Klaipda

2012 m. spalio 31 d.

Nr. 21

KVIEIAME VYDN ATGIMIMO AIKT

mogus, bands suvienyti visuomen... Stanislovo Stulpino atminimui

lietis, kad neigiam poveik nepatirt joks vaikas Lietuvoje. Mes mateme, kad tauta susiskald, vieni palaik N. Venckien ir smerk L. Stanknait, kiti, suklaidinti iniasklaidos, smerk gynusius mergait. Jis band mus suvienyti Nepartinio demokratinio judjimo Klaipdos skyriaus pirminink Virginija Jurgileviien Ilgus metus arias kovas tarp prokuroro S. Stulpino ir korumpuoto klano mes, klaipdieiai visuome ninkai, stebjome iniasklaidoje. Klaipdos apylinks vyriausiam prokurorui S. Stulpinui teko atlaikyti galimai korumpuot valdinink ir teissaugos darbuotoj spaudim, kai tyr Jros byl, neteisingai apkaltinto kyio mimu Klaipdos valdininko Jurgiaus Rimo byl ir kt. Manome, kad S. Stulpinui buvo sunku, kai pasipyl bendradarbio F.Kupio skundai bei buvo leista STT tyrjams pasiklausyti jo pokalbi. Kada buvs prokuroras apsilank visuomenink, organizuotuose renginiuose, priminiau, kad jis vienintelis prokuroras kur visuome ninkai palaik ir rm kovoje su klanu. Tai buvo gerbiamas S. Stulpinas.

Vydno atminimo aminimas Klaipdoje

Maosios Lietuvos reikal tarybos Klaipdos krato skyriaus inf. 2012 10 09 vyko Klaipdos miesto savivaldybs tarybos socialini reikal komiteto posdis. is komitetas, kurio pirminink Irina Rozova, svarst klausim dl Vydno atminimo aminimo Klaipdoje. Komitete klausim pristat Klaipdos miesto savivaldybs Kultros skyriaus vyriausias specialistas Vidas Pakalnikis. Jis pasak, kad jei Savivaldybs taryba pritars Maosios Lietuvos reikal tarybos Klaipdos krato sk. pasilymui dl Vydno atminimo aminimo skulptrine kompozicija miesto centre, tai iniciatoriai gals rengti ir nustatyta tvarka derinti paminklo projekt bei j gyvendinti, vadovaujantis Klaipdos miesto savivaldybs tarybos patvirtintomis dails krini statymo taisyklmis. iuo sprendimu savivaldyb skirti l nesipareigoja. Paminklas turi bti pastatytas u surinktas las. Organizacija turs teisin pagrind inicijuoti ir organizuoti paminklo Vydnui projekto sukrim ir gyvendinim. is procesas gali paskatinti diskusijas ir sprendimus dl miesto viej erdvi planavimo, j paskirties. Komiteto nariai pritar Maosios Lietuvos reikal tarybos Klaipdos skyriaus iniciatyvai.

Komiteto Teisjai Neringai Venckienei ginti nar Lina Lapginien A dkinga likimui, kad painau dor, talenting, principing, neabejing kito skausmui mog, kuris odiu ir savo darbais bei visuomenine veikla gyn mog, ypa Nering Venckien ir jos eim. Kova u ties, teisingum ir morali politik tapo gerbiamo Stulpino kasdienybe. Ruo praneimus, skait paskaitas, ra straipsnius, vainjo Vilni, Kaun, Skuod, susitikti su monmis, drsinti juos, kad nebijot ginti savo tiesos, be pykio, be pagieos... Kai numogj pedklano pakalikai vykd pogrom prie taikius mones Garliavoje, ms gretose atsirado buvs Klaipdos miesto prokuroras Stanislovas Stulpinas, kuris mums padjo "susigaudyti" pedofilijos painiavoje, nes spauda, valdia neigia jos buvim Lietuvoje. Suprantama kalba mums papasakojo apie visuomens vaidmen, kur turi atlikti kiekvienas pi-

Netektis
Irena Stefanija maiien Lapkriio 1 dien, vaiuoju iluv, kur palaidota plati mano artimiausia gimin.
Nukelta kit puslap

Veuosi drauge prisiminim skraist apie Tuos, kurie jau yra ikeliav Anapilin. Prie savo Mamyts kapo pasidalinsiu prisiminimais ir apie netiktai ikeliavus Aminybn Klaipdos miesto apylinks vyriausij prokuror STANISLOV STULPIN. Apie J pasakojau (madaug prie 15 - ka met) savo Mamai, kaip Jo, juridikai, mogiku sprendimu, kur teko suinoti man, besikreipianiai prokuratr pagalbos, buvo nesulauytas mogaus Gyvenimas. Nakvyns namuose, laikinai apgyvendintas jaunuolis, susileido sau narkotik ir... jam grs kelias kalinimo staig, o Gerb. prokuroras Stanislovas Stulpinas sudliojo visus juridinius takus ir jaunuolis A. K., po gyvenimo reabilitacijos centre, mokymosi veik ne tik priklausomyb, bet tapo pastoriumi ir dirba viename i Lietuvos didmiesi. Norjo Prokuroras padti sprsti teissaugos problemas, bet labai labai gaila - nespjo. iurpu skaityti dienratyje Respublika 2010 met

rugpjio 29 d. ispausdintus Gerb. Stanislovo Stulpino odius: ,,Man, kaip teisininkui, pasidar baisu, kad tokios nesmons ms jaunoje valstybje vyksta. Tikiu, kad Garliavos vykiai, jeigu Jam, Prokurorui Stanislovui Stulpinui, bt leista inagrinti byl, iandien nebt taip traktuojami. Tik Garbingas Lietuvos pilietis, mogus, kuriam svarbu, kaip gyvensime savo laisvoje Tvynje, gali dalintis su tautieiais teisingomis ir protingomis, patriotinmis ir labai neabejingomis svetimam skausmui mintimis. Paskutin savo Gyvenimo Dien skuba parayti ir issti ,,Vakar Ekspresui,, straipsn, kur pavadiniau TESTAMENTU mums. Nuoirdi uuojauta eimai ir artimiesiems. Mes tikime, kad ateis laikas, kai viesios atminties Prokuroro STANISLOVO STULPINO siekiai Nepriklausomoje Lietuvoje isipildys.

,,Ir viesa, ir tiesa Mus ingsnius telydi,, 2012 met spalio 31 diena Pagarbiai Irena Stefanija maiien
___________________________________________________________

SVEIKINAME ARN NAVICK

SU AUKSINIU JUBILIEJUMI

Linkim didiausios itverms nelengvoje kovoje u viesesn Lietuv, stiprios stiprios sveikatos, krybini pergali ir laur Puss imtmeio gyvenimo kelias...Rodos, tiek daug ir taip maai padaryta...Prie akis tebna dar tiek pat.Bk saugiu ramiu uostu artimiesiems, vyturiu iekantiems viesos, tiesos, doro, teisingumo bendraminiams,riniu spinduliu kovotojams prie valdiamogi mel,smurt,apgaul, varg... Ilg gyvenimo met, Laims ir visokeriopos Dievo palaimos.
Su pagarba,

visuomeninkai

Jonas Maiulis Maironis dainius ir tautos gynjas

150 tosios gimimo metins 2012 metai Lietuvoje paskelbti Maironio metais. Dar mokykloje kiekvienas imoko bent vien poeto eilrat apie Lietuv, moksi mylti ir gerbti diding senov, jos karygius ir garbingus valdovus. Lietuvikumas - svarbiausias patriotins Maironio lyrikos motyvas. Tai aistringas, pagarbus ir nuoirdus lietuvio irdies auksmas dl prarast ideal, rpestis dl Lietuvos likimo, kai valdantiesiems "moksladraugiams" rpi tik aukti postai, pinigai ir turtai, j pai gerov. Tautos dainius ne tik adino moni smon, bet auk kov su neteisybe, ragino kurti ger ir vies gyvenim visiems monms. Neilgai poetas diaugsi nepriklau somybe, greitai entuziazmas ir idealizmas iblso, bet poetas liko toks pat doras, tiesus, tikintis tautos jga ir sine. Anos, Nepriklausomos Lietuvos, valdia sugebjo Mairon "nukenksminti", padar j dar gyvam esant klasiku. Tai buvo sunkus gyvenimo kryius, kai gyvas jautrus mogus "paveriamas" stabu, ukeliamas ant pjedestalo, nutolinamas nuo tautos, poeto poezijos gyvybs akn. Ar pavyko tiems"tautos tarnams" atitolinti Mairon nuo tautos, pasti nepasitikjim ir abejones, kad ir jis su "moksladraugiais" idav idealus, padorum, sin ir taut?.. Tikrai ne. Tauta myljo savo daini, daugel eilrai dainavo, vliau jie virto dainomis, ir tik nedaugelis inojo, kad tai Maironio eils. Ar prisimena tauta t "besmegeni" vardus? Ne, ir nedomu, kas tada eimininkavo Lietuvoje, o poeto dainos buvo dainuojamos, odiai jo i lp lpas, liejosi i irdies ird, i kartos kart. Dar iki Sjdio eilratis "Grai tu mano brangi tvyne" buvo tautos himnas, dainuojamas visose dain ventse, mokyklos choruose, masiniuose renginiuose... Tomas Venclova apie Mairon ra: "Ms poezijoje jis radikaliausias i radikaliausi. Didesnis revoliucionierius u simbolistus ir kitas literatrines sroves".. P. S. Pakls mus didiul Sjdio potvyn nulavs kelyje nepriklausomyb visas utvaras, iandien poetas vl tremtyje, pogrindyje, umartyje... Kodl? Pasaulio galingiesiems Lietuvos tautikumas neNukelta kit puslap

reikalingas, ypa ms, valstybs, turinios garbing ir stipri baltik akn... Ms irinktieji, paaukojo godumo ir amoralumo dievams tautos iskirtinum, jos paproius, tradicijas net kalb, kad tik tikt nutautjusiems kosmopolitams. Tauta, nesaugojanti savo istorini akn, pasmerkta lugti. Nepasiduokime tam. Vl kvieskims pagalbon tautos viesuolius Mairon ir Vydn, kurie buvo prie burua savival ir tautos menkinim. Susipainkite. Lietuvos "burua - mons, priklausantys buruazijai; viepataujanti kapitalistins visuomens klas, pagrindini gamybos priemoni savinink, gyvenanti i samdomojo darbo inaudojimo" (tarptautini odi odynas). odiu - inaudotojai. Ivada: Lietuva - buruazin kapitalistin valstyb, valdia tarnauja ne tautai, bet inaudotojams, inaudojamieji tampa beteisiais gyventojais, vergais PAMSTYK, kas dabar sdi Seime ir Prezidentroje? Kodl valdia ivijo jaunim? Kodl nesirpinama lietuvi tautos ir kit tautini maum ilikimu? Kam tarnauja jgos struktros ir teismai? Lietuva - didvyri em... Ms giedama seniai, Bet i tos didybs semia Savo naud tik velniai... itaip Maironis apibdino savo laik Lietuv. Ministerij pritvr, Joms neskundiame kasos, Ir i jos gerai gr, Siausti turime drsos. Ar ia ne ms valdininkija? Automobiliais tik dunda Su mergelmis linksmi, Sin tik tuomet bunda, Kai u kyius teisiami.. Tai Maironio laikai, ms kyininkai ilenda i mlo sausi. Ms valdiai itokia poeto kryba nereikalinga, per daug tiesmukika, kritika, bet teisinga..

Studentai, nebkite valdios klapiukais

Virginija Jurgileviien 2012 10 23, antradien, Klaipdos miesto tarybos posdi sal sausakima. Be piliei, kurie atjo suinoti dl atliek mokesio sumainimo, dalyvavo nemaai klaipdiei ir student. Posdyje t dien i Klaipdiei tribnos Ligita Girskien kalbjo apie atliek mokest ir jo sumainim net 33%. Jos kalb lydjo audringi aplodismentai. Klaipdos mer V. Grubliausk, kuris ved posed, tai pykd. Jis reikalavo neploti ir netrudyti vesti miesto tarybos posdio. Jaunosios students, taip pat kaip ir meras piktinosi miestiei reakcija. Rm ne piliei nuomon, bet mero priekaitus. Posdyje dideli diskusij apie demokratij, piliei apiplinjim nemanoma organizuoti. Ar suvokia studentija, kad mokestis u iukles yra sudarytas pasiirjus lubas. Vien tai, kad jie yra valdia, statymais gina neteisyb, teisina savival. Gyventojams prabilus apie brokdarius valdioje buvo reikalaujama nerodyti jausm. Mielieji valdiamogiai ir studentai, supraskite, kad kai miestieiai tyli ir yra daromas valdios sprendim brokas, net nusikaltimai.

Aferai tiesiami keliai

Virginija Jurgileviien Klaipdos miesto tarybos posdyje spalio 23d. buvo svarstytas klausimas Dl Klaipdos miesto savivaldybei nuosavybs teise priklausanio turto investavimo, formuojant UAB Senasis turgus statin kapital. Klausim pristat Klaipdos savivaldybs Turto skyriaus vedja Genovait Paulikien. Savivaldybs mons Senasis turgus turtas vertintas 5,972 mln. turt ji pasil perduoti naujai steigiamai UAB Senasis turgus. Tarybos nar Lil Petraitien pareik, kad turto kainavimas neatitinka realios esamo turto verts. savivaldybs turto perdavim socialdemokrat pavadino uslptais veiklij vyr planais.

Tarybos posdyje Turto skyriaus vedja G. Paulikien

Kvietimas
Mielam Atgimimo aikts ini skaitytojui
Atgimimo aikts ini redakcija Ms savaitraio tikslas informuoti klaipdieius apie visuomeninink organizuojamus renginius mieste, nevyriausybini organizacij godas ir rpesius, priimtus miesto valdios sprendimus, pateikti klaipdiei nuomones. Artjant rinkimams Seim vienu i udavini tapo ir informacijos apie kandidatus Seimo narius teikimas, kvietimas balsuoti u piliei pasitikjimo vertus asmenis. Taiau koks io leidinio tolimesnis likimas? To ms klausia nevyriausybins organizacijos, kurios spausdina savo informacij, skaitytojai, kuri sigijome ir kuriems ms tribna viesulys. Per pastarj pusmet jau ileidome dvideimt numeri ir manome, kad dl atsiradusi skaitytoj negalime nutraukti leidimo. Viena i aktyviausi ir net pirmajame puslapyje sitvirtinusi nevyriausybini organizacij Maosios Lietuvos reikal tarybos Klaipdos krato skyrius. Aktualiu l skirstymo klausimu ra asociacijos Klaipdos pilieiai pirminink Renalda Senavaitien. Apie Klaipdos savivaldybs darb danai pasirodydavo Klaipdos jungtinio demokratinio judjimo nario Virginijaus Partauko straipsniai. Nevyriausybini organizacij atstovams vienas svarbiausi klausim - jei savaitratis Atgimimo aikts inios bus toliau leidiamos, tai kaip danai? Ar kas savait, ar kas mnes? Skambino internetinio laikraio www.tiesos.lt atstovas ir pra, kad aktualiausius straipsnius sistume tiesiai iam internetiniam laikraio tinklapiui. Kaip priimti teisingiausi, optimaliausi, palankiausi sprendim dl leidinio? Pasitarsime... Nutarme pasikviesti suinteresuotus klaipdieius susitikim tema Koki norime Atgimimo aikts ini ?. Susitikimas vyks lapkriio mn. 14 d. 15 val. Maosios Lietuvos reikal tarybos Klaipdos krato skyriaus patalpose. Adresas: Tilt g. 6. Kvieiame visus aktyviai dalyvauti

Socialinis bstas sotus valdininko gyvenimas

teism stebtoj inf.: Virginija Jurgileviien Virginijus Partaukas Lina Lapginien Atgimimo aikts inios apra 20120922 Nr. 17 Klaipdos apylinks teismo posd tarp piliets S. Streckiens ir Klaipdos savivaldybs. Spalio 8 d. buvo priimta teisjo Egidijaus Mickeviiaus nutartis. Teisjas nusprend, kad reikia tenkinti piliets S. Streckiens iekin dl teiss privatizuoti but lengvatinmis slygomis. Savo nutartyje tei-

sjas rao, kad Lietuvos Aukiausio Teismo praktikoje yra ne kart konstatuota, jog, aikinant ir taikant teiss normas, reglamentuojanias valstybs (savivaldybs) gyvenamj patalp privatizavim, btina atsivelgti gyvenamj patalp privatizavimo tikslus ir teisini santyki, susiklosiusi privatizuojant tokias patalpas, specifik. Gyvenamj patalp privatizavimas tai ne tik sudtin valstybs (savivaldybs) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybs socialins-ekonomins politikos krypi, kurios tikslas sudaryti slygas fiziniams asmenims sigyti gyvenamsias patalpas privaia nuosavybe. O dokument, savivaldybs administracijos drektors 2012 m. kovo 14 d. rat, kuriame tvirtinama, kad iekov piliet S. Streckien dl buto privatizavimo nesikreip atitinkamas institucijas laiku ir prarado teis privatizuoti lengvatinmis slygomis, teisjas vertino taip: is dokumentas iduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialj teisin interes dl bylos baigties, ir neatitinka oficialiojo rodymo turinio reikalavim: i nurodyto rato turinio matyti j idavusios institucijos interesas byloje. Klaipdos savivaldybei, kaip pralaimjusiai pusei, tenka sumokti 100,00 Lt bylinjimosi ilaid valstybei. Teisjo Egidijaus Mickeviiaus nutartis ivadavo dar vien piliet i D. Netikiens vadovaujamos institucijos vergovs.

Teismo stebtojai piliets S. Streckiens teisme

Laikrat leidia: Klaipdos nevyriausybini organizacij ir piliei sambris Raykite mums adresu: virginija.jurgileviciene@gmail.com