410

ANTRA DALIS

Penktas skyrius SMURTINIAI NUSIKALTIMAI. NUSIKALSTAMA PRIEVARTA

1. Prievartos samprata ir jos tyrimas

Su prievarta susiduriame kiekvien dien. Ji yra svarbi ms kasdiens patirties dalis. Fizin ir psichin prievarta karo ir taikos metu, vykdant statym ir paeidinjant j, vieojoje vietoje ir eimoje, realiame gyvenime ir televizijoje, norint priversti asmen padaryti k nors arba nubausti u tai, k jis jau padar, visa tai toli ne visos prievartos vartojimo vietos, formos ir tikslai. Prievarta karai, kuri metu mons bdavo masikai kankinami ir udomi, bausms, iaurs paproiai lydjo vis monijos istorij. Istoriniai tyrimai rodo, kad iaurius prievartos laikus pakeisdavo velnesni. Net ir tuo paiu laikotarpiu gyvenanios visuomens gali gerokai skirtis tuo, kiek jos linkusios vartoti prievart. Ms gyvenamuoju laikotarpiu prievartos apraik yra maiausiai1. Taiau kartu ms laikmetis iuo poiriu yra nepastovus. Matome nemaai terorizmo, ekstremizmo protrki. Ms dienoms bdingas didesnis jautrumas ir pasiprieinimas prievartai. Niekada anksiau prievartai nebuvo skiriama tiek dmesio. Jau antroje atuntojo deimtmeio pusje mokslini publikacij apie prievart buvo daugiau nei 5000. Dabar publikacijos apie prievart sudaryt didiules bibliotekas2. Prievartai, jos vairiausioms apraikoms daug

1 Kocka / Jessen. Die abnehmende Gewastsamkeit sozialer Probleme vom 18. Zum 20. Jahrhundert // Verdeckte Gewalt, hrsg. v. Albrecht u. Backes. 1990. S. 33. 2 Kaiser G. Kriminologie. S. 693.

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

411

dmesio skiria ir eilinis pilietis. Tai ypa tikinamai parodo iniasklaidos priemoni analiz1. Nuolat keiiasi ir prievartos supratimas. Vokiei kriminologas G. Kaiseris teigia, kad dabar i svoka pltojama. Visuomen tampa vis jautresn vairiausioms prievartos apraikoms. Vis naujus veiksmus ji linkusi suprasti kaip prievart. Dabar prievartai priskiriama tai, kas prie kelis deimtmeius nebuvo ja laikoma. Vis naujos prievartos formos kriminalizuojamos, pripastamos nusikaltimais. Taigi vargu ar galime tiktis, kad i svoka bus galutinai apibrta2.

2. Kriminalin prievarta (smurtas)

statymas draudia tam tikras prievartos atmainas. Prievart draudianias teisines normas rasime konstituciniuose, administraciniuose, civiliniuose ir kitose statymuose. Taigi statymas nurodo dvi vairiausi prievartos apraik grupes. Pirmoji tai leistinos ir netgi sveiktinos prievartos apraik grup. Antroji statymo draudiamos prievartos apraik grup. Baudiamasis statymas i vis teiss draudiam prievartos atmain iskiria tam tikr j dal, pripasta jas itin pavojingomis ir numato u jas bausmes. Taigi vairiausios prievartos atmainos sudaro visikai skirtingas grupes. Jos skiriasi ne paia prievarta, ne jos formomis ar turiniu, o tuo, kada ir kam ji taikoma. Prievarta prieo atvilgiu karo metu yra pareiga, didvyrikumas, o tokie pat veiksmai aplinkini atvilgiu yra sunkus nusikaltimas. Policijos pareignas, vartodamas prievart statymo paeidjo atvilgiu, atlieka savo profesin pareig. Taiau lygiai tokia pati prievarta, kuri sulaikomas pilietis vartoja pareigno atvilgiu, jau kvalifikuojama kaip nusikaltimas. Prievarta nra savarankikas nusikaltimas. Baudiamajame kodekse taip pavadinto nusikaltimo nerasime. Bet ji yra daugelio nusikaltim sudtin dalis. Neretai btent prievartos (arba tam tikros udraustos jos formos) vartojimas padaro gana nekalt arba net girtin veiksm nusikaltimu. Kiekvienas alies pilietis gali bti nepatenkintas vyriausybe. Maa to, jis gali pasinaudoti Konstitucijos apibrtomis teismis tam, kad j pakeist. Tai teisti ir netgi sveikintini veiksmai. Viskas i esms keiiasi, jeigu pilietis, siekdamas savo tiksl, vartoja prievart. Prievartos vartojimas tei1 2

Valickas G. Psichologija teistvarkos darbuotojams. Vilnius, 1999. Kaiser G. Kriminologie. S. 697.

412

ANTRA DALIS

st nor paveria nusikalstamu sumanymu, o teistus veiksmus nusikaltimu, t.y. siekimu nuversti teist vyriausyb. Btent prievarta normal lytin akt paveria iaginimu, o normal nor sigyti daikt plikavimu. Baudiamasis statymas prievart glaudiai sieja su nuudymu, kno sualojimu, nusikalstamu laisvs atmimu, plimu, iaginimu, pasinaudojimu priklausoma asmens padtimi, kankinimu. Teisins vertybs, kurioms prievarta kelia pavoj, yra asmens kno nelieiamyb, visuomenin tvarka, nuosavyb, ekonominiai santykiai ir kt. Taigi prievarta yra fundamentali svoka, su ja susij nusikaltimai sudaro nema dal vis nusikaltim, apibrt Baudiamajame kodekse.

3. Kriminalins prievartos prieastys

S. Freudas ir jo paskjai, bihevioristai, humanistins ir egzistencins teorijos alininkai savaip aikina prievart ir su ja susijusius reikinius. Turint omeny, kokia plati yra prievartos svoka, kokius skirtingus pagal objekt, form, motyvacij poelgius ji apima, nereikt stebtis, kad yra skirting prievartos aikinim. Kriminologijai svarbios ne tik ir ne tiek prievartos apskritai prieastys. Jai daug svarbiau statymo udraustos prievartos formos. Svarstydami klausim turime pirmiausia nagrinti prievartos kriminalizavimo procesus, t.y. atsakyti klausim, kodl tam tikros prievartos rys kriminalizuojamos draudiamos baudiamojo statymo priemonmis. Be to, svarbu panagrinti, kodl ir kaip tie statymai paeidiami. ia ypa svarbu itirti vairiausius socialinius, psichologinius ir kitus mechanizmus, kurie reguliuoja, tramdo, potenciali kriminalin prievart. Vienose alyse (pvz., Japonijoje, veicarijoje) tokie mechanizmai egzistuoja ir agresyvs jausmai gana skmingai nukreipiami socialiai priimtina linkme (mons skatinami konfliktus sprsti konstruktyviai, be prievartos), kitose ie mechanizmai daug silpnesni1. Pagaliau svarbu ir tai, kaip kriminalin prievart reaguojama. Ypa svarbu, koki priemoni imasi kriminalin justicija.

1 Verta prisiminti paproius, kuri pagrindinis tikslas yra agresijos bei j sukeliani konflikt prevencija. Tai bendravimo paproiai. Pavyzdiui, Japonijoje tai vengimas sakyti ne net ir tada, kai btent tai norima ir reikia pasakyti (pvz., koleg vengimas konkuruoti ir pan.).

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

413

4. Kriminalin prievarta pasaulyje

Pasaulyje gana skirtingai traktuojama, kas yra ir kas nra kriminalin prievarta. Taiau visur kriminalins prievartos nusikaltimais laikomi nuudymai, kno sualojimai, plimas, iaginimai. Nagrindami nusikalstamum vairiose pasaulio alyse pastebime kelet svarbi dalyk. Pirmiausia tos alys labai skiriasi pagal su prievarta susijusi nusikaltim santykin danum 100 000 gyventoj. Pavyzdiui, JAV 100 000 gyventoj nuudym tenka 6 kartus daugiau negu Vokietijoje. 1993 m. Vokietijoje 100 000 gyventoj teko 108 nuudymai ir sunks kno sualojimai, tuo tarpu JAV tokiam pat gyventoj skaiiui 4401. Tai labai didelis skirtumas. Ir vokieio, ir amerikieio kno temperatra vienoda 36,6 laipsnio. Panaus kraujospdis, ekonominis lygis ir kiti dalykai. Taiau tikimyb, jog mog nuudys vokietis, yra kelis kartus maesn negu tikimyb, jog tai padarys amerikietis. Antras dalykas visose alyse ie su kriminaline prievarta susij nusikaltimai sudaro tik ma viso nusikalstamumo dal. Pavyzdiui, Vokietijoje, Pranczijoje, Didiojoje Britanijoje ne daugiau kaip 10 proc., o ramiose alyse (Japonijoje, veicarijoje) vos kelis procentus. Tai bdinga ir Lietuvai2. Kriminalins prievartos didjimo tendencija skirtingose pasaulio alyse buvo gana skirtinga. Galime iskirti du pagrindinius io nusikaltimo ilgalaiks tendencij tipus: Spariai didjanti. Tokia yra kriminalins prievartos tendencija daugelyje isivysiusi ali. i tendencija tai viso pasaulio ir ypa isivysiusi ali nusikalstamumo didjimo tendencijos dalis. Nuo 1960 m. iki 1994 m. Vokietijoje nuudym (su pasiksinimais) padaugjo trigubai (nuo 1116 iki 3725 atvej). Apiplim per t pat laikotarp padaugjo 9 kartus3. Panai tendencija ir Didiojoje Britanijoje, Pranczijoje, Italijoje, vedijoje4. Labai greitai toki nusikaltim daugjo JAV. Policijos statistikos duomenimis, nuudym ir sunki kno sualojim nuo 1960 iki 1993 m. ioje alyje padaugjo daugiau kaip 3,8 karto5. Nepastovi ir ltai didjanti. iai tendencijai bdingi laikini svyravimai, taiau daniausiai ji yra didjanti, nors ir ne taip spariai kaip pirmuoju
Kaiser G. Kriminologie. S. 715. Babachinait G.Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. 1999. T. 12 (4). P. 98-99. 3 Kaiser G. Kriminologie. S. 711. 4 Ten pat. S. 714. 5 Ten pat. S. 715.
2 1

414

ANTRA DALIS

atveju. Tokia ilgalaik nusikalstamumo raida labiau bdinga vadinamosioms besivystanioms alims ir taip pat yra j bendro nusikalstamumo raidos dalis. Taiau atskirais atvejais aptariamas nusikalstamumo raidos tendencijos tipas gali bti bdingas ir isivysiusioms alims, ypa vadinamosioms ramioms alims, tokioms kaip Japonija ir veicarija. Pavyzdiui, Japonijoje nuo 1957 iki 1992 m. nuudym skaiius sumajo dviem tredaliais1. veicarijoje bei Austrijoje nuudym skaiius per t pat laikotarp nepakito. Visose ramiose alyse puikiai derinamos nacionalins tradicijos ir efektyvios prevencijos priemons. i ali gyventojai apskritai moka tramdyti prievart. Jie tai skmingai daro ne tik kriminalins, bet ir kitokios prievartos atveju. Tas mokjimas svarbus ne tik buitiniu lygiu, bet ir vieajame gyvenime. Dabartiniam pasauliui kriminalins prievartos ilgalaiks majimo tendencijos nebdingos.

5. Atskir nusikaltim ypatybs

Nuudymas
Nuudymas tai savotikas nusikaltimo apskritai knijimas. Nepaisant to, kad nuudymas vienas reiausi nusikaltim, jam skiriama daugiausia dmesio. Apie juos kuriami detektyvai, plaiai informuoja iniasklaida. Nuudymas ilgai buvo laikomas vienu maiausiai latentini nusikaltim. Duomenys apie nuudym buvo laikomi patikimiausiais. Remiantis nuolatini proporcij prielaida (nuomone, kad egzistuoja gana stabils santykiai tarp nuudym ir kit nusikaltim) buvo netgi bandoma sudaryti nuomon apie latentin nusikaltim bei bendras (latentines) nusikalstamumo tendencijas. Naujausi tyrimai parod, kiek nuudym skaiius priklauso nuo kriminalins justicijos veiklos ir jos reakcijos tokius nusikaltimus. Vokiei kriminologas K. Sessaras atliko 717 nuudym byl analiz. Jis nustat, kad beveik pus atvej, kuriuos kriminalin policija registruoja kaip nuudymus, prokuratra perkvalifikuoja kaip sunkius kno sualojimus, nelaimingus atsitikimus, saviudybes. Maa to, buvo nustatyti dideli regioniniai skirtumai pagal tai, kiek intensyviai ir kokia kryptimi nuudymai perkvali1

Government of Japan, Ministry of Justice. Summary of the White paper on crime. 1993.

P. 3.

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

415

fikuojami. Skirtumai tarp atskir Vokietijos emi sudar iki 30 proc.1. Tipik nusikaltl visuomen sivaizduoja gana aikiai. Jo apraymas labiausiai primena . Lombrozeo tipinio nusikaltlio portret. sivaizduojama, kad nuudymas tipiko nusikaltlio kritimo pabaiga: nusikaltlis daro vis sunkesnius nusikaltimus ir gal gale nuudo mog. Nuudym motyvacija neretai atrodo nesuprantama, mslinga. Dl to mslinga ir nesuprantama atrodo ir nusikaltlio asmenyb. Manoma, kad jeigu jis padar tai, ko nedaro kiti mons, tai ir jo asmenyb turt bti kakuo ypatinga. Taiau kriminologiniai udik tyrimai visa tai paneigia. Pirmiausia negalima patvirtinti, kad udikams bdingi kokie nors ypatingi asmenybs bruoai. Jie labai skiriasi ir priklauso nuo amiaus, lyties, alies. Tarkime, moter udiki tyrimas parod, kad, prieingai nei ankiau aprayto stereotipo atveju, nuudymas nebuvo j kritimo pabaiga. Dauguma j (66 proc.) anksiau apskritai nebuvo teistos. Anksiau teist tarp moter udiki daug maiau negu tarp moter, kurios dar kitus nusikaltimus2. iek tiek daugiau mint stereotip atitinka vyrai. Tarp j anksiau teistieji sudar net 68 proc.3. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad udik isilavinimas yra menkas, jie daniausiai dirba fizin darb. udik aukomis paprastai tampa j eimos nariai, pastami. I to galima daryti ivad, kad geriausiai j nusikalstamum paaikina vadinamoji prievartos subkultros teorija. udikai, kaip teigia i teorija, priklauso socialinms grupms, kuriose prievarta yra bdas aikintis savitarpio santykius bei ginti savo orum.

Plikavimas
Tai vienas seniausiai inom nusikaltim. Viduramiais nemaai plik slapstydavosi mikuose, kur puldindavo ir pldavo pravaiuojanius mons. Didiausi j dal sudarydavo nuo teisingumo sprunkantys asmenys. Gerjant visuomens materialinei padiai vyko struktrini pokyi tipikas plikas pajaunjo. Kartu i esms pasikeit ir pats nusikaltimas. Visuomen plik sivaizduoja kaip stipr vyr, grasinant pistoletu ir reikalaujant pinig. I tikrj dabartiniai plikai tai daniausiai girti jaunuoliai, atiminjantys i moter rankines su pinigais (Vokietijoje tokie atvejai sudaro apie 12 proc. vis apiplim). Toliau eina taksist apiplSessar K. Rechtliche und Soziale Processe einer Definition der Ttungskriminalitt. 1981. S. 62. 2 Kaiser G. Kriminologie. S. 721. 3 Ten pat.
1

416

ANTRA DALIS

imai ir pagaliau prostitui klient apiplimai1. Palyginti nauja apiplim ris bank apiplimas. Vokietijoje nuostoliai dl io nusikaltimo kasmet sudaro 3050 mln. Vokietijos marki. Kova su bank grobstytojais gana dramatika. Bankai negaili l apsaugai. Atsakydami tai nusikaltliai elgiasi brutaliai, vartoja prievart: grobia kaitus, udo mones, apiplia blogai saugomus bankus, bankomatus, inkasatorius ir t.t. iniasklaida linkusi vaizduoti, kad bank daniausiai nepavyksta apiplti. Tikroji nusikaltim statistika rodo, kad tai netiesa. Daugiau kaip 40 proc. upuolim bna skmingi2.

Turto prievartavimas
Tai antaas siekiant nusikalstamo tikslo. Tris ketvirtadalius toki nusikaltim Vokietijoje sudaro mokestis u tyljim3.

Prievarta eimoje
Prievarta eimoje tai smurtas silpnesni, priklausom eimos nari moter, vaik, seneli atvilgiu. Fizin ir seksualin prievarta eimoje egzistavo visais laikais. Tiek vaikas, tiek mona bdavo visikai priklausomi nuo eimos galvos. Jis vienintelis galdavo nustatyti kalt, bdavo ir teisjas, ir baudjas. Aplinkiniai neturdavo teiss kitis, netgi jeigu bdavo baudiama vieai. Neretai eimos galvos taikomos fizins bausms bdavo tvirtinamos teisikai ir dorovikai. Danai jas bdavo irima kaip liudijim, kad eimos galva tikrai rpinasi vaik aukljimu bei eimos reikalais. XX a. pradia buvo savotikos revoliucijos ioje srityje laikas. Gydytojai, urnalistai, teisjai, psichologai, pedagogai pradjo skelbti iurp kelianius praneimus apie tai, kaip vaikai muami, marinami badu ir pan. Kitas svarbus dalykas, paskatins domtis smurtu, buvo moter emancipacija ir feministinis judjimas. Ypa didel vaidmen utikrinant moter teises atliko moter prieglaudos. ia galjo prisiglausti moterys, bganios nuo vyro prievartos. iuo metu Vokietijoje yra madaug 320 toki prieglaud, jose kasmet randa prieglobst apie 40 000 moter. Prievarta eimoje tapo intensyvi tyrim objektu. Tyrimai parod, kad didel tak prievartai eimoje atsirasti turi seksualiniai ir agresijos veiksniai. JAV altiniai teigia, kad deimtadal iaginim, apie kuriuos prane
1 2

Hochschulz. Raubberflle auf Taxifahrer. 1997. S. 346. Kaiser G. Kriminologie. S. 732. 3 Kaiser G. Kriminologie. S. 733.

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

417

j aukos, sudaro vyr seksualin prievarta savo mon atvilgiu1. Ypa pavojinga padtis, kai vyras ir mona nra isiskyr, bet kartu jau nebegyvena. Seksualin prievarta tokiais atvejais neretai pasireikia agresyviais veiksmais, o u agresyvi veiksm neretai slypi seksualiniai motyvai. Seksualin prievarta vaik atvilgiu gana plaiai paplits reikinys. Daniausiai tai tvo arba vyresnio brolio prievarta nepilnamets dukters/sesers atvilgiu. Vokietijoje 58 proc. moter apklausos metu teig, kad iki 15 met buvo seksualiai inaudojamos. Nra abejoni, kad fizin prievarta nepilnamei, ypa ma vaik, atvilgiu muimas, kankinimas taip pat gali turti seksualin atspalv. Apie tai liudija kandimai vaiko genitalij srityje, kuri kartais randama tiriant vaik kankinimo eimoje bylas2.

6. Kriminalin prievarta Lietuvoje

Lietuvos baudiamajame kodekse numatyta daug statym, kriminalizuojani tam tikrus prievartos veiksmus. Draudiami veiksmai labai vairs (r. 17 lentel). Vieni i j nukreipti prie asmens gyvyb ir sveikat, kiti riboja jo pilietines bei nuosavybs teises, jo seksualin orientacij ir t.t. Taiau visais atvejais nusikaltlis, siekdamas savo tiksl, susiduria su kito mogaus pasiprieinimu. Ir visais atvejais t pasiprieinim veikia jga, nors tai ir draudia statymas. Tradicikai kriminalins prievartos svoka glaudiai siejama su nusikaltimais asmens gyvybei, sveikatai, orumui. Neretai kriminologinje ir baudiamojoje literatroje kriminalin prievarta, smurtiniai nusikaltimai, agresyvs nusikaltimai, nusikaltimai asmeniui vartojami kaip sinonimai. Visais atvejais omenyje turimi tokie klasikiniai prievartos nusikaltimai kaip nuudymas, sunkus kno sualojimas, iaginimas, kai tikras arba potencialus aukos pasiprieinimas nuslopinamas fizine jga. Tiktina, kad iskiriant i nusikaltim grup nema vaidmen suvaidino ir psichologinis veiksnys intuityvus siekimas priepastatyti juos nusikaltimams nuosavybei. moni smonje ios dvi nusikaltim grups yra gana skirtingos. Baili vagyst ir li prievarta, altas vagies apskaiiavimas ir tamsios aistros, skatinanios udyti arba prievartauti. Vagyst ir mogudyst tai lyg du

1 2

Krau I. Vergewaltigung in der Ehe. 1984. S. 65-95. Kaiser G. Kriminologie. S. 740.

418

ANTRA DALIS

prieingi nusikaltim poliai. Visi kiti nusikaltimai yra tarpiniai, turintys ir vieno, ir kito bruo.
1 7 l e n t e l . Su kriminaline prievarta susij nusikaltimai (pagal Lietuvos baudiamj statym)1
Straip- Straipsnio pavadiStraipsnio turinys snis nimas 104 Tyinis nuudymas 105 Tyinis nuudymas Tyinis nuudymas: sunkinaniomis 1) savo motinos arba tvo; aplinkybmis 2) dviej ar daugiau asmen; 3) nios moters; 4) pavojingu daugelio moni gyvybei bdu; 5) itin iauriai; 6) darant kit sunk nusikaltim;ir kt. 106 Motinos tyinis Motinos tyinis nuudymas savo kdikio gimdymo metu ar nuudymas savo tuojau po gimdymo naujagimio 107 Tyinis nuudymas, Tyinis nuudymas, staiga didiai susijaudinus dl nukentjudidiai susijaudinus siojo pavartoto prieingo statymams smurto ar sunkaus eidimo 109 Nuudymas dl neatsargumo 110 Privedimas prie saviudybs 111 Tyinis sunkus Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks kno sualojimas, susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukls regjimo, girukrtimas liga ar djimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcij netekim, psikitoks susargdini- chin lig, ntumo nutrkim, ukrtim mogaus imunodefimas cito virusu (IV), taip pat kitok sveikatos sutrikim, susijus su pastoviu, ne maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisom veido subjaurinim 112 Tyinis apysunkis Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks kno sualojimas, susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir nesukls io kodekso ukrtimas liga ar 111 straipsnyje numatyt pasekmi, bet sukls ilgalaik kurio kitoks susargdini- nors organo funkcij sutrikim ar kitok ilgalaik sveikatos mas suirim arba ym pastov maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekim

1 Paymtina, kad tai tik svarbiausios Baudiamojo kodekso veikos, susijusios su kriminaline prievarta. I kit veik galima paminti ias: neteistas laisvs atmimas, kait pamimas, prekyba monmis, asmens antaas, trukdymas rinkjui pasinaudoti rinkim arba referendumo teise, buto nelieiamybs paeidimas, piliei persekiojimas u kritik, valdios ar visuomens atstovo privertimas atlikti neteistus veiksmus, grasinimas arba smurtas pareigno, visuomens darbuotojo arba pilieio, atliekanio visuomenin pareig, atvilgiu, grasinimas nuudyti, terorizavimas, teroro aktas ir daugelis kit.

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta Straip- Straipsnio pavadisnis nimas 113 Tyinis sunkus ar apysunkis mogaus kno sualojimas didiai susijaudinus 116 Tyinis lengvas kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas 117 Smgi sudavimas ir iaurus kankinimas 118 Iaginimas 119 Straipsnio turinys

419

Tyinis sunkus mogaus kno sualojimas, staiga didiai susijaudinus dl nukentjusiojo pavartoto prieingo statymams smurto ar sunkaus eidimo Tyinis mogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas, nesukls sveikatos sutrikimo

Tyinis smgio sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukls fizin skausm

225

Lytinis santykiavimas, pavartojant fizin smurt ar grasinimus arba pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle Prispyrimas moters Prispyrimas moters lytikai santykiauti arba kitokia forma tenlytikai santykiauti kinti lytin aistr, jeigu tai padar asmuo, nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybikai priklausoma Chuliganizmas Tyiniai veiksmai, iurkiai paeidiantys viej tvark ir rodantys aik negerbim visuomens

7. Kriminalins prievartos raida Lietuvoje

Statistikos duomenimis, nuudym Lietuvoje raida gana savotika1. Perjimo prie ekonomini santyki laikotarpiu i nusikaltim pradjo gana greitai daugti. Ekonominiams santykiams pasiekus aukiausi laipsn, nuudym skaiius buvo didesnis nei 1990 m. Paskui prasidjo atoslgis ir nuudym skaiius pradjo stabilizuotis, bet buvo gerokai didesnis negu deimtmeio pradioje (r. 18 lentel ir 22 grafik). Visai kitokia yra sunki kno sualojim raida (r. 23 grafik). ie nusikaltimai, nors ir svyravo, bet i esms nepakito. Ilgalaik kitimo tendencija ir vienu, ir kitu atveju ltas didjimas. Turint omenyje i pagrindin tendencij galima konstantuoti, kad svarbiausi su prievarta susijusi nusikaltim raida ms alyje priskirtina antrajam raidos tipui. Panai nuudym raida ir kitose Baltijos alyse. Kartu ir vienai, ir kitai bdingi uoliai staigs trumpalaikiai didjimai arba majimai.

Isami smurtini nusikaltim raidos analiz atliko prof. G. Babachinait (Babachinait G. Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. Nr. 12 (4). 1999. P. 97103). Autors analiz ne visada sutampa su ia pateikta. Dl to rekomenduojama straipsn perskaityti.

420

ANTRA DALIS

1 8 l e n t e l . Tyiniai nuudymai Lietuvoje (19302000)

Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj Metai / Uregistruota nusikaltim Nusikaltim sk. 10 000 gyventoj

1930

1935 344 1,38 1960

1965 86 0,29 1970 801 0,25 1975 1062 0,32 1980 1423 0,42 1985 1584 0,45 1990 224 0,60 1995 502 1,35 2000 398 1,08

1931 316 1,45 1936 413 1,64 1961 93 0,33 1966 801 0,27 1971 1062 0,33 1976 1423 0,43 1981 1584 0,46 1986 1575 0,44 1991 260 0,69 1996 405 1,09

1932 291 1,20 1937 377 1,48 1962 109 0,38 1967 801 0,26 1972 1062 0,33 1977 1423 0,42 1982 1584 0,46 1987 1575 0,43 1992 303 0,81 1997 391 1,06

1933 401 1,63 1938 268 1,04 1963 98 0,34 1968 801 0,26 1973 1062 0,33 1978 1423 0,42 1983 1584 0,45 1988 1575 0,43 1993 480 1,29 1998 356 0,96

1934 364 1,47 1939 226 0,77 1964 100 0,34 1969 801 0,26 1974 1062 0,32 1979 1423 0,42 1984 1584 0,45 1989 1575 0,43 1994 523 1,41 1999 343 0,93

Pastaba: 1, 2 ,3 ,4 ,5 vidutinikai per vienerius penkmeio metus.

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

421

22 grafikas. Uregistruota tyini nuudym 10 000 gyventoj (1930-2000)

Btina atsakyti klausim: kas vyko 1995 m.? Tai didelio nuudym uolio laikotarpis. Nuudym raidos (ar duomen?) perturbacij suklusio vykio pdsak galima aptikti ir tiriant iaginimus. Ir vieno, ir kito nusikaltimo raida tais metais buvo netipika. Taiau, kad ir koks bt atsakymas mint klausim, tiktina, kad tai laikinas vykis, epizodas.
23 grafikas. Uregistruot tyini sunki kno sualojim skaiius 10 000 gyventoj (1960-2000)

422

ANTRA DALIS

domiai prievartos prieastis Lietuvoje aikina G. Babachinait straipsnyje Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje1: ie nusikaltimai daniausiai yra tarpasmeninio, danai ilgai besitsianio arba subjektyviai igyvenamo platesnio socialinio konflikto padarinys. Kadangi nemaa dalis nukentjusij nusikaltliams buvo gerai pastami i buitins aplinkos mons ar net gimins, tai galima teigti, kad buitinis konfliktikumas eimoje ir artimiausioje jos aplinkoje nemaja, o remiantis kitais (ia pateikiami savivaldybi policijos darbo duomenys) rodikliais galima netgi teigti, kad jis didja, taiau lieka latentikas, neuregistruotas. Manyiau, kad ir tyini sunki kno sualojim latentikumas yra didesnis negu buvo prie deimt met. Be to, asmeniui isilaisvinant i totalitarins jo elgesio kontrols ir kartu daugjant visuomenje asmen, priklausani vairi ri marginalams (valkat, suteneri, prostitui, erotoman, narkoman, alkoholik, turini nusikalstamos patirties asmen), taip pat bedarbi ir susilpnjusio fizinio ir socialinio atsparumo asmen, didja paios visuomens konfliktikumas, pasireikiantis ne tik per buitinius tarpasmeninius konfliktus, bet ir platesniu, vieesniu socialiniu mastu. Be to, kuriantis ir pltojantis rinkos ekonomikai, atsiranda objektyviai btini rinkos dalyvi kaip verslo partneri (taip pat ir nusikalstamo verslo) ne tik ekonominiai ryiai, bet ir j pagrindu besiformuojantys kitokio socialinio bendravimo ryiai. Be to, tarp Lietuvos verslo moni nusistovjo iam laikmeiui bdingos paprotins teiss normos, kurios i dalies atstoja trkstamus statymus, t.y. valstybinio teisinio ekonomini santyki reguliavimo stok. Taiau pastaruoju metu valstybinis ios srities reguliavimas sustiprjo ir nuolat tobulinamas, tad teisinio reguliavimo stoka laipsnikai nustos bti paprotins teiss gyvavimo padarinys. Stipri elinei ekonomikai priklausani veiksni taka (pvz., mokesi nemokjimas, pajam ir pajam savinink latentikumas ir pan.). Be abejo, dalis ios paprotins teiss reguliuoja nusikalstamus ryius valstybje ir visuomenje (tarp j ir korupcinius, protekcionizmo). Todl tam tikra dalis tyini sunki kno sualojim bus (ir dabar yra) padaryta dl nusikalstam grupuoi sskait suvedinjimo bei sprendiant mintus paprotins teiss dalykus daniausiai taip pat tarpininkaujant nusikalstamoms grupuotms ar pavieniams nusikaltliams profesionalams. Tuo labiau, kad kai kuri sunki tyini kno sualojim atvejais galjo bti siekiama sunaikinti, t.y. nuudyti asmen (asmenis). Todl ankiau aptarti socialiniai ekonominiai veiksniai yra ir tyini nuudym prieastis, tik tyini nuudym latentikumas (nors per paskutin deimtmet taip pat padidjs), kaip jau minta, yra

Babachinait G. Smurtiniai nusikaltimai Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. Nr. 12 (4). 1999. P. 97-103.

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

423

maiausias (arba pats maiausias). J latentikumas yra maesnis negu tyini sunki kno sualojim. Per pastarj deimtmet keitsi ir socialini aplinkybi, kuriomis padaromi tyiniai nuudymai, pagrindins charakteristikos. Sovietiniais laikais daugiau kaip 80 proc. tyini nuudym Lietuvoje buvo padaroma dl eimos santyki nedarnos, ilgamei konfliktini santyki eimoje ar artimiausioje buitinje aplinkoje. Danai tai bdavo akivaizds nusikaltimai, todl buvo lengvai iaikinami ir itiriami. Dabartiniu metu ie tyiniai nuudymai sudaro tik iek tiek daugiau nei vien tredal uregistruot tyini nuudym. Didij dal likusij galima laikyti susijusiais su organizuoto nusikalstamumo paplitimu ir stiprjimu Lietuvoje, io nusikalstamumo pradine konsolidacija alies viduje bei tarptautini nusikalstam grupuoi veikla ms alyje. Be to, turi takos jau mintos paprotins teiss tarp verslinink paplitimas, kitokios elins ekonomikos apraikos. Neatmestina tikimyb, kad tam tikr dal tyini nuudym galjo padaryti pavieniai asmenys, nebtinai susij su mintomis moni kategorijomis: tai galjo bti nusikalstama kit pavieni asmen, nesusijusi giminysts ar buitini santyki ryiais su iais monmis, iniciatyva, kilusi dl savanaudik ar kitoki paskat. Pastaraisiais metais irykjo nusikalstam gauj, besispecializuojani udyti, t.y. ios srities profesional plataus masto veikla. Anksiau samdyti udikai bdavo gretim ali pilieiai. Jie atvykdavo nuudyti ir grdavo savo gyvenamj al. Dabar ir Lietuvoje jau susiformavo ios ries nusikaltim darymo profesional sluoksnis. Galima padaryti ivad, kad samdom udik paklausa Lietuvoje didja, todl ir formuojasi vietiniai profesionalai, aptarnaujantys tiek kitas nusikalstamas grupuotes, tiek verslo pasaulio mones, tiek ir pavienius interesantus. Profesionali udik padarytus nusikaltimus yra daug sunkiau atskleisti, todl ir tyiniai nuudymai iuo metu yra labiau latentikesni negu prie deimt met, gerokai daugiau laiko ir l sunaudojama jiems atskleisti, o teissaugos institucij darbuotojai privalo patys bti vis profesionalesni ir geriau technikai aprpinti".

424

ANTRA DALIS

8. Nusikaltlio asmenyb
Statistikos duomenys leidia patikslinti tam tikrus nusikaltlio asmenybs bruous. Kitaip tariant, remdamiesi jais galime patikslinti bruous moni, kuri tikimyb padaryti tokius nusikaltimus yra didel.

Lytis
Nusikaltim, susijus su kriminaline prievarta, daug daniau padaro vyrai nei moterys. 2000 m. moterims teko tik 10,6 proc. tyini nuudym ir 9,1 proc. pasiksinim nuudyti. Moterys padar tik 14,9 proc. sunki kno sualojim. I 153 iaginim 2000 m. moterims neteko n vieno, 1998 m. i 155 iaginim 2 (1,3 proc.). ie duomenys rodo, kad su kriminaline prievarta susijusi nusikaltim srityje moters emancipacijos tradicini vyro ir moters vaidmen susilyginimo procesas yra ltas. Agresyvumas neretai laikomas vyrikumo poymiu. Visai kitaip irima moters agresyvum. Tai prietarauja visuomenje vyraujaniam moters vaizdiui. Jeigu moteris agresyvi, vadinasi, ji vyriko charakterio. ie skirtumai atskleidia ir nusikaltim prigimt. Matome, kad kriminalins prievartos lygis visuomenje labai priklauso nuo tradicij, nuo to, kiek visuomen linkusi toleruoti agresijos ir prievartos apraikas. N vienas kitas veiksnys lyi skirtum poveikiui neprilygsta.

Amius
Kriminalin prievart daugiau vartoja jauni mons. Tikimyb, kad mogus padarys nusikaltim, susijus su kriminaline prievarta, yra gantinai didel 1617ais, o didiausia 1824ais jo gyvenimo metais. Vliau i tikimyb maja (r. 19 lentel). Taigi kriminalin prievarta kartu yra ir amiaus, socialinio brendimo problema.

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

425

1 9 l e n t e l . Asmen, padariusi smurtinius nusikaltimus, amiaus grups (2000 m.) Amiaus grups 1824 2529 I viso 30 ir daugiau
7 15 (46,6 proc.) (100 proc.) 83 156 (53,2 proc.) (100 proc.) 26 153 (17,1 proc.) (100 proc.) 146 265 (55,1 proc.) (100 proc.)

1415

1617

Pasiksinimai 4 4 nuudyti (0 proc.) (26,6 proc.) (26 proc.) Tyinis sun4 44 25 kus kno (2,6 proc.) (28,2 proc.) (16 proc.) sualojimas Iaginimas 1 23 78 25 BK 118 str. (0,5 proc.) (15 proc.) (51 proc.) (16,4 proc.) Tyinis nuu4 15 64 36 dymas (1,5 proc.) (5,7 proc.) (24,1 proc.) (13,6 proc.)

Uimtumas
Darbingi, bet nedirbantys ir nesimokantys asmenys daug daniau nei visi kiti padaro nusikaltimus, susijusius su kriminaline prievarta. 2000 m. jiems teko 71,7 proc. vis tyini nuudym, 71,3 proc. sunki kno sualojim, 70,6 proc. vis iaginim. Visos ios ivados paremtos oficialios statistikos duomenimis. Apie kriminalin prievart kalbame remdamiesi duomenimis, i tikrj atspindiniais atvejus, kurie buvo praneti policijai ir kuriuos ji uregistravo, vadinasi, pripaino nusikaltimais. Apie nusikaltli asmenyb sprendiame pagal mones, kuri nusikaltimai buvo iaikinti. Tiek viktimologini tyrim duomenys, tiek oficialioji statistika padeda patikslinti tikrj nusikaltim skaii. Viktimologinio tyrimo duomenys parodo, kad policijai praneama tik madaug kas ketvirtas nusikaltimas: 29,9 proc. apklaustj prane apie upuolim, kur jie patyr, 24,5 proc. apie seksualinio pobdio prievart. Pirmasis skaiius rodo, jog Lietuvoje seksualinis inaudojimas maesnis nei bendras Europoje. Tai rodo tarptautinis 1988 m. tyrimas, kuriame dalyvavo Didioji Britanija, iaurs Airija, Nyderlandai, Vokietija, Belgija, Pranczija, JAV, Kanada i viso 15 ali. io tyrimo duomenimis, 32,6 proc. Europos ali ir 34,7 proc. vis ali respondent nurod, kad prane policijai apie upuolim, kur jie patyr per pastaruosius 5 metus. Kartu tai maiau nei Didiojoje Britanijoje (ia apie tokius incidentus policijai prane 43,9 proc. apklaustj) ir Pranczijoje (35,9 proc. apklaustj). Kalbant apie seksualinius incidentus paymtina, jog Lietuvoje, apklausos duomenimis, policijai praneama 24,5 proc. tokio pobdio incident. Tai didesnis negu Europos ali (11,0 proc.) ir vis tyrime dalyvavusi ali (12,0 proc.) vidurkis. Ispans, norvegs, suoms policijai pranea tik apie 7

426

ANTRA DALIS

proc. su prievarta susijusi seksualini incident1. Taigi turime pagrind manyti, kad turimi duomenys liudija tik apie tam tikr dal (madaug ketvirtadal) vis kriminalins prievartos atvej. Ms ivados apie tokio nusikalstamumo lyg, pobd ir raid lieia i tikrj tik tam tikr i nusikaltim dal btent t, kuri dl vien ar kit prieasi patenka kriminalins justicijos akirat. Likusius tris ketvirtadalius incident ir su jais susijusi problem nukentjusieji sprendia savarankikai. Dauguma stengiasi vyk pamirti. Tam tikra dalis kreipiasi draugus bei artimuosius, kad jie padt atsiskaityti su skriaudju. Pagaliau pasitaiko atvej, kai nusikaltlis pradeda dertis su nukentjusiuoju, kad is nesikreipt policij. Kaip ir vagysi atveju, su kriminaline prievarta susijusi problem sprendimas ms visuomenje ymiu mastu privatizuotas. Pilieiai iri tai kaip savo asmenin reikal, netiki, jog policija jas sugeba sprsti. Akivaizdu, kad grietos ribos tarp atvej, apie kuriuos praneama, ir atvej, apie kuriuos jai nepraneama, nra. Ji priklauso ir nuo gyventoj poirio policij (ir kriminalin justicij apskritai), ir nuo tuo, kiek jie gali ir nori sprsti problem savarankikai. Tai ribai pasikeitus vien ar kit pus i karto gali i esms pasikeisti visas nusikalstamumo vaizdas.

9. Kriminalins prievartos aplinkybs ir aukos

Kokiomis aplinkybmis ir kaip paprastai vartojama kriminalin prievarta? Atsakymas klausim paprastam pilieiui labai svarbus. Jeigu inomos tipikos aplinkybs, galima tokiam atvejui pasiruoti: pagalvoti, kaip jo ivengti, o jeigu nepavyko, tai bent inoti, kaip elgtis, k daryti. Aplinkybi tyrimas svarbus pareignams, kurie turi iaikinti ir itirti nusikaltim. inodami, kaip paprastai bna, jie lengviau iaikina aplinkybes ir surenka rodymus. Pagaliau inant tipikas aplinkybes galima rengti bendresnio pobdio prevencijos priemones. Kriminalins prievartos aplinkybes tiria kriminalistai ir kriminologai. Kriminalistus domina vairiausi nusikaltim (nuudym, iaginim, kno sualojim, apiplim) padarymo bdas (modus operandi). Kriminologai atlieka viktimologinius tyrimus. Ir vieni, ir kiti parod, kaip sunku nustatyti kokius nors nusikaltimo ypatumus, bdingus kitiems tokiems nusikaltimams (r. Viktimologinis kriminalins prievartos aplinkybi tyrimas).
Jan J. M. van Dijik, Mayhew P., Killias M. Experience of Crime across the World. Kluwer, 1990. P. 177.
1

Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta

427

Viktimologinis kriminalins prievartos aplinkybi tyrimas

Aplinkybs, kuriomis auka paskutin kart tiesiogiai nukentjo bendraudama su kitu asmeniu1 (r. 20 lentel).
2 0 l e n t e l . Smurto aplinkybs
Nukentjusieji dl teiss paeidimo Upuolimas / Seksualinio Plimas Grasinimas pobdio veika 21 21,7 33 33,6 4 3,8 32 32,8 7 7,5 4 6 1 7 2 7 14 20 3 1 11 10 16 9 14,2 29,8 41,8 6,5 2,2 22,5 21,4 32,5 18,0

Aplinkybs Vieta: savo namuose prie savo nam darbe kakur mieste kakur Lietuvoje usienyje Skriaudj skaiius: vienas asmuo du mons trys ir daugiau moni neino Skriaudjas (arba bet kuris i j) turjo ginkl arba kok nors kit daikt, kur panaudojo kaip ginkl: taip ne neino Koks ginklas tai buvo: peilis aunamasis ginklas kitas ginklas / strypas kakoks daiktas buvo panaudotas kaip ginklas neino Ar ginklas faktikai buvo panaudotas: taip ne neino

41 14 37 6

41,7 14,4 37,6 5,7

14 2 3

29 55 14 6 7 7 7 1 13 14 1

29,4 55,5 14,5

1 18 1

9 28 9 1 4

13,3 57,8 18,3

5 4

Dapys A., Babachinait G. ir kiti. Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m.: baigiamoji ataskaita. Vilnius, 1997.

428

ANTRA DALIS

Pagrindin tendencija didiul atvej, situacij, aplinkybi, motyv, aukos ir nusikaltlio asmenybs bruo vairov. Kriminalin prievarta gali atsirasti vairiausiomis aplinkybmis, sprendiant vairiausias moni tarpusavio ir asmenines problemas. Kriminalin prievarta tiek vairi, kiek vairus pasaulis, santykiai tarp moni. Tokios pat skirtingos gali bti ir rekomendacijos, koki priemoni imtis kovojant su kriminaline prievarta. Aukos pasiprieinimas gali bti tinkama taktika vienais atvejais ir visikai netinkama kitais. Leidimas turti ginkl gali padti aukai, bet kartu gali apginkluoti nusikaltl1. Dl to ir prevencijos priemons yra i esms skirtingos. Jos priklauso nuo to, kur bandoma nusikaltimui ukirsti keli eimoje, gatvje, rajone ar u jo rib. Jos gali priklausyti ir nuo nusikaltlio asmenybs bei aukos galimybi.

r.: Klimas T. Ar turiu teis gintis? // Veidas. Nr. 10 (28). 1995. P. 22-23.