Klaipda

2012 m. gruodio 10 d.

Nr. 26

KVIEIAME VYDN ATGIMIMO AIKT Martynui Jankui - paminklin lenta

Maosios Lietuvos reikal tarybos Klaipdos krato skyriaus inf. Ponia Eva Jankut tarp savo dokument surado testament datuota 1912 m. Klaipdoje. is dokumentas - testamentas atskleidia Martyno Jankaus klaipdietik gyvenamj laikotarp (1909-1912). Dokumente minima - (BUCHDRUCKER IN MEMEL - tipografas, spaustuvininkas Klaipdoje) - taip testamente vardintas Martyno Jankaus darbas Klaipdoje. Pasak Evos Jankuts, eimos prisiminimuose iliko, kad Martynas Jankus buvo sikrs ir darbavosi namo palpje. Kaip patvirtina Dainius Elertas, palps ir rsiai (emutins patalpos) tada bdavo gerokai pigesni. Tad visai tiktina, kad tuometinje situacijoje, po Tils ir Bitn varytini, Martynas Jankus sikr Klaipdos dabartinio namo auli 5 (palpje esaniose patalpose). is namas iandien yra restauruotas: paradinis jimas notaro perdarytas "i lango ertms". Bet kaip pritaria ir gerb. Eva Jankut, ir MLRT Klaipdos krato skyriaus nariai, is namas geriausiai tinka paymti ms patriarch - Martyn Jank.

Viktorija Genyt maiien - ieivijos visuomens veikja, poet...

Lina Lapginien Gyvendami Lietuvoje nesusimstome, kokia ji mums brangi, kokia grai gamta, vakarai, mons... Tik bdamas toli nuo jos, pajunta mogus nepakeliam ilges ir skausm, nor grti Lietuv. T irdgl turjo pakelti bg nuo raudonojo maro... iandien ms vaikai jauia t patNerad laims tvynje, emigravo sveias alis, kad galt igyventi ir padti likusiems Lietuvoje artimiesiems. Vis j irdys kraujuoja ilgesiu... Noriu supaindinti su talentinga visuomens veikja, poete, aktyviai dalyvavusia usienio lietuvi veikloje, Kanadoje gyvenusia, bet iki pat mirties puoseljusia lietuvyb ne tik eimoje, bet ir lietuvi bendruomenje. Tai - VIKTORIJA GENYT MAIIEN. Nepriklausomoje Lietuvoje ji ra straipsnius ir eilraius, kuriuos spausdino urnalai: "Motina ir Vaikas", "Skaut Aidas", 'Karys", "Moteris", "Vyturys" ir kiti. Buvo Kauno radiofono vaik valandls vedja, inoma Tetos Onos vardu. 1944 metais su eima pasitrauk Vokietij, vliau - Kanad, kur gyveno, dirbo, kr, aktyviai dalyvavo visuomeninje veikloje iki mirties (1971 gruodio 25, per v. Kaldas).
Nukelta kit puslap

iame name gyveno spaustuvininkas M. Jankus ( Klaipeda auli g. 5)

Liko ios nuostabiai talentingos ir itikimos Lietuvos dukros kryba, patraukianti nuoirdumu, paprastumu, gyvenimo diaugsmu ir Meile Tvynei. Spausdiname vien jos eilrat "Sumai burtai". Sumai burtai ingsnius ms, Ukeik ms keli... Mes vis tolyn nuo sienos Prs varg, nedali... Ukeik burtai ms dien: Ji metais jau pavirto! Ir kas mums tars t od vien, Kiek mums dar klaidiot skirta? Prailo ms jaunos galvos, Sustingo ms protas. Ar gali tos klajokli dienos

Jau bti neribotos? O, tarkit od stebukling Ir leiskit tvyn, Nupl skraist veidmaining Ir laisv jai grin! (Tai tautos, ibarstytos ir imtytos po plat pasaul, neviltis, kad liko be Tvyns, irdies skausmas, auksmas, malda... Ar naujas Seimas, valdia, Prezident visk padarys, kad i vis ems kampeli grt gimtinn jos vaikai?... Lietuvai visi reikalingi, o ypatingai tvams, kurie vaikus augino, kad graint, turtint ir garsint savo Tvyn Lietuv.)

ISTORIN POLITIN FILOSOFIJA

Pienpuodis. (Novgorodas.: Lietuvos balsas, 1917 m.)
Pienpuodyje Grietinl, utraukus Pieno paviri, smaguriauja auktybje, neatsigrdama plaiu horizontu. Tauk Gumulliai, ikil vir, kaip kokie inteligentai, spieiasi krvomis, neva partijomis, ir ima lemti saldaus pieno likim. - Pain vies, mes supratome, koks yra niekingas gyvenimas ten, emai, tamsioj puodynj. Kokia nelygyb! Koks Pieno mass nesusipratimas! Taip toliau nebeturi bti! Atjo eiminink, tasai puodyns Savininkas, atjo dl puodynei nesuprantam lygybs tiksl sumai Pien su Grietinle. Sumaiiusi atsipyl dalel. - Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja lygyb! - auk sumajs puodyns turinys. Bet po valandls nemanomu evoliucijos keliu tauk Gumulliai vl m kilti, telktis viruje, sudarydami dar storesn jau Grietins sluoksn. - Nra puodynje lygybs. Lygyb rasime tiktai savininko pilve. Taip nusprend prityrusieji mass individai.

Arkivyskupo Sigito Tamkeviiaus pamstymai

Lina Lapginien Adventas - tai Jzaus Kristaus laukimo metas. Tai pasirengimas tam, kad Kristus ateit kiekvieno ms ird. Jzaus laukimas turi bti ne pasyvus, nieko neveikiant, bet aktyviai bandant Evangelijos ir Dievo od paversti savo gyvenimu. "Reikia visuomet pradti nuo savs. Kai pradedama kovoti su kit daromu blogiu, yra pavojus sijausti teisuoli vaidmen ir blog tik padidinti" (S. Tamkeviius). Jonas Kriktytojas ragino itiesinti ne svetimus kelius, bet savus, todl btina udegti per Advent gerumo vies savo irdyje, kad padtume tam, kam ms pagalba reikalinga. Ypa dabar ms reikia Lietuvai ir jos kalbai. Neumirkime to. Prie Kaldas susitaikykime su Dievu, monmis, savo sine, atlikdami nuoirdi ipaint, pasirydami keistis gera... Kokia bus Lietuva rytoj, priklauso nuo ms. Ar iliks lietuvi kalba, nevertinama paios Prezidents, (angl kalbos ini tikrintoja pasaulio akyse apgailtinai menkino vien seniausi indoeuropiei kal-b), - taip pat priklauso nuo ms. Tarptautini tyrim duomenimis kas 14 dien pasaulyje mirta viena kalba. Tai vyksta daugiausia dl to, kad ma tauteli ir etnini grupi mons, nordami pragyventi, turi silieti dominuojanios kalbos valdom zon. Kitaip neigyvens. Bet tai niekam nerpi... "Kas nenori valdyti, nenori bti ir valdomas; valdios troktantieji yra ir klusns pavaldiniai, didinantys ir menkiausi gali" - Viktorija Daujotyt. Sutinku su ia viesia asmenybe, kad mus valdantieji - tik apgailtini Europos Sjungos klapiukai, neturintys nei morals, nei ididumo, nei savikritikos... O prie savus vaidina es pasaulio bambos. Savo Tautos, savo ems ir kalbos niekinimas - nusikaltimas. Saugokime savo Lietuv, nes vien j teturime; mylkime mones, nepalikime j vien Ki vakar; suildykime nalaii irdis, gerumas gr su kaupu... Mes esame lyg tos paklydusios lauk vakels. Prie Tavo begalinio skausmo praraj.

Aplinka mieste tikrai atkerys

Renolda Senavaitien Neretas esame girdj, kad oro tar jautriausiai reaguoja vaikai, seneliai, nios moterys, ltinmis ligomis sergantys mons. Dl kietj daleli poveikio pamja ltins kvpavimo tak ligos, alergins reakcijos. Specialistai nerekomen-

duoja ilgai bti ar sportuoti lauke prie pagrindini gatvi, nevesti ikimokyklinio amiaus vaik lauk, mokyklose neorganizuoti rengini lauke. Vaiuojant transportu reikt sandariai udaryti langus.Specialist rekomendacijos skamba labai rimtai, ir jos lieia tik t oro tar, kuri sukelia kietosios dalels. Na o ar turime kuo imatuoti kit, galimai labai stipr neinom teral ,,kokteil apie kur Klaipdoje kalbama jau keletas met? Deja, ne. Bet gal pradkime nuo pradi. O kalbsime apie gerai inom, miestiei tarim keliani, savivaldybs valdinink mgiam ir ginam termofikacin jgain ,,Fortum. Aloyzas Kadaileviius padjo para ir leido "Fortum Klaipda" bendrovei statyti perdirbimo gamykl Klaipdoje. Kakodl mieste sklinda kalbos, kad suomiai, kurie valdo i gamykl, visai ne suomiai, o apsimetliai. Vistik statybos vyko labai greitai, ir ,,Fortum grakiai, kaip ant mieli, ikilo Klaipdos laisvojoje Ekonominje Zonoje. U 800 metr nuo gyvenamj miesto daugiaauki. Kaip ir kakada minjo, "Fortum Klaipda" direktorius Juozas Doniela, atliek deginimo bandomasis laikotarpis prasidjo jau gruod. Taip pat jis sak, kad pirminis katilo ukrimas planuojamas jau iemet lapkrit, o pradti deginimo darbus - kit met baland. Tikrai - visi galime pasiirti kaip kiekvien dien raitosi dmelis i ios jgains kamino... Pamiro pasakyti, kad jokie filtrai imtu procentu teral neivalo, o imeta dang i kur viskas sda dirvoem. ,,Bendras taros fonas normoj - nuolat girdime i Laisvosios Ekonomins Zonos. Bet k jie ten degina? Pagal girdtas versijas turt deginti biokur. Iki 2014 m. Kol bus ibandyta ir paleista iukli riavimo linija. Tai pati linija, kurios statybai KRAC-e buvo planuota gauti 35 mln. Lit ES paramos... (domu ar gavo?)

Po pirminio riavimo mieste, atliekos svartyne turt bti perriuojamos antrakart: iimamos antrins aliavos, o tai, kas liks, ir k galima deginti, bus deginama. Bet joki riavimo linij dar nra! Ir net nesimato tartinai kanotame iukli perdirbimo ateities horizonte! Pasak KRATC atstov, plastikin tara bus irenkama ir nedeginama. Maai tiktina. Stokholme negali irankioti viso plastiko, todl deginama 1200 oC temperatroje, kad neatsirast kenksming plastiko degimo produkt. Na o Lietuva ne tokia alis - uteks ir 800 oC. ia gyventojai labai gerai riuos, o jeigu liks plastiko ar koki batareik iriuos nesamos iukli riavimo linijos. Po dviej met. Jei bus pastatytos. Juk Lietuvos statymai tai leidia. Teko girdti, kad Aplinkos ministerija idav leidim suplekinti toje Fortumo katilinje 20 000 ton plastiko per metus, ir leidim sudeginti pus neriuot iukli 1,5 karto maesnje temperatroje, nei vakar Europoje. Klaipdieiai taria, kad greiiausiai iukli neriuos ir dl to, kad iriuotos blogai dega. Plastikas pagerina degim, bet deginant isiskiria vadinami atspars chemikalai. Jie yra labai atspars skilimo procesams, ir todl ilgai isilaiko aplinkoje i kurios patenka maisto grandin. domu, kas matuos i chemikal koncentracij mieste? Priemoni tam tai neturime... Pairkime kaip gi ia gaunasi: perkant k nors, mes sumokame taros ir pakuots mokest, vliau - mokame, kad ivet iukles. U tai, kad priimt iukles deginti, vl moksime papildomai. Dabar jau pirksime energij, kuri gauname iukles sudeginus. Galiausiai mokame u sveikat, nes iukls deginamos nepakankamos temperatros katile u 800 metr nuo miesto. Suskaiiavus gaunasi, kad mokame maiausiai penkis kartus. Labai ,,didel nauda mums ir ms piniginms. Ir kam mes juos ,,trob sileidom?...

,,Miri komunalini atliek, patenkani svartyn, planuojama sudeginti 80-90 proc. Per metus turt bti perriuojama 120 - 130 tkst. ton. Visi KRATC u ES las sigyja riavimo renginius. Klaipdoje jie nebus patys galingiausi, nes to nereikalauja aplinkybs. J bendra kaina - apie 35 mln. lit - kakada entuziastingai aikino KRATC mons vadovas arnas Reikalas. Taigi kad nra joki riavimo rengim! Ir kodl jie ,,nebus patys galingiausi, jei iai jgainei, kaip kalbama, reiks labai daug aliavos? Ar ne todl, kad ta vadinama aliava (t. y. iukls), bus veama i usienio? Suprantama, kad ,,Fortum jgains dabar neikelsime kur nors kitur ar, sugalvoj, vien dien neudarysime jos,prie tai ivaik netikrus suomius. Daug domi klausim, pagalvojus, kyla. Kad ir toks: O kas mums paadjo, kad i energija bus gyventojams parduodama pigiau? O kur bus dedami ypa nuodingi kamin ,,suodiai, kuri per metus susidarys ar ne kelios tonos? Gal kok okolad reikt sugalvoti, kad fabrikantams nuostolio nebt? Su pavadinimu "Shockopoison". Greiiausiai ydr Lietuvos dang bus leidiami mirtinai nuodingi dmai, o jos em bus ukasami mirtinai nuodingi pelenai. Todl silome miestieiams, NVO, gamtosaugininkams aktyviau domtis kas vyksta LEZ-e ir KRATC-e, reikalauti tiksliai, rimtai atsakyti visus klausimus. Mums gyvybikai reikalingas iukli riavimo fabrikas. Ar bent jau pakankam galingum turinios riavimo linijos. Negali bti nei kalbos apie iukli deginim, kol neisprstos riavimo ir taros mieste matavimo problemos. Negalima taip juokauti su gyvenamja aplinka, nes gal gale ji mums visiems iauriai atkerys. Viename i paskutini miesto savivaldybs posdi, buvo pamiNukelta kit puslap

nta, kad Klaipdoje jau veikia 7 miestui pavojingos mons, o vliau an jau turt bti 20. Tokie faktai liudija, kad klaipdieiai yra visai nesaugs savo mieste, savo namuose. Nors turt bti taip, kad tie, kurie gyvena Klaipdoje - patys ir sprendia miesto likim. Turt bti Bet... Referendumui Klaipdoje pritrko para, nes viej ryi skyriaus vedja R. Beinoraviien patvirtino, kad i 14 613 gyventoj surinkt para tinka tik 10 938. Tokia gamykla net su EU struktrini fond parama bus nuostolinga, nes LT atliek primimo kaina savartynuose sukasi aplink 20 EUR u ton, vakar Europoje toks vart mokestis gali pasiekti ir 150 EUR. Gamyklos statytoj tikri kslai yra traukiniais ar laivais atsiveti i usienio (Suomijos, Vokietijos, Olandijos kur toki deginimo g-kl niekas jau senai neleidia statyti) atliekas ir jas deginti ia. Atkreipkite dmes, jog yra pramonini atliek kaip: vaist pramons atliekos, ligonini ir poliklinik atliekos, chemijos pramons atliekos ir t.t. ir pan. u kuri sudeginim banan respublikai sumoks ir 1000 EUR u ton o tada ydr LT dang bus paleisti mirtinai nuodingi dmai, o vent LT em bus ukasami mirtinai nuodingi pelenai, Minkite mano kukl od, viskas taip ir vyks, jei nebsime budrs... nebk naivus, kad ir bus tie filtrai, ar tikrai jie bus tokie efektyvs? Ar tie chemikalai pro juos "neprasmuks"? kas visa tai tikrins? O kur nuodingas atliekas ds? Spju, dar ir daugiau klausimu atsiras kuriuos fabrikantai neatsakys, geriausiu atveju sumeluos, kad nieko ia baisaus nenutiks. Kai suinosite, kiek % leistino brdo bus imetama atmosfer, kai tuos 0,00 % padauginsite i NERIUOT imt tkstani ton, kuriose bus galvaniniai elemen-

tai (su gyvsidabriu), ELEKTR TAUPANIOM el. lemputm (su gyvsidabriu), plastikas ir t.t., kai padauginsite nitrit - nitrat teorinius procentus (kurie atmosferoj jungiasi su oro drgme ir ikrinta silpna azoto rgtimim sudania visk), tada ir suinosite, kad jums ir js vaikams, deginant brud i KELI REGION ir sutaupius (o kas jums paadjo, kad i elektra bus jums parduodama pigiau? Jau dabar Kubilius nustat, kad, kas elektr pasigamina savo reikmms, turi u ir j susimokti!!! Supratot? Savo dare usiauginate agurk ir u t agurk turite Kubiliui SUSIMOKTI.). Pasiirkite Juenkos veid. Apnuodytas DIOKSINU. Tuo paiu, kuris kils i kamin ir kris ant js galv. Prasids dar didesni apsigimimai, kaip ir po ernobilio. Jums trins lazankes apie naud ir usienietikus filtrus, o js liksite apgauti. O chemijos stebklus galite pamatyti prie Jonavos Azoto Achemos. Keliasdeimt kilometr aplinkui sunyko mikai. ia jums ne Dumpiai su savo srut smogu, "pasaldinaniu" gyvenim

Ketvrgiuose ir pietinje Klaipdos dalyje. O ir tie procentliai tik teoriniai. O praktikoj bus deimt kart didesni. ia atvaiuoja chebryt isiplauti Europos piniglius ir daugiau nieko. Bus kaip su Baltijos laiv statykla - pas mus atliekamas danam prikabino makaronu taip, kad net patenkinti lik.. Ot moka mones mulkint Klaipda valdantieji, nori paversti uostamiesti pramoniniu miestu. Geras pavyzdys LEZ.. pasidomekite jo istorija pastebsite, kad jo teritorija labai iaugo investiticijos miestui, taip, bet kieno sskaita? Visas pietinis miesto rajonas prasmirds.. mones skundiasi, ieko teisybs, o valdantieji nieko nedaro.. Patys logikai pagalvokite, kodl Klaipda neturi pvz. Vandens parko? Ogi valdaniosios daugumos pozicija - PRAMON.. Tai galite rasti ir j programose, ataskaitose Neagituoju u kak balsuoti, bet ar js norite Klaipdos utertos, kenksming sveikatai fabrik ir gamykl prikaiiotos. Toks miestas visai nepatrauklus turistams.

Gyvenamojo kvartalo detalusis planas formuojamas nesiklausius gyventoj praymus

Virginija Jurgileviien
Gruodio 4 d. buvo paskutin diena teigti pasilymus dl gyvena-mojo kvartalo detalaus plano Apie 13 ha teritorijos, ribojamos Kretingos g., emynos gimnazijos sklypo riba, Klaipdos universiteto ems sklypo riba bei Herkaus Manto gatvs. Pasilymus gyventojai teik ratu ir nurod, kad prao perirti ir pakoreguoti 6 vietose detal plan.. Gavo atsakym, pasirayt Klaipdos administracijos direktors J. Simonaviits. praym, kad bt nustatyta psij tako priklausomyb, buvo atsakyta, kad sprs, kai bus konkretizuojami sprendimai. Kaip supratome, gruodio 4 d. ir buvo ta diena, kai visi pasilymai konkretizuojami. Kodl nesiklaus gyventoj praym dl psij tako, kuriuo vaikto keli nam gyventojai? Ar nenumatydami servituto status psij takams, nesukirins kvartalo gyventoj? Kam ta nesantaika? Labai nemalonu, kai Administracijos direktor vien rao savo atsakyme , o visai kit daro. Taip pat likome nepatenkinti atsakymu dl formuojamo ems sklypo prie namo Kretingos g. 13. Savivaldybs administracijos atsakyme raoma, kad yra formuojamas sklypas esamo statinio eksploatavimui. Keista, statinys neeksploatuojamas jau kelet met, o i vasar, kaip visai nepriirimas, gerokai ir apdeg. Ar nemat tie, kurie ruo projekt? Mat, nes atstovas i mons UAB Projus, kuris reng gyvenamojo kvartalo detalj plan, pareik, kad nerado ir neino, kam priklauso statinys, dl to ir suformavo ems sklyp. Ar ta griuvena stovs? Keista ir nesuprantama savivaldybs logika, kurios esm tokia, kad eimininko nra, bet sklypas formuojamas. Ar ilgai leis savivaldybs klerkai apdegusiai pairei alia uviversiteto ir gyvenamj nam stovti? Ar taip galima puoti MERO sveikiausi miest?...

Laikrat leidia: Klaipdos nevyriausybini organizacij ir piliei sambris Raykite mums adresu: virginija.jurgileviciene@gmail.com