emos saviverts problema reikalauja ilgalaiks terapijos, kadangi ji formuojasi per vis gyvenim, pradedant nuo vaikysts.

Neteisingi proiai yra giliai sitvirtin. Terapijos metu yra alinami ie per vis gyvenim sisenj proiai. Greito sprendimo iai problemai nra. Asmuo privalo gyti nauj gudi, pakeisti senas elgesio schemas ir susiformuoti nauj poir visa tai reikalauja daug laiko. A nenoriu tavs atkalbti, tik noriu tave paruoti kruopiam darbui su savimi. Senos aizdos, kurios sukl em savivert, gyja ltai, bet igijimas yra pasiekiamas. Nors savivert negali bti pilnai atstatyta, ji gali bti pataisyta. Laimingas ir prasmingas gyvenimas yra pasiekiamas. xxxxxx ioje knygoje mes eisime per gyvenim kartu su Deine, moterimi, kuri kasdien kovoja su ypa ema saviverte. Susipainsime su jos jausmais, veiksmais ir reakcijom, jos mstymo procesu, santykiais su kitais monmis: su bendru jos poiriu gyvenim. Suinosime apie aplink, i kurios ji atjo, kas motyvuoja jos elges, jos kasdienes kovas ir ateities planais. Bsime jos aar, baimi, nusivylim, nevilties, nerimo ir kani liudininkais. Skaitydami suprasime, k reikia irti gyvenim per mogaus, kuris turi ypatingai em savivert, akis. Dein yra protinga 39-i met moteris, neturinti vaik. Ji patraukli, tvarkinga ir prisiirinti, taiau nra labai stilinga. Ji yra rinkodaros pltros specialist, skyriaus vedja didelje sporto rangos monje. iame darbe ji praleido 12 met, pradjo ia dirbti ketveri metai po universiteto baigimo. Kai pradjo dirbti ioje kompanijoje, ji jo skyryb proces nuo savo vyro Dono. Iki iol ji buvo paauktinta 4 kartus ir dabar yra jau trys metai kaip ji uima dabartin pozicij. xxxxx Dein yra igalvotas personaas, bet ji labai realistikai atspindi tipik asmen, kuris kenia nuo emos saviverts. Jeigu ir tu turi em savigarb, tikriausiai pamatysi save Deinje atpainsi mstymo ir elgsenos ypatumus, lkesius ir reakcijas. Galbt ne visos situacijos tau pasirodys pastamos, bet dauguma j parodys, kad esi suvaryta emos saviverts. i knyga skirta tau padti suprasti savo problem ir pradti keli link pasveikimo.

1
ema savivert kas tai?
ema savivert: tikjimas, kad esi nepilnavertis, nevertas, nemanomas pamilti ir nepakankamai sugebantis

DEIN: neigiamas poiris save Kai Deins skyrybos buvo baigtos, ji pradjo dirbti didels kompanijos rinkodaros skyriuje. Nors palauta skyryb, ji buvo priversta sidarbinti ir jai pasisek rasti ger darb. Kai atjo laikas pirmajai darbo met apvalgai, Dein nerimavo dl savo vertinimo. Ji buvo pilna nepasitikjimo savimi ir savs grauimo. ios savigrauos prieastys buvo skyrybos ir jos tv pastovi kritika jai augant. Apvalgai prasidjus, Dein tyliai klaus kaip jos vadov vardino Deins stiprybes ir projektus, kuriuose, jos manymu, Dein pasirod geriau nei buvo tiktasi. Vadov pavadino Dein vertinga darbuotoja ir greita mokine, ji gyr Dein u jos iniciatyv, krybingum ir atsaking darbo etik bei pridjo, kad Deins laukia atlyginimo padidinimas. Dein buvo patenkinta, bet reagavo udarai, su nepasitikjimu. Ji ypsojosi i laims, bet nesijaut tvirtai. Toliau vadov pasak, kad yra keletas pastab ir pasilym, k reikt tobulinti. Deins ypsena staiga dingo. Kol vadov dst rekomendacijas, Dein pajaut spaudim krtinje, jos akys apsiniauk, o irdis pradjo palusiai plakti. Jos akyse pradjo rastis aaros, o galvoje ji igirdo bals, kuris j vadino nevykle. Dein pasijuto sugniudyta. Matydama, kad Dein taip nusimin nuo jos keli konstruktyvios kritikos odi, vadov pakartojo, kad kompanija yra labai patenkinta Deins darbu. Dein palinksjo galv, jausdama gd, kad jos vadov j guodia, netikdama teigiamais odiais. Viskas, ko Dein norjo, kad apvaga pasibaigt Dein norjo pabgti. Ispausdama ypsen Dein sukudjo ai ir ibgo i kabineto. Kai ji pasiek savo darbo stal, ji nebeprisimin teigiam atsiliepim, tik kritik. Smerkiantys odiai utvind jos mintis. Ji jautsi isekusi ir stebjo laikrod, laukdama laiko, kai gals eiti namo. Dein itiko savigarbos ataka. Kaip ir pas mus visus, Deins galvoje yra paveikslas, kuris, jos manymu, atspindi tai, kas ji yra. Tai asmenikas poiris, pagal kur ji matuoja savo vert, gebjimus, nusipelnymus ir sugebjim tvarkytis gyvenime bei gyvenimo skm. is paveikslas yra subjektyvus, kadangi jis egzistuoja tik jos vienos galvoje. Tai jos nuomon, paremta jos paios poiriu. is vaizdas nebtinai sutampa su aplinkini nuomone ir nra tikslus. is vaizdas yra paremtas tuo, kaip ji tvarkosi gyvenime, ko ji vengia, kaip elgiasi ir reaguoja bei ko tikisi i ateities. is poiris save yra visko pagrindas, jis atvaizduoja ms savigarb kaip mes suvokiame ir vertiname save. Kadangi Deins poiris save yra paremtas pirmiausiai (arba absoliuiai) praeities neigiamom interpretacijom, ji yra sitikinus, kad ji maiau nusipelniusi ar maiau sugebanti nei kiti. Btent is neigiamas poiris save ir sukelia em savigarb.

Kaip susiformavo is neigiamas poiris?

Per savo gyvenim, mes fiksuojame atsiminimus ir j interpretacijas. K mes atsimename, ne visada yra teisingi faktai. I vis i atsiminim, mes turime galvoje susidaryt savo gyvenimo film. Dein msto lygiai taip pat, kaip vaizdo kasei grotuvas atsuka atgal ir vis i naujo groja praeities vykius. is palyginimas padeda paaikinti, kaip Dein susiformavo savo poir save ir kaip is poiris sudaro jos elgesio pagrind.

eima ir aplinka
Vaiko poiris save pradeda formuotis nuo tos minuts, kai jis gimsta. Paremtas tuo, kas jai sakoma, situacijom, kurias ji patenka, ir kaip yra su ja elgiamasi, pradeda pltotis savs vaizdas. Jeigu ji yra giriama ir drsinama, pradeda formuotis sveika savivert. Taiau jeigu ji yra pastoviai kritikuojama, i jos yra tyiojamasi, ar jai yra pastoviai kartojama, kad ji nesugeba nieko atlikti gerai, tuomet ji pradeda abejoti savo sugebjimais. Jeigu jos jausmai yra ignoruojami, ji pradeda jaustis nesvarbi. Jeigu ji yra gdinama, ji pradeda jaustis neverta. (Daugiau apie tai, kas sukelia em vaiko savigarb, skaitykite 7 skyriuje). Dein buvo uauginta aplinkoje, kuri vert j abejoti savo pilnavertikumu ir sugebjimais. Atimanios drs pastabos, patyios ir kritika sukr pagrind jos vidiniam gyvenimo filmui. Kandus tv nepritarimas tapo jos filmo pagrindu. Beviltikai trokdama j pritarimo ir utikrinimo, Dein i vis jg stengsi jiems rodyti savo vert bdama nepriekaitinga muzikoje, sporte ir moksluose, bet vis atsidurdavo situacijose, kurios jai sak, kad ji vis vien yra nepakankamai gera. Randai yra lik iki iol, Dein vis dar sutrikus ir pilna abejoni bei nepasitikjimo savimi. Ji vis dar matuoja save pagal visas praeities situacijas, ypa tada, kai vl susilaukia kritikos. DEIN: paauglyst Kai Dein buvo vaikas, ji mat, kad laimti tv pritarim buvo nemanoma, kad ir kiek ji stengtsi. Kai jai buvo 13, jos tvai ivaiavo tolim kelion, palikdami j ir jos brol Pauli (kuriam buvo 16) namuose vienai savaitei. Dien prie tv sugrim, vaikai nusprend nustebinti tvus kruopiai sutvarkydami namus. Tai buvo kakas, ko jie niekada nebuvo padar anksiau. Atmesdami kvietimus i draug, jie siurb, surinko ir imet iukles, ival miegamj, sutvark salon, iplov indus. Jie net ival virtuvs grindis ir voni. Jie nekantriai lauk tv sugrimo, norjo pamatyti j nustebusius veidus. Jie tikjosi, kad tvai jais didiuosis, pamat, kokie savarankiki yra j vaikai. Tvai gro namo per atgalines duris. Deins mama pavelg skalbimo kambar. Ant grind guljo nevars rbai, apie kuriuos Dein ir Paulius buvo pamir. Ji paauk vaikus. Jiems atjus, ji juos aprk ir klaus, kodl jie paliko toki betvark. Paulius buvo nusimins, o Dein jautsi sugniudyta. Vaikai pavelg vienas kit, Paulius patrauk peiais. Dein usidar savo kambaryje. Po keli minui mama paklaus Kur Dein? Mes norime pasikalbti, kaip prajo js savait, ir turime jums dovan. Ji nusiminus, nes net nepastebjai, kad sutvarkme visus namus,- atsak Paulius. Dar neturjau laiko to pastebti,- atsak mama. Paulius pagalvojo: Bet turjai laiko pastebti vien mayt betvark, kuri palikom. Neigiamos Deins mamos pastabos kartu su teigiam pastab nebuvimu privert Dein patikti, kad padaryta klaida yra svarbiausia. Kad ta mayt klaida nubrauk vis, daug didesn, pasiekim 3

viso namo sutvarkym. Jos pasiekimas liko nepastebtas, o klaida ididinta. I ios ir daugybs panai situacij Dein imoko, kad jeigu kakas nra atlikta nepriekaitingai, tuomet tai tik parodo, kad esi nepakankamai geras. i inut buvo kartojama ir jos tvo. tai viena i toki situacij. DEIN sporte Kai Deinei buvo 16, jos tvai atjo pairti jos maojo beisbolo rungtyni. T vakar Dein, kuri aplamai buvo viena geriausi sportininki, atmu kamuoliuk 4 kartus, 3 i j imu kamuoliuk u stadiono pabaig yminios linijos ir vien kart jai teko palikti aidim. Dein buvo apimta diaugsmo. Niekas i jos pastam nebuvo sugebjs imuti kamuoliuko u stadiono rib 3 kartus per vienerias rungtynes. Po rungtyni, ji nekantravo pamatyti tvus. Ji tikjosi, kad jie ja labai didiuosis, ir gal net tai pasakys garsiai. Su didiule ypsena veide ji nubgo prie tv ir suuko: Na, ir kaip mano pasirodymas? Oho, trys u stadiono rib!- itar ttis. Tuomet jis palinko link Deins ir sunibdjo: Bet negaliu patikti, kad tau teko palikti aidim. Deins irdis nuriedjo pakulnes. Akyse pasirod aaros. Ji sdjo aplus kelet sekundi, tuomet itar Turiu eiti,- apsisuko ir nubgo. Ji iekojo, kur galt pasislpti, jos skruostais riedjo aaros. Abu Deins tvai buvo link matyti neigiamas puses, bet ypa Deins mama. Nenordami, kad Dein tapt pernelyg savimi patenkinta ar pasiklusi, jie to nepastebdami band j motyvuoti per kritik, vis nudodydami Deins klaidas. Jie j girdavo, bet j protis vis pridti kak neigiamo stm Dein depresij, kartu sukeldami pykt. Ji jautsi lyg niekad nesugebt visko padaryti teisingai. Kartais ji neksdavo tv, kitais kartais galvodavo, kad galbt yra kakas negerai su ja paia ar kad tikriausiai jos nemanoma mylti. Deins vidinis filmas buvo sudarytas i milijono toki situacij. Deins gyvenimo vaizdo raas susideda i toki prisiminim. Mes visi turime pana vaizdo ra savo galvoje. is vaizdo raas visuomet sukasi Deins galvoje jai net nesistengiant jo `ikviesti`. Vaizdo grotuvas ikvieia tam tikrus prisiminimus automatikai, sukeldamas toje situacijoje patirtus jausmus. ie prisiminimai ir jausmai ateina kartu su Deins situacijos atlikta interpretacija. Ta interpretacija nebtinai yra teisinga. Pavyzdiui, Dein galbt yra sitikinusi, kad mama jos nemyli. Tai nebtinai yra teisinga. Greiiausiai mama Dein myli, bet yra emocionaliai nestabili, turi em savivert, turi prastus aukljimo gdius, ar galbt turi kitoki problem. Bet kadangi abu tvai reaguoja Dein neigiamai, Dein padaro ivad, kad tikriausiai yra kakas su ja negerai ir kad jos nemanoma mylti. Ji abejos, ar sugeba aisti maj beisbol, nors ir yra viena i geriausi aidj. Ji greiiausiai nusprs rodyti, kad yra gera aidja, ddama dar daugiau pastang, nordama sulaukti pritarimo i tv. Tas pritarimas galbt niekada neateis. Dein taps pikta, kad jos tvai yra tokie kritiki, jausdamasi sulugdyta kaskart, kai tik k nors pasiekia ir gauna pastab. Gyvenimas yra vaizdo rao autorius, o Dein yra io filmo aktor. Problema ta, kad Dein yra io filmo redaktor taip pat. Kaip redaktor, tik ji pati nusprendia, k verta palikti, o k itrinti. Ji pati sprendia, kas yra svarbu ir kas ne, kas yra tiesa ir kas ne. Tai reikia, kad vaizdo raas nra objektyvus, registruojantis faktus, dokumentinis filmas. Tai Deins poiriu pagrsta versija, is filmas yra pagrstas Deins praeities vyki interpretacija jos subjektyvaus poirio. Nevelgianti 4

kalts tv kritikoje, Dein patiki dalykais, kurie yra netiesa. Jeigu Dein supyksta, ji jauiasi sutrikusi ir nesupranta, kas btent yra su ja blogai, kad tvai su ja itaip elgiasi. Dein pasirenka tam tikrus vaizdo raus, kurie, jos nuomone, yra svarbs ir turjo didel tak jos gyvenime. io proceso metu ji gali itrinti kai kuriuos teigiamus vykius, pavyzdiui, stipendijos laimjim keliuose universitetuose, nes tai jai nepasirod labai svarbu. DEIN: antra vieta Pabaigus 12 klas, mokyklos direktorius pakviet Dein ir Liz savo kabinet. Jis tuojaus pat pradjo girti Liz u jos pasiekimus moksluose, dl ko ji nusipeln sakyti baigiamj kalb per atsisveikinimo su absolventais ceremonij. Teikdamas pagrindin dmes Lizai, direktorius pasak, kad Liza turi parengti kalb, kuri uimt 10 minui. Dein sdjo ir klaus, laukdama savo eils, tikdamasi toki pat pagyr, nes ji inojo, kad ji usidirbo sveikinamj kalb per ceremonij. Kai direktorius baig pokalb su Liza, jis trumpai vilgteljo Dein ir tepasak: Deine, tu esi antra. Tavo kalba turi bti tik 3 minui. Dein nudelb akis grindis. Ji jautsi paeminta. Jos diaugsmas igaravo, ji jautsi pikta. Direktorius elgsi taip, lyg jos pasiekimai visikai nieko nereikt. Stipendijos laimjimas Deinei sako, kad ji yra labai protinga, bet pastabos apie tai, kad ji yra antra, duoda suprasti, kad ji nepakankamai gera, kad jos sugebjimai vis dar nra pakankami. Gyvenime Dein lyds tokie pat jausmai vl atsidrus panai situacij. Paprastai mes jauiame pasididiavim ir begalin diaugsm gav stipendij, bet Dein lyds nusivylimas, abejons dl savo sugebjim ir apmaudas, nes jos buvimas antra buvo nuviestas neigiamai, kas dav jai suprasti, kad jos pasiekimai yra nesvarbs. Turint visa tai galvoje, kaip atrodys Deins vaizdo raas, jeigu ji paliks tik neigiamas vis savo pasiekim interpretacijas, kur dmesys buvo telkiamas ties tuo, ko pritrko, kas bt galj bti geriau? Kaip ji gali atskirti savo pasiekimus nuo neskmi, kai tik pastarosios bdavo irykinamos? Kaip ji gali pasitikti savimi, kai tas pasitikjimas buvo pastoviai sukreiamas? Kaip ji gali patikti, kad yra unikali ir svarbi, kai jos jausmai visuomet bdavo paneigiami, kai jos pasitikjimas visuomet bdavo sutryptas? Ar Dein vertins savo gerus paymius, savo pasiekimus sporte, populiarum klasje, apdovanojimus, muzikinius sugebjimus? Tikriausiai ne. Deja, jos poiris save bus grstas nusivylimais, kritika, apibarimais, jos jausm ignoravimu, nepritarimu ir emocine prievarta. Ji matuos save pagal moni, kuri nuomon jai labiausiai rpi (autoritet, pvz., tv, mokytoj, direktoriaus ir pan.), atsiliepimus. Pagal visus atsiminimus, pamokas, nusivylimus ir skaudius odius Dein susiformuos savs atvaizd. Ar matai problem? Deins savs supratimas, nulemtas susidariusi situacij, yra netikslus. Deins vyki analiz ir interpretacija yra neteisinga. Deins vaizdo raas yra ikreiptas. Deins savs atvaizdas yra pagrstas neigiamais, netiksliais atsiminimais. Dein negerbia mogaus, kuris yra vaizduojamas iame vaizdo rae savs. Ji turi em savigarb.

Kaip ir Dein, kiekvienas i ms turime vaizdo ra galvoje. Jis mums labai svarbus, nes jame yra isaugota visa ms patirtis, inios ir pamokos, kurios formuoja ms elges, sitikinimus ir vertybes. Jeigu naudosime vaizdo ra teisingai, jis mums pads perirti ir apgalvoti praeities vykius, jais pasidiaugti, kako pasimokyti ir pasinaudoti gytom iniom. mons su sveika savigarba turi vaizdo raus, kurie susideda tiek i teigiam, tiek i neigiam vyki. Kadangi j aplinka buvo labiau padrsinanti, pritarianti ir balansuota, jie sugeba atsirinkti, vertinti ir pasinaudoti gauta informacija teisingai. mons su ema saviverte turi vaizdo ra, kuris susideda i teigiam ir neigiam vyki, bet jie yra gav tok kiek neigiam atsiliepim, kad pradeda telkti dmes tik ties jais, o teigiamus atsiliepimus itrina kaip kak neprasto, taigi, netikinamo. Jie numoja ranka komplimentus ar juos nuvertina, nes jie yra uprogramuoti matyti visk tik i neigiam pusi ir iekoti, kas juos daro netobulais. Jie yra sikib neigiamus atsiminimus ir laiko juos svarbiausiais. Taigi, mogus su ema saviverte atmeta teigiamus dalykus, ididindamas neigiamas puses. Kaip ir buvo imokytas, jis koncentruojasi ties neskmm, ydom, nepakankamais gabumais ir trkumais, lyg jie bt vienintels svarbios detals ir vienintel patikima informacija. Akivaizdu, kad vaizdas gaunasi labai ikraipytas, bet tas vaizdas yra pagrindas jiems vertinant save. ie mons ikraipo realyb to nenordami. Jie net nesivaizduoja, kad j filtravimo sistema yra neiteisinga. Jie paprasiausiai apdoroja informacija pagal tai, kaip jie buvo imokyti j apdoroti. Jie neino, kad perdirba informacij kitaip nei mons su sveika savigarba. Jie sitikin, kad j vaizdo raas yra tikslus, o j ivados apie save yra teisingos. Gal gale, juk tai yra atsiliepimai, kuriuos gavo augdami. Jie gyvena sitikin, kad tie atsiliepimai yra teisingi ir dl to j susiformuotas poiris save yra teisingas. Pavyzdys: Zekas, vidurins mokyklos muzikos mokytojas, turintis du auktuosius, yra praomas atlikti solo vietiniame renginyje. Jis jauiasi pamalonintas tokio praymo ir mgsta dainuoti, bet tampa nervingas ir bijo padaryti klaid bei apsikvailinti. Jis ino ess daugiau nei vidutinis atlikjas, bet nerimauja, kad mons i jo tiksis daugiau, nei jis gali suteikti, nes jis yra muzikos mokytojas, studijavs muzik universitete. Zekas atlieka savo solo padarydamas dvi klaideles (maytes, nemanomas pastebti). Po atlikimo, prie Zeko prieina keleras moni pasakyti kompliment. Komplimentai dosns ir Zekas jais diaugiasi, bet jauiasi ess sukius. Sau jis sako: Jie paprasiausiai nesupranta, kad mano atlikimas nebuvo geras. Jeigu tik jie inot apie mano klaidas, jie man viso to nesakyt arba Jie tik bando mane guosti, nes girdjo mano klaidas. Zekas jauiasi paemintas ir prislgtas. mons su ema savigarba yra profesionalai, kai reikia atrinkti ir itrinti teigiamus dalykus. Zekas puikiai atliko savo solo, bet jis buvo imokytas, kad viskas, kas nra tobula, yra blogai. monms, kurie klaussi, atlikimas patiko, bet Zeko filtravimo sistema nuvertina komplimentus. Jis telkia dmes ties maom klaidelm ir jauiasi blogai. mons su ema savigarba yra gabs, kai reikia paversti teigiamus atsiliepimus neigiamais.

Pavyzdys: Sihieb pastebi, kad jo mergina Min yra labai nepasitikinti savimi. Jis stengiasi jai sakyti komplimentus ir vardina visk, kas jam joje patinka. Vien vakar, jis pastebi, kad Mins naujas apkirpimas yra labai patrauklus ir su dideliu entuziazmu itaria: Oho, Min, man labai patiko tavo naujasis kirpimas. Atrodai nuostabiai. Min parausta. Ji msto, ar tai reikia, kad senasis kirpimas jam buvo negraus. mons su ema savigarba yra patikj blogiausia apie save. Jie tuo tikjo taip ilgai, kad yra pasiruo numoti ranka bet kok teigiam atsiliepim, kuris yra prieingas tam, kuo jie tiki. Jie nepasitiki komplimentais ir pagyrimais bei danai apveria juos i kitos puss. Kadangi jie pastoviai save stebi (ir pagalvoja kiekvien itart od ir veiksm), juos lengva sutrikdyti, kai jie patenka dmesio centr. Kai monms su ema savigarba yra pasakoma, kad j susidarytas neigiamas savs vaizdinys yra neteisingas ir neatitinkantis realybs, jie tuo netiki. Kai jiems yra ivardinami visi j pasiekimai, jie randa bd, kaip t informacij nuvertinti. Kad j poiris save yra neteisingas jiems sunku suvokti. Kaip jie gali patikti, kad vaizdas, pagal kur jie grindia vis savo gyvenim, yra neteisingas? Prayti suvokti, kad jis buvo neteisus visus tuos metus, yra tas pats, kas reikalauti religingo mogaus abejoti jo religijos pagrindinm taisyklm. Tai tas pats, kas prayti atsidavusio Demokrato tapti Republikonu. Tokia rekomendacija yra nemanoma suvokti ir priimti. Pasakymas, kad mogus su ema savigarba visus tuos metus dar svarbius savo gyvenimo sprendimus pagal ikraipyt informacij, yra nesuprantamas. Tai emos savigarbos usispyrusi ir tvirta prigimtis. Kas kenia nuo emos savigarbos? Galime manyti, kad mons su ema savigarba yra neskmingi profesinje srityje ar santykiuose su kitais monmis, bet tai nebtinai yra tiesa, nes moni su ema savigarba yra visose srityse. Jie yra vadovai, profesionalai, verslininkai, paprasti darbininkai, gud darbininkai, mokytojai, ratininkai, groio salon darbuotojai ir pan. J yra visur. Jie gali bti didiai isilavin ar neturti isilavinimo. Jie gali bti moterys ir vyrai, jauni ir seni, turtingi ir vargai, viengungiai ir ved ar isiskyr. Jie egzistuoja visose tautose. J yra tarp religing, ateist ir agnostik. J yra miestuose ir kaimuose. Kai kurie eina terapij, kai kurie neina. Kai kurie ino, kad turi em savigarb, kiti neino. emos savigarbos keitimas ir taisymas reikalauja keli svarbi gdi. Kai baigsi skaityti i knyg, sugebsi: Atpainti, kodl turi em savigarb. vardinti, kokios neigiamos takos tavo gyvenime turi ema savigarba. Atpainti savo reakcijas, sukeltas emos savigarbos. Suprasti, kaip ios reakcijos neigiamai veikia tavo gyvenim kasdien. Atpainti elgesio ypatumus, sukeltus emos savigarbos, ir kaip juos keisti. Atpainti naujas, geresnes elgesio alternatyvas. Susiformuoti strategij, kuri pads veikti em savigarb. Susiformuoti nauj gyvenim.

Kai imoksi teisingo elgesio taisykles, tavo uduotis bus taikyti jas savo gyvenime. Iekok pagalbos i profesionalo, jeigu jauti, kad nesugebsi pasikeisti pati. 7

Sorensen Savigarbos Testas

Paymk visus teiginius, kurie tau tinka. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. Esu nerimastinga naujose socialinse situacijose, kur neinau, ko i mans yra tikimasi. Man sunku girdti kritik mano atvilgiu. Bijau apsijuokti. Esu linkusi ididinti savo klaidas ir nuvertinti savo pasiekimus. Esu kritika savs ir kit atvilgiu. Karts nuo karto jauiuosi sugniudyta ir prislgta. Didel laiko dal esu nerimastinga ir jauiu baim. Kai kas nors blogai su manim elgiasi, jauiuosi taip, lyg biau to nusipelniusi. Turiu sunkum atsirenkant, kuo galiu pasitikti ir kada galiu pasitikti. Danai jauiuosi lyg neinoiau, kaip tinkamai elgtis ar k pasakyti. A labai rpinuosi savo ivaizda. Mane lengva sutrikdyti/sugdinti. Man atrodo, kad kiti iri kritikai visk, k darau ar sakau. Bijau padaryti klaid, kuri kiti galt pastebti. Danai jauiuosi prislgta dl to, k pasakiau ar padariau, ar ko nepasakiau/nepadariau. Vengiu kak keisti gyvenime, nes bijau padaryti klaid ar patirti neskm. Pradedu gintis ar puolu, kai suvokiu, kad kitas mane kritikuoja. A daug ko nesiekiau, nors ir biau sugebjusi pasiekti, i baims ar vengimo. A leidiu baimei ir nerimui takoti mano sprendimus. A linkusi neigiamai mstyti. Man sunku jaustis patogiai sekso metu, droviuosi. A esu vienas i dviej: asmuo, kuris atskleidia per daug asmenins informacijos; asmuo, kuris retai kada atskleidia asmenin informacij. Danai jauiu tok stipr nerim, kad neinau k pasakyti. A danai visk atidlioju kitam kartui. Vengiu konflikt ar stoti akistat su kuo nors. Man yra sak, kad esu jautri. Jauiausi prastesn ar maiau sugebanti nei kiti, kai buvau vaikas. Esu linkusi manyti, kad turiu auktesnius standartus nei kiti. Danai jauiu, kad neinau, ko i mans yra tikimasi. A danai save lyginu su kitais monm. A danai manau blogai apie save ar kitus. Danai jauiu, kad kiti su manimi blogai elgiasi ar kad manim naudojasi. Vakarais danai persuku savo dienos vykius, analizuoju, k padariau ir pasakiau ar k kiti man pasak ar padar. A danai darau sprendimus, kurie patenkins kitus, neatsivelgiant tai, ko pati noriu. Danai manau, kad kiti mans negerbia. Danai nutyliu savo nuomon, neatskleidiu savo idj ar jausm, kai esu moni grupje. Kartais meluoju, kai manau, kad tiesa pritrauks kritik ar sukels atstmim. Bijau, kad padarysiu ar pasakysiu k nors, kas privers mane atrodyti kvailai ar nepakankamai informuota. 8

39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48.

A nekuriu ateities plan. A lengvai prarandu drs. A sunkiai suprantu savo jausmus. Uaugau disfunkcinj aplinkoj. Manau, kad mano gyvenimas yra sunkesnis nei kit moni. Danai vengiu situacij, kuriose jauiu, kad jausiuos nepatogiai. Esu linkusi tobulum, jauiu poreik atrodyti nuostabiai ir visk daryti tobulai. Man gda valgyti vienai vieumoje, eiti kin be kompanijos ir pan. Danai jauiuosi pasipiktinus ar eista kit moni elgesio ir odi. Kartais, kai jauiu nerim ar esu nusiminusi, jauiu daugum i simptom: palusiai plaka irdis, prakaitavimas, besikaupianios aaros akyse, raudonavimas, sunkumas nuryjant ar lyg gumulas bt gerklje, drebjimas, bloga dmesio koncentracija, galvos svaigimas, blogumas, paleisti viduriai, einantys knu iurpuliai. 49. Labai bijau kritikos, nepripainimo ir atstmimo. 50. Pasitikiu kit moni nuomone, kai priimu sprendimus. Jeigu paymjai: 0-4 teiginius: turi pakankamai sveik savigarb. 5-10: turi nedideli problem su savigarba. 11-18: turi vidutinikai em savigarb. 19-50: turi labai em savigarb.

Svarbu suprasti, kad tavo rezultatas nerodo, kad esi emesnis asmuo. is testas tik matuoja tavo paios poir save. Jeigu iri save sveikai, surinksi maai tak. Jeigu tavo poiris save nra sveikas, tuomet surinksi daug tak. Prisimink, kad bus sunku uauginti vaikus su sveiku poiriu save, jeigu paios poiris yra neteisingas. Net nepastebdama perleisi savo poir, baimes, elges ir mstym vaikams.

PASVEIKIMAS
Nors ms gyvenimo situacijos yra skirtingos, kiekvienas i ms turim galios pakeisti savo gyvenim. Mes galim tapti savo laivo kapitonais asmenimis, kurie valdo gyvenim savo rankomis. Mes galime engti ingsnius, kurie atstatys ms viltis, motyvacij ir atnaujins pasitikjim savimi: ingsnius, kurie suteiks viei poir ateit ir atne pokyius ms gyvenim. Mes galime gyti nauj gdi, galime imokti stoti akis ak su savo baimmis, galime pradti gyvenim i naujo, galime nusistatyti naujus gyvenimo tikslus ir gyti priemones, kurios pads gyvendinti tuos tikslus. Mums nebereikia bti prisirakinus prie emos savigarbos grandins. Ko mums btinai reikia tai nori keistis. Nusiteikimo dti pastang ir energijos pasveikimui nuo triukinanio emos savigarbos poveikio. Kai kurie i ms priims poreik pasikeisti kaip ik, klit, kuri neleidia judti priek, bet kuri manoma pajudinti ir patraukti i kelio. Kitiems is pasikeitimas atrodys kaip nepajudinama utvara. Tiesa ta, kad visi turime galios keistis jeigu to labai norime. Tai pasirinkimo klausimas. Tie, kurie nenors dti darbo pasikeitim, ir toliau ts gyvenim lugdanias elgesio schemas vietoj to, kad pagerint savo gyvenim. Jie pasirinks likti ugniautais, vergaujaniais saviapgaulei ir bti labai nelaimingais. Tie, kurie pasirinks dirbti link gyvenimo pagerinimo, kurie aktyviai dirbs gerindami savigarb, susilauks apdovanojim: kiekvienas ingsnis pasveikim vien po kitos naikins emos savigarbos grandins dalis. xxxxx Knygos autor silo nusipirkti ura knygut. Darant pratimus reiks usirayti atsakymus, mintis ir kit reikaling informacij. Ji taip pat silo usirayti bet kokius ateinanius jausmus, atsiminimus ir bet k, kas ateina galv, skaitant i knyg.

10

UDUOTYS
Pirmas pratimas ioje knygoje rasite patarim, kurie pads isiaikinti tavo poir save, atpainti kodl tos neigiamos mintys yra nelogikos ir neteisingos. Jegu atpainai, kad turi em savigarb, ir nori suinoti kodl ar k daryti, pabandyk iuos pratimus. Nesitikk juos vykdyti per savait ar mnes. Leisk tiek laiko, kiek reiks ir dirbk tik tada, kai jauti, kad gali. Naudok nauj ura knygut, skirt tik darbui su ia knyga, kad vliau galtum perirti, k paraei ir sekti pasikeitimus. Svarbu paymti tuos vykius, kurie prisidjo prie tavo emos savigarbos. Kai atpastame situacijas ir aplinkybes, kurios sukr ms neigiam poir save, esame labiau pasireng atsijoti realyb, kas i ties esame. Daugyb moni nesuvokia, kad atjo i disfunkcins aplinkos, nes tai yra viskas, k esa patyr ir neturi su kuo savo patirties palyginti. Bdami suaug, mes esame labiau patyr velgti ties prajusi met vykiuose. Galbt netgi suvokiame, kad prie mus buvo emocikai ar kitaip smurtaujama. Suvokiant visa tai geriau suprantame, kodl matome save btent taip, ir galime pakeisti savo interpretacij. Daugelis moni vengia io pratimo. Jie nenori blogai galvoti apie savo tvus ar kitus autoritetus, jie nenori sutelkti dmesio lides. Taiau pasiryimas vertinti praeit yra svarbus suvokimui, kodl mes jauiams taip, kaip jauiams kodl save matome neigiamoje viesoje tai svarbu kovojant su ema savigarba. Ura knygutje padaryk keturis stulpelius. Pirmj stulpel pavadink Teigiama, antrj stulpel pavadink Neigiama, treij stulpel Jausmai, o ketvirtj Asmuo. 1. vardink 5-10 situacijas i savo vaikysts, kurios, tavo manymu, suformavo tavo poir save (nebtinai neigiam) tavo savivert. Tai gali bti skausminga. Duok iam pratimui tiek laiko, kiek reikia. Kuo daugiau pavyzdi, tuo geriau. 2. Aprayk situacij Teigiama ar Neigiama stulpelyje, priklausomai nuo situacijos. 3. vardink, kaip tada jauteisi, pvz., buvo lidna, gera, buvau paeminta, atm drs, pasitikjim, buvo pikta, padidjo pasitikjimas savimi ir pan. Jeigu tavo vyki srae yra daug pavyzdi, kuriuose jauteisi apleista, ignoruojama, atstumta, kritikuojama, ijuokta ir pan., tuomet tu radai savo emos saviverts prieast. 4. Ivardink mones, kurie dalyvavo tuose vykiuose. Kas jie tokie? Ar situacijose vyrauja tie patys, ar skirtingi mons? Surayk j vardus.

Jeigu pabaigei vardinti vykius, dabar pagalvok, kaip ios patirtys ir mons suformavo tavo poir save. Ar matai koki nors pasikartojim kit moni elgesyje su tavimi ir tavo reakcijose? Ar gali bti, kad mons, kurie elgsi su tavim blogiausiai, patys turjo problem ir `isikrov` ant tavs? Galbt jie buvo per daug grieti, kritiki ar per daug reikalaujantys i tavs, nes kakas taip elgsi su jais? Ar matai, kad tavo susidarytas savs vaizdas nra tikslus?

11

Danai visa tai sunku suprasti. Nesitikk per daug, pirm kart atlikus it pratim. Bt gerai, jeigu su kuo nors pakalbtum apie iuos vykius drauge, broliu/sese ar terapeutu. Atsiliepimai, palaikymas ir i vyki interpretacijos i j puss gali pagelbti.

12

Antras pratimas Kadangi ms vyki interpretacijos yra vienpuss, jos gali bti ikreiptos ir neteisingos. Galbt neprisimename ar nepastebjome kakoki svarbi detali. Galbt buvome per jauni suvokti t vyki reikm. Pasikalbjimas su kitais t situacij dalyviais gali suteikti papildomos valgos ir pridti trkstam detali. Jei manoma, pabandyk pratim. Jeigu turi sesi ar broli, pakalbk su jais apie vaikyst. 1. Paklausk j, kaip jie prisimena aplink, kurioje uaugo. 2. Kartu prisiminkite savo vaikyst. 3. Uduok jiems klausimus. Suinok, ar jie prisimena tavo uregistruotus vykius taip pat, kaip ir tu. 4. Paklausk, kaip jie jauiasi, kaip jie iri save. Koki sunkum jie turjo? Palygink, ar js sunkumai sutampa. 5. Usirayk dalykus, kurie sutampa ir papildomas detales apie tavo prisimintus vykius. mons gali uaugti tuose paiuose namuose, bet prisiminti vaikyst skirtingai dl daugelio prieasi. Danai jauniausias vaikas atsimena vaikyst kitaip nei vyriausias dl pasikeitusios tv finansins ar isilavinimo padties, tvams labiau subrendus ir gavus naujos aukljimo patirties. Suaugusieji, irdami praeit, gali j matyti kitaip dl esamos emocins bkls ar turim problem. Jeigu tavo sess/broliai prisimena vykius skirtingai, tai nereikia, kad tavo patirtis buvo netikra. Galbt tavo prisimintos situacijas turjo neigiamos takos tik tau. is pratimas yra skirtas tam, kad tu gautum papildomos informacijos apie vykius, kurie suformavo tavo poir save, o ne tam, kad suteikt daugiau abejoni.

13

2
Akis ak su baime ir nerimu
DEIN: jos santuoka su Donu Dein sutiko savo vyr, Don, jai studijuojant magistr, jam mokantis Teiss universitete. Kai jie pradjo susitikinti, Donui buvo sunku planuoti susitikimus i anksto. Jo nam darbai trukdavo kelias valandas intensyviai mokantis, todl jam bdavo sunku rasti laisvo laiko. Baimindamasi, kad nesugebs Dono ilaikyti, Dein tapo nervinga, negaldama su juo susitikti nuolatos. Kai Donui reikdavo pertraukos nuo moksl, jis paprastai paskambindavo Deinei, tikdamasis, kad ji bus laisva. Supratusi, kad gals susitikti su Donu reguliariai, jei bus pastoviai laisva, Dein atsisak sporto klubo, paliko maojo beisbolo komand ir galiausiai apleido savo draugus. Jie susituok tuoj pat po Dono universiteto baigimo. Dein tikjosi, kad dabar ir jis nors vis savo laik praleisti su ja. Taiau jis plt savo hobi sra ir daug laiko leido su savo draugais, o Dein jaut, kad ji jam nra svarbi. Dein vis labiau ir labiau nerimavo dl j santyki ir jos mintyse nebuvo nieko kito, tik Donas. Apssta abejoni, ar Donui ji vis dar svarbi, Dein sau pasiadjo tapti tobula mona. Taiau Dono reakcija vis didino jos baim. Jis atrod pamalonintas jos pastang, bet vis primindavo, kad ji turt daugiau laiko praleisti su savo draugais. Jis netgi pasil Deinei susirasti darb, k ji suprato kaip bd j nustumti al. Dl ko daugiau jis nort, kad ji turt atskir gyvenim be jo? Isigandusi, kad tuoj praras Don, Dein, nordama Don laikyti ariau savs, pradjo kontroliuoti jo laik, leidiam su kitais monm. Donas, pastebdamas, kokia valdinga tapo Dein, pradjo j kritikuoti, sakydamas, kad ji prie jo vis laik kabinjasi, nors ir pats lygiai taip pat turjo sav reikalavim. Po trij santuokos met, Donas prane, kad pradeda skyryb proces. Dein buvo okiruota igirdusi, kad jos didiausia baim tapo realybe. Ji kuriam laikui sustingo, vliau sukilo niris. Kaip jis drsta j palikti po to, kai ji atidav jam vis save? Ji nusprend, kad tikriausiai jis jos atsikrato, nes jam pradjo sektis darbe. Apimta siaubo, Dein mst, k dabar darys. Donas buvo visas jos gyvenimas. Apimta baims, Dein mst, ar sugebs savimi pasirpinti. Kaip jis galjo taip pasielgti? Ji nusprend, kad jos mama buvo teisi. Dein nieko nesugebjo daryti teisingai ji nesugebjo net ilaikyti savo vyro alia ji yra nevykl. Baim ir nerimas yra pagrindins jgos, lydinios mogaus, su ema savigarba, gyvenim. Nors ir toks asmuo kaip Dein turi daug energijos ir jg, em savigarb lydintys jausmai nukreipia jos pastangas lugdant elgesio rat. Pavyzdiui, Deins didel baim bti atstumtai Dein stm elgesio rat, kuris sugriov vienintel dalyk, kurio ji norjo jos santuok. Kuo daniau ir kuo stipriau mogus leidiasi bti vedamas baims, tuo emesn yra jo savigarba. Strategijos, naudojamos tai 14

baimei kontroliuoti, daniausiai bna skmingos, priklauso nuo gauto palaikymo ar atstmimo to mogaus gyvenime. mons su ema savigarba patiria baim ir nerim, kurie kyla i sitikinimo, kad jis yra nepilnavertis ir nepakankamai sugebantis vienoje ar keliose gyvenimo srityse. Jie pastoviai nerimauja, kad bet kuri akimirk, visai to nenorint, gali atskleisti savo trkumus aplinkiniams ir usitraukti kritik, nepritarim ir bti atstumti. I patirties jie ino, kad tie dalykai jiems sukelia intensyvius jausmus, nuo paeminimo iki gdos, nuo visiko lugimo iki nusivylimo. Kai visi ie jausmai juos apima, mons su ema savigarba jauiasi visikai uvaldyti ir praranda kontrol. Ar mogus yra nepakankamai kompetetingas ir turi trkum, nra svarbu. Taip pat nra svarbu, ar kiti mons tai pastebi. Kas yra svarbu, kad ji tuo yra sitikinus ir tiki, kad bet kuri akimirk kiti `iiaikins` tai. Ji tiki, kad kai tai atsitiks, ji labai kents. Jos neigiami lkesiai veda bandym save apsaugoti, o tie bandymai biagiasi rezultatais, kuri buvo bijota. mogui su ema savigarba grsm atskleisti savo trkumus slypi u kiekvieno kampo, kiekvienoje naujoje situacijoje ir kiekvienkart, kai ji nra atsargi. i tikimyb paveria kasdien gyvenim nuolatin kov, o pasaulis tampa pavojingu prieu.

Keturios baims, lydinios em savigarb

Baims, lydinios mog su ema savigarba, gali bti skirstomos keturias kategorijas. Asmuo gali jausti kai kurias i j arba visas. Kuo emesn savigarba, tuo intensyvesns ir tuo daugiau baimi. 1. Baim atskleisti savo trkumus. mons su ema savigarba bijo padaryti k nors, kas patvirtins tai, k jie mano esant tiesa kad jie turi trkum, kad j nemanoma mylti, kad jie yra emesni u kitus mones. Kadangi jiems trksta pasitikjimo savimi, jiems skm atrodo nemanoma ir nepasiekiama arba jie gali jaustis skmingi vienoje gyvenimo srityje, bet bijo pradti daryti k nors nauja ar skirtinga nei tai, prie ko jie yra priprat. Gal bti, kad jie yra realiai skmingi mons, bet patys abejoja savo sugebjimais. Pavyzdys Deilas uaugo namuose, kur jo tvai visada aipydavosi i jo idj ir ateities plan. Jo tvas, kandus ijs pensij buvs prekybininkas, nuolat kartojo Deilui, kad jis yra didis ir galingas ir yra per geras jiems. Jis sako savo snui, kad geriau jau jis likt preki pristatintoju, nes geresnio darbo negaus. Nors Deilas ir nekenia savo darbo, kur jam prastai mokama ir jokios garantijos neegzistuoja, jis bijo iekotis kito darbo. Prisimindamas tvo odius, galvoja, kad galbt tai viskas, k jis sugeba. Jis nerimauja, kad jeigu bandys iekotis kito darbo, neinos kaip elgtis ar k sakyti darbo pokalbio metu. Jis bijo, kad jam susipins lieuvis ar visai nebus mini, kai jam bus uduodami klausimai. Nors jis ir baigs universitet, Deilas msto, ar sugebt atlikti sudtingesn darb. Nusprsdamas negaiti savo laiko ir bijodamas, kad tik patvirtins savo nemokikum, jis net nepradeda geresnio darbo paiek. Deilas, kaip ir kiti mons su ema savigarba, abejoja savo sugebjimais ir jauiasi nevertas geriau. Vis gyvenim jam buvo sakyta, kad jis turi pasitenkinti tuo, k turi ir nesitikti per daug. Deilas 15

nesuvokia, kad jo tvas savo neigiam nuomon grindia paties nusivylimu bei kartliu, sukeltu jo paties nepilnavertikumo komplekso. Kai mogus su sveika savigarba yra atmetamas negauna darbo, jis nemano, kad tai reikia nepakankamus jo sugebjimus. Jie paprasiausiai pagalvoja, kad tikriausiai buvo moni su didesne kvalifikacija. Nors ir musimin, jie ieko darbo toliau. mons su ema savigarba labai atidiai `skaiiuoja` visus nusivylimus ir priima juos asmenikai. Jie mano, kad visos neskms atspindi j prastus sugebjimus ir nepakankam vert bei tikisi, kad bus atstumti ir ateityje. mons su ema savigarba didij laiko dal yra budrs laukia, stebi, galiausiai pradeda vengti bet kokios situacijos, kuri galt atskleisti j trkumus. Kaip ir Deilas, kuris nesiunia savo CV, galvodamas, kad jo pastangos vis vien nueis veltui ir jis jausis dar blogiau. Jis tampa ypatingai budrus ir stengiasi i anksto numatyti ir pasiruoti tokioms grsmingom situacijom, tikdamasis j ivengti. Jis nenori blogai jaustis ar apsijuokti prie kitus. Jis renkasi nekeisti situacijos ir lieka savo nuobodiame darbe. Jis jauia stipr nerim naujose ir nenuspjamose situacijose, todl randa pasiteisinim ir atmeta pakvietimus i kit moni. Kartais jis ieko viet, kur galt pabti vienas ir pasislpti, kad ivengt esamo susitikimo ar renginio. Jis meluoja, inodamas, kad tai pads nuslpti teisyb. mons su ema savigarba nepripasta, kad meluoja, bet vliau dl to jauiasi blogai. vykio vietoje, kada jie meluoja, jie jauia toki didel baim, kad tiesa bus isiaikinta, jog pasirenka mel kaip ieit. Pavyzdys: Dilei gda, kad ji neturi nei savaitgalio plan, nei pasimatymo. Kai bendradarb jos paklausia, k ji veiks savaitgal, Dil meluoja ir ivardina kelet igalvot plan, kad sudaryt spd, jog ji turi aktyv socialin gyvenim. Dil mano, kad jos tuias gyvenimas rodo jos nepilnavertikum.

(bus tsinys)

16