VADAS

Vieoji staiga (V) pagal Lietuvos Respublikos viej staig statym ir kitus statymus steigtas pelno nesiekiantis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti vieuosius interesus, vykdant vietimo, mokymo ir mokslin, kultrin, sveikatos prieiros, aplinkos apsaugos, sporto pltojimo, socialins ar teisins pagalbos teikimo, taip pat kitoki visuomenei nauding veikl (Lietuvos Respublikos viej staig statymas). io referato pagrindinis objektas - V Jzuit gimnazija, kuri yra neatsiejama, taiau gana iskirtin vieoji staiga, turinti jau nusistovjusias ir igrynintas nuostatas, kuriomis vadovaujantis kuriamas gimnazijos vaizdis bei stengiamasi sukurti kuo tobulesn mokyklos strategavimo vieaj aparat, kuris funkcionuot kaip manoma geriau. io referato tikslas yra isiaikinti ir aprayti pagrindinius V Jzuit gimnazijos veikimo principus bei su tuo susijusias problemas, ianalizuoti vieojo administravimo sistemas bei funkcijas ioje gimnazijoje.

1. APIE GIMNAZIJ
Kauno Jzuit gimnazija yra pelno nesiekiantis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio teisin forma yra vieoji staiga. Gimnazija savo veikloje vadovaujasi Katalik Banyios kanonais, Lietuvos Respublikos statymais, Gimnazijos nuostatais, patvirtintais statuose nustatyta tvarka. Gimnazijos veiklos laikotarpis neribotas, ji gali gyti paramos gavjo status.

1.1. Istorija Pirm kart, Jzuit ordino tv - Alberto, Kazimiero ir Petro Kojalavii iniciatyva, Kaune jzuit mokykla buvo atidaryta 1649 m. Jzaus Draugijai padovanotame sklype netoli Rotus. Tada tai buvo keturklas mokykla, gana greitai gijusi nema autoritet ir skmingai besipleianti toliau. Nors 1655 m. mokykla kazok kariuomens buvo sugriauta, taiau po keleri met pradjo vl veikti ir 1702 m. tapo kolegija. Po jzuit ordino udarymo banyia, namai, mokykla ir visas turtas perjo Edukacins Komisijos rankas. Mokykloje darbas vyko toliau daugiausia buvusi jzuit jgomis. Carin Rusija, 1795 m. umusi Lietuv, i pradi paliko katalikams banyi ir mokykl prie jos, kurioje kelet met mokytojo darb dirbo ir ymusis poetas Adomas Mickeviius, taiau 1824 m. banyia buvo paversta cerkve, paskui A. Nevskio soboru, vliau mokykla buvo udaryta, o jos rmuose apsigyveno pravoslav dvasininkai su savo archiriejumi. Po imto met - 1924 m. Kauno jzuit gimnazija vl atvr savo duris. Vliau buvo vl udaryta, pervadinta ir t.tTaiau 1997 m. Kauno jzuit vidurin mokykla pagaliau galutinai tampa Kauno jzuit gimnazija ir 1999 m. venia 350 met jubiliejaus vent. O 2005 m. Lietuvos jzuit provincijos iniciatyva KJG tampa nevalstybine mokykla. Struktra: Administracija Mokytojai - 77 Klasi aukltojai 24 klass (5-IV a,b,c,) Psicholog
4

Socialin pedagog Sielovadinio darbo koordinator Socialins praktikos koordinatorius Mokini parlamentas Visuomens sveikatos specialist Tv komitetas Alumnai Pltros tarnyba Biblioteka Buhalterija 1.2. Atliekamos vieosios funkcijos

V Jzuit gimnazija atlieka ias viesias funkcijas: Mokyklos strategijos ir bendruomens nari teisingo ugdymo strategijos krimas Katalik Banyios kanon mokyklos valdyme ir mokini ugdyme diegimas Pagrindinio ir vidurinio isilavinimo suteikimas Kultrinis vietimas, projekt krimas ir gyvendinimas Paslaugos, susijusios su pagrindine, uklasine ir sielovadine veikla

1.3. Veikla V Jzuit gimnazija iskiria savo veiklos sritis: Jzuit vietimas Formalusis ugdymas Neformalusis ugdymas: ygeivi klubas, Debat klubai, Menai, Muzikin veikla, Ateitinink kuopa, Sportas, Kiti breliai Sielovada rekolekcijos, liturgija, alfa kursas Projektai Jeep, Vertybi ugdymas ir debatai, v. Wilibaldo, Olweus

2. TEIKIAMOS GRYBS
Grybs yra skirstomos kelet ri:
5

Privaios grybs Vieosios grybs Bendros nuosavybs grybs Mokamos grybs Rekomenduotinos grybs

Kalbant apie V Jzuit gimnazij, i staiga teikia trij ri grybes, kurios atitinkamai pasiskirsto tiek mokyklos viduje, tiek su ieiga ior. 2.1. Vieosios grybs Vieosioms grybms bdingas vientisumas, kada visi vartotojai, vartodami gryb nesukelia neigiam pasekmi vienas kito atvilgiu grybs prieinamumas nemaja bei neatskiriamumas, kada nra galimybi udrausti vartoti i gryb, kurios kainos nemanoma nustatyti. Vieosios grybs skirstomos :

grynsias viesias grybes negrynsias viesias grybes mirisias viesias grybes globalisias viesias grybes nacionalines viesias grybes vietines viesias grybes (A.Degutis, 1988) Jzuit vietimas Bibliotekas, skaitykla Poeto A.Mickeviiaus muziejus Banyia

I V Jzuit gimnazijos teikiam viej grybi bt galima iskirti ias:

Vieosios grybs, kurias teikia gimnazija yra gana efektyvios, atsivelgiant tai, kad pati gimnazijos ir visos Jzuit provincijos sranga grindiama vietjikumu, kuris vienareikmikai pasiymi vientisumu ir neatskiriamumu, nes i gryb gali vartoti tiek bendruomens nariai, tiek

paalieiai tikslas yra vienas kad kuo daugiau moni pajust Jzuit dvasi ir prisijungt prie Jzuit bendruomens. Kita vieoji gryb biblioteka ir joje esanios net dvi skaityklos. ioje grybje galima velgti kelet neymi trkum: Trksta mokomosios literatros U interneto paslaugas skaitykloje reikia mokti

Aptariant iuos trkumus, galima pastebti, kad jie nra tokie ymus ir laikui bgamt isprendiami, kadangi knyg pasila kasmet auga, o norintiems nemokamo interneto paslaug, siloma naudotis gimnazijos kompiuteri klasse esaniais kompiuteriais. Kalbant apie poeto A.Mickeviiaus muziej i gryb nra labai ipltota, taiau prieinama visiems norintiems. Dar viena vieoji gryb, kuri teikia V Jzuit gimnazija, yra Kauno v. Prancikaus Ksavero (Jzuit) banyia, kurios v. Miiose gali dalyvauti kiekvienas norintis, nes banyia yra gana didel, yra atvira, nepaisant to, kad danai v.Miias veda patys mokiniai, j pamaldas maloniai kvieiami ir miesto gyventojai. 2.2. Privaios grybs V Jzuit gimnazija teikia privaisias grybes, kurios pasiymi atskiriamumo ir varybikumo savybmis. Tai: Nemokamas maitinimas Neformalus ugdymas Sielovada Tarptautinis bakalaureatas Projektai

Visos ios grybs ypatingai pasiymi konkurencija, kadangi ne visi gali naudotis iomis grybmis, nes tam teikiamos papildomos slygos. Kalbant apie nemokam maitinim j gali gauti tik vaikai i nepasiturini arba daugiavaiki eim, kiti mokiniai privalo mokti u maist, tiekiam valgykloje. i gryb yra panaudojama gana efektyviai, taiau ne visai teisingai mokini atvilgiu
7

vaikai turi mokti u valgykloje tiekiam maist, kuris galbt jiems net nra skanus, o ieiti i mokyklos teritorijos jiems taip pat nra leidiama be leidim, kuriuos gali gauti ne kiekvienas. Kalbant apie neformal ugdym, vis pirm reikia iskirti jo ris, tokias kaip: ygeivi klubas Debat klubai Menai Muzikin veikla Ateitinink kuopa Sportas Kiti breliai

Visi neformalaus ugdymo usimimai yra gana prieinami, taiau konkurencija juos patekti yra gana didel, atsivelgiant usimimo populiarum. Kalbant apie atskiriamum ioje vietoje reikt kalbti apie gabumus tam tikr usimim gali lankyti tik tam gabus vaikas, todl skirtingi vaikai pasiskirsto tarp neformalaus ugdymo dalyk savarankikai, natraliai. Be abejo, galima kalbti apie tak, kuri iuo atveju priklauso nuo mokinio tv, kurie stengiasi vienaip ar kitaip paveikti vaik ir nukreipti j tam tikra linkme, taip pat, tai priklauso ir nuo mokytoj, kurie gali velgti vaiko gabumus ir nukreipti mokin reikiama, geriausia linkme. Kalbant apie sielovados teikiam naud ir apskritai apie ios grybs efektyvum, galima teigti, kad i gryb yra tiesiogiai susijusi su ja besidominiais asmenimis. Nes tai nra tokia gryb, kuri galima vartoti bet kada, bet kur ir bet kaip, tai gryb, kuri suteikia iskirtinum, pagalb, param. i gryb renkasi mons susij su tikjimu, gana religingi ar tiesiog nepilnai sisavin Jzuit gimnazijos nuostatas bei bendravimo praktikas. Sielovada skirta brandinti mog, taiau jis gauna i gryb neatsitiktinai, jis pats turi jos iekoti ir kreiptis nordamas j gauti. Kalbant apskritai apie V Jzuit gimnazijos teikiamas privaisias grybes, galima pabrti, kad visos jos yra efektyvios, priklausomai nuo jas vartojani individ, kadangi beveik visos ios grybs yra susijusios su tam tikrais individ skoniais, pomgiais ir interesais. Priklausomai nuo to, koki gryb individas pasirenka ar pagal savo poreikius ar skatinamas aplinkos takos jis jauiasi patenkinamai arba nepatenkinamai. Daniausiai, pasirinkdamas savo poreikius ir poir atitinkani gryb, jis lieka patenkintas ios grybs efektyvumo.
8

2.3.

Mokamos grybs

Mokamoms grybms yra bdingas vientisumas ir atskiriamumas, V jzuit gimnazija teikia ias:

Mokslas - ms visuomenje yra prasta, kad mokslas mokykloje yra nemokamas, taiau ioje gimnazijoje prie 6 metus kartu su pasikeitusiu status buvo vestas mokjimas u moksl. I pradi iam pakeitimui buvo prieinamsi, taiau ilgainiui pakeitimas buvo tvirtintas ir iandien mokslas V Jzuit gimnazijoje kainuoja 1000 Lt per metus.

Uniforma - gimnazijoje yra privaloma visiems be joki iimi, taisykli nesilaikantiems yra taikomos grietos sankcijos. Mokyklos uniforma galima sitis mokykloje arba individualiai, atsivelgiant kiekvieno poreikius ir galimybes. Uniformos modelis yra grietai nurodytas mokyklos reikalavimuose su paiomis smulkiausiomis detalmis, kalbant tiek apie mergaii pdkelni dvjim veni metu, tiek apie bat aukta pakulne draudim. Mokykla rpinasi savo vaizdiu visai bdais vienas i j neleisti moksleiviams rykiai daytis plauk.

Moksleivio paymjimas - Moksleivio paymjimas yra privalomas ir reikalingas kaip bet kuris kitas dokumentas, taip pat yra kainotas tam tikra suma. Mokinio dienoratis - Mokinio dienoratis mokykloje buvo vestas 2005 m. kaip tam tikra inovacija, kuri skatino pakeisti neigiam mokini poir paymi knygutes. Kopijavimo paslaugos ios paslaugos, kaip ir visur, ioje mokykloje taip pat yra mokamos. Perkno nam patalp nuoma patalpos yra nuomojamos pagal klient poreik, kaina 500600Lt. V Jzuit gimnazijoje teikiamos mokamos grybs yra efektyvios tiek, kiek paveikia

kiekvien individ, norint jomis naudotis. Bdamas ios bendruomens nariu, mogus (moksleivis) nebegali atsiriboti nuo i grybi, nesvarbu, kad jos yra mokamos. Kadangi ioms grybms bdingas atskiriamumas j galima apibrti kaip tam tikr individo galimybe pasirinkti, kada moksleivis privalomai neiodamas uniform, gali tam tikrose ribose pasirinkti norim uniformos model, arba, mokdamas u moksl, mokinys pats pasirenka kaip nori teikiam gryb inaudoti - ar stengtis ir gauti visk u ileist sum, ar pasyviai laikytis gimnazijoje, atsivelgiant tai, kad sumokjus turi tam tikras garantijas.

Visos V Jzuit gimnazijos teikiamos grybs yra panaudojamos gana efektyviai, atsivelgiant kasmet didjant tiek moksleivi skaii, tiek usimim skaii, tiek mokyklos gimnazijos pltr statyb ir inovacij atvilgiu.

3. POKYIAI IR INOVACIJOS

10

Nuo pat susikrimo pradios, Kauno Jzuit gimnazija perjo kelet skirting pokyi etap. Vis pirm keitsi jos pavadinimai:

Pavadinim kaita jzuit vidurin mokykla Kauno Jzuit gimnazija A.Mickeviiaus vardo mokykla Kauno Jzuit gimnazija V jzuit gimnazija Mokyklai augant ir pleiantis, per vis jos gyvavimo laikotarp natralu, kad keitsi vadovai,

kuri buvo trys:

1991 1993 m. direktorius t. Algis Baniulis SJ 1993 2009 m. direktorius t. Gintaras Vitkus SJ Nuo 2009 m. direktorius t. Aldonas Gudaitis SJ Vis gi, velgiant vis gimnazijos veikimo laikotarp, galima teigti, kad daugiausiai pokyi

vyko ir naujovi atsirado btent po 2005 m. mokyklos statuso pasikeitimo. Mokyklos pltrai pagrindus padjo nutarimas vesti mokam moksl. To pasekoje, mokyklos vadovyb m diegti inovacijas, siekiant utikrinti optimal darb. Galima iskirti kelet gimnazijos pltros etap, susijusi su statybomis ir nekilnojamu turtu:

2006 m. kompozitoriaus Stasio imkaus sns Algis ir Neris padovanojo kompozitoriaus nam Lietuvos Jzuit provincijai jaunimo vietjikai veiklai vykdyti. S. imkaus namas yra paskelbtas nekilnojamja kultros vertybe ir raytas kultros vertybi registr, todl jo autentikumo isaugojimas ypatingai svarbus, reikalaujantis nema investicij namo rekonstrukcijai ir tvarkybos darbams. nam ir aplink esant sklyp nusprsta panaudoti jaunimo meninio ir dvasinio ugdymo centrui, kuriame jauni mons atitrk nuo miesto gatvi urmulio, galt dalyvauti vertybi ugdymo programose, rekolekcijose. Dar tais paiais metais, Kauno Jzuit gimnazija pateik paraik Lietuvos Respublikos ir Europos ekonomins erdvs ir Norvegijos finansini mechanizm paramai gauti, taiau paramos negavo. iuo metu S. imkaus namui ir teritorijai priirti yra paskirtas atsakingas asmuo ir laukiama nauj galimybi teikti paraikas Europos struktriniams fondams, bei praant kit moni paramos.

2007 m. pradta mokomojo pastato statyba. Planuojama, kad priestatas prads funkcionuoti 2012 m. I pusmet. Jame bus rengtos gamtos moksl klass ir laboratorijos, mokytoj ir administracijos darbo vietos, foj gals vykti didesni susirinkimai, rsyje - kavin, mokini laisvalaikio zona, rbin. alia pastato bus amfiteatrin lauko klas, atsiras nauja krepinio
11

aiktel. iuo metu mokomojo korpuso darbams ubaigti gyvendinamas projektas Kauno jzuit gimnazijos infrastruktros pltra.

2009 m. - 2010 m. gimnazija gyvendino projekt Perkno namo pritaikymas bendruomens poreikiams pagal Europos ekonomins erdvs ir Norvegijos finansini mechanizm subsidij schem Nevyriausybini organizacij sektoriaus stiprinimas Lietuvoje. J baigiant, buvo parengta Perkno namo rinkodaros strategija, kuria remiantis Perkno name bus kuriama muziejin erdv.

iuo metu Lietuvos jzuit provincijos po truput remontuojamus XVII a. pastatus (1165 kv. m.), esanius Daugirdo g./Santakos g. planuojama pritaikyti gimnazijos veiklai vykdyti juose bus rengtos dails ir technologij klass, usienio kalb kabinetai, bei perkelta valgykla. Tvarkant iuos pastatus, valstybs dotacij avarinei bklei alinti dka, jau buvo atlikta didel dalis avarijos grsms alinimo darb. V Jzuit gimnazijoje be vykusi tam tikr pltros projekt bei inovacij sisavinimo plan

ipildymo, galima iskirti ir kelet vaizdio bei infrastruktros kaitos element: Baudos korteli vedimas i inovacija mokyklos vidinio gyvenimo lygmenyje labai pasiteisino ir buvo priimta teigiamai ne tik mokyklos vadovybs, mokytoj bei moksleivi tv, bet vliau ir pai mokini, nes esminis korteli skirtumas nuo kit drausmini priemoni yra galimyb gauti laisv rinktis bei savarankikumo jausmas ir atsakomybs formavimas. Mokinio dienoraio vedimas i inovacija atsirado kartu su baudos korteli diegimu. Esminis inovacijos tikslas buvo skatinti mokinius paius analizuoti savo elges, mokymosi rezultatus bei mokti isakyti savo jausmus bei pageidavimus. ios inovacijos neigiamas aspektas buvo nuolatin dienorai kontrol, siekant, kad visi mokiniai priprast pildyti dienorat kiekvien darbo dien. Taip pat, i dienorai vedimas turjo takos mokini siningumo formavimui bei j nuolatinei savirefleksijai. Naujos uniformos sukrimas iki iol buvusi alia raudona Jzuit gimnazijos uniforma nuo 2013 m. rugsjo 1d. bus visikai pakeista mlyna raudona uniform. Kuri ne tik simbolizuoja konservatoriko, kelet imt met gyvavusio, vaizdio atsisakym, bet kartu tarsi transliuoja nauj gimnazijos poir, nauj gimnazijos koncepcij, kuri atrodo dar verlesn ir neatsiliekanti nuo usienio gimnazij statuso ir vaizdio.
12

Elektroninio dienyno vedimas puiki inovacija, palengvinanti darb daugybei gimnazijoje dirbani moni. Atliekanti tilto tarp mokytoj ir tv vaidmen, kuris palengvina tiek mokytoj darb su vaikais, tiek isprendia drausms klausimus. Tvai nevaromai gali stebti vaiko raid, paymius, mokytoj teikiamas pastabas. Atsivelgiant IOP koncepto silom strategijos formavim kada siekiama ir inovacij pltros

ir didinant organizacijos lakstum, galima teigti, kad V Jzuit gimnazija puikiai sisavina tiek inovacijas, tiek vairias veiklos krytis. Pagal rezultatyvumo vertinimo kriterijus V Jzuit gimnazija funkcijas vykdo greitai, mokyklos biudto los panaudojamos efektyviai ir su ioriniu rezultatu, investicijos pltr atsiperka ir dar atsipirks su laiku. Pagal inovacij lygio vertinimo kriterijus galima teigti, kad visos vestos inovacijos gimnazijoje vyksta skmingai, vertinimo ir skatinimo sistema susieta su novatorikais pasiekimais, vadovaujantis personalas pajgus diegti naujoves, vertinamos ne tik didels, bet ir maos skms, stengiamasi jas skatinti, strategijos nuolat peririmos ir tobulinamos. Atsivelgiant pltros nuostatos vertinimo kriterijus, personalo ir organizacijos pltros matmenys suderinti tarpusavyje, darbuotojai pritaria naujovms ir tapatinasi su jomis (pvz.: vestas mokytoj budjimas pertrauk metu i karto pasiteisino ir visi mokytojai noriai tai daro), yra galimyb inicijuoti pokyius tiek viraus, tiek i apaios (pvz.: mokini parlamentas, tv komitetas) taip pat vyksta pastovus komunikavimas tiek visuotini moksleivi susirinkim metu, tiek visuotini tv susirinkimo metu, tiek per klass valandles. Galima teigti, kad V Jzuit gimnazija vykdo evoliucin organizacijos pltr, kadangi vis pirma stengiasi ne tik priimti tokius darbuotojus, kurie dirba vedami vertybi ir turi tam tikras nuostatas religijos, bendrysts srityse, bet taip pat nuolat stengiasi gilinti darbuotoj vertybi suvokim, stengiantis jas perduoti aukljamiems mokiniams. Taip pat naudojamos pokyi strategijos tiek i viraus, tiek i apaios, ir pan.

4. STAIGOS VALDYMAS
V Jzuit gimnazijoje pastebimas vietos decentralizavimo atvejis, kada atsakomyb u paslaug teikim paskirstoma konkreioms darbo vietoms. Taiau tai nereikia, kad turi bti decentralizuotos hierarchins struktros ir teis priimti sprendimus. Gimnazijos aukiausias organas
13

yra visuotinis dalinink susirinkimas, kolegialus valdymo organas valdyba ir vienasmenis valdymo organas gimnazijos vadovas direktorius. 4.1. Dalinink susirinkimas Visuotinis gimnazijos dalinink susirinkimas - keiia gimnazijos status; vykdo Lietuvos Respublikos vietimo statyme numatytas mokyklos steigjo funkcijas; nustato paslaug, darb bei produkcijos kainas ir tarifus ar j nustatymo taisykles; skiria ir atleidia gimnazijos vadov, nustato jo darbo sutarties slygas; tvirtina met finansin atskaitomyb ir veiklos rezultat ataskait; priima sprendim dl informacijos, kuri pateikiama visuomenei apie gimnazijos veikl; priima sprendim dl gimnazijai nuosavybs teise priklausanio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutart ar keitimo; priima sprendim dl gimnazijos reorganizavimo ir reorganizavimo slyg tvirtinimo; priima sprendim pertvarkyti gimnazij; priima sprendim likviduoti gimnazij ar ataukti jos likvidavim; skiria ir atleidia likvidatori; tvirtina ir keiia gimnazijos nuostatus; tvirtina gimnazijos savivaldos institucij nuostatus; tvirtina gimnazijos vidaus kontrols tvark; priima sprendim dl nauj dalinink primimo; priima sprendim dl dalinink kapitalo didinimo; nustato dalininko nao dyd; renka ir ataukia valdybos pirminink ir valdybos narius; priima sprendim dl gimnazijos audito ir renka audito mon. 4.2. Valdyba Gimnazijos valdyba yra kolegialus valdymo organas, kur sudaro pirmininkas ir 8 valdybos nariai. Valdybos pirminink ir narius skiria visuotinis dalinink susirinkimas. Valdybos nariai skiriami ketveriems metams. Pasibaigus kadencijai, jie gali bti skiriami dar ketveri met laikotarpiui. Valdybos pirmininkas yra Lietuvos jzuit provincijolas ar jo delegatas ugdymo reikalams. Gimnazijos valdyba - rpinasi, kad gimnazijos veikla atitikt gimnazijos misij ir ignacikj tradicij, kuria ir tvirtina gimnazijos veiklos strategij, periodikai atnaujina gimnazijos misijos apibrim; atsivelgdama ignacikj misij ir nustatyt gimnazijos pltros plan bei biudet, priiri gimnazijos vadovo vykdom administravimo kokyb; nurodo privalomus udavinius gimnazijos vadovui; svarsto gimnazijos padalini steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo
14

klausimus; analizuoja ir tvirtina gimnazijos veiklos met ataskait; nustato gimnazijos administracijos struktr ir tvirtina darbuotoj pareiginius nuostatus; nustato pareigybes, kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; tvirtina gimnazijos nepedagogini darbuotoj konkursinius nuostatus; tvirtina gimnazijos filial ir atstovybi veiklos nuostatus; nustato darbuotoj papildomo apmokjimo u darb ir skatinimo tvark; nustato pedagog atestacijos nuostatus ir kvalifikacijos klimo tvark, tvirtina mokytoj atestacijos komisijos sprendimus; dalinink susirinkime teikia silymus dl naujo gimnazijos vadovo, jo darbo sutarties slyg nustatymo; svarsto gimnazijos met finansin atskaitomyb ir teikia ivad visuotiniam dalinink susirinkimui; svarsto ir tvirtina gimnazijos ateinani met ar preliminar dvej met biudet; gimnazijos dalininkams rekomenduoja priimti sprendim dl gimnazijos audito ir parenka audito mon; analizuoja audito pateiktas praeit finansini met ivadas; atsivelgdama mokinius ir j eim socialin padt, nustato ir teikia tvirtinti dalinink susirinkimui moktino mokesio u moksl dyd, kit paslaug, darb bei produkcijos kainas ar j nustatymo taisykles; rpinasi, kad bt nuolatos gyvendinama efektyvi darbuotoj, mokini, pastat, automobili draudimo politika; svarsto valdybai pavaldi komitet sudarym bei tvirtina j darbo reglament; analizuoja komitet, savivaldos institucij silymus ir sprendimus; teikia dalinink susirinkimui silymus dl gimnazijos stat; suderinus su gimnazijos taryba dalinink susirinkimui teikia silymus dl gimnazijos nuostat; dalinink susirinkimui teikia silymus dl tvarkos; valdyba analizuoja ir vertina gyvendinim, met veiklos organizavim, met gimnazijos vidaus kontrols gimnazijos vadovo pateikt mediag veiklos strategijos finansin bkl, met kins veiklos rezultatus,

pajam ir ilaid smatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

4.3.

Direktorius Gimnazijos vadovas direktorius, yra gimnazijos vienasmenis valdymo organas. Jis -

organizuoja gimnazijos veikl ir bendradarbiauja gimnazijos vardu su kitais asmenimis; gimnazijos vardu sudaro ir nutraukia sandorius; sudaro ir nutraukia darbo sutartis su gimnazijos darbuotojais; vykdo visuotinio dalinink susirinkimo pavestas uduotis; vykdo Lietuvos Respublikos vietimo statyme nustatytas mokyklos vadovo funkcijas.
15

Organizuodamas gimnazijos veikl direktorius turi - gyvendinti Jzaus Draugijos gimnazijai skirt misij ir utikrinti ignacikojo ugdymo realizavim gimnazijoje (mikroklimat); skatinti mokini ir darbuotoj religin bei dvasin tobuljim, sudaryti tinkamas slygas bendruomens maldos gyvenimui; gimnazijos vardu sudarydamas sandorius, kuri suma virija 100 tkst. Lt, o ios ilaidos nra numatytos patvirtintame gimnazijos biudete, turi gauti ratik savininko sutikim; Direktorius atsako u - finansins atskaitomybs ir veiklos ataskaitos parengim, visuotinio dalinink ir valdybos susirinkimo suaukim, duomen ir dokument pateikim juridini asmen registrui, praneim dalininkams ir valdybai pagal kompetencij apie vykius, turinius esmins reikms gimnazijos veiklai, gimnazijos dalinink registravim, informacijos apie gimnazijos veikl pateikimvisuomenei, vieos informacijos paskelbim, Lietuvos Respublikos vietimo aktuose bei gimnazijos statuose. V Jzuit gimnazijoje sprendimai priimami, atsivelgiant emesni struktros dali interesus ir pastabas. Mokykloje bals turi ne tik direktoius, kapelionas ar pavaduotojai, bet ir mokytojai, valytojos, net mokiniai. Yra steigtas Tv komitetas, kuris sprendia daugyb reikal, susijusi su mokyklos gyvenimu, taip pat Mokini parlamentas, kuris visa daniau sugalvoja vairi akcij ir projekt, skirt pagyvinti mokyklos gyvenim. Mokini parlamento iniciatyva buvo pradta naudoti bganioji eilut - kiekvien dien, kai tik kuris nors i gimnazijos moksleivi venia gimtadien, eilutje pasirodo sveikinimas. Taip pat jis iniciavo ir mokyklos radij - per ilgsias pertraukas galima mgautis vairiausi stili muzika, o ir gimnazijos vadovai gali bet kada susisiekti su mokiniais. Mokini parlamentas nepamiro ir mokini laisvalaikio - sugalvojo rengti achmat staliukus, taip pat pasikviet mokykl Kino brel, kurio vienu i vadov tapo Gediminas Jaunius. Bene svarbiausia projektas, kur sugalvojo taip pat Mokini parlamentas naujas uniformos vaizdis. Atsivelgiant ir ekologijos problemas - visoje gimnazijoje parlamento iniciatyva buvo pastatytos atskiros iukliads popieriui, taip pat pavasar kartu su sveiais i Vilniaus Jzuit gimnazijos buvo sodinami uoliukai. Valdymo struktra yra sukonstruota efektyviai ir racionaliai, kada svarbiausi valdymo sprendimai yra priimami aukiausi valdymo vienet, o tarpiniai, kasdieniai sprendimai, susij tik su mogikais itekliais, yra paliekami emesniems struktros vienetams. Gimnazijoje yra puiki atmosfera
16

statyme

numatytmokyklos vadovo funkcij vykdym, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teiss

vien dl to, kad visi valdymo organai yra lengvai prieinami tiek mokytoj, tiek mokini. Nra atotrkio, kas daro teigiam tak sprendim primimui, ianalizuojant juos nuo paios apaios iki viraus.

5.

SIPAREIGOJIMAI

V Jzuit gimnazijoje svarbiausias aspektas yra teisingas l panaudojimas, nes tai vietimo staiga, kurioje yra menkas specifikumas, taiau strategin svarba labai didel. Gimnazija didiausi atskaitomyb turi prie dalininkus (Jzuit privincij), kurie koordinuoja ir kontroliuoja vis mokyklos veikl. Gimnazijos finansiniai sipareigojimai susij su vairiais fondais, kuriuose ji kaupia las ir vliau jas panaudoja vykdomiems projektams. Kauno Jzuit gimnazija nevalstybin katalikika ugdymo staiga, kuri teikia valstybinius reikalavimus atitinkant pagrindin bei vidurin isilavinim ir savo veiklai gauna ventojo Sosto ir
17

Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje ir vietimo statyme numatyt finansavim - mokinio krepelio ir kio las. Gimnazija skatina geradarius aukoti las, kadangi jos yra btinos gimnazijos veiklos tstinumo utikrinimui, vizijos ir usibrt tiksl gyvendinimui, kadangi valstybs skiriamos los ir mokestis u moksl nepadengia vis mokyklai ilaikyti reikaling kat. Paaukotos los yra panaudojamos tikslingai, j dka gali mokytis gabs vaikai i vairi socialini grupi (galime atleisti juos nuo mokesio u moksl), gerja mokymo aplinka (jaukesns, iltesns, viesesns klass, geresn ventiliacija, laboratorijos, patogs baldai, aujinamos informacins technologijos), gyvendinami vairs projektai, socialins praktikos programos, vyksta rekolekcijos, pleiama gimnazijos pastat infrastruktra. Gimnazija turi sipareigojim ne tik prie dalininkus, bet ir prie mokinius ir j tvus - variai ir tikslingai panaudoti gaunamas las. Atsivelgiant gyvendinamus projektus bei besipleiani infrastruktr, diegiamas inovacijas bei grajani aplink, akivaizdu, kad gaunamos los yra panaudojamos racionaliai bei tinkamai.

6. VIDAUS STRUKTROS
V Jzuit gimnazija galima apibdinti kaip matricin organizacij, kadangi joje prieingai nei funkcinse ir divizinse organizacijose, yra pltojama daugiakomandin sistema. Matricin organizacija yra projektinio valdymo struktra, kuri buvo sukurta 1970 metais. i struktra isivyst i dviej funkcins organizacijos ir projektins organizacijos struktr. Pltojant matricin organizacijos struktr, buvo atsivelgiama bdingus i dviej struktr trkumus ir traukiami geriausi funkcins organizacijos ir projektins organizacijos struktr komponentai. Matricin struktra danai bna efektyvus bdas, kai reikia jungti vairius specialius moni sugebjimus sprendiant sudting problem. Matricin organizacija gali bti tinkamiausia projektams,
18

kuriems reikia vairi funkcini padalini indlio bei sudting technologini proces prieiros ir tik dalinio specialist indlio (Asta Stulgien, Projektins organizacijos valdymo teoriniai aspektai, 2011). V Jzuit gimnazija yra prilygintina matricinei organizacijai, dl joje diegiam ir naudojam sprendim valdymo, idj generavimo. Gimnazijoje sprendimai yra priimami atsivelgiant daugybs moni poir, kas leidia priimti krybikus sprendimus, be to, su gimnazijos vadovybe emesns struktros atstovas gali komunikuoti tiesiogiai. Atsivelgiant Mokini parlamento pasiekimus, galima teigti, kad gimnazija lanksiai prisitaiko prie kliento (mokinio) reikalavim ir betarpikai sprendia jam rpimas problemas. Gimnazijoje yra skatinamas komandinis darbas bei vairiais metodais skatinamas personalo ugdymas, taip pat, skatinama dalykin kompetencija, kurios tikimasi i vis tiek mokytoj, tiek mokini. Gimnazijoje visos problemos, kylanios bet kuriame lygmenyje, yra sprendiamos savarankikai ar bent jau tai yra skatinama tam skirtos klass valandls, kada mokiniai gali isakyti savo pageidavimus, o aukltoja priekaitus, tam skirti visuotiniai susirinkimai, kuriuos mokyklos vadovas isako savo pastabas, o mokiniai taip pat gali ireikti savo nuomon. Visa gimnazijos bendruomen yra skatinama ugdytis gebjim sprsti konfliktus bei gebti bendradarbiauti ir kontaktuoti su vairiomis organizacijos instancijomis, siekiant kuo geresnio bendro produkto.

7. PERSONALO VADYBA
Analizuojant V Jzuit gimnazijos personalo vadyb, galima teigti, kad ioje gimnazijoje darbuotojai vis pirma yra priimami kaip mons, o tik paskui kaip pavaldiniai. ioje gimnazijoje personalo valdymas yra pagrstas motyvacija ir darbo slyg gerinimu. Tai reikia, kad darbuotojai yra motyvuojami tiek vairiomis programomis, skirtomis savirefleksijai ir bendradarbiavimo stiprinimui, tiek vairiomis kelionmis, skirtomis pagerinti visos bendruomens darbuotoj bendravimo gdius bei siekiant iltesnio mikroklimato gimnazijoje. Bene svarbiausias vis gimnazijoje dirbani darbuotoj motyvas yra bendruomen ir tikjimas, kadangi ioje mokykloje visos tiesos grindiamos religiniais kanonais ir nuostatomis. Kitas motyvas, kuris daro teigiam tak
19

darbuotoj vidiniam pasitenkinimui, yra gimnazijos statusas ir jos prestias, kadangi kiekvienais metais ji yra vertinama labai auktais balais, ir patenka geriausi Lietuvos mokykl srao pirmj ketvertuk. Be i motyvacijos element, galima iskirti ir teigiam vadov pavyzd, kuris skatina pasitempti ne tik mokytojus, bet ir mokinius. Be to, bendruomenikas ir lygiavertis vadov vertinimas kelia ne tik pasitikjim, bet ir nor bendromis jgomis kurti gimnazijos bendruomen. Aptariant personalo vadyb V Jzuit gimnazijoje, galima pastebti, kad svarbiausias veiksnys materialus atlygis, ia nra dominuojantis ir darbuotojai nra skatinami piniginmis imokomis. Kita vertus, jiems yra sudaromos puikios darbo slygos - rengiami kabinetai, laboratorijos ir kitos klass, kuriose diegiamos paios naujausios technologijos, kurios suteikia galimyb tobulti ir patiems darbuotojams, ir skatina moksleivi susidomjim bei atveria galimybes visai kitokiai mokymo ir mokymosi kokybei. Taiau apibendrinant personalo vadybos klausimus, bene svarbiausiu elementu galima iskirti idj ir poiri laisv, kuri skatina tobulti, sveikai konkuruoti ir suteikia galimyb ireikti save, kas kiekvienam mogui yra btina.

IVADOS IR PASILYMAI
V Jzuit gimnazija i esms skiriasi nuo kit Viej staig savo specifika, todl labai sunku vertinti vis jos vidaus politik. Gimnazijoje akcentuojamas bendruomenikumas ir sekimas Katalik Banyios kanonais. Tam didiausi tak turi gimnazijos steigjai ir dalininkai Jzuit provincija. Iorikai irint, gimnazija pasiekia didij dal savo usibrt tiksl ir nepamirta kurti nauj. Joje nuolat cirkuliuoja ir yra generuojamos naujos idjos, kurios beveik visada susilaukia teigiam atsiliepim ir paskatinimo. Tiek darbuotojai, tiek valdia, tiek mokiniai ioje gimnazijoje yra skatinami bendradarbiauti, palaikyti vienas kit ir stengtis vengti skirstini tarpusavyje, kada auktesns struktros dalys enkliai
20

naudojasi turima padtimi ir perdtai vertina savo galimybes. ioje gimnazijoje akcentuojama lygyb, kuri padeda tiek vadovams susitvarkyti su sprendiamomis problemomis, kurias visai kitomis akimis mato mokiniai, bei mokiniams padedama sprsti ikilusias problemas pasilant aukltojos, socialins pedagogs ar psichologs paslaugas. iai gimnazijai be vis teigiam dalyk, kuriuos ji ir taip savyje cirkuliuoja, galima bt pasilyti dar labiau skatinti mokini veikl, projekt krim, tarptautin bendradarbiavim, kad kuo daugiau mokini turt galimyb ivaiuoti kitas alis pasimokyti, pamatyti kitoki vietimo sistem ir vliau grus, gytomis iniomis pasidalinti su kitais. Taip pat gimnazija galt iek tiek suvelninti mokini stojimo taisykles, kadangi i gimnazij darosi sunku patekti. Kita vertus - mokykla tik itaip gali ilaikyti savo prestio lyg.

ALTINI SRAAS
1. Lietuvos Respublikos viej staig statymas (in., 1996, Nr. 68-1633; galiojanti redakcija nuo 2009-05-12) Prieiga per internet: <http://www.infolex.lt/ta/14904#X764060ceb60340779ec8eac2f937ca94> 2. Degutis Algirdas. Individualizmas ir visuomenin tvarka. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1998, IV skyrius ...IR DISHARMONIJOS? Prieiga per internet: <http://www.lrinka.lt/Pranesim/Degutis_IV_skyrius.pdf> 3. Asta Stulgien. PROJEKTINS ORGANIZACIJOS VALDYMO TEORINIAI ASPEKTAI. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2011, 937 p.

21

Prieiga per internet: <http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/ekovad/16/1822-6515-20110935.pdf>

22