Maironis ikl lietuvi literatr ligi pasaulini standart.

Jis nesijaut maas, ir su juo lietuviai jau nebegaljo jaustis atsilik, pasmerkti nutausti ir inykti. Kaip tik todl Maironis buvo ne tik poetas, o ir reikmingas istorijos veiksnys. Jis pareng Lietuv nepriklausomybei nemaiau (gal daugiau) u Basanavii ir Kudirk. Jei tauta pati sau usitikrina pilnavert dvasin gyvenim, ji jau yra nepriklausoma: okupacijos tada virsta tik praeinania istorine nelaime. Visikai pilnavertis ms tautos dvasinis gyvenimas prasideda su Maironiu (nes kalbos brandumas reikia ir dvasios brandum). TOMAS VENCLOVA

MAIRONIS IR NAUJIEJI ROMANTIKAI

2012-ieji Lietuvoje oficialiai paskelbti Maironio metais. Sukanka 150 met, kai gim didysis ms tautos dainius, poetas, kurio Lietuva brangi, galima sakyti, iskleidia patriotin lietuvio dvasios emlap. Jis aprpia tai, k S. Daukantas, J. Basanaviius ir M. K. iurlionis juto esant lietuvikosios, giliosios tapatybs aknimis: Vilniaus mrus, tarp kaln dunksanius plaiai, Dubysos slnius, apjuostus ups kaip senovinio audimo juostos, Dievo mint atspindint tams Nev, pagaliau ir visa tai, kas lieka nevardyta, neapibrta, bet metafor pagalba perkeliama kit erdv susiejama su krybikja mogaus prigimtimi, su vizija, regjimu. is romantinis poiris, kuriam tokia svarbi jausm poetika, iuolaikinei pragmatikai visuomenei gali atrodyti svetimas, atsiliks nuo laiko, nuo technologij. Gal net juokingas. Juk dabarts, kai visuomens gerov suvokiama vien ekonomikai (pakilus Lietuvos ekonomikai 2 procentais, mons taps 2 procentais laimingesni bent taip jaumano didioji dalis politik), ir regjimus galima suvokti pragmatikai, kaip verslo dal astrolog paslaugas ir panaiai. Taiau kai ekonominis kriterijus tampa svarbiausiuoju, gerovs svoka virsta nebeaikia. Neadekvaia. Neretai iuo atveju nebesusimstoma apie paprasiausi dalyk apie laim gyventi. Ar mogus laimingas, kaupdamas pinigus dl pinig? Arba dl malonum? Galios ir valdios tvirtinimo, prasimuimo, manipuliacijos galimybi? Ar pinigai jam yra gyvenimo tikslas, ar tik priemon tikslui gyvendinti? Ar emigruojama dl ekonominio kriterijaus (daugiau pinig), ar dl laimingo gyvenimo? Jeigu dl pastarojo, tai kas gi neleido jaustis laimingam Tvynje? Gal romantikos trkumas? Bet kas gi iuo atveju yra romantika? Ramyb, kai jautiesi laimingas, nes esi savo emje, ir to pakanka, ar vlgi dl pinig, dl noro bti reikmingesniu kitiems, nei paiam sau?.. Todl ir Mairon iuo atvilgiu galima pavelgti kitaip. Ne kaip pasenus romantik, o kaip modern, iuolaikik autori. Nupskime nuo Maironio naftalino dulkes jo nereikia konservuoti literatros istorijai. Ir nors man sunku sivaizduoti, kaip Lietuva brangi skamba, tarkim, kaimo kultrnamy idauytais (ar ukaltais) langais, kuriame lidi dar prie dvideimtmet saviveiklinink nudrengta scena ir viess staiakampiai ant sien, lik nuo tarybmeio ki, taiau jeigu Lietuva brangi ten nuskambt, tai j igirsti bt bene metafizinis patyrimas. Toks pat, jei vieojoje politinje erdvje pasigirst, pavyzdiui, Maironio eilraiai Kai kam arba Nuolat verklenantiems politikams. Tai bt tokia pat metafizika. Tai bt, sakyiau, netgi naujas romantinis poiris ne tas, kur tamtikra dalis lietuvi tapatina su XIX amiumi, kai tautos savivertei formuotis reikjo stipraus romantinio impulso. Naujasis poiris bt ir kritikesnis, ir racionalesnis, bet visgi pagrstas gerovs ne tik kaip ekonominio kriterijaus btinybe. is kriterijus svarbus, bet ne svarbiausias. Anot filosofo R. Ozolo, Lietuv ilaikys ir tvirtins toji karta, kuri atlaikys emigracij, vietimo sistemos, gaminanios kosmopolitus, tak. Karta, kuri bus motyvuota gyventi ir dirbti ne dl ekonominio kriterijaus kaip paties

svarbiausiojo. Juk Lietuva vargiai o veikiausiai niekada nepasivys didij pasaulio ali ekonomikos ir mums visiems, norint bti laimingais, tiesiog reikt ivaiuoti ten, kur ekonomika auktesn... Bet ar bsim ten laimingi, ia visk prarad? O gal tai tik noras pabgti nuo savs nemylinio ir tik skaiiuojanio, nelaimingo nes vis maai, neturinio orumo nes praradusio aminsias vertybes ? `Galbt naujasis romantinis poiris jau ir bunda apleistuos namuos. kvptas ne tik prarandamos praeities elio, bet ir rykios iandienos viesos. Dienos viesos, sauls viesos. Tautos himne ji tapati tiesai. Ji tiesia keli vienybei. Gal Maironio metai bus tinkamas postmis iam prikelianiam romantin tautos dvasi poiriui. Petras Uola