 10 8 11 8 8 8 8 Paklaida 0,6 0,8 0,8 0,7 0,7 1,1 0,7 1,0 0,6 0,6 0,7 0,3 1,0 0,8 0,7 1,2 0,8 0,9 1,9 0,7 emiausia ir aukiausia reikm 9,010,4 8,610,6 8,110,2 8,19,9 8,19,9 7,39,9 7,69,5 6,29,7 8,19,9 7,39,7 7,49,3 8,19,1 6,79,3 6,29,2 6,28,5 4,38,6 6,28,4 5,78,4 2,58,5 5,98,0
9 10 11 13 14 15 17 18 19 20
Transparency International http://www.transparency.lt
Lietuvos
skyriaus
internete
puslapio
adresas
Treias skyrius. Korupcija alies vieta 21 22 23 25 26 27 28 30 32 34 35 36 37 39 41 42 43 alis Pranczija Izraelis Japonija Portugalija Belgija Botsvana Estija Slovnija Taivanis Kosta Rika Namibija Vengrija Tunisas Piet Afrika Graikija Malaizija Mauricijus Marokas Italija Jordanija Peru ekija Baltarusija Salvadoras Lietuva Malavis Lenkija Piet Korja Brazilija Turkija Kroatija Argentina Bulgarija Gana Senegalas Slovakija Latvija Zambija Meksika Kolumbija Etiopija Tailandas Kinija Egiptas 2000 m. KI 6,7 6,6 6,4 6,4 6,1 6,0 5,7 5,5 5,5 5,4 5,4 5,2 5,2 5,0 4,9 4,8 4,7 4,7 4,6 4,6 4,4 4,3 4,1 4,1 4,1 4,1 4,1 4,0 3,9 3,8 3,7 3,5 3,5 3,5 3,5 3,5 3,4 3,4 3,3 3,2 3,2 3,2 3,1 3,1 Tyrim skaiius 9 8 11 9 9 4 4 6 11 4 4 10 4 10 8 11 5 4 8 5 5 10 3 4 4 4 11 11 8 8 4 8 6 4 3 7 3 4 8 8 3 11 11 7 Paklaida 1,0 1,3 1,3 0,9 1,3 1,6 1,6 1,1 1,4 1,9 0,8 1,2 1,5 0,9 1,7 0,6 0,8 0,7 0,6 0,8 0,5 0,9 0,8 1,7 0,3 0,4 0,8 0,6 0,3 0,8 0,4 0,6 0,4 0,9 0,8 1,2 1,3 1,4 0,5 0,8 0,8 0,6 1,0 0,7
387 emiausia ir aukiausia reikm 4,37,7 4,37,9 4,37,8 5,38,1 4,38,8 4,38,2 4,48,1 4,17,3 2,57,2 3,88,1 4,36,1 3,98,1 3,87,1 3,86,6 3,78,1 3,85,9 3,95,6 4,25,6 4,05,6 3,85,7 3,85,0 3,36,2 3,44,9 2,16,2 3,84,4 3,84,8 2,85,6 3,45,6 3,64,5 2,14,5 3,44,3 3,04,5 3,34,3 2,54,7 2,84,3 2,26,2 2,14,4 2,15,1 2,54,1 2,54,5 2,53,9 2,44,0 0,64,3 2,34,1
48 49 50 51 52
57 59 60
63
388 alies vieta 65 2000 m. KI Burkina Fasas 3,0 Kazachstanas 3,0 Zimbabv 3,0 Rumunija 2,9 Indija 2,8 Filipinai 2,8 Bolivija 2,7 Dramblio kaulo krantas 2,7 Venesuela 2,7 Ekvadoras 2,6 Moldova 2,6 Armnija 2,5 Tanzanija 2,5 Vietnamas 2,5 Uzbekistanas 2,4 Uganda 2,3 Mozambikas 2,2 Kenija 2,1 Rusija 2,1 Kamernas 2,0 Angola 1,7 Indonezija 1,7 Azerbaidanas 1,5 Ukraina 1,5 Jugoslavija 1,3 Nigerija 1,2 alis Tyrim skaiius 3 4 7 4 11 11 4 4 8 4 4 3 4 8 3 4 3 4 10 4 3 11 4 7 3 4 Paklaida 1,0 1,2 1,5 1,0 0,7 1,0 1,3 0,8 0,7 1,0 0,9 0,6 0,6 0,6 0,9 0,6 0,2 0,3 1,1 0,6 0,4 0,8 0,9 0,7 0,9 0,6
ANTRA DALIS emiausia ir aukiausia reikm 2,54,4 2,14,3 0,64,9 2,14,3 2,34,3 1,74,7 1,74,3 2,13,6 2,14,3 2,14,3 1,83,8 2,43,5 2,13,5 2,13,8 2,13,7 2,13,5 2,42,7 2,12,7 0,64,1 1,63,0 1,62,5 0,53,2 0,62,5 0,52,5 0,62,4 0,62,1
68 69 71
74 76
79 80 81 82 84 85 87 89 90
Nagrindami lentel turtumme atkreipti dmes du dalykus: 1. Glaudus ryys tarp korupcijos lygio ir ekonominiosocialinio alies lygio yra akivaizdus. Lentel pradedama isivysiusiomis alimis, kuriose korupcijos lygis emas (Suomija, Vokietija, Naujoji Zelandija, vedija, Kanada, Islandija, Norvegija), baigiama ekonominiusocialiniu poiriu blogiau isivysiusiomis alimis, kuriose korupcijos lygis auktas (Kenija, Rusija, Kamernas, Angola, Indonezija, Azerbaidanas, Ukraina, Jugoslavija, Nigerija). Korupcija galingas alies vystymosi stabdis. Neisprendusi korupcijos problemos alis negali sukurti efektyvios ekonomikos ir alies valdymo. Taiau kuo labiau isivysiusi alis, tuo skmingiau sprendiamos korupcijos problemos. Taigi auktas korupcijos ir emas socialinisekonominis lygis sudaro savotik uburt rat, i kurio labai korumpuotai aliai itrkti sunku. 2. Lietuva iame srae yra 43-ia (kartu su Baltarusija, Salvadoru, Malaviu bei Lenkija). 1999 m. ms alis um 50- viet. Vadinasi, per me-
389
tus Lietuva pakilo net septyniomis pozicijomis. Tuo tarpu Estija yra 27-a, o Latvija kartu su Zambija dalijasi 57-a vieta. Lietuvos vieta auktesn netgi u t ali, kurios turi daug geresnes arba bent ne blogesnes negu Lietuva ekonomines slygas. Tai tokios alys kaip Slovakija, Kroatija, Meksika ir kt.1. Galima manyti, kad toki aukt alies viet lm dorovins, religins, kultrins tautos tradicijos, tai, k galima bt pavadinti sveiku visuomens etiniu pradu. Tai savo ruotu duoda pagrind tikti, kad Lietuvos kovos su korupcija perspektyvos yra palyginti geros (skandinavikos).
Korupcijos paplitimas Lietuvoje. Labiausiai ukrstos visuomens gyvenimo sritys

Korupcija Lietuvoje nra vienodai paplitusi. Vienos visuomens gyvenimo sritys ukrstos labiau, kitos maiau. Korupcijos lygis muitinje ir bibliotekoje, policijoje ir dails muziejuje gali labai skirtis. Kad kova su korupcija bt skminga, labai svarbu kuo tiksliau nustatyti korupcijos koncentracijos vietas. i problema buvo nagrinjama per mintas apklausas. Paymtina, kad ir jos toli grau neisamiai atspindi tikrj korupcijos lyg. Taiau, kad korupcijos lygis Lietuvoje auktas neabejotina. Kaip rodo tyrim rezultatai, maiausiai korumpuotomis laikomos mokyklos, iniasklaida bei universitetai. Labiausiai korumpuotomis institucijomis laikoma muitin (47 proc. gyventoj mano, kad ji labai korumpuota, 39 proc. kad korumpuota), teismai atitinkamai 27 proc. ir 48 proc., policija 26 proc. ir 49 proc., prokuratra 23 proc. ir 47 proc., didiosios kompanijos 19 proc. ir 48 proc., Seimas 18 proc. ir 45 proc., Vyriausyb 13 proc. ir 45 proc. bei savivaldybs 12 proc. ir 41 proc. klausim, kur korupcija paplitusi labiausiai, gyventojai atsak, kad muitinje, sveikatos apsaugos sistemoje, teismuose bei mokesi inspekcijoje. Panaiai atsak ir verslininkai. J manymu, labiausiai korumpuotos sritys yra muitin, vieieji pirkimai, teismai, sveikatos apsauga, mokesi inspekcija bei savivaldybs (r. 12 lentel).
Lietuvos statistikos metratis 2000. Vilnius, 2000. P. 95-96.
390
ANTRA DALIS
Verslinink apklausa1
1 2 l e n t e l . Kaip js vertinate korupcijos (kyininkavimo) paplitim iose staigose bei institucijose? (Vilmorus ir Valstybs saugumo departamento duomenys proc.) staigos ir institucijos Muitins Vieieji pirkimai, valstybini struktr konkursai Keli policija Teismai Sveikatos apsauga Policija Mokesi inspekcija Savivaldybs Politikai Vyriausyb (ministerijos) Sodros mokesi inspekcija iniasklaida Kariuomen Mokyklos Labai paplitusi iek tiek paplitusi 86,8 80,5 75 64,4 54,4 40 39,5 38,7 38 36,6 20,8 11,9 4,5 1,4 13,2 19,5 22,5 34,2 39,2 60 51,3 57,3 50,7 54,9 40,3 40,3 40,9 38,6 Jos nra, beveik nra 0 0 2,5 1,4 6,3 0 9,2 4 11,3 8,5 38,9 47,8 54,5 60
Pagal pateiktus rezultatus galima bt daryti ivad, kad vienos visuomens gyvenimo sritys korupcija ukrstos daugiau, kitos maiau. Atskiras visuomens gyvenimo sritis pagal tai, kiek jos ukrstos korupcija, galima suskirstyti tris grupes. Pirmoji labiausiai korumpuotos sritys (muitin, teismai, mokesi inspekcija). Tokiomis jas pripasta vis apklaus dalyviai. Antroji iek tiek maiau, bet vis dlto labai korumpuotos sritys (vieieji pirkimai, sveikatos apsauga ir kt.). Tai sritys, kurias, kaip labiausiai korumpuotas, paminjo tik vienos apklausos dalyviai. Pagaliau treioji grup tai sritys, kuri, kaip labai korumpuot, nepaminjo n vienos apklausos dalyviai. Tai santykinai maiausiai korumpuotos sritys. Lyginant su kitomis alimis susidaro spdis, kad korupcijos geografija Lietuvoje gerokai skiriasi nuo Vakar Europos ali. Kaip rodo aptariamieji tyrimai, Lietuvoje labiausiai korumpuoti yra priirtojai, t.y. priirinios institucijos: muitin, ekonomin policija, mokesi inspekcija. Vokietijoje labiausiai korumpuoti priirimieji savarankikiausi ir eko1
Sarafinas G. Milijonai pro al // Veidas. 2000 09 1421.
391
nomikai iniciatyviausi valdininkai ir verslo struktros (statybos, tiekimo padaliniai, savivaldybi padaliniai, skirstantys biudeto las ir priirintys, kaip jos panaudojamos)1. Prieiros ir teistvarkos institucijos ioje alyje daniausiai yra u tarim ribos. Panai padtis ir Lenkijoje, Danijoje, veicarijoje. Susidaro spdis, kad iose alyse korupcijos svorio centras persikl i priirini priirimas institucijas. Galima ikelti hipotez, kad toks korupcijos svorio centro persiklimas viena svarbiausi kiekvienos besivystanios alies uduoi utikrinant tiek alies socialinekonomin vystymsi, tiek korupcijos lygio majim.
9. Stichin ir sistemin korupcija Lietuvoje

Korumpuoti valdininkai ir interesantai patys nustato tiek korumpuotos paslaugos turin ir form, tiek atlyginim u j. Visa tai vyksta stichikai, priklauso nuo situacijos, korupciniais santykiais susijusi asmen, rizikos, kontrols ir daugelio kit dalyk. Nieko nuostabaus, kad atsilyginimo dydis u t pai korumpuot paslaug gali bti labai skirtingas. Taiau korupcija, pasiekusi tam tikr lyg ir pastovum, turi tendencij tapti sistemine. Nusistovi ir tampa bendrai inomas vairiausi korumpuot paslaug kainoratis. mons ino, kiek ir kam reikia mokti, kad bt sutvarkytas vienas ar kitas reikalas. Korupcija tampa visuomenini santyki dalimi, prastu bdu tam tikroms problemoms sprsti. Kovoti su korupcija tokiomis slygomis ypa sunku, nes reikia kovoti su nusistovjusia, pripainta tvarka, sudaryti grsm svarbioms visuomens problemoms sprsti, atimti i administracinio aparato jau pusiau legal pajam altin. Remiantis tyrimo rezultatais galima nustatyti, kiek toli yra paengusi Lietuva sistemins korupcijos formavimosi kryptimi. Verslininkams buvo uduotas klausimas apie papildomus mokesius, kuriuos jie turi mokti valdininkams nordami sutvarkyti reikal arba isprsti problem: Ar i anksto inote kyio dyd?. Per 50 proc. verslinink danai i anksto ino, kokio dydio yra is papildomas mokestis. Tai rodo, kad kyininkavimas yra ne atsitiktinis, o sistemingas reikinys, kad yra nusistovjusios kainos.
1
Vahlenkamp W., Knau I. Korruption ... S. 335.
392
ANTRA DALIS
Kalbant su specialistais bei skaitant anket atsakymus danai minima, kok bsimo sandorio sumos procent reikia mokti norint laimti viej pirkim konkurs, kiek reikia mokti keli policininkui u greiio virijim, muitininkui u dokument sutvarkym ir t.t. Kitose, nestandartinse, situacijose takos turi skirtingi veiksniai (paintys, pasitikjimas), koreguojantys duodamo kyio dyd. Beje, net ten, kur yra nusistovjusios taksos, galimos nuolaidos, derybos ir pan. Plintant sisteminei korupcijai atsiranda ir savotika korupcin etika. Abi alys siningai laikosi savo sipareigojim. Gavs ky valdininkas stengiasi neapvilti kyio davjo ir tai sustiprina tolesnius korupcinius ryius, kuriais suinteresuotos abi alys. Kiek is reikinys paplits Lietuvoje? klausim ar kyis yra geras garantas? net 93,5 proc. verslinink atsak teigiamai. Taigi beveik 95 atvejais i 100 kyis yra tvirtas garantas tikslui pasiekti. Svarbus solidaus ir patikimo kyininko etikos bruoas yra utikrinti kit pareign palaikym. Kyininko garbs reikalas, kad problema, u kurios sprendim jis gavo ky, bt isprsta iki galo ir klientas bt patenkintas. Blogai, jeigu to negalima padaryti sikius kitiems valdininkams. Dl to kyininkas vis labiau atstovauja ne tik sau, bet visai staigai. Jam sumokama u tai, kad problema bt isprsta, jis turi pats susitarti tiek su staigos vadovu, tiek su kitais valdininkais. reikin galim pavadinti korupcijos institucionalizacija. Jo esm ky ima ne atskiras asmuo, o visa institucija.
Nusikaltimo padarymo bdas

Apklausos duomenys leido iaikinti svarbi kyio davimo ir gavimo ypatyb ms alyje. Verslininkams buvo uduotas klausimas: Ar i Js kompanijos atstov Lietuvoje buvo reikalaujama kyio tam, kad bt greiiau arba palankiai Jums isprsti kokie nors klausimai?. Galimi atsakymai buvo: ne, niekuomet, labai retai, ne daniau nei kitur, daniau nei kitur, labai danai. Apie 70 proc. respondent atsak: Labai retai ir ne daniau nei kitur". Apklausos duomenims, kyio reikalaujama ne taip jau danai. I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad daniau mokama nei reikalaujama. Taiau i ties taip nra. Tai ypa vaizdiai paaikino ekspertai: Kyi ir kyininkavimo iskirtinis bruoas yra tas, kad kyiai duodami tiesiogiai, j net nepraant. Jeigu duodi, isisprendiama dauguma dirbtinai sudaryt problem. Jeigu nemoki, problemos lieka. Taiau tuo pat metu kyla pavojus (ypa
393
versle) sivelti sistem. Anot vieno eksperto, vien kart sumoksi, moksi ir antr. Aiku, kad is modus operandi sudaro ypa dideli sunkum iaikinant nusikaltim. Mat i esms kyis prievartaujamas. Taiau mintas modus operandi atima i aukos galimyb kreiptis teissaugos institucijas. Juk kyio mjas nieko nedaro, jis tik pasyviai laukia. Interesantui tenka paiam imtis iniciatyvos ir paiam silyti ky. Kartu jis pats tampa nusikaltimo (bandymo papirkti) dalyviu. Dabar jis ne maiau nei kyio gavjas suinteresuotas slpti nusikaltim.
Visuomens poiris korupcij

Visi korupcijos tyrjai pripasta, kad mogus svarbiausias kovos su korupcija veiksnys. Geriausia korupcijos kontrol, veiksmingiausios kovos su korupcija priemons neveiksmingos, jeigu visuomens nariai nepalaiko j, jeigu jie mano, kad korupcija normali visuomens gyvenimo dalis. Korupcijos smerkimas, nusistatymas prie j yra ta dirva, ant kurios prigyja kovos su korupcija priemons. Ar derlinga i dirva korupcijai Lietuvoje? Kiek jos gyventojai pakants korupcijai? Klausimas gyventojams: Kokiai sistemai Js pritartumte: 1) tokiai, kurioje valstybs tarnautojai neima dovan ir neteikia paslaug; 2) tokiai, kurioje valstybs tarnautojai kartais ima dovanas ir u tai teikia paslaugas?. I vis respondent, turini tvirt nuomon, korupcij palaiko 14,3 proc. iuos duomenis galima palyginti su atitinkamais ekijos, Slovakijos, Bulgarijos, Ukrainos duomenimis (W. L. Miller, A. B. Grodeland ir T. Y. Koshechkina: Are the people victims or accomplices). Padtis Lietuvoje yra blogesn negu ekijoje, bet geresn negu Slovakijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje. Kitas panaus klausimas tyrimo dalyviams: Jeigu Jums ikilt svarbi problema ir valstybs tarnautojas tiesiai paprayt Js pinig ar paslaugos paaddamas isprsti i problem, ar Js duotumte pinig, padarytumte paslaug, jeigu galtumte, ar atsisakytumte duoti pinig arba padaryti paslaug, net jeigu galtumte?. Nors 74,1 proc. respondent akivaizdiai smerkia kyininkavim, 60,4 proc. ky duot, jeigu nort teigiamai isprsti savo problemas. Ky yra pasiruo duoti 71,5 proc. jaunimo, 44,9 proc. pensinink, 67,2 proc. turintys auktj moksl, 48,4 proc. nebaig vidurinio mokslo, 71,1 proc. pasiturini respondent. Btent ie socialiniai demografiniai ypatumai ir turt kelti nerim potencials kyio davjai visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime aktyvs mons ir nuo j priklauso bendras socialinis psichologinis klimatas visuomenje.
394
ANTRA DALIS
iuos duomenis taip pat galima palyginti su jau mint ekijos, Slovakijos, Bulgarijos bei Ukrainos tyrim duomenimis. Padtis Lietuvoje yra daug blogesn negu ekijoje, panai kaip Slovakijoje ir Bulgarijoje ir geresn negu Ukrainoje. Taigi yra didelis skirtumas tarp moni nuomons apie korupcij ir j tikrojo elgesio: dauguma moni rytingai j smerkia, taiau prireikus duoda arba ima kyius. Manome, kad tai nra veidmainiavimas. Korupcija yra nors ir paplits, bet keliantis dorovin pasiprieinim ir pasipiktinim reikinys. Atsakydami kit klausim, verslininkai korupcij laiko viena i didiausi dabartini blogybi. Apklausos metu paaikjo, jog daugelis moni reikalauja, kad tam tikr profesij atstovai nebt korumpuoti. U korupcinius ryius labiausiai smerkiami politikai, teisjai, auktj mokykl dstytojai. i profesij atstovus irima kaip visuomens dorovini ideal sergtojus. Jie turi apsaugoti tuos idealus ir mokyti kitus visuomens narius puoselti juos. Jeigu ir jie korumpuoti, vadinasi, nra nieko vento, visuomens dorovs idealai pasmerkti lugti. tai dl ko i profesij atstov korupcija piktina netgi tuos mones, kurie patys yra korumpuoti. Nors is reikinys plaiai paplits, dauguma visuomens nari iri j neigiamai. Taigi korupcijai prieinamasi, taiau daniausiai pasyviai, o ne aktyviai.
Kovos su korupcija galimybs. Visuomens nari poiris

Kad pasyvus dorovinis pasiprieinimas tapt aktyvus, gyventojai turi tikti, jog prieintis korupcijai manoma. Kokios, Lietuvos moni nuomone, yra kovos su korupcija galimybs? ia svarbiausi du dalykai: 1) kokias jgas, kovojanias su korupcija, visuomens nariai vardija? 2) kokias jie nurodo kovos su korupcija priemones?
Visuomens nuomon apie institucijas ir organizacijas, kovojanias su korupcija

Kaip jau minjome, korupcija visuomenje yra smerkiama, taiau patys mons nra pasiry su ja kovoti. ia svarbi tampa informacija apie institucijas, kurios, respondent manymu, daugiausia nuveik kovodamos su korupcija. Vieno i tyrim metu buvo pateiktas klausimas: vertinkite pagal penki bal skal kiekvien emiau nurodyt institucij daug ar maai ji nu-
395
veik kovodama su korupcija per pastaruosius dvejus metus (nevirydama savo kompetencijos). Tyrimo rezultatai rodo, jog gyventojai nedaug tikisi i pagrindini institucij, kurios turt bti atsakingos u kov su korupcija alyje. Jie daugiau pasitiki spauda ir Prezidentu. Galima pastebti dar vien dsningum. Gyventoj poiris institucijas, kovojanias su korupcija, labai priklauso nuo pasitikjimo iomis institucijomis apskritai. moni pasitikjimas valstybinmis institucijomis yra reguliariai tiriamas ir skelbiamas spaudoje. Apskritai iuose tyrimuose partijos ir Seimas uima paskutinisias vietas, o spauda ir Prezidentas pirmsias. Taigi pasitikjimas institucijomis tiesiogiai siejamas su j siningumo vaizdiu.
Verslinink poiris institucijas ir organizacijas, kovojanias su korupcija

Anksiau minjome, kad verslininkai danai susiduria su korupcija ir j suvokia kaip didel problem. Panagrinsime, kaip verslininkai vertina atskir valstybs institucij, kovojani su korupcija, veikl. Vienas tyrim klausim buvo toks: vertinkite pagal penki bal skal kiekvien emiau nurodyt institucij daug ar maai ji nuveik kovodama su korupcija per pastaruosius dvejus metus (nevirydama savo kompetencijos). Verslininkai dar labiau negu gyventojai apskritai pabria spaudos vaidmen kovojant su korupcija. Prezidento institucija uima antr viet. Kit institucij vaidmuo, anot verslinink, ypa maas. Sociologini tyrim metu 19,0 proc. verslinink nurod, kad korupcij paskatino Seimas, 15,2 proc. Vyriausyb. ie rezultatai turt kelti susirpinim, reikt iekoti io nepasitikjimo prieasi. Tyrim duomenimis, efektyviausiai su korupcija kovoja iniasklaida (taip mano 15 proc.), kad ji kovoja gana efektyviai 48 proc. Lietuvos gyventoj), antroje vietoje Specialij tyrim tarnyba ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba. i dviej tarnyb veikl palankiai vertina kas treias Lietuvos gyventojas. Ekonomins policijos ir Valstybs saugumo departamento veikl palankiai vertina 2627 proc. gyventoj, prokuratros 20 proc. Ypa neefektyviai, gyventoj nuomone, su korupcija kovoja Seimas, Vyriausyb, policija bei teismai.
Kovos su korupcija priemons visuomens akimis

Atliekant verslinink apklaus buvo bandoma patikslinti, kokios kovos su korupcija priemons, j nuomone, yra efektyvios. Tik nedaugelis (12,2 proc.) verslinink nurod, kad padidinus valstybs
396
ANTRA DALIS
tarnautoj atlyginimus bt efektyviau kovojama su korupcija. Daug veiksmingesns, verslinink nuomone, yra bausms (29,3 proc.). Didel reikm verslininkai teikia darbuotoj kultrai ir moralei (43,9 proc.). Protekcionizmas (56,1 proc.) bei netobuli, prietaringi, danai keiiami statymai (57,3 proc.) sudaro, verslinink nuomone, pagrindines prielaidas korupcijai. Nemaa dalis (23,2 proc.) silo grietinti kontrol. Labai skirtingai buvo atsakyta klausim (be pateikt alternatyv) apie kovos su korupcija bdus. tai keletas atsakym: siekti valstybs tarnautoj veiklos vieumo; skelbti valstybs institucij darbuotoj skaii ir ilaidas jiems ilaikyti; mainti draudim skaii; mainti vairi mokesi skaii; sukurti Prezidentui pavaldi valstybs tarnautojo kontrols struktr; siekti, kad verslininkai inot savo teises kontrols institucij atvilgiu. Verslininkai tai gyventoj grup, kuri ypa suinteresuota kovos su korupcija skme. Tai jga, kuri aktyviai palaikyt atitinkamas priemones, jeigu tikt j efektyvumu. Panas ir gyventoj apklausos rezultatai. Gyventoj nuomone, veiksmingiausias kovos su korupcija bdas yra vieumas ir baudiamoji atsakomyb. Pasak j, pats neveiksmingiausias yra valstybs tarnautoj mokymas bei Vyriausybs staig kontrol.
Apklaus rezultat ivados

Dabartiniais korupcijos tyrimo metodais negalima tiksliai nustatyti jos lygio. Taiau atliktos Lietuvoje apklausos patvirtina, kad korupcija yra vienas daniausi nusikaltim. Tyrimai parod gana prietaring korupcijos raid. Viena vertus, ji tampa sisteminiu reikiniu. Didel alies gyventoj dalis savo problemas sprendia korupcijos metodais. Kita vertus, nemaa visuomens dalis reikin smerkia. Kova su korupcija yra svarbus rodiklis vertinant visuomens institucijas bei visuomens judjimus. Visuomens nariai pasipiktin, kad korupcijos takai pasiduoda visuomens etini ideal sergtojai, nes kyla tiesiogin grsm svarbiausiems visuomens idealams. T prietaring jg santykis svarbus formuojantis tam tikram korupcijos lygiui ir organizuojant visuomen bei atitinkamas kovos su korupcija, jos prevencijos institucijas.

Puslapiai - 344 - 396

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Puslapiai - 344 - 396

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

344

Treias skyrius KORUPCIJA

1. Korupcijos samprata (teisin ir kriminologin charakteristika)

Treias skyrius. Korupcija

Ackerman S. R. Korupcija ir valdia: prieastys, padariniai ir reforma. Vilnius, 2001. P.

The TI Source Book Part A: Analytical Framework.

Treias skyrius. Korupcija

Treias skyrius. Korupcija

Treias skyrius. Korupcija

Treias skyrius. Korupcija

Korupcijos svoka Lietuvos statymuose

Treias skyrius. Korupcija

3. Korupcijos tyrimo metodai

Treias skyrius. Korupcija

Statistikos duomen apibendrinimas ir korupcijos tyrimas

Treias skyrius. Korupcija

Korupcijos skandalai ir j analiz

Treias skyrius. Korupcija

4. Korupcijos pasireikimas, atpainimas, diagnostika. Korupcijos indeksai

Sistemins korupcijos indeksai Santykiai su kitomis institucijomis

Treias skyrius. Korupcija

Santykiai institucijos viduje

5. Mokymas apie korupcijos prieastis ir kovos su ja priemons

Ekonomins teorijos (S. RoseAckerman)

Treias skyrius. Korupcija

Treias skyrius. Korupcija

Ekonominis poiris korupcij ir kovos su ja priemons

Ekonominis poiris korupcij ir kovos su ja kaina

Korupcij sukeliani veiksni sveika

Ekonominio poirio korupcij reikm

Treias skyrius. Korupcija

Organizacin teorija. Korupcija ir tarnybins kontrols trkumas

Treias skyrius. Korupcija

Etinkultrin teorija. Valdinink dorov ir korupcija

6. Integruota korupcijos teorija. Korumpuotas valdininkas. Asmenybs neutralizavimo teorija

Treias skyrius. Korupcija

Treias skyrius. Korupcija

1 mechanizmas. Biurokratin karjera

2 mechanizmas. Biurokratin ideologija

3 mechanizmas. Teisins sankcijos

Valdininko asmenyb. Vidinis konfliktas

Treias skyrius. Korupcija

Biurokrato asmenybs konfliktikumo padariniai Psichologiniai padariniai

Socialiniai vidinio konfliktikumo padariniai. Valdininko vidinis nepastovumas

Korupcija ir sins neutralizavimo mechanizmai

Treias skyrius. Korupcija

vairi biurokratinio elgesio tip formavimas

Antikorupcinis valdinink nusistatymas

Nepastovaus elgesio valdininkai

7. Korupcijos padarini analiz

Treias skyrius. Korupcija

8. Korupcijos lygis ir tendencijos Lietuvoje

Nusikaltimai valstybs tarnybai Kyio pamimas

Treias skyrius. Korupcija

Treias skyrius. Korupcija

Santykinis korupcijos lygis Lietuvoje

Transparency International http://www.transparency.lt

Treias skyrius. Korupcija

Korupcijos paplitimas Lietuvoje. Labiausiai ukrstos visuomens gyvenimo sritys

Lietuvos statistikos metratis 2000. Vilnius, 2000. P. 95-96.

Sarafinas G. Milijonai pro al // Veidas. 2000 09 1421.

Treias skyrius. Korupcija

9. Stichin ir sistemin korupcija Lietuvoje

Vahlenkamp W., Knau I. Korruption ... S. 335.