LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISI APSAUGOS KONTROLIERIAUS STAIGA. MOTER IR VYR LYGI GALIMYBI KONTROLIERIAUS TARNYBA.

NACIONALINS MOGAUS TEISI INSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS LIETUVOJE.

Vilius ermuknis Tvbns1-04

Svarbiausia vaiko teisi apsaugos kontrolieriui patikta uduotis nacionaliniuose ir tarptautiniuose teiss aktuose tvirtint vaiko teisi ir teist interes propagavimas ir atstovavimas alyje, naudojant visas manomas ir veiksmingiausias priemones, vaik politins valdios ir visuomenins takos neturjimo kompensavimas valstybs gyvenime pasiymi savo nekintania svarba bei tstiniu pobdiu. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus misija atskleidia ir kartu apsprendia vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus udavinius: priirti ir kontroliuoti, kaip Lietuvoje vykdomos Jungtini Taut Vaiko teisi konvencijos ir kit vaiko teisi ir teist interes apsaug reglamentuojani tarptautini teiss akt nuostatos; priirti ir kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos nacionalini teiss akt, reglamentuojani vaiko teisi ir teist interes apsaug, nuostat; koordinuoti valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, nevyriausybini organizacij, kit juridini ir fizini asmen veiksmus, sprendiant su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga ir utikrinimu susijusius klausimus, bei skatinti tarpinybin bendradarbiavim;

identifikuoti ir analizuoti mint teiss akt vykdymo trkumus, teikti pasilymus j realizavimo procesui tobulinti; formuoti ir daryti tak visuomens nuomonei, kad vaikui reikia iskirtinio dmesio bei paramos, kad btina utikrinti tinkam vaiko teisi ir statymais saugom interes apsaug; atstovauti vaikams valstybs politiniuose ir visuomeniniuose procesuose; keistis informacija ir skleisti inias tinkamos vaiko teisi ir teist interes apsaugos klausimais; skatinti visavert vaik dalyvavim sprendiant su jais susijusius klausimus; metinmis veiklos ataskaitomis atkreipti valstybs dmes tas vaiko teisi apsaugos politikos gyvendinimo sritis, kuriomis rpinamasi nepakankamai ar neadekvaiai.

Tvai, kiti teisti vaiko atstovai, valstybs, vietos savivaldos ir visuomenins institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis i nuostat bei princip: 1) visur ir visada pirmiausia turi bti atsivelgiama teistus vaiko interesus; 2) vaikas turi teis naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, iame ir kituose statymuose bei teiss aktuose nustatytomis vaiko teismis bei laisvmis; 3) kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali bti diskriminuojamas dl savo arba savo tv ar kit teist vaiko atstov lyties, amiaus, tautybs, rass, kalbos, tikjimo, pair, socialins, turtins, eimynins padties, sveikatos bkls ar koki nors kit aplinkybi; 4) kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi bti garantuota galimyb bti sveikam ir normaliai vystytis fizikai bei protikai, o gimusiam vaikui - taip pat dorovikai ir dalyvauti visuomens gyvenime; 5) n vienas vaikas negali bti paliktas be gyvenamojo bsto, minimali pragyvenimo l ir globos ar rpybos; 6) sandoriai, sudaryti paeidiant vaiko interesus (vaik paliekant be gyvenamojo bsto, minimali pragyvenimo l, globos, rpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varantys statym nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripastami negaliojaniais; 7) vaiko teises pirmiausia privalo utikrinti tvai ir kiti teisti vaiko atstovaI.

Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba yra nepriklausoma valstybs institucija, atskaitinga Seimui. Jokia valstybs valdios institucija, fizinis ar juridinis asmuo neturi teiss daryti tak Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos (toliau Kontrolieriaus tarnyba) veiklai. Kontrolieriaus tarnyba savo veikl grindia teistumo, nealikumo ir teisingumo principais. Moter ir vyr lygi galimybi statymo, reglamentuojanio Lygi galimybi kontrolieriaus kompetencij, 12 straipsnyje nustatyta, kad Lygi galimybi kontrolierius tiria skundus dl tiesiogins ar netiesiogins diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo bei teikia ivadas dl io statymo ir Lygi galimybi statymo gyvendinimo, taip pat pasilymus Lietuvos Respublikos valdios ir valdymo institucijoms dl teiss akt tobulinimo ir lygi teisi gyvendinimo politikos prioritet.

Taiau ES Tarybos direktyvos, gyvendinanios vienod slyg taikymo princip asmenims nepaisant j rass arba etnins priklausomybs, 13 straipsnio 2 dalyje sakmiai nustatyta, kad valstybs nars privalo utikrinti, jog lygiateisikumo princip utikrinani institucij kompetencijai priklausyt:
teikti nepriklausom pagalb nukentjusiems nuo diskriminacijos teikiant skundus dl diskriminacijos; atlikti nepriklausomus diskriminacijos tyrimus; skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas visais su tokia diskriminacija susijusiais klausimais.

Taigi ms statyme gerokai susiaurintos Lygi galimybi kontrolieriaus kompetencijos ribos ir nesuteikta teiss teikti nepriklausom pagalb nukentjusiesiems, atlikti nepriklausomus diskriminacijos tyrimus bei skelbti nepriklausomas ataskaitas. Teisybs dlei reikt paymti, kad iandien Kontrolieriaus tarnyba stengiasi padti nukentjusiesiems rengiant skund, usako tyrimus, vykdo visuomens vietimo projektus, taiau statym leidjas toki funkcij Kontrolieriaus tarnybai nenumat.

BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. statymo paskirtispriede. 1. io statymo paskirtis utikrinti, kad bt gyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintos moter ir vyr lygios teiss, bei udrausti bet koki diskriminacij dl asmens lyties, ypa kai tai susij su eimine ar santuokine padtimi. 2. statymo nuostatos nra taikomos eimos ir privataus gyvenimo srityse. 3. io statymo nuostatos suderintos su Europos Sjungos teiss aktais, nurodytais io statymo

MOTER IR VYR LYGI TEISI GYVENDINIMAS

3 straipsnis. Valdios ir valdymo institucij pareiga gyvendinti moter ir vyr lygias teises.

4 straipsnis. vietimo staig, mokslo ir studij institucij pareiga gyvendinti moter ir

vyr lygias teises 1. vietimo ir mokslo staigos privalo utikrinti moterims ir vyrams vienodas slygas: 1) priimant profesinio mokymo staigas, auktesnisias, auktsias mokyklas ir kvalifikacijos klimo kursus; 2) skiriant stipendijas bei teikiant kreditus studijoms; 3) parenkant mokymo programas; 4) vertinant inias. 2. vietimo ir mokslo staigos pagal kompetencij privalo utikrinti, kad mokymo programose ir vadovliuose nebt moter ir vyr diskriminavimo propagavimo.

5 straipsnis. Darbdavio pareiga gyvendinti lygias moter ir vyr teises darbe

gyvendindamas lygias moter ir vyr teises, darbdavys privalo: 1) priimdamas darb, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir primimo slygas, iskyrus 2 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyt atvej; 2) sudaryti vienodas darbo slygas, galimybes kelti kvalifikacij, persikvalifikuoti, gyti praktin darbo patirt, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) u tok pat ar vienodos verts darb mokti vienod darbo umokest; 4) imtis priemoni, kad darbuotojas nepatirt seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo; 5) imtis priemoni, kad darbuotojas bt apsaugotas nuo prieiko elgesio, neigiam pasekmi bei kitokio persekiojimo, kai reaguojama jo skund dl diskriminacijos.

LR Konstitucijos 73 straipsnyje reglamentuojamas Seimo kontrolieri institucijos steigimas, tuo paiu statym leidjas pareigojamas nustatyti kontrols institucij sistem. Nors visos mogaus teiss yra ginamos teisme, taiau iuo metu yra aktuals ne tik paeistj teisi gynimo bdai ir institucijos, bet taip pat labai svarbu utikrinti mogaus teisi apsaug statym leidyboje, gyvendinant statymus bei vykdant teisingum. Straipsnyje analizuojama, kokia institucija galt bti naudinga Lietuvoje ir kaip ji galt padti gerinti mogaus teisi apsaug, efektyviau gyvendinant tarptautinius standartus, taip pat ir Europos mogaus teisi teismo sprendimus.

Institucijos reikalingumas
Ankstesniuose tyrimuose isamiai inagrinjus kontrols institucij statymuose reglamentuot pareign skyrimo ir atleidimo tvark, mandat, galiojim ribas ir trukm, finansavim ir atskaitomyb, prieita prie ivados, jog Lietuvoje nra nacionalins mogaus teisi institucijos, kuri savo prigimtimi, kompetencija ir galia atitikt Jungtini Taut taip vadinamuosius Paryiaus principus ( pagrindinius nacionalins mogaus teisi institucijos principus), kurie kaip pagrindines veiklos kryptis nurodo: mogaus teisi padties stebsen, fakt ir duomen rinkim, valstybs valdios institucij, skaitant statym vykdomj ir leidiamj valdias, konsultavim ir bendradarbiavim su kit valstybi panaiomis staigomis ir tarptautinmis organizacijomis bei tarptautini mogaus teisi standart gyvendinim.

Institucijos mandatas
mogaus teiss i esms nustato valstybs ir asmens santyki ribas kiek valstybs institucijos gali kitis asmens integralum ir autonomikum. Todl iuo poiriu mogaus teiss yra tarsi ikis politikams ir valstybs tarnautojams kaip surasti rib leidiant statymus ar gyvendinant j nuostatas. Siekiant gyvendinti demokratins valstybs konstitucin nuostat apsaugoti mogaus teises nacionalins mogaus teisi institucijos vaidmuo yra labai svarbus, nes ji gali informuoti valstybs valdios institucijas apie svarstomo statymo projekto neatitikim tarptautins sutarties nuostatomis, netinkam statymo nuostat interpretavim, mogaus teisi padties blogjim ar vykdomos mogaus teisi politikos neskms.

Ivados
Konstitucijos 73 straipsnio nuostata, kad Seimas statymu nustato kontrols institucij sistem, lig iol nra gyvendinta, o Seimo steigt kontrolieri institucij mandatas neapima vis mogaus teisi ginties. Suprantama, kad efektyviausia mogaus teisi gynimo institucija yra teismas, taiau is gynybos bdas utrunka gana ilgai, ypa jei byla nagrinjama apeliacine ir kasacine tvarka, be to, yra brangus. Kita vertus, iandieninje modernioje visuomenje yra aktuali ne tik jau paeist mogaus teisi gynyba, bet ir mogaus teisi standart apsaugos tvirtinimas teiss aktuose, tinkamas j ir tarptautini sipareigojim gyvendinimas, pagarbos mogaus teisms kaip konstitucinei vertybei ir j turinio suvokimo utikrinimas.

LR Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga Seimas vaiko teisi apsaugos pagrind statymas Seimas Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba - Seimas LR Moter ir vyr lygi galimybi statymas Seimas jurisprudencija 2008m nr.9(111).