Klaipda

2012 m. spalio 16 d.

Nr. 20

KVIEIAME VYDN ATGIMIMO AIKT Malietuviai raudonojo genocido gniautuose

Vytautas ilas
2006 m. liepos 19 d. LR Seimas prim Atmintin dien statymo papildymo ir pakeitimo statym, kuriuo Spalio 16-oji diena skelbiama atmintina Maosios Lietuvos gyventoj genocido minjimo diena. 2007 m. spalio 19 d. LR Seimo ir Pasaulio Lietuvi bendruomens komisija prim rezoliucij Dl lietuvi tautos genocido Maojoje Lietuvoje ir Karaliauiaus krato demilitarizavimo. Joje ji primena, kad Seimas 2006 m. pripaino 1944-1948 metais vykdyt Maosios Lietuvos gyventoj genocid, kurio metu buvo nuudyta 320 tkst. gyventoj, tarp j vir 130 tkst. lietuvi kilms, taiau is kraupus vykis dar nra pripaintas tarptautiniu mastu. Geografikai Maoji Lietuva yra iaurin Rytprsi dalis Karaliauiaus ir Klaipdos kratai. Tai pirmosios lietuvikos knygos, pirmosios lietuvi kalbos gramatikos, pirmj lietuvik periodini leidini, pirmj lietuvik mokykl, pirmosios lietuvikos tautins organizacijos, lietuvi literatrins kalbos gimtins em. ia iki XIX vidurio malietuviai (lietuvininkai) sudar kaimo gyventoj daugum. 1932 m. ms ikilusis filosofas ir raytojas Vydnas ra, kad Prs (t. y. Maojoje) Lietuvoje Tils, Ragains, sruties, Gumbins, Geldaps, Labguvos ir Vlavos apskrityse gyvena per 400 tkstani lietuvikos kilms moni, i kuri per 100 tkstani dar kalba lietuvikai. tai toki em 1944 metais atjo raudonasis maras. Stalinin valdia Karaliauiaus ir Klaipdos krat priklausomyb traktavo kiek skirtingai ir ionai atjusi kiek skirtingai juose elgsi. Mat priekario Lietuvos dalimi buvs Klaipdos kratas turjs atitekti sovietinei Lietuvai. O Karaliauiaus kratas priklaus vokieiams, su kuriais reikjo susidoroti be jokio gailesio. Puolant Karaliauiaus krat, 1944 m. spalio 16-d. buvo perskaitytas 3-jo Baltarusi fronto Karins tarybos ir politins valdybos kreipimasis raudonarmieius, serantus, karininkus ir generolus: Ms fronto kariuomen, vykdydama Vyriausiojo Kariuomens Vado, Soviet Sjungos maralo draugo Stalino sakym, iandien pereina ryting prieo puolim. Mes einame Ryt Prsij. Imu valanda, kai Raudonoji armija istorin kov u Tvyns laisv ir nepriklausomyb perkelia hitlerins Vokietijos teritorij, faistinio vries urv. 3-ojo Baltarusi fronto kariams teko didiul garb pirmiesiems engti Vokietijos em, kad kartu su visa Raudonja Armija pribaigti sueist vokiei vr ir tvirtinti ilgaam rus ginklo garb. Atsimink kary! Tavo venta pareiga teisingumo vardan nubausti nusikaltlius! Maosios Lietuvos gyventoj genocid ne kart kurst Baltarusi fronto tabo propagandistas raytojas Ilja Gerovi Erenburgas, reikalavs: Nra nieko, kas vokieiuose bt be kalts nei tarp gyvj, nei tarp mirusij. Sulauykite germanikj moter rasin pasididiavim. Pasiimkite jas sau, kaip savo teist grob. Mums nieko nra graesnio kaip vokiei lavonai. udykite vokieius! Juk neatsiras tokio tarp js, kuriam nebt nekalt vokiei. Vos eng Karaliauiaus krat raudonarmieiai msi stropiai vykdyti generalisimo Stalino ir raytojo Erengurgo program: ud, prievartavo, kankino civilius jos gyventojus. Lietuvos ygeiviai L. Staneviius, V. imnas, E. Paukt ir R. Matulis igirdo gana atvir, buvusio tankisto, nuo pokario Stalupn (rus. Nesterovo) gyventojo, negalaus N. pasakojim: Kai nuo Kybart siverme, visi gyventojai m bgti. Mes tankais juos vytis. Traikme kaip liuus. Likusius gyvus pstininkai udar sandlius. Tokia buvo genocido veiksm pradia. Baigsi jis tuo, kad Karaliauiaus krate vietos gyventoj neliko visai.

Nemerkiemio aukos, toliau matomi vokiei kariai, sugr po skmingo kontrpuolimo 1944 m. spal

Iprievartautos ir nuudytos, danas vaizdas po RA dalini engimo Ryt Prsij

Kvieiame visus geros valios ir Tvyn mylinius pilieius ateiti Atgimimo aikt spalio 17d. 18 val.
Organizacinis komitetas 5 mnesiai neinios, netiesos apraizg Lietuv. Kaip rinkjai reagavo mergaits susidorojim? Rinkim Seim rezultatai teigia, kad 7,94% arba 107778 Lietuvos gyventoj yra susirpin ir reikalauja tiesos apie pagrobt mergait. Balsav u Drsos keli Lietuvos pilieiai tikisi, kad melas skleidiamas valstybs vardu bus pavieintas ir Lietuva ibris i sovietinio valdymo pinkli. Ateikite aikt, isakykite savo nuostat.

Paminjimo skaudi dat - Maosios Lietuvos genocid

Virginija Jurgileviien Spalio 16 d. grup klaipdiei eitynmis paminjo skaudi Klaipdos kratui data genocid, kur organizavo sovietiniai kariai, pereng buvusios Rytprsi valstybs sien. Vaikai, moterys, seneliai bejgiai io krato gyventojai, iki dant ginkluotiems sovietiniams kariams, lengvai pasiekiamas kertas u uvusius draugus, giminaiius. iauriai iudyti io krato gyventojai, j mirtys negali bti beprasms. Mirusieji kalba. Valdioje esantys neturi teiss savivaliauti, uzurpuoti teisingum, kuris civiliams vokieiams ir tautoms, buvusioms j valdomoje teritorijoje, pavirto naikinimu. iandien ms nedidelje valstybje vyksta panas, taut eminantys dalykai. Maosios Lietuvos reikal tarybos Klaipdos skyriaus nariai informavo miesto valdi apie organizuojamas genocido datai paminti eitynes. Leido tik devyniems, atseit per vlai informavote. Konstitucija leidia, o statymas apraizg leidim vairiomis slygomis. i slyg tikslas yra pasakyti tautai, mes, esantys valdioje, ugrobme piliei teises Tai jau pavojus, tai pirmas ingsnis diktatrin valdym.

Naglis Puteikis: Praau vis pagalbos antrajame Seimo rinkim ture

Naglis Puteikis Ai Jums, rinkjai, rmjai, palaikytojai, sjungininkai, draugai ir visai nepastami, kurie savo balsais parmte ir irinkote mane antrj tur. Neapvilsiu. Tikiu, kad rinkote dl didesnio teisingumo, jo ir sieksiu. Galutiniai rezultatai i vis Dans apylinki (kai kurios apylinks be pato, tai plius minus 1 proc.): ieinu antr tur su 28 proc., antra vieta libcentristas Rimantas Tarakeviius su 18 proc. treia libsjdininkas Andrius Vaivila 12 proc.; ketvirta darbietis Benas imkus su 10 proc. , penktoje socdemas Aloyzas Kadaileviius su 9 proc. Taigi man labai svarbi vis talkinink parama antrajame ture.

Atviras laikas Lietuvos liberalams

Z.G. Baravykas Tarptautini odi odyne js partija vardinta kaip nepatikima politin jga. Primenu, kad iame odyne raoma: Liberalas: 1. liberalizmo alininkas, liberal partijos narys, 2. laisv, tolerantik pair mogus, 3. nuolaidiautojas, mogus be princip. Taigi, neprincipingieji subjektai, nesate patikimi, o ir js demagogikas credo Gerbti kito nuomon veda jus absurd. O kas gi tas kitas, kai subjektas iuo atveju liberalas be savo nuomons ir princip privalo gerbti kito nuomon? Tikriausiai tokie mons nesuvokia, kad tas kitas griauna nusistovjusius moni santykius, paproius, tradicijas ir udo tautos mentalitet. Ir visa tai tauta akivaizdiai pajuto, kai tokie subjektai pradjo vadovauti Vidaus reikal ir Teisingumo ministerijoms. Pribrendo laikas, kai i ministerij vadov tenka klausti: 1. Kodl Lietuvoje ugniauiamas laisvas odis? Kodl persekiojami kitaip mstantys? Kodl susidorojama su urnalistais, vedama cenzra? Ir kodl tai daro mons,
Nukelta kit puslap

neturintys savo nuomons? O gal princip neturintys subjektai stengiasi taut suvaryti avi gard ir juos mulkinti? Tiesiai viesiai atsakykite, kodl taip grubiai prievartaujate taut? 2. Kodl Lietuvoje liberalai, neturintys savo nuomons ir princip, griauna valstybs pagrindus? Kodl niekinama Konstitucija, mindoma Trispalv? Kodl taip aktyviai ginami tie kiti pedofilai, kurie Lietuvoje, js supratimu, - neegzistuoja? Gal tas pedofil klanas gldi tarp subjekt, neturini savo princip, o dl to valstyb praranda demokratikum? Atsakykite. 3. Kodl mons be princip (liberalai) nesugeba suvokti, koki mekos paslaug prie pasaul jie padar Lietuvai su Garliavos pogromu? Pasaulis prarado ad, nustro. Pasiskaitykite sovietmeio tremtini prisiminim rinkin Mus skaiiavo vagonuose (Kaunas, 2011). Ten daugelis tremtini rao, jog Sibir juos trm penki asmen grup: NKVD karininkas, du ekist kareiviai sargybiniai ir du okupan-

tams parsidav kolaborantai. Itrmimui skirdavo nuo vienos iki penki valand. Kai kuriems leisdavo pasiskersti par, pasilydavo tremt pasiimti pjkl ir kirv. O k mons, neturintys savo princip ir nuomons, pogromo metu padar Garliavoje? Ma mergait puol ne tik raudonai apsirengusi teismo vykdytoja (sovietinis terminas), bet ir visas legionas uniformuot pareign, kurie maitinami u mokesi moktoj pinigus. Kodl taip atsitiko? Atsakykite, tik be demagogijos. Perskaits tremtini prisiminim rinkin Mus skaiiavo vagonuose nesuradau n vieno atvejo, kad bt lauomos durys, dauomi langai, naudojamos aarins dujos, o auka ne vedama, bet neama smurtaujanio advokato. Tai tai dl ko nustro pasaulis. Ir su Garliavos pogromu Lietuva prarado teis vadintis teisine ir demokratine respublika. Tai tai k gali padaryti mons, neturintys savo princip ir nuomons, kai jiems rankas atiduodama teis smurto keliu vykdyti teisingum, kurio sisiautjimo nepajg

sustabdyti net Prezident. Atsakykite, ponai ministrai, kieno sakym js vykdte (tik be demagogijos, nemindami vento Temids vardo). Gal klausim js atsakyti nesugebsite, nes neturite sav princip: i princip neturi ir vienas Vilniaus universiteto teisinink, o apie smurtaujant advokat negali bti n kalbos. ia ivardinti liberalai, neturintys savo princip, gali atsakyti tik vien klausim. Tai kas gi tas kitas, kurio nuomon js ventai vykdte. Js tai puikiai inote. Atsakykite. Tauta laukia. Ji privalo inoti, kas iandien valdo Lietuv.Tauta laukia ir to momento, kai Lietuva vl taps teisin ir demokratin respublika. Tik prie tai nusikaltliams Temid dar turi udti antrankius, nes smurtavimas prie taikius gyventojus, kaip, beje, ir karo nusikaltimai, senaties neturi. Ne tik Tauta, bet ir pasaulis laukia io momento, kad Lietuva greiiau sugrt Europos demokratini valstybi eim

I kur Juditai Simonaviitei tiek drsos taip atkakliai ignoruoti savivaldos statym?
Socialdemokrat p. Klaipdos skyr. Departamento direktorius ne tik ignoruoja savivaldos statym, ji emina, nesiskaito su miestiei irinktais deputatais. Tai demonstravo spalio 1 d. klaipdieiams susirinkus miting dl marrutini taksi naikinimo. Klaipdos miesto savivaldybs administracijos direktorius savo 2012 m. gegus 10 d. sakyme Nr. AD1-1052 Dl marrutini taksi integravimo bendrj vieojo transporto sistem koncepcijos patvirtinimo paymi, kad Marrutini taksi integravimo bendrj vieojo transporto sistem koncepcij tvirtina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu, Klaipdos miesto savivaldybs tarybos 2012 m. balandio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 ,,Dl pavedim, valdant viej transport 1.7 ir atsivelgdamas Klaipdos miesto savivaldybs tarybos kolegijos 2012 m. kovo 26 d. posdio protokol Nr. TAK3. Pavelkime, k reglamentuoja administracijos direktoriaus sakyme minimi teiss aktai ir dokumentai: 1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybs administracijos direktorius tiesiogiai gyvendindamas statymus, Vyriausybs ir savivaldybs tarybos sprendimus, gali kreiptis valstybinio administravimo subjektus, leisti sakymus, privalomus savivaldybs administracijos struktriniams padaliniams, savivaldybs administracijos filialams seninijoms ir struktrinius padalinius neeinantiems valstybs tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais savivaldybs giventojams ir kitiems savivaldybs teritorijoje esantiems subjektams. i statymo nuostata sakmiai pabria, kad savivaldybs administracijos direktorius leisti sakymus, tiesiogiai privalomus savivaldybs gyventojams ir kitiems savivaldybs teritorijoje esantiems subjektams gali tik jam priskirtos kompetencijos klausimais.
Nukelta kit puslap

2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktas numato, kad, utikrindamas eismo saugum, savivaldybs administracijos direktorius sprendia eismo organizavimo klausimus miest ir kaim gyvenamosiose vietovse, vietins reikms keliuose. Pabrtina tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo paskirtis ir taikymas yra nurodyti io statymo 1 straipsnio 1 dalyje: is statymas nustato eismo saugumo automobili keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybs ir savivaldybi institucij ir staig pareigas gyvendinant saugaus eismo politik, eismo dalyvi mokym, pagrindines eismo dalyvi, u keli prieir atsaking asmen, policijos, muitins pareign ir kit tikrinani pareign teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemoni technine bkle, technins bkls tikrinimu, transporto priemoni registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvi ir kit asmen gyvyb, sveikat ir turt, gerinti transporto ir psij eismo slygas. I pamint nuostat tampa aiku, kad marrut sukrimo, panaikinimo ar keitimo is LR statymas nereglamentuoja ir toki teisi savivaldybs administracijos direktoriui nesuteikia, nes buv ir esami marrutai vienodai saugs io statymo poiriu. Taip pat pabrtina, kad ekonominio marrut tikslingumo reguliavimo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymas taip pat nereglamentuoja. Todl savivaldybs administracijos direktoriui vadovautis mintu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu ileidiant savo sakym nebuvo pagrindo.

3. Klaipdos miesto savivaldybs tarybos 2012 m. balandio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 ,,Dl pavedim, valdant viej transport 1.7 papunkiu Klaipdos miesto savivaldybs administracijos direktoriui pavedama organizuoti keleivi veimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marrutais tobulinim. Pabrtina, kad pavesta tik organizuoti tobulinim, bet ne tobulinti, tai yra pavedama tik, pasitelkus specialistus, ekspertus, ir bendruomens atstovus, sudaryti tobulinimo plan ir/ar parengti tarybos sprendimo projekt, numatyti jo gyvendinimui reikaling organizacini priemoni ir/ar l poreik, o sprendimo projekto svarstymas ir primimas jau savivaldybs tarybos kompetencija. 4. Pabrtina tai, kad savivaldybs administracijos direktorius neturjo jokios teiss ir statyminio pagrindo tiesiogiai atsivelgti mint Klaipdos miesto savivaldybs tarybos kolegijos 2012 m. kovo 26 d. posdio protokol Nr. TAK-3, nes Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 17 straipsnio 3 dalyje sakmiai pabrta, kad savivaldybs tarybos kolegija yra savivaldybs tarybos patariamasis organas. Ko-

legijos posdiuose svarstomi klausimai ir isakoma jos nari nuomon neturi tiesiogins galios savivaldybs administracijos priimamiems teiss aktams. 5. Paymtina ir tai, kad Klaipdos miesto savivaldybs taryba 2012 m. balandio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 ,,Dl pavedim, valdant viej transport 2.2 papunkiu pavesdama vieajai staigai ,,Klaipdos keleivinis transportas organizuoti reguliari reis vietinio susisiekimo autobus marrut, taip pat marrut, kuriuos nusprsta integruoti bendrj vieojo transporto sistem, vej parinkimo konkursus, sudaryti sutartis, kontroliuoti sutartini sipareigojim vykdym, sakmiai pabria vieosios staigos kompetencij atlikti nurodytus veiksmus tik esant iankstinei slygai savivaldybs tarybos sprendimui. Tai dar kart parodo, kad Klaipdos miesto savivaldybs taryba savo kompetencijos sprendim primimo niekam, tai yra nei savivaldybs administracijos direktoriui, nei jokiai vieajai staigai, neperdav, nes tam net nra statyminio pagrindo.

Klaipdiet, rinkis
Rimantas Tarakeviius 1. Palaimino steigim ir veikl Klaipdos krato atliek tvarkymo centre, apiplusio, ireketavusio i klaipdiei 9 milijonus lit 2. Klaipdos miesto tarybos posdyje pritar neriuot iukli deginimui alia miegamj rajon, leido furanais ir dioksinais nuodyti uostamiesio gyventojus. 3. Turgaus ir Tilt gatvs rekonstrukcija, didiuli pinig ivaistymas, korupcijos nematymas . Naglis Puteikis 1. Iaikino, pavieino klaipdiei apiplim per atliek ir iukli tvarkym. Rezultatas mokestis mas 15%. 2. Aktyviai dalyvavo renkant paraus dl apklausos gyventi varioje ir sveikoje aplinkoje. Seime inicijavo patais, kad laisvose ekonominse zonose negalima bt deginti neriuotas atliekas. 3. Isaugotas miesto centras nuo stikloid. Korupcijos vieinimas.

Laikrat leidia: Klaipdos nevyriausybini organizacij ir piliei sambris Raykite mums adresu: virginija.jurgileviciene@gmail.com