GLOBALUS STRATEGINIS PLANAVIMAS

Bendrinis posakis teigia, jog tik du dalykai iame pasaulyje yra tikri, - tai yra mirtis ir mokesiai. Mokesiais yra apmokestinamas pelnas. Mokesi dydis gali labai priklausyti nuo multinacionalins kompanijos (MNK) korporatyvinio mokesi planavimo. Taigi iame skyriuje apvelgsime iuos korporatyvinio mokesi planavimo momentus: apraysime tarptautini mokesi charakteristikas takojanias MNK mokestinius sipareigojimus, paaikinsime, kaip MNK gali naudoti transferines kainas siekdama sumainti mokesius, apraysime MNK finansines politikas, kurios yra susijusios su tarptautine mokesi teise, paaikinsime, kodl kai kurie kompanijos politikos sprendimai turt bti daromi centralizuotai, o ne atskiruose padaliniuose, paaikinsime, kodl MNK reikia efektyvios buhalterins apskaitos sistemos. Tarptautins teiss charakteristikos Mokesi statymai gali skirtis tarp ali, taiau aiku viena, - pinig srautai prie mokesius skiriasi nuo pinig sraut po mokesi. Kadangi MNK labiausiai domina pinig srautai po mokesi, tiktin mokesi sumos turt bti vertintos. Kiekvienos alies mokesiai yra surenkami skirtingai. JAV tai yra pagrsta kompanij ir atskir individ pelno mokesi sistema. Kitos alys gali bti labiau priklausomos nuo PVM ar akcizo mokesi. Dl apmokestinimo skirtum atskirose alyse tarptautins kompanijos gali bti traktuojamos nevienodai mokesi srityje. Kadangi mokesi sistemos ir j dydiai yra unikals kiekvienoje alyje, MNK turi palyginti mokesi dydius kiekvienoje alyje kurioje yra jos padalinys. Dar svarbiau yra vertinti tokius kriterijus kaip: korporatyvinis pelno mokestis, pajam mokestis prie pajam altinio, pelno / nuotolio nuklim ir atklim slygos, mokesi sutartys ir mokesi kreditai. Kiekvienas i i kriterij yra aptariamas emiau. Korporatyvinio pelno mokesiai Paparstai alys nustato mokesius korporacij pelnui, kuris yra gaunamas tos alies teritorijoje. Tai vyksta netgi tada, kai motinin kompanija yra sikrusi kitoje alyje. Kiekviena alis turi savo unikali pelno mokesi sistem. Pavyzdiui, JAV apmokestina pasaulines savo piliei pajamas terminas taip pat taikomas korporacijoms. Paprastai pelnai i tarptautini rink nra apmokestinami prie tai, kaip jie pervedami JAV esani motinin kompanij dividend ar likvidacijos pajam forma. Tai yra atidjimo koncepcija. Taiau yra ir statym nustatyt atidjim iimi, tai atvejai kai JAV kompanijos padalinio tam tikra pelno dalis kitoje alyje nra apmokestinama arba kai yra investuojama JAV turt. is pavyzdys nra svarbus tolimesnei diskusijai ir pamintas, siekiant supaindinti skaitytoj su tokio tipo mokesi sistema. MNK, planuodama tiesiogines tarptautines investicijas, turi suplanuoti kaip bus apmokestinamos laukiamos pajamos. Mokesiai kiekvienoje alyje gali skirtis. Kaip pavyzd galime paimti Karibus, kur vyriausyb mgino atleisti MNK nuo pelno mokesio. Tai buvo daroma siekiant pritraukti daugiau usienio investitori. Kitose Europos alyse mokesiai gali siekti iki 50% (paprastai sveikatos apsaugos preks iose alyse yra subsidijuojamos). Atsivelgiant mokesi dedukcij, amortizacij, veslo subsidijavim bei kitus faktorius, korporatyvini mokesi skirtumai negali bti lyginami atsivelgiant tik nustatyt mokesi dyd atskirose alyse. Mokesi dydis taip pat gali skirtis ir toje paioje alyje, tai priklauso nuo to ar kompanija yra vietin ar ne. Taip pat jei usienio kompanija turi ketinim sikurti visam laikui, tokiu atveju neregistruota usienio kompanija gali bti apmokestinama toje alyje galiojaniais mokesiais. Isikrimas visam laikui susideda i: biuro ar pastovios verslo vietos arba specialios agentros per kuri yra vykdomas
2

pastovus ir nenutrkstamas verslas (paprastai pavieniai agentai nra skaitomi). Kartais mokesiai priklauso nuo industrijos bei nuo mons tipo (korporacija, padalinys, bendra mon, t.t). Pajam mokestis prie pajam altinio vairs l nutekjimai i gimining firm gali bti pajam mokesio prie pajam altinio objektu. ie mokesiai nustatomi tos alies, kurioje kompanija vykdo savo veikl. MNK, kuri domisi tiesioginmis investicijomis al, turi ianalizuoti toki mokesi tikimyb. Nors toks mokestis neturi takos kompanijos pinig srautams, jis gali takoti peln srautus motinin kompanij (kadangi vietin vyriausyb gali apmokestinti tam tikr dal pervedam l). is mokestis, kai kuriose alyse, gali skirtis gana ymiai. Jis gali skirtis net toje paioje alyje priklausomai nuo to kam yra pervedamos los. Kadangi motininei kompanijai yra pervedamos los: dividendai, palkanos, nuomos mokesiai bei panaudos mokesiai, tai visi ie pinig srautai gali tapti io mokesio objektais. io mokesio dydis gali bti sumaintas sudarant mokesi sutartis. Pelno / nuostolio nuklim ir atklim utikrinimas Neigiamas veiklos rezultatas gali bti nukeliamas ateinanius finansinius periodus ar atkeliamas prajusius metus tam, kad sumainti peln kitais metais. Su iomis operacijomis susij teisiniai aktai gali skirtis atskirose alyse. MNK paprastai neplanuoja turti nuostolio usienio alyse. Taiau, jei taip atsitinka, pageidautina tai inaudoti sumainant ateinani met pajam ir ilaid santyk. Dauguma usienio ali neleidia atkelti negatyv rezultato prajusius metus. Taiau teorikai yra galimyb bei ioks toks lankstumas nukeliant negatyv rezultat ateit. Pavyzdiui, JAV pertekliniai usienio mokesi kreditai, sukaupti met bgyje, gali bti atkeliami du metus atgal ir po to nukeliami net iki penki met priek. Visa tai daroma tam, kad sumainti JAV mokesius usienio pajamoms. Atklimo atveju valstybei grinama pataisyta balanso ataskaita ir papraoma grinti anksiau mokesi pavidalu sumoktus pinigus. Mokesi nominaliosios verts yra parodytos 21.1 Paveiksle. Paveikslas parodo mokesi skirtumus tam tikrose alyse.

21.1 Paveikslas. alies eimininks mokesiai nustatyti JAV firm pelnui. Daugelio i pavaizduot mokesi altinis yra Corporate Taxes leidinys, publikuotas apskaitos kompanijos Price Waterhouse, 1993m. Mokesi dydis gali skirtis tarp atskir kompanij

alis Argentina Australija Austrija Bahamai Barbadosas Brazilija Bulgarija Kanada Kinija Prenczija Vokietija Graikija Hong Kongas Vengrija Italija Jamaika Japonija Malaizija Meksika Naujoji Zelandija Norvegija Rusijos Federacija Singapras Ispanija vedija veicarija Tailandas Jungtin Karalyst

Ilaikymo mokestis Korporatyvinio Pelno Dividentai Palkanos Autorinis mokestis Mokesiai (%) (%) (%) (%) 30 0 12 18-24 39 15 10 10 30 25 0 20 0 0 0 0 40 15 12 15 25 15 25 25 40 5-15 10 5 32 10-15 15 10 30 10 10 10 33 5 0 0-5 46 5-25 0-25 0 35 0 0 0 17 0 0 0 40 15 0 0 36 5-15 12-15 5-10 33 10-15 12 10 37 10-15 10 10 34 0 0 15 35 5-15 10-15 10 38 15 10 10 28 15 0 0 32 0 0 0 30 0 30 30 35 10 10 10 30 15 0 0 22/35 5-15 5 0 30 10 15 15 33 0 0 0

Mokesi sutartys Aukiau paminti mokesi dydiai gali sudaryti spd, jog motinin kompanij pasiekiantys pinig srautai yra gerokai apkarpyti mokesi. Be to, motinins kompanijos alies vyriausyb gali apmokestinti t pelno dal, kuri pasiekia j. Tai dar labiau sumaint grynj peln. Ties sakant, apmokestinimo kompleksikumas ia yra perdtas. alys daniausiai sudaro pajam mokesi sutartis, tokiu bdu viena partnerin alis sumaina savo mokesius, taip subsidijuodama korporacijas veikianias kitos alies partners mokesi jurisdikcijoje. Mokesi sutartys padeda ivengti dvigubo firm apmokestinimo. Mokesi sutartys gali bti keli ri - tai sutartys, nukreiptos pelno mokesi sumainim usienio alyje, bei sutartys, nukreiptos ilaikymo mokesi sumainim, pervedant pajamas motinin al. Be i sutari, padalinio pajamos bt apmokestinamos alyje eimininkje ir po to MNK motininje alyje. Dar kart ios pajamos bt apmokestinamos motininje alyje, imokant dividendus akcininkams (dividendai irgi yra apmokestinami akcinink lygmenyje). Mokesi sutartys padeda sukurti geresn aplink tiesioginms investicijoms, kadangi jos sumaina MNK pelno mokesius. Daugelis usienio projekt yra manomi tik dl mokesi sutari tarp ali. Mokesi kreditai

Netgi be mokesi sutari MNK galt bti leista kredituoti motinins alies mokesius i pajam mokesi ir pajam mokesi prie pajam altinio sumokt alyje, kurioje MNK vykdo savo veikl. Tokios operacijos leidiamos tik prie tam tikr slyg. Taip, kaip ir mokesi sutartys, mokesi kreditai eliminuoja dvigubo apmokestinimo galimyb ir stimuliuoja tiesiogines investicijas. Tokio pobdio transakcijos labai komplikuoja tarptaut mokesi planavim. Todl daug naudos MNK atnet patyrs ir daug imanantis mokesi planavimo departamentas. Mokesi kredit taisykls atskirose alyse labai skiriasi (labiausiai komplikuota yra JAV sistema), taiau ji veikia tokiu bdu. sivaizduokite JAV sikrusi MNK, mokesi tarifas JAV yra 34 procentai. Darykime prielaid, jog ios korporacijos usienio padalinio udirbtas pelnas apmokestinamas maiau nei 34 proc. mokesiu. Pelnas pervedamas motinin al (JAV) bus papildomai apmokestinamas tokia suma, jog bendras mokesi procentas sudaryt 34 procentus. I motinins kompanijos pozicij mokestis yra 34 procentai ir jai nesvarbu, kuri alis gaus didesn dal mokesi. I valstybi vyriausybi puss mokesi pasidalijimo klausimas yra labai svarbus. Jei JAV kompanijos padalinys veikia usienio alyje kur mokesiai sudaro 34 procentus, tai i alis pasiims vis naud sau JAV vyriausybs sskaita. Jei korporacijos pelno mokestis kitoje alyje yra didesnis nei 34 procentai, JAV daugiau io pelno neapmokestina. Taiau dabartinis mokesi statymas leidia virijamus usienio mokesius kredituoti kitais mokesiais, kuriuos motinin kompanija skolinga vyriausybei u pajamas i kit, maesni mokesi, ali. Tai sufleruoja, jog kai kurios usienio alys naudojanios auktus pajam mokesius visgi gali sulaukti tiesiogini usienio investicij. Jei, ms atveju, MNK turi padalinius em mokesi alyse, tai JAV iuos mokesius pakels iki 34 procent, uddama mokest pervedamoms loms. Kreditai auktesniems mokesiams sumains mokesi sum, sumokam JAV vyriausybei. Tai yra ta slyga, dl kurios MNK gali nutarti investuoti aukt mokesi al. Transferinms kainoms nukreipus mokesi sipareigojimus skirtingus padalinius, paveikiamos atskir ali mokesi pajamos. Internal Revenue Service padarytas tyrimas rod, jog ne JAV firmos per penkis metus galjo ivengti madaug 50 milijon doleri mokesi. Per paskutinius 10 met daugiau nei 50 procent usienio firm, veikiani JAV, nemokjo visikai ar mokjo labai maai mokesi. Deimt ne JAV automobili gamintoj, turini savo gamyklas JAV, udirbo 38 milijardus doleri pajam 1987 metais, taiau sumokjo maiau nei 1 procent mokesi JAV vyriausybei. Viena usienio elektronikos kompanija JAV sumokjo 150 milijon doleri mokesi, tuo tarpu kai kita panai firma nemokjo nieko. Toks mokesi skirtumas atsirado dl transferini kain. Transferini kain panaudojimas sumainant mokesius Istudijavusi skirting ali mokesi sistemas, MNK turi sukurti pinig sraut plan, kuris optimizuot j vert. Kartais tokios operacijos takoja vieno padalinio gerovs didjim kito padalinio sskaita. Pavyzdiui, paimkime JAV sikrusi MNK, kuri turi savo padalinius aukt mokesi alyje HL ir em mokesi alyje LT. Darykime prielaid, jog abu padalianiai nori ilaikyti savo udarbius ir panaudoti juos ateities projektams. Tokiu atveju, JAV neapmokestins j peln (kadangi nei vienas i padalini nepervedins udirbt pinig JAV), mokesiai bus sumokti tik atitinkam ali vyriausybms. Didiausi peln MNK gaus i padalinio LT, kur yra maiausi mokesiai. Darykime prielaid, jog ankiau apraytos alys tarpusavyje prekiauja. MNK gali atrasti bd, kaip panaudoti transferines kainas, tokiu bdu i padalinio LT eksportuojamos preks padalin HL turt bti nustatytos auktesns nei normalios kainos, o i HL eksportuojamos preks kainuot maiau nei normaliai. Tokia strategija sumaint HL pajamas ir padidint LT pajamas. Taigi, skaitant skirtingus mokesi tarifus, vienos alies mokesiai leidia NMK gauti didesnes pajamas nei jos bt netaikant transferini kain. Kuo daugiau pajam perkelsime padalin LT, tuo MNK gaus didesn grynj peln i abiej padalini kartu pamus. Tai atsitiks dl to, jog pelno mokesiai alyje LT yra maesni nei alyje HL. Reals transferinio kainavimo pavyzdiai remiasi daug kompleksiklesniais mechanizmais. Reikalinga paymti, jog kai kuriose alyse toks kainavimo metodas yra neleistinas.

Pavyzdiui, JAV statymai iuo klausimu yra itin grieti, jie reikalauja, jog vidiniams kompanijos sandoriams bt taikomas rankos ilgio principas. Pagal j vidins transakcijos turi bti kainotos tiek pat kaip ir iorins. Tai yra taikoma ir JAV MNK padaliniams usienyje. JAV taip pat turi vadinam ypatingo honoraro taisykl, kuri sako, jog pajamos i nematerialaus turto turi atitikti pajamas i materialaus turto. Taiau egzistuoja tam tikri bdai, kaip pateisinti kain pakilim vienuose padaliniuose ir sumainti kituose. Yra akivaizdu, jog MNK, turinios savo padalinius visame pasaulyje, stengiasi pritaikyti transferines kainas tam, kad sumaint mokesius. Egzistuoja eil metod, kurie leidia pergudrauti transferini kain barjerus. Keletas i j, - tai vairs mokesiai u paslaugas, tyrim ir vystymo mokesiai bei administracins ilaidos. ios priemons naudojamos sumainti mokesius, taiau tai gerokai ikraipo tikrj padt padalinyje. Todl centralizuota MNK apskaitos sitema turi atsivelgti transferini kain fenomen tam, kad vertinti tikrj padt kompanijoje. Kai kurios MNK gali sumainti mokesius alyse su didelia mokesi norma toliau investuodamos versl toje alyje. Tokiu atveju mokesiai bus atsverti sumainto pelno sskaita. Tokia strategija nukelia mokesi mokjim ateit. Idealiu atveju MNK turt tsti toki strategij iki tada, kol sumas mokesi dydis alyje kurioje yra vykdoma veikla. Mokesi statym taka MNK politikai

Mokesi skirtumai atskirose alyse gali takoti ias MNK funkcijas: trumpalaik finansavim apyvartini l valdym kapitalo struktros politik kapitalo paskirstym Trumpalaikis finansavimas sivaizduokime vien MNK padalin, priverst skolintis las ir kit padalin, kitoje alyje turint perteklinius fondus. Jei antrasis padalinys yra sikrs aukt mokesi alyje, tai centralizuotai valdoma MNK gali suteikti paskol palankiomis slygomis tam padaliniui, kuriam trksta l. Skolinanio padalinio veiklos rezultatai pablogs, nes jis yra priverstas atsisakyti l, kurias panaudojus kur nors kitur, galt tiktis didesns naudos. Tuo pai metu padalinio, kuriam suteikiama paskola, rezultatai pagers dl gautos palankios paskolos. Jei neatsivelgtume mokesius, padalinio, kuris skolina ir kuris skolinasi, padtis atitinkamai pablogt ir pagert vienodai. Taigi MNK neturt jokios naudos. Taiau atsivelgiant mokesi skirtumus tose alyse, MNK turi naud i to, jog pervesdama las i didesnius mokesius turinios alies maesnius mokesius turini al padidina grynj peln patenkant motinin kompanij. Jei mokesiai tose alyse bt vienodi, pirmasis padalinys turt skolintis pinigus i vietinio altinio, pavyzdiui, banko. is pavyzdys parodo, kaip mokesi charakteristikos atskirose alyse takoja MNK finansinius sprendimus. Apyvartini l valdymas iuo aspektu, sivaizduokime, jog padalinys, turintis atliekam l, nori keliems mnesiams jas investuoti. Jeigu ne mokesi skirtum situacija, tai ie pinigai bt investuuoti kur nors kitur, o ne suteikiant paskol kitam padalinui. Tai parodo trumpalaiki investicij priklausomyb nuo mokesi charakteristik atskirose alyse. Kapitalo struktros politika

alies mokesi charakretistikos taip pat gali veikti MNK kapitalo struktros politik. sivaizduokite motinin kompanij, kuri ruoiasi finansuoti didel investicin projekt. Tam tikslui yra numatyta ileisti akcij emisij, idant sugeneruoti tam reikalingas las. Jei padalinys yra aukt mokesi alyje, tai projekt tikslinga finansuoti to padalinio lomis. Tai gali bti padaryta ileidiant vietines obligacijas ar naudojant Europos obligacij rink. Mokestis u obligacij palkanas sumains padalinio pajamas ir tokiu bdu sumains mokesius. Taigi ilgalaiki investicij pritraukimo sprendimai irgi priklauso nuo mokesi skirtum atskirose alyse. Kapitalo paskirstymas Tarkime, jog MNK nori pastatyti fabrik vienoje i dviej galim vietovi. Viena vietov yra aukt mokesi alyje, antra - em mokesi alyje. Be abejo, yra daug faktori kuriuos reikt atsivelgti, taiau jei visi kiti faktoriai nenusveria mokesi skirtumo, tai MNK tikriausiai pasirinkt al su maesniais mokesiais. Tuo atveju, kai mokesi kreditai gali panaikinti ar sumainti auktesni mokesi alies nekonkurentabilum, kreditai nebtinai bus taikomi visoms pajamoms. Pavyzdiui, padalinys sulaiko didel dal savo pajam vietoj to, jog jas persist motinin kompanij. Tokiu atveju mokesi kreditai nebus toki vertingi. Kai kuriais kapitalo paskirstymo atvejais esama informacija apie mokesius alyje yra nepakankama tam, kad nustatyti mokesi tak. Tai yra todl, jog tam tikrais atvejais gali bti taikomos mokesi lengvatos, o mokesiai gali atsiliepti tik po kurio laiko. sivaizduokime MNK, kuri ada kurti fabrik alyje Y, o ne alyje X. Nepaisant daugelio ekonomini privalum alyje X, mokesiai alyje Y yra emesni. inoma, jog mokesiai alyje X istorikai yra pastovs ir prognozuojama, jog taip ir liks ateityje. alyje Y mokesiai keitsi kas keli metai. iuo atveju MNK turi vertinti ilgalaik mokesi nepastovum. Kompanija negali atsivelgti tik dabartin mokesi dyd vykdydama savo kapitalo paskirstymo planavim. Vietoj to, ji turi vertinti manomus mokesi pokyius ir, remiantis rezultatais, isiaikinti, ar alies Y mokesi lengvatos per eil met vis dar atsveria alies X privalumus. Vienas i mokesi dydi pasikeitimo matavimo metod yra jautrumo analiz. Jos esm yra ta, jog matuojama esamo apmokestinto pinig srauto vert (NPV) esant skirtingam mokesio dydiui. Kiekvienam mokesi scenarijui yra numatoma atitinkama pinig srauto vert. Atsivelgiant kiekvien mokesi scenarij, MNK gali sukurti numatom pinig sraut verts pasiskirstym ir palyginti j su kit ali (NPV). Atsivelgimas mokesi nepastovum. Kompanija gali nutarti atsivelgti daugiau faktori nei vien tik mokesi skirtumus. Imitacinis modelis gali bti naudojamas vis manom kintamj ateities svyravimams nustatyti. Pavyzdiui, korporatyvinio pelno mokesio dydis alyje Y yra nuo 30 iki 40 procent. Pardavimai vienetais gali svyruoti nuo 6 milijon iki 8 milijon. Naudojant imitacin modeliavim, atskiriems periodams galima nustatyti skirtingus kintamj ateities svyravimus. Remiantis daugybe galimybi, imitacinis modeliavimas gali padti sukurti NVP vienam ar kitam projektui. i procedra turt bti pritaikyta aliai X, turiniai sau bding kintamj baz. Bet kokiu atveju modelis turt padti sugeneruoti manomus esamo apmokestinto pinig srauto verts scenarijus. Tokiu bd dvi atskiros pinig srauto paskirstymo strategijos gali bti palygintos. Pagrindinis komentaras yra tas, jog bet koki kompanijos ilgalaikiai sprendimai, susij su mokesiais, turi bti vertinti turint omeny ne tik dabarties, bet ir ateities mokesi statymus. MNK mokesi departamentas turt vertinti mokesi tak bet kokiems kompanijos sprendimams. Svarbu laiku pateikti piln ataskait apie kompanijos pinig sraut pasikeitimus skaitant ir padalini pinig srautus. Galima iskirti dvi kritikai svarbias mokesi departamento funkcijas. Pirmoji, tai disponuoti pilna informacija apie mokesi statymus visose alyse, kuriose MNK vykdo arba numato vykdyti savo veikl. i funkcija taip pat numato informacijos rinkim apie galimus mokesi statym pasikeitimus. Antroji funkcija susijusi su pirmosios funkcijos informacijos perdavimu kitiems kompanijos departamentams tam, kad jie galt priiminti

kompetetingus sprendimus. Labai svarbu, jog kiekvienas sprendimas takojamas mokesi sisemos bt primamas MNK, o ne atskiro padalinio mastu. Abi mokesi planavimo funkcijos yra labai svarbios. Pirmoji funkcija reikalauja atkaklumo ir kompetencijos tam, kad surinkti ir suprasti informacij apie esamas mokesi sistemas atskirose alyse. Ji taip pat reikalauja supratimo, kaip ios mokesi sistemos gali keistis ateityje. Antroji funkcija reikalauja analitini ranki ir vaizduots tam, kad pilnai vertinti mokesi poveikius potencialioms kompanijos politikoms. Multinacionalins korporacijos politika Efektyvi multinacionalins kompanijos politika reikalauja, kad visi sprendimai bt nukreipti MNK, kaip visumos, gerovs augim. Norint pasiekti tiksl visi sprendimai turi ivengti dviej pagrindini konflikt. Pirmasis, - tai konfliktas tarp padalinio individuali tiksl ir visos MNK tiksl. Antrasis, - konfliktas tarp atskir korporacijos departament (finans, investicij, t.t). Tarpininkavimo katai tarptautiniame versle Multinacionalins kompanijos, turinios padalinius usienio alyse, gali jausti konflikt tarp vadovybs ir akcinink tiksl, - to atspindys yra tarpininkavimo katai. Padalini vadovyb ne visuomet supranta motinins kompanijos poirio j versl. Jie danai padalin traktuoja kaip pelno siekiant vienet. Todl visi sprendimai yra nukreipti tai, kaip pagerinti vietins kompanijos padt. Pavyzdiui, jie gali nesirpinti valiut kurso keliama rizika arba pajam mokesio dydiu prie pajam altinio pervedant las motinin kompanij. Taigi naudojant tok siaur poir padalinio vadovyb gali priimti sprendimus, kurie padidins padalinio peln, taiau gali sumainti bendr MNK peln. Muit tarif skirtumai tarp motinins kompanijos ir padalini gali paskatinti padalinius priimti sprendimus, kurie prietarauja motinins kompanijos tikslams. Dar daugiau, kalbos ir apskaitos standart skirtumai tarp motinins kompanijos ir padalini gali apsunkinti padalini veiklos kontrol. Ankiau paminti faktoriai gali sukelti daug daugiau tarpininkavimo problem nei j turi vietins firmos. Padalinio ir centralizuoto valdymo skirtumai Multinacionalin kompanija danai priima panaius sprendimus kaip ir vietin firma, taiau jos sprendimai yra kur kas kompleksikesni. Galima iskirti iuos bdingus MNK sprendimus: Valiut kurs rizikos ivengimas Finansavimas Perteklini l investavimas Transferinis kainavimas Tiesiogins usienio investicijos (kapitalo paskirstymas) Kapitalo struktros politika Daugeliui i sprendim padalinio vadovyb gali nustatyti savit kintamj vertinimo sistem, veikiani priimam sprendim padarinius. Tikrovje visi sprendimai nukreipti norim rezultat gavim. Taigi reikalinga tiksliai prognozuoti situacij tam, kad galima bt vertinti potenciali sprendim realum. Idant suprasi kaip padalini sprendimai gali konfliktuoti su motinins kompanijos prioritetais, pateikiame iuos pavyzdius. Vienas padalinys gali apsaugoti pinig srautus, patenkanius padalin valiutos X pavidalu, tuo tarpu kitas padalinys gali nesaugoti savo pinig sraut, ieinani i padalinio tos paios valiutos X pavidalu. Jei nei vienas i padalini neapsisaugot nuo galim valiut kurs svyravim, tai vieno padalinio nuostoliai bt atsverti kito padalinio nauda gauta i valiut kurso skirtumo. Taiau, jei vienas i padalini imasi valiut kurso

apsaugos priemoni, tai kitas padalinys turi padaryti t pat, idant ivengt su tuo susijusi nuostoli. Padalini apsisaugojimo nuo valiut kurs svyravimo rezultatas yra aukta transakcij kaina, taigi tokio apsisaugojimo turt bti ivengiama, jei kitos slygos t leidia padaryti. Centralizuota valdymo sistema gali padti vertinti apsisaugojimo reikalingum ir tokiu bdu optimizuoti MNK pinig sraut vert. Kitas pavyzdys, atskiri padaliniai gali priiminti sprendimus remiantis savo pai numatytais valiut kursais. Tokiu atveju valiut kurs prognoz turi bti vienoda visuose padaliniuose. Lengviausiai tai pasiekiama, kai centralizuota sistema nustato valiut kursus ir i informacij pateikia vis padalini naudojimui. Situacij, kai kiekvienas padalinys samdo savo valiut kurs prognozavimo komand, galima pavadinti resurs vaistymu, kadangi tai nepadeda didinti bendros MNK naudos. Tyrimo apibendrinimas. MNK charakteristik poveikis centralizacijos lygiui Agentros Gates and Engelhoff atliktas tyrimas paband nustatyti, kodl skirtingos multinacionalins korporacijos turi skirting centralizacijos lyg. Tyrimas rmsi centralizacijos matavimu, naudojant vidutin kiek patvirtinim reikaling sprendimo primimui. Reikaling patvirtinim vidurkis susidar i 22 svarbi patvirtinim bding MNK. Tai 10 marketingini sprendim, 5 gamybiniai ir 7 finansiniai sprendimai. emiau pateikiama tyrimo santrauka, koncentruojantis finansin centralizacij. Tarptautini padalini kiekis buvo atvirkiai proporcingas finansins centralizacijos lygiui. Tai patvirtina teorij, jog, MNK pleiantis usienio rinkas, turi decentralizuotis tam, jog per daug neapkraut savo vadovybs. MNK dydis yra atvirkiai proporcingas finansinei centralizacijai. Tai gerai aprao ankiau pateiktas pavyzdys. Padalini vietinio turto dalis bendrame turte yra atvirkiai proporcingas finansinei centralizacijai. To prieastis yra ta, jog usienio padaliniai su didesne vietinio kapitalo dalimi yra maiau priklausomi nuo motinins kompanijos. Europos MNK turi emesn finansins centralizacijos lyg nei JAV kompanijos. Tiktina, jog tai yra dl kultrini skirtum. MNK amius yra atvirkiai proporcingas finansinei koncentracijai. Kitaip tariant, kuo seniau egzistuoja usienio padaliniai, tuo jie yra labiau decentralizuoti. Dauguma politini MNK sprendim remiasi ekonominmis ir finansinmis prognozmis. Centralizuota vadovyb turi didele dalimi atsakyti u i prognozi tikslum. Kiekvieno padalinio pareiga padti centralizuotai vadovybei pateikiant vis, prognozei reikaling, informacij. I daugelio kintamj, kuriuos reikia atsivelgti darant prognozes, aliai, kurioje MKN turi ar ketina turti savo padalin, galima paminti iuos: valiutos kurs svyravimas, infliacija, potenciali pelno norma, ekonominis alies isivystymas (BNP, t.t), prekybos balansas, prekybos apribojimai, valiut kurs apribojimai, politin situacija, technologinis lygis bei specifins industrijos slygos. Kompanija gali taikyti ias prognozes vairi finansinio valdymo politik formavimui. Centralizacija gali padti efektyviau naudoti resursus, ivengiant veiklos pertekliaus. Dar svarbiau, ji padeda ivengti atskir padalini prognozi konflikt. Bendra centralizuot prognozi informacija gali bti panaudojama padaliniams priimant tam tikrus, su kitais padaliniais susijusius, sprendimus. Sprendimai, padedantys optimizuoti vis padalini veikl, gali bti priimami centralizuotai. Svarbu paymti, jog perkeliant sprendimo primimo teis i padalinio motinin kompanij, ymiai sumaja padalinio kontrol savo veiklai. Tai gana svarus argumentas, taiau jei centralizuoti sprendimai padeda pakelti visos organizacijos gerov tada padaliniui nieko nebelieka kaip tik paklusti jiems. Centralizuoto valdymo atveju atskir padalini veikla gali bti arba pagerinta arba pabloginta. Todl, vertinant kiekvieno padalinio veikl, labai svarbu atsivelgti tai, kok poveik
9

jam dar centralizuoti sprendimai. Vieni padalinai dl centralizuoto valdymo gali udirbti maiau, o kiti daugiau, taiau tai nereikia, jog daugiau udirbusij padalini vadovai, tokiomis slygomis, turi bti apdovanoti daugiau nei kit padalini vadovai. Padalinio rol centralizacijos procese Centralizuoto valdymo sistema didesn dal atsakomybs perkelia centralizuotai valdymo grupei. Atskir padalini vadovai vaidina pasyvi rol valdyme vykdydami i aukiau nuleistus nurodymus. Tai gali stipriai sumainti j motyvacij siekti padalinio efektyvumo klimo, nes tai nebepriklauso nuo j sprendim. Vadovai nebegauna paskatinim u puikiai atlikt darb bei skund dl blogesni veiklos rezultat. Tai gali sukelti labai sunkias pasekmes, todl visos orgalizacijos gaunama nauda turi atsverti galimus nuostolius atskiruose padaliniuose. Motyvacijos trkumas gali bti palengvintas teisingai komunikuojant bendros naudos siekius ir rezultatus padalinio personalui. Nors centralizuotas valdymas yra stipriai rekomenduojams priimant visus padalinius apimanius sprendimus, toks poiris gali bti skmingas tik tuomet, kai yra sukuriama personalo motyvacijos sistema priklausanti ne nuo individualaus padalinio veiklos rezultat, o nuo instrukcij vykdymo tikslumo. Be abejo, kai kurie sprendimai gali bti priimami ir padalinio lygmenyje, taiau jie neturi prietartauti bendrai kompanijos politikai. Interes konfliktas tarp atskir kompanijos departament Anksiau aprayti interes konfliktai liet padalini tarpusavio konfliktus ar padalini ir valdymo centr konfliktus. Kita konflikt ris yra konfliktai centralizuotoje valdymo sistemoje. sivaizduokite jog MNK turi priimti sprendimus emiau pamintais klausimais: kuri al investuoti, kuri verslo srit pasirinkti, kokia bt optimali kapitalo struktra. Kiekvienas i i sprendim priklauso nuo kit dviej. Tiesiogini investicij galimyb priklauso nuo verslo, kur adama investuoti, ries. Kapitalo paskirstymo analiz, atsakanti klausim ar tiesiogin investicija yra manoma, bus takota kapitalo verts. Kapitalo vert gali bti takota MNK kapitalo struktros. Optimali kapitalo struktra priklauso nuo MNK verslo ries ir jo aplinkos. Ankiau pavaizduota priklausomyb parodo, jog bendros politikos sprendimai turi apimti eil kompanijai svarbi veiklos srii. Kitaip tariant, bendradarbiavimas tarp atskir departament yra btina slyga skmingam kompanijos politikos formavimui. Apskaita ir kontrol Pirminis bet kurios korporacijos planavimo sistemos udavinys yra sekti ankstesns politikos sprendimus. Pastovus praeities sprendim sekimas pads iaikinti, kurie i j buvo skmingi, o kurie ne. Iaikintos klaid prieastys gali bti puikus rankis, stengiantis j ivengti ateityje. Praktinis pavyzdys. Kaip MNK panaudoja strategin planavim Boseman tyrim kompanija apklaus MNK vadovus tam, kad suinot j poir organizacij, planavim ir kontrol. emiau pateikiame keleto, su io paragrafo mediaga susijusi, rezultat apvalg: 53 procentai atskir region vadov buvo atsakingi u veiklos rezultatus (reprezentuoja decentralizuoto valdymo sistem). Apie 30 procent MNK usienio padalini vadov atsiskaito tarptautiniams valdymo divizionams. 17 procent MNK usienio padalini atsiskaito prie motinin kompanij tiesiogiai. Atsakomybs lyg apsprendia monitoringo sistema. 35-kiuose procentuose MNK-j, usienio veikla yra kontroliuojama atitinkam usienio padalini ir net 47 procentai kontroliuojama motinins kompanijos. Lik 18 procent naudoja regionin monitoring.
10

 Penkiasdeimt trys procentai multinacionalini korporacij yra suorganizav veikl taip, kad atskiri padaliniai galt naudotis kit padalini patirtimi. Taigi, kaip matome, atsiranda tam tikros integruotos funkcijos tarp atskir padalini. Keturiasdeimt vienas procentas multinacionalini kompanij stengiasi savo veikl optimizuoti per koncentracij atskirus padalinius. 41 procentas kompanij stengsi maksimizuoti bendros MNK naud, visus padalinius traktuojant kaip visum. Lik 18 procent veiklos optimizacijos siek regioniniu principu. eiasdeimt penki procentai MNK savo veiklos strategijai naudojo politin prognozavim. Kai kurie politiniai prognozavimo modeliai pasiymjo kiekvienos padalinio alies prognozmis, kai kurie globalinmis prognozmis. Trisdeimt penki procentai MNK savo planavimui naudojo sociokultrin prognozavim. Kai kurios kompanijos naudojo abu aukiau pamintus modelius, kai tuo tarpu kitos nenaudojo jokio. Populiariausia usienio padalini nuosavybs forma yra pilnai MNK priklausantys padaliniai. Kita nuosavybs forma yra didesns dalies nuosavyb ir bendros mons su nuosavybs santykiu 50\50. Tam, kad minimizuoti sprendim primimo klaidas, reikalinga efektyvi vidins apskaitos kontrols sistema. Apskaitos sistema daniausiai yra atskir padalini atsakomyb. Padalinys periodikai turi atsiskaityti u vis pinig sraut status. Pavyzdiui, padalinys siunia raportus apie prajusios savaits ar mnesio pinig srautus, jis taip pat siunia i sraut prognozes ateinaniam mnesiui ar savaitei. Pinig srautai bus atskirti ir paversti tam tikra valiuta. Centralizuota valdymo sistema gali konsoliduoti gautus duomenis ir identifikuoti bdus, kaip kompensuoti tam tikr valiut kurso skirtum tarp atskir padalini. Ten, kur valiut skirtumo kompensacija yra negalima, kompanija gali priimti sprendim dl pinig sraut apsaugojimo. Trumpalaiks investicijos ir finansavimas taip pat gali priklausyti nuo padalini planuojam pinig sraut. Taigi yra labai svarbu, jog padaliniai pateikt tikslias pinig sraut prognozes. Esam pinig sraut palyginimas su planuotais pinig srautais atskleis pinig sraut planavimo problemas ir leis kompanijai pagerinti savo planavim. is principas gali bti panaudotas ne tik pinig srautams, bet ir kit finansini charakteristik raportavimui. Santrauka Multinacionalins korporacijos mokestin atsakomyb yra priklausoma nuo mokesi charakteristik tose alyse kuriose MNK turi savo padalinius. Patys svarbiausi mokesi tipai yra: korporatyvinis pelno mokestis, pajam mokestis prie pajam altinio, pelno / nuostolio nuklimo praeit ar perklimo ateit mokestis, mokesi sutartys ir mokesi kreditai. Multinacionalin korporacija gali bandyti sumainti mokesius naudodama transferines kainas transakcijoms tarp atskir tos paios kompanijos padalini. Transferini kain metodo esm sudaro tai, jog stengiamasi pervesti kuo didesn kiek l padalin esant maesni mokesi alyje. Reikia pabrti, jog transferini kain metodas neturi prietarauti taisyklms nustatytoms tose alyse, kur tas metodas yra taikomas. Tarptautiniai mokesi statymai gali paveikti MNK sprendimus, susijusius su trumpalaikiu finansavimu, apyvartini l valdymu, kapitalo struktros politika bei kapitalo paskirstymu. Centralizuotas valdymas padeda ivengti l perteliaus ir vairi nesutapim, atsirandani atliekant uduotis, tokias kaip valiut kurso prognozavimas, padalinio lygmenyje. Padaliniai visgi vaidina ypating rol, teikiant visokeriop pagalb motininei kompanijai. Kuriant atsiskaitymo u darb sistemas, reikia atsivelgti jog padalini personalas negali visikai kontroliuoti padalinio veiklos rezultat, nes jie daugeliu atvej yra priklausomi nuo bendr koorporacijos prioritet. Testas 21 skyriui

11

(atsakymai yra pateikti priede A, kitoje teksto pusje) 1. Paaikinkite, kaip pajam mokestis prie pajam altinio gali paveikti JAV kompanijos projekt usienio alyje. 2. Paaikinkite, kaip transferini kain taikymas gali paveikti usienio padalinio pelningum. 3. Paaikinkite, kaip mokesi taisykls takoja kapitalo struktr usienio padaliniuose. 4. Paaikinkite, kaip centralizuota valdymo sistema gali padti sumainti transakcij kain susijusi su valiut kurso skirtum klitimis nepadidinant NMK valiut kurso rizikos. 5. sivaizduokite, jog kiekvienas i padalini kartu keiia eias skirtingas valiutas. Kiekvienas padalinys ada pats sukurti valiut kurso prognoz, nes yra sitikins savo prognozs tikslumu. Ar sutinkate su ia filosofija? Paaikinkite, kodl. Klausimai 1. Padiskutuokite, kaip keistsi mokesi planavimas multinacionalinje koorporacijoje, jeigu mokesiai visose alyse bt identiki ir nesikeist (js atsakymas turi paaikinti, kodl mokesi planavimas yra toks svarbus MNK realybje). 2. Kokius kompanijos spredimus veikia mokesiai? Trumpai paaikinkite, kaip mokesiai veikia kiekvien sprendim. 3. Kokie yra esminiai mokesi skirtumai atskirose alyse? 4. Koki naud MNK gali atneti mokesi sutartys? 5. Paaikinkite, kaip transferini kain taikymas gali sumainti MNK mokei sipareigojimus. 6. Trumpai paaikinkite MNK mokesi planavimo rol. Kokios yra dvi pagrindins jos funkcijos? 7. Paaikinkite galimus interes konfliktus tarp padalinio ir centralizuoto valdymo vadovybs. 8. Kaip MNK gali ivengti konflikto tarp padalinio ir centralizuoto valdymo vadovybs? 9. Paaikinkite, kodl atsiranda ineres konfilktai tarp atskir kompanijos departament multinacionalinje koorporacijoje. 10. Kaip MNK gali ivengti konflikto tarp atskir kompanijos departament? Pavyzdys: Tarptautin AT&T reorganizacija AT&T ruoiasi suteikti daugiau autonomijos savo usienio padaliniams. Kiekvienas i padalini gaus savo CEO tam, jog bt padidintos pajamos i usienio rink. Paruota: John J.Keller Wall Street Journal. New York amerikiei telefono ir telegrafo kompanija, kovojanti su ltais augimo tempais JAV, nutar kurti padalinius usienyje, turinius savo vykdomosios valdios pareignus, tam, kad inaudot potencialiai dideles Azijos, Europos ir Lotyn Amerikos rinkas. Naujieji CEO, vienas i kuri jau seniau vadovavo Azijos regionui, turs galiojimus sukurti vietines organizacijas su atskiromis kain strategijomis ir netgi iekoti galimybi potencialiems susijungimams bei bendr moni steigimui, idant paremti bendr globali ekspansij. AT&T valdybos pirmininkas Robert Allen nebuvo patenkintas ltu firmos firmos augimu usienyje, nors ios rinkos adjo daug daugiau. Nepaisant ketinim udirbti daugiau nei pus vis AT&T pajam i usienio rink, iandien AT&T pajamos i i rink tesudaro 24 procentus nuo bendr 64 milijard pajam. Ponas Allen savo tiksl usibr pasiekti per 10 met. Ponas Allen man jog dabartin AT&T valdymo struktra usienyje yra klitis jo tikslui. Ponas Allen sak savo pavaldiniams: Mes pradedame kak nauja, todl AT&T niekada nebus tokia pat kaip buvo. AT&T bus greitesn, efektyvesn ir labiau gebanti inaudoti usienio rink galimybes. Nors AT&T JAV verslo augimas tesiekia 5 procentus per metus, Kinijos, kit Azijos valstybi, Lotyn Amerikos bei Ryt Europos alys modernizuoja savo archaikas tekomunikacijas, tuo paiu addamos didelius usakymus. Kinija planuoja sigyti perjungimo mechanizm u 1.2 milijardo doleri kiekvienais metais, tris deimtmeius i eils.

12

AT&T usienyje dirba apie 54000 darbuotoj. Dauguma j dirba tradiciniame komunikacini sistem ir rangos sektoriuje, kita dalis dirba NCR kompiuteri sektoriuje. Vadovyb usienio rinkose yra labai epizodika ir verslo sprendimai priimami per atskir centr sikrus Basking Ridge NJ. Taigi tikrovje visi svarbs sprendimai yra daromi JAV. Visi usienio pasilymai turi prasiskinti keli per daugyb departament tam, kad bt patvirtinti. Victor Pelson, AT&T globalios veiklos vadovas, sak: Tokia biurokratija yra veiksnys atitolinantis mus nuo savo vartotoj, todl turime pasiekti jog sprendimai bt priimami vietoje. Tokie yra iandienos rinkos reikalavimai. AT&T yra reliatyvi naujok usienio rinkose, kadangi JAV valdia privert j parduoti savo usienio versl 1920-taisiais. ie padaliniai tapo ITT korporacijos nuosavybe. AT&T nebuvo leista susigrinti verslo iki 1984 kompanijos iirimo. Tuo tarpu konkurentai, Alcatel-Alsthom (kuri sigijo ITT) ir ved kompanija LM Ericsson, skmingai veik jau kelet deimtmei. Prasidjus reorganizacijai AT&T pradjo konsoliduoti savo 39 atstovyes 24-iose alyse tris didelius regionus. Azijos regiono atstovyb sikr Hong Konge, Europos regiono atstovyb Briuselyje, ji taip pat rpinsis Vidurio Ryt ir Afrikos regionais, Lotyn Amerikos atstovyb sikr Coral Gables, Fla. AT&T vadovu Azijos regionui paskirtas penkiasdeimtmetis Walter Sousa. Anksiau jis vadovavo Hong Konge sikrusiai Astec PLC, taip pat 20 met dirbo Hewlett-Packard kompanijoje Azijos regione. Kiti vadovai bus paskirti kit met pradioje. Nauji region vadovai bus pilnateisiai, galingos AT&T globalins veiklos, komandos nariai. Jiems vadovaus ponas Pelson. Komandoje taip pat bus vadovai iems verslo padaliniams: Komunikacini sistem, Tinklo sistem, Multimedia ir NCR kompanijai. Neseniai ponas Allen paskyr William Warwick, mog kuris pakeit negaluojani Kinijos telefon industrij, tam kad suformuot AT&T Kinijos organizacij. Ponas Pelson sak jog Kinijos organizacija turs ypating autonomij naujoje kompanijos struktroje. Tam, kad pilnai patenkint Kinijos vyriausybs poreik telekomunikacij srityje, Ponas Warwick turs galiojimus vadovauti Kinijos verslui nepriklausomai nuo likusio Azijos regiono. altinis: The Wall Street Journal (December 13, 1993), pp. A3, A4. Atspausdinta leidus The Wall Street Journal. 1993 Dow Jones & Company, Inc. Klausimai 1. Kodl AT&T gali turti naudos i savo tarptautins reorganizacijos? 2. Kodl, js manymu, AT&T konsoliduoja savo usienio versl? 3. Kodl, js manymu, AT&T suteikia Kinijai atskiros rinkos, nepriklausanios nuo Azijos regiono, status? Pavyzdys: Redwing Technologij Kompanija Redwing technologij kompanija tai JAV sikrusi firma gaminanti aukt technologij komponentus. Prie penkis metus ji kr savo padalinius Kanadoje, Pranczijoje ir Japonijoje. Padalini pajam dolerin iraika yra pateikta emiau: Dolerin kasmetini vis padalini pajam vert (mln. doleri) Prie kiek met 5 4 3 2 1 Kanada 20 24 28 32 36 Pranczija 21 24 24 36 42 Japonija 30 32 25 41 46
13

Kiekvienas padalinys turjo vienod kiek resurs tam, kad skmingai vykdyt savo veikl. Darbo umokesio tarifai kiekvienoje alyje buvo panas. Infliacija, ekonomikos augimas bei konkurencijos slygos taip pat buvo pananas. emiau yra pateikiama atitinkam met valiutos kursai: Prie kiek met 5 4 3 2 1 Kanados doleris 0.84 0.83 0.81 0.81 0.79 Pranczijos frankas 0.10 0.12 0.16 0.20 0.24 Japonijos jena 0.040 0.043 0.046 0.055 0.064

Visos padalini udirbtos pajamos buvo toliau investuojamos, o ne pervedamos motinin kompanij. Susirinko vice-prezident komitetas tam, kad vertinti kiekvieno padalinio veiklos rezultatus per paskutinius penkis metus. is vertinimas turjo nustatyti kiekvieno padalinio vadovo atlyg bei isiaikinti tolimesni investicij galimybes. Kadangi valiut kursai buvo priklausomi nuo daug vairi faktori, buvo pasilyta ateities valiutos kurso nustatymui naudoti prajusi keli met valiut kurs vidurk. Turto departamento atstovas nenumat nei valiutos kurso kilimo, nei jo nuvertjimo. a) Naudokite visus manomus bdus vertinti vis padalini vadovus. Taip pat pasistenkite isiaikinti, kuris vadovas savo darb atliko geriausiai. Pagrskite savo nuomon. b) Isiaikinkite, kuriam i padalini reikalingos papildomos los tam, kad utikrinti tolimesn verslo augim. Darykite prielaid, jog vis padalini augimo galimybs yra vienodos. Kur, js manymu. vertt investuoti motinins kompanijos las? Pagrskite savo atsakym. c) Pakartokite uduot klausime (b) darydami prielaid, jog pajamos gaunamos i motinins kompanijos investicijos padalin bt pervedamos motinin kompanij kiekvienais metais. Kaip tai pakeist js rekomendacij? Paaikinkite. d) Galutinis komiteto tikslas buvo isiaikinti, ar reikt atsikratyti vieno i padalini. Vienas i vice-prezident pastebjo, jog sprendiant pagal pajam dolerin vert Kanados ir Pranczijos padaliniai yra labai tarpusavyje susij. Jo pasilyta ivada teig, jog vien i i padalini reikt parduoti. Ar js sutinkate? Paaikinkite, kodl? Uduotis: Perirkite pasirinktos MNK metin ataskait ir isiaikinkite, ar ta kompanija yra valdoma centralizuotai ar decentralizuotai. Ilgalaikis turtas ir sipareigojim valdymas Gandor Co. yra JAV firma, kuri nori sukurti bendr mon su kiniei firma. i firma gamint ir parduot video kasetes. Gandor firma investuos 12 milijon doleri, kad finansuot gamyb vykstani kiniei firmoje. Pirmus tris metus pus pelno bus paskirstyta kiniei firmai, o kita pus konvertuojama dolerius ir pervedama JAV. Kinijos vyriausyb ada vesti 20 procent mokest Gandor pelnui. Ji patikino, jog grynasis pelnas gali bti konvertuotas JAV dolerius, santykiu RM1=0.20 dolerio, ir pervestas JAV kiekvienais metais. Taigi iuo atveju nra pajam mokesio prie pajam altinio, nes JAV firma sudar bendr mon su kiniei firma. sivaizduokime, jog netgi po to, kai sumokami mokesiai Kinijos vyriausybei, papildomai yra mokama 10 procent mokestis JAV vyriausybei. Sakykime, jog po trij met veiklos, visas udirbtas pelnas yra kiniei firmoje. emiau yra pavaizduotas numatomas bendros JAV ir Kinijos mons pelnas:

14

Metai 1 2 3

Bendros JAV ir Kinijos mons pelnas (valiuta RM) RM 60 milijon RM 80 milijon RM 100 milijon

Gandor skolos katai apmokestinim yra 13.8 procento. Firmos nuosavo kapitalo katai yra 18 procent. Darykime prielaid, jog nustatytas pajam mokestis firmai yra 30 procent. Gandor kapital sudaro 60 procent skola ir 40 procent akcin nuosavyb. Prie Gandor kapitalo kat automatikai prisideda 4 procentai, susidarantys i tarptautini padalini investicij kat. Tuo tarpu apraomas projektas yra specifikai rizikingas. Gandor ada atsivelgti rizikos formas apskaiiuojant savo pinig srautus. Egzistuoja dvi rizikos formos, dl kuri Gandor nerimauja. Pirma, tai jog Kinijos vyriausyb gali pakelti pajam mokest nuo 20 procent iki 40 procent (20 procent tikimyb). Jeigu taip atsitiks papildomi mokesi kreditai bus teikiami ir jie padengs, bendros mons, JAV vyriausybei skirtus mokesius (20 procent tikimyb). Antra, yra tikimyb, jog Kinijos vyriausyb gali apmokestinti JAV siuniam peln 10 procent pajam mokesiu prie pajam altinio (20 procent tikimyb). Tokiu atveju Gandor negaus mokesi kredito, taigi ji turs mokti 10 procent pelno mokest JAV vyriausybei. Darykime prielaid, jog Kinijos vyriausyb gali koreguoti tik vien i dviej mokesi, pelno arba pajam mokest prie pajam altinio, arba nei vieno. 1. Nustatykite Gandor kapitalo kain. Taip pat mons reikalaujam pelno norm.. 2. Nustatykite tiktin Gandor NVP pasiskirstym. Kapitalo pasiskirstymo analiz turi bti padaryta trimis scenarijais: Pirmas scenarijus. Remiantis pirminmis prielaidomis. Antras scenarijus. Darant prielaid, jog Kinijos vyriausyb pakelia pelno mokesio dyd. Treiasis scenarijus. Darant prielaid, jog bus vestas ilaikymo mokestis. 3. Ar js pritariate Gandor sprendimui kurti bendr JAV ir Kinijos mon? Paaikinkite, kodl. 4. Koks, js manymu, yra kertinis faktorius, veikiantis bendros mons peln udirbt Kinijoje? 5. Ar, js manymu, Gandor turt perirti ir pakeisti kapitalo struktr (skolintas ir akcinis) priimant investicij bendras mones sprendimus? 6. Besiruoiant sukurti bendr mon, kai kurie Gandor Co vadovai sil kapitalo sigijimui skolintis Kinijos valiut, o ne dolerius. J argumentacija buvo ta, kad tai gerokai sumains valiut kurs svyravimo keliam rizik. Ar js sutinkante su iuo teiginiu ir kodl?

15