Welcome to Scribd, the world's digital library. Read, publish, and share books and documents. See more
Download
Standard view
Full view
of .
Look up keyword
Like this
1Activity
0 of .
Results for:
No results containing your search query
P. 1
Puslapiai - 410 - 428

Puslapiai - 410 - 428

Ratings: (0)|Views: 10|Likes:
Published by Taura Dauguvietyte

More info:

Published by: Taura Dauguvietyte on Nov 07, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/07/2011

pdf

text

original

 
 ANTRA DALIS
410
Penktas skyriusSMURTINIAI NUSIKALTIMAI.NUSIKALSTAMA PRIEVARTA
1. Prievartos samprata ir jos tyrimas
Su prievarta susiduriame kiekvienà dienà. Ji yra svarbi mûsø kasdienëspatirties dalis.Fizinë ir psichinë prievarta karo ir taikos metu, vykdant ástatymà ir pa-þeidinëjant já, viešojoje vietoje ir šeimoje, realiame gyvenime ir televizijoje,norint priversti asmená padaryti kà nors arba nubausti uþ tai, kà jis jau pa-darë, – visa tai toli ne visos prievartos vartojimo vietos, formos ir tikslai.Prievarta – karai, kuriø metu þmonës bûdavo masiškai kankinami ir þu-domi, bausmës, þiaurûs paproèiai – lydëjo visà þmonijos istorijà.Istoriniai tyrimai rodo, kad þiaurius prievartos laikus pakeisdavo švel-nesni. Net ir tuo paèiu laikotarpiu gyvenanèios visuomenës gali gerokaiskirtis tuo, kiek jos linkusios vartoti prievartà. Mûsø gyvenamuoju laikotar-piu prievartos apraiškø yra maþiausiai
1
. Taèiau kartu mûsø laikmetis šiuopoþiûriu yra nepastovus. Matome nemaþai terorizmo, ekstremizmo protrû-kiø. Mûsø dienoms bûdingas didesnis jautrumas ir pasipriešinimas prie- vartai. Niekada anksèiau prievartai nebuvo skiriama tiek dëmesio.Jau antroje aštuntojo dešimtmeèio pusëje moksliniø publikacijø apieprievartà buvo daugiau nei 5000. Dabar publikacijos apie prievartà suda-rytø didþiules bibliotekas
2
. Prievartai, jos ávairiausioms apraiškoms daug
 
1
 
 Kocka / Jessen.
Die abnehmende Gewastsamkeit sozialer Probleme vom 18. Zum 20.Jahrhundert // Verdeckte Gewalt, hrsg. v. Albrecht u. Backes. 1990. S. 33.
2
 
 Kaiser G.
Kriminologie. S. 693.
 
 Penktas skyrius. Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta
411
dëmesio skiria ir eilinis pilietis. Tai ypaè átikinamai parodo þiniasklaidospriemoniø analizë
1
.Nuolat keièiasi ir prievartos supratimas. Vokieèiø kriminologas G. Kai-seris teigia, kad dabar ši sàvoka plëtojama. Visuomenë tampa vis jautresnëávairiausioms prievartos apraiškoms. Vis naujus veiksmus ji linkusi suprastikaip prievartà. Dabar prievartai priskiriama tai, kas prieš kelis dešimtme-èius nebuvo ja laikoma. Vis naujos prievartos formos kriminalizuojamos,pripaþástamos nusikaltimais. Taigi vargu ar galime tikëtis, kad ši sàvoka busgalutinai apibrëþta
2
.
2. Kriminalinë prievarta (smurtas)
Ástatymas draudþia tam tikras prievartos atmainas. Prievartà draudþian-èias teisines normas rasime konstituciniuose, administraciniuose, civili-niuose ir kitose ástatymuose. Taigi ástatymas nurodo dvi ávairiausiø prie- vartos apraiškø grupes. Pirmoji – tai leistinos ir netgi sveiktinos prievartosapraiškø grupë. Antroji – ástatymo draudþiamos prievartos apraiškø grupë.Baudþiamasis ástatymas iš visø teisës draudþiamø prievartos atmainø iš-skiria tam tikrà jø dalá, pripaþásta jas itin pavojingomis ir numato uþ jasbausmes.Taigi ávairiausios prievartos atmainos sudaro visiškai skirtingas grupes.Jos skiriasi ne paèia prievarta, ne jos formomis ar turiniu, o tuo, kada irkam ji taikoma. Prievarta priešo atþvilgiu karo metu yra pareiga, didvyriš-kumas, o tokie pat veiksmai aplinkiniø atþvilgiu yra sunkus nusikaltimas.Policijos pareigûnas, vartodamas prievartà ástatymo paþeidëjo atþvilgiu,atlieka savo profesinæ pareigà. Taèiau lygiai tokia pati prievarta, kurià su-laikomas pilietis vartoja pareigûno atþvilgiu, jau kvalifikuojama kaip nusi-kaltimas.Prievarta nëra savarankiškas nusikaltimas. Baudþiamajame kodeksetaip pavadinto nusikaltimo nerasime. Bet ji yra daugelio nusikaltimø sudë-tinë dalis. Neretai bûtent prievartos (arba tam tikros uþdraustos jos for-mos) vartojimas padaro gana „nekaltà” arba net girtinà veiksmà nusikalti-mu. Kiekvienas šalies pilietis gali bûti nepatenkintas vyriausybe. Maþa to, jis gali pasinaudoti Konstitucijos apibrëþtomis teisëmis tam, kad jà pakeis-tø. Tai teisëti ir netgi sveikintini veiksmai. Viskas iš esmës keièiasi, jeigupilietis, siekdamas savo tikslø, vartoja prievartà. Prievartos vartojimas tei-
 
1
 
Valickas G.
Psichologija teisëtvarkos darbuotojams. – Vilnius, 1999.
2
 
 Kaiser G.
Kriminologie. S. 697.
 
 ANTRA DALIS
412
sëtà norà paverèia nusikalstamu sumanymu, o teisëtus veiksmus – nusikal-timu, t.y. siekimu nuversti teisëtà vyriausybæ. Bûtent prievarta normalølytiná aktà paverèia išþaginimu, o normalø norà ásigyti daiktà – plëšikavimu.Baudþiamasis ástatymas prievartà glaudþiai sieja su nuþudymu, kûno su-þalojimu, nusikalstamu laisvës atëmimu, plëšimu, išþaginimu, pasinaudoji-mu priklausoma asmens padëtimi, kankinimu.Teisinës vertybës, kurioms prievarta kelia pavojø, yra asmens kûno ne-lieèiamybë, visuomeninë tvarka, nuosavybë, ekonominiai santykiai ir kt.Taigi prievarta yra fundamentali sàvoka, su ja susijæ nusikaltimai sudaronemaþà dalá visø nusikaltimø, apibrëþtø Baudþiamajame kodekse.
3. Kriminalinës prievartos prieþastys
S. Freudas ir jo pasëkëjai, bihevioristai, humanistinës ir egzistencinësteorijos šalininkai savaip aiškina prievartà ir su ja susijusius reiškinius. Tu-rint omeny, kokia plati yra prievartos sàvoka, kokius skirtingus pagal ob- jektà, formà, motyvacijà poelgius ji apima, nereiktø stebëtis, kad yra skir-tingø prievartos aiškinimø.Kriminologijai svarbios ne tik ir ne tiek prievartos apskritai prieþastys.Jai daug svarbiau
 ástatymo uþdraustos
prievartos formos.Svarstydami šá klausimà turime pirmiausia nagrinëti prievartos krimi-nalizavimo procesus, t.y. atsakyti á klausimà, kodël tam tikros prievartosrûšys kriminalizuojamos – draudþiamos baudþiamojo ástatymo priemonë-mis. Be to, svarbu panagrinëti, kodël ir kaip tie ástatymai paþeidþiami. Èia ypaè svarbu ištirti ávairiausius socialinius, psichologinius ir kitus mecha-nizmus, kurie reguliuoja, „tramdo”, potencialià kriminalinæ prievartà. Vie-nose šalyse (pvz., Japonijoje, Šveicarijoje) tokie mechanizmai egzistuoja iragresyvûs jausmai gana sëkmingai nukreipiami socialiai priimtina linkme(þmonës skatinami konfliktus spræsti konstruktyviai, be prievartos), kitosešie mechanizmai daug silpnesni
1
. Pagaliau svarbu ir tai, kaip á kriminalinæprievartà reaguojama. Ypaè svarbu, kokiø priemoniø imasi kriminalinë justicija.
 
1
Verta prisiminti paproèius, kuriø pagrindinis tikslas yra agresijos bei jà sukelianèiø kon-fliktø prevencija. Tai bendravimo paproèiai. Pavyzdþiui, Japonijoje – tai vengimas sakyti „ne”net ir tada, kai bûtent tai norima ir reikia pasakyti (pvz., kolegø vengimas konkuruoti ir pan.).

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->