BURUAZIJOS LUGIMAS

AUTORIAUS ODIS

i studija yra iaugusi i paskait, kurias autorius skait V. D. u-to Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje 1937 met pavasario semestr, pavadins jas Buruazija, prometjizmas ir Krikionyb". I sykio au torius buvo mans vis epizodin kurs ileisti atskiru kiek didesns apimties leidiniu. Taiau tiesioginiai darbai neleido kol kas tinkamai ivystyti dviej pastarj prob lem: prometjizmo ir Krikionybs. Nenumatydamas ga limumo greitai rasti progos prie i problem grti, au torius leidia pirmj minto kurso dal be ryio su ki tomis dviem dalimis manydamas, kad iuo dvasinio ir fizinio sukrtimo metu buruazijos, kaip lunganio tipo, problema yra aktualiausia ir daugelio gyvai pergyvenama. A.
Kaunas, 1940 m. vasario 1 d.

Maceina

vadas TRYS DVASIOS

1. Dvasi

persiskyrimas

dabartyje

Ms laikus galima vertinti labai vairiai: galima juos kritikuoti ir peikti, galima auktinti j civilizacij, galima pranaauti j lugim, galima taip pat juose nematyti nie ko ypatingo, ko nebt buv ir seniau. Visoms itoms pa iroms atstov yra nemaa. Nusistatymas ms amiaus atvilgiu priklauso nuo vertintoj pasauliros, nes ver tinimas visados suponuoja atrank, atranka suponuoja vertyb, o vertybs pergyvenimas priklauso nuo pair pasaul ir gyvenim. Vertinimo esmje slypi pasauli riniai principai. Todl dabartinis pasaulir vairumas kaip tik ir sukuria labai nevienod ms laik vertinim. Vis dlto beveik visi sutinka, kad mes gyvename savo tik chaos, kuriame skilimas, irimas ir kova rungiasi su vienybe, kryba ir rimtimi. Icentrins ir centrins j gos yra praradusios pusiausvyr, ir bet koks dabartinio mogaus veikimas yra paymtas danai net tragikomis prieginybmis. Visuotin i dien kriz, daug galingesn, negu ratuose vaizduojama, kaip tik ir yra it icentrini ir centrini jg kova. Istorins antinomijos, kurios gy venim padaro judr, dom, krybik, bet sykiu ir tra gik, iandien yra tokioje tampoje, kad apie j ilygi nim, apie pusiausvyros atstatym sunku net galvoti. Atrodo, kad antinominiai gyvenimo pradai iuo tarpu sie kia ne atotampos, kad atpalaiduot krybins energijos, bet susinaikinimo, kad visikai it energij praudyt. Antinomij kova atrodo einanti vien pergal, o antr lugim. Kai kas itok vis ms padjim nori pavadinti dvasios persilauimu" ir silo j laikyti pagrindine ms
270

amiaus yme. Bandymas nra laimingas. Bendros dva sios persilauimo ms laikais nra jau tik dl to, kad dabariai nra bendros dvasios. Neturdami vienos objektyvins dvasios, vienos pasauliros, vieno sitikinimo ir tikjimo, mes negalime kalbti n apie itos dvasios per silauim. Posakis dvasios persilauimas" tiko vidurini ami pabaigai charakterizuoti, nes tuomet i tikro buvo viena dvasia ir viena irdis. Tuo tarpu dabar, kada skili mas yra pasieks aukiausi laipsn, kada mes vos susi kalbame, toksai posakis yra negyvenimikas. Kur yra mai atis, ten stinga vienybs; o kur nra vienybs, ten negali bti n bendro pasisukimo viena kryptimi. iandien reikia kalbti ne apie dvasios persilauim, bet apie dvasi persiskyrim. vairios pasauliros, vai rios teorins, etins, socialins ir politins sistemos, kurios dar neseniai buvo sumiusios viena su kita, iandien vis labiau persiskiria, vis labiau rykina savo bruous ir gry nina savo principus. Religija jau nebra privatinis dalykas, bet arba pilnutinis gyvenimas, arba opiumas liaudiai svai ginti. Religinis indiferentizmas iandien persiskiria teizm ir ateizm. Mokslas, kuris dar neseniai tarnavo dau giausia praktikai, nebetenka pragmatinio charakterio. iandien jis arba grta tarnauti grynajai tiesai, arba yra pajungiamas tendencijai. Prieais idealistin ir objektyvin moksl dabar yra pastatomas tendencinis mokslas. Visuomeninis gyvenimas, susiformavs liberalizme ir ap sireiks vairiopais demokratiniais pavidalais, iuo tarpu suka arba organin valstyb, arba diktatr. Demokra tin lygyb iandien persiskiria hierarchin organizm ir bedvas, beval mechanizm. Menas, neseniai buvs id j, nuotaik ir kapriz miinys, iuo metu krypsta arba idj, arba propagand. Estetin gyvenimo sritis persi skiria tikrj idealin men ir pseudomen, arba tai, k vokieiai vadina Kitsch". Tokio pat persiskyrimo enk l galima lengvai pastebti visose, net ir labai siaurose gyvenimo srityse. Jose niekur nra persilauimo viena ku ria linkme. Jose kaip tik vyrauja persiskyrimas priein gas ir net prietaraujanias sroves bei kryptis. iandien, kaip ir visoje istorijoje, gyvenimo vyksmas ne persilauia
271

i vienos tendencijos kit, bet telkiasi aplinkui pagrin dines idjas. Persilauimo teorija yra pagrsta horizontalinio isto rijos tekjimo idja. ia istorija yra laikoma lyg ir upe, kuri tekdama pasisuka tai vien, tai kit pus. Hori zontalinis istorijos tekjimas yra grindiamas trimis ds niais: persilauimo, kada istorija pakrypsta nauja linkme; nykimo, kada senoji linkm pradeda silpti; atsigavimo, kada naujoji linkm pradeda stiprti. Visas istorinis vyks mas ia atrodo kaip nuolatinis sisibavusios jros ban gavimas, kuriame bangos tai ikyla, tai nusileidia. mo gui, stoviniam bangos virnje, kaip tik ir atrodo, kad bangos lta. Bet itoks istorinio vyksmo supratimas gy venimo prasms neiaikina. Istorija negali bti aminas tekjimas. Ji turi turti savo gal. Horizontalinio tekjimo teorijai istorijos galas yra netiktas kakokios galios si brovimas nuolatin vyksm ir io vyksmo pertraukimas. Up taip pat galima sustabdyti. Bet tai bus ivirinis, me chaninis, nenormalus jos galas. Natraliai up neina prie galo. J r a nra ups galas, bet tik josios pratsimas kito kiu pavidalu. Taip yra ir su istorija, jeigu ji yra supran tama kaip horizontalinis tekjimas. Tuo tarpu tikrumoje istorijos galas turi ateiti visai natraliai. P a t s istorijos vyksmas turi prie pabaigos eiti ir josios siekti. Kitaip is torinis procesas neturt ividins prasms: jam ita pras m bt primesta i viraus. Tik tada, kai istorija paiu savo vyksmu realizuoja gyvenimo prasm ir kai ji eina prie itos prasms apreikimo ir tuo paiu prie savo galo, tik tada istorija gali bti prasminga. Bet visa tai reikalauja kitaip suprasti ir vaizduotis is torin vyksm. Istorija teka ne horizontaliai, bet isivysto vertikaliai. Istorinis vyksmas yra valdomas ne horizon talinio tekjimo, bet vertikalinio isivystymo idjos. Isto rija nra up, kuri krypsta tai en, tai ten, bet ji yra grei iau medis, kuris auga ir skleidiasi. Vertikalinio isivys tymo principas istorijoje reikiasi trimis dsniais: persi skyrimo, kada atskiri pradai isivysto i pradins visumos kiekvienas sau; skleidimosi, kada itie pradai brsta savo viduje, ir tampos, kada tarp j atsiranda savotik prieginybi arba antinomij, kurios palaiko istorijos gyvum
272

ir krybikum. Istoriniame vyksme yra visi pradai ir visos dvasins struktros. Jos visos istorijoje veikia. Tik kiek vienos j veikimas yra savotikas. Kiekviena j stengiasi istorij palenkti sau. Kiekviena valdo atskirus istorijos periodus. Bet itas valdymas anaiptol nra dvasios persi lauimas. Tai tik vienos dvasios ikilimas i istorini gel mi jos paviri ir apsireikimas objektyvinio gyvenimo pavidalais. Tarp atskir istorini struktr visados esama didels tampos. Ir juo ita tampa esti stipresn, tuo kuris nors istorinis tarpsnis yra krybikesnis, nes prieginybi kova yra gyvenimo dsnis mogui ir monijai" 1 . Istorija eina prie ividins vienybs. Bet itoji vienyb yra negali ma be tampos, o tampa nra galima be tam tikro per siskyrimo. Dvasi persiskyrimas yra bendras istorijos ds nis. Jeigu iandien mes j ypatingai pabriame, tai tik dl to, kad ms laikais persiskiria visi, pradai, visos struktros, visos dvasios. Tai, kas pirmiau vykdavo itisus amius, iuo metu koncentruotai susitelk dabartyje. vai ri prad susibgimas, j persiskyrimas, j kova, j tam pa, j pastangos susivienyti tai kas charakterizuoja ms ami ir kas jam suteikia judrumo, nerimo, blaky mosi ir net savotiko ligstumo. Nordami sibrauti m s laik paslapt, mes turime suvokti tuos pagrindinius pradus, tas pagrindines dvasias ir idjas, kurios ms gy venime vyrauja, kurios it gyvenim skaldo ir aplinkui kurias sukasi visos ms mintys ir visi ms darbai. 2. Trij dvasi charakteristika

Europos kultroje galima iluktenti tris idjas, aplin kui kurias telkiasi ms dien gyvenimas ir kurios lm vis Europos isivystym: buruazikj, prometjikj ir krikionikj. itos idjos skaldo dabartin ami ir dabartin mog. Jos spaudia savo ymi visiems ms laiko ygiams. Aplinkui jas sukasi visos kovos su perga lmis ir pralaimjimais. Buruazija, prometjizmas ir Krikionyb yra tos trys dvasios, kurios paskirsto ms
1

A. Rademacher. Religion und Leben, 20 p. Freiburg i. Brsg., 273

1929.

gyvenim tris pagrindinius frontus. it front grumty nse kaip tik ir gldi dabarties paslaptis. Buruazija, prometjizmas ir Krikionyb yra vis pirma amini dvasios tipai arba, kalbant i dien psicho logijos kalba, aminos dvasins struktros. Jas turi kiek vienas mogus. Kiekvienas i ms jas neioja savo viduje ir vienaip ar kitaip apreikia i viraus. Kiekvienas mo gus savo viduje yra burujus, prometjas ir krikionis. Kiekvieno mogaus ygiai yra kil i vienos arba i kitos mintos struktros. mogus vis pirma yra ios tikrovs, ios ems, io pasaulio padaras. Su gamtine tvarka, su jauiama ir ap iuopiama realybe jis yra suaugs ligi gelmi. Jis nieka dos negali nutraukti savo saj su j supania aplinka. mogus kaip jra, pasak J. Brunheso, siurbiasi em, em, kuri sudaro ne tik po ms kojomis jauiama dirva, bet visas itas regimas, jauiamas ir pergyvenamas kosmas. emskosmo dvasia moguje byloja nuolatos. Bet mogus yra ir laisvas padaras. Jis yra ne tik su augs su eme, bet jis jauia savyje ir laisvs princip. mogus yra krjas. Jis turi nepergalim linkim ir ne palauiam pasiryim apvaldyti vis emesn pasaul, su kuriuo jis yra susijs, j palenkti sau ir j perkeisti pa gal savo dvasios esm. Jis jauia ess mogus aukiau sia ir kilniausia ito odio prasme. Jo dvasingumas, jo laisv, jo krybikumas j ikelia neapsakomai aukiau ems ir padaro j savarankiku, autonominiu kosmo gy ventoju. mogaus krjo dvasia jame taip pat kalba labai galingai. mogus galop yra ir Dievo padaras. Sukurtas pagal Dievo paveiksl ir panaum, jis niekados negali savo bties gelmmis atitrkti nuo savo atsiradimo ir buvimo pirmosios Prieasties. Dievo atvaizdas moguje yra onto loginis krybinio jo nusiteikimo pagrindas. Jeigu mogus gali kurti, tai tik todl, kad jis yra Dievo sukurtas. mo g a u s sielos gelmse blyksi, mistik odiais kalbant, die vikoji kibirktl, niekados neupuiama ir neugstanti. Dievo balsas, tasai nerimas Dievop, kuris taip aikiai yra prasivers naujaisiais laikais, moguje yra nenumaldo274

mas. Dievo dvasia sklendena virum tamsi mogaus pri gimties gaival. Vadinasi, ems dvasia, mogaus dvasia ir Dievo dva sia yra apvaldiusios ividin mogaus gyvenim ir j kreipia buruazikja, prometjikja ir krikionikja linkme. Buruazija, prometjizmas ir Krikionyb yra ne inaikinamos galybs, nes jos yra augusios pai mo g a u s prigimt. mogaus siela yra naturaliter ne tik christiana, bet ir buruazika, ir prometjika. tai kodl apie buruazikja, prometjikj ir krikionikj dvasi galima kalbti kaip apie aminus mogaus tipus, kaip apie aminas ividines struktras, kurios yra pirmesns negu istoriniai j pavidalai ir kuriomis itie pavidalai yra pa grsti. itos trys dvasins struktros gldi kiekviename mo guje. Bet j veikimas ir j galia ne kiekviename yra vie nodi. Paprastai viena kuri struktra stengiasi ikilti, si galti ir kitas nuslgti. Tarp buruazikosios, prometji kosios ir krikionikosios dvasios eina nuolatin kova. Ji prasideda mogaus sielos viduje. mogus pats ividi niame savo gyvenime turi patirti it susikirtim ir vliau gyventi jojo isisprendimu. Kiekvienam mogui ateina laikas, kada jis turi paregti vienos arba kitos struktros pergal. Ateina laikas, kada mogus savo viduje turi tapti arba burujumi, arba prometju, arba krikioniu. Tai yra gili dram ir skaudi konflikt metas. Bet jis yra ne ivengiamas. mogus turi apsisprsti, kas jame viepataus: ems dvasia, mogaus dvasia ar Dievo dvasia. Ivirinis mogaus gyvenimas yra ividinio jo nusitei kimo apsireikimas. Ivirin mogaus istorija yra ivi dins jo istorijos projekcija laike ir erdvje. vykiai, sako Berdiajevas, pirma vyksta dvasios realybje, o tik paskui pasirodo ivirinje istorijos realybje" 2 . Tai, kas atsitinka regimame mogaus gyvenime, kas sudaro ito gyvenimo eig, yra ne ivirini veiksni padaras, kaip gyvuli srityje, bet ividinio mogaus keitimosi, ividinio jo isivystymo padarinys. Jeigu tad objektyviniame prak tiniame gyvenime mes sutinkame buruj, prometj ir
2

Un nouveau Moyen Age, 4 p. Paris, 1934. 275

krikioni, tai jie yra ne kas kita kaip ano ividinio kei timosi apraikos iviriniame gyvenime. Ividinis dvasios nusiteikimas, ividinis josios apsisprendimas, vienos arba kitos struktros pergal mogaus viduje isiveria pa viri tam tikromis formomis ir tam tikru viso gyvenimo stiliumi. Burujus, prometjas ir krikionis yra skirtingi visu savo gyvenimo bdu, ir skirtingi kaip tik dl to, kad jie yra skirtingi savo dvasia. Vienos arba kitos dvasins struktros laimjimas mogaus viduje tampa didele psi chologine galybe, kuri vliau valdo vis ivirin mogaus veikim: jo priemones, bdus ir tikslus. Buruazikas, prometjikas ir krikionikas gyvenimo stilius nra tik paprasta ivirin maniera, bet stilius giliausia ito odio prasme, apie kur E. Heilo yra pasaks, kad style c'est l'homme". Buruazikas, prometjikas ir krikionikas gyvenimas mus veda slaptingas dvasios gelmes, kuriose jau yra vyks mogaus apsisprendimas pasaulio, mogaus ar Dievo linkme. Kai buruazikas, prometjikas ir krikionikas gy venimo stilius i individualins sferos pereina visuome nin srit, kai jis apvaldo objektyvin dvasi, tuomet mes susiduriame su buruazija, prometjizmu ir Krikionybe kaip su istoriniais pavidalais. Psichologin it trij struktr galyb tuomet virsta istorine galybe. Ividin vienos arba kitos dvasios pergal ia esti ipleiama mo gaus gyvenimo vyksme; jai esti palenkiamos visos gyve nimo sritys; ji perskverbia viesias institucijas, viej nuomon; ji savo ymi spaudia religinms, mokslinms, dorinms ir estetinms sistemoms. Buruazikas, promet jikas ir krikionikas tuomet tampa ne tik mogaus vi dus, ne tik individualinis ivirinis jo gyvenimo bdas, bet ir visas tam tikras istorinis periodas. ems, mogaus ar Dievo dvasia tuomet valdo ne tik mog, bet ir gyve nim. 3. Trij dvasi istorinis isivystymas

Europos kultros istorijoje tok proces, tok trij dva si keli galima pastebti labai lengvai. Kristaus ygis ioje tikrovje paadino tj animam naturaliter christia276

nam, kuri gldjo mogaus dvasios gelmse. Krikionyb pirmoje eilje buvo dvasinis nusiteikimas, v. Dvasios malon ir dovana. Daugelio moni sielose natrali krik ionikoji struktra, Kristaus ygio paadinta, apviesta ir pavsta, laimjo kov su buruazikja arba su pro metjikja struktra. Visas patristinis periodas yra per pintas itos kovos atgarsiais. iuo metu mes aikiai ma tome, kaip paiose mogaus dvasios gelmse vyksta savo tikas perversmas, kaip visos trys dvasios grumiasi u savo ateit. Patristikos metu krikionikoji dvasia susi rm pirmoje eilje su buruazine dvasia, kuri helenizmo metu kaip tik buvo vyraujanti. Iblsusios ir pakrikusios eklektins filosofijos sistemos, utilitaristinis ir hedonistinis gyvenimo supratimas, susmulkjusi estetin kryba, net savotikai surokokinta, tai kas ymjo helenistin isto rijos tarpsn. Krikionyb kaip tik stojo kovon su ituo gyvenimo pavirutinikumu, su mogaus prisiriimu prie ios tikrovs, su jo pasinrimu io pasaulio smagurius. v. Augustino sieloje itoji dviej dvasi buruazikosios ir krikionikosios kova pasiek aukiausios tam pos. v. Augustino laimjimas buvo lyg ir simbolis, kad ir visai Krikionybei yra lemta laimti. I tikro po kiek laiko Krikionyb i kankini sielos perjo viej gy venim ir tapo istorine galybe, kurios konkreti iraika kaip tik ir buvo viduriniai amiai. Viduriniai amiai yra krikionikojo gyvenimo stiliaus objektyvacija. Tai krik ionikosios struktros susiformavimas istoriniu pavidalu. Tai Dievo dvasios triumfas ne tik ividiniuose mogaus ygiuose, bet ir ivirinio gyvenimo institucijose. Natrali krikionikoji dvasin struktra, kuri ruseno platonizme, Krikionybs buvo taip sustiprinta antgamtiniu pradu, kad ji persunk tikrj vidurini ami metu kiekvien vie ir privatin yg, pradedant karali aktais ir bai giant liaudies keiksmais. Be abejo, itokia visuotin krik ionikosios dvasios pergal dar nereik, kad kitos dvi dvasios buruazikoji ir prometjikoji jau bt iny kusios. Ne! Jos tik buvo istumtos i objektyvins gyve nimo sferos, jos buvo udarytos tik atskir asmen sie lose, ir i istorini galybi jos buvo paverstos individua linmis psichologinmis galybmis. Savo stiliumi jos
277

nuda atskir asmen privatin gyvenim, bet jos ne steng ito stiliaus ymi spausti vieajam gyvenimui. J laikas krikionikosios Europos istorijoje dar nebuvo atjs. Prometjikoji dvasia atsigavo Renesanso metu. Re nesansas, sakoma, buvo grimas klasikin senov. Bet tai nebuvo grimas helenistinius buruazins antikos lai kus. Tai buvo grimas heroj tarpsn, kada vyko di diosios graik kovos, kada kr Homeras ir kada die vikosios helen kilms mitas dar nebuvo nustojs savo prasms. Renesanso mogus visai savaimingai liejosi prie to graik gyvenimo periodo, kada tautinis graik ge nijus buvo krybikiausias, kada jis kovojo su dievais ir stengsi prietarauti savo likimui. Renesanso mogus per gyveno save kaip pasaulio pavergj, kaip krj ir val dov. I mistins kontempliacijos jis atsigro pat save. Jis atsistojo prieais gamt kaip krjas prieais media g. N vienas Europos istorijos tarpsnis nebuvo toks k rybikas, kaip Renesansas. N viename nebuvo gim tiek genij, kaip Renesanso metu. Krybin mogaus dvasia ia sutelk savo visas jgas ir apsireik nepaprastu, tie siog gaivalingu vaisingumu. Sakoma, kad Renesanso metu buvo atrastas mogus. Posakis turi gilios prasms, nes jis rodo, kad iuo metu dvasios gelmse kaip tik pra bilo mogaus dvasia. Kiek viduriniais amiais Dievas kalbjo moguje ir visame jo gyvenime, tiek dabar pra neko pats mogus. Jis pats norjo apvaldyti pasaul, pats atsistoti gyvenimo centre, pats visk matuoti ir sprsti. Prometjikoji dvasia, kaip save teigianioji ir savimi pasitikinioji dvasia, Renesanso metu pradjo imti vir prie krikionikj dvasi. Krybini mogaus jg pakilimas, pastebi Berdiajevas, buvo tuomet tar si mogikojo apreikimo atsakymas dievikj aprei 3 kim" . mogus ia atsistojo prieais Diev kaip kr jas ir kaip krjas apsireik. Tiesa, Windelbandas teisin gai yra pasaks, kad Renesanso genijuose snaud ka koks demonikumas, ir neabotos aistros pagimd nuo dms milin, prie kuriuos istorija usidengia savo
3

Un nouvcau Moyen Age, 17 p.

278

veid" 4 . Vis dlto Renesanso nuodms nebuvo burua zins alkio ir malonumo nuodms. Renesanso mogus buvo sugundytas ne i akmen padaryti duonos, bet noro priversti pasaul sau tarnauti. Renesansas buvo ne kas kita kaip prometjikosios dvasins struktros susiformavimas istoriniu pavidalu. Savs teigimas buvo charakteringiausia ito pavidalo ym. Kiek viduriniais amiais mogus, pasak J. Burckhardto, jautsi tik kaip ras, tauta, par tija, korporacija, eima arba iaip kurios nors bendruo mens forma", tiek Renesanso metu visa jga ikilo sub jektyvumas, mogus pasidar dvasinis individas, ir kaip tok jis save paino" 5 . Bet jau nuo atuonioliktojo imtmeio pradios Euro pos istorija pradeda sigyti nauj bruo. Atuonioliktasis imtmetis, tasai ,,sicle des petitesses", kurio metu pasikeit vyrikumas moterikumu, tvirtumas velnumu, di dumas maumu, atiaurumas saldumu, melancholikumas sangvinikumu" 6 , kaip tik ir buvo pirmas Europos ings nis buruazikosios dvasios persvar vieajame gyveni me. Krybinis Renesanso mogaus usidegimas buvo ne paprastai vaisingas. Technikos paanga atrod esanti be galin ir adanti mogui neaprpiam perspektyv. Vis dlto sykiu su prometjiku pasaulio apvaldymu jo ir buruazikas sigyvenimas iame pasaulyje. Renesanso mogus irjo pasaul kaip savo krybos mediag. Apvietos mogui pasaulis jau buvo pastovi jo gyvenimo vieta. Pasaulio apvaldymas pririo mog prie gamtins tikrovs ir padar j pastoviu ios tikrovs gyventoju. Gyvenimas ia buvo pradtas jausti ne kaip kakoks auk tas, sunkiai suvokiamas ir dar sunkiau vykdomas paau kimas, bet kaip nuolatinis tobuljimas, nuolatinis naudo jimasis smagumais ir malonumais. io meto kultra pa sidar galantika. Bet ji neteko ryi su bties gelmmis. Ir juo toliau, tuo labiau kultrai nyko auktas idealinis jos pobdis. Paskutinis Europos istorijos periodas yra
Die Geschichte der neueren Philosophie, I, 9 p. Leipzig, 1911. Die Kultur der Renaissance in Italien, 180181 p. Leipzig, Reclam. 6 K- Jol. W a n d l u n g e n der Weltanschauung, I, 645 p. Tbingen, 1928.
5 4

279

charakteringas dviem dalykais: ypatingu technikos isi vystymu ir socialins problemos atsiradimu. Technikos si galjimas tuojau nujo utilitaristine linkme. Iradimai buvo daromi ne idjai, bet naudai. Ne tam buvo kuriamos mainos, kad pavergt pasaul ir j apvaldyt, kad ireik t mogaus triumf ir jo pergal, bet kad jomis pasinau dodamas mogus galt kuo daugiausia pelnyti. Turtas ir turtingumas pasidar technins kultros tikslas. Utilita rizmo kryptimi eidama, technika btinai turjo ikelti so cialin problem, nes ne visi mons galjo main turti. J sigyti sugebjo tik tie, kurie buvo turtingesni. Mai nos sudar gamybos priemones, sudar tuo paiu savotik galyb, kuriai turjo nusilenkti kiekvienas, kuris neturjo laims surinkti pakankamos pinig sumos. Technikos pa anga kr turt, turtas reik jg valdyti pasaul. Deja, itas valdymas pinigu jau buvo i esms skirtingas nuo renesansikojo valdymo. Renesansas pasaul vald idja. Apvieta ir visas Europos gyvenimas ligi didiojo karo pasaul vald turtu. Kov u pasaulir ia pakeit ko va u duon. Pasaulis pateko rankas t, kurie turjo daug duonos vairi materialini grybi pavidalu. itie naujieji pasaulio valdovai taip pat buvo savotiki genijai. Bet j genialumas jau buvo ios ems vaisius: ios tik rovs rib jie nesisteng perengti i r n e t nenorjo. I kovos u duon iaugo marksistin filosofija, kuri taip pat yra rykaus buruazinio charakterio. Marksizmas n i tolo neturi tokio idealizmo, kokio turjo Renesansas. Ekonominio materializmo teorija, sako Berdiajevas, neturi savyje nieko, kas galt udegti smegenis. Tai lidna koncepcija pati savyje. .. ir tarsi padaryta tam, kad 7 atimt bet koki drs" . I tikro, jeigu visas gyvenimas yra apsprendiamas ekonomikos, jeigu klasi kova yra ne tik moni, bet ir kosminio isivystymo principas, aiku, ia negali bti jokio optimizmo ir jokio idealizmo. Kult rinis pesimizmas ir penglerikas fatalizmas teorijoje, sensualinis hedonizmas ir yktus utilitarizmas praktikoje yra neivengiami marksistins kultros palydovai. ems dvasia ir ems balsas kalba i visos marksistins pasau liros taip lygiai, kaip ir i viso paskutini dviej imt7

Problme du communisme, 20 p. Paris, 1933.

280

mei gyvenimo. Paskutiniai du Europos istorijos imt meiai buvo aikios buruazins dvasios padaras. Nuo krikionikosios struktros per prometjizm Europa pri jo prie buruazijos viepatavimo. Tiesa, istorinis bur uazijos periodas buvo trumpesnis negu abu pirmieji. Vis dlto dvasiniame Europos veide jis paliko pakankamai savo ymi. Jo palaikais pasaulis dar ilgai gyvens. Bur uazinis istorijos periodas Europoje buvo baigtas didiuoju karu. 4. Trij dvasi susitikimas dabartyje

Kuo charakteringa yra pati dabartis? Buruazinis is torijos periodas jau baigiasi. Bet buruazin dvasios struk tra yra dar gyva ir stipri. Ji tebra apmusi plaius sluoksnius, josios randame visuose luomuose ir visose klasse. Didysis karas sukrt istorin buruazijos pavi dal. Bet buruazin dvasia dar liko giliai siaknijusi mogaus individualiniame ir privatiniame gyvenime. I kitos puss, Europos gyvenime taip pat atsinaujina ir kitos dvi dvasios: prometjikoji ir krikionikoji. Jos abi kovoja su buruazikja dvasia. Bet abi varosi ir tarp savs. Pati buruazikoji dvasia, bdama stipri atskir moni ir net plai masi sielose, dar turi pakankamai jgos kovoti su savo konkurentmis, tuo labiau kad itoji dvasia dar tebevaldo tuos, kurie, kaip sakoma, kuria is torij. Todl dabartis kaip tik ir yra charakteringa it trij dvasi rungtynmis. Mes esame eng tok Europos istorijos period, kuris sudaro savotik tutum, nei nant, kas toliau istoriniam vyksmui suteiks ivirin pavi dal: buruazija, prometjizmas ar Krikionyb. iuo metu mes dar neinome, ar vieasis gyvenimas ir objektyvin kultra toliau bus persunkta ems dvasios, ar mo gaus dvasios, ar Dievo dvasios. Mes tik regime it trij dvasi kov. Mes itoje kovoje gyvename ir kiekvienas aktyviai, nors danai ir nesmoningai, dalyvaujame. Visas dabarties mogus itos kovos yra sukrstas ligi gelmi. Visos tos trys aminos dvasins struktros iuo metu yra paadintos ir prikeltos. Kova u istorinius j pavidalus yra persimetusi ir mogaus vid, nes kiekvienas stengiasi,
281.

kad ividinis jo nusiteikimas susiderint ir su vieojo objektyvinio gyvenimo formomis. Dabar yra sprendiamas klausimas, ne tik kokia dvasia tvarkys objektyvinio gyve nimo sritis, bet ir kokia dvasia sigals mogaus viduje. Jeigu ividinis mogaus nusiteikimas turi didels apspren diamosios takos istoriniams pavidalams, tai taip lygiai istoriniai pavidalai turi takos ir ividiniam mogaus nu sistatymui. Vienos ar kitos dvasios pergal vieajame gy venime savaime skatina ir mog savo viduje nusiteikti iai dvasiai palankia kryptimi. Istoriniai buruazijos, prometjizmo ar Krikionybs pavidalai ne tik i mogaus vidaus kyla, bet jie savo ruotu it vid ir patys formuoja. Dabar, kada eina kova u istorinius pavidalus, tuo paiu yra kovojama ir u ividin mogaus apsprendim vienos arba kitos dvasios linkme. tai kodl dabarties mogus yra neramus, svyruojs, isiblaks ir neapsisprends. Jis blakosi tarp trij dvasini struktr; jis savo viduje gy vena gili dram, nes nuo vienokio ar kitokio ios kovos isimezgimo priklauso ne tik istorijos, bet ir paties mo gaus, kaip asmenybs, likimas. Dabarties paslaptis yra i vidins ir ivirins kovos paslaptis. Tai mogaus pa slaptis", kaip pasakyta Apokalipsje. Kodl ioji kova vyksta kaip tik dabar? Tai nra at sitiktini aplinkybi susibgimas. Dabartin buruazijos, prometjizmo ir Krikionybs kova turi gil pagrind pa iame istoriniame vyksme. Istorinis vyksmas, kaip jau esame sak, eina per dvasi persiskyrim, per kiekvienos j subrendim prie j susidrimo ir tampos. itas susi drimas turi parodyti, kokia dvasia gal gale nulems isto rinio vyksmo gal. Dabartyje visos trys dvasios kaip tik susitiko jau subrendusios, jau imgintos, kiekviena jau valdiusi istorin gyvenim, vadinasi, jau turinti prak tikos". Krikionikoji dvasia, kuri viepatavo viduriniais amiais, anaiptol nelugo Renesanso ir Apvietos metu. Jos pralaimjimas vieajame gyvenime j dar labiau su stiprino josios viduje. I istorini pavidal Krikionyb pasitrauk daugiau mogaus vid ir ten augo naujam udaviniui. Be to, Europos gyvenime buvo ali ir srii, i kuri krikionikoji dvasia niekados nebuvo istumta. ia ji palaik nuolatin ry su istorinio gyvenimo formo282

mis, nors ir nebdama pirmaeil io gyvenimo apsprendja. iuo metu Krikionyb vl ieina objektyvins dvasios sritis, naujai atgimusi, nauj jg atgaivinta, sustiprinta ir naujo usidegimo persunkta. Katalikikosios Akcijos id ja yra viena i nauj Krikionybs apsireikimo form. T pat galima bt pasakyti ir apie prometjizm. Ir jis, atuonioliktame imtmetyje perdavs viej gyvenim buruazijai, dl to dar nenusilpo pats savyje. Prometji koji dvasios struktra po Renesanso bandymo kiekvien kart vis prasiverdavo Europos gyvenime vir, kas rod jo gajum ir net nuolatin stiprjim. Romantikos sjdis paiame buruazijos viduryje kaip tik rod, kad prometjikoji dvasia gyvenimo gelmse yra labai galinga. Ms dienomis prometjizmas isiveria nacionalizmo ir bolevizmo pavidalais. Nacionalistinis mogaus teigimas ligi jo suabsoliutinimo, savs iganymo idja (Selbsterlosung), neopagonizmo anktas prisiliejimas prie nacio nalistinio sjdio kaip tik rodo, kad ia auga naujas pro metjikas mogus, kuris yra pasirys kovoti ne tik su savo gimine, bet ir su paiu Dievu. I kitos puss, prome tjikosios tendencijos taip pat yra aikios ir bolevizme. Bolevizmas yra kils i marksizmo. Bet jis jau nebra marksizmas. Jis sukr visai kitok gyvenimo tip negu marksistin pasaulira. Jis atgaivino savyje visas prometjizmo ymes. Idealistinis pobdis vl sigaljo jo prak tikoje. Berdiajevas liudija, kad buruazinis krikioni kosios istorijos tarpsnis maiau adino energijos ir pa siaukojimo dvasios kaip iandieninis k o m u n i z m a s . . . Nuo irdus entuziazmas ir neslyginis atsidavimas, kur paro do soviet jaunimas, yra nepaneigiamas faktas, kurio ne galima paslpti. Tai patvirtina ir toji energija, kuri pa trauk komsomolcus piatiletkos realizavim" 8 . Tas pats Berdiajevas tvirtina, kad bolevizme kiekvienas jaunuolis jauiasi ess naujo pasaulio s t a t y t o j a s " 9 . Krybinis pa siryimas ir tikjimas kuriamsias savo galias yra cha rakteringos bolevistinio mogaus yms. Buruazija dar tebra faktikoji msojo periodo val dov. Kad ir pakirsta savo aknyse, ji vis dlto dar gerai
8 9

Problme du communisme, 17 p. Op. cit., 34 p. 283

sugeba ginti savo egzistencij ir savo uimtas pozicijas. Pralaimjusi Krikionybei helenizmo metu, buruazin dvasia kartas nuo karto vis prasiverdavo Europos gyve nime. Tokio prasiverimo mes randame XI imtmetyje, kada auktj sluoksni pasaulini ir dvasini suburuazjimas buvo beveik visuotinis ir kada v. Pranci kui reikjo imtis labai griet priemoni sulaikyti itiimo bangai, kuri brovsi krikionikj gyvenim. Burua zin dvasia prasiver ir eioliktajame imtmetyje, kada prasidjs kapitalizmas palenk mones ios tikrovs kryp timi ir renesansikj idealizm daugeliu atvej supraktikino ir sumaterialino. Galop visikai buruazikoji dvasia sigaljo paskutiniais dviem Europos istorijos imtme iais. Jeigu iandien ji yra stumiama i vieojo gyvenimo, tai nereikia manyti, kad ji savo viet uleis lengvai. Ji turi ger materialini priemoni ginti savo pozicijoms, ir kova su buruazija nra n kiek lengvesn kaip kova su prometjizmu ar su Krikionybe. Pati tad Europos istorija iugd visas ias tris dva sias. Ji jas subrandino, ji pavert jas didelmis ne tik psi chologinmis, bet ir kultrinmis galybmis. Dabartyje ios trys galybs kaip tik ir susitiko. Dabartis yra ilgos evo liucijos padaras. Ji yra logika iplauka i viso Europos gyvenimo vyksmo. Jeigu kuri nors dvasin struktra syk patenka viej gyvenim, ji niekados nedingsta. Ji iame gyvenime sustiprja, subrsta, isivysto ir, atjus laikui, vl pasirodo ivirinje istorijos realybje. Dabartis kaip tik ir yra toksai laikas, kada sukako plenitudo temporum" visoms trims mintoms dvasioms. Visos jos iuo metu yra pakankamai iaugusios, kad galt kovoti. Seniau, kai is torinis j pagrindas bdavo silpnas, jos islinkdavo i vie ojo gyvenimo be didesni grumtyni. Nei Renesanso pra dia, nei buruazijos sigaljimas nebuvo paymtas di deliais sukrtimais. Ne taip yra dabar. Dabar visos trys dvasios, visos trys galybs jau yra pasiekusios savo am iaus pilnyb, todl j pretenzijos duoti vieajam gyveni mui sav stili yra labai rimtos ir j susikirtimas y r a neivengiamas.

284

5.

Trij

dvasi

perspektyvos

Kokios gali bti io susikirtimo perspektyvos? Visi enklai rodo, kad buruazija kaip istorinis pavidalas itoje kovoje pralaims. Jau iuo metu jai yra pakirstos aknys, panaikinus buruazij kaip socialin klas. Bet ir pati bur uazin dvasia vis labiau traukiasi i gyvenimo. Pozityviz mas pralaimi inijoje, esteticizmas mene, moralizmas yra stumiamas i doros, klerikalizmas traukiasi i religijos, demokratizmas i visuomeninio gyvenimo. Tuo tarpu, kaip matysime vliau, itais stulpais yra paremtas visas isto rinis buruazijos rmas. Bet pralaimint ems dvasiai at skirose gyvenimo srityse, netrukus ir visas gyvenimo vyks mas turs isivilkti i buruazini form. Buruazija kaip istorinis pavidalas, kaip vieojo gyvenimo stilius neiven giamai eina prie galo. Bet tai dar nereikia, kad ia lun ga buruazija kaip dvasin atskiro mogaus struktra. Buruazin dvasia, kaip ividinis mogaus palinkimas i tikrov, pasiliks visados, nes ji yra vienas i mogaus dvasios sait su btimi. mogus ontologikai yra susijs su eme, todl ir palinkimas i em niekados nepra nyks. Vis dlto itoji buruazikoji dvasia bus nustumta individualin atskir asmen sfer. Vieojo gyvenimo ji neapvaldys ir istorijoje, bent tam tikr laik, didesns reikms neturs. Tai nra koks nors pranaavimas; tai yra tik nuosekli iplauka i viso Europos istorijos vyksmo. Buruazijos vietoje kaip vieojo gyvenimo tvarkytojas atsistos prometjizmas. Toji krybin mogaus energija, kuri isiver Renesanso metu, kuri reiksi romantikoje ir nepaprastuose technikos ygiuose, iandien vis labiau skverbiasi atskir asmen dvasi ir vis labiau apvaldo istorin gyvenim. O. Spannas yra gerai suprats, kad istorij kuria tik du moni tipai: iminius, kuris yra sy 10 kiu ir ventasis, ir veikjas (der Mann der T a t ) . Visi kiti, pasak Spanno, vis tiek ar jie bt mokslininkai, ar menininkai, atsilieka toli upakalyje. Vis dlto iuo metu bt sunku kalbti apie dabartin istorij kaip apie imin iaus arba ventojo padar. Dabarties istorija yra kuriama veiksmo moni. Goethe's posakis, kuriuo jis ireik vis
10

Geschichtsphilosophie, 445 p. Jena, 1932. 285

Fausto ideologij,am Anfang war die T a t " y r a cha rakteringas visam ms laik gyvenimui. Ir tik tie, kurie itame veikime dalyvauja, kurie juo tiki ir juo gyvena, tik tie dalyvauja iandienins istorijos krime. ventasis kaip istorijos krjas yra prajusi ami savotika legen da. ventumas iandien yra kuo labiausiai privatinis ir individualinis dalykas. Ms laik gyvenimas yra sutelk tas veikj rankas. Vis dlto itie veikjai nra burujai. Visas j darbas tai aikiai rodo ypatingai nauj vals tybini form k r i m a s yra persunktas prometjikja dvasia. Dabarties istorija vis labiau patenka prometj rankas, kurios danai ksinasi net suardyti Dievo planus, kad j vietoje sukurt mogikuosius. Dabarties istorijos krjai yra valdomi idjos. Gali ita idja bti fantastika, gali ji gniudyti net pai mogaus asmenyb, bet viena yra tikra, kad iuo metu ji nepataikauja praktikai ir ne paiso vad. teisi. Ji nori siknyti gyvenimo pavidaluose ir juos perskverbti savo galia. Kiekviena idja yra totalistin. Kiekviena nori apimti vis pasaul ir j pertvarkyti pagal savo ividin struktr. tai kodl iandien prome tjikos pastangos nepakenia alia savs kit dvasi, nes prometjizmas nori pats vienas apimti visus pradus ir visas sritis. itokia prometjika totalistin tendencija iandien ikyla vieojo gyvenimo horizontuose. Prometjizmui, atrodo, yra lemta sukurti nauj Europos, o gal ir viso pasaulio gyvenimui stili. Krikionybs likimas itose grumtynse nra pavyd tinas. Nesusiderindama su prometjizmu, istoriniame Eu ropos gyvenime savo alinink ji daug kur buvo susieta su buruazija ir apvilkta buruazinmis formomis. itoms tad formoms kaip tik ir yra iuo metu g r i a u n a m a s pagrindas. Krikionybs buruazins formos, buruazinis josios rei kimosi stilius, vartojamos buruazins priemons turs lugti sykiu su pralaiminia buruazikja dvasia. Pro metjizmas apvalys Krikionyb nuo viso to, kas j e mina ir iniekina, nes, kaip matysime vliau, Krikiony bs susijimas su buruazine dvasia yra didiausias josios paeminimas. Buruazini Krikionybs form lugimas iandien matyti jau visai aikiai. iandien, sakoma, daugelyje ali
286

Krikionyb pralaimi ingsnis po ingsnio. Tai yra tik pusiau tiesa. ia pralaimi ne krikionikoji dvasia, bet tie istoriniai Krikionybs pavidalai, kurie buvo sukurti ant buruazinio pagrindo ir kuri Krikionybs atstovai arba nesugebjo, arba nenorjo laiku pakeisti. Kad su it pa vidal pralaimjimu ir pati krikionikoji dvasia gauna patirti skaudi smgi, yra savaime suprantama. Vis dl to itas buruazini form lugimas tegul ir skaudus paiai krikionikajai dvasiai yra tik iganingas. itame purgatoriume ji isiskaistina ir isivalo. Ateities Krikio nyb josios atstov bus ymiai maiau suterta, negu ji yra dabar ir negu ji buvo ypatingai praeityje. Bet Krikionybs likimas tuo dar neisisprendia. Atei tis yra prometjizmo rankose. Tuo tarpu prometjizmas yra aikus ir atviras Krikionybs neigjas ne tiek psicholo gikai, kiek ontologikai. Atskiras prometjiko nusiteiki mo mogus dar gali sugyventi su krikionikja dvasia. Bet krikionikasis ir prometjikasis gyvenimo stilius iskiria vienas antr. Krikionyb yra atsirmusi ant gamtin princip. Tuo tarpu prometjizmas yra atsirms mogaus dvasi, krybin josios paaukim. Jeigu tad dabarties istorija vis labiau patenka prometjizmo takon, jeigu dabartiniam gyvenimui vis labiau yra kuriamas pro metjikasis stilius, aiku, kad Krikionyb vieojo gy venimo neapvaldys. Vieasis ateities gyvenimas, jojo ins titucijos, objektyvin jojo dvasia nebus persunkti krikio nikuoju principu. Visame gyvenimo plote vyraus save teigis, save atsirms ir i savs semias savo darbams kvpim mogus. Krikionyb bus priversta pasilikti gyvenimo ir mogaus gelmse. Sustiprjusi dl buruazini form praradimo, ji nauja galia persunks ividin mog. Krikionybje atgims kankini ir apatal dvasia. Krik ionyb grumsis su prometjizmu ne vieajame gyvenime, kaip buvo Renesanso metu, bet gyvenimo gelmse. Kal jimai ir lauai nebebus artimo pralaimjimo enklai. Krik ionybs atstovai labiau supras idjos galyb. Jie labiau pasitiks dvasios galia negu juridinmis normomis ir or ganizacinmis priemonmis. Krikionikasis organizmas pasidarys ymiai lankstesnis, nes regimi susting jo pa vidalai didele dalimi bus sugriauti. Pneumatin Krikio287

nybs pus bus ikelta i gelmi ir gis pirmenyb prie juridin pus. Krikionybs tad likimas yra gana paradoksikas. Ateitis jai neada pavesti viej gyvenim. Bet, i kitos puss, ateitis jai ada didel laimjim mogaus dvasios pasaulyje. Nuo pat vidurini ami pabaigos Krikionyb neatsigavo kaip regimos tvarkos valdov ir turbt neatsigaus niekados, nes istorinis ios tikrovs vyksmas neina krikionikajai dvasiai palankia kryptimi. Utat Krik ionyb kiekvien kart stiprja kaip ividin galia, kaip aminoji idja, kaip dievikosios dvasios skleidimasis mogaus dvasioje. Prigimtieji, mogaus sukurti traps Krikionybs pavidalai subyra vis labiau. Bet antgamti nis josios pagrindas nepaprastai stiprja vis ami josios ventj ir kankini auka. Ir tik itas pagrindas yra lai das, kad Krikionyb nelugs, bet kad ji laims, nors ir ne ioje tikrovje.

Pirmas

skyrius

BURUAZINES DVASIOS PSICHOLOGIJA

I. BURUAZINES DVASIOS YMS 1. sigyvenimas ioje tikrovje

Buruazin dvasia nra tas pat, kas ir materialistin dvasia. Tarp burujaus ir materialisto ne visados galima padti lygybs enkl. Tai priklauso nuo to, kaip mogus santykiauja su mediaga. Jeigu jis mediag iri kaip naudos bei pragyvenimo altin, jis tampa burujumi. Utilitaristin dvasia yra vienas i buruazins dvasios tip. Bet kai mogus tarnauja mediagai kaip tokiai, kai jis savo viduje yra valdomas mediagos idjos, jis tampa itos idjos pranau bei skelbju. Toks mogus netelpa buruazijos kategorijoje. Jo kuriamas gyvenimo stilius neturi buruazini ymi. Jis net gali bti savotiku pro metju. Jis gali susikurti net savotik materijos religij ir materijos mistik, kas iandien matyti sitikinusi ko munist sjdyje. Komunizmas, sako Berdiajevas, ir teorijoje, ir praktikoje yra dvasins bei religins tvarkos apraika.. . Nepaprastoje energijoje, kuri i jo isiveria, mes randame kakok tos pirmykts religijos element, gldint mogaus irdyje ir ami eigos ivystyt. Tai yra religin energija siel, bolevizmo pasist ateistins pro pagandos tarnybon" Bolevik kuriamas gyvenimo sti lius yra materialistinis ligi pat akn. Bet neteisinga j bt vadinti buruaziku. Mediagos gelmse gldi vys tyta idja. Kas savo gyvenim ir veikim ita idja ap sprendia, tas yra materialistas, bet dl to jis dar nra burujus, nes, kaip netrukus matysime, buruazijai trksta bet kokios idjos. Materialistas tampa burujumi tada, kai mediagos idj jis ikeiia mediagos duodam naud arba malonum.
1

Problme du communisme, 1516 p. 289

Buruazinis gyvenimo stilius taip pat nra tas pat, kas ir buruazin socialin klas. Buruazija, kaip socialin klas, yra istorijos padaras, neaikus savo turiniu ir ne aprtas savo apimtimi. iandien itoji klas beveik ne egzistuoja. Buruazin dvasia nuo jos nepriklauso. Bur uazinis nusiteikimas, sako A. J. Durellis, yra nepri klausomas nuo buruazins klass organizacijos. Jis ga ljo bti pirmiau, negu buvo buruazija kaip tokia, net negu buvo inomas odis jai paymti. Jis ir iandien gali egzistuoti alia itos k l a s s " 2 . Be abejo, susiformavusi buruazin klas sudaro geras slygas stiprti buruazinei dvasiai. Bet ji anaiptol nra ividinio buruazinio nusi teikimo prieastis. Prieingai, kai kuriais atvejais, kiek buruazin klas pasireikia kaip miesionikosios utilitaristins ir hedonistins kultros atstov, ji net buvo buruazikosios dvasios sukurta. Buruazin klas dau geliu atvej buvo tiktai buruazikosios dvasios objektyvacija socialiniu pavidalu. Nagrinjant tad buruazij kaip istorin ir kultrin jg, daug svarbiau yra ina grinti buruazin dvasi negu buruazin klas, kuri iuo metu jau yra tik istorinis palaiks. Tuo tarpu bur uazin dvasia yra amina dvasin mogaus struktra, kuri tai isiveria aiktn, tai gyvena pasislpusi sielos gelmse. Pagrindin buruazins dvasios ym yra josios kryp tis emyn. Berdiajevas it krypt vadina visiku sigy 3 venimu emesnje srityje" . Tai reikia, kad mogus, vie toje kls akis kalnus, nuo kuri ateina iganymas, kaip sakoma psalmje, jas nukreipia slnin, ia ieko savo t vyns ir ia pastoviai sigyvena. Buruazinis gyvenimo 4 supratimas niekados nepalieka yms" . Buruazin dva sia, sakoma, yra reali. Ji nesivaiko utopij, iliuzij ir svajoni". Ji nesiilgi to, kas yra anapus ios matomos rea lybs. Aminybs ir antgamts ilgesio buruazin dva sia nepasta. Burujui laikas yra vertesnis u aminyb ir ioji em brangesn u prarast roj. Aukso amiaus mitas burujaus nevilioja. Ividinis, nepertraukiamas su2 3 4

Essai sur les mentalits contemporaines, 15 p. Louvain, 1936. De la Destination de l'Homme, 232 p. Paris, 1935. A. J. Durelli. Op. cit., 21 p.

290

sijimas su regima ir apiuopiama realybe yra pagrindinis buruazins dvasios pergyvenimas. Burujus neneigia to, kas yra aukiau io pasaulio. Jis tik neturi iems daly kams skonio. Jis nemgsta apie juos mstyti; jie nesudaro jam gyvenimo problemos; jis dl j nevargsta ir nesikankina. Visai savaimingai buruazin dvasia prabilo ant Ta boro kalno apatal lpomis. ,,Jzus pasim su savimi Petr, Jokb ir jo brol Jon ir usived juos nuoaliai ant aukto kalno. Tenai jis atsimain j akivaizdoje: jo veidas ibjo kaip saul, jo gi drabuiai pasidar balti kaip sniegas" (Mt 17, 12). Apatalams patiko itas re gjimas, itas prarastos tikrovs vysteljimas, ir P e t r a s atsiliep: Viepa^e, ia mums gera bti; jei nori, pada rykime ia tris p a d a n g t e s . . . " (ibid. 4). Kristus nieko ne atsak tok pasilym. Bet, kaip labai prasmingai pastebi v. Lukas, jis su Moze ir Eliju kalbjo apie mirt, kuri turjo ikentti Jeruzalje" (9, 31). Tai buvo atsakymas. Apatalai buvo suvilioti ios tikrovs iliuzijos. Jie inojo, kad msasis gyvenimas yra vargas ir rpestis. Jie norjo i jo isinerti ir paregti Dievo vaik garbs laisv. Todl kai Taboro kalne jiems vysteljo itos laisvs spindulys, jie pamiro vis neperkeist pasaul, visus kitus vargs tanius mones ir panorjo ten pasilikti, nes ten buvo gera. Tai buvo buruazins mogaus dvasios balsas. ita dvasia yra suaugusi su neperkeista eme, ir em kalba josios lpomis. Apatalai dar nebuvo regj Kristaus mirties. Jie dar nebuvo apviesti v. Dvasios. Jie dar nesuprato, kad tikra ir pastovi gerov ioje emje ateina per kani, per katastrof, per mirt. Buruazin dvasia bijo kanios ir vengia mirties. Bgdama nuo viso, kas skaudu, kas tragika ir kas reikalauja kentti, ji prikimba prie nu viest ems pavidal manydama, kad tai perkeistojo pasaulio formos. i a mums gera bti" yra giliausio bur uazins dvasios nusiteikimo iraika, kuri paymi vis buruazinio gyvenimo stili, vis jo krypt, jo aspiracijas ir polinkius. Nuviestos lygumos yra buruazins dvasios tvyn. Burujus gyvena slnyje, kur viskas yra lygu ir plokia. Lktumas ir ploktumas (platitude) yra pagrin dinis ios dvasios bruoas. Kalnai, Berdiajevo odiais
291

t a r i a n t , inyksta i horizonto, palikdami tik begalin 5 paviri" . iuo atvilgiu Platonas yra aminas buruazins dva sios prieininkas. Savo mokslu apie siel atklydim pasaul, apie aminj idj kosm, apie dvasios nuola tin verimsi atgal savo tvyn jis kaip tik kovojo su savo meto buruaziniais nusiteikimais ir stengsi moguje ikelti aminybs ilges. P l a t o n a s , sako Foersteris, taip aistringai gyvena kito pasaulio tikrenybje, kaip kad paprastas mogus yra sikibs io pasaulio daiktus. Kaip Mykolas Angelas vis sumudavo savo statulas, nes kiek viena jam atrodydavo tik menkas aidas to, kas gyveno jo sieloje, taip Platonui visa tikrenyb tra tam, kad primin t t tobulyb, kuri vieia jo sieloje ir kuri nra i io pasaulio. Todl is pasaulis jam atrodo lyg trupmena, lyg neipildytas prieadas, lyg sapn ir eli karalyst, su lyginus su tuo auktesniu bviu, su ta visika tikrenybe, kurioje visa yra ubaigta ir vykdyta, kas ia yra stabdo ma mediagos ir sunkumos.. . Platonas mums rodo ms pai perskilim, ms girdim paslapting aukim, kad btumm tobuli, ir vienkart emesniosios prigimties prie inimsi tam aukimui. Jis primena ms nepasitenkini m grynais kno griais, ms svetimum materijos pa saulyje. Visa tai turi paklydusi siel pasaulyje nuvesti atgal jos paios gyvenim, tikinti j esant visai skir ting nuo poji pasaulio. Pavyzdiui, jis liepia mums sivaizduoti, kad gyvenam kaip uvys jroje ir saul te matome per vanden. Viskas ten emai atrodo blanku ir lyg sapne, be ryki spalv, visi daiktai nusti sraus j ros vandens, bet mes manome, kad tai yra visa tikrenyb. Bet jei galtume kaip uvys bent trump laik isinerti i vandens, pamatytume akimirksn viesingesn pasaul. Taip yra ir dievikai gimusiai sielai ioje emje. Suly ginus su jos aminja tvyne, viskas ia jai turi atrodyti lyg sapnas, lyg elis, lyg prietemos" 6 . Bet mogus gali ituos elius, it nublukusi realyb pergyventi kaip tikrj savo viet, gali paversti j vienintele dmesio
5 6

Op. c i t , ibid. Kristus ir mogaus gyvenimas, 67 p. Kaunas, 1931.

292

verta tikrove, gali ja ypatingai rpintis ir pastoviai joje sigyventi. Tai ir bus buruazinis nusiteikimas. Platono filosofijos viesoje burujus yra paklydusi siela, kuri pamiro dievikj savo kilm, kuri nra pa tyrusi auktesnio pasaulio takos, todl jo nesiilginti ir netroktanti. tai kodl buruazijos viepatavimo perio dais platonikoji filosofija nebna populiari, nes ji adi na moguje nerim ir pasiilgim to, kas buruazinei dva siai atrodo jeigu jau ir ne svajon, tai ma maiausiai nereikminga problema. Platonizmas vald Europos mint ligi tryliktojo imtmeio, kada vieasis gyvenimas buvo palenktas krikionikajai dvasiai. Platonas atsigavo Re nesanso metu Florencijos akademijoje, kada prometji kasis principas pradjo pasiilgti auktesnio pasaulio, pa vargs savo krybikume. Bet platonizmo nerandame pa skutiniais dviem imtmeiais Europos gyvenime, nes is periodas jau buvo valdomas buruazins dvasios. Pasku tiniais laikais Europa pateko buruazijos takon, palinko em ir todl nukrypo nuo Platono. Buruazin dvasia pastoviai sigyvena ioje tikrovje, todl nepakenia nieko, kas j bandyt nuo ios ems atitraukti. 2. P a v i r u t i n i k a dvasios rimtis

I viraus irint, buruazinis nusiteikimas atrodo kaip perjimas i jaunuoliko nerimo subrendusio mo gaus rimt. Schiller ia pakeiia Goethe, Platon Aris totelis, v. Augustin v. Tomas. Inquietum cor" nus temba, neberasdama savo ilgesiui objekto. Buruazinis vidaus gyvenimas apsisupa ramybe, kuri burujus saugo labai stropiai. Nieko burujus taip labai nebijo, kaip pra rasti ividin pusiausvyr. Todl jis pritaria visokiems projektams, jeigu jie nereikalauja keisti prastos tvarkos. Jis aprobuoja bet kok sumanym, jeigu jo nereikia jam paiam vykdyti. Jis sutikt atlikti net ir sunkius udavi nius, jeigu inot, kad nerizikuoja pralaimti, nes pralai mjimas sukrst jo vid. Vis dlto itoks nusiteikimas anaiptol nra subrendu sio mogaus rimtis. Buruazinei dvasiai atrodo, kad ivi dinis nerimas yra nesubrendimo enklas. Bet tikrumoje
293

buruazins rimties aknys keroja visai kur kitur. Jau nuolis dega nerimu dl to, kad jis dar neturi savos gy venime vietos, savo darbo, kad jo ateities planas dar nra paaikjs ir isivysts. Prigimtis jaunuolyje eksperimen tuoja pati su savimi irdama, kam ji tikt. Ji todl veria jaunuol griebtis daugybs darb, vykdyti daugyb projekt, turti daugyb mini ir sumanym. Tuo tarpu subrends mogus pasidaro ramesnis, nes jo gyvenimo planas jau yra aikus. Jis ino, kam yra paauktas, kokia yra jo buvimo prasm ir kokie jo laukia udaviniai. Bet tai yra tik psichin rimtis. Jaunuolis yra neramus savo psiche, bet ramus savo dvasia, nes ji dar nra kaip reikia atbudusi ir pasiovusi krybiniams ygiams. Jaunimo k ryba visados turi daugiau autokreacinio pobdio negu objektyvins prasms. Visais savo darbais jaunuolis dau giau kuria pat save negu aplink. Tikrai objektyvus ir reikmingi dvasios ygiai prasideda tik tada, kai psichje yra jiems parengtos tinkamos slygos. Kol it slyg dar nra, kol mogus dar gerai neino, kokios krybos jis imsis, tol dvasia lyg ir tyli, nes ji dar neino, kuria kryp timi turs prabilti. Tai yra jaunuolika dvasin tyla, ank tai susijusi su psichinje jaunimo sferoje vykstaniomis audromis. Tuo tarpu suaugs mogus jau yra ramus savo psiche, bet neramus savo dvasia. Pereidamas i vaikysts jaunyst, mogus atitrksta nuo pasaulio, ieina i vie nybs su aplinka, grta save ir save kuria. Pereidamas i jaunysts subrendus ami, mogus ieina i savs, atsistoja prieais pasaul kaip prieais objekt ir pradeda kurti aplink. Tai yra dvasinio nerimo, dvasins kanios ir dvasini dram metas. Tai metas, kada dvasia stoja prieais gamt, stengdamasi j pajungti savo galiai. Su brendusio mogaus dvasia yra nerami, nes ji yra kry bika. Tuo tarpu burujaus dvasia kaip tik yra rami. Buru jus turi ne tik psichin, bet ir dvasin ramyb. Tuo jis skiriasi ir nuo jaunuolio, ir nuo subrendusio mogaus. Savo psichje burujus yra ramus, nes jis jau yra per engs jaunysts period ir subrends. Savo dvasioje jis yra ramus, nes jis yra nekrybikas. iuo atvilgiu bur ujus yra panaiausias vaik. Ir jeigu tik pro it viso294

keriop ramyb nekyiot tragikas tokio mogaus likimas psichologikai buruazinio nusiteikimo mones bt galima priskirti prie infantil kategorijos. I kur itokia dvasios rimtis kyla? Vis pirma i bur uazins dvasios krypties. Buruazin dvasia krypsta em, it apiuopiam ir regim tikrov. Ji nesistengia paregti tos auktesns realybs, kurios ilgisi prometji ko ar krikioniko nusistatymo mons. Ji gyvena tuo, kas yra. o ne tuo, kas turi bti. Tuo tarpu regima ir faktina btis yra tikrosios bties tik periferija, tik pats pa virius. Regima btis yra tik luktas, po kuriuo pulsuoja gyvasis bties gyvenimas. Tai, k mes apiuopiame ir jauiame, yra tik elis ir atlaua bties gelmi ir josios aminj pirmavaizdi. Kai buruazin dvasia nepakyla aukiau ios regimybs, ji tuo paiu nepakyla n prie tikrosios bties. Ji pasilieka bties paviriuje. Tikrasis bties gyvenimas jai pasidaro neprieinamas. Pasilikimas tik ioje realybje yra pasilikimas pliko fakto srityje. Tai atsisakymas nuo idjos, kuri visados stovi aukiau u fakt. Savo gyvenimo apsprendimas faktu, bet ne idja padaro, kad burujus nestengia pergyventi savo viduje kovos u idj, u aminuosius principus, u aminsias tiesas. Burujus gali kovoti u realyb, u tai, k jis regi ir apiuopia, bet jam nesuprantama yra kova u idj, u principus, u tiesas. Pasilikdamas gyvenimo periferijoje, jis tuo paiu nesugeba prieiti prie it ties, nes j bties paviriuje nra. Jos gldi bties ir gyvenimo gelmse. Ir reikia tam tikro gabumo jas i it gelmi ikelti. Pa silikdamas tik ioje tikrovje, jis naikina dvasios vilg bties gelmsna, ir buruazin dvasia pati usidaro keli idjos pasaul. Ji gali it pasaul tikti, bet josios tikjimas yra negyvas. Jis neturi jokios reikms ividi niam ir iviriniam burujaus nusistatymui. Burujus gy vena taip, tarsi i tikrov bt vienintel ir tarsi aminj princip bei idj visikai nebt. iuo atvilgiu buru jaus filosofija yra Als-Ob filosofija. Jo kuriama kultra yra rykaus realinio ir praktinio pobdio, vis tiek ar ji bt teorin, ar visuomenin, ar estetin, ar net religin. Buruazins kultros neidjingumas, josios praktikumas ir net pragmatikumas yra rykiausia ym. Burujaus
295

kryboje nra idjos kaip motyvo. Burujus turi ivirini akstin, bet jis neturi ividini motyv, nes itie motyvai gali kilti tik i turtingo mogaus dvasioje esanio idj pasaulio. kryb burujus yra stumiamas naudos arba reikalo. Bet jis nra traukiamas ividinio idjos groio ir ividins josios pilnatvs. tai dl ko buruazin dvasia yra rami. Neturdama savyje idjos, kuria ji degt, kurios siekt ir kuri nuo latos gyvenime realizuot, ita dvasia gyvena ram gy venim, nes mogaus vid sudrumsti gali tik idja. Idja turi savyje toki element, kurie yra vadinami fascinosum, vadinasi, tai, kas mog traukia, kas j suavi savo didy be ir bties gelmi atsivrimu. ita prasme ir N. Hartmannas yra pasaks, kad syk paregta idja fascinuoja vilg" 7 . Idjos prigimtyje gldi patraukiamoji galia. Kiekviena idja, vis tiek ar ji bus mediagos, ar Dievo idja, gali savotikai apssti vis mogaus btyb, nes kiekviena turi savyje mistikos prad. Ir juo idja yra gi liau suvokiama, tuo labiau ji mog patraukia. Didios idjos turi tokios fascinuojanios galios, kad j takoje mogus gali atsiadti savo krato, savo mylimj, savo turto ir net savos gyvybs. Tai aikiai matyti ventj, karygi, mokslinink ir meninink gyvenime. Idjos sle piama realyb visados mogui atrodo tikresn ir domesn u t, kuri jis pergyvena tikrovje. Idjos pasaulis atrodo neturs t netobulum, kuri pasitaiko realiame gyvenime. Todl idja labiau mog traukia negu tikrov. Tikrov idjos viesoje atrodo tik nublukusi, netikra ir nereali. Psichologikai idj realumas yra daug didesnis negu tai, kas kasdieniniame gyvenime yra laikoma realiu. Niekas neisiada gyvybs dl svajons. mogus mirta tik dl to, kas egzistuoja tikriau negu jis pats. itoji auktesn ir tobulesn idjos realyb kaip tik ir padaro, kad idja yra traukianti btis ens fascinosum mogaus dvasiai. mogus idjoje regi bties pilnyb; ia jam atsiskleidia bties misterija; ia jis pajauia nenugalim linkim pa sinerti bties gelmes. Jeigu iekotume pagrindo, kodl idja yra fascinuojanti patraukianti, nerastume kitokio
7

Das

Problem

des

geistigen

Seins,

258

p.

Berlin

u.

Leipzig,

1933. 296

kaip t, kad idja yra dievikosios bties atvait ir todl slepia savyje itos bties ymi. Tuo tarpu dievikoji b tis, kaip yra ikls R. Otto 8 , yra fascinuojanti ligi auk iausio laipsnio, ligi augustinikojo inhoresco et inardesco"bijau ir troktu". Burujui itas traukiantis idjos pobdis yra nesuprantamas. Fascinuojanio prado jis savo dvasioje nejauia. Joje todl nra nieko, kas buruj su jaudint, kas j udegt, kas sukelt jame nerim, kovas ir ividin smy. Jis gyvena alia idj pasaulio, todl nesikankina, nes ioje tikrovje nra nieko, kas bt verta kovos ir kanios. Tik aminieji principai kvieia mog kentti. Kas gyvena alia i princip, kam jie nesudaro jo egzistencijos prasms, tas gali gyventi ramiai. Buru j u s ramiai ir gyvena. Individualiniame privatiniame gyvenime ita buruazi n ramyb apsireikia nesidomjimu esme. Buruazin dva sia pasitenkina tik apraikomis, tik fenomenais, tik tuo, kas galima sugauti pojiais. Tai yra visai nuosekli i vada i burujaus neidjingumo. Kiekvieno daikto ir kiek vienos gyvenimo srities esm sudaro idja. Ji duoda daik tui buvim. Ji padaro, kad daiktas yra ir kad jis yra toks ar kitoks. Gyvendamas alia idj, burujus gyvena ir a lia daikt esms. Jis niekados nesistengia sibrauti daik to gelmes ir atsakyti klausim, kas daiktas yra. Prasms kategorija burujui yra neprieinama. Burujui pakanka inoti, kad yra; jis menkai tesirpina, kas yra. Tok nesidomjim gilesne prigimtimi W. Sombartas vadina ino jimo iniekinimu Frivolisierung des Wissens". Juo a s u p r a n t u , sako Sombartas, mogaus nejautrum at vilgiu stebukl, kuri pilnas is pasaulis. Imkime, pavyz diui, kultrin film, kuri inojimo srityje iandien yra labai praplitusi. Tiesiog baisu irti, su kokiu abejingu mu atbukusi minia, visai nesijaudindama, traktuoja inty miausius dalykus. Gali ia bti augmen ar gyvuli gy venimas, svetim taut venti paproiai, pirmykio miko paslaptys ar ledo amiaus pasaulis, persisotinusi minia 9 visk praryja be baims, be pagarbos, be sav pastang" .
8 9

Plg. jo veikal Das Heilige", Mnchen, 1917. Das oekonomische Zeitalter, 42 p. Berlin, 1935. 297

itoks nesidomjimas kerija tuo, kad burujus daug i no, bet beveik nieko neimano. Jam iuo atvilgiu tinka atvirkias pirmj prancikon posakis: omnia habentes, nihil possidentes". Daikt esm isprunka burujui i dvasios aki. Jos sugriebia tik fenomenus ir esti jais pa tenkintos. tai kodl i buruazinio nusiteikimo eina tie sioginis kelias pozityvizm ir skepticizm. Skepticiz mas yra specifikai buruazin filosofija. Ji yra susijusi su buruazine dvasia ne tik psichologikai, bet ir istorikai. Visais buruazijos viepatavimo periodais skepticizmas bdavo itikimas josios palydovas. Taip buvo helenizmo metu, taip buvo ir devynioliktajame imtmetyje. Istoriniame vieajame gyvenime buruazin dvasios rimtis apsireikia gyvenimo pusiausvyra. Pusiausvyros ir inercijos dsnis yra buruazins istorijos pagrindas. mo gaus prigimtyje, sako A. J. Durellis,yra viena tenden cija, kuri kyla i buruazinio nusiteikimo, btent tenden cija inercij. Koks bt ekonominis ar politinis reimas, kuriame esama, kokia bt ras, kuriai priklausoma, koks bt klimatas, kuriame gyvenama, kokia bt religija, kuri ipastama, t dien, kuri inercija apvaldo mog, viskas tauta, ras, net religija pereina antrj pla n: mogus tampa burujumi" l 0 . Buruazija visados sten giasi ilyginti gyvenimo antinomijas, bet ne auktesnio prado pagalba, ko siekia religija, tik niveliuodama tai, kuo jos yra prieingos. Buruazija siekia ne gyvenimo vieny bs, bet gyvenimo lygybs. Gyvenimo vienyb ioje neperkeistoje tikrovje yra negalima. Gyvenimo vienyb yra galutinis visos istorijos siekimas. Bet yra galima gyveni mo lygyb, yra galima gyvenimo antinomij niveliacija inaikinant individualines skirtybes ir hierarchin orga nikum. Todl demokratizmas yra pagrindin buruazi ni istorijos period vieojo gyvenimo forma. Jis reikia si ne tik visuomeninje srityje: jis eina per vis gyvenim kaip gili reliatyvizmo dvasia. Sukurti gyvenimo pusiaus vyr ir j ilaikyti yra svarbiausi buruazijos udaviniai vieajame gyvenime. Buruazija nemgsta tampos, ne mgsta kovos u principus, todl nemgsta, kad gyveni me bt prieing prad. Ji niveliuoja juos, paskandina
10

Essai sur les mentalits contemporaines, 2627 p.

298

juos masje ir visam gyvenimui utraukia lygybs skraist. Individualin subjektyvin buruazins dvasios rimtis per eina ir viej objektyvin gyvenim. Burujus tiki nuo latin ir rami kultros paang. Progresizmo idja yra kilusi i buruazins dvasios ir joje laikosi. Pastoviai si gyvens tik ioje tikrovje, tik i tikrov vertindamas, burujus yra priverstas tikti, kad kultra ia, ioje em je, pasieks gal gale tok laipsn, kada josios laimjimai perkeis pasaulio pavidalus, sukurdami nauj dang ir nauj em. Burujus netiki prarast praeities roj. Bet jis stipriai tiki ateities roj, kuris ateisis lta, bet nuo latine ir nesulaikoma evoliucija. Kultra engianti paan gos keliu emikojo idealo linkui, ir itas josios engimas ess nepertraukiamas, nenukreipiamas ir nesulaikomas. Kultros progresizmas, tikjimas gyvenimo ideal reali zavim ioje tikrovje yra viena i pagrindini buruazi ns pasauliros idj. Bet ia kaip tik ir gldi buruazini istorijos period kriz. Burujus pamirta, kad gyvenimo paangos pagrin das yra ne inercija ir ne pusiausvyra, bet tampa ir kova. Konkretus kiekvieno mogaus ir visos monijos gyvenimas reikiasi prieginybmis. Prieginyb yra mogikojo gy venimo bdas" tampa tarp it prieginybi gamina krybins energijos, kuri varo priekin monijos istorij. Jeigu istorija tikrumoje progresuoja, tai tik dl to, kad mogikasis gyvenimas esti nuolatinje prieginybi tam poje, kad jis nra ilygintas ir suniveliuotas, bet turtingas antinomijomis, svyravimais ir kovomis. Kur nra tampos, kur vyksta pusiausvyra tarp gyvenimo antinomini prad, ten sustoja kryba, ten gyvenimas pradeda stingti ir jo pavidalai senti. Prieginybi ilyginimas yra ne gyveni mo, bet mirties dsnis. Vargas patenkintiems ir sotiesiems, vis tiek kurioje srityje j bt. Mes turime kovoti u tai, k turime, kad visa tai vis i naujo, vis tobuliau, vis su didesne teise turtume. Nereikia norti pabgti nuo trynimsi. Kur j nra, ten viskas yra apneama dulkmis, apakinama ir pdoma. tampa yra btina kiekvieno gyvo padaro buvimui ir paangai. Kai ji inyksta, tuomet ateina
11

Romano

Guardini.

Der Gegensatz,

172 p. Mainz,

1925. 299

mirtis" . ia ir prasideda buruazijos tragik. Burua zija aistringai tiki kultros paang ir i josios laukia iganymo. Sykiu ji neigia tampos reikalingum ir nive liuoja gyvenimo antinomijas, tuo paiu usitverdama ke li siekiam paang. vesdama gyvenim pusiausvy r, ilygindama gyvenimo prieginybes, buruazija pa lenkia istorij mirties dsniui. Mirta ne tik atskiri mo ns, ne tik visa monija, bet ir itisi istorijos periodai. Buruazini istorijos period mirtis kaip tik ir ateina i pusiausvyros, kurios i neperkeista tikrov negali pakelti. Pusiausvyra gali bti tik religijos perkeistame pasaulyje. Tik transfigracija, bet ne kultros paanga yra tikrasis kelias visuotin gyvenimo pusiausvyr. Siekdama pu siausvyros, buruazija pakerta kultrinei paangai aknis, nes ita paanga gali reiktis tik tada, kai pusiausvyros nra. Progresizmo misija, kuriai buruazija taip labai ti ki, tikrumoje tampa skaudia iliuzija. Su nepaprastu diu gesiu Apvietos metu skelbta kultros paangos idja v liau pasibaig giliu pesimizmu ir nusivylimu kultros ga lia. Kai Spengleris ra Vakar lugim", jis teisingai nujaut, kad Vakarai lugs, bet tik buruaziniai Vaka rai. iandien mes patys matome, kaip Apvietos siektoji pusiausvyra yra ardoma, kad vl susikurt tampa, kad vl gyvenimas pasidaryt krybinis, kad vl jis galt tikrai engti vienyb jau ne ios tikrovs. Burua zin dvasios rimtis slepia savyje gili tragik, nors bur uazija josios paprastai n nejauia. Nesidomdamas daik t esme, inaikindamas gyvenimo prieginybes, burujus pasiekia ramybs, bet tuo paiu jis paslenka gyvenimo mirties el. 3. Ivirinis prigimties vieningumas

I2

mogus yra dualistin btyb ne tik tuo, kad jis gy vena tarp dviej pasauli, bet ir ividine savo prigimties sranga. Visas jo mstymas, veikimas ir krimas yra pa ymtas antinominiu enklu. moguje susikryiuoja gam tinis ir antgamtinis pasauliai. J a m e veikia gamta ir dva sia. Jis yra nuolatinje laisvs ir malons tampoje. itas
12

A. Rademacher. Religion und Leben, 2021 p.

300

dualizmas kartais gali bti vos jauiamas. Bet kartais jis gali sukurti mogaus viduje itis dram, kaip v. Pau liaus arba v. Augustino gyvenime. Dviej statym jau timas yra aminas, ir po j enklu vyksta visi mogaus ygiai. Buruazinje dvasioje itas jautimas lyg ir inyksta. Buruazin dvasia nra paini. Pasilikdama bties perife rijoje ir tik ita periferija pasitenkindama, ji, atrodo, pa bga nuo tos tragikos painiavos, kuri neivengiamai lydi prometjik ir tikrai krikionik dvasi. Buruazin dvasia i prigimties dualizmo pereina ivirin prigimties monizm. Buruazinje pasauliroje pirmykt nuodm neegzistuoja. Sutikime, kad dauguma tikinij buruj ios tiesos neneigia. Jie tik josios neatsimena. Jie gyvena ir msto taip, tarsi mogus ir pasaulis niekados nebt nupuols. Burujus pergyvena mog kaip viening b tyb, kurioje viepatauja taika ir ramyb. Jeigu itoji taika kartais ir esti sudrumsiama burujus io fakto neneigia, tai tik dl ivirini akstin. Savo viduje mo g u s ess harmoningas padaras. Devynioliktojo imtmeio psichologija kaip tik ir buvo tokio buruazinio monistinio nusiteikimo rezultatas. Ji tyr psichin gyvenim abstrakiai, nepaisydama to realaus skilimo, kuris vis dlto gldi paiose mogaus gelmse. Ji tyr tiktai smon. Tuo tarpu moguje smons gyve nimas yra tik viena jo turtingo, komplikuoto ir maitingo vidaus gyvenimo funkcija. Be smons, moguje yra dar pasmon ir antsmon. Kiek antsmons gyvenimas mo g veda idj, mistikos, apskritai antgamts sritis, tiek pasmons gyvenimas j traukia gamt, em, kn. Antsmonje mogus suseka dievikj savo kilm. Pasmonje jis patiria, kad jis yra ikrypusio instinkto ir ligst polinki btyb. Modernioji psichopatologija ir psichoanaliz mums kaip tik ir atskleid it savotik mogaus prigimties struktr, apie kuri Krikionyb kalbjo jau nuo pat pradios. Freudo mokyklos darbus galima vertinti labai vairiai. Galima juose rasti tam tikTOS tendencijos, kuri ymiai sumaina tikinanija psi choanalizs gali. Psichoanalizs bandymas tapti gyve nimo filosofija ir mogaus metafizika yra i esms klai301

dingas. Bet viena yra neabejotina, kad psichoanaliz turi nuopeln pasmons gyvenimo atradimui ir aikinimui. Ne visados itie aikinimai yra teisingi. Dar daniau jie yra per plaiai taikomi. Bet visi jie kyla i tos srities, kuri moguje ilgus laikus buvo menkai pastebta ir dar menkiau vertinama. Pasmons gyvenimo atskleidimas parod, kad mogus visame savo veikime yra apspren diamas ne tik smoningo nusistatymo, bet kad jis danai yra valdomas paslpt instinkt, paslpt aistr ir nes moning geiduli. Psichoanaliz patvirtino Klageso Schelerio pair, kad mogus, kaip gamtos padaras, yra ligstas gyvnas homo morbus, kad alia kilni nusi statym, alia dievikojo prado jame gyvena gyvulio pri gimtis, netekusi sveiko instinkto ir sykiu nepaklusni dva siai. mogus, kur stebi iandienin psichologija,sako Berdiajevas, turi savyje ne tik smon ir dabartin sie los padjim. Jis suranda savyje taip pat archain mo g, vaikik instinkt btyb, neurastenik ir pamil" 1 3 . Visa tai taip supainioja mogaus prigimt, kad kiekviena monistin paira mog yra nevaisinga, neiaikinanti nei mogaus veiksm, nei gyvenimo struktros. mogaus prigimtis yra suskilusi ir kenia dl ito suskilimo. Tuo tarpu buruazin dvasia itos skilimo tragikos ne pergyvena. Burujus gyvena smons lygumose. Antsmons gyvenimas jam yra neprieinamas. Kiekvien auk tesnio pasaulio apraik, kiekvien pakilesn idj, kiek vien kvpim jis laiko svajonmis, kurios neturi j a m realios reikms. Auktesnis idj kosmas niekados nenu sileidia ividin burujaus gyvenim. Antsmons sritis buruazins dvasios yra paraliuota. Pasmons gyveni mas su savo instinktais taip pat neparodo savo galios, nes burujaus gyvenimas yra apipintas gerais paproiais ir tradicijomis". Vieoji nuomon, luomo reikalai, biznio pa sisekimas neleidia burujui paklausyti emesns savo prigimties balso. W. Sombartas ironikai vaizduoja bur ujaus moralin nusiteikim emesnij aistr atvilgiu. Burujus, pasak Sombarto, turi tam tikr dorybi skai i, kurios visos sueina vad. buruazin padorum
13

De la Destination de l'Homme, 94 p.

302

die brgerliche Wohlanstndigkeit". Burujus turi korek tikai gyventi. Jis turi susilaikyti nuo bet kokio eikvoji mo, turi dalyvauti tik padoriose draugijose, neturi bti girtuoklis, loikas, mergininkas, turi eiti sekmadien Mii ir pamokslo, trumpai, jis turi ir iviriniame savo elge syje pasauliui pasirodyti geru burujumi dl biznio in teres, nes toks gyvenimo bdas pakelia kredit" 1 4 . Sombartas itas savo pastabas taiko ekonominiam burujaus tipui. Bet mutatis mutandis jos tinka ir visai buruazijai. Burujus neturi pakili kvpim ir spiriani idj. Auk tas idealizmas, pasiaukojimas, isiadjimas jam yra ne prieinamas. Bet jis neturi n deginani aistr. Antsmons ir pasmons jgos burujaus dvasioje yra nustumtos tolimus sielos ukampius. Jos gali apsireikti tik netie sioginiu bdu, tik pro tam tikr, Freudo odiais kalbant, ventil: pro patogum nor, pro komfort, pro skrupulin g rpinimsi savo sveikata, pro filantropinius darbus. Burujus gyvena smons srityje ir todl sunkiai pajau ia mogaus prigimties dualizm ir vis t chaos, kuris verda mogaus viduje. Burujaus netraukia nei antgam tins idjos, nei gamtiniai instinktai. Jis, sakoma, yra sveikas ir normalus mogus. Jis yra monistas. Bet itas jo prigimties monizmas, itas vieningumas yra tik ivirinis. Buruazinis nusiteikimas mogaus pri gimties dualizmo nepanaikina. Jis j tik aptemdo. Jis u traukia ant suskilusios prigimties iliuzijos skraist ir tuo paiu mog apgauna. Kiekvienas stengiasi, kad jo pri gimtyje bt atstatyta taika ir harmonija, kad pasmon ir antsmon sueit vienybn apviestos smons srityje. Toji ividin drama, kuri mogus gyvena, nra normali jo vidaus pasaulyje: josios neturt bti. Ividin vie nyb yra vis ms dorinis siekimas, net visos dorins kultros galutinis tikslas. Bet vienintelis kelias, kuris veda real ividin prigimties suvienijim, yra religins transfigracijos kelias. Prigimties vienyb yra atstatoma tik ventumo atveju. ia vyksta taika tarp sielos ir kno, tarp dvasios ir gamtos. ia atsinaujina pirmykiai ne kalti santykiai tarp atskir bties srii. Bet tai jau yra
14

Der Bourgeois, 162163 p. Mnchen u. Leipzig, 1923. 303

ne prigimtos evoliucijos, ne kultrins paangos, bet ant gamtins malons rezultatas. ventasis tuo ir skiriasi n u o burujaus, kad pirmasis vis savo gyvenim perkelia antsmons sritis, leisdamas tuo bdu savyje sigalti dievikajam pradui. Tuo tarpu burujui itas pradas ne turi praktins reikms. Burujaus dvasia nekovoja ne dl to, kad ji it kov jau bt laimjusi, kaip ventieji, bet kad ji i viso itos kovos neveda. Burujus niekados ne pakyla antsmons sritis ir nenusileidia pasmons gelmes. Tarp it dviej mogaus prigimties sfer nra tampos, nes burujus jas yra perskyrs. Burujaus pri gimties vieningumas yra ne ividinis, bet tik ivirinis. Tai prigimties prad suniveliavimas ir j atitolinimas vie nas nuo kito. Reikia pripainti, kad itoks ividins tam pos panaikinimas ramina mog. Burujus jauiasi ess patenkintas. Poet nesoios dvasios" jis nepasta. Bet, i kitos puss, tampos nebuvimas padaro mog ploki: ir nevaising. Pusiausvyros burujus siekia ir ivirinia me, ir ividiniame gyvenime. Bet metodas itai pusiausvy rai sudaryti ir palaikyti visur yra tas pats: panaikinti tamp tarp prieginybi. Todl rezultatai taip pat yra visur vienodi. Kaip ivirinis objektyvinis gyvenimas be tampos pradeda senti ir stingti, taip ividinis gyvenimas isenka ir netenka krybinio usimojimo. ventasis, eida mas tikru prigimties vienijimo keliu, kiekvien syk darosi vis krybikesnis. Burujus, vaikydamasis ivirini iliu zij ir apgaudindamas pats save, kiekvien syk darosi vis skurdesnis ir ploktesnis. ventasis i esms yra dva sios mogus. Burujus i esms yra psichs mogus. Bur ujus yra neperkeistas, nepatyrs transfigracijos takos, todl neioja savyje tok pat gil dualizm, kaip ir kiek vienas. Tik jis ito dualizmo nejauia, j netiki ir jo nepergyvena. mogikosios prigimties menkyst burua zinje dvasioje byloja nepaprastai tragikai. 4. N e k r y b i k u m a s Buruazin dvasia nra krybika. Ji gali ir sugeba ge rai pasinaudoti tuo, kas jau laimta. Ji gali gerai perteikti kit krinius, bet ji pati negali sukurti nieko gilaus ir
304

originalaus. Buruazija kultr palaiko. Bet ji josios ne kuria, suprantant kryb paia giliausia prasme. Kultros krimas visados reikalauja, kad mogaus dvasia bt su sijusi su giliausiomis bties paslaptimis, su bties prasi djimo misterija, su auktesniuoju mogaus ir viso gy venimo pradu. Kryba yra nuolatinis dvasios teigimas santykiuose su gamta, nuolatin kova u dvasios nepri klausomyb ir virenyb, nuolatinis gyvenimas dvasinse sferose. Tuo tarpu buruazijai kaip tik trksta minto susijimo su bties gelmmis. Buruazija gyvena bties pe riferijoje. Gyvenimo paslaptys jai yra nerealios. Prasid jimo misterija jai yra nesuprantama ir nepatiriama. Bur uazin dvasia nekovoja su gamta ir neteigia savo vir enybs. Ji gyvena psichologinje sferoje ir kryb iri kaip vieno pavidalo pavertim kitu, kaip vienos ries energijos pakeitim kita rimi. Originalus krybos aktas, kuris i nebties ivest nauj bt, buruazinei dvasiai yra sunkiai prieinamas, nes originalus gyvenimas ir ori ginali kryba gali kilti tiktai i bties gelmi, ne i pe riferijos. Tik bties gelms yra susijusios su nebtimi kaip su kiekvieno originalumo ir kiekvienos krybos sly ga. Kas itas gelmes nenusileidia, kieno dvasiai jos yra usivrusios, t a s negali bti nei originalus, nei kry bikas. Burujaus gyvenimas yra kompiliacija jau i esan i prad, jau i esani idj, jau i esani jausm. Burujaus kultra yra kompiliacija i prometjikosios ir krikionikosios dvasios laimjim. itoje vietoje vyksta skaudiausia buruazijos drama, nes ia buruazija susikerta ne tik su mogaus paskyri mu, ne tik su moraline pareiga kurti, bet ir su paia mo gaus ontologine prigimtimi. mogaus krybikumas yra pirmyktis jojo pradas, kuriame gldi visi kiti pradai. mogus yra protingas tam, kad galt kurti. mogus yra valingas tam, kad nort kurti. mogus jauia tam, kad realiai kurt. mogus galop yra tiek, kiek jis kuria. K ryba yra neinaikinamas mogaus dvasios charakteris, nes pati dvasia, kuri nuolatos tampa, tampa tik kryboje. Ividinis dvasios t a p s m a s yra nuolatinis krimas, nuola tin autokreacija. T moment, kai moguje absoliuiai paliaut bet kokia kryba, ir mogus paliaut egzistavs.
305

Tiesa, tai yra nerealus atsitikimas, nes joks smoningas nusistatymas negali panaikinti mogaus sielos krybiku mo, kaip lygiai joks net ir fanatikiausias materialistinis sitikinimas negali panaikinti sielos dvasingumo. Kry binis mogaus charakteris yra tasai elementas, kuris j sieja su Dievu. mogus yra p a n a u s Diev tuo, kad jis yra krybikas, nes Dievas moguje yra apsireiks kaip Krjas. Dievo, kaip Krjo, atvaizdas yra ontologinis k rybinio mogaus nusiteikimo pagrindas. mogus kuria dl to, kad jis neioja savo ontologinje esmje spaust Dievo ym 1 5 . Todl ir buruazija, kad ir labiausiai nekrybin, on tologiniu atvilgiu mogaus krybikumo inaikinti ne gali. Paiose savo gelmse mogus visados kuria, nes k ryba yra ir painimas, ir norjimas, ir jausm patyrimas. Vis dlto buruazinis nusiteikimas panaikina mogaus k rybikum moraliniu ir praktiniu atvilgiu. mogus ne jauia moralins pareigos kurti. Jis nejauia atsakingumo u pasaul, jis yra atsiskyrs nuo kosmo likimo ir nesi stengia praktikai itame likime dalyvauti. Burujus labai grietai reikia savo teises pasaulio atvilgiu. Tarnybinis pasaulio pobdis j diugina. Gamt jis laiko skirta mo gaus reikalams ir nejauia turs koki nors pareig josios atvilgiu, v. Pauliaus mintis, kad pasaulis kaip tik dl ms kenia skausmus ligi iol, burujui yra nesupran tama. itoks nusistatymas veda buruj bties ploktu mas ir j padaro savo paties giliausio pagrindo neigju. Krybinio mogaus paskyrimo neigimas yra tuo paiu neigimas mogaus panaumo Diev. Berdiajevas yra pasaks, kad jei mogus nori ligi galo teigti save, jei jis nenori prarasti savo krybai altinio ir tikslo, jis turi teigti ne tik save, bet ir Diev. Jis turi teigti savyje Dievo 16 atvaizd" . Tuo tarpu itas teigimas eina tiktai per kPlaiau apie mogaus krybikum m a n o yra rayta Kult ros filosofijos vade", 183197 p. (Kaunas, 1936). Graiai krybin m o g a u s charakter yra ikls N. Berdiajevas savo veikale Der Sinn des Schaffens" (Tbingen, 1927) ontologiniu atvilgiu ir savo veikale De la Destination de l ' H o m m e " (Paris, 1935) moraliniu at vilgiu.
16 15

Der Sinn der Geschichte, 213 p. Darmstadt, 1924.

306

ryb. Tiktai kryboje Dievo atvaizdas apsireikia regimai ir iplinta visame mogaus gyvenime. Nekrybin burua zin dvasia nublukina Dievo atvaizd ir tuo paiu sumen kina mogaus prigimt. Visikai jo panaikinti ji nesten gia. Bet ji aptemdo j, nustumia j periferij, padaro tik pusiau real ir neturint beveik jokios reikms prak tiniam burujaus gyvenimui. Nekrybinis burujaus gy venimas yra tik pusiau mogikas gyvenimas. I kitos puss, burujus jeigu ir kuria, tai jis nuidealina krybos pobd, paversdamas j priemone asmeni niam privatiniam gyvenimui pamaloninti. Buruazijos gy venime kryba turi tiktai subjektyvins prasms. Objektyvinis josios paskyrimas, kur ligi vienaalikumo pabr ia prometjizmas, buruazijoje yra neteks prasms. Bur ujus jeigu kuria, tai kuria ne pasauliui ir ne biai, bet mogui ir jo interesams. Burujus, sako A. J. Dure1lis, negalvoja, kad darbas yra pareiga ir gali tapti mo gui smagumu. Jis neiri savo pensij kaip logik savo darbo iplauk arba kaip teis to, kuris nebegali dirbti. Jis dirba ne dl to, kad atlikt socialin funkcij arba religin pareig arba kad valdyt kitus. Jis dirba sau paiam, jis dirba tiems linksmiems metams, kuriuos tikisi praleisti vliau. Jis nori per t a m tikr nustatyt laik ia, emje, pasiekti atlygio u tai, k jis veikia i dien" 1 7 . Kryba, bdama savo esme aukiausias prigimtosios tik rovs gyvenimo tikslas, buruazijai virsta priemone gyve nimui pagrainti. ia buruazija susikerta ne tik su mo gaus prigimtimi, bet ir su krybos esme. Idealinis kry bos pobdis ir objektyvinis josios paskyrimas yra neper maldaujamas prieas kiekvienos buruazins miesioni kos kultros. Jis atidengia buruazins dvasios ploktum, jis nuplia iliuzij yd nuo visos buruazins kultros ir parodo josios nevertingum. Gyvenimo paslaptis yra krybos paslaptis. Kas itos krybos atvilgiu yra neutralus, tas nra nei gilus, nei vertingas. Bties vyksmo gelmes, vis jo tragik ir pa laim galima patirti tik tada, kai mogaus dvasia pati kuriamai jame dalyvauja, kai ji susijungia su itomis
17

Op. cit., 22 p. 307

gelmmis ir organikai jas siglaudia. Gyvenimui yra reikmingas tik prometjizmas ir krikionikumas, bet niekados ne buruazikumas. Tiesa, buruazin dvasios struktra yra amina. Ji, pasak Berdiajevo, turi net es chatologin charakter. Ji yra viena i gyvenimo form ir daugeliui net vienas i gyvenimo tiksl. Bet Berdiajevas priduria, kad vienas i etini imperatyv ir tai pats reikmingiausias kaip tik ir yra irauti ito tikslo aknis ir sukliudyti eig it tiksl" 1 8 . Buruazin dvasia yra aminas mogaus menkysts liudytojas, kuris egzistuos ligi pat ios tikrovs galo. Prometjizmas ir Krikionyb kovoja ir visados kovos su ituo liudytoju, nes abi ios dvasios stengiasi pakelti mog jam prideranias auk tumas. Gyvenimo gelmi buruazija niekados nevaldo. Ji valdo tik gyvenimo paviri. Buruazija gyvenimo kaip tokio nekuria. Ji kuria tik gyvenimo manieras. Josios k ryba yra tik papuoalas, tik drabuis, kuris mogaus dva si ir josios ygius danai slegia ir jiems kliudo. Rousseau grieta kova prie kultr tikrumoje buvo kova prie bur uazin kultr. Ir iandien prometjikosios struktros mons, kuri matome bolevizme ir nacionalizme, ne draugingai pasisakydami kultros adresu, tikrumoje pa sisako prie buruazin gyvenim, prie buruazinius jo pavidalus ir prie buruazines jo formas. Buruazin kul tra yra paviriaus kultra. Todl buruazijos sigalji mas kultroje yra pirmas civilizacijos enklas ir pirmas ingsnis subarbarjim. Kai mogus savo viduje pasi daro nekrybikas, kai jis netenka objektyvaus kultros supratimo, tuomet ateina naudojimosi periodas, paskui kur i lto slenka ir barbaryb. Tarp buruazijos ir barbarijos yra ividinio panaumo. Misti svetimais laimji mais galima tik trump laik. Jeigu itie laimjimai nra nuolatos papildomi naujais, jeigu mons nra skatinami imtis drsi kultrini ygi, jeigu jie sugeba tik pasisa vinti ir perteikti, bet nesugeba kurti, savaime suprantama, kad barbarikas periodas nra toli. Buruazini istorijos tarpsni kultra neivengiamai sulaukia savo galo. Kas it gal padaro ividinis pakrikimas ar ivirins prie18

De la Destination de l'Homme, 233 p.

308

astys, nra taip svarbu. tai dl ko tarp krybins dva sios, vis tiek ar ji bt prometjika, ar krikionika, ir buruazins dvasios eina nepertraukiama kova, nes tai yra kova u auktesnio gyvenimo pagrindus, u mogaus kilnum, u istorin mogaus ir visos monijos misij, u mogaus apsaug nuo subarbarjimo ir sykiu u visos kultros likim I 9 . I I . BURUAZINES DVASIOS TIPAI Pastovus sigyvenimas ioje tikrovje yra bendra bur uazins dvasios ym. Bet i regima ir apiuopiama tik rov, i ms em susideda i dviej pagrindini prad: i gyvybs ir i mediagos. Gyvyb ir mediaga yra dvi pagrindins msosios tikrovs btys, kurios mus prie sa vs traukia ir ria. Buruazinio nusiteikimo mons, liedamiesi prie io pasaulio, ioms abiem btims jauia i vidins simpatijos ir prisiriimo. Jie abi jas myli, jie j o mis abiem rpinasi ir net jas adoruoja. Burujus niekados negali paneigti nei kno, nei kn apsupanio pasaulio. Asketins pirmj Krikionybs ami anachoret prak tikos ir neturto adas dabartiniuose vienuolynuose bur ujui yra sunkiai suprantami dalykai. Burujus myli kn. ir myli em. Vis dlto ita meil nra vienoda. Prisiriimas prie k no ir prisiriimas prie materialini daikt yra adinamas visai kitoki motyv ir praktikoje kitaip apsireikia. Bur ujus, kuris labiau linksta kn, vadinasi, gyvyb, yra. adinamas veikti hedonistinio motyvo. Tuo tarpu burujus, kuris labiau linksta materialin pasaul, esti stumiamas
19 Buruazins dvasios yms gali kai kam atrodyti nupietos per d a u g juodomis spalvomis. I tikro toksai priekaitas galt bti svarstytinas, jeigu mes negyventume tokiame amiuje, kada net aukiausi gamtinio ir a n t g a m t i n i o gyvenimo srii atstovai yra. pastoviai ioje tikrovje sigyven, susting savo viduje, nekrybiki, niekuo nesidom; jeigu nematytume, kaip gyvenimas eina jiems pro alj, kaip naujos jgos ir naujos idjos vl grina gyvenimui tam p, kaip gyvenimo prieginybs vl pradeda grumtis ir kaip itisa buruazikai nusiteikusi mas su savo vadovais prieakyje viso to nemato, visu tuo nesirpina ir dl viso to nesijaudina. Tuomet, su p r a n t a m a , gyvo mogaus spalvos lavonui pieti nebetinka.

309

utilitaristini akstin. Pirmasis ieko malonumo, antra sis naudos. Todl plats buruazijos sluoksniai pasida lina du pagrindinius tipus: hedonistin tip ir utilitaristin tip. Pirmasis burujaus tipas yra kno mogus: homo Vitalis. Antrasis burujaus tipas yra ekonominis mogus: homo oeconomicus, nes nauda apsireikia visados ekonominmis formomis. Abu juodu turi nemaa bendr ymi. Bet juodu turi ir nemaa skirtybi, kurias kaip tik ir pravartu bus ia ikelti. itie du buruazins dvasios tipai yra pagrindiniai. Jie apima visus kitus, kurie yra ne kas kita kaip it pa grindini tip miiniai arba niuansai. Burujus, krypdamas i tikrov, tuo paiu yra priverstas krypti arba gyvyb, iekodamas malonumo, arba materialinius daik tus, iekodamas naudos. Hedonistinis ir utilitaristinis nu siteikimas isemia bendr buruazin nusiteikim. itie du buruazinio nusiteikimo tipai eina per visas gyvenimo sritis. Visur, kur tik buruazin dvasia pasirodo, ji pa sirodo arba hedonistine, arba utilitaristine forma. Visur ir moksle, ir mene, ir doroje, ir net religijoje hedonistinis burujus ieko malonumo, o utilitaristinis naudos. 1. H e d o n i s t i n i s b u r u j u s Pagrindin buruazins dvasios ym josios sigy venimas ioje tikrovje yra ryki ir hedonistinio buru jaus gyvenime. Tik ji ia yra specifikuota. Hedonistinis burujus pastoviai sigyvena savame kne. Kno sferos jam tampa tikrja tvyne. Kninio principo reikalavimai pasidaro jo veikimo akstinais. Ne protins idjos, ne ref leksija, net ne nauda valdo hedonistinio burujaus gyve nim, bet kno reikalavimai. E. Sprangeris, kalbdamas apie msojo A tipus ir objektyvios tikrovs sluoksnius, pastebi, kad yra be galo daug moni, kurie save stip riausiai jauia kaip tik ioje kno reikalavim patenkini mo srityje; jie yra link statyti lygybs enkl tarp savojo A ir to, kas yra po j o d a " 1 . Hedonistinis burujus ne jauia skirtumo tarp fizinio mogaus btybs prado ir dvasinio. Kno reikalai, jo aistros, jo pergyvenimai jam
1

Lebensformen, 97 p. Halle a. S., 1930.

310

tiek anktai sijungia asmens srit, kad jie tarsi susi lieja su dvasine sritimi, ir burujus pradeda nebeskirti, kur byloja knas, o kur dvasia. E. Sprangeris it tip visai teisingai vadina kniniu A"Korperich", kuris savo funkcijose yra labai anktai susietas su k n u " 2 . Kitame savo veikale Sprangeris j vadina pasinrusiu kno pergyvenimus" 3. Tuose monse, kuriuose itas k ninis A vyrauja, grynas gamtinis pradas yra dar labai stiprus. Kraujas juos daro laimingus arba kankina. Svar biausias j egzistencijos jausmas kyla i ito kraujo ls mo" 4 . Kraujo balsas ia paprastai nustelbia dvasios bals. Hedonistinis burujus apsisprendia pagal gyvybinius sa vo instinktus. Vis dlto kno reikal tenkinimas hedonistinio buru jaus gyvenime yra labai savotikas. Knas kiekvien mo g spaudia ir veria j patenkinti. Niekas nra laisvas nuo to nuodmingo kno, dl kurio skundsi v. Paulius. Ms egzistencija ioje tikrovje yra esmingai susieta su kno reikal patenkinimu. Bet itas patenkinimas gali apsireik ti dvejopai. Knas reikalauja patenkinti jo norus vis pirma dl to, kad itie jo norai yra nukreipti tam tikr objektyv tiksl. Kno gyvenimas nra ligi gelmi chao tikas. Tiesa, didele dalimi fizinis ms pradas yra itr ks i dvasios valdios ir prieiros. Bet net ir itas i trks knas dar nra prarads tikslingumo. Maitingameir pusiau chaotikame savo gyvenime jis vis dlto siekia tam tikro objektyvaus tikslo ir tam tikros objektyvios g rybs. itasai tikslas arba itoji gryb kaip tik ir yra pirmaeilis kno reikalavim pagrindas. Knas reikalauja, kad mogus valgyt, nes maistas duoda knui reikalin gos mediagos. Kno sveikata ir jo isivystymas bei stip rjimas yra tos objektyviosios grybs, kurios pateisina kno reikalavim. Knas veria mog patenkinti sek sualin aistr, nes ita aistra siekia naujo mogaus. K dikis ia yra tasai objektyvus tikslas, kuriuo yra remiami seksualiniai lyi santykiai. Toks objektyvus tikslas gldi kiekviename kno nore. Bet be ito objektyvaus tikslo,
2 3 4

Op. cit., ibid. Psychologie des Jugendalters, 353 p. Leipzig, 1932. Op. cit., ibid. 311

kuris valdo kno reikalavimus ir juos kreipia tam tikra linkme, yra dar ir a n t r a s dalykas, btent pajautimas. K nas veria mog patenkinti jo reikalavimus ne tik dl to, kad jis siekia tam tikros objektyvios grybs, bet ir dl to, kad knas jo reikalavim patenkinim pajauia ir per gyvena. Pajautimas yra vienas i stipriausi akstin, kurie lenkia mog klausyti kno balso. Kiek objektyvi gryb arba objektyvus tikslas yra daugiau refleksijos padaras, kiek jis gyvena daugiau kno reikalavim gelmse, tiek pajautimas yra visai spontanikas akstinas, kuris yra ar timai susijs su visu kno buvimu. mogus valgo ne tik dl to, kad suteikt knui reikalingos mediagos augti, stiprti ir isilaikyti, bet ir dl to, kad valgymo procesas kno yra pajauiamas ir maloniai pergyvenamas. Seksua linis instinktas yra patenkinamas ne tik dl to, kad gimt naujas mogus, bet sykiu ir tam, kad itas patenkinimas yra smarkaus ir gilaus pergyvenimo altinis. Salia objek tyvaus tikslo, kiekviename kno nore gldi ir pergyveni mo bei pajautimo trokimas. Abu kno reikalavim akstinai galima rasti ir hedonis tinio burujaus gyvenime. Bet pirmasis objektyvus aksti nas ia yra labai silpnas. Hedonistinis burujus, tenkin damas savo kn, vaduojasi ne objektyviu kno nor tiks lu, bet subjektyviu it nor patenkinimo pergyvenimu. Pajautimas yra pagrindin hedonistinio burujaus gyveni mo forma. Tokiam mogui, kalbant Sprangerio odiais, 5 kno jausmai yra tikrieji savj A statantieji j a u s m a i " . Kno reikalavimus patenkinti objektyviai burujus nie kados nesugeba. Objektyvus kno reikalavim tikslas arba objektyvi siekiama gryb ia atsiranda visai savaime, be burujaus intencijos, be jo siekimo, be refleksijos ir noro kartais net prie j. Patenkindamas savo kn, burujus vis pirma nori pajausti, ir itas pajautimas sudaro jam svarbiausi gyvenimo funkcij. Kninio pajautimo trku mas kelia burujaus sieloje nepasitenkinimo ir savotiko kartumo jausm. Grynai objektyvus laimjimas jo nediu gina. Objektyvi gryb, kuri atsiranda dl kno paten kinimo, burujus pergyvena tik kaip antraeil, tik kaip
5

Op. cit., ibid.

312

atsitiktin. Pirmoje vietoje jam stovi pajautimas. Hedo nistiniam burujui menkai rpi, kad valgis palaiko jo sveikat. J a m svarbu, kad valgis bt skanus. Hedonisti niam burujui menkai rpi, kad moteryst yra moni gimins pltimo institucija. J a m yra svarbiau, kad joje galima nesigrauti dl seksualini pergyvenim. Vad. antraeilis moterysts tikslas" remedium concupiscentiae kaip tik ir yra kils i itos buruazins hedonis tins dvasios. Hedonistinis burujus Krjo diegt knui akstin eil absoliuiai sukeiia: pirmoje vietoje jis pa stato pajautim, o antroje objektyv tiksl arba objek tyvi gryb. Burujus atsiremia ne vitalin princip kaip tok, k daro, pavyzdiui, biologinis prometjizmas, ms dienomis besireikis rasizmo pavidalu, bet buru jus atsiremia periferin ito principo gyvenim: jo pa jautimo sfer. Kno atvilgiu hedonistinis burujus yra subjektyvistas, kaip subjektyvistas jis yra ir visose kitose srityse. Kno reikalavim patenkinimas paprastai yra susijs su malonumu, o nepatenkinimas su nemalonumu. itos dvi kategorijos malonumasnemalonumas kaip tik ir su daro svarbiausias hedonistinio burujaus vertybi kate gorijas. Hedonistinis burujus jas sutelkia vis gyveni m. Jis visk vertina malonumo arba nemalonumo at vilgiu. Tiesa, reikia pripainti, kad malonumas ir nema lonumas yra pirmykio instinkto apraikos. Pirmyktis mogaus instinktas vis pirma vaduojasi malonumu, kad atrinkt tai, kas mogui naudinga, ir nemalonumu, kad ivengt to, kas jam yra kenksminga. Malonumas arba nemalonumas yra pirmyktis grio arba blogio pasirody mas ir net jojo enklas. Todl net ir labai auktai pakilu siai dvasiai malonumonemalonumo kategorijos negali bti paneigtos. Taip pat tiesa, kaip sako S. Behnas, kad ant gilaus, ligi pat asmens branduolio sibraunanio ma lonumo rymo v e r t y b " 6 . Vis dlto nei malonumas kaip pirmyktis instinktas, nei malonumas kaip gilus dvasinis pergyvenimas nra charakteringi hedonistiniam burujui. Malonumas kaip pirmyktis instinktas yra atrankos prin8

Philosophie der Werte, 3 p. Mnchen, 1990. 313

cipas: jis yra tam, kad bt mogui rasta objektyvi ver tyb. Malonumas padeda mogui susirasti jam reikaling ir nauding objektyvi grybi. Malonumas kaip gilus as mens pergyvenimas yra didelio grio rezultatas. Kai mo gus kur nors didels reikms gr yra pasisavins, kai juo jis yra apsprends savo btyb, tuomet jis pergyvena malonum ne kaip periferin dalyk, ne kaip jausm arba poji padirginim, bet kaip gil savo dvasios sukrtim. Abiem iais atvejais malonumas yra esmingai susijs su objektyvine grybe: pirmu atveju malonumas itos objektyvins grybs ieko, antru atveju jis yra rastos objektyvins grybs rezultatas. Abiem atvejais malonumas yra palenktas objektyviniam griui: jis nra savarankika vertyb, siekiama arba turima dl jos paios. Tuo tarpu hedonistiniam burujui malonumas kaip tik yra savaran kikas. Burujus, savo gyvenime atsiremdamas pajauti m, o ne kno siekiam objektyvin gryb, savaime ir malonum laiko su ita grybe neturiniu ryio. Objektyvi gryb ia tarnauja tik kaip priemon maloniam pergy venimui paadinti ar palaikyti. Malonumas hedonistiniam burujui nra grio palydovas, bet nepriklausomas pergy venimas, kuris yra vertingas pats savyje. io tad tipo burujus vertybi atvilgiu yra nusistats hedonistikai. Laims be pojustinio malonumo burujus nesupranta ir negali suprasti. Taip yra ne tik dorinje srityje. io tipo burujus hedonistikai supranta ir vis gyvenim. Jis mano, pastebi M. Wittmannas, kad malo numo iekojimas sudaro vis gyvenimo veiksm motyv ir jg, kuri gyvenim padaro judr ir paang. Kiekvie nas gyvenimo veiksmas giliausioje savo esmje ir galu tiniame savo pagrinde ess siekimas malonumo; siekimas malonumo sudaro gyvenimo prasm ir branduol" 7 . Net ir galutinis mogaus tikslas ia yra apvelkamas pojustinio malonumo formomis, kurios buruazinei dvasiai yra la biau suprantamos ir patrauklios. Rykiausias hedonistinio buruazikumo pavyzdys pasauliroje yra mahometonikas aminosios laims supratimas, kuriam itoji laim isisemia valgymo ir seksualins aistros patenkinimo funk7

Ethik, 96 p. Kempten, 1923.

314

cijomis. Hedonistinis burujus negali sivaizduoti, kad jis kada nors isiners i kno pergyvenim. ituos pergyve nimus jis laiko aminais ir todl juos perkelia net ant gamtin tikrov. Mahometonizmas kaip tik ir yra kno pergyvenim projekcija aminyb. ia gldi jo stipryb ir jo pasisekimo paslaptis. Mahometonizmas yra giliausia platonizmo prieginyb. Kiek Platonui knas buvo dau giau sielos kaljimas, kuriame ji atlieka savo bausm, tiek Mahometui knas sudar pagrindin mogaus gyvenimo prad, kurio dvi pagrindins funkcijos tursianios vykti ir antgamtinje tikrovje. Bet kaip tik dl to mahometo nizmas negali tapti visuotine religija, nes jis i esms yra priimtinas tik buruazins struktros monms. Hedonis tiniai burujai savo sieloje visi yra mahometonai. Jau minjome, kad hedonistinis burujus kno atvil giu yra subjektyvistas arba, dar tiksliau, individualistas. Tuo jis skiriasi nuo prometjikosios dvasios. Prometjizme taip pat esama stipraus knikumo. Prometjizmas taip pat gali bti links biologin sfer. Prometjikosios dvasios mones kraujo balsas taip pat gali kankinti arba diuginti. Rasistinis ms dien sjdis tai aikiai rodo. Ms rasizme auga savotika prometjizmo ris, biolo ginio vitalinio prometjizmo, kuris sukyla ne tik prie Diev, bet ir prie dvasi. L. Klageso filosofija apie dvasi kaip gyvybs prieinink iuo atvilgiu yra labai charak teringa. Ji gali tapti itisos epochos filosofija. Vis dlto itas biologinis prometjizmas yra i esms skirtingas nuo hedonistinio buruazikumo. Kas bent kiek pasta ms dien rasizm, gali lengvai pastebti, kad jo pagrindas yra pats biologinis principas kaip toks, pati gyvyb kaip tokia. Biologinis prometjas yra ries atstovas. Biologi nis kolektyvas, jo stiprjimas, jo iaugimas ir isiskleidi mas yra biologinio prometjo siekimai. Savo paties kn jis palenkia ries reikalui. Biologinis principas indivi dualiniame jo gyvenime yra ne kas kita kaip ries rei kimasis ir tarnyba ries reikalams. Biologinis promet jas savo knu taip lygiai rpinasi, kaip ir hedonistinis burujus. Bet ito rpinimosi prasm yra visikai kita. Biologinio prometjo higiena yra rass higiena. Rasinis principas apsprendia vis jo knin gyvenim.
315

Tuo tarpu hedonistinis burujus eina visai kitu keliu. Hedonistinis buruazikumas yra pagrstas ne kolektyviniu riniu principu, bet individualiniu. Hedonistiniam buru jui rpi ne ris kaip tokia, ne josios gyvenimas, bet jo paties knas. Hedonistinio burujaus knas yra jo knas. Kad jis gali patarnauti riai, kad per it kn kalba ras, hedonistiniam burujui yra beveik nesvarbu. Hedo nistinis burujus rpinasi savo knu be ryio su r a s s idja. Jo higiena yra individualin higiena. Hedonistiniam burujui svarbu tik, kad jis pats ilikt. Ras gali silpti, gali net visikai lugti, svarbu, kad individualinis jo k nas bt sveikas ir gerai jaustsi. Todl hedonistinis bur ujus smarkiai kovoja prie kiekvien kno gyvenimo su kolektyvinim, prie bet kokias normas, kuriomis norima varyti kno laisv. Dabartinis pasiprieinimas silpnapro i sterilizacijai, draudimui jiems vesti ir turti eimos, be abejo, turi tvirt pagrind mogaus prigimtyje ir Krik ionybs moralje. Bet itame pasiprieinime esama labai didelio kiekio ir buruazikai hedonistini nusiteikim, ypa jei mintas pasiprieinimas lieia grynai juridines normas. Burujus negali paksti, kad valstyb kitsi jo vad. privatin gyvenim, nepaisant, kad itas gyveni mas labai danai yra valdomas ikrypusi aistr ir jokio atsakingumo nejauianius valios. Atsirmimas indivi dualin kno gyvenim yra pirmoji ym, kuri hedonistin buruj skiria nuo biologinio prometjo. Antroji ym yra skirtingas nusistatymas kno ateities atvilgiu. Biologinis prometjas vis pirma rpinasi, k a d jo knas isivystyt. Savs iskleidimas yra p a g r i n d i n i s biologinio prometjizmo udavinys. iam reikalui biolo ginis prometjas renkasi tokias priemones, kaip sportas, seksualin selekcija, eugenika ir t. t. Ms dienomis ios priemons kaip tik patraukia daugumos dmes. Tai rodo, kad mes gyvename arba bent pradedame gyventi biolo ginio prometjizmo laikus. Hedonistinis burujus eina io je srityje visikai kitu keliu. J a m vis pirma rpi, kad jo knas ilikt. Savs ilaikymas ia yra pastatomas auk iau u savs iskleidim. Biologinis prometjas nebijoindividualinio lugimo. Jis net laisva valia gali paaukoti savo kn, kad ras dl to patobult. Tuo tarpu hedo316

nistinio burujaus niekas taip negsdina, kaip mirtis. Jis nori isilaikyti visomis priemonmis ir visais bdais. Savo kno iskleidimas, danai susijs su rizikingomis prie monmis, jo nevilioja. J a m svarbu ilikti kad ir vegetuo jant. Stoikikas gyvenimo ubaigimas netelpa jo smo nje. Niekur gyvyb taip nekovoja su lugimu, kaip bur ujaus kne. Ir vis dlto niekas taip mirties nra lengvai veikiamas, kaip burujus. Savs ilaikymo formos nusilp nina kn ir padaro j neatspar. Mirties akstinams ke lias pasidaro atviras. Rpindamasis individualiniu isilaikymu, hedonistinis burujus nepaprastai saugo savo sveikat. Neperalti, neperilti, nesulapti, nekvpuoti sugadintu oru, maitintis geru maistu, gyventi gerame bute, rengtis gerais drabu iais tai kas upildo hedonistinio burujaus gyvenim ir labai danai net sudaro ito gyvenimo prasm. Kadangi itas skrupulingas sveikatos saugojimas yra atremtas individualin ilikim, todl burujus paprastai menkai tekreipia dmesio tokias priemones, kurios tiesioginiu bdu sveikatos nesaugo, bet kurios, skleisdindamos pat vitalin princip, turi sveikatai daug didesns reikms negu tiesiogins priemons, kaip gausus maistas, ilti drabuiai ir nuolatinis vaist vartojimas. Burujus nesi rpina sportu. Buruaziniai istorijos periodai nesportuoja. Sportuoja tik prometjiki. Sportas yra susijs su kno iskleidimu ir su ries idja. Tuo tarpu abu ie dalykai burujui menkai terpi. Todl nuosekliai ir sportas bur uazinio nusiteikimo monse pritarimo neranda. Burujus nesirpina seksualine selekcija. Todl jo eima danai yra nesveika paiuose pagrinduose. Ir jokios medicinins priemons ne kart jai padti nebegali. Niekur nra tiek invalid, kiek buruazijos sluoksniuose. Burujus nesir pina eugenika, nes tai jam varyt kno laisv ir reika laut kartais net didels aukos, kuri burujui atrodo ne pakeliama. odiu, visos tos priemons, kurios perengia tiesioginio ir apiuopiamo patyrimo ribas, burujui yra nereikmingos. Burujus kno gyvenime toli nesiekia: jis iri tik dabarties ir artimiausios ateities. Jis iri tik savs. J a m nesvarbu ris arba ras. J a m nesvarbu, kas buvo, ir nerpi, kas bus.
317

Isilaikyti hedonistinis burujus nori ne tik kaip in dividas. Jis nori isilaikyti ir kaip ris. Tiesa, itas noras daniausiai yra nesmoningas. Bet buruaziniame nusi teikime jis vis dlto yra. Jis yra ir kiekviename moguje. Kiekvienas mogus nori pratsti individualin buvim sa vo pdiniuose. Tai yra visai natralus linkimas, kuris, pasak Solovjovo, reikia mogaus nemirtingumo ilges. Bet buruazinje dvasioje itas noras gyventi ryje ap sireikia savotikai. Isilaikym ryje hedonistinis bur ujus nori sau laiduoti eimos gausingumu. Gausinga ei ma yra burujaus idealas, nes tik didelis skaiius yra geriausia garantija giminei isilaikyti. Burujus maa tekreipia dmesio, kad jo eimos nariai bt tobuli. To bula eima jam yra maiau reikminga negu gausi eima. iuo atvilgiu savs varyti jis nenori. Kaip jo nariai gy vens ateityje, kam jie bus tik, kam jis j pats nort tu r t i itie klausimai burujaus nekvarina. Jis paaukia pasaulin nauj btybi, vedamas malonaus pergyvenimo ir nejausdamas atsakingumo u j likim. Burujus, sako A. J. Durellis, savo vaikuose vis pirma regi pojustin pasitenkinim. Jis anaiptol ne t a m turi vaik, kad tvyn vliau turt kareivi arba kad Kristus turt mo kini" 8 . Labai danai burujus mano, kad savo eimos gausingumu jis parodo savo didvyrikum, ir i aukto iri tuos, kuri eimos yra negausingos. Tuo tarpu ge rai ityrs pats save, jis galt pastebti, kad itas jo didvyrikumas" tikrumoje yra ne kas kita kaip seksua linis palaidumas, kuris moteryst paveria legalia pros titucija. Burujaus kdikiai yra nesivaldymo ir nesiaukojimo vaisiai. J didelis skaiius kaip tik rodo burujaus susmukim seksualinje srityje. Be abejo, eimos negausumas taip pat gali bti buruazinio nusiteikimo enklas, kada dirbtinmis priemonmis arba mechaniniu apskai iavimu norima ivengti nepageidaujamos natos. Bet belzebubas neivaro velnio. Vienas buruazinis nusitei kimas dar nepateisina kito. Gausi ir tobula eima yra ei mos idealas. Bet labai danai dl gausumo negalima pa siekti tobulumo. Tuo tarpu burujus itas dvi vertybes
8

Op. c i t , 24 p.

318

sukeiia lengva ranka. Jis atsisako tobulumo dl gausumo ir paskui pasiteisina, kad didels eimos negalima pada ryti tobulos. itame pasiteisinime byloja neapvaldyto seksualinio instinkto balsas. Nordamas isilaikyti, bur ujus nesmoningai rpinasi eimos gausumu kaip viena pagrindine rinio isilaikymo forma. Savs ir ries iskleidimo paneigimas padaro burua zij menkai reikming istoriniame monijos vyksme. Tie sa, istorijai yra reikalingas tam tikras moni skaiius. Tam tikras plenitudo temporum net skaiiaus atvilgiu yra reikalingas, kad istorija galt pasiekti savo gal. Vis dlto skaiius pats vienas, skaiius kaip toks nra jokia vertyb. Egzempliori didinimas yra tik kopijavimas, o kopijavimas nra kryba. Naujo mogaus atsiradimas iuo metu turi visikai kitos prasms negu pirmojo mogaus pasirodymas pasaulyje. Pirmojo mogaus atsiradimas bu vo nepaprastai naujas ir originalus aktas. Tuo tarpu toli mesnis moni gimimas yra tik kartojimas to, kas yra vyk anuo pirmuoju aktu. mogaus atsiradimas jo tv atvilgiu nra jokia kryba. Kryba yra tik ito mogaus ugdymas. Todl burujus, rpindamasis atsiradimu, o ne ugdymu, ne tobulinimu, savaime atsistoja alia krybos ir tuo paiu alia istorijos, nes istorija i esms yra k ryba. Jis taip pat atsistoja ir alia istorijos isimezgimo problemos. Istorijoje eina kova tarp grio ir blogio. Isto rijos isimezgimas yra grio pergal antgamtinje srityje. itoji grio pergal ateina ne i mass daugumo, tik i asmen tobulumo. Istorin eimos prasm gldi ne tiek moni skaiiaus didinime, kiek mogikos prigimties ir mogiko asmens tobulinime. itos tiesos buruazin dva sia nesupranta. Sekdama savais instinktais, ji didina mo ni mas, todl istorija eina pro josios al. Hedonistinis buruazikumas yra nevertingiausia mogikojo gyveni mo apraika. Ji stovi ariausiai gyvulikosios srities ir todl monijos gyvenimui turi maiausiai reikms.

319

2. U t i l i t a r i s t i n i s burujus Utilitaristinis burujus yra artimas hedonistiniam bur ujui. Skirtumas yra tas, kad hedonistinis burujus dau giau vaduojasi pojiais, o utilitaristinis burujus yra daugiau apsprendiamas proto. Bet abu juodu siekia to paties dalyko: patenkinti save ir savo reikalus. Abu juodu yra subjektyvistai, individualistai ir net egoistai. Abu juo du rpinasi individu, o nepaiso visuomens. Vis dlto utilitaristinio burujaus pakrypimas mediag savotikai nudao ividin jo nusiteikim, jo darbus ir vis jo gy venim. Hedonistinio burujaus vertybi kategorijos yra ma lonumasnemalonumas. Utilitaristinis burujus visas ver tybes suskirsto pagal naudingumnenaudingum. Visas gyvenimas, visos jojo sritys, net ir aukiausios, kaip reli gija, mokslas, menas, dora, yra apsprendiamos naudos matu. Vertinga yra tai, kas yra naudinga. P r a g m a t i z m a s yra utilitaristinio burujaus pasaulira. Malonumo pakeitimas naudingumu savotikai keiia vis ividin utilitaristinio burujaus nusiteikim. Kas yra vedamas malonumo, to viduje yra vyraujanti jausm sri tis, nes malonumas, kaip minjome, priklauso pajautimo sferai. Tuo tarpu kas yra vedamas naudingumo, tas turi it naudingum suvokti, turi jo iekoti, turi mokti jo pasigaminti. Praktikas protas todl ia ima vir ir nu slegia jausmo gyvenim. E. Sprangeris teisingai pastebi, kad n a u d i n g u m a s nra tas pat, kas ir malonumas. Malo n u m a s reikia trump jausm padirginim, kuris yra diaugsmingai pergyvenamas net nepaisant, kad tolimes nje laiko perspektyvoje jis gali bti kenksmingas. Tuo tarpu n a u d i n g u m a s visados atsiremia teorin daiktini ir psichologini gyvenimo slyg painim. Todl spren dimas, kas yra naudinga, kas nenaudinga, yra pagrstas 9 racionalumu" . iuo atvilgiu hedonistinis burujus yra aklas. Jis eina paskui savo instinktus danai be jokios ato dairos. Utilitaristinis burujus, prieingai, gerai apsidairo ir apsigalvoja, kokios sritys ir kokie darbai jam gali bti naudingiausi. Todl E. Sprangeris ir sako, kad ekono9

Lebensformen, 156 p.

320

minis A yra ne kas kita kaip mats ir msts biologinis A" 1 0 . Proto traukimas savo reikal sfer hedonistin buruj paveria utilitaristiniu burujumi. Kai hedonistas praregi ir pamato, jis tampa utilitaristu. Malonumas daniausiai yra susijs su paiu daikto pasisavinimu ir su kno reikalavim patenkinimu. Papras tai jis nra isikovojamas, nes kova adina nemalonum. Todl hedonistinis burujus nra kovos mogus. Jis ima tai, k duoda pati gamta. Jis smaguriauja. Visai kitaip yra su naudingumu. Naudingumas nra tiktai vienos gam tos duomuo. Nauding daikt kaip toki gamtoje yra la bai maa. Gamta daugiau duoda maloni daikt negu nauding. Norint, kad gamtinis daiktas bt naudingas, reikia j perdirbti, reikia j dti mogikj prad, rei kia j sutvarkyti pagal tam tikr mogikj idj. Nau dinga vertyb jau yra jungtinis gamtos ir mogaus pa daras. Todl utilitaristinis burujus, nordamas turti kuo daugiausia nauding daikt, yra priverstas pasaul apval dyti ir palenkti j sau, nes kitaip neapvaldytas pasaulis ne duot reikiamos ir laukiamos naudos. tai kodl utilita ristinis burujus yra priverstas kovoti su pasauliu. E. Sprangeris sako, kad grynai ekonomikai orientuoto A pasaulira remiasi nuolatine kova su mediaga" ". Utilitaristinis burujus pasaul priveria ir j taip sutvarko, kad jis duot jam kuo daugiausia naudos. Utilitaristinis burujus yra kovos mogus. Vis dlto itoji kova yra savotika. Su materialiniu pasauliu kovoja ir prometjizmas, ir Krikionyb. Bet i tie dvasios tipai stengiasi pasaul pergalti ividiniu bdu, pat gamtos princip palenkti dvasios reikalavimams. Tuo tarpu utilitaristinis buruazikumas bando apvaldyti pa saul tiktai i viraus. Ligi gamtos principo itas apval dymas nenusileidia. Gamtos gelmi jis nepasiekia. Jis net nra tikra prasme apvaldymas. Geriau yra j vadinti pasaulio pavergimu mogaus reikalams. Kadangi itie rei kalai daugumoje yra utilitaristiniai, todl ir pasaulis pir moje eilje yra pavergiamas naudai. Utilitaristinis bur10 11

Op. cit., 100 p. Op. cit., 101 p. 321

ujus apvaldo pasaul tam, kad tuo bdu jis daugiau su taupyt laiko ir energijos, nes ir laikas, ir energija yra pinigai. Taupumas yra utilitaristinio burujaus gyvenimo for ma. Burujus taupo visk: savo sveikat, savo jgas, savo meil, savo laik ir savo pinigus. Neileisti, kuo daugiau sia surinkti, kuo daugiausia turti yra pagrindiniai uti litaristinio burujaus rpesiai. Bet itas burujaus tau pumas yra psichologikai ir moraliai visikai skirtingas nuo to, k mes vadiname taupumo dorybe. Taupumo do ryb yra protingas atsargos rinkimas savo reikalams. Tau pus mogus neileidia dl to, kad jam to ar kito daikto reikia, kad tuo bdu jis apsisaugo nuo io netobulo pa saulio netiktybi. Reikalas ia yra taupumo p a g r i n d a s ir motyvas. Tuo tarpu utilitaristinis burujus taupo tam, kad pelnyt, ir pelno tam, kad t galt pasaulyje reik ti. Pelnas ia yra taupumo pagrindas, o noras pasirodyti ir turti galios yra taupumo motyvas. iuo atvilgiu bur ujus gali daug ko atsisakyti, gali gyventi labai kukliai, gali bti net savotikas asketas. Bet visa yra ne tam, kad itomis priemonmis jis ugdyt moralin savo vidaus ver tingum, bet tam, kad turt didesnio pelno ir didesnio pasisekimo bei didesns jgos. Berdiajevas pastebi, kad klasikinje buruazijoje galima rasti tam tikro asketinio elemento. Bet burujus dirba ne sau; jis dirba tam, kad 12 padidint ir pagausint ekonomines vertybes ir grybes" . I tikro charaktering buruj gyvenime galima sutikti didelio kuklumo ir net yktumo pavyzdi. Bet jie anaip tol nerodo, kad buruazija bt i vidaus atsijusi nuo materialini grybi. Net ir taupumas, sako Fr. W. Foersteris, daugelio moni, kurie sau daug k paneigia ir kurie sunkiai ileidia pinigus, ne visados yra vertingas auktesne prasme. Danai jis yra tik iraika aukso rin 13 kimo aistros" . Taupumas psichologikai normalus ir mo raliai vertingas yra tik tada, kai jis tarnauja reikalui. Bet apie reikal negalima kalbti ten, kur yra surinkti tkstan iai ir net milijonai. Buruazinis taupumas yra viena yk tumo ris, charakteringa kiekio meile. yktuolis gali my12 13

Le Christianisme et la lutte des classes, 133 p. Paris, 1932. Lebensfhrung, 117 p. Zrich u. Leipzig, 1930.

322

lti metal ir gali mylti krv. Metalo meil yra senesnis dalykas. J graiai ia charakterizavs E. Heilo: yktuo lis turi fizin metalo meil. Jis myli auks ir sidabr kaip tokius, dl j pai. Jis juos myli materialiai. Jis yra j traukiamas. Kontaktas su metalu j diugina ir teikia jam s m a g u m o . . . Kartais jis aukso gabalus vadina vardais, kar tais glosto. J vangjimas palietus priveria j drebti" 14 . Visai panaiai galima mylti ir ekonomini grybi krv. Tai yra naujesnioji yktumo ris, charakteringa moder niajai utilitaristinei buruazijai. Aukso ir sidabro ms lai kais privaiame gyvenime yra labai maa. Todl senoji yktumo forma, kuri graiai yra apras Heilo ir kuri yra pajuoks Moliras, iandien daugumoje yra pasikeitusi kita rimi, btent krvos, arba kiekio, meile. Krva utilitaristin buruj diugina ir traukia. Burujus myli kiek kaip tok, dl jo paties. inojimas, kad jis turi daug, teikia jam smagumo. Savo atram pasaulyje jis jauia tu rs materialini grybi gausume. Todl jis jas renka ir krauna visikai nepaisydamas, kad jam j seniai neberei kia, kad tik labai ma j dal jis panaudoja visuomens ar kultros reikalams. Savo esmje itas gausumo noras yra begalins mogaus dvasios iraika. Bet pakreiptas ma terialin pasaul, jis paemina dvasi ir ijuokia josios be galyb. Dvasios begalyb gali bti patenkinama tiktai vi daus turtingumu. Ivirin materijos krva yra tiktai faux pas kelyje dvasios begalyb. Pelnas yra utilitaristinio burujaus gyvenimo tikslas. Burujus gyvena tam, kad pelnyt. Pelno praradimas jam reikia toki gyvenimo dram, kurios danai jis negali pa kelti. Utilitaristinis burujus udosi ne dl idjos, ne dl jausm konflikto, bet dl materialinio bankroto. Dingus pelnui ir pasirodius nebepataisomam nuostoliui, burujui sykiu dingsta ir jo gyvenimo prasm. Charakteringa yra tai, kad utilitaristinis burujus stengiasi pelnyti ne dl reika lo, bet dl paties pelno. Jis pelno tam, kad pelnyt. iuo atvilgiu utilitaristinis burujus skiriasi nuo bet kurio kito mogaus, kuriam pelnas yra palenktas kokiam nors auktesniam tikslui: mokslui, menui, artimo meilei ir t. t. Jeigu burujus kartais ir skiria pelno dal mintiems daly14

L'Homme, 9 p. Paris, 1930. 323

kams, tai tik atsitiktiniu bdu. Bet savo ekonominio veiki mo jis neapsprendia i dalyk normomis. Jis renka ma terialines grybes ne kuriam nors auktesniam tikslui, bet joms paioms. Utilitaristinio burujaus gyvenimo simbolis yra pinigas. Pinigas yra sutartin, alegorin vertyb. Pinigu parem tas gyvenimas yra nerealus: tai popieriaus ir skaii karalys t. Viskas ia yra suvesta prie tam tikr sutartini enkl, prie tam tikr alegorij, kurios valdo vis utilitaristinio burujaus gyvenim. Pinigas su buruaziniu nusiteikimu yra susijs i esms. Utilitaristinis burujus tikriausia io odio prasme yra pinigo mogus. Telkdamas materiali nes grybes, jas rinkdamas ir taupydamas, burujus prie mones pastato tiksl vietoje. Niekas negali neigti ekono mini, materialini grybi vertingumo. Savo vietoje ir pagal savo prigimt jos yra reikmingos ir danai mogui net btinos. Bet visados ir i esms jos yra priemons. Naudingumas yra priemonin vertyb visoje vertybi ska lje. Jeigu, pasekdami S. Behnu 1 5 , suskirstytume vertybes naudingum, rasin kilnum, graum ir ventum, tai visos kitos vertybs, iskyrus naudingum, gali bti tiks lai: rasinis kilnumas yra tikslas gyviuose, graumas yra tikslas meno kriniuose, ventumas yra tikslas asmens gy venime. Vienas tik naudingumas niekur tikslas nra. Nau dingumas yra tik priemon auktesnms vertybms. Jis todl stovi paioje paskutinje vietoje. Tuo tarpu utilita ristinis burujus it vertyb pastato pirmoje eilje ir j padaro savo gyvenimo tikslu ir ito gyvenimo srii apsprendja. Jis sukeiia natrali vertybi eil ir kitas verty bes palenkia naudingumui. Pinigas kaip tik it sukeitim graiausiai simbolizuoja. Pinigas yra tiktai priemon, net ir naudingumo sferose. P a t s savyje, bdamas sutartinis dalykas, jis jokios verts neturi. Jis tik tarnauja kitoms vertybms. mogaus santykis su pinigu, ividinis mogaus nusistatymas pinigo atvilgiu yra grynai priemoninis. mo gus pasinaudoja pinigu: jis j ileidia be jokio gailesio, be jokios simpatijos. Pinigas yra n e v a r u s " , sakydavo senieji ekonomins kultros filosofai. itas posakis yra
15

Plg. Philosophie der Werte.

324

gyvas ir iandien. Jis reikia, kad priemoninis pinigo cha rakteris yra kakas neetika, kakas neventa ir net nedo ra. G. Simmelis labai prasmingai veda paralel tarp pi nigo ir prostitucijos. Kaip prostitucijoje moteris tarnauja tiktai gryna priemone, taip lygiai tokia pat priemone tar nauja ir pinigas 1 6 . Todl utilitaristinis burujus, paversda mas it priemon savo gyvenimo tikslu, paemina savo asmen ir savo gyvenim, kaip gatvs moteris save pae mina prostitucijoje. Utilitaristinio burujaus tipas yra dva sios idavimas emesnio materialinio pasaulio jgoms. Savotikas yra utilitaristinio burujaus santykiavimas su idealinmis gyvenimo sritimis: su mokslu, su menu, su visuomene ir su religija. Realizuodamas savo gyvenime naudingumo vertyb, utilitaristinis burujus vis pirma kreipiasi moksl, nes mokslas savo laimjimais labiausiai gali patarnauti nau dingumui. Utilitaristinis burujus iuo atvilgiu yra gana gabus. Savo reikalams ir savo kiui jis pritaiko visas mokslo sritis ir visus jo iradimus. Jau pats painimas ia yra palenkiamas kio tarnybai. mogaus painimo ak tas, kuris yra pirmas kultrinis veiksmas, yra panaudo jamas kaip priemon siskverbti kinio gyvenimo gelmes, jas painti ir apvaldyti. Naudingumas, kaip minjome, n ra tiktai vienos gamtos davinys. Jis reikalauja intensy vaus darbo, kuriuo mogus pavergia pasaul. Jis reika lauja painti gamtos jgas, susekti j santykius ir paskui jas panaudoti naudai didinti. Ms laikai yra tokie, kad mogus savo nor nebegali tobulai patenkinti, vaduo damasis tiktai instinktu. J a m reikia proto veikimo. J a m reikia painti ir mstyti. Ms dien ekonominio veikimo bdai yra tokie supainioti, kad jiems itirti yra steigiamos specialios net auktosios mokyklos. Jos dirba labai intensyviai, bet ne tiesos, tiktai naudos dlei. Tiesa ia netenka idealinio charakterio ir esti palenkiama utilitaristinms vertybms. Aukiausio laipsnio utilitaristinio burujaus paini mas yra pasieks tailorizme. Tailorizmas yra savotika antropologija, arba savotikas mogaus mokslas. Jis ty18

Philosophie des Geids, 413418 p. Mnchen u. Leipzig, 5 1930. 325

rinja mogaus btyb, jos prad santykius, jos gyveni m, kad galt mog kuo tiksliausiai panaudoti ekono miniam veikimui. Tailorizmas yra tokia sistema, kuri rei kalauja, kad per trumpiausi laik bt padaryta kuo daugiausia darbo, ieikvojant kuo maiausia energijos. iam reikalui ir yra tiriamas mogus. Tailorizmas stengia si surasti, kokiu bdu turi bti tvarkomi mogaus jude siai, kaip mogus turi atsistoti, kokiame padjime turi bti atskiri jo organai, kad j veikimas bt kuo skmin giausias. Be abejo, itoks mogaus tyrinjimas yra davs ger rezultat. Amerikoje kai kuriuose fabrikuose, ku riuose buvo vesta tailorika darbo sistema, buvo paga minama ymiai daugiau negu kituose. Bet utat itas didesnis produktingumas buvo pasiektas didesnio mogaus nudvasinimo sskaita. Tailorizmas mog padalina at skirus veiksmus: kiekvienam organui yra paskirtas atskiras darbas. Tuo tarpu mogus nori bti visas kiekviename darbe. Jokio darbo mogus nedirba arba tiktai rankomis, arba tiktai kojomis. mogus yra nepadalinama visuma, ir kaip visuma jis reikiasi kiekviename veiksme. Todl nors i sykio atrodo, kad toks mogaus iskirstymas darb palengvina, bet tikrumoje jis j isekina ir nuvargina, nes mogaus veiksmus sumechanina kaip kokios mainos. mogus negali pakelti, kad savo darbe jis virsta tiktai atskir judesi suma. tai kodl net ir savo tvynje tai lorizmas nra persunks viso ekonominio gyvenimo. Vis dlto jis yra charakteringa sistema, kuri rodo, kiek pai nimas gali bti palenktas kio reikalams. Antras ms dienomis suekonominto painimo pavyz dys yra reklamos psichologija, kuri jau pradeda virsti spe cialia psichologine disciplina. Kiek tailorizmas yra atrem tas fizin mogaus prad, tiek reklamos psichologija spe cialiai tyrinja mogaus siel. Jai yra svarbu itirti mo gaus psichik, kad paskui iuos tyrinjimus bt galima panaudoti biznio reikalams. Todl niekas taip gerai ne ino mogaus silpnybi, mogaus pasidavimo sugestijai, kaip reklamos psichologai. Bet itos paintys ia tarnauja ne pedagoginiams ar moraliniams, tik ekonominiams tikslams. itie pavyzdiai rodo, kiek mokslo laimjimai utilita326

ritins buruazins dvasios gali bti nuidealinti ir pa versti priemone naudai didinti. Utilitaristinis burujus ver tina tik t a s mokslo paintis, kurias jis gali panaudoti savo reikalui arba pritaikinti ekonominje srityje. Todl ms amiuje vadinamieji pritaikomieji mokslai" kaip tik ir yra labiausiai isivyst. Visa, kas tiesioginiu bdu prak tikai nra panaudojama, utilitaristiniam burujui neturi reikms. Graumas yra tiesiogin prieginyb naudingumui. Es tetins vertybs visados yra suprantamos kaip nesuinte resuotos. Estetinis pasigrjimas yra nesuinteresuotas pa tikimas, kaip yra pasaks Kantas. Todl kur prie esteti ni grybi prisijungia utilitarizmas, ten itos grybs smarkiai nukenia. Menas sunkiai gali bti palenktas nau dai. tai kodl ir utilitaristinio burujaus santykiai su menu yra savotiki. Estetin srit naudai jis palenkia ki taip negu teorin. Utilitaristiniam burujui menas tarnauja liuksuso vie toje. Liuksusas gali bti suprantamas dvejopai: liuksusas yra visa tai, kas nereikalinga pragyvenimui, ir liuksusas yra visos tos grybs, kurios tarnauja gyvenimui pama loninti. Utilitaristinis burujus men kaip tik ir iri ia antrja liuksuso prasme. Visoks menas jam pasidaro pri taikomasis. P a t s savyje prasms jis nebeturi. Menas jam atrodo ess tik ivirinis priedas prie ekonomini grybi. Todl utilitaristinis burujus mgsta grainti savo but, savo baldus, savo susisiekimo priemones, savo indus, sa vo drabuius. Kitokios meno prasms jis nesupranta. ia menas yra palenkiamas kaip priedas ir pagrainimas eko nominei gyvenimo sriiai. I kitos puss, menas tarnauja utilitaristiniam buru jui kaip priemon pasirodyti ir pabrti ekonomin savo vert arba, kaip Sprangeris pastebi, pakelti savo kredi 17 t" . Utilitaristiniam burujui rpi ne tik turti ekono mins galios, bet i gali parodyti i viraus. Menas iam reikalui virsta nebloga priemone. tai kodl utilitaristini buruj pasaulyje mes randame nemaa meno mecenat, kurie neturi jokios menikos nuovokos. Jie glo17

Lebensformen, 151 p. 327

boja men ne dl jo paties, bet dl to, kad itais savo y giais jie palaiko savo ekonomin kredit visuomenje. Galop menas gali bti ir tiesioginis pelno altinis. Prekyba estetinmis grybmis iandien yra gana plati ir gana pelninga. Todl utilitaristinis burujus mielai eina i srit. Tai meno pirklio tipas. Jis turi daugiau meni kos nuovokos negu meno mecenatas. Bet i nuovok jis naudoja biznio reikalui. Taip pat toks meno pirklys ne kart savo reklama igarsina tokius krinius, kurie patys savyje yra labai vidutinikos verts. Jis taip pat nesi drovi falsifikatus ir kopijas laikyti ir pardavinti kaip originalus. Visuomeninje srityje n a u d i n g u m a s reikiasi egoizmu. Utilitaristinis burujus yra egoistas. Jis iri tik savs ir savo reikal. Ilaikyti savo gyvenim jam yra pagrin dinis rpestis. Todl jo santykiai su visuomene yra visi kai kitokie negu kit. Su visuomene jis santykiauja tik tiek, kiek jam i to yra naudos. Socialins meils ryys jam yra neinomas. mons jam atrodo tiktai kaip ekono mini grybi naudotojai, gamintojai ir tarpininkai tarp vien ir kit. Utilitaristinis burujus artimo meils dsnio nesupranta. Dar labiau jam yra nesuprantamas ios mei ls mastas: mylk savo artim kaip pats save". Savo meil jis gali laikyti tiktai panaia artimo meil. Bet efektyvaus lygumo matas utilitaristiniam burujui yra utopija. Net psichologikai jis to nepajgia suprasti. Dar labiau jam yra n e s u p r a n t a m a s karitatyvinis vei kimas socialinje srityje. Karitatyvinis nusistatymas, pastebi Sprangeris, nepriklauso udarai ekonominei sis temai", nes laisvas atsisakymas turto kito naudai yra neekonomikas" 1 8 . Jei utilitaristinis burujus k nors ki tam duoda, tai tik dl to, kad ir is jam kuo nors atsily gint. Todl, pasak Sprangerio, tik egoizmas ir mutualizmas yra socialinio nusistatymo pirmykts kins eko 19 nomins formos" . ia mes galime suprasti, kodl ms dien karitatyvinis veikimas kaip tik daugiausia klii patiria i ekonomikai utilitaristikai nusiteikusi mo ni.
18 19

Op. cit., ibid. Ibid.

328

Jeigu nuo ividinio nusiteikimo ir veikimo eisime prie visuomenins srities objektyvini grybi, ir ia rasime, kad utilitaristinis burujus stengiasi visuomenines insti tucijas pavergti ekonominiams savo reikalams. P r a d e d a n t valstybe ir baigiant organizacijomis, viskas iandien yra didelje kio takoje ne ta prasme, kad kis yra vis vi suomenini institucij materialin atrama, bet ta prasme, kad visos visuomens institucijos yra veriamos tarnauti kiui ir kad j vert ita tarnyba yra matuojama. Reika lavimas, kad valstyb saugot individualius interesus, kad ji nevaryt privatins iniciatyvos, tikrumoje yra ki ls i utilitaristiko buruazinio nusiteikimo. Apie valsty bs nesikiim auktesn dvasin asmenin sfer pradta kalbti tiktai paskutiniais metais. Tuo tarpu visa demok ratins valstybs filosofija yra iaugusi i utilitaristinio burujaus. Kapitalizmas ir demokratija eina ranka rankon. Kapitalizmas yra utilitaristinio nusiteikimo susikristalizavimas kio srityje, o demokratija to paties nusi teikimo susikristalizavimas visuomens srityje. Valstyb ia paveriama individualini interes saugotoja, o ie interesai tikrumoje yra ekonominiai utilitariniai interesai. Po j priedanga vyksta valstybs gyvenimas, jos politika, jos tvarkymas ir net jos ateitis. Religija nuo naudingumo yra dar labiau nutolusi negu menas. Todl tiesioginiu bdu panaudoti j utilitaristiniams tikslams yra beveik nemanoma. Vis dlto utilita ristinis burujus r a n d a keli ir i sakralin srit. Jis jungia j ekonomin srit, savotikai iaikindamas re ligijos prasm ir jos platinim panaudodamas ekonomi niams interesams. Labai danai religija yra aikinama kaip naudinga vertyb. Mes ne kart girdime sakant, kad visas ems gyvenimas, visos ms sistemos sugrit, jeigu nebt religijos; kad religija padedanti mogui gyventi, saugo janti jo turt, jo sveikat, jo gyvyb, todl verta es jos laikytis ir j praktikuoti. Tai yra buruazinis apskritai ir specialiai utilitaristikas buruazinis religijos supratimas. ia religija yra paveriama naudinga priemone emikam gyvenimui palaikyti. ia ji yra matuojama naudos matu: religijos reiki dl to, kad ji yra naudinga. Objektyvinis
329

religijos charakteris yra nustumiamas antr viet arba net visikai pamirtamas. Utilitaristinis burujus, visk vertindamas nauda, neumirta io mato pritaikyti ir reli ginei sriiai. Antras dalykas, kuriame pasireikia utilitaristinio bur ujaus brovimasis sakralin srit, yra religijos platini mas. Visa misij istorija yra perpinta lyg kokia raudona gija utilitaristinio burujaus pastangomis paskui religijos skelbjus sisti pirklius, steigti fabrikus, pavergti mo nes ir juos inaudoti. ios pastangos buvo ymios praei tyje, jos yra ymios ir dabartyje. Jeigu daugelyje ali misijos sunkiai vyksta, tai dl to, kad prie j kaip kokie parazitai yra prikib ekonominiai utilitaristini buruj reikalai. Misionieri idealizmas yra griaunamas paskui juos einanio ekonominio sloguio, kuris atgraso mones nuo naujos religijos princip. Utilitaristinis burujus iuo atvilgiu su priemonmis nesiskaito: viskas jam yra gera, kas tik gali duoti didesnio pelno. Todl jis paskui misio nierius siunia degtin kaip Meksikoje, strichnina unuo dyt avien kaip Ugnies emje, verg pirklius kaip Af rikoje. Be abejo, tokiu atveju negalima tiktis, kad religijos skelbimas duot bent kiek geresni vaisi. iuo atvilgiu utilitaristinis baltosios rass burujus yra padars sun ki ventvagysts nuodmi, u kurias jam reiks kada nors labai sunkiai atgailti. III. BURUAZINES DVASIOS P R I E G I N Y B S 1. B o l e v i z m a s Marksizmas suskirst visuomenin monijos gyvenim dvi pagrindines klases: proletar ir buruj, manyda mas, kad proletariatas, arba darbinink klas, yra ami nas buruazijos prieas, arba esmin jos prieginyb. Faktikai gyvenimiko prieingumo tarp proletaro ir bur ujaus esama nemaa. Surevoliucinta darbinink minia skelbia kov buruazijos sluoksniams, juos udo, naikina j turt, atima j vietas, patys jas uimdami ir patys turt pasisavindami. Charakteringai yra sakoma, kad buruj metas baigiasi ir kad prasideda darbinink perio330

das, kurio metu burujus pakeis proletarai. Tai yra gyve nimika tikrov. Bet jau pro j kyo prasminga mintis, kad tarp proletariato ir buruazijos tikrumoje vyksta var ytins u t pai em, u t pat sigyvenim ioje tik rovje. Tiktai buruazija jau yra sigyvenusi, o proleta riatas nori sigyventi. Kova tarp proletariato ir buruazi jos anaiptol nra principin, nes tai yra kova u sot, ger pragyvenim. Proletaras, arba darbininkas, nra atskiras dvasios ti pas. Jis yra tiktai istorini slyg padaras. Jis gali bti ir labai danai esti buruazins struktros mogus. Labai danai proletaro siekimas kaip tik ir yra virsti burujumi. Darbininkas,sako Berdiajevas,puikiai gali virsti burujumi. Jo pasmonje gldi buruazini instinkt, kaip pakankamai parod Europos socialinis darbinink sjdis" 1 . I tikrj ms dien proletariatas kovoja u tuos paius dalykus, kaip ir buruazija: pagerinti savo pa djim, sustiprti ekonominiu atvilgiu, turti reikms ir takos vieajam gyvenimui, gerai pelnyti, gerai gyventi ir t. t. Juos neskiria ideologiniai nusistatymai, bet tik tu riniojo ir neturiniojo psichologija. tai kodl A. J. Durellis ir sako, kad darbininkas arba mogus, gyvens tik tai i savo udarbio, tikras proletaras, nors pagerinti sa vo padjim, tapti savininku, susitaupyti i itos nuosa vybs, kuo greiiausiai naudotis savo renta, stengdamasis kuo greiiausiai nusikratyti savo darbu ir galutin savo veikimo tiksl matydamas ramiame be vargo gyvenime, 2 itoks darbininkas yra tikras burujus" . Todl marksizmo proletariatas, kaip prieginyb bur uazijai, yra tiktai fiktyvin prieginyb. Proletaras ir bur ujus labai danai priklauso tai paiai kategorijai, ir dl to realios prieginybs juodu sudaryti negali. Burujus tikrumoje yra tiktai praturtjs proletaras, kuriam, kaip sakoma, gyvenime pasisek. Bet tai nra jokia esmin at maina. Burujaus psichika yra darbininko psichika. Bur ujaus gyvenimo bdas ir jo santykis su turtais yra dar bininko bdas ir darbininko santykis. Tai galima pastebti
1 2

Christianisme et la lutte des classes, 60 p. Essai sur les mentalits contemporaines, 31 p. 331

ypa Amerikoje, kur buruazija yra maiau tradicin kaip Europoje ir kur josios bruoai dar nra taip nusitryn. Buruazija ia kyla i darbinink sluoksni ir kinta tik savo paviriumi. itie praturtj darbininkai velkasi nau jus brangius kostiumus, statosi liuksusinius viebuius, restoranus ir loimo klubus. Jie patys steigia fabrikus ir inaudoja tuos, kurie neturjo gabum arba laims pra simuti. Burujus i tikro yra darbinink prieas, bet ne todl, kad jis turt kitoki dvasin struktr, tik todl, kad jis naudojasi turiniojo teise: beati possidentes! tai kodl proletariatas savo prigimtimi nra tikra buruazijos prieginyb, ir jam nra skirta buruazij nu galti. Jis kovoja su buruazija tik kaip su socialiniu savo konkurentu, nes abu siekia uimti t pai viet. Mark sistin filosofija, kaip jau vade buvo sakyta, neturi idea lizmo, nes ji yra duonos filosofija". Nei burujus, nei proletaras nra prometjiki tipai. J kryba pasilieka visados tik primityviame laipsnyje. Jie gyvena tik duona. Proletaras taip gyventi danai yra priverstas. Burujus i prievart yra legalizavs. Abu juodu yra miesionikos kultros mons. Kryba dl krybos, dl visuotini in teres jiems abiem yra svetima ir n e s u p r a n t a m a . Kult ros tragik juodu abu jauia labai silpnai. itie mons taip pat gali pagimdyti nuodms milin", jeigu kalb sime Windelbando odiais. Bet itie milinai yra t a m s s : tai sukiai, ieikvotojai, mergaii pardavintojai ir silp nesnij spaudjai. Jie n i tolo nra panas Rene sanso nusidjlius ir istorines pabaisas, kaip Macchiavelli arba Cesare Borgia. Nuodm taip pat turi savo kilnum ir savo emum. Idja gali bti demonika, bet ji nie kados nra skanios duonos ksnis. Pirmutinis tikras buruazijos prieas yra bolevizmas. N. Berdiajevas, sprsdamas komunizmo problem, neski ria marksizmo ir bolevizmo. Tai yra netikslu. Tiesa, bol evizmas yra iaugs i marksizmo. Bet jis sukr visi kai kitok mogaus ir kultros tip negu marksizmas. Kiek marksistinis mogus esmingai yra duoninis mogus", tiek bolevistiniame moguje vl atgyja idealistinis nusi statymas. Berdiajevas liudija, kad buruazinis krikio nikosios istorijos tarpsnis maiau adino energijos ir
332

pasiaukojimo dvasios negu iandieninis k o m u n i z m a s . . . Nuoirdus entuziazmas ir beslyginis atsidavimas, kur parodo soviet jaunimas, yra nepaneigiamas faktas, kurio negalima paslpti. Tai patvirtina ir toji energija, kuri pa trauk komsomolcus piatiletkos realizavim" 3 . Tas pats Berdiajevas teigia, kad bolevizme kiekvienas jaunuolis jauiasi ess naujo pasaulio s t a t y t o j a s " 4 . Bolevizmas kaip tik perengia utilitaristinj marksizmo materializm. Marksizmas ekonominius mogaus reikalus dar vadino tikru vardu. Jis dar buvo per daug suaugs su praeities vertybi tvarka ir todl mediagos dar nepakl ligi auk iausio laipsnio. Marksizme mediaga dar yra tikra me diaga. Tuo tarpu bolevizmas nujo daug toliau. Jis pa dar esmini marksizme pakeitim. Marksizmo centras buvo dar mogus, tiesa, mogus utilitaristas, mogus bur ujus, bet mogus, kuris gamtos turtus naudoja sau ir savo reikalams. Bolevizmas it centr esmingai pakeit. Bolevizmo filosofijos ir pasauliros centras jau yra ne mogus, bet mediaga kaip tokia. ia ne mediaga tar nauja mogui, bet mogus tarnauja mediagai, tikriau sakant, mediagos idjai. Bolevizmo proletaras nra pa prastas marksistinis darbininkas, kuris kovoja u ekono min savo egzistencij. Bolevizmo darbininkas vis pir ma yra mediagos idjos p r a n a a s ir skelbjas. Ar ekono minis gyvenimas pagers, ar ne, bolevizmui ir bolevistiniam mogui ne taip jau labai rpi. Svarbiausias jo udavinys yra iplsti paios idjos viepatavim ir ja persunkti vis pasaul. Bolevizmas yra paliks subjektyvin marksizmo bruo ir virts idjos skelbju. Me diagos idja reikalauja auk, kaip ir kiekviena kita idja. Ji absorbuoja asmen ir vis jo gyvenim. Asmuo bole vizme nieko nereikia. Bolevistin idja persunkia vis jo kuriam kultr ir visk palenkia josios reikalavimams. Bolevizmas sunaikina dvasin ir religin idealizm, kad padaryt vietos materialistiniam idealizmui. Materijos idja yra tokia pat galinga ir taip pat gali valdyti gyve nim, kaip Dievo idja teocentrizme arba mogaus idja antropocentrizme. Bolevizmas jau nebra ekonominis uti3 4

Problme du communisme, 17 p. Paris, 1933. Op. cit., 34 p. 333

litarizmas, bet ekonominis idealizmas. Jis vl parodo, kad kultros vyksmas yra valdomas ir vedamas idjos. Beid jinis marksizmo charakteris ia jau inyks. Komunistus galima pulti, sako Berdiajevas, kaip idj mones, bet ne kaip mones be idjos" 5 . Mediagos idja yra j gy venimo bei veikimo pagrindas. Ji juos kvepia, ji juos ska tina ir palaiko. Bet bolevizmas yra net daugiau negu tik ekonominis idealizmas. Jis yra savotika materijos religija. Boleviz mas anaiptol nra deistinis, vadinasi, toks, kuris Dievu visikai nesirpina. Toks buvo marksizmas. Bolevizmas yra satanistinis, vadinasi, toks, kuriam Dievas rpi ymiai labiau negu daugeliui krikioni. Komunizmas, sako Berdiajevas, ir teorijoje, ir praktikoje yra dvasins ir re ligins tvarkos apraika. .. . Grietai socialin sistema b t galjusi pasilikti religijai neutrali. Komunizmas, prie ingai, pasirod panaus kitas religijas. Jis turi savyje itis etik. Jis nori isprsti pagrindines gyvenimo pro blemas. Jis turi sav dogm, jis skelbia sav katekizm, jis turi net savo kulto pradmen. Sielose, kurias jis kreipiasi, jis nori paadinti entuziazmo ir aukos d v a s i o s . . . Nepaprastoje energijoje, kuri i jo veriasi, mes randame kakok tos pirmykts religijos element, gldint mo gaus irdyje ir ami eigos ivystyt. Tai yra religin energija siel, kurios yra bolevizmo pasistos ateistins propagandos tarnybon. .. . Komunizmas persekioja visas religijas, nes jis pats yra religija. Bdamas vienintele tik ra religija, jis negali paksti alia savs jokios klaidingos religijos. Jis yra religija, kuri stengiasi siknyti jga ir prievarta, nepaisydama mogaus dvasios laisvs. Jis yra io pasaulio karalysts religija, galutinis antgamtins tik rovs neigjas, neigjas kiekvieno dvasingumo. itame punkte.. . jo materializmas gyja mistinio pobdio. .. . Ko munistinis ateizmas nra laicistinis sjdis, sjdis lais vos minties. Jis laiko save autentiku kultu ir nepakenia alia savs jokio kito kulto. Jis reikalauja religins pa garbos proletariatui, kaip Dievo irinktajai tautai. Jis sudievina socialin kolektyv, paaukt pakeisti tikjim
5

Op. cit., 40 p.

334

 Diev tikjimu mog. Ir itas socialinis kolektyvas tampa vieninteliu doros subjektu, dorini dsni autoriu mi ir kiekvienos tiesos sprendju bei reikju. Komuniz mas kuria nauj moral, kuri nra nei krikionika, nei humanistika. Jis turi sav teologij, jis kuria sav kul t, pav., Lenino kultas, sav simbolik, savas ventes raudonasis kriktas ir raudonosios laidotuvs. Komunizmas turi sav visiems privalom dogmatik, sav katekizm; jis smerkia erezijas ir ekskomunikuoja e r e t i k u s " 6 . ituo savo idjingumu bolevizmas kaip tik ir darosi buruazi jos prieginyb. Jis kovoja su buruazija ne tik kaip su socialiniu luomu, bet su buruaziniu nusiteikimu, kuris neturi idj, kuris mgsta ramyb, ger gyvenim, neturi pasiaukojimo ir heroizmo dvasios. Bolevizmas ms am iuje yra herojiko gyvenimo bdo atsigavimas, tegul ir labai savotikomis formomis. I kitos puss, bolevizmas yra nepaprastai krybikas. Per savo vyravimo Rusijoje tarpsn jis yra sukrs nuo stabi dalyk. Ar mes imsime kio, ar industrijos, ar tech nikos, ar mokslo, ar meno, ar ugdymo sritis, visur yra pasiekta nepaprast laimjim. Nesvarbu, kad itie lai mjimai nra iplit masje. Tai tik ir rodo idealistin bolevizmo pobd. Bolevizmas rpinasi daugiau objektyvine kryba, o ne tiek tuo, kiek ita kryba pasinaudos plati visuomen. Nematyti krybinio bolevik entuziaz mo ir jo rezultat bt neleistinas siauradvasikumas. Galima baistis itos krybos priemonmis, nes joms au kojama yra ne tik mogaus sveikata ir gyvyb, bet ir do ra, ir sin, ir laisv. Vis dlto bolevizmo kryba yra kryba tikra prasme. Krybinis mogaus genijus ia i siveria baisiu, bet triumfaliku bdu. iuo atvilgiu bur uazija n i tolo negali susilyginti su bolevizmu. Bur uazijos nekrybikumas, neoriginalumas j palieka bol evizmo upakalyje. Pasaulio istorijos vyksme boleviz mas yra ymiai reikmingesnis ir vertingesnis reikinys negu buruazija. Bdamas savo esmje idealistinio ir net mistinio pobdio, jis pasidar moderniame gyvenime ne paprastas fenomenas, kurio gali patirs tiktai tolimos
6

Op. cit., 1 5 - 1 6 , 42, 93 p. 335

kartos. Bet jau ir iandien galima pastebti, kad boleviz me atgema mogaus dvasios herojikumas, kad ekonomi niai reikalai uleidia viet idjiniams reikalams. I mies ioniko buruazinio nusiteikimo mogus engia prie kul trins dramos pajautimo. Bolevistiniame pasaulyje au ga naujas kultros ir mogaus tipas, kuris yra visikai kitoks negu b u r u a z i n i s 7 . Idealizmas ir krybikumas j skiria nuo pirkli ir bankinink tipo. Marksizme mogus buvo homo faber. Bolevizme jis vl pasidaro homo creator. Tuo bolevizmas prisilieja ariau krikionikosios antropologijos negu marksizmas, nes mogus krjas yra pagrindin krikionikosios antropologijos tez. Be abe jo, bolevizmas yra tragikas pats savyje. Bet jo tragik yra kitokia negu buruazijos. 2. Aristokratija

odis aristokratija" yra s u p r a n t a m a s dvejopai. Juo yra vadinama tam tikra visuomenin moni klas, kuri savo privilegijomis, savo gyvenimo bdu, savo turtais skiriasi nuo liaudies ir nuo miesteln arba buruazijos, i pastarj suprantant taip pat visuomeninio luomo prasme. I kitos puss, aristokratija yra vadinami prana esns dvasios mons, kurie savo gyvenimu tarnauja auktesnms vertybms, materialines grybes laikydami tiktai priemonmis dvasinms vertybms realizuoti. Aris tokratija kaip visuomenin klas ir aristokratija kaip tam tikras dvasios kilnumas gali sutapti ir neretai sutampa. Bet gali bti tarp j ir skirtumo. Vis dlto abiem atvejais aristokratija yra buruazijos prieginyb. Aristokratas, kaip visuomens klass atstovas, skiriasi nuo burujaus ne savo turt gausumu, bet tuo bdu, ku riuo jis iuos turtus sigijo ir kuriuo jis juos vartoja. Aristokrato turtingumas yra paveldtas. Jis yra pratur tjs ne ekonominiu veikimu, ne bizniu ir ne kokiu nors profesiniu darbu. Aristokrato turt altinis yra praeities karai. Jo praturtjimo rankis yra kardas. Aristokratas
7 P l g . H. Luzern, 1936.

Iswolski.

Der neue Mensch

im

Russland von

heute,

336

neturi t ekonomini dorybi, kurias W. Sombartas laiko buruazins dvasios dorybmis, kaip taupumas, apdairu mas, apskaiiavimas ir t. t. Ekonomin aristokrato padtis yra susijusi ne su jo asmeniniu darbu, bet su jo protviais, su praeitimi, su paveldjimu, su jo gimins istorija. Aris tokrato gyvenim valdo ne ekonominis, bet vitalinis rasi nis principas. ia kilm turi lemianios reikms. Todl administruodamas savo turtus, aristokratas gyvena sau paiam, savo asmeniui, bet jokiu bdu ne ekonominiams savo reikalams. Aristokratas yra ikils aukiau u savo turtus. Jis juos net niekina. Aukso veris niekados nra buvs aristokrato dievas. Tiesa, ir jis gali j garbinti. Bet tokiu atveju jis nustoja buvs aristokratas. Tuo tarpu burujaus turt sigijimo ir valdymo bdas yra visikai kitoks. Burujaus turtai yra jo paties arba jo tv asmeninio darbo ir asmenini pastang vaisius. i tos pastangos burujaus gyvenime yra ne riterikos aris tokrato pastangos, ne narsumas, garbingumas, drsumas, bet specifikai ekonomins pastangos: prekiavimas, apsu krumas, sugebjimas panaudoti momento aplinkybes ir t. t. Aristokratas gali kariauti sykiu su burujumi. Bet ito kariavimo pobdis bus kitoks. Aristokratas kariauja dl garbs ir dl pergals. Burujus kariauja dl turto. Aris tokrat kovos yra kovos dl prestio. Buruj kovos yra kovos dl rink. Aristokratas ir burujus abu gali pavergti pasaul. Bet aristokratas j pavergia kardu. Burujus j nugali pramone ir prekyba. Aristokrato simbolis ir jo tvir tumo atrama yra pilis. Burujaus simbolis ir jo isilaiky mo pagrindas yra bankas. tai kodl burujaus santykis su turtais yra kitoks negu aristokrato. Burujus gyvena ne sau, ne savo asmeniui, bet savo turtams. Jis juos myli, jis jais rpinasi, jis visas prigimties galias ir visus ga bumus panaudoja jiems palaikyti ir padidinti. Burujus savo gyvenime nra savarankikas. Jis gali bti net mi lijardierius. Bet dl to jis n kiek ne maiau rpinasi, n kiek ne maiau neturi laiko". Toks ividinis skirtingas nusistatymas ekonomini g rybi ir j naudojimo atvilgiu padaro aristokratij, kaip visuomenin klas, nesutaikoma buruazijos prieginybe. Aristokratas nemgsta burujaus kaip nekilnaus, emo
337

mogaus, nes jis yra pasinrs materialiniuose reikaluose. Burujus nekenia aristokrato dl jo ididumo ir dl jo ekonomini dalyk nepaisymo. Istorijoje itoji dviej luo m neapykanta yra aikiai jauiama, ir kai kuriose alyse ji iauga net atvir kov. Dar didesnis ir dar esmingesnis buruazijos prieas yra dvasios aristokratija. Jeigu kilms aristokratija kovoja su buruazija ivirinmis priemonmis, tai dvasios aristo kratija susikerta su buruaziniu nusiteikimu ymiai giliau ir ymiai radikaliau. Buruazija, kaip dvasios kryptis e myn, neivengiamai sueina konflikt su kiekviena kita dvasios kryptimi, kuri nepasitenkina tuo, kas yra regima bei apiuopiama, bet kuri i tikrov stengiasi perkeisti pagal aminsias idjas. Dvasios aristokratija ir dvasios buruazija gyvena aminoje nesantaikoje. Tai yra ymiai gilesn nesantaika negu socialin prieginyb tarp bur uazijos ir kilms aristokratijos. Aristokratija, kaip visuo menin klas, danai isigema, usidaro siaurame ratelyje ir teistai sulaukia savo galo. Buruazija tuomet jai ateina kaip istorijos sprendimo vykdytoja. Taip buvo prancz revoliucijos metu, taip buvo Rusijoje, taip esti visados, kai tik aristokratija ikreipia aukt savo paskyrim. Bet aristokratija kaip dvasinis mogaus kilnumas adina daug gilesn buruazijos neapykant negu isigimusi kilms aristokratija. Burujus instinktyviai nekenia jokio auk tesnio polkio, kuris kelia jame nerim, kuris adina j siekti, jo nuomone, nereali ir nerealizuojam dalyk. Dva sin aristokratija ir dvasin buruazija rymo ant visikai kitoki metafizini pagrind, ant visai kitokios pasaul iros ir kuria visai kitokias kultras. Buruazijai, kaip minjome, regimoji realyb yra tikroji mogaus gyvenimo vieta. Aristokratijai ji yra tik tamsus poeminis passage. Buruazin pasaulira yra atremta daikt, aristokra t i n idj. Buruazin kultra yra realin, aristokra t i n simbolin. Dvasios aristokratija niekados nepasi tenkina kultros laimjimais, nes tikrumoje jie yra tik simboliai. Mokslas yra tik tiesos simbolis. Dora yra tik grio simbolis. Menas yra tik groio simbolis. Tuo tarpu mogaus dvasiai, palinkusiai absoliutin bt, simboli niekados nepakanka. Ji nori tikros ir tobulos realybs.
338

Kultra yra vertinga tik tiek, kiek ji dalyvauja visos b ties perkeitime ir kiek ji pati it perkeitim vykdo. Tuo tarpu buruazijos nusistatymas kultros atvilgiu yra visai kitoks. Buruazijai kultra yra ne simbolis, bet realyb. Tiesa, buruazija taip pat sielojasi dl kultros netobulumo. Bet ji ito netobulumo prieasi ieko kul tros periferijoje ir tikisi j pataisyti. Buruazija tvirtai tiki kultros paang ir gyvenimo itobulinimo laukia jau ioje tikrovje. Esmin kultros tragik buruazinei dvasiai yra nesuprantama. Kultros krizs problema atsi randa ne buruazijoje, bet aristokratijoje. Buruazija jau ia ekonomine kriz, bet ji nejauia mokslo, meno ir do rinio gyvenimo krizs. Ji kovoja su visais tais, kurie kul tros negalios ieko paiame moguje. Ji pati pasitenkina josios iekodama pasaulinje konjunktroje, rink su siaurjime ir politikos pasikeitimuose. Buruazin dvasia gyvena tradicijomis ir praeitimi. Ateities idja ir pasaulio likimas jai rpi kuo maiausiai. Buruazijos sferos yra davusios nemaa istorik, bet josios nra davusios pra na. Ateities koncepcijos ir ateities perspektyvos burua zijai yra menkai tikinanios". Ateit visados kuria tik aristokratin dvasia. Buruazin kultra visados yra da barties kultra: io laiko, ios vietos ir i reikal. E. Heilo graiomis antitezmis yra atskleids esmin skirtum tarp aristokratikos ir buruazins dvasios arba, kaip jis pats sako, tarp auktesnio ir vidutiniko mogaus. Vidutinikas mogus, sako Heilo, kuriam sekasi, pa tenkina aktualius kit moni trokimus. Auktesnis mo gus, kuris triumfuoja, patenkina neinomus monijos nu jautimus. Vidutinikas mogus gali monms parodyti j pai dal, kuri jie pasta. Auktesnis mogus atsklei dia monms j pai dal, kurios jie nepasta. Auk tesnis mogus nuengia ms gelmes daug giliau, negu mes patys esame prat nuengti. Jis duoda od ms mintims. Jis yra mums artimesnis, negu mes patys sau. Jis mus jaudina ir diugina kaip mogus, mus adins eiti sykiu su juo pasiirti sauls tekjimo. Ipldamas mus i ms nam ir mus vesdamas savas sritis, jis mums kelia nerimo ir sykiu suteikia auktesns ramybs. Vidutinikas mogus, kuris mus palieka ten, kur esame.
339

mums kvepia mirusios ramybs, kuri nra rimtis. Auk tesnis mogus, be paliovos idealo ir realybs prieginybi kankinamas ir draskomas, jauia geriau negu kas kitas mogikj menkyb. Jis labiau jauia ess paauktas idealo ibjim, kuris yra vis ms tikslas, ir sykiu la biau nuskriaustas seno ms vargs prigimties isigimi mo. Jis mums perteikia abu iuos jausmus, kuriuos jis kenia. Jis udega mumyse bties meil ir paadina mu myse ms nebties smon. Vidutinikas mogus nejau ia nei didybs, nei menkybs, nei bties, nei nebties. Jis nesiavi nei neskuba. Jis lieka ant priepaskutinio kopi laipto, netiks kopti ir per tingus nusileisti" 8 . Paskutinis Heilo sakinys yra graiausia buruazins dvasios cha rakteristika: tai dvasia, netikusi kopti ir per tingi nusi leisti. 3. K r i k i o n y b O. Bauhoferis savo veikale Die Heimholung der Welt" yra pasaks, kad Banyios atsakingumas u pasaul, ms istorinio periodo sukrikioninimas iuo metu ma daug sutampa su ms gyvenimo erdvs nuburuazinim u " 9 . Pasaulio sukrikioninimas eina per io pasaulio nuburuazinim. Mintis yra labai teisinga, nes niekas nra taip Krikionybei prieingas, kaip buruazikumas. Net n prometjizmas, tegul jis bt ir grietai materialisti nis, tiek nekenkia krikionikam mogaus nusiteikimui, kiek buruazija. Prometjizmas visados palaiko mogaus dvasios didyb ir todl visados moguje palieka keli prarast Diev. Tuo tarpu buruazija, sunaikindama auk t mogaus paskyrim, pakerta krikionikj prad mogaus sieloje paiose aknyse. Daug yra konvertit i prometjiko nusiteikimo moni. Bet labai nedaug yra atsivertli i buruazijos eili. Paprastai yra manoma, kad burujus neturi i ko atsiversti. Jis gyvena paprast natral gyvenim ir todl nepastebi, kiek jis yra toli nuo tikro krikionikumo. iuo atvilgiu burujaus dvasia yra akla, ir todl bet koks atsivertimas yra nepaprastai sunkus. v. Augustinas yra pasaks, kad patikimas sau paiam
8 9

L'Homme, 66 p. 236 p. Freiburg i. Brsg., 1937.

340

yra atitolimas nuo Dievo: A atitolau nuo Tavs, nes pats sau patikau". Ir atvirkiai, nepasitenkinimas paiu sa vimi, noras kiekvien kart perengti realios savo egzis tencijos ribas yra geriausias kelias religij ir Diev. Tuo tarpu burujus kaip tik yra patenkintas savimi. i t a s pasitenkinimas net apsireikia burujaus ivirinje fizionomijoje. Todl perlipti it pasitenkinim ir ukopti tikrojo krikionikumo sritis burujui yra sunkiai ma noma: jis turi tuomet isinerti i pagrindins savo dvasios struktros, jis turi tapti nauju mogumi. Prometjui, kuris aminai yra neramus ir nepatenkintas, itas ygis yra ymiai lengvesnis. tai kodl ir sakoma, kad prometjizmas psichologikai stovi daug ariau Krikionybs negu buruazija. Prometjizmas kovoja atvirai su Krikionybe. Bet jis daug greiiau pakartoja legendinius odius: Tu vicisti, Galilei", ir daug greiiau suklumpa prie sugriau t altori. Buruazija su Krikionybe atvirai nekovoja: ji j tik ignoruoja savo viduje. Ignorancija, nesidomjimas, nesirpinimas yra tokie ginklai, kurie Krikionybs nu galti negali, bet kurie kiekvien mog nuo Krikiony bs beveik negrtamai atitolina. Todl objektyviai pro metjizmas reikiasi kaip Krikionybs prieas: jis perse kioja Banyi, jis didina kankini skaii ir griauna vie sias Krikionybs institucijas. Bet subjektyviai prome tjiko nusiteikimo mogus visados ilgisi auktesns tik rovs, ir kai jo paties sukurta realyb jo nepatenkina, jis danai grta prie paniekinto ir palikto Dievo. Tuo tarpu buruazija objektyviai danai net yra Krikionybs uta rja: ji stato banyias, bet tam, kad jose iovaut ir sva jot; ji aukoja misijoms, kad pasipelnyt i klusniais pa daryt vietini gyventoj; ji sudaro konkordatus, kad sta tymo forma pridengt savo nesidomjim jokiomis idjo mis; ji sdi prie vieno stalo su Krikionybs atstovais, kad mandagiomis frazmis parodyt savo prisiriim ir snik atsidavim". Visi itie iviriniai darbai burua zijos yra vykdomi lengva irdimi, nes buruazija nesir pina tuo, k itie darbai reikia ir kokia yra j prasm. Buruazija ta paia ranka pasirao pasiaukojimo akt v. irdiai ir ta paia ranka deda para po statymu, kuris i gyvenimo paalina religij. Krikionybs nelai341

ms kaip tik ir kyla i ito nuolatinio ir nelemto draugavimosi su buruazija. Tai buruazijai tinka tie atrs Kris taus odiai, kuriuos Jis kadaise pasak fariziejams: De ja jums, Rato inovai ir fariziejai, veidmainiai, kurie duo date deimtin i mtos, dili ir kmyn, apleidiate gi svarbesnius statymo dalykus, teisingum, pasigailjim ir itikimyb... Akli vadai, kurie ikoiate uod, praryjate gi kupranugar. Deja jums, Rato inovai ir fariziejai, veidmainiai, kurie kuopiate, kas yra i viraus taurs ir blido, viduje gi esate pilni plimo ir n e v a r u m o . . . De ja jums, Rato inovai ir fariziejai, veidmainiai, nes js panas pabaltintus kapus, kurie i oro puss rodosi monms labai gras, viduje gi pilni mirusij kaul ir visoki puvsi. Taip ir js i viraus, tiesa, rodots mo nms teiss, viduje gi pilni esate veidmainysts ir nedo r u m o " (Mt 23, 23-28). Todl Bauhoferio mintas uda vinys, kad pasaulio sukrikioninimas yra ne kas kita kaip jo nuburuazinimas, yra nepaprastai sunkus. Buruazija, irint Krikionybs akimis, yra ne kas kita kaip profanins srities reikj ir atstov. Tas pats Bauhoferis mintame veikale skiria dvi gyvenimo sritis, arba du gyvenimo stili: profanin ir sakramentin. Profaninis gyvenimo stilius yra ne kas kita kaip tos formos ir tie pasaulinio buvimo turiniai, kurie nenori nieku kitu bti kaip pasauliu, kaip emikumu ir itame pasaulikume randa savo pasitenkinim ir ireikia savo pilnatv" I 0 . Tuo tarpu sakramentinje gyvenimo tvarkoje emiki daiktai yra ekstatikai pakeliami prie dievikj majesto t" ". Kitaip sakant, profaninis gyvenimo stilius yra vi sas itas neperkeistas pasaulis, kuris tokiu visados nori bti ir likti, kuris savo neperkeitim teigia ir yra juo pa tenkintas. Sakramentinis gyvenimo stilius, prieingai, per keiia io pasaulio pavidalus ir pasaul iri kaip Dievo perjimo viet: transitus Domini. Jeigu dabar paly gintume buruazij su visomis josios ymmis, apie ku rias buvo kalbta, galtume aikiai pamatyti, kad burua zinis gyvenimo stilius kaip tik atitinka profanin gyvenimo stili. Buruazikumas ir yra ne kas kita kaip tikras ir
10 11

Op. cit., 257 p. Ibid.

342

gilus profanikumas. Bdamas ir pasilikdamas bties pe riferijoje, teigdamas i tikrov kaip pastovi savo gyve nimo viet, buruazikumas virsta didiausiu profanikumu, kuris yra atitrks nuo bet kokio sakralinio prado, nes jis yra atitrks nuo gyvenimo ir bties gelmi. Gy venimo ir bties periferija yra nepavsta ir neperkeista. Kas pasilieka joje, pasilieka tuo paiu anapus sakralins srities ir iskiria i savo gyvenimo sakralin stili. ia mes kaip tik susekame giliausi prietaravim tarp buruazijos ir Krikionybs. Buruazija yra svetima Krikionybei ne tik savo subjektyviu nusiteikimu, kuris mog psichologikai padaro netikus suvokti ir gyven dinti Krikionybs paslaptis, bet sykiu ji yra svetima Krikionybei ir objektyviniu savo pagrindu kaip profanikumo atstov, jojo gyvendintoja ir reikj. Krikio nybs gyvenimo stilius yra i esms sakramentinis. Joks profanikumas jokioje srityje ia yra negalimas. Jeigu praktikoje jis pasitaiko, tai visados esti laikomas Krik ionybs aizda ir nenormalumu. Krikionis gyvena ir tu ri gyventi sakramentinje srityje ir sakramentiniu gyve nimo stiliumi, vadinasi, turi stengtis, kad savo veiksmais, savo odiais ir savo mintimis jis dalyvaut ios profanins srities pergaljime, perkeiiant j pagal dievikj pirmavaizd ir vykdant joje sakramentinio gyvenimo ds nius. Tuo tarpu buruazija kaip tik esmingai itame profanikume pasilieka. Josios susijimas su eme, su pasauliu, su ia tikrove yra jai ne atsitiktinis, bet esminis. tai kodl Krikionyb su buruazija negali susiderinti ne tik psi chologiniu, bet ir ontologiniu atvilgiu. Ji gali bti su ja susijusi tik istoriniu atvilgiu, tik dl laiko ir vietos s lyg, nors itas susijimas visados yra labai nelaimingas ir smarkiai kerija, kaip kerija kiekvienas savo princip idavimas. Todl Bauhoferis ir sako, kad buruazija yra krikionikai neapipavidalinama mediaga" 1 2 . Tai rei kia, kad Krikionyb buruazijos negali panaudoti kaip objekto savo misijai. Visi gali priimti Krikionybs id jas ir sykiu palaikyti savo dvasin struktr, iskyrus buruazij, nes josios dvasin struktra yra Krikionybs paneigimas. Krikionyb gali buruazij tik pergalti ir
12

Op. cit., 258 p. 343

inaikinti. Joks josios mimas sakramentin savo gy venim ia nra galimas. Burujus tol negali bti krik ionimi, kol jis yra burujumi. i dien buruazijos is torinis lugimas gali bti Krikionybei visais atvilgiais tiktai naudingas. Mums ia pat gali paaikti, k reikia krikioni praktinis susijimas su buruazija ir Krikionybs apvil kimas buruazinmis formomis. Jeigu buruazija yra profaninio gyvenimo stiliaus reikj ir vykdytoja, tai susi jimas su ja yra ne kas kita kaip susijimas su profanikumu. Tai reikia sakralinio gyvenimo stiliaus nustmim antrj viet, tai reikia sakramentins tvarkos paemini m konkreiame gyvenime ir tai reikia galop Krikiony bs dvasios paneigim. Buruazikai besireikianti Krik ionyb, vis tiek kieno ji bt praktikuojama ir atstovau jama paprasto pirklio ar Romos kurijos, yra tik fiktyvin Krikionyb. Tik i viraus ji dar atrodo esanti Kris taus idjos vykdytoja. Bet savo gelmse ji tokia nebra; ji jau yra idavusi Kristaus mint ir isigynusi jos auto riaus. Konkreiai itoks sakramentinio gyvenimo stiliaus ikeitimas profanin apsireikia gyvenimo srii atpalai davimu nuo nuolatinio susilietimo su religinmis paslap timis. Religinis sakralinis pradas net pai buruazikai nusiteikusi krikioni yra padaromas tik siauro brelio principu, tik ventadieniu dalyku, apie kur geroje drau gijoje nekalbama ir kuris plaioje visuomenje nesireikia. Tai nra tolerancija. Tai yra atsisakymas. Krikioni kuriamas menas, mokslas ir etins sistemos nebeturi tos krikionikosios egzistencijos dvasios, kuri yra ne kas kita kaip sakralin dievikoji dvasia. Krikionies darbai, jeigu jie nelieia specialiai religins srities, pradeda nie kuo nebesiskirti nuo nekrikionies darb. Krikionika sis principas toki moni dvasioje pasilieka kakur ker tje: krikionikoji dvasia, toji jungtis su antgamtine sritimi, ia nutrksta, ir i antgamtinio gyvenimo nebe kyla jgos ir kvpimas emikiems darbams. Kas lygina, pav., patristikos arba ankstyvj vidurini ami krikio ni darbus su dabartini krikioni darbais, gali lengvai pastebti, kiek profanikumas yra sigaljs visuose i pastarj ygiuose.
344

Jeigu tad Bauhoferis stato Krikionybei vien i pa grindini udavini nuburuazinti pasaul, tai itas pa saulio nuburuazinimas ir tuo paiu priartinimas prie Krikionybs dvasios yra galimas tik dviem keliais: 1) per ypating sakralinio sakramentinio prado pabrim ir 2) per laisv prisimim mysterium crucis. Sakralinio sakramentinio prado ir sakramentinio gyve nimo stiliaus pabrimas vis pirma turi vykti pai krikioni gyvenime, mstyme ir kryboje. Krikionis yra iskirtas i visos bties srangos ne tik psichologi kai, bet ir ontologikai: jo pati egzistencija yra atremta kitokius principus. Kiek nekrikionies buvimas pasilieka senojo Adomo istorijos periode, tiek krikionies gyveni mas jau yra js visai kitok istorin tarpsn. Jis jau dalyvauja Kristaus ygyje ir savo darbais it yg pleia laike ir erdvje. Pasaulio atnaujintas santykiavimas su Dievu, vyks atpirkimo moment, kiekvieno krikionies gyvenime yra palaikomas ir pleiamas, imant vis naujas sritis ir naujus pradus. Atpirkimo metu sakramentinis prin cipas nusileido nuodms pavergt profanin gyvenim ir pradjo it gyvenim, kaip Bauhoferis sako, pakelti Dievo majestoto akivaizd. Krikionis turi it darb tsti toliau. Todl suprantama, kad jam itas sakramenti nis principas turi bti ne vienas i jo gyvenimo princip, bet vienintelis principas, kuris apvaldyt ir persunkt vi sas jo veikimo, mstymo ir krybos sritis. Visa konkreti krikionies egzistencija turi vykti sakralinje srityje ir bti apvilkta sakramentiniu gyvenimo stiliumi. Tik tokiu bdu krikionis uskleis savo vid buruazins dvasios sigaljimui ir panaikins savyje itos dvasios bruous. Buruazijos pergaljimas subjektyvinje Krikionybs srityje yra galimas tik per ypating sakramentinio gyve nimo stiliaus vykdym savo dvasios viduje. I kitos puss, toks pat buruazijos pergaljimas ir tuo paiu bdu yra galimas ir objektyvinje srityje. Vieasis gyvenimas, kaip jau esame ne kart minj, dabar yra per sunktas profaninio principo ir apvilktas profaniniu stiliumi. Sakraliniai enklai, sakraliniai odiai dabar nra gero tono dalykas. J paprastai yra vengiama, ir mums keista atrodo, kad, pav., Vengrijos senoji ar Airijos naujoji kons345

titucija prasideda v. Trejybs pagarbinimu. Ms nau josiose valstybse, kuri krime dalyvavo krikionys, toki sakralini formuli vengiama. Ir tai nra tik ivir iniai dalykai. Tai yra gilaus profanikumo enklas. Ir kol itas profanikumas nebus sakralinio principo perga ltas, tol objektyviosios dvasios gyvenimas vyks po bur uazijos enklu. Ms laikais Krikionybje kilo visikai naujas daly kas, kuris kaip tik ir yra paauktas kovoti su buruaziniu nusiteikimu, su buruaziniu vieuoju gyvenimu ir j nu galti. Tai yra Kat. Akcija. Katalikikoji Akcija, labai prasmingai pastebi O. Bauhoferis, yra katalikikj jg sutelkimas krikionikajam atsakingumui u pasaul vyk dyti" 13 . Krikionyb yra atsakinga u pasaul, ir it atsakingum ji jauia ir j turi vykdyti. Pirma, kada gy venimas nebuvo toks komplikuotas ir taip suprofanjs, itam atsakingumui patenkinti pakako hierarchijos apa talavimo ir vadovavimo. Bet kai gyvenimas yra atitrks nuo sakralinio principo, kai visas ito gyvenimo stilius yra persunktas profanikumu ir kai hierarchijai kelias ito gyvenimo sritis yra udarytas, reikjo, kad ateit ki tokios ries apatalai, kurie bt kil i to paties gyve nimo, jame kasdien dirbt ir tuo bdu sugebt daryti jam paventinanios takos. tai kodl pop. Pijus XI ir pakviet vieai bei oficialiai pasaulininkus apatalavim hierar chijoje. Pasaulininkai iuo metu yra pirmieji kovotojai su profaniniu gyvenimo pradu. Kat. Akcija kaip tik turi pir moje eilje nuburuazinti pasaul, pakeisti buruazinius jo pavidalus sakraliniais ir sakramentin gyvenimo stili vl grinti nukrikionjusiam pasauliui. Bet kad itas darbas bt tikrai vaisingas, kad i tikro pagal popieiaus nor bt Kristus vestas asmens, eimos ir visuomens gyvenim, reikia, kad pasaulininkai patys savo gyvenime vykdyt sakralinio prado pabrim, apie kur buvo kal bta. Tai yra btina slyga, nes tik savs nuburuazinimas yra kelias pasaulio bei gyvenimo nuburuazinim. Antrasis kelias, i esms sujungtas su pirmuoju, ku riuo gali bti pergaltas buruazikumas, yra laisvas mys13

Op. cit., 222 p.

346

terium crucis prisimimas. Mysterium crucis yra slaptin giausias dalykas visoje Krikionybs srangoje, nes kania yra slaptingiausias dalykas visoje bties srangoje. Krikionis tik tada gali pergalti buruazij, kai jis i tikrov, gyvenim nagrins po kryiaus enklu. Kryius Krikionybje yra ne tik iganymo, bet ir kanios sim bolis. Buruazija, kaip jau esame minj, bijo kanios. Tuo tarpu ita baim turi bti tolima krikioniui. Jeigu atpirkimas atjo tik per kani ir jeigu, i kitos puss, krikionies gyvenimas yra atpirkimo ygio vykdymas ir pltimas, savaime aiku, kad jis negali bti be kanios. Labai yra prasminga, kad Krikionybs pradia buvo paymta kaniomis ir krauju. Katakomb Krikionyb sutelk savyje vis Krikionybs tragik, bet ir vis jo sios galyb. Tai yra simbolis kiekvieno krikionies gyve nimui. Krikionies gyvenimas vyksta kanioje, ir tik to kiu bdu jis gali turti igananios takos pasauliui. Mys terium crucis yra pagrindinis dalykas pergalti pasaulio profanikumui. Profanikumas yra apsistojimas gyveni mo paviriuje ir nejautimas bties tragikos. ito paviru tinikumo pergaljimas veda mus bties gelmes ir tuo paiu veda kani, nes bties gelmse gldi atitrkimas nuo absoliutinio principo ir tuo paiu gldi kania. mo gikasis principas krikionyje veria j prieintis kaniai ir bijoti persekiojim. Bet it dalyk reikalauja pasaulio iskaistinimas. tai dl ko Apokalips kalba apie tam tik r skaii broli, kurie turi bti nuudyti dl Kristaus vardo, t a i dl ko toje paioje Apokalipsje yra nuolatos minimi persekiojimai, kurie istorijos eigoje vis auga ir didja. Apokalips yra itisas mysterium crucis veikalas. Ji yra sykiu kiekvieno krikionies gyvenimo vaizdas. Kas bijo kanios ir kas laisvai neprisiima kryiaus, tas negali pakelti perkeistojo pasaulio form. Pradioje mes sakme, kad apatal lpomis Taboro kalne kalbjo buruazinis nusiteikimas kaip tik dl to, kad apatalai nesuprato kan ios prasms ir reikms pasaulio iskaistinimui. Tik per kani perjs pasaulis yra tinkamas priimti perkeistas formas. Tik kenis pasaulis yra isilaisvins i burua zini form. Mysterium crucis yra giliausia buruazijos prieginyb.
347

Antras

skyrius

BURUAZIJOS APRAIKOS GYVENIME

I. KLERIKALIZMAS R E L I G I J O J E 1. K l e r i k a l i z m o e s m Buruazijos gyvenimika apraika religijoje yra kle rikalizmas. Klerikalizmu danai yra vadinama kunig valdia. Bet itas pasakymas yra per siauras. Klerikaliz mas yra ymiai platesnis dalykas negu tik politinis valdy mas. Klerikalizmas, kaip mes j suprantame, yra toks dvasios nusiteikimas, kuris stengiasi i tikrov palenkti religiniam principui ivirinmis priemonmis. Be abejo, pasaulin valdia ir politins srities turjimas savo ran kose yra geriausias iam reikalui bdas. Todl klerikaliz mas politini priemoni niekados neisiada. Bet gyve nime politin sritis yra ne vienintel, kuri gali teikti klerikalikai nusiteikusiems monms ivirini priemoni. Taip pat klerikalikai nusiteikusi moni esama nemaa ir tarp pasaulinink. Klerikalizmas nra tiktai specifin dvasinink apraika. Be abejo, gal dvasininkai daugiau klerikalizm linksta negu pasaulininkai. Bet klerikalikas nusiteikimas gali bti ir pasaulininkuose. iuo atvilgiu klerikalizmas yra religinio entuziazmo ir apatalikosios dvasios ikreipimas. Kiekviena religija stengiasi apvaldyti vis pasaul su visomis jojo sritimis. Ji nori siskverbti vis gyvenim. Ji nori bti visuma, bet ne dalis. Kiekviena religija yra totalistin. ia nra nieko nuostabaus. Nuostabu, jeigu bt kitaip. Religinis totalizmas kyla i paios religijos esms. Bdama mogaus santykiavimas su Dievu, reli gija stengiasi bti pilnutiniu santykiavimu: viso mogaus ir viso gyvenimo. Religijoje visas mogus turi bti per sunktas dievikuoju principu ir visas gyvenimas sujungtas su atitinkamomis a n t g a m t s sritimis. Todl religija
348

visados kovoja su tomis gyvenimo tendencijomis, kurios bando j nustumti tik vien kuri srit, jai leidia reik tis tik tam tikruose dalykuose. Toksai religijos takos aprimas yra sykiu ir religijos esms ikreipimas. Kaip mogus su Dievu santykiuoja ne viena kuria savo galia, ne viena kuria savo btybs sritimi, bet visu savimi, visu mogikuoju principu, visa savo siela ir visu knu, taip ir religija negali savo gyvenime neireikti ito totalumo. Totalistins tendencijos religijai yra visikai natralios ir esmins. Bet itas totalistinis religijos pobdis praktikoje gali reiktis dviem bdais: 1) jis gali stengtis perskverbti pa saul ividiniu bdu kaip raugas, kuriuo Kristus ireik tikrj religin penetracij, ir 2) jis gali bti gyvenimui primestas i viraus. Pirmuoju atveju religijos totalizmas yra organikas. Jis perskverbia mog ir gyvenim i vi daus. Jis tampa savotika mogaus ir gyvenimo entelechija, kuri valdo visas mogaus galias ir visas gyvenimo sritis. Antru atveju itas totalizmas pasidaro mechanikas. mogui ir gyvenimui jis yra tiktai ivirin forma, tiktai drabuis, kuris gali dengti visikai nereliging siel. Pir masis religinio totalizmo reikimosi bdas yra krikio nikas, antrasis klerikalikas. Krikionyb, pasekdama Kristaus pavyzdiu, nori i vidaus mog ir pasaul per skverbti dievikuoju pradu. Klerikalizmas stengiasi i viraus fizinmis ir moralinmis priemonmis palenkti mog ir pasaul religiniam principui. Krikionyb eina per sitikinim ir laisv. Klerikalizmas eina per prievart ir jg. Krikionyb religij skelbia. Klerikalizmas j platina. Klerikalizmui menkai terpi, kad pasaulis bt per keistas viduje. O. Bauhoferis pastebi, kad klerikalizmas i pagrind atsisako perskverbti i vidaus pasaul antgamts jgomis; jis pasitenkina iviriniu ir tiesioginiu val 1 dymu" . Klerikalinio nusiteikimo religininkai nesistengia moni tikinti. Dievo odio jie neskelbia. Jie j platina profaninmis priemonmis. Ar mons tikrai itai Evan gelijai tiks, ar jie savo viduje igirs v. Dvasios bals,
1

Heimholung der Welt, 167 p. 349

ar tikjimo malon palies j siel, klerikalizmui nesvarbu. Svarbiausias klerikalizmo udavinys yra i viraus palenk ti mones, kad jie vykdyt Banyios sakymus ir josios klausyt. Todl klerikalizmas apie Banyios stiprum sprendia ne tiek kokybikai, kiek kiekybikai. Skaiius klerikalikai nusiteikus mog nepaprastai avi. Religi nio principo sigaljimui parodyti toks mogus mielai nau dojasi statistika. Juo didesnis mald skaiius, juo ilgesnis pamokslas, juo didesn spstis banyioje, juo garsiau gieda choras, tuo labiau klerikalizmas yra patenkintas. Religinio gyvenimo apraik krva ir mas j avi, ir jis ja diaugiasi, kaip yktuolis diaugiasi aukso krva. Kas yra itos krvos viduje, klerikalikas mogus nepaiso. Ividinis mogaus gyvenimas, mogaus sielos tiesioginis susilietimas su Dievu klerikalizmui yra nesuprantamas ir neprieinamas. Klerikalikai nusiteik mons religins bendruomens gyvenim tvarko tiktai pagal ivirinius enklus: pagal juos jie tikiniuosius teisia, baudia ir smerkia. ia kaip tik klerikalizmas esmingai susilieia su bur uazija ir esmingai atsitolina nuo Krikionybs. Buruazikumas ir klerikalizmas turi bendras aknis" 2 , sa ko O. Bauhoferis. Tokios bendros aknys ir yra io neperkeisto pasaulio teigimas. Klerikalizmas pastoviai si gyvena ioje tikrovje religine sritimi. Jis nori, kad reli gija bt io pasaulio religija. Kristaus posakis, kad ma no karalyst ne i io pasaulio", klerikalizmui atrodo ess hiperbol. Nesistengdamas ios tikrovs perkeisti, kleri kalizmas tuo paiu pripasta, kad ji yra vienintel mo gaus gyvenimo vieta, kurioje turi vykti ir religinis gyve nimas. Klerikalizmui pasaulio transfigracija yra nesu prantama. Klerikalizmas nesistengia pasaulio perkeisti, bet tik nori j apvaldyti ir savo reikalams palenkti. Tai ir yra buruazikas nusiteikimas, nes, kaip buvo minta, bur uazin dvasia pasitenkina i viraus pasaul apvaldiusi ir palenkusi. jo gelmes i dvasia nenusileidia. Klerika lizmas, kaip ir visa buruazija, pasilieka bties periferi joje. Todl jam pakanka, kad ir religija yra taip pat pe riferinis dalykas.
2

Op. cit., 168 p.

350

Tai yra buruazinis nusiteikimas, ir sykiu tai yra pa neigimas paios Krikionybs. Krikionyb niekados ne teigia io neperkeisto pasaulio ir juo nepasitenkina. Krik ionybs pagrindinis udavinys yra perkeisti mog ir gyvenim paiose gelmse, paiame viduje. Bet koks tik tai ivirinis religinio drabuio uvilkimas Krikionybei yra svetimas. Ivirins religins formos ir ivirins re liginio gyvenimo manieros yra tik pagrainimas, tik apdailinimas, kuris pasaulio ir mogaus transfigracijai neturi beveik jokios reikms. Jos todl pasilieka alia pagrindinio Krikionybs udavinio, nes perkeisti bt pagal dievikj pirmavaizd yra svarbiausias Krikio nybs paaukimas. Atnaujintas visatos santykiavimas su Dievu, kuris ireikia Krikionybs esm, gali bti vyk dytas tik per mogaus ir pasaulio perkeitim i vidaus, o ne per jo paviriaus sukrikioninim. Todl klerikalizmas, kuris atsisako ir nesirpina pasaulio ir mogaus transfigracija, prasilenkia su Krikionybs esme ir j ga lop paneigia. tai kodl O. Bauhoferis ir sako, kad kle rikalizmas yra tiktai fiktyvin krikionikoji tvarka; tik rumoje jis yra krikionikosios dvasios kapituliacija prie buruazikum" 3 . 2. Klerikalizmas tikjimo srityje

Tikjimas yra kurio nors dalyko pripainimas tiesa dl dievikojo autoriteto. Tai nra paios dalyko esms irjimas protu arba, kitaip sakant, tiesos pripainimas dl ividinio josios aikumo. Kur yra aikumas, ten yra ino jimas ir ten negali bti tikjimo. Tiesa, tikjimas negali bti aklas. Tam tikras inojimo laipsnis yra reikalingas ir tikjimui, kad jis bt protingas ir kritikas. Tikjimas reikalauja inojimo ne savo objektui, bet savo motyvui. Kitaip sakant, protui gali bti neaiki Dievo apreiktoji tiesa. Bet protui turi bti aikus pats Dievo buvimas ir tasai faktas, kad i tikro i ar ana tiesa paties Dievo yra apreikta. Tik tokiu atveju protas gali apsisprsti priimti it ties dl dievikojo autoriteto ir j tikti. Todl skelbiant tikjimo tiesas, nepakanka jas skelbti Dievo
3

Op. cit., 168 p. 351

vardu. Vis pirma reikia it skelbim atremti Dievo buvim ir dievikojo Apreikimo tikrum. Kitaip tikjimo skelbimas bus be pagrindo, ir tikjimo primimas bus leng vapdikas. Krikionyb taip ir daro. Ji vis pirma teikia ini apie pat Diev, kaip pasaulio Krj ir Palaikytoj, o tik paskui moko apie dievikj Apreikim ir Dievo pa sirodym mogaus prigimtyje. Teodicja ir apologetika eina pirmiau negu dogmatika. I kitos puss, tikjimas visados yra Dievo malon ir sykiu laisvas mogaus a k t a s 4 . Net ir aikiausius turint tikjimo motyvus, net ir tviriausiai rodius Dievo buvi m ir paties Apreikimo fakt, dar nra btina, kad mo gus tikt t ar kit ties. Tikjimas kaip toks visados pasilieka neprieinamose, paslaptingose mogaus dvasios gelmse. Tikjimo akte mogus tiesiog susiduria su Die vu ir paties Dievo yra paadinamas. Todl bet koks ivir inis argumentavimas ar pasirmimas autoritetu ia yra tik antraeils reikms. itie dalykai neturi savyje jgos paadinti moguje tikjimo. Tikjimas gema laisvai, kaip dievikosios malons ir mogikosios laisvs sveikos vaisius. Klerikalizmas abu mintus dalykus ignoruoja. Kleri kalizmas visikai nesirpina mogaus tikjimo protingais motyvais ir sykiu visikai pamirta, kad tikjimas yra ma lons dalykas. Klerikalikai nusiteikusieji mons tikin iaisiais laiko tuos, kurie vieai sukalba Credo. Kokiais motyvais vaduodamiesi jie it Credo sukalbjo, klerika lizmui nerpi, nes klerikalizmo udavinys yra ne i vi daus perkeisti mog, bet i viraus tvirtinti religin prin cip. Sukalbjimas Credo vieai kaip tik ir yra toks ivir inis religinio principo apreikimas. Klerikalizmui jo vi sikai pakanka. Taip pat klerikalizmas nesivaro pasirinkdamas prie mones vesti mones tikjim. Laisvas ir nuoirdus tiki nimas stovi paskutinje i priemoni vietoje. Nesidom damas mogaus vidumi, klerikalizmas nesirpina ividiniu mogaus paadinimu. Klerikalikai nusiteikusieji mons
P l g . A. Rademacher. Bonn, 1937. 352
4

Die innere Einheit des Glaubens, 35 p.

visikai pamirta, kad tikjimas yra laisvos malons vai sius, kad reikia mog tinkamai i vidaus malons veiki mui nuteikti, kad reikia j prirengti malonei priimti. Kle rikalizmui yra svarbiausia, kad mogus i viraus kokiu nors vieu enklu pareikt tiks. Klerikalikai nusiteiku sieji mons tikjim paveria oficialia ceremonija nei rdami, ar itoji ceremonija turi moguje ividin pagrin d, ar ne. Didiausias klerikalizmo pavyzdys tikjimo srityje yra inkvizicija. Inkvizicijos metu tikjimas kaip laisvas, die vikosios malons paadintas mogaus dvasios aktas bu vo pakeistas iviriniu, prievartos priemonmis ireikalau tu aktu. Nei inojimo dl tikjimo motyv, nei dievikojo autoriteto dl tikjimo objekto ia nebuvo. Inkvizicijos at stovams, kaip ir visiems klerikalikai nusiteikusiems mo nms, buvo svarbu, kad tikjimo aktas bt atliktas vieai. Ividinio apatalavimo dvasios jie neturjo ir nesisteng turti. Reikia pastebti, kad klerikalizmas tikjime kaip tik at siranda tokiu metu, kada Krikionyb pradeda bti stu miama i vieojo gyvenimo. Negaldama isilaikyti savo vidaus turtingumu paprastai dl savo atstov sumenkji mo, ji t pai atstov nori bti ilaikoma prievartos prie monmis. Todl itie atstovai griebiasi jgos, kad sutram dyt kiekvien apraik, kuri jiems atrodo einanti ne to kiu keliu kaip jie. Inkvizicijos laikais toks jgos griebimasis Krikionybei ilaikyti vieajame gyvenime yra labai aikus. Inkvizicijos metas buvo pradia Krikiony bs susidrimo su prometjizmu. ia susitiko dvi galybs, ir kiekviena pradjo varytis u tak pasaulyje. Kadangi Krikionyb tuo metu vald ivirin gyvenim, tai josios atstovai ir man, kad jie tur teiss pasinaudoti ito ivir inio gyvenimo priemonmis Krikionybei apginti. ia vyko tas pat, kas ir Getsemani sode, kur Petras, isitrau ks kard, norjo apginti Krist. Petro pavyzdiu pasek visa eil jo pdini. Tik itas paskimas Krikionybei buvo kur kas nelaimingesnis. Petro atveju jgos pavarto jimas buvo individualus jo temperamento isiverimas. Tuo tarpu inkvizicijos metu jga buvo organizuota vieo siomis pasaulinmis ir dvasinmis priemonmis. Bet kaip
353

Getsemani sode, taip ir visais laikais skamba klerikalizm smerkiantieji Kristaus odiai: Kik savo kalavij atgal viet: nes visi, kurie ima kalavij, praus nuo kalavijo. Ar manai, kad a negaliu melsti savo Tv, ir Jis man atsis daugiau kaip dvylika legion angel" (Mt 26, 52 53). Krikionyb turi bti laisvas mogaus ygis ir lais vas apsisprendimas. Jeigu Dievas bt norjs prievarta vykdyti pasaulio atnaujinim, jam nebt reikj kentti ir mirti. Mirtis ir kania, kuria Krikionyb yra pagrsta, suponuoja laisv mogaus ividiniame ir iviriniame jo gyvenime religiniu atvilgiu. Tik tokiu atveju religija yra didinga ir kosmin. Prievarta vykdytas tikjimas yra ver g tikjimas, kuris netinka Dievo snums. iuo atvilgiu klerikalizmo sukurta inkvizicija yra esmingas Kristaus Aukos nesupratimas. Charakteringa, kaip inkvizicij vertina didieji autori tetai, savos srities inovai. Poros j odius ia ir paci tuosime: vieno istoriko Gustavo Schnrerio ir antro teo logo Karlo Adamo. G. Schnreris, apras inkvizicijos atsiradimo eig ir josios procedr, sako: Eretik egzekucijos pateisinimas taip lygiai yra nevyks, kaip yra nevaisingas gynimas daugybs sunki inkvizicijos proceso padaryt klaid. Be abejo, ji sukl nepaprast baim, bet kruvin baim, kuri Banyiai panaikino tj patrauklum, kur ji, kaip velni vis tikinij Motina, visuomet stengsi vykdyti. Josios tarnai, veiki slaptuose inkvizicijos procesuose, atrod kaip tamss budeliai, kurie visur skverbsi policijos jga ir baime norjo apsaugoti savo autoritet. Tiesa, katar sekt pavyko inaikinti. Bet erezija tuo bdu nebuvo nuslopin ta. Klaida buvo manyti, kad jau visi pavojai yra paalinti ir kad krikionija visiems laikams bus ilaikyta gryna tikjime. Kriz, kuri prasidjo XII imtmetyje, buvo daug gilesn. Galutinje sskaitoje pergal ilgiems laikams ga ljo patikrinti tik dvasins jgos, kuriomis ir iandien Banyia labiausiai remiasi, kaip ir pirmaisiais amiais, kai ji kovojo su stabmeldybe. Nereikia be niekur nieko peikti, kad Banyia tuo metu Vakaruose buvo anktai suaugusi su visuomene ir su valstybe, kad leido save gin ti jgos priemonmis. Taip daro kiekviena bendruomen
354

pagal vyraujanias pairas. Tokios jgos priemons bu vo tuo labiau pateisinamos, kad ir antroji pus, kuri Ba nyi puol, taip pat griebsi prievartos. Bet vartojant itas jgos priemones, turjo bti pasilikta tame punkte, kuriam Banyia atstovavo, deja, tik odiais, perduoda ma eretikus pasauliniam teisjui 5 . Eretik idavimo, dar labiau neprasming iauri tortr igauti prisipaini mui neturjo bti. Jeigu prie to prieita, tai vis pirma ia buvo kaltas tas juristinis nekritikas formalizmas, kuris be atodairos kopijavo romn teis, tas nekritikas seno vs juridinio lobio atgaivinimas, kuriuo akli kopijuoj in telektualai apvald savo ami, manydami es intelektua lins paangos atstovai, tuo tarpu tikrumoje bdami ver gai atgyvent tradicij, kuri kritikai vertinti neturta nei drsos, nei jgos" 6 . K. Adamas itaip charakterizuoja inkvizicij teologiniu atvilgiu: iandien katalikas kenia dar daugiau negu kada nors dl vidurini ami inkvizicijos ir autodaf, nors ir puikiai ino, kad u t vis reikini slpsi be galinis rimtumas, kuriuo vidurami mogus, irs tiktai grynai objekt pasaulio, norjo apsaugoti antgamtinio Apreikimo nepajudinam tikrov ir aukt jo didyb. Ir nors i dien katalikas labai vertina vidurami politins valstybs santvarkos tamprius ryius su Banyios gyve nimu, jam vis dlto skaudu, kad tais laikais, rpestingai irint objektyvi religijos bei visuomens vertybi, buvo susilpnjs mogaus ividinio pasaulio supratimas, o taip pat sumajs sins (nors ji bt ir klaidinga) teisi bei reikms supratimas; jam skaudu, kad to meto grynai logikas galvojimas buvo nustelbs visok psichologin sijautim ir tiek apakins protus, kad jie kartais nepa stebdavo spindini Evangelijos brangakmeni verts, nesuvokdavo to Evangelijos mokslo, kad Dievo Karalyst
Schnreris ia turi galvoje t formul, kuri buvo sakoma ati duodant eretik nubausti pasaulinei valdiai ir kurioje buvo praoma nepralieti kraujo. Schnreris pastebi, kad tai buvusi tik pasenusi formul, paskui kuri jo grasinimas ekskomunika, jeigu mirties bausm eretikui nebus vykdyta (plg. Kirche und Kultur im Mittelalter, II, 437 p. Paderborn, 1929). 8 Kirche und Kultur im Mittelalter, II, 437438 p. Paderborn, 1929. 355
5

yra ne io pasaulio, ne atraus kardo karalyst, kad nu sidjusiam broliui reikia atleisti septyniasdeimt septynis kartus ir kad neleista ugnies bausms reikalauti netikin ij miestams. .. Susijaudins prieina jis ivad, kad kartais asmenys, tur aukiausias ir atsakingiausias vietas emje, gali vis dlto bti savo laikotarpio idj vergai ir kad Banyi valdanti ventoji Dvasia ne kiekvien po pieiaus valdios pasireikim, ne kiekvien jo skelbia mj direktyv apsaugoja nuo klaid ir netikslum, bet tik laiduoja ten neklaidingum, kur popieius kalba ex ca thedra" 7. Inkvizicija yra rykiausia klerikalizmo apraika, ir kaip tokia ji stovi toli nuo tikros krikionikosios dvasios. 3. K l e r i k a l i z m a s r e l i g i n s bendruomens srityje Religin bendruomen yra meils objektyvacija regi momis formomis. Meil, kaip dievikoji doryb, sujungia per savo objekt visus tikiniuosius vien ird ir vien kn. Krikionybje itoji bendruomen iauga mistin organizm, kuris apima vis monij. Gali religin bend ruomen turti juridin pavidal ir juridin organizacij su savo statymais ir normomis, bet visados ita organi zacija turi bti meils apsireikimas bei vykdymas. Kur teis ir jga persveria meil, kur religin bendruomen yra tvarkoma ne meils, bet teiss ar jgos princip, ten nra tikros krikionikos dvasios. tai kodl iandien, kada juridinis Krikionybs pavidalas jau yra susiformavs ir net i dalies sustings, taip labai visus vilioja pirmj ami Krikionyb, nes joje meils principas ypatingai buvo pabriamas ir ypatingai ijo aiktn. Religin bend ruomen, tiesa, gyvena iame pasaulyje. Bet jos aknys ir jos principai yra ne i io pasaulio. Todl jai nedera naudotis io pasaulio priemonmis drausmei ir tvarkai palaikyti savo nari tarpe. io pasaulio priemons yra profanins, ir todl jos neturt bti netos sakralin srit.
7

Katalikybs

esm,

294296

p.

Kaunas,

1936.

Vert B.

Lau

kaitis. 356

Klerikalizmas ito dsnio nepaiso. Bdamas buruazi nis nusiteikimas, jis tuo paiu yra palinks profanin srit ir nesibijo profanines priemones panaudoti sakralinei bendruomenei laikyti, tobulinti ir plsti. Klerikalizmas re ligin bendruomen supolicina. Policini priemoni varto jimas religins bendruomens sakymams vykdyti, tvarkai palaikyti, disciplinai saugoti yra klerikalizmui pagrindi niai dalykai. Vad. brachium saeculare" klerikalizmo yra laikoma svarbiausiu ginklu Dievo Karalystei realizuoti. Klerikalizmas reikalauja, kad valstyb teikt pagalb re liginei bendruomenei savo policija, savo statymais, savo turtais ir savo kaljimais. Ivirinis paklusimas drausmei klerikalizmui yra pa grindinis reikalavimas religins bendruomens gyvenime. Klerikalizmas religin bendruomen sukausto t a m tikras formas, apipina vairiausiais nuostatais, ir kas stengiasi i tuos nuostatus suprastinti, kas bando itas formas pakeisti gyvenimikesnmis, nes kiekviena forma sensta, t a s kle rikalizmo yra laikomas pavojingiausiu nariu religins bendruomens egzistencijai. Religins bendruomens die vikasis pagrindas klerikalikai nusiteikusi moni yra susiejamas su mogikomis nykstaniomis formomis. To dl kas tik griauna itas formas, tas, klerikalizmo nuo mone, griauna ir dievikj religins bendruomens pa grind. Klerikalikai nusiteik religins bendruomens virininkai yra gana atlaids moralinms nuodmms ir moraliniams savo nari ikrypimams. Bet jie yra labai grieti disciplinariniams nusikaltimams. Charakteringi iuo atvilgiu yra prel. A. Dambrausko odiai, parayti laike Vaigantui dar 1903 metais. Jie kalba apie konkret at sitikim. Bet itas atsitikimas yra charakteringas visam klerikalizmui jo santykiuose su religins bendruomens nariais. Dambrauskas rao: Ant itvirkimo, veidmainys ts, girtuoklysts ir kit panai kunigijos nusidjim Banyios tvukai nemto savo anatem, pabara tiktai pro forma ir gana. Ale kad atsiranda mogus, kuriam rpi rutina paalinti, aukiaus pakelti Krikionybs idj, tai ia Banyios valdonai rodo vis savo galyb ir auto ritet! Kristus pasak Petrui: Ganyk mano avis, ganyk mano avinlius. O Banyios tvukai pasielgia taip, tar357

tum Kristus bt pasaks jiems: paimkite lazd ir dro kite avims ir avinliams (kurie js rank nelaio), kam per galv, kam per strnas, tegu ino, jog js turite val di" 8 . Meils principo pakeitimas teiss ir jgos princi pu pasidaro rykus, jeigu tiktai religin bendruomen pa tenka klerikalizmo takon. Rykiausias Europos istorijoje klerikalizmo pavyzdys religins bendruomens atvilgiu buvo Romos banytin valstyb. Kaip inome, ji atsirado dovanos keliu. Pipinas, dkodamas popieiui u jo pripainim ir patepim frank karaliumi, tam tikru aktu dovanojo itis krat, kuris ir tapo banytins valstybs pagrindu. Popieius it dovan prim ir po dideli varg bei kov valstyb kr. Banytin valstyb buvo kurta atuntojo imtmeio vidu ryje, lugo devynioliktajame imtmetyje. Vadinasi, josios gyvavimas truko madaug vienuolika imt met. Ne vi sais amiais josios reikm Banyiai buvo vienoda. Bet visais laikais ji buvo savotikas Banyios slogutis, kuris kliud svarbesnes reformas ir paraliavo daugybs popie i idealist pastangas. emikomis akimis irint, banytin valstyb yra Banyiai gana patogi ir naudinga. Ji padaro Banyi nepriklausom nuo valstybi, ji patikrina Banyiai tam tikr pinig sum, tam tikr fizin jg ir politin presti . Bet i kitos puss, religinmis akimis irint, ji pri ria Banyi prie ios tikrovs, veda religins bend ruomens gyvenim profanini priemoni su visais j trkumais, priveisia Banyioje yd, kurios yra neiven giamos kiekvienoje valstybje. Bet svarbiausia, kad itos banytins valstybs valdovai danai esti priversti ginti ne tai, kas yra amina, bet kas yra laikina ir emika. Nuo pat banytins valstybs pradios Banyios istorija pra deda suktis aplinkui popieiaus kovas su imperatoriais ir karaliais. Danai itos kovos anaiptol nebuvo principins. Jos vyko ne dl religini princip, bet dl valstybs sien, dl privilegij ir teisi. ia ne vien kart matome po piei su kardu rankoje vedant savo armijas kov. Tai nra apokaliptin kova tarp slibino ir Avinlio. Tai yra
8

Atheneum, 8 p. Kaunas, 1938 m., 1 ss., IX tom.

358

dviej pasaulini galin kova, kuri vienas yra vaini kuotas tiara. Banytins valstybs valdovas dvasin v. Petro sost sukeiia su pasaulio kunigaiki sostu. Tai yra perjimas i sakralins sakramentins srities profanin srit. Tai yra perjimas i Krikionybs klerika lizm. Tokiu atveju profanin sritis susipina ir susimaio su sakraline sritimi. Profaniniai dalykai pradedami vartoti dvasiniams reikalams, o dvasiniai profaniniams. Pasi prieinimas banytins valstybs valdovui, kuris gali bti teistas ir reikalingas, sunkiai pasidaro atskiriamas nuo pasiprieinimo popieiui. Valstybins bausms ir policins priemons susijungia su dvasinmis bausmmis. Jau pir masis banytins valstybs valdovas popieius Steponas II ekskomunikos bausme udraud frank valstybs didikams rinktis karali ne i Karoling gimins. Tai buvo dvasi ns sankcijos panaudojimas grynai politiniam reikalui. Toki pavyzdi tkstanio met banytin valstyb turi nepaprastai daug. Todl banytins valstybs lugimas buvo ne Bany ios pralaimjimas, bet pralaimjimas buruazins dvasios, kuri buvo susisukusi stipr lizd religinje bendruome nje. Tai buvo reikalingas ir iganingas istorijos pasisu kimas Krikionybs naudai. Tautinio principo atbudimas savaime turjo banytin valstyb sunaikinti, nes naujai siais laikais kiekviena valstyb turi bti valdoma tauti nio, ne religinio principo. Banytins valstybs lugimas yra simbolis to naujo amiaus, kada Krikionyb valdys daugiau mogaus vid, o ne ivirin jo gyvenim, valdys daugiau dvasinmis meils priemonmis, o ne juridiniais disciplinariniais nuostatais. Genialus popieiaus Pijaus XI banytins valstybs klausimo sutvarkymas yra anga buruazijos lugim religijos srityje. Nedidelis met skaiius prajo nuo banytins valstybs lugimo. Bet jo pakanka, kad pamatytume, jog emikosios galios prara dimas Banyios tikrajam dvasiniam vaidmeniui ne tik nepakenk, bet tiktai padjo. Moralinis Banyios autori tetas iuo metu yra toks didelis, kaip gal niekados isto rijoje nra buvs. Ms laik Banyia yra apsivaliusi nuo vis valstybini priemoni ir priemai. Kelias mogaus ird iuo metu jai yra laisvas.
359

II. MORALIZMAS DOROJE 1. Moralizmas ir a s k e t i z m a s

Krikionybje yra dvi doros mokslo disciplinos: mora lin teologija ir asketika. Pirmoji kalba apie tuos princi pus, kuri laikydamasis mogus gali ivengti bent sun kios nuodms. Antroji nagrinja tas normas, kuri aps prstas mogus vis aukiau kopia tobulybs keliu. Jeigu itoms disciplinoms pritaikytume fizinio mogaus gyveni mo terminus, tai moralin teologija bt savs ilaikymo, o asketika savs itobulinimo mokslas. Be abejo, savs ilaikymas sudaro pagrind savs itobulinimui. Bet i ki tos puss, savs itobulinimo principai slepia savyje savs ilaikymo principus kaip dal visumoje. Asketika yra auk tesns ries mokslas negu moralin teologija, ir joje tel pa ios pastarosios nuostatai. ios dvi doros mokslo disciplinos nra tiktai grynai teoretiki dalykai. Jos nra sukurtos tiktai dl sistemos. Padalinimas asketika ir moralin teologij nra tiktai metodinis, itos disciplinos yra vis pirma praktins. Prak tins ne tik ta prasme, kad jos praktik nagrinja, bet ir ta, kad jos yra atsirmusios praktikoje esanius du mo ni tipus. Moralin teologija nra tiktai vadas asketika, o asketika nra tiktai moralins teologijos atbaigimas. Jos abi ias funkcijas pirmoji vado, antroji atbaigos at lieka. Bet j prasm itomis funkcijomis neisisemia. Jos yra skiriamos dviem moni tipams, dviem dorinio gyve nimo formoms, net dviem dorinms pasauliroms. Mo ralin teologija atstovauja tiems monms, kurie stengiasi tik ivengti nuodms, daniausiai tik sunkios, per daug netrokdami pasiekti tobulybs. Asketika, prieingai, yra skiriama tiems monms, kuriuos vilioja dorinio gyveni mo virns. Kadangi dorinis gyvenimas taip pat yra k ryba, todl asketika darosi savotikos etins krybos dis ciplina. Tuo tarpu moralin teologija tiktai moko, kaip isaugoti nuo sugriuvimo tai, kas yra gyta prigimties ar ba nesmoningo aukljimo keliu. Praktikoje, kaip rodo pa tyrimas, yra ymiai daugiau moni, reikaling moralins teologijos, negu asketikos. Mas bijo nusidti, bet nenori n kopti auktyn.
360

itok dorinio gyvenimo tip, kuris tiktai vengia nuod ms, nesistengdamas tobulti, mes ir vadinsime moralizmu, o tokio tipo alininkus moralistais. Asketizmas bus io tipo prieingyb. Asketinio tipo mogui per maa vengti nuodms. Jis yra krybikas etinio gyvenimo srityje. Jis stengiasi kurti pats save ir todl nuolatos tobulti. Geru mas jam yra per maas ividinio buvimo laipsnis: jis sie kia tobulumo. Kristaus odiai bkite tobuli, kaip kad dan gikasis js Tvas yra tobulas" asketui nra tik nereik mingas fantastinis posakis, bet viso etinio jo gyvenimo programa. Asketas nori bti ne tik paauktas, bet ir irink tas. Tuo tarpu moralistas pasitenkina paaukimu. J a m pa kanka, kad jis yra kandidatas. Auktesns dorinio gyveni mo sritys, karygiki vidaus ygiai jo nevilioja. Jis la bai saugojasi pragaro. Bet kadangi skaistykla nra amina, todl jis savaime tikisi patekti dang, nes ketvirtosios b senos Dievas nesukr. Jau i ito trumpo palyginimo matyti, kad moralizmas turi visas buruazijos ymes, kad jis yra buruazins dva sios apraika dorinje srityje. Vis pirma jis pasitenkina ividine savo tikrove. Kaip apskritai buruazin dvasia si gyvena ioje tikrovje, nesiekdama auktesns realybs, taip moralizmas sigyvena ividinje tikrovje tokioje, ko kia ji yra, ir nesistengia josios pergalti asketiniais veiks mais. Jis yra etini lygum apraika. Jis yra savotikas barbarikumas dorinje kultroje. Tai rykiai rodo ir tas faktas, kad moralisto veiksm motyvas, i vienos puss, yra baim, i kitos nauda. Kaip pirmyktis vad. lauki nis mogus daugeliu atvej yra apsprendiamas baims, taip lygiai moralistas itos baims yra sulaikomas nuo nuo dms ir nuo riziking ygi. Jeigu nebt sankcijos, jei gu nebt pragaro, moralistas gyvent visikai kitaip. Net ir tokiu atveju, kai moralistas antgamtins tikrovs buvi mu abejoja, net ir tada jis bijo rizikuoti. Abejon o gal kas nors ten ir y r a " sulaiko j nuo palaidumo dorinje sri tyje. Charakteringas yra posakis, kur autorius girdjo i vienos pagyvenusios moters, kuri itaip isisprend savo dorini veiksm problem: Jeigu aname gyvenime nieko nra, a nieko nenustosiu ia dorai gyvendama. Bet jeigu ten kas nors bt, tuomet tikrai galiu nustoti. Kam tad
361

rizikuoti". Tai yra specifikai moralistiki buruaziki o diai, kurie charakterizuoja moralisto nusistatym savo doros atvilgiu. Bausms baim j sulaiko nuo nuodming veiksm arba priveria j atlikti minimalinius dorinius veiksmus. Todl moralisto dora yra daugiausiai negatyvi n: nedaryti. I kitos puss, ji nra ividins jo laisvs ap sireikimas. Daugumoje ji yra baims priversta. Moralisto doriniai aktai yra ireikalauti. Dievo vaik laisvs, apie kuri kalba Apreikimas, moralistas neturi. Kai moralistas nusideda, jis rytasi atgailoti taip pat dl baims. Mora listo gailestis visados yra atritio, labai retai contritio, va dinasi, gailestis, kad savo nuodmmis nusipeln pragar, o ne kad nutrauk meils ryius su savo Krju. iuo at vilgiu Diev moralistas pergyvena kaip Teisj ir Baud j, kuris u gera atlygina, o u bloga baudia. Tai yra pir myktis barbarikas Dievo pergyvenimas, kuris moralistui yra labai charakteringas. I kitos puss, moralisto dorin gyvenim valdo nauda. Kiek moralist nuo nuodms galima apsaugoti baime, tiek dorin gyvenim j galima paskatinti nauda. Moralistas yra savotikas utilitaristinis burujus, kuris reikiasi eti nje srityje. Jis atlieka dorines ir religines praktikas tik dl to, kad jam u tai adamas t a m tikras atlyginimas. Dangus, kaip nuopelnas u gerus darbus, yra pagrindinis pozityvini etini moralisto veiksm tikslas. Amin lai m jis pergyvena kaip atlyg. Kaip iganymas yra abso liuiai malon ir laisvas Dievo aktas, moralistas ito da lyko nesupranta. Jis jauiasi bsis iganytas dl to, kad jis isitarnavo iganym kaip koki pensij. A. Durellis graiai yra pasaks, kad esama skirtumo tarp to, kuris gauna dang dl to, kad dar gera, ir to, kuris daro ge 1 ra, kad gaut dang" . Durellis savo posak paaikina tokiu pavyzdiu. Paprastai u skenduolio igelbjim duo damas medalis. Bet yra skirtumo tarp to mogaus, kuris, pamats skstant, oka vanden nieko negalvodamas, ri zikuodamas savo gyvybe ir tik nordamas padti artimui ir paskui u tai gauna medal, ir to, kuris slankioja paupiais laukdamas, gal kas nors prads sksti, kad jis galt j
1

Essai, sur les mentalits contemporaines, 17 p.

362

itraukti ir gauti medal. Skirtumas yra visikai aikus. Taigi toks pat skirtumas yra tarp moralisto ir asketo. As ketas daro gera, nes myli Diev. Dangus jam yra tik i vada i itos meils. Tai yra meils ryio su Dievu ami nimas ir iskaistinimas nuo bet koki emik netobulum. Kad tai bt atlyginimas u jo meil, asketui i mintis nie kados neateina. v. Avilos Teres i mint yra ireikusi viename savo sonete nepaprastai rykiai: Ne dangaus ir jo amin diaugsm viltis mane palenkia Tavo tarny bon; ne pragaro kani baim mane atgraso nuo Tavo ei dimo. . . Viena tiktai Tavo meil mane veria, ir a Tave myliau, jeigu nebt jokio dangaus, ir a Tavs bijoiau, jeigu nebt jokio pragaro.. .". Tokia pati idja yra ireik ta ir viename v. Prancikui Ksaverui skiriamame himne: Viepatie, a myliu Tave ne dl to, kad Tu mane igany si, ir ne dl to, kad nemylinius Tavs baudi amina ug nimi. . . Ne, kaip Tu mane myljai, taip a Tave myliu ir troktu mylti tiktai dl to, kad esi mano Karalius, tiktai dl to, kad esi mano Dievas". Moralistui toksai dorinis ide alizmas yra nesuprantamas. Dorini veiksm be nuopelno jis nesivaizduoja. Dangus jam yra ne dorinio gyvenimo ivada, bet pats pirmutinis siekimas, pats pirmutinis ir tie sioginis tikslas. tai kodl moralistas nieko taip nemgs ta, kaip tokius aktus, u kuriuos aikiai yra paskirtas tam tikras atlyginimas, pavyzdiui, atlaid pavidalu. Moralis tas, jeigu jis turi religingumo, nenuilstamai kartoja vai riausias maldeles su atlaidais. Atlaidai moralistui yra la biausiai viliojs dalykas. Jis visikai neino, kad Bany ia j gavimo anaiptol negarantuoja. I kitos puss, jis visikai nesupranta atlaid prasms. Jis juos skaiiuoja grynai pirklikai: dienas deda prie dien, kvadragenas prie kvadragen, metus prie met tikdamasis, kad jau ia, e mje, jis laims ties keli dang. Kad atlaidai yra ant gamtins bendruomens meils ir solidarumo iraika lai mje ir nelaimje, meilje ir skausme, kad tai yra savoti ka objektyvin antgamts dvasia, kurios grybmis gali ma pasinaudoti, visa tai moralistui yra svetima. iuo atvilgiu atlaidus jis pergyvena magikai: vykdei slygas ir gavai tam tikr kiek. Pakartojai slygas, kiekis pad vigubjo, ir taip be galo. Moralistas, kaip ir magikas, ti363

ki, kad tarp slyg ir atlaid esama prieastingo ryio, kad vykus prieasiai, turi atsirasti ir paska. Nauda mo ralistui stovi pirmoje vietoje, ir josios siekia jis doriniais savo aktais. Savo doros praktikose moralistas pasiymi ypatingu vad. gyvenimikumu. Tai nereikia, kad asketizmas bt nuo gyvenimo atitrks. Tiesa, itas priekaitas asketams danai yra daromas. Bet jis yra pagrstas, i vienos puss, gyvenimo, o i kitos asketizmo nesupratimu. Asketiz mas yra intensyvus ividinis mogaus gyvenimas. Be abe jo, kas gyvenim laiko tiktai iviriniu krutjimu, tam ga li atrodyti, kad asketizmas nuo gyvenimo nutols. Bet tik rumoje gyvenimas yra ne kas kita kaip ividinis mogaus isivystymas ir tobuljimas. iuo atvilgiu tikrasis aske tizmas visados eina gyvenimo prieakyje. Jeigu mes sako me, kad moralizmas pasiymi gyvenimikumu, tai itas gyvenimikumas ia yra kitaip suprantamas ir turi kito kios reikms negu asketizme. Asketizmui gyvenimas yra tasai principas, kur Kristus yra nurods sakydamas: A e s u . . . gyvenimas". Tuo tarpu moralizmui gyvenimas yra is apiuopiamas, regimas ir jauiamas buvimas. Asketiz mas tikruoju gyvenimu laiko nuolatin mogaus kilim a n t g a m t s srit. Tuo tarpu moralizmas pasitenkina pasto viu mogaus sigyvenimu ioje tikrovje. itas regimos tikrovs teigimas kaip tik ir apsprendia vis moralizmo struktr: jo principus ir jo praktik. Moralistai nuolatos kartoja, kad gyvenimas nesiduoda suvedamas schemas, kad gyvenimas reikalauja prisitaikyti, paklusti, nusilenkti, nusileisti. Moralistas umirta, kad gyvenimo krjas ir vedjas yra mogus, kad faktikai prisitaikymas prie gy venimo reikia nusileidim savo nerangumui, nekrybi kumui, savo aistroms ir ugaidoms. Neturdamas aukt usimojim, bdamas savo viduje smulkus, moralistas susi kuria smulk gyvenim, o paskui pagal it gyvenim susi kuria ir smulki dorov. i t a moral, sako N. Berdiajevas, yra persunkta ma darb pathos ir kukli gyve nimo slyg. Ji bijo didi, herojik, sparnuot ygi. Nelakumas ia yra padarytas beveik religiniu didvyriku mu. ia yra sankcionuotas smulkus profesionalizmas. Kiek vienas tegul sdi ramiai savo vietoje ir tegul atlikinja ma364

us savo darbus. Nra per daug gera prieintis pasaulio blogumams ir trkumams. Bendruose trkumuose, bendra me smulkume ir bendrame nusilenkime reikia net patiems dalyvauti. . . itoji moral nemgsta auktum oro. Ji yra prieinga kiekvienai aristokratikai d v a s i a i " 2 . Pasiduoda ma gyvenimo srovei, ji tuo paiu netenka jgos gyvenimui valdyti. Moralistas visados yra gyvenimo neamas. Tuo tarpu asketas gyvenim veda. Moralizmas yra io pasau lio, neperkeisto, nepavsto pasaulio, dorinis tipas, kuris sykiu su iuo pasauliu laimi ir lunga. Taip pat dorins moralisto praktikos yra apsprstos kazuistikos. Atsiliedamas gyvenim ir reikalaudamas, kad doros principai ir praktika prie gyvenimo reikalavim prisitaikyt, moralistas yra priverstas sins dalykuose daryti vairi vingi, vairi isisukinjim, kad isitei sint prie Dievo ar Banyios statymus ir sykiu kad nereikt imtis griet savo vidaus reform. Moralistin etika i esms yra formalistin. Geras darbas jai yra s tatymo vykdymas, o blogas statymo lauymas. Juridi ns normos ia apsprendia ir nuodm, ir doryb. Jeigu su juridinmis normomis moralistas nesueina konflikt, jis yra patenkintas. Formaliu statymo patenkinimu mora listas isemia savo dorinio gyvenimo ygius. Kazuistika ia ateina moralistui pagalbon. Ji igelbsti moralist nuo susikirtimo su juridiniais nuostatais ir sykiu neveria jo bent kiek labiau pasistiebti etinje srityje. Kazuistika raidikai iaikina statymus ir draudimus, kad, esant rei kalui, bt galima pasinaudoti ne tik dvasia, bet ir raide. Kazuistika sukuria toki teorij, kurios mikliai ivingiuo ja tarp nuodms ir dorybs. Banyia, pavyzdiui, yra udraudusi vent dien sunkius darbus (opus servile). Moralins teologijos atstovai yra nustat, kad sunki nuo dm bus tada, kai sunkus darbas bus dirbamas vent dien dvi valandas. Moralistas todl dirba 119 minui. Kazuistika jam iaikina, kad sunkios nuodms ia ne bus, nes norma nedirbti dvi valandas formaliai yra paten kinta. Yra Dievo statymas nevogti. Moralin teologija yra nustaiusi vad. materia absoluta, vadinasi, tok kiek, ku2

Der Sinn des Schaffens, 270 p. Tbingen, 1927. 365

r pavogus visados bus sunki nuodm. itas kiekis ms pinigais yra apie 50 lit. Moralistas pavagia i banko 40 lit. Kazuistika jam iaikina, kad sunkios nuodms ia dar nebus. Banyia liepia penktadieniais susilaikyti nuo msos. Moralin teologija yra nustaiusi msos kiek, kur suvalgius bus sulauytas pasninko sakymas. itas kiekis apie 50 gram. Moralistas penktadieniais usikanda po 40 gram. Kazuistika jam iaikina, kad pasninko sakym jis patenkina. Toki pavyzdi galima pririnkti labai daug. Visi jie rodo, kad kazuistika moralisto rankose yra gera priemon, kuri padeda jam gyventi taikoje ir su statymais, ir su savo sine. Susijimas su gyvenimu ir kazuistikos pamgimas moralizmo dorinje praktikoje susikoncentruoja vadinamojoje probabilizmo teorijoje. Doriniame gyvenime labai danai pasitaiko vairi praktik abejoni: ar koks nors dalykas yra leistas, ar udraustas; ar is asmuo gali tai ir tai da ryti, ar ne. . . itas abejones galima isklaidyti ko nors pasiklausiant. Bet danai pasitaiko, kad pasiklausimas n ra galimas, o veikti vienaip ar kitaip reikia. Tuo tarpu veik ti sinei abejojant niekados nra leidiama. Doriniuose aktuose sin turi bti apsisprendusi. Tik tada veiksmas yra leistinas. itoms praktinms abejonms paalinti kaip tik ir yra sugalvota vad. probabilizmo teorija. Jo esm yra ireikiama itaip: Kiekvienoje abejonje, kuri lie ia tiktai leistin dalyk, galima vaduotis tvirtai tikra nuomone nepaisant, kad prieinga nuomon ir bt i tik 3 ro tikresn" . Vadinasi, jeigu tuo paiu praktiniu klausimu yra dvi nuomons, a galiu pasirinkti t, katra man patin ka, jeigu tik i nuomon bus pagrsta bent vienu rimtu ar gumentu, visikai nepaisydamas, kad prieinga nuomon turi kelet dar rimtesni rodym. itoji teorija yra su kurta ispano Molinos XVI imtmetyje. Jzuit ordino teo log propaguojama, greitai paplito ir nustm alin kitas teorijas. Reikia pastebti, kad probabilizmo teorijos atsi radimas doriniame gyvenime buvo sukls itis audr. Popieiai Aleksandras VII ir Inocentas IX specialiai ragino
3 Ad. Tanquerey. 235 p. Roma, 1922.

Synopsis

Theologiae

moralis

et

pastoralis,

II,

366

teologus kovoti su probabilizmu. Vis dlto po i ilg ko v probabilizmo teorija buvo sileista dorines praktikas, nors asketika niekados ios teorijos nepataria. Savaime suprantama, kad josios persvara reik dorins mogaus smons susilpnjim ir buruazins dvasios laimjim dorinje srityje. Probabilizmo negalima vartoti tik trimis atvejais: 1) kai abejon lieia dalyk, tiesiog susijus su iganymu, 2) kai ji lieia sakramento vykimo tikrum, 3) kai ji lieia tok dalyk, dl kurio gali kitas turti ma terialins ar dvasins skriaudos. itais atvejais reikia lai kytis vadinamojo tutiorizmo, vadinasi, reikia klausyti to kios nuomons, kuri yra saugi (tta), kuri turi tikrus ir tvirtus argumentus. Reikia pastebti, kad ligi XVI imt meio Banyios gyvenime nebuvo sugalvota jokios pas tovios sistemos, pagal kuri bt isprendiamos konkre ios abejons. Jos bdavo isprendiamos kiekvien syk skyrium pagal kiekvieno atvejo aplinkybes. mogikasis silpnumas ia nebuvo sankcionuotas kokios nors sistemos pavidalu. Probabilizmo atsiradimas ir sigaljimas alia ki t grietesni sistem, ypa alia probabiliorizmo, aikiai rodo dorins smons sumenkjim ir etinio gyvenimo nu silenkim itam sumenkjimui. Buruazinio principo nuo latinis reikimasis it teorij sukr ir privert Bany i kad ir nenoromis j sileisti moralins teologijos sritKad i tikro probabilizmas yra buruazin apraika do rinje srityje ir kad jis tuo paiu yra tolimas nuo tikros krikionikosios dvasios, tai paliudija ir patys probabiliz mo atstovai. inomas teologas Noldin S. J. sako: Jei krik ionis Dievo tarnyboje nedaryt nieko kito, tik tai, ko grietai reikalauja probabilizmo principai, gyvent tok 4 gyvenim, kuris maai bt vertas krikionies" . Ms kunig seminarijoje vartojamo teologijos vadovlio auto rius Ad. Tanquerey teigia t pat: Doras krikionis, kuris nori eiti Kristaus keliais, turi vengti ne tik sunkios nuod ms, bet pagal slygas ir savo jgas siekti dorinio tobulu mo, kitaip gyvent menkai krikionies vert gyvenim ir netrukus nusidt. . . Todl nors probabilistas (kunigas,
4

Cit. Ad. Tanuerey. Op. cit., 238 p. 367

kuris laikosi probabilizmo. A. M.) ir gerai ino, kad galima laikytis vis tikrai rodom (probabiles) nuomoni, vis dlto geriau nusiteikusius penitentus jis turi paska tinti aukiau siekti ne i pragaro baims, bet dl Dievo ir Kristaus meils" 5 . ios citatos aikiai rodo, kad probabilizmas padeda mogui ivengti nuodms, bet auktes niam tobulumui jis netinka. Jo tiktai vieno laikymasis bt nevertas tikrai krikioniko gyvenimo. Psichologikai pe dagoginiu atvilgiu probabilizmas gali bti naudinga prie mon tiems, kurie auktesni dorini reikalavim negali pakelti, kaip pienas yra naudingas vaikams ir ligoniams. Bet jei itisos mass pradt misti tik pienu ir jeigu pie no valgis nustelbt visa kita, mes aikiai jaustume, kad ia ne viskas tvarkoj. Taip yra ir doriniame gyvenime. Kai dorins terapijos priemon, taikoma paliegliams, virsta masi gyvenimo norma, mes kalbame ir turime kalbti apie dorins smons smukim. 2. Moralizmas eimos gyvenime

Moralizmas traukiasi per visas gyvenimo sritis, nes jis yra savotika etin veiksena. Bet gal labiausiai moralizmo yms pasirodo moterysts ir eimos gyvenime, e i m a yra tokia sritis, kurioje susiduria aukiausi religiniai sakrali niai dalykai (sakramentas) su emiausiais mogaus ins tinktais. Todl eima yra altinis ir herojiko ventumo bei asketizmo, ir sykiu plokiausio moralizmo. eima duoda progos auktai ikilti doros srityje. Bet ji taip pat duoda progos atpalaiduoti mogiksias silpnybes ir iekoti joms pateisinimo. Todl moralizmo susijimas su gyvenimu ir jo linkimas kazuistik eimoje randa labai tri dirv. Neperkeistas mogaus gyvenimas eimoje yra labai rykus, eimoje taip pat yra nemaa toki dalyk, kurie daugiau ar maiau pataikauja mogaus silpnumui. Todl kazuisti kai dirva ia yra labai plati. Moralizmas meistrikai suge ba ia pritaikyti savo teorijas. Buruazija moterysts ir eimos gyvenime apsireikia sensualizmu. Sensualizmas valdo vis matrimonialin bur ujaus gyvenim. Pairos meile, pats meils pergyve5

Op. cit., 243 p.

368

nimas, moterysts udaviniai, eimos atsiradimas vis kas ia yra grindiama sensualizmu. W. Sombartas gra iai yra charakterizavs, kaip modernusis ekonominis mo gus pergyvena meil. Moderninio ekonominio mogaus sielos gyvenimo suduimas ieina aiktn ten, kur lieiama n a t r a l a u s gyvenimo branduolys, btent santykiai su mo terimis. itiems monms trksta laiko ir giliam bei in tensyviam meils jausmui, ir galantikam meils aismui. Gabumo didiai meils aistrai itie mons neturi. Dvi yra formos, kuriomis apsivelka j meils gyvenimas: visika apatija arba ivirinis poji apsvaiginimas. Jie arba vi sikai moterimis nesirpina, arba pasitenkina tiktai ivir iniais meils smaguriais, kuri daugiausiai sugeba teikti vad. pirktin meil" 6 . Meil kaip mogaus asmens papildy mas ir patobulinimas ir moteryst kaip dviasmenin ben druomen buruazinei dvasiai yra nesuprantama. tai ko dl visos tos teorijos bei idjos, kurios meil perkelia auktesn dvasios srit, buruazikai nusiteikusioje visuo menje pasisekimo neturi. ia meil yra suprantama kaip tam tikras biologinis, daugiausiai psichologinis, instinktas, kuris yra skirtas moni giminei plsti, ir ia josios pas kyrimas, sakoma, baigiasi. Kosmin meils prasm, toji meil, kuri, pasak Dante's, judina saul ir kitas vaig des", buruaziniam pasauliui yra nepriimtina, nes ji priei nasi jo palinkimui sensualum. Kas ioje srityje nra susij su pojiais, t burujus laiko svajonmis. itas sensualizmas, moralizmo globojamas, kaip tik ir skverbiasi dorin moterysts gyvenim. Moterysts funk cijos yra tokios, kad jos su mogaus sine ir atsakingu mu yra susijusios kuo labiausiai. I kitos puss, moterysts gyvenimas i abiej pusi i vyro ir i monos rei kalauja kartais net labai dideli auk, jeigu nenorime susikirsti su savo sine arba su Dievo nurodytais dsniais. Moralizmui itas moterysts gyvenimo bruoas yra labai ne pakeliui, nes jis asketizmo nemgsta. Tuo tarpu eima to kio asketizmo kaip tik daug reikalauja. Tai ypa galima pastebti ms laikais, kada pasunkjusios gyvenimo s lygos yra padariusios eimos atsiradim ir jos iauginim
6

Das oekonomische Zeitalter, 38 p. Berlin, 1935. 369

tikra auka. Bet moni instinktai nra n kiek susilpnj. Prieingai, modernusis gyvenimas savo priemonmis dar labiau yra juos erzins ir padirgins. Todl buruazijai eimos gyvenime atsirado didel ir sunki problema: paten kinti savo instinktus ir sykiu ivengti atsakingumo ir na tos. Nuodms burujus nenori daryti, nes jis bijo baus ms. Vis dlto jis nenori pakelti ir vis t sunkenybi, ku rios yra susijusios su jo instinkt patenkinimo paskomis. Todl jis ieko ieities, kad bt igelbtas ir jo sensualiz mas, ir jautri" jo sin. Tokia ieitis moterysts gyvenime buruaziniam mora listiniam nusiteikimui kaip tik ir pasisil vad. OginoKnauso teorijoje. ie abu mokslininkai nepriklausomai vie nas nuo antro, tyrindami moter fiziologinius reikinius, pastebjo, kad esam nevaising dien. Jie sudar tam tik ras tabeles nurodydami, kurios dienos moters fiziniame gy venime yra vaisingos ir kurios ne. Tiesa, it tabeli tik rumas nra absoliutus. Gamta mgsta staigmenas. Ir i tas gamtos palinkimas sudaro burujui didiausi rpest. Burujus nori bti absoliuiai tikras ir dl savo sensualiz mo, ir dl savo sins. Dl to jis kreipiasi gydytojus ir teologus. Gydytojai jam patvirtina, kad toki nevaisin g dien i tikro esama. Bet jie atsisako grietai jam ias dienas nurodyti. Teologai po ilgesni gin isprend, kad pasinaudojimas tomis dienomis buruaziniam sensualumui patenkinti nra nuodm. Bet jie pastebi, kad tai nra ir doryb. Vis dlto doryb burujui per daug nerpi. Jam svarbiausia, kad tai nra nuodm, kad jis ramiai gali naudotis medicinos nurodymais ir nesusikirsti su savo sine, kuriai etin norma visados yra leidimas arba drau dimas. Todl mint teorij buruaziniai sluoksniai suti ko su dideliu pasitenkinimu. Bet jeigu i praktik pairsime auktesniu atvil giu, lengvai galsime suprasti, kad ji degraduoja mog gyvulio eiles. Seksualinis aktas mogaus vertas yra tik tada, kai jis yra gilios meils iraika ir troktamo dvasi nio susivienijimo simbolis. Bet kai mogus esmingai sim bolin akt naudoja savo aistrai patenkinti, kada aistros patenkinimas yra ne seksualinio akto paska, bet moty vas ir net tikslas, kaip sakoma buruazinje moterysts tiks370

l gradacijoje, tuomet mogus nusileidia gyvulikumo sritis, tuomet savo kn, kuris visados turi bti dvasios iraika ir gyvojo Dievo ventykla, jis padaro keks na riu, nors itoji kek bt ir jo mona. I kitos puss, nau dodamasis visokiomis tabelmis, burujus apskaiiavim ir racionalizm veda tokias sritis, kurios turi bti prideng tos nuo proto viesos, nuo jo profanins analizs ir ku rias gali eiti tik sveikas, skaistus, neikreiptas jausmas. Seksualinis aktas esmingai yra meils aktas. Tuo tarpu meil yra dvasia, kuri padvelkia tada, kai nori. Joks aps kaiiavimas, jokios tabels meils apraik nenormuoja ir negali normuoti. Burujus, kuris paskaito tabelse, kada jis turi simbolizuoti savo knu aukiausi meils pathos, pasidaro ne tik juokingas, bet ir lyktus. Savo apskaiiuo janiu protu jis iniekina sakralins prigimties gelmes, ir savo smone jis suardo gaivaling jausmo vieningum. Ms laikais, sako Fr. W. Foersteris, reikt vl at gaivinti t jausm, kad esama tokios ries gdos ir skais tybs, kurios kyla i nepagedusios mogaus prigimties ir tame klausime veda mus teisingiau u abstrakt prot ir skaiiuojant naudingum. Ir ta giliausioji skaistyb pro testuoja prie to slapiausio dviej moni vienas antram atsidavimo traukim i elementarins jausm tamsumos apskaiiuojanios technikos ir prisirengimo aiki vies. Gdos nykimas tuose dalykuose yra ne kylanio gyvenimo enklas, bet nuopuolio ir isigimimo enklas. Tai, k mes vadiname gda, kyla kaip tik i gilaus ir sveiko gyvybs instinkto apsaugoti tam, kas tuose santykiuose yra nes moninga ir nenumatoma. Tai ta pati gda, kuri protes tuoja prie proto moteryst, nes lyties gyvenimo udan ga kaip tik ir yra tas savs umirimo ydas, kuriuo di delis ir aistrus jausmas apgobia mog. Jei to nejauiame, 1 nesusiprasime" . Sutikime, kad visi ie dalykai aistros patenkinimas, racionalinis apskaiiavimas nra nuodms. Bet yra blo gesni dalyk negu nuodm. Yra mogikosios btybs ir mogikosios dvasios paeminim, kurie sugriauna mo7 Seksual etika ir seksual pedagogija, 65 p. Vert M. Pekauskait. Kaunas, 1923.

371

gikj vert ir mog jungia gyvuli eiles. Kaip apskri tai, taip ir ioje srityje burujus nuodmi nedaug turi. Bet jis neturi n dorybi. Todl j smerkia Apokalips sa vo aminais burujikum neigianiais odiais: A i nau tavo darbus, kad tu nei altas, nei iltas. O, kad gi tu btum altas ar iltas! Bet kadangi tu esi drungnas ir nei altas, nei iltas, a pradsiu vemti tave i savo bur n o s " (Apr 3, 1516). 3. Mor a 1 iz m a s asmens gyvenime

Moralizmas stengiasi, kad mogus bt doras. Aukto ventumo laipsnio jis nesiekia. Bet jis nenori, kad mogus braidiot po nuodmes ir kad gyvent nesantaikoje su s tatymais ir su savo sine. Todl tam tikras didesnis ar ma esnis dorumo laipsnis, tam tikras pastovumas doriniame gyvenime yra moralizmo siekimas, nes tik itas pastovu mas patikrina, kad mogus nesusigundys padaryti nuo dm, pasitaikius gerai progai. Todl moralizmas stengia si, kad mogus bt doras ne tik esant reikalui, bet kad jis bt pastoviai doras. mog pastoviai dor padaryti galima dvejopu bdu: 1) galima j apsupti pastoviais gerais proiais, pagal ku riuos jis nuolatos veikt ir kurie jam neleist ikrypti i prasto gero kelio; 2) galima paadinti moguje jo pat mogikj princip, kad jis dorinius veiksmus pergyven t kaip i esms susijusius su jo paia btybe, kaip kylan ius i paties jo asmens branduolio. Pirmutinis kelias eina i mogaus dvasios paviriaus ir stengiasi pasiekti dvasios gyvenimo gelmes. Antrasis kelias eina i dvasios gyveni mo gelmi ir stengiasi apsireikti vienokiais ar kitokiais re gimais bdais. Pirmasis kelias yra nuolatins ir ltos evo liucijos kelias, antrasis staigaus atsivertimo ir dvasins revoliucijos kelias. Kuris dabar kelias moralizmui yra ar timas? Moralizmas renkasi pirmj mogaus dorinimo bd. Moralistinio tipo etika stengiasi mog apsupti gerais p roiais, kuriuos ji vadina dorybmis, nes doryb ir yra ne kas kita kaip habitus operativus bonus", vadinasi, geras ir veiklus protis. itas pasirinkimas nra atsitiktinis. Jis
372

yra susijs su paia moralizmo ir moralistinio nusiteiki mo moni prigimtimi. Moralizmo praktikai dorinio gyve nimo heroizmas yra neprieinamas, kaip apskritai buruazi jai yra neprieinamas bet koks kitas heroizmas. Moralizmui rpi ne tai, kad mogus savo doriniuose ygiuose bt did vyris ir tuo paiu ventas, bet kad jis bt pastovus, kaip sakoma, logikas ir nuoseklus. Heroizmui adinti tinka antrasis kelias. Asmens branduolio sukrtimas kaip tik ir pastmi mones visik, staig ir kitok pasisukim sa vo vidaus gyvenime. Heroizmas visados kyla tik i dvasi ns revoliucijos. Niekados nra pastebta, kad nuodmin gas mogus paprastos nuoseklios evoliucijos keliu bt pri js herojiko laipsnio doros srityje. U herojik ygi visados slypi aikus ar tik nujauiamas ividinis atsiver timas ir ividin dvasin revoliucija. Nenordamas staigi permain ir dideli uoli, moralizmas kaip tik ir vengia antrojo kelio. Moralistin etika niekados neina dvasins revoliucijos keliu. Atsivertim itoji etika laiko ypatingu malons padaru, apie kur nes reikalo kalbti, nes spiritus ubi vult spirat. itoji etika pamirta, kad malon visados suponuoja prigimt, kad ir atsivertimas turi bti paruotas prigimtosios tikrovs priemonmis. Tai kaip tik ir yra as ketins etikos udavinys. Moralizmo jis nra vykdomas. Moralistin etika renkasi dorybi keli: ji eina i mo gaus dvasios paviriaus. Bet kadangi ventumas josios ai kiai nevilioja, ji todl dvasios gelmi nepasiekia. Ji susto ja pusiaukelyje. Ji sudaro mogui nemaa ger proi, bet j nepripildo dievikuoju turiniu ir todl mogaus nepa venia. Tai taip pat nra atsitiktinis reikinys. Moraliz mo nepasisekimas dorinio gyvenimo atbaigime gldi jame paiame. Dorybi kelias visados yra paviriaus kelias. Juk kas gi yra pati doryb? Kaip jau buvo sakyta, doryb yra geras veiklus protis. Tai yra savotika forma, kuria yra apgaubiamas vienos ar kitos mogaus galios veikimas. Doryb yra mogaus veikimo forma. Jeigu itoji forma yra geros idjos objektyvacija, ji kreipia mogaus veikim g rio linkme ir tuo paiu pati darosi gera. Bet tai dar nerei kia, kad itos formos pakeist pat mogaus asmens centr. itas centras gali likti visikai laukinis, nors ir gali bti apsuptas daugybs ger proi. Pavirium irint, toks
373

mogus atrodo labai doras. Bet tikrumoje jis tik yra p rats doras bti. Jo dorumas nra jo ividinio perkeitimo padaras. Kasdieniniame gyvenime tokio dorumo pakanka, ir moralizmas yra juo patenkintas. Bet reikia tik pakeisti gyvenimo slygas, reikia tik pastatyti tok mog tokias aplinkybes, kur ger proi nebepakanka, ir tuomet pasi rodo tikrasis tokio mogaus veidas. vairs religijos isi adjimai, neatsparumai nuodmingiems pasilymams, sa voms aistroms kaip tik yra padaromi toki moni, kurie buvo labai dorybingi, bet kuri asmens branduolys pasiliko neperkeistas. Dorybs yra tikros doros iraika tik tada, kai jos plaukia i perkeisto asmens centro. Kol itas cen tras lieka tik gamtinis, tol jis gali bti apsuptas ir dau gybs ger proi, bet jis nebus doras giliausia prasme. Dorybs yra periferinis dalykas. Moralizmui jos todl kaip tik dl to ir patinka. Moralistin etika jomis avisi ir apie jas nuolatos kalba. Tuo tarpu ji umirta, kad dorinis gy venimas ne dorybmis prasideda, bet jomis apsireikia. Charakteris yra vienyb, yra pasaks Fr. W. Foersteris. Bet itoji vienyb i dorybi nesusideda. Charakteris n ra suma, bet organika visuma, kuri dorybmis tik apsirei kia. Kas mano, kad mogui galima sudaryti charakter diegiant itis eil dorybi, tas labai klysta. Tokie dori nio gyvenimo ygiai, kaip pasiaukojimas ligi mirties ligo ni ar nalaii slaugymui, uvimas u religij ar tvyn, anaiptol nra paadinami dorybi. Jie ateina staiga kaip dvasin revoliucija, kaip perkeisto asmens branduolio i siverimas. Reikalingos itiems ygiams dorybs, kaip kan trumas, patvarumas, artimo meil ir t. t., yra itos revo liucijos sukuriamos. P a a d i n t a s asmens branduolys susiku ria sau ger proi staiga. Tuo tarpu niekados geras protis kaip toks nepaadina asmens centro. Sitam paadi nimui reikia ko kito. Ger iraik moralistinis mogaus dorinimo bdas randa vad. ger darbeli skaiiavime. Daugelis moralist stengiasi, kad mogus pasidaryt doras mechaniniu bdu per ger darb didesnio skaiiaus vykdym ir ito vykdy mo racionalizuot kontroliavim. iam reikalui yra sugal vota vairi bd patikrinti savo paangai doroje: urainjimas to, kas dienos bgyje buvo padaryta, ger darbe374

li ymjimas mazgeliais, kryiukais ir t. t. itoks meto das yra geras dorybms diegti, bet jis yra periferinis ir mogaus centro nepasiekia, kas ir yra doriniame gyveni me svarbiausia. ia kaip niekur kitur pasirodo moralizmo paira dorinio gyvenimo prigimt: moralizmas it gy venim laiko ger darb suma. Tuo tarpu dorinis gyveni mas yra visos mogaus btybs visuma, i kurios geri darbai tiktai kyla. Periferija moralizme vyrauja kaip ir vi soje buruazijoje. III. REALIZMAS MENE 1. Realizmas kaip buruazin apraika

Estetin gyvenimo sritis yra toliausia nuo ios tikro vs neperkeist pavidal ir tuo paiu toliausia nuo buru azijos. Menas yra giliausios mogikosios krybos rezulta tas, didiausias originalus mogaus dvasios laimjimas. Jis todl buruaziniam nusiteikimui nelengvai pasiduoda. Buruazin dvasia meno sritis eina sunkiausiai. Vis dl to nebt galima rodyti, kad ji visikai nuo itos dvasios yra laisva. Suburuazintas gyvenimas savaime apsupa ir meno srit ir j palenkia bendram nusiteikimui. Kai Euro pos gyvenime devynioliktajame imtmetyje sigaljo bur uazija, ji savaime ir men pasuko ios tikrovs kryptimi. Realistin meno linkm tapo geriausia buruazins dva sios reikj. N. Berdiajevas yra pasaks, kad menas yra krybin io pasaulio sunkumos pergal, bet niekados ne prisitai 1 kymas prie io pasaulio" . Tai reikia, kad menas galbt labiau negu kuri kita kultros sritis yra paauktas perga lti io pasaulio, ios tikrovs netobulum, perkeisti josios pavidalus ir sutapdyti j su josios pirmavaizdiu. Tasai pasaulio perkeitimas, kurio siekia visas gyvenimas ir kur stengiasi vykdyti visa kultra, meno srityje apsireikia ge riausiai. Kiekvienas krybikai meninis aktas, sako Ber diajevas, yra dalin gyvenimo transfigracija" 2 . Galu tinis meno paskyrimas padaryti pasaul gra reikia ne
1 2

Der Sinn des Schaffens, 239 p. Op. cit., ibid. 375

k kita kaip palenkti pasaul visikai idjos galybei, nes grois kaip tik ir yra idjos regimas prasiverimas pro i virinius daikto pavidalus. tai kodl Dostojevskis yra pa saks, kad grois iganys pasaul. Tai nereikia esteticistikai nusiteikusio mogaus posakio. Tai reikia, kad Dos tojevskis suprato giliausi groio, kaip idjos spindjimo, esm ir inojo, kad jei itoji esm bus iplsta visame pa saulyje, pasaulis bus iganytas. tai kodl ir religija pa saulio perkeitim ir jojo perkeistas formas vaizduoja gro iniais pavidalais. tai kodl galop menas stovi ariau siai religijos, kurioje pasaulio transfigracija jau realiai prasideda. Todl tas menas ir toks estetinis mogaus nu siteikimas, kuris neina pasaulio perkeitimo linkme, kaip tik ir prasilenkia su pagrindiniu meno paskyrimu ir su esteti ns krybos prigimtimi. Menas nra tik tam, kad i viraus pagraint pasaul ir pamalonint gyvenim. Meno pas kyrimas yra daug gilesnis. Menikoji kryba yra ontolo gins, ne psichologins prigimties" 3 . Todl kiekvienas me no palenkimas tik pasaulio paviriui arba tik psichologi niam mogaus pergyvenimui yra estetins krybos pae minimas ir meno tikslo nesupratimas. Iekojimas meno tikslo alia bties tobulinimo yra buruazinis nusiteiki mas. Buruazin dvasia, nesugebdama sibrauti bties gelmes, ir men iri pavirutinikai. Ji veria men tarnauti mogui arba jojo gyvenimui; ji pasuka menik j kryb taip, kad i pradeda likti iame neperkeistame pasaulyje ir vaizduoti iuos neperkeistus pavidalus. Ben dras buruazijos sigyvenimas ioje tikrovje pradeda apsireikti ir mene. Estetins srities pasilikimas ioje tikrovje apsirei kia realistinio meno srovje. Realizmas mene yra buru azinio nusiteikimo apraika estetinje gyvenimo srityje. Realizmas mene, sako Berdiajevas, yra kratutinis prisitaikymas prie io pasaulio. Realizmas, kaip ir klasi cizmas, stengiasi groio vertyb pasiekti imanentikai io je emje. Jis yra paklusnus ne kanonikai taisyklei kaip klasicizmas, bet tikrovei, tam, kas pasaulyje yra duota. Realizmas labiausiai atsitolina nuo kiekvieno krybinio akto
3

N. Berdiajev. Op. cit., 240 p.

376

esms; jis yra menkiausia krybin meno forma. Realiz mas, kaip kryptis, uspaudia ir ugniauia krybinius me nininko i m p u l s u s " 4 . Berdiajevas pastebi, kad XIX imt meio realistai kaip tik ir buvo toks prisitaikymas prie ios tikrovs. Jeigu ano meto menas vis dlto buvo dide lis, tai tik dl to, kad realizmo atstovai buvo genials me nininkai, kuri kriniuose buvo ireikta ne tik tikrov, prie kurios jie smoningai liejosi, bet ir kito, auktesnio pasaulio simboliai, kurie buvo j kriniuose realizuoti ne smoningai. Joks genijus negali pasitenkinti ia tikrove. mogaus genialumas yra per daug susijs su auktesniu pasauliu, kad smons apsisprendimas galt j i auktes nio pasaulio visikai itraukti. Genij kriniuose kvpuo ja visados simbolin tikrov. Genij kriniai, net jeigu jie bt ir natralistiniai, visados turi ym simbolin cha rakter. Todl ir XIX imtmeio realistai buvo net savotiki mistikai, po kuri vaizduojama realybe slpsi auktesnio pasaulio simbolinis vaizdas. tai kodl to meto menas vis dlto yra didis, nepaisant kad jo skelbiama programa bu vo nuolatinis tolimas nuo meno esms, nes jis artinosi vis labiau prie realybs. Principialiai realizmas yra buruazikumas ir meno nuestetinimas. Bet praktikai realis tin krytis gali duoti labai verting krini. Menininkas sunkiausiai duodasi palenkiamas buruaziniam nusiteiki mui. Kiek jis yra meno teoretikas ir kasdienos mogus, tiek jis gali bti burujus. Bet kvpimo moment jis isiva duoja i ios realybs, nes jam suvinta auktesns tik rovs paveikslas, kur jis realizuoja savo kriniuose. To dl realizmas, kaip estetin kryptis, yra buruazinio nusi teikimo padaras. Bet dl to dar nebt galima tvirtinti, kad kiekvienas i ios krypties kils krinys jau bt be estetins verts. Genijaus institucija ituos krinius la bai danai igelbsti. Realizmas susiria su buruaziniu nusiteikimu paiais savo pagrindais. Kaip t a m tikra meno kryptis ir net meno filosofija, realizmas kaip tik stengiasi kuo labiausiai prisi artinti prie ios tikrovs, j vaizduoti estetinje krybo je, josios dsniais apsprsti krybin vyksm ir josios rei4

Op. cit., 252 p. 377

kalavimus taikinti menininko kvpimui. Vad. gyvenimikumas mene yra kaip tik realizmo ir sykiu, kaip matme, buruazikumo reikalavimas. Gyvenimikumo vardan rea lizmo teoretikai neig buvusi ami men, kuris io gy venimo nepais ir io gyvenimo dsniais nesirpino. Me nininkas, sako Berdiajevas, tiki, kad grois yra reales nis u nevykusius io pasaulio pavidalus. Realistin kryp tis tiki, kad ie nevyk pavidalai yra realesni negu grois, ir aukia paklusti iems nevykusiems pavidalams" 5 . Rea lizmo isigimimas natralizme yra tik tiesiogin ivada i realizmo prigimties. 2. Simbolizmas kaip realizmo prieginyb

Tiesiogin realizmo prieginyb yra simbolizmas. Eu ropos gyvenime ios dvi kryptys yra gana smarkiai tarp savs kovojusios, kaip apskritai kovojo buruazikumas su auktesniu pasaulio ir gyvenimo supratimu. Simbolizmas liejasi prie auktesns tikrovs. i meno kryptis geriau siai supranta estetins krybos prasm ir apskritai visos kultros prasm. mogikoji kryba visados siekia auk tesns realybs negu ta, kuri ji vartoja kaip mediag. Bet faktikai itas siekimas vyksta tik simbolikai. mo gus sava kryba ne tiek realizuoja auktesn tikrov, kiek j simbolizuoja. mogaus kriniai daugiau ar maiau vi sados yra simbolinio charakterio. itas simbolikumas yra ymus visoje kultroje. Bet jis ypa rykiai ieina aiktn estetinje kryboje, nes estetin kryba yra aukiausias krybos laipsnis, koks tik yra galimas pasiekti mogiko mis jgomis. tai kodl kiekvienas tikras menas yra ir tu ri bti giliausia savo esme simbolinis, vadinasi, jis turi turti savyje auktesnio pasaulio vaizd ir nurodym, jis turi bti tiltas tarp ios ir auktesns tikrovs. Simboliz mo buvimas yra pagrindinis estetins krybos reikalavi mas. Krinys, kuris neturt savyje simbolinio charakte rio, nebt menikas. Simbolizmas, kaip ir realizmas, pergyvena savotik dram. Skirtumas ia yra tik tas, kad simbolizmo drama
5

Op. cit., 253 p.

378

yra jo jauiama, ir tai yra visos ms bties, viso ms gyvenimo drama. Tuo tarpu realizmo drama, kaip ir visos buruazijos, yra nejauiama ir kyla i susiriimo su ia tikrove. Simbolizmas aikiai teigia auktesn tikrov ir josios siekia. Bet realiai jis pasiekia tiktai simboli, ku rie mogaus dvasios nepatenkina. Estetiniame simbolizme mogikosios krybos tragik apsireikia aukiausiame laipsnyje. Europos meno gyvenime simbolistai yra dj ne paprast pastang pereiti nuo simbolio prie auktesns tikrovs. itos pastangos yra nepavykusios, ir j istorija mums atskleidia didi ividini prometjik kov tarps n. Meno kriz prasidjo su simbolizmo sigaljimu. Di delis simbolinis nusiteikimas parod, kad menas turi bti auktesns tikrovs reikjas. Bet kadangi jis it tikrov gali ireikti tik simbolikai, todl ia ir norta pereiti nuo simbolio prie tikros auktesns realybs. Visuotinis pasaulio perkeitimas ia buvo norima ne tik simbolizuoti, bet ir realizuoti. Simbolistai paneig visokius io pasaulio reikalavimus, visokias taisykles, visok kanon, kuris tiek daug reikms turi klasikiniame mene. Simbolizmas no rjo isiverti anapus io pasaulio. I imanentinio simboliz mas norjo pereiti prie transcendentinio pasaulio groio krybos. Simbolizmas stengsi, kad grois apvaldyt ne tik tai, kas j yra sukuriama, bet kad jis apsireikt ir to je mediagoje, kuri jie vartojo savo kriniams. Dosto jevskio posakis, kad grois iganys pasaul, niekur nebuvo taip gyvas, kaip simbolizme. Dante taip pat buvo simbolis tas. Bet jo simbolizmas buvo dar anktai susijs su vidu rini ami gyvenimu ir pasaulvaizdiu. Goethe's sim bolizmas yra suaugs su klasikinio pasaulio, su graiki kojo kosmos dsniais. Tuo tarpu modernusis simbolizmas paneig bet kok pasaul, bet kok pasaulvaizd. Jis norjo perengti nuo bties apraik prie paios bties. Naujajame simbolizme,kaip pastebi Berdiajevas,k rybikumas perauga pats save; krybikumas ia veriasi ne prie kultros vertybi, bet prie paios bties" 6 . Ir kaip tik itoje vietoje vyksta simbolizmo drama. Prometjikai nusiteiks vieno tik mogaus krybinmis jgomis pasiek6

Op. cit., 256 p. 379

ti auktesnio buvimo, simbolizmas paregi, kad vis dlto jis ito buvimo nepasiekia. Visos jo pastangos kaip buvo, taip ir lieka tik simboli srityje. Simbolizmas sunkiai su siderina su mintimi, kad vis dlto menas yra tik materia lin slyga ir materialin a t r a m a tikrajai pasaulio transfigracijai, kuri realiai vyksta religinje srityje. Menas yra tiesioginis laiptas kult, kuriame realiu bdu vyksta tai, ko menas siekia. Kulte nauja btis jau yra realizuoja ma, o mene tik simbolizuojama. Reikia pasakyti, kad sim bolizmo drama yra visos mogikosios, ypa prometjiko sios, dvasios drama. Realizmo drama yra visai kitokios ries. Tai yra bur uazijos drama, kurios ji nejauia, bet kuri i tikro yra kur kas mogaus dvasiai skaudesn negu simbolizmo dra ma, nes ji yra surita su mogaus dvasios paeminimu. Realizmas pasitenkina ia tikrove ir estetin kryb ia tik rove apsprendia. Realistinio meno naudotojas gali ita estetika ir meno filosofija pasitenkinti ir realistiniais kri niais avtis. Realistinio meno mgjas gali u Mackevi iaus Galvut" atiduoti visus iurlionies krinius. Bet i toks problemos isprendimas nepatenkina meno krjo. Meno krjas, jeigu jis yra genialus, visados jauia, kad meno krini apsprendimas tikrovs dsniais yra susikirti mas su meno prigimtimi. Realistas krjas yra draskomas dviej prad: smoningo, kuris eina io pasaulio linkme, ir nesmoningo, kuris siekia auktesns tikrovs. Ir ita dviej prad kova yra ymi visuose geresniuose realizmo kriniuose. Jie yra tarsi dvilypiai, jie atstovauja ir nori bti tik ios tikrovs reikjai. Bet sykiu, giliau pair jus, juose blyksi savotiki simboliai, kurie apreikia auk tesn prad. itoks dvilypumas niekados nra geras, nes jis yra suskilusios menininko sielos iraika. Jis yra sy kiu iraika savaimingo estetins krybos noro isivaduoti i racionalistini estetini pair, kurios men udaro ios tikrovs ribose. Realizmas plosi pats savyje, nes ia susikerta ne tik auktesn tikrov su emesnija, bet ir estetins krybos prigimties tendencijos su it tenden cij ikrypimu. tai kodl daugelis realist, pradj savo kryb realizmu, paskui pereina simbolizm. tai kodl galop realistinio meno laimjimai neturi meno istorijoje
380

tokios didels reikmes ir nesudaro savotikos gyvenime epochos, kaip simbolistinis arba klasikinis menas. Realizmas pasilieka ios tikrovs sferose ir todl pa tenkina tik tuos, kurie taip pat ioje tikrovje yra sigyve n. Realizmas pasilieka buruazijos sferose, ir tik itoms sferoms jis yra priimtinas. tai kodl toji didel reakcija, kurios susilauk realistin meno kryptis, buvo daugiau negu tik estetin reakcija. ia buvo enklas, kad buruazi nis principas pralaimi visame gyvenimo plote, taigi ir es tetinje srityje. iandien Europos mene realizmo yra kuo maiausiai, nes ir buruazijos gyvenimas jau eina vakarop. IV. POZITYVIZMAS INIJOJE 1. P o z i t y v i z m a s k a i p t e o r i n i s buruazikumas mogus gali bti burujumi ne tik religijoje ir doro vje, ne tik mene, bet ir savo mstyme, ir io mstymo objektyvacijoje, arba moksle. Mstymas taip pat gali si gyventi ios tikrovs lygumose. Jis taip pat gali nekilti auktumas, neiekoti aminj idj, bet prisiriti prie to, kas yra apiuopiama ir regima, kas yra palieiama ir uuodiama. Bendras buruazinis nusiteikimas gali ap valdyti mogaus prot, gali jo mint paversti buruazine mintimi. Buruazins minties apraika gyvenime kaip tik ir yra pozityvizmas. Pozityvizmo pagrindas ir atrama yra faktas, ivirinis, regimas ir apiuopiamas faktas. Kas yra u ito fakto, po zityvizmui yra nepastama ir netikra. Faktas yra tikroji pozityvistinio mstymo tvyn, kurioje jis sustoja ir ku rioje jis sigyvena. Perengti fakt jis nedrsta. Pakilti aukiau fakto jis nepajgia. Todl pozityvizmas neigia bet kok auktesn painim. Jis nepripasta nei institu cijos, kuri paregi idj tiesioginiu bdu, nei metafizikos, kuri pro fakt iri bendr dalyk esm ir bendrus ry ius. Pozityvizmui charakteringa yra tai, kad jis atsire mia ne fakt kaip tok, bet apiuopiam fakt. Fakto apiuopiamumas yra pozityvizmo tikrasis pagrindas. To dl pozityvizmas nelaiko faktais viso to, kas nra apiuo381

piama, kas yra neprieinama pojiams. Kiekviena pasau lira savo principus atremia faktus. Bet itie faktai gali bti labai vairs. Jie gali bti ir ividins patirties, ir mistinio pergyvenimo, ir intuityvinio regjimo, ir aprei kimo faktai. P a t s faktas kaip toks dar nereikia burua zinio nusiteikimo. Buruazikum iduoda ito fakto ai kinimas ir jo vertinimas. K. Jolis teisingai pastebi, kad faktai didele dalimi visais laikais pasilieka tie patys, tik j aikinimas kinta" 1 . Kad ms pojiai pasta pasaul, kad mes galime naudoti jg ir mediag, vadinasi, kad mediaga ir jga yra tam tikros realybs visa tai mo nija inojo nuo pat ilos senovs. Bet reikjo ateiti devy nioliktajam imtmeiui, kad gimt pozityvistinis it am iais inot fakt aikinimas, kad bt paskelbta, jog tik itie faktai yra tikri, jog tik apiuopiami dalykai yra rea ls, jog tik mediaga ir jga yra tikrosios realybs. Po zityvizmas fakt iri pro poji prizm. Ir ko pojiai jam neparodo, t jis neigia. Vadinasi, fakt aikinimui pagrindo pozityvizmas ieko poji liudijime. ioje vietoje kaip tik ir pasirodo pozityvistins minties buruazikumas. Pozityvistin mintis ne tik kad nepakyla aukiau fakto, bet ji nepakyla n aukiau fakto apiuo piamumo. Pozityvistin mintis yra udaryta poji sfe roje. Ji nepralauia ios sferos ankt rib ir neieina protavimo srit. Pozityvistin mintis mogaus dvasi u daro tiktai patirtyje. Bet tai yra dvasios susiaurinimas ir nuskurdimas. Patirtis visados suponuoja kak, kas yra alia dvasios, kas yra ne dvasia. Tuo bdu pozityvistas yra priverstas savo dvasi susieti su tuo kakuo kitu, su tuo, kas yra alia dvasios ir kas yra ne josios. Atsirmimas save, savo ividin gali pozityvizme yra su naikinamas. Pozityvistas, sako K. Jolis, savo nedvasingume remiasi ne savimi, ne savo protu, ne savo valia, bet jis yra susijs su kitu, su duotu, su priimtu, kaip moterika dvasia.. . " 2 . itie duoti ir priimti dalykai ateina i ivirinio pasaulio per pojius. Todl ividinis pasaulis yra uveriamas iais iviriniais pasaulio duo menimis. Pozityvistas didiuojasi itais iviriniais faktais.
1 2

W a n d l u n g e n der Weltanschauung, II, 732 p. Tbingen, Op. cit., 692 p.

1934.

382

Bet jis nepastebi, kad jo dvasia skursta j prislgta. Ji negali atsitiesti, nes j slegia toji sunki ivirinio pasaulio mediaga. Pozityvistas susigyvena su iuo spaudimu, da rosi juo patenkintas ir tuo bdu, kaip ir kiekvienas bur ujus, sijungia i tikrov, j paversdamas pastovia sa vo minties gyvenimo vieta. Minties buruazikumas, kaip ir kiekvienas buruazinis nusiteikimas, pirmoje eilje sunaikina mogaus krybi kum. Patyrimo duomenys yra tiktai duomenys, tiktai pa syvs dalykai, tik mediaga, kuri mogaus dvasia nort panaudoti savai krybai. Bet pozityvistinis nusiteikimas neleidia dvasiai ituos duomenis pertvarkyti ir perkurti pagal savo ividin struktr. Pozityvizmas reikalauja, kad dvasia iuos faktus imt tokius, kokie jie yra ivir inio pasaulio duoti. Kiekvienas krybins dvasios ygis, kiekvienas ios ivirins mediagos pertvarkymas pozi tyvizmo yra laikomas savavaliku, subjektyviu, vadinasi, nusiengimu objektyvumui. Pozityvizmui objektyvu yra tik tai, kas yra apiuopiama ir patiriama pojiais. Bet k dvasia padaro savo viduje, tai jau nebepriklauso objekty vumo sriiai. Todl suprantama, kad toks nusiteikimas mogaus krybos neadina. Grynuose duomenyse, sa ko Jolis, dvasia pasidaro nekrybin, itutja, ir ivi dins mogaus jgos s u n y k s t a " 3 . Toliau Jolis teisingai pastebi, kad kiekviename patyrime dvasia pasilieka priimanti, pasyvi, pasisavinanti, besimokanti" (ibid.). Kitaip sakant, santykiuose su poji pristatyta mediaga dvasia pasirodo kaip receptyvi primja. iuo metu jos krybins jgos neveikia. Ji pasyviai priima patirties duomenis. Tai nra blogas dalykas pats savyje, nes dva sios krybai mediaga yra reikalinga. Bet kai pozityvizmas dvasios veikim apria tik iuo ivirins mediagos pri mimu, kai jis jai neleidia pereiti tikros krybos tarpsn, jis priveria dvasi likti nuolatos pasyvia, nuolatos receptyvia ir tuo bdu nuskurdinti savo galias. Tuo tarpu jau Schellingas prasmingai yra pasaks, kad be krybi ns jgos dvasia ir mogus pasilieka gudriai sustatyta maina". Todl kiekvienai krybinei dvasiai pozityvizmas yra tikras karstas. Pozityvizmas gali klestti tik nekry3

Op. cit., 691 p. 383

binse, neveikliose, buruazikai nusiteikusiose dvasiose. Nenuostabu todl, kad pozityvizmas susikr tuo metu, kada klestjo utilitarizmas ir kada ekonomins srities pri matas vis labiau apvald mogaus mint. Pozityvizmas yra iaugs i buruazins dvasios ir yra viena i ios dvasios apraik mogaus minties gyvenime. 2. Pozityvizmas atskirose inijos srityse

Pozityvizmas, kaip buruazinis mogaus minties nusi teikimas, nra specialiai tos ar kitos srities dalykas. Jis gali persunkti vis inij ir visose srityse aikiai pasiro dyti. Be abejo, kiekvienoje srityje jo apraikos bus kito kios. Bet savo esme jis visur bus tas pat, btent: suau gimas su ia tikrove, su tuo, kas yra, nenoras ivystyti krybini savo jg ir originalumo baim. Teologijoje pozityvizmas, kaip buruazinis nusiteiki mas, apsireikia tradicionalizmu. Teologija negali bti ap iuopiam fakt mokslas. Ji nagrinja dievikojo aprei kimo dalykus, kurie pojiams nra prieinami. Juos su vokia tiktai religikai nusiteikusi mogaus siela. Todl buruazin dvasia teologijoje negali prikibti prie patirties ir ja tesiremti. Tokiu atveju ji praudyt ir apreikim, ir teologij. Taiau ita dvasia ir ia randa ieit. Nenor dama ir negaldama perengti patirties rib, ji prikimba prie teologins tradicijos ir it tradicij padaro savo t vyne. Pozityvizmas teologijoje yra sigyvenimas teologi nje tradicijoje ir jos pavertimas teologijos mokslo norma. v. Paulius, raydamas laik Timotiejui, yra pasaks jam: O Timotiejau, saugok, kas tau pavesta, vengdamas atmestin naujum odiuose" (7 Tim 6, 20). itas custodi depositum" yra virts pozityvumo ir buruazins dvasios pateisinimu teologijoje. Buruazikai nusiteik teologai atsiremia tai, kas kit ami ir kit krybini dvasi buvo sukurta. Jie nedrsta originaliai galvoti, ne drsta daryti nuolatins paangos teologijos moksle, ma nydami tuo bdu saug tai, kas yra pavesta. Tuo tarpu tai yra prasilenkimas su teologijos, kaip mokslo, udavi niu ir paskirtimi. Teologija ir apreikimas yra du skir384

tingi dalykai. Apreikimas yra dievikj fakt atsklei dimas mogaus dvasiai. Tuo tarpu teologija yra aprei kimo mokslas. Teologija nra joks dievikasis dalykas. Teologija, kaip mokslas, yra mogaus sukurtas, todl da linsis mogaus likimu. N. Berdiajevas sako, kad ne tik filosofija, bet ir teologija yra grynai mogikas painimo aktas. Ji nesusilieja su apreikimu, ji yra grynai mogaus padaras, ne D i e v o " 4 . Todl kiek reikalinga saugoti gry nus ir neikreiptus dievikuosius faktus, kurie mums yra atskleisti apreikime, tiek reikia stengtis, kad i fakt mokslinis aikinimas bt nuolatos gyvas, nesustings, paangus ir aktualus. Tradicionalizmas apreikime reikia pirmykt apreikimo gyvum. Tradicionalizmas teologi joje reikia teologijos sustingim. Kas mano, kad isivys to apreikimas, tas nesupranta apreikimo esms: faktai neisivysto. Kas mano, kad neisivysto teologija, tas ne supranta teologijos esms: fakt aikinimas btinai isi vysto. Todl aukimasis tradicijos teologijos moksle yra tokios pat reikms, kaip aukimasis tradicijos medicinos moksle. Hipokratas, Galenas buvo garss savo laiku me dikai. Jie turi reikms medicinos mokslo istorijoje. Bet kas iandien nort tiktai kartoti ir interpretuoti Hipo krato ir Galeno medicinines pairas, tas bt ne tik juo kingas: tas bt truput nenormalus. Tuo tarpu tokio ai kaus dalyko buruazikai nusiteik teologai niekaip ne gali suprasti. v. Tomas Akvinietis, v. Albertas, Molina, Suarezas buvo dideli teologai. Jie turi didels reikms teologijos mokslo istorijoje. Bet kas teigt, kad jie teolo gijos moksl yra prived prie neperengiam virni, kad jie jau yra visk iaikin, kas gldi dievikajame aprei kime, tas taip pat bt daugiau negu juokingas. Kiekvie nas amius dievikj apreikim iri kitomis akimis ir kitu atvilgiu. Kiekvienam amiui dievikasis aprei kimas atsiskleidia vis naujomis spalvomis, nes ito ap reikimo turinys yra begalinis, kaip ir pats Dievas yra neisemiamas. Todl manyti, kad vieno amiaus msty tojai jau visk yra ism, kad kiti amiai turi tik perd lioti tai, k ankstyvesnieji yra pasak, reikia nepateisi4

Cinq mditations sur l'existence, 11 p. Paris, 1936. 385

namai susiaurinti apreikimo turin. Tuo tarpu teologijoje toki pair esama nemaa. Esama itisos plejados teo log, kurie saugoja tradicines teolog nuomones su tokiu pat stropumu, kaip ir pat dievikj apreikim. Tai nra religinio entuziazmo dalykas. Tai yra buruazins dvasios apraika. Religinis entuziazmas iri kiekvien dalyk, taigi ir teologijos moksl, gyvomis akimis. Visa ia jam yra gyva. Visa yra nauja ir nesusting. Religinis entu ziazmas teologijos moksl laiko ito religinio gyvastin gumo ir amino naujumo iraika. Tuo tarpu buruazin dvasia, labai patenkinta, kad reikia saugoti apreikimo faktus ir j nekeisti, it natrali ir btin ties pritaiko apreikimo fakt aikinimui ir dar labiau yra patenkinta, kad prajusiais amiais atsirado genij, kurie visk i aikino ir visk formulavo. Dabar belieka j formules pri imti, gal kiek pakeisti pasenusius odius, ir j teologinis udavinys laikomas baigtu. Tradicionalizmas yra teolo ginio buruazikumo iraika, o teologijos autoritetai yra buruazins dvasios nekrybikumo ir isekimo priedanga ir pasiteisinimas. Kaip apskritai pozityvizmas prisiria prie fakt, nestengdamas j perengti, taip teologinis po zityvizmas prisiria prie teologins tradicijos fakt ir ne nori j perengti, vadinasi, nenori krybikai dalyvauti teologijos mokslo isivystyme ir krime. Jau esam pa ir ir teorij prisimimas, pasyvus nusistatymas, nekrybinis apreikimo aikinimas yra teologinio pozityvizmo yms, kurios j jungia bendr pozityvizmo ir tuo paiu buruazikumo srov. Nereikia n aikinti, kad itas po zityvizmas, itas buruazinis nusiteikimas teologijos moks le yra ymiai niekingesnis negu kitose inijos srityse. iaip ar taip, teologijos objektas yra dievikieji dalykai. Nors juos aikina mogus savo prigimto proto pastango mis, taiau mogaus nusistatymas ir santykiai su iais objektais turt bti apvalyti nuo vis emik priemai. Buruazikumas ia kaip tik pastoja keli. Priris mog prie tradicini fakt, jis tuo paiu neleidia suvokti nau j apreikimo atvilgi ir to begalinio turinio, kuris slypi po apreikimo faktais. Tradicionalizmas susina ne tik mogaus dvasi, ne tik teologij, bet jis nereikia tinka mos pagarbos ir dievikajam apreikimui, nes j nagrinja
386

be entuziazmo ir be susiavjimo, isiadjs kilniausios mogaus yms, jo krybikumo. Filosofijoje buruazin pozityvistin dvasia apsireikia priskyrimu mokyklai. mogaus minties istorijoje esama ne tik srovi, kurios kyla i dvasins struktros panaumo, bet esama taip pat mokykl, kurios telkiasi aplinkui ge nialius savo vadus ir mokytojus. Jau nuo Platono ir Aris totelio akademijos ir licjaus, nuo Epikro ir kinik bre li per Plotin, per v. Augustin, per v. Tom Akviniet, per Leibniz, Descartes', Kant, Hegel ligi pat ms dien eina itisa eil filosofini mokykl, kurios stengiasi ilaikyti gryn savo mokytoj moksl. Salia teologins ortodoksijos, istorija ino ir filosofin ortodoksij, kuri filosofins mokyklos kaip tik stengiasi ginti. itoji tad filosofin ortodoksija kaip tik ir yra burua zinio nusiteikimo enklas filosofijos srityje. Galima apie ortodoksij kalbti religijos srityje. Religija yra ne tik asmeninis pergyvenimas, bet ir objektyviniai santykiai su Dievu. Sit santyki formos vienodumas kaip tik ir duoda pagrindo religinei ortodoksijai, kuri gali jungti ir labai dideles moni mases. Tuo tarpu filosofin ortodoksija yra nesmon. Ji yra sukurta religins ortodoksijos pavyz diu ir reikia perklim tokio elemento, kuris filosofiniam painimui visikai netinka ir kuris filosofijoje neturi jo kios prasms. Filosofinio painimo aktas yra esmingai as meninis aktas. Tiesa yra asmenin. Tiesa negali bti duota i viraus. Ji turi bti pergyventa viduje. Ji turi bti pa tirta savo asmeniniu vidaus patyrimu. Tik tada ji yra tiesa ne tik objektyviniu atvilgiu, bet tiesa man, vadi nasi, sutapusi su mano asmeniu ir virtusi ividinio mano gyvenimo dalimi. Todl filosofinis painimas yra galimas tik per mog, vadinasi, per savo asmen. Kur mogaus asmuo yra ijungtas i filosofinio darbo, ten nra tikro filosofinio painimo. Ten yra tiktai kartojimas to, kas jau buvo pasakyta. Priskiriant save kokiai nors filosofinei mokyklai ir padarant save tomistu, kantistu ar hegelistu, tuo paiu yra ijungiamas savas asmuo i filosofinio painimo akto ir tuo paiu itas aktas netenka filosofinio charakterio. Juo kas yra itikimesnis garsi mokytoj alininkas, tuo
387

jis yra menkesnis filosofus. Filosofijoje nra itikimybs. Filosofija esmingai reikalauja nutolti nuo savo mokytoj, nes ji reikalauja atskleisti nepakartojam, original savo asmens vid. Dl to kiekvieno tikro filosofo filosofija yra kitokia. Ji gali bti panai dl ividins struktros pana umo. Dvasins struktros p a n a u m a s yra filosofini sro vi pagrindas. Taiau itas p a n a u m a s niekados negali virsti tapatybe. Kaip kiekvienas mogaus asmuo yra ki toks, taip ir jo asmeniniai painimo aktai yra kitokie. To dl tikras filosofavimas niekados negali bti pakartojimas garsi mokytoj mini. itos mintys turi kilti i kiekvieno asmens gelmi. Tik tada jos bus vertos filosofijos vardo. Kas tad atsisako savo asmenini filosofini pastang ir visa jga pasvyra kurio nors filosofo glb, tuo paiu nustoja bti filosofu ir tampa buruazins minties reikju filosofijos srityje. Priskirdamas save kuriai nors filosofi nei mokyklai, mogus itos mokyklos principus padaro savais, vadinasi, pastoviai sigyvena jau esanioje realy bje. Jis nenori it princip isikovoti asmeniniu savo paties painimu, bet prisiima juos ir jais diaugiasi. Jis tiki juos kaip kokias dievikojo apreikimo tiesas. Po sakis a esu tomistas, kantistas ar hegelistas" reikia a tikiu v. Tomo, Kanto, Hgelio skelbtas idjas". Priskyrimas savs filosofinei mokyklai yra tikjimas it mokykl vad mintis. Tai nra it mini asmeninis painimas per savo vid. Bet tai yra tikjimas. itas ti kjimas atpalaiduoja mog nuo asmenins tragikos, kuri visados yra susijusi su asmenins tiesos gimimu. Jis taip pat atpalaiduoja mog ir nuo atsakingumo, nes it at sakingum tuomet nea mokyklos vadas. Bet itas tik jimas iduoda nekrybik, itiusi, ploki, buruazin tokio mogaus dvasi. Filosofins mokyklos yra burua zins dvasios padarai. Kaip apskritai burujus yra nek rybikas, neturiningas savo vidaus gyvenime, taip jis yra nekrybikas bei neturiningas ir filosofijos srityje. Nor damas paslpti savo menkyst, jis slepiasi po kuriuo nors filosofiniu vardu. Bet svetimos etikets usidjimas tik dar labiau it jo menkyst ireikia. Buruazin yra kiekviena filosofin mokykla. Ir juo labiau ita mokykla yra aprta, juo labiau josios alinin388

kai yra prisiri prie mokyklos vado idj, tuo ita mo kykla yra buruazikesn. iuo atvilgiu labiausiai ap rta, labiausiai suformuota, labiausiai vieninga ir tuo paiu labiausiai buruazin yra iandien tomistin filoso fijos mokykla, kurioje telkiasi visas buruazinis katalik filosof svoris. Nuo to laiko, kai pop. Leonas XIII para gino katalikus atsikreipti v. Tom: ,,Ite ad Thomam", daugelis katalik filosof laik savo pareiga bti kuo i tikimiausiais v. Tomo idjoms, nenukrypti nuo j, jas kartoti ir skelbti visokiomis kalbomis ir visokiomis pro gomis. Kai kanon teiss kodeksas sak katalik univer sitetuose, seminarijose, fakultetuose dstyti filosofij ,,ad mentm S. Thomae Aquinatis", itas itikimumas virto beveik religiniu dalyku. Keli Romos profesoriai patiek studij kongregacijai 24 tezes, kurias i kongregacija (tarsi ji bt steigta filosofiniam reikalui) pripaino esan ias svarbiausiais v. Tomo filosofijos principais. Tuo b du buvo padtas pagrindas tomistinei filosofijos mokyk lai. ioje mokykloje iandien ir sukinjasi visi tie, kurie, neturdami asmeninio krybikumo minties srityje, atsideda buruaziniam poilsiui ant v. Tomo laimt laur. Vis dlto pastaruoju metu galima pastebti dideli pasi keitim ir ioje mokykloje. Asmenins minties principas ir ion vis labiau ir labiau siveria. Gamtos filosofijos prin cip nepakankamumas, kai kuri problem per menkas ivystymas, kai kuri klausim visikas neklimas v. To mo filosofijoje veria tomistus atsidti saviems tyrinji mams ir tuo paiu nutolti nuo v. Tomo idj. iandien tomistin mokykla vis labiau virsta tiktai formalinio po bdio dalyku, keisdama savo turin pagal ymesniuo sius ir originalesnius ios mokyklos atstovus. Buruazin dvasia ir ia yra pergalima. Tiesa kaip tradicijos ir auto riteto palaiks pradeda uleisti viet tiesai kaip asmenini pastang vaisiui.

Pabaiga DE NOVISSIMIS

Buruazin dvasia geriausiai atskleidia savo esm santykiuose su paskuiausiais daiktais, ypatingai su mir timi. Mirtis, kaip kratutin mogikosios egzistencijos situacija, ivelka mog i vis ios tikrovs pavidal ir j parodo tok, koks jis yra, parodo nepridengt, neutemdint, neutuuot. Todl ir buruazin dvasia, kuri da nai gyvenimo eigoje slapstosi po vairiais pavidalais, mir ties akivaizdoje pasirodo visame savo nuogume ir visoje savo menkystje. Burujus instinktyviai jauia, kad san tykiuose su mirtimi jis turs atskleisti pats save, kad mirties akivaizdoje jis susidurs su auktesne tikrove, kuri jis ignoruoja ir kurios realumo nepaiso. Todl bur ujus bijo mirties ir nuo josios bga. Be abejo, nuo mir ties fakto niekas pabgti negali. Tai gerai ino ir buru jus. Dl to jis stengiasi pabgti nuo mirties minties. Buruazin bgim nuo mirties graiai yra charakte rizavs J. Girnius. Herojistins ir buruazins gyvenimoiros prieingum e s m , s a k o jis,rykiausiai ikyla pagrindiniame mirties, arba gyvenimo visumos, klausime. Natralistinis gyvenimas stengiasi vis usimirti", u mirti, kad jo laukia mirtis. Herojinis gyvenimas iri mirties galimybei akis. Natralistinis gyvenimas gyve na tik nuolat bganiu akimirksniu, herojinis visus aki mirksnius sveria aminybs vilgsniu. Natralistinis gy venimas kasdieninis nuo mirties slpimasis. Jame kalba apie mirt labai nepopuliari. P a t s apie mirt usiminimas laikomas netaktu. Jo visa pastanga siekia mirt sudaiktinti, niveliuoti laipsn gamtini vyki, vykstani visoje gamtoje visu laiku. Mirta tai vienas, tai a n t r a s mano
390

artimesnij ar tolimesnij draug. Nepastamieji mir ta kasdien ir kas valanda. Todl ir kalbama paprastai apie mirt beasmeniniu veiksmaodiu mirta". Mirta" turi uslpti, jog mirtis yra asmeninis kiekvieno likimas. Kas dieninj kalboj mirtis ir suprantama kaip kakas, kas ka kur ir kakaip turi kak paliesti, bet kas man paiam dar negresia. Populiarinama sofizmas, kad mirtis lieia ne mane asmenikai, bet visus", beasmenin bendruo men. Sakoma mirta", kad bt galima save pat ti kinti, kad tiesiai ne a " mirtu. Mirimas subanalinamas vykiu, kuris, atrodo, lieia visus ir niekam atskirai nepri klauso. Vienu odiu, stengiamasi usislpti u beasmeninio mirta", nuasmeninti mirties galimyb" 1 . Pagrindinis ito bgimo nuo mirties motyvas yra bai m. Tiesa, mirtis su baime yra esmingai susijusi. N. Berdiajevas yra pasaks, kad tarp gyvenimo laike ir t a r p gyvenimo aminybje tso praraja, kuri galima perengti tik mirtimi, vadinasi, nutrkimo b a i m e " 2 . Mirties momen t mogui atsiskleidia visai kita realyb. Ir itas susid rimas su visai k i t u " g a n z a n d e r e s " kaip tik adina moguje baims jausm. Bet buruazin mirties baim yra visai kas kita. Net odis baim" burujui netinka. Bur ujus mirties ne bijo, bet jis jos isigsta. Burujus lydi nuolatinis mirties igstis. Mirties akivaizdoje burujus vaikto isigands. Tarp baims ir igsties yra didelis skirtumas. it skirtum E. Heilo taip charakterizuoja: Baim lydi diaugsmas, meil ir garb. Igstis yra jg nustojimas, kyls i neapykantos ir nepasitikjimo. . . . I gstis yra tasai bjaurus jausmas, kuris Dievo vaik pa 3 veria drebaniu moni ir daikt vergu" . Taip yra ir su burujumi. Mirties akivaizdoje burujus pergyvena igst, kuris j paveria susitraukusiu, drebaniu padaru, jau ianiu vitalin baim, nes bganiu nuo kanios. Jau esame kalbj, kad burujus kanios bijo ir nuo josios bga. Taiau mirties akivaizdoje jis ino, kad kanios ne ivengs. Ir ia jis ne didvyrikai priima i taur, bet drebdamas kaip gyvuliukas leidia isiverti vitalinei re1 2 3

idinys, 639 p., 12 nr., 1939. De la Destination de l'Homme, 324 p. mogus, 168, 172 p. Kaunas, 1939. 391

a k c i j a i prie skausm. Kanios baim, nesugebjimas kan ios pakelti yra pirmas dalykas, kuris kelia burujaus dva sioje mirties igst. Antras dalykas, kuris kelia burujuje mirties, igst, yra nenoras susidurti su savimi, su savo gelmmis, su savo tikruoju a. Burujus gyvena bties paviriumi ir rpes tingai saugojasi bties gelmi, kurios galt sudrumsti pavirutinik jo dvasios rimt ir sukelti jame nerim. Tuo tarpu mirtis nepermaldaujamai j su itomis gelmmis suveda, suveda ne su objektyvins bties gelmmis, bet su jo paties gelmmis, su tikruoju asmeniniu jo principu. Mirtis yra kuo labiausiai asmeninis dalykas. Mirtis su telkia mane manyje paiame.. . mirtis mane grina mane pat" 4 . itame sutelkime, itame grinime kaip tik ikyla gyvenimo ir visos bties prasms klausimas, kur atsakyti burujus rpestingai vengia vis savo laikinosios egzistencijos met. Jis nusisuka nuo io klausimo. Jis nuo jo bga. Todl jis bga ir nuo mirties, kuri neiven giamai it klausim pastato ir veria atsakyti. Todl noras usimirti prie mirties galimyb yra ne kas kita kaip noras ibgti nuo mogikosios bties prasms klau simo. Tai noras gyventi diena i dienos" gyvenimu, kurio tikryb sudrumst netaktikai sibrovs mogikosios mir ties ir atitinkamai mogikosios egzistencijos prasms klausimas" 5 . Jau tik viena mintis, kad burujui reiks nu sileisti savo asmeninio principo gelmes, kad reiks susi durti su giliausiuoju savo a, kad reiks atsakyti, kokia yra ito a egzistencijos prasm ir itos egzistencijos ver t i n g u m a s , jau tik ita viena mintis sukelia jame mirties siaub. Jis tad veja it mint nuo savs kaip pagund, kaip jo ramybs ir pasitenkinimo trukdytoj. Vis dlto mirtis ateina burujui kaip ir kiekvienam mogui. Mirties minties baim, mirties umirimas ia nie ko nepadeda. Psichologinis mirties vengimas anaiptol nekliudo ontologiniam josios vykimui. Taiau ir itas vy kimas burujui yra skirtingas negu tam, kuris vis laik gyvena mirties akivaizdoje. Mirtis buruj visados u klumpa. Burujus mirties nelaukia. Todl ji jam visados
4 5

J. Girnius. Op. cit., 640 p. J. Girnius, ibid.

392

ateina netiktai. Ir itas netiktas susidrimas su mirtimi virsta zoologine kova. Burujus jauiasi upultas i vir aus. Todl jis draskosi ir nepasiduoda. Mirtis kaip dva sinis fenomenas burujui virsta vitaliniu fenomenu. Bur ujaus mirtis virsta mirtimi umuamo gyvulio, kuris ligi paskutinio momento stengiasi itrkti i j paiupusios stipresns rankos. Todl buruazinis mirimas yra tai, k vokieiai vadina Erliegen"paguldymas ant meni". Ir ia vyksta didiausias mogaus paeminimas. mogaus miriai anaiptol nra charakteringas vitalins jo gyvybs galas. mogaus mirtis esmingai yra jo laikins egzisten cijos pabaiga ir perjimas aminj egzistencij. Todl mogaus mirtis par excellence yra dvasinis vykis. Josios vitalikumas yra tik periferinis, kuris herojinje dvasioje nevaidina beveik jokio vaidmens. Tuo tarpu burujus kaip tik visas susitelkia itame vitalikume. Jis pamirta laik ir aminyb, jis pamirta savo asmenin princip ir savo bties prasm. Jis tik vitalikai rungiasi su lungania gyvybe ir konvulsyviai reikia it rungtyni pralaimji m. Kaip visame burujaus gyvenime, taip ir jo mirtyje mogikoji dvasia pasitraukia al, uleisdama viet zoologiniams instinktams. Todl burujaus mirtis yra ne tik baisi, bet ir bjauri, nes ji nepaprastos verts ir svar bos moment ikelia ir pabria ne dvasin, bet gyvulik mogaus prad. Iniekindamas mogaus bt savo gyve nimu, jis j aukiausiame laipsnyje iniekina savo mir timi.

PANAUDOTOS LITERATROS SRAAS

Adam K. Katalikybs esm, Kaunas, 1936. Bauhofer O. Die Heimholung der Welt, Freiburg i. Brsg., 1937. Behn S. Philosophie der Werte, Mnchen, 1930. Berdiaeff N. Cinq mditations sur l'existence, Paris, 1936. Berdiaeff N. De la Destination de l'Homme, Paris, 1935. Berdiaeff N. Un nouveau Moyen Age, Paris, 1934. Berdiaeff N. Le Problme du Communisme, Paris, 1933. Berdiaeff N. Le Christianisme et la lutte des classes, Paris, 1932. Berdiajew N. Der Sinn des Schaffens, Tbingen, 1927. Berdiajew N. Der Sinn der Geschichte, Darmstadt, 1924. Burckhardt J. Die Kultur der Renaissance in Italien, Leipzig, Reclam. Durelli A. J. Essai sur les mentalits contemporaines, Louvain, 1936. Foersteris F. W. Kristus ir mogaus gyvenimas, Kaunas, 1931. Foerster F. W. Lebensfhrung, Zrich und Leipzig, 1930. Foersteris F. W. Seksual etika ir seksual pedagogija-, Kaunas, 1923. Hartmann N. Das Problem des geistigen Seins, Berlin und Leipzig, 1933. Hello E. L'Homme, Paris, 1930. Iswolki H. Der neue Mensch im Russland von heute, Luzern, 1936. Jol K. Wandlungen der Weltanschauung, II, Tbingen, 1934. Rademacher A. Religion und Leben, Freiburg i. Brsg., 1929. Schnrer G. Kirche und Kultur im Mittelalter, II, Paderborn, 1929. Simmel G. Philosophie des Geldes, Mnchen und Leipzig, 1930. Sombart W. Das oekonomische Zeitalter, Berlin, 1935. Sombart W. Der Bourgeois, Mnchen und Leipzig, 1923. Spann 0. Geschichtsphilosophie, Jena, 1932. Spranger E. Psychologie des Jugendalters, Leipzig, 1932. Spranger E. Lebensformen, Halle a. S., 1930. Windelband W. Die Geschichte der neueren Philosophie, Leipzig, 1911. Wittman M. Ethik, Kempten, 1923.