V Y T A UTO D I D I OJO K A R O M U Z I EJU S

GENE R O L O JONO E M A I I O L I ETUVO S KARO AKADEMIJA

GINTAUTAS SURGAILIS

PIRMASIS pstinink Didiojo Lietuvos Kunigaikio

Gedimino pulkas
Monografija

Vilnius 2011

UDK 356(474.5)(091) Su75

Monografijos autorius Vytauto Didiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Atsakingasis redaktorius dr. Steponas Geas Recenzentas doc. dr. Vytautas Lesius Kalbos redaktorius ilvinas Tamoaitis Virelio dailininkas Inga Dambrauskien Maketavo Inga Dambrauskien

ISBN 978-609-412-011-4

Vytauto Didiojo karo muziejus Gintautas Surgailis

TURINYS
VADAS.................................................................................................................... 7 Pirmojo pstinink pulko formavimas............................................. 8 Pulkas kov su bolevikais metu....................................................... 36 Kovos dl Alytaus.................................................................................................... 36 Pulkas bandant atsiimti sostin Vilni..................................................................... 53 ygis bolevik front............................................................................................ 59 Pulkas Kurkli kautynse......................................................................................... 62 Pulko veiksmai uimant Uten ................................................................................ 78 Pozicinio karo laikotarpiu (1919 m. liepos 1rugpjio 22 d.)................................. 91 Pulkas Zaras operacijoje......................................................................................... 96 Fronte prie bermontininkus............................................................. 105 Pulkas kov su lenkais metu............................................................... 114 Pulkas neutralios zonos su Lenkija apsaugos laikotarpiu 135 Taikos metai Ukmergje......................................................................... 151 Pulkas prasidjus Antrajam pasauliniam karui........................ 213 ygis Vilni................................................................................................. 218 Vl Vilniuje................................................................................................... 226 Lietuvos okupacijos slygomis......................................................... 229 Pulko likvidavimas................................................................................... 236 Pirmojo pstinink pulko vadai....................................................... 237 BAIGIAMASIS ODIS........................................................................................ 263 PRIEDAI.............................................................................................................. 271 SANTRUPOS....................................................................................................... 277 ALTINIAI IR LITERATRA............................................................................. 279 PAVARDI RODYKL..................................................................................... 280

VADAS
Tkstantmetje Lietuvos kariuomens istorijoje 1918-aisiais atkurtos Lietuvos kariuomens istorija mums, ko gero, pati artimiausia, nes yra tiesiogiai susijusi su ms karta. J dar prisimena ms tvai ir seneliai, todl neatsitiktinai jai skiria nemaai dmesio ir Lietuvos istorikai. Vis dlto istorik darbuose dominuoja bendrieji kariuomens veiklos klausimai, o tai atskir dali istorija nuviesta nepakankamai. 1918 metais paskelbus, kad atkuriama Lietuvos valstyb, tuojau pat buvo pradtas ir kariuomens atkrimo darbas. Ir nors Pirmasis pstinink pulkas ms atkurtosios kariuomens pradia, jo istorijai skirtos studijos dar nra. Atskir io pulko istorijos fragment galima aptikti ne vieno Lietuvos istoriko darbuose: pulko veiksmai bendrame kov kontekste nagrinjami dr. Vytauto Lesiaus knygoje Lietuvos kariuomen 191819201 ir Kazio Aliausko knygoje Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs. 191819202, Vidmantas Jankauskas, nagrindamas gen. Kazio Ladigos veikl, nemaai dmesio skiria ir Pirmojo pstinink pulko istorijai, kai K. Ladiga iame pulke tarnavo, buvo jo vadas3. Apie pulko formavim straipsn yra paskelbs Gintautas Surgailis4, trump pulko istorij pateikia Vytenis Statkus5. Vien kit Pirmojo pstinink pulko istorijos fragment galima aptikti ir kai kuriuose kituose veikaluose, taiau svarbiausias ir pagrindinis altinis Lietuvos centrinio valstybs archyvo 513-ajame fonde sukaupti Pirmojo pstinink didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino pulko dokumentai.
1 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, V., Leidybos centras, 1998. 2 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs. 19181920, Chicago, 1972. 3 Jankauskas V. Kario kelias, V., 2004. 4 Surgailis G. Pirmojo pstinink pulko formavimas // Karo archyvas, t. 23, V., 2008. 5 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., Chicago, 1986.

V. Grigalinas-Glovackis (VDKM)

Autorius isikl tiksl ioje monografijoje nuviesti (kiek leidia sukaupta istorin mediaga) Pirmojo pstinink didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino pulko istorij nuo jo krimosi pradios iki likvidavimo.

Pirmojo pstinink pulko formavimas

Pirmojo pstinink pulko istorijos pradia reikt laikyti 1918 met lapkriio 1-j, kai Krato apsaugos komisija Vinc Grigalin-Glovack paskyr io pulko vadu. Deja, steigiamam pulkui komisija tada nieko duoti negaljo, nes pati beveik jokiomis lomis nedisponavo. Be to, pulk organizuoti reikjo slapta nuo vokiei, nes Vokietijos vadovyb dar nebuvo nusiteikusi leisti kurti Lietuvos kariuomen. Tas dienas plk. V. Grigalinas-Glovackis taip prisimena: Atvykus Tarybon susitikau p. Liud Gir, kuris man upasakojo visk nuo A iki Z. Pirmiausia puol man glb ir tuojaus po pirmojo pasisveikinimo, kad jis, kaipo Apsaugos komisijos narys, tuojau padarys, kad a bsiu skiriamas pirmojo pstinink pulko vadu, o jis pats bus skiriams Vilniaus karo komendantu, tad mes abu tversime kariuomen, kurios tvrimui veik nieko nra padaryta. Pasikalbjs su kitais Apsaugos komisijos nariais p. Gira gavo savo sumanymui pritarim ir a tapau paskirtas pulko vadu, o p. Gira Vilniaus komendantu negelbjo niekas, nei mano atsikalbinjimas bti vadu pulko be kareivi, nei visos kitos sunkenybs, mintj pulk tverti. Paadta buvo man visokeriopa pagelba, inoma, daugiau moralin, nes mat pinig, nei but nei kitos karo mediagos nebuvo.6
6 I Grigalino-Glovackio prisiminim // Lietuvos centrinis valstybs archyvas (toliau LCVA), f. 513, ap. 1, b. 142, l. 9.

Karabinas Mosin-Nagant. Prie buos kairje pusje pritvirtinta alvarin lentel, kurioje igraviruota: autuvas, kur 1918 m. lapkriio m. 3 d. atsine savanoris stojs 1 pst. pulk.

Karabinas Arisaka. Prie buos deinje pusje pritvirtinta alvarin lentel, kurioje igraviruota: autuvas kur 1918 m. lapkriio m. 13 d. atsine savanoris stojs 1 pst. pulk.

Pasitelks pagalb kai kuriuos karininkus ir karo valdininkus, V. Grigalinas-Glovackis msi pulko organizavimo darb. Pirmieji pulko vado padjjai buvo karininkai Edvardas Adamkaviius, Aleksandras Mikelnas, karo valdininkas Simas Uga7. Pastarasis paskirtas kvartirmeisteriu. Pirmiausia buvo sudarytas pulko tabas. A. Mikelnas buvo paskirtas adjutantu, pats pulko vadas kartu jo ir kio vedjo pareigas. Permus Valstybs Tarybos rmuose esanius savanorius, pradta rpintis bsimo pulko apginklavimu ir patalpomis, nes kariai buvo apsistoj rm rsyje. Vietoje lov buvo paklotas iaud klys, valgis juoda duona ir truputis sriubos. Maistui pirkti pirmieji pulko kariai dienai tegaudavo 5 markes, nors vien svaras duonos kainavo 2 markes. Valstybs Tarybos rm rsyje teko slpti ir sunkiai sigytus ginklus. Pirmasis pulko ginklas buvo krn. Prano Gladuio i vokiei u 500 marki pirktas revolveris8. Vien kit autuv atsine ir patys savanoriai. Vieni i pirmj buvo rusikas karabinas Mosin-Nagant9 ir japonikas Arisaka10. Lapkriio 910 dienomis Apsaugos komisijos nario jr gyd. Vlado Nageviiaus pastangomis i vokiei buvo gautos senos medins apleistos artilerijos kareivins, esanios Vilniuje, nipiki rajone, netoli elektros stoties. jas tomis lapkriio dienomis i Valstybs Tarybos rm buvo perkelta apie 30 kareivi. kareivines persikl ir kai kurie pulko karininkai. Karo valdininkas V. Grudzins7 Pulkin. Grigalinas-Glovackis. Mano atsiminimai // Ms inynas, t. 5, K., 1923, p. 428. 8 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 226. 9 Karabinas Mosin-Nagant, 18911907 m. modelis, Ievskas, Rusija, 1909 m. Kalibras 7,62 mm, dtuvs talpa 5 oviniai. Plienas, medis, alvaris. Ginklo ilgis 1016 mm, vamzdio ilgis 508 mm, svoris 3,36 kg. 10 Karabinas Arisaka, modelis 30 (1897), Japonija. Pirktas Rusijos kariuomenei apginkluoti XX a. 2-ajame deimtmetyje. Kalibras 6,5 mm, dtuvs talpa 5 oviniai, svoris 3,46 kg. Prie buos deinje pusje pritvirtinta alvarin lentel, kurioje igraviruota: autuvas kur 1918 m. lapkri io m. 13 d. atsine savanoris stojs 1 pst. pulk. Plienas, medis, alvaris. Ginklo ilgis 966 mm, vamzdio ilgis 466 mm.

kas besikurianiam pulkui perdav Vilni atvet Rovno lietuvi bataliono turt: eis autuvus su oviniais ir virtuves. tai kaip prisimena kraustymsi gautas kareivines savanoris Jonas Kvietkauskas: Nevieai jau gimusio 1-o lietuvi pstinink pulko buvo didelis laimjimas, kad i vokiei, kaip ir milicijos reikalams, buvo igautos Vilniaus Artilerijos kareivins. Su kokiu triukmu ir pu tos kareivins buvo apirtos sanitarijos atvilgiu. Kaip ikilmingai kraustytasi i Tarybos rm tas kareivines. Kad parodyti didesn triukm mieste, buvo gabenamasi trijomis partijomis. Kiekviena partija po kelis kartus su reikalu ir be reikalo vaikiojo ten ir atgal, ddamasi daiktus gabenanti, kraustantsi. Visa tai buvo daroma kad i ipulio veim priskaldyti. Taip ir reikjo. Tokios buvo gyvenimo slygos. Kareivinse rasta kambarys pulko tabui. ia darbavosi pulko vadas su adjutantu. tab susirinkdavo karininkai pasikalbti, pasitarti. Netrukus susirinko kelios deimtys savanori, su jais pradta manktos pratimai. Pulkas Vilniaus guloje jo sargyb. Vokiei revoliucijos metu lapkriio 9 d. prie Apsaugos tabo buvo 8 moni sargyba, o prie tarybos 23 moni. Tais laikais tai jau buvo didel jga.11 Nors kareivins buvo apleistos, kareivi gyvenimas pagerjo. Per 34 dienas buvo suorganizuota virtuv, vesta karika mankta, pradta mokytis rikiuots pratim. Lapkriio 1415 dienomis pplk. Edvardas Adamkaviius pagal parengt program ir pulko vado patvirtint tvarkarat pradjo usimimus su kareiviais ir puskarininkiais. Kareiviai jo apsaugos tarnyb prie Valstybs Tarybos ir Apsaugos tabo, sikrusio Jurgio pr. 11 (dabar Gedimino pr.). Valstybs Tarybos apsaugai kasdien buvo skiriama per 20, Apsaugos tabo per 10 kari12. Tomis dienomis Vilniuje rus kalba leidiamas humoristinis yd laikratis Mnulio gyventojas ( ), nordamas pasityioti i kuriamos Lietuvos kariuomens, djo skelbim, kad kas nori kariuomenje tarnauti be algos, be maisto, be kito karinio aprpinimo, veltui, teusirao Lietuvos valstybs taryboje13. Deja, tai buvo beveik tiesa. Tai pripasta ir buvs pulko vadas V.Grigalinas-Glovackis. Savo atsiminimuose jis ra: Reikia atiduoti dal teisybs, kad toki skelbimai sulyginant maa prasilenk su teisybe. Bolevikai, kaip ir paprastai, tuoj ileido visokios ries proklamacijas, vadindami mus: baltja gvardija, tarybininkais, buruazijos tarnais, revoliucijos idavikais ir etc. ir auk, kad nesirayt ms eiles, bet visus mus mut ir atvirai kovot. Lenkai, ka dangi vokieiai jiems vieai veikti neleido, tai dar slaptai, daugiausia sten gsi visokiais bdais per pastamus paveikti ms savanorius, idant jie savs neudyt, neit chamus, klumpininkus. Reikia pripainti, kad tokia slapta kova buvo mums daug aresn negu atvira vokiei ir bolevik.14
11 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 1819. 12 I Grigalino-Glovackio prisiminim // Ten pat, b. 142, l. 10, 13; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 111. 13 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 142, l. 11. 14 Pulkin. Grigalinas-Glovackis. Mano atsiminimai // Ms inynas, t. 5, p. 430.

10

Organizuojamas pulkas oficialiai sigyti ginkl negaljo, j nusipirkti buvo galima tik slapta. 1918 m. lapkriio 9 d. Vokietijoje vykus revoliucijai, vokiei kariuomenje su sikr kareivi tarybos (Soldatenrat), drausm pairo. Kai kurie vokiei kareiviai vogdavo i sandli ginklus ir juos gana pigiai parduodavo Vilniuje. autuvas kainavo 2530, revolveris 300500 auksin. Nemaai ginkl pulkui nupirko karo valdininkas Simas Uga ir krn. Pranas Gladutis. Pulko vadas pirkti ginklus buvo galiojs visus karininkus ir net gabesnius kareivius. iek tiek pinig duodavo Krato apsaugos komisija. Taiau buvo gana pavojinga. Pasitaik ne vienas atvejis, kai vokiei kareivis, pardavs autuv, tuoj pat atsivesdavo draug ir parduot ginkl atsiimdavo, todl buvo stengiamasi auKaro valdininkas S. Uga tuvus pirkti ariau kareivini, kur stovjo sargyba, ir tuojau pat gabenti jas. Krn.V. Grigalinas-Glovackis pulko savanorius apginklavo gana greitai, taiau mieste ginkluoti savanoriai negaljo pasirodyti, nes vokieiai ginklus atimdavo. sigyti ginklai buvo laikomi Valstybs Tarybos rmuose, Krato apsaugos komisijos bstinje ir kareivinse15. Be to, i vokiei buvo gauta oficiali 300 autuv partija, skirta organizuojamai Vilniaus miesto milicijai. Taip teig vokieiai. Jie, ko gero, Pirmojo pstinink pulko formavim palaik milicijos formavimu, o gal paprasiausiai nesusigaud situacijoje. Vis dlto pulkui atiteko 313 autuv. Lietuvos kareiviai 13 autuv kraudami i sandlio netyia pridjo prie partijos16. Oficialiai Pirmasis pstinink pulkas buvo pradtas formuoti Vilniuje 1918m. lapkriio 23 d. T dien apsaugos ministro prof. Augustino Voldemaro ir tabo virininko plk. Jurgio Kubiliaus pasirayto Apsaugos ministerijai sakymo Nr. 1 treias paragrafas skelb: Pulkinink Galvyd-Bykausk skiriu vadu pirmojo pulko, steigiamo Alytuje. Jam sakau tuojau pradti priruoiamj darb ir pasirinkti sau reikalingj kadr.17
15 I Grigalino-Glovackio prisiminim // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 142, l. 1112; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, t. 1, p. 52. 16 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 226. 17 Apsaugos ministerijai sakymas Nr. 1. 1918m. lapkriio 23 d.

11

Alytus kaip pulko formavimo vieta, matyt, buvo pasirinktas neatsitiktinai. Carins okupacijos laikais tai buvo treios eils tvirtov su kariuomens gula, mieste buvo dvejos (mrins ir medins) kareivins, be to, tai buvo lietuvi gyvenamos vietovs, todl tiktasi, kad pulkas greitai augs. T pai dien J. Galvydis-Bykauskas buvo atleistas i ankstesni pareig18. Kaip minjome, Pirmj pstinink pulk jau buvo pradjs formuoti V.Grigalinas-Glovackis. Taiau tai buvo tik pulko uuomazga, be to, Vilniaus komendantas Liudas Gira, pasinaudojs valdios pasikeitimu, dal kari pasim Vilniaus komendantr19. Taigi darb teko pradti beveik i naujo. Kadangi
18 Guas. Atsiminimai apie pirmsias ms kariuomens krimosi dienas // Ms inynas, 1923, t. 5, p. 444. 19 Grigalinas-Glovackis. Mano atsiminimai // Ms inynas, 1923, t. 5, p. 430.

12

Alytuje vokieiai dar nebuvo isikraust i kareivini, pirmieji pulko organizaciniai darbai toliau buvo tsiami Vilniuje. Organizuoti pulk Vilniuje 1918 met gruodio pradioje buvo labai sunku, beveik nemanoma. Karinink, ypa viceministro Konstantino Kondratoviiaus proteguojam rus ir baltarusi, nestigo, taiau labai trko pareign kio reikalams tvarkyti. J buvo iekoma net per spaud. tai 1918m. gruodio 2 d. Lietuvos aide buvo raoma: Reikalingas prityrs karo valdininkas ratvedys vesti kio skyriaus ratinei. Skubiai kreiptis pirmojo lietuvi pulko taban. Priimami tik su komitet arba inom tautos veikj rekomendacijomis.20 Panaiai buvo iekoma ir kit pulkui reikaling karinink ir valdinink. 1918m. gruodio 4 d. pulko vadas J.Galvydis-Bykauskas Lietuvos aide ispausdino tokio turinio atsiaukim: 1-ojo pstinink pulko Vadas kvieia stoti pulkan buvusius jaun kareivi mokytojus, paaficierius ir virilas (feldfebelius), buvus kadr rus ar vokiei kariuomenje. Ilaikymas ir atlyginimas patenkins kiekvien kareiv. Kvieiami stoti tik tie, kurie myli Tvyn, kurie trokta j ivaduoti ir paleisti i vergijos, kurie kartai trokta bti laisvai nepriklausomos, demokratingos Lietuvos pilieiai, kurie, pam kard rankas, kartai gins J sunkioje valandoje nuo prieinink, tykojani apipulti J, panaikinti, paniekinti, pavergti... Broliai kareiviai, J. Galvydis-Bykauskas js patys gerai imanote, kad ms bryje neturi bti girtuoklio, paleistuvio bei kito kokio itvirkusio gaivalo. Kiekvienas, kuris nori patarnauti Lietuvos laisvei, pasirpinkite rekomendacijomis i koki nors ymij Lietuvos veikj arba staig, neprieing Lietuvos labui ir Laikinajai valdiai.21 Taigi, kaip matome, savanoriams Lietuvos kariuomens gretas buvo keliami gana aukti reikalavimai, netgi praoma pateikti ymi Lietuvos moni rekomendacijas. Labai sunkiai buvo sprendiamos kins problemos. Nors lapkriio 24 d.
20 Valdinink domei // Lietuvos aidas, 1918, gruodio 2. 21 Lietuvos valdios sakymai // Ten pat, 1918, gruodio 4.

13

vokiei karin vadovyb Lietuvoje prane Lietuvos Vyriausybei teiksianti pagalb jos ka riuomenei, i pagalba atjo negreitai. Kai lapkrit Lietuv pasiek inia, kad Soviet Rusijos kariuomen ygiuoja paskui besitraukianius vokieius, io ygio tikslas tapo visiems aikus. Lietuvos Vyriausyb nusiunt delegacij Gardin pas vokiei 10-osios armijos vad gen.E. Falkenhain (Falkenhayn). Kariams delegacijoje atstovavo krn. Balys Giedraitis. Su gen. Falkenhainu Lietuvos Vyriausybs atstovai tarsi Lietuvos gynimo, jos kariuomens apginklavimo ir kitais klausimais. Generolas atvirai ir aikiai pasak dl vokiei kariuomens demoralizacijos Lietuvai veiksmingai padti negals22. Taigi rimtos paramos tiktis nebuvo i ko. 1918 m. gruodio 7 d. ileidiamas Pirmojo pstinink pulko pirmasis sakymas. Pirmuoju sakymo paragrafu pulko vadas plk. Jonas Galvydis-Bykauskas paskelb, kad lapkriio 24 d. jis pradjo formuoti pulk. Kaip matyti i sakymo, gruodio 7 d. pulke jau buvo 31 karininkas, 2 karo valdininkai ir 59kareiviai. Pulke tarnavo ie karininkai ir karo valdininkai: plk. Jonas Galvydis-Bykauskas, kpt. Vincas Glovackis, papor. Pranas erniauskas, por. Antanas emaitis, papor. Jonas Biveinis, prapor. Zenonas Gerulaitis, prapor. Antanas Povilaitis, prapor. Aleksandras Mikelnas, t. kpt. Vladas Skorupskis, t. kpt. Aleksandras Svilas, vald. kvartirmeisteris Simas Uga, vald. idininkas Pranas Kvederaviius, por. Julijonas aplikas, papor. Povilas Dundulis, prapor. Petras Gureckis, papor. Pranas Gladutis, t. kpt. Jonas Motiejnas-Valeviius, por. Petras Genys, papor. Silvestras Skimundris, por. Boleslovas Raugas, por. Vytautas Landsbergis, kpt. Pranas Bizokas, prapor. Martynas Pundzis, por. Jonas Sutkus, por. Juozas Tumas, papor. Liudvikas Butkeviius, por. Vincas audzis, prapor. Antanas Poinas, papor. Bronislovas Bilminas, t. kpt. Pranas Tamoeviius, papor. Juozas Stukas, papor. Jonas Kairinas23. Toliau buvo organizuojamas pulko tabas. Gruodio 9 d. papor. L. Butkeviius paskirtas kio vedju, t. kpt. A. Svilas kulkosvaidi komandos vadu, por. J. aplikas laikinuoju adjutantu, karo valdininkas S. Uga kvartirmeisteriu, karo vald. P. Kvedaraviius idininku24. Gruodio 10 d. buvo paskirtos trys komisijos pulkui aprpinti ginkluote, apranga ir inventoriumi i intendantros, tiekim ir ininerijos skyri25. Vilniuje buvusi Pirmojo pstinink pulko kari uniforma buvo labai paprasta: kaimiki drabuiai, prie kepurs prisegtas Vytis, prie deins rankovs prisitas tautini spalv geltonos, alios ir raudonos trikampis. Karininkai daugiausia vilkjo carins Rusijos karinink uniformas, tik be joki enkl.
22 23 24 25 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs. 19181920, p. 5859. sakymas 1 p. p. 1918-02-07 Nr. 1 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 2, l. 12. sakymas 1 p. p. 1919-12-09 Nr. 3 // Ten pat, b. 1, l. 5 a. p. Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 223.

14

Pirmas Pirmojo pstinink pulko karinink enklas buvo girlianda ant deins rankos vir alkns, suraukta i melsvo ir balto kaspino26. Gruodio 8 d. pulko vadas suinojo, kad Alytuje vokieiai lietuviams perduoda kareivines, kuriose galt tilpti iki 300 kareivi. Tai suinojs, J. Galvydis-Bykauskas m rpintis pulk kuo greiiau perkelti Alyt. Pulkas buvo dar tik pradtas formuoti ir jam perveti bt utek 67 vagon, o kelion bt trukusi por valand, taiau Krato apsaugos ministerija n nesireng duoti sakymo pulkui keltis Alyt. Generolai rusai, tada um vadovaujanius postus, lieLietuvi kario savanorio sermga. 1919 m. (VDKM) tuvius irjo su panieka. Be to, buvs pulko tabo virininkas Julius aplikas savo atsiminimuose teigia: 1918m. gruodio 8-9 d. buvo gauta inia, kad vokieiai uleidia lietuviams Alytuje kareivines trims imtams moni. Kareivini stovis nebuvo inomas, vienok diaugsmas buvo didelis, kad pirm gt lietuviai pradeda sau sukti Alytuje: apylinks lietuvikos, pasisekimas laiduotas. Netrukus buvo isisti pulko karininkai ir kareiviai priimti ir apgyvendinti kareivines, taipogi atlikti reikaling remont. Norjosi vaiuoti greiiau Alytun, nes Vilniuje vis tiek nieko nebuvo galima atlikti, tik veltui jo laikas. I Alytaus prane, kad kareivins apleistos, reikalauja remonto, bet kai kur remont galima padaryti savo jgomis. Tuo reikalu buvo kreiptasi Apsaugos Minister. Apsaugos Ministeris isiunt ininier sustatyti smatai. Laikas jo, darbo nebuvo. Dl brangaus laiko negalima buvo sdti Vilniuje ir laukti, kol visi formalumai ir smatos bus atlikta. Neatsivelgiant vis Alytaus kareivini nepatogum norima buvo kuo greiiausiai vaiuoti Alytun.27 Patikslinant J. aplik galima pridurti, kad karininkai I. Musteikis, L. Butkeviius, V. Landsbergis, Gavelis, karo valdininkas S. Uga i Vilniaus Alyt buvo isisti gruodio 10 d. Kartu su jais ivyko ir du savanoriai ratininkai
26 27 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 253. aplikas. Pirmi Lietuvos kariuomens krimo ingsniai // Ms inynas, 1921, Nr. 2, p. 8081.

15

Karabinas Mauser. Prie jo pritvirtintoje lentelje rayta: Pirmas pulko ginklas, trauktas pulko ginkl sra, paskolintas i vokiei Alytuje ir nesugrintas. 1917/XI 18

eiliniai Jonas Kvietkauskas ir Kostas Kuinskas. Atvyk Alyt, karininkai kreipsi Alytaus apskrities tarybos pirminink, kuris juos supaindino su vokiei kreishauptmanu (gulos virininku G. S.). Pastarasis sutiko perleisti lietuviams nenaudojamas kareivines. Apirjs vadinamsias Ponton kareivines, S. Uga ivyko Vilni gauti nauj pulko vado nurodym. Jam sugrus, buvo pradta sudarinti smulk kareivini ir jose esamo turto bei inventoriaus sra, kurio reikjo kareivini permimo aktui parengti. Kareivinms saugoti vokieiai paskolino du karabinus Mauser28 ir pripyl dvi kienes ovini. Vienas atvyks kareivis buvo pastatytas sargyb prie kareivini vart, antras patruliuoti kareivini teritorijoje. Karo valdininkas S. Uga susitar, kad kariai bus maitinami Mankauskiens valgykloje, u maist mokant po 3 markes per dien. Sekmadien S. Uga kalbjo Alytaus klebon po pamokslo monms paskelbti, kad mieste pradtas kurti pstinink pulkas, i vokiei perimtose kareivinse jau yra Lietuvos kareivi, o netrukus i Vilniaus jas persikels visas pulkas. Tai paskelbs, klebonas papra moni besikuriant pulk pagal galimybes paremti. Kit dien kareivini vartai buvo ukimti alytiki vaimais su maistu, paaru ir aukomis. mons prive msos, laini, tauk, gyv avi, pareli, kiauini, sri, sviesto, bulvi, irni, raugint kopst ir kt. Sandlis buvo prikrautas vairiausi maisto produkt. Karo valdininkas S. Uga maistui pirkti pinig turjo, taigi u kai kuriuos produktus sumokjo, taiau daug moni pinig nem, produktus su diaugsmu dovanojo broliams kareiviams29. O tuo metu Vilniuje esaniame pulke pradjo reiktis nepageidaujamos nuotaikos. Susidariusia situacija buvo nepatenkinti ir pulko karininkai. Kai kurie nevengdavo mestelti grubios replikos net pulko vadui, smagindavosi mgdiodami jo ryt auktaii tarm. Daugelis karinink man, kad vadas tyia vilkina pulko perklim30.

28 Karabinas Mauser, modelis 98 (a), Erfurtas, Vokietija, 1918m. Kalibras 7,92 mm, dtuvs talpa 5 oviniai, taikymo nuotolis 2000m. Plienas, medis, alvaris, brezentas. Ginklo ilgis 1103 mm, vamzdio ilgis 600 mm, svoris 3,68 kg. 29 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 27. 29. 30 Tamaauskas. Mano tarnyba pirmajame pstinink pulke // Karo archyvas, 1936, t. 7, p. 327.

16

Pulkui susiruous ivykti, Alyt buvo isista krn. V. Landsbergio vadovaujama kari grup, kuri prie atvykstant pulko branduoliui turjo aptvarkyti vokiei perduotas kareivines31. Per t laikotarp pulkas po truput augo. Nuo gruodio 6 iki 16 d. pulk papild 30 kareivi, du buvo ibraukti i pulko sra kaip netinkami karo tarnybai, atvyko keturi karininkai ir karo valdininkas, du karininkai i pulko ivyko. Gruodio 17 d. pulko srauose buvo 33 karininkai, trys karo valdininkai, karo gydytojas L. Janulionis ir 87 kareiviai32. Pagaliau visos klitys buvo veiktos ir 1918m. gruodio 17 d. 9 val. 30 min. traukinys su pulko kariais pajudjo Alytaus link. Vokieiai pulkui persikraustyti skyr 8 vagonus. Alyt ivyko pulko tabas ir 25 karininkai, trys karo valdininkai, vienas gydytojas ir 32 savanoriai kariai33. Alyt ivyko ne visi pulko kariai. Nuo pulko buvo atskirta krn. A. Svilo vadovaujama vadinamoji Atskira komanda (20 kari), kuriai buvo pavesta Vilniuje saugoti Valstybs Tarybos rmus. Dal kari perm Vilniaus komendantra34. Pulkas vesi 240 rusik autuv ir apie 4000 ovini35, kurie buvo suslpti lagaminuose, apie 80 iron, 20 por aukt vokik bat, kelias antklodes, iuinius, kelet mai ir kit smulkmen. Kari ir karinink nuotaika buvo puiki. Dabar visi, prisimindami Vilniuje praleistas dienas, aipsi i Apsaugos ministerijos valdinink, piktinosi, kad joje sigaljo svetimaliai. Alyt pulkas atvyko gruodio 18-j, 7 val. vakaro36. Kaip prisimena J. aplikas, po visos dienos kelions j niekas nelauk. Stotis buvo visikai tuia, tik keletas nuo alio sustirusi vokiei geleinkelinink dau delnus alknes ir taip ildsi. Aplinkui nebuvo matyti jokio namuko, o iki miesto dar apie pusantro kilometro kelio. Kadangi vej nebuvo ir reikjo eiti j iekoti, daiktus ir amunicij ikrov tiesiog ant sniego, o kareiviai isirikiavo ir dainuodami nuygiavo paskirton vieton37. I stoties pulkas nuygiavo vokiei jiems perleistas pionieri kareivines, esanias deiniajame Nemuno krante. Pulko priekyje ygiavo vadas. Kareivines rado be lang, dur ir krosni. Anksiau atvyk karininkai ir kareiviai spjo suremontuoti keturis kambarius, kuriuose pulkas ir apsigyveno. Jau kit dien buvo pradtas kareivini remontas, nelaukiant, kol ininierius

31 Jankauskas V. Kario kelias, p. 32. 32 1 pst. D. L. K. Gedimino pulko krimasis po 1918.XI.23 // Karys, 1938, Nr. 34, p. 945. 33 sakymas 1 p. p. 1918-12-17 Nr. 12 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 2, l. 12; Vitkauskas V. Ms pstininkai // Ms inynas, 1928, Nr. 45, p. 243; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 223. 34 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 35. 35 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius 1894 02 121919 02 13. Antras papildytas ir pataisytas leidimas, V., Krato apsaugos ministerija, 2004, p. 49. 36 sakymas 1 p. p. 1919-12-18 Nr. 13 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 2, l. 13. 37 Jankauskas V. Kario kelias, p. 32.

17

parengs darb smat38. Reikia pasakyti, kad naktimis kareivinse buvo pasivieiama tik balanomis, nes nei elektros, nei ibalini lemp pulkas dar ilgai neturjo. Iki karo kareivinse buvo sikrs rus pionieri batalionas, todl jos ir buvo vadinamos Ponton kareivinmis. Kaip prisimena savanoris krjas P. Pleskeviius, jos stovjo ant aukto Nemuno kranto ir buvo aptvertos stipria tvirtovine plieno tvora. Viso rajono plotas buvo tik apie 4 ha, teritorija gana lygi, smlta. Viduryje buvo nemaas kiemas aikt, apsodinta medeliais ir krmais, o palei kelius aplink rajon buvo pastatytos emos medins kareivins. Vakar pusje buvo kiniai pastatai ir sandliai. I viso ten buvo apie 20 pastat (daugiausia kareivini)39. Gruodio 19-oji ir 20-oji buvo skirtos tvarkymuisi kareivinse ir aplink jas. Priirti darbus pulko vadas paved krn. Kaziui Ladigai. Vakare vadas su karininkais K. Ladiga, P . Tamaausku ir I. Musteikiu tarsi dl kareivi mokymo pragramos parengimo40. Apsitvarks kareivinse, J. Galvydis-Bykauskas nuvyko pas vokiei komendant, vokiei kari bataliono, dislokuoto Alytuje, vad. Su vokieiais usimezg gana draugiki santykiai. Jie paadjo formuojant lietuvi pulk teikti visokeriop param. Be pstinink bataliono, Alytuje dar stovjo vokiei husar pulkas. Vokieiai paadjo pulkui perduoti vadinamsias Saratovo kareivines, nes Ponton kareivinse buvo manoma dislokuoti tik batalion. Kadangi Saratovo kareivins buvo tuios, pulkas gruodio pabaigoje jas ir persikl41. Grs i susitikimo, pulko vadas papasakojo vokiei kareivinse ivyds var ir tvark. Jis pareik nors, kad karininkai asmenikai susipaint su vokieiais ir kad vliau tokia tvarka bt diegta ir lietuvi pulke. Daugumai karinink tai, aiku, nepatiko. Pulko vadui buvo tiesiai pasakyta, kad jie ir patys sugebsi susitvarkyti ne prasiau u vokieius. Atsivelgdamas tok karinink nusistatym, pulko vadas sudar komisij i karinink K. Ladigos, P. Tamaausko ir I. Musteikio kari mokymo programai rengti. Darbui vadovauti msi pats. Buvo parengta ir vado patvirtinta Jaunojo kareivio mokymo instrukcija. Usimim vedju buvo paskirtas krn. I. Musteikis. Usimimai prasidjo 1919m. sausio 6 d.42 Gruodio 19 d. Alytuje pasirod Pirmojo pstinink pulko patruliai43. Vietos gyventojai savo akimis ivydo lietuvius kareivius, mieste palaikanius tvark. Gruodio 21 d. pulko vadas ileido sakym, kad pradedama formuoti 1-oji kuopa. Jos vadu buvo paskirtas krn. Ignas Musteikis, vado padjjais P. Dun38 39 40 41 42 43 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 49. Jankauskas V. Kario kelias, p. 32. sakymas 1 p. p. 1919-12-20 Nr. 14 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 2, l. 14. Jankauskas V. Kario kelias, p. 33. Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 225. Sabalys K. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 169.

18

dulis ir S. Skimundris. Drauge buvo sakyta nuo gruodio 12 d. pradti pamokas kareiviams. Pamok vedju paskirtas krn. Ignas Musteikis44. Alytuje slygos pulkui formuoti buvo geresns nei Vilniuje, taiau labai stigo l, o Apsaugos tabo parama buvo menka, be to, vokieiai trukd apsirpinti patalpomis, palaikyti mieste bendrj tvark ir pan. Didiausias pulko vado rpestis buvo savanori trkumas. Kadangi pulk vyrai rinkosi gana vangiai, buvo sumanyta aplinkinius kaimus ir miestelius sisti pulko karininkus, prayti kunig paramos. Gruodio 21 d. J. ulga buvo pasistas agituoti Merkins ir Perlojos, J. Tumas Alovs ir Nemunaiio, P.erniauskas Daug ir Nedzings parapijas45. Gruodio 2426 dienomis K.Ladiga buvo pasistas Daug, J. aplikas Seirij, A. emaitis Punios, J. Tumas Merkins, S. Skimundris Valkinink, Z. Taleviius Jiezno, gyd. L. Janulionis Alytaus parapijas46. Be to, pulko vadas krn. J. Galvydis-Bykauskas ileido atsiaukim. Jame buvo raoma: Pilieiai! Kiekvienas i Js inot, koks yra dabar svarbus laikas ms Tvynei, inot, kad nepriklausomyb ms Tvyns dar tik ant popieriaus, inot gerai svetim glob lenk, rus ir vokiei, inot gerai, kad ms globjai rpinas visokiais bdais mus nuskriausti ir dargi irauti i ms meil brangios Lietuvos Tvyns, niekino visk, kas buvo ms. Taigi, turime prog pasiliuosuoti i vergijos pani. Stokime darb visi ir kiek galime prisidkime darbu ir aukomis atstatymui Lietuvos Tvyns. Pirmas ms udavinys t. y. tvrimas kariuomens, nes be kariuomens negali bti alyje tvarkos ir ramybs. Geras alies pilietis nusimano reikalingum kariuomens ir privalo padti j tverti. Kariuomen palaikys tvark alyje, ramyb, kariuomen apgins Tvyn nuo prie. Nordami kuo greiiausiai matyti al nepriklausoma ir jos piliei savivald, turime tverti kariuomen ir visi geriausieji Lietuvos sns testoja kariuomen. Pilieiai! Kariuomen reikia maitinti, o maisto neturime. Taigi kreipiams Jus, alies gyentojai, praydami veti maist 1-am lietuvi pstinink pulkui Alytuje, moksime tiek, kiek kiti moka.47 Krn. Z. Taleviius taip prisimena i komandiruot: ...Man sakyta buvo vykti Pakuonin, Darsutikin ir Jieznan. Atvyks Pakuonin papraiau tuomet parapijos komiteto pirmininko ir klebono praneti, kad pitols salj paskirt dien susirinkt vyrai kurie ingeidavosi kariuomene. Susirinko vyr jaun ir sen, neapsijo ir be moter. Usira savanorius kelios deimtys vyr. Praneiau, kad u trij dien griu Alytun per Pakuon ir pasiimsiu visus pulk. Darsunikn pakliuvau etadien jaunuomens vaidinim, kur buvo paaikinta apie kariuomnens tvrimasi. Usira dvylika savanori. Sekmadien atsi44 45 46 47 sakymas 1 p. p. 1919-12-21 Nr. 15 // Ten pat, b. 1, l. 8. Ten pat. sakymas 1 p. p. 1919-12-24 Nr. 24 // Ten pat, l. 10; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 223. Atsiaukimas // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 62.

19

driaus Jezne. Nujau banyion, kur buvo pamaldos. Tautikos spalvos trikampis ant kairiosios rankovs tuojau atkreip dmes besimeldianij. Tmijau, kad visa banyia iri mane. Per pamoksl klebonas prane, kad yra atvaiavs aficierius i Lietuvos kariuomens ir nori pasikalbti su jaunais vyrias. Ine prie banyi kd ir stal. mons apsupo i vis pusi stal. Jauiausi labai nesmagiai, nes niekuomet prakalb nesakydavau. Pridav man drsumo karininkas, kur sutikau ijs i banyios. Jis vaiavo kiton vieton, bet neatsisak man pagelbti ir ia sakyti prakalb. Matydamas, kad mons nutilo su visai ulipau ant stalo ir pradjau aikinti reikalingum savos kariuomens ir kad jon stoti reik kuogreiiausiai. Ir tuomet nelabieji vokieiai su savo rekvizicijomis isidangins. Upakaly mans stovjo trys vokiei andarai, bet kodl tai j visikai nebijojau jausdamas, kad minia yra mano. Ubaigs kalb pradjau rayti savanorius. Linksmais veidais prieidavo vyrai usirayti. Nekurie klaus, kokia forma bus ms kareivi, kiti, ar galima tuojaus vaiuoti su manimi, ketvirti, kiek algos mes moksim. Seni gi vyrai sluin Maskvoj, Kapkaze48 kudjosi, koks jis apicierius kad nei paliet49, nei obls50 neturi. Buvo ir toki scen: vyrukas usirao, o motina vaikosi paskui savo vienintel ir tempia isibraukti, bet snus sprunka, susimaio su minia ir palieka motin akimis iekani savo snaus. I Jiezno grau Pakuonin. Paskirt valand atjau pitoln kur sdjo jau susidj, dainuodami savanoriai, atj juos palydti tvai, broliai, seserys, kaimynai. J pilna sal buvo. vilgterjs kamp matau, kad utiestas stalas ir ant jo pyragai, didumo kaip duonkepolas, ukandiai visokie ir kakokios tai bonkos. Pasakiau prakalb giminms, savanoriams ir raginau tuojau ssti rogsna vykti Alytun. Bet vaiingas p[arapijos] pirmininkas susodino savanorius prie stalo ir sil visk suvalgyti, aikindamas, kad pagaminta jiems. Man, kaipo vadui, sil kuodaugiausia, kad gerai vesiau tuos vyrus. Aptutin stal, sveikinosi su gentimis, linksmai sdo roges. A sdau pirmutines. Prijs prie rogi pastebjau, kad kiekvienose guli po kelis maius. Suinojau, kad tai buvo rugiai, kvieiai. Kad nepritrkt duonos, vl pasirpino komiteto pirmininkas. Ivaiuojant i banytkaimio nustebino mus orkestras i 6-7 vaikin grieiani mums marus. Savanori pas pakils, dainuoja visokias dainas. Temsta. Dainos retesns, posai irgi. Pakilo vjas, prasidjo pga. O Alytus dar toli. Tyls savanoriai, j tikjimas buvo aikus. Jie jaut t pat, k ir a bevaiuodamas kariuomenn. Kiekvien i ms kankino tkstaniai klausim, kuriuos atsakyti negaljome.51 Sumanymas sisti agitatorius padjo. Be to, 1918m. gruodio 29 d. Lietuvos Vyriausyb ileido atsiaukim, kuriuo savanoriai buvo kvieiami stoti Lietuvos kariuomen. Pulkas pradjo gausti. 1919m. sausio 5 d. pulke buvo jau
48 Kaukazas. 49 Epoletai. 50 Kardas. 51 Kapitono Taleviiaus atsiminimai // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 142, l. 9293.

20

daugiau nei 300 kareivi52. Kasdien Alyt atvykdavo po kelis ar net po kelias deimtis savanori. Antai 1918 m. gruodio 27 d. atvyko 51 savanoris, 28 d. 29, 29 d. 55, 30 d. 51, 31 d. 43, 1919 m. sausio l d. 46, sausio 2 d. 22, sausio 3 d. 21, sausio 4 d. 10, sausio 5 d. 12, sausio 8 d. 27, sausio 9 d. 23, sausio 10 d. 30, sausio 11 d. 20, sausio 12 ir 14 d. po 15, sausio 15 d. 8, sausio 16d. 6 savanoriai ir t. t.53 Kaip savanoriai vyko pulk, aprao t vyki dalyvis imukonis: 1918 m. gruodio mn. 28 d. rinkoms savo valsi Pakuonio miestel, i kur ms br, susidedant i ms apylinks jaunuomens, karininkas Taleviius pastotmis turjo veti Alyt, pulko krimosi bstin. Valsiaus komitetas, ileisdamas mus, suruo ikilmingus pietus, per kuriuos vietinis choras padainavo linksm tautik daineli. Tai buvo padaryta ms pirmj savanori briui pagerbti, tatai mums ne vienam ispaud aar. Diaugsi vietiniai mons, sakydami, kad jau dabar Lietuva, turdama tiek savo vaisko, nebijos bolevik.54 Vis dlto nors ir Lietuvos Vyriausyb, ir pulko vadovyb djo visas pastangas, Pirmasis pstinink pulkas augo pernelyg ltai. Savanoriai, matyt, paveikti besiartinani bolevik propagandos, rinkosi negausiai. Labiau isilavin jaunuoliai trauk Kaun, ariau centro vadovybs, o pulk daugiausia jo paprasti, vargo ir skurdo ugrdinti kaimo vaikinai. Bolevikams umus Vilni, savanori stojimas pulk, kaip matyti i aukiau pateiktos mediagos, visai sultjo55. Savanoriai buvo raginami atvykti su savo rbais, atsigabenti savo patalyn. Taiau kelerius metus truks karas Lietuvos mones labai nuskurdino, todl savanoriai atvykdavo apsireng labai prastais drabuiais, daniausiai avdami klumpmis ir tik vienas kitas atsinedavo patalyn. Kaip jau buvo minta, gruodio 21 d. buvo pradta steigti pulko 1-oji, o gruodio 29 d. 2-oji kuopa. ios vadu paskirtas krn. Antanas emaitis. T pai dien kpt. A. Svilas pradjo formuoti kulkosvaidi komand, kuri ikart buvo paskirti du karininkai ir 14 kareivi. Gruodio 31 d. 1-ojo bataliono vadu paskirtas krn. Kazys Ladiga56. Gruodio 22 d. pulko vadas steig budinio karininko pareigyb ir ved kareivini apsaug po 7 kareivius kasdien57. Gruodio 23-ioji pulko istorij pateko kaip prasta diena. Tdien i kari sara kaip pabg buvo ibraukti eiliniai eslovas Sedleckis ir Kostantas Juozapaitis, o eilinis Juozas Tamaauskas kaip blogai besielgiantis i pulko buvo paalintas58.
52 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 49. 53 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 14, 15, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 27, 30, 33, 34. 54 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 49. 55 1 pstinink pulko pirmieji karo ygiai // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 379, l. 76. 56 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 99; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p.223224. 57 sakymas 1 p. p. 1918-12-21 Nr. 15 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 9. 58 sakymas 1 p.p. 1919-12-23 Nr. 18 // Ten pat.

21

1918 m. gruodio 26 d. naujasis krato apsaugos ministras Mykolas Velykis pulko vad J. Galvyd-Bykausk isikviet Vilni. Pulkui vadovauti vadas paskyr krn. K. Ladig59. Vilniuje J. Galvydis-Bykauskas suinojo, kad ministras j skiria vadu vis veikiani kariuomens dali Vilniaus redyboje ir sako ginti Vilniaus miest ir Ryt Lietuvos rubeius nuo einanios rus kariuomens. Pulko vadui buvo sakyta pagalbos kreiptis vokieius60. Gruodio 31 d. J. Galvydis-Bykauskas krato apsaugos ministro sakymu buvo oficialiai paskirtas vis karini dali, veikiani Vilniaus srityje, vadu, jam sakyta ginti Vilni ir Ryt Lietuv nuo artjanios rus kariuomens61. Taiau pradti vykdyti ios uduoties J. Galvydiui-Bykauskui neteko 1919 m. sausio 1 d. Vilnius buvo paliktas. Pulkui spariai augant, m trkti puskarininki. 1919 m. sausio 13 d. buvo suorganizuota Mokomoji kuopa, kurios vadu J. Galvydis-Bykauskas paskyr suman ir energing karinink I. Musteik. Pulko vadui kasdien ikildavo vis nauj problem. Kareivius pradti mokyti jis nurod jau nuo 1919 m. sausio 5 d. ir pagrindini dalyk, kaip elgtis su ginklais, apmokyti per 1012 dien. Savanoriai buvo mokomi gana intensyviai, bet nesistemingai. Nors ir buvo parengta bendroji programa, taiau karinink kvalifikacija buvo nevienoda, todl kuopose t pai dalyk buvo mokoma skirtingai. Kareiviams mokytis trukd ir dideli aliai bei prasta apranga. Be to, vis dar kildavo nesusipratim su vokieiais. J. Galvydio-Bykausko nuomone, su jais reikjo palaikyti kuo geriausius santykius, nors kai kurie pulko karininkai vokiei atvilgiu tebebuvo kategoriki, nenordavo nusileisti net smulkmenose62, kurios kartais tik per plauk neperaugdavo ginkluotus susirmimus. tai 1919 m. gruodio 27 d., pulko vadui krato apsaugos ministro kvietimu lankantis Vilniuje (pulkui laikinai vadovavo krn. Kazys Ladiga), kareiviai du vokiei andarus aretavo ir vien sueid. Viskas vyko dl ginkl paiek. Kaip rao J.aplikas, 1918 m. gruodio 27 d. buvo gauta ini, kad kai kurie Alytaus gyventojai turi ginkl ir kartais j duoda plikams. Taigi laikinai einantis pulko vado pareigas K. Ladiga sak tariam asmen namuose padaryti kratas. Pulko kareiviams ijus miest, prie j prikibo vokiei andarai. vyko susirmimas, per kur vienas vokietis buvo sueistas, o du nuginkluoti ir nuvesti pulko kareivines. Apie tai suinoj vokieiai pakl triukm ir lietuvius norjo nuginkluoti, taiau ie visi, kiek buvo kareivinse, apsiginklavo ir pasipyl grandine prie atjusius vokieius. Vokieiai pasitrauk ir papra pulko vad atvykti pasikalbti dl incidento likvidavimo. Po pokalbio K. Ladigai paaikjo, kad vokiei kareiviai nieko neinojo apie lietuvi kareivius, todl is nesusipratimas ir vyko63.
59 sakymas 1 p. p. 1918-12-26 Nr. 21 // Ten pat, l. 11. 60 Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai, V., Dails akademijos leidykla, 1998, p. 26. 61 Krato apsaugos ministerijai. sakymas Nr. 10, 1918 m. gruodio 31 d. // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 21. 62 Gen.-leit. Galvydis-Bykauskas. I atsiminim // Ms inynas, 1923, t. 5, p. 427. 63 Anias Jonas. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 49.

22

1918 m. gruodio 29 d. laikinai einantis pulko vado pareigas K. Ladiga, siekdamas ateityje ivengti galim nesusipratim, nurod, kad visi pulko kariai, einantys su ginklu, ant rankovs prie deiniojo peties privalo turti baltos drobs atuonkamp, kuriame bt spaustas pulko antspaudas, o vir antspaudo tautik spalv juostel, kad, kaip raoma sakyme, galima bt atskirti kareiv, kuris turi teis neioti ginkl, nuo paprasto pilieio, kuris tos teiss neturi64. O gruodio 30 d. K. Ladiga patvirtino pirmj oficiali pulko kari dienotvark, kurioje buvo numatyta: 6 val. klimasis; 77.30 val. kava; 811.30 val. usimimai; 1212.30 val. piets; 12.3014 val. poilsis; 1416.30 val. usimimai; 18 val. vakarien; 20 val. patikrinimas; 21 val. miegas65. Pulkas neliko be vietos bolevik dmesio. ie band skleisti savo propagand, kareivius agituoti. Taiau bolevikams seksi nekaip. Pulko kariai vien tok agitatori sugavo, jis karinink Ladigos ir Musteikio patarimu buvo paguldytas ant ems, numautos kelns ir dirais jam plakta66. 1919 m. sausio 1 d. krn. V. audzis pradjo formuoti kio kuop. Sausio 25 dienomis vairiems patarnavimo darbams buvo pasamdytos pirmosios moterys: Marijona Treiderien, Marijona Valterien, Dominyka Kalinauskait, Leokadija alkauskiut ir Emilija Ligeikiut67. J. Galvydis-Bykauskas gro gruodio 30 d. ir toliau formavo pulk. 1919 m. sausio 2 d. buvo suformuotas 2-asis pulko batalionas, jo vadu paskirtas krn. P.Tamaauskas. Vladas Skorupskis buvo paskirtas 5-osios kuopos vadu. Jam sakyta formuoti kuop68. Apskritai J. Galvydiui-Bykauskui Alytuje buvo labai sunku. Kadangi nuolatinio ryio su vadovybe nebuvo ir trko oficiali, patikim ini, pradjo plisti visokie gandai, kuriuos paneigti buvo ne taip jau paprasta. Be to, dar Vilniuje kils karinink nepasitenkinimas pulko vadu didjo ir baigsi tuo, kad pulko karininkai prie savo vad sukilo. 1919 m. sausio 5 d. pulko vadas sukviet karininkus ir sak 1-ojo bataliono vadui su viena kuopa vykti Lentvar, front prie bolevikus, kur dar prie Naujuosius metus i Vilniaus pasitrauk vokiei dalys. Krn. K. Ladiga su neapginkluota, maistu neapsirpinusia kuopa
64 akymas 1 p. p. 1918-12-29 Nr. 25 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 13. 65 sakymas 1 p. p. 1918-12-30 Nr. 26 // Ten pat, l. 14. 66 Galvydis-Bykauskas J. I mano atsiminim // Ms inynas, 1923, t. 5, p. 427. 67 sakymas 1 p. p. 1919-01-11 Nr. 39 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 25. 68 sakymas 1 p. p. 1919-01-02 Nr. 29 // Ten pat, l. 17.

23

atsisak vykti front, nes ten vos ilipus i vagon galjo tekti susidurti su Kauno kryptimi slinkusiais bolevikais ar po Vilnij pasklidusiais lenk legionieriais. Nieko nepadjo ir J. Galvydio-Bykausko pastaba, kad kuop viskuo aprpinsi vokieiai. Krn. J. Galvydis-Bykauskas u nusiengim karinei drausmei sak adjutantui K. Ladig aretuoti. Taiau ir adjutantas nepakluso sakymui. Taip pat pasielg ir kiti karininkai. J. Galvydis-Bykauskas paiu grubiausiu bdu buvo nualintas nuo pulko vado pareig. Pulkui savavalikai vadovauti m K. Ladiga. Buvo suauktas karinink susirinkimas, kuris prim kreipimsi Apsaugos tab. Kreipimesi buvo teigiama, kad senasis pulko vadas esamu momentu yra netinkamas, ir praoma skirti nauj pulko vad. tai kas tame rate buvo raoma: Virininkui Apsaugos tabo 1-mo lietuvi pstinink pulko karininkai (apicieriai) susirinkime 6 sausio 1919 met, 10 val. vakare, svarst klausim organizavimo ka riuomens ir kaip kuo greiiausia sutverti pulk. Tarpe karinink (apicieri) nusistaiusi nuomon, kad dabartinis 1 lietuvi pstinink pulko vadas nesugeba organizuoti dabartiniame sunkiame laike pulko ir abelnai iam momentui netinka, nes negali paimti iniciatyvos savo rankas ir kitiem kliudo. Todl kreipiams su praymu Virinink tabo, kad tai paaikintumt Apsaugos Ministeriui ir bt paskirtas jo vietoje tinkamas karininkas 1 lietuvi pstinink pulko vadu. Karininkai 1-mo pulko daro tai vardan meils savo Tvyns. Karininkai: Bilminas, emaitis, Kemeis, Gladutis, Genys, audzis, Skimundris, L. Butkeviius, Kvedaraviius, Svylas, Uga, tukas, iukys, aplikas, ulga, Povilaitis, Skorupskis, Gerulaitis, Kadys, Biveinis, iarniauskas, Ladiga.69 Madaug tuo paiu metu krato apsaugos ministras gavo ir J. GalvydioBykausko raport, kuriame praoma sakymo nevykdiusius karininkus atiduoti karo teismui. J. Galvydis-Bykauskas ra: iuo praneu, kad karininkas Ladiga neipild mano sakymo apie ijim Landvaravon. Buvo i Ministerijos sakymas, kad kareivius sisti be ginkl (Landvaravoje vokieiai turjo duoti 250 autuv), o jis pradjo reikalauti ginkl. Buvo inia, kad ten vokieiai duos 2 virtuves, dl to a sakiau vaiuoti be virtuvi, o jis pradjo reikalauti laukins virtuvs ir daugel kit daikt. Spju, kad jo iniciatyva buvo sukeltas prie mane maitas - pasira tam tikras skaiius karinink, kurie, bdami patys kaipo karininkai labai maai disciplinuoti, labai maa ko verti, pripaino mane neatatinkamu. Karininkas Ladiga taipgi neipild mano sakymo apie atsistatydinim nuo bataliono. Neipild mano sakymo ir karininkas aplikas, ir emaitis, kurie nenorjo priimti nuo Ladigos bataliono. Pranedamas apie aukiau mintus atsitikimus, praau visus pasiraiusius karininkus, ypa karininkus Ladig, aplik ir emait, kurie neipild mano ypatiko sakymo, atiduoti po karo teismu. Vadas 1-ojo pulko Karininkas Galvydis-Bykauskas70 Ne visi pulko karininkai pritar pulko vado nualinimui. Vad band pa69 Ten pat, b. 32, l. 235. 70 Ten pat, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 2.

24

remti krn. P. Tamaauskas. Jis ivyko Kaun ir kariuomens vadovybei pamgino iaikinti pulke susidariusi padt. Deja, krn. P. Tamaauskui i ivyka brangiai kainavo. U tai, kad savavalikai ivyko Kaun, jis buvo paskelbtas dezertyru. sakyme pulkui raoma: Karinink Pran Tamaausk savavaliai pametus tarnyb laikyti pabgusiu i pulko tarnybos nuo 11 sausio . m., ibraukti i pulko karinink sra ir traukti sra pabgusi.71 O sugrs pulk, jis gavo dvi paras areto72. Taiau ministras Mykolas Velykis neskubjo ir paved krn. Pranui Tvaronui pstinink pulke itirti padt. Sausio viduryje atvyks pulk, P. Tvaronas atliko kvot. iuo atveju mums domi ne tiek pati kvota, kiek P. Tvarono pateiktas padties pulke apibdinimas. P. Tvaronas // Lietuvi albumas, p. 12 Ataskaitoje ministrui P. Tvaronas ra: Pulkas uima buvusias kazarmes Pontono bataliono ir 3 batalion Saratovo pulko, bet paymtosios buvusios kazarms yra bema visos be lang, iardytomis durimis, be elektros viesos, be ieinamj viet, be prausykl. Visos kazarms, kurias galima buvo nors bik sutvarkyti, uimtos jau 1 pulko. Yra dar Alytuje Artilerijos kazarms, bet dabar jose dar stovi 2-3 eskadronai vokiei, kurie neduoda liuos kazarmi 1 pulkui. Ar negalima bt Apsaugos Ministerijai pasirpinti, kad tos kazarms, kur dar langai ir durys neineiotos vietiniais gyventojais ir yra viesa, bt vokieiais uleistos 1 pulkui, jei dabar ne visos, tai nors tos kazarms, kurias vokieiai neuima? (...) Ligoninj joki medikament negauta, ir pati ligonin nesutvarkyta. Gydytojas vienas, vienas feleris. Knygos neuvestos, vaist, individualini paket, termometr, kaldr, ienik, baltini, paduk, dezinfekcijini prietais nra. Ligoniai guli lovose, kur mesta iaud, su nevariais baltiniais arba suvis nenusireng. Valgyti ligoniai gauna i virtuvs kuopos. Reikia kaip galima greiiaus vesti ligoninje tvark, gauti dezinfekcijini prietais ir individualinius paketus. Be it dalyk tverti pulk negalima todl, kad jeigu priseis veikti lauke, tai be persimim neapseis. Prisiartinus pavasariui gali isipltoti limpanios ligos. (...) Kalv, pirtis, praustuv, skalbykla neveikia. (...) Visame pulke matytis neprisilaiko prie idirbtos dienotvarks, ir viskas eina eimyniku bdu. (...) Perskaiius visus pulko sakymus, patmijau, kad sakymai labai neaikiai spausdinas ir tankiai neteisingai redaguojas. Rikiuots skyrius iek tiek vedas teisingai, iskyrus tiktai nekuriuos sakymus, vliau atiduotus, negu priguljo juos atiduoti. Bet i sakym rikiuots skyriaus matytis, kad
71 sakymas 1 p. p. 1919-01-15 Nr. 43 // Ten pat, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 30. 72 sakymas 1 p. p. 1919-01-17 Nr. 46 // Ten pat, l. 32.

25

pulke dar suvis nenusistaius tvarka. Padkime, yra sakymas, kuriame vadas pulko k. G.-Bykauskis liep autuvus perveimui nuo stoties kareivines priirti kio vedjui ir kvartirmeisteriui. Priirjimui ginkl reikia paskirti uveiztoj ginklais, o ne kio vedj. Yra sakymas, kuriame laikinai pildyti priedermes idininko pavesta gydytojui, kuris, be abejo, turi gerai pastatyti savo dalyk, o suvis negali bti skiriamas kio dalykams. Yra sakymas, kuriame vadas pulko k. G.-Bykauskis liep padaryti susirinkim karininkams ir ineti rezoliucij neloti kortomis. Manau, kad tame klausime ir kituose vadas pulko neturi teiss reikalauti nuomons karinink, bet, patmijs pulke blogus pasielgimus, per sakym vykdo savo vali. (...)Dauguma sakym atiduodama odiais. Man rodos, kad visi sakymai turi bti duoti ratu, ir apie ipildym gavs sakym turi praneti taipogi ratu, ir tuomet nebus toki atsitikim, pav. ijimas Landvarav 2 kuopos, kokie atsitinka 1 pulke. (...) Prie tokio blogo vedimo kio daugel trksta pulke dalyk ir i kio skyriaus: bat padaryta pulke tiktai 150 p. ir gauta i Vilniaus 28 p. 5, 6 kuopoje dauguma kareivi be bat, nra kaldr, baltini, ienik, virtuvi (laukini), rat, sanitarini veim, apdar ir t. t. Geistina bt, kad 1 pulkas bt panaus tikr pulk, utatai reikt padauginti kareivi, karinink ir pradti organizuoti reikalingas komandas kaip t. ryiaus, muzikant, valg ir kitas reikalingas lauke (kovoje). Susisiekimas su Ministerija blogas ir visuomet vluotinas. Bt geistinai turti su Ministerija pulkams ryi per telefon. pas kari vidutinikas, matytis, kad kareiviai 1 pulko yra dar alia mediaga ir jeigu instruktoriai moks padaryti savo tkm, tai nei kokia agitacija negals turti pasisekimo. Dabar ir tie patys kareiviai nurodo savo draugus, agituojanius prie valdi ir su pagalba t pai kareivi pulkas tokius praalina. Geistina bt, kad Apsaugos Ministerija (propagandos skyrius) irayt pulkams naudingus laikraius, kuri kaip kareiviai, taip ir karininkai su nekantrumu laukia ir su dideliu noru skaito.73 Nors i pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad pulke aptikta daug trkum, i esms jie buvo smulks, nereikmingi, susij su sunkia tiek pulko, tiek visos Lietuvos padtimi. i krimosi sunkum ivengti buvo nemanoma. Po apsilankymo pulke sausio 30 d. krato apsaugos ministras M. Velykis ant P. Tvarono raporto ura rezoliucij: Vad I pst. pulko Galvyd-Bykausk paskirti karinink mokyklos virininku, o karin. Ladig perkelti 2 pulk.74 Apsaugos tabas ir Krato apsaugos ministerija sutiko atleisti J. Galvyd-Bykausk remdamiesi vien formaliais ir gana nereikmingais jo darbo trkumais. Matyt, tiesiog nusprsta nebeatrinti situacijos. Tai patvirtina ir faktas, kad K. Ladigai oficialiai pavesta laikinai eiti pulko vado pareigas. Nepaklusimas saky mui buvo pamirtas gal dar ir dl to, kad perms pulk, K. Ladiga visgi vykd krn. J. Galvydio-Bykausko sakym ir pasiunt Lentvar krn. I. Musteikio vadovaujam ginkluot kuop saugoti geleinkelio mazgo75. Kuopa Lentvar atvyko sausio 5 d. K. Aliausko teigimu, ia ji i vokiei gavo 600 autuv: anksiau adtuosius 400 apginkluoti milicijai ir papildomai dar 200 (kitais duomenimis, i viso gavo tik 200 autuv G. S.). Kadangi bolevikai jau
73 LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 1214. 74 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 225 75 Jankauskas V. Lietuvos kariuomens generolai, p. 2627.

26

buvo um Vilni ir versi gilyn krat76, atvykusi Lentvar, kuopa pateko sudting padt. Joki karini dali, iskyrus 28 kareivi br, vadovaujam krn. Jurgio Bobelio, ten nerado, jokios paramos nesulauk, o bolevikai beveik niekieno netrukdomi skverbsi Lietuvos gilum. Kuopai, pamusiai vokiei perduotus autuvus, teko per Kaiiadoris trauktis Kauno link. Atleidim i pulko vado pareig J. Galvydis-Bykauskas igyveno labai skaudiai. Nualinimo nuo pareig dien jis vis kartojo sugebsis vesti tvark ir rasis priemoni atsiskaityti su eidjais77. Sausio 9 d. pulk pasiek apsaugos ministro telegrama. Joje buvo raoma: Vadui 1 lietuvi pst. pulko tuojau atvykti Kaun dlei tarnysts pasitarim. Laike tamstos nebuvimo valdym pulke perduoti kapitonui Ladigai. Apsaugos ministeris Velykis.78 Nors vadovyb ir pasikeit, problemos pulke neinyko. Ypa aktuali buvo ginkl problema. Pulkas turjo vien rusikus pasenusios sistemos autuvus. Savanori nebuvo kuo aprengti, maitinti. Kareivi maitinimui organizuoti 1919 m. sausio 2 d. buvo sudaryta krn. Prano Bizoko vadovaujama komisija, kuri Alytaus apskrities tarybos 1918 m. gruodio 31 d. galiojimu pulko aprpinimo maistu klausim sprend kartu su parapij tarybomis. Jau 1919 m. sausio 1 d. krn. Juozas Tumas pulko vado J. Galvydio-Bykausko buvo galiotas tartis su parapij tarybomis dl maisto pulkui pristatymo. Maistas, arkliai ir veimai buvo rekvizuojami i pasiturini apylinks valstiei. Vliau pulkas, gavs pinig, u rekvizuotus daiktus sumokjo. Be to, nemaai kinink patys, niekieno neraginami, atvedavo maisto ir kitoki grybi79. Tuo, k pavykdavo gauti, kareiviai ir buvo maitinami. Per dien jie gaudavo 678 g duonos, 143,5 g msos, konserv, silki ar uvies, 52,9 g riebal, 129,2 g kruop, irni ar pupeli, 70,4 g milt, 135,7 g bulvi, 42,8 g darovi, 17,4 g cukraus, 29,8 g druskos, 2,1 g svogn, 0,1 g pipir. Trko visko: duonos, msos, bulvi, darovi. Riebal buvo suvartojama daugiau negu normos leido, bet jie buvo iduodami vietoj msos. Cukrus danai bdavo keiiamas sacharinu. Taigi faktinis pulko maisto davinys buvo toks: apie 100 g baltym, 58 g riebal ir 530 g angliavandeni. Tokio kiekio maisto pulko kareiviams aikiai nepakako, taiau daugiau nebuvo i kur jo gauti80. Bdami Vilniuje, pulko karininkai ir kareiviai neturjo joki uniform dvjo tai, k igaljo sigyti. Dalis karinink neiojo dar rus kariuomenje sigytus rbus su rusikais antpeiais. Atvyk Alyt, i pradi savanoriai ant krtins turjo Pirmosios pulko kari kepurs (VDKM)
76 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 888, l. 3; Alauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 70. 77 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 25. 78 sakymas 1 p. p. 1919-01-10 Nr. 38 // Ten pat. 79 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 5, l 15, 34; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs. 19181920, p. 99; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 226. 80 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 227.

27

prisisiuv keturkamp audeklo gaball su pulko antspaudu. Kiek vliau vietos mokytojos lietuvaits pasiuvo 600 tautik spalv trikampi, kuriuos savanoriai neiojo ant kairs rankovs vir alkns. Vietinis kepurininkas per trump laik kariams pasiuvo apie 800 kepuri su geltonais lankeliais. Pagrindiniai pulko rangovai buvo Lazdij kunigas Grajauskas, padjs apsirpinti maistu ir paaru, tiekjai kaunietis einas, Zingeris ir Gurviius i Balbierikio. Jie pristatydavo pulkui visk pradedant oviniais ir baigiant arkliais, odomis ir batais. Tik j dka klumps ir nagins buvo pakeistos batus. Iki vasario 12 d. jie pristat pulkui apie 600 por kareivik bat81. O prieas tuo metu vis giliau skverbsi Lietuvos teritorij, todl 1919 m. sausio 7 d. pulkas prie bolevikus um AlovsDaugPataroni bar82. Sausio 9 d. vyko kai kuri pasikeitim ir pulko vadovybje. Pulko adjutantas krn. J. aplikas buvo perkeltas tabo virininko pareigas, o adjutantu tapo krn. B. Bilminas83. Sausio 10 d. krn. J. Kasakaiiui buvo sakyta pradti formuoti valg komand, sausio 11 d. kio kuopos vadui krn. V. audziui 6-j kuop, krn. J. Sutkus patvirtintas pradtos formuoti ryi komandos virininku, o krn. J. Tumas 3-iosios kuopos vadu84. Sausio 11-oji pulkui ypatinga buvo tuo, jog tdien pabgo net 12 kareivi85. Taiau kai pulk pradjo vykti mobilizuoti kareiviai, pabgimai tapo kasdieniu reikiniu. Apie padt pulke laikinai einantis pulko vado pareigas krn. Kazys Ladiga t pai 1919 m. sausio 11-j pareikime Krato apsaugos ministerijai ra: Skaitantis su dabartiniu alies padjimu ir pavojumi, kuris gresia, praau duoti savo nurodymus pulko veikimui prie rusus. inant, kiek yra apmokinti ms kareiviai, ir i kokio elemento jie paeina, turiu praneti, kad, atjus reikalui, stoti kov prie bolevikus visai negalima. Pas kareivius pulke yra palinkimas prie bolevizmo kelet dien atgal 2-ojoje kuopoje buvusieji rus kariuomens kareiviai buvo pradj vesti bolevik agitacij, kuri turjo savo pasisekim. Sulaikymui negeistinos agitacijos visi kareiviai buvo privesti prie pasiadjimo stojant ant pamat nepriklausomybs Lietuvos ir jos piliei savivaldos, klausyti vis valdios sakym. Reikalaujant para, 14 kareivi nepasira, nepasiraiusieji tuojau buvo paalinti i pulko. Tuo nra visai pasiektas tikslas, nes tarp kareivi klaidioja tokie isireikimai: prie bolevikus neisim, su lenkais nesusidsim. Bet dar pas kai kuriuos kareivius yra pairos bolevikus ne kaip bolevikus, bet kaip rusus. Tas, galima sakyti, pasiekta per agitacij karinink. Palinkim ms kareivi kair aikinu, kad pulke, apart kulkosvaidi komandos ir 1-sios k[uopos] dvideimt moni, visi kiti yra darbinink (bern), kinink sns. ioje aplinkoje visai nestoja kariuomen, laukdami priverstinos mobilizacijos. Gauti madaug atsakom element, kad sutverti pulk, kuris galt bti atsakomas savo paskyrimui, galima tik per priverstin mobilizacij. Kas link priverstinos mobilizacijos, a kalbjau su Alytaus apskrities taryba. Ji beveik sutiko, ir tikiuosi, kad
81 Ten pat. 82 Sabalys K. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 169; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 70. 83 sakymas 1 p. p. 1919-01-19 Nr. 48 // LCVA f. 513, ap. 1, b. 1, l. 35. 84 sakymai 1 p. p. Nr. 38, 39 // Ten pat, l. 25. 85 sakymas 1 p. p. 1919-01-13 Nr. 41 // Ten pat; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 29.

28

autuvas Mosin-Nagant (VDKM)

greitu laiku tas bus ion padaryta. Preventuojama aukti vyrus amiaus nuo 20 iki 22 m.; savanoriais gali ir jaunesni. Pulkui labai reikalingi karininkai (oficieriai).86 I 1919 m. sausio 13 d. ataskaitos matyti, kad t dien pulke buvo 621 savanoris, tarp j 33 karininkai, trys karo valdininkai, vienas karo gydytojas. 226 kareiviai buvo komandiruoti, tad, be serganij, laikinai paleist ir dezertyravusij, buvo 335 rikiuots kareiviai. Daugiausia kareivi 152 turjo 1-oji kuopa. 5-ojoje kuopoje buvo 93. Pulkas Sunkusis kulkosvaidis Maxim MG08 (VDKM) turjo 259 rusikus 1891 m. modelio Mosin-Nagant sistemos autuvus be durtuv87, 150 vokik autuv. Tiesa, dauguma j buvo prastos kokybs, aprdij. Daug autuv buvo surinkta i kaim gyventoj88. Taip pat pulkas turjo tris vokikus kulkosvaidius Maxim89 ir vien Parabellum 0147. Du i j buvo suged. autuvams turjo 12 000, o tai kulkosvaidiams tik 2000 ovini. Aprpinimas maistu irgi nebuvo pagerjs. Kareiviai pusryiams gaudavo po 0,5 kg duonos ir katiliuk mieins kavos, pietums kopst su bulvmis ir jautiena, vakarienei bulviens arba kruop sriubos90. Vokieiai pulko kareiviams oficialiai neiotis ginklus leido tik nuo 1919 m. sausio 10 d. Tiesa, altuosius ginklus kardus ir durtuvus kareiviai ir karininkai galjo neiotis ir anksiau, jiems leidimo nebuvo reikalaujama. Pagal susitarim nuo sausio 10 d. vieai su autuvu ar pistoletu pasirods kareivis ar karininkas privaljo turti generalkomando leidim su antspaudu ir pulko vado ar tabo virininko parau. Besineiojantieji ginklus privaljo ant rankovs turti
86 L. e. 1 p. p. vado p. karininko K. Ladigos pareikimas KAM dl padties pulko // LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 2. 87 autuvas Mosin-Nagant, 1891 m. modelis, 1910 m. modifikacija. Kalibras 7,62 mm, dtuvs talpa 5 oviniai. Ilgis be durtuvo 1306 mm, ilgis su durtuvu 1734 mm, vamzdio ilgis 800 mm. Durtuvo bendras ilgis 502 mm, movos ilgis 70 mm, gelets diametras 16 mm, svoris be durtuvo 4,20 kg, svoris su durtuvu 4,64 kg. 88 1 pstinink pulko pirmieji karo ygiai // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 379, l. 76. 89 Sunkusis kulkosvaidis Maxim MG08 (modelis 08), pandau, Vokietija, 1917 m. Kalibras 7,92 mm, auinamas vandeniu, utaisymas juostinis, audymo greitis 450 vi/min., efektyvus audymo nuotolis 2000 m. Plienas, medis, oda. Bendras ilgis 1200 mm, vamzdio ilgis 721 mm, svoris 6264 kg. 90 Danileviius Eugenijus. Gedimino pulkas // Karys, 1991, Nr. 5, p. 13; Jankauskas V. Kario kelias, p. 50.

29

tautini spalv rait su pulko antspaudu ir dvti pilk kepur91. Daugjant pulke kareivi, prireik emiausios kategorijos vad. Sausio 13 d. krn. Zenonui Gerulaiiui prie 2-osios kuopos buvo sakyta steigti pavaduotoj (instruktori) mokykl. j i kiekvienos kuopos buvo pasista po 10 kareivi92. Mokykla pradjo veikti sausio 17-j, joje buvo 32 mokiniai93. T pai dien pulko vadas, vykdydamas krato apsaugos ministro 1919 m. sausio 6 d. sakym dl savanori pasiadjimo, sak visiems dar neupildiusiesiems iki sausio 15 d. upildyti pasiadjimo lapelius. Kariai pasira po tokiu pasiadjimo tekstu: A, ia pats pasiras............................. kils i............................. apskrities ............................... valsiaus......................... kaimo gims...................... mnes........ d.........met, kaipo pilnateisis Lietuvos valstybs pilietis, niekieno neveriamas stoju Krato apsaug ... pulk ir pasiadu nesigaildamas savo sveikatos nei gyvasties ginti nepriklausom Lietuvos valstyb. Pasiadu ventai pildyti visus pilieio kareivio priedermes dedamas ant mans laikinj valstybs statym ginant per iuos pasiadtus metus laisv ir Tvyn. ...........................mnesio ....... d. 1919 m.94 Sausio 15 d. K. Ladiga Kaun isiunt nauj praneim. Jame dl susidariusios padties jauiama neviltis. Jis rao: Neinau k toliau veikti? Rusams umus Vilni, visa Dzkija apmir: pulk savanoriai nebeina, nors ir anksiau j ionai neperdaug buvo. Savanoriai pulk atjo daugiausia bern basi, nuogi ir dar nra gals j aprengti, apauti. Girdjau, kad Kaun traukia daugiau savanori ir tie savanoriai yra apsireng, apsiav. Ar negalima bt i j kelet imt atsisti Alyt. Geistina bt, kad pulke bt kitokio elemento (i kinink), nes kitaip pakraipa pulko gali virsti blogon pusn. Ant io praneimo 1919 m. sausio 18 d. krn. Mykolas Velykis ura tai toki rezoliucij: Praneti, kad greitu laiku bus apvilkti ir apauti. Kareivi iuo laiku sisti negalima.95 Karinink trko ne tik Pirmajam pstinink pulkui. J trko ir kitose formuojamose karinse dalyse, todl 1919 m. sausio 15 d. Lietuvos Laikinoji Vyriausyb paskelb karinink mobilizacij. Nutarime buvo skelbiama, kad tarnavusieji armijoje vis ginkl ri oficieriai, podpraporikai, unteroficieriai bei valdininkai iki 45 m. yra mobilizuojami. Jie turi atvykti Lietuvos kariuomenn Kaunan, Alytun ar Gardinan, kur kam ariau, ir kreiptis vietines lietuvi komendantras. Vietin vyriausyb turi pasirpinti, kad jie atvykt mintas vietas ne vliau . m. vasario 1 d. Neatvyk laiku, bus patraukti teisman96. T dien, t. y. sausio 15-j, pulke jau buvo du batalionai. 1-ojo bataliono, vadovaujamo krn. Igno Musteikio, sudtyje buvo 1-oji kuopa, vadovaujama krn. Petro Genio, ir 2-oji kuopa, vadovaujama krn. Antano emaiio, taip pat kulkosvaidi kuopos uuomazga, kuri turjo du kulkosvaidius, tiesa, be stov, i kuri vienas buvo tik mokomasis ir kautynms netiko. Kuopos vadu buvo
91 1 pstinink pulko pirmieji karo ygiai // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 379, l. 76. 92 sakymas 1 p. p. 1919-01-13 Nr. 41 // Ten pat, b. 1, l. 28. 93 sakymas 1 p. p. 1919-01-19 Nr. 48 // Ten pat, l. 35. 94 sakymas 1 p. p. 1919-01-13 Nr. 41 // Ten pat, l. 28. 95 L. e. 1 p. p. vado p. K. Ladigos praneimas KAM tabui dl pulko formavimo // LCVA, f. 384, ap. 2, b. 61, l. 16. 96 Laikinosios vyriausybs inios, Nr. 23, 1919, sausio 16 d.

30

paskirtas krn. Aleksandras Svilas. i kuopa ypa pasiymjo savo moralinmis savybmis, nes joje buvo daug savanori moksleivi. 2-ojo bataliono, vadovaujamo krn. Prano Tamaausko, sudtyje buvo 5-oji (vadas krn. Vladas Skorupskis) ir 6-oji (vadas krn. Vincas audzis) kuopos ir pradta steigti 7-oji kuopa, vadovaujama krn. Broniaus Bilmino. 1-oji, 2-oji, 5-oji ir 6-oji kuopos turjo madaug po 8090 kareivi, steigiamoje 7-ojoje kuopoje buvo apie 30. Be to, pulke buvo mokomoji komanda, tada vadinta Pavaduotoj mokykla, vadovaujama krn. Zenono Gerulaiio. Joje buvo apie 30 savanori, ryi komanda ir kio dalinys. Pulke buvo apie 600 savanori, tiesa, ginklus turjo ne visi97. Sausio 20 d. KAM tabo virininkas Pirmojo pstinink pulko vadui nusiunt nurodymus pulk formuoti toliau ir patar savanoriams i anksto praneti, kad atvykdami ie turt reikalingiausius daiktus (batus, iltus drabuius, baltinius, antklod) ir kad u j naudojim bus sumokta Tiekimo skyriaus nustatyta kaina. Be to, tabo virininkas prane, kad greitai i Vokietijos bus gauta amunicijos, autuv ir kulkosvaidi iuo klausimu Gardin jau ivyks Vyriausybs atstovas. Taip pat jis prane, kad naujok i Kauno pulkas negaus ir kad karinink trkum tikimasi isprsti paskelbus mobilizacij. Dar nurod karinink nesiuntinti maitinimo reikalais, tam panaudoti valdininkus98. Augant pulkui, augo ir ilaidos. Nors los ir didjo, bet j nepakako. 1918m. lapkrit pulko reikmms buvo skirta tik 2800 marki, gruod pulkas gavo per 100 000, o nuo sausio 1 iki vasario 11 dienos imtinai buvo skirta per 1 milijon marki99. Sausio 23 d. sakymu laikinai einantis pulko vado pareigas krn. K. Ladiga paskelb, kad pulke delei suvienijimo vis kariki vien eimyn, geresnio ir naudingesnio praleidimo liuoso laiko steigiamas pulke kariki klubas. Buvo idstyti pagrindiniai klubo veiklos principai100. Tuo metu pulke vl buvo keiiama vadovyb, nes revoliucingas pulko vado J. Galvydio-Bykausko paalinimas kariuomens vadovybei kl nerim. Sausio 25 d. Pirmojo pstinink pulko vadu skiriamas buvs carins Rusijos kariuomens karininkas Valerijonas Ramanauskas. Laikinai js pulko vado pareigas krn. K. Ladiga nuo vadovavimo pulkui buvo nualintas ir grintas bataliono vado pareigas. Tuo paiu saky- Valerijonas Ramanauskas
97 98 99 100 Aliauskas K. Lietuvos kovos dl nepriklausoimybs 19181920, p. 100, 126, 143. KAM tabo nurodymas 1 p. p. vadui dl pulko formavimo // LCVA, f. 384, ap. 2, b. 61, l. 23. Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 226. sakymas 1 p. p. 1919-01-23 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 39.

31

mu krn.Antanas Juozapaviius paskirtas Pirmojo pstinink pulko vado pagalbininku nuo 1919 m. sausio 25 d.101 Tomis dienomis pasikeit ir pulko adjutantas. Sausio 27 d. krn. B. Bilminas buvo paskirtas pradtos steigti 7-osios kuopos vadu. Adjutantu paskirtas krn. Vaclovas adeika102. Taiau 1919 m. sausio 28 d., kaip buvo nurodyta, krn. V. Ramanauskas neperm Pirmojo pstinink pulko vado pareig, todl Krato apsaugos ministerijos tabo virininkas krn. Pranas Liatukas sak krn. Antanui Juozapaviiui perimti pulk ir laikinai eiti pulko vado pareigas. 1919 m. sausio 31 d. sakym pulkui Nr. 64 pasira K. Ladiga. Jame sakoma: Atvykus sausio 30 d. . m. sulig sakymo Krato apsaugos ministerijos tabo virininko nuo sausio 28 d. . m. karinink Juozapavii laikyti akivaizdoje pulko.103 Krn. K. Ladigai buvo sakyta i pulko ivykti. Vietoje jo sausio 30 d. 1-ojo bataliono vadu buvo paskirtas krn. I. Musteikis, o sausio 31 d. 1-osios kuopos vadu krn. Z. Taleviius104. A. Juozapaviiaus paskyrimu eiti pulko vado pareigas buvo nepatenkintas krn. K. Ladiga, todl vasario 5 d. pasipra atleidiamas i kariuomens. Vasario 9 d. jis buvo ikviestas Kaun ir paskirtas karininku ypatingiems reikalams prie krato apsaugos ministro105. 1919 m. vasario 3 d. Pirmajam pstinink pulkui buvo ileistas sakymas Nr.68, kurio pirmas paragrafas skelb: Sulig sakymo Krato apsaugos ministerijos nuo 25 sausio . m. Nr. 20, valdym pulko perduodu karininkui Juozapaviiui. Karininkas Ladiga.106 1919 m. vasario 11 d. sakyme Nr. 28 Krato apsaugos ministerijai sakoma: Karinink Juozapavii, laikinai primus 1-m pstinink pulk, skaityti laikinai pildant pareigas vado 1 pstinink pulko nuo 1919 m. vasario 4 dienos.107 Tuo metu pulke tarnavo 36 karininkai, 13 karo valdinink, vienas karo gydytojas, 678 kareiviai. Pulkas turjo 4 kulkosvaidius, 409 autuvus, 68 arklius108. Pulke tebuvo du batalionai. 1-j batalion, vadovaujam krn. Igno Musteikio, sudar dvi kuopos ir kulkosvaidi kuopa, 2-j batalion, vadovaujam krn.Prano Tamaausko, trys kuopos, kurios dar buvo iki galo nesukomplektuotos. Ginkluot buvo menka, daugiausia rusiki autuvai Berdan109, kuriems labai trko ovini110. Beje, pulke buvo ne pati geriausia padtis. Kai kurie pulko karininkai girtuokliavo, netinkamai elgsi su kareiviais. Usimimai vykdavo nereguliariai, nes pulkas saugojo labai plat fronto bar ir kareiviai turjo danai eiti sargyb. Be to, trkstant l kareivines remontuoti teko patiems kareiviams111.

101 Krato apsaugos ministerijai sakymas 1919 m. sausio 25 d. Nr. 20 // Ten pat, l. 54. 102 sakymas 1 p. p. 1919-01-29 Nr. 62 // Ten pat, l. 48; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 224. 103 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 51 104 sakymas 1 p. p. 1919-01-30 Nr. 63 // Ten pat, l. 50; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 225. 105 Jankauskas V. Kario kelias, p. 51. 106 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 55. 107 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 50. 108 Jankauskas V. Kario kelias, p. 52. 109 autuvas Berdan Nr. 2, 1870 m. modelis, Ievskas, Rusija. Kalibras 10,67 mm, utaisomas vienu oviniu. Plienas, medis. Ginklo ilgis 1348 mm, vamzdio ilgis 832 mm, svoris 3,92 kg. 110 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 53. 111 Ten pat.

32

autuvas Berdan Nr. 2 (VDKM)

Tuo metu bolevikai eimininkavo jau nemaoje Lietuvos dalyje, todl 1919m. vasario 8 d. visoje Alytaus apskrityje buvo vesta karo padtis112. Perms vadovavim, krn. Antanas Juozapaviius pulke pasisteng vesti tvark. Savo atsiminimuose Pranas Tamaauskas rao: pulkan atvyko naujai paskirtas pulko vado pareigas eiti karininkas Juozapaviius. Apskritai pulke, nesant tikro eimininko, buvo susidariusi tokia padtis, kad atvykimas naujo virininko buvo labai vis laukiamas. Nors tokioms atsakingoms pareigoms, kaip vadovauti
112 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 227.

33

dar tik pusiau suorganizuotam pulkui, jis atrod per jaunas, be gyvenimo ir tarnybos patyrimo, apie k ir pats danai nusisksdavo, bet vadovybs pasikeitimas vis dlto turjo teigiamos takos: pulko formavimas gavo nauj impuls, o kasdienis pulko gyvenimas pagyvjo, surimtjo (...) Karininkas Juozapaviius dar ger tak pulkui ne tiek autoritetu ar tarnybos inojimu, kiek asmeniku pavyzdiu. Aikiai visiems matsi jo darbtumas, rpestingumas, pastangos sigilinti pulko administravimo detales ir kasdieninius reikalus; visur buvo matyti jo nuoirds norai i savanori padaryti tikrus, karo metui tinkamus, karius. Bdamas auktos morals, visomis savo fizinmis ir dvasinmis pajgomis buvo atsidavs jam pavestoms sunkiai veikiamoms pareigoms. Turdamas kart bd, o i kitos puss, bdamas atsargus, reikalavo Antanas Juozapaviius ne tik i savs, bet ir i kit bti pasiruousiems sutikti vairius netiktumus.113 Tarp neatidliotin udavini, kuriuos A. Juozapaviiui teko sprsti, buvo pulko vidaus gyvenimo norminimas pagal visuotinai pripaintus kariuomens tvarkymosi principus. ia jis rmsi savo, kaip karininko, sukaupta patirtimi, ypa dirbant Atskirajame lietuvi batalione Vitebske. Nustatydamas vadovybs informavimo apie padt pulke tvark, 1919 m. vasario 8 d. sakyme Nr. 75 A.Juozapaviius nurod: Visoms kuopoms ir komandoms sakau kasdien pristatyti pulko ratinn dienos inias ligi 8 val. ryto pagal sekani schem. 1919 m. vasario 9 d. sakymu Nr. 77 A. Juozapaviius sunormino vidaus tarnybos raportus, arba, kaip jis vadino, pareikimus, pateikdamas j formas odiu ir ratu, nurodydamas j vykdymo tvark. Antai budiniojo karininko raporto (pareikimo) pulko vadui formul buvo tokia: Ponas vade, 1 pstinink pulke laike deuravimo joki atsitikim nebuvo (o jei buvo, tai praneti tuos atsitikimus). Atitinkamai turjo raportuoti ligoninje budintis vyresnysis gydytojas, karininkas, perduodantis budjim, kuopoje budintis karininkas. sakyme nurodyta, kaip budintysis karininkas ratu turi pateikti rytin ir vakarin raportus114. Gerai suvokdamas, koki reikm smoningai pavaldini drausmei turi sakym ir nurodym inojimas, A. Juozapaviius pareikalavo, kad sakymai pulkui kasdien bt skelbiami kuopose ir komandose. Mintame sakyme Nr. 75 jis nurod: Patmijau, kad sakymai pulkui ne visuomet perskaitomi kuopose ir komandose. Kuop vadams ir komand virininkams atkreipti tai dom.115 Pulko vadui A. Juozapaviiui labai rpjo stiprinti karinink vaidmen, ugdyti atsakomybs u patiktas pareigas jausm. Jau pirmuoju savo 1919 m. vasario 4 d. sakymu Nr. 70 jis nubaud karinink Povil Dundul dviej par aretu u nevykus pildym pareig deuruojanio karininko ir neprideram elges
113 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 53. 114 sakymas 1 p. p. 1919-02-09 Nr. 77 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 6465; Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p.54. 115 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 61.

34

su kareiviais. Vasario 6-osios sakymu Nr. 73 A. Juozapaviius nurod: Pastebjau, kad kuop vadai, ieidami i stovyklos, nepalieka savo vietoje pavaduotoj; batalion vadams tai atkreipti dom. Pulko kvartirmeisteriui karo valdininkui Simui Ugai tuo paiu sakymu pareiktas papeikimas u netikus savo pareig pildym. Mintame sakyme yra du su karinink drausme susij punktai: Patmijau, kad karininkai be leidimo naudojasi svetimais arkliais. Batalion vadams atkreipti tai dom; Patmijau, kad ypa vakarais ne kart girdtis neleistinas audymas. Visiems vadams bei virininkams sakyti savo pavaldiniams, kad toki atsitikim daugiau nebebt.116 1919 m. vasario 12 d. sakymu Nr. 81 A. Juozapaviius paskyr pulko karo lauko teism, pirmininkaujam krn. Igno Musteikio. Nariais paskirti krn. V. Skorupskis ir A. vambaris-vebrauskas117. Daug rpesi A. Juozapaviiui kl pulko materialinis aprpinimas, ypa kareivini bkl. P. Ruseckas ra: Atvyk Alytaus kareivines rado kuo baisiausioje padtyje. Nebuvo, inoma, joki sandli, jokio maisto ar kito ko atsargos. Visk turjo ant greitj gauti ir pasirpinti. Pasak A. Keblaiio, beveik visos kareivins buvo be lang, be dur, apvieiamos balanomis. Ankstesnieji pulko vadai iuos klausimus buvo tik pradj sprsti. 1919 m. vasario 4 d. A. Juozapaviius sudar komisij ir paved jai parengti kareivini remonto smat. Vasario 8 d. jis patvirtino komisijos pateikt remonto smat 53 380 rubli118. Tiesa, nuo 1919 met pasikeit pulko aprpinimo maisto produktais tvarka. Iki tol maisto produktus i pasiturini valstiei rekvizuodavo pulko atstovai, o nuo vasario pulk maistu pradjo aprpinti sumimo komitetai119. A. Juozapaviius toliau komplektavo Pirmj pstinink pulk. 1919 m. vasario 4 d. jis prim eis savanorius: Juoz Kubili, Andriej Kriin, Juoz Kazlausk, Vinc Grikel, Juoz Bauk ir Antan Gluausk. Vasario 6d. A. Juozapaviius prim tarnyb karinink Kaz Sku ir paskyr j Alytaus apskrities komendantu su kuopos vado teismis, kartu paskirdamas eiti Alytaus apskrities milicijos virininko pareigas. Vasario 7 d. tarnyb buvo priimtas karininkas Antanas vambaris-vebrauskas. Jis buvo paskirtas Puskarininki mokyklos virininko pavaduotoju120. Pradjs vadovauti pulkui, jau vasario 4 d. krn. A. Juozapaviius kreipsi KAM tab praydamas krn. V. Ramanausko neskirti pulko vadu. Kariuomens vadovybei niekaip nereaguojant, vasario 10 d. jis rao nauj rat: Praneu, kad kio skyriaus virininkas gavo uklausim nuo k-ko Ramanausko, ar prirengtas jam butas su visiais patogumais? Praau k-ko Ramanausko nesisti 1 pulk. Jo atvaiaviavimas sukels daug nesusipratim ir nemalonum. Vadas pulko gali bti ypata, gerai kalbania lietuvikai ir inania dabartinio kareivio psichologij. Apraydamas epizod, V. Jankauskas daro ivad, kad krn. A. Juozapaviius, sudtingoje situacijoje siekdamas usitikrinti visik veiklos laisv, kaip klit mat ne tik paskirtj pulko vad, bet ir krn. K. Ladig121.
116 Ten pat, l. 57, 58. 61; Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 54. 117 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 68. 118 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 54. 119 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 226. 120 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 55. 121 Jankauskas V. Kario kelias, p. 52.

35

Didel problema pulko vadui A. Juozapaviiui buvo santykiai su vokiei gula Alytuje. Tuo metu j sudar keturi pstinink batalionai (prie kiekvieno po vien kulkosvaidi kuop), artilerijos brigada (4 baterijos po 4 pabklus kiekvienoje), raiteli eskadronas, isklaidytas po Alytaus apylinkes. Visos tos dalys priklaus 169-ajai apsaugos brigadai. Apie vokiei kariuomens moralin bkl P. Birys ra: Itvirkinti, ilepinti, nein iaurumo rib, jausdami besiartinani valand, kada jiems reiks i Lietuvos isinedinti, savivaliavo, vog, pl, kankino ir skriaud miesto ir apylinki gyventojus.122 Taigi A. Juozapaviiaus nusistatymas vokiei atvilgiu buvo suprantamas. Pasak K. Skuo, jis tik svajojo apie tai, kaip ir kokiu bdu nuginkluoti vokiei gul ir tuo bdu sigyti ginkl ir visa kita, reikalinga pulkui, ir padaryti gal vokiei viepatavimui ir j plimams gyventoj123. 1919 m. vasario 8 d. pulko tabe buvo gauta inia, kad vokieiai plia krautuves ir gyventojus. Pulko vadas A. Juozapaviius sak isisti miest sustiprintus patrulius. Patruliuojantys kareiviai apie 12 val. vienoje krautuvje igirdo riksm. j vid, rado tris vokiei kareivius, plianius krautuv. Vokieiai, durtuvais prispyr prie sienos savinink yd, reikalavo kasos pinig. Plikai buvo suimti ir nuvaryti pulko dabokl. Vokieiai jga band ivaduoti suimtuosius, bet nieko neijo. Konfliktas buvo isprstas tik tada, kai i Kauno atvyko auktas vokiei karininkas ir papra pulko vado A. Juozapaviiaus suimtuosius paleisti124. Nors epizod daugelis autori nurodo kaip A. Juozapaviiaus principingum, taiau vargu ar toks jauno vado kartakoikumas buvo naudingas tada dar silpnam pulkui.

Pulkas kov su bolevikais metu

Kovos dl Alytaus Siekdama uimti Kaun supamuoju manevru i piet puss, bolevik armijos vadovyb 1919 met pradioje m ruotis karinei operacijai Alytaus kryptimi. I patekusio Lietuvos karins vadovybs rankas 1919 m. vasario 6 d. slapto sakymo bolevik veikianiajai armijai matyti, jog i planavo nakt i vasario 8-osios 9-j, pasinaudodama sukilusiais darbininkais ir valstieiais, visame piet fronte pradti bendrus greitus ir rytingus veiksmus. Kiekvienas i operacijai numatyt pulk turjo madaug po 1000 kari. dein nuo III auli pulko veiks IV auli pulkas vasario 8 d. turjo ivykti i Butrimoni miestelio, Punios rajone persikelti kairj Nemuno krant ir vasario 9-osios ryt, apeidamas Alyt Kanik kaimo rajone, atkirsti Lietuvos kariuomens susisiekim ir ryius su Kaunu ir Suvalkais. III auli pulkas, ygiuodamas pagal plent VarnaAlytus, turjo uimti Merkin ir Alyt. Uimant nurodytas vietoves, sakyta visomis priemonmis palauti bet kok galim lietuvi ir vokiei pasiprieinim. iai operacijai vadovauti buvo paskirtas III auli pulko vadas Vasiukovas, jo padjjais Grinkovas ir Belizoko bei politinis komisaras Vavilovas125.
122 123 124 125 Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, p. 55. Ten pat. Ten pat. Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 52.

36

Krato apsaugos ministerijos vadovyb su nerimu stebjo raudonarmiei pasirengim. Jau 1919 m. sausio 16 d. buvo sakyta Pirmojo pstinink pulko vadui vykdyti tolimas bolevik pozicij valgybas (net iki slyio su bolevikais). Buvo nurodyta turti slaptus valgus Varnos ir Valkinink geleinkelio stotyse, taip pat susisiekti su slaptais valgais Vilniuje. Vis apie bolevikus surinkt mediag pulko vadovyb turjo perduoti Krato apsaugos ministerijos tabui. Be to, buvo sakyta dar spariau formuoti Pirmj pstinink pulk126. Taiau, kaip jau buvo minta, visko trko, o paramos Krato apsaugos ministerija daug suteikti negaljo. Sausio 22-j krn. I. Musteikiui buvo duotas sakymas su briu (36 kareiviais) ivalgyti Daug apylinkes. Buvo gauta ini, kad Daugus (22 km nuo Alytaus) atvyko 200 bolevik, taigi I. Musteikis turjo ias inias patikslinti. Dauguose mint bolevik nerasta, tik du kareiviai, kurie buvo paimti nelaisv127. Belaisviai prane, kad sausio 21 d. pas juos buvo atvyk vokieiai. Pasikalbj su komisaru, jie ivyko Alytaus link. Po poros dien laikinai einantis pulko vado pareigas krn. K. Ladiga, gavs papildom ini, isiunt Krato apsaugos ministerijos tabo virininkui telefonogram, kurioje nurod, kad, valgybos iniomis, I Pskovo pulko 2-oji kuopa uima Bobrikio ir Veonio kaimus rytus nuo Daug, 3-ioji kuopa Drucknus. Viena kuopa i Varnos ivyko Perlojos kryptimi. Bolevikai lauki paramos. Kai ateisi du pulkai ir artilerija, eisi prie Nemuno128. Taigi situacija buvo labai rimta. Vilniaus rajone veik vadinamoji bolevik vakar armija. ios armijos Pskovo divizija, vadinama Lietuvi divizija, buvo gavusi sakym uimti Alyt ir, ipltusi pulkus vietos sukilliais iki brigad, ygiuoti Vokietijos sienos link. Vokietijos X armijos daliniai jau buvo beveik baigti evakuoti Vokietij ir net neturjo pakankamai jg utvaroms sudaryti. O ir likusieji buvo pakrik, juose buvo stipri spartakinink taka. Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai ikilo pavojus atsidurti bolevik rankose. Tuo susirpino Antants vadovyb. Santarvininkai i vokiei pareikalavo aktyviai veikti prie bolevikus ir ilaikyti linij GardinasKaunasMintauja. Tuo tarpu bare AlytusKaiiadorys vokieiai turjo po vien silpn batalion prie abiej geleinkelio linij. Ties Alytumi vokieiai saugojo ioki toki demarkacijos linij, pastat raiteli ukard Peteronyse. Paiame Alytuje buvo vokiei raiteli ir pstinink, be to, tomis dienomis Alyt atvyko nepilnos sudties 3-iasis prs husar pulkas129. Artinantis prie Alytaus bolevikams, vien vokiei utvaromis pasikliauti nebuvo galima. Politikuojantys spartakininkai iekojo (ir turjo) tartin ryi su bolevikais. Be to, Pirmojo pstinink pulko gula buvo susitelkusi Alytaus Vilniaus pusje, o vokiei gula u Nemuno, Suvalk pusje. Tai kl ypa daug rpesi pulko vadovybei, nes pulkas galjo atsidurti tarp dviej prie. Nepasitikint vokiei utvaromis, sausio 24 d. pulko 2-ajai kuopai buvo
126 Ten pat, p. 53. 127 1 pstinink pulko pirmieji karo ygiai // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 379, l. 78 a. p.; Sabalys K. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 169. 128 1 pstinink pulko pirmieji karo ygiai // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 379, l. 78 a. p. 129 Ten pat, l. 79 a. p.

37

duotas sakymas padaryti utvaras rytus nuo Peteroni Domenkoni, Venin, Uliki kaimuose, kad apsisaugot nuo bolevik puolimo i ryt puss. Kuopai buvo priskirtas sunkusis kulkovaidis. Su vokieiais buvo palaikomas ryys. Sausio 24 d. 14 val. kuopa um nurodytas teritorijas. Jau tos dienos vakar (18 val.) buvo pastebti nuo Daug puss jojantys du raiteliai. juos buvo paleistas pirmasis vis. Raiteliai skubiai spruko mik. Bolevilkai pasirod ir prieais lietuvi utvar Veninuose. Bolevik valgai m sekti lietuvi utvaras, taiau svarbesns j jgos tebuvo telkiamos DaugVarnos rajone. Slaptus valgus bolevik pusn siunt ir lietuviai. Sausio 27 d. utvaras aplank pulko vadas. Kareivi nuotaika buvo gera, taiau turdamas galvoje ypa plat bar, kur teko saugoti, pulko vadas papra krato apsaugos ministro paramos Alytaus gulai. Ministerijos tabas praomos paramos neatsiunt, prieingai, po keli dien i Alytaus gulos vien kuop net pam. autuvai buvo atsisti tik vasario 12 d.130 Bolevikams artjant, vokieiai i Peteroni pasitrauk. Tai matyti i krn. A. emaiio praneimo pulko vadui: Praneu, kad surinktomis iniomis vokieiai i Peteroni ir vobikio ijo. I karininko ulgos praneimo matosi, kad yra pavojus 2-os kuops pirmam briui, nes turima ini, kad bolevikai rengiasi ygiuoti pirmyn. Dl viso ko a pats atvykau su vienu briu vobiki k. ir ia sustojau. Bsiu iki ryt dienos...Vencinuose liko virila su ketvirtu briu. 2. kuopos vadas karininkas emaitis.131 Vokieiams pasitraukus, j stovjimo vietas buvo nusista 1-oji kuopa. Bataliono vadas pulko vadui prane, kad 1-oji kuopa sausio 29 d. ivyko uimti Peteroni ir Kanik kaim. Vadinasi, fronto baras dar labiau isiplt. Sausio 29-j laikinai einantis pulko vado pareigas krn. K. Ladiga vl aplank sargybas. Kareivi nuotaika buvo gera. Grs tab, 2-ajai kuopai u ypating budrum sakymu pulkui pareik padk. Vokiei raiteliams pasitraukus, taiau bolevikams nepuolant, po dviej dien atvyko vokiei pstininkai. Jie msi saugoti bar pietus nuo Peteroni. 1-oji kuopa sausio 30-j pakeit 2-j kuop. 1-osios kuopos vado sausio 30- osios praneime, be kita ko, raoma: Joki svarbi atsitikim nebuvo. I Daug atvyko savanoris kareivis pabgs i bolevik. Sako, kad tenai j yra 150 moni. Bolevikai aretavo Daug komitet ir isiunt Vilni. Kuomet ms 2. kuopos valgai buvo prie Daug, tai jie mat ir buvo nusigand. Nakt a vien nip pasiuniau Daugus, o rytoj bus pasista valgyba Pavartnus.132 Vasario 2 d. 1-osios kuopos utvaras pakeit 5-oji kuopa. Vasario 6 d. 5-osios kuopos vadas krn. V. Skorupskis prane, kad bolevik valgai apaud kuopos utvar vobikyje. Lietuvi sutikti ugnimi, bolevikai pasitrauk. Vasario 6 d. 5-j kuop pakeit 6-oji. Vasario 7-j kuopos vadas krn. V.audzis prane, kad nakt i vobikio utvaros isisti valgai 4 val. ryto susitiko su bolevik valgais ir susiaud. Pastarieji pasitrauk mik. Vliau mik buvo pasista daugiau kari, bet bolevik surasti nepavyko.
130 Ten pat, l. 78 a. p. 131 Ten pat, l. 79. 132 Ten pat.

38

Vasario 10-j ms daliniai vl pasikeit: 6-j kuop pakeit 1-oji kuopa. Vokieiai informavo, kad, j turimomis iniomis, bolevikai artimiausiomis dienomis puls Kaun ir Alyt. Taiau krn. P. Genys i ukard rao praneim, kad kol kas bolevikai Daug ir Alytaus link neina. Dauguose yra 150 moni ir du kulkosvaidiai, Butrimonyse 100 moni133. Vasario 9 d. krato apsaugos viceministras krn. Stasys Zaskeviius Pirmojo pstinink pulko vado pareikalavo vien kuop pasisti paremti Jiezno gynybos. Laikinai einantis pulko vado pareigas krn. A. Juozapaviius sak 15 val. ivykti krn. A. emaiio vadovaujamai 2-ajai kuopai. Kuopa 16 val. iygiavo Prienus keliu AlytusBalbierikisPrienai134. O jau kit dien, t. y. vasario 10-j, buvo suinota, kad Alytaus kryptimi ygiuoja apie 700 bolevik kari vora, ginkluota 15 kulkosvaidi ir keturiomis lengvosiomis patrankomis135. Vasario 10 d. pulko vadas krn. Antanas Juozapaviius isiunt Kaun slapt rat, kuriame buvo raoma: iuo praneu, kad stovis fronto Alytuje pavojingas, apie pavojingum stovio buvo praneta Ponui Ministeriui savaite atgal, tuomet pulkui reikalinga buvo duoti 200 kareivi i Kauno, tas buvo priadta, bet ligiolai nei vienas mogus i Kauno ne atjo ir dargi sakius Vice-ministeriui 9 vasario 1919 met N 3 tapo paimta viena kuopa 1 pulko jo nuoirai, kas susilpnino padjim Alytuje. Manau, kad ijus i to keblaus padjimo reikalingi mons ir ginklai, kitaip gali bti katastrofa.136 T pai vasario 10-j vyko Pirmojo pstinink pulko vadovybs ir vokiei karins vadovybs pasitarimas. Tiek vokiei, tiek lietuvi turta informacija apie bolevik skverbimsi vakar bei piet kryptimis buvo panai. Susitikimo metu buvo aptartas bendro vadovavimo sujungtoms lietuvi ir vokiei jgoms klausimas. Kadangi vokiei gulos Alytuje vadas buvo generolas, ie ir pasil Pirmajam pstinink pulkui prasidjus kovoms pereiti vokiei brigados vado inion. Pulko vadovyb tokiam pasilymui i principo neprietaravo, taiau paadjo konkreiai klausim atsakyti tik pasikonsultavusi su kariuomens vadovybe. Pasitarime taip pat buvo tartasi dl gynybos pozicij pasirinkimo, ryi palaikymo ir vieni kit parmimo lemtingais atvejais. Vokieiai sil nieko nelaukiant sudaryti gynybos plan, kovos pozicijas pasirinkti vietoje ir tinkamai jas parengti. Jie pakviet lietuvius kitos dienos ryt atvykti Uliki kaim. Nors vokiei brigados vadovyb rod didel palankum lietuviams, taiau Pirmojo pstinink pulko vadovyb jais nepasitikjo ir susitikim neatvyko. Tik telefonu vokiei vadovybs atsipra ir pareik numatyt susitikimo viet negalsianti atvykti. Pirmasis pstinink pulkas nutar prie bolevikus veikti savarankikai137. Tai, ko gero, buvo pati didiausia klaida, kuri padar pulko vadas krn. A. Juozapaviius ir vadovaujantys pulko karininkai. Kaip seksi viceministro S. Zaskeviiaus inion pasistai kuopai, informacij pateiksime taip, kaip yra uras kuopos vadas krn. A. emaitis:
133 Ten pat, l. 7980. 134 Trumpa Jezno kautyni apvalga // Ten pat, l. 86. 135 Mjr. Aliauskas. Pirmieji Nepriklausomybs kov ygiai // Ms inynas, t. 36, Nr. 2, p. 213. 136 Ten pat. 137 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 54.

39

Birtone sutikome pirmus atsitraukianius nuo Jezno du raitelius, kurie man prane, bolevik didels jgos sumu msikius, s daug sueist, j tarpe ir pats viceministras krn. Zaskeviius. Duotas sakymas trauktis atgal Prienus. I i raiteli praneimo negaljau suinoti tikros situacijos, bet matydamas, kad su msikiais atsitiko nelaim, idaviau kuopai i veimo papildomai ovini ir po keli kartos prakalbos odi, tsiau yg toliau. Mano grietas nusistatymas t bt eiti pirmyn, sukl ger nuoatik visai kuopai, tik 2-3 silpnesns valios, pasitaikius pirmam mikeliui, atsiliko ir pabgo. Kelyje sutikau dar kelet besitraukiani pstinink. Kiek paygiav prie akoni kaimo sutinku tvarkingai atsitraukianius pstininkus ir raitelius. Su jais buvo ir vice-ministras, kuris paaikino situacij ir dav man sakym ygiuoti su kuopa, pridengiant atsitraukianias ir pavargusias dalis. Tos dienos vakare prie Birtono buvo surinktos visos turimos lietuvi jgos ir patikrinus nustatyta, kad nra brio vado krn. etuchino. Su puse moni, kuri dalis pateko bolevik nelaisvn ir buvo iauriai iudyti. mons buvo pavarg, todl buvo nutarta vykti Prienus ir duoti monms poilsio. Sekani dien, vasario 11 d. ryte 1 pstinink pulko 2-oji kuopa buvo ivesta Prien priedangai Birtono auktumas. Vasario 13 vl buvo nutarta pulti Jezno miestelyje esanius bolevikus. Tiksliam prieo prieakini post isiaikinimui vis nakt buvo vedama energinga valgyba karininkams Poinui ir Treideriui vadovaujant. Naktis buvo nepermatomai tamsi, snigo. Ryto met abi kuopos buvo suvestos vien batalion. Batalionui vadovauti buvo pavesta krn. emaiiui. 1 pstinink pulko 2-ajai kuopai vadu buvo paskirtas krn. Treideris, 2-ojo pstinink pulko kuopos vadu krn. Poinas. Puolim rm vokiei kariuomens dalinys su viena patranka. Sutvarkius batalion ir atidavus paskutinius nurodymus, buvo pradtas ygis. Raiteliai buvo isisti anksiau ir iki puolimo pradios sudar prieakin rinktin. 2-oji kuopa, vykdama puolimo ieities rib, susidr su bolevik raitja valgyba, kuri po trumpo susiaudymo paspruko. Umus puolimui nurodytas ieities vietas, buvo pradtas visu frontu puolimas. Kadangi prie 2 pstinink pulko kuopos buvo pats viceministras Zaskeviius, tai a jau kartu su 1 pstinink pulko 2-ja kuopa, veikusia kairiajame sparne. Pradjus puolim, bolevikai atideng smarki ugn i autuv ir kulkosvaidi. Dar neprat prie kautyni 2-osios kuopos savanoriai, pagauti baims, puol prie ems. Kadangi tik grietu ir energingu kuopos judesiu buvo galima demoralizuoti prie ir jo ugn, todl atviroje vietoje ijau prie kuop. Uteko io mano poelgio ir keli odi.- K vyruiai, baisu pirmyn! ir grandin pakilo ir iki Jezno pamimo n vienas savanoris be komandos neatsigul... Energingas visu frontu puolimas privert bolevikus bgti i Jezno, paliekant sueistus ir daug ginkl bei audmen. Vienas kulkosvaidis buvo paliktas banyios bokte. Norta pulti bolevikus dar ir toliau, taiau tuojau pradjo temti ir prie teko persekioti tik ugnimi. Prieas trauksi Stakliki kryptimi. Nesuspj pabgti i Jezno miestelio bolevikai ms savanorius aud i nam. pyk savanoriai vien kit bolevik nudr.138

138 Trumpa Jezno kautyni apvalga // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 379, l. 8688.

40

Kit dien Jiezne esantys Pirmojo pstinink pulko 2-osios kuopos kariai pastebjo besileidiant bolevik lktuv. Laknai, negaldami greitai sutaisyti sugedusio lktuvo, pasim kulkosvaid pabgo Butrimoni link. Pasistas 2-oios kuopos valg brys lktuv atitemp Jiezn. Tai buvo pirmasis brangus karo grobis, kur mio lauke pam lietuvi kariai. Taip ir baigsi Jiezno kautyns, per kurias bolevikams, besiveriantiems Kaun ir Alyt, buvo suduotas nemenkas smgis. Taiau j jgos nebuvo pakirstos. Vasario 12 d. smarkesns kautyns su bolevikais prasidjo ties Alytumi ir paiame Alytaus mieste. Pirmojo pulko dalys saugojo bar nuo Alytaus rytus (vobiksDomantonysVencinaiUlikiai) ir iaur (PadvariksNorgeliks). Vokieiai saugojo fronto bar linijoje Poteroni geleinkelio stotisAlovButrimiks. Be to, jie taip pat saugojo MerkinsPerlojos krypt139. Pulko krn. P. Genio vadovaujama l-oji kuopa saugojo vobikiDomantoniVencin bar. Krn. A. emaiio vadovaujam kuop vasario 9 d. perklus PrienJiezno bar, pulke tinkamos kautynms beliko tik l-oji, 5-oji ir 6-oji kuopos. Taigi lietuviai, neturdami pakankamai pajg, fronto linij saugojo tik kai kuriose vietose, daugiausia kelius, tiltus, o itisi barai, net po kelet kilometr, buvo visai nesaugomi. Tai, be abejo, gerai inojo ir bolevik kariuomens vadovyb, nes organizavo gana intensyvi valgyb. Pulko vadui didel nerim kl ir ovini rusikiems autuvams trkumas. Pulkas vokik ovini turjo pakankamai, taiau daugiausia buvo ginkluotas rusikais autuvais. Krato apsaugos ministerija adjo padti, taiau atsisti vokik autuv negaljo, nes ginkl transportas i Vokietijos vlavo. Kaun ivyko krn. P. Gladutis, taiau kai gro su oviniais, mis su bolevikais jau buvo prasidjs140. Tuo tarpu 2-ojo bataliono apginklavimas ir kit perginklavimas turjo vykti vasario 12 d. Gynybos planas buvo paremtas tuo, jog iki vasario 12-osios daliniai bus apginkluoti, o vasario 13-j jie gals isidstyti saugomame bare141. Tai matyti i pulko vado krn. A. Juozapaviiaus sakymo: 12 vasario 1919 m. Alytus. 2 bataliono vadui. Paliepi mas. Rytoj vasario 13 d. 8 val. ryto 5 kuopa turi ieiti umimui fronto nuo kaimo Taknikiai ligi kaimo Vaidaugai; ie kaimai iaurs ryt pus nuo Alytaus. 5 kuopa turi bti 10 val. kaime Vaidaugai; 10 val. ryto kaime Vaidaugai bsiu ir a ir smulkiai nurodysiu, kaip uimti front. Vienas brys 6 kuopos 10 val. turi uimti kaim Ulykiai, kuris yra rytus nuo Alytaus; iam briui kaim Vaidaugai eiti nereik. 5 ir 6 kuop vadams i ryto 6 val. isisti nuo brio po 4 butininkus. 5 kuopa isiunia butininkus kaim Medukt, Vaidaugai ir Taknikiai, 6kuopos brys isiunia butininkus kaim Ulykiai. Brys 6 kuopos turi laikyti ry su vokieiais, stoviniais kaime Poteronys. E. 1 pst. pulko vado pareigas karininkas A. Juozapaviius.142
139 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 53. 140 Jankauskas V. Kario kelias, p. 53. 141 Aliauskas Kazys. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 146. 142 Ten pat, p. 147.

41

Schema Nr. 1 Kautyns su bolevikais ties Alytumi. 1919 m. vasario 12 d. I knygos: V. Lesius. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 56

Taigi pulko vadas nusprend sustiprinti 5-ja ir 6-ja kuopomis sargyb linij ir gintis, rezerve paliekant 7-j kuop ir mokomj komand. Taiau io plano vykdyti neteko. adtuosius ginklus (500 vokik autuv ir keliasdeimt tkstani ovini) pulkas gavo vl vasario 12-osios vakar, apie 20 valand. Ginklai buvo sudti sandl. Taiau madaug tokiu laiku bolevikai pradjo pulti lietuvi ir vokiei sargybas. Pulko rezerve Alytuje lik kareiviai tuojau pat buvo apginkluoti atvetaisiais autuvais. Vos gav ginklus, ia pat prie sandlio jie buvo mokomi jais naudotis, mat buvo susipain tik su rusikais autuvais. Besimokant paaikjo, kad atvetos netinkamos ovini dtuvs, o be j autuvo utaisyti i karto penkiais oviniais buvo nemanoma. Tai, be abejo, kl nepasitenkinim, taiau nieko kito neliko, kaip tik taip apginkluotus kareivius sisti pasitikti prieo143. Prie lemiamas kautynes susirgo 7-osios kuopos vadas krn. B. Bilminas. Jis buvo paguldytas ligonin. Nekaip jautsi ir pulko vadas krn. A. Juozapaviius, nes ivakarse krisdamas nuo arklio stipriai susitrenk144. Kaip vliau prisimin
143 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 55. 144 Jankauskas V. Kario kelias, p. 53.

42

krn. P. Tamaauskas, visi kariai suprato, kad artinasi rimta valanda. Nors spaud dideli nepritekliai, pulko karinink ir kareivi nuotaika buvo gera, baims niekas nejaut. Vyravo drsa, pasiryimas, klusnumas, visikas pasitikjimas savo vadais145. Alyt puol bolevik III ir IV auli pulkai, kuriuose buvo madaug po 1000 kari. III auli pulkas puol pagal plent VarnaAlytus. Bolevik IVau li pulkas puol iaur nuo III auli pulko. Plento kryptimi bolevik daliniai puol labai koncentruotomis pajgomis, pagrindines jgas nukreipdami prie lietuvius146, nes tikjosi, kad vokieiai ne tik nesiprieins, bet juos dargi parems. Taiau lietuviai ir vokieiai bendros vadovybs neturjo ir vieni kitais nepasitikjo, o tai labai apsunkino padt fronte. Pasitarimuose su vokieiais dalyvavs krn. P. Tamaauskas taip apra bolevik puolim: 1 pst. pulkas telefono ryio su fronto linijos daliniais neturjo, turjo tik vokieiai, tad ir ini galima buvo gauti tik i vokiei tabo. Apie upuolim buvo suinota i vokiei husar pulko tabo. I vokiei husar pulko tabo telefonu buvo praneta, jog bolevikai pirmiau sia puol vokiei ir lietuvi lauko sargybas. I j buvo suinota, jog bolevikai 23 val. 30 min. nuo Daug puss pirmiausia puol utvar Nr. 1 (vobiki km), o netrukus buvo puolamos Nr. 2 utvaros Nr. 2 (Domanto- Schema Bolevik puolimas ir pulko atsitraukimas. I: LVCA, f. 513, ap. 1, ni k.), Nr. 3 (Vencin k.) b.31, l. 12
145 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 147. 146 Ten pat.

43

kitos. Kiek vliau I pst. pulko vadas gavo ini, kad msiki utvaros i Ulyki k. pasitrauk. Vokieiai nusiskund, kad j kairiajam sparnui gresia apjimas. Dar kelis kartus vokieiai telefonavo msikiams, reikalaudami sustiprinti Ulyki rajon ir atstatyti pirmyki padt. Paskutin kart kalbdami pridr, kad jeigu negr ms utvaros Ulyki k., tai jie bus priversti apleisti pozicijas. I pst. pulko vadovyb, vertinusi susidariusi padt, suprato, jog mintam briui reikjo suteikti skubi param, taiau neturint greit susisiekimo priemoni iemos slygomis veikti nema atstum nebuvo joki galimybi. Daugiau vokieiai nebeskambino, o ms telefoninius paaukimus neatsiliepdavo.147 Krn. J. aplikas, apraydamas vasario 1213 dien kautynes, pokalbius su vokieiais apibdina taip: Apie padjim fronte buvo gauta ini nuo vokiei brigados virininko, kad jo kariuomen pasitrauk kaim Kanikai. Lietuvi kariuomen gynsi vobikse kiek galjo, bet turjo pasitraukti prie didesn jg ir klaus, kur dabar lietuvi pozicijos; jam buvo nurodytos, buvo praneta 1 val. 55 min. Lygiai 2 val. vokiei brigados virininkas perdav, kad j kariuomen stovi Kanik kaime ir rengiasi eiti pirmyn, tegul ir ms kariuomen irgi eina, kad uimt sensias pozicijas; praneim tuojau isiuniau vadui pulko su raiteliu. 2val. 7 min. gaunu ini nuo raitelio Gabriuko, kad padjimas blogas, rus daugyb, pulko vadas pakliuvo nelaisv, 1 ir 6 kuopos uima front prie Vencinus ant plento, susirmimas tarp ms ir rus kareivi eina, du sueisti atveti kareivines I bataliono, praneimo pulko vadui neatidav, nes jo nra; bk tai Kanik kaim vokieiai apleido ir dabar kaim uima rusai; itirti tai pasiuniau 1 kuopos valgus ... Skambinau telefonu vokiei brigados virinink, kad suinoiau k jie veikia ir kur laiko front, bet neatsiliep148. Pulko padtis darsi vis sunkesn, neaiki, nes i saviki nebuvo gauta joki ini. Tik i autuv ir kulkosvaidi vi artjimo buvo galima daryti ivad, jog msikiai traukiasi ir Alytui gresia rimtas pavojus. Po kiek laiko kareivini rajone pasirod lauko sargyb kariai. Jie pasakojo, kad bolevikai puol didelmis pajgomis, o vokieiai paliko savo pozicijas ir pasitrauk. Pavojus grs i ryt. Tada pulko vadas krn. A. Juozapaviius pasiunt 5-j ir 6-j kuopas plentu rytus, kad pridengt Alyt nuo bolevik, ir iskubjo bar. Prie ivykdamas operacijos reikalus jis paved pulko tabo virininkui krn. J. aplikui. Drauge su pulko vadu ivyko karininkai I. Musteikis, A. Svilas, kulkosvaidi kuopos vadas ir A. Povilaitis. Ryiams palaikyti su pulko tabu buvo paimti keli raiteliai. Visa i grup ivyko vasario 13-j, 8 minuts po vidurnakio. Pulko rezerve liko pus 5-osios kuopos (65 kareiviai), 7-oji kuopa (37 kareiviai) ir mokomoji komanda (32 kareiviai)149. Pirmj smg vasario 12-osios vakar bolevikai nukreip vobiki utva147 Ten pat, p. 148; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose, p. 55. 148 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 148. 149 Ten pat, p. 149150; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 55.

44

r. Krn. A. Juozapaviius ryosi pats isiaikinti susidariusi padt, jei manoma, apeiti bolevik sparn, suduoti jiems smg ir ukirsti keli plentu puolantiems bolevikams. Pulko vadas nuvyko Vencin kaim ir susitiko su 1-osios kuopos vadu krn. P. Geniu. Ten suinojo, kad i vobiki kaimo ms utvara jau buvo pasitraukusi. Netrukus utvara pasitrauk ir i Domantoni kaimo. Naktis buvo labai tamsi, snigo. Papildius br iki 40 kari, buvo pradtas ygis i Vencin kaimo prieo unugar. io dalinio priekinje saugoje jo krn. P. Genys su keliais kareiviais. Laukais visi pasiek plent AlytusVarna, bet bolevikai jau buvo praj pro t viet, tad jie atsidr i unugaryje. Krn.A. Juozapaviiui sakius brys nuygiavo plentu Alytaus link. Neprijus krykels, prie Poteroni kaimo ant plento buvo pastebta daug moni. ie rusikai paklaus: Kas ten? Krn. P. Genys taip pat rusikai atsak: Svoji (savi) ir rusai nusiramino. Um patogias pozicijas auktumlje ant plento, lietuviai bolevikus m audyti. Rus pusje prasidjo smyis ir triukmas. Taiau greitai pasigirdo komandos ir rusai pradjo pulti. Lietuvi brys turjo nedaug ovini, o turimas be stovo kulkosvaidis sugedo. Lietuvi ugnies smgis buvo per silpnas, kad rus pusje kilt panika. Teko trauktis atgal Alyt. J. Juozapaviiaus vadovaujamas brys Alyt gro vasario 13-j autant. Mieste jau vyko miai150. Tuo metu, kai krn. A. Juozapaviiaus brys buvo ivyks, krn. J. aplikas 5-osios kuopos karinink Pran erniausk su 10 kareivi pasiunt valgybon Takniki kaim. 6-oji kuopa, vadovaujama krn. V. audzio, buvo pasista paremti prieakinius dalinius deiniajame sparne, plento kryptimi. 5-oji kuopa, vadovaujama krn. V. Skorupskio, um auktumas rytus nuo kareivini ir miko. Su 5-ja kuopa drauge vyko ir 2-ojo bataliono vadas krn. P. Tamaauskas. Pulko adjutantas krn. Vaclovas adeika su vienu raiteliu buvo pasistas deinj sparn isiaikinti, kur yra ir k veikia vokiei daliniai. 4 val. grs pulko tab, jis informavo, jog vokieiai Kanik kaime nuo bolevik visikai nesigyn ir i savo kareivini pasitrauk Suvalk kryptimi. 5-oji ir 6-oji kuopos buvo atygiavusios netoli Vencin kaimo. Krn. V. audzio pasakojimu, jis buvo ijojs Vencinus, kur rado pulko vad krn. A. Juozapavii. Kai bolevikai pradjo pulti kaim, A. Juozapaviius sak krn. V. audziui ukirsti jiems keli ir nurod viet. Kai krn. V. audzis sugro kuop ir pradjo vykdyti uduot, pasirod, kad bolevikai jau pasiek auktum, kuri jis turjo uimti. 5-oji ir 6-oji kuopos gynsi prie mikelio, taiau bolevikai apjo kuop deinj sparn ir privert trauktis. Kuopos m trauktis Alyt, paskui kairj Nemuno krant. Tuo pat metu krn. J. aplikas pasiunt Mokomj kuop (apie 30 kareivi), vadovaujam krn. Z. Gerulaiio, uimti Kanik plento tilto per Nemun ir
150 Aliauskas Kazys. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 150.

45

neleisti bolevik kairj ups krant. Taiau kuopa tilto nepasiek, nes j jau buvo um bolevikai. Perj kairj krant, jie pradjo vertis Alyt ir apaudyti Pirmojo pstinink pulko kareivines. Vokieiai i kareivini jau buvo pasitrauk151. Jie irgi neatlaik gausesnio prieo spaudimo. Vokieiai trauksi kaudamiesi, buvo umut ir sueist. Dalies sueistj jie net nesuskubo evakuoti, paliko Alytaus apskrities ligoninje152. Krn. Z. Gerulaiio pozicijoms sustiprinti buvo pasista 30 kareivi Schema Nr. 3 atsitraukimas pralaimjus m dl Alytaus i 7-osios kuopos. Jiems Pulko I knygos: K. Aliauskas. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs buvo sakyta kiek galima 19181920, p. 151 ilgiau gintis pozicijose prie kapini kairiajame Nemuno krante. Taiau greitai ir i ten reikjo trauktis. Padtis vis labiau komplikavosi. Pulko jgos buvo isklaidytos, rezerv nebebuvo. O bolevikai vis puol. Vasario 13-j, 6 val. ryto, bijant, kad bolevikai gali uimti Alyt, kio dalies virininkui ir nerikiuots kuopos vadui buvo sakyta vis pulko turt veti Likiki kaim Simno kryptimi. Deja, sakymas trauktis vis kuop nepasiek, nes nebuvo galimybi joms apie tai praneti. Tuo metu kuopos veik savarankikai, nes bendro vadovavimo jau nebebuvo. Kadangi trko veim ir arkli, nebuvo galimybi i Alytaus iveti ir pulko turt. Sandlyje buvo apie 300 tik k gaut autuv. Tik pulko ligonin suskubo igabenti vertingesn turt ir iveti visus sueistuosius ir ligonius. Mieste prasidjo audymai153.
151 Ten pat, p. 152; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose, p. 57. 152 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 152. 153 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 152; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose, p. 57.

46

Tuo metu apie 7 val. ryto i prieakinio baro kareivines gro pulko vadas krn. A. Juozapaviius. Suinojs apie padt fronte ir pulke, jis sak pakrauti ginklus dvejas roges ir su keliais kareiviais, apaudomas bolevik ir vietini komunist, paband prasiverti per tilt Suvalkijos pus, tikdamasis pasiekti savuosius. Jojantis per Alytaus tilt krn. A. Juozapaviius apie 8 val. buvo bolevik nukautas. Jiems atiteko ir veti ginklai. Taip, kovodamas dl Lietuvos laisvs, uvo pirmasis ms kariuomens karininkas, laikinai einantis Pirmojo pstinink pulko vado pareigas Antanas Juozapaviius154. U ygdarb po mirties 1922 m. gruodio 8 d. jis buvo apdovanotas I ries 1-ojo laipsnio Vyties kryiumi155. Pulkas patyr pirmj skaud pralaimjim. Tai lm daug prieasi, taiau svarbiausioji buvo silpnas pulko apginklavimas ir gdi stoka. Deja, tenka konstatuoti, kad daug klaid padar ir laikinai einantis pulko vado pareigas krn.A. Juozapaviius. Nors ir inojo, kad bolevikai ruoiasi pulti pulk bent triskart didesnmis jgomis, karius vadas isklaid labai plaiame fronte, neumezg glaudaus ryio su vokiei karinio dalinio vadovybe. Pasitvirtino toliaregika pirmojo vado krn. J. Galvydio-Bykausko nuostata, kad su vokieiais reikia palaikyti paius geriausius santykius156. Pirmajam pstinink pulkui teko trauktis. Deja, pulko vadas krn. A. Juozapaviius ir pulko tabas nebuvo pareng jokio plano, kaip pralaimjimo atveju bus traukiamasi, todl viskas vyko chaotikai. Viena pulko dalis, daugiausia tie, kurie perjo tilt (tabas su kio dalimi ir kuopa, kai kurios rikiuots dalys) pasitrauk Simno link. Pakeliui dalis kareivi su ginklais isivaikiojo namus. Likusieji apie 14 val. pasiek Simn. Kairiajame sparne kovsi daliniai (jiems vadovavo 2-ojo bataliono vadas krn. P. Tamaauskas), kurie perjo ualus Nemun, pro Balbierik pasitrauk Prien link ir vasario 13 d. Jiezne prisijung prie viceministro krn. S.Zaskeviiaus rinktins. Jiezn pasitrauk 12 karinink ir 245 kareiviai157.
Karo valdininkas P. Ruzgas
154 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 152. 155 sakymas kariuomenei. 1923 m. sausio 9 d. Nr. 7. 156 Jankauskas V. Kario kelias, p. 54. 157 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 228.

47

Pulko kariams pasiekus Simn, vyko karinink pasitarimas. Kadangi vietos komunistai nutrauk telefono ry, nebuvo galimybs susisiekti su Kaunu. Buvo bandoma skambinti Marijampol, bet ir ten ryys neveik. Plito gandai, jog Kaunas uimtas sukilusi bolevik, dalis Lietuvos valdios suimta, o kita dalis isibgiojusi. Net tarp pai karinink atsirado norinij skirstytis po namus. Visgi krn. J. aplikui pavyko tikinti, jog reikia pasiekti Marijampol, o tada, suinojus tikrj padt, paaiksi, kaip elgtis toliau. Simne kariams buvo paruoti piets. Marijampol jie trauksi per Krosn, Liudvinav. Pakeliui, aliosios mike, besitraukianius Pirmojo pstinink pulko karius upuol vietos komunistai. Buvo nukautas karo valdininkas Petras Ruzgas158, penki kareiviai ir krn. J. Sutkus sueisti. Upuolikus pavyko sugauti, jie buvo atiduoti karo lauko teismui. Vasario 15-j, vidurnakt, Marijampol atygiavo 17 karinink, 9 karo valdininkai ir 219 kareivi, vadovaujam krn. J. apliko. Jie turjo 167 autuvus, vien kulkosvaid, 6500 ovini ir 52 arklius. T pai dien buvo sudaryta viena suvestin kuopa, Puskarininki mokykla, kulkosvaidinink komanda ir kio kuopa159. Tuo metu krn. I. Musteikio vadovaujamas pulko 1-asis batalionas, i Alytaus perjs ualus Nemun, vasario 13 d. 20 val. pasiek Balbierikio dvar, o kit dien atvyko Prienus. ia susirinko apie 15 karinink ir per 200 kareivi. Vasario 15 d. jie buvo nukreipti Jiezn ir apgyvendinti pas vietinius gyventojus. Kariuomens vadovybs sakymu 2-ojo bataliono vadas krn. P. Tamaauskas vietoj krn. M. Gotauto buvo paskirtas Jiezno komendantu, krn. V.Skorupskis jo padjju, o krn. I. Musteikis rinktins vadu160. Kairiajame pulko sparne, iaurs rytuose, Norgeliki ir Padvariki bare, bolevikai nepuol. ia buvo pastatytos Pirmojo pstinink pulko sargybos. Sargyb virininkas krn. A. Petrukeviius, nors ir turjo raiteli, ryi su pulko tabu kautyni metu nepalaik. Bolevikams umus Alyt, krn. A. Petrukeviius, neturdamas joki duomen apie padt pulke, nesusiorientavo situacijoje ir manydamas, kad pulkas sutriukintas, sak kareiviams isiskirstyti ir slapstytis, arklius atidav kaimieiams, o pats nuvyko Alyt, kur pateko bolevikams nelaisv. Vliau jis i nelaisvs pabgo161. Nors pulkas ir pralaimjo, taiau dideli nuostoli nepatyr. Kautynse uvo vienas karininkas ir keli kareiviai, apie 20 kareivi pateko rusams nelaisv, bet kai kurie vliau pabgo. Vasario 15 d. pulko tabo virininkas krn. J. aplikas perm vadovavim
158 Savanori ygiai, t. 1, V., 1991, p. 70. 159 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 57, 60, 228; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 1918 1920, p. 153; LCVA, f. 1, ap. 1, b. 31, l. 42. 160 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 60. 161 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 153.

48

pulkui. sakyme pulkui jis ra: I prieasties uvimo myje I. p. pulko vado karininko Juozapaviiaus ir nebesant ini apie vadus 1-o ir 2-o bataliono, a laikinai einu pildyman pareig pulko vado.162 Nakt i vasario 15-osios 16-j prie Alytaus atvaiavo vokiei arvuotas traukinys su pstininkais ir daugiau dalini. Bolevikai be didesnio pasiprieinimo miest paliko. Kai inia apie tai pasiek Marijampol, krn. J. aplikas Alyt pasiunt komendant A. Mikeln su 30 kari, saks sutvarkyti kareivines ir surinkti likus pulko turt. Jiems pavyko igelbti dal grd, surasti kelis arklius ir kai kur igrobstyt turt163. Vasario 19-j ia sugro dalis Kaun pasitraukusio pulko 1-ojo bataliono kari164, o vasario 20-j Alyt buvo isista krn. Z. Taleviiaus vadovaujama 1-oji kuopa. Vasario 26 d. sugro visas krn.I. Musteikio vadovaujamas 1-asis batalionas, kuriam vokieiai uleido saugoti fronto prie bolevikus bar. Bolevikams uimti Kaun ir likviduoti besikuriani valstyb nepavyko. Prie to svariai prisidjo ir Pirmojo pstinink pulko karininkai ir kareiviai. Ir nors pulkas pralaimjo, taiau jo pasiprieinimas pristabd bolevik puolim. Pulko vado krn. Antano Juozapaviiaus uvimo dien buvo priimtas statymas dl vyr, gimusi 18971898 metais, mobilizacijos Lietuvos kariuomen165. Vasario 15 d. paskirtasis pulko vadas krn. Valerijonas Ramanauskas gavo sakym vykti pulk166. Vasario 16-j jis jau buvo pulke Marijampolje ir perm vadovavim. Jo pagalbininku t pai dien paskirtas krn. K. Ladiga. Konstantinas ukas, krn. V. Ramanausko priimtas tarnyb, taip apibdino pulko vad: Tai buvo senas rus armijos karininkas, apie 60 met amiaus, kuris tik karo aplinkybmis nerikiuotje isitarnavo iki pulkininko. Lietuvikai nemokjo n odio. Atrod kakoks sugrybjs.167 1919 m. vasario 21 d. Lietuvos kariuomenje buvo vesta laikinoji uniforma. Pamau pulkas m panati organizuot karin dalin. i diena buvo simintina dar ir tuo, kad Marijampolje Pavaduotoj mokykla ileido pirmj laid168. O vasario 23-ij Marijampolje esanio pulko dalyje buvo surengtos ikilms pamintos pirmosios valstybs nepriklausomybs metins. Po sekmadienio pamald Banyios gatvje vyko paradas. Po kurio laiko Marijampolje apsilank krato apsaugos viceministras S. Zaskeviius Jis negailjo kariams kart odi ir padrsinim. Pralaimjim patyrusiam pulkui to itin reikjo169.
162 sakymas 1 p. p. 1919-02-15 Nr. 83 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 70. 163 Jankauskas V. Kario kelias, p. 55. 164 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 228. 165 Laikinosios Lietuvos vyriausybs statimas dl vyr, g. 18971898 m., aukimo kariuomen // Laikinosios vyriausybs inios, Nr. 4, 1919 m. kovo 4 d. 166 Krato apsaugos ministerijai sakymas. 1919 m. vasario 24 d. Nr. 36. 167 ukas K. vilgsinis praeit, V., Mintis, 1992, p. 122. 168 LCVA, f. 513,ap. 1, b. 31, l. 81. 169 Jankauskas V. Kario kelias, p. 57.

49

Vl m rinktis savanoriai. Krn. Konstantinui ukui buvo pavesta suformuoti ryi komand. Vasario 22 d. pulk buvo priimtas kapelmeisteris Gudaviius. Jam sakyta pradti formuoti pulko orkestr, o krn. J. Josiukui vasario 23-ij rait valg komand170. Vasario 2627 dienomis apirjs pulk, V.Ramanauskas u ger tarnyb pagyr 6-osios kuopos vad P. Dundul, neblogai susitvarkiusi Pavaduotoj mokykl, taiau liko nepatenkintas 5-ja ir 7-ja kuopomis, kuri vadai neinojo savo pareig, o kareiviai per usimimus dykinjo171. Vasario 25-j pulke buvo 22 karininkai ir 290 kareivi. Pulkas buvo iskirstytas po vis Marijampol. Geresnes kareivines buvo um vokieiai, prastesns atiteko lietuviams. Dvi kuopos buvo kurdintos vadinamosiose husar kareivinse, kurios, nepaisant idauyt lang ir iimt dur, atrod gana neblogai. Padedant vokiei komendantrai buvo atkurtas telefono ryys ne tik paioje Marijampolje, bet ir su Kaunu bei Alytumi172. Kovo pradioje Alytuje dislokuotame 1-ajame batalione buvo 12 karinink, 4 valdininkai ir 234 kareiviai. Batalione padtis buvo tempta. Kovo 3 d.krn.I.Musteikis raporte KAM tabo virininkui ra: Pridedu ini apie stov bataliono ir praau skubiai papildyti kareiviais, nes su esaniu prie mans skaitliu a negaliu uimti pozicij ir ilaikyti front. Neskaitant esani prie mans dabar, a galsiu patalpinti Artilerijos kazarme 300 ir pontonieri-100 kareivi. Ant pirmo laiko neatbtinai reikalinga man maiausiai 200 kareivi su rbais ir batais; apginkluosiu pats i pas mane esanio ginkl zapaso. Man kuo greiiausiai reikalinga Alytaus komendanto kar. Mikelno inion duoti bent 25 kareivius, ko dabar a negaliu padaryt. Padjimas pavojingas. Vaiuoja per front pionaas-mukleryst. Krat negaliu daryti i stokos kareivi, o turiu inias apie daug iplt 1-mo pulko daikt. Kuo greiiausiai turiu papildyt kulkosvaidi komand, raitelivalg k-d, be katr visikai negaliu ramiai toliaus formuoti batalion ir uimti, ir laikyti pozicij. I esani batalione kareivi turjau iskirt 38 su karininku ir palikti Balbieriky kaipo bar, katr neatbtinai reikia papildyti ligi vienos kuopos.173 Nenormali padtis buvo ir paio pulko vadovybje. Atsiuntus pulk krn.K.Ladig, i karto susidar konflikto idinys. Pulko karininkams V. Ramanauskas liko svetimas. Antipatija vadui tolydio stiprjo, tad netrukus (ne be K. Ladigos pagalbos) subrendo mintis, kad reikia ir juo atsikratyti. Tiesa, toki priemoni kaip prie J. Galvyd-Bykausk nebuvo griebtasi, bet, be joki abejoni, K. Ladiga ia vl suvaidino vien svarbiausi vaidmen. Tai savo atsiminimuose patvirtina ir K. ukas. Prisimindamas pirmj pokalb su pulko tabo virininku J. apliku jis rao: Jis man papasakojo kaip ,,igrdo pulko
170 171 172 173 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 8182. Jankauskas V. Kario kelias, p. 57. Ten pat. Ten pat.

50

vad kar. Galvyd-Bykausk, o dabar tas pats daroma su naujai paskirtu vadu kar. Ramanausku. I kar. apliko odi supratau, kad dabartinio pulko vado igrdimo reikalu Kaun ivyko kar. Ladiga, kuris bt tinkamiausias umuto kar. Juozapaviiaus pdinis. Prisiminiau Kerenskio laikus Rusijos kariuomenje...174 K. Ladiga kovo 24 dienomis lanksi Kaune (ikviestas KAM), o kovo 6-j Kaun tarnybos reikalais buvo skubiai ikviestas V. Ramanauskas. Pulko vadas, matyt, puikiai suprato, kas ia darosi, ir ne veltui vliau savo paalinim siejo su niekingom intrigom, bet pakeisti nieko negaljo. Perdavs pulko vado pareigas K. Ladigai, jis ivyko Kaun. Po poros dien pulke buvo gautas krato apsaugos viceministro 1919 m. kovo 6 d. sakymas Nr. 15. Jis skelb: 1. Karininkas Kazys Ladiga nuo ios dienos skiriamas 1-mo pulko vadu ir Marijampols, Alytaus, Sein bei Kalvarijos ir apskrii gulos virininku; 2. Karininkas Musteikis nuo to pat laiko skiriamas 1-mo pulko vado pagalbininku nuo to pat laiko; 3. Karininkui Ladigai sugrus karininkui Ramanauskui i Kauno tuojau perimti i pastarojo 1- pulk; 4. Vadui 1-o pulko organizuoti sry su nurodytais miestais bei rajonais ir praneti apie sakym visiems savo gulos komendantams; 5. Vadui 1-o pulko priirti ir ant kiek galint iriti visus klausimus, kylanius i prieasties pagarsinimo naujok mobilizacijose. Vadai to pulko atsako u karo tvark ir vidujin ramyb nurodytuose rajonuose; 7. Vadas 1-o pulko atsako u visas priemones, kuri griebsis gresiant pavojui jo rajonui Alytaus karo srityje; 8. Karininko Ladigos, kaipo virininko gulos, klauso visos maesns Lietuvos armijos karins dalys, kurios eis rajon. 9. Vadui 1-o pulko tuojau organizuoti kuo stipriausi ir grieiausi ry su Krato apsaugos ministerija.175 1919 m. kovo 8 d. krn. V. Ramanauskas savo pareigas galutinai perdav krn. K. Ladigai176 ir buvo perkeltas dirbti Krato apsaugos ministerijos tab. Krn. V. Ramanausko vadovavimo pulkui laikotarp tyr 1919 m. gruodio 6d. sudaryta komisija. Komisijos pirmininku buvo paskirtas vyr. ltn. V. Gavrylovas, nariu valdininkas Taraseviius. Komisijos darbe dalyvavo Armijos teismo valstybs gynjo atstovas Juozas Papekys. Nors komisija daugiausia tikrino pulko finansin ir kin veikl, taiau suraytame akte yra ir kit domi detali. I akto matyti, kad perduodant ir priimant pulk nebuvo laikomasi nustatyt procedr. Nors vasario 17 d. pulkui priimti buvo sudaryta komisija, taiau jos darbo pdsak nebuvo aptikta. N vienas pulko kins veiklos sakymas nebuvo
174 ukas K. vilgsnis praeit, p. 122. 175 LCVA, f. 513,a p. 1, b. 1, l. 102; Jankauskas V. Kario kelias, p. 58. 176 sakymas 1 p. p. 1919-03-08 Nr. 122 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 105.

51

3-iojo bataliono vadas K. ukas (VDKM)

pasiraytas pulko vado. Komisija pasil plk. V. Ramanauskui juos pasirayti, taiau is atsisak motyvuodamas tuo, kad t sakym nepasira dl tam tikr prieasi, todl nepasirays ir vliau177. Tai dar kart parodo akivaizdi prietaravim tarp pulko karinink ir vado atrum. Naujasis pulko vadas krn. Kazys Ladiga energingai msi pertvarkos. Kovo 8d. vietoje krn. I. Musteikio bataliono vadu jis paskyr krn. A. emait, 2-osios kuopos vadu krn. S. Skimundr, 2-osios kulkosvaidi komandos virininku krn.A. Povilait, 8-osios kuopos vadu krn. B. Bilmin178. Kovo 11 d. ileistame sakyme pulko vadas grietai udraud vartoti alkoholinius grimus (Karikiai patmyti girtuokliavime bus tuojaus aretuojami), kovo 20 d. pulko karininkams, karo valdininkams ir kareiviams udraud be jo galiojimo pulko vardu kreiptis ir atstovauti bet kokioje valdios, visuomens ar kitoje staigoje. Kovo 24 d. pulko vadas, apirjs 6-j kuop, rado netvark, u k kuopos vadui pareik papeikim179. Kovo 28-j krn. K. ukas buvo patvirtintas Marijampolje pradto formuoti 3-iojo bataliono vadu, krn. P . Steponaviius ryi komandos virininku, krn. P . Dundulis 9-osios kuopos vadu, krn. P. erniauskas Marijampols komendantros vadu, krn. A. Vaitiekaviius 5-osios kuopos vadu180. Pulkas spariai augo. Kasdien atvykdavo vis nauj ir nauj kari. Kovo 4-osios duomenimis, pulke buvo 41 karininkas, 14 karo valdinink, vienas gydytojas ir 576 kareiviai, o 1919 met kovo pabaigoje pulko vadas krn. K. Ladiga parao KAM tabo virininkui pareikim, praydamas sustiprinti Pirmj pstinink pulk viena artilerijos baterija. Savo praym jis grind tuo, jog pulkas, turdamas
177 178 179 180 Aktas Nr. 30 //Ten pat, b. 19 (nenumeruota). sakymas 1 p. p. 1919-03-08 Nr. 122 // Ten pat, b. 1, l. 103. Ten pat, l. 109, 131, 138. Ten pat, l. 144; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 228.

52

artilerij, galt veikti savarankikai. Praymas buvo patenkintas. Kovo 23-ij Artilerijos pulko vadas krn. E. Jodko 2-ajam baterijos briui sak vykti Alyt. Brys dar nebuvo baigtas formuoti, todl i Panemuns artilerijos stovyklos pajudjo tik kovo 26 d. 18 val. Brys, vadovaujamas krn. Motiejus Peiulionio ir j. krn. B. Pakeviiaus, turjo 80 kareivi, tarp j du buvusius rus armijos fejerverkerius181. Alyt artileristai vesi du rusikus tricolius pabklus, dvi des sviedini, 13 vokik karabin ir vokik lauko virtuv. Kaip rao pulko metratininkas, briui atvykus savos lietuvikos artilerijos susilaukimas buvo taip svarbus ir brangus, jog ne vienas savanoris neslp veido ypsenos, diaugsmo ir didelio pasitenkinimo. Jeigu kiek anksiaus, kada aplus ir aprdijus autuv prie atstats leido ovinius, kovsi ir su autuvo buoe, prieo durtuv atmuindamas, tikjosi lietuvis laimti, tai su savo artilerijos pagalba abejons nebuvo, jog laims. Ir todl didelio entuziazmo pagauti, kupini vilties graesn ateit, laisv ikovoti, 1 p. p. kareivliai pasiokindami pribgo prie lietuvi artilerist, korsi jiems ant kakl, buiavosi ir ilgai linksmai nekuiavosi kaip panels po ranki vaiktindami po kareivini kiem. Karininkai pasipra gerb. sveius artilerijos brio karininkus vakarien182. Kovo 20 d. tarnyb pulke pradjo karo kapelionas kunigas Pranas Garmus183. Pulkas bandant atsiimti sostin Vilni 1919 met kovo pradioje Lietuvos Vyriausyb i Vilniaus ir kit bolevik okupuot srii gavo ini, kad gyventoj nepasitenkinimas bolevik vesta tvarka didja, j kariuomenje palijusi drausm, be to, i turim duomen buvo matyti, kad Vilni pulti ruoiasi ir Lenkija. Lietuvos Vyriausyb, vertinusi susidariusi padt, nusprend mginti atgauti Vilni puolant bolevikus, nors Lietuvos kariuomen dar nebuvo pakankamai tam pasirengusi. iam udaviniui vykdyti buvo sudaryta Atskiroji brigada, kurios vadu 1919 m. kovo 11 d. buvo paskirtas krn. Stasys Nastopka, tabo virininku krn. Balys Giedraitis.

Krn. S. Nastopka // Lietuvi albumas, p. 113

181 Fejerverkeris artileristas, mokantis audyti i vairi pabkl, gaminti degiuosius miinius ir daryti fejerverkus. 182 Jankauskas V. Kario kelias, p. 62. 183 Lietuvos kariuomenei. sakymas Nr. 330. 1920 m. gegus 17 d.

53

Buvo suplanuota operacija bolevikus pulti Vilniaus kryptimi dviejose vietose ir mginti uimti miest. 1919 m. kovo 24 d. krato apsaugos ministras Antanas Merkys pasira slapt sakym Nr. 1. Juo buvo sakyta pulti bolevikus ir uimti Vilni. Puolimui buvo sudarytos dvi rinktins: deinioji pietin (i Alytaus gulos) ir kairioji iaurin (i Kauno gulos). Puolim paadjo paremti ir vokieiai. Deinij pietin rinktin sudar Pirmojo pstinink pulko l-oji, 2-oji, 6-oji ir 7-oji kuopos, raitj valg komanda (apie 30 raiteli) ir krn. M. Peiulionio vadovaujamas artilerijos brys, turjs 2 patrankas. Be to, rinktin dar turjo 8 sunkiuosius kulkosvaidius. Rinktinei buvo ikeltas udavinys kovo 28 d. iygiuoti i Alytaus ir pulti DaugValkininkVilniaus kryptimi. Nakvyns vieta buvo pasirinkti Vencinai, Pocelonys ir Pavartnai. Kit dien nurodyta uimti Daugus, vliau Varn ir jos geleinkelio stot ir tsti puolim Vilniaus link184. Rinktinei vadovavo Pirmojo pstinink pulko vadas krn. K. Ladiga. Taiau kairiajai vorai dl organizacini nesklandum laiku nepradjus operacijos, pulko operacijos pradia buvo perkelta balandio 1-j, vliau balandio 3 dien. Kairij iaurin rinktin sudar Antrojo pstinink pulko 1-asis batalionas ir Vilniaus atskirasis batalionas. Rinktins vadu buvo paskirtas Antrojo pstinink pulko 1-ojo bataliono vadas krn. J. Butkus. Jis turjo sutelkti savo dalinius iemariuose ir pulti asliVievioVilniaus kryptimi185. Abiejose lietuvi rinktinse vyko paskutiniai pasirengiamieji darbai. Kovo30 d. krn. K. Ladiga puko daliniams sak persikelti Alyt. Marijampolje buvo palikti tik formuojamas 3-iasis batalionas, Pavaduotoj mokykla ir krn. Budreviiaus vadovaujamas kulkosvaidinink komandos brys. 3-ij batalion K. ukui buvo sakyta formuoti savarankikai. Jam buvo palikta kio kuopos gurguols dalis. Bataliono kio vedju paskirtas krn. A. Petrukeviius, kvartirmeisteriu valdininkas Zdanaviius. Batalionui taip pat buvo palikti karininkai Z. Taleviius, A. Kemeis ir Grubliauskas186. Kovo 30 d. pulko dalys iygiavo ir per Liudvinav, Krosn, Simn kit dien pasiek Alyt187. Prie Alytuje veikusio Pirmojo pstinink pulko 2-ojo bataliono prisijung i Marijampols atvyks pulko tabas su 1-uoju batalionu, kur sudar 19 karinink, 364 kareiviai, artilerijos baterija su dviem karininkais ir 79 kareiviais ir husar eskadronas. Taigi Alytuje buvo sutelkti du pulko batalionai, dvi kulkosvaidi komandos ir viena raitj valg komanda. Atskirosios brigados vadas krn. Stasys Nastopka 1919 m. balandio 1 d. Pirmojo pstinink pulko vadui krn. K. Ladigai nurod neapmokytus, prastai aprengtus ir aprpintus kareivius palikti Alytuje, o su visais kitais balandio 3 d.
184 Jankauskas V. Kario kelias, p. 63. 185 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 185186; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 81. 186 sakymas 1 p. p. 1919-03-30 Nr. 157 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 148. 187 Jankauskas V. Kario kelias, p. 63.

54

pradti vykdyti Vilniaus grupei sakym Nr. 1, prie tai pasiuntus ger valgyb VarnosValkinink kryptimi. Buvo nurodyta kiekvienam kareiviui turti po 350, kulkosvaidiui ne maiau kaip 4000 ovini188. Bolevik jgos iame ruoe nuo vasario maai tepasikeit. Jos tik buvo papildytos kariais, ginklais ir audmenimis. Pagrindins bolevik pozicijos buvo ties riba NedzingDaugaiPivainaiDusmenysOnukisAuktadvaris asliai. Daug, Var nos krypt saugojo V ir VII auli pulkai. Stipresns bolevik jgos buvo sutelktos prie pagrindini keli, vedani Vilni. Balandio 3 d. apie 15 val. deinij rinktin sudarantys Pirmojo pstinink pulko kariai pradjo yg i Alytaus plentu Daug kryptimi. T dien jie um Pavartn, Viein, Poceloni, Boguiki, Naujaplenio, Svobiki kaimus ir Boguiki dvar. Prie Poceloni kaimo (5 km vakarus nuo Daug) pulko vadas rinktin suskirst dvi voras: pagrindin ir alutin, pastarajai paskirdamas 7-j kuop su dviem sunkiaisiais kulkosvaidiais ir raitj valg komand (20 kari). Jai buvo nurodyta ygiuoti piet kryptimi Arin kaim, i kur balandio 4-osios ryt raitj valg komanda turjo ivalgyti prieo pozicijas Benin ir Kazimieriks kryptimi. 7-oji kuopa, vadovaujama krn.Miko Rklaiio, turjo pulti Daug eero pietine puse ir pasiekti Geidukoni kaimo rib189. Pagrindin vora, kuri sudar visi kiti rinktins daliniai, turjo pulti Daugus ir toliau plentu Varnos kryptimi. Kaip vyko puolimas, smulkiai inagrinjo dr. Vytautas Lesius, todl pasinaudosime jo pateikta mediaga. Balandio 4 d. 3 val. 1-oji ir 2-oji kuopos, remiamos artilerijos ugnies, um vakarus nuo Daug buvusi auktum, emlapyje paymt skaiiumi 198. Abi patrankos um pozicijas vakarus nuo ios auktumos palei plent AlytusDaugai, netoli Poceloni kaimo. onus nuo pagrindins voros pasisti valgai 4 val. netoli Daug buvo pastebti bolevik. Prasidjo susiaudymas. Tada artilerijos baterija atideng ugn iaurin Daug miestelio dal. pagalb atvykusios dvi vokiei baterijos taip pat apaud bolevik pozicijas. Nors bolevikai ir prieinosi, bet rinktins 1-oji ir 2-oji kuopos 6 val. 30 min. um Daugus. Bolevikai skubiai pasitrauk. 1-oji kuopa eng Daugus be nuostoli, o 2-ojoje kuopoje puolimo metu vienas kareivis uvo, kitas buvo sueistas. Kuopa puldama iauriau plento sutiko stipr bolevik pasiprieinim ir buvo priversta sustoti. Tik atjus pagalb 1-ajai kuopai ir kuopoms ujus bolevikams unugar, ie buvo priversti pasitraukti190. Umusi Daugus, vora ts yg Bobriki kaimo kryptimi. 1-oji ir 2-oji kuopos po trumpo susiaudymo um Dokoni ir Verikantoni kaimus. Voros avangardins dalys toliau ygiavo priekyje, i paskos sek vokiei, o u j
188 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 81. 189 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 185186; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 81. 190 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 82.

55

lietuvi artilerijos baterijos. Prie Vioni kaimo bolevikai ygiuojani vor pradjo smarkiai audyti i kulkosvaidi ir autuv. Voros priekyje ygiavusios kuopos isiskleid, o tuo metu vokiei artilerija i tvirtint pozicij apaud apkasuose sitvirtinusius bolevikus. ie, patyr kai kuri nuostoli, pasitrauk. Vokiei karininkai automobiliuose rengt kulkosvaidi ugnimi apaud bgant prie, o jam kandin priek spariai versi lietuvi pstininkai. Umus Geidukoni ir Kirklioni kaimus, buvo pastebta bolevik gurguol, kurios dalis nuo Bobriki kaimo trauk Valkininkus, o kita dalis plentu Varn. Lietuvi pstininkai ir lietuvi bei vokiei artilerija j apaud. Voros prieakins dalys um bolevik iek tiek apgadint BobrikiValkinink kelio tilt, bet lietuvi kareiviai j greitai sutais. Netrukus 2-oji kuopa um Aleksandravos ir Vazgirdoni kaimus, 1-oji kuopa Bobrikes. Umus ias vietoves, vokieiai prane, kad savo vadovybs yra ataukiami191. Tsti yg liko vieni lietuviai. Neturdamas ini i alutins voros, ivykusios i Pavartn kaimo ir Boguiki dvaro ir turjusios ygiuoti priek palei pietin Daug eero pus per Rimnus, Padaug ir Gdius Geidukoni kaimo kryptimi, rinktins vadas krn. K. Ladiga puolim laikinai sustabd. Savo padjj krn. I. Musteik su 2-ja kuopa ir dviem kulkosvaidiais paliko Vazgirdoni kaime ir pasiunt valgyb Puodi kaim. 1-oji kuopa um pozicij prie BobrikiVarnos plento buvusiose 128-ojoje ir 131-ojoje auktumose. Rinktins rezervas apsistojo Bobrikse192. Nors puolimas buvo sustabdytas, taiau artilerijos baterija, umusi pozicij pamikje prie plento pietus nuo Bobriki, apaud Varnoje buvusius bolevikus. Bolevikai atsak tuo paiu. Apie 17 val. j dalinys, remiamas artilerijos, i Eeriek ir Druckn kaim pradjo puolim, tuo sudarydamas grsm deiniajam rinkti ns sparnui. Rinktin buvo priversta pasitraukti vakarus nuo Bobriki 138-j ir 140-j auktumas. Krn. I. Musteikiui buvo sakyta su 2-ja kuopa pasitraukti i Vazgirdoni Aleksandravos kaim. Tolesnio rinktins pasitraukimo atveju jis turjo per Pavarenio kaim pasiekti Pamusi dvar, pereiti Varns tilt ir susijungti su pulku prie Vioni kaimo. Atjus vakarui, rinktin apsistojo GeidukoniKirklioni kaim linijoje193. Tuo tarpu alutins deiniosios voros raitj valg komanda autant pradjo valgyb Benin ir Kazimieriks kryptimi, kur, pastebjusi prieo grupuot, m j sekti. Nustaiusi prieo pozicijas, sugro pulk. valgybos metu vora turjo nuostoli: vienas valg komandos raitelis buvo nukautas ir du sueisti. Krn. I. Musteikis su 2-ja kuopa, perj Varns ups tilt ties Pamusi dvaru, balandio 5-j, 2 valand nakties, prisijung prie pulko. Kuopa nuostoli nepatyr.
191 Ten pat. 192 Ten pat. 193 Ten pat.

56

Schema Nr. 4 Daug kautyns. 1919 m. balandio 35 d. I knygos: K. Aliauskas. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 189

alutins voros 7-oji kuopa, autant puldama prie, turjo pereiti pietus nuo geleinkelio ir eero esani lygi, lapi, didel piev ir ia prieo buvo sulaikyta. Po ilgesni kautyni bolevikai pasitrauk. Kuopa perjo Geidukoni kaim ir sutemus ijo krykel DaugaiVarnaValkininkai. Pasista valgyba susek, kad aplink Bobrikes pastatytos bolevik sargybos, todl kuopa, nesiveldama nakties kautynes, pasitrauk Daug link194. Balandio 5-oji buvo skirta poilsiui, o 19 val. pulkas turjo ygiuoti priek ir uimti Bobrikes. Taiau 13 val. 22 min. i kariuomenes vadovybs buvo gauta tele fonograma karin operacij sustabdyti ir pasitraukti Alyt. Buvo suinota, jog bolevikai, sutelk didesnes jgas, nuo Vaikantoni ir Dakoni kaim puss grasina kairiajam voros sparnui, be to, kairioji vora neskmingai kovojo ties asliais. Krn. K. Ladiga sak pulkui pasitraukti. Pradjus trauktis, kairj voros sparn m pulti bolevikai, taiau buvo apaudyti i autuv ir artilerijos. Pulkas tvarkingai pasitrauk. 20 val. 50 min. jis jau buvo Dauguose. Balandio 6 d., paliks priedangoje 6-j ir 7-j kuopas, jau 9 val. Pirmasis pstinink pulkas sugro Alyt. ios operacijos metu pulkas didesni nuostoli nepatyr. Kovose uvo 2 kareiviai, 4 buvo sueisti195.
194 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 187. 195 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 84; Jankauskas V. Karininko kelias, p. 66.

57

Vis dlto reikia pasakyti, kad puolimas nebuvo gerai parengtas. Bolevikus puolanios rinktins sparnai buvo neapsaugoti, be to, prieo jgos buvo gerokai didesns. Taigi puolimas Vilniaus kryptimi buvo neskmingas. Vilnius liko bolevik rankose. Pulkas vl gro Alyt, tiesa, ne visas. Marijampolje pasiliko trij kuop krn. Konstantino uko vadovaujamas pulko batalionas196. Pats K. ukas batalion apibdino taip: Nekoks tai buvo batalionas: kareivi nedaug, ginkl dar maiau, o t kuop vadai buvo karininkai . D. ir B., nuo kuri pulkas norjo atsikratyti. Visi trys be saiko girtuokliavo, audsi, triukmavo, pridarydami nemaa rpesi man, komendantui ir policijai.197 Atsitrauks Alyt, pulkas toliau buvo formuojamas, papildomas naujais savanoriais. Balandio 12-j pradjo veikti pulko teismas. Jo pirmininku buvo paskirtas krn. Konstantinas ukas, nariais krn. Vladas Skorupskis ir Zenonas Gerulaitis, nariu nuo kareivi Antanas Biznas198. Balandio 13 d. buvo suformuota kulkosvaidi komanda, jos vadu paskirtas A. Svilas199. 2-ojo bataliono vadas krn. P. Tamaauskas buvo atauktas KAM tab, o bataliono vadu paskirtas krn. V.Skorupskis. Balandio 27-j pasikeit ir 1-ojo bataliono vadai. Naujuoju vadu nuo kovo 8 d. tapo krn. A.emaitis200. Balandio 16 d. pulk atvyko pirmosios gailestingosios seserys Katrina Balknait ir Anel Budreviien, balandio 18-j Vanda Raytinait201. Balandio 25 d. pulke jau buvo 57 karininkai, 21 karo valdininkas ir 1640 kareivi. I j rikiuots kuopose 1019, ryi komandoje 16, valg komandoje 84, mokomojoje komando- Pulko orkestras. 1919 m. (VDKM)
196 LCVA, f. 930, ap. 2 , b. 83, l. 2. 197 ukas K. vilgsnis praeit, p. 125. 198 sakymas 1 p. p. 1919-04-12 Nr. 170 // LCVA, f. 513, a. 1, b. 1, l. 169. 199 sakymas 1 p. p. 1919-04-13 Nr. 172 // Ten pat, l. 174. 200 sakymas 1 p. p. 1919-04-27 Nr. 190 // Ten pat, l. 197. 201 Ten pat, l. 179, 183.

58

je 84, kulkosvaidi komandoje 102, kio kuopoje 229. Pulkas turjo 285 arklius, 14 kulkosvaidi, 1420 autuvus, 112 revolveri Nagan202, 3000 granat, daugiau kaip pus milijono ovini. Gegus 1-j pulke jau buvo 1838 kariai203. 1919 m. balandio 1921 dienomis lenkai staigiu puolimu istm i Vilniaus bolevikus ir um Lietuvos sostin. Bolevikai buvo demoralizuoti. Pasikeitus aplinkybms, Atskirosios rinktins, kurios sudtyje buvo Pirmasis pstinink pulkas, vadas krn. Stasys Nastopka sak abiem brigados rinktinms ygiuoti Vilniaus kryptimi. Krn. K. Ladigai buvo sakyta su Pirmojo pstinink pulko batalionu, raiteli eskadronu ir artilerijos baterijos briu balandio 27 d. pradti yg, uimti Varnos miestel, geleinkelio stot ir laukti tolesni nurodym. Tomis temptomis dienomis pulke vyko ir vent pirmosios vestuvs. Balandio 29-j krn. Julijonas aplikas ved Marij Valaityt204. Vykdydama Atskirosios brigados vadovybs sakym, Alytaus rinktin balandio 30 d. um Varnos miestel, o jos viena kuopa geleinkelio stot, kur susitiko su lenk kariuomenes daliniais. Taiau Varnoje pulkui sitvirtinti neteko, nes gegus 2-j Generalinio tabo virininko gen. S. ukausko sakymu pulko daliniai, palik Varnoje nedidel kareivi br, buvo ataukti Alyt. Varnoje likusius lietuvi karius lenkai netrukus nuginklavo ir miestel um205. ygis bolevik front Taiau greitai pulkui teko palikti ir Alyt. Gegus 3-ij Atskirajai brigadai paskelbiamas sakymas, Pirmajam pstinink pulkui sakoma persikelti Kaun. T pai dien K. Ladiga pulkui paskelb sakym. J vykdydamas, gegus 6d. 12 val. 2-asis batalionas ir 2-oji kulkosvaidi komanda iygiavo. 2-asis batalionas Kaun atvyko gegus 8 d. ia i Tiekimo skyriaus gavs drabui, ginkl ir amunicijos, gegus 10-j traukiniu ivyko Jonav. Autant
202 Revolveris Nagant, 1895 m. modelis, Tula, Rusija. Kalibras 7,62 mm, bgno talpa 7 oviniai. Plienas, medis. Ginklo ilgis 235 mm, vamzdio ilgis 111 mm, auktis 137 mm, plotis 40 mm, svoris 0,76 kg. 203 Jankauskas V. Kario kelias, p. 6768. 204 sakymas 1 p. p. 1919-05-02 Nr. 197 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 209. 205 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 9697.

Revolveris Nagant (VDKM)

59

batalionas jau buvo Jonavoje. Papusryiav ir pailsj bataliono kariai plentu nuygiavo Ukmerg, kuri pasiek jau sutemus. Gegus 7 d. Alyt paliko ir kitos pulko dalys. Pulko tabas Kaun ivyko kartu su 1-uoju batalionu. Gegus 8-j K. Ladiga i Prien Kaun pasiunt raitus valgus ir kvartirjer krn. K. Sprangausk, kad suinot, kokia mieste padtis, ir parpint kareivinse vietas pulko kariams. Gegus 9 d. 1-j batalion, jau engus Aleksot, pasitiko komendantros karininkas ir prane, kad mieste neramu: keli tkstaniai vokiei mitinguoja prie Soboro ir, kerydami u Versalio sutart, grasina nuversti Lietuvos valdi ir aretuoti Taut Sjungos atstovus. Pasiuntinys tikinjo bataliono vad krn. V. Skorupsk apsistoti priemiestyje, taiau is nusprend rizikuoti ir vykdyti sakym iki galo nuvesti batalion paskirtas aliakalnio kareivines. Batalion Laisvs aljos pradioje sutiko Kauno komendantas krn. J. Mikuckis. Jis taip pat paragino susilaikyti es ygiuoti toliau tolygu eiti mirt. Taiau V. Skorupskis nesileido perkalbamas ir batalionas, atstats autuvus ir ugniai parengtus kulkosvaidius, eng Laisvs alj. i buvo pilna vokiei kareivi, taiau tie pastoti kelio lietuvi batalionui nesiryo. Batalionas, skmingai praygiavs pro Sobor, pasiek Panemuns kareivines. Dalis kari i karto buvo pastatyti sargyb prie Prezidentros. Vakare batalion aplank krato apsaugos ministras Antanas Merkys ir kariuomens vadas gen. Silvestras ukauskas206. Ministras A. Merkys kariams pasak kalb, kurioje pabr, kad Lietuvos nepriklausomyb bus pripainta tik tuomet, jei mes rodysime, kad mokame laisv ir savo teises ginti. Gegus 11 d. batalionas su pulko tabu traukiniu ivyko Jonav. ia pernakvoj, 10 val. ryto visi ivyko Pagelaius. Pavakar batalionas pasiek Pagelaius. Savanoriai ia buvo sutikti su duona ir druska, vietins merginos karininkus ir kareivius apdovanojo glmis. Pulko vadas K.Ladiga susirinkusiems monms pasak neilg kalb. Jis pabr, kad Lietuvos kariuomen eina ginti savo Tvyns ir vyti i jos prieus. Vis nuotaika buvo labai diaugsminga207.
1919 m. gegus pradia (VDKM)
206 Jankauskas V. Kario kelias, p. 70. 207 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 8.

60

Susitikti su deinje esaniais lenkais gegus 12-osios ryt pulko vadas i Pagelai pasiunt 3-ij kuop, vadovaujam krn. Adomo Diuvs. Kuopa, sustiprinta kulkosvaidinink briu, vadovaujamu krn. Prano Gladuio, su dainomis iygiavo Veprius, i ten Gelvon link. Nakiai apsistojo Pypli kaime. Kit ryt per Boguslavik kuopa nuygiavo irvintas. Pakeliui mons vaiino Lietuvos kareivius kuo galdami. Apsistojus irvintose, kuopos vadas pasiunt valgus Kiaukli kaim ir i j suinojo, kad bolevikai atsitrauk Alantos link. rytus nuo irvint eimininkavo lenkai. 3-ioji kuopa, irvintose ibuvusi vis savait, buvo skubiai ataukta Skiemoni rajon prisijungti prie kovojanio bataliono. Pernakvojusi Balninkuose, kit dien kuopa prisijung prie bataliono208. O pulko 1-asis batalionas su tabu gegus 13-j, apie 14 valand, eng Ukmerg209. Ukmergje, i kurios bolevikai buvo ivyti tik gegus pradioje, tuo metu stovjo Panevio atskirasis batalionas ir XVIII saks savanori pulko 2-asis batalionas. ie daliniai buvo isidst fronte irvintventosiosTaujn linijoje. Atvykus Ukmerg Pirmajam pstinink pulkui, Panevio atskirasis batalionas paliko fronto ruo ir persikl Ramygalos apylinkes. Vos tik atvyks, pulko vadas krn. K.Ladiga pasiunt rait valg komand, vadovaujam brininko J. Papekio, Taujn link. Gegus 14-j pulko tabui is prane, kad Taujnuose yra apie 90 vokiei, o kair nuo Kavarsko, Budri dvare, sitvirtin 12 raudonarmiei. Kurkliuose ir Kavarske irgi buvo bolevik. valgai suinojo, kad Kavarske yra madaug 100 raiteli, Traupyje raiteli ir pstinink210. Lenkams umus Vilni ir dal Lietuvos teritorij, vyriausiasis kariuomens vadas gen. Silvestras ukauskas, pakeits bolevik puolimo krypt iaurs rytus, pertvark ir kariuomens struktr. Buvo suformuotos dvi rinktins Ukmergs ir Panevio. Atvyk Ukmerg, abu Pirmojo pstinink pulko batalionai buvo
208 Ten pat, l. 911. 209 Jankauskas V. Kario kelias, p. 71. 210 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 11.

Pirmojo pstinink pulko rait valg kuopos virininkas leitenantas P. Birys ir eilinis V. Kundrotas prie ulinio aln kaime, Taujn valsiuje. 1919 m. //http://www.grazitumano.lt/ (2009-07-23)

61

traukti Ukmergs rinktin, kurios vadu paskirtas krn. Kazys Ladiga. rinktin dar buvo traukta vienas saks savanori batalionas, pusantro eskadrono husar ir ketvirtosios baterijos du lengvieji pabklai211. Pulkas Ukmergs rinktins sudtyje ts kovas su bolevikais. Pulkas Kurkli kautynse Gegus 14 d. vyriausiasis kariuomens vadas gen. Silvestras ukauskas ileido sakym Nr. 2, kuriuo buvo skelbiama: Suinoti prieo pajgas ir jo viet ir padaryti jo stovinioje kariuomenje netvark sakau: 1. Ukmergs kariuomens virininkui bendrai su vokiei pajgomis pasisti kai kurias kariuomens dalis Raguvos linkui ir, jei galima bt, partizan briais upulti prie i unugario, uimti t miestel ir Trokn k. 2. Panevio kariuomens virininkui bendrai su vokiei pajgomis ikeliauti Panevio link. Partizan briais ygiuoti i piet ir iaurs Subaiaus linkui tikslu upulti smulkisias prieo dalis ir iardyti geleinkel tarp Panevio ir Subaiaus. 3. Apie udavin praneti Panevio ir Ukmergs vokiei kariuomens dalims ir prayti j pagalbos. 4. Apie veikim praneti Kaune vokiei vyriausiajai valdybai. 5. Partizan briams pradti veikti tuojau gavus sakym. 6. Panevio ir Ukmergs kariuomenei bendrai susita rus atlikti udavin ne vliau kaip gegus 17 d. 7. Skubotus praneimus siuntinti vyriausiojo karo va do taban tuojau. 8. Aviacijos dalies virininkui praneta ir jam liepta pa dti kariuomenei. 212 Generolas ukauskas . Perms vadovavim Ukmergs rinktinei ir gavs vyriausiojo kariuomens vado sakym, krn. K. Ladiga vis pirma nutar isiaikinti bendrj padt jam pavestame bare. I pasistos valgybos ir vietini gyventoj suinota, jog prie rinktin buvo sutelktos madaug tokios bolevik pajgos: Balninkuose 20, emaitkiemyjeMediniuose 500, Siesartyje 20, RadikyjeKopstliuose iki 300 kari su dviem patrankomis, Kavarske 200, Anykiuose iki 300 ir Traupyje 20 kari213. Daugma isiaikins padt, Ukmergs grups vadas krn. K. Ladiga tuojau susisiek su XVIII saks savanori pulko vadu mjr. V. Zeschau. Jo pulko 2-asis batalionas buvo Ukmergs fronto bare prie ventosios, 1-asis batalionas, va dovaujamas kpt. Sprangerio, stovjo Bukonyse.
211 Sabalys K. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 169. 212 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 24. 213 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 100.

62

Susitikimo metu krn. K. Ladiga ir mjr. V. Zeschau sudar bendr rinktins puolimo plan. Jam gyvendinti gegus 17 d. 8 val. ryto ileistas sakymas Pirmajam pstinink pulkui (kalba netaisyta): Operatyvinis sakymas 1 pst. pulkui Nr. 6. Gegus m. 17 d. 1919 m. Veikianioji armija Dalys 1-o pstinink pulko drauge su vokiei kariuomene eina pirmyn sekaniomis voromis (kolonomis): 1 vora (kolona) - vadas I-jo pstinink pulko K. Ladiga 19191920 m. // V. Jankarininkas Ladiga, jo pavaduotojas oberleit. Ludo- kauskas. Kario kelias, p. 189 vici 7 kuopa 18 pulko, papildyta 2 kuopa 18 pulko, 2 sunki, 2 lengv kulkosvaidi, 2 sapior bri, 2 lietuvi kuopos, 10 lietuvi raiteli, 2 lietuvi kanuoli. II vora (kolona) - vadas leitenantas Krger 6 kuopa 18 pulko, 2 sunkiu ir 2 lengvu kulkosvaidiu 18 pulko, 1/2 batarjos 18 ir 20 pulk, 2 minosvaidiu 18 pulko. III vora (kolona) - vadas kapitonas Vinkleris 5 kuopa 18 pulko, 3 sunks ir 2 lengvu kulkosvaidiu 18 pulko, 1/2 batarjos 18 pulko, 2 sapior briu, 2 lietuvi kuopos. Padedamoji vora (kolona) - vadas von Rmer 6 vokiei raiteliai, 10 lietuvi raiteli, 1 sunkus ir 2 lengvu kulkosvaidiu 18 pulko. 1) Prieo pstininkai ir artilerija yra Radyszowka [Rdikis] ir apylinkje. Balniki, Warguli, Kurkli, Kowarsk taip pat yra prieo uimti. 2) V-18 anksti ryt apsupus upuolamas prieas, esantis Radyszowkoje ir apylinkje. 3) I vora stovi 4 valand ryto iauri-vakar pus Nidoki, prisirengusi upulti ant Woltuny-Shmuidki. Umus Shmuidki, palikti dal pstinink su artilerija apsaugojimui i puss Bolniki-Varguli; visi kiti eina didj keli Welka Wes (Didiakaimis)-Dejuny. Nuolatin valgyba ryt pusn btinai reikalinga. II vora turi bti 4 val. ryto prisirengus eiti pirmyn ir sulig nurody mo V-17 i ryto uimtos pozicijos. Bet ji neina pirmyn, kolei priei ninkas neparodys judjimo; tuomet veikia prieinink smarkiu kanuoli audymu ir smarkiai puola ant pasitraukianio prieininko. III vora prieina 4 valand ryto up ventj apylinkje Kawarsko, uima perjim per up ir tuojaus praleidia padedamj vor von Rmerio per up ventj. III vora palieka apsaug nuo puss Anyki ant vakar kranto ups ventosios ir
63

skubinasi eiti Kurklius. Padedamoji vora von Rmerio eina per Shwirbljance-Gudance di dj keli apylinkn Dsluze. 4) Apsistoja vakare V-17 I vora Nidoki ir apylinkje. II vora Widziszki ir Ukmerge. III vora Towiany 5) Zimmermano vora ir 18 pulko 8 kuopa, 1 lietuvi kuopa ir keli raiteliai eina V-15 po piet Lewanischki-Ragowo ir stumia prie atgal kiek gali. 18 - V-oj saugoja i iaurs ir padeda 18 pulko 1-ai kuopai eiti pirmyn Raguv. 6) Susisiekimas telefonu NidokiUkmerg ir Towiany 015Ukmerg. Praneimus daryti Ukmergs komendantui, kuris perduoda kam reikia. III vora organizuoja punkt rinkimui ini Towianuose. 7) Valgio imti ant 3 dien su savimi. Msa imasi rekvizicijomis. Rekvizicins kortels siuniamos lietuvi komendantui. 8) Sueisti siuniami Ukmerg. Kiekviena vora rpinasi pati per veimu sueist. 9) enklai: Balta raketa Mes esam ionai. Raudona raketa Mes einam pirmyn arba artilerija pernea ugn pirmyn. Viet dl surinkt daikt kiekviena vora renkasi atskirai. Belaisviai siuniami per Ukmergs komendant. A bsiu prie III-os voros. Fon Cieau, majoras ir vadas 18 pulko 1-o pstinink pulko vadas karininkas Ladiga214. Taigi, kaip matyti i sakymo, pagrindinis dienos puolimo tikslas, skirtingai nei nurod vyriausiasis kariuomens vadas gen. Silvestras ukauskas, buvo uimti Kurklius ir teritorijas tarp ventosios ir Virintos. Puolimas buvo pradtas nustatytu laiku. Kai kurios kuopos savo vietose stovjo jau nuo gegus 14-osios.

Sunkusis kulkosvaidis Maxim (VDKM)

214 Jankauskas V. Kario kelias, p. 7273; LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11. l. 16.

64

65

Dar neprasidjus puolimui, gegus 17-j po piet kairiajam sparnui LavorikisRaguva apsaugoti buvo pasista Pirmojo pstinink pulko 8-oji kuopa, vadovaujama krn. Broniaus Bilmino. Prie kuopos buvo priskirtas kulkosvaidininkas krn. S. Marcinkeviius ir du sunkieji kulkosvaidiai Maxim215. Kartu ivyko vienas vokiei pstinink brys, vadovaujamas ltn. Cimermano (Zimmerman). Pasiekusi Taujnus, grup suinojo, kad Traupyje sitvirtino bolevikai. Krn.B. Bilminas nusprend bolevikus i ten ivyti, taiau kariams prisiartinus prie Traupio, anie netiktai atideng kulkosvaidi, o vliau ir artilerijos ugn. Vengiant dideli nuostoli teko atsitraukti, taiau du lietuvi kariai ir vienas vokietis buvo sueisti, vienas dingo be inios. Paryiui kuopa gro Taujnus216. 2-asis pulko batalionas, vadovaujamas krn. V. Skorupskio, dar gegus 16d. apsistojo Vaitkukio dvare ir apylinkse. Prieo arti nebuvo pastebta. Gegus 17-osios vakar krn. K.Ladigos vadovaujama deinioji vora susitelk Lyduoki dvare. ia atvyko ir krn.M. Peiulionio vadovaujama artilerijos baterija. Bolevikai voros susigrupavimo nepastebjo. Gegus 18-j, 3 val. ryto, vora, nordama kiek galima giliau ueiti prieo unugar, m atsargiai slinkti Siesarties ups link. Prie Valtn kaimo malno teko keltis siauru madaug 5 metr aukio gerokai papuvusiu tiltu. Pstininkai su veimais iaip taip j pervaiavo, taiau patrankas veti pabijota. Jas per up turjo pertempti patys kareiviai. Schema Nr. 5 Kurkli kautyns. 1919 m. gegus 18 d. Persiklusi per Siesart, vora I knygos: V. Lesius. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs ivijo Valtn kaime buvusius kovose 19181920, p. 105
215 Sunkusis kulkosvaidis Maxim, 1910 m. modelis, Rusija. Kalibras 7,62 mm, auinamas vandeniu, utaisymas juostinis, audymo greitis 550600 vi/min., efektyvus audymo nuotolis 1100 m. Plienas, vario lydinys, medis. Bendras ilgis 1107 mm, vamzdio ilgis 605 mm, svoris 69 kg. 216 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 18.

66

bolevikus, o kiek vliau um emaitkiem. Tik tada bolevik vadovyb suprato, kad unugaryje yra lietuvi karinis dalinys. Bolevikai sutriko, juo labiau kad tuo paiu metu pastebjo lietuvi karius ir ties Vidikmis217. emaitkiemyje deinioji lietuvi vora buvo padalyta dvi dalis. 6-oji kuopa su 2 kulkosvaidiais ir 10 raiteli pasista Alantos kryptimi. Puolami bolevikai skubiai, be jokio pasiprieinimo pasitrauk i Val, Kazliki ir Balnink. Likusioji voros dalis pasuko iaur, UkmergsUtenos plento link. Lietuviai artjo prie Dejn. ygiuojani vor prieas pradjo smarkiai audyti. Krn. K. Ladiga prie juos pasiunt krn. M. Rklaiio vadovaujam 7-j kuop, jos puolim paremdamas artilerijos ugnimi. Taiau kuopa, neatlaikiusi smarkaus prieo atsiaudymo, m trauktis. Tai pastebjs krn. K. Ladiga sak kuopai skubiai vertis UkmergsUtenos plento link ir atkirsti prieui atsitraukimo keli, nes bolevikai jau buvo pradj persekioti atsitraukiani 7-j kuop, taiau pastebj, jog vora nieko nepaisydama ygiuoja pirmyn, patys m trauktis iaur. Tuo metu lietuvi vora, spariai ygiuodama priek, apie 9 val. kirto UkmergsUtenos plent ties Briais. Bolevikai, sitikin, jog deinioji lietuvi vora visame bare sibrovusi j unugar, palik paplentje nemaai ginkl ir gurguoles, skubiai atsitrauk iaur. Kit lietuvi dalini spaudiami ties Kadikio dvaru ir Kavarsku, bolevikai m trauktis visu frontu Kurkli kryptimi. Krn. K.Ladigos vadovaujama deinioji vora skubiai um auktumas iaur nuo Didiakiemio kaimo. Gerai matydami, kaip prieo pstininkai, artilerija ir kavalerija traukiasi pro Kurklius Anyki ir Skiemoni link, Pirmojo pstinink pulko kariai juos apaud autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi. Bolevik kavalerija, palikusi sueistus arklius, nuo artilerijos ugnies puol visas puses, su sveikais arkliais bandydama isiveti savuosius pabklus. Netoli Kurkli viena j patranka su arkliais klimpo Virintos ups brastoje. Prie jos artinosi lietuvi valgai. Bolevik kariai, bijodami patekti nelaisv, net neim patrankos urakto pasitrauk. Lietuvi kariai J. Kazlauskas, Pulko kariai pasaloje. 1919 m. (VDKM)
217 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 102; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 217; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 19.

67

Cikota ir Mataitis pribgo ir itrauk urakt kaip rodym, kad patranka paimta. Po kiek laiko prie patrankos atskubjo ir vokieiai. Kartu su patranka buvo paimta 3 ds ovini, 82 granatos218, 98 rapnels Bussole Miderlovski, du gurguols veimai ir keletas arkli. Atsitrauk raudonarmieiai um pozicijas auktumose u Kurkli miestelio. I ia jie atideng ugn Pirmojo pstinink pulko karius, ygiuojanius Virintos ups link. Taiau lietuviai nukreip kulkosvaidi ir patrank ugn naujj pozicij ir bolevikai liovsi aud. Apie 11 val. pastebj prie Kurkli besiartinani ir kairij vor, vadovaujam kpt. Vinklerio, raudonarmieiai liovsi prieinsi ir pasitrauk. Tada deinioji vora i Virintos ups itrauk klimpusi bolevik patrank. Taiau vokieiai taip pat j m reikti pretenzijas. Juos palaik ir kairiosios voros vadas mjr. V. Zeschau. Tiktai krn.K.Ladigai Rankin granata (VDKM) sikius ir paaikinus, jog patrank i bolevik atm lietuviai, i kuri ypa pasiymjo 7-osios kuopos vr. Juozas Kazlauskas ir eil. Jurgis Malinauskas, ginas buvo isprstas lietuvi naudai. Krn. M. Peiulionis i patrank greitai sutvark ir jau po valandos panaudojo prie plentu Skiemoni link besitraukianius bolevikus. Tuo metu plentu nuo ventosios ups puss Didiakiem atvyko ir vidurinioji vora, vadovaujama ltn. Kriugerio. Didiakiemyje ji 1919 m. gegus 18 d. i bolevik atimta patranka sustojo trumpo poilsio. Besitraukianiam prieui persekioti krn. K. Ladiga suorganizavo 10 raiteli grup, kuri turjo ir atimtj patrank, o ivargusiai vorai buvo leista pailsti219. Atstumti nuo Virintos ups, bolevikai band sitvirtinti linijoje Janoni dvarasMakiliaiPastoriai, taiau Pirmojo pstinink pulko kariai ir jiems talkin vokieiai, i vietos gyventoj gav tiksli informacij, i patrankos m audyti dar nespjus naujojoje vietoje sitvirtinti prie. Bolevikams nieko kito nebeliko, kaip trauktis toliau. Jie paband sitvirtinti linijoje altikiaiSirutikiaiGyvatyn, taiau ir vl buvo apaudyti. Rinktin pasiek Mikiniki vienkiem. Atjus vakarui, rinktin apaud Skiemonyse buvusius raudonarmieius ir
218 Rankin granata, 1914 m. modelis, Rusija. Granatos kaunamasis poveikis smgin banga, skeveldros, kaunamasis spindulys iki 10 m, vidutinis metimo nuotolis 3540 m. io modelio granat svoris svyruodavo nuo 716 iki 720 g. Sprogdiklis laikinis, veikia ltintuvo padegimu smgio kapsul principu, suveikia per 4 sek. Dayta pilkvos chaki spalvos daais. Metalas. Bendras ilgis 235 mm, korpuso diametras 49 mm, rankenos diametras 32 mm, svoris 0,22 kg. 219 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 102102; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 2021.

68

plent Lelin link, po to sugro Didiakiem220. Nuo Lyduoki pirmosios voros antroji dalis, t. y. 6-oji kuopa, kurioje buvo apie 70 kari, du sunkieji kulkosvaidiai ir du raiti valgai, vadovaujama kuopos vado krn. Vinco audzio ir 2-ojo bataliono vado V. Skorupskio, prie Klepi kaimo pasuko dein. iai grupei pulko vadas krn. K. Ladiga dav uduot saugoti voros deinj sparn ir palaikyti ry su lenkais. Netrukus bataliono vadas i apsaugos patrulio gavo praneim, kad Plataki dvare yra bolevik. Kuopai buvo duotas sakymas dvar apsupti. Bolevikai, kuri buvo apie 1520 kari, pastebjo lietuvi manevr ir nesiprieindami pasitrauk. Besitraukianius bolevikus lietuviai apaud i autuv. Plataki kaime kuopa sustojo pailsti ir papietauti. Tuo metu nuo Vilkiki puss pasirod madaug 100 bolevik vora. Lietuviai juos apaud ir bolevikai sugul krmokniuose. V. Skorupskis sak j nepulti, yg tsti toliau. Lietuvi kariai per Karalikius pasiek Laumenus ir ia apsistojo nakiai, prie tai pastat lauko sargybas. Naktis praslinko ramiai221. Vidurinioji vora, kuriai vadovavo vokietis ltn. Kriugeris, gegus 18-j autant susitelk Vidikse. Pradioje jie atidiai sek raudonarmieius, kurie buvo sitvirtin u ventosios ups SiesartiesMediniRadikio dvaroSvirn dvaro linijoje. Apie 6 val. voros raiteliai ties ventupio dvaru paband persikelti per ventj, nes tiltas buvo sudegintas. J manevr pastebjo raudonarmieiai ir m audyti i artilerijos pabkl. Raiteliams forsuoti ventosios nepavyko. Buvo priimtas sprendimas intensyviai apaudant prie parengti perkl. Kulkosvaidi, artilerijos ir minosvaidi ugnis buvo sukoncentruota Radikio dvar. Po kurio laiko bolevik ugniai nutilus, vora skmingai forsavo ventj ties ventupio dvaru ir pradjo puolim Kopstli kaimo ir Radikio dvaro link. Supami i sparno, bolevikai m trauktis. Taiau io puolimo metu vorai ikilo rimtas pavojus: dalis raudonarmiei nuo alkavos dvaro ir Gedronikio kaimo puss paband jau ygiuojaniai plentu UkmergUtena vorai ueiti unugar ir smogti netikt smg. Vora to iveng tik atsitiktinumo dka. Tuo metu Pirmojo pstinink pulko kio kuopos vadas krn. L. Butkeviius, su grupe kareivi i Vidiki vykdamas pulk viekeliu Anyki link, privaiavs Svirn dvar, kitoje ventosios ups pusje pastebjo prieo dalin ir j apaud. Plentu ygiavusi vidurinioji vora, igirdusi susiaudym, pakeit puolimo krypt ir ventosios pakrantje esant bolevik dalin pam nelaisv, po to ts yg plentu. ygio metu vora likvidavo kelet nedideli raudonarmiei grupi, kurios buvo atsilikusios nuo pagrindini pajg. Daugiausia tai buvo kio padaliniai, todl voros kariai pam nemaai kariko turto, taip pat ginkl. Apie 12 val. vora eng Didiakiemio kaim222. Kairioji vora, kuri sudar Pirmojo pstinink pulko 1-oji ir 2-oji kuopos, vadovaujamos krn. P. Genio ir krn. P. Murniko, sunkij kulkosvaidi kuopa,
220 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 103. 221 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 2122. 222 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 103104.

69

vadovaujama krn. J. Jackaus, viena saks kuopa, saks baterijos brys ir pionieri brys gegus 17 d. atvyko Taujnus. Kaip buvo minta Pirmojo pstinink pulko vado K. Ladigos sakyme, vorai turjo vadovauti kpt. Vinkleris. Taiau jai vadovavo pats mjr. V. Zeschau. Taujnuose vora apsistojo keletui valand poilsio ir 1 val. nakties iygiavo Ka- Saks savanoriai vea suimtus raudonarmieius. 1919 m. varsko link. Netoli Kavarsko vor pastebjo bolevikai ir i pietinio Kavarsko pakraio bei kitos ventosios ups puss j smarkiai apaud. Vora buvo priversta uimti gynybines pozicijas abiejose viekelio pusse ir atidengti atsakomj ugn. Ypa gerai pasirod vokiei artileristai su dviem patrankom. Um patogias pozicijas ant kalnelio, jie aud gana taikliai. Jau pirmuoju patrankos viu buvo pataikyta nam Kavarske. Taikliai audant artilerijai, bolevik pusje kilo sumaitis. Po kurio laiko dalis bolevik kari, isirikiav grandin, atideng atsakomj ugn, o kiti m trauktis Anyki pus ir Pumpui link. Besitraukianiuosius Anyki link apaud vokiei artilerija, kitus lietuviai i autuv. Netrukus priedangoje buv bolevikai liovsi aud. Lietuvi ir vokiei kariai patrauk Kavarsk. Pirmieji Kavarsk eng lietuvi 2-osios kuopos kariai, paskui juos ir visi kiti. Per nedidel susiaudym buvo sueisti du vokiei kareiviai ir ltn. trausas, taip pat vienas lietuvi 2-osios kuopos kareivis223. Anyki kryptimi besitraukiantys bolevikai um pozicijas Bebrn kaimo auktumose, o Kurkli link pasuk j daliniai sustojo auktumose netoli Kavarsko rytus nuo ventosios. Kad galt pulti toliau, vora turjo persikelti per ventj. Ups forsavimui buvo rimtai pasirengta. Buvo sudaryta ugnies priedanga artilerijos pabklus idstant prie banyios ventoriaus, o kulkosvaidius paiame ventoriuje, mrine tvora pasinaudojant kaip priedanga. Pirmojo pstinink pulko 2-osios kuopos vadas krn. A. emaitis su vokiei kpt. Vinkleriu ventosios pakrante ivyko iekoti tinkamos perklos ir reikiam priemoni. Buvo nutarta per up keltis u 250 metr pietus nuo viekelio KavarskasKurkliai. Kiek sudtingiau buvo su persiklimo priemonmis. Besitraukdami bolevikai visas valtis ir keltus buvo palik kitoje ups pusje. Vienas vokiei kareivis perplauk ventj ir atplukd vien valt, po to buvo atplukdytos ir kitos. Prie pradedant keltis, prieo pozicijos buvo smarkiai apaudytos. Persiklimas buvo skmingas. Tiesa, daug veim klimpo ups viduryje ir kareiviams teko gerokai papluti, kol juos itemp krant.
223 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 2324; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 104.

70

Schema Nr. 6 ventosios forsavimas. I: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31 , l. 26

Forsuojant ventj daug prisidjo Pirmojo pstinink pulko 2-oji kuopa ir vokiei brys. Vorai i miestelio leidiantis prie numatytos perklos, bolevikai, sitvirtin u Kavarsko, Vilkotoni kaimo auktumose, pradjo audyti i autuv, kulkosvaidi ir artilerijos. Vienas vokiei brys, savo artilerijos ir kulkosvaidi ugnies remiamas, prislinko visai arti ups. Prie ups prisiartino ir lietuvi kariai. Buvo nutarta, kad per up kelsis lietuvi 1-oji kuopa. Vykstant smarkiam susiaudymui, 1-oji kuopa susvyravo, tad up forsuoti ryosi 2-oji kuopa, vadovaujama krn. P. Murniko. Kaip jau minjome, up teko perplaukti. Persiklusi kuopa isiskleid grandine ir puol raudonarmieius apmtydama rankinmis granatomis224. Up m forsuoti ir vokieiai, apaudomi intensyvios bolevik ugnies. Persikl per up, vokieiai irgi puol Vilkotoni kaimo kalnelyje Pirmojo pasaulinio karo apkasuose sitvirtinusius bolevikus. Vokieiams ir lietuviams pavyko prislinkti beveik iki pat apkas. Tai pastebj, bolevikai durtuv kautynes nestojo ir atsitrauk Kurkli link. io puolimo metu trys vokieiai uvo ir du buvo sueisti. Lietuviai nuostoli nepatyr225. Pirmieji per ventj persikl daliniai, nelaukdami visos voros, nuygiavo Kurkli kryptimi. Voros prieakyje buvo krn. A. emaitis su 10 raitj valg. Vokiei raiteli brys, persikls per up, pasuko dein plento pus ir taip
224 Rankin puolamoji granata, 1917 m., su medine rankena, Vokietija. Granatos kaunamasis poveikis smgin banga, i dalies skeveldros (i korpuso), kaunamasis spindulys 25 m, vidutinis metimo nuotolis 3035 m. io tipo granat svoris svyruodavo nuo 0,75 iki 1 kg. Sprogstamosios mediagos svoris turjo bti 300 g, sprogdiklis laikinis, veikia ltintuvo padegimo trinties bdu, suveikia per 5,58 sek. Dayta aliai. Metalas, medis. Bendras ilgis 353 mm, korpuso diametras 60 mm, korpuso auktis 100 mm, rankenos diametras 37 mm, koto ilgis su graitvomis 253 mm, svoris 0,36 kg. 225 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 2425; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 104.

71

pat pradjo persekioti besitraukianius bolevikus. Tuo metu krn. A. emaiio raiteli brys u virblioni kaimo pastebjo bolevik kuop, ygiuojani Jakbavos dvaro link. Lietuviai kariai, u kaimo trobesi palik savo arklius, isiskleid grandine ir m prie audyti. Bolevikai i pradi atsak tuo paiu, taiau neinodami, kokios jgos jiems pastojo keli, ir pastebj virblioni link atygiuojani vor, atsiunt tris raudonarmieius parlamentarus. Lietuviai jiems pasil pasiduoti. Raudonarmieiai sutiko ir met gin- Rankin puolamoji granata (VDKM) klus. Pasidav 42 raudonarmieiai su kuopos vadu. Jie buvo pasisti Ukmerg. Lietuviams atiteko 42 autuvai, trys telefono aparatai, keli arkliai, kuriuos pasim vokieiai. Nuo virblioni iki Kurkli vora nebesutiko jokio bolevik pasiprieinimo ir tik suiminjo atskirus j karius ar maas grupeles226. Vora pasiek Kurklius apie 11 valand. Miestelis buvo pilnas moni, kadangi buvo Mii metas. Lietuvi kuopa sutikta labai ikilmingai. Tuoj pat buvo nukirsti prieo telefono linij laidai. Krn. A. emaitis nuo Kurkli puss Anyki link pastat apsaug. Paskirti patruliai buvo nusisti Didiakiem, kur rado Pirmojo pstinink pulko tab. Pulko vadui krn. K. Ladigai jie raportavo, kad Kurkliai uimti, ir teik raport apie 3-iosios voros veiksmus227. Vokieiai toliau Virintos ups nebeygiavo. Pirmojo pstinink pulko vadas krn. K. Ladiga u dalyvavim kautynse su bolevikais mjr. V. Zeschau pareik padk. Vokieiai, apie por valand pailsj Didiakiemyje, sugro Ukmerg228. Vokieiams pasitraukus, lietuviai prie Virintos um atramos punktus keliams, vedantiems nuo Anyki, Skiemoni ir Alantos, apsaugoti. Tik maas dalinys toliau persekio jo bolevikus plentu Skiemoni kryptimi. Pirmojo pstinink pulko dalys buvo dislokuotos taip: 3-ioji kuopa irvintose, 6-oji palei Antonovkos kaim, 7-oji Didiakiemyje, 2-oji Kurkliuose, 1-oji Kavarske, 8-oji palei Traup. 1-ojo bataliono tabas sikr Kurkliuose, 2-ojo Laumeniuose. Prie kiekvienos kuopos buvo priskirti kulkosvaidinink briai ir po kelis raitus valgus.
226 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 2627; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 104. 227 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 28. 228 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 106; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 218.

72

Schema Nr. 7 Kairiosios voros veiksmai. I: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31. l. Nenumeruotas

Pavakar pulko vadas krn. K. Ladiga ir krn. M. Peiulionis su 12 kareivi nutar imginti paimt i bolevik patrank ir patrauk plentu Lelin link. ia i patrankos apaud Utenos link slenkanius prieus. Patranka aud puikiai. Brys apsistojo ties Ivanpoliu, i kurio visai neseniai buvo pasitrauks prieas. Buvo gauta ini, kad Skiemonyse yra nemaas brys bolevik. Jie krovsi karin mant veimus ir rengsi trauktis Utenos link. Lietuvi brys juos apjo ir nuo plento tarp Lauadiki dvaro ir Mikinink kaimo m audyti. Skiemonyse buv bolevikai, suinoj, kad Utenos link nuygiavo lietuvi kari brys, ir igird nuo Utenos puss audant patrank, pasijuto es apsupti ir lauko keliukais per Aionius skubiai pasitrauk Pakalni ir Utenos link. Jau po vidurnakio pulko vadovyb, nesulaukdama vado ir girddama audant Utenos pusje, rimtai susirpino. Keliolikos rait valg brys buvo pasistas j iekoti. Netrukus pasistieji valgai gro su pulko vadu. is buvo labai patenkintas, kad paimtoji patranka puikiai ir taikliai audo229. 1919 m. gegues 19 d. krn. K. Ladiga, nordamas apsaugoti rinktins kairj sparn nuo netikt bolevik kontrpuolim, nutar pulti Anykius. Tuo paiu metu krn. V. audzio vadovaujama kuopa gavo uduot uimti Alant ir u jos svarbiausiomis kryptimis organizuoti atramos punktus. Krn. V. Skorupskis su savo grupe turjo likti Didiakiemio pozicijoje ir valgyti Skiemoni apylinkes, o krn. A. emaiiui sakyta ginti pozicijas Kurkli apylinkse. Ukmergs rink tins tabas buvo paliktas Didiakiemyje230.
229 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 2930. 230 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 106.

73

Gegus 19-osios ankst ryt pulko 6-oji kuopa pajudjo Alantos link. Per Perkali kaim, Parauduvs dvar ji skmingai atygiavo Laiius. ia gauta ini, kad Alantoje yra bolevik. Buvo pasistas sustiprintas valg brys, taiau bolevikai, pastebj lietuvi valgus, i Alantos pasitrauk. Nors netoliese buvo pastebti lenkai, ryio su jais umegzti nepavyko. Kuopa be jokio pasiprieinimo um Alant ir sustojo pailsti. Po poros valand su trimis karininkais atvyko lenk kuopa. Ji buvo gavusi uduot uimti Alant. Tarp lietuvi ir lenk karinink vyko smarkus ginas, taiau matydami lietuvi griet nusistatym i Alantos niekur nesitraukti, lenkai pasitrauk Molt kryptimi231. Krn. V. audzis padar utvaras Pakalni kaimo ir Alantos dvaro kryptimi, nes bolevikai sitvirtino vakarus nuo Kazl kaimo ir vis laik lietuvius aud. Tuo tarpu rinktins vadas krn. K. Ladiga su puse kuopos pstinink, ginkluot kulkosvaidiais, 10 rait valg ir krn. M. Peiulionio iplstu artilerijos briu (3 patrankos) gegus 19 d., apie 16 val., i Kurkli iygiavo viekeliu Anyki link. Pasistiems valgams pavyko nustatyti, jog bolevikai sitvirtin auktumose rytus, pietus ir vakarus nuo Anyki. Poymi, kad jie paliks Anyksius be kautyni, nebuvo. Krn. M. Peiulionis patrankas idst pamikje prie viekelio Kurkliai Anykiai ir pasireng apaudyti bolevik pozicijas. Kad nebt pastebti bolevik, pstininkai Anyki link ygiavo miku, tarp KurkliAnyki viekelio ir ventosios ups. Kita grup slinko auktuma nuo minto viekelio rytus. Taiau likti nepastebtiems jiems nepavyko. Pamat besiartinanius lietuvius, bolevikai visu frontu pradjo smarkiai audyti i autuv ir kulkosvaidi. Kaip vliau paaikjo, Anykius gyn XV latvi pstinink pulko batalionas. Tada krn. M. Peiulionio vadovaujama artilerija pradjo audyti iaurinje miestelio dalyje esant tilt per ventj, po to pat centr banyios rajone, o vliau artilerijos ugn nukreip pietin ir vakarin miestelio dalis. Matyt, artilerijos sviedinys pataik i miestelio kapini audius bolevik kulkosvaid, nes jis nutilo. Tuo pasinaudoj lietuvi pstininkai um kapines ir m vertis tolyn. Prieo ugnis m silpti ir pietinje Anyki pusje. Miestelio vakarin pakrat pasiek pulko l-oji kuopa. ia jai smarkiai pasiprieino pozicijose sitvirtin raudonieji latviai. Kad palengvint padt, krn. P. Genys pasiunt vien br uimti geleinkelio tilto per ventj ir kartu apeiti prie i iaurs. Kai tik brys um tilt, raudonieji, pajut, kad yra supami, liovsi prieinsi ir pasitrauk i Anyki DebeikiRubiki kryptimi. Apie 20 val. lietuviai eng Anykius. Gyventojai diaugsmingai sutiko savus karius, o krn. M. Peiulionis vis atsiprainjo, jog netyia i pabklo pataik banyios bokt. Miestelio gyventojai karius vaiino kuo tik galjo232. Lietuviai, pastat apsaug, sustojo Anykiuose. Tiltui apsaugoti buvo padaryta utvara prie kelio nuo Trokn puss, patrankos idstytos u miestelio
231 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 3031. 232 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 106; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 218; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 3031.

74

Schema Nr. 8 1-ojo bataliono puolimas ivadavus Anykius I: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 32

Svdas kryptimi madaug kilometro atstumu. I Traupio Anykius buvo atauktas l-osios kuopos brys. Tuo metu vietos gyventojai prane, kad Vilkoni kaime esantys bolevikai ruoiasi pulti Anykius. Pulko vadas krn.K.Ladiga sak krn. P. Geniui su pulko kari kuopa prie likviduoti. Gegus 20osios vidurdien P. Genio vadovaujam kuop, ygiuojani Vilkoni link, nuo 107-osios auktumos pasitiko prieo ugis. Kuopai isiskleidus puolimui, prieas pasitrauk. Krn. V. Skorupskio vadovaujami kariai um Skiemonis. ia jie rado daug bolevik palikto maisto ir paaro arkliams. Rinktins deinje buv lenkai irgi pasistmjo pirmyn ir apsistojo linijoje PaviriniaivobikiaiVirintos eeras233. Rinktines vadas krn. K. Ladiga nusprend puolim tsti ir uimti Andrionik. Gegus 20 d. pasitelks 1-j pstinink kuop su dviem kulkosvaidiais ir visas tris patrankas bei grup raiteli, jis ivyko Andrionikio link. Beygiuojant buvo gauta ini, kad bolevikai apsistoj auktumoje iaur nuo Pienioni ir rytus nuo Vilkoni. Krn. P. Genio vadovaujami 1-osios kuopos kariai, remia mi artilerijos, puol prie. Po trumpo susiaudymo bolevikai m trauktis Andrionikio link. Taiau ir ia prieas neusibuvo, taigi temstant pulko kariai eng miestel. Pulko patrankos, irikiuotos pozicijose iaur nuo Andrionikio, apaud imoniVieint keli, kuriuo trauksi bolevikai, taiau nakt
233 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 107; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 220.

75

saugumo sumetimais buvo sugrintos Andrionik. vakarus ir rytus nuo Andrionikio buvo pastatytos sargybos. Pulko vadui sakius, 1-oji kuopa ia pasiliko kelioms dienoms ir sureng sustiprint valgyb Vieint ir imoni kryptimis234.

Schema Nr. 9 Pulko puolimas LelinAndrionikio kryptimi. I: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 49

Per gegus 1820 d. kautynes deinioji ir vidurinioji lietuvi voros nuostoli nepatyr. Kairiojoje voroje uvo vienas 2-osios kuopos kareivis, o kuopos vadas krn. A. emaitis ir 8 kareiviai buvo sueisti. Lietuviams atiteko nemaas karo grobis: viena patranka, keletas kulkosvaidi, autuv, audmen. Vidurinioji vora prie Kavarsko nelaisv pam 70 bolevik, jai atiteko lengvj ginkl ir audmen. Deinioji ir kairioji voros taip pat pam keliasdeimt belaisvi235. Gegus 21-osios ryt Ukmergs rinktins tabe buvo suinota, kad Panevio rinktin ivadavo i bolevik Panev. Krn. K. Ladiga nutar vystyti puolim Utenos kryptimi ir perkelti artilerij prie UtenosZaras plento. Taiau rinktinei dar tebesant Andrionikyje paaikjo, jog bolevikai kasa apkasus ir stengiasi sitvirtinti pietus nuo Vieint, palei Grai palivark ir Gyvatyns kaim. Neliko nieko kito, kaip tik pakoreguoti planus ir i bolevik grup likviduoti. besitvirtinant prie buvo nukreipta artilerijos ugnis, o po kurio laiko puolim pradjo pstininkai. Prieas pasitrauk Vieint kryptimi. Pir234 Ten pat. 235 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 220.

76

mojo pulko pstininkai, persekiodami bolevikus, pasiek Akmeni dvar. ia palik krn. P. Gen su kulkosvaidiais ginkluota 1-ja kuopa ir keliais raiteliais saugoti keli i Vieint Andrionik, likusieji, vadovaujami rinktins vado K.Ladigos, su artilerija temstant atvyko Anykius, o pailsj, jau nakt, Mikiniki palivark, esant prie UtenosZaras plento. ia buvo apsistojs krn. V. Skorupskio vadovaujamas pulko 1-asis batalionas236. Gegus 22-j buvo nutarta pradti puolim Utenos kryptimi. Krn. V.audzio vadovaujama 6-oji kuopa apie 3 val. i Mikiniki palivarko iygiavo Pakalni kaimo link, taiau greitai sutiko atkakl apkasuose sitvirtinusi bolevik, remiam artilerijos, pasiprieinim. Buvo nusprsta sitvirtinusius prieus apsupti. Viena kuopos dalis toliau puol prie viekeliu, o kita paband j apeiti i piet puss. manevr bolevikai pastebjo. Pirmiausia jie atitrauk patrank, o po to pasitrauk ir pstininkiai. Susitelk naujoje vietoje, jie ir toliau prieinosi: lietuvi grandin pradjo audyti i patrankos, o po to ir i autuv ir kulkosvaidi. Taiau lietuviai nesustojo, dengiami kalvotos vietovs ir krmokni slinko artyn prie bolevik. Vengdami durtuv kautyni, ie m trauktis. Toliau puldama 6-oji kuopa, nesutikusi didesnio pasiprieinimo, um Pakalnius ir pam nelaisv apie 20 bolevik. Ilgai neusibuvusi Pakalniuose, kuopa um 212-j auktum, nuo kurios pastebjo, kad prieas persigrupuoja. Bolevik pstinink batalionas, sustiprintas kavalerijos eskadronu, m supti kuopos deinj sparn. Kuopa buvo priversta trauktis. Buvo sueistas kuopos vadas krn. V. audzis. Kulka jam pataik koj, taiau is ir toliau dar kur laik vadovavo kuop tvarkingai ived i gresianios apsupties iki Pakalni kaimo. Po to vadas buvo nuvetas Skiemonis, kur tuo metu buvo pulko tabas. Atsitraukusi Pakalnius kuop bolevikai persekiojo toliau. Durtuv kautynse uvo brininkai Vincas Bruzbartas, Kazys Rakauskas ir skyrininkas Kazys Radzeviius. Atsitraukus ir umus pozicijas prie Mikini kaimo, vadovavim kuopai perm krn. Juozas Plenta. I ia kuopa skubiai, bijodama bti apsupta, atsitrauk iki Mindui, kur um pozicij iaurs vakarus nuo eero. Bolevikai kuopos toliau nebepersekiojo. i nakvynei apsistojo Motiejn kaime. Trauksi ir deiniau kuopos Utenos kryptimi puol lenkai. Jie atsitrauk Molt kryptimi237. T pai gegues 22-j, apie 16 val., Lelin link iygiavo krn. K. Ladigos vadovaujama vora. Po trumpo susirmimo bolevikai paliko Klevn, Buivyd ir Diktar kaimus. Krn. K. Ladiga, pasitelks kelet kulkosvaidinink su dviem kulkosvaidiais ir brel raiteli, veimais m persekioti i Diktar kaimo besitraukianius bolevikus, taiau i iaurs vakar, nuo Smulkio kaimo, lietuvius buvo netiktai pradta audyti i autuv ir kulkosvaidi. Toks lengvabdikas jauno vado poelgis vos nesibaig tragedija. Laimei, jau buvo tamsu ir lietuviai paplents grioviais i pavojingos zonos sugebjo iliauti, taiau 8 kareiviai buvo sueisti, paauta didesn dalis arkli238.
236 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 107. 237 Ten pat, p. 108; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 3941. 238 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 108.

77

Ankstyv gegus 23-iosios ryt prie Diktar kaimo netiktai pasirod arvuotas raudonarmiei automobilis. Krn. M. Rklaiio vadovaujam 7-osios kuopos kari bandymai sustabdyti j kulkosvaidi ir autuv ugnimi buvo neskmingi. Tuo metu pulko patrankos keit pozicijas ir arvuoio apaudyti negaljo. Krn. K. Ladiga sak arvuoio apaudym nutraukti ir skubiai nuo Diktar trauktis piet pusn ne plentu, o laukais, nes arvuoiui apaudant ir vejantis bt buv daug auk. Pozicijas turjo apleisti ir likusi be priedangos lietuvi artilerija. Artileristai, skubiai ikink arklius, sitais pozicijoje ant Mikiniki kalvos, nusitaik UtenosZaras plent ir m laukti pasirodant arvuoio. Taiau is, apaudomas nuo Buivyd puss, u poskio ties Klevnais sustojo ir po kurio laiko gro atgal. I patrank j buvo iauta keletas sviedini239. Lietuviai pasireng lauk arvuoio madaug iki 18 valandos, po to pasitrauk Didiakiem. Tuo ir baigsi tos dienos kautyns. Siekiant vertinti susidariusi padt ir galbt pergrupuoti turimas jgas, puolimas visame Ukmergs bare laikinai buvo sustabdytas. Pulko vadas krn. K.Ladiga apsilank visose vorose ir, vertins susidariusi padt, gro tab. Kovoms laikinai aprimus, bolevikai um pozicijas linijoje PakalniaiRubiki eerasDebeikiai, o Ukmergs rinktin linijoje AlantaSkiemonys Anykiai240. Tuo metu, kai Pirmojo pstinink pulko 1-asis ir 2-asis batalionai aktyviai kovsi su bolevikais, 1919 m. gegus 22 d. (kitais duomenimis gegus 2d.) pulko 3-iasis batalionas, vadovaujamas krn. K. uko, gavs nurodym i Kauno, dalyvavo unikalioje ir dviprasmikoje operacije. Bataliono kuopa, apsiginklavusi kulkosvaidiais, atjo Perloj. Perlojikiai apsiginti nuo stipresns jgos nepajg, todl turjo sudti ginklus. Perlojos Respublikos prezidentas J. esnuleviius, komiteto nariai ir grupel vyr buvo suimti, bet po mnesio paleisti. Taigi tdien buvo panaikinta Perlojos Respublika, o jos vietoje steigtas valsius241. Atsiradus atokvpio minutei, gegus 24 d. Vyriausiojo tabo virininkas gen. Silvestras ukauskas atliko pulko inspekcin apir. Patikrinimo ivadose jis paymjo, kad bendroje rikiuotje pulkas atrodo gerai, ivaizda pilnai karika. Kareiviai joki skund nepareik242. Pulko veiksmai uimant Uten Fronte prie bolevikus Ukmergs grups bare buvo vien Pirmojo pstinink pulko daliniai. Umus Kurklius, saks savanori daliniai (XVIII pstinink pulko 2-asis batalionas), susitar su lietuviais, pasitrauk Kavarsko apylink pailsti ir fronto veiksmuose nedalyvavo iki Utenos operacijos pradios. Raudonarmieiai Pakalni, Lelin, Debeiki apylinkse turjo sutelk gausias jgas. ia buvo beveik visa Pskovo (vadinamoji lietuvi) divizija, pasitraukusi i Varnos, Daug, Auktadvario ir Vievio apylinki243.
239 Ten pat; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 48. 240 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 108. 241 Vitkus A. Lietuvos istorijos vyki chronologija, 19181926, p. 188. 242 sakymas kariuomenei. 1919 m. birelio 17 d. Nr. 47. 243 Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 240.

78

Schema Nr. 10 Utenos umimas. 1919 m. birelio 2 d. I knygos: K. Aliauskas. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 243

Gegus 24-j vyriausiasis kariuomens vadas gen. Silvestras ukauskas sakymu Nr. 5 kariuomens Panevio ir Ukmergs grupms sak gegus 28d. autant pradti KupikioUtenos operacij ir uimti fronto linij KupikisVieintosAndrionikisUtena. Ukmergs rinktinei sakyta uimti Uten, Panevio rinktinei Subai ir Kupik, Joniklio partizanams teikti pagalb kariuomens daliniams veriantis Vabalninko, Salamiesio, Bakn link. Parengti veiksm planus, laikantis bendr vyriausiojo kariuomens vado nurody-

79

m, buvo palikta rinktini vadams244. Gavs gen. S. ukausko sakym, Ukmergs rinktins vadas krn. K. Ladiga susitiko su vokiei saks XVIII pstinink pulko vadu mjr. V. Zeschau. Pasitar abu prim sprendim pulti Uten trimis voromis, apeinant raudonarmieius i iaurs ir piet. Deinij vor buvo nutarta sudaryti vien i lietuvi, nes ji palaik ryius su lenkais, ko tuo metu veng daryti vokieiai. i vor buvo paskirti pstinink pulko 6-oji, 7-oji, 9-oji kuopos, raitj valg komanda, du raiteli eskadronai ir krn. M. Peiulionio vadovaujama Pirmajam pstinink pulkui priskirta artilerija. Vorai vadovavo pats krn. K. Ladiga. Ji turjo pulti Alantos ir Pakalni kryptimi. Vidurinij vor sudar viena saks sunkij kulkosvaidi kuopa, dviej patrank artilerijos brys, du minosvaidiai, tredalis kuopos dviratinink ir lietuvi Pirmojo pstinink pulko 8-oji kuopa. i saks mjr. Kiolerio (Khler) vadovaujama vora turjo pulti bolevikus palei plent KaunasDaugpilis. Kairij vor sudar dvi Pirmojo pstinink pulko ir trys saks savanori kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidiais, artilerijos baterija, ketvirtadalis ulon eskadrono ir du pionieri skyriai. i vora turjo nuo Anyki pulti prie DebeikiVyuonUtenos kryptimi. Jai vadovavo saks savanori XVIII pstinink pulko vadas mjr. V. Zeschau ir Pirmojo pstinink pulko vado padjjas krn. Ignas Musteikis. Be to, saks karininko Sprangerio vadovaujamas dalinys, veikiantis pagal atskir sakym, turjo apsaugoti Ukmergs rinktins kairj sparn uimdamas imoniKupikio linij. Rezerve buvo palikta Pirmojo pstinink pulko 5-oji kuopa245. Krn. K. Ladiga ir mjr. V. Zeschau sutar puolim pradti gegus 28 d. autant, taiau taip nevyko, nes saks dalys, dislokuotos Ukmergje, pozicijas atvykti nesuspjo. Gegus 28-j valgyb pakilo tik lietuvi aviacija. T dien Utenos gyventojai pirm kart pamat Lietuvos aviacijos lktuv, kuris intensyviai valg Raudonosios armijos pozicijas Utenoje ir jos apylinkse. Raudonarmieiai Utenoje ir Pakalni, Lelin bei Debeiki apylinkse buvo sutrauk stambias pajgas. Puolimas buvo pradtas tik gegus 31 d. Deinioji ir vidurin voros veik sutartinai ir savo veiksmus derino. Kairioji vora veik daugiau savarankikai, nes dl nemao atstumo ry tarp vor palaikyti buvo gana sunku. Krn. K. Ladigos vadovaujama deinioji vora dar gegus 30 d. susitelk prie viekelio AlantaPakalniaiUtena ir 6 val. ryto pradjo yg. Pasiekusi Motiejn kaim, vora i ybei kaimo pietvakarinje dalyje buvusi auktum buvo apaudyta i autuv ir kulkosvaidi. K. Ladiga audant prie sak atidengti artilerijos ugn, o dviem pstinink kuopoms pereiti puolim. Raudonarmieiai pradjo trauktis Kanik kaimo link. Pasistai valgybai pavyko
244 Ten pat, p. 238. 245 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 118, 120; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 242.

80

nustatyti, jog prie Kanik kaimo vyksta didelis prieo jg judjimas, taiau k jie rengiasi daryti, buvo neaiku. Krn. K. Ladiga, nordamas sutrukdyti raudonarmieiams sitvirtinti, krn. M. Peiulioniui sak kaim apaudyti i patrank. Dal pstinink, vadovaujam krn. P. Dundulio, jis pasiunt pulti Kanikus i piet puss apeinant Vastapo eer, o pats su likusiais pstininkais puol viekeliu i vakar. Raiteliai buvo palikti rezerve ir jojo i paskos madaug u 2 kilometr. Lietuviams pradjus pulti Kanikus, bolevikai atideng smarki ir taikli autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugn. Lietuvi kariai, neatlaik stiprios ugnies, m trauktis. Raudonarmieiai i Kanik kaimo perjo kontrpuolim, o nuo Vitkn ir aukiki du kavalerijos eskadronai m supti lietuvi vor i deins puss. Karininkai K. Ladiga, V. Skorupskis ir P. Dundulis band pstininkus sulaikyti, bet nepavyko. Ypa buvo sutrik nauji, dar neapaudyti kareiviai. Krn. K. Ladiga jodamas pro al liep sustoti, bet ie ir toliau trauksi. Jie laik autuvus prie peties ir spaud gaidukus neva aud prie. Lietuvi artilerija net du kartus buvo likusi be pstinink priedangos, nors patys artileristai labai taikliai aud puolant prie. Raudonarmiei taikls viai, j pstinink puolimas ir ypa raiteli manevras i deins paveik ir kai kuriuos karininkus. Pstininkai, iskyrus M.Peiulionio vadovaujamus artileristus, visikai sutriko ir visu frontu trauksi. Lenkai, kurie buvo deinje, kakur dingo palikdami prieui visik manevro laisv voros deinje puseje246. Krn. K. Ladiga, vertins padt, su Pirmojo pstinink pulko raitj valg komanda ir atsargoje buvusiais puse eskadrono raiteli trumpam sulaik prieo puolim, leisdamas krn. V. Skorupskiui su pstininkais ir artilerija atsitraukti nuo Kazl kaimo. Nordamas sulaikyti prieo puolim, krn. K. Ladiga sak raiteliams u rytus nuo Kazl kaimo esanio krmokniais apaugusio kalnelio palikti arklius. Tada valg neturjusius persekiotojus lietuviai prisileido visai arti ir atakavo salvmis. Raudonarmieiai to nesitikjo ir nutrauk puolim m skubiai trauktis. Pasaloje buv lietuviai, puldami nuo iaurins viekelio puss, apie kilometr persekiojo besitraukiant prie AlantosPakalni viekeliu. Kadangi nebuvo ini apie voros deiniajame sparne buvusius raitelius, tolesnio persekiojimo atsisakyta. Buvo tsiama valgyba pietus ir Pakalni link247. Krn. V. Skorupskis, nestengdamas susitvarkyti, su pstininkais, raiteliais ir artilerija pasitrauk iki Rutn kaimo. Brys pstinink, atsilikusi nuo voros, panikai trauksi Didiakiemio, o po to plentu Ukmergs link. Dalis pakrikusi kari bgo viekeliu Maeiki link. Pasitraukus lenkams, bolevik raiteliai niekieno netrukdomi prasiver vakar kryptimi, nujojo pro vobik, Antalieius, Trumponis, Migikius ir, pamat ant viekelio prie Rutn pakrikusios krn. V. Skorupskio voros dalis, atakavo. Taiau j puolimas buvo laiku pastebtas. Krn. A. Povilaiio vadovaujamiems kariams puolant prie atidengus smarki kulkosvaidi, o
246 Ladiga K. 1-os voros veiksmai // LYA, f 3377, ap. 58, b. 183, l. 4950. 247 Ten pat, l. 50; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 60.

81

krn.M. Peiulionio artileristams taikli artilerijos ugn, bolevik raiteliai metsi atgal. Pasinaudojs palankia padtimi, krn. V. Skorupskis su krn. A.Povilaiio kulkosvaidininkais ir krn. B. Pakeviiaus pstininkais ir valgais bolevikus kontratakavo ir privert trauktis upelkjusia vietove. Keletas raudonarmiei buvo nukauta, keletas raiteli klimpo pelkje. lietuvi rankas pateko nemaai arkli, baln ir kitokio turto. Lik bolevik raiteliai pasitrauk. Krn. V. Skorupskio voros kari nuotaika pasitais. Jie susitvark pasuko atgal ir vakare atygiavo Laiius248. Tos dienos kautynse pasiymjo brvedys Povilas Sanda, eiliniai Povilas iugdinis ir Pranas Petrukonis, 2-osios kulkosvaidi kuopos brininkai Juozas Navickas ir Stasys Jakimaviius, kulkosvaidininkai Pranas Baguinskas, Juozas imukonis, Juozas Striupkus, Alfonsas Buionis, Antanas ilinskas, Antanas Pyragas, Simas Mariukaitis. Brininkas Stasys Jakimaviius, nors ir sueistas, aud i kulkosvaidio tol, kol prieas pradjo trauktis. Mio metu netoli Juozo imukonio sprogo artilerijos sviedinys. Po kiek laiko atgavs smon, J. imukonis vl m audyti, kol j pakeit kitas kulkosvaidininkas249. Atsitraukianius bolevik raitelius pastebjo Alantos apylinkes valg ms raiteliai. Kur laik msikiai j nekliud. Bolevikams viekeliu prijojus Virintos tilt, lietuvi raiteli utvaros nuo auktumos juos smarkiai apaud. Bolevikai nuo viekelio pasuko per Virint iaurs rytus. Bet ia juos salvmis sutiko kitos Pirmojo pstinink pulko raitinink utvaros. Dar labiau pakrik bolevikai metsi al ir vl klimpo rytus nuo Alantos buvusiose balose. Palik klimpusius arklius, jie psiomis pasitrau k. Vis dlto kur laik atsiaudydami, bolevikai ms kariams trukd itraukti i bal paliktus arklius. Ir tik atvykus krn. M. Peiulioniui su viena patranka ir taikliai apaudius prie, is buvo priverstas palikti savo klimpusius arklius. Tai vyko apie 20 val.250 Lietuviams atiteko 17 arkli (du i j buvo sueisti), 10 baln, du kulkosvaidiai, keletas autuv, nemaai ovini251. Nordamas isiaikinti bendr padt, krn. K. Ladiga su raitininkais m sekti besitraukiant prie, susisiek su vora i deins ir stengsi umegzti ry su lenkais. Taiau tdien to padaryti nepavyko. Susisiekus su mjr. Kiolerio vadovaujama vora suinota, jog pasistmti priek jai nepavyko. Iki vlyvos nakties su savo raitininkais persekiodamas bolevikus, krn. K. Ladiga pasiek Skudutik, Kanikus. Birelio 1-j krn. K. Ladigos vadovaujami kariai toliau persekiojo besitraukiant prie tai i paskos, tai i ono. Taip buvo uimti Krikliai, Deguli dvaras, Vozgliai. Krn. V. Skorupskio vadovaujamos pstinink, artilerijos ir raitinink dalys nakt perjo Kanik rajon. Birelio 2-j krn. K. Ladiga su raitininkais slinko paskui besitraukiant prie rytus. ygiuojant UtenosKuktiki viekeliu daugiau susidrim nepasitaik, nes bolevikai visikai nebesiprieino ir spariai trauksi. Krn. K. Ladiga dal raitinink pasiunt Tauragn kryptimi, o pats su likusiais patrauk
248 Ladiga K. 1-os voros veiksmai // LYA, f. 3377, ap. 58, b. 183, l. 5051. 249 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 60. 250 Ladiga K. 1-os voros veiksmai // LYA, f. 3377, ap. 58, b. 183, l. 51. 251 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 61.

82

 Uten Paviei, Kimn, Kavyns keliu. Utenoje jis rado prie pusvaland atvykusias mjr. V. Zeschau ir krn. Igno Musteikio vadovaujamas kairiosios voros dalis252. Vokieio Kiolerio vadovaujama vidurinioji vora gegus 31 d. 9 val. palei plent pradjo ygiuoti Lelin kryptimi. Pirmieji slinko dviratininkai, paskui juos kulkosvaidinink kuopa, vadovaujama krn. B. Bilmino. Vora, be pasiprieinimo umusi Diktar kaim, pasiek Smulkio eer ir kaim. ia buvo sitvirtin bolevikai ir vora sutiko atkakl pasiprieinim. audydami i autuv ir kulkosvaidi, o nuo Lelin puss ir i patrank, be to, pasiunt arvuot automobil, bolevikai privert msikius su nuostoliais trauktis. Bolevik pstininkai persekiojo ms vor iki Diktar, o arvuotas automobilis apie kilometr vakarus nuo Klevn. Prie io kaimo nedidelis ms kareivi brys, vadovaujamas puskarininkio, pasislps u kalnelio ir praleids priek arvuot prieo automobil, uvert plent pakels mediais. Grtaniam arvuoiui i klitis buvo neveikiama ir jis turjo sustoti. Ms kariai apmt j granatomis ir sueid vairuotoj arvuot pam. Birelio 2-j susitvarkiusi vora ts yg ir apie 12 val., nesutikusi prieo, pasiek Uten253. Saks mjr. V. Zeschau ir krn. I. Musteikio vadovaujama kairioji vora gegus 31 d. 4 val., palikusi Anykiuose komendant su 30 lietuvi kari, pradjo yg

I bolevik atimtas arvuotis, 1920 m. balandio 16 d. pavadintas aibu (VDKM)

252 Ladiga K. 1-os voros veiksmai // LYA, f. 3377, ap. 58, b. 183. l. 5152. 253 Ten pat, l. 54; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 59.

83

DebeikiVyuonUtenos kryptimi. Kaip apsaug vora i kairs ekonis Svdas kryptimi pasiunt krn. P. Gen su 2-ja kuopa, kulkosvaidinink briu ir keliais raiteliais. O voros deinioji pus buvo patikta saugoti krn. A. Diuvei su 3-ija kuopa. Pridengti i priekio buvo pasistas brys vokiei raitinink. Prie Debeiki vora susidr su prieo pstininkais, kurie po trumpo susiaudymo pasitrauk. Be pasiprieinimo umusi Vyuonas, vora sustojo pailsti. I ia vienas raiteli brys su kulkosvaidiu, vadovaujamas ltn. Velko (Velck), buvo pasistas Sudeikius. Krn. A. Diuv, prie Rubiki kaimo ir eero neberads bolevik, taip pat nuvyko Vyuonas. Tsdama yg nuo Vyuon Utenos link, vora madaug 800900 metr nuo Kalieki kaimo sutiko atkakl bolevik pasiprieinim. Voros patrankos juos apaud. Atsakydami tai, bolevikai netiktai atideng ugn nuo Bilin kaimo puss ir privert ms karius skubiai sitvirtinti pakels grioviuose ir bulvi vagose. Buvo sueistas vokiei baterijos vadas Betsas (Betz). Voros patrankoms mus audyti tiek Kalieki, tiek Bilin kaimus, bolevikai buvo priversti trauktis. Kalieki kaimas buvo uimtas. Prie persekiojantys daliniai buvo sulaikyti prie Atkoikio, Kaulinikio ir Pasali auktum, kurias bolevikai atkakliai gyn. Gav pastiprinim, jie perjo priepuol ir privert ms prieakinius dalinius trauktis Kaliekius netgi paliekant sunkiai sueistus karius. Viena vokiei patranka, vaiavusi padti pstininkams, klimpo dumble. Nepaisant kareivi pastang ir vietini gyventoj pagalbos, j teko palikti. Kareivi nuotaika smuko, tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Kalieki kaimui saugoti palikus vien kuop su sunkiaisiais kulkosvaidiais, temstant vora pasitrauk Vyuonas ir Vyuon dvar254. Birelio 1-osios ryt krn. A. Diuv su 3-ija kuopa buvo pasistas ivalgyti SudeikiTalaikiKunerin rajono. Vietos gyventojai prane, jog Upaliuose bolevik nebra, ir kuopa gro Vyuonas. Birelio 2 d. vora iygiavo Uten. Bolevikai jau buvo atsitrauk. Prie Utenos vora prisiartino apie 11 val. Kairj voros sparn saugojs krn. P. Genys su 3-ija kuopa ir kulkosvaidinink briu gegus 31 d. ekoni kaimo krykelje atsiskyr nuo voros ir nuygiavo Svdas kryptimi. Lelin kaimo pietinje pusje buvo sitvirtin bolevikai. Msikiams jie atkakliai pasiprieino. Nuo 109-osios ir 114-osios auktum apaudius prie i kulkosvaidi ir pradjus pulti pstininkams, bolevikai neatsilaik ir pasitrauk Svdas link. Kadangi jau anksiau buvo susprogdin tilt per ventj, jie turjo bristi per up ir kai kurie pateko nelaisv. Vakare krn.P. Genio grup apsistojo Micknuose. Birelio 3 d. krn. P. Genys su savo grupe, palaikydamas ry su Antruoju pstinink pulku, praygiavo pro Svdasus ir vakare pasiek Upalius. Birelio 5-j grup per Biknus nuygiavo Antaliept255. Utenos operacija Pirmajam pstinink pulkui ir saks savanoriams buvo skminga. Jos metu lietuviai pam vien arvuot automobil, per 100 belaisvi, daug autuv, ovini ir kitokio turto.
254 Ladiga K. 1-os voros veiksmai // LYA, f. 3377, ap. 58, b. 183, l. 5556. 255 Ten pat, l. 58; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 244.

84

Kov metu pulkas pagausjo. Nuo gegus 18-osios iki birelio 1-osios pulk stojo 203 savanoriai, i kuri buvo suformuota krn. S. Skimundrio vadovaujama savanori komanda256. Umus Uten, saks savanori daliniai tolesnse kovose su bolevikais nebedalyvavo, nes pasibaig j sutarties laikas. Krn. K. Ladiga jiems nuoirdiai padkojo u pagalb. Saks XVIII pulko daliniai, trumpai atsipt Utenos apylinkse, pasitrauk Ukmerg, o i ten ivyko Vokietij. Utenos komendantu buvo paskirtas krn. Petras Steponaviius. Pulko tabas apsistojo Vaikutn dvare. Umus Uten suinota, kad M. Peiulionio vadovaujamas artilerijos brys sakymu artilerijos pulkui performuotas 4-j baterij. Vadu buvo paliktas M. Peiulionis257. Utenos fronto bare lik vieni, Pirmojo pstinink pulko kariai ts puolim. K. Ladigai vadovaujant bolevikai buvo stumiami Daugaili link. Apie 21 val. Darini kaime vykus trumpam susiaudymui, bolevikai pasitrauk toliau. K. Ladigos vadovaujama rait valg komanda, husar eskadronas ir artilerijos baterija, ygiuodami Daugaili link, gavo ini, jog bolevikai apsistojo pozicijose prie Daugaili auktumas DubiIndrajos eer linijoje. Temstant krn. M. Peiulionio artileristai taiklia artilerijos ugnimi apaud prieo pozicijas prie UtenosDaugpilio plento ir auktumas prie Pakrys kaimo. Po keli salvi puolim pradjo kariai. Bolevikai nesitikjo, kad temstant lietuviai puls, ir m skubiai trauktis Daugaili link. Keletas raudonarmiei pateko nelaisv. Lietuviams atiteko keturi arkliai. Greitai lietuvi kariai eng Daugailius. Artilerija dl klii toliau vykti nebegaljo, todl gro Vaikutnus. Pulko 7-oji kuopa, vadovaujama krn. B. Bilmino, i Utenos buvo pasista Tauragn link. Nesutikusi prieo, ji pasiek Ali kaim ir ia apsistojo258. Krn. V. Skorupskio vadovaujami kariai, um Pakalnius, birelio 3 d. iskubjo Uten ir kuriam laikui apsistojo Vaikutn dvare. 9-oji kuopa, vadovaujama krn. P. Dundulio, atsiskyr nuo V. Skorupskio voros ir per Gimikius bei Kainus nuygiavo Tauragn link259. Birelio 2-j raudonarmieiai paband sitvirtinti linijoje NarknaiVazgeliaiDeguli dvarasSkudutikis. Krn. B. Bilminas, birelio 3-ij su 8-ja kuopa ivyks i Ali kaimo ir be pasiprieinimo ums Tauragnus, toliau patrauk Pabers link. Birelio 4 d. Paber buvo uimta. Birelio 3-ij paaikjo, kad Ukmergs vora smarkiai isiver priek ir atitrko nuo Panevio voros, todl puolimas buvo sustabdytas. Pirmojo pstinink pulko 3-iojo bataliono kuopos su kulkosvaidiais um atramos punktus pietryius nuo Daugaili, saugodamos kelius nuo Salako puss. 2-asis batalionas saugojo kelius nuo Daugaili Zarasus, o 1-asis batalionas i Antaliepts Avilius. Kavalerijos eskadronui buvo sakyta saugoti voros kairj sparn Duset rajone. Dalis valg komandos buvo paskirta valgyb ir apsaug deiniajame
256 Jankauskas V. Kario kelias, p. 87. 257 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 61. 258 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 123. 259 Ten pat; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 63, 66.

85

voros sparne260. Artilerijos 4-oji baterija buvo Daugaili rajone, kur sikr pulko vadaviet261. Birelio 69 dienomis pulko tabas apsistojo Ustrons dvare. ia taip pat buvo raiti valgai ir artilerijos baterija. Birelio 10 d. abi puss aktyviai valg AtrakalnioGateli rajon, artilerija iek tiek apaud prieo pozicijas. Birelio 11 d. artileristams dviem patrankomis nuo Pabers kaimo apaudius prieo apkasus, susiklost palanki situacija uimti Atrakalnio kaim. Lietuviams atiteko kulkosvaidis, veimas su maistu, telefono aparatas ir nemaai telefono kabelio262. Ukmergs grups bare labai pavojinga vieta buvo bolevik pozicijos prie Bru ir Bali. ia eer tarpekliuose ir auktumose sitvirtin raudonarmieiai galjo atlaikyti labai stipr puolim. Dominuojanios auktumos ukirto netikto puolimo galimyb. Lietuvos kariuomenei tai buvo klitis puolant Daugpilio kryptimi. Krn. K. Ladiga nutar turmu uimti Balius ir Junknus,

Schema Nr. 11 Pulko pozicijos 1919 m. birelio 69 d. I: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 94

260 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 123. 261 Ten pat; Aliauskas K. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs 19181920, p. 244. 262 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 66.

86

taiau birelio 14 d. buvo gauta Gynybos tabo operatyvins dalies virininko krn. E. Adamkaviiaus pasirayta telefonograma Nr. 398, kurioje Panevio ir Ukmergs grupms buvo sakyta pradti puolim ir istumti raudonarmieius i Lietuvos. Ukmergs grupei buvo sakyta uimti Zarasus263. Birelio 14 d. pulko vadas krn. K. Ladiga ileido sakym Nr. 8 Pirmajam pstinink pulkui. Buvo sakyta pulti trimis voromis. Joms buvo ikelti tokie udaviniai: I vora eina keliu AntalieptPurvinikiMikucikiSawituny. Nuo ion, jeigu prieas tvirtai laikyt i deins, i vora, palikus utvar, ygiavim pasuka viekeliu link kaimo Deguze ir prieui traukiantis 3 kuopa ir kanuols eina ant plento ir prisivienija prie antros voros. 2 kuopa valo apylink nuo likusi bolevik band, eina per kaimus MalinovkaBorovkaGudeledv. Mukuli folv. Santawoli pro iaurj on eero Oba kaimas Jewnuwka ir nuvykus tarpekl dviej eer, kurie yra iaur nuo dvaro Lawkesy, gauna nurodym tolimesnio veikimo. II vora eina plentu UtenaZarasai. III vora eina per kaimus: OstrokolneTronkikiKiemiany ir nuo kaimo Bikjany eina viekeliu link Zaras per kaimus: GraucyTeterviny. Nuo kaimo Pakarkli pasuka dein nuo viekelio ir eina kaimais: JaktikiBernatiki-GutotikiBalsamani. Rajone kaimo Svirpiki gauna nurodym tolimesniam veikimui. Bendram ygiavimui bus daromas ujimas prieo upakalin i kairs. Pradedant ygiuoti II vora savo krypt daro demonstracij, kad utraukus ant savs prieo artilerijos ugn. I vora stengiasi nematant prieui ueiti jo prieakinms dalims i upakalio arba i ono ir nuvijus prie nuo pirmutins jo uimamos pozicijos leidia rakietas, po ko II vora pradeda savo ygiavim pirmyn. III vora per valg patmijimus prieo pusje traukiasi ariau prie jo, apaudo i autuv ir kulkosvaidi ir pradjus prieui trauktis persekioja j einant per nurodytus kaimus. Ryys tarp vor palaikomas raiteliais, rakietomis, prie plento dviraiais.264 Pirmoji vora puolim pradjo birelio 15-osios nakt. Krn. P. Murniko vadovaujama 2-oji kuopa puol Novosiolkus (dabar Naujasodis). Puolim parm J. Jackaus vadovaujama 1-oji kulkosvaidi komanda. Prieas buvo istumtas ir pasitrauk Juzefavo palivark. Taiau toliau pulti kuopa negaljo, nes prieas buvo daug stipresnis, be to, priskirtai artilerijai pasibaig sviediniai. Apie vidurnakt artilerijos brys apsistojo nakvyns Purviniki kaime. valgybos postas buvo rengtas ant Mikui kalnelio. Birelio 16 d. prieas nuo Gardeli ir Degui miku pro Vencav eer kontratakavo Novosiolkuose sitvirtinusi kuop. Mis truko nuo 3 iki 6 val. ryto. Krn. P. Murnikas buvo sueistas koj, taiau ir toliau vadovavo miui. Po kurio laiko jis vl buvo sueistas kart krtin ir rank. Kuopa, netekusi vado ir nemaai kareivi, atsitrauk. iame myje pasiymjo daug kari. Eil.Juozas Aliulis, iki atjo pastiprinimas, gyn nuo prie sueist vad, brininkas Vincas Raguckas sueist vad ant rank ine i mio lauko. Teofilius Masionis, gindamas vad, atsiaud iki paskutins akimirkos, kol pateko nelaiv, taiau pabgo ir vl gro pulk. Bolius
263 Ten pat, l. 69. 264 Ten pat, l. 7071.

87

Schema Nr. 12 Utenos operacijos pabaiga. I: LCVA, f. 513, ap. 1. b. 31. l.

Gembickis, kuris, pasitraukus i mio lauko kulkosvaidininkams, liko tik su dviem briais, sumaniai vadovavo vietoje sueisto vado ir skmingai ived brius i mio lauko. Sueidus P. Murnik, vadovavim kuopai perm kulkosvaidi komandos vadas krn. Jonas Jackus. Jam pavyko sutvarkyti isisklaidiusi grandin ir sustabdyti prieo puolim. 3-iajai kuopai vadovavo krn. Adomas Diuv. iame myje pasiymjo Juozas Kalda, kuris sueistas prie aud i 100 ingsni. Eil. Mikas Juznas kuopos vadui mio metu atidav savo autuv ir ovinius. Eiliniai Juozas Valiukonis, Pranas Sabeckas, Pranas Kudzys, Juozas Lekaviius, Bronius Grigonis, Jonas Tamoaitis, prieui prie j priartjus per 100 ingsni, nesitrauk, laiksi toliau ir neleido raudonarmieiams pulti pirmyn. 3-iojoje kuopoje buvo sueisti Bronius Juceviius, Juozas Kalda, Julius Maliauskas, Motiejus Tamkeviius, Mikas Juznas ir Kondratas Ovenikas. Pastarj sueist nelaisv pam raudonarmieiai. Be inios dingo Ignas Dobrickas, Jonas Pakeviius, Petras Navickas ir Foka Volkovas. Pirmoji vora, birelio 1516 dienomis sutikusi kur kas galingesn prie, puolim sustabd265. Kada pirmosiosios voros kariai ties Novosiolkais kovojo su prieu, antrosios voros dalys faktikai tik valg prieinink, vyko susiaudymas. Treioji vora, vadovaujama krn. V. Skorupskio, veik GrauiTetervin rajone. Grupei priskirti husarai, trauk viekeliu Saviin kryptimi, nuo Saviin eero tarpeklio prieo buvo sutikti smarkia kulkosvaidi ugnimi ir buvo priversti trauktis. Tada husarai band pulti prie Gaideli rajone, bet ir ia i
265 Ten pat, l. 7375.

88

tarpeklio turjo pasitraukti. Prireik artilerijos pagalbos, bet ji beveik nebeturjo sviedini. Paadtieji sviediniai i Kauno dar nebuvo atveti, o sandli ariau nebuvo. Taigi baterijos brys ir eskadronas stovjo ir nieko nedar. Kilo pavojus, kad juos gali apsupti prieas. Brys pasitrauk Antaliept266. Operacija nepavyko. Pulkui teko atsitraukti sensias pozicijas. Prieo pajgos buvo didesns, be to, smarkiai lijo, buvo kanota, artilerija negaljo gerai nusitaikyti. Birelio 17-j dideli permain nevyko. Artilerijos apaudytas prieas pasitrauk i Baltriki ir Stefaniki kaim. Birelio 18-osios ryt pulkas gavo tai toki telegram: I Apsaugos Ministerijos sakymas Nr. 7

Panevio ir Ukmergs grupms 18,6,19. Kaip tik Panevio grupms atvyks paspirtis, auli batalionas ir Joniklio bataliono dalis, tuojau privalo bt atnaujintas lietuvi kariuomens ygiavimas pirmyn. ygiavimo tikslas uimti Zarasus. Panevio grupei Suveko kryptimi pasisti stipri vor (kolon) nemaiau bataliono, uimti miestel Suveko ir jos sritis Vasile. Paskui kaip galima greiiau ygiuoti pirmyn Zaras link nelaukiant pagelbos nuo Ukmergs grups. Tuo paiu laiku pulti prieinink abi pusi geleinkelio, kad atitraukti prieo pajgas. Ukmergs grupei pasistengti atnaujinti savo puolimus. Turti omenyje, kad ygiavimas pirmyn plentu yra labai sunkus, ir kad apsupimas prieininko apie Deguius i piet ir iaurs ada daugiau pasekmingumo. ygiavimo diena bus paskelbta Vyriausiuoju karo vadu. Panevio grup turi praneti, kada bus pradtas ygiavimas Suveko link. Pasira gen. ukauskas267 Per deimt dien, kai buvo gautas is sakymas, nevyko joki didesni permain, tik smulks susirmimai. Birelio 28 d. lietuvi valgai ivijo prie i Pusli kaimo, pietryius nuo Vajasiki banytkaimio. T pai dien prieas nuo Jonikio ir Umikio kaim keturiomis patrankomis apaud lietuvi pozicijas, taiau gana netaikliai. Kaip vliau paaikjo, tai buvo valgybos priedanga. Gana stipri raudonarmiei valg grup pasirod Navikuose ir esnoviskiuose. Birelio 29 d. lietuvi valgai um Jakuni kaim. Prie retkariais apaudydavo lietuvi baterija268. Kaip jau minjome, pulko 3-iasis batalionas, vadovaujamas krn. Konstantino uko, buvo paliktas Marijampolje. Kaip matyti i bataliono vado krn.K.uko 1919 m. birelio 11 d. rato Ukmergs grups vadui, batalionas jau du su puse mnesio gyvavo atskirai nuo pulko. Susirainti su vadovybe buvo labai sunku, o
266 Ten pat, l. 7677. 267 Ten pat, l. 78. 268 Ten pat, l. 78.

89

kai pulkas buvo dislokuotas u Utenos, tapo beveik visai nemanoma. Pulkas batalionui neskyr nei pinig, nei uniform, nei bat, nors jame buvo apie 500 kareivi. Batalionui labai trko l: birelio 11 d. jo kasoje buvo tik 1,5 tkst. auksin, taigi buvo mokamos tik algos. K. ukas ne kart kreipsi pulko ir Ukmergs grups vad, praydamas batalion aprpinti arba atskirti nuo pulko. Toliau taip bankrotnai gyventi negalima, ra jis mintame rate269. Birelio 17 d. pulko vadas isiunia rat Krato apsaugos ministerijos Operatyvinio skyriaus virininkui praydamas leisti 3-ij batalion perkelti prie pulko. Vadas sil Marijampolje steigti atskir batalion, kuris pulkui nepriklausyt270. Taiau sprendimas buvo kitoks, nei sil pulko vadas. Birelio 20 d. i pulko buvo iskirtas 3-iasis batalionas ir pavadintas 1-uoju atsargos batalionu. Jam vadovauti liko krn. Konstantinas ukas Konstantinas ukas. Batalionui buvo ikeltas udavinys apmokyti jaunus kareivius fronte esanioms dalims271. Pirmajam pstinink pulkui teko i naujo formuoti 3-ij batalion. Tai buvo daroma labai greitai. 1919 m. liepos 3 d. pulko vadas krn. K.Ladiga sakymu pulkui paskelb, kad pulkas, sudarytas i 3 batalion, nuo mintos dienos laikomas pilnai sukomplektuotu. 1-j batalion sudar 1-oji, 2-oji ir 3-oji, 2-j 4-oji, 5-oji ir 6-oji, 3-ij 7-oji, 8-oji ir 9-oji kuopos. Be to, tuo paiu sakymu 3-iojo bataliono vadu paskirtas krn. J. aplikas, pulko tabo virininku krn. Vaclovas adeika272, pulko komendantu krn. M. Kvinta, 4-osios kuopos vadu krn.V. Kazickas. 1-osios ir 2-osios raitj valg komandos buvo sujungtos vien rait valg komand, kurios vadu patvirtintas krn. J. Josiukas. Liepos 5-j krn.P. Gladutis buvo patvirtintas pulko adjutantu, o krn. S.Marcinkeviius pradtos formuoti 3-iosios komandos virininku . Pulko vadovyb liepos 11 d. krn. J. Zalatori paskyr 2-osios kuopos vadu. Krn. J.Plenta 6-osios kuopos vado pareigas jau jo nuo gegus 21-osios, krn. K.Sprangauskas 5-osios kuopos vado pareigas nuo birelio 26 d.273

269 1-ojo p. p.3 Bn. vado K. uko praneimas Ukmergs grups vadui apie padt batalione // LCVA, f. 930, ap. 7, b. 62, l. 89. 270 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 5, l. 74. 271 sakymas I atsargos batalionui. 1919-06-20 Nr. 1 // Ten pat, b. 9, l. 26. 272 sakymas 1 p. p. 1919-07-03 Nr. 224 // Ten pat, b. 1, l. 253. 273 sakymas 1 p. p. 1919-07-04 Nr. 229 // Ten pat, l. 255; Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 229.

90

Pozicinio karo laikotarpiu (1919 m. liepos 1 rugpjio 22 d.) Liep ir rugpjt pulko istorijoje galima pavadinti pozicinio karo laikotarpiu. Tuo metu pulkas stengsi saugoti jam pavest fronto bar, vykd valgybines operacijas, band plsti teritorij, atmuinjo prieinink atakas. iuo laikotarpiu pulkas dalyvavo gana stambiuose miuose, istorijoje inomuose kautyni dl Salako pavadinimu. Liepos pradioje fronte su bolevikais tebevyko smulks poziciniai susidrimai. Liepos 1 d. raudonarmieiai um Gatelius ir toliau skverbsi Pirmojo pstinink pulko deins voros pakraiu, nordami atskirti lietuvi dalis nuo lenk karins grupuots kairiojo sparno. Beveik vis dien vyko kautyns ir pavakar lietuviai raudonarmieius atrm. Pulkas um Atrakaln, Trinkuk, Puslius ir Unik. Taiau uimtoji pozicija buvo nepatogi, nes liko atviras visas deinysis sparnas, todl lietuviai atsitrauk ankstesnes pozicijas. Per susirmimus du raudonarmieiai pateko nelaisv. Vyr. kariuomens vadas gen.S. ukauskas, 1919 m. liepos 2 d. nurods Panevio rinktinei pradti puolim ryt kryptimi, kartu sak Ukmergs rinktinei uimti KukliMukuli ( pietus nuo Avili eero)Vajasikio linij. 1919 met liepos pradioje bolevikai buvo sitvirtin Aubaliuose, Vajasikio banytkaimyje ir Pusli kaime ir nuo Gateli kaimo puss nuolat grasino

Schema Nr. 13 Pozicini mi metu. I: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, 62

91

atviram Ukmergs rinktins deiniajam sparnui. Ukmergs rinktins atramos punktai nuo UtenosZaras plento tssi iki PabersJuknn kaim. Toliau dein msikius saugojo tik raitoji valgyba. Lenkai buvo upakalyje, tarp Tauragn ir Utenos eer. Prieo pozicijos buvo gerai ivalgytos ir parengtas Bolevik fronte 1919 m. (VDKM) puolimo planas. Liepos 2 d. pulko 7-oji kuopa, remiama artilerijos, imu prie i Gateli. Kairiojo sparno valgai ivijo prie i Jakuni, Juzefovos dvaro ir Baltriki. Deiniajame sparne prieas buvo istumtas i Pusli, Bareikiki, Jonikio. Prie lietuvi deinj sparn raudonarmieiai kas apkasus ir tvr spygliuotos vielos utvarus. Liepos 5 d. Gatelius vl um raudonarmieiai. Liepos 6 d. nuo Pabers kaimo lietuvi patrankai mus apaudyti Gatelius, raudonarmieiai pasitrauk. Taiau buvo sugadinta patranka. Patrankoje sprogus sviediniui, isinr jos virutin dalis. Liepos 7 ir 8 dienomis vyko kovos dl Gateli. Kaimas kelis kartus jo i rank rankas, nuo artilerijos apaudymo jis net usideg. Kova baigsi lietuvi pergale. Liepos 8d. 7-oji kuopa, palaikoma artilerijos, galutinai sitvirtino Gateliuose. Nakt raudonarmieiai band pereiti pelkes palei Naionis ir Bajorik ir atkirsti lietuvius nuo lenk, taiau 7-oji kuopa, aktyviai palaikoma artilerijos ugnies, sumaniai likvidavo raudonarmiei manevr. ie, grimzd pelk, pateko nelaisv (i viso nelaisv buvo paimti 278 raudonarmieiai). T pai dien dvi patrankos buvo pasistos apaudyti NovosiolkBaltriki pozicij, dar viena apkas Bru rajone274. Liepos 9 d. dvi patrankos apaud Novosiolk kaim, liepos 10-j lietuvi patrankos buvo perdislokuotos. Liepos 11 d. 9-oji kuopa, vadovaujama krn. P. Dundulio, um Atrakaln ir Trinkukius. Raudonarmieiai pasitrauk Puslius. nelaisv pateko 7 raudonarmieiai, buvo paimta 10 autuv. 9-osios kuopos kariai, vadovaujami A. Treiderio, puol Puslius ir skmingai juos um. nelaisv pateko 4 raudonarmieiai. Tuo metu krn. P. Dundulis, su likusiais kuopos kariais gavs uduot ivalgyti Avinuosto ir epeliki rajon, um Avinuost. Raudonarmieiai susitelk auktumoje netoli Kemen ir paiame kaime, taiau greitai i ten pasitrauk. Lietuviai sitvirtino patogiose pozicijose. Greitai raudonarmieiai susitvark ir perjo kontrpuolim. Nors ir apaudomi autuv, kulkosvaidi ir artilerijos ugnimi, lietuviai puolim atrm. Vliau u ias kautynes krn. P. Dundulis buvo apdovanotas Vyio kryiumi275. Bolevikai band sitvirtinti Pusliuose, taiau neskmingai, nes dalis 9-osios
274 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 7980. 275 Ten pat, l. 8182.

92

kuopos kari, vadovaujami krn. A. Treiderio, miku i piet puss apjo Pusli kaim ir staigiai j um. Toliau i grup tiesia kryptimi i ryt puol Vajasik, kita, vadovaujama kuopos vado krn. P. Dundulio, prisijungusi prie 8-osios kuopos krn. A. midto vadovaujamo brio, staigiu apjimu puol nuo Atrakalnio kaimo puss. 9-ajai kuopai puolant bolevikus iaurs ryt kryptimi, krn. M.Rklaiio vadovaujama 7-oji kuopa atakavo Vajasikio banytkaim ir Aubaliki kaim nuo Pabers puss276. Bolevikai m trauktis iauriniu Ligaj eero krantu, nes pamginus atsitraukti pietiniu krantu, keli jiems ukirto krn. P. Dundulio vadovaujamas dalinys. Atsitrauks prieas susitelk rytus nuo Trinkuki kaimo. 7-oji kuopa ygiavo iauriniu Ligaj eero krantu, o krn. P. Dundulio grup su kulkosvaidiais buvo pasista pietiniu. Kadangi eeras buvo labai siauras, iauriniame krante buvo pastebtas nemaas bolevik brys. Krn. S. Marcinkeviiaus sakymu eero pusiasalyje buvo pastatyti sunkieji kulkosvaidiai, kuri ugnis greitai isklaid susitelkus prie. Apaudius i ono, 9-osios ir 8-osios kuop dalys puol prieo apkasus ir skmingai um. Atvyks vyr. kariuomens vadas gen. S. ukauskas stebjo puolimo eig ir patarinjo vadams bei kareiviams277. Tuo metu 7-oji kuopa, puldama prie iauriniu Ligaj eero krantu, um Kiemioni kaim ir sitvirtino prie jo esaniame Salako ir Ligaj tarpeeryje. Raudonarmieiai trauksi Salako link. Kautynes dl Salako yra smulkiai inagrinjs doc. dr. Vytautas Lesius, todl pasiremsime jo darbu. Krn. P. Dundulio vadovaujama grup ivijo raudonarmieius i Avinuostos ir epeliki kaim. Avinuostos kaim atveta patranka vakare apaud Salak, Nr. 14 taiau nakiai, baiminantis bole- Schema Salako kautyns. 1919 m. liepos 1112 d. vik puolimo, buvo grinta A- I knygos: V. Lesius. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 148
276 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 146147. 277 Ten pat, p. 147.

93

trakaln. ia buvo atgabenta ir antroji278. Tolesni puolimo veiksmai buvo aptarti 3-iojo bataliono vado krn. J. apliko suauktame vad pasitarime. Pulti buvo nutarta liepos 12-j autant. Taiau jau iygiavus buvo isiaikinta, jog prieas lietuvi puolimui i vakar puss yra pasirengs, o vietov prie Salako atvira, lygi ir atviru lauku jo pulti nemanoma, todl pulko vadas krn. K. Ladiga pasil batalionui apeiti miestel miku ir pulti bolevikus i piet puss, kur slygos buvo daug geresns (r. 14 schem). Lietuvi patrankos apie pusvaland apaud prieo apkasus vakarus nuo Salako ir pietiniame miestelio pakratyje. 9-osios kuopos kariams puolant miestel, bolevikai band sitvirtinti kalnelyje, i kur lietuviams galjo padaryti dideli nuostoli. Tai pastebjs krn. S. Marcinkeviius pats pam kulkosvaid ir su dviem kareiviais, nepaisydamas smarkios prieo ugnies, nuo minto kalnelio m taikliai audyti. Bolevikai buvo sustabdyti. Tuo pasinaudojusi 9-oji kuopa ts puolim ir privert prie pasitraukti iaur nuo Salako. Salakas buvo uimtas. Miestelyje kuopa rado palikt prieo kulkosvaid, nelaisv buvo paimtas karininkas ir apie 15 belaisvi (kitais duomenimis 30 belaisvi)279. 8-oji kuopa, vadovaujama krn. B. Bilmino, persekiodama prie vakare um pozicij iaur nuo Rusteiki miestelio, taiau baiminantis dl pernelyg itsusio fronto buvo grinta Salak. 9-oji kuopa, umusi Salak ir tikdamasi prieo kontrpuolimo, liepos 13 d. m tvirtintis linijoje nuo Luodio eero iki Kiemioni kaimo ir valgyti apylinkes. Padedant vietos gyventojams, buvo kasami apkasai. Artilerija apaud raudonarmieius, susitelkusius Rudakikiuose280. Liepos 14 d. 7 val. bolevik pulkas, remiamas ei vairaus kalibro pabkl, i iaurje buvusio miko pradjo Salako kontrpuolim. Lietuviai gynsi vis turim ginkl ugnimi, o priartjus pstininkams ir autuvinmis granatomis. Puolimas buvo atremtas, bolevikai pasitrauk mik. Vl pradjo audyti artilerija. Apaudymas truko por valand. Po jo bolevikai vl puol, taiau kart apkasus tarp Salako ir 189-osios auktumos. Pulko artilerija puolant prie aud tiesiuoju taikymu. Dl smarkaus lietaus ir purvo lietuvi kulkosvaidiai ne kart buvo usiter ir protarpiais neveik. Visgi ir kart bolevikai pasiprieinimo neveik ir turjo trauktis atgal mik. Artilerijos ir kulkosvaidi ugnies dengiamas, prieas puol dar kelis kartus, bet visus neskmingai281. et kart bolevikai puol apie 19 val., taiau j puolimas jau nebebuvo toks stiprus. Tuo metu pulko pajgas papild pagalb atjusi Ukmergs bataliono 2-oji kuopa, o ivalyti kulkosvaidiai veik gerai. Lietuviams pradjus smarkiai audyti, bolevikai pasitrauk ir daugiau nebepuol. Prieas sustojo
278 Ten pat. 279 Ten pat; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 85. 280 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 149; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 86. 281 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 149.

94

linijoje DrobikisSorokovkaGribikis282. Taktiniu poiriu Salako pamimas yra laikomas viena i geriausiai vykdyt ms kariuomens operacij. Kautynse ypa pasiymjo karininkai M. Peiulionis, P. Dundulis, S.Marcinkeviius ir daugelis kari. J metu uvo eiliniai J. Martinonis, P. Bobinas ir A. Savukas283. Liepos 27-j raudonarmiei pstininkai, remiami arvuoto traukinio, puol lenkus, esanius lietuviams i deins tarp Turmanto ir Dkt, ir um Bolaja Derevnia kaim. Lenkai pasitrauk. Lietuviams ikilo pavojus bti apsuptiems i deins puss. Viena patranka buvo perdislokuota i Salako Paluods kaim. Keletas kulkosvaidinink nepastebti prieo um patogias pozicijas netoli Bolaja Derevnia kaimo ir kartu su artilerija atideng ugn. Raudonarmieiai pasitrauk, taiau nuo agarins pamiks pradjo lietuvius audyti i patrankos. M. Peiulionio artileristai paleido atsakomuosius vius. Prieo patranka nutilo. Bolaja Derevnia kaim sugro lenkai. Apsupimo pavojus buvo likviduotas284. Nuo 1919 m. liepos 18 d. pulkas buvo trauktas formuojamos Pirmosios pstinink brigados, vadovaujamos krn. Prano Liatuko, sudt. Pulkui buvo pavesta saugoti gana plat fronto bar. Matyt, brigados vadas neisprend ios problemos, nes pulko vadas krn. K. Ladiga 1919 m. liepos 19 d. para rat vyr. kariuomens vadui gen. S. ukauskui ir prane, kad pulkas saugo 40 varst fronto bar neturdamas joki rezerv. Vadas nurod, kad pulkui labai trksta ovini, todl pradjus pulti bolevikams gali vykti katastrofa. Taigi jis papra atsisti pastiprinim285.

Fronto baro apsaugoje. 1919 m. (VDKM)

282 Ten pat; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 8788. 283 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 149. 284 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 8889. 285 Ten pat, b. 5, l. 77.

95

Ar buvo sureaguota praym, duomen, deja, surasti nepavyko. Taiau i sakym pulkui matyti, kad vadas m stiprinti drausm, pavyzdiui, pulko dali, esani pozicijoje, karininkams udraud nei ant valandls pasialinti nuo kuop ar komand. Prireikus ileisti galjo tik auktesnis virininkas286. Kitame sakyme raoma: iomis dienomis irikiavus ant greitj 4- kuop radau ginklus kuo blogiausiame stovyje, aikiai buvo matomas blogas ulaikymas ir nevalymas ginkl. Vadui 2-o bataliono skelbiu papeikim u nepriirjimo kuopoje ginkl287. Liepos 25 d. pulk atvyko Karo mokyklos pirmj laid baig karuai Jurgis Sidaraviius, Vitas Statkus, Petras Daukys, Stasys Bagdonas, Albinas epauskas, Stasys enkus, 4-j artilerijos baterij Juozas Baranauskas, Vincas Jasulaitis ir Julius Matuleviius288. 1919 met rugpjio pabaigoje pulke buvo 52 karininkai, 15 karo valdinink, i j trys gydytojai ir karo kapelionas kunigas Pranas Garmus, ir 1733 kareiviai, i kuri 1316 buvo apmokyti. Pulkas turjo 376 arklius289. Pulkas Zaras operacijoje 1919 m. rugpjio 22 d. kariuomens vadas gen. Silvestras ukauskas sak I ir II divizijoms pasirengti ir nuo rugpjio 23-iosios visu frontu pradti puolim prie bolevikus. sakyme buvo raoma: Vyriausiojo Karo Vado tabe gautos inios, kad bolevik armijos upakalyje es prasidjusios riaus dlei atsitikim Maskvoje ir Minske, kad bolevikai traukiasi Raicos kryptims ir t. t. Patikrinimui t gand sakau nuo 23 VIII, 19 m. visu frontu energingai spausti prieininko visas sargybas ir, jeigu bus patmytas prieininko traukimasis atgal, tuojaus sekti jo pdomis ir persekioti. Veikimo tikslai umimas Daugpilio. Panevio grups uduotis persikelti per Dauguvos up rajone gut. KazimirovkaPogulianka ( iaur nuo Daugpilio) ir uimti citadel. Ukmergs grupei uimti Kalkn stot, esanias ant Dauguvos vakar kranto stiprumas (tvirtinimus G. S.) ir priemiest, o paskui persiklus per Dauguv, uimti Daugpilio preki geleinkelio stot ir, svarbiausia, stot. Vyriausias Karo Vadas Generolas UKAUSKAS290 Prie puolim 1-osios brigados vadas krn. Pranas Liatukas buvo ivyks, todl vadovavim jai perm Pirmojo pstinink pulko vadas krn. Kazys Ladiga. Pulkui laikinai vadovauti buvo paskirtas krn. V. Skorupskis. Pulkas buvo dislokuotas linijoje DrobiaiMurlikisZokoriaiGaideliaiPurvinLundikis. Jo vadaviet buvo Daugailiuose291. Gavs vyriausiojo kariuomens vado sakym, K. Ladiga rugpjio 23 d. ileido sakym Ukmergs grupei Nr. 11. Jame vadas nurod:
286 Ten pat, b. 8, l. 3. 287 sakymas 1 p. p. 1919-08-22, 23, 24 Nr. 268 // Ten pat, l. 24 288 Ten pat, b. 30, l. 89. 289 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 229230. 290 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 90. 291 Jankauskas V. Kario kelias, p. 102.

96

Pildymui sakymo Vyriausiojo Karo Vado Ukmergs grupei nakt 23-24 rugpjio tvirtais valgybos briais daryti antpuolius (stengtis ant kiek galint, nematant dl prieo ir netyia) iuose punktuose: Vilniaus batalionas apie k. Moschwile, I-as batalionas rajone BaltrikiKunigiki; Ukmergs batalionas rajone Sarakowka-Birshuny. Darant upuolimus reikalui esant galima naudotis ir kanuolmis. Pasisekus pravyti prie nuo kokio nors baro, umus jo kasimus, stangtis patraukti rezervus isiplsti ir, patmijus traukimsi prieo, neatsiliekant sekti jo pdomis. Pravijus prie nuo dabar uimamos jumi pozicijos ir jam traukiantis ant viso baro pereiti antpuolin trimis voromis emiau nurodytose kryptyse. I vora (kairioji) Vilniaus batalionas + I brys 3-os batarejos. Vadas karininkas KIRPA. Eina kryptimi gut Mikuli, Medyny, Snegirski, Stadvile, per iaurs on eero Osa, Javneiki, Krasny ir, isiuntus valgyb pirmyn usilaikyti trikampyje eerKrumpenikiLautzen iki gaus tolimesni nurodym. ygiuojant palaikyti ry su 2 pulku. II vora (vidurin). Du batalionai I pulko + I brys 4 batarjos. Vadas karininkas SKORUPSKIS. Eina kryptimi DeguzeZarasai ir prie ups Laukessy tarp Smlyns-gut Kurzum susilaiko iki tolimesni nurodym. III vora (deinioji). Ukmergs batalionas + I brys 4 batarjos + eskadrono. Vadas krn. KUBILIUS. Eina kryptimi per Rusteiki, Kapustino ir iki tolimesni nurodym sustoja tarpeklyje eer Ilgi-Veiseniski. ygiuojant lenkams, palaikyti su jais ry. Ir, atsitikus, jeigu lenkai susilaikyt nuo ygiavimo ir bolevikai neapleist rajono Smolwy, 3 vorai uimti pozicij frontu rytus tarp eer vinta-Veiseniski. Prie daryti antpuol, rezervus patraukti, kiek galint, ariau. Grups rezervas vienas batalionas + eskadrono bus rajone Mikalajuny ir trauksis, neeikvojant jo, plentu link Zaras. Umus nauj punkt, dl greitesns inios kaimynams, leisti balt raket. Praneimus sisti raiteliais. Apsistojus, vesti telefono linijas. Kiekvien nauj yg pareikti praneimais. Praneimus daryti kuotankiausiai. tabas grups pradioje operacijos folv. Ustrone ir, ygiuojant pirmyn, traukiasi plentu Deguze-Zarasai. Grups perriamas punktas miest. Daugailiai. Pristatymu sueist kiekviena vora rpinasi skyrium. Mano pavaduotoju skiriu krn. SKORUPSK. Karininkas LADIGA292 Pirmasis pstinink pulkas puolim pradjo nakt i rugpjio 23-iosios 24-j pagal plent Zaras kryptimi. Buvo tikimasi nakt lengviau pralauti bolevik pozicijas palei Bruus. Kaip jau minjome, puol Pirmojo pstinink pulko 1-asis ir 2-asis batalionai. Taiau lietuviams puolimas nepavyko. 1-asis batalionas sutiko gana stipr pasiprieinim. Kad neleist prieui susikoncen292 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 9192.

97

Lengvasis kulkosvaidis Mg 08/15, i kurio audydamas uvo karuas J.Sidaraviius (VDKM)

truoti prie 1-j batalion, 2-asis batalionas, i kiekvienos kuopos pasiunts po 20 kareivi, pradjo sustiprint valgyb. valgams vadovavo krn. V. Ikamas. Taiau prieas laiku pastebjo 1-ojo bataliono manevr ir puolim atrm. Kaip paaikjo vliau, io bataliono karininkai nebuvo gerai istudijav prieo pozicij ir tamsoje negaljo kryptingai pulti. 1-oji ir 3-ioji kuopos buvo priverstos pasitraukti. io mio metu gerai pasirod 4-oji kuopa. Ji, vadovaujama krn. Otto Durholco, autant prislinko prie pat prieo pozicij, apmt jas granatomis ir aukdama valio puol prie. Taiau bendras puolimas nepavyko. 15 kareivi buvo nukauti, sueisti ar dingo be inios. Atakos metu prie Bru dvaro, audydamas prie i lengvojo kulkosvaidio293, uvo karuas Jurgis Sidaraviius294. Nepavykus pralauti fronto Juozapavos dvaroJint bare, einantis 1-osios brigados vado pareigas krn. K. Ladiga sak pulko 2-ajam batalionui, remiamam artilerijos, pulti bolevikus Degui plentu Zaras kryptimi. Prieas vis nakt buvo varginamas prie Galmini kaimo, ypa 4-osios bei 6-osios kuop ir artilerijos. Dvi lietuvi patrankos, vadovaujamos krn. Kibirkties, jau nuo 4 valandos ryto m intensyviai apaudyti prieo pozicijas. 4-oji kuopa autant
293 J. Sidaraviius uvo audydamas i lengvojo kulkosvaidio Mg 08/15. pandau, Vokietija, 1918 m. Kalibras 7,92 mm, auinamas vandeniu, utaisymas juostinis, audymo greitis 300450 vi/min., efektyvus audymo nuotolis 2000 m. Plienas, medis, alvaris. Ginklo ilgis 1400 mm, vamzdio ilgis 720 mm, svoris 14,86 kg (svoris su vandeniu apie 18 kg). 294 Jurgis Sidaraviius gim 1900 m. lapkriio 27 d. aki apskr. Lauki vls. Liepalot k. kinink eimoje. 1912 m. pradjo mokytis Marijampols berniuk gimnazijoje. 1915 m. Marijampols gimnazijai persiklus Rusij, Jurgiui teko nutraukti mokslus. Jis pasiliko tv kyje. Marijampolje atidarius burio gimnazij, 1918 m. sausio 3 d. Jurgis j stojo, kurioje liepos 30 d. baig 4 klases. 1919 m. sausio 27 d. jis stojo savanoriu Lietuvos kariuomen. Kovo 7 d. stojo Karo mokykl, kuri liepos mn. baigs buvo paskirtas Pirmj pstinink pulk.

98

Fronte prie Zaras. 1919 m. rugpjtis (VDKM)

pradjo pulti prie Smolvek dvaro rajone. Vos pradjusi puolim, j pai kontratakavo raudonarmieiai, taiau kuopa j puolim skmingai atmu. Raudonarmieiai band pulti antr kart, taiau ir kart neskmingai. Tuo pat metu kuopos dalis (apie 70 kareivi), vadovaujama krn. P. Zablockio, puol prie Galmini kaimo rajone. Nors bolevikai, sitvirtin apkasuose, energingai gynsi, lietuviams pavyko juos istumti. Prieas m trauktis Degui link.

Schema Nr. 15 Bru pozicij pralauimas ir puolimas. 1919 m. rugpjio 2426 d. I knygos: V. Lesius. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 156

99

Tuo metu 6-osios kuopos vadas krn. J. Plenta kuopai dav sakym uimti prieo apkasus palei Bru kaim. Raudonarmieiai stipriai gynsi, taiau lietuviams pavyko prislinkti iki j apkas ir apmtyti rankinmis granatomis. Be to, puolimo metu kulkosvaidi komandos karuas S. Bagdonas su kulkosvaidiu taip pat prisiartino prie prieo apkas ir iilgai j apaud raudonarmieius. ie buvo priversti slptis apkasuose ir po kurio laiko m trauktis. 6-oji kuopa um Bruus295. io puolimo metu pavyko pralauti prieo pozicijas. Skmei tvirtinti krn.K. Ladiga sak puolaniuosius sustiprinti rezerviniu 3-iuoju batalionu, kuris tuo metu buvo 2-ojo bataliono unugaryje. Apie 10 val. Deguiai buvo uimti296. Rugpjio 24-osios vidurdien Pirmojo pstinink pulko artilerijai smarkiai apaudius Raistenikius, plent ir Limini kaim, pstininkai ts puolim ir um mintas vietoves. Pavakar pulko dalys, persekiodamos prie, pasiek KumpulioViliuiki linij ir ia sitvirtino. Umus mintas vietoves, lietuviams pasisek pralauti vidurin ir tviriausi prieo pozicij bar. Tai pakl jaun kovotoj dvasi. Rugpjio 24-osios vakar Pirmojo pstinink pulko prieakins dalys um pozicij OviliaiVoslaIsita. Nakt i rugpjio 24-osios 25-j pulkas, vykdydamas laikinai einanio brigados vado pareigas krn. K. Ladigos sakym, persigrupavo. 5-oji kuopa buvo perkelta kair nuo plento ir turjo pulti MoniukikiZaras kryptimi. 3-iasis batalionas gavo uduot ygiuoti palei plent ir

Fronte prie bolevikus. 1919 m. (VDKM)

295 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 105-106. 296 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 156; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 104.

100

smogti prieui deiniuoju sparnu, o 1-ajam ir 2-a jam batalionui sakyta likti rezerve297. Tuo metu raudonarmieiai tvirtinosi pozicijoje agarinSorokovkaDrobikiaiGribikiaiVolkovkaPagrundaiLiminliaiChlopovkaOslikiaiMikulia298. Rugpjio 25-osios ankstyv ryt pulkas ts puolim. Bolevikai, stengdamiesi ir toliau kontroliuoti plent, atkakliai prieinosi i pradi Liminlio, o vliau PagirsAsavo eer pozicijose. Taiau Pirmojo pstinink pulko kariai, smogdami pagrindin smg plento kryptimi, Schema Nr. 16 prieui vengiant apsu- Zaras umimas. 1919 m. rugpjio 25 d. I knygos: V. Lesius. Liepimo i deins ir todl tuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 158 traukiantis i palanki pozicij, spariai versi Zaras miesto link299. Apie 8 val. bolevikai dar band nuo Liminlio kontratakuoti ir privert 8-j kuop iek tiek atsitraukti nuo Palinio eero. Taiau kuopa greitai susitvark ir, artilerijos remiama, perjusi kontrpuolim prie i Liminlio kaimo ivijo. Traukdamiesi bolevikai kaime paliko nukaut ir sueist savo kari300. Taiau labai greitai, apie 8 val. 50 min., prieas paband kaim susigrinti, bet lietuvi ir toliau supamas i deins ir spaudiamas i priekio buvo priverstas atsitraukti ir kuriam laikui sustojo tvirtintoje PagirsAsavitunels kaim linijoje. Pulko 5-oji kuopa, kovojusi su bolevikais Asavitunels linijoje, um prie Nudn kaimo buvusi auktum. ia susitiko su puolaniu Vilniaus batalionu ir kartu ivadavo Girsi ir Minaukos kaimus. Prieas sustojo SavitRamon linijoje301.

297 Jankauskas V. Kario kelias, p. 109. 298 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 109. 299 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 157. 300 Ten pat. 301 Ten pat.

101

Pirmojo pstinink pulko valgai engia Zarasus. 1919 m. rugpjio 25 d. (VDKM)

Lietuvi artilerija 12 val. smarkiai apaud prie unels kaimo buvusius bolevik apkasus paleido juos apie 150 sviedini. Bolevikai atsak smarkia patrank, kulkosvaidi ir autuv ugnimi. Taiau 9-ajai kuopai prisiartinus prie prieo apkas ir apmius granatomis, bolevikai paliko prie Asavit turtsias auktumas, o apie 15 val. apleido ir Asavitus. unelje apsistojusi artilerijos 4-oji baterija paleido kelet vi ir Zarasus302. Pirmojo pstinink pulko 3-iasis batalionas ir 5-oji kuopa toliau ts yg: 5-oji kuopa nuygiavo Ramonik, 9-oji kuopa, vadovaujama karinink P. Dundulio ir S. Marcinkeviiaus, plentu Zaras link. 8-oji kuopa trauk Zaras link dein nuo plento, 7-oji kuopa nuo Babrinlio, o 4-oji kuopa slinko Tetervus, Gulbin, Apkartus. Nuo Asavit puss pasirodius Pirmojo pstinink pulko raiteliams, 5-oji kuopa, taip pat Vilniaus bataliono 3-ioji kuopa ir mokomosios komandos dalis tuojau susisiek su jais ir Auslo eero pietiniu krantu apie 17 val. eng Zarasus. Bolevikai pradjo tvirtintis auktumose u Zaras303. Zaras komendantu buvo paskirtas krn. Mikas Kvinta. inia apie Zaras umim, be abejo, plaiai pasklido po karines dalis ir labai pakl kariams nuotaik. Tuo tarpu apie 18 val. buvo gauta inia, kad Juzefavos dvaro rajone, rytus nuo Imbrado eero, prieo nra. Vakare 1-oji vora um pozicij tarp eer (KumpenikiaiLauiai) ir pradjo valgyb GuburaiiDornopolio pusje. Apie 20 val. apaudius senus vokiei apkasus, buvo uimta Smlyn. Smlyn um 3-ioji kuopa. Kitos dvi 1-ojo bataliono kuopos buvo pasistos dein susitikti su Ukmergs batalionu, bet sutikusios bolevik pasiprieinim
302 Ten pat. 303 Ten pat.

102

nakiai sustojo SamavosVaiseliki eer tarpeklyje. 2-asis batalionas nakiai apsistojo linijoje SaugnaiUginasIlbos eeras304. Rugpjio 25-osios miuose pasiymjo karininkai Povilas Dundulis, Bronius Bilminas, Stasys Marcinkeviius, Bronislovas Pakeviius, skyrininkas Alfonsas Vitkauskas, brininkas Valerijonas Astrauskas, eiliniai Petras Vaitkeviius, Antanas Lickas, Stasys Sadauskas, Judelis Birfus, Volfas Kaganas, Jonas Mikonis, Antanas Kerys, Simas Treideris, Jonas Niaura, Vincas Miliauskas, Pranas Petrauskas, Nikodemas Jakovlis, Kazys Sejnas, Antanas Misiukonis, Jonas Veiveris305. 1919 m. rugpjio 26 d. 2 val. 35 min. einantis 1-osios brigados vado pareigas krn. K. Ladiga gavo vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko telefonogram Nr. 108, i kurios suinojo, jog ir 2-ajai brigadai sakyta tsti puolim. J turjo paremti 1-osios brigados kairysis sparnas. Deiniajam sparnui ir centrui buvo sakyta pasilikti vietoje ir ygiuoti pirmyn tik tuo atveju, jeigu Dkto ruoe puolim pradt ir lenkai306. Gavs vyr. kariuomens vado gen. S. ukausko sakym dl tolesni kovos veiksm, krn. K. Ladiga rugpjio 26 d. numat tsti puolim sparnuose, nes ie, ypa deinysis, buvo atsilik, o tai kl pavoj. Ukmergs batalionui sakyta uimti teritorij tarp Smalv eero ir Raminavos dvaro. Jam pagalb turjo ateiti Pirmojo pstinink pulko 1-asis batalionas, spausdamas prie nuo Bakmat kaimo puss. 4 val. 55 min. Pirmojo pstinink pulko 1-asis batalionas puol auli kaime ir jo apylinkse gerai sitvirtinus prie, j imu ir, susijungs su Ukmergs batalionu, um Antanikio ir Bukiki kaimus. Krn. M. Peiulionio vadovaujamos baterijos brys persikl Rusteikius. 19 val. 30 min. Ukmergs batalionas, remiamas Pirmojo pstinink pulko 1-ojo bataliono ir husar, atakavo ir um Smalvas, Muglikes, Luponius ir Raminavo dvar. Ums iuos svarbius punktus, batalionas sitvirtino teritorijoje tarp Smalv eero ir Raminavo dvaro. Pulko valgai buvo priartj iki Turmanto stoties, kur pastebjo prieo arvuot traukin. Prieas tvirtinosi senuose rus apkasusose tarp Ilsen ir Sento eer. Po rugpjio 26-osios puolimo lietuviai sitvirtino pozijose Ilsenas Lauenas Smlyn Ilbos eerasRaminavos dvarasSmalvai307. Kit ryt K. Ladiga suinojo, kad Antrasis pstinink pulkas um Raudins dvar, o lenkai dviem vorom pradjo ygiuoti abipus Drki eero Turmanto kryptimi. Jie Smalvus atsiunt 30 kareivi. Taigi brigadai buvo sakyta tsti puolim Turmanto kryptimi. Pirmojo pstinink pulko 1-ajam batalionui buvo sakyta ygiuoti pirmyn ir uimti pozicij Senieji DvarikiaiKompoiai. 2-asis batalionas turjo uimti pozicij Didieji SamaniaiKompoiai308.
304 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 119120. 305 Ten pat, l.122. 306 Ten pat, l. 120. 307 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 160; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 125. 308 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 126.

103

Pirmojo pstinink pulko pagrindins dalys, ygiuodamos abipus Zaras Daugpilio plento Medumo link, negaljo prasiverti pro nuo Pirmojo pasaulinio karo laik likus tvirtinim ruo ir buvo priverstos sustoti. Nors apkasai buvo apir, taiau be galingos artilerijos, neturint irkli vieloms karpyti ivyti bolevik i i pozicij buvo nemanoma. Tada buvo nutarta veikti sparnuose. Krn. A. Svilo vadovaujama 1-oji ir 2-oji kuopos nuygiavo Turmanto kryptimi. Istm i Bartkiki bolevik dalin, puol toliau ir vakare apie 22 val. eng Turmanto geleinkelio stot. Pulko 2-ojo bataliono kariai sutiko atkakl bolevik pasiprieinim prie Smalviei dvaro ir Vanagiki, taiau apaudyti i kulkosvaidi ir apmtyti granatomis, ie buvo priversti trauktis. Apie 14 val. Senieji Dvarikiai, Vanaglikiai ir Maeikikiai buvo uimti ir priartta prie Kavos309. Rugpjio 28-j Pirmasis pstinink pulkas pasistmjo labai nedaug. 1-oji, 2-oji, 4-oji, 5-oji, 6-oji ir 7-oji kuopos pasiek ValiukikiKavosvilpiki linij ir ia stojo keli valand m su raudonarmieiais. ie aud i sunkiosios ir lengvosios artilerijos. Myje dalyvavo ir arvuotas traukinys. Pulkas puol spygliuotomis vielomis apraizgytame lauke ir prijs vadinamj Hindenburgo tvirtinim linij turjo sustoti310. Rugpjio 29-osios vakar vyriausiasis kariuomens vadas gen. S. ukauskas 1-ajai brigadai sak persekioti besitraukiant prie ir uimti linij nuo Ustaukos eero iki Dauguvos. Rugpjio 30-j prasidjo bendras 1-osios brigados puolimas. Pirmojo pstinink pulko 1-asis ir 2-asis batalionai turjo pulti rytus ir uimti pozicijas iaur nuo Ustaukos eero. Puolim parm artilerija. Kovose dl Kalkn geleinkelio stoties buvo sueistas laikinai einantis Pirmojo pstinink pulko vado pareigas krn. Vladas Skorupskis. Pulkui laikinai vadovauti buvo paskirtas krn. Julius aplikas311. Nakt i rugpjio 31-osios rugsjo 1-j bolevikai sureng stipri kontratak, sumu lenk dalin, taiau lietuvi buvo atremti ir pasitrauk. Lietuviai sitvirtino prie Dauguvos. Frontas tapo pozicinis. Zaras operacijos metu kautynse su bolevikais pasiymjo daug Pirmojo pstinink pulko karinink ir kareivi. Vyio kryiais buvo apdovanoti 8 karininkai ir 12 kareivi: kuopos vadas krn. J. Plenta, 2-osios kuopos vr. B.Gembickas ir j. psk. J. Aliulis, 3-iosios kuopos vr. J. Valiukonis ir j. psk. J. Tamoaitis, 7-osios kuopos vr. J. Kazlauskas, vyr. psk. B. Laurinaitis ir eil. J. Malinauskas, 9-osios kuopos skyrininkas J. Juodvalkis, 1-osios kulkosvaidi kuopos vyr. psk. S. Valinaviius ir kiti312. Deja, Zaras karins operacijos metu pulkas patyr ir nuostoli. uvo vienas karininkas ir 12 kareivi, 9 dingo be inios313. Tomis mio dienomis karius pasiek inia, kad nuo rugpjio 28-osios pulke keiiasi karo kapelionai. Kunig Pran Garm pakeit kunigas Jeronimas Valaitis314.
309 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p 165. 310 Jankauskas V. Kario kelias, p. 123. 311 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p 169. 312 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 230. 313 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p 173. 314 Lietuvos kariuomenei. sakymas Nr. 421. 1920 m. rugsjo 1 d.

104

Schema Nr. 17 Pulko pozicijos bolevikus nustmus u Dauguvos. I: LCVA, f. 513, ap. 14, b. 31. l. 145

1919 m. rugsjo 16 d. pulko 1-ojo bataliono vadas krn. A. Svilas buvo ikviestas Generalin tab. 1-ojo bataliono vadu paskirtas krn. Petras Genys315. 1919 m. rugsjo 27 d. pulko vadas krn. Kazys Ladiga buvo ikviestas Kaun ir spalio 1-j paskirtas 1-osios brigados vadu. Pulke vado pareigas pradjo eiti krn. Bronius Bilminas. Rugsjo 30-j laikinuoju pulko vadu paskirtas Vladas Skorupskis, spalio 3-ij krn. Julijonas aplikas. Pagaliau spalio 17 d. pulko vadu buvo paskirtas krn. V. Skorupskis. Jis pareigas pradjo eiti spalio 19 d.316

Fronte prie bermontininkus

Spalio 6 d. padauguvje pulko pozicijas perm 2-osios brigados dalys. Pulko 1-asis ir 3-iasis batalionai, kio dalis ir pulko tabas spalio 10-j i Eglaits traukiniu ivyko Kaun. Pulko 2-asis batalionas iygiavo ygio tvarka. Spalio 10-j jis jau buvo Ukmergje, po paros Kdainiuse, o dar po paros Baisogalos rajone317. Spalio 12 d. 10 val. vyriausiasis kariuomens vadas gen. ltn. Pranas Liatukas
315 sakymas 1 p. p. 1919-09-16 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 8, l. 38. 316 sakymai 1 p. p. // Ten pat, l. 65, 70, 73, 88. 317 1 pst. DLK Gedimino pulkas // Ten pat, b. 227, l. 108.

105

isiunt 1-osios brigados vadui K. Ladigai sakym pradti formuoti front prie bermontininkus. Tam buvo paskirtos kariuomens dalys. 1-osios brigados sudtyje buvs Pirmasis pstinink pulkas paliktas armijos rezerve318. 1919 met spal Lietuvos kariuomenje vl buvo vesti kariniai laipsniai. Jie buvo suteikti ir pulko karininkams. sakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 170 pirmieji kariniai laipsniai buvo suteikti iems pulko karininkams: majoro Skorupskiui Vladui, Bilminui Broniui, Geniui Petrui, emaiiui Antanui; kapitono Dunduliui Povilui, Murnikui Petrui, Rklaiiui Mikui, Diuvei Adomui, Kadiui Kaziui, vambariui-vebrauskui Antanui, Sprangauskui Kaziui, Skimundriui Silvestrui; vyr. leitenant Jackui Jonui, Basiuliui Broniui, Kostelnauskui Gerardui, Ramaauskui Adolfui, Norknui Petrui, Repiui Mikui, Zabulioniui Napoliui, adeikai Valdui, Vasiliauskui Viktorui, Petrakeviiui Antanui, Kainskui Romualdui; leitenanto Treideriui Adomui319. Vlesniais sakymais laipsniai buvo suteikti ir kitiems pulko karininkams. Spalio 28 d. visas pulkas persikl Baisogalos rajon, front prie bermontininkus320. kio dalis ir naujok mokomoji grenadieri komanda apsistojo Gudinuose. Pulko pajgas sudar 56 karininkai, 3 gydytojai, 13 karo valdinink ir 2585 kareiviai. Pulkas buvo apginkluotas 30 kulkosvaidi, 1735 autuvais, 16 revolveri, turjo apie 350 tkst. ovini, 775 rankines granatas, 1060 durtuv, vien automobil, 7 motociklus, 41 telefono aparat ir 18 km telefono kabelio, 338 arklius321. Spalio 30-j pulkui, atsivelgiant jo nuopelnus kovose su bolevikais ir tai, jog jis buvo pradtas formuoti Lietuvos sostinje Vilniuje, suteiktas Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino vardas322. 1919 m. lapkriio 18 d. fronto prie bermontininkus vadas plk. ltn. Kazys Ladiga, Baisogaloje suauks vad pasitarim, sak pradti puolim. Sutelkt kariuomen jis suskirst 3 voras ir 4 grupes. Pirmasis pstinink pulkas buvo paskirtas atskir grup. Jai vadovauti buvo paskirtas pulko vadas mjr. Vladas Skorupskis. grup dar buvo traukta 4-asis baterijos brys, 1-ojo husar eskadrono du briai, penki geleinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai. Grup buvo palikta rezerve ir turjo ginti IlgaiiinnVarnioniDaugui pozicij, o prieui pasitraukus per Radvilik ygiuoti iauli link323. Lapkriio 20 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladiga ileido sakym pradti bermontinink puolim. Pirmojo pstinink pulko vadui V. Skorupskiui buvo sakyta su dviem batalionais ir 5-osios baterijos briu bti Prastavonyje, eduvos rajone, su vienu batalionu ir 4-osios baterijos briu sitvirtinti aukiau mintose pozicijose, ivalgyti apylinkes Patkn link324.
318 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 1, l. 192.; Jankauskas V. Slibino nugaljimas. Bermontiados lugimo istorija // Atgimimas, 1994m. spalio 19 d. 319 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 8, l. 107. 320 K. Sabalys. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 169. 321 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 230231. 322 K. Sabalys. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 169170; LCVA, f.513, ap. 1, b. 8, l. 174. 323 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 221. 324 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 204.

106

Prie prasidedant operacijai Pirmasis pstinink pulkas buvo isidsts taip: 1-asis batalionas um pozicijas Maeli, inn ir Varnn kaimuose, 2-asis batalionas, paliktas rezerve, buvo dislokuotas Prastavoni ir Kaulaliki kaimuose, 3-iasis batalionas idstytas rezervo rajone Mukoni ir Janukn kaimuose. Pulko gurguols buvo Baisogaloje ir Gudinuose, 4-osios baterijos brys Daukui kaime, pulko tabas Pakerinje, kio dalis ir kio kuopa Gudinuose, o Mokomoji kuopa dar tebebuvo Kaune, aniuose325. 1-osios brigados vado sakymu Pirmasis pstinink pulkas turjo taip susitvarkyti: prasidjus puolimui pirmoji vora (1-asis batalionas, 4-osios baterijos brys, husar eskadronas ir penki geleinkeli sprogdintojai) turjo pasilikti ieities pozicijose. Prasidjus ygiui 7-ajai kuopai

Plk. ltn. K. Ladiga // Lietuvi albumas, p.117

Schema Nr. 18 Radvilikio kautyni schema. I Daugyvens muziejaus eduvos kratotyros skyriaus fond

325 Ten pat, l. 206.

107

Bermontinink karininkai ir kariai (VDKM)

Schema Nr. 19 Pirmojo pstinink pulko pozicijos prie bermontinink puolim. I: LCVA, f. 513. ap. 1, b. 31, l. 207

108

sakyta pakeisti 2-ojo pulko kuop, esani Ilgaiiuose. Jei puolimas bt skmingas, iai kuopai prisijungti prie pulko ir veikti kartu su juo. Antrajai (3-iasis batalionas, rait valg komanda ir 25 pionieriai) ir treiajai (2-asis batalionas ir husar eskadrono brys) voroms buvo sakyta likti rezerve ir laukti nurodym326. Gavus sakym pradti Radvilikio puolim, Pirmojo ir Antrojo pstinink pulk vadovyb suderino savo veiksmus. Bermontininkai buvo upulti lapkriio 21-j, 3 valand ryto. Pulko sprogdintojai susprogdino tilt per Menkik. Vakare fronto vadui plk. ltn. K. Ladigai tapo aiku, jog Antrasis pstinink pulkas nebepajgs paimti Radvilikio. Be to, bermontininkai i iauli pajudjo Radvilikio kryptimi ir tos paios dienos vakar puol Antrojo pstinink pulko 3-ij batalion. Fronto vadas plk. ltn. K. Ladiga nieko nelaukdamas sak rezerve buvusio Pirmojo pstinink pulko vadui mjr. V. Skorupskiui padti Antrajam pstinink pulkui uimti Radvilik. Mjr. V. Skorupskis pulkui pagalb pasiunt 2-j ir 3-ij batalionus, vadovaujamus savo padjjo mjr. V. audzio. is su Antrojo pstinink pulko vadu plk. V. Grigalinu-Glovackiu aptar susidariusi padt. Buvo nutarta lapkriio 22 d. 7 val. atakuoti i vis pusi apsupt prie Radvilikyje. Mjr. V. audzio vadovaujami kariai gavo uduot pulti Radvilik i piet ir ryt, o Antrasis pstinink pulkas i iaurs ir ryt327. Pulkui perjus puolim, pirmiausia isiskleids grandine puol 3-iasis batalionas. Prieas atideng stipri patrank, minosvaidi ir sunkij kulkosvaidi ugn. Ypa smarkiai buvo audoma i mrinio malno. Nors buvo kanota ir snigo, kpt. M. Peiulionio baterijos 7-ajam briui taiklia ugnimi pavyko nutildyti bermontinink kulkosvaidius malne. Tada atak pakilo pulko 7-oji

Namas netoli eduvos, kuriame buvo sikrs Pirmojo pstinink pulko tabas (VDKM)
326 Ten pat, l. 208. 327 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 225.

109

Malnas, dl kurio 1919 m. lapkriio 22 d. vyko nirtingos kautyns (VDKM)

Rus staiatiki kapins, kur 1919 m. lapkriio 22 d. vyko atkaklios kautyns su bermontininkais (VDKM)

kuopa. Nors i malno dar aud vienas kulkosvaidis, taiau artilerijai paleidus kelet vi nutilo ir is. 7-osios kuopos kariai, aukdami valio, siver maln ir j um. I prieo buvo paimti keturi kulkosvaidiai ir patranka. Po to kuopa pasiek Radvilikio priemiest. Taiau isiverusi priek, neturdama ryio su kitais pulko daliniais, ji atsidr sudtingoje situacijoje. Nebuvo girdti, kad kur nors pult pulko kariai. Taigi savj nepalaikoma nei i deins, nei i kairs, pakilus rkui ir bermontininkams perjus kontrpuolim, labai trkstant ovini, krn. N. Zabulionio vadovaujama kuopa buvo priversta atsitraukti Ilguoi kaim. Bermontinink palikt patrank teko sugadinti, nes isigabenti nebuvo galimybi. Puolimo metu vienas karys buvo nukautas, vienas sueistas. Malnas apie 10 val. ryto vl atiteko bermontininkams328. Pirmojo pstinink pulko vadovyb nutar puolim pakartoti. Patyrusi nuostoli 7-oji kuopa 11 val. buvo pakeista 9-ja, o 7-ajai kuopai sakyta likti 9-osios rezerve, kad nuvarg kariai bent kiek pailst.
328 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 213214; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 225226.

110

Pulko 3-iajai kuopai buvo sakyta nuo Daujoi kaimo pradti ygiuoti pirmyn 9-osios kuopos deinje, 8-ajai kuopai pradti yg i Vienkeliki kaimo. Prieas vl pradjo smarkiai audyti i artilerijos, kulkosvaidi, minosvaidi ir bombosvaidi. Patyrusi dideli nuostoli, 3-ioji kuopa pasistmjo puskilometr Radvilikio link i kairs puss, o 9-oji ir 7-oji kuopos pasiek pietus nuo miestelio buvus mikel. Ten jos sugul grandinmis ir pradjo kasti apkasus. Antrojo pstinink pulko 3-ioji kuopa sitvirtino mikelyje u Pirmojo pstinink pulko 7-osios ir 9-osios kuop. Tuo tarpu puolime dalyvavusi Pirmojo pstinink pulko 8-oji kuopa skmingai pasiek Radvilikio pakrat, taiau nuo miestelio rus kapini buvo smarkiai prieo apaudyta ir, patyrusi dideli nuostoli, priversta pasitraukti Vingeliki kaim. Dien toliau atakuoti smarkiai audant prie buvo labai pavojinga, todl pulko vadas, gavs brigados vado leidim, nutar puolim laikinai sustabdyti ilaikant turimas pozicijas329. 16 val. 30 min. raket viai prane, kad puolimas vl prasideda. Bermontininkai vl atideng smarki vis ginkl ri ugn. kart lietuviai Radvilik puol i trij pusi. 9-oji ir 7-oji kuopos vl prisiartino prie malno ir jau temstant j um. Madaug tuo paiu metu prie Radvilikio priartjo ir 3-ioji kuopa. miestel ji siver i vakar puss. Toliau atakuodamos ir smarkiai puldamos miestel pasiek ir 9-oji bei 7-oji kuopos. I vis pusi Radvilikyje skambjo lietuviki valio. Miestelio centre buvo sitvirtin madaug 100 bermontinink, taiau neatlaik puolimo jie m trauktis: vieni ivaiavo traukiniu, kiti trauksi viekeliu iauli kryptimi, paskutinieji leidosi bgti. Prie turjo persekioti Antrasis pstinink pulkas. iauli pusn besitraukiant prie ugn atideng lietuvi artilerija. T dien Pirmajam pstinink pulkui priskirta artilerijos baterija iov 186 granatas ir 84 rapnelius. Lapkriio 22 d. 17 val. 15min. Radvilikis buvo galutinai ivaduotas. Apie pergal pulko vadas 1-osios brigados vad informavovo tai tokia trumpa telefonograma: Praneu, kad 17 val. 15 min. treias batalionas um Radvilik. Vokieiai pabgo ant iauli. Turime didel karo grob, kaip antai kanuoli, kulkosvaidi, automobili ir kt. Duotas sutvarkymas apsistoti ant linijos Kutiki, Monkiki, Janovoiki. Skorupskis.330
329 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 216; Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 226. 330 LCVA, f, 509, ap. 1, b. 73, l. 473.

111

Schema Nr. 20 8-osios kuopos prasiverimas ir atsitraukimas I: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 215 (VDKM)

io puolimo metu 11 Pirmojo pstinink pulko kari uvo, 30 buvo sueista331. Per puolim pasiymjo mjr. V. Skorupskis, mjr. V. audzis, kpt. M. Peiulionis, kpt. K. Sprangauskas, kpt. S. Marcinkeviius, kpt. A. midas, vyr. ltn. N. Zabulionis, vyr. ltn. P. Norknas, vyr. ltn. A. Ambraziejus, ltn. A. Treideris, virila J. Kazlauskas, vyr. psk. B. Laurinaitis ir kiti. 1920 m. sausio 20 d. prezidentas Antanas Smetona laikinai einant Pirmojo pstinink pulko vado pareigas mjr. Vlad Skorupsk, pasiymjus 14 valand trukusiame Radvilikio myje, apdovanojo 2-ojo laipsnio kryiumi U Tvyn332.
331 Ten pat, b. 30, l. 217; Karys, 1929 Nr. 46, p. 758. 332 Lietuvos kariuomenei. sakymas Nr. 227. 1920 m. sausio 27 d.

112

Pirmojo pstinink pulko sanitarin kuopa atve sueistuosius. Radvilikio apskritis, 1919 m. lapkritis (VDKM)

Kaip matyti i krn. V. audzio 1919 m. lapkriio 22-osios praneimo, Radvilikyje buvo paimtas didiulis karo grobis: 8 patrankos, 15 lktuv, 10 automobili, 170 kulkosvaidi, 4 bombosvaidiai, 10 minosvaidi, apie 10 tkst. raket, 20 brezent, apie 20 tkst. ovini kulkosvaidiams, 20 tkst. minosvaidiams, 50 tkst. bombosvaidiams, trys lauko telefono aparatai, kabeli ir kito turto. Taip pat buvo rasta daugyb veim, arkli, imtyt kulkosvaidi ir autuv, aviacijos dirbtuvs ir t. t. Brigados vadas krn. K. Ladiga Pirmojo pstinink pulko vadui sak vis turt igabenti eduv ir Baisogal333. Umus Radvilik, i iauli pro ilnus 20 val. arvuotu traukiniu atvyko gen. H. A. Niselio (Niessel) vadovaujama karin misija. Ji pareikalavo karo veiksmus sustabdyti ir pasitraukti pradines pozicijas, kad bermontininkai galt nekliudomi ivykti i Lietuvos. Gen. H. A. Niselio reikalavimai buvo vykdomi. Lapkriio 23-ij Pirmasis pstinink pulkas, padedamas Antrojo pstinink pulko, kuo skubiau sukrov Radvilikyje paimt karo grob. Lapkriio 24-osios ryt Pirmasis ir Antrasis pstinink pulkai sugro savo sensias pozicijas. uv pirmojo pulko kariai buvo palaidoti Baisogalos kapinse334. Lapkriio 24 d. brigados vad plk. ltn. K. Ladig iaukus Kaun, laikinai vadovauti brigadai buvo pavesta Pirmojo pstinink DLK Gedimino pulko vadui mjr. V. Skorupskiui. Vadovavim pulkui perm vado pagalbininkas mjr. V.audzis335. Brigadai mjr. V. Skorupskis vadovavo iki gruodio 7 d.336 Bermontininkams pradjus i Lietuvos trauktis, paskui juos pajudjo ir Lie333 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 218. 334 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 226. 335 sakymas 1 p. p. 1919-11-25 Nr. 343 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 8, l. 167. 336 sakymas 1 p. p. 1919-12-07 Nr. 350 // Ten pat, l. 184.

113

tuvos kariuomen. Pirmasis pstinink pulkas dar gruodio 7-osios ryt um iaulius, ygiuodamas per Kelm, Taurag ir kitas vietoves ival emaitij nuo prie ir pasienyje pastat sargyb337. Pulkas prie LietuvosVokietijos sienos atvyko gruodio 17 d. 1-asis batalionas msi saugoti bar Bukikiaiilin, 2-asis batalionas buvo paliktas rezerve Taurags dvare, 3-iasis batalionas rezerve Skaudvilje. Gruodio 28 d. brigados vado sakymu pulkas um pasienio bar nuo Gargd iki Sartinink, o prie pat Naujuosius metus jam buvo sakyta bar palikti ir kartu su 4-ja baterija keltis Panev338. Deja, stumiant bermontininkus i Lietuvos, pulke atsitiko ir neger dalyk. 1919 m. gruodio 19 d. vyko pulko karo lauko teismo, pirmininkaujamo mjr. V. audzio, posdis. U tai, kad emaitijoje iprievartavo mergin, pulko kareiviai Antanas Jekeleviius ir Petras Radzeviius karo lauko teismo sprendimu buvo suaudyti339. 1920 m. sausio 1 d. pulke tarnavo 2301 karys, i j 1-ojoje kuopoje 165, 2-ojoje 150, 3-iojoje 168, 4-ojoje 174, 5-ojoje 173, 6-ojoje 170, 7-ojoje 181, 8-ojoje 206, 9-ojoje 184, 1-ojoje kulkosvaidi kuopoje 15, 2-ojoje kulkosvaidi kuopoje 16, 3-iojoje kulkosvaidi kuopoje 24, valg komandoje 66, muzikant komandoje 38, ryi komandoje 55, pulko ligoninje 20, Komendantros kuopoje 58, kio kuopoje 153, kio skyriaus ratinje 22, Rikiuots skyriaus ratinje 13, grenadieri komandoje 61, Mokomojoje kuopoje 132, 2-ajame husar eskadrone 22340. Pulkas kov su lenkais metais 1920 m. sausio 34 dienomis pulkas, ubaigs operacijas prie bermontininkus, iygiavo Panev. Sausio 5 d. 18 val. kelyje buvo gautas vyriausiojo kariuomens vado sakymas Nr. 13, kuriuo pulkui kartu su 4-ja baterija sakoma vykti ne Panev, o Alyt. Panev buvo sakyta vykti tik vienam pulko batalionui341. 1920 m. sausio 4 d. pulkas traukiniu buvo perkeltas Kaun, o i ten ygio tvarka ivyko Alyt ir um bar prie lenkus342. Panevyje buvo laikinai paliktas 3-iasis batalionas, kyris Alyt atvyko vasario 12 d. 1920 m. sausio 13 d. veikianioji kariuomen buvo suskirstyta tris brigadas. Pirmasis pstinink pulkas buvo trauktas 1-osios pstinink brigados sudt. 1920 m. vasario 10 d. brigados buvo performuotos atitinkamos numeracijos divizijas343. Saus pulke nutiko nemalonus vykis. Nakt i sausio 11-osios 12-j Pirmojo pstinink pulko 2-ojo bataliono kareivinse apsilank grupel Alytaus komendantros kareivi. Jie kalbjo, kad alia kareivini esaniame apskrities kaljime udaryta daug komendanto neteisingai suimt kareivi ir civili. Ko337 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 234. 338 Jankauskas V. Kario kelias, p. 200. 339 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 8, l. 202. 340 sakymas 1 p. p. 1921-01-29 Nr. 29 // Ten pat, b. 22, l. 285. 341 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 97, l. 8; f. 509, ap. 1, b. 19, l. 73. 342 K. Sabalys. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 170. 343 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 286.

114

mendantros kareiviai aikino, kad komendantas su lenkais spekuliavs, Lenkij per demarkacijos linij gabens galvijus ir javus, moni surinktus kariuomenei. Sdintieji kaljime prie tokius komendanto veiksmus es protestav ir u tai buv aretuoti. Pasak agitatori, kaljim saug ne kareiviai, o sargai, tad nujus ten keliolikai kareivi su autuvais aretuotuosius bt galima be jokio pasiprieinimo ilaisvinti. Niekas i 2-ojo bataliono kareivi nesutiko be savo vad inios pulti kaljimo. Mokomojoje, 6-ojoje ir 2-ojoje kulkosvaidi kuopose agitatoriams taip pat nepavyko rasti pritarianij j planui, bet 4-osios ir 5-osios kuop kareivinse atsirado keliolika kareivi, kurie, pasim autuvus, dviej 4-osios kuopos puskarininki vedami, nujo kaljim ir i keli kamer paleido suimtuosius. Prie kaljimo susirinko nemaa minia kareivi pasiirti, kas bus. Tuo metu pro al js bataliono vadas mjr. J. Gaudeius, suinojs, kas vyksta, nujo kaljim, ivar kareivius, o aretuotuosius sugrino kameras. Kareiviai buvo grinti kareivines, tvarka atkurta344. Sausio 14-j Pirmasis pstinink pulkas su jam priskirta 4-ja baterija gavo 1-osios brigados vado sakym saugoti bar LeipnaiOlavaJieznas. Pulkui buvo patarta laikytis tokios tvarkos: vienam batalionui umus svarbesnius, ariau prieo esanius punktus, saugoti bar, o kitiems dviem batalionams ir artilerijai stovti rezerve Alytuje345. Taiau pulkas ne i karto vykd nurodym. Pulkui atvykus Alyt, prasidjo dmtosios iltins epidemija. Nuo jos mir 150 kareivi ir vienas karininkas. Todl uimti demarkacijos linijos bar buvo nurodyta Alytaus komendantros kuopoms. Tik vasario 11 d. pus 6-osios kuopos kari ivyko Leipnus, 5-oji kuopa Peteronis. Jiezne stovjo 1-ojo husar pulko 2-asis raiteli eskadronas346.

Pirmasis pstinink pulkas Alytuje venia Lietuvos Nepriklausomybs dien. 1920 m. vasario 16 d. // V. Lesius. Lietuvos kariuomen 19181920
344 Jankauskas V. Kario kelias, p. 209. 345 Ten pat, p. 201. 346 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 30, l. 235.

115

Pulko dalys paskirt demarkacijos linijos bar saugojo iki 1920 m. liepos 14 d. ia pakaitomis vienas pulko batalionas po mnes stovjo prie lenkus demarkacijos linijoje LeipalingisAlovJieznas. Visos kitos pulko dalys buvo Alytuje. ia jos moksi, tvarksi ir stiprjo. Stovint sargybose pasitaikydavo smulki valgybinio pobdio susirmim su lenkais. Tiek vienoje, tiek kitoje pusje bdavo umut ir sueist kari. Per tokius susidrimus trys pulko kariai uvo, du buvo sueisti, ei pateko nelaisv347. Lenkai visokiais bdais siek iprovokuoti ginkluot susirmim, kad kit ali akyse pateisint savo grobikikus tikslus uimti vis Lietuv, bet lietuviai toki provokacij vengdavo. Lenkams skverbiantis Lietuvon jie mokdavo iuos sustabdyti ir ivyti, kartais padarydami ir nema nuostoli. 1920 m. sausio 29 d. buvo atidarytas naujas pulko klubas, jo eimininku paskirtas kpt. O. Durcholcas. Pulko vado sakymu klubas veik nuo 7 iki 21val.348 1920 m. vasario 2 d. 1-osios brigados vadas, vykdydamas kariuomens vado nurodym, pulkui sak saugoti ir Prien tilt349. Pulko vadas, vadovaudamasis 1-osios divizijos vado sakymu, tilt saugoti paved pulkui priskirtam raiteli eskadronui350. Vasario 7 d. buvo gauta inia, kad 3-iasis batalionas grinamas pulk. Taiau jau vasario 10-j vyriausiasis kariuomens vadas pulko vadui sak Alytaus komendantros 1-j kuop skubiai isisti Devintj, 2-j kuop Septintj pstinink pulk351. Vasario 16-j pulkas atvent savo pirmj metin vent. Ji buvo paskelbta lapkriio 23 dien, taiau tuo metu vyko kovos su bermontininkais. Pulk pasveikino valstybs prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, vyr. kariuomens vadas gen. ltn. Pranas Liatukas ir 2-osios brigados tabo vadovyb352. 1920 m. balandio 1415 dienomis vyko rinkimai Steigiamj Seim. Rinkimuose aktyviai dalyvavo ir Pirmojo pstinink DLK Gedimino pulko kareiviai. Kad rinkimai vykt sklandiai, dar 1920 m. balandio 4 d. pulko vadas mjr. V. Skorupskis rinkimams organizuoti sudar komisj, vadovaujam kpt.Miko Rklaiio. komisij taip pat buvo traukti vyr. ltn. Vaclovas adeika, vyr. ratininkas Kazys Augulis, 6-osios kuopos vyr. psk. Sokoliauskas ir 3-iosios kuopos eil. Andrius Dainskas353. Jau kuris laikas nedalyvaudami aktyviuose kovos veiksmuose, kai kurie pulko kareiviai atsipalaidavo, pablogjo drausm. Ne visada jie padoriai elgdavosi ir su vietiniais gyventojais. Kaip matyti i 1920 m. balandio 24 d. sakymo pulkui, i Alytuje ir fronto linijoje gyvenani moni vadas gaudavo nusiskundim dl neteist kareivi veiksm. Pavieniai kareiviai atvykdavo kaimus,
347 Ten pat, b. 142, l. 117. 348 sakymas 1 p. p. 1920-01-29 Nr. 18 // Ten pat, b. 8, l.258. 349 1920-02-02 telefonograma // LCVA, f. 509, ap. 1, b. 20, l. 509. 350 1920-02-01 telefonograma // Ten pat, l. 178. 351 1920-07-07 ir 1920-02-10 telefonogramos // Ten pat, l. 108, 127. 352 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 231; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 8, l. 289. 353 sakymas 1 p. p. 1920-04-04 Nr. 84 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 9, l. 40.

116

ueidavo namus ir praddavo daryti kratas. Gyventojams reikalaujant parodyti galiojimus, ie daniausiai liepdavo tylti, o neretai imdavo audyti vir. Tada ipldavo urakintas spintas, pasiimdavo brangesnius daiktus ir pabgdavo. Pulko vadas sakyme ra: Tokie pasielgimai neleidiami. Jeigu dar pasikartos panas atsitikimai, tai pilieiai irs kareiv ne kaip ant gynjo Tvyns, bet kaip prie savo ir plik. Kadangi kariuomenj yra plik, kurie emina vard vis kariki, kiekvienas kareivis privalo tok suturti ir suinojs apie panaius atsitikimus, praneti savo virininkui. (...) Suturtas ar susektas kareivis plimuose bus atiduotas karo lauko teismui ir baudiamas kuogrieiausiai. Be to, vadas smarkiai sugrietino ileidimo i pulko tvark354. Deja, pulko vado perspjimo paklaus ne visi, taigi plikavimo atvej pasitaik ir vliau. Plikaudamas papuol net pulko karininkas ltn. Kazys Ambraziejus. 1920 m. liep prievarta ir grasinimais i Adomo ekausko jis atm 59 dolerius ir 155 auksinus, i Chajos Elpern 360 auksin, i Bertos Berger 100, i Juds Michelman 114, i Rivs Markovskos 20, i Jons uster 32 auksinus, i Michelio Grobmano galanterijos preki u 320 auksin. U iuos nusikaltimus K. Ambraziejus buvo nuteistas 2 metus kalti sunkij darb kaljime, i jo buvo atimtas leitenanto laipsnis355. Gegus 1718 dienomis pulk tikrino 1-osios divizijos vadas plk. ltn. K.Ladiga. Susumavs patikrinimo rezultatus, sakyme 1-ajai pstinink divizijai jis ra: Apsilanks pirmam pulke patmijau nupuolim tvarkos, drausms. Kuopose stoviniose atsargoje maiau kareivius visai be karikos ivaizdos, apsileidusius, su ilgais plaukais. Atsineime prie virinink prarad stok iaukljimo, danai neatiduoda pagarbos karininkams, pavieniai sveikinant nemoka atsakyti. Kareiviai esantieji apsaugoje demarkacijos linijos, jauiasi visai liuosai, apsileid, pamirta save esant karikiais. J virininkai pamirta, kad ant fronto daugiau reikia palaikyti tvarkos ir drausms...356

Pulko vadovyb apiri pulk. 1920 m. pradia (VDKM)

354 sakymas 1 p. p. 1920-04-24 Nr. 104 // Ten pat, b. 8, l. 9899. 355 sakymas 1 p. p. 1920- 12-02 Nr. 308 // Ten pat, b. 22, l. 197. 356 sakymas 1 p. p. 1920-05-30 Nr. 140 // Ten pat, b. 9, l. 169.

117

1920 m. birelio 12 d. apsilanks pulko daboklje, pulko vadas pasibaisjo: iandien apirjs pulko dabokl radau didel betvark. Dalis aretuotj lo kortomis, dalis dainavo, svetimas kareivis kalbjosi su aretuotuoju be deuruojanio karininko leidimo. (...) Sargybini butas neluotas, prilaistyta sriubos. Primtyta silki galv ir atrodo kaip ne moni gyvenama vieta. Tokia betvark nedaleidiama. Pulko vadas u toki netvark budint karinink ltn. S. enk aretavo trims paroms357. 1920 m. liepos 6 d. bolevikai, bevydami lenkus, siver ir Lietuvon. Kadangi tarp rus ir lietuvi liepos 12 d. jau buvo pasirayta taikos sutartis, joki ginkluot susirmim nevyko. Lietuviams visgi teko sudaryti front prie bolevikus, nes patikim garantij, kad ie nesiver gilyn Lietuv, nebuvo. 1920 m. liepos 10 d. buvo gauta I pstinink divizijos vado K. Ladigos telefonograma. Vadas sak pulkui tuojau pat uimti lenk paliekamas teritorijas, sekant lenkus ar sutikus rusus vengti susidrim358. T pai dien pulko vadas mjr. V. Skorupsnis ileido slapt sakym pulkui Nr. 3/a dl pasirengimo pradti uimti lenk paliekamas Lietuvos teritorijas.

357 sakymas 1 p. p. 1920-06-12 Nr. 153 // Ten pat, l. 201. 358 1920-07-10 telefonograma // LCVA, f. 509, ap. 1, b. 20, l. 451.

118

119

Liepos 11 d. Pirmojo pstinink pulko dalys um Kazaizn, Linkmenus, Inturk, Dubinkus, Paber, Jauninus, Musninkus. Liepos 12 d. 9-osios kuopos valgai Mekuiiuose susiaud su lenkais. Vienas pulko kareivis buvo nukautas, vienas sueistas. ei lenk 159-ojo pulko kareiviai buvo paimti nelaisv. Jiezno rajone trys lenk kareiviai, rekvizav gyventoj arklius, buvo suimti. Liepos 13 d. trys lenk 159-ojo pulko kuopos um bar StakliksMerkin359. Pulko 3-iasis batalionas iygiavo Stakliki, Butrimoni ir Onukio link. Plentas daug kur buvo uverstas nukirstais mediais, tiltai vietomis susprogdinti arba sugadinti, tad grioviais ir sunkiai einamomis vietovmis vora Daugus pasiek tik liepos 16 d. 3 val. 20 min. ia ir apsinakvojo. Liepos 16-osios ryt nuo 140-osios auktumos buvo matyti plentu i Valkinink netvarkingai besitraukiantys lenk raiteliai, pstininkai ir gurguols. Pulko valgai patrauk paskui lenkus, taiau jokio konflikto nevyko. Lietuviams buvo sakyta su lenkais ar raudonarmieiais nekonfliktuoti, tik gintis, jei ie pradt pulti. Labiausiai buvo vengiama konfliktuoti su raudonarmieiais, su kuriais jau buvo pasirayta taikos sutartis ir nustatytos sienos. Nemaai besitraukiani lenk kareivi perbgdavo lietuvi pusn ir praydavosi priimami Lietuvos kariuomen. Dauguma toki praytoj buvo kil i Vilniaus krato. Lenk karininkai dl to protestuodavo. Isiaikinti nesusipratim Pirmojo pstinink pulko tab Bobrikyje automobiliu i Varnos buvo atvyks lenk brigados vadas plk. Vendziagolskis (Wndziagolski). Jis pareik, kad lietuviai neturi teiss pereiti gen. Foo linijos. Jiems es reikalingas ValkininkVarnos plentas. Su pulkininku bendros kalbos rasti nepavyko. Tos paios dienos vakar pas lietuvius perbgo keliolika lenk kareivi vilniei360. Lenkams neatlaikius bolevik puolimo ir skubiai paliekant Lietuvos teritorij, liepos 14-osios vakar pulkas, vykdydamas liepos 10 d. sakym, ivyko i Alytaus. 1-asis ir 3-iasis batalionai iygiavo Varnos link plentu AlytusVarna, 2-asis batalionas Merkins link plentu AlytusMerkin. Liepos 15 d. 9 val. 2-asis batalionas pasiek Merkin ir, ivijs ten stovjus lenk batalion, j um. 1-asis batalionas, 4-oji baterija ir pulko tabas 3 val. 20 min. apsistojo Dauguose. 3-iojo bataliono vadas jau ygio metu gavo sakym: vien kuop pasisti Varn, su batalionu ygiuoti Valkininkus, pasitraukus lenkams uimti iuos punktus ir apsistoti. Bet lenkai i viet neuleido ir batalionas iki 7 valandos um linij GeidukonysDzerdenionysGrosnykai. 16 val. batalionas iygiavo ir um Valkinink geleinkelio stot, o 2-ojo bataliono 4-oji ir 5-oji kuopos Marcinkoni stot. 4-oji kuopa apsistojo stotyje, 5-oji kuopa miestelyje. Pulko tabas, 1-asis batalionas ir 4-oji baterija 16 val. iygiavo i Daug ir apsistojo Bobriki kaime. Liepos 16-j 1-asis batalionas ultimatyviai pareikalavs um Varn. ia persikl ir pulko tabas. Taiau lenkai jokiu bdu nesutiko atiduoti Varnos geleinkelio stoties, nes j kariuomens dalys dar buvo ties
359 LCVA, f. 513, ap.1, b. 30, l. 246. 360 Ten pat, l. 247248.

120

Lentvariu ir Rudikmis. Lentvaris jau buvo uimtas bolevik. Varnos geleinkelio stotyje grdosi lenk pstinink pulkas, du eskadronai ir dvi baterijos. Jie skubiai evakavosi, o tuo metu atsilik lenk kareiviai viekeliu per Mockav vis dar jo Varn.

Pulko gurguol. 1920 m. (VDKM)

Kad lenkai negalt atvykti Varn, Pirmasis pstinink pulkas artilerij nutaik geleinkelio stot ir viekel, vedant i Mustavkos. Vakare lenkai Varnos geleinkelio stot paliko361. Liepos 17 d. Varnoje pasirod raudonarmiei raiteliai. Prasiver pro lietuvi grandin, jie jojo miestel, taiau isiakin, kad Varnoje ne lenkai, o lietuviai, puolim sustabd. pstinink tab atvyko 15-osios rus raiteli divizijos karininkai. Divizijos komisaras prasitar, kad lietuvi kariuomen bsianti draugo Sergejevo inioje. Raudonarmieiams, matyt, buvo teigta, kad Lietuvoje jie yra pilnateisiai eimininkai, todl pareikalavo paaro, gurguoli, maisto ir pan. Liepos 17 d. buvo gauta I divizijos vado plk. ltn. K. Ladigos telefonograma. Vadas nurod, kad i dien lenkai btinai turi atsitraukti iki Foo linijos. Pulko kariams buvo sakyta uimti teritorijas kaip galima ariau demarkacijos linijos362. T dien pulkas um linij MarcinkonysVarnaValkininkai. Divizijos tabas buvo apsistojs Lentvaryje. Liepos 18 d. bolevik artilerija ir gurguols per Bobrik pldo Varn. Pagaliau pasirod 4-osios bolevik armijos treiasis raiteli G. Gajaus korpusas. Jis nuvyko MerkinsRatnyiosGardino link ir MerkinsLeipalingioKap361 Ten pat, l. 248249. 362 1920-07-17 telefonograma // LCVA, f. 509, ap. 1, b. 20, l. 473.

121

iamiesio kryptimi. Armija buvo gavusi uduot galutinai sunaikinti lenkus ir uimti Gardin. Viena j vora turjo pulti per Alyt Leipalingio link. Paaikjus, kad lenk ia nebra, kad tai gilus Lietuvos kariuomens unugaris, jie, i Pirmojo pstinink pulko gav emlapius, plentu AlytusLeipalingis pasiunt keliolika rait valg itirti Nemuno tiltus ir ios apylinks kelius363. Svetima kariuomen ms kariuomens unugaryje gyventojams sukl nerim dl Lietuvos nepriklausomybs. Varnoje buvo ir Pirmojo pstinink pulko, ir raudonarmiei tabai. Kareiviai pradjo broliuotis, m sklisti kalbos, kad jeigu ir toliau taip bus, tai reiks mesti kariuomen ir eiti ginti namus nuo visoki band. Susidarius tokiai padiai, pulkas ygiuoti tolyn negaljo. Buvo nusprsta pagrindin pulko mas i Varnos ikelti stovykl. Varnoje buvo palikta lietuvi komendantra, vadovaujama krn. J. Biveinio. Geleinkelio stotyje stovjo pulko 1-asis batalionas. Liepos 23 d. pulko 2-asis batalionas isidst Merkins rajone364. Pagaliau liepos 25-j ms karin vadovyb su bolevikais sutar nustatyti skiriamj linij tarp Lietuvos ir bolevik kariuomeni, kurios n viena pus savavalikai sipareigojo neperengti365. Lietuvi I divizijai buvo paskirtas baras DidelunkaiDruskininkai. Pirmajam pstinink pulkui sakyta uimti bar i deins DruskininkaiSeirijaiSimnas, i kairs GroznikaiGonuikiaiUugostisKavoliai. 2-asis batalionas, vadovaujamas mjr. J. Gaudeio, ir 20 rait valg um bar VaicikiaiRuske SioloNedzingBininaiKirklnai, kpt. ileris su 1-uoju husar eskadronu um Kirklnus ir Sprenglenikus, mjr. A. emaitis su 3-iuoju batalionu apsistojo Dokonyse, 1-asis batalionas Bukauikiuose, 4-oji baterija Radzeviznos dvare, pulko tabas Dauguose366. Liepos 29 d. vyko neesminis pulko dalini perdislokavimas. 6-oji kuopa um bar OrkaiMartinavaBobrikis. 5-osios kuopos du briai apsistojo Brokaraiuose, 5-osios kuopos vienas ir 4-osios kuopos du briai Merkinje, 4-osios kuopos brys Druskininkuose. Kadangi prie pulko buvo priskirtas l-asis raiteli eskadronas, jam buvo pavestas baras JaknaiilinaiNorvidikiaiVerdakiemisKanikaiSpenglLeidimas. 1920 m. LCVA, f. 513, ap.1, b. 30, l. 254 nykai367.
363 LCVA, f. 513, ap.1, b. 30, l. 253. 364 Ten pat, l. 254. 365 Ten pat, b.142, l. 95 (a. p.) 366 Ten pat, b. 30, l. 256. 367 Ten pat, b. 142, l. 117118.

122

Lietuv pasiek inios, kad ties Gardinu tarp lenk ir bolevik vyksta nirtingi miai. Varnoje vl pasirod raudonarmiei gurguols, komisarai dalijo bolevikines broiras. Nuo Vilniaus Varnos link bolevikai pradjo platinti geleinkel, nes esamas buvo siauresnis ir netiko j traukiniams. Skiriamosios linijos apsaugoje. 1920 m. rugsjis (VDKM) Pulkas gavo sakym nepraleisti bolevik per Merkins tilt. Dl to tiltas buvo apgadintas, nuo grindinio nuimtos lentos. Varn atvyko bolevik vakar fronto galiotinis steigti Lietuvoje soviet valdios. Pirmiausia jis m surainti vis moni turt: javus, maist, gyvulius, paar. U nepaklusnum aretavo virait ir pagrasino, kad u jo sakym nevykdym bus audoma vietoje368. Lietuvi daliniams buvo grietai sakyta be leidimo per front nieko nepraleisti. Rugpjio 7 d. jauniems kareiviams rengti pulke buvo steigta Atsargos kuopa. Kuopos vadu paskirtas kpt. Pranas Gladutis369. Rugpjio 11 d. su rusais buvo nustatyta nauja skiriamoji linija JaskeleviiaiRandomonysTrosnikaiTraikiaiPerlojaGlabo eeras. i nauj skiriamj linij saugoti buvo pavesta Pirmajam pstinink pulkui. Ties Glabo eeru buvo pastatyta atskira lauko sargyba, kad nieko nepraleist plentu i Varnos Merkin370. Rugpjio 23 d. pulk pasiek inia, kad lenkai smarkiai sumu bolevikus ir pralau front. I divizijos tabo buvo gautas perspjimas, kad gali vykti konfliktas su bolevikais, todl rugpjio 24 d. 3-iajam batalionui buvo sakyta uimti ir ginti bar PevalkaJackeviiaiCimachovasMarcinkoni stotisLipnicaRudniaNoiaParadnas, 1-ajam raiteli eskadronui Poradunas EiiksDailydaiDrabinai. 1-asis batalionas apsistojo Varnos stotyje, 2-asis batalionas Perlojos rajone, 4-oji baterija Golovariuose, raiti valgai Pavardauns dvare, pulko tabas Varnos stotyje. 3-iasis batalionas ir raiteli eskadronas sakymo nevykd, nes tuo metu situacija keitsi kas valand. I divizijos tabo buvo gautas papildomas praneimas, kad raudonarmieiams paliekant Vilni, vietiniai bolevikai, susijung su kuria
368 Ten pat, b. 30, l. 257. 369 sakymas 1 p. p. 1920-08-19 Nr. 221 // Ten pat, b. 22, l. 55. 370 Ten pat, b. 30, l. 259.

123

Armijos vado sakymas Pirmajam pstinink pulkui nepraleisti raudonarmiei. 1920 m. rugpjio 11 d. (VDKM)

nors bolevik armijos dalimi, pasivadinusia lietuvi kariuomene, gali mus pulti, taigi Pirmajam pstinink pulkui buvo sakyta susigrupuoti Varnos rajone. Buvo duotas toks sakymas: 3-iajam batalionui, 4-ajai baterijai ir pulko tabui ygiuoti Varn; 1-ajam batalionui Bobrik; 1-ajam raiteli eskadronui likti vietoje; 6-ajai kuopai pereiti Bobrik 1-ojo bataliono vado inion; 4-ajai ir 5-ajai kuopoms pasilikti vietoje. Vilni buvo pasisti Ketvirtasis ir Septintasis pstinink pulkai. Dar rugpjio 24-j i divizijos tabo buvo gauta ini, jog lenkai gerokai stumteljo bolevikus. sakyta dti visas pastangas ir nepraleisti bolevik keliais nuo Gardino Vilniaus link. Taigi kai kurias pulko dalis vl teko keisti vietomis. 6-j kuop, stovini Bobrikio rajone, pakeit 9-oji kuopa. 14 val. 9-oji kuopa ivyko Perloj ir pakeit ten stovini 5-j kuop. 5-oji kuopa buvo palikta Perlojoje rezerve prireikus ji turjo bti pasista sustiprinti bar DruskininkaiMerkin. Buvo gauta ini, kad bolevik 13-oji armija Augustavo rajone nori pasiduoti lietuviams, todl 3-iajam batalionui sakyta ygiuoti Bobrik ir pasisti valgyb Varnos stot. 1-ojo raiteli eskadrono vadui sakyta pasisti 1-j br su karininku valgyb EiikiNoios pusn, suinoti apie bolevik fronto su lenkais padt ir iardyti geleinkel apie Valkininkus, kad bolevik traukiniai negalt vykti i Gardino Vilni. Paiam batalionui su raiteli eskadronu uimti ir ginti bar Paradni dvarasEisikiaiDailydai. Rugpjio 25 d. 3-ioji kuopa i Alytaus atvyko Varn. Tarp Varnos ir Valkinink sugedo bolevik traukinys. Kitas traukinys atvyko Varnos stot su
124

Pulko batalionas ygyje (VDKM)

sueistaisiais. Suinoj, kad toliau vaiuoti nebegalima, bolevikai gro Gardin. Tdien pulkas buvo ums tai tokias pozicijas: 3-iasis batalionas Marcinkoni stotyje, 1-asis batalionas Varnos stotyje, 9-oji kuopa atvyko Varn, 2-asis batalionas rajone MerkinPerlojaDruskininkai. Rugpiio 27 d. bolevikai sutiko atsitraukti u skiriamosios linijos, kuri jo per PoleckikiusirmnusKrupKulbakPapierniDambravGalvoius ir toliau Gardino link371. Rugpjio 28 d. pulkas gavo nurodym persidislokuoti Gardino link. Jis um linij PoleckikiaiirmnaiKrupaKulbakasPapierniaKasteniavas DambravaGalvoiai ir toliau Gardino link372. Rugpjio 29 d. pulko dalys pasiek ir apsistojo iuose punktuose: 1-asis batalionas Roduns miestelyje, 3-iasis batalionas Zabalaci miestelyje, 2-asis batalionas, pulko tabas ir 4-oji baterija Noioje. T pai dien pulko 3-ioji kuopa ivyko i Roduns Oelik. 7-oji kuopa negaljo uimti irmn, nes ten buvo daug bolevik. Jie atsisak irmnus uleisti Lietuvos kariuomenei. 1-oji ir 2-oji kuopos ivyko Pelasus. 7-oji ir 8-oji kuopos apsistojo Mariampols dvare netoli Ostrino. Toliau eiti jos negaljo, nes Ostrinoje buvo bolevik I divizija. 9-oji kuopa apsistojo Vosiliki miestelyje. Raiteli eskadronas um bar Naujoji KazakoviznaOeliki dvarasPaliecikiai. Pulko dalims buvo duotas sakymas bolevik pareikalauti, kad ie lietuviams uleist nustatytus punktus. Taiau jie ne tik nevykd susitarimo, bet dargi um pozicijas ir lietuvius nukreip kulkosvaidius ir artilerij373.
371 1-ojo pstinink D. L. K. Gedimino pulko veiksmai su lenkais 1920 metais nuo liepos mn. 14 d. // Ten pat, b. 142, l. 118119. 372 Ten pat, b. 30, l. 265. 373 1-ojo pstinink D. L. K. Gedimino pulko veiksmai su lenkais 1920 metais nuo liepos mn. 14 d. // Ten pat, b. 142, l. 119120.

125

Rugpjio 31-j 9-oji kuopa pasitrauk i Lebedos dvaro, nes ten m telktis bolevik divizija. 1-oji kuopa apsistojo Radzivilovii kaime ir Vaviork dvare, 2-oji kuopa Markui kaime. Rugsjo 1 d. 1-oji ir 2-oji kuopos um bar Rulevii dvarasRulevi kaimasTerpeckio palivarkasVaverkos miestelisVaviork dvaras. 7-oji ir 8-oji kuopos apsistojo bare KaboncaiMariampols dvaras. Rugsjo 2 d. bolevikai grietai pareikalavo Pirmojo pstinink pulko dalis atitraukti. Rugsjo 3 d. bolevik reikalavimams teko i dalies paklusti ir pulko dalis perdislokuoti. 2-ajam batalionui sakyta apsistoti Roduns rajone, Kurg KuogaidPulaki kaimuose, o 5-ajai kuopai Zabalaciuose. Pulko tabas ir komandos ivyko Rodun374. Rugsjo 4 d. pulko vadovyb suinojo, kad Lietuvos teritorij siver latvi kariuomen, be to, bolevikai kone ultimatyviai pareikalavo, kad pulko dalys bt atitrauktos atgal. valgybos surinktomis iniomis, prie pulk buvo sutelkti bolevik 187-asis, 188-asis, 189-asis pstinink pulkai ir 21-asis raiteli pulkas. Situacija buvo pavojinga, todl pulko 7-oji kuopa buvo perdislokuota Naujadvar. Rugsjo 6 d. vienas artilerijos brys buvo pasistas Zabalaci miestel, taiau bolevikai vl pareikalavo atitraukti pulko dalis, be to, pulko unugaryje pradjo reiktis lenk partizanai. Apsvarsius susidariusi padt, rugsjo 9 d.

Sargyboje. 1920 m. (VDKM)

374 1-ojo pstinink D. L. K. Gedimino pulko veiksmai su lenkais 1920 metais nuo liepos mn. 14 d. // Ten pat, l. 120.

126

pulkui buvo duotas sakymas atsitraukti. 3-iajam batalionui sakyta uimti bar NaujadvarisKazimieravasZabalaciaiKurancaiPelesa, raiteli eskadronui pasilikti vietoje, 2-ojo bataliono 4-ajai ir 6-ajai kuopoms pasitraukti Noi, 5-ajai kuopai Mieoni kaim, 1-ajam batalionui apsistoti bare iauri dvarasNiekrainai. Pulko tabui ir baterijai buvo sakyta pasilikti vietoje, o traukiantis 3-iajam batalionui i Zabalaci pereiti Noi. sakym pradti vykdyti nurodyta rugsjo 10 d., 3 val. ryto375. Rugsjo 13 d. divizijos vado nurodymu pus raiteli eskadrono, priskirto Pirmajam pstinink pulkui, buvo perduota Ketvirtajam pstinink pulkui. Rugsjo 23 d. 3-iajam batalionui sakyta persikelti Rodun. sakymas buvo pradtas vykdyti 23 val. O jau paryiais, 4 val. 20 min., buvo gauta inia, kad lenkai um Leipnus ir Druskininkus. Skubiai duodamas sakymas 2-ajam batalionui, 1-ojo bataliono 2-ajai kuopai ir 4-ajai baterijai vykti Valkinink stot, kur 22 val. turjo atvykti eelonas, o 3-iajam batalionui uimti tai toki pozicij: 8-oji kuopa Lelionyse, 7-oji kuopa Pelasuose, 9-oji kuopa Rodunje. Pulke likusiai pusei eskadrono sakyta vykti Septintojo pstinink pulko vado inion, 3-iajai kuopai Kazakavizn. Ten ji turjo nuvykti iki 20 val. 15 min. 7-ajai ir 8-ajai kuopoms 15 val. 30 min. sakyta trauktis per Rodun ir Noi, bet suinojus, kad lenkai jau um Marcinkonis, sakymas buvo pakeistas kuopoms sakyta skubiai trauktis RodunsEiikiValkinink kryptimi. 16 val. beveik pilnos sudties 1-oji kuopa ir 1-oji kulkosvaidi kuopa ivyko Noi. Ten susitvark ir apie 19 val. pavakarieniavo. Kuop vadovyb nesim joki atsargumo priemoni. Karininkai susirinko klebonijoje, kareiviai pas vietinius gyventojus. Tuo metu upuol apie 40 lenk raiteli. Kuopos buvo nuginkluotos, 30 kareivi paimta nelaisv. nelaisv pateko ir karininkas B.veikauskas. Kitiems karininkams pavyko pabgti. Pulkas neteko 6 veim, 10 arkli, 35 autuv, dviej sunkij kulkosvaidi. iose netiktose kautynse nepaprasta drsa pasiymjo keletas lietuvi kareivi. Feleris Drufas, nenordamas patekti lenkams nelaisv, nusiov. Ryi komandos eilinis Rakeviius, lenkams siverus Noi, grieb komutatori ir norjo pabgti, bet tarpdury sutiko du lenk kareivius, kurie atstat durtuvus. Mets emn komutatori, itrauk lenkui i rank autuv ir, vien sunkiai sueids, sugebjo pabgti376. 20 val. pulko tabas, rait valg komanda ir 9-oji kuopa ivyko i Roduns per Eiikes Valkininkus. 21 val. 3-ioji kuopa iygiavo Eiikes, 2-oji kuopa i Valkinink Bortelius, kad prisijungt prie pulko. Rugsjo 25 d. 9 val. 20 min. 2-asis batalionas ivyko Varnos stot. Tik 12 val. i divizijos buvo gauta telefonograma, kurioje nurodyta atsitraukti i Roduns, uimti bar nuo Eiiki viekelio iki Poleckiki ir ukirsti kelius
375 Ten pat. 376 Ten pat, l. 120121.

127

Tiesiama lauko telefono linija. 1920 m. (VDKM)

lenkams vertis Vilniaus link. 11 val. pulko tabas ir 1-ojo bei 3-iojo batalion dalys apsistojo Eiiki rajone. Iki 20 val. pulko dalys um ias pozicijas: 1-ojo bataliono 7-oji kuopa ebator kaime, 3-ioji kuopa Krmini kaime. 3-ia sis batalionas buvo isidsts linijoje Milaiki dvarasNadjezdaBalandiai Juriki dvarasJanionys. I Septintojo pstinink pulko sugro pus eskadrono raiteli. Jie buvo dislokuoti Auktadvaryje, bet vakare lenkai juos i ten ivijo. Pulko tabas persikl Valkininkus. Rugsjo 26 d. 2-asis batalionas um bar nuo Ulos ups iki Barteli kaimo. Barteliuose apsistojo 18 raiteli. Rugsjo 27 d. vl duodamas sakymas perdislokuoti pulko dalis: 2-asis batalionas, 1-ojo bataliono 1-oji ir 2-oji kuopos, 4-osios baterijos brys ir raiteli brys turjo uimti bar nuo uraniki palei Ulos up iki Vaidag, baterijos brys ir 1-oji kuopa Barteli kaime. 3-ioji ir 7-oji kuopos turjo uimti bar nuo Vaideg iki Vioni ir susisiekti su 2-ja kuopa, kuri buvo perduota ios grups inion. 7-oji kuopa ir vienas 4-osios baterijos brys turjo sitvirtinti Jakanc kaime, 8-oji ir 9-oji kuopos uimti pozicijas nuo Vioni iki Kui, pulko tabas sikurti Valkininkuose. Uimant naujj bar, i anksto nustatytas pozicijas teko koreguoti atsivelgiant susidariusi padt. Baras buvo uimtas taip: 6-osios kuopos 1-asis brys sitvirtino Maniagirje ir palaik ry su Septintuoju pstinink pulku, du briai uracikyje, 5-oji kuopa Zervyn kaime, 2-oji kuopa Cepelinuose ir Videniuose. Vaidaguose sitvirtino 3-ioji kuopa. Cepelinuose um pozicijas ir pus eskadrono kavalerijos. 4-oji kuopa sitvirtino Perlojoje.

128

Pulko tabas atvyko Varnos stot. 3-iosios kuopos valgai Baugelianc kaime uklupo ir ivaik lenk reitelius. Per susidrim du lenk kariai uvo, vienas buvo sueistas. Paimti du arkliai. Septintojo pstinink pulko deinje buvo nustatyta skiriamoji linija, einanti per urasikiusPerlojDaug eerStaklikes (ivardintos vietovs priskirtos Septintajam pstinink pulkui), Ketvirtojo pstinink pulko kairje linija, einanti per Kurcius (priskirti Ketvirtajam pstinink pulkui)Rudninkus ernionisLiudvinav, toliau kairiuoju Neries krantu377. Rugsjo 29 d. lenkams umus Zervyn ir Maniagirs kaimus, Pirmajam pstinink pulkui pagalb buvo atsistas arvuotas traukinys Gediminas. Traukinio artilerijai vadovavo vyr. ltn. J. Rimeikis, kulkosvaidininkams ltn.K. Pays, 30 pulko kareivi karininkas. Ankst spalio 1-osios ryt arvuotas traukinys prisiartino prie Zervyn kaimo ir sustojo 2 kilometr atstumu. Pasisti valgai prane, kad kaimai uimti lenk ir yra stipriai saugomi. arvuotas traukinys prisiartino ir pradjo audyti i patrank ir kulkosvaidi. Lenkams teko i Zervyn trauktis, keletas buvo paimta nelaisv. Buvo ir umut. Taiau lietuviai besitraukianio prieo nebepersekiojo, nes trko kareivi. Tuo pasinaudoj lenkai susitvark ir nuo auktum u kaimo pradjo audyti, taiau arvuoto traukinio ugnies buvo isklaidyti. Po to traukinys, dar paleids kelis sviedinius Maniagirs kaim, gro Varn378. T pai dien lenkus pavyko nustumti ir kitose vietose. Pirmojo pstinink pulko 4-oji kuopa um iratikes, 6-oji kuopa Mergeeryje saugojo gelein-

arvuotas traukinys Gediminas (VDKM)

377 Ten pat, l. 121. 378 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 337.

129

kel ir valg vietov. Pulko tabas i Valkinink stoties persikl Varnos stot. Vakare lenkai nuo Maniagirs puss m supti 4-j kuop. Jai pagalb atvyko mjr. V. audzis su husar daliniu ir artilerijos briu. Nakt 4-oji kuopa, bijodama bti apsupta, pasitrauk Perloj, 6-oji kuopa su dviem kulkosvaidiais, vadovaujama kpt. J. Plentos, um pozicij prie geleinkelio u pusantro kilometro nuo Varnos stoties, vienas brys buvo pasistas Zervyn pusstot, 1-oji kuopa um bar palei Derenyios up iki Perlojos. Spalio 2-j lenkai puol geleinkeliu ir vl um Zervynas, bet, pamat artjant arvuot traukin Gediminas, pasitrauk379. Nordamas ivengti netikto upuolimo nakt, traukinio vadas krn. J. Krauceviius ketino vykti Valkinink geleinkelio stot, bet Pirmojo pstinink pulko vadas mjr. V. Skorupskis pasiprieino papra traukin palikti Varnoje ir taip moraliai paremti pstininkus. Traukinys buvo paliktas. Apsaugos linija buvo idstyta 3 kilometrai nuo Varnos stoties. Spalio 3-iosios ryt lenkai puol iilgai geleinkelio. Jie m i vis pusi supti traukin. is atsiaudydamas pradjo trauktis Valkinink geleinkelio stot, taiau privaiavo vagonais uverst keli. Nei pirmyn, nei atgal traukinys vaiuoti nebegaljo, nes lenkai viais sugadino garve. gula, palikusi traukin, turjo skubiai trauktis Valkininkus. Gediminas atiteko lenkams380. Ankst spalio 3-iosios ryt Pirmojo pstinink pulko 4-oji kuopa um bar pagal Merkio up PaliaiPerloja, 1-oji kuopa kairiau pagal Derenyios up iki 118-osios auktumos, 6-oji kuopa nuo Mergeerio iki geleinkelio, 5-osios kuopos brys Palkabeliuose, o nuo j iki Bari isidst raitinink brys. Nuo Bari per Vydenius ir agarus isidst 2-oji kuopa, toliau iki Pulstok 3-iasis batalionas su artilerijos briu. Kitas artilerijos brys buvo Perlojoje. Rezerve buvo palikti 5-osios kuopos du briai, saugoj arvuot traukin, ir Gireeryje 3-ioji kuopa. Igirds audym Valkinink stoties pusje, mjr. P. Genys su 1-ja ir 3-ija kuopomis bei 4-uoju baterijos briu iskubjo pagalb, bet pakeliui sutiko mjr. V. audz su kariais. is prane, jog Varnos geleinkelio stotis jau uimta, kariai iblakyti. Tada mjr. V. audzis su 1-ja ir 3-ija kuopomis um pozicijas palei Merk ir ilgai gyn Varnos miestel nuo lenk. Artilerija m audyti stot, taiau jai baigsi sviediniai, o veimai su audmenimis kakur paklydo. Teko trauktis Bobrikio link. Perloj gyn kpt. P. Dundulio vadovaujama 4-oji kuopa ir Perlojos partizanai. Nors lietuviai atkakliai gynsi ir net perjo durtuv kautynes, taiau i vis pusi supami gausesnio prieo turjo pasitraukti Daugus. 2-osios kuopos ir 3-iojo bataliono baro lenkai nepuol, taiau atsitraukus kitoms dalims ir ie
379 Ten pat . 380 Ten pat, p. 338.

130

valg brys kov su lenkais metu. 1920 m. (VDKM)

pasitrauk Valkinink stoties rajon. Vakare Pirmasis pstinink pulkas buvo ums bar BobrikisVazgirdonysJoknaiPamerkys381. T dien pasiymjo nedidelis pulko dalinys, pastojs keli besiveriantiems lenkams Varnos valsiaus Antakalnio kaimo laukuose. Lenk pulkas su artilerijos baterija band forsuoti Merk, bet jiems sukliud lietuvi dalinys su sunkiuoju kulkosvaidiu. Kulkosvaidininkas Leonas Valatka atmuinjo prieo atakas iki 11 valandos. Tik kulkosvaid apaudius i patrankos ir kulkosvaidininkui uvus, greitai buvo palautas ir pstinink pasiprieinimas. Be kulkosvaidininko, dar uvo Antanas Valatka ir Jurgis Bartulis. Lenkai vietos gyventojams leido juos be karst ir joki ikilmi palaidoti Varnos kapinse382. Jeigu pabandytume apibdinti Pirmojo pstinink pulko veiksmus lenk fronte nuo liepos mnesio iki Liucijano eligovskio vadovaujamos kariuomens siverimo, pamatytume, kad pulkui buvo duodami be galo pains udaviniai, kurie greitai keisdavosi. Pulko dalys buvo imtytos madaug 60 kilometr ilgio bare, o to meto slygomis palaikyti stabilesnius ryius buvo nemanoma, todl tiek pulko vadas, tiek batalion vadai kartais nieko negaldavo padaryti. Pulko vadovyb, gaudama greit besikeiianius auktesns vadovybs nurodymus, kartais taip sumaiydavo padalinius, kad nebesugebdavo vadovauti batalionams. Tai ypa irykjo rugsjo pabaigoje. 1920 m. spalio 8 d., 6 val. ryto, lenk kariuomen, vadovaujama gen. L.eligovskio, sulauiusi ivakarse su Lietuva pasirayt susitarim, pradjo puolim.
381 Ten pat. 382 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 314, l. 72.

131

Pagrindiniam smgiui lenkai pasirinko tui tarp tarp Pirmojo ir Ketvirtojo pstinink pulk ir, mikais apj lietuvi ginamas pozicijas, m juos supti. Kadangi lenk jgos buvo daug gausesns, o puolimas netiktas, lietuviai pralaimjo. Vilnius buvo prarastas. Spalio 9 d. pulkui buvo sakyta uimti bar palei Gardino Vilniaus geleinkel net iki Lentvario. Bar ValkininkaiMerkin buvo umusi pulko Schema Nr. 21 Gen. L. eligovskio kariuomens puolimas. 1920 m. spalio 89 d. Mokomoji kuopa383. I knygos: V. Lesius. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose Spalio 10-j lenkai 19181920, p. 353 pradjo pulti pulko dalis. Jie um Rdiki geleinkelio stot. Spalio 14-j pulkas pasitrauk vakarus nuo LentvarioRdiki geleinkelio. tabas i Naujj Trak persikl Daugirdikius. Spalio 15-j lenkai toliau puol visu frontu. Pirmasis pstinink pulkas buvo priverstas pasitraukti AkmenosMargiDrabuiuk eer linij, tabas persikl Semelikes384. Spalio 16-j autant lietuviai perjo kontrpuolim. Pirmojo pstinink pulko dalys puol lenk 205-j pulk OlsokMargi eer linijoje, taiau lenkai po atkakli kautyni puolim atrm385. Susidrim su lenkais buvo ir kitomis dienomis. Spalio 20-j nukentjo pulko 8-oji kuopa386. Spalio antroje pusje pulko vadovybje vyko pasikeitim. V. Skorupskis spalio 17 d. kpt. P. Dundul paskyr 3-iojo bataliono vadu, spalio 20 d. mjr. P.Gen pulko vado pagalbininku, spalio 29 d. kpt. M. Rklait 1-ojo bataliono vadu, spalio 30 d. ltn. V. Statk pulko adjutantu387.
383 1 pst. DLK Gedimino pulkas // Ten pat, b. 227, l. 109. 384 1 pst. D. L. K. Gedimino pulko ygiai // Karys, 1939, Nr. 34, p. 958. 385 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 365. 386 1 pst. DLK Gedimino pulkas // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 227, l. 109. 387 Ten pat, b. 22, l. 143, 175,

132

(VDKM)

1920 m. lapkrit Lietuvos kariuomen buvo pergrupuota. Pirmasis pstinink pulkas buvo trauktas III divizij388. Pulkas, lapkriio 4 d. apsistojs rezerve SemelikiAuktadvario rajone, ibuvo ia iki gruodio 11-osios. T dien jis dviem voromis iygiavo i mint vietovi ir per iemarius, Kaiiadoris, Stabintikes, iobik, Juknonis pasiek Gelvon rajon. Gruodio 15 d. pulkas pradjo saugoti neutrali zon irvint Giedraii rajone 389. 1920 m. gruodio 15 d. pulke tarnavo 46 karininkai (pagal turimus etatus trko 26 karinink), 10 karo valdinink, vienas karo kapelionas ir 2333 kareiviai. Iki pilnos komplektacijos trko 537 kareivi. Savanoriais tarnavo 46 karininkai ir 862 kareiviai. Pulkas turjo 45 kulkosvaidius, 1805 autuvus, 13 revolveri, 552 750 ovini, 2000 granat, 413 arkli, 103 vei- P. Dundulis, apdovanotas Vyio kryiumi mus, 14 lauko virtuvi ir kitokio turto390. (VDKM)
388 Lesius V. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose 19181920, p. 361. 389 Statkus Vytenis. Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., p. 39. 390 Lietuvos kariuomens sudtis 1920 m. gruodio 15 d. // Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 424.

133

Lietuvi kariai, gr i lenk nelaisvs. 1920 m. (VDKM)

Nepriklausomybs kovose uvo ar mir nuo aizd trys pulko karininkai: anksiau mintas pulko vadas krn. Antanas Juozapaviius (palaidotas Alytaus kapinse), ltn. Jurgis Sidaraviius, uvs 1919 m. rugpjio 23 d. Bali dvaro laukuose (palaidotas Daugaili kaimo kapinse), Juozas Grabliauskas, 1919 m. rugsjo 21 d. lenk suaudytas nelaisvje (palaidotas Likiavos kapinse), taip pat karo valdininkas P. Ruzgas, uvs 1919 m. vasario 13 d. Buchtos girininkijoje (palaidotas Marijampols kapinse) ir 77 (kitais duomenimis 92) kareiviai. Su visais Lietuvos prieais kovoj ir narsumu pasiymj kariai buvo apdovanoti Vyio Kryiaus ordinais: I ries 3-iojo ir 2-ojo laipsnio karininkai K.Ladiga, V. Skorupskis, V. audzis, P. Dundulis ir S. Marcinkeviius, 3-iojo laipsnio 35 karininkai. II ries 3-iojo laipsnio ordinu buvo apdovanoti 3, I ries 3-iojo ir 2-ojo laipsnio 14, 3-iojo laipsnio 200 kareivi. Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu apdovanoti karininkai P. Dundulis, J. Plenta, A. Poinas, 4-ojo laipsnio 5 karininkai. Savanori krj medaliu apdovanota 13 karinink ir 4 kareiviai. Nepriklausomybs medaliu apdovanoti 56 karininkai ir 1123 kareiviai391. 1920 m. gruodio 13 d. gro lenk nelaisvje buv Lietuvos kariai. Tarp grusij buvo ir 96 Pirmojo pstinink pulko kariai392.

391 Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 232. 392 Vietins kariuomens brigados vado 1920-12-13 ratas // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 424, l. 119.

134

Pulkas neutralios zonos su Lenkija apsaugos laikotarpiu 1920 m. lapkriio 29 d. Kaune, dalyvaujant keturiems Taut Sjungos karins kontrols komisijos nariams, Lietuvos ir Lenkijos atstovai pasira paliaub sutart dl karo veiksm nutraukimo ir 6 kilometr neutralios zonos tarp abiej valstybi kariuomeni nustatymo. 1920 m. gruodio 18 d. Pirmasis pstinink pulkas um bar palei neutrali juost Giedraiiirvint Kernavs linijoje. Pulko tabas i Gel(VDKM) von dvaro persikl Nartaki dvar, gruodio 22-j Urnieius, gruodio 24-j Bartknus393. Pulkas buvo I divizijos sudtyje, kuri saugojo demarkacijos linij nuo deiniojo Neries ups kranto ties Valiukiki kaimu iki Latvijos sienos ties Kurtumo dvaru. Padtis palei demarkacijos linij buvo tempta, nes lenk valdia, ir toliau Lietuv laikydama tik laikinja valstybe, susitarim paeidinjo beveik nuo pat pirmos dienos. Neutrali zona tapo niekieno eme, kurios dauguma gyventoj buvo lietuviai. Tam tikr dal sudar ir nutautj mons. Abi puss ir lenkai, ir lietuviai stengsi pelnyti neutralios zonos gyventoj simpatijas. Lenkai savo prieininkus mintoje zonoje m vairiais bdais terorizuoti. Netrukus j plikavimai, nepaklusni gyventoj udymai, o vliau netoli ios zonos buvusi lietuvi kariuomens sargyb puldinjimai gavo sisteming pobd394. 1921-uosius pulkas pasitiko turdamas 47 karininkus, 9 karo valdininkus, 3 gydytojus, karo kapelion ir 2348 eilinius karius395. Nors prie neutralios zonos tebebuvo karo padtis, palaipsniui pulkas pradjo gyventi taikos slygomis. 1921 met saus vyko inspekcinis patikrinimas buvo tikrinama, kaip karinse dalyse saugomi ginklai. autuvai sandliuose ir tie, kuriuos turjo pulko kareiviai, buvo rasti vars. O tai kio ir Sandli kuopose, valg komandoje ginklai buvo nevars, kai kurie surdij. tai buvo atkreiptas pulko vado dmesys396.
393 394 395 396 1 pst. D. L. K. Gedimino pulko ygiai // Karys, 1939, Nr. 34, p. 959. Lesius V. Lenk provokacijos neutralioje zonoje 19211923 metais // Karo archyvas, t. 22, V., 2007, p. 153. sakymas 1 p. p. 1921-01-01 Nr. 1 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 22, l. 248. sakymas kariuomenei. 1921 m. balandio 6 d. Nr. 70.

135

Visuomens ir kariuomens atstovai prie paminklo uvusiems u Lietuvos laisv Ukmergje (KAA)

1921 met kov ijo pirmasis pulko laikraio Skydas numeris. Laikratyje buvo raoma apie Lietuvos istorij, jos prieus, pulk, spausdinami feljetonai, sveikinimai ir kt. Redakcijos skiltyje buvo raoma: Tegul Skydas sujungia mus visus io pulko karius karininkus, karo valdininkus, puskarininkius, ratininkus eilinius visus kaip reteis, kad sujungia atskirus iedus ir pasidaro vienas neiskiriamas tvirtas, nepertraukiamas ryys, kad tokiu bdu isilaikytume ne tik fronte, grandinje, gindamies nuo prieo, leisdami jam taiklius vius, bet ir kultroje, apvietoje ir bendrame isilavinime.397 Laikratl redagavo ltn. Petras Birys. Ir nors tai buvo nedidels apimties rankratinis leidinys, jis i karto tapo populiarus tarp kari. Taiau ijo tik keturi io laikraio numeriai. 1921 m. gruodio 25 d. j pakeit laikratukas Gediminaitis. Iliustracijas pie eilinis Vladas Sapranaviius, laikrat sudar ir ileido ltn. P. Birys398. Lenkai neutralios zonos gyventojus pradjo terorizuoti nuo pat 1921 met pradios, bet demarkacijos linij saugojusi Lietuvos kari nepuldinjo. Taiau tai truko neilgai. Netoli irvint miestelio, buvusiame Akmeni dvare, stovjusios Pirmojo pstinink pulko kuopos vadas kovo 18 d. gavo ini, jog irvint link artja lenk kari kuopa. ios inios patikrinti jis pasiunt keturis kareivius. irvintose tie kareiviai lenk buvo netiktai uklupti ir paimti nelaisv. Vienam i j pavyko pasprukti, tris karius lenkai suaud vietoje. Tuo metu pietus nuo irvint sargyboje buv du Septintojo pstinink pulko kareiviai, igird audym, nujo pasivalgyti. Jie taip pat lenk buvo suimti ir suaudyti.
397 Nuo redakcijos // Skydas, 1921 m. sausio 1 d., Nr. 1. 398 Gediminaitis, 1921, gruodio 25 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 29, l. 145.

136

Apipl kelis miestelio gyventojus, lenkai pasitrauk. Nuudyti lietuvi kariai kovo 19 d. buvo ikilmingai palaidoti Ukmergs kapinse399. Lenkams neutralios zonos pasienyje telkiant vis daugiau kari, be to, padanjus j provokacijoms, 1921 m. balandio 16 d. Lietuvos kariuomens generalinis tabas Pirmojo, Ketvirtojo ir Septintojo pstinink pulk vadams sak grieiau kontroliuoti savo kari, auli ir partizan veiksmus, neleisti jiems perengti neutralios zonos linijos ir nesuteikti lenk vadovybei preteksto prie Lietuv pradti stambi puolamj veiksm. Nusiengusiuosius sakyta perduoti karo lauko teismui400. 1921 m. balandio 24 d. pulke lanksi krato apsaugos ministras Jonas imkus. Ministrui pulkas padar nekok spd. Jis buvo dislokuotas kaimuose, kareiviai apgyvendinti atskiruose namuose, sanitarinis punktas netvarkingas, nevarus ir drgnas. Kareiviams trko uniformini vark, aut. Ministras visus iuos trkumus atkreip pulko vado dmes401. 1921 m. gegus 17 d. pulko tabas persikl Ukmergs rajon402, o po keli dien j vl aplank krato apsaugos ministras. kart jis tikrino, kaip vyksta audymo pratybos. Tuo, k pamat, ministras ir vl liko nepatenkintas. sakyme kariuomenei apie tai raoma: Veiksmus audyti vykdo ltai, nevienodai ir daugumoj netaisyklingai. Vykdyme veiksm audymo staiom ir klpsiom pastebta daug klaid. Virininkaibrininkai ir skyrininkai nevisi paduoda tinkamas komandas audyti, nekalbant jau apie j nesugebjim pastebti ir taisyti klaidas.403

Pulko vent. Civiliniais rbais vilki krato apsaugos ministras prof. J. imkus. 1921 m. birelio 28 d. (VDKM)
399 I pst. divizijos vado gen. ltn. St. Nastopkos 1921 m. kovo 20 d. telefonograma Nr. 76 generalinio tabo virininkui // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 305, l. 4950. 400 Lesius V. Lenk provokacijois neutralioje zonoje 19211923 metas // Karo archyvas, t. 22, p. 190. 401 sakymas kariuomenei. 1921 m. balandio 29 d. Nr. 100. 402 K. Sabalys. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 170. 403 sakymas kariuomenei. 1921 m. liepos 5 d. Nr. 153.

137

Dl objektyvi ir subjektyvi prieasi pulke i tikrj buvo nekokia padtis, todl gegus 29-j pulko vadu buvo paskirtas mjr. Ignas Musteikis, bet po keli dien, t. y. birelio 11-j, pakeit mjr. Vladas Skorupskis404, o mjr.I.Musteikis buvo paskirtas Deimtojo pstinink Marijampols pulko vadu. Kodl vyko ie pasikeitimai, duomen neradome. Dar tebevykstant miams Lietuvos karin vadovyb didel dmes pradjo skirti kari vietimui. Pasibaigus Nepriklausomybs kovoms, tas dmesys dar labiau sustiprjo. 1921 m. rugpjio 1 d. pulke, kaip ir kituose Lietuvos kariuomens pulkuose, buvo sudaryta vietimo komisija. Nuostatai skelb, kad pulko vietimo komisija sudaroma vado sakymu i penki moni. Komisijos pirmininku turi bti skiriamas karys, baigs ne maiau kaip eias auktesns mokyklos klases arba toki mokykl atitinkanius kursus. Komisijos pirmininkas turjo bti atleistas nuo kit tarnybini pareig. Jei jis jo kuopos vado, komandos virininko ar auktesnes pareigas, turjo bti atleidiamas nuo budjimo, dalyvavimo kitose komisijose, komandiruoi ne vietimo reikalais. Buvo ir ilyga: komisij pirmininkai be svarbi prieasi negaljo bti keiiami daniau kaip kart per metus. Dali vadai apie asmenis, paskirtus vietimo komisij pirmininkus, arba apie prieastis, kodl skiriami kiti, turjo praneti Karo mokslo skyriui. Kitus komisijos narius tvirtino vadas i batalion vad silom kandidat. Buvo siekiama komisij traukti karius i vis batalion. Komisija i savo tarpo turjo isirinkti sekretori, knyginink, pulko vadui sil kandidatus kit vietimo staig vedjus. vietimo komisija buvo tiesiogiai pavaldi pulko vadui. Ji buvo pareigota vykdyti Generalinio tabo Karo mokslo skyriaus nurodymus vietimo srityje, derinti su juo savo veikl. Komisija kiekvieno mnesio pirmj dien privaljo pateikti veiklos ataskait pulko vadui ir Karo mokslo skyriui nustatyta tvarka. Komisijoms buvo numatytos ios pareigos: 1. Svarbiausia vietimo komisijos pareiga organizuoti ir priirti kariuomens vietimo darb, u kur tiesiogiai buvo atsakingas pulko vadas. 2. iai pareigai atlikti dalyse komisijos turjo steigti trij ribendrojo lavinimo mokyklas: beraiams, mokantiesiems skaityti ir rayti ir baigusiesiems pradin mokykl. 3. Organizuoti kalbos ir kitos ries kursus karininkams ir karo valdininkams. 4. Organizuoti kari lavinim ne mokyklose: steigti knygynus, skaityklas, klubus, rengti paskaitas, ekskursijas, chorus, spektaklius ir t. t. 5. Organizuoti ir tarp kari pltoti vairi ri sport. 6. Organizuoti vairi ri mokamas ir nemokamas pramogas ir pasilinksminimus.
404 sakymas kariuomenei. 1921 m. birelio 11 d. Nr. 132.

138

Pulko krautuv (VDKM)

7. Iekoti vietimo darbui reikaling l. 8. Sudaryti kiekvieno pusmeio darb plan ir pateikti j pulko vadui ir Karo mokslo skyriui. Nuostatai numat l altinius, i kuri buvo galima vystyti komisijoms keliamas uduotis. Tie altiniai buvo: a) Krato apsaugos ministerijos asignavimai; b) pelnas, gautas i kari parduotuvi, vakar, spektakli, auk ir t. t. Komisijos turjo vadovautis Karo mokslo skyriaus nustatytomis Kari mokymo taisyklmis405. Pirmuoju Pirmojo pstinink pulko Kultros ir vietimo komisijos pirmininku buvo paskirtas ltn. Petras Birys, idininku kunigas karo kapelionas J.Valaitis, knygininku ltn. Jonas Dainius. 1921 m. kovo 8 d. sakymu pulkui buvo patvirtintos vietimo komisijos pulko batalionuose ir kuopose. Komisij pirmininkais batalionuose paskirti: 1-ajame ltn. J. lepetys, 2-ajame ltn. Slavinskas, 3-iajame ltn. A. epauskas. Kuopose: 1-joje j. psk. Jonas Sluckas, 2-ojoje ltn. J. lepetys, 3-iojoje ltn. Petras Ciunis, 4-ojoje ltn. Kraupas, 5-ojoje ltn. J. Navikeviius, 6-ojoje ltn. Palubinskas, 7-ojoje ltn. Peleckas, 8-ojoje vyr. psk. Kazys Adamauskas, 9-ojoje ltn. Patalauskas, 1-ojoje kulkosvaidi kuopoje ltn. B. veikauskas, 2-ojoje ltn. Slavinskas, 3-iojoje ltn. A. epauskas. vietimo komisijos buvo sudarytos ir smulkesniuose pulko padaliniuose406.
405 sakymas kariuomenei. 1921 m. liepos 30 d. Nr. 174. 406 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 39, l. 109.

139

Yra iliks Treiojo pstinink pulko vietimo komisijos posdio protokolas. Kaip matyti i protokolo, 1921 m. balandio 4 d. buvo svarstomi einamieji klausimai, aptarti vyk renginiai, svarstyti bsimos geguins su pavasario groybi konkursu organizavimo klausimai407. Matyt, ir kituose posdiuose buvo svarstomi panas pulko kultrinio ir vietimo darbo klausimai. vietimo komisijos iliko iki pat sovietins okupacijos ir pulko likvidavimo. Kariuomens vadovyb m rpintis ne tik kareivi, bet ir karinink tolesniu mokymu. 1921 m. balandio 12 d. pulko vadas mjr. V. Skorupskis ivyko mokytis Auktj karinink kursus. Pulkui vadovauti buvo laikinai paskirtas pulko vado padjjas mjr. P. Genys408. 1921 m. gegus 1718 dienomis I pstinink divizijoje buvo perdislokuojamos dalys. Pirmasis pstinink pulkas su 1-ja baterija, arvuotu automobiliu ir autobriu buvo perkeltas Ukmergs apylinkes ir perm iki tol Ketvirtojo pstinink pulko saugotas pozicijas. Pirmojo pstinink pulko pozicijas perm Ketvirtasis pstinink pulkas. Taiau liepos 29-j ias pozicijas teko perleisti Treiajam pstininkui pulkui, o Pirmajam pstinink pulkui perimti Septintojo pulko saugotas pozicijas409. Be abejo, toks pozicij keitimas pulko gyvenime sukl nemenk sumait.

Rikiuots pratimais kariuomens vadas liko patenkintas. 1921 m. rugpjio 2 d. (VDKM)

407 1 p. p. Kultros ir vietimo komisjos posdio protokolas Nr. 3 // Ten pat, b. 5, l. 121. 408 sakymas 1 p. p. 1921- 04-12 Nr. 102 // Ten pat, b. 39, l. 213. 409 LCVA, f. 384, ap. 1, b. 37, l. 266.

140

1921 m. rugpjio 2 d. pulke Ukmergje apsilank laikinai einantis kariuomens vado pareigas gen. ltn. Juozas Krauceviius. Vadas atvyko 9 valand ryto ir rado batalion aiktje atliekant rikiuots pratimus. Patikrins bataliono mokymo program mnesiui, kariuomens vadas nerado laiko skirti lauko pratimams. 8-ajai kuopai jis dav taktin uduot ir pamat, kad kuopa ir supratimo neturi apie veikim lauke. Toliau vadas tikrino 1-osios, 6-osios ir i dalies 1-osios kulkosvaidi kuop mokym. Gerai vertino 6-j kuop, o kitas dvi visai blogai. Taiau patikrins pulko rikiuot, vadas liko patenkintas. Rikiuots pratimus vertino labai gerai. 3-iojo bataliono kareivines vadas rado ne visai tvarkingas, pastebjo, kad maistas nra gerai pagamintas, kad daugiau dmesio tam turi skirti karininkai, nurod nepriimti sugedusi produkt. Apibendrindamas patikrinimo rezultatus, gen. ltn. J. Krauceviius pateik konkreius pasilymus, kaip pagerinti pulko kari mokym, o ypa atkreip dmes valg mokym, duomen apie prie rinkim, prieo apsupimo pratimus, dali tarpusavio sveik, praneim ir nurodym perdavimo mechanizm ir kt.410 Po savaits, t. y. rugpjio 8-j, pulko tikrinti atvyko I divizijos vadas gen.t. plk. Konstantinas Kleinskis. Jo ivada apie pulk gana domi, todl pateiksime itrauk i sakymo I pstinink divizijai: Pulkas irikiuotas buvo gerai. Kareiviai gerai aprengti, geros karikos ivaizdos, gyvs, mikls...Vietoje daviau taktik uduot visam pulkui uimti pozicij. Skaitant uduot nevartojamas emlapis, nes pulkas j teturi tik vien...Vykstant umimui pozicijos buvo per daug

Pulkas lauko pratybose. 1921 m. rugpjio 30 d. (VDKM)

410 sakymas kariuomenei. 1921 m. rugpjio 11 d. Nr. 187.

141

isklaidytas. Uduotis buvo atlikta neblogai ir greitai. Neirint blogo oro, batalionai greit ant duot bar susitvark, tvarkoje um apkasus. Ryiai su manimi ir tarp savs geri. Vienkart su umimu pozicijos pravesti ir telefono ryiai... Divizijos vadas pratyb metu pastebjo ir kai kuri kit smulki trkum. Apskritai i pulko jis ivyko susidars ger nuomon411. 1921 m. rugsjo 20 d. pulkas buvo perkeltas Gelvon rajon. ia I divizijos sudtyje vieno bataliono jgomis jis m saugoti neutrali zon nuo Neries ups prie Pakalniki iki Rimui412. Pulko tabas buvo Bartkn kaime netoli Ukmergsirvint plento, vliau Gelvon dvare. 1-ojo bataliono tabas buvo sikrs Staknikyje, 2-asis batalionas buvo isidsts Rubikoni kaimo apylinkse, 3-iasis Bagaslavikio miestelyje413. Nuo 1921 m. rugsjo 20 d. iki 1922 m. vasario 6 d. pulko vadas mjr. V. Skorupskis vl ivyko mokytis Auktj karinink kursus. Pulkui laikinai vadovauti vl buvo paskirtas mjr. P. Genys414. 1921 m. spalio 1 d. pulke iformuota Atsargos kuopa415. Po vis pertvark 1922 m. sausio pradioje pulkas saugojo neutralios zonos bar nuo Valiukiki kaimo prie Neries iki Rimui kaimo. Kaip ir anksiau,

Pulko karininkai (VDKM)

411 412 413 414 415

sakymas 1 pst. Divizijai. 1921-08-13 Nr. 21 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 40, l. 335. 1 pst. DLK Gedimino pulkas // Ten pat, b. 227, l. 109. 1 pstinink divizijos tabo karo dienynas kov su lenkais metu // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 337, l. 4. LCVA, f. 513, ap. 1, b. 41, l. 69, b. 42, l. 53. sakymas 1 p. p. 1921-10-05 Nr. 278 // Ten pat, l. 103.

142

Mjr. B. Dundulis, ltn. Juodelis, ltn. B. Kareviius Pairvini dvare. 1922 m. (KAA)

bar saugojo vienas pulko batalionas, kurio tabas buvo Pairvinio dvare. Kuop tabai buvo Kunigikiuose, Musninkuose ir Lapi dvare. Kitos pulko dalys ir pulko tabas buvo Gelvon dvare ir jo apylinkse416. 1922 m. kovo 7 d. kio vedjui buvo sakyta prie Nerikiuots kuopos organizuoti siuvj ir batsiuvi dirbtuves, pulko adjutantui prie tabo ratins mokini ratinink mokykl. Su mokiniais ratininkais ltn. S. Bagdonui ir ltn.Navikeviiui teko usiiminti kasdien po 5 valandas, supaindinti juos su rat krimu ir mokyti taisyklingai rayti417. 1922 m. gegus 28 d. vadas sak pulko Kultros ir vietimo komisijos pirmininkui karo kapelionui kun. J. Valaiiui Gelvon miestelyje steigti kareivi arbatin ir nakvyns namus, pulko komendantui pulko dabokl perkelti i Gelvon miestelio Mikolajn kaim418. Birelio viduryje Ryi komandos virininkas ltn. P. Kvedaraviius gavo nurodym Gelvon dvare sutvarkyti ir tinkamai paruoti sal, rengti scen, vietas bufetui ir okiams, sukalti pakankamai suol irovams, kur reikia, vesti elektr. Kaip galima greiiau salje rengti kinematograf419. Taigi atrodo, kad pulkas pradjo gyventi normal taikos meto gyvenim, o kai kurie karininkai netgi pradjo umirti, kad pulkas vykdo kovin uduot. 1922 m. birelio 9 d. pulko vadas plk. ltn. V. Skorupskis patikrino demarkacijos
416 417 418 419 1 pstinink divizijos tabo karo dienynas kov su lenkais metu // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 337, l. 59. sakymas 1 p. p. 1922-03-07 Nr. 66 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 42, l. 90. sakymas 1 p. p. 1922-05-28 Nr. 148 // Ten pat, b. 55, l. 286. sakymas 1 p. p. 1922-06-12 Nr. 163 // Ten pat, b. 56, l. 39.

143

linij sauganias 7-j ir 8-j kuopas. Tai, k jis rado, buvo nepateisinama. Apkasai neumaskuoti, susisiekimo tarp j nebuvo, sargybos bdels padarytos i iaud ir visai neumaskuotos. Vienas i utvar virinink, paklaustas, kur vest mones ikilus pavojui, nurod atvir vietov. Buvo akivaizdu, kad utvaros vadas neturjo jokio supratimo, kaip uimti pozicij. Kareiviai buvo ne vienoje vietoje, bet iskirstyti po vien du. Vadas sak ukardas sauganius karius sutelkti, kad ikilus pavojui bt galima atremti prie. Kareivi gyvenamosiose vietose buvo nevaru, patalyn seniai skalbta. 8-ojoje kuopoje vadas nerado nei laikrai, nei knyg. Paaikjo, kad ia kareiviai skaityti ir rayti nemokomi. Jie nemokjo ir ri- Pulko vent. 1922 m. liepos 16 d. (VDKM) kiuots pratim. Taigi buvo matyti bataliono ir kuop vad apsileidimas. Pulko vadas visiems primin, kad stovint sargyboje turi bti budima, kad kareiviai turi bti mokomi viso to, ko reikalauja kariuomens statutai ir k kareiviui btina mokti. Bataliono vadui ir kuop vadams buvo sakyta visus trkumus nedelsiant paalinti420. Kad bt geriau kontroliuojami kareivi mokymai, buvo sakyta nuo birelio 20d. visiems kuop vadams ir komand virininkams pradti pildyti usimim dienynus ir juose surayti ne tik usimim temas, bet ir nedalyvavusius kareivius nurodant to prieast421. 1922 metais pulke vyko nemaai pratyb, ypa audymo. Vienos kuopos buvo pasirengusios geriau, kitos prasiau. Kaip pavyzd pateiksime rugsjo mnes vykusi 2-ojo bataliono kontrolini audymo pratyb rezultatus,
420 sakymas 1 p. p. 1922-06-12 Nr. 163 // Ten pat, l. 38-39. 421 sakymas 1 p. p. 1922-06-20 Nr. 171 // Ten pat, l. 62.

144

nurodydami pataikym taikin procentus: 4-oji kuopa 20 proc., 5-oji 30 proc., 6-oji 19 proc., 2-oji kulkosvaidi kuopa 43 proc. Pakartotinse audymo pratybose to paties bataliono rezultatai buvo kur kas geresni: 1-oji kuopa 41 proc., 5-oji 36 proc., 6-oji 42 proc., 2-oji kulkosvaidi kuopa 38 proc.422 1922 m. liepos 4 d. pulko kapelionas kunigas Jeronimas Valaitis buvo paskirtas 1-ojo atskirojo lazareto kapelionu. Pulk jis paliko rugpjio 1 d.423 Naujasis karo kapelionas kunigas Benediktas veikauskas pulk atvyko tik 1922 m. lapkriio 24 d. 1922 met pradioje demarkacijos linij saugan- Pulko kariai apdovanojami Vyties kryiais. Apdovanojimus teikia pstinink pulko vadas mjr. V. Skorupskis. Ukmerg, tys kariai m gauti nerim Pirmojo 1922 m. rugpjio 15 d. (VDKM) keliani ini apie lenk suaktyvjim. Jau sausio 25 d. I pstinink divizijos vadas gen. t. plk. K. Kleinskis prane, jog turima ini, kad lenkai silpnina pasienio su sovietais apsaug ir tos dalys gali bti perkeltos prie LietuvosLenkijos demarkacijos linijos. Visa tai nereikia, kad ms artimiausiu metu laukia lenk upuolimas, raoma rate, bet mes turime pasirengti ir sustiprinti savo budrum ir pasirengti kovoms.424 Atsivelgdamas divizijos vado nurodymus, pulko vadas plk. ltn. V.Skorupskis vasario 3 d. ileido sakym pulkui, kuriame nurod, jog i Lenkijos gilumos prie demarkacijos linijos veami civiliai, tarp j ir vadinamieji Auktosios Silezijos sukilliai, kurie gali bti panaudoti prie Lietuv. Vadas sak
422 sakymas 1 p. p. 1922-09-13 Nr. 256 // Ten pat, l. 314315. 423 Ten pat, l. 147, 234. 424 Ten pat, b. 63, l. 21.

145

pulko kariams isiaikinti visas lenk partizan organizacijas, j kari skaii, struktr, nurod turti omenyje tai, jog dabar, belaukiant Hagos konferencijos sprendim, lenkams ikilo dilema: trauktis i svetim emi arba vl griebtis ginklo. Be to, lenk vadovyb visokiais bdais apie savo pajgas skleidia melagingas inias, siekdama suklaidinti tiek Lietuvos, tiek kit ali valgybas. Todl reikia budti ir stebti, kad ties demarkacijos linija ir Lietuvos kariuomens unugaryje nebt lenk partizan ar iaip koki nors nip. Be to, buvo pastebta, jog pulko saugomoje teritorijoje lanksi uniformuoti lietuviai dezertyrai ar persireng lenk partizanai, buvo upulti civiliai gyventojai ir netgi kariai, taiau upuolikai nebuvo sulaikyti. Kad ateityje panai vyki bt ivengta, pulko vadas batalion vadams sak visiems kareiviams iduoti asmens liudijimus su bataliono vado parau ir antspaudu. Ant liudijimo turjo bti savininko paraas ir nurodytos jo asmens yms. Vadas sak visiems kariams iuos liudijimus nuolat neiotis su savimi ir kad kiekvienas kareivis, sutiks i veido nepastam kareiv, patikrint pastarojo dokumentus, o praomas privaljo pateikti savuosius. Saugantiesiems demarkacijos linij buvo sakyta nuo 22 iki 3 valandos ryto bet kokius sutiktus civilius asmenis sulaikyti ir pristatyti savo virininkui. Visiems kariams buvo suteikta teis tikrinti vis civili asmens liudijimus. Vadas sak kiekvienam kariniam virininkui, gavusiam praneim apie upuolim ar tariam asmen buvimo viet, nedelsiant vykti su atitinkamu kari skaiiumi nurodyt viet ir tariamuosius suimti. Prisimindamas 1920 met vykius, kai prisidengiant kratomis buvo plikaujama, pulko vadas nurod, jog darant kratas privalo dalyvauti karininkas arba karininko galiotas kareivis425. 1922 m. vasario 11 d. I pstinink divizijos tabo virininkas prane, kad Taut Sjungos kontrols komisija i Lietuvos ivyko ir tarpininko nesusipratimams tarp lenk ir lietuvi sprsti nebeliko. Divizijos vadas sak vengti negeistin vyki laikantis i princip: 1. Visose dalyse, ypa esaniose fronte, sustiprinti budrum. 2. Virininkams itin kontroliuoti, kad esama kariuomens isidstymo linija i ms puss nebt perengta. 3. Virininkams eiti savo pareigas visu rimtumu, turint omenyje tai, jog iuo metu prieas gali imtis visoki priemoni, kad iprovokuot ginkluot susirmim. 4. Saugoti, kad be atitinkamo leidimo niekas negalt patekti Lietuvos pus. 5. Ginkl pavartoti tiktai puolaniam ms pusn prieui sulaikyti, bet ir iuo atveju neperengti dabartins ms saugomos linijos426.
425 sakymas 1 p. p. 1922-02-03 Nr. 184 // Ten pat, b. 56, l. 9495. 426 I pst. divizijos tabo virininko 1922-02-11 slaptas ratas I pst. pulko vadui // Ten pat, b. 63, l. 22.

146

Balandio 4 d. I pstinink divizijos tabo virininkas perspjo Pirmojo pstinink pulko vad plk. ltn. V. Skorupsk, kad lenkai sustiprino demarkacijos linijos apsaug padidindami sargyb skaii. Neutralioje zonoje buvo pastebta didelis skaiius ginkluot civili. tabo virininkas informavo, kad net trys lenk kariuomens pulkai Kauno, Vilniaus ir venioni perrengti civili rbais ir kareiviai paskirstyti neutralioje zonoje. Divizijos vadas grietai sak mintas inias patikrinti. ini karininkams paved duoti atitinkamus nurodymus, kad bt isiaikinta lenk dali isidstymas, judjimas, lenk partizan susitelkimo vietos, kokius jie gavo nurodymus ir kt.427 1922 m. birelio 30 d. pulko vadas plk. ltn. V. Skorupskis, pripaindamas, kad pulko valgyba vis dlto labai silpna, informavo I pstinink divizijos vad, jog apie iobik yra susikoncentrav lenk partizanai. Pastebta net rait partizan428. Liepos 1-j plk. ltn. V. Skorupskis gavo visikai slapt I pstinink divizijos tabo virininko rat. Jame buvo praneama, jog pastebimas akivaizdus lenk partizan susigrupavimas. Buvo sakyta sustiprinti valgyb, ypa didel dmes skiriant lenk partizanams, nustatyti j tikslus, jg susitelkim, kilnojamuosius tabus, imtis agentrinio darbo ms mones infiltruojant lenk partizan gretas429. Pulko saugomame demarkacijos linijos bare buvo rengiami postai, kasami apkasai. GeguinsUpnink bare buvo ikasti 55 apkasai430. Taiau I pstinink divizijos, sauganios 180 kilometr ilgio bar (jos sudtyje buvo ir Pirmasis pstinink pulkas), padtis darsi itin sudtinga. J dar labiau komplikavo spartus Lietuvos kariuomens skaiiaus mainimas. Nors pagal tuometinius etatus I pstinink divizijoje turjo bti 7950 kari, faktikai tebuvo 5280. Taigi trko tredalio kari. Mint bar saugojo 3 batalionai. Vienas batalionas saugojo 60 kilometr, o kuopa 20 kilometr ruo, nors pagal Lauko tarnybos statut, norint tinkamai eiti apsaugos tarnyb, kuopa galjo saugoti ne daugiau kaip 2 kilometrus. Taigi tok ilg bar, kertam mik, pelki ir kalv, saugoti buvo labai sunku. Tuo skmingai naudojosi lenk partizanai, upuldami vien ar kit sargybos post, grupuodami savo jgas tuomet, kai lietuviai, stovdami vietoje, pasyviai laukdavo netikt lenk upuolim. Tai atsiliep ir bendrai kari nuotaikai. I pstinink divizijos vadas gen. ltn. K. Kleinskis, apibdins susidariusi padt jo vadovaujamos divizijos bare, kariuomens vadui gen. ltn. Juozui Stanaiiui pasil kaip galima greiiau papildyti I pstinink divizijos sudt pagal nustatytus etatus, visus Lietuvos aulius ir partizanus pasisti neutrali zon,
427 428 429 430 I pst. divizijos tabo virininko 1922-04-04 slaptas ratas I pst. pulko vadui // Ten pat, l. 19. Ten pat, l. 26. Ten pat, l. 28. Ten pat, b. 62, l. 244.

147

imtis atitinkam diplomatini ingsni nenormaliai ir nepakeniamai padiai pakeisti, neapsiribojant vien tik informaciniais praneimais Taut Sjungai apie vykius fronte, kuriais nieko nepasiekiama, panaikinti neutrali zon siekiant ivengti nereikaling auk. Taiau karin vadovyb dl sudtingos tuomets politins padties ir finansini-ekonomini sunkum I pstinink divizijai maai kuo tegaljo padti431. Greitai paaikjo, kad nerim kelianios inios buvo teisingos. Prasidjo lenk partizan organizuoti ipuoliai prie Lietuvos kriuomens sargybas. Pulko vadas plk. ltn. V. Skorupskis Gelvon, Pabaisko, Musnink ir iobikio gyventojams nuo 22 iki 3 valandos ryto udraud ieiti i nam ir sak visiems neiotis asmens dokumentus432. Pulko vado nuogstavimai buvo ne be pagrindo. 1922 m. liepos 11 d. 2 val. 11 min. lenk partizanai upuol Pasiek kaime buvusi 5-osios kuopos 1-j lauko sargyb. Upuolik buvo apie 10. Puolimas buvo atremtas, abi puss nuostoli nepatyr433. Liepos 25 d. 15 val. 30 min. lenk partizanai apaud kaime odze (taip dokumentuose G. S.) buvusi lietuvi sargyb. Vienas kareivis buvo sueistas434. 1922 m. liepos 26 d. 2 val. 15 min. 1520 lenk partizan brys upuol lauko sargyb Uuli kaime. Sargyba buvo apsupta i dviej pusi. Sargybinis Vladas Musnickas buvo nukautas i karto, antras sargybinis Pranas Sintotas, sunkiai sueistas, dar sugebjo ateiti kaim, bet ten greitai mir. Susitelkusi sargyba lenkus atrm, taiau jokios alos jiems nepadar435. Rugpjio 14 d. 1 val. nakties madaug 10 lenk partizan grup vl puol pulko sargyb Uuli kaime, bet lietuviams atidengus ugn atsitrauk436. Rugpjio 22-osios vidurnakt lenkai trimis grupmis puol apkasuose buvusius pulko karius Valeikiki, Sutkuki ir Pakalniki kaimuose. Lietuvi kariams isiskleidus grandine ir atidengus koordinuot ugn, lenkai atsitrauk. Mis truko apie 40 minui437. 1922 m. rugsjo 17 d. apie 22 val. ties Musnink dvaru tarp 1-osios ir 3-iosios kuop buvo nutrauktas telefono ryys. I 3-iosios kuopos tuojau buvo isisti telefonistai jo sutaisyti. Sutais ry eiliniai Laugalis ir Sudujus ujo Musnink dvar pas darbininkus parkyti. Jiems berkant pastat puol du lenk partizanai, ginkluoti revolveriais ir granatomis, ir abu kareivius nuginklavo. Lauke buvo dar trys lenk partizanai. Kareiviai buvo nuvesti mik. ia jiems buvo
431 432 433 434 435 436 437 Lesius V. Lenk provokacijos neutralioje zonoje 1921-1923 metais // Karo archyvas, t. 22, p. 198199. sakymas Gelvon, Pabaisko, Musnink ir iobikio valsiams // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 62. l. 14. 1922-07-11 telefonograma // Ten pat, b. 63, l. 81. 1922-07-25 telefonograma // Ten pat, l. 79. 1 pst. Pulko 4 kuopos vado 1922-07-22 ratas 2-o bataliono vadui // Ten pat, l. 39, 73. 1922-08-14 telefonograma // Ten pat, l. 67. 1922-08-22 telefonograma // Ten pat, l. 64.

148

sakyta nusirengti. Pasinaudojus tamsa ir tankiais krmais, abiem kareiviams pavyko pabgti438. vyk skaudiai igyveno pulko vadas. 1922 m. rugsjo 23 d. sakyme jis ra: Antras pulke atsitikimas, kada banditai nuginkluoja kareivius. Pirmame atsitikime buvo daugiau bandit negu kari, gal ir nebuvo galimybi pasiprieinti, bet paskutiniame atsitikime, kada dvare Musnink telefonist ir kareiv 2 banditai nureng, neleistinas atsitikimas. Kareivis, turintis ginkl, neprivalo pasiduoti, kad jo garb ir mundur kas nors nuplt. Jie privalo tuos banditus arba suimti arba nuudyti, turdami rankoje ginkl. Juk kareiviui ginklas duotas rankas be kit tiksl, jo gyvastei ir garbei apginti. Kareivis, atidavs nuplti nuo jo pei drabuius ir ginkl, grta savo dal be garbs (...). ia gal ne tik apsileidimas ir kalt t kareivi, kiek j virinink, kurie nepasisteng skiepyti savo pavaldiniams vis laik apmokydami juos narsumo ir sumanumo ir kad jie savo dalies garb aukiau statyt negu gyvyb. Jeigu tas bt padaryta, nebt nurengti banditais kareiviai, o gaut banditai tiktai smg arba netekt gyvasties. Toliau vadas ragino karininkus sustiprinti kareivi mokymus. Jis pabr, jog kareivi autuvai turi bti vis laik utaisyti, kad bt galima juos panaudoti netikiausiais momentais439. Divizijos vadas gen. t. plk. K. Kleinskis ant plk. ltn. V. Skorupskio raporto apie vyk ura toki rezoliucij: Skandalas! Jeigu tabe kuopos lenk partizanai galjo nuginkluoti kareivius, reikalinga laukti, kad artimiausiu laiku bus nuginkluotas ir pats kuopos vadas. Gda man apie tai praneti Gen. taban. Kiek a kalbjau ir kiek raiau, kad mes stovim fronte ir kad prieas nemiega. Matyt niekas neskaito mano sakym.440 1922 m. spalio 25 d. pulke vl vyko labai nemalonus incidentas. T dien lenk partizanai upuol ir pam nelaisv du pulko 5-osios kuopos karius, vaiavusius Pasiek mik malk. Per upuolim dar vienas kareivis buvo sueistas, vienam pavyko pabgti. vyk labai grietai sureagavo laikinai einantis kariuomens vado pareigas gen. ltn. Juozas Stanaitis. Jis piktinosi, kad pulko kareiviai pasidav nelaisv kokiems 68 lenk partizanams, o kiti, pamir vent kario pareig gintis, palik nelaimje draugus, pabgo. Gen. ltn. J. Stanaitis
438 1 pst. pulko vado V. Skorupskio 1922-09-19 ratas I pst. divizijos vadui // Ten pat, l. 40. 439 sakymas 1 p. p. 1922-09-23 Nr. 266 // Ten pat, b. 56, l. 350351. 440 1 pst. divizijos tabo virininko ratas I pst. pulko vadui // Ten pat, b. 63, l. 31.

149

U tai gen. ltn. J. Stanaitis 5-osios kuopos vad ltn. Simanausk u netinkam malk veimo organizavim ir kareivi neiaukljim nubaud 5 paromis, utvaros virinink vyr. psk. Cijunl u nepakankam pagalb nelaisv patekusiems draugams 20 par, eil. Bakan u bgim nuo prieo 30 par, vyr. ltn. lepet u blog tarnyb 10 par areto441. Lapkriio 12 d. 23 val. apie 12 lenk partizan apaud Rimui kaime buvusi sargyb. Nuostoli n viena pus nepatyr442. Lapkriio 18 d. apie 10 lenk partizan du kartus apaud lietuvi sargyb Pasiek kaime, lapkriio 26 d. 15 val., matyt, ta pati lenk partizan grup vl apaud lietuvius Pasiekuose443. Lapkriio 18 d., vadovaujantis vietos gyventoj praneimais, buvo sulaikyti 5 tartini vyrai ir 3 moterys. Dl gana temptos padties saugomame demarkacijos linijos bare nebuvo kreipiama pakankamai dmesio kareivi vietimo darb, todl 1922 m. spalio 28 d. laikinai einantis pulko vado pareigas plk. ltn. P. Genys rimtai spjo batalion, kuop ir komand vietimo komisij pirmininkus444. Deja, pulke buvo ir neigiam reikini. Kareiviai i pulko pradjo beveik masikai bgti. 1921-aisiais pabgo 730 kareivi, 1922-aisiais 476445. Kai kurie vliau sugrdavo, taiau visa tai labai kenk pulko kari moralei. Kitas neigiams reikinys buvo girtuokliavimas. Pulko vadas u tai grietai baud ne tik kareivius, bet ir karininkus. Jie buvo sodinami aretin, paeminami laipsniu ir kt. Pulke paplito ir vagiliavimas. Jis pasiek tok mast, jog 1922 met gruod pulko vadas turguje ved patruliavim, kad kareiviai nepardavint vogt valdik daikt ir drabui446. 1923 met vasario pabaigoje Pirmasis pstinink pulkas i Treiojo pstinink pulko perm saugoti nauj neutralios zonos bar nuo Neries ups iki Giedraii miestelio imtinai. Balandio 24 d. pulko 1-asis batalionas i Gelvon rajono per Veprius atvyko Statik kaim eiti Ukmergs gulos tarnybas. Gegus 6-j pulko 2-asis batalionas iygiavo uimti baro nuo Neries iki Giedraii. Gegus 9-j pulko tabas ir tabo tarnybos i Gelvon per Pabaisk atvyko Ukmerg447. 1923 m. gegus 23 d. pulko 2-asis batalionas, vykdydamas kariuomens vado sakym uimti ambasadori konferencijos nustatyt demarkacijos linij su Lenkija, um bar nuo Neries iki Aleksandraviki kaimo imtinai. Gegu441 442 443 444 445 446 447 sakymas kariuomenei. 1922 m. gruodio 14 d. Nr. 280; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 63, l. 62. 1922-11-13 telefonograma // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 63, l. 60. Ten pat, l. 56, 57. sakymas 1 p. p. 922-10-28 Nr. 301 // Ten pat, b. 57, l. 64. Ten pat, b. 48, 49 (pabgusij asmens bylos). sakymas 1 p. p. 1922-12-17 Nr. 351 // Ten pat, b. 57, l. 222223. 1 pst. D. L. K. Gedimino pulko ygiai // Karys, 1938, Nr. 34, p. 959.

150

s 27 d. visas pulkas buvo sutrauktas Ukmerg448, o birelio 10-j atvyko ir tos pulko dalys, kurios dar priklaus demarkacijos linijos apsaugai. J perm pasienio apsaugos pulkai. Taikos metai Ukmergje Po penkeri met pulkas, dislokuotas savo nuolatinje vietoje, pagaliau pradjo gyventi ram gyvenim taikos slygomis. Kariai buvo rengiami ikilus btinybei Lietuvos nepriklausomyb apginti ginklu. Taiau visi ie pasikeitimai neinaikino fronto slygomis siaknijusi kai kuri neigiam proi. Kareiviams buvo nelengva patalpose palaikyti var, vis dien bti tvarkingiems ir pasitempusiems. 1923 m. rugpjio 4 d. pulk netiktai atvyko kariuomens vadas gen. S. ukauskas ir, ujs 4-osios kuopos sandl, rado baisi netvark: uniforminiai drabuiai buvo imtyti ant grind, visur nevaru. Generolas pulko vadui sak nubausti kuopos vad ir patikrinti visus sandlius449. Rugsjo 11 d. pats pulko vadas patikrino 4-j, 5-j ir 6-j kuopas. Vaizdas buvo toks pat. Kareivi gyvenamieji kambariai buvo nevars, neluoti, primtyti popiergali ir nuork, oras tvankus, lentynos dulkinos. Bataliono vadui ir kuop vadams buvo grietai sakyta gyvenamosiose patalpose vesti tvark450.

Kariuomens dienos minjimas Ukmergje. Laukiama atvykstant krato apsaugos ministro mjr. B. Sliio. 1923 m. lapkriio 23 d. (KAA)
448 Statkus Vytenis. Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., p. 39. 449 sakymas kariuomenei. 1923 m. rugpjio 19 d. Nr. 159. 450 sakymas 1 p. p. 1923-09-11 Nr. 327 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 70, l. 307.

151

1923 m. lapkriio 23-ij, savo krim dien, pulkas atvent 5 met sukakt. ventei organizuoti buvo sudaryta komisija. Jai vadovauti paskirtas plk. ltn. P. Genys. komisij buvo traukti mjr. L Butkeviius, mjr. M. Rklaitis, mjr. P. Dundulis, kpt. N. Zabulionis, vyr. ltn. J. lepetys ir vyr. ltn. A. epauskas. Ukmergje vyko ikilmingas paradas, paradui vadovavo pats pulko vadas plk. ltn. V. Skorupskis451. Atventus 5-sias krimo metines, 1923 m. lapkriio 28 d. pulke buvo vesta labai aiki ir konkreti kareivi mokymo tvarka. Pulko kapelionas kasdien nuo 15 iki 17 val. turdavo rengti usimimus Mokomosios kuopos kareiviams, prastai mokantiems skaityti ir rayti. Ratingiems kareiviams tuo paiu metu bdavo vedamos Lietuvos istorijos, geografijos, matematikos, lietuvi kalbos gramatikos pamokos. ias pamokas buvo pareigoti vesti vyr. ltn. gyd. J. eponis, ltn.P. Kvedaraviius, ltn. A. Rugys ir ltn. P. Likus. 1-ojo ir 2-ojo batalion kareiviai buvo padalinti dvi grupes: prastai ir gerai mokaniuosius skaityti ir rayti. Jiems turjo bti vedamos pamokos pagal tok pat grafik kaip ir Mokomosios kuopos kareiviams. Maesni pulko padalini kareiviai tuo paiu principu buvo prijungti prie 1-ojo arba 2-ojo bataliono kareivi.

Sveiuose Ukmergs ateitinink kuopos artistai. 1923 m. gegus 15 d. (KAA)

451 Ten pat, b. 71, l. 83, 170.

152

Be to, Mokomosios kuopos kareiviams buvo nustatytas dviej mnesi kursas. Nuo 18.30 iki 20 val. plk. ltn. P. Genys turjo skaityti paskaitas apie valgyb, karo pedagogikos, kariuomens aukljimo bruous, savarankikum ir iniciatyvum, mjr. P. Dundulis apie Lauko statut ir taktik, kpt. Rainonis apie topografij, vyr. ltn. E. Navickas apie lengvj ir sunkij kulkosvaidi dalis ir audym. etadieniais nuo 14 iki 16 val. vyr. ltn. J. lepeiui buvo pavesta skaityti paskaitas apie artilerij, tankus ir nuodingsias dujas. Tie patys karininkai ias paskaitas, tik kitomis dienomis, skait ir 1-ajame bei 2-ajame batalionuose452. Taigi, kaip matyti, kareivius pulke pradta rimtai mokyti.

Pulko orkestras apie 1924 m. (VDKM)

1924 met pradioje krato apsaugos ministras sak pradti griet kov su analfabetizmu. Jis reikalavo, kad n vienas isilavins kareivis nebt i dalies ileistas nemokantis skaityti ir rayti. Deja, is klausimas buvo aktualus ir vlesniais metais. Pirmajame pstinink pulke, kaip ir kitose Lietuvos kariuomens dalyse, buvo sudarytos kareivi mokymo programos ir planai. Taiau kari lavinimas nebuvo pagrindin pulko funkcija. Svarbiausia buvo karinis rengimas, kur kariuomens vadovyb kreip didiausi dmes. 1924 m. birelio 18 d. kariuomens vadas atliko pulko inspekcin apir. Pateikiame tikrinimo ivad iek tiek patais kalb:
452 sakymas 1 p. p. 1923-11-28 Nr. 448 // Ten pat, l. 182183.

153

Grup pulko kari. 1924 m. (VDKM)

Apirai ivesta 15 kuop ir 2 komandos. Bendra kareivi ivaizda gera. Rbai ieminiai jau apdvti. Amunicija tvarkoje, iskiriant duonkrepius, gautus pulke 1919 metais, visikai sudvtus ir autuv dirus (brezentinius), kuriuos kaip sudvtus reikia pakeisti. Tankinje rikiuotje kareiviai ilavinti gerai, brio manevravimo rikiuotje kaip eiliniai, taip ir j emesnieji virininkai iek tiek silpniau parengti. Statutus, kaip seni kareiviai, taip ir naujokai moka gerai. Sunkij kulkosvaidi kuopose technikj dal ino gerai, inarsto ir sunarsto taisyklingai ir, palyginant gerai. Bendrai kulkosvaidi kuopos imokytos gerai, tik, net puskarininkiai, negali pavadinti keli kit sistem kulkosvaidi ir neino kokiais kulkosvaidiais ginkluota ms kavalerija ir valstybi kaimyn kariuomens. auli kuopose lengvojo kulkosvaidio mokymas nesenai pradtas ir kareiviai apie kulkosvaidius maa k tesupranta. Gimnastik ant ranki (kopi, lygiagrei) pulko kareiviai daro gerai. Raitj valg komandos mokymas silpnas: kareiviai blogai sdi balne ir nemoka arklio valdyt. Raitj valg komandos virinink kavalerijos dalyko mokymui komandiruoti I-j husar pulk. autuv audymo teorij kareiviai moka gerai. I atlikt audymo atrais bendras pataikymas 53,7. Arkliai raitj valg komandos gerame kne ir gerai priirti; kio kuopos arklius reikia daugiai priirti, nes perdaug suliesj. Kaustymas geras. Arkli apraymo knygoje reikia smulkiau aprayti arkli ymes.
154

Kpt. B. Basiulis.

Mjr. L. Butkeviius (VDKM)

Sandliams trobesiai ne visai tinka. Visuose sandliuose maisto produktai ir turtas laikomas tvarkingai. Maistas geras. Maisto produktai gabenami i Kauno. Kareiviai apgyvendinti labai anktai. Beveik visi kareivi butai reikalingi remonto.453 1923-ij pabaiga1924-ieji buvo pasikeitim pulko karinink korpuse metai. 1923 m. gruodio 8 d. pulk paliko mjr. Mikas Rklaitis. Jis buvo perkeltas I karo apygardos tab 1-ojo skyriaus virininku454. 1924 m. sausio 22 d. ijo vienas pirmj pulko karinink mjr. Liudas Butkeviius. J krato apsaugos ministras Balys Sliys paskyr III karo apygardos intendantu. Pulko kio dal mjr. L. Butkus perdav kpt. Broniui Basiuliui. B. Basiulio vadovaujama Mokomoji kuopa buvo perduota vyr. ltn. E. Navickui 455. Vado pareigas jis jo iki balandio 10 d., kai kuopos vadu buvo paskirtas kpt. J. Leonaviius456. 1924 m. kovo 14 d. pulko vadovybje vyko kai kuri pasikeitim. Mjr. Povilas Dundulis buvo atleistas i 1-ojo bataliono vado pareig ir paskirtas pulko vado padjju. 1-ojo bataliono vadu paskirtas pulk atvyks mjr. Reikala. ie pasikeitimai vyko todl, kad pulko vado padjj plk. ltn. Petr Gen krato ap453 454 455 456 Krato apsaugos ministerio sakymas. 1924 m. liepos 16 d. Nr. 78 sakymas 1 p. p. 1923-12-08 Nr. 465 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 71, l. 214. sakymas 1 p. p. 1924-01-22 Nr. 32 // Ten pat, l. 365, 375376. sakymas 1 p. p. 1924-04-10 Nr. 153 // Ten pat, b. 78, l. 132.

155

Vilkolakio teatro aktoriai tarp karinink. Ukmerg, 1924 m. balandio 5 d. (VDKM)

saugos ministras tolesnei tarnybai perkl III karo apygard. Plk. ltn. P. Genys pulk paliko kovo 19-j457. 1924 m. balandio 14 d. pulko sporto vedju buvo paskirtas ltn. P. Ciunis. Jam sakyta pulko batalionuose suorganizuoti sporto komandas. Mokomosios kuopos sporto vedju buvo paskirtas ltn. J. Kulikauskas, Spec. pstinink priemoni bataliono ltn. P. Juodelis. Ryi kuopos, muzikant ir ligonins sporto komandos buvo priskirtos prie 1-ojo bataliono, rait valg komanda prie Spec. pstinink priemoni bataliono. Sporto organizatoriams buvo sakyta parengti sporto program, organizuoti komandas, treniruoti vairi sporto ri specialistus, kareivius komandas suskirstyti pagal j pasirengim ir pageidavimus, sukurti lenktyniavimo atmosfer458. 1924 m. spalio 1 d. pulko vadas plk. ltn. Vladas Skorupskis buvo atleistas i pareig ir ivyko mokytis usien459. Spalio 10-osios sakyme pulkui su kariais jis atsisveikino tokiais odiais:
V. Skorupskis (VDKM)

457 Ten pat, l. 89, 96. 458 sakymas 1 p. p. 1924-04-14 Nr. 159 // Ten pat, l. 139. 459 Krato apsaugos ministerio sakymas. 1924 m. spalio 7 d. Nr. 101.

156

Nuo pat pirmj pulko gyvavimo ir atsiradimo dien, bnant man su jumis ir itisus penkis su virum met laimingai jums vadovaujant, maiau garbingojo pulko keli, kaip pirmuosius savanorius taip ir vliau paauktuosius visuomet tvirtai pasiryusius guldyti savo galv u Lietuvos laisv. Savomis akimis maiau myje sunkiose apystovose, gulinius apkasuose prie daug skaitlingesn prie, be munduro, be bat, blogai apginkluotus, staiai i kaim atjusius vyrus su klumpmis, durtuvus prie autuv virvelmis prisuktus; kaip litai galinai grmsi su prieais ir visur laimjo. Danai su neipasakytu diaugsmu kritingose valandose pastebdavom pas savo karius neapsakom po ir energijos pakilim, itverm, dras, o tas ir buvo prieastimi vis pulko laimjim... Gediminaiiai! Dideli darbai, sunkios kovos ir gal ne viena sunki valanda Js laukia. Vilnius, ms sostin, kur pulkas gim, kur pradia jo garbs, palei Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino kaln, jie laukia ir ilgisi, laukia ir ilgisi ms efas Didysis Lietuvos kunigaiktis Gediminas. Kaip ventai tvai tikjo laimjimams ir laimjo, taip ventai tikime ir mes, jog artinasi diaugsmingas rytojus, kad 1 pstinink Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino pulkas ateis laisv Lietuvos sostin Vilni ir nulenks garbingai savo efui galv, vl apsigyvens ten, kur gim, kur pirmas savo garbingas dienas pradjo...460 Spalio 10 d. vadovavim pulkui plk. ltn. Skorupskis perdav paskirtam laikinai eiti pulko vado pareigas plk. ltn. Juozui Skoruliui. Spalio 15 d. pulk paliko dar vienas senbuvis mjr. Aleksandras Svilas. Jis buvo perkeltas Ketvirtj pstinink pulk. Vietoje jo lapkriio 18 d. i Ketvirtojo pstinink pulko buvo atkeltas mjr. Emilis Vileris461.

Pulko karininkai. 1924 m. (VDKM)

460 sakymas 1 p. p. 1924-10-10 Nr. 422 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 79, l. 186. 461 sakymas 1 p. p.1924 m. lapkriio 4 ir lapkriio 10 d. Nr. 451 ir 457 // Ten pat, b. 79, l. 237; b. 80, l. 14.

157

Reikt paminti dar vien 1924 met vyk. Pulke lanksi ekoslovakijos karo ata. Pulkas jam padar labai ger spd. Atsidkodamas u puik primim, pulko karinink ramovei jis padovanojo ymaus ekoslovakijos karvedio Jano ikos paveiksl462. 1924-aisiais pulkas vis dar neturjo normali kareivini. Daliniai buvo iskirstyti visoje Ukmergje: Pulko tabas Kauno g. 34; kio skyrius Kauno g. 34; 1-ojo bataliono 7-oji ir Mokomoji kuopos Deltuvos g. 13; 4-oji kuopa, 2-oji ir 3-ioji kulkosvaidi kuopos ir Raitj valg komanda Vytauto g. 49; 5-oji, 6-oji, 8-oji ir 9-oji kuopos Kaljimo g. 39; Ryi kuopa Kauno g. 32; kio kuopa Kauno g. 34; Ligonins komanda Kauno g. 21; Muzikant komanda Kauno g. 10; Ryi central Pilies g. 8; Gurguols sandlis Ukmergs apskrities Vepri dvare463.

kio ir Artilerijos gurguoli veimai ir arkliai (VDKM)

Be abejo, toks pulko dali imtymas po vis miest kl dideli nepatogum. Slygos daugiausia nuomojamuose namuose buvo labai blogos, pagalbini patalp nebuvo, dl vietos stokos buvo sunku palaikyti elementari var ir tvark. Todl 1924 metais pulko vadovyb kreipsi Karo technikos valdybos Statybos skyri, praydama sprsti pulko, dislokuoto Ukmergje, problemas.
462 Ten pat, b. 31, l. 80. 463 1-ojo p. p. dali bei staig sraas 1924 m. sausio 1 d. // LCVA, f. 509, ap. 1, b. 78, l. 6.

158

Buvo nutarta statyti naujas kareivines, bet tam reikjo ems sklypo. 1924 m. rugsjo 16 d. Karo technikos valdybos virininkas plk. L. ilingas ir Statybos skyriaus virininkas in. Breiberis ratu kreipsi Ukmergs miesto valdyb, praydami perduoti Krato apsaugos ministerijai ems sklyp Dukstynje prie plento ir ventosios ups mainais 55 ha Vaitkukio dvaro, priklausiusio valstybei, ems sklyp464. Lapkriio 11-j Ukmergs miesto valdyba atsiunt atsakym sutinkanti perleisti sklyp Dukstynje kareivinms statyti, jei miestas gaus atitinkam sklyp su miesto eme besiribojaniame valstybiniame mike, priklausaniame Vaitkukio dvarui, arba kit sklyp, besiribojant su miesto eme465. Gavs rat, pulko vadas kreipsi ems tvarkytoj dl miesto vadovybs pageidavim. 1924 m. lapkriio 26 d. Ukmergs apskrities ems tvarkytojas Jonytis Pirmojo pstinink pulko vad informavo, kad Vaitkukio dvaras jau iparceliuotas, nors ems paskirstymas dar nra patvirtintas, to dvaro em niekur, iskyrus mik, su Ukmergs miesto eme nesiriboja, o toliau imti ems miesto valdyba nenori466. Kit dien pulko vadas plk. ltn. Juozas Skorulis gavo Ukmergs miesto valdybos praneim, kad miestas sutinka perleisti Krato apsaugos ministerijai sklyp Dukstynje u Vaitkukio dvaro mik, esant rytus nuo viekelio i Ukmergs Vilni467. Gruodio 22 d. komisija, sudaryta i Pirmojo pstinink pulko vado plk. ltn. J. Skorulio, Karo technikos valdybos Statybos skyriaus virininko ininieriaus Breiberio, to paties skyriaus Trobesi skyriaus vedjo vyr. ltn. K. Jasno, Vyriausiojo tabo Operacij skyriaus vedjo padjjo mjr. J. arausko, ems kio ministerijos Mik departamento kio ir administracijos dalies referento Gorodeckio, Ukmergs mik urdo Tods ir Ukmergs miesto valdybos nario Radvilaviiaus, apirjo norimus keisti sklypus. Tada miesto tarybos narys Radvilaviius pareik, kad miestas nort gauti dal Vaitkukio miko, vadinamo Pivonija. Taiau ems kio ministerijos atstovas uprotestavo pareiks, kad tai liks vienintelis brandus mikas Ukmergs apskrityje, ir perduoti miestui atsisak, vietoje jo pasils ikirsto miko plot UkmergsUtenos plento deinje. Miesto valdybos narys nesutiko, motyvuodamas tuo, jog tai bevert em, o perduodamas sklypas u nuom miestui kasmet duoda 680 pd jav pajam. Komisija nusprend, kad vieno miesto tarybos nario prietaravimo neutenka, pasilym turi apsvarstyti visa taryba. Gruodio 23 d. pulko vadas plk. ltn. J. Skorulis komisijos protokol isiunt miesto tarybai468.
464 465 466 467 468 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 82, l. 219. Ukmergs miesto valdybos ratas 1 p. p. vadui // Ten pat, l. 276. Ten pat, l. 283. Ten pat, l. 294. Ten pat, l. 306.

159

1-ojo bataliono kareivins. 1928 m. (VDKM)

Naujj kareivini statyba. 1931 m. (VDKM)

1925 m. sausio 3 d. Ukmergs miesto taryba svarst ems sklypo perdavimo Pirmojo pstinink pulko kareivinms statyti klausim. Taryba vienbalsiai nutar perduoti 55 ha sklyp Dukstynje pulko reikmms, u kur vl pareikalavo Pivonijos miko, nes silomas ems sklypas prie Utenos plento miestui neduosis joki pajam469.
469 Itrauka i Ukmergs miesto tarybos 1925 m. sausio 3 d. posdio protokolo Nr. 1 // Ten pat, b. 96, l. 3.

160

Koki kompensacij miestas gavo u sklyp Dukstynje, surasti nepavyko, taiau savo sprendimo Ukmergs miesto taryba neatauk ir naujosios kareivins buvo pradtos statyti btent ia. 1925 m. vasario 23 d. laikinai einantis pulko vado pareigas plk. ltn. Juozas Skorulis buvo atleistas ir paskirtas Panevio mobilizacijos rajono virininku. Laikinai eiti pulko vado pareigas buvo paskirtas plk. ltn. Antanas Pakoviius470. 1925 m. sausio 25 d. plk. K. Ladiga atestaciniame lape A. Pakovii apibdino taip: Protas nra gilus. Orientuojasi vidutinikai. Moral pakankama. Sveikas. Bdas geras, bet nepastovus, danai blakosi. Elgesys geras. Ypating gabum nepastebta. Karo dalyk inojimas pakankamas. tak valdinius turi. Neigiam palinkim nepastebta. Tarnyb ino ir atlieka. Turi iniciatyvos, energingas. Sprendimuose nesigilina esm, sprendia pavirutinikai ir danai vienareikmikai. Tarnyboje su pavaldiniais trksta takto.471 Prie pat pasikeiiant vadams, t. y. vasario 2021 dienomis, pulk tikrino 1 karo apygardos vadovyb. Patikrinimo ivadoje konstatuota, kad irikiuoto pulko bendra ivaizda gera, taiau irikiuotas jis buvo nesilaikant Rikiuots statuto reikalavim, rasta daug kit trkum472.

470 sakymai 1 p. p. 1925-02-23 Nr. 54, 55 // Ten pat, b. 90, l. 6061. 471 Atestacijos lapas u 1924 m. // LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 33, l. 8. 472 sakymas 1 p. p. 1925-03-07 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 90, l. 9799.

161

Fortifikacijos darb pratybos. 1925 m. (VDKM)

Matyt, dl i ivad plk. ltn. A. Pakoviius nuo pat pirmj dien msi stiprinti pulke drausm ir tvark. Beveik kiekviename sakyme pulkui skelbiama, kad u drausms nesilaikym, apsileidim, statut paeidimus ir kt. bus baudiami aretu tiek karininkai, tiek puskarininkiai. ios priemons tikriausiai buvo veiksmingos, nes jau nuo balandio panai nuobaud labai sumajo, o vliau ir visai nebepasitaikydavo. Kovo 17-j i 1 karo apygardos vadovybs buvo gauta skubi slapta telefonograma. Apygardos tabo virininkas prane, kad ties administracine linija vl susidar tempta padtis. Lenkai ties irvintomis upuol Lietuvos pasienio policininkus, kelet pasieniei pam nelaisv. Telefonogramoje buvo teigiama, jog esama ini, kad lenkai ir vl gali organizuoti puolim, todl kariuomens vadas sak Pirmajam pstinink pulkui bti pasirengusiam ateiti pagalb pasienio policijai ios vadovybei papraius473. Taiau tuo metu naujas konfliktas su lenkais nesipliesk. 1925 m. gegus 1 d. buvo iformuota pulko Minosvaidi kuopa. Buvs kuopos vadas ltn. P.Juodelis buvo paskirtas pulko ini karininku474. Liepos 1-j pulko va- Pulko vent Ukmergje. 1925 m. rugpjio 29 d. (KAA)
473 1925 m. kovo 17 d. telefonograma // Ten pat, b. 97, l. 3. 474 sakymas 1 p. p. 1925-05-01 Nr. 125 // Ten pat, b. 91, l. 41.

162

das atliko visuotin apir. Pulkas buvo irikiuotas gerai. Ivaizda kovin, nuotaika gera, taiau, pulko vado nuomone, atsakymas pasisveikinim buvo per ltas, ikilo problem rikiuotje475. 1925 metais pulke buvo rengta skaitykla. Joje buvo 1879 knygos. Skaitykla veik nuo 11 iki 14 ir nuo 18 iki Pulko knygriykla (VDKM) 21 val. Knygas buvo galima skaityti tik ia476. Met pradioje pradtas leisti pulko laikratis Gediminaii aidas. Redaktoriumi paskirtas vyr.ltn. P. Likus477. Spal pulke pasikeit karo kapelionai. Spalio 28-j kunigas kapelionas Benediktas veikauskas buvo paleistas i tarnybos kariuomenje. Pulko kapelionu paskirtas kunigas J. Deveikis478. 1926 m. sausio 2 d. pulke vl pasikeit vadai. Laikinai einantis pulko vado pareigas plk. ltn. A. Pakoviius 1925 m. gruodio 22 d. paties praymu buvo ileistas atsarg. Sausio 2d. savo pareigas jis perdav paskirtam laikinai eiti pulko vado pareigas plk. ltn. Povilui Dunduliui479. Nuo 1926 m. sausio 1 d. pulkas perjo prie taikos met etat Nr. 8. Pulko etat skaiius buvo sumaintas480. Nuo sausio 25-osios i pulko buvo ikelti keli karininkai: kpt. Vladas Dumius perkeltas Ketvirtj pstinink pulk, kpt.Ronaldas Kainskas Technikos pulk, vyr. ltn. Petras Likus ir Kazys Brazdinas Aviacij, vyr. ltn. Antanas Stalauskas Auktj karinink kursus, vyr. ltn. Juozas Narinkeviius Treij pstinink pulk481. 1926 m. vasario 12 d. buvo sudaryta pulko 1926 met vietimo komisija. Jos pirmininku buvo paskirtas kapelionas kunigas J. Deveikis, nariais kpt. J. lepetys, kpt. J. Leonaviius, ltn. Vaidakaviius ir ltn. Ukelis482. 1926 m. gegus 28 d. Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis Pirmj pstinink pulk apdovanojo 2-ojo laipsnio Vyio kryiaus vliava. Prezidento dekrete buvo raoma: Pirmuosius nuo 1918 met stojusius su ginklu u
475 476 477 478 479 480 481 482 Ten pat, b. 100, l. 1. Ten pat, b. 61, l. 78; L p. p. DLK Gedimino skaityklos taisykls // Ten pat, b. 96, l. 173. Ten pat, b. 96, l. 10. sakymai 1 p. p. 1925-11-28 Nr. 339, 1925-12-03 Nr. 344 // Ten pat, b. 93, l. 295, 312. sakymai 1 p. p. 1926-01 03 Nr. 3, 4 // Ten pat, l. 461. sakymas 1 p. p. 1926-01-18 Nr. 19 // Ten pat, b. 104, l. 39. sakymas 1 p. p. 1926-01-29 Nr. 30 // Ten pat, l. 73-74. sakymas 1 p. p. 1926 02 12 Nr. 44 // Ten pat, l. 118.

163

Pirmojo pstinink pulko karininkai (i kairs) Naviknas, B. Kareviius, Daugvydas, A. Rugys, Kaune baig Auktj karinink kursus. 1926 m. liepos 15 d. (KAA)

Lietuvos Nepriklausomyb, garbingai 1919 m. kariavusius su rusais ir bermontininkais iki galutinio j paalinimo i Lietuvos, pasiymjusiais savo didvyrikais ygiais: 1-j pstinink Didiojo Kunigaikio Gedimino pulk apdovanoju 2-ojo laipsnio Vyties Kryiaus vliavomis. Vliavoje buvo raytas kis Tegul meil Lietuvos dega ms irdyse483. Ji teikta rugpjio 25-j484, t. y. galutinio bolevik nugaljimo ties Zarasais ir auktaii krato ivadavimo dien. 1926 met vasar Lietuvoje suaktyvjo kairiosios jgos. Tai pajuto ir kariuomen. Liepos 23-ij 1 karo apygardos virininkas pulko vadui atsiunt rat. Jame buvo raoma, jog kai kurie pulko kareiviai, ypa ydai, pradjo lankytis profsjung ir komunistini organizacij susirinkimuose, nors karikiams tai grietai draudiama. Kad ukirst tam keli, apygardos virininkas sak kontroliuoti ir sekti visus tariamus kareivius, pastebtus dalyvaujant mitinguose, kuo grieiausiai (VDKM)
483 Respublikos Prezidento 1926 m. dekretas Nr. 141 // Ten pat, b. 105, l. 6364; Sabalys K. Trumpa ms kariuomens 15met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 170. 484 Sabalys K. Trumpa ms kariuomens 15 met gyvavimo apvalga // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 808, l. 170.

164

juos bausti ir laikyti tik rikiuotje485. Kaip buvo skelbiama, 1926-j vasar taupumo sumetimais Lietuvos kariuomen buvo sumainta: iformuoti Treiasis ir etasis pstinink pulkai, Pirmasis artilerijos pulkas, Minosvaidi batalionas, sumainti tab etatai. Dalis likviduot pulk karinink nuo rugpjio 15-osios buvo paskirti Pirmj pstinink pulk. T dien tarnyb pulke pradjo mjr. Juozas Barkauskas, kapitonai Jonas Levinas, Aleksas Davydovas, Jonas Butkus, Aleksas Urbonas, Jonas vambarys, vyr. leitenantai Stasys Gudaviius, Stasys Valiuis, Pranas Grebliauskas, Jonas Plung, leitenantai Andrius Genys, Stasys Strazdas, Leonas Volbekas, Jonas Strikas, Mikas Kalosauskas, Vladas Patalauskas. Mjr. J. Barkauskas buvo paskirtas 3-iojo bataliono vadu, kit karinink pareigos taip pat pasikeit486. Buvo perduota ir gana didel Treiojo pstinink pulko turto dalis487. 1926 m. Respublikos prezidento Kazio Griniaus dekretu Nr. 404 likviduoto Treiojo pstinink pulko vadas plk. Vincas audzis buvo paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadu. Laikinai einantis pulko vado pareigas plk. ltn. Povilas Dundulis naujajam vadui pulk perdav spalio 4 d. Plk. ltn. P. Dundulis buvo paskirtas pulko vado padjju488. Karininkai i pradi susiskirst dvi stovyklas: mes ir jie. Jie tai atvykusieji pulk489. Taiau pamau tie skirtumai inyko. 1926 metais, kaip ir 1925-aisiais, pulke buvo skiriamas didelis dmesys kareivi vietimui ir aukljimui. Tais metais pulko skaitykloje buvo 573 skaitytojai, jie perskait 481 knyg. Kareiviams surengti trys Kauno artist spektakliai, buvo atvyks cirkas Varjet, surengtos dvi geguins, keturi sportiniai pasilinksminimai, trys ekskursijos vietos pramons mones ir viena Kaun.

Pulko futbolo komanda (VDKM)

485 486 487 488 489 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 84, l. 3. sakymas 1 p. p. 1926-08-18 Nr. 236 // Ten pat, b. 105, l. 191192. Ten pat, l. 321. Ten pat, l. 286, 296, 315. Generalinio tabo plk. ltn. Listopadskis Juozas. Laisvs ir vergijos metai, V., Mintis, 1993, p. 36.

165

Pulke buvo suburtos vis ri bgik, futbolinink ir mtytoj sportins komandos. Visam sportiniam gyvenimui vadovavo kpt. A.imanauskas490. Kaip prisimena Juozas Listopadskis, tarnyb pulke pradjs 1927-j pradioje, pamau nusistovjo ir tam tikros tradicijos, kuri buvo laikomasi tarnybini sujim, veni ir pasilinksminim metu491. 1926-j gruodio valstybs perversmas paliet ir Pirmj pstinink pulk. I vado pareig kaip nepatikimas buvo atleistas plk. V.audzis. Oficialiai jis buvo ileistas atostogas. Prezidento dekretas dl plk. Vinco audzio atleidimo buvo pasiraytas 1927 m. vasario 3 d.492, laikinuoju pulko vadu vl paskirtas plk. ltn. P. Dundulis. B. Kareviius Plk. V. audzis laikinajam vadui pulk perdav 1927 m. vasario 19 d.493 Taiau 1928 m. birelio 23 d. prezidentas savo dekret patikslino, kad V. audzis i vado pareig atleistas gruodio 17 d. ir nuo 1926 m. gruodio 17 d. eiti pulko vado pareigas paskirtas plk. Povilas Dundulis494. Jau pai perversmo dien, t. y. 1926 m. gruodio 17-j, 13 val. 30 min., Vyriausiojo tabo nurodymu plk. V. audzis buvo atleistas i Ukmergs gulos virininko pareig. jo viet buvo paskirtas plk. ltn. Povilas Dundulis. T pai dien ileistame slaptame sakyme Ukmergs gulai jis Ukmergs mieste ir apskrityje paskelb karo padt, udraud bet kokius susirinkimus ir demonstracijas495. Taiau Ukmergje joki incident nevyko. O pulkas keiiantis vadovybei gyveno savo prast gyvenim. 1926 m. gruodio 24 d. pasikeit I karo apygardos vadai. Naujuoju vadu buvo paskirtas plk. Pranas Tamaauskas. 1927 m. sausio 11 d. jis atvyko susipainti su pulku, kartu j ir patikrino. 1927 metais pulko vietimo komisijos pirmininku buvo paskirtas mjr. A.Poinas, nariais kapelionas kunigas J. Deveikis, kpt. K. Kadys, vyr. ltn. Juraas, vyr. ltn. B. Kareviius496.
490 491 492 493 494 495 496 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 61, l. 78. Listopadskis J. Laisvs ir vergijos metai, p. 4041. LCVA, f. 513, ap. 1, b. 106, l. 245. sakymas 1 p. p. 1927-02-19 Nr. 55, 56 // Ten pat, l. 54. sakymas kariuomenei Nr. 52. 1928 m. birelio 30. sakymai Ukmergs gulai. 1927-12-17 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 111, l. 185, 186. sakymas 1 p. p. 1927 01 07 Nr. 8 // Ten pat, b. 106, l. 156.

166

kio kuopa. 1927 m. (VDKM) [83]

1927 m. sausio 15 d. visuotiniame pulko karinink susirinkime buvo nutarta steigti pulko karinink klub, kuris vliau peraugo Ukmergs karins gulos karinink ramov. klubo valdyb buvo irinkti mjr. A. Poinas, gydytojas O.Pattas, kpt. J. Levinas, karo valdininkas Radzeviius ir vyr. ltn. A. Lapinskas. T pai met rugpjio 25 d. visuotiniame karinink susirinkime ramovs eimininku irinktas ltn. A. Genys497. 1927 m. vasario 28 d. sakymu kariuomenei i Pirmojo pstinink pulko buvo atleistas kio skyriaus virininkas plk. ltn. Bronius Basiulis. Jis buvo paskirtas Ukmergs karo srities virininku. Dl io perklimo pulko vadovaujantieji karininkai buvo perskirstyti pareigomis. kio skyriaus virininku laikinai buvo paskirtas 1-ojo bataliono vadas mjr. Juozas Plenta. 2-ojo bataliono vadas mjr. Antanas Poinas paskirtas 1-ojo bataliono, Ryi kuopos vadas kpt. E.Navickas 2-ojo bataliono vadu. Taiau kovo 9 d. mjr. A. Poinas vl buvo grintas 1-ojo bataliono vado pareigas498. Gegus 5 d. mjr. Juozas Plenta 1 karo apygardos virininko sakymu buvo patvirtintas kio skyriaus virininku, kpt.Edmundas Navickas 2-ojo bataliono vadu499. Nuo 1927 m. birelio 17 iki liepos 5 d. Pirmojo ir Ketvirtojo pstinink pul497 1-ojo pst. D. L. K. Gedimino pulko karinink susirinkim protokolai Nr. 1, 6 // Ten pat, b. 125, l. 1, 7. 498 Ten pat, b. 106, l. 301303. 499 sakymas I karo apygardai 1927-05-05 Nr. 29 // Ten pat, b. 116, l. 67.

167

audymo i sunkij kulkosvaidi varybos (VDKM)

k suvestins sunkij kulkosvaidi kuopos skmingai atliko visus audymo pratimus. Liepos 7 d. vyko kariuomens audymo i sunkij kulkosvaidi rungtyns, kurias laimjo Pirmojo pstinink pulko sunkij kulkosvaidi suvestin kuopa, numuusi 37 taikinius ir gavusi 72 takus. Ketvirtojo pstinink pulko sunkij kulkosvaidi suvestin kuopa, kliudiusi 17 taikini, surinko 35 takus. Pirmojo pstinink pulko sunkij kulkosvaidi kuopai krato apsaugos ministras prof. Augustinas Voldemaras skyr 300 lit premij, o rungtynse dalyvavusiems karininkams ir kareiviams pareik padk. Pirmojo pstinink pulko majorui A. Poinui ir Ketvirtojo pstinink pulko majorui Sinkeviiui u pavyzding tvark dalyvaujant manevruose su artilerija ir vietos gyventojams nepatyrus dideli nuostoli taip pat buvo pareikta padka500. 1927 m. rugpjio 1 d. pulke pasikeit kapelionai. Kunig Jon Deveik pakeit kunigas Klemensas Jurkus501. Rugpjio 14 d. pulk atvyko Karo mokykl baig leitenantai Zigmas liavas, Jonas Eibaviius, Balys Narbutas, Juozas Loseviius ir Antanas Ramanauskas502. 1927 metais visoje Lietuvos kariuomenje buvo surengti audymo pratyb inspekciniai patikrinimai. Buvo tikrinama, kaip kareiviai, puskarininkai ir karininkai sisavin audymo antrj pagrindin pratim. Taip pat buvo patikrinta, kaip puskarininkiai ir karininkai audo i pistolet. Pirmasis pstinink pulkas pasirod neblogai. emiau pateikiame inspekcinio patikrinimo suvestins itrauk. Pratimui atlikti buvo duota po 3, audant i pistoleto po 8 ovinius.
500 sakymas kariuomenei. 1927 m. liepos 23 d. Nr. 89. 501 sakymas 1 p. p. 1927-08-04 Nr. 240 // LCVA, f 513, ap. 1, b. 116, l. 241. 502 sakymas 1 p. p. 1927-08-14 Nr. 283 // Ten pat, l. 313.

168

1 lentel Pirmojo pstinink pulko audymo rezultatai per 1927 met patikrinim503
Padalinio pavadinimas 3-ioji kuopa kio kuopa 5-oji kuopa 6-oji kuopa 4-oji kuopa 2-oji kuopa Mokomoji kuopa Ratins komanda Ryi kuopa Griej komanda I viso Virilos ir virtarnybiniai puskarininkiai Karininkai Virilos Karininkai aud Labai PatenI Pataikykari gerai % Gerai % kinamai % viso % m sk. % 64 19 75 78 75 75 118 6 20 10 540 26 19 11 23 20 5 19 26 19 20 28 3 2 142 6 5 31 26 25 33 25 27 24 15 20 26 23 26 24 7 23 18 23 25 35 2 5 2 164 9 9 38 37 31 23 31 33 30 33 25 20 30 35 47 15 4 21 21 19 15 30 2 3 1 131 5 4 23 21 28 27 25 20 25 33 15 10 24 19 21 59 16 63 65 61 60 93 4 11 5 437 20 18 92 84 84 83 81 80 79 66 55 50 81 77 94 123 33 124 139 122 125 184 6 22 11 889 41 37 24 43 75 77 66 64 60 70 63 40 45 46 65 55 71 27 23

503

Lentel sudarytaremiantis: LCVA, f. 590, ap. 1, b. 167, l. 7.

169

Kaip matyti i lentelje pateikt duomen, geriausiai aud kio kuopos kariai net 77 proc. pataikymas. Maai nuo j atsiliko kovins kuopos, prasiausiai aud ratins komanda.

Kareivi pavasario sporto vent. 1927 m. (VDKM)

1927 m. rugpjio 6 d. baigsi laikinj pulko vad laikotarpis. T dien Respublikos Prezidento aktu Nr. 314 pulko vadu buvo paskirtas plk. ltn. Povilas Dundulis504. 1927 m. rugpjio 27-j ir 28-j vyko Lietuvos kariuomens sporto dienos. Pirmojo pstinink pulko uolininkai ikovojo priz505. 1927 m. rugsjo 13 d. mokym Pirmajame pstinink pulke tikrino I karo apygardos virininkas plk. Pranas Tamaauskas. Jis konstatavo, kad pulko bendra ivaizda gera, ikilmingu maru pulkas praygiavo gerai, sportiniai pratimai atliekami gerai. Taiau Sanitarijos skyriuje apygardos virininkas nerado kareivi ura knygui, 5-osios kuopos brininkas blogai komandavo, buvo padaryta klaid veiksmuose su durtuvais. Vis dlto plk. P. Tamaauskas pulko mokym vertino teigiamai506. 1927-j vasar pulko vadas plk. ltn. P. Dundulis kreipsi I karo apygardos virinink praydamas pulko vent perkelti rugpjio 14-j. Kaip matyti i 1927 m. liepos 8 d. rato, gauto i I karo apygardos tabo, apygardos virininkas 1927 m. pulko vent leido vsti rugpjio 14 dien. Rate buvo akcentuota, jog tai laikinas sprendimas, o pulko vents data bus nustatyta vliau507. Taigi 1927m. rugpjio 14 d. pulkas ikilmingai atvent 9-sias krimo metines.
504 505 506 507 sakymas kariuomenei. 1927 m. rugpjio 30 d. Nr. 106. sakymas kariuomenei. 1927 m. rugsjo 13 d. Nr. 112. sakymas I karo apygardai 1927-09-13 Nr. 3 // LCVA, f, 513, ap. 1, b. 115, l. 56. I karo apygardos virininko 1927-07-08 ratas 1 p. p. vadui // Ten pat, b. 131, l. 83.

170

Paskaitos metu. 1927 m. (VDKM)

Pulko vent. 1927 m. (VDKM)

O 1927 m. rugsjo 28 d. pulko vadas plk. ltn. P. Dundulis kreipsi Vyriausiojo tabo Rikiuots skyriaus virinink ir papra pakeisti pulko vents dat, kuri buvo nustatyta pulko krimo dien lapkriio 23-ij. Pulko vadas ra, kad i diena netinkama, nes: 1. Lapkriio pradioje paleidiami seni kareiviai ir atvyksta nauji, dl to ne-

171

pakanka laiko juos tinkamai parengti paradui. 2. Tokiu met laiku paprastai lyja ir bna daug purvo. 3. Neturint erdvi kareivini, nra galimybi suruoti ikilmingus pietus, o be j vents kareiviams praranda reikm. Tai idsts, vadas papra pulko vent perkelti rugpjio 25-j, motyvuodamas tuo, jog t dien 1919 metais pulkas um Eernus (dabar Zarasai) ir Birus, o bolevikai buvo ivyti u Dauguvos508. Silymui buvo pritarta ir pulko vent buvo perkelta rugpjio 25 dien. Pulko vadas, praydamas pakeisti pulko vents dat, kaip vien i prieasi paminjo tai, jog ventei nespjama parengti nauj kareivi. Ir tai buvo tiesa, nes naujok isilavinimo lygis buvo emas. Kaip pavyzd pateiksime duomenis apie 1927 m. gegus 10-osios ir lapkriio 22-osios auktini isilavinim. Lentel Nr. 2 Bendrosios inios apie Pirmojo pstinink pulko naujok isilavinim 1927 m.509 Isilavinimo lygis Bendras naujok skaiius
Analfabet

1927 05 10 aukimas 648 154 55 109 23 23 78 5 15 8

1927 11 22 aukimas 673 146 41 164 200 28 66 3 8 5

Moka tik skaityti Moka skaityti ir rayti, bet nesimok mokykloje Baig pradios mokykl arba moksi joje Baig auktesn nei pradios mokykl arba moksi joje Bendras yd skaiius Moka kalbti lietuvikai Analfabet
Moka tik skaityti
508 Ten pat, l. 119. 509 Lentel sudaryta reminatis: LCVA, f. 513, ap. 1, b. 131, l. 192, 193.

172

Moka ir skaityti, ir rayti, bet nesimok mokykloje Baig pradios mokykl arba moksi joje

23 20 12 28 3 6 5 8 7 2 11 0 2 1 4 1 3 3 2 1

17 20 13 10 1 2 0 2 4 1 17 0 4 2 4 6 1 1 1 0

Baig auktesn nei pradios mokykl arba moksi joje Bendras rus skaiius Moka kalbti lietuvikai Analfabet rus kalba Moka rusikai tik skaityti Moka rusikai ir skaityti, ir rayti, bet nesimok mokykloje Baig tik pradios mokykl arba moksi joje Baig auktesn nei pradios mokykl arba moksi joje Bendras vokiei skaiius I j moka lietuvikai Analfabet vokiei kalba Moka vokikai tik skaityti Moka vokikai ir skaityti, ir rayti, bet nesimok mokykloje Baig pradios mokykl arba moksi joje Baig auktesn nei pradios mokykl arba moksi joje Bendras lenk skaiius Baig pradios mokykl arba moksi joje Baig auktesn nei pradios mokykl arba moksi joje

173

Naujok priesaika. 1927 m. kovo 20 d. (VDKM)

Kaip matyti i pateikt duomen, naujok isilavinimo lygis buvo emas. Daugiau kaip pus buvo arba visiki beraiai, arba vos sugebdavo paskaityti. Ubgant priek reikia pasakyti, kad kareivi mokymas buvo aktualus vis pulko gyvavimo laikotarp. Didiausias dmesys buvo skiriamas analfabet mokymui. Tikslas nepaleisti i kariuomens n vieno kareivio, nemokanio skaityti ir rayti. Ne visada usibrt tiksl pavykdavo pasiekti, taiau, kaip rodo emiau pateiktos lentels duomenys apie analfabet mokym (pateikiami keli aukim duomenys), rezultatai buvo gana geri.

174

Lentel Nr. 3 Analfabet mokymo rezultatai

Kuri met ir kurio aukimo Atvyko naujok analfabet Ileista atsarg analfabet

1925. V. 1 1926. V. 1 1927. V. 1 1928. V. 1 1929. V. 1 1930. V. 1 1931. V. 1 1934. V. 1 1935. V. 1 1936. V. 1 1937. V. 1 1938. V. 1

84 97 177 223 260 237 198 197 137 73 49 56

4 7 7 42 85 73 65 37 9 1

175

1-asis batalionas ygiuoja manevrus. 1927 m. (VDKM)

Beveik kasmet pulkas dalyvaudavo didesniuose ar maesniuose manevruose. Ne iimtis buvo ir 1927-ieji. T met rugsjo 2124 dienomis pulkas dalyvavo manevruose irvint, Gelvon ir Vepri rajonuose510. Netrukus po manevr, 1927 m. spalio 19-j, pulk paliko 3-iojo bataliono vadas mjr. Aleksandras Makulaviius. Jis buvo perkeltas I karo apygardos tab511. Laikinai eiti bataliono vado pareigas buvo paskirtas 1-osios kulkosvaidi kuopos vadas kpt. J. Leonaviius. Lapkriio 1 d. 1-ojo bataliono vadas mjr.Antanas Poinas paskirtas pulko vado padjju512. I karo apygardos virininko sakymu 1928 m. sausio 1 d. jis iose pareigose buvo patvirtintas. Tuo paiu sakymu 1-ojo bataliono vadu nuo 1928 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas kpt. Juozas lepetys513. 1927 m. lapkriio 30 d. pulke buvo gauta Lenk siverimams stabdyti direktyva Nr. 1 OP. Ji domi, todl kai kuri mediag pateiksime. Direktyvoje buvo apibdinta susiklosiusi situacija. Konstatuota, kad bet kuriuo metu mums gresia lenk upuolimas. Turimos informacijos pagrindu buvo teigiama, kad jis gali pasireikti lenk nereguliarij ginkluot formuoi, vadinamj sukilli, siverimu Lietuvos teritorij arba nereguliarij formuoi veiksmais paremiant reguliariosios kariuomens dalims. Lietuvos kariuomenei buvo keliamas udavinys bti pasirengusiai likviduoti lenk reguliarij formuoi siverim Lietuvos teritorij, spaudiant stipresnms grupuotms kiek galima ilgiau sulaikyti prieo skverbimsi alies gilum. Kariuomen taip pat turjo bti pasirengusi pridengti mobilizacij, kuri bt prasidjusi lenk reguliariosios kariuomens daliniams siverus Lietuvos teritorij. Direktyva apibr bendrus kariuomens veiksmus: neatidliojant visomis
510 511 512 513 sakymas I karo apygardai 1927-09-30 Nr. 56 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 117, l. 13. sakymas kariuomenei. 1927-10-19 Nr. 125. LCVA, f. 513, ap. 1, b. 117, l. 76, 87. sakymas I karo apygardai. 1928-01-09 Nr. 1 // Ten pat, l. 241.

176

svarbiausiomis kryptimis sudaryti priedangos grupes, pasiruousias veikti pagal aukiau nurodytus bendruosius udavinius514. Buvo sudarytos Marijampols, Alytaus, Kaiiadori, Ukmergs priedangos grups. Kiekvienai grupei buvo paskirti apsaugos barai. Ukmergs grups baras buvo nuo kairiojo Neries kranto iki sienos su Latvija. Ukmergs grups pagrind sudar Pirmasis pstinink pulkas. Jai taip pat buvo priskirti Antrojo artilerijos pulko viena baterija ir vienas Pirmojo husar pulko eskadronas. Ukmergs grups vadu buvo paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadas. Pagal direktyv visikon operatyvinn grupi vad priklausomybn perjo visos atitinkam bar pasienio apsaugos dalys, taip pat visi nurodyt bar auli briai. Kol prieininko reguliarieji daliniai Lietuvos teritorij nesiver, grupi kariniams daliniams buvo grietai udrausta prisiartinti prie demarkacijos linijos ariau kaip per 5 kilometrus. Ukmergs grupei buvo suformuluoti ie udaviniai: 1.Grups vadui neatidliojant organizuoti grups tab i ne daugiau kaip 4 karinink. Vien i karinink paskirti inioms apie prie rinkti, vien ryio uduotims vykdyti. 2.Grups vadui neatidliojant suaukti bar virininkus ir auli bri vadus ir patikrinti j pasirengim, suderinti galimus veiksmus. Visus duotus nurodymus ir savo sumanymus dl gautos uduoties vykdymo grups vadui skubiai pateikti kariuomens vadui, kad is galutinai juos patvirtint. 3.Neatidliojant sustiprinti Utenos gul iki vieno pstinink brio su dviem sunkiaisiais kulkosvaidiais. Nuo direktyvos gavimo dienos priedangos grups operatyviniu poiriu tapo visikai pavaldios kariuomens vadui. Visus Ukmergs grups praneimus grups vadas turjo sisti ne tik kariuomens vadui, bet ir I karo apygardos vadui, o inias apie prie dar ir Kaiiadori grupei515. Pulko vadas, vykdydamas direktyvos nurodymus, ileido sakym, kuriuo auli rinktinms, Pasienio policijos ir Pirmojo pstinink pulko briams, dislokuotiems Ukmergs, Utenos ir Eern apskrityse, skyr konkreias uduotis k kiekvienas i j turi daryti, kad pasirengt atremti prie, ir nurod veiksmus prieui siverus516. Pradjus vykdyti direktyvos reikalavimus, i Ukmergs grups dalini pulko tab m plaukti telegramos, kad pasienyje ramu, vyksta prastinis patruliavimas, nieko tartino nepastebta. Lapkriio 30 d. buvo gautas Vyriausiojo tabo ini skyriaus praneimas,
514 Lenk siverimams stabdyti direktyva Nr. 1 OP // Ten pat, b. 127, l. 45. 515 Ten pat. 516 I pst pulko vado sakymas NR. 1 OP // Ten pat, l. 1920.

177

kad inios apie Vilniuje sukoncentruot Lenkijos kariuomen nepasitvirtino. Ties Ukmergs baru buvo perdislokuojamos lenk KOP 21-ojo bataliono 3-iosios kuopos sargybos517. Grups tabas kasdien gaudavo praneimus i Vyriausiojo tabo ini skyriaus, taiau nerim keliani naujien ir juose beveik nebdavo. Galbt iimtis buvo gruodio 2-j, 1 valand, gautas praneimas, jog Varn atvyko 3 eelonai civilikai aprengt lenk partizan, taiau kiek vliau i informacija buvo paneigta. Partizanais buvo palaikyta lenk KOP 21-ojo bataliono Mokomoji kuopa518. 1927 m. gruodio 27 d. i I karo apygardos tabo buvo gautas slaptas praneimas, pasiraytas apygardos vado plk. P. Tamaausko, kad direktyva Nr. 1 OP nustojo veikusi. Visoms dalims buvo sakyta sugrti nuolatines dislokacijos vietas, iskyrus Pirmojo pstinink pulko br, esant Utenoje519.

Pirmojo pstinink pulko puskarininkiai ramovs krimo dien. 1927 m.

1927-ieji pulkui simintini buvo dar ir tuo, kad spalio 8-j buvo atidarytas liktini puskarininki klubas. klubo steigiamj susirinkim, kuriame dalyvavo 46 liktiniai, atvyko pulko vadas plk. ltn. P. Dundulis. Jis labai teigiamai vertino bsim klub, jo svarb puskarininkiams ir pulko ateiiai. klubo valdyb buvo irinkti vr. Akstinaviius, vyr. psk. virblis, vr. Juozas Stelionis, kandidatais virilos Jokubaitis ir Gricius. Klubo eimininku irinktas sanitarijos psk. Juozas Andrikonis520. Pulko vadas plk. P. Dundulis akcentavo ramovs bsim naud, leido atidaryti bufet, valgykl ir rengti eimynikus pasilinksminimus. Pirmajame susirinkime buvo aptarti ramovs valdybos rinkimai ir bald
517 518 519 520 Apie Lenkij // Ten pat, l. 82. 1927 m. lapkriio 30 d. Vyriausiojo tabo ini skyriaus praneimas Apie Lenkij // Ten pat, l. 84. Ten pat, l. 9. Protokolas Nr. 1 // Ten pat, b. 126, l. 1.

178

Grup pulko karinink su eimomis. 1928 m. (VDKM)

sigijimo klausimai. Baldams sigyti nutarta i kiekvieno nario spalio mnesio algos iskaiiuoti po 5 litus. Kadangi surinkta suma buvo labai menka, 1927 m. lapkriio 12-osios susirinkime nutarta, jog kiekvienas narys ramovs kas turi mokti po 10 lit, be to, ramovei ilaikyti kas mnes mokti po 1 proc. nuo pagrindins algos; ivykstantiems ramovs nariams 50 proc. i na turi bti grinama. Vliau nauji baldai buvo perkami i bufeto pelno, kuris vis laik buvo nemaas. Be to, ramov materialiai elp ir pulko vadovyb. 1932 met pabaigoje buvo sigyta bald u 1500 lit, o pulko karinink ramov padovanojo 400 lit verts Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino paveiksl. Beje, ramovei ilaikyti ir grainti l negailjo ir patys puskarininkiai. Pavyzdiui, 1929 metais buvo nutarta idayti sienas ir atlikti kit smulk remont. Tam reikalui kiekvienas narys mokjo po 20 lit. 1933 metais buvo priimti ramovs statai. Nuo pat pradios ramovje buvo skaitomi paskait ciklai. Per metus buvo perskaitoma po kelet ar net keliolika paskait. Beveik visos jos buvo karine tematika. Paskaitas paprastai skaitydavo pulko karininkai. 1936 metais vien paskait apie Latvijos kariuomens puskarininkius ir j gyvenim skait Latvijos kariuomens karininkas vyr. ltn. Purinis. 4-ojo deimtmeio pabaigoje ramov gaudavo visus Lietuvos dienraius, savaitraius ir urnalus. Buvo steigta nors ir negausi, bet sava biblioteka. 1937 m. lapkriio 20 ir 21 dienomis puskarininki ramov vent 10 met krimo sukakt, kuriame, be ramovs nari, dalyvavo Ukmergs gulos virininkas, auktesnieji karininkai, buv ramovs valdyb pirmininkai ir Kdaini gulos liktini puskarininki ramovs atstovai. 1938 metais visuotiniame puskarininki ramovs susirinkime 100 lit buvo

179

Vaitkukio dvaras. 1927 m. (VDKM)

skirta Ginkl fondui. Be to, rugsj pulko liktiniai puskarininkiai nupirko lengvj kulkosvaid ir paaukojo j pulkui521. Kaip jau buvo minta, pulko gyvenimo slygos Ukmergje buvo labai blogos. Buvo nusprsta kareivini reikmms panaudoti Vaitkukio dvaro trobesius, taiau juose buvo sikrusi vaik prieglauda. 1927 m. spalio 28 d. pulko vadas gavo Vyriausiojo tabo tiekim virininko Grudzinsko rat. Jame buvo raoma, kad krato apsaugos ministras sutiko vaik prieglaud ir jos turt perkraustyti Pirmojo pstinink pulko jgomis Raudondvar prie Kauno, o Vaitkukio dvaro patalpas perimti kariuomens reikmms522. Vaitkukio dvar imta naudoti kaip pulko vasaros stovykl. Iki 1928 met kiekviename kariniame dalinyje, taip pat ir Pirmajame pstinink pulke, kariai prisiekdavo taip, kaip suorganizuodavo pulko vadovyb. 1928 m. sausio 31 d. Vyriausiojo tabo virininkas gen. t. plk. P. Plechaviius patvirtino priesaikos apeig ceremonij. Nuo iol priesaika vykdavo tokia tvarka: Priesaikos metu prieakyje statomas drobele udengtas stalas su kryiumi ir Evangelija. Kunigas, apsitaiss banytiniais rbais, trumpais odiais paaikina priesaikos reikm ir garsiai skaito priesaikos tekst. Prisiekiantieji kariai laiko pakl dein rank ir balsiai kartoja priesaikos odius. Po priesaikos, visi kariai ku521 Liktini puskarininki ramov // Karys, 1938, Nr. 34, p. 963964. 522 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 131, l. 127.

180

Naujok priesaika (VDKM)

nigui vadovaujant, kalba mald v. Panel Tavo apgynimo aukiams atkalbjs mald kunigas laksto karius ventu vandeniu. lakstymo metu jei yra orkestras, grojama Maironio giesm Marija, Marija (. Sasnausko kompozicija).523 1928 m. vasario 16 d. Respublikos prezidentas keliems pulko karininkams suteik auktesnius laipsnius: pulko vadui plk. ltn. Povilui Dunduliui pulkininko, mjr. Juozui Plentai pulkininko leitenanto, vyr. ltn. Adomui Treideriui kapitono, leitenantams Mikui Kalasauskui, Vladui Patalauskui, Povilui Vinkneliui, Juozui Sakalauskui, Klemui Kuzmickui vyresniojo leitenanto524. 1928 m. kovo 7 d. pulk vl tikrino I karo apygardos virininkas gen. ltn. P. Tamaauskas. Trkum, kuriuos buvo aptiks 1927 metais, nepastebjo, taiau konstatavo, kad nemaai kareivi silpnai moka Lauko sargyb statut, taip pat nepakankamos j geografijos inios525. Neprajus n trims savaitms, pulko tikrinti atvyko Vyriausiojo tabo virininkas gen. t. plk. Povilas Plechaviius. Pulkas buvo irikiuotas mokomojoje aiktje. Vyriausiojo tabo virininko
523 Apeigos priesaik daryti // Ten pat, b. 141, l. 13. 524 sakymas 1 p. p. 1928-03-03 Nr. 68 // Ten pat, b. 117, l. 301. 525 sakymas I karo apygardai. 1928-03-02 Nr. 2 // Ten pat, b. 115, l. 12.

Plk. P. Plechaviius (VDKM)

181

vertinimu, pulko ivaizda buvo gera, ikilmingu maru praygiuota gerai. autuv konstrukcij pulko kariai iman gerai, per audymus puskarininkiai komandas dav gerai. Kareiviai, aud sunkiaisiais kulkosvaidiais, j konstrukcij iman gerai, visus veiksmus audant atliko gerai ir greitai. Ivykdamas Vyriausiojo tabo virininkas pulko vadui plk. P. Dunduliui, karininkams ir kareiviams pareik padk526. Vos tik ivykus gen. t. plk. P. Plechaviiui, 1928 m. kovo 23 d. pulkas sulauk garbingo sveio Respublikos prezidento Antano Smetonos. Prezidento garbei pulkas buvo irikiuotas apirai. Pagerbdamas prezident, pulkas praygiavo ygio maru.

Pulk apiri Respublikos prezidentas. 1928 m. (VDKM)

Spalio 16 ir 17 dienomis pulk vl tikrino apygardos virininkas gen. ltn. P.Tamaauskas. Pulkas jam padar labai ger spd. Vienintel pastab generolas dav kareiviams atliekant pratimus su kardais527.

Pirmojo pstinink pulko vent. I kairs: gen. ltn. P. Tamaauskas, ministras pirmininkas prof. A. Voldemaras, gen. ltn. P. Kubilinas, plk. B. Dundulis. 1928 m. rugpjio 25 d.
526 sakymas I karo apygardai. 1928-06-06 Nr. 1s // Ten pat, l. 14. 527 Slaptas sakymas 1 p. p. 1928-11-15 Nr. 7sl // Ten pat, l. 18.

182

Pulko vents metu pulko vado padjjas plk. ltn. A. Poinas apdovanoja karininkus (KAA)

1928 m. rugpjio 25 d. pulkas vent 10 met sukakt. ventje dalyvavo ministras pirmininkas ir usienio reikal ministras prof. Augustinas Voldemaras, teisingumo ir ems kio ministrai, laikinai einantis Vyriausiojo tabo virininko pareigas plk. Petras Kubilinas. Buvo parengta speciali ventin programa. Visus suavjo sportiniai pratimai528. 1928 met rugsj pulk vl pasiek neramios inios. Karinei valgybai pavyko gauti duomen, kad lenkai Vilniuje sukoncentravo stambias karines pajgas, kurios bet kuriuo metu galjo bti nukreiptos prie Lietuv. Apie tai krato apsaugos ministras gen.ltn. Teodoras Daukantas ratu informavo vidaus reikal ministr, praydamas nurodymo pasienio policijai sustiprinti sienos apsaug. Taiau imtis speciali veiksm pulkui nebuvo nurodyta529. 1929 met vasar pulke pasikeit karo kapelionai. Pulko kapelionas kunigas Klemensas Jurkus buvo perkeltas Ketvirtj, o io kapelionas Vilius Balandis Pirmj pstinink pulk530. 1929 met birel, po plekaitinink maito, bijodamas, kad juo nepasinaudot lenkai ar Lenkijoje
528 sakymas 1 p. p. 1928-09-20 Nr. 279 // Ten pat, b. 137, l. 325. 529 KAM 1928-09-24 slaptas ratas vidaus reikla ministrui // Ten pat, b. 127, l. 1. 530 sakymai 1 p. p. 1929-02-06, 07 Nr. 38, 38 // Ten pat, b.137, l. 700,702.

V. Balandis (KAA)

183

esantys plekaitininkai, krato apsaugos ministras sak pasienio apsaugos policijai pagalb pasisti kariuomens dalinius. Birelio 20-j I karo apygardos tabas paved Pirmajam pstinink pulkui pasienio policijos rajon virinink inion irvintose, Inturkje ir Saldutikyje dislokuoti Pulko muzikant komanda venia Velykas. 1929 m. (KAA) po vien pulko kautyni skyri, vadovaujam puskarininkio, ir gerai apginkluoti. Kautyni skyriai iki birelio 24 d. turjo bti dislokuoti nurodytose vietovse ir perduoti pasienio policijos rajon virinink inion. Skyrius sakyta keisti kas 6 savaites. Be to, t pai dien gautame rato papildyme apygardos tabas pasien pasistiems kautyni skyriams sak neiti ariau kaip 5 kilometrai iki administracins linijos, kad pasienio policijos virininkai nepradt j naudoti paprastoms sienos apsaugos pareigoms vykdyti531. Be to, pulkas, vykdydamas I karo apygardos vado nurodym, atliko keli Vilniaus kryptimi apir, iekojo patogi gynybini pozicij, buvo nustatytos brastos per upes ir pan.532 Apygardos tabo nurodymu skyriai i pasienio buvo ataukti 1929 m. gruodio 14 d.533 1929 met spalio pabaigoje pulko vadas plk. P. Dundulis iki gruodio 21d. ivyko mokytis suorganizuotus Auktesnij kariuomens virinink kursus534. 1929 metais 1 karo apygardos vadas gen. ltn. P. Tamaauskas pulk tikrino net tris kartus: balandio 2425, rugsjo 34 ir rugsjo 18 dien. Beje, rugsjo mnes tikrintojai rado gana daug trkum. tai keletas pastab i rugsjo 18- osios patikrinimo: Kpt. Treideriui i dviej batalion kuop sen kareivi buvo sakyta sudaryti kuop. Iskaiiavim dar per ilgai ir dar klaid. Ilyginimas blogas. Bendrai kuopos komandavimas, vadovavimas ir valdymas atliktas per ltai, be grietumo ir energijos... I bataliono kuopose kareiviai blogai ino statutus... Iki lapkriio 15 d. duodu laiko pakartojimui statut mokymo 1 bataliono kuopose.
531 532 533 534 I karo apygardos 1929-06-20 ratas 1 pst. pulko vadui // Ten pat, b, 84, l. 77, 79. Ten pat, p. 77. I karo apygardos tabo 1929-12-14 ratas 1 pst. pulko vadui // Ten pat, l. 78. sakymas I karo apygardai. 1929-10-23 Nr. 38 // Ten pat, b. 145, l. 548; sakymas 1 p. p. 1929-12-21 Nr. 362 // Ten pat, l. 641.

184

Apygardos virininko vizitacija. 1929 m. (VDKM)

Tikrinim kartosiu. Ta proga primenu, kad kuop vadai daugiausia atsakingi ir ateityje u pana kuop pastatym darysiu atitinkamas ivadas.535 To meto kariuomenje tai buvo prastas reikinys, taiau tokie dani karo apygardos virininko tikrinimai, matyt, buvo signalas, kad pulkas turi bd ir apygardos vadovyb apie jas ino. 1929 m. spalio 17 d. pulk atvyko Karo mokykl baig leitenantai Pranas Totilas, Juozas Zaborskis, Jonas Jonikas. Lapkriio 16-j 1 karo apygardos tab buvo perkeltas mjr. Eduardas Navickas, o i Ketvirtojo pstinink pulko atkeltas kpt. Alfonsas Antanaitis. Jis buvo paskirtas 2-ojo bataliono vadu. Taiau ia jis tarnavo tik pusmet, nes 1930 m. skirstomi kuopas. I kairs: pulko adjutantas kpt. Bronius balandio 30 d. buvo pa- Naujokai Kareviius, ketvirtas pulko vado padjjas plk. ltn. Antanas Poinas. skirtas kitas pareigas ir 1929 m. lapkriio 7 d. (VDKM)
535 Slaptas sakymas 1 p. p. 1929-10-18 Nr. 5sl // Ten pat, b. 115, l. 33.

185

i pulko ivyko536. Jo vieton 1930 m. birelio 21 d. i Septintojo pstinink pulko buvo perkeltas kpt. Antanas urkus537. 1930 m. balandio 30 d. atliks adt pakartotin pulko patikrinim, apygardos virininkas liko patenkintas. Pulkas gerokai pasitemp. Generolas pastebjo tik kelet smulki netikslum atlie- Apygardos virininko patikrinimas. 1930 m. balandio 30d. (VDKM) kant pratimus su durtuvais538. 1930 m. vasario 14 d. Respublikos Prezidento aktu pulko vadas plk. Povilas Dundulis paties praymu buvo atleistas i pulko vado pareig. ias pareigas eiti buvo paskirtas Kdaini apskrities komendantas plk. ltn. Mikas Rklaitis539. Pulk plk. P. Dundulis jam perdav 1930 m. vasario 25 d.540 Pulko vadu M. Rklaitis Prezidento aktu buvo patvirtintas 1931 m. spalio 27 d.541 Pasikeitus vadams, buvo sudaryta pulko kio perdavimo-primimo komisija. Ji dirbo daugiau kaip mnes. Buvo nustatyta gana daug trkum ir neleistino apsileidimo atvej. Tai konstatuota slaptame 1930 m. vasario 24 d. I karo apygardos sakyme. Apygardos vadas reikalavo, kad kaltieji trkumus padengt. Kaltininkams teko sumokti beveik 2000 Lt542. Pulko kis buvo gana didelis ir sudtingas, todl nenuostabu, kad komisija rado vairi paeidim. 1930 m. gegus 6 d. pulke buvo 2 gydytojai, 8 sanitarijos puskarininkiai, 7 sanitarai, 3 kalviai, 10 kurpi, 13 altkalvi, 9 siuvjai, 44 veikai, 3 kepjai, 9 virjai, 4 trimitininkai543. 1930 m. kovo 31 d. pulko vadas plk. ltn. M. Rklaitis ivyko Pulko vadas plk. M. Rklaitis su adjutantu B. Kareviiumi mokytis Vytauto Didiojo kari- vado kabinete (KAA)
536 537 538 539 540 541 542 543 Ten pat, b. 145, l. 577, 764, 886. sakymas 1 p. p. 1930-06-23 Nr. 142 // Ten pat, b. 161, l. 35. Slaptas saymas 1 p. p. 1930-05-12 Nr. 3 sl // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 115, l. 43. sakymas kariuomenei. 1930-03-17 Nr. 12. sakymai 1 p. p. 1931-02-25 Nr. 49, 50 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 145, l. 755756. sakymas kariuomenei. 1931-10-27 27 d. Nr. 59. Slaptas sakymas 1 p. p. 1931-02-24 Nr. 1 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 128, l. 106. 1 pst. Pulko inios // Ten pat, b. 167, l. 11.

186

Pirmojo pstinink pulko karininkai ir puskarininkiai su eimomis. Centre karo kapelionas V. Balandis. Ukmerg, 1930 m. (KAA)

nink kursus. Pulko vadu laikinai buvo paskirtas pulko vado padjjas plk. ltn. Antanas Poinas544. pulk M. Rklaitis gro 1930 m. birelio 30 d.545 1930 met spalio pabaigoje pulk atvyko nemaas brys k tik Karo mokykl baigusi leitenant: Juozas Puknys, Stasys Kuzmickas, Karolis Adomonis, Kazys Petrulaitis, Antanas Levinas, Meys Ingaunis, Jonas Semaka, Napoleonas Butkeviius, Vincas ukys, Jonas Arnestauskas, Antanas Janukeviius, Vincas Sabuckis, Stasys Balinas, Balys imkonis546. Spalio 6-j pulko kapelmeisteriu buvo priimtas Stasys Kulikauskas. Savo kaip muzikanto karjer jis pradjo 1894 metais carinje kariuomenje, Dono pstinink pulko muzikant komandoje. Joje tarnavo iki 1908-j, po to tapo liktiniu, o nuo 1914 met pradjo tarnauti pulko kapelmeisteriu. Juo idirbo iki 1918-j. Nuo 1920 met dirbo Valstybinje spaustuvje ir jo ugniagesi kapelmeisterio pareigas. Pradjs tarnauti pulke, orkestrui sukr kelet mar547. Pulko orkestre jis rado 1930 metais nupirktus nepilnus du komplektus firmos Bolen Fuxs instrument. Ne visi muzikantai buvo etatiniai ar kariai. Etatini ir neetatini muzikant skaiius keisdavosi. 1935 metais pulko orkestre dirbo septyni etatiniai muzikantai, penki tikrosios tarnybos kariai ir 16 auklti544 545 546 547 sakymas 1 p. p. 1930-04-07 Nr. 83 // Ten pat, b. 145, l. 821. sakymas 1 p. p. 1930-07-13 Nr. 169 // Ten pat, b. 161, l. 92. sakymas kariuomenei. 1930-10-25 n. 54. inios apie 1 pstinink DLK Gedimino pulko kapelmeister // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 227, l. 104.

187

Pulko orkestras (KAA)

ni berniuk nuo 14 iki 18 met amiaus. Orkestro repertuaras buvo didelis ir vairus. 1935 metais orkestras galjo sugroti 548 vairius muzikinius veikalus ir 120 mar, i j 25 lietuvikus548. 1930 m. lapkriio 12 d. pulkui teko labai rimtas ibandymas buvo paskelbta bandomoji mobilizacija. Nors buvo visoki nesklandum, taiau apskritai pulkas mobilizacij vykd549. 1930 m. lapkriio 23-ij, minint Lietuvos kariuomens dien, Respublikos prezidentas pulko vad plk. ltn. Mik Rklait pakl pulkininkus550.

Vokiei karin delegacija Pirmojo pstinink pulko manevr metu. Penktas i kairs pulko vadas plk. Mikas Rklaitis (VDKM)

548 inios apie 1 pst. DLK Gedimino pulko orkestr // Ten pat, l. 105. 549 Slaptas sakymas 1 p. p. 1930-11-12 Nr. 7sl // Ten pat, b. 115, l. 46. 550 sakymas 1 p. p. 1930-12-24 Nr. 311 // Ten pat, b. 161, l. 542.

188

1931 m. birelio 8 d. pulko vado padjjas plk. ltn. A. Poinas ir majorai J.lepetys, S. Aseviius ir A. urkus ivyko mokytis Vytauto Didiojo karinink kursus, kuriuos baig rugpjio 28 d.551

Pirmojo pstinink pulko 1-oji rinktin audykloje. 1931 m. liepa (KAA)

1931 m. liepos 21 d. pulk netiktai atvyko krato apsaugos ministras plk.Balys Giedraitis. Pulk jis rado atliekant usimimus pagal numatyt grafik. Pateiksime kelet ministro urayt mini po io patikrinimo: Aplanks kareivines turiu konstatuoti, kad pulkas sutalpintas labai anktai, kareivins randasi apleistame stovyje ir btinai reikalingos kapitalinio remonto. Ypa blogame stovyje randasi Ukmergje stovinio 2-o bataliono ir Vaitkukio dvare stovinio 3-o bataliono kareivins. Vaitkukio dvaras kariuomens stovyklai beveik nebetinka ir yra btino reikalo III batalionui statyti naujas kareivines. Pulko dali diurai visur vikriai pasitinka su raportu, balsiai ir aikiai raportuoja. Kareiviai klausimus daugumoje atsakinja drsiai ir sumaniai. Visame pulke nra lov. Kareiviai guli ant nar. Pulko ligoninj gera tvarka. Vasariniai kareivi rbai ne vis vars. Pasitaiko kareivi su visai sudvtais ir nevykusiai sulopytais rbais. Tas daro blogo spdio. Arklids blogame stovyje ir reikalingos kapitalinio remonto. Bendras pulko aplankymo spdis be ia nurodyt trkum, pulkas tvarkomas neblogai. Reikia statyti naujas kareivines bei sandlius.552 1931 m. rugpjio 11 d. pulko vadas plk. M. Rklaitis ivyko atostog. Jo pareigas laikinai perm Vyriausiojo tabo valdybos virininkas gen. t. plk. Zenonas Gerulaitis. Jis pulkui vadovavo iki 1931 m. spalio 10-osios t dien i atostog gro pulko vadas plk. M. Rklaitis553. 1931 m. rugsjo 14 d. pulk ieiti naujok apmokymo programos atvyko net 105 karinai aspirantai554.
551 552 553 554 sakymas 1 p. p. 1931-06-10 Nr. 137, 1931-09-11 Nr. 216 // Ten pat, b. 172, l. 189, 314. Slaptas sakymas 1 p. p. 1931-08-10 Nr. 4sl // Ten pat, b. 115, l. 55. sakymas 1 p. p. 1931-06-10 Nr. 137, 1931-10-09 Nr. 242 // Ten pat, b. 172, l. 307, 388. sakymas 1 p. p. 1931-09-19 Nr. 223 // Ten pat, l. 350.

189

Krato apsaugos ministro pareiktos pastabos, atrodo, buvo teisingos, taiau savo jgomis pulkas padties pataisyti negaljo, nes nauj kareivini statybos problemas turjo sprsti pati Krato apsaugos ministerija. 1931 m. rugsjo 2829 dienomis pulkas I divizijos vado sakymu atliko yg marrutu UkmergKavarskasAnykiai ir AnykiaiSkiemonysUkmerg.

Pulkas 100 kilometr ygyje (VDKM)

190

Per 2 dienas pulkas nuygiavo apie 100 kilometr. ygiuoti teko kalvota vietove, i dalies nakt. Susirgusij ar atsilikusij nebuvo, keliems kareiviams buvo nutrintos kojos. Divizijos vadas gen. ltn. P. Tamaauskas yg vertino taip: Tas viskas parodo, kad i ms jaun kareivi prie tinkamo organizuoto lavinimo ir metodinio traukimo, galima padaryti puikius itvermingus karius, kokie iame atvejuje pasirod gediminaiiai. Su pasigrjimu ir pasididiavimu paymiu pamintus ygius kaipo pavyzdius ir pirmutinius savo dydiu ms kariuomenje. I tikrj panaius vir 40-50 kilometr ygius dvi dienas i eils ir prie apsunkint slyg, labai reta kariuomen gali padaryti.555 1931 m. spalio 31 d. pulko karinink br papild jauni, k tik Karo mokykl baig jaunesnieji leitenantai Kazys Antanaviius, Jonas Dulinskas, Jurgis Valtis, Juozas selis, Jurgis Rinkeviius, Povilas Bareiis, Antanas Petraitis556.

Pulko tabas Kauno gatvje. 1932 m. vasario 28 d. (KAA)

1932 met pradioje pasikeit pulko kio virininkai. Ilgametis kio virininkas plk. ltn. Juozas Plenta buvo pakeltas pulkininkus ir paties praymu ileistas atsarg. Jo viet um i Devintojo pstinink pulko perkeltas plk.ltn. Kazys Mackeviius557. Pasikeitus kio virininkams, sauskov pulko kin veikl tikrino Valstybs kontrols ir Krato apsaugos ministerijos Revizij departamento darbuotojai. Tikrintojai rado nemaai trkum, netikslum, apsileidimo fakt. Ir nors trkumai buvo padengti, o netikslumai itaisyti, taiau I divizijos vadas gen. ltn. P. Tamaauskas, tiesa, po patikrinimo jau pra555 sakymas 1 pstinink divizijai. 1931-10-09 Nr. 34 // Ten pat, b. 173, l. 1. 556 sakymas 1 p. p. 1931-10-31 Nr. 263 // Ten pat, b. 172. 557 sakymas kariuomenei. 1931-12-30 Nr. 71; sakymas 1 p. p. 1932-01-06 Nr. 6 // Ten pat, b. 173, l. 117.

191

jus gerokai laiko, ltn. alovej nubaud dviem paromis areto, ltn. J. Jonikui ir kpt. B. Kareviiui skyr papeikimus558. Gegus 1819 dienomis pulk tikrino gen.ltn.P. Tamaauskas, taiau nieko ypatingo nepastebjo559. 1932 met vasar pulke kilo didiulis skandalas. sakymu kariuomenei Nr. 46 i tarnybos buvo atleisti mjr. S. Aseviius ir kapitonai A. Povilaitis ir S. Milkeviius. Oficialiai buvo skelbiama, kad jie atleidiami savo noru ir ileidiami atsarg560. Taiau i tikrj buvo ne taip. Paduoti praymus pasitraukti i tarnybos jiems buvo pasilyta dl veiklos, nesuderinamos su karininko veikla. Tyrimo Mjr. S. Aseviius (VDKM) metu buvo nustatyta, kad mjr. S. Aseviius, pulko 3-iojo bataliono vadas, ir kpt. A. Povilaitis, to paties bataliono kuopos vadas, inaudojo kareivius asmeniniais ir privaiais tikslais vert juos melti karves, erti kiaules, plauti grindis, lesinti paukius, vedioti vaikus mokykl, veioti juos rogutmis ir pan. Bataliono ir kuopos vad darbams paimti kareiviai nelankydavo privalomj usimim. Be to, savo butus vadai ild ir valg vir kariuomenei pirktomis malkomis. Kpt. A. Povilaitis savo samdin reng kareivikais rbais, jis miegodavo kareivinse kartu su kareiviais. Be abejo, apie iuos kpt. A. Povilaiio darbus inojo ir pats mjr. S. AseviKpt. A. Povilaitis (VDKM) ius. Kuopos vadas kpt. S. Milkeviius elgsi nesiningai, savo poreikiams naudojo valdik karin turt561. Slaptame sakyme kariuomenei buvo konstatuota, kad i karinink nesiningumas, savanaudikumas, nepaklusnumas ir siekimas savo tikslais naudoti valdik turt nesuderinami su kario gynjo garbe, todl toliau tarnauti kariuomenje jie negali. Laikinai einanio krato apsaugos ministro pareigas vidaus reikal ministro plk. S. Rusteikos ir Vyriausiojo tabo virininko gen.ltn. P.Kubilino pasiraytame slaptame sakyme kariuomenei priekait susilauk ir pulko vadas plk. M. Rklaitis. sakyme raoma: ia aikja pulko vado didelis
558 559 560 561 sakymas I pst. divizijai. 1934-05-16 Nr. 56 // Ten pat, b. 198, l. 296. Slaptas sakymas 1 p. p. 1932 06 04 Nr. 5s // Ten pat, b. 115, l. 68. sakymas kariuomenei, 1932-07-06 Nr. 46. Slaptas sakymas 1 p. p. 1932-07-27 Nr. 6sl // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 128, l. 160.

192

apsileidimas. Kaip matyti, nebuvo tinkamos prieiros ir kontrols. Kylant nusikaltimams vieumon, uuot patikrins dalyk esm, m ustoti nusienglius ir reikti bendr nepasitenkinim tiems asmenims, kurie padjo nusikaltimus atidengti ir net prie kai kuriuos vartoti represijas. Suinojs, kad ats. ltn. Gudaviius renka privaiai inias apie daromus treiame batalione neteistumus, padar pas j, gyvenaniame privaiame bute, krat, tikslu atimti jo surinkt mediag, kuo pereng savo kompetencijos ribas. Be to, dav galimyb mjr. Aseviiui ir kpt. A.Povilaiiui susipainti su rasta per krat mediaga, kuri dav uuomazg bylai ikelti, kas inoma neigiamai atsiliep tinkam iaikinim. 1-ojo p. p. vadui u aplaidum tarnyboje ir veiksmus, virijusius jo kompetencij (...) skelbiu papeikim.562 1932 m. lapkriio 9 d. pulk atvyko Karo mokykl baig leitenantai Juozas Kubilinas, Vincas Urbutis, Stasys Jacknas, Petras Kitkauskas, Pranas Uginius563. 1933 m. birelio 1220 dienomis pulk vl tikrino I karo apygardos virininkas gen. ltn. P. Tamaauskas. Generolas rado nemaai smulki trkum564.

Pulko apira. 1933 m. birelis (VDKM)

1933 m. birelio 30 d. kio virininkas plk. ltn. Kazys Mackeviius buvo ileistas atsarg. jo viet liepos 24 d. perkeltas II divizijos tabo mjr. Vincas Blays565. 1934 m. gegus 17 d. Pirmojo pstinink pulko 1-oji kuopa buvo perkelta stiprinam Septintj pstinink emaii kunigaikio Butigeidio pulk. Pir-

562 563 564 565

Ten pat. sakymas 1 p.p.. 1932-11-09 Nr. 279 // Ten pat, b. 184, l. 49. Slaptas sakymas 1 p. p. 1933-06-02 Nr. 11sl // Ten pat, b. 115, l. 98. sakymas 1 p. p. 1933-07-24 Nr. 176, 1933-07-31 Nr. 184 // Ten pat, b. 189, l. 182, 188.

193

majam pstinink pulkui buvo sakyta 1-j kuop formuoti i naujo566. Nors i tikrj i kuopa buvo ikomandiruota kur kas anksiau nuo 1934 m. kovo 8 d.567 1934 m. spalio 29 d. Septintajam pstinink pulkui buvo perduotas Pirmojo pstinink pulko sunkij kulkosvaidi brys568. 1934 met kovo mnes Petras Vaiinas sukr pulko dain569 (r. pried Nr. 1). 1934 metais kariuomens vadovyb sak prie kulkosvaidi kuop suformuoti neetatinius pstinink pabkl brius ir padidinti kulkosvaidi kuop kari skaii. Pulkui buvo perduoti 6 automatiniai pabklai Oerlikon. Taiau vykdydamas sakym, pulkas susidr su sunku- Vickers-Amstrong 75 mm priemais. Kaip matyti i 1935 m. sausio 12 d. raporto lktuvinis pabklas (VDKM) I divizijos vadui, mintiems neetatiniams briams apginkluoti kulkosvaidi kuopose trko pistolet ir autuv, nes taikos metu ginklai buvo numatyti tik etatiniams kariams. Panaioje padtyje atsidr ir ryi komanda, nes norint padidinti moni skaii, ryi komandas teko papildomai skirti apie 50 kari. Jiems ginklai buvo imami i t pulko dalini, kurie nebuvo visikai sukomplektuoti. Toks ginkl skolinimasis tapo sistema, o tai kenk ginkl prieirai, spartino j susidvjim. Pulkininkas pra leisti

Pratybos. 1934 m. (VDKM)

566 567 568 569 Slaptas sakymas 1 p. p. 1934-08-04 Nr. 7sl // Ten pat, b. 128, l. 213. Slaptas sakymas kariuomenei. 1935-03-18 Nr. 8s // Ten pat, b. 115, l. 135. Plk. M. Rklaiio 1935-01-02 ratas I divizijos vadui // Ten pat, b. 221, l. 2. Pulko daina // Ten pat, b. 193, l. 39

194

kulkosvaidi kuop ir ryi komand karius apginkluoti karo metui skirtais ginklais ir tam iduoti 122 autuvus570. Ar buvo atsivelgta praym, duomen rasti nepavyko. 1935 m. rugpjio pradioje pulkas gavo dar du pabklus Oerlikon. Pulko vadovybs nuomone, jie virijo patvirtintus etatus, todl pasilyta juos perduoti atkuriamam Treiajam pstinink pulkui571.

Ryininkai pratybose (VDKM)

Ryi unys (VDKM)

1934 m. i birelio 6-osios 7-j Kauno guloje keletas jaun karinink sureng pu. J suorganizuoti kareiviai su ginklais siver Vyriausij tab ir kitas staigas. Taiau puas buvo greitai nuslopintas. iame pue dalyvavo Pirmojo pstinink pulko leitenantas Napoleonas Butkeviius. Be to, rugpjio 1819 dienomis kaip prisidjusieji prie rengiamo puo buvo suimti pulko liktiniai virilos Juozas Simanaviius ir Jonas Basijokas, vyr. puskarininkiai Jurgis Butnas, Jonas Mikuionis, Antanas Semaka ir Antanas Banys572. 1934 m. lapkriio 7 d. pulk tikrino ir skund klaussi apygardos virininkas gen. ltn. P. Tamaauskas573. 1934 m. lapkrit kariuomens vadovyb nusprend mjr. Antan urk paskirti Septintojo pstinink pulko vado padjju, taiau Pirmojo pstinink pulko vadas plk. M. Rklaitis nenorjo su tuo sutikti. 1934 m. gruodio 4 d. raytame rate I pstinink divizijos vadui jis pra mjr. A. urk paskirti Pirmojo pstinink pulko vado padjju, o dabartin pulko vado padjj plk.ltn. A. Poin perkelti Septintj pstinink pulk. Pulkininko argumentai buvo tokie: mjr. A. urkus yra darbtus, visais atvilgiais auktai vertinamas karininkas ir kaip aukltojas, ir kaip vadas. Mjr. A. urkaus pairis karinink
570 Ten pat, b. 242, l. 6. 571 kio virininko mjr. V. Blaio 1935-08-12 ratas Ginkluots valdybos Tiekimo skyriui // Ten pat, l. 95. 572 Slaptas sakymas kariuomenei. 1934-06-07, 1934-07-10; 1 p. p. vado plk. M. Reklaiio raportas I pst. divizijos vadui // Ten pat, b. 194, l. 34. 573 Slaptas sakymas 1 p. p. 1934-11-22 Nr. 14sl // Ten pat, b. 115, l. 119.

195

darb ir gyvenimo tvarkym, aukljim ir mokym, vairius organizacinius reikalus buvo toks pat kaip ir pulko vado, todl visi darbai vyko sklandiai. Taigi pulko vadas nepageidavo, kad mjr. A. urkus bt ikeltas. Pulko vado padjjo pareigas einant plk. ltn. A. Poin M. Rklaitis apibdino kaip turint labai daug ger savybi, vert pagarbos kar savanor. Vis dlto, jo nuomone, tarnaudamas daugiau kaip 16 met tame paiame pulke, i j 8 metus pulko vado padjju, plk. ltn. A. Poinas jautsi gal kiek ugautas, todl pulko gyvenimui tapo abejingas, be to, savo nepasitenkinim band reikti demonstratyviai, pulko karininkams matant574. Vis dlto vado praym nebuvo atsivelgta. 1935 m. kovo 21 d. 2-ojo bataliono vadas mjr. A. urkus buvo perkeltas Septintj pstinink pulk575.

1-osios kuopos vadas kpt. A. Ambraziejus (centre) Gaiin poligone. 1935 m. (VDKM)

1935 m. kovo 6 d., vykdant slapt kariuomens vadovybs nurodym, Septintj pstinink pulk buvo komandiruota dar viena Pirmojo pstinink pulko auli kuopa, vadovaujama kpt. Andriaus Ambraziejaus. Kartu su juo ivyko ltn. Pranas niaukta, j. ltn. Povilas Andrinas, vr. Stepas Bulharauskas, vyresnieji puskarininkiai Aleksas Siniakovas ir Juozas Grikeviius ir 134 kareiviai576. 1935 m. vasario 21 d., apie 18 val., 6-osios kuopos grandinis Vladas Mikolinas, padedamas tos paios kuopos grandinio akels ir Ukmergs kaljimo sargybinio, sugavo mogud-plik, mginant pabgti i Ukmergs kaljimo. Gr. V. Mikolinas, apie 18 valand ijs i kareivini, pastebjo okant per kaljimo tvor kalin ir leidosi j vytis aukdamasis daugiau kareivi. Jo auksm igirdo 6-osios kuopos grandinis akel. Kadangi abu buvo neginkluoti, V. Mikolinas akel pasiunt kuop ginkl, o pats bgl pavijo ir suiupo u rank.
574 Ten pat, b. 205, l. 1. 575 sakymas 1 p. p. 1935-03-22 Nr. 70 // Ten pat, b. 215, l. 49. 576 Slaptas 1 pst. pulko vado 1935-03-06 ratas 7-ojo pst. pulko vadui // Ten pat, b. 221, l. 16.

196

Kalinys, ginkluotas peiliu, V. Mikolin sueid ak ir itrko. Nekreipdamas dmesio aizd, V. Mikolinas toliau persekiojo bgl, kuris band pasislpti staiatiki kapinse. Tuo metu atbgo gr. akel su kaljimo priirtoju ir visi trys bgl sulaik. Pulko vadas u ygdarb 6-osios kuopos grandiniui Vladui Mikolinui suteik jaunesniojo puskarininkio laipsn. Taip pat V. Mikolinui ir akelei buvo pareikta padka. Birelio 9-j Respublikos prezidentas j. psk. Vlad Mikolin apdovanojo Vytauto Didiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu su kardais577. 1935 m. gegus 2526 dienomis kariuomens vado S. Ratikio iniciatyva Ukmergje, kaip ir visuose kariniuose daliniuose, turjo vykti kariuomens ir visuomens suartjimo vent. Pulko vadovyb pareng tikrai ger program, taiau visk sugadino smarkus lietus. Dl lietaus vent susirinko maai dalyvi, o kai kurie renginiai buvo ataukti. 15 valand turjo bti rodomi kuopos brio taktikos pratimai, taiau ir j buvo atsisakyta. Eisena nors ir vyko, bet buvo labai negausi. Dl lietaus nevyko ir 20 valand numatytas ikilmingas patikrinimas578. Vlesniais metais ios vents buvo tikrai spdingos. 1935 m. birelio 5 d. pulk tikrino I divizijos vadas gen. ltn. P. Tamaauskas. Patikrinimo akte pirm kart kaip trkumas buvo ufiksuota tai, jog dal usimim veda puskarininkiai, kurie nra gerai tam pasiruo579. Be abejo, pulko vadovybei tai buvo rimta pastaba. Liepos pabaigoje pulk paliko keletas karinink. Mjr. Juozas lepetys ir kpt.Jonas Dainius buvo perkelti Treij, kpt. Andrius Ambraziejus, ltn. Pranas niaukta ir j. ltn. Povilas Andrinas Septintj pstinink pulk580.

Kariuomens ir visuomens suartjimo vent. 1935 m. (VDKM)

577 578 579 580 sakymas 1 p. p. 1935-02-25 Nr. 50 // Ten pat, b. 215, l. 8; sakymas kariuomenei. 1935-04-12 Nr. 112. vents apraymas // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 227, l. 54. Slaptas sakymas 1 p. p. 1935-06-22 Nr. 10sl // Ten pat, b. 115, l. 135. sakymas kariuomenei. 1935 m. liepos 20 d. Nr. 49.

197

1935 m. rugpjio 1 d. pulko vado padjjas plk. ltn. A. Poinas buvo paskirtas 3-iojo bataliono vadu pulko vado padjjo teismis, o buvs 3-iojo bataliono vadas mjr. I. Virila 2-ojo bataliono vadu581. 1935 m. rugsjo 17 d. plk. Mikas Rklaitis buvo atleistas i pulko vado pareig ir paskirtas Pulkui priskirta artilerijos grup. 1935 m. (VDKM) III pstinink divizijos vadu. Pulko vadu buvo paskirtas plk. ltn. Leonas Gustaitis582. Plk. M.Rklaitis pulk perdav rugsjo 20 d.583 T pai dien plk. ltn. L. Gustaitis buvo paskirtas ir Ukmergs gulos vadu584. Rugsjo 19 d. tarnyb pulke pradjo buvusios Vytauto Didiojo kuopos vadas mjr. Julius iurna. Jis buvo paskirtas eiti Pulko artileristai (VDKM) 1-ojo bataliono vado pareigas585. 1935 met pradioje pulke buvo steigti nauji etatai Nr. 103. Pulkas turjo iaugti tredaliu. Greitai pulk papild dar daugiau kari. Tai sukl problem, nes pradjo trkti vietos. Liepos 27 d. pulko vadas plk. M. Rklaitis kreipsi I divizijos vad praydamas leisti dal pulko perkelti Vaitkukio dvar586. Leidimas buvo gautas ir po parengiamj darb 1935 m. spalio 31 d. pulko 1-asis batalionas su 1-ja, 2-ja ir 3-ija kuopomis bei tabu buvo ikelti i Ukmergs Vaitkukio dvar. I Ukmergs ivyko ir keletas karinink: 1-ojo bataliono vadas mjr. Julius iurna, 1-osios kuopos vadas kpt. Stasys Valiuis, 2-osios kuopos vadas ltn. Juozas Butnas, 3-iosios kuopos vadas kpt. Jonas Lapnickas, bri vadai ltn. Antanas Levinas, Vincas Klinaviius ir Vincas Urbutis587. 1935 metais pulkas (kaip priedangos) buvo sustiprintas artilerijos grupe. Be abejo, jo pajgumas iaugo, taiau atvyk artileristai sukl ir kai kuri proble581 582 583 584 585 586 587 sakymas 1 p. p. 1935-07-20 Nr. 180 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 215, l. 305. sakymas kariuomenei. 1935-09-18 Nr. 67. sakymas 1 p. p. 1935-09-20 Nr. 216. sakymas 1 p. p. 1935-10-01 Nr. 227 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 215, l. 415. sakymas 1 p. p. 1935-08-25 Nr. 221 // Ten pat, b. 215, l. 405. Ten pat, b. 247, l. 92. sakymas 1 p. p. 1935-10-22 Nr. 251, 1935-11-02 Nr. 255 // Ten pat, b. 215, l. 475, 488.

198

Pulkas manevruose. 1935 m. (VDKM)

m. Kaip matyti i pulko vado 1936 m. sausio 21 d. slapto rato I divizijos vadui, Ukmerg atvykus artilerijos grupei, pulko kareiviai pradjo atvirai reikti nepasitenkinim dl skirtingos artilerist ir pstinink aprangos. Pstininkai grjosi graiomis artilerist milinmis, batais ir m peikti savj uniform. Jie m kalbti, kad kariuomens vadovyb labiau rpinasi specialiaisiais daliniais. Artileristai tuo, be abejo, didiavosi ir pstininkus m irti i aukto. Plk. L. Gustaitis padar ivad, kad visos tos kalbos pagrstos. Jis pateik konkreius argumentus, kad pstinink apranga ne tik prasiau atrodo, bet ir turi akivaizdi trkum: 1. Pstinink bat plats ir trumpi aulai kl daug nepatogum iem einant per gilesn snieg ar pusnis, todl kad nenualt kojos, danai tekdavo sustoti ir ikratyti snieg.

Manevr vadovas kariuomens vadas plk. S. Ratikis (VDKM)

199

2. Vasar, kada kareiviai sussdavo pailsti, o ypa pratim metu, kada tekdavo liauti, batus pribyrdavo ems ir dl to nutrindavo kojas. Daugumos kareivi milins nesiek aul ir per liet batai greitai perlapdavo. Pulkininkas pra divizijos vado imtis priemoni, kad padtis i esms pasikeist588. 1935 m. gruodio 4 d. divizijos vadas sak pulke suformuoti vien karo padties batalion, kuris bt pasirengs vykdyti divizijos vado sakymus per 6 valandas. Divizijos vado sakyme buvo nurodyta, kad gavus ministro sakym, pulko pstininkai turi atvykti Ukmergs geleinkelio stot, vaiuoti ir raiti Jonavos geleinkelio stot589. 1936 met kov pulkui buvo nustatytas liktini puskarininki skaiius: 22 virilos, 47 vyresnieji ir 18 jaunesnij puskarininki i viso 87590. Nors vadovyb stengsi sudaryti pulke kuo geresnes gyvenimo slygas, taiau problem vis laik buvo. 1936 m. kovo 1011 dienomis pulk tikrino I pstinink divizijos sanitarijos virininkas plk. ltn. gyd. K. Gudelis. Jis pripaino, kad 5-osios kuopos patalpos dl drgms gyventi netinkamos. Pulko vadovyb jis pareigojo surasti kuopai naujas patalpas. Sanitarijos virininkas konstatavo, kad pulke visi praustuvai aplankstyti, surdij, trksta kami. 3-iajame trobesyje narai padaryti nerpestingai ir gulti netinkami. Buvo pastebta, kad antklods labai susidvjusios, todl kareiviai miegodami la591.

Pulko vasaros stovykla. 1936 m. (VDKM)

588 589 590 591 L. Gustaiio 1936-01-21 raportas I pst. divizijos vadui // Ten pat, b. 270, l. 18. I divizijos vado 1935-12-04 slaptas raportas I pst. pulko vadui // Ten pat, b. 229, l. 49. Slaptas sakymas kariuomenei. 1936-03-17 Nr. 6 // Ten pat, b. 252, l. 12. sakymas I pst. divizijai. 1936-03-20 Nr. 11 // Ten pat, b. 243, l. 182.

200

Pulkas ygyje. 1936 m. (VDKM)

1936 met baland pulk paliko vado padjjas plk. ltn. Antanas Poinas. Krato apsaugos ministras j paskyr aki apskrities komendantu592. 1936 m. rugpjio 12 d. I pstinink divizijos vadas sak pulke suformuoti dviratinink kuop. Vykdant divizijos vado sakym, 8-oji kuopa buvo pertvarkyta dviratinink kuop. Nors vadas sak j sudaryti pilnos taikos meto etat sudties (181 mogus G. S.), taiau kuopoje buvo tik 3 karininkai, 3 liktiniai puskarininkiai ir 105 kareiviai. Prieastis pulkui Karo technikos valdyba skyr tik 120 dvirai. pulko vado praymus dvirai skirti tiek, kiek reikia, buvo atsakoma, kad j nra593. 1936-j pabaigoje, vykdant slapt 1936 m. lapkriio 10 d. kariuomens vado sakym, pulke, kaip ir kituose pstinink pulkuose, buvo suformuotas minosvaidi brys. I Ginklavimo valdybos pulkas gavo 4 minosvaidius594. 1936 m. gruodio 9 d. pulk inspektavo naujasis Ipstinink divizijos vadas gen. ltn. Stasys Pundzeviius. Pacituosime kelet jo mini: 1. Atrodo, kad dauguma karinink ateina pratim maai pasireng, nesiskait reikaling pstinink statuto paragraf, todl nagrinjant taktinius pratimus, negali pagrsti savo samprotavim, sprendim ir Stasys Pundzeviius sakym.
592 sakymas 1 p. p. 1936-05-15 Nr. 117 // Ten pat, l. 220. 593 Ten pat, b. 268, l. 16, 18. 594 1-ojo p. p. vado 1937-01-02 raportas I divizijos vadui // LCVA, f, 509, ap. 1, b. 348, l. 38.

201

2. Pratim dalyvi, matyt, maai studijuojamas emlapis, todl ivados apie vietov ieina nepilnos, blankios. Pratim vadovams reikalauti i dalyvi naujos terminologijos. 1 pstinink pulko pratim vadovas veng aikiai pasisakyti kaip jis t ar kit klausim yra iris ir kur sprendim padars. Tiek pratim vadovai tiek dalyviai kalbjo per tyliai.595 Po vis pertvark 1936 m. gruodio 15 d. pulke buvo 3 batalionai, 13 kuop ir 39 briai. Juose tarnavo 67 karininkai, 139 puskarininkiai, 1876 kareiviai. Pulkas turjo 768 autuvus, 81 lengvj kulkosvaid, 18 sunkij kulkosvaidi, du automatinius pabklus. Pulke buvo sukaupta 3 007 734 oviniai, 600 sviedini automatiniams pabklams, 515 rankini granat. Buvo 57 veimai, 6 lauko virtuvs, 131 arklys, i j 26 jojamieji596.

Automatinio pabklo Oerlikon komanda. 1936 m. (VDKM)

1937 met kov kai kurie pulko daliniai dalyvavo kariuomens iemos manevruose mlynj pusje. Nors didesni pastab i manevr vadovybs pulkas nesulauk, taiau pulko vadas gen. t. plk. L. Gustaitis kariais buvo nepatenkintas. Jis patikrino 6-osios manevrins kuopos veiksmus. Kuopa buvo isidsiusi stabdyti prie PrienVaiknabrasio dvaro ribose. Pozicija buvo patogi, bet kai kurie kulkosvaidininkai ir auliai prie save teturjo vos keli deimi metr apaudymo plot, nors pulko vadas pozicijas patikrino daugiau nei po valandos. Pulkininko nuomone, nepatikrinti ugnies priemoni idstymo buvo neleistinas aplaidumas, todl 1-ojo manevrinio brio vadas j. ltn. K. Gintautas
595 Slaptas sakymas 1 p. p. 1936-121-15 N. 13 sl // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 115, l. 162. 596 1 pst. Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino pulko sudties inios. 1936 gruodio 15 d. // Ten pat, b. 258, l. 55.

202

Kariuomens ir visuomens suartjimo vents metu visuomen pulkui dovanoja ginklus. 1937 m. (VDKM)

203

buvo nubaustas 7 paromis nam areto, o laikinai js 5-osios manevrins kuopos 1-ojo brio vado pareigas likt. psk. Artras Bueris 7 paromis aretinje597. 1937 m. gegus 23 d. Ukmergje vyko kariuomens ir visuomens suartjimo vent. Ji prasidjo dar gegus 22-osios vakar. 20 val. 30 min. ant Ukmergs piliakalnio buvo sukurtas ventinis lauas. Lau udeg tautiniais rbais apsirengusi pradios mokyklos moksleiv. Dainavo chorai, grojo pulko orkestrai, buvo leidiami fejerverkai. Lauui ugesus, 8-osios kuopos dviratininkai su deganiais tautini spalv dvirai ibintais per Ukmerg nuvaiavo kareivines. Gegus 23-ij ikilms prasidjo vliavos paklimu, po to pulko sporto aiktje vyko pamaldos, po pamald 3-iojo bataliono aiktje vyko pulko kari paradas. Nuo 15 iki 16 valandos visi galjo apsilankyti pulko kareivinse, arklidse, kituose pastatuose, apirti ginklus. 17 valand prasidjo parodomoji programa: gimnast ir akrobat numeriai, ryio un paradas, kulkosvaidinink kuopa ygyje, pabkl Oerlikon brio ivaiavimas pozicijas ir pasiruoimas audyti, voltiiruot ir digitavimas, artilerijos baterijos ivaiavimas atvir pozicij ir vis, jojimas su klitimis. Po parodomosios programos sporto aiktje prasidjo okiai. vent pasibaig ikilmingu kari patikrinimu ir vliavos nuleidimu598.

Pulko suvestin kuopa ygyje. 1937 m. (VDKM)

597 sakymas 1 p. p. 1937-03-09 Nr. 4sl // Ten pat, b. 285, l. 146. 598 Kariuomens ir visuomens vents programa // Ten pat, b. 331, l. 168.

204

1937 m. birelio 8 d. pulko 1-ojo bataliono suvestin kuopa, vadovaujama 1-osios kuopos vado kpt. J. Navikeviiaus, atliko 36 kilometr yg. Deja, ygis buvo neskmingas. Usideg ir apdeg vienas gurguols veimas, be to, trko tvarkos ir drausms. U blog drausms palaikym ygio metu pulko vadas kpt.Navikevii nubaud 7 paromis nam areto599. 1937 met spal plk. L. Gustaitis atkreip dmes vien fakt. Ukmergs guloje vis dar pasitaikydavo atvej, kai uniformuoti karininkai lankydavosi baruose ir kitose ueigose. gulos vadas spalio 31-j ileido sakym, kuriuo karininkams buvo grietai udrausta mintose ueigose lankytis uniformuotiems600. 1938 m. kovo 1 d. pulke buvo suformuotas neetatinis degazuotoj skyrius. Aprpinimo ir vidaus tvarkos atvilgiu jis buvo priskirtas prie 7-osios kuopos601. 1938 m. birelio 25 d. Vytauto Didiojo karinink kurs virininkas gen.t. plk. Vladas Karvelis 5 mnesiams buvo komandiruotas pulk atlikti pulko vado stauots. Tokiam pat laikotarpiui pulko vadas plk. Leonas Gustaitis buvo komandiruotas kariuomens tabo virininko inion602. Liepos 12-j plk. V. Karvelis perm pulk ir buvo paskirtas Ukmergs gulos virininku603. Gen t. plk. V. Karvelis pulkui vadovavo iki 1938 m. gruodio 12 d. T dien jis pulk perdav plk. L. Gustaiiui ir ivyko kariuomens vado inion604. Plk. V. Karvelio penki mnesi vadovavimas nebuvo kuo nors ypatingas. Gal tik buvo sugrietinta drausm ir daugiau karinink, liktini ir kareivi nubausta u drausminius nusiengimus. 1938 m. liepos 1014 dienomis 150 pulko kareivi, kariuomens vadui sutikus, ivyko ekskursijon Lietuvos pajr. Vyko visas pulko orkestras, i kiekvieno bataliono po 40, o i smulkesni padalini po 10 kareivi. ekskursij visi ivyko garlaiviu Vilnius605. Rugpjio 2930 dienomis pulk tikrino I pstinink divizijos vadas brg. gen. S. Pundzeviius. Patikrinimo tema kuopos dalyvavimas puolime. Nors sakymas nebuvo suformuluotas precizikai, daliniai puolim vykd gerai. Vadas po patikrinimo buvo patenkintas606. Plk. V. Karveliui vadovaujant, pilnos sudties pulkas dalyvavo 1938 met
599 600 601 602 603 604 605 606 Spaptas sakymas 1 p. p.937-06-24 Nr. 11sl // Ten pat, b. 221a, l. 62. Slaptas sakymas Ukmergs gulai. 1937-10-31 // Ten pat, b. 176, l. 130. sakymas 1 p p. 1939-03-10 Nr. 70 // Ten pat, b. 336, l. 174. sakymas kariuomenei 1938-06-25 Nr. 44. LCVA, f. 513, ap. 1, b. 308, l. 583. sakymas 1 p. p. 1938-12-12 Nr. 370 // Ten pat, l. 1110. Ten pat, b. 276, l. 44. Slaptas sakymas 1 p. p., 1938-10-10 Nr. 6 sl // Ten pat, b. 115, l. 184.

205

Pulko ryininkai manevruose

rudens manevruose. Manevrai vyko rugsjo 918 dienomis. Juose dalyvavo visi trys pulko batalionai, aptarnaujaniosios tarnybos: 38 pulko karininkai, 2275 kareiviai, 516 arkli, 16 lauko virtuvi607. Po manevr plk. V. Karvelis I divizijos vadui para plaias ir isamias pastabas. Pastab pulkininkas turjo visoms manevr sritims. Paminsime tik kelet, ms nuomone, domesni. Pirmiausia jis padar ivad, kad pstinink pulkuose turi bti tabo virininkas. tabo virininkus jis sil vesti palaipsniui, pradedant nuo priedangos pulk. Antra nors pulko adjutantai ir ini karininkai labai stengiasi ir daug dirba, jiems trksta patyrimo. Jis pasil dar prie manevrus daliai tab pareign surengti 12 mnesi kursus. Visi pulk vadai turi bti aprpinti automobiliais, nes jodindamas arkliu, vadas greitai pavargsta ir nebesugeba produktyviai vadovauti. Ryius palaikyti turi ne tik dviratininkai ir raiteliai, bet ir po por motociklinink. Pulkininko nuomone, manevrai vykt daug sklandiau ir nekilt tiek nesusipratim, jei manevr uduot visi dali vadai iklausyt divizijos tabe. ia pulkininkas padar ilyg jei tam yra laiko ir slygos. Nemaai pastab jis turjo dl manevr aprpinimo, ryi ir kt.608 1938 m. rugpjio 25 d. pulkas vent savo 20 met sukakt. Tais metais pulko karininkai Ginkl fondui paaukojo 10 tkst. lit, taigi nors vent buvo gana kukli, nuotaika buvo nepaprastai ikilminga jau vien dl to, kad
607 Ten pat, b. 319, l. 5-504. 608 1 p. p. vado plk. V. Karvelio pastabos dl 1938 m. rudens manevr // Ten pat, l. 517.

206

Prezident A. Smeton ir j lydinius asmenis sutinka Ukmergs burmistras V. Rklaitis (VDKM)

buvo laukiama atvykstant vyriausiojo ginkluotj pajg vado Respublikos prezidento Antano Smetonos. 9 val. 45 min. Ukmergje, Kstuio aiktje, jau buvo isirikiavusi garbs sargyba su orkestru, vairios organizacijos su savo vliavomis. aligatviai, nam balkonai, langai buvo pilni ventikai nusiteikusi ukmergiki. Prie specialiai pastatyt alumynais papuot vart prezidento lauk eins krato apsaugos ministro pareigas kariuomens vadas brg. gen. S.Ratikis, laikinai eins pulko vado pareigas gen. t. plk. V. Karvelis, Ukmergs miesto burmistras ats. plk. Vladas Rklaitis, vietos valdios staig atstovai ir didelis brys kviestini svei. Apie 10 valand pasirod ir garbingasis sveias. Prie vart Respublikos prezidentui raportavo gediminn Garbs sargybos kuopos vadas, trumpu odiu pasveikino miesto burmistras ats. plk. V. Rklaitis. Pasisveikins su garbs sargyba, prezidentas su kitais sveiais ir pulko eimininkais usuko Ukmergs gulos karinink ramovn, o Garbs sargybos kuopa gro kareivines, kur pulkas ruosi pamaldoms. Netrukus sveiai atvyko pamaldas, kurios buvo laikomos vienoje kareivini aiktje prie parko. Pamaldas laik Pirmojo pstinink pulko Pamoksl sako kun. A. Keblaitis (VDKM) kapelionas kun. A. Keblaitis,
207

giedojo pulko kari choras ir kariai solistai. ventei pritaikyt pamoksl pasak pamaldas laiks kun. A. Keblaitis. Pradioje jis pabr, kad kaip visi darbai, kaip dauguma vie ikilmi, taip ir i garbinga Gedimino pulko dvideimtmeio sukakPulk sveikina prezidentas A. Smetona (VDKM) tis pradedama malda. Po pamald buvo paventintas naujas modernus kareivini pastatas. ventinimo apeigose dalyvavo sveiai, atitinkam dalini vadai ir pulko vadovyb. Tuo metu pats gediminn pulkas aiktje rengsi paradui. Apie 12 valand, kai visi pulko daliniai stovjo rikiuotje, o pulko priekyje ant irgo garbingj svei lauk paradui vadovaujantis pulko vadas, fajetonu prie isirikiavusio pulko privaiavo Respublikos prezidentas A. Smetona. Drauge su juo buvo krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas brg. gen. S.Ratikis. Vyriausij ginkluotj pajg vad raportu sutiko gen. t. plk. V.Karvelis. Pulko orkestras grie sutikimo mar. Prie estrados stebti parado buvo susitelkusi kviestini svei, organizacij, kari ir ukmergiki irov minia. Apvaiavs ginklu gerbiant pulk ir pasisveikins su visais jo daliniais, Respublikos prezidentas Antanas Smetona drauge su S. Ratikiu sustojo specialiai prie isirikiavus pulk rengtoje tribnoje, i kurios trumpai pasisveikino su gediminnais. Prezidentas pabr, kad pulkas savo krimosi pamatus pad-

Pulk sveikina kariuomens vadas brg. gen. S. Ratikis (VDKM)

208

Dviratinink kuopa parade (VDKM)

Ryininkai (VDKM)

jo sostinje Vilniuje, pasivadindamas jo krjo ir savo didiojo vado vardu. iais metais visa Lietuva mini Nepriklausomybs sukakt. Laimingas sutapimas, kad iemet savo gyvavimo dvideimtmet mini ir Pirmasis pstinink pulkas. Respublikos prezidentas palinkjo gediminnams giliai atmintyje saugoti savo pulko pirmtakus, kovojusius dl Lietuvos laisvs, kad Apvaizda laimint ir lydt kiekvien gediminn yg, kad iandien jie ne tik mokytsi naudoti ginkl, bet ir bt pavyzdingi valstybs laisvs saugotojai. Visa tai darysite ne sau, bet Lietuvai Tvynei, baig prezidentas A. Smetona. Nuaidjus sutartinai su orkestru gediminn sugiedotam Tautos himnui ir triskart sugaudus valio, sveikinimo kalb pasak kariuomens vadas brg. gen. S. Ratikis (r. pried Nr. 2). Jam baigus nuskambjo energingi, trumpi valio. Po to trump od gediminnams tar I divizijos vadas brg. gen. S. Pundzeviius: Sveikinu I-os divizijos vardu ir linkiu imokti tinkamai vartoti ginkl, kad reikalui esant tinkamai atliktume savo pareigas. Savo vadui, kuris esant reikalui ves mus kautynes, suukime tris kartus valio.

Pulko sanitarai (VDKM)

Automatiniai pabklai Oerlikon (VDKM)

Po parado pulkas vl isirikiavo savo senojoje vietoje, buvo iauktas pulko vliavos brys ir atlikta vliavos nuneimo ceremonija. 12 val. 30 min. 3-iojo bataliono kareivinse sveiams buvo patiekti ikilmin209

gi piets. Per pietus kaip einantis krato apsaugos ministro pareigas kalbjo brg.gen. S. Ratikis, buvs Pirmojo pstinink pulko vadas ats. gen. t. plk. V.Skorupskis, Ukmergs visuomens vardu Ukmergs gimnazijos mokytojas ats. mjr. Buinikis, Respublikos prezidentas A. Smetona609. Po ikilmi pulkas vl pasinr kasdien gyvenim. 1938 m. rugsjo 8d. Respublikos prezidentas mjr. Ignui Virilai suteik pulkininko leitenanto laipsn610. 1938 met spal pulko vadas plk. V. Karvelis su pulko karininkais intensyviai valg Ukmergs apylinkes. Pats vadas 6 dienas su adjutantu tikslino vietov, kad bt kuo geriau atliktos priedangos uduotys, kartu su tabo karininkais ir batalion bei kuop vadais dvi dienas rekognoskavo ventosios up. Savo ruotu batalion vadai kartu su kuop vadais taip pat atliko rekognoskavimo darbus. Pionieri brio vadas atskirai 7 dienas valg ventosios rajon611. Lapkriio 1112, 14, 21, 2829 ir gruodio 13 dienomis pulko karininkai ir kariai valg vietov buvo ruoiamasi vykdyti Ukmergs priedangos rinktins udavinius. valgoma buvo dviem ruoais: 1-uoju pietryius nuo ventosios ups stabdymo udaviniui vykdyti, 2-uoju ventosios upei ginti. Ukmergs rinktinei buvo numatyti ie ruoai: 1 ruoas administracijos linijos umimas; 2 ruoas stabdymas iki ventosios ups; 3 ruoas ventosios ups gynimas.

Mokomosios kuopos ileistuvs. 1938 m.

609 Pirmojo p. D. L. K. Gedimino pulko pirmasis 20-tis // Kardas, 1938, Nr. 17, p. 388389; LCVA, f. 513, ap. 1, b. 276, l.54; Didinga gediminn vent Ukmergje // Karys, 1938, Nr. 35, p. 974976. 610 sakymas 1 p. p. 1938-09-22 Nr. 281 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 308, l. 839. 611 1 p. p. vado raportas I pst. divizijos vadui // Ten pat, b. 330, l. 23.

210

Atlikto tyrimo ivados nebuvo optimistins: jei prieas pult staiga, 1-ojo ir 2-ojo ruo i viso nebt manoma ginti; bt spta uimti ir ginti tik 3-ij ruo t. y. ventosios ups linij. Visus tris ruous uimti ir ginti buvo galima tik turint pakankamai laiko. iuo atveju buvo numatytas detalus linij umimo planas, numatant dalis, kokius ruous ir per kiek laiko jos turi uimti. Buvo padaryta bendra ivada, kad ventoji prieininko pstininkams ir kavalerijai nra rimta klitis, nes upje yra daug brast, ups dugnas neklampus, srovs greitis vidutinis612. 1939 m. vasario 1 d. I divizijos vado sakymu prie pulko Mokomosios kuopos buvo steigtas neetatinis automatini pabkl brys. Jam buvo ikelta uduotis rengti puskarininkius visos divizijos automatini pabkl daliniams. Brio vadu paskirtas 1-osios kulkosvaidi kuopos automatini pabkl brio vadas j.ltn. Strikauskas, padjju Ketvirtojo pstinink pulko j. ltn. J. Bulota. Briui buvo skirtos ios mokymo priemons: trys automatiniai pabklai, vienas sunkusis kulkosvaidis su audymo lktuvus priedais, tolimatis. Mokymo program tvirtino Pirmojo pstinink pulko vadas613. 1939 m. vasario 1213 dienomis pulkas ikilmingai paminjo uvusio pulko vado krn. Antano Juozapaviiaus 20-sias ties metines. Vasario 13 d. 13 val. liktini puskarininki ramovje vyko minjimas. 16 val. 3-iojo bataliono salje buvo suvaidintas dim. kpt. ukausko veikalas Pirmasis pulkas. 20 val. gulos karinink ramovje prie A. Juozapaviiaus paveikslo buvo pastatyta garbs sargyba. Vasario 13-j prie vis pulko pastat buvo ikeltos gedulo vliavos. 9 val. 30 min. vyko ikilmingos Miios, po j visuose daliniuose buvo skaitomos paskaitos apie A. Juozapavii. Pulko vadas gen. t. plk. Leonas Gustaitis, pasiremdamas kariuomens vado 1938 m. lapkriio 23 d. leidimu, Antan Juozapavii ra pulko karinink sra. sakyme vadas ra: Vyio Kryiaus ordino kavalieri a. a. Antan Juozapavii rayti pulko karinink sraus. Mindami jo garbingo uvimo dvideimties met sukakt turime t kilni Jo asmenyb painti ir pasirti sekti Jo karygikumo pavyzdiu. Jo atminimas visuomet turi bti gyvas pulko kari irdyse. sakau visuose daliniuose, o ikilmingomis dienomis per vakarinius patikrinimus, prie pradedant aukti dalinio karius, laikantis momentui tinkamos rimties, aukti karinink Antan Juozapavii.614 Pulko karinink praymu Ukmergs miesto taryba buvusi Vienuoli gatv pavadino Karininko Juozapaviiaus alja615.
612 613 614 615 1 p. p. vado 1938-12-06 raportas I pst. divizijos vadui // Ten pat, b. 425, l. 311. Slaptas 1939-01-28 1 p. p. tabo liepimas // Ten pat, b. 221, l. 102. sakymas 1 p. p. 1939-02-13 Nr. 26 // Ten pat, b. 336, l. 94. Ukmergs miesto tarybos 1939 m. vasario 11 d. posdio nutarimas // Ten pat, b. 380, l. 91.

211

Pulko rikiuot. 1939 m. (KAA)

Vasar pulke vl apsilank divizijos sanitarijos virininkas. Deja, jis ir vl rado daug netvarkos, nevaros, konstatavo, kad kai kuriuose padaliniuose per anktos patalpos, pulko teritorija labai drgna. Kareiviai, atlikdami pratimus aiktje, isipurvina, avalyn permirksta, todl teriamos patalpos, nra slyg isidiovinti drabuius ir avalyn616. Dauguma sanitarijos virininko rast trkum buvo objektyvs, taiau buvo ir apsileidimo atvej. 1939 m. kovo 4 d. pulko 3-iojo bataliono salje buvo kurta kareivi ramov. Kaip sakoma pulko vado sakyme, jos paskirtis duoti intensyviai dirbantiems kareiviams kultringo poilsio, grai pramog ir padti naudingai sunaudoti laisv laik617. Kovo 2123 dienomis I divizijos tabe vyko I divizijos karinink karo aidimai. Tema sustiprinto pstinink pulko veiksmai mieste. Divizijos vado div. gen. S. Pundzeviiaus sakymu iuose aidimuose i Pirmojo pstinink pulko dalyvavo plk. ltn. V. Blays, plk. ltn. I. Virila, mjr. J. iurna, mjr. S. Valiukis, kpt. J. Juodelis ir ltn. J. Vildinas618. 1939 m. rugpjio 24 d. pulkas vent savo 21 met sukakt. Buvo ikilmingai paminta ir karuo J. Sidaraviiaus 20-j ties metini sukaktis619.

616 617 618 619

sakymas I pst. divizijai. 1939-02-21 Nr. 6 // Ten pat, b. 315, l. 11. sakymas 1 p. p. 1939-03-10 N. 70 // Ten pat, b. 336, l. 174. I PD karinink karo aidimams. Slaptas nurodymas // Ten pat, b. 362, l. 58. Ten pat, b. 380, l. 130.

212

Pulkas prasidjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m. rugsjo 1 d. Vokietijai upuolus Lenkij, prasidjo Antrasis pasaulinis karas. Jis kilo prie pat ms alies sien ir nors Lietuva nebuvo tiesiogiai traukta karo veiksmus, rugsjo 17 d. Lietuvos Vyriausyb turjo paskelbti dalin mobilizacij ir sien apsaug sustiprinti kariuomens daliniais. Taiau Pirmasis pstinink pulkas, kaip priedangos, vos tik prasidjus karo veiksmams, pradjo aukti rezervistus. Paaukus rezervistus, pirmosiomis dienomis pulke pakriko drausm, nes pradioje apie tai nebuvo pagalvota. Rusjo 4-j, etadien, be jokio reikalo miest buvo ileista labai daug paaukt kari. Jiems net nebuvo iduoti asmens enklai ar ileidimo paymjimai. Netvarkingai apsirengusi, j buvo pilni restoranai. Gatvse kilo netgi mutyni. Vienas atsarginis kareivis nepasisveikino net su Ukmergs gulos virininku. Kai virininkas liep jam prieiti, tas peroko per tvor ir pabgo. U tok elges gulos virininkas, iki pabglis neprisipains arba nebus iaikintas, sak miest neileisti n vieno kareivio, nebent bt labai svarbus reikalas. Atsarginiams buvo udrausta mieste nakvoti, kareivi rajone vestas iorinis patruliavimas. gulos budtojams ir padjjams sakyta nuolat tikrinti mieste pastebtus kareivius, apie visus sulaikytuosius praneti asmenikai gulos virininkui620. Kokiomis nuotaikomis tomis dienomis gyveno Ukmerg ir pulkas, iliustruosime itrauka i gr. Jono Biveinio laiko namus. Kalb iek tiek pataisme, nes laikas paraytas su daugybe gramatini klaid. Naujien Ukmergj visoki dabar. Ukmergj eina didel mobilizacija. Daug pam atsargini, arkli ir iaip visoki daikt. Smarkiai ruoiasi dl karo. Visk gatavija tik ivykt parube. Karas bus ar ne niekas neino, bet pasiruot tai ruoiasi smarkiai. Ukmergj nuotaikos yra nekokios. Mieste mons bginja i vieno galo kit, o bobos verkia net isijuos. Kit vyrus pam, tai su vaikais ateina kareivines. Verkia, lenda, negalima apsiginti nuo kareivini. Ukmergs apskrity ima jaunus ir senus nuo 1905 m. gimimo met. Ukmergj visi kalba, kad karo gali nebt o gal ir gali bt, bet mums greiiausiai reiks ivykti parube dl sustiprinimo sargybos, kad neit nei lenkai nei vokietis Lietuvos pus kariauti. O gal ir nereiks, taip viskas praeis... 3-iojo bataliono vadas u tai, kad nepais reikalavim apie padt pulke niekam nieko nerayti, gr. J. Bivein nubaud 10 valand stovti kovine apranga su autuvu. Taiau pulko vadui pasirod, kad tai per maa bausm, todl i jo dar buvo atimtas grandinio laipsns. Kartu pulko vadas dar kart kuo grieiausiai
620 Slaptas 1939-09-04 Ukmergs gulos tabo ratas // Ten pat, b. 362, l. 70.

213

udraud apie padt pulke teikti bet koki informacij621. Pulko tabo turimomis iniomis, mobilizuotuosius Ukmerg atlydjo imtai namiki. Juos i Ukmergs miesto paaukti atsarginiai kurst vairiomis provokacinmis kalbomis, kaip antai: Mes kariauti nenorime ir nekariausime, jeigu ves karan, mes ginklus inosim kur nukreipti, mes nenorime, kad ms monos ir vaikai likt vieni badauti. Atsivelgdamas tokias kai kuri rezervist nuotaikas, rugsjo 7 d. gulos virininkas dalini vadams sak: 1. Sustiprinti auktini sekim. 2. Daliniuose danai rengti pokalbius apie alies ir tarptautin padt. 3. Atsarginiams gerai iaikinti statym apie kari eim aprpinim ir net ruoti btinas paymas dl praym paalpoms padavimo. 4. Stebti, kad kareiviai su sveiais susitikt tik nustatyta tvarka ir kt.622 Pirmosiomis karo dienomis vokieiams puolant Lenkij, Pirmojo pstinink DLK Gedimino pulko 1-asis batalionas, sustiprintas Pirmojo artilerijos pulko 1-ja baterija, buvo isistas irvint rajon. Batalionas um pozicij Zavias kaime palei demarkacijos linij. Batalionui buvo sakyta neleisti lenk kariuomenei ygiuoti per Lietuv Rytprsi kryptimi kaunantis su vokieiais MusninkirvintNaujj Vies bare. ioje pozicijoje 1-asis batalionas ibuvo beveik du mnesius. Pasistiems saugoti sienos Pirmojo pstinink pulko kariams pulko vadas sak: 1. Priartjusius prie ms sienos kariaujani ali kariuomens vienetus spti, kad ia neutralios Lietuvos siena, kuri pereiti draudiama. 2. siverusias svetimos kariuomens dalis sulaikyti ir internuoti arba, jei nesileidia internuojamos, nublokti per sien atgal. 3. Nesiimti iniciatyvos ir ginkl naudoti tik kratutiniu atveju, t. y. tik tada, jei svetima kariuomen j naudoja. 4. Kariams ir auliams ms valstybs sienos jokiu bdu neperengti. 5. Puolanias pranaesnes prieo jgas stabdyti ir daryti klitis, kaip numatyta stabdymo plane. 6. Prielktuvinei apsaugai pastebtus svetim valstybi lktuvus tupdyti be kautyni, naudojant sutartinius signalus623. Priimti internuotuosius pulko vadas sak plk. ltn. Ignui Virilai. Pulko 2-ajam batalionui rugsjo 18 d. pulko vadas sak bti pasirengusiam, gavus sakym, per 30 minui iygiuoti paremti Utenos ar Ukmergs pasienio bar624.
621 622 623 624 sakymas 1 p. p. 1939-09-12 Nr. 165 // Ten pat, b. 337, l. 367. Ukmergs gulos tabo 1939-09-07 liepimas // Ten pat, b. 362, l. 71. Operatyvinis sakymas 1 p. p. N. 1. 1939-09-18 // Ten pat, b. 315, l. 80. Operatyvinis sakymas 1 p. p. Nr. 1. 1939-09-18 // Ten pat.

214

Rugsjo 18-j vykdius mobilizacij, pulkas i taikos meto etat persitvark karo meto etatus. Buvo suformuoti nauji pulko bstins, raitj valg ir chemijos briai, nuo rugsjo 18-osios iformuota Mokomoji kuopa625. Jau rugsjo 1819 dienomis Vilni ygiavo Raudonoji armija. Lenk kariuomens daliniai, bgdami i Vilniaus krato, priartjo prie demarkacijos linijos. Pulko vadas gen. t. plk. Leonas Gustaitis sak i vis internuot lenk karinink surinkti asmeninius revolverius, pistoletus ir beginklius toliau sisti Ukmergs link, kur jiems 3-iojo bataliono kareivinse buvo leista laikinai apsigyventi626. Rugsjo 18 d. pulke buvo gautas Ukmergs apskrities komendanto ratas, kuriame jis nurod visus sien perjusius karius sisti jo inion, o civilius perduoti artimiausiam policijos pareignui. Internuotuosius aprpinti vadovaujantis patvirtintomis Internuotiesiems ir j turtui priimti ir laikyti taisyklmis, internuotj arklius ir kitus gyvulius perduoti kariuomens veterinarijos virininkui ir elgtis pagal jo nustatytas taisykles627. Pirmieji lenk kariai LietuvosLenkijos demarkacijos linij perjo 1939 m. rugsjo 18 d. 12 val. prie Vievio. Tai buvo karininkas ir brelis kari. Vis nakt i 18-osios 19-j prie administracins linijos telksi Lenkijos kariai ir civiliai. Didiul lenk kari grupuot susitelk Maiiagaloje. Rugsjo 19-osios ryt demarkacijos linija buvo udaryta ir kariams buvo sakyta nieko Lietuv neleisti. Rugsjo 19-j administracin linij pereng lenk sanitarinis dalinys su keliais sueistaisiais, kuriems Lietuvos kariai suteik pirmj medicinos pagalb. Po to jie buvo nugabenti Kauno karo ligonin. Vliau Lietuv m plsti vis daugiau ir daugiau lenk kari ir civili pabgli. T dien buvo internuota net keli tkstaniai lenk kari. Rugsjo 19-osios pavakar Kaun automobiliais atvyko kelios karinink (apie 70), valstybins policijos, administracins valdios tarnautoj grups, taip pat 5060 eilini kari628. Pirmojo pstinink pulko saugom demarkacijos linijos bar lenk kariai pasiek rugsjo 19-osios ryt ties Puoriais, 6 kilometrai pietus nuo irvint, ir internuojami nesiprieino629. Lenkai sien pereidavo pavieniui ir grupmis, o nuo rugsjo 20-osios, kai administracin linija buvo atidaryta oficialiai, net itisais junginiais. Taip Lietuv atbgo Volkovysko kavalerijos grup (apie 1200 kareivi ir 80 karinink), vadovaujama brg. gen. Vaclavo Pezdzieckio (Wacaw Przezdziecki), visas lenk III korpuso (D.O.K. III) tabas su tabo virininku gen. t. plk. Benediktu
625 626 627 628 629 Ten pat, b. 338, l. 77. Martinionis A. ygis Vilni 1939 m. spalio 2729 d. V., Kardas, 1997, p. 222223. Ukmergs apskrities komendanto 1939-09-18 ratas Nr. 459 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 315, l. 84. Mitkiewicz Leon. Kauno atsiminimai, p. 289. Operatyvinis sakymas 1 p. p. Nr. 2. 1939-09-19 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 315, l. 78.

215

Chlusieviium (Benedykt Chusewicz) ir kt.630 Internuojami buvo ne tik lenk kariai, bet ir policininkai, sienos sargai, paramilitarini organizacij nariai, vilkintys uniformas. Internuojant lenk karius, ne viskas vyko sklandiai. Pasienyje kildavo vairi incident, kartais ms kariams netgi tekdavo panaudoti jg, nes ne visi lenkai sutikdavo klausyti lietuvi reikalavim. Buvo nutik, kad atskiri ginkluoti lenk kariai arba j briai, atvyk pasien ir suinoj, jog ia jiems teks nusiginkluoti, nesutikdavo atiduoti ginkl ir grdavo atgal. Masinis lenk kari bgimas Lietuv baigsi rugsjo 26 dien. Vliau administracin linij pereidavo tik pavieniai kariai ar nedidels j grupels631. Pirmojo pstinink pulko saugomame pasienio bare lenk bgimas baigsi netgi anksiau, nes jau rugsjo 21-j palei vis saugom demarkacijos linijos bar sargybas pastat sovietin kariuomen. Rugsjo 24-j pulko vadas sak pulko dalis nuo sienos atitraukti, o sienos apsaug perduoti 10-ajam pasienio apsaugos batalionui632. LietuvosLenkijos demarkacijos linij perj lenk kariai buvo alkani ir ivarg, todl pirmiausia bdavo pamaitinami, gaudavo btinj medicinos pagalb, po to gabenami internuotj surinkimo punktus, o sunkiai sueisti karo ligonin. Elges su internuotaisiais ir j atsineto turto likim reglamentavo krato apsaugos ministro brg. gen. Kazio Musteikio 1939 metais patvirtintos Internuotiesiems ir j turtui priimti ir laikyti taisykls. i taisykli pirmasis punktas skelb: Patekusios Lietuvos Valstybs teritorij kariaujani valstybi kariuomens dalys, grups bei pavieniai kariai tuojau internuojami: nuginkluojami ir patalpinami tam tikrose, jiems skirtose patalpose ir laikomi iki karo pabaigos. Pasiprieinusieji jga priveriami pasiduoti. Vadovaujantis iomis taisyklmis, i internuotj bdavo paimami ginklai, audmenys, arkliai su pakinktais, veimai, kitos susisiekimo priemons, vairs sekimo prietaisai, emlapiai, almai, jei turjo kepurs, trimitai, vilpukai, dirbtuvi rankiai ir turimos mediagos. Internuotiesiems buvo paliekama apranga, antklods, dujokauks, gertuvs, rkalai, maisto produktai, tualeto reikmenys, laipsni enklai, ordinai, pinigai, brangenybs ir kiti grynai asmeniniai daiktai, lagaminai. Jeigu internuotj drabuiai bdavo prasti, jie bdavo aprengiami Lietuvos kari uniformomis su atitinkamais skiriamaisiais enklais. Asmens dokumentai bdavo paliekami. Tik vliau, internuotuosius iskirsius po stovyklas, visi dokumentai bdavo paimami, o vietoje j iduodami
630 Ratikis S. vykiai ir mons, t. 3, ikaga, 1972, p. 359360. 631 ossowski P. Internowanie onierzy polskich na Litwie w latach 1939-1940 // Wojskowy przegld historyczny, 1971, Nr.4, s. 64. 632 Operatyvinis sakymas 1 p. p. Nr. 5. 1939-09-24 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 315, l. 20.

216

internuotojo asmens paymjimai633. Pamus daiktus bdavo suraomi aktai, kuriuos pasiraydavo abiej pusi atstovai634. 1939 m. rugsjo 18 d. pulko vadovyb gavo Ukmergs apskrities komendanto rat, kuriame buvo nurodyta visus internuotus lenk karius ar asmenis, turinius rodym, kad jie yra kariai, sisti Ukmergs apskrities komendantr, o civilius perduoti artimiausiam policijos pareignui635. Nemaai internuot lenk pradioje buvo laikomi Ukmergje. Visuotines tendencijas internuotj atvilgiu atspindi pulko vado plk. L. Gustaiio 1939m. rugsjo 21 d. slaptas sakymas dl santyki su internuotaisiais. Pulko vadas rao: Kartu su lenk internavimu tenka pastebti ms tarpe per daug didel reikim jiems simpatij, uuojautos ir visoki dovan teikim. Nekalbant jau apie ms civili moni iuo atvilgiu didel lepikum ir stok savigarbos jausmo, tenka pastebti kari eimas ir net paius karius, reikianius jiems per daug neutarnautos pagarbos. Niekas neginija, kad monikumo jausmo, kiek jis nevirija savo tautos savigarbos, turt bti ilaikomas. Taiau lygiai taip pat turi bti inoma, kad sueiti su internuotais kakok tai draugikum tikram lietuviui visai netinka. Reikia atkreipti dmes svetim kalb vartojim daliniuose. Ypa iuo momentu grietai spti ir tinkamai sudrausti visus mginanius net vieai svetimomis kalbomis afiuotis. Siuniamiems miest patruliams ir internuotj palydovams tas kiekvien kart turi bti priminta. Udrausti visiems kariams ir kari eimoms imti bei pirkti i internuotj bet kokius ginklus, audmenis ar daiktus. Tuojau patikrinti visus karius, ar neturi jau prisipirk koki daikt. Surastus daiktus atimti, sudaryti atimt daikt sraus ir paymti, kas juos buvo pirks ar rads. Sraus pristatyti taban.636 Taiau pulko vadas reikalavo, kad su internuotaisiais bt elgiamasi mandagiai, taip, kaip reikalaujama. tai rugsjo 25 d. j. ltn. Antan Dutk pulko vadas nubaud 5 paromis areto u tai, kad tas nemandagiai pasielg su internuotais lenk karininkais ir ne visai blaivus pasirod vieoje vietoje637. 1939 m. rugsjo 30 d. buvo sakyta mobilizuotus kareivius demobilizuoti. Visoms dalims, kurios dl mobilizacijos buvo ikeltos kitas patalpas, buvo sakyta sugrti, paimt i sandli turt atiduoti atgal, rekvizuotus arklius grinti sa633 Internuotj stovykl tabo 1939 m. spalio 30 d. ratas URM Administracijos departamentui // LCVA, f. 300, ap. 1, b.6, l. 382. 634 1939 m. rugsjo 20 d. Kariuomens tiekimo valdybos aplinkratis // Ten pat, b. 28, l. 7. 635 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 360, l. 41. 636 Slaptas sakymas Ukmergs gulai. 1939-09-21 Nr. 1sl // Ten pat, b. 362, l. 73. 637 Slaptas sakymas Ukmergs gulai. 1939-09-25 // Ten pat, l. 74.

217

vininkams. Pulko vadas sak demobilizuojamus asmenis perspti, kad jei vl bt paskelbta viea mobilizacija, o jie negaut kvietimo, visi privalo atvykti t pat dalin, i kurio buvo paleisti638. vykdius demobilizacij pulkas vl perjo prie taikos met etat. Spalio 10 d. buvo iformuoti chemijos ir raitj valg briai, spalio 16 d. bstins. Spalio 1-j vl pradjo veikti Mokomoji kuopa639. ygis Vilni 1939 met spal su SSRS pasiraius Vilniaus ir Vilniaus srities grinimo Lietuvai sutart, jai uimti buvo sudaryta Vilniaus rinktin. Rinktins vadu buvo paskirtas div. gen. Vincas Vitkauskas. Pirmasis pstinink pulkas buvo trauktas ios rinktins sudt, o umus Vilni Vilniaus gul640. Pulko ygiui papildomai buvo skirta 14 sunkveimi, vienas sanitarinis ir vienas lengvasis automobilis. 1939 m. spalio 15 d. Pirmojo pstinink pulko vadas gavo I divizijos vado div. gen. V. Vitkausko slapt sakym dl ygio Vilni. sakymas skelb: VILNIAUS RINKT. TABAS 1-asis Skyr. Nr. 3909 Slaptas (Op). PANEVYS, 1939 m. X.15. 0940 v.

SAKYMAS 1. PP Vadui. 1. PP su 1. AP/1 AG, 1 Tn. Br ir 3. PP orkestru iki X. 16 d. sutem susitelkti rajon ZIBALAI, MATZEJUNTZY, SUGLIAI, NAUJASIS VIESAS. Vadoviet - IRVINTOS. Sutelkimo rajonas turs bti uimtas taip, kad mons ir arkliai galt pasilsti tolimesniam ygiui, kurio pradia X. 17 ar 18 d. ryte. I IRVINTOS VILNI ygis numatomas su visa sauga. Priekinje saugoje dauguma lengv dalini (Dv. Kp su s. k., motorizuoti pstininkai, Pion. Br, Tn. Br. Saug turi bti pasirengusi paremti nemaiau 1 Bt.). onins saugos - pulko vado nuoira. Priek. sauga turi bti gerai susipainusi su Vilniaus planu, nes numatoma, kad ji bus panaudota laiduoti svarbiausius miesto iaurins dalies punktus prie pagr. jgoms einant Vilni. KAIMYNAI: iaurje (kairje) - 3. PP/ 1 Kp i rajono SURGIANTZY (4 km .r. nuo JANISZKI) ygiuos JANISZKI, PABRAD, KIEMELISZKI viekeliu uimti bar net. . nuo up. NERIS. Pradin VV nuo X. 16. vakaro - SURGIANTZY.
638 Slaptas sakymas 1 p. p. 1939-09-30 // Ten pat, b. 189, l. 49. 639 Sakymas 1 p. p. 1939-10-18 Nr. 327 // Ten pat, b. 338, l. 77. 640 Vilniaus kratui uimti direktyva // Martinionis A. ygis Vilni 1939 m. spalio 2729 d., p. 85.

218

Pietuose (deinje) - VIEVIS - VILNIUS ygiuos 7. PPV vadovaujama vora. Pradin VV nuo X. 16. vakaro - VIEVIS. Op. sak. ygiui i IRVINTOS rajono bus duotas laiku. D. generolas /-/ VITKAUSKAS, DIVIZIJOS VADAS. Gen. t. pulkininkas /-/ SPRANGAUSKAS TABO VIRININKAS641.

Taigi, vadovaujantis iuo sakymu, pulkas skubiai, jau kit dien, turjo palikti Ukmerg ir susitelks nurodytame rajone laukti tolesni nurodym. Ukmergs visuomen, suinojusi, kad pulkas perdislokuojamas Vilni, spalio 15-j sureng ikilmingas palydas. Pulko karininkams atsisveikinimo vakaras buvo surengtas 20 val. Prezidento Smetonos gimnazijos salje, liktiniams puskarininkiams 18 val. puskarininki ramovje642. Visus tuos metus pulkas su miesto visuomene palaik labai gerus santykius. Po Nepriklausomybs kov 1923 metais apsistojs Ukmergje, jis tapo neatsiejama Ukmergs miesto ir apylinks visuomens dalimi. Visur ir visuomet gediminnams bdavo rodomas palankumas, o pulkas atsakydavo tuo paiu. Kiekviena pulko vent visuomens bdavo gausiai lankoma nuo arbatli pulko karinink ar puskarininki ramovje iki pulko ir valstybs ventini rengini. pulko rengiamas ventes suvaiuodavo mons ne tik i Ukmergs, bet ir i aplinkini vietovi. Miesto renginiuose visada dalyvaudavo ir pulko kariai. Griedavo pulko orkestras, apsilankydavo pulko vadovyb. 1939 m. spalio 17 d. div. gen. V. Vitkauskas ileido pasirengimo Vilniui uimti sakym. Kad susidarytume piln vaizd apie Vilniaus ir Vilniaus krato umim, spausdiname j nesutrumpint (tas vietas, kur duodami nurodymai Pirmajam pstinink pulkui, parykinome) (r. pried Nr. 3). Spalio 20-j Pirmasis pstinink pulkas su visomis tiekimo tarnybomis atvyko J. ltn. Vitalis Ramoka (VDKM)
641 Ten pat, p. 98 642 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 380, l. 140.

219

 irvint miestel ir m laukti sakymo ygiuoti Vilni. Ukmergje liko pulko 9-oji kuopa, vadovaujama karinink kpt. Prano Aleknaviiaus, leitenant Vytauto Kazio Gauio ir Klemenso Baltoko, jaunesnij leitenant Antano Rainsko, Vinco aliaduonio, Vitalio Ramokos ir Jono Pulko artileristai ygyje (VDKM) Navako643. irvintose kareiviai apsistojo pas gyventojus, nakvojo klojimuose ant ieno. Vyko usimimai, buvo kartojamas Drausms statutas, aikinami auktesnij vad sakymai dl ygio Vilni, klausomasi orkestro grojam mar, dainuojama. Maitino lauko virtuvs. Taigi pulkas gyveno kasdien lauko stovyklos gyvenim. Spalio 27-j buvo gautas sakymas pradti yg. Pagrindin ygio vora Pirmasis pstinink DLK Gedimino pulkas apsistojo irvintose ir j apylinkse. Prie demarkacijos linijos atvyko Soviet Sjungos kariuomens atstovai. Po trumpos ceremonijos prie demarkacijos linijos buvo padegtos du deimtmeius Lietuv nuo Vilniaus skyrusios iaudins gairs, perpjautas ant irvintMaiiagalos viekelio esantis buomas. Pasigirdo div. gen. V. Vitkausko komanda Vilni mar. Orkestrui ugrojus mar, 9 val. 20 min. pulkas pereng buvusi administracin linij644. Paskui j Vil-

ygis Vilni // Karys, 1939, Nr. 53

643 1939-12-15 d. plk. L. Gustaiio ratas I divizijos vadui // Ten pat, b. 409, l. 5. 644 sakymas 1 p. p. 1939 10 27 Nr. 338 // Ten pat, b. 338, l. 108.

220

niaus link pajudjo ir kitos Lietuvos karins dalys. Pirmasis pstinink pulkas nuygiavo MaiiagalosVilniaus kryptimi ir vakare apsistojo netoli Maiiagalos. ia prisijung pulko 1-asis batalionas, kuris buvo pasistas sustiprinti sien ir internuoti soviet ir vokiei triukinamos Lenkijos kariuomens likuius, perjusius Lietuv.

221

Lietuvos kariuomen Vilni pasiek spalio 28-j 12 val. 15 min. i trij pusi. Pirmieji Vilni per alij tilt eng Pirmojo pstinink DLK Gedimino pulko kariai, nes prie 20 met Vilniuje pulkas pradjo savo istorij. Kariai buvo sutikti diaugsmingomis ovacijomis. Jiems po kojomis buvo metamos gls. Voros prieakyje ant irgo jojo rinktins vadas div. gen. Vincas Vitkauskas. Toliau pulkas nuygiavo v. Jurgio prospektu, A. Mickeviiaus, vliau Gedimino gatvmis. Taip kariuomen eng oficialiai. Taiau neoficialiai pirmasis Vilni ygiavo Pirmojo pstinink pulko ininerijos brys. Brio kariai patikrino, ar neuminuoti tiltai, tada sugro ir Vilni eng jau su pulko kariais645. yg Vilniaus gatvmis J. Abraitis prisimena taip: Nors buvo lietingas ir miglotas pavakarys, miesto gatvs buvo perpildytos. Tkstaniai vilniei mus sveikino kaip ivaduotojus. Praygiav v. Jurgio prospektu (vliau Gedimino gatv), kareiviai pasiek Katedros aikt, kur vir pagrindinio sutikimo vart ygiuojantieji vyrai mat didiul plakat su vilniei odiais: Sveikiname Lietuvos Kariuomen646. 15 val. 30 min. pulkas buvo dislokuotas nipikse prie aliojo tilto. Teritorija buvo aptverta viel tvora ir padalinta dvi dalis. Vienoje pusje sikr pulko kariai, kitoje dar buvo lik raudonarmieiai647. T pai dien Gedimino kalne pulkas pastat 15 kari pirmos ries sargyb. Sargybos vadu buvo paskirtas ltn. J. Abraitis. Jis prisimena: A nesitikjau, kad kada nors man, kaip Lietuvos kariuomens kariui, teks pirmam spausti pd istoriniame Vilniaus Gedimino kalne. (...) Ne i karto pavyko kalno laitus nugalti. Pradjus eiti taku auktyn, netiktas ir staigus balsas i u krm rusikai suriko: Stok! Kai sustojome, prie ms krtini atsirado ilgi, keturkampiai durtuvai su nieko gero neadaniu spjimu: N vieno ingsnio pirmyn! Nesusipratim, kilus besikeiiant sargybomis, isprend raudonosios armijos karininkas, stebjs vyk.648 Ms kariuomens engimo Vilni antrosios dienos ikilms prasidjo pamaldomis Auros vart koplyioje. pamaldas atvyko Pirmojo pstinink DLK Gedimino pulko Garbs kuopa su pulko vliava. Spalio 29 d. Pirmajam pstinink pulkui buvo Gedimino bokte keliama Liesuteikta didiul garb Gedimino pilies bokte ikelti tuvos vliava // ygis Vilni
645 646 647 648 Martinionis A. ygis Vilni 1939 m. spalio 2729 d., p. 238. LDK Gedimino pulko liudininkas Jonas Abraitis // Ukmergs inios, 2008, Nr. 122. Martinionis A. ygis Vilni 1939 m. spalio 2729 d., p. 200. Ten pat, p. 189-190.

222

Lietuvos vliav. Kariuomens daliniai isirikiavo Katedros aiktje. 9 val. 40 min. atvyko Vilniaus rinktins vadas su savo tabu ir pasisveikino su irikiuotais daliniais. 9 val. 45 min. Pirmojo pstinink pulko kuopa nuygiavo ant Gedimino kalno ir isirikiavo prie bokto. Lygiai 10 valand pasigirdo komanda Trimitas vliavai pakelti. Trimitininkas ijo i rikiuots, atsistojo alia komanduojanio vado per 5 ingsnius kair ir sutrimitavo. Gedimino kalne esantis dalinys pasireng kelti vliav, o jo trimitininkas pakartotinai sutrimitavo. Suskambo komanda Ginklu gerbk ir orkestrui grojant Gedimino mar stiebu ididiai pakilo Lietuvos trispalv. Vliav ikl pats Pirmojo pstinink pulko vadas gen. t. plk. Leonas Gustaitis649. Ketvirtojo artilerijos pulko batalionas saliutavo 21 patrank viu, o Vilniaus miesto banyiose suskambo visi varpai. Vliav kl pulko vadas, vienas pulko karininkas, puskarininkis ir eilinis. Paklus vliav, orkestras nutrauk mar ir sugrojo Lietuvos himn. Varpai skambjo tol, ko

649 sakymas 1 p. p. 1939 10 29 Nr. 340 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 338, l. 109.

223

aud patrankos. Po vliavos pagerbimo Garbs kuopa, palikusi garbs sargyb, nusileido nuo kalno Katedros aikt ir atsistojo bendr rikiuot650. Pirmojo pstinink DLK Gedimino pulko vadas gen. t. plk. L. Gustaitis Vilniaus rinktins vadui raportavo: Pakliau vliav Gedimino kalne, pastaiau garbs sargyb ir pabriau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol trispalv vliava ia laisvai plevsuos.651 Lapkriio 1516 dienomis sovietin kariuomen turjo uimti Lietuvoje jai paskirtas stovyklas. Pulkui teko saugoti ygiuojani SSRS kariuomen Vilniaus mieste, taip pat keli i Vilniaus Alyt nuo Vilkpds krykels per Trakus, Rudikes, Onuk, Dusmenis. Sovietin kariuomen ygiavo be nakvyns, tik su poilsio pertraukomis. Vilniaus mieste ygiuojaniai sovietinei kariuomenei apsaugoti buvo skirtos 1-oji, 4-oji ir 5-oji kuopos, vadovaujamos mjr. S. Valiukio. Nuo lapkriio 14 d. 23 val. iki lapkriio 15 d., vengiant galim provokacij, gatvse, kuriomis trauk sovietin kariuomen, bet koks judjimas buvo udraustas. Jos privaljo bti absoliuiai tuPirmoji garbs sargyba Gedimino kalne prie Lietuvos ios, iskyrus karius ir policininvliavos // ygis Vilni kus. Prie kiekvieno skersgatvio abiejose pusse buvo pastatyta po 23, o alutinse gatvse prie skersgatvi po 2 kari postus. Didesni gatvi sankryose 45 kari postai buvo ginkluoti ir kulkosvaidiais. Gatvi, kuriomis ygiavo sovietin kariuomen, aligatviais vaikiojo patruliai. Postams ir patruliams buvo ikelti tokie udaviniai: 1.Udrausti tomis gatvmis ir aligatviais, kur ygiuos SSRS kariuomen, bet kok gyventoj judjim. 2.Udrausti gyventojams rinktis ir stebti sovietins kariuomens ygiavim. 3.Udrausti fotografuoti SSRS karius. 4.Stebti, kad nepasirodyt nepalanki SSRS kariuomenei ki ir kit provokacini isiokim. Jei toki bt, kaltuosius tuojau suimti ir perduoti karo komendantui. 5.Udrausti gyventojams irti pro langus.
650 Vliavos paklimo Gedimino kalne Vilniuje ikilmi programa // Martinionis A. ygis Vilni 1939 m. spalio 2729d., p. 144145. 651 Ten pat, p. 171.

224

Majorui S. Valiukiui pagalb buvo paskirtas tank dalinys. Jis turjo susitelkti tuometinje J. Pilsudskio aiktje. Keli nuo Vilkpds sankryos iki buvusios demarkacijos linijos teko saugoti pulko 8-ajai kuopai. Jai buvo pavesta: 1.Neleisti vietos gyventojams isiokti prie ygiuojani sovietin kariuomen. 2.Neleisti vietos gyventojams telktis gyvenvietse, kur ygiuos sovietiniai kariai. 3.Lapkriio 15 d. neleisti vietos gyventojams judti tais keliais, kuriais ygiuos sovietin kariuomen, nukreipti juos aplinkiniais. 4.Saugoti didiausius tiltus per upes. 5.Visiems asmenims drausti fotografuoti praygiuojani sovietin kariuomen. Gyvenvietse ir prie tilt buvo paskirti 45 kari, o kai kur ir didesni patruliai. Jie buvo pastatyti lapkriio 15 d. 6 val. ryto. Kiti kariai patruliavo ygio marrute nustatytais keliais. Sovietins kariuomens ygis prasidjo lapkriio 15 d. 8 val. ikilminga ceremonija, kuri vyko 3 kilometrai nuo Vilniaus Paneri kelyje ( pietvakarius nuo miesto). Ceremonialui SSRS kariuomen paskyr mjr. Belev, Lietuvos mjr. V. Kundrot. I Lietuvos puss ceremoniale dalyvavo Pirmojo pstinink pulko orkestras ir Mokomoji kuopa, vadovaujama mjr. J.iurnos. 8 val. SSRS kariniai daliniai paleido E. Adamkaviius galing signalini raket serij. Pasigirdo komanda Ramiai. Pirmojo pstinink pulko orkestras sugrojo SSRS, sovietinis karinis orkestras Lietuvos himn. Baigus groti himnus, SSRS karinis atstovas ir Lietuvos karinis atstovas div. gen. E. Adamkaviius pradjo ygiuoti vienas kito pusn ir susitik specialiai pastatytuose vartuose vienas kitam paspaud rank. Po to abu prijo prie irikiuoto sovietinio karinio dalinio ir pasisveikino. E. Adamkaviius pasveikino sovietin karin dalin vykdius susitarim dl SSRS kariuomens vedimo Lietuv. SSRS artilerijos baterija atsak 21 taut saliuto serija. Po to SSRS ir Lietuvos kariniai atstovai prijo prie irikiuotos Pirmojo pstinink pulko Mokomosios kuopos. Tada ta paia proga kuop pasveikino sovietinis atstovas. Lietuvos artilerijos baterija atsak 21 taut saliuto viu.
225

Pasibaigus sveikinimams Lietuvos karinis dalinys buvo nuvestas nuo kelio. Kariniam orkestrui grojant marus, sovietin kariuomen pradjo yg Alytaus link652. Vl Vilniuje Po ikilmi pulkas pradjo kurtis naujojoje vietoje. Padtis Vilniuje ir Vilniaus krate nebuvo rami. 1939 met lapkriio pabaigoje pulko vadovyb gavo ini, kad vienas lenkas, kurio snus kaljs Lietuvos kaljime, nutar lietuviams u tai atkeryti. Jis susitar su vienu Pirmojo pstinink pulko virju, kad tas valg dt nuod. Pulko vadas sak visiems pulko dalini vadams pradti sekti virjus, perspti apie tai visus virtuves skiriamus budtojus, akylai stebti, kad prie virtuvi nesilankyt jokie paaliniai asmenys. Matyt, laiku parodytas budrumas pasiteisino653. Neradome jokios informacijos, kad diversija bt pavykusi. Nuo 1939 m. gruodio 1 d. Vilniaus gulos vadas leido karininkams ir liktiniams puskarininkiams atsiveti Vilni eimas. Saugumo sumetimais jas buvo sakyta apgyvendinti karini dalini ar staig teritorijose654. 1940 m. sausio 2 d. pasikeit pulko karo kapelionai. Kunig Antan Keblait pakeit kunigas Kazimieras Puknas655. Sausio 10 d. prezidento dekretu pulk paliko ir pulko vadas gen. t. plk. Leonas Gustaitis. Jis buvo paskirtas I pstinink divizijos tabo virininku. Pulko vadu buvo paskirtas plk. ltn. Antanas urkus. Plk. L. Gustaitis pulk perdav sausio 24 d. Vasario 16 d. plk. ltn. A. urkui buvo suteiktas pulkininko laipsnis656. Sausio 12 d. prezidento dekretu atsarg ileistas ilgametis pulko medicinos tarnybos virininkas plk. ltn. gyd. OttoAdolfas Pattas657. Vilniaus gulos ligonin ir pulko sanitarijos dal jis perdav i Devintojo pstinink pulko atsistam saniKapelionas kun. A. Keblaitis (VDKM)
652 1 p. p. nurodymai dl ygio apsaugos ir ikilmi SSRS kariuomens dalims ygiuojant nuolatines stovyklas Lietuvoje// LCVA, f. 513, ap. 1, b. 189, l. 36. 653 Ten pat, b. 168, l. 26. 654 sakymas 1 p. p. 1939-12-04 Nr. 384 // Ten pat, b. 338, l. 232. 655 sakymas 1 p. p. 1940-01-04 Nr. 5 // Ten pat, b. 400, l. 8. 656 sakymas 1 p. p. 1940-02-27 Nr. 64 // Ten pat, b. 386, l. 204. 657 Ten pat, l. 58, 97.

226

tarijos gydytojui mjr. Kaziui Nasvyiui658. 1940-j saus pulkas buvo sustiprintas j buvo perkelta kari i kit pulk. Sausio 1322 dienomis pulk atvyko 877 kareiviai: i Penktojo pstinink pulko 100, i etojo 200, i Septintojo 198, i Devintojo 180, i Treiojo 99, i Ketvirtojo 100 kareivi659. Vasario 19 d., perdavusi vis turt pulko turt, i Ukmergs Vilni, nuolatin dislokacijos viet, atvyko 9-oji kuopa, vadovaujama kpt. P. Aleknaviiaus. Kovo 1-j pulk atvyko mjr. Ignas Mikuionis ir gen. t. mjr. Vytautas Bulviius. Kovo 22-j jis buvo paskirtas 1-ojo bataliono vadu660. San. plk. ltn. gyd. Otto-Adolfas Pattas 1940 m. vasario 16 d. pulkas dalyvavo (VDKM) Lietuvos nepriklausomybs dienos renginiuose. Pulko garbs sargyba, sudaryta i 2-ojo bataliono kari, buvo pasista geleinkelio stot sutikti Lietuvos ministro pirmininko. Katedroje vyko pamaldos, po to paradas, kuriame dalyvavo pulko orkestras ir 1-asis ir 2-asis batalionai. Vliavos brys ir 3-iasis batalionas dalyvavo vainik padjim ceremonijoje Ras kapinse661. 1940 m. sausio 13 d. Soviet Sjungos kariuomens tabas Lietuvoje pasiskund, kad i Pirmojo pstinink pulko kareivini sausio 8 dien buvo paleistas vis. Maojo kalibro autuvo kulka nukrito visai netoli sovietinio sargybinio. Tiriant skund paaikjo, kad kai kurie karininkai kareivini ir karini but rajone i maojo kalibro ir pneumatini autuv aud unis, varnas ir virblius. U betiksl audym nesilaikant minimali saugumo reikalavim pulko vadas plk. L. Gustaitis ltn. Jurg Vytaut Skarinsk nubaud 7 paromis arto, o ltn. Leonui Bagdonui ir j. ltn. Justinui Narijauskui pareik papeikimus. Kartu pulko vadas kareivini rajone udraud bet kokius audymus662. Nors t kart incidentas buvo likviduotas taikiai, Vilniaus guloje atsirado tampa ir tam tikras nesaugumo jausmas. 1940 m. vasario 3 d. Vilniaus gulos tabo virininkas gen. t. plk. Kazys Sprangauskas visiems karini dali vadams sak lauko pratimus organizuoti kaip galima ariau gulos rib663.
658 659 660 661 662 663 Ten pat, l. 57, 79. 1940 m. sausio 22 d. ratas I pst. divizijos tabo virininkui // Ten pat, b. 398, l. 8. Ten pat, b. 386, l. 241, 256, 363. Lietuvos Nepriklausomybs 22 met sukaktuvi paminjimo vasario 16 d. sakymas // Ten pat, b. 395, l. 310. Slaptas sakymas 1 p. p. 1940-01-19 // Ten pat, b. 186, l. 190. Vilniaus rinktins tabo virininko 1940 m. vasario 3 d. ratas // Ten pat, b. 398, l. 1.

227

Vykdant nurodym, kovo 27 d. pulko organizuoti lauko pratimai buvo atliekami Fabijoniki kaime, prie pat Vilniaus664. 1940 m. balandio 22 d. krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas ileido sakym, kad kareiviams, kurie atitarnavo 18 mnesi tikrojoje karinje tarnyboje, gegus 1 d. tarnybos laikas pratsiamas iki atskiro nurodymo665. T pai dien pasikeit I divizijos vadai. I divizijos vadu buvo paskirtas brg. gen. Jonas ernius. 1940 m. gegus 1 ir 3 dienomis Vilniuje buvo laukiama prievalstybini lenkikojo gaivalo isiokim ir provokacij. Rengiamasi buvo rimtai, numatyta netgi panaudoti kariuomen. Pirmajam pstinink pulkui buvo sakyta bti pasirengusiam malinti galimas riaues. Gegus 1 ir 3 dienomis 3-iojo bataliono dviratinink kuopoje buvo paskelbta kovin parengtis. Nuo balandio 30 iki gegus 5 dienos buvo sustiprintos sargybos. Joms buvo skirta po lengvj kulkosvaid su kulkosvaidi tarnybomis (4 kariai), padvigubintas patruli skaiius. Pulke budjo po du karininkus, kariai miest be reikalo nebuvo ileidiami, usimimai vyko tik pulko teritorijoje666. Taiau kariuomens neprireik. 1940 m. birelio 15 d. Lietuv okupavo sovietin kariuomen. Lietuvos Vyriausyb melagingai apkaltinus 1939 m. spalio 10 d. sutarties nesilaikymu, buvo ultimatyviai pareikalauta sileisti Lietuv pakankamai gausius sovietinius karinius dalinius. teikdamas ultimatum, SSRS Liaudies komisar tarybos pirmininkas Viaeslavas Molotovas paadjo: Kad ir koks bt js (Lietuvos Vyriausybs G. S.) atsakymas, kariuomen rytoj vis tiek engia Lietuv. Lietuvos politin vadovyb pakluso brutaliai jgai ir ultimatum nutar priimti. Lietuvos kariuomenei buvo sakyta nesiprieinti... Birelio 15-j pirmieji pajudjo sovietiniai kariniai daliniai, buv bazse Lietuvos teritorijoje. Apie 18 val. Gaiinuose stovjusi gula um Kaun. Prien ir Alytaus bazse buvusi gula atygiavo iki Nemuno ties Kaunu ir isidst ia. Matyt, ji buvo gavusi uduot ukirsti keli Lietuvos kariuomens Kauno gulos kariams pasitraukti Vokietij. Naujojoje Vilnioje stovjusi gula jau 10 val. um Vilni. Be jau Lietuvoje buvusio 16-ojo ypatingojo auli korpuso, okupuojant Lietuv dar dalyvavo kavalerijos korpusas, 4 tank brigados ir 7 auli divizijos. Prie 31 000 kari Lietuvos kariuomen sovietai pasiunt 150 000 kari. Tai rodo, kaip jie vertino Lietuvos kariuomen. Lietuv soviet kariuomen okupavo 3 kryptimis: A: venioniUtenosPanevioiauli kryptimi. iais keliais ygiuojanti kariuomen didesniuose miesteliuose palikdavo savo gulas. iauliuose grup A
664 1940 kovo 24 d. pratimui organizuoti sakymas // Ten pat, b. 395, l. 267. 665 sakymas kariuomenei. 1940-04-22 Nr. 36. 666 Slaptas sakymas 1-ajam pstinink pulkui. 1940-04-29 Nr. 6 sl // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 362.

228

dar buvo padalinta 3 dalis. Viena pasiliko iauliuose, kita nuygiavo Maeikius, treia Teli ir Kretingos kryptimis. B: I Amenos ir Molodeno Vilniaus ir Kauno kryptimi. Pagrindins ios grupuots pajgos apsistojo Kaune. Viena tank divizija i Kauno vliau atvyko iaulius, i kur ankst birelio 17-osios ryt patrauk Jelgav. Vliau grups B arvuoti ir motorizuoti daliniai i Kauno nuygiavo Taurag ir isidst palei Vokietijos sien. C: I Lydos rajono Vilniaus ir VarnosAlytaus kryptimi. Be i stambi sovietins kariuomens dalini, kiti, smulkesni, versi Lietuv ten, kur jiems buvo patogiau. Be to, ties iauliais dar buvo ilaipintas desantas. Birelio 16 d. sovietin kariuomen jau buvo okupavusi vis Lietuvos teritorij. Okupantams Lietuvos kariuomen nepasiprieino, nors tam buvo rengiama dvideimt met. is faktas Lietuvos istoriografijoje traktuojamas vairiai, taiau viena yra visikai aiku: tai ne kariuomens kalt, tai kalt Lietuvos politik, kurie pasirinko beslygik kapituliacij ir nedav sakymo prieintis. Kariuomen tra viena i daugelio politini priemoni, kuriomis disponuoja valstyb, vykdydama savo politik. Kariuomens pareiga bti visada pasirengusiai vykdyti savo uduot, jei toki duos politin vadovyb. Beje, tokius pat politinius sprendimus prim Estijos, Latvijos ir palyginti stiprios valstybs ekoslovakijos vyriausybs. Likimo ironija: birelio 15-j paaukti naujieji Pirmojo pstinink pulko kareiviai dav priesaik ir pulke buvo paskelbta ventin diena667. Lietuvos okupacijos slygomis Prasidjus sovietinei okupacijai, i atostog buvo ataukti visi pulko karininkai. Okupacijos slygas visi pajuto labai greitai. 1940 m. birelio 24 d. pulkas buvo ikraustytas i kareivini nipikse. Jas um sovietin kariuomen. Birelio 24 d. pulko vadas sak pulkui iki birelio 27 d. persikelti Antakalnio kareivines. Buvo sudaryta kareivini perdavimo soviet kariuomenei komisija, vadovaujama mjr. V. Bulviiaus. Jos nariais paskirti kpt. V. Ikamas ir ltn. Baltruaitis. Isikelti i tarnybini patalp nipiki rajone buvo sakyta ir karininkams. Kadangi naujas gyvenamasis plotas nebuvo suteiktas, jiems buvo leista apsigyventi privaiai668. Liepos 1-j Lietuvos liaudies vyriausyb pakeit Vidaus tarnybos statut.
667 sakymas 1 p. p. 1940-07-04 Nr. 195 // Ten pat, b. 386, l. 242. 668 sakymas 1 p. p. 1940-06-24 // Ten pat, b. 166, l. 3.

229

Pagal j per vakarin patikrinim buvo udrausta giedoti ir kalbti maldas669. 1940 m. liepos 2 d. Lietuvos liaudies vyriausybs nutarimu Lietuvos kariuomen buvo pavadinta Liaudies kariuomene. T dien buvo steigtas Propagandos skyrius, i tarnybos atleisti vis tikyb karo kapelionai, vietoj j steigtas politini vadov institutas. Remiantis iuo nutarimu, liepos 10 d. i tarnybos buvo atleistas pulko karo kapelionas Kazimieras Puknas670. Liepos 2-j I pstinink divizijos vadas, remdamasis krato apsaugos ministro sakymu, leido kariams laisvu nuo tarnybos metu dalyvauti politiniame gyvenime. Kadangi karinse dalyse spaudos buvo gaunama per maai, divizijos vadas sak teorini pamok sskaita kas antr dien po tris valandas skirti vietimo pamokoms, jose skaityti vyriausybs nari pasakytas svarbesnes kalbas, domesnius straipsnius, inias ir t. t. Ypating dmes atkreipti ms sjungininks SSSR ir Lietuvos liaudies kariuomeni ger santyki palaikym, drausm ir susiklausym671. Liepos 8 d. Pirmojo pstinink pulko politiniu vadovu buvo paskirtas Stasys Savickas672. Taiau darbo pulke jis nepradjo, nes liepos 11 d. i i pareig buvo atleistas ir paskirtas Pirmojo artilerijos pulko politiniu vadovu. Pirmojo pstinink pulko politiniu vadovu buvo paskirtas Jonas Grias673. Kadangi pulke karo kapeliono nebeliko, pulko vadas plk. A. urkus liepos 10 d. sakymu kareivius, norinius eiti banyi, sak ventadieniais ileisti klausytis pamald, jiems iduodant asmens enklus674. Liepos 10-j pulko kariai buvo nuvesti miting Napoleono aiktje. Kaip matyti i liepos 12-osios I pstinink divizijos vado brg. gen. J. erniaus rato, mitingo metu kai kurie kareiviai sovietins kariuomens adresu laid nedraugikus kius. Gana aktyvs buvo Pirmojo pstinink pulko kariai, todl divizijos vadas Vilniaus miesto ir apskrities virininko papra diversantus iaikinti ir nubausti675. 1940 m. liepos 12 d. i Maskvos buvo atsistas Raudonosios armijos gen.mjr. Feliksas Baltuis-emaitis. Jis buvo paskirtas Liaudies kariuomens vadu (jam suteiktas lietuvikas brigados generolo laipsnis). 1940 m. liepos 12 d. pulkas gavo divizijos vado brg. gen. Jono erniaus ir politinio vadovo A. Matulionio pasirayt telefonogram, kurioje pulko vadovybei buvo sakyta visus kareivius ileisti rengiamus mitingus, skirtus rinkimams Liaudies seim. Mitinguose kareiviai privaljo laikytis karins drausms,
669 670 671 672 673 674 675 sakymas 1 p. p. 1940-07-03 Nr. 194 // Ten pat, b. 386, l. 236. sakymas 1 p.p. 1940-07-17 Nr. 214 // Ten pat, l. 317. Liepos 2 d. telefonograma // Ten pat, l. 238. sakymas Liaudies kariuomenei. 1940-07-08 Nr. 82. sakymas Liaudies kariuomenei. 1940-07-12 Nr. 87. sakymas 1 p. p. 1940-07-10 Nr. 203 // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 386, l. 280. Ten pat, b. 362, l. 14.

230

jiems turjo bti sudarytos galimybs susipainti su rinkimine Darbo Lietuvos sjungos platforma676. Pulko vadas plk. A. urkus, virydamas divizijos vado nurodymus, pats suorganizavo pulke miting. Apie tai liudija archyvuose iliks jo raportas divizijos vadui. iandien sunku sprsti, ar raporto odiai buvo nuoirds, ar tik buvo stengiamasi tikti okupantams, todl pateiksime j vis, vienoje vietoje praleid ivardintus kius: I pstinink divizijos vadui Raportas . m. liepos mn. 12 d. Antakalnio sporto stadione suorganizavau 1 pstinink pulko kariams miting su menine dalimi, kuriam vado- J. ernius vavau a. Mitingas prasidjo 19 val. angin od tar 1 pstinink pulko politinis vadovas Grias, pabrdamas, kad it sekmadien mes eisime balsuoti ir ne u kapitalistus, dvarininkus ar kitokius burujus, bet u darbo moni atstovus. Po pulko politinio vadovo kalbos a tariau kariams od. Priminiau, kaip pulkas buvo graiai visuomens sutiktas . m. liepos mn. 7 d. mitinge. Paaikinau, kokiu bdu yra statomi kandidatai rinkimams ir kaip vyksta rinkimai. Paraginau balsuoti u darbo moni atstovus. Toliau ilg ir tikinani kalb pasak Kompartijos atstovas Mileika. Jis savo kalb vis laik iliustravo Smetonos tironijos laik faktais, po kuri kariai, kartai pritardami, kl ovacijas. Jis paminjo ir nurod kapitalist inaudojim darbo moni ir t inaudojim bdus. Jis nurod, kaip buvo Smetonos ginami kapitalist reikalai, pamindamas inaudotojo fabrikanto kaunikio Kamberio nuudym ir darbininko Kranausko pasiaukavim u darbo mones ir tas reakcionieri suruotas per darbininko Kranausko laidotuves skerdynes. Sunkios valstiei bkls pavaizdavimas, primin suvalkiei streik ir j skerdynes, kurias vykd apliko policija. Ir dar daug, daug skaudi tironijos viepatavimo fakt. Kariai vis laik gyvai reagavo pritardami griausmingu plojimu, o baigus kalbti i vis krtini isiver daugkartinis griausmingas, tvirtas, kareivikas, nuoirdus valio. Toliau kalbjo Liaudies seimo kandidatas, liepos 8 d. ijs i kareivi tarpo, Budionovas. Jis pareik draugams kareiviams padk u reikiam pasitikjim
676 Telefonograma Nr. 14395 // Ten pat, b. 166, l. 11.

231

ir pasiadjo ir toliau kovoti ir dirbti darbo moni gerovei. Baigdamas palinkjo draugams kariams geros kloties naujame karikame gyvenime. (...) Paskutinis kalbjo politinis vadovas Matulionis diaugdamasis, kad liaudies kariuomens karys nebus aklas kapitalist umai rankis, bet kad bus smoningas, kultringas karys, nes dabar kariui duodamos visos slygos, kuriose jis gals dirbti ir kultrti. Po kalb buvo menin dalis, kuri atliko ms valstybs teatro ir lenk artistai. Po menins dalies Raudonosios armijos kariai parod film Novaja zaria. Mitingas su menine dalimi pasibaig 23.40 val. Plk. urkus pulko vadas677

Nepaisant vis pastang, liepos 15 d. plk. A. urkus i pulko vado pareig buvo atleistas ir ileistas atsarg. Pulko vadu buvo paskirtas plk. ltn. Aleksandras Andriuaitis. Perdavimas vyko labai greitai. Jau kit dien, t. y. liepos 16j, pulko vado pareigos buvo perduotos, o liepos 18-j plk. A. urkus ivyko atsarg678. Visi ie pasikeitimai, aktyvs siekiai pulk subolevikinti sukl nesutarimus tarp lietuvi ir aktyviai bolevikuojani yd bei kit tautybi kareivi. Teko sikiti net divizijos vadui. Divizijos vadas brg. gen. J. ernius liepos 12 d. sakyme Vilniaus gulai pabr, kad paskutinmis dienomis guloje pasitaik neleistin isiokim i puss kareivi prie civilius gyventojus ir dargi kitos tautybs kareivius. Vadas Pirmojo pstinink pulko 2-osios kulkosvaidi kuopos eilin Broni Lekavii u tai, kad eiliniui Levinui u netinkam pasakym trenk veid, nubaud 15 par areto. Eilinis Juozas Demeraika u tai, kad kartu su B.Lekaviium pavartojo smurt prie kitos tautybs asmen, buvo nubaustas 20 par areto679. 1940 m. liepos 20 d. pulke buvo gauta plk. ltn. Blaio pasirayta telefonograma. Joje buvo nurodyta iki 11 val. pulko bibliotek suneti visus A. Smetonos ir kunigaiki portretus. A. Smetonos portretus sakyta sudeginti, o kunigaiki palikti saugoti bibliotekoje iki atskiro nurodymo. Liepos 22-j atjo nauja telefonograma. Buvo nurodyta nukabinti ir vis veikj portretus. O liepos 30-j nurodoma i Agitacijos ir propagandos skyriaus gautus paveikslus dti rmus, kuriuose buvo kunigaiki ir kit veikj paveikslai. Jei kunigaiki ir kiti paveikslai buvo atiduoti kartu su rmais, rmus skubiai atsiimti680. Liepos 21-j pulko politinio vadovo sakymu visas pulkas kartu su orkestru
677 678 679 680 Ten pat, b. 404, l. 63. Ten pat, b. 386, l. 312, 326, 348349. sakymas 1 pst. p. Nr. 213. 1940 -08-16 // Ten pat, l. 313. Ten pat, b. 177, l. l. 17, 31, 45.

232

buvo ivestas miting-demonstracij Lukiki aiktje. Vakare pulko kariai grupmis buvo vedami Vilniaus miesto aiktse vykusius liaudies pasilinksminimo-diaugsmo mitingus681. Lietuvos kareivius buvo stengiamasi kaip galima greiiau susovietinti. tai koks, vadovaujantis Liaudies kariuomens vado 1940 m. liepos 17 d. sakymu, buvo patvirtintas pulko kareivi mokymo planas 1940 m. liepos 22rugpjio 24 dienomis: I Lietuvos tarptautin ir vidaus padtis Lietuvos darbo sjungos ir Seimo rinkim rezultatai 4 val. Lietuvos liaudies reikalavimai kurti Lietuvoje soviet valdi 4 val. Lietuvos seimo reikm anksiau ir dabar 2 val. Lietuvos liaudies perspektyvos krus Lietuvoje soviet valdi 4 val. Lietuvos komunist partija Lietuvos liaudies darbo masi vadas ir organizatorius 4 val. Lietuvos liaudies armija ir politini armijos vadov reikm 4 val. II SSRS ir Lietuva Soviet valdia darbo moni valdia 4 val. SSRS viso pasaulio darbo moni tvyn 4 val. SSRS tautin politika 6 val. Raudonoji armija darbo moni ir pavergt taut ilaisvinimo armija 2val. Raudonosios armijos vaidmuo ilaisvinant Lietuvos liaud nuo smetonikos grups jungo 2 val. SSRS Lietuvos liaudies valstybini interes gynjas ir saugotojas 4 val. VKP(b) SSRS taut ir darbinink-valstiei raudonosios armijos vadas ir organizatorius 6 val. Raudonosios armijos politini darbuotoj udaviniai 2 val. Leninas ir Stalinas bolevik partijos, soviet liaudies ir viso pasaulio darbo moni vadai ir organizatoriai 6 val.682 Taigi per mnes net 58 valandos liausios propagandos. Politiniam aukljimui buvo skirtos rytins valandos, todl rugpjio 3 d. pulko vadas plk. A.Andriuaitis kreipsi I pstinink divizijos vad ir pasil politinius usimimus nukelti po piet, kad nenukentt karinis rengimas683.

681 1 p. p. politinio vadovo nurodymas // Ten pat, b. 395, l. 175. 682 Planas politini usimim su kovotojais ir puskarininkiais Lietuvos liaudies armijos dalyse 1940 m. liepos 22rugpjio 24 d. // Ten pat, b. 177, l. 40. 683 1940-08-03 ratas I pst. divizijos vadui // Ten pat, b. 387, l. 87.

233

1940 m. liepos 23 d. kariuomens vadas sak Devintj pstinink pulk performuoti: du pulko batalionus perkelti Pirmj ir Antrj pstinink pulkus, o Devintj pstinink pulk perkelti po vien batalion i mint pulk. 1940 m. liepos 24 d. i pulko 3-iosios, 5-osios, 9-osios ir 2-osios kulkosvaidi kuop suformuotas batalionas buvo perkeltas Devintj pstinink pulk, dislokuot venionliuose. Liepos 24-j batalionas paliko Vilni. Kartu su kareiviais Devintj pstinink pulk buvo perkelti ie karininkai: mjr. Stasys Valiuis, kapitonai Feliksas Eidimtas ir Pranas Aleknaviius, leitenantai Petras Kitkauskas, Leonas Juodiius, Jonas Morknas, Jonas Balinas, Vytautas Kazys Gautis, Aleksandras Jankus, jaunesnieji leitenantai Justinas Narijauskas, Juozas Kuaitis, Antanas Rainskas, Jurgis Kazys Reys ir Vitalis Ramaka. Su iais karininkais ivyko 13 liktini puskarininki ir 358 kareiviai. Liepos 25 d. pulk atvyko Devintojo pstinink pulko 1-asis batalionas684 ir kapitonai Jonas Osinas, Jonas Jocius ir Petras Jarueviius, leitenantai Vladas Adomaitis ir Mykolas Gedvilas, jaunesnieji leitenantai Lionginas valka ir Stasys Slavnas685. Bataliono vadu buvo paskirtas kpt. J. Osinas. Liepos 24 d. pulko kariams buvo nuimti antpeiai, o laipsni paymjimai prisegti prie apykakls. Liepos 25 d. sakyta vakarinio patikrinimo metu vietoje himno giedoti Internacional686. Liepos 25 d. buvo sakyta Liaudies kariuomens dali ir staig, pavadint Lietuvos kunigaiki ir kit asmen vardais, toliau tais vardais nebevadinti. Taigi pulko oficialus pavadinimas liko Pirmasis pstinink pulkas687. Rugpjio 1 d. buvo labai sustiprintas politini vadov institutas. pulk politiniais vadovais buvo paskirti Alfonsas Aganauskas, Jonas Straleckas, Juozas Aklaitis, Juozas Stalioraitis, Julius Kaniauskas, Aleksas Savickas, Bronius Umbrasas, Povilas Statuleviius, Vladas Kavaliauskas, Antanas Tveraga, Jonas Grinius, Jonas Somachvalovas, Juozas ileikis, Lesjus Linas ir Antanas lekaitis688. Rugpjio 4 d. Liaudies kariuomens politinio vadovo sakymu pulkas buvo ivestas Lukiki aiktje suorganizuot diaugsmo manifestacij Lietuvos jungimo SSRS proga. Pulk sakyta vesti organizuotai, grojant orkestrui. Ta paia proga buvo sakyta pulko pastatus iliuminuoti ir ikelti raudonas vliavas689. 1940 m. rugpjio 7 d. pulke buvo vestas kreipinys draugas.

684 Slaptas sakymas 1 p. p. 1940-08-01 Nr. 7 sl // Ten pat, b. 186, l. 200; Ratas Kariuomens tabo Rikiuots skyriaus virininkui // Ten, pat, b. 394, l. 16, 17. 685 sakymas Liaudies kariuomenei. 1940 m. rugpjio 5 d. Nr. 110. 686 Kariuomens tabo vieininko 1940-07-23 telefonograma // LCVA, f. 513, ap. 1, b. 404, l. 104. 687 sakymas Liaudies kariuomenei. 1940 m. liepos 25 d. Nr. 98. 688 sakymas Liaudies kariuomenei. 1940 m. liepos 31 d. Nr. 106. 689 1940-08-03 telefonogramos // LCVA, f. 513, ap. 1, b.404, l. 107.

234

1940 m. rugpjio 15 d. pulko vadas, vykdydamas slapt sakym, i 7-osios kuopos ir pionieri brio suformavo atskir dalin 1 pst. pulko Darbo kuop. Kuopos vadu buvo paskirtas ltn. V. Klinaviius. Kuopai dar buvo priskirti j. ltn. Kamiaitis, j. ltn. Leipus, ltn. Kanclynius, 6 puskarininkiai ir 100 kareivi, kurie buvo pavadinti darbininkais. Kuopai buvo pavesta statyti karo aerodromo nutpimo aiktel. Rugpjio 17 d. ji ivyko Varn ir buvo priskirta Aerodrom statybos bataliono 12-ajai ininerinei kuopai. Kuopa darbus baig rugpjio 31-j ir buvo grinta pulk690. Rugpjio 24 d. I pstinink divizijos vadas sak i Pirmojo pstinink pulko kareivi sudaryti antrj 100 kari aerodrom statybos dalin darbo kuop ir nusisti Parubaneko (Kirtim G. S.) aerodrom soviet kariuomens mjr. Maslovo inion. Vykdant sakym, tokia kuopa buvo sudaryta. Jos vadu buvo paskirtas 2-osios kuopos vadas kpt. J. Kubilinas. j paskirti jaunesnieji leitenantai V. aliaduonis ir Liauba. Kuopa rugpjio 27 d. nuvyko mint aerodrom691. T pai rugpjio 24-j buvo gauta informacija, kad iformuotos Karo policijos mokyklos 1-oji priearvin kuopa perkeliama Pirmj pstinink pulk ir atvyks iki rugpjio 29-osios692. 1940 m. rugpjio 31 d. pulke tarnavo 1432 kareiviai, 56 liktiniai puskarininkiai, 25 liktiniai puskarininki kandidatai, 22 civiliai tarnautojai ir 64 karininkai. I j vienas pulkininkas, du pulkininkai leitenantai, du majorai, 11 kapiton, 26 leitenantai, 22 jaunesnieji leitenantai693. Lietuvos okupacija, vairiausi nelogiki pertvarkymai neigiamai veik kari drausm ir smoningum. Kaip matyti i pulko vado sakym, nuo rugpjio pradios labai pablogjo drausm. Vadas djo visas manomas pastangas, kad ji bt atkurta, taiau veltui. Kiekviename sakyme pulkui buvo skelbiamos nuobaudos kariams u karins drausms nesilaikym, u savavalik pasitraukim i pulko, taiau padtis negerjo. Pacituosime kelet itrauk i to meto pulko sakym. Rugpjio 20 dienos sakyme pulko vadas plk. ltn. A. Andriuaitis ra: iomis dienomis vyko visa eil savavalik pasialinim i pulko. Dalini vadams sakau padaryti ygius, kad panas reikiniai nesikartot. Ateityje u savavalikus pasialinimus bus baudiama ne tik kaltininkai, bet ir j tiesioginiai virininkai: dalini vadai ir politiniai vadovai. Kitos, t. y. rugpjio 21 dienos sakyme raoma: Pastaruoju metu kariai nesiningai, nerpestingai, lepikai atlieka pavestas tarnybines pareigas, kurias tenka neti toliau nuo pulko rajono, kur nra galimybi daniau patikrinti. (...) Jau kelint kart atsitinka, kad sargyb vadai ir sargybiniai miega, sargyb va690 691 692 693 Ten pat, b. 248, l. 35. Ten pat, b. 394, l. 2829, 43. 1940-08-24 I pst. divizijos ratas // Ten pat, b. 394, l. 42. Pulko suvestins inios // Ten pat, b, 400, l. 435.

235

dai neraportuoja sargyb virininkams, atvykusiems patikrinti sargyb, sargybiniai savavalikai pasialina nuo post ir daug kit nusiengim padaro prie karin drausm. I liaudies kari padaryt nusiengim, apsileidimo tarnyboje, neinojimo pareig, aiku, kad ia esama nerpestingumo ir apsileidimo taip pat i puss vad, kadro ir politvadov. Rugpjio 31 dienos sakyme raoma: Neirint dedamas visas politinio aukljimo ir drausms baudimo priemones, vis tik nesiliauja kari savavaliki pasialinimai i kareivini (...). Dali ir dalini vadams bei politvadovams iaikinti kariams toki nusiengim alingum ir spti, kad ateityje u panaius nusiengimus bausiu visu grietumu net iki atidavimo teism.694 Ir t. t. Rugpjio 22-j pulk atvyko paskutiniai Karo mokykl baig jaunesnieji leitenantai Juozas Mineikis, Pranas Rimas, Eduardas Pocius ir Povilas Janelinas695. Rugpjio 28 dien visi laisvi nuo tarnybos pulko karininkai I divizijos vado brg. gen. J. erniaus sakymu 19 val. turjo dalyvauti gulos karinink ramovje organizuotoje paskaitoje-mitinge ryium su LSSR aukiausios Komisar Tarybos irinkimu ir Stalino konstitucijos primimu696. Pulko likvidavimas Likvidavus Lietuvos kariuomen ir jos likuius traukus Raudonosios armijos 29-j auli teritorin korpus, Pirmasis pstinink pulkas gavo 234-j auli pulko numer697. Rugsjo 16 d. j buvo perkelti visi buvusio Pirmojo pstinink pulko vadai, politvadovai ir kovotojai698. Rugsjo 17-j buvo sudaryta pulko likvidavimo darb komisija. Jos pirmininku buvo paskirtas pulko vadas gen. t. plk. ltn. A. Andriuaitis. komisij buvo trauktas kio virininkas plk. ltn. V. Blays ir dar 43 karininkai ir kariai699. Viso turto pilna apyskaita buvo sudaryta rugsjo 20 d. Rugsjo 21-j visas Pirmojo pstinink pulko turtas perjo 234-ojo auli pulko inion700. 1940 m. spalio 26 d. pulko vadas gen. t. plk. ltn. A. Andriuaitis pasira paskutin pulko sakym:
694 695 696 697 698 699 700 Ten pat, b. 386, l. 458, 466, 509510. sakymas 1 p. p. 1940-08-23 // Ten pat, l. 475. I pst. divizijos vado gen. J. erniaus 1940-08-28 telefonograma // Ten pat, b. 404, l. 111. Ten pat, b. 395, l. 116. sakymas 1 p. p. 1940-09-17 Nr. 283 // Ten pat, b.386, l. 523. Ten pat. Ten pat, b. 395, l. 136.

236

 S A K Y M A S 1 pstinink pulkui Nr. 287 Vilnius, 1940 met spalio 26 diena Rikiuots sritis 1 Buv. Liaudies kariuomens 1. pstinink pulko asmenin sudtis iformuota ir grybs likviduotos perduodant mones, arklius, ginklus ir kit turt 29 T korpuso dalims, o archyv, nebaigtas atskaitomybs knygas, dokumentus ir bylas 234. auli pulko vado skirtai komisijai (sl. sak. 234 P Nr. 16/1) galutinai sutvarkyti, ubaigti ir atiduoti archyv. Pastaba: pulko administracijos pareign, veikiani kaip likvidacin Komisija, . m. spalio mn.25 d. aktas Nr. 28480. 2 Likvdavs buv. Liaudies kariuomens 1. pstinink pulk iandien ivykau 29 auli Teritorinio Korpuso 234 auli Pulko vado valdion. Gen. t. plk. ltn. Andriuaitis PULKO VADAS701

Pirmojo pstinink pulko vadai Pirmojo pstinink didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino pulko vadais buvo plk. Vincas Glovackis, krn. Juozas Galvydis-Bykauskas, krn. Antanas Juozapaviius, krn. Valerijonas Ramanauskas, krn. Kazys Ladiga, plk. ltn. Vladas Skorupskis, mjr. Ignas Musteikis, plk. ltn. Juozas Skorulis, plk. ltn. Antanas Pakoviius, plk. Vincas audzis, plk. Povilas Dundulis, plk. Mikas Rklaitis, gen. t. plk. Vladas Karvelis, gen. t. plk. Leonas Gustaitis, plk. ltn. Antanas urkus, gen. t. plk. ltn. Aleksandras Andriuaitis.

701 Ten pat, b. 386, l. 529.

237

Generolas Vincas Grigalinas-Glovackis (iki 1920 m. Glovackis)702 (pulko vadas nuo 1918 m. lapkriio 1d. iki lapkriio 23 d.) Vincas Glovackis gim 1885 m. rugpjio 9 d. Jiezne. 1904 m. ilaik keturi klasi egzaminus Balstogje. 1907 m. baig Vilniaus karo mokykl. Suteikus praporiko laipsn, buvo isistas tarnauti Turkestan. 1910 m. perkeltas Buchar. 1912 m. Samarkando gimnazijoje eksternu ilaik egzaminus ir gavo brandos atestat. 1912 m. buvo pakeltas poruikus, o 1914 m. rugsjo 20 d. tabskapitonus. Prasidjus Pirmajam pasauliniam V. Grigalinas-Glovackis 19191920 m. (VDKM) karui, 1914 m. rugpjio 20 d. kartu su VI Turkestano auli pulku ivyko front prie vokieius. Dalyvavo miuose prie Augustavo, Rytprsiuose, Lenkijos teritorijoje buvo tris kartus sueistas, pasveiks perkeltas front Rumunijoje. 1915 m. kov paskirtas bataliono vadu, o vasar myje prie Nasielsko buvo sunkiai sueistas. Daugiau kaip pus met buvo gydomas vairiose ligoninse. 1916 m. saus medicinos komisija j pripaino tinkam tik nerikiuots tarnybai. jo vairias pareigas 4-osios, 7-osios ir 8-osios armij tabuose, 1917 m. sausio 10 d. pakeltas kapitonus. Po bolevik perversmo 1917 m. gruod i karins tarnybos pasitrauk, kur laik dirbo Poltavos lietuvi tremtini komitete. 1918 m. saus Poltav um bolevikai ir komitet ivaik. V. Glovackio eimai represij pavyko ivengti. Ukrainieiams ivijus bolevikus i Poltavos, vl gro dirbti Lietuvi tremtini komitete. 1918 m. spalio 29 d. V. Glovackis po ilgos ir pavojingos kelions atvyko Vilni. 1918 m. lapkriio 10 d. stojo savanoriu pradt kurti Lietuvos kariuomen, dalyvavo organizuojant Lietuvos kariuomens dalinius. Buvo pirmasis Pirmojo pstinink pulko vadas ir organizatorius. 1918 m. gruodio 7 d. paskirtas pradto formuoti Antrojo pstinink pulko kio vedju, o gruodio 24 d. pulko vadu. 1919 m. pradioje daug prisidjo tvirtinant Lietuvos Respublikos valdi Kaune. Kilus konfliktui su krato apsaugos ministru Mykolu Velykiu, 1919 m. kovo 4 d. dl savivals nuo pareig buvo nualintas. Po Antrojo pstinink
702 Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai, V., Dails akademijos leidykla, 1998, p. 3951; Lietuvos kariuomens karininkai 19181953, t. 3, p. 218219.

238

pulko demonstracijos 1919 m. gegus 1 d. prie Prezidentros gegus 4 d. grintas pulko vado pareigas. Nuo gegus pabaigos jo vadovaujamas pulkas kovsi su Sovietins Rusijos kariuomene, dalyvavo Panevio ivadavimo operacijoje, ivadavo Rokik, Obelius, kovojo Latvijoje. Rokikio apskrityje pasiymjo represijomis prie vietos bolevikus. 1919 m. spal Centre V. Grigalinas-Glovackis. 19191920m. (VDKM) pulkas buvo perkeltas front prie bermontininkus. Spalio 18 d. V. Glovackiui suteiktas pulkininko laipsnis. 1920 m. kovo 18 d. u netvark pulke i Antrojo pstinink pulko vado pareig atleistas ir po Armijos teismo skirtos trij mnesi aretins bausms paskirtas I ries ypating reikal karininku prie kariuomens vado. 1920 m. Lietuvos kariai su V. Grigalinu-Glovackiu apie 1919 rugpjio 23 d. paskirtas II ps1920m. (VDKM) tinink divizijos vadu, taiau po divizijos katastrofos ties Suvalkais rugsjo 23d. i divizijos vado pareig buvo atleistas ir paskirtas ypating reikal karininku prie kariuomens vado. Nuo 1922 m. gruodio iki 1925 m. spalio dirbo Vyriausiojo tabo Mobilizacijos skyriaus virininku. V. Grigalinas-Glovackis buvo vienas i Savanori sjungos organizatori, jai vadovavo. 1926 m. rugpjio 13 d. valstiei liaudinink ir socialdemokrat vyriausybs ileistas atsarg. 1926 m. pabaigoje leido opozicin laikrat Tautos valia, buvo jo atsakingasis redaktorius. U provokacinius straipsnius 1926 m. lapkrit suimtas, bet 1926 m. gruodio 17 d. prasidjus valstybs perversmui, i kaljimo perversminink buvo paleistas ir pasiskelbs Kauno karo komendantu aktyviai dalyvavo perversme. 1926 m. gruodio 24 d. vl priimtas kariuomen, ankstesnes pareigas, o 1927 m. sausio 25 d. paskirtas ypating reikal karininku prie krato apsaugos ministro. 1927 m. vasario 10 d. jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.
239

I kairs pirmas V. Grigalinas-Glovackis, antras V. erneckis, ketvirtas T. Daukantas, penktas A. Smetona (VDKM)

1930 m. baig Vytauto Didiojo universiteto Teiss fakultet ir Ekonomikos fakulteto skyri. 1934 m. sausio 18 d. pakeltas generolus ir ileistas atsarg. Ijs atsarg dirbo advokatu. SSRS okupavus Lietuv slapstsi Baltarusijoje, dirbo kolkyje. Prasidjus SSRSVokietijos karui gro Kaun. 1944 m. pasitrauk Vokietij, vliau persikl Belgij, o 1949 m. emigravo Piet Amerik. Bendradarbiavo leidiniuose Karys, Kardas, Ms inynas. Vincas Grigalinas-Glovackis mir 1964 m. gegus 16 d. Kolumbijoje, Tunijos mieste. Apdovanotas: v. Vladimiro 4-ojo laipsnio su kardais, v. Anos 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo, v. Stanislovo 2-ojo ir 3-iojo laipsni ordinais, Vyio kryiaus 4-ojo ir 5-ojo, DLK Gedimino 2-ojo laipsni ordinais, Savanori medaliu, Lietuvos nepriklausomybs 10 met jubiliejiniu medaliu, Latvijos isivadavimo karo 10meio medaliu. mona Vanda Heliudora Ruseckait, dukros Birut ir Pajauta, snus Gediminas.

240

Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas703 (pulko vadas nuo 1918 m. lapkriio 23 d. iki gruodio 31 d.) Jonas Galvydis-Bykauskas gim 1864 m. gruodio 3 d. Utenos apskrities Upali valsiaus Degsi kaime. 1884 m. baigs vidurin girinink mokykl, dirbo girininko padjju Novgorode, vliau Stara Rusoje. 1885 m. stojo savanoriu 86-j pstinink pulk ir po keli savaii buvo nusistas Peterburgo junkeri mokykl. Mokykl baig labai gerai ir u pavyzding moksl buvo apdovanotas N. Miliutino premija. 1886 m. gavo pirmj karininko laipsn ir buvo nusistas tarnauti 87-j pstinink pulk. 1905 m. J. Galvydis-Bykauskas jau kuopos vadas. 1909 m. jis Gen. Jonas Galvydis-Bykauskas baig Orienbaumo karinink mokykl, gavo kapitono laipsn ir 1911 m. pradioje buvo perkeltas 18-j auli Sibiro pulk. ia paskirtas bataliono vadu. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1916 m. vasario kovojo Lenkijoje ir Kure. 1916 m. miuose prie Lodzs buvo tris kartus sueistas. U nars miuose su vokieiais ties Varuva 1914 m. ruden pakeltas pulkininkus ir po met paskirtas pulko vadu. 1916 m. pradioje kautynse prie Lodzs buvo sueistas ir pateko vokieiams nelaisv. Po Spalio perversmo Rusijoje prasidjus suirutei, Ryt frontas Vokietijai tapo nebepavojingas. Belaisviai, kil i Vokietijos uimt teritorij, buvo paleisti atostog. 1918 m. pradioje atostog parvyko ir J. Galvydis-Bykauskas. Suinojs apie 1918 m. vasario 16-osios akt, nieko nelaukdamas isiruo savanoriu Lietuvos kariuomen. Kadangi kariuomens dar nebuvo, tai, Vilniuje paliks savo adres, gro namo. Nesulauks ikvietimo, ruden vl atvyko Vilni. Ten jo j a u lauk, nes spalio 9 d. Apsaugos komisija buvo pareigota formuoti Lietuvos kariuomen. J. Galvydis-Bykauskas energingai msi kariuomens organizavimo darbo. Krato apsaugos komisijoje, vadovaujamoje Jurgio Kubiliaus, jam patikimos Tiekimo skyriaus virininko pareigos. 1918 m. lapkriio 23 d. J. Galvydis-Bykauskas paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadu, kuriuo buvo iki 1918 m. gruodio 31 d. 1919 m. sausio 25 d. buvo paskirtas Karo mokyklos virininku, ileido dvi pirmsias karin laidas. 1919m.
703 LCVA, f. 930, ap. 2 G, b. 48; Surgailis G. Lietuvos kariuomens vadai, p. 5775. Lietuvos krato apsaugos ministrai ir kariuomens vadai, t. 2, V., 2008, p. 329340.

241

rugpjio 29 d. paskirtas Kauno gulos virininku. ias pareigas jo iki 1920 m. sausio 1 d. 1919 m. spalio 18 d. J. Galvydiui-Bykauskui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1920 m. sausio 1 d. jis buvo paskirtas eiti 3-iosios brigados vado pareigas, o vasario 7 d. faktikai pradjo eiti Daugpilio kariuomens grups vado pareigas, nes visos fronte Karo mokyklos antrosios laidos dstytojai. Centre mokyklos prie bolevikus buvusios ka- virininkas J. Galvydis-Bykauskas (VDKM) rins dalys buvo priskirtos III divizijai. Nuo 1920 m. balandio 9 d. iki 1920 m. liepos 7 d. laikinai jo ir vyriausiojo kariuomens vado pareigas. Kadangi buvo irinktas Steigiamj Seim, 1920 m. liepos 7 d. J. Galvydis-Bykauskas i einam pareig buvo atleistas. Seime kaip kinink frakcijos narys dirbo iki 1921 m. gruodio 18 d. Susikomplikavus padiai fronte su lenkais, nuo 1920 m. spalio 23 d. iki 1921m. vasario 1 d. J. Galvydis-Bykauskas laikinai jo II pstinink divizijos vado pareigas, buvo ivyks front. Perdavs divizij plk. M. Velykiui, vl pasinr Steigiamojo Seimo darb. 1921 m. gruodio 18 d. J. Galvydis-Bykauskas vl paskiriamas Karo mokyklos virininku, o nuo 1922m. kovo 8 d. ir Kauno gulos virininku. 1926 m. rugpjio 21 d. pakeltas generolus ir t pai dien dl pablogjusios sveikatos paties praymu ileistas atsarg. Sulauks nustatyto amiaus, 1936 m. gruodio 31 d. buvo ileistas dimisij. Gyveno Kaune. 1940 m. Lietuv okupavus sovietams, J. Galvydiui-Bykauskui, kaip Lietuvos ka- Karo mokyklos virininkas gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas su riuomens generolui ir akty- adjutantu vyr. ltn. Pola (VDKM)
242

viam Krikioni demokrat partijos veikjui, buvo sudaryta byla. 1941 m. birelio 12 d. jis buvo suimtas ir kalinamas Kaune. Kilus karui ir vokieiams umus Kaun, buvo ilaisvintas. Mir gen. Jonas GalvydisBykauskas 1943 m. liepos 16 d. Kaune, palaidotas Raudondvaryje. Apdovanotas: v. Vladimiro 4-ojo, v. Anos 3-iojo ir 2-ojo, I kairs: gen. ltn. V. Nagius-Nageviius, gen. J. Galvydisv. Stanislovo 3-iojo ir 2-ojo Bykauskas, plk. ltn. A. Merkys, gen. J. Bulota. 1926 m. (VDKM) laipsni ordinais, Bulgarijos ir Persijos ordinais, II ries Vyties Kryiaus 2-ojo, DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinais, Savanori medaliu, Lietuvos nepriklausomybs medaliu, Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliu. Karininkas Antanas Juozapaviius704 (laikinai einantis pulko vado pareigas nuo 1919m. vasario 4 d. iki vasario 13 d.) Antanas Juozapaviius gim 1872 m. spalio 13 d. Bir apskrities Vak valsiaus vaktoni dvare. Su tvais persikls Ryg, 1905 m. pradjo mokytis gimnazijoje, bet u aktyvi lietuvik veikl buvo paalintas i etos klass. Dirbo Rygos vaistinse, Estijoje, Dorpato (Tartu) universitete, ilaik provizoriaus egzaminus. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. savanoriu stojo Rusijos kariuomen ir po poros mnesi buvo pasistas Maskvos karo mokykl, kuri baigs tarnavo 57-ajame pstinink pulke Tverje. I ten buvo pasistas Gatin, kur Antanas Juozapaviius (VDKM) baig kulkosvaidinink mokykl. Vliau perkeltas latvi VI Tukumo pulk. Dalyvavo kautynse su vokieiais prie Rygos, buvo sueistas, pakeltas poruikus. 1917 m. A.Juozapaviius aktyviai dalyvavo lietuvi kari suvaiavimuose, buvo renkamas vykdomuosius organus, dalyvavo vairiose delegacijose deryboms su rus karine vadovybe dl leidimo steigti Rusijoje lietuvi karines dalis. Gavus tok leidim, A.Juozapaviius buvo pas704 LCVA, f. 930, ap. 2 J, b. 138; Anias J. Karininkas Antanas Juozapaviius, V., 2004, 124 p.

243

kirtas Vitebsko lietuvi bataliono vadu. Rusijoje valdi pamus bolevikams ir lietuvi dalinius iformavus, A.Juozapaviius gro Lietuv. 1918 m. lapkriio pradioje Vilniuje sudarius pirmj Lietuvos Vyriausyb, paskirtas krato apsaugos ministro prof. Augustino Voldemaro adjutantu. 1919 m. sausio 25 d. paskiriamas Pirmojo pstinink pulko Alytuje vado padjju, o vasario 4 d. pradeda laikinai eiti Pirmojo pstinink pulko vado pareigas. 1919 m. vasario 13 d. kautynse su Raudonosios armijos daliniais, bandydamas prasiverti ir igabenti ginklus, bolevik nukautas ant Alytaus tilto. Palaidotas Alytaus parapijos kapinse, taiau Pirmojo pstinink pulko iniciatyva 1919 m. balandio 2 d. perlaidotas Alytaus banyios ventoriuje. Apdovanotas: v. Anos 4-ojo laipsnio ordinu, 1-ojo laipsnio Vyties kryiumi (po mirties), Savanori medaliu (po mirties), ekoslovakijos Karo kryiumi (po mirties). Generolas leitenantas Valerijonas Ramanauskas705 (pulko vadas nuo 1919 m. sausio 25 d. iki kovo 6 d.) Valerijonas Ramanauskas gim 1856 m. gruodio 17 d. Kaune. ia baig eias vyr gimnazijos klases, stojo ir baig Rygos pstinink karo mokykl. Karin tarnyb pradjo 14-ajame pstinink Dono pulke. 1877 m. pakeltas leitenantus, 1881 m. gegus 31 d. paskirtas bataliono adjutantu, nuo 1893 m. jo komandos virininko pareigas. Nuo 1893 m. birelio kapitonas. Nuo 1897 m. sausio 26 d. paskirtas kuopos vadu. 1897 m. perkeltas 180-j pstinink Vindoviko pulk kuopos vadu. 1900 m. rugpjio 12 d. isistas 22-j Ryt Sibiro auli pulk Tolimuosiuose Rytuose. Parvyks Lietuv, 1919 m. sausio 11d. savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, Valerijonas Ramanauskas buvo paskirtas eiti Antrojo pstinink pulko vado padjjo pareigas. 1919 m. sausio 25 d. paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadu. Kovo 7 d. i pulko vado pareig atleistas ir paskirtas KAM tabo Rikiuots skyriaus virininko padjju. 1919 m. kovo 21 d. perkeliamas Tiekimo skyri paliekant karini dali ir j kio ataskait patikrinimo komisijos pirmininku. 1919 m. lapkriio 18 d. V. Ramanauskui suteikiamas pulkininko
705 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 4; Lietuvos kariuomens karininkai 19181953, t. 6, p. 221222.

244

laipsnis. 1920 m. kovo 1 d. jis perkeliamas Generalin tab ir paskiriamas kariuomens inspektoriumi. 1920 m. gegus 21 d. pakeliamas generolus leitenantus. 1920m. rugpjio 15 d. paskiriamas kariuomens inspektoriumi kio reikalams. 1920 m. spalio 1 d. vl grinamas kariuomens inspektoriaus pareigas. 1921 m. liepos 29 d. paskiriamas eiti ypating reikal generolo prie krato apsaugos ministro pareigas, 1924 m. sausio 23 d. laikinai eiti audymo inspektoriaus pareigas. 1924 m. gegus 14 d. paties praymu ileistas atsarg, 1936 m. gruodio 31 d. dl amiaus ileistas dimisij. Ijs atsarg gyveno Palangoje. 1928 m. liep Respublikos prezidento dekretu V. Ramanauskui leista dvti karininko uniform. Apdovanotas Savanori medaliu. mona Antanina, dukra Stanislava Elzbieta. Generolas leitenantas Kazys Ladiga706 (pulko vadas nuo 1919 m. kovo 6 d. iki spalio 1 d.) Kazys Ladiga gim 1893 m. gruodio 25 d. Bir apskrities Ikoni kaime. 1914 m. birel Vilniuje baig privai Pavlovskio gimnazij, o t pai met gruod skmingai ilaik baigiamuosius egzaminus Vilniaus karo mokykloje. Jam buvo suteiktas pirmasis Rusijos kariuomens karininko laipsnis. Pirmojo pasaulinio karo metais iki 1917 m. tarnavo 18osios divizijos 70-ajame Riasko pstinink pulke, po to iki 1918 m. sausio divizijos tabe. 1915 m. vasar buvo sunkiai sueistas. U narsum fronte ne kart buvo apdovanotas, pakeltas kapitonus. 1918 m. saus pateko vokieiams nelaisv. Daugiau nei pusmet praleids vokiei nelaisvje, 1918 m. ruden gro Lietuv, sitrauk Bir apylinkse besikuriani partizan veikl, tapo Bir apskrities partizan apsaugos virininku, o 1918 m. gruodio 11 d. stojo Lietuvos kariuomen ir kit dien buvo paskirtas Pirmj pstinink pulk. Gruodio 31d. paskirtas 1-ojo bataliono vadu, kelis kartus pavadavo pulko vad, o 1919 m. kovo 6 d. paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadu bei Marijampols, Alytaus ir Kalvarijos gul virininku. Jau balandio

Kazys Ladiga

K. Ladiga, 7 klass gimnazistas. I knygos: V. Jankauskas. Kario kelias, p. 17

706 Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai, p. 5263; LCVA, f. 930, ap. 2 L, b. 5; Lietuvos kariuomens karininkai 19181953, t. 5, p. 1415.

245

Vestuvs su Stefanija Paliulyte // V. Jankauskas. Kario kelias, p. 308

pradioje su pulku dalyvavo operacijoje prie bolevikus Daug ir Varnos apylinkse, o nuo gegus kovose su bolevikais. Buvo paskirtas ir Ukmergs grups vadu. K. Ladigos vadovaujama Ukmergs grup atkakliai kovsi ties Kurkliais, Kavarsku, Anykiais, Utena. Permainingos kovos su Raudonja armija tssi

K. Ladiga atsisveikina su III karo apygardos karininkais. 1925 m. gegu // V. Jankauskas. Kario kelias, p. 322

246

vis vasar. K. Ladiga su savo kariais rugpjio 25 d. eng Zarasus ir pasiek Lietuvos sien. Spalio 1 d. buvo paskirtas laikinai eiti 1-osios brigados vado pareigas. Kadangi kovos su nustumtais u Dauguvos bolevikais buvo jau aprimusios, imtasi priemoni apsisaugoti nuo krato gilumon besiveriani rus monarchisto P. Bermonto-Avalovo dalini. Prie juos buvo suorganizuotas frontas. 1919 m. spalio 11 d. io fronto vadu paskirtas K. Ladiga. Spalio 18 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Po skmingos Radvilikioiauli operacijos bermontininkai, spaudiami lietuvi ir latvi kariuomeni bei Antants komisijos, iki 1918 m. gruodio 15 d. i Lietuvos pasitrauk. Nuo 1920 m. sausio K. Ladiga vadovavo I pstinink divizijai, su ia divizija liepos 15 d. pirmasis eng raudonj uimt Vilni. Kaip tik tuo metu, atleidus i armijos vado pareig gen. ltn. S. Nastopk, krato apsaugos ministras plk. K. ukas rugpjio 23 d. K. Ladig paskyr Armijos vadu. Taiau bolevikai, patyr pralaimjim prie Vyslos, m skubiai trauktis i Lenkijos ir juos persekiojusi lenk kariuomen jau rugpjio pabaigoje pasiek Piet Suvalkij. Be jokio pasiprieinimo uimami Augustavas, Suvalkai, Seinai. Lietuvos kariuomen patyr didiul pralaimjim. i tragedija pakirto K. Ladigos kaip karo vado autoritet. 1920 m. spalio 1 d. i armijos vado pareig jis buvo atleistas ir paemintas pareigose. Kur laik dirbo ypating reikal karininku prie vyriausiojo kariuomens vado, spalio 14 d. paskirtas IV pstinink divizijos vadu. Nuo 1921 m. lapkriio 7 d. ivyko mokytis usien. Pusmet studijavo Ciuricho politechnikos instituto Karo skyriuje, mokslus ts Prahoje, ekoslovakijos generalinio tabo akademijoje. Su gen. tabo karininko diplomu grs Lietuv, 1923m. rugpjio 30 d. paskirtas ypating reikal karininku prie kariuomens vado, o 1923 m. spalio 14 d. III karo apygardos vadu. 1925 m. gegus 15 d. K. Ladiga pakeliamas generolus leitenantus, gegus 26 d. paskiriamas Vyriausiojo tabo virininku. Taiau dl nesutarim su krato apsaugos ministru plk. T. Daukantu 1925 m. rugsjo 17 d. atsistatydino, buvo paskirtas ypating reikal karininku prie krato apsaugos ministro. Spalio 19d. vl grinamas Vyriausiojo tabo virininko pareigas. 1926 m. kairiesiems laimjus rinkimus, 1926 m. birelio 22 d. K. Ladiga atleidiamas i Vyriausiojo tabo virininko pareig ir paskiriamas ypating reikal karininku prie krato apsaugos ministro. Nuo 1926 m. gruodio 20 d. jo II pstinink divizijos vado pareigas. Po vadinamojo Pajaujo smokslo ir tautinink bei krikdem skyryb u tai, kad vieoje vietoje leidia sau isireikti labai nedrausmingai ir eidiamai apie kai kuriuos labai auktai pastatytus asmenis, gen. ltn. K. Ladiga 1927 m. gegus 10 d. perkeliamas iaulius, III karo apygardos virininko pareigas. Prie j pradedama kvota. Ministras pirmininkas ir laikinai krato ap247

saugos ministro pareigas einantis prof. A. Voldemaras pasil generolui savo noru palikti kariuomen. K. Ladiga nesutiko. Tada jo veiksmams inagrinti sudaryta komisija padar ivad, kad generolo veiksmai yra nesuderinami su karininko vardu, ir pasil K. Ladig dl nedrausming veiksm paalinti i kariuomens. 1927 m. rugsjo 24 d. K. Ladiga ileidiamas atsarg. Kadangi buvo atleistas drausms tvarka, jam sudaryta drausms byla. Joje jis buvo apkaltintas dl nedrausming veiksm, nesiderinani su jo kaip karininko ir virininko padtimi kariuomenje. Ijs atsarg, K. Ladiga ivyko savo dvar Gulbinnuose, band sukurti pavyzdin k. Sovietams okupavus Lietuv, 1940 m. rugpjio 12 d. buvo suimtas, metus kalintas Bir ir Panevio kaljimuose. Prasidjus SSRSVokietijos karui, ivetas kalovo srities Sol Ilecko NKVD kaljim ir 1941 m. gruodio 19 d. suaudytas. Apdovanotas: v. Anos 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo, v. Stanislovo 2-ojo ir 3-iojo, v. Vladimiro 4-ojo, v. Georgijaus 4-ojo, Vyties Kryiaus 4-ojo ir 5-ojo laipsnio ordinais, Savanori ir Lietuvos nepriklausomybs medaliais, ekoslovakijos Karo kryiumi. mona Stefanija Paliulyt, sns Algis Marijonas ir Pranas Linas. Pulkininkas Vladas Skorupskis707 (pulko vadas nuo 1919 m. spalio 17 d. iki 1921 m. gegus 28 d. ir nuo 1921m. birelio 11 d. iki 1924 m. spalio 1 d.) Vladas Skorupskis gim 1895 m. rugsjo 29 d. Ukmergs apskrities irvint valsiaus niponi kaime. Baig Ukmergs miesto mokykl, ilaik brandos egzaminus. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas, tarnavo Rusijos imperijos kariuomens daliniuose: pradioje vokiei, o nuo 1916 m. turk fronte. 1916 m. baig Tifliso karo mokykl. 1917 m. dalyvavo ekspedicijoje prie kurdus Kurdistane, vliau su II Kaukazo divizijos 6-uoju pulku buvo perkeltas Armnij. 1918 m. sjunginink kariuomenje Kaukaze kovsi su bolevikais, tarnavo kuriamos Gruzijos kariuomens tabe Tbilisyje. Tarnyb baig tabskapitonu. 1918 m. spal per Pot, Sevastopol ir Odes gro Lietuv.

Vladas Skorupskis

707 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 6465; B. 56, l. 238; f. 930, ap. 5, b. 2462; sakymas kariuomenei. 1921 m. birelio 11 Nr. 132; 1933 m. spalio 31 Nr. 78; Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953, t., 7, p. 98.

248

1918 m. lapkriio 10 d. savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, buvo paskirtas Pirmojo pstinink pulko 5-osios kuopos vadu, 1919 m. kovo 15 d. 2-ojo bataliono vadu. Dalyvavo kovose su bolevikais, kai buvo vykdoma KurkliPanevio operacija, vliau Kupikio-Utenos operacijoje uimant Kurklius, Uten ir Daugailius. 1919 m. spalio 18 d. K. Skorupskiui suteiktas majoro laipsnis. Nuo 1919 m. rugpjio 24 d., pulko vad K. Ladig paskyrus 1-osios brigados vadu, jo Pirmojo pstinink pulko vado pareigas, pasiymjo Zaras ivadavimo kovinse operacijose. Nuo 1919 m. spalio 11 d. iki 1924 m. spalio 1 d. (su nedidele pertrauka) buvo Pirmojo pstinink didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino pulko vadas. Kartu su pulku dalyvavo visuose miuose su bolevikais, bermontininkais ir lenkais, 1921 m. pradioje saugojo demarkacijos linij irvin t valsiuje. 1921 m. gegus 30 d. paskirtas Deimtojo pstinink pulko vadu, taiau birelio 11 d. vl Pirmojo pstinink pulko vadas. 1922 m. sausio 20 d. buvo pakeltas pulkininkus leitenantus. 1922 m. sausio 30 d. baig Auktuosius karinink kursus (pirmoji laida). 19241926 m. studijavo Prahos generalinio tabo akademijoje, kartu jo Lietuvos karo ata ekoslovakijoje pareigas. 1925 m. gegus 15 d. pakeltas pulkininkus. Grs i ekoslovakijos, buvo paskirtas Auktj karinink kurs mokymo dalies vedju. Plk. V. Skorupskis buvo vienas i 1926 m. gruodio 17 d. valstybs perversmo organizatori, valdybos pirmininkas, pareng perversmo plan. Po perversmo trumpai jo Vyriausiojo tabo virininko pareigas. Nuo 1926 m. gruodio 31 d. Vyriausiojo tabo administracijos valdybos virininkas, nuo 1927 m. gruodio 16d. Auktj karinink kurs virininkas ir Karo mokslo valdybos virininkas. Kur laik buvo karinis ata Italijoje, nuo 1929 m. spalio 2 d. Pranczijoje. 1930 m. birelio 26 d. ijo atsarg, gyveno ir kininkavo irvint valsiuje, Peliki kaime. 1933 m. spalio 5 d. plk. V. Skorupskis vl buvo priimtas karo tarnyb ir paskirtas ypating reikal karininku prie Vyriausiojo tabo virininko brigados vado teismis, taiau t pai met spalio 26 d. paties praymu ileistas atsarg. Ijs atsarg gyveno irvint valsiuje, jaunuomenei para populiarias knygas karine tematika: Per aukas ir pasiventim laimjome (1933), Karas u Lietuvos laisv (19141934 m.) (1934), Drsa laimjimo pagrindas (1936), La resurrection dun peuple (19181927 m.) (1930). Soviet Sjungai okupavus Lietuv, 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas ir Kaune kalintas. 1941 m. gegus 24 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalti 8 metus. Kilus VokietijosSSRS karui ilaisvintas. Antrosios sovietins okupacijos pradioje, 1945 m. balandio 3 d., vl suimtas, kalintas Ukmergje, ivetas Sevvostlag (Magadano sritis), vliau Pesianlag (Karagandos sritis, Kazachija). 1955 m. balandio 3 d. buvo paleistas, 1958 m. gro
249

Lietuv, gyveno Karmlavoje. Mir 1981 m. gegus 20 d., palaidotas Karmlavos kapinse. Apdovanotas: Vyio Kryiaus 4-ojo ir 5-ojo, DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinais, Savanori, Lietuvos nepriklausomybs, Latvijos isivadavimo karo 10meio medaliais, ekoslovakijos Karo kryiumi, Italijos Karnos 3-iojo laipsnio ordinu. mona Vanda, snus Leonidas. Pulkininkas Ignas Musteikis708 (pulko vadas nuo 1921 m. gegus 29 d. iki birelio 11 d.) Ignas Musteikis gim 1890 m. liepos 25d. Utenos apskrities Vyuon miestelyje. 1908 m. baig Sankt Peterburgo v. Katerinos gimnazijos septynias klases, dirbo Sankt Peterburgo Varuvos banke. 1914 m. mobilizuotas Rusijos kariuomen. 1915 m. vasario 20 d. baig Peterhofo praporik mokykl, paskirtas tarnauti 13-j, o 1916 m. kov perkeltas 5-j suomi auli pulk ir paskirtas kulkosvaidi komandos jaunesniuoju karininku. Vliau iki 1917 m. lapkriio 18 d. tarnavo ios komandos virininku. Buvo kontzytas. 1916 m. liep pakeltas poruikus, 1917 m. rugpjt tabskapitonus. Grs Lietuv, 1918 m. gruodio 12 d. savanoriu stojo Lietuvos Ignas Musteikis kariuomen, paskirtas Pirmojo pstinink pulko 1-osios kuopos vadu, 1919 m. sausio 30 d. 1-ojo bataliono vadu, o kovo 6d. pulko vado padjju ir karini dali Alytaus apylinkse virininku. Nuo 1919 liepos 1 d. m vadovauti formuojamam Treiajam pstinink pulkui. 1919m. spalio 22 d. jam suteiktas majoro laipsnis. 1920 m. sausio 20 d. buvo pakeltas pulkininkus leitenantus. 1920 m. liepos 13 d. paskirtas eiti III pstinink divizijos vado, 1921 m. gegus 29 d. Pirmojo pstinink pulko vado pareigas, taiau labai trumpai. Birelio 11 d. paskirtas Deimtojo pstinink Marijampols pulko vadu. 1922 m. sausio 6 d. pakeltas pulkininkus leitenantus. 1922 m.vasario 16d. paskirtas III pstinink divizijos vadu. 1923 m. birelio 8 d., vykdydamas krato apsaugos ministro nurodym, para praym ileisti atsarg. Ileistas rugpjio 18 d. Iki 1926 m. dirbo Klaipdos pasienio policijos vadu. 1927 m. rugsjo 10 d. paties praymu vl priimtas kariuomen, paskirtas
708 LCVA, f. 930, ap. 2M, b. 225; Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953, t. 5, p. 293.

250

ypating reikal karininku prie Respublikos prezidento ir vidaus reikal ministru. 1929 m. vasario 19 d. pakeltas pulkininkus. 1930 m. sausio 31 d. paties praymu ileistas atsarg. 19301936 m. dirbo Lietuvos banko direktoriumi. Nuo 1936 m. Valstybs tarybos narys. 1939 m. ijo pensij, gyveno Kaune. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, 1940 m. liepos 30 d. NKVD suimtas, kalintas Kaune. Kilus VokietijosSSRS karui ilaisvintas. Vokiei okupacijos metais gyveno Vilniuje. 1944 m. pasitrauk Vokietij, gyveno Oldenburgo pabgli stovykloje. 1949 m. emigravo JAV, gyveno Klivlende. Mir 1960 m. vasario 5 d. Klivlende. Apdovanotas: v. Stanislovo 3-iojo, v. Anos 3-iojo ir 4-ojo, v. Vladimiro 4-ojo, Vyio Kryiaus 5-ojo, DLK Gedimi no 1-ojo laipsni, auli vaigds ordinais, Savanori ir Lietuvos nepriklausomybs medaliais, ugniagesi 1-ojo laipsnio garbs enklu Artimui pagalbon, Italijos Karnos 2-ojo laipsnio ordinu, Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliu. mona Aleksandra Petuchovait-Merkien, antroji mona Ona, dukt Laima, snus Ignas. Pulkininkas Juozas Skorulis709 (laikinai einantis pulko vado pareigas nuo 1924 m. spalio 7 d. iki 1925 m. vasario 23 d.) Juozas Skorulis gim 1893 m. kovo 11 d. Vilkavikyje. 1914 m. Oriole baig eias gimnazijos klases. 1915 m. vasar mobilizuotas Rusijos kariuomen. 1915 m. rugsjo 1 d. baig Takento karo mokykl. Suteikus praporiko laipsn, paskirtas tarnauti 27-j Sibiro atskirj batalion. Dalyvavo miuose, 1917 m. myje su vokieiais sueistas. Vadovavo kuopai, laikinai jo bataliono vado pareigas. 1917 m. balandio 24 d. pakeltas tabskapitonus. Grs Lietuv, 1919 m. sausio 8 d. savanoriu stojo Lietuvos kariuomens Antrj pstinink pulk, paskirtas 3-iosios kuopos vadu, vasario 1 d. 2-ojo bataliono vadu. Gegus 22 d. perkeltas Treij pstinink pulk, paskirtas 1-ojo bataliono vadu. Kartu su pulku dalyvavo kovose su bolevikais. 1919 m. lapkriio 18 d. jam suteiktas majoro laipsnis. Juozas Skorulis
709 Lietuvos kariuomens karininkai. 19181959, t. 7, p. 97.

251

1919 m. vasario 1 d. J. Skorulis buvo paskirtas eiti 3-iojo atskirojo bataliono vado pareigas, 1920 m. balandio 1 d. Vietins kariuomens brigados tabo karininku ypatingiems reikalams, spalio 14 d. Vienuoliktojo pstinink Vilniaus pulko vado pareigas, 1921 m. gegus 29 d. patvirtintas io pulko vadu. 1922 m. rugsjo 1 d. pakeltas pulkininkus leitenantus. 1923 m. spalio 15 d. baig Auktuosius karinink DLK Vytauto kursus (treioji laida), o gruodio 27 d. paskirtas I pstinink divizijos tabo virininku. 1924 m. rugpjio 28 d. i divizijos tabo virininko pareig atleistas ir paskirtas ypating reikal karininku prie kariuomens vado. 1924 m. spalio 7 d. paskirtas eiti Pirmojo pstinink pulko vado pareigas. 1925 m. vasario 10 d. i pulko vado pareig atleistas ir paskirtas Panevio mobilizacijos rajono virininku. 1926 m. sausio 1 d. perkeltas I karo apygardos tab. Nuo 1928 m. spalio 28 d. I pstinink divizijos tabo 3-iojo (mobilizacijos) skyriaus virininkas. 1940 m. sausio 26 d. pakeltas pulkininkus, paskirtas KAM Ypatingojo skyriaus santykiams su SSRS kariuomene atstovu Vilniuje. Soviet Sjungai okupavus Lietuv ir likviduojant Lietuvos kariuomen, 1940 m. lapkriio 15 d. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo auli teritorinio korpuso 184-osios auli divizijos tabo Rikiuots skyriaus virininku. 1941m. birelio 14 d. suimtas, ivetas lager Sibire. 1963 m. gro Lietuv, gyveno Vilniuje, dirbo Jeruzals vidurinje mokykloje sargu-kriku. Mir 1972m., palaidotas Vilniuje, Jeruzals kapinse. Apdovanotas: v. Stanislovo 3-iojo, v. Anos 3-iojo, II ries Vyties Kryiaus 3-iojo, Vytauto Didiojo 4-ojo, DLK Gedimino 3-iojo laipsni ordinais, Savanori, Lietuvos nepriklausomy bs ir Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliais. mona Viktorija, sns Algimantas ir Stasys.

Pulkininkas leitenantas Antanas Pakoviius710 (laikinai einantis pulko vado pareigas nuo 1925m. vasario 23 d. iki gruodio 22 d.) Antanas Pakoviius gim 1886 m. spalio 15 d. Panevio apskrities Krekenavos valsiaus Baimaini kaime. 1907 m. baig Panevio realins mokyklos eias klases. Tarnavo Rusijos kariuomenje. 1909 m. jam buvo suteiktas praporiko laipsnis. 1915 m. gegus 20 d. pakel-

Antanas Pakoviius

710 LCVA, f. 930, ap. 2P, b. 33; Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953, t. 6, p. 59.

252

tas poruikus, 1916 m. spalio 1 d. tabskapitonus, 1917 m. liepos 10 d. kapitonus. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo miuose, buvo sueistas. Grs Lietuv, 1919 m. spalio 12 d. buvo mobilizuotas Lietuvos kariuomen. Tarnavo Vilniaus batalione, po to Penktajame pstinink pulke 3-iojo bataliono vadu. Kartu su Penktuoju pulku dalyvavo kovose su bermontininkais. 1920 m. vasario 16 d. jam buvo suteiktas majoro laipsnis. Vasario 20 d. paskirtas pulko vado padjju. 1920 m. liepos 14 d. perkeltas Devintj pstinink pulk ir paskirtas eiti pulko vado pareigas. Kovose su lenkais buvo sueistas. 1921 m. gegus 29d. paskirtas pulko vadu. 1922 m. liepos 16 d. pakeltas pulkininkus leitenantus. 1923 m. spalio 20 d. baig Auktuosius karinink DLK Vytauto kursus (treioji laida). 1925 m. vasario 23 d. paskirtas eiti Pirmojo pstinink pulko vado pareigas. Pulk perm vasario 23 d. 1926 m. sausio 3 d. paties praymu ileistas atsarg. Kur laik kininkavo Ukmergs apskrities Panoteri valsiaus Carnopolio palivarke. 19301935 m. dirbo Ukmergs apskrities ligoni kas direktoriumi, vliau tarnavo VRM pasienio policijos inspektoriumi Kaune. 19391940 m. dirbo iauli apskrities policijos virininku. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, 1940 m. lapkriio 3 d. buvo suimtas, kalintas iauliuose. 1941 m. balandio 23d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalti 8 metus. Kaljo Karlage (Karagandos sritis, Kazachija). 1942 m. lapkriio 20 d. uvo lageryje. Apdovanotas: v. Anos 4-ojo ir 3-iojo laipsnio su kardais, v. Stanislovo 3-io jo laipsnio su kardais, v. Georgijaus 3-iojo ir 4-ojo laipsni ordinais, Vyio Kryiaus 5-ojo laipsnio ordinu, Savanori medaliu. mona Halina, dukterys Marija Javorska ir Irena, snus Antanas Algirdas. Pulkininkas Vincas audzis711 (pulko vadas nuo 1926 m. rugpjio 31 d. iki 1927 m. vasario 3 d.) Vincas audzis gim 1894 m. rugsjo 20 d. venioni miestelyje. Baig venioni miesto mokyklos keturias klases. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas Rusijos kariuomen. 1915 m. baig Peterburgo praporik mokykl, tarnavo rus kariuomenje XV ir XXIV suomi auli pulkuose. Dalyvavo kovose su vokieiais ir austrais, 1916 m. buvo sueistas. Grs Lietuv, 1918 m. gruodio

Vincas audzis

711 LCVA, f. 930, ap. 2, b. 43; Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953. t. 7, p. 263.

253

2d. savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, paskirtas Pirmj pstinink pulk jaunesniuoju karininku. Jaunas karininkas greitai kilo karins karjeros laiptais. 1919 m. sausio 11 d. V. audzis paskiriamas 6-osios kuopos vadu, rugpjio 25 d. 2-ojo bataliono vadu, spalio 21 d. pulko vado padjju. Dalyvavo visuose pulko miuose su bolevikais, gegus 23 d. myje prie Pakalni kaimo buvo sueistas. Lietuvos kariuomenje vedus karinink laipsnius, 1919 m. lapkriio 18 d. jam buvo suteiktas majoro laipsnis. Pirmj pstinink pulk perklus front prie bermontininkus, mjr. V.audzis dalyvavo kovose su bermontininkais, pasiymjo uimant Radvilik. 1920m. kovojo su lenkais. 1920 m. spalio 14 d. V. audzis i Pirmojo pstinink pulko ikeliamas ir paskiriamas eiti Dvyliktojo pstinink pulko vado pareigas, o 1921 m. gegus 29 d. patvirtinamas pulko vadu. 1922 m. sausio 6 d. pakeliamas pulkininkus leitenantus. 1923 m. gegus 11 d. Vienuoliktj pstinink pulk performavus Ketvirtj pasienio pulk, liko io pulko vadu. 1923 m. spalio 23 d. baig Auktj karinink DLK Vytauto kursus (treioji laida) ir spalio 30 d. buvo paskirtas Treiojo pstinink pulko vadu. 1925 m. gegus 15 d. pakeltas pulkininkus. 1926 m. rugpjio 31 d. vl grta Pirmj pstinink pulk, paskiriamas jo vadu. Po 1926 m. gruodio 17 d. valstybs perversmo kaip nepatikimas asmuo i pulko buvo paalintas, oficialiai ileistas atostog, o nuo 1927 m. vasario 3d. paskirtas Auktj karinink DLK Vytauto kurs etatiniu lektoriumi, 1927m. rugsjo 20 d. ypating reikal karininku prie krato apsaugos ministro, 1929m. kovo 3 d. prie Vyriausiojo kariuomens tabo virininko, 1930 m. birelio 27 d. Trak apskrities komendantu. 1932 m. liepos 1 d. alia tiesiogini pareig jam buvo pavesta eiti ir ypating reikal karininko prie Vyriausiojo kariuomens tabo virininko pareigas. 1933 m. rugpjio 17 d. atleistas i Trak apskrities virininko pareig ir rugsjo 1 d. Vyriausiojo tabo virininkui sakius pasipra ileidiamas atsarg, kininkavo. Vienas i Atsargos karinink sjungos steigj, 1936 m. jos valdybos narys. Vokiei okupacijos metais tarnavo lietuvikuose savisaugos daliniuose. 1942 m. buvo Vilniaus apygardos 1-ojo bataliono aprpinimo virininkas. 1944 m. pasitrauk Vakarus, 1949 m. emigravo JAV. Gyveno Filadelfijoje, ia 1970 m. spalio 16 d. ir mir. Apdovanotas: v. Stanislovo 3-iojo ir v. Anos 4-ojo, Vyio Kryiaus 4-ojo ir 5-ojo, DLK Gedimino 3-iojo laipsni ordinais, Savanori, Lietuvos nepriklausomybs, Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliais. mona Liucija Juodelyt.

254

Pulkininkas Povilas Dundulis712 (laikinai einantis pulko vado pareigas nuo 1926 m. sausio 2 d. iki rugpjio 31d., nuo 1926 m. gruodio 17 d. iki 1927 m. rugpjio 6 d., pulko vadas nuo 1927 m. rugpjio 6 d. iki 1930 m. vasario 14 d.) Povilas Dundulis gim 1894 m. kovo 22 d. Utenos apskrities Debeiki valsiaus ekoni kaime. Baig Angerno jr mokykl ir Rygos tolimojo plaukiojimo mokyklos vien kurs. Pirmojo pasaulinio karo me tais tarnavo Rusijos kariuomenje. 1915 m. balandio 13 d. Kijeve baig 2-j praporik mokykl. Tarnavo 147-ajame Samaros pulke, Kijevo tvirtovs ir komendantros tabe, 431-ajame Tichvino pulke. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kautynse, 1915 m. fronte buvo sueistas. Nuo 1917 m. rugsjo iki 1918 m. balandio 24 d. buvo Vitebsko lietuvi bataliono 1-osios kuo pos vadas. 1918 m. lapkriio 22 d. savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, paskirtas Pirmojo pstinink pulko 1-osios kuopos jaunesniuoju karininku. 1919 m. sausio 15 d. paskirtas 9-osios kuopos vadu. Dalyvavo Nepriklausomybs kovose su bolevikais. 1919 Povilas Dundulis m. rugpjio 24 d. jo vadovaujama 9-oji kuopa ivadavo Zarasus. Pasiymjo uimant Vajasikio banytkaim, Salak ir Zarasus. Prie Vajasikio esantis Zablack kaimas jo garbei pavadintas Dunduliais. 1919 m. spalio 18 d. P. Dunduliui suteiktas kapitono laipsnis, 1920 m. lapkriio 17 d. jis paskirtas 3-iojo bataliono vadu. 1921 m. kovo 16d. pakeltas majorus. 1922 m. spalio 6 d. baig Auktuosius karinink kursus (antroji laida). 1924 m. kovo 14 d. paskirtas Pirmojo pstinink pulko vado padjju, kelis kartus laikinai jo pulko vado pareigas. 1925 m. rugpjio 14 d. pakeltas pulkininkus leitenantus. 1926 m. gruodio 17 d. paskirtas laikinai eiti Pirmojo pstinink pulko vado pareigas, 1927 m. rugpjio 6 d. patvirtintas Mjr. P. Dundulis. 1924 m. (VDKM)
712 LCVA, f. 513, ap. 1, b. 105, l. 235; Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953, t. 3, p. 91.

255

Pirmojo pstinink pulko vadu. 1928 m. vasario 16 d. pakeltas pulkininkus. 1930 m. vasario 14 d. atleistas i Pirmojo pstinink pulko vado pareig, o vasario 27 d. perkeltas Vyriausij tab ir paskirtas ypating reikal karininku prie Vyriausiojo tabo virininko. 1932 m. birelio 22 d. Vyriausiojo tabo virininko nurodymu pasipra ileidiamas atsarg, kas lapkriio 15 d. ir buvo padaryta. Kur laik Tauragje vadovavo Maisto bendrovei, vliau iauli apskrities Maldeni kaime sigijo k. 1941 m. birelio 15 d. su eima buvo suimtas ir ivetas Sibir.1941 m. lapkriio 11 d. lageryje SSRS NKVD suimtas ir kalintas Kanske, Krasnojarsko krate. uvo 1942 m. rugsjo 2 d. lageryje. Palaidotas Kanske. Apdovanotas: v. Anos 4-ojo, v. Vladimiro 3-iojo, Vyio Kryiaus 5-ojo ir 4-ojo, DLK Gedimino 3-iojo laipsni ordinais, Savanori medaliu, Lietuvos nepriklausomybs medaliu, Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliu. mona Janina Kaminskait, dukt Julyt Regina, sns Jurgis Antanas ir Jonas. Divizijos generolas Mikas Rklaitis713 (laikinai einantis vado pareigas nuo 1930 m. vasario 25 d. iki 1931 m. spalio 24 d., pulko vadas nuo 1931 m. spalio 24 d. iki 1935 m. rugsjo 17d.) Mikas Rklaitis gim 1895 m. rugsjo 6 d. Alytaus valsiaus Daugirdli kaime. Baigs Veiveri mokytoj seminarij, 1916 m. sausio 1d. buvo mobilizuotas Rusijos kariuomen ir pasistas Maskvos Aleksiejaus karo mokykl, kuri 1916 m. baig. Jam buvo suteiktas pirmasis karininko laipsnis. Paskirtas tarnauti 64-j pstinink pulk, Pirmojo pasaulinio karo frontuose kovsi su austrais ir vokieiais. Rusijos kariuomenje M. Rklaitis tarnavo iki 1918 m. Mikas Rklaitis (VDKM) sausio 18 d. Lietuv gro gana sunkiai, nes perjs fronto linij vokiei buvo paimtas nelaisv ir udarytas belaisvi stovykloje, kalintas iki 1918 m. lapkriio. 1918 m. pabaigoje sugrs gimtin, kur laik vadovavo Alytaus apskrities milicijai, o 1919 m. sausio 15 d. stojo savanoriu Lietuvos kariuomen, tuo metu Alytuje formuojam Pirmj pstinink pulk, ir buvo
713 Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai, p. 228234; Lietuvos kariuomens III pstinink divizijos vadas divizijos generolas Mikas Rklaitis. 18951976. Pareng Vytautas Zabielskas; Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953, t. 6, p. 248249.

256

paskirtas 6-osios kuopos jaunesniuoju karininku. Jau vasar, bolevikams puolant Alyt, M. Rklaitis pasiymjo kautynse, buvo lengvai sueistas. Kovo 1d. paskirtas 7-osios kuopos vadu. Vliau su pulku dalyvavo visuose miuose su bolevikais. 1919 m. ruden, vedant Lietuvos kariuomenje laipsnius, lapkriio 3 d. komandiruotas Generalin tab, Laipsni keitimo komisij. Spalio 17 d. suteikus kapitono laipsn, buvo paskirtas Mokomosios kuopos vadu. Pirmojo pstinink pulko gretose kovojo su lenkais, 1920 m. spalio 29 d. buvo paskirtas bataliono vadu. 1922 m. sausio 6 d. M. Rklaitis buvo pakeltas majorus. 1922 m. sausio 30d. jis labai ge rai baig Auktuosius karinink kursus (pirmoji laida), 1923m. gruodio 7 d. tolesniam darbui perkeltas I karo apygardos tab, paskirtas skyriaus virininku. 1925 m. gegus 20 d. pakeltas pulkininkus leitenantus. 1927m. vasario 8 d. paskirtas Kdaini karo srities virininku. 1930 m. vasario 25 d. paskirtas eiti Pirmojo pstinink pulko vado pareigas. 1930 m. birelio 19d. baig Auktesnij kariuomens virinink kursus ir lapkriio 23 d. pakeltas pulkininkus. 1931 m. spalio 24 d. jis paskiriamas Pirmojo pstinink pulko vadu, 1935 m. rugsjo 17 d. III pstinink divizijos vadu, o lapkriio 23d. pakeliamas generolus leitenantus. 1938 m. lapkriio 23 d. jam suteiktas divizijos generolo laipsnis. Nuo 1938 m. rugsjo 8 d. 6 mnesius jo kariuomens Tiekimo skyriaus virininko pareigas. 1939 m. spal Lietuvoje dislokuojant sovietines karines bazes, div. gen. M.Rklaitis paskiriamas Lietuvos valstybins komisijos, turinios suderinti visus sovietini gul kurdinimo klausimus, pirmininku. Atliks ne itin maloni misij, 1940 m. sausio 15 d. div. gen. M. Rklaitis buvo paskirtas Krato apsaugos ministerijos atstovu santykiams su Soviet Sjungos gulomis palaikyti, vadovavo Ypatingajam skyriui prie krato apsaugos ministro ir drauge jo savo tiesiogines III pstinink divizijos vado pareigas. 1940 m. birelio 612 d. kartu su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku Antanu Merkiu lanksi Maskvoje, taiau paiose derybose Kremliuje nedalyvavo. Lietuv okupavus sovietams, 1940 m. birelio 25 d. div. gen. Mikas Rklaitis i kariuomens buvo atleistas. Apsigyveno monos tvikje Balsupi kaime, Marijampols apskrityje. 1941 m. birelio 11-osios nakt buvo aretuotas ir atsidr Kauno saugumo rsiuose. Vliau buvo perkeltas Kauno sunkij darb kaljim, o eima itremta. Prasidjus SSRSVokietijos karui, per Birelio sukilim ijo laisv. Birelio 24 d. Laikinosios vyriausybs buvo paskirtas Krato gynimo tarybos, kuri koordinavo ginkluot partizan veiksmus, nariu, Vyriausiojo ginkluotj pajg tabo virininku. Naciams nutraukus Laikinosios vyriausybs veikl, i Kauno ivyko ir visus vokiei okupacijos metus praleido monos tvikje Balsupiuose. Antrsyk grtant sovietams pasitrauk Vokietij, gyveno Kaselio pabgli
257

stovykloje, buvo irinktas Lietuvi pabgli bendruomens centro komitet. 1949 m. emigravo JAV, gyveno Vusteryje, vliau sikr ikagoje. Dirbo vairius darbus, aktyviai dalyvavo Lietuvos veteran sjungos Ramov veikloje. Div. gen. Mikas Rklaitis mir 1976 m. kovo 31 d. ikagoje, palaidotas v.Kazimiero kapinse. Apdovanotas: v. Anos 4-ojo, Vyio Kryiaus 5-ojo, Vytauto Didiojo 3-iojo ir DLK Gedimino 3-iojo laipsni ordinais, Savanori ir Lietuvos nepriklausomybs medaliais, auli vaigds ir skaut Svastikos ordinais, Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliu ir Aizsarg nuopeln kryiumi. mona Adel Bielskut, dukros Asta ir Jolita. Brigados generolas Vladas Karvelis714 (laikinai einantis pulko vado pareigas nuo 1938 m. birelio 25 d. iki gruodio 12 d.) Vladas Karvelis gim 1901 m. balandio 11 d. iauliuose. 19121915 m. moksi iauli vyr gimnazijoje. Vokieiams veriantis Lietuvos teritorij, gimnazija buvo evakuota Vorone. Ten 1919 m. j ir baig. Tais paiais metais savanoriu atjo Lietuvos kariuomen ir stojo Karo mokykl (pirmoji laida), kuri 1919 m. liepos 6 d. baig. Suteikus karuo laipsn, jis buvo paskirtas tarnauti Treij pstinink pulk 2-osios kulkosvaidi kuopos vado pavaduotoju. Kartu su pulku dalyvavo kovose su boleVladas Karvelis (VDKM) vikais ir lenkais. 1923 m. gegus 18 d. pakeltas vyr. leitenantus. 1924 m. rugpjio 15 d. baig Auktuosius karinink kursus (ketvirtoji laida). 1925 m. kovo 27 d. perkeltas tarnauti Karo mokykl. 1926 m. vasario 16 d. pakeltas kapitonus. Nuo 1927m. spalio 1 d. iki 1929 m. spalio 2 d. moksi ir baig Prahos generalinio tabo akademij. Grs buvo paskirtas Vyriausiojo kariuomens tabo valdybos 3-iojo (operacij) skyriaus virininku. 1929 m. lapkriio 23 d. pakeltas gen. tabo majorus, 1931 m. gruodio 22 d. gen. tabo pulkininkus leitenantus. 1934 m. balandio 11 d. perkeltas Vytauto Didiojo karinink kursus ir paskirtas Bendrojo skyriaus inspektoriumi. 1935 m. gruodio 31 d. pakeltas gen. tabo pulkininkus. 1937 m. birelio 24 d. paskirtas Vytauto Didiojo karinink
714 Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953, t. 4, p. 166167.

258

kurs virininku, po reorganizacijos Vytauto Didiojo auktosios karo mokyklos virininku. 1938 m. gruodio 31 d. pakeltas brigados generolus. 1940 m. birelio 7d. paskirtas Kariuomens tabo virininko padjju, birelio 25d. IIpstinink divizijos vadu. Soviet Sjungai okupavus Lietuv ir likviduojant Lietuvos kariuomen, 1940 m. rugsjo 2 d. paskirtas Raudonosios armijos 29ojo auli teritorinio korpuso 184-osios auli divizijos vadu. 1940 m. gruodio 12d. jam suteiktas Raudonosios armijos generolo majoro laipsnis. 1941m. birelio 14 d. buvo isistas Maskv, Auktj vad tobulinimosi kursus prie Generalinio tabo akademijos. 1942 m. sauskov dst Frunzs karo akademijoje. Po 16-osios lietuvikosios divizijos sutriukinimo prie Oriolo 1943 m. baland paskirtas jos vadu. 1944 m. lapkrit paskirtas I Ukrainos fronto 118-ojo auli korpuso vado pavaduotoju. Dalyvavo Antrojo pasaulinio karo miuose prie Oriolo, Baltarusijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, ekoslovakijoje. Po karo demobilizuotas. 1946 m. sausio 6 d. paskirtas Vilniaus universiteto Karins katedros virininku. 1961 m. j panaikinus, buvo ileistas atsarg. Nuo 1962 iki 1976 m. dirbo Lietuvos kultrini ryi su tautieiais usienyje komiteto pirmininku. 1973 m. buvo ileista jo knyga Lietuvos TSR ivadavimas i hitlerins okupacijos, 19441945. Mir 1980 m. kovo 28 d. Vilniuje. Apdovanotas: Vytauto Didiojo 3-iojo, DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinais, Savanori, Lietuvos nepriklausomybs, Latvijos isivadavimo karo 10- meio medaliais, ekoslovakijos Baltojo lito 5-ojo laipsnio ordinu su kardais, dviem Raudonosios vliavos, Aleksandro Nevskio, Darbo Raudonosios vliavos ordinais, 12 medali. mona Sofija Lukoeviit, sns Narimantas Vladas ir Rimgaudas Antanas. Pulkininkas Leonas Gustaitis715 (pulko vadas nuo 1935 m. rugsjo 17 d. iki 1940m. sausio 10 d.) Leonas Gustaitis gim 1897 m. rugpjio 7 d. Marijampols apskrities Mikalikio valsiaus Jiestrakio kaime. 1915 m. baig Veiveri mokytoj seminarij, mokytojavo. 1917 m. apsigyveno Gudin valsiuje, mokytojavo Devynduoni pradinje mokykloje. 1918 m. lank mokytoj kursus, kuriuose kartu dst lietuvi kalb. 1919 m. kovo 28 d. savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, buvo paskirtas Kdaini komendan715 Ten pat, t. 3, p. 255256.

Leonas Gustaitis (VDKM)

259

tr. 1919 m. liepos 19 d. perkeltas mokytis Karo mokykl ir t pai met gruodio 16 d. j baig (antroji laida). Suteikus leitenanto laipsn, buvo paskirtas etj pstinink pulk Mokomosios kuopos jaunesniuoju karininku. 1920 m. gruodio 1 d. paskirtas 2-osios kuopos vadu. 1920 m. dalyvavo miuose su lenkais. 1922 m. balandio 10 d. paskirtas pulko adjutantu. 1923m. kovo 30 d. pakeltas vyr. leitenantus. 1923 m. liepos 1 d. paskirtas 9-osios kuopos vadu, o 1924 m. lapkriio 18 d. 4-osios kuopos vadu. 1926 m. liepos 15 d. baig Auktj karinink kurs Bendrj skyri (ketvirtoji laida). 1926 m. rugsjo 13d. perkeltas tarnauti Devintj pstinink pulk 5-osios kuopos vyr. karininku. 1927m. rugpjio 1 d. pakeltas kapitonus, paskirtas 1-osios kuopos vadu. 1927 m. gruodio 31 d. perkeltas Karo mokslo valdyb, paskirtas vadovli rengju. 1928 m. lapkriio 23 d. pakeltas majorus. Nuo 1929 m. balandio 1 d. iki 1932 m. liepos 22 d. moksi Italijos generalinio tabo akademijoje. Grs Lietuv, paskirtas Vyriausiojo tabo valdybos 2-j skyri. 1934 m. kovo 9 d. pakeltas Generalinio tabo pulkininkus leitenantus, paskirtas eiti Vyriausiojo tabo valdybos 2-ojo skyriaus virininko pareigas. 1934 m. rugpjio 1 d. perkeltas Karo mokykl, paskirtas etatiniu lektoriumi. 1935 m. rugsjo 17 d. paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadu. 1936 m. birelio 9 d. pakeltas pulkininkus. 1940 m. sausio 10 d. paskirtas I pstinink divizijos tabo virininku. Soviet okupacijos metu likviduojant Lietuvos kariuomen, 1940 m. rugsjo 12 d. paskirtas Raudonosios armijos 179-osios auli divizijos tabo virininku. 1940 m. gruodio 29 d. Vilniuje suimtas, 1941 m. ivetas Ryg, vliau Petropavlovsk (Kazachija). 1941 m. rugsjo 27 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metus kalti. Ivetas Karagandos lager. 1942 m. balandio 4 d. lageryje uvo. Apdovanotas: DLK Gedimino 3-iojo ir 4-ojo laipsnio ordinais, Savanori medaliu, Lietuvos nepriklausomybs medaliu, Jaunosios Lietuvos Trij liepsn 2-ojo laipsnio ordinu, Latvijos Trij vaigdi 3-iojo laipsnio ordinu ir Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliu. mona Ona Petrukeviit. Pulkininkas Antanas urkus716 (pulko vadas nuo 1940 m. sausio 13 d. iki liepos 15 d.) Antanas urkus gim 1893 m. rugpjio 30d. Maeiki apskrities Vegeri valsiaus Karpn kaime. 1912 m. baig agars prekybos mokyklos eias klases, 1913 m. matinink kursus Rygoje.
716 Ten pat, t. 7, p. 352.

Antanas urkus (VDKM)

260

19131914 m. dirbo Archangelsko ems tvarkymo komisijoje. 1914 m. mobilizuotas Rusijos kariuomen, paskirtas 98-j atsargos pulk Penzoje. 1916m. balandio 13 d. baig Orenburgo praporik mokykl, paskirtas 154-j pstinink pulk Penzoje. Nuo 1916 m. gegus dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose. 1918 m. vasario 16 d. demobilizuotas, taiau 1919 m. ruden buvo paauktas Raudonj armij, tarnavo Sokolnik baterijoje, nuo 1920 m. 10ajame artilerijos divizione. 1921 m. saus i kariuomens paleistas. Grs Lietuv 1921 m. rugpjio 1 d. buvo mobilizuotas Lietuvos kariuomen, paskirtas Septintojo pstinink pulko 1-osios kuopos jaunesniuoju karininku. 1922 m. rugsjo 3 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1923 m. gegus 27 d. paskirtas 3-iosios kuopos, 1926 m. sausio 1 d. 2-osios kuopos vadu. 1926 m. vasario 16 d. pakeltas kapitonus. 1928 m. lapkriio 28 d. baig Auktj karinink DLK Vytauto kurs Bendrj skyri (septintoji laida). 1929 m. balandio 1 d. paskirtas Mokomosios kuopos vadu. 1930 m. gegus 22 d. perkeltas Pirmj pstinink pulk, paskirtas 2-ojo bataliono vadu. 1930 m. lapkriio 23 d. pakeltas majorus. 1935 m. kovo 2 d. perkeltas Septintj pstinink pulk vado padjju. 1935 m. liepos 14 d. pakeltas pulkininkus leitenantus. 1935 m. liepos 20 d. vl perkeltas Pirmj pstinink pulk, paskirtas 2-ojo bataliono vadu. 1936 m. spalio 6 d. perkeltas Karo mokykl, paskirtas bataliono vadu, 1940 m. sausio 13 d. paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadu. 1940 m. vasario 16 d. pakeltas pulkininkus. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, 1940 m. liepos 16 d. i kariuomens atleistas. 1940 m. liepos 25 d. vl priimtas karo tarnyb, paskirtas Ketvirtojo pstinink pulko vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomen, 1940 m. rugsjo 2 d. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo auli teritorinio korpuso 179-osios auli divizijos 215-ojo auli pulko vadu. 1941 m. birel pasistas Maskv, tobulinimosi kursus Frunzs karo akademijoje. 19421944 m. tarnavo 16-osios lietuvikosios pstinink divizijos pulko vadu, 19441945 m. divizijos vado pavaduotoju. 19461948 m. dst Vilniaus pedagoginiame institute, Vilniaus universitete. 19461947 m. buvo Vilniaus pedagoginio instituto rektorius, 19481953 m. SDAALR pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. Mir 1953 m. gruodio 5 d. Vilniuje. Apdovanotas: Vytauto Didiojo 5-ojo ir DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybs medaliu, vedijos Kalavijo 4-ojo laipsnio ordinu. mona Zofija Veronika Renfeltait, snus Algirdas, dukt Ramut.

261

Pulkininkas leitenantas Aleksandras Andriuaitis717 (pulko vadas nuo 1940 m. liepos 16 d. iki spalio 26 d.) Aleksandras Andriuaitis gim 1900 m. kovo 26d. Sankt Peterburge, 1918 m. ten baig v. Kotrynos gimnazij, studijavo teis. 1921 m. gro Lietuv. 1921 m. spalio 22 d. kaip mobilizuotas inteligentas trauktas Karo mokyklos klausytoj sra, 1923 m. spalio 15 d. j baig (penktoji laida). Suteikus leitenanto laipsn, paskirtas Antrj pstinink pulk. 1923 m. dalyvavo Klaipdos sukilime. 1926 m. vasario 16 d. jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Nuo 1926 m. sausio 1 d. per- Aleksandras Andriuaitis (VDKM) keltas kio kuop jaunesniuoju karininku. 1925 1928 m. studijavo Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultete ekonomik. Nuo 1927m. sausio 27 d. iki gegus 2 d. buvo komandiruotas Kariuomens teism laikinuoju teismo nariu. Nuo 1928 m. rugsjo 10 d. iki 1930 m. rugsjo 15 d. studijavo Prahoje, ekoslovakijos generalinio tabo akademijoje. 1930 m. spalio 2 d. paskirtas Vyriausiojo tabo valdybos 1-j skyri. 1930 m. lapkriio 23 d. jam buvo suteiktas gen. tabo kapitono, 1932 m. lapkriio 23 d. majoro laipsnis. 19321934 m. buvo Vyriausiojo tabo virininko adjutantas. 1934 m. rugsjo 18 d. perkeltas Devintj pstinink pulk, o 1935m. liepos 20 d. III pstinink divizijos tab 1-ojo skyriaus virininku. 1937 m. vasario 16 d. jam suteiktas gen. tabo pulkininko leitenanto laipsnis. Soviet Sjungai okupuojant Lietuv, jo Ketvirtojo pstinink pulko vado padjjo pareigas. 1940 m. liepos 16 d. paskirtas Pirmojo pstinink pulko vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomen, 1940 m. rugsjo 16 d. buvo paskirtas Raudonosios armijos 234-j auli pulk ir kartu vykd Pirmojo pstinink pulko likvidacin darb. 1940 m. spalio 26 d. pasira likvidacin Pirmojo pstinink pulko sakym. 1941 m. iem i tarnybos buvo atleistas ir repatrijavo Vokietij. Kilus karui gro Lietuv. 1941 m. spalio 24 d. paskirtas lietuvik savisaugos dalini iauli apygardos vado padjju. Nuo 1942 m. Lietuvos laisvs armijos narys (Kauno apygarda). 1944 m. vasario 4 d. buvo priimtas Vietin rinktin, paskirtas jos tabo 2-ojo skyriaus virininku. 1944 m. gegus 15 d. vokiei suimtas, ivetas Salaspilio koncentracijos stovykl, vliau tuthofo konclager. 1945 m., kai tuthofo lageris buvo evakuotas, Gdynje jam pavyko pabgti. Ivyko Vokietij, ten susirado eim. 1945 m. birelio 21 d. steigus Lietuvos
717 LCVA, f. 930, ap. 5, b. 75; f. 513, ap. 1, b. 387, 1. 529; Lietuvos kariuomens karininkai. 19181953, t. 2, p. 6263.

262

Raudonojo Kryiaus Regensburgo skyri, kur laik buvo jo valdyboje. 1947 m. Seifelde suformavus Sargybos kuop, lietuvi pavadint DLK Algirdo vardu, tapo jos vadu. Nuo 1949 m. gyveno JAV, nuo 1951 m. dirbo rus kalbos dstytoju Sirakz universitete, 1957 m. gijo magistro laipsn. Bendradarbiavo Ms inyne, Karde, Karyje. Vienas i Lietuvi enciklopedijos bendraautori. Dalyvavo Ramovs veikloje. Mir 1967 m. spalio 25 d., palaidotas ikagoje. Apdovanotas: DLK Gedimino 4-ojo ir Vytauto Didiojo 4-ojo laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybs medaliu. mona Olga, dukt Aleksandra Jadvyga.

BAIGIAMASIS ODIS 1918 metais Lietuvai atgavus Nepriklausomyb, tuojau pat buvo pradtos kurti ir valstybins institucijos. T pai met pabaigoje atkuriama kariuomen. Ji buvo pradta formuoti Vilniuje, steigiant Pirmj pstinink pulk (1918m. lapkriio 23 d.). Pulkas buvo formuojamas sudtingomis Lietuvos kaip valstybs pripainimo slygomis, besikurianioms valstybinms institucijoms neturint beveik joki resurs, gresiant upuolimo pavojui. Pulko formavimo vieta buvo pasirinktas Alytus toliau nuo artjanio bolevik fronto. Buvo tikimasi, kad lietuvi gyvenamose teritorijose pulk bus lengviau sukomplektuoti ir aprpinti. Jau paioje pradioje buvo susidurta ne tik su materialini resurs stygiumi. Pulko karininkai pasiskirst dvi stovyklas senuosius ir jaunuosius karininkus, karo mokyklas baigusius jau Pirmojo pasaulinio karo metais. Kaip parod pirmieji mnesiai, laimjusi jaunj karinink stovykla, deja, neiveng apmaudi klaid, kuri pasekms pulkui buvo gana skaudios. Tai labai aikiai parod pirmosios didels kautyns su bolevikais ginant Alyt. Pulkas, spaudiamas gausesni prieininko jg, patyrs dideli nuostoli, buvo iblakytas ir priverstas i miesto trauktis. Taiau sutelkus likusi pulko dal, remiant vokieiams, Alyt pavyko atsiimti. Turtos pozicijos buvo susigrintos, pavojus Kaunui nebegrs. Pulko formavimo darb sutrukd ne tik pralaimjimas prie Alytaus, bet ir kariuomens vadovybs sprendimas nuo pulko atskirti 3-ij batalion ir pavedimas formuoti j i naujo. Pulkas buvo baigtas formuoti tik 1919 m. liepos 3-ij, vykstant intensyvioms Nepriklausomybs kovoms su bolevikais. i aplinkyb atskleidia, kokiomis slygomis buvo atkuriama Lietuvos kariuomen. Kaudamasis dl Lietuvos laisvs, pulkas perjo visus frontus bolevik,
263

bermontinink, lenk. Jis ypa pasiymjo kovose su bolevikais ir bermontininkais. Pasibaigus Nepriklausomybs kovoms, pulkas iki 1923 m. gegus ir toliau gyveno karo slygomis vieno bataliono pajgomis saugojo demarkacijos linijos su Lenkija bar. Viena i pulko problem buvo dana vad kaita ir j ilgas laikinas pareig jimas. Nors laikinieji pulko vadai savo pareigas stengsi atlikti gerai, laikinumo faktorius neigiamai veik tiek juos, tiek pulko karininkus. Beveik vis pulko egzistavimo laikotarp vadovybei teko susidurti su kari drausms problema. Viena i io reikinio prieasi buvo nepatenkinamos pulko buities slygos ger kareivini trkumas. Iki 3-iojo deimtmeio vidurio pulko kariai buvo apgyvendinti kareivinms menkai pritaikytose patalpose. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui, pulko vadovyb pademonstravo ger pasirengim ir, skmingai vykdiusi mobilizacij, performavo pulk pagal karo meto reikalavimus. Perdislokuotas Vilni, ten, kur ir buvo pradtas formuoti, pulkas naujoje vietoje sugebjo greitai ir operatyviai sikurti ir tuo paiu metu vykdyti rimtas uduotis. Soviet okupacij pulko kariai sutiko prieikai, vairiomis pasyvaus pasiprieinimo formomis: garsiai reikiamu nepasitenkinimu, antisovietiniais kiais, blogjania drausme, pabgimais i pulko, taiau tai jau nieko nebegaljo pakeisti. Pulko istorija baigsi taip, kaip ir visos Lietuvos kariuomens istorija likvidavimu. PRIEDAI Priedas Nr. 1 Petras Vaiinas Pirmojo pstinink DLK Gedimino pulko daina Ms pulkas pulkas pirmas! Gimtam Vilniuj jis sukurtas! Alytuj jis gavo krikt! Nebaisus jam prieo smurtas! Gimta em mus tespieia! Mar mar, gediminieiai! Nuo Bru net lig Kalkuons Mes laukus nuo prie valm. O Radvilikio kautyns ygiais aukia, k mes galim.
264

Skris toli ms ygi garsas! Ei, valio! Mes, vyrai narss! Mus globoja Gediminas! Vargas tam, kas ardo tvark! Narsiai plaka ms irdys. Tvirtos rankos ginkl laiko! Gimta em mus tespieia! engte mar, gediminieiai! Ms pulkas broli pulkas. Budriai irim mes vad. Lai dl Vilniaus, lai dl jros Nors ugn vadas veda! Skris toli ms ygi garsas! Ei, valio, mes vyrai narss! Priedas Nr. 2
Kariuomens vado brg. gen. Stasio Ratikio kalba, pasakyta 1938 m. rugpjio 25 d. pulko 20 met sukakties proga:

Visa ms kariuomen iandien sveikina savo vyriausij pulk, veniant jau dvideimtj metin sukakt. 1-ojo pst. D. L. K. Gedimino pulko krimosi slygos, jo istorija ir garbingi ygiai per kar dl Lietuvos nepriklausomybs visiems mums yra labai gerai inomi. Js, gediminnai, galite tikrai didiuotis, turdami garb tarnauti ms pirmajame pulke. Bet visada atsiminkime, kad vien pasididiavimo neutenka. Pirmiausia reikia gerbti savo pulk, jo praeities ygius, tuose ygiuose pasiymjusius karius karininkus, puskarininkius ir kareivius, bet ypatingai tuos, kurie pulko garbingj kautyni lauke u savo Tvyn, taigi ir u mus, paguld savo galvas. Toki didvyri js pulkas turi gan daug, prieaky su uvusiu kautynse pulko vadu karininku Juozapaviiumi. Garb jiems, bet garb ir pulkui, kuris juos dav. Geriausiai tuos didvyrius pagerbsime, jei patys bsime verti j palikimo, t.y., jei taikos metu bsime geri pilieiai, dori ir darbts mons, drausmingi ir patriotingi kariai, o karo metu visi, kaip vienas, narss, rytingi, pasivent ir baiss prieui Tvyns gynjai. Pulko dvideimtmeio proga ms Vyriausiojo Ginkluotj Jg Vado akivaizdoje dar kart kiekvienas sau ir visi kartu pasirykime tik tokiais ir bti. Per dvideimt met pulkas padar didel paang visose srityse. Pirmoji pulko kareivin 1918 m. lapkriio mnes Vilniuje buvo Valstybs Tarybos rm rsyje, tuo tarpu iandien ikilmingai paventinta jau ne pirmoji i eils nauja didel ir modernika patalpa kareivinms. Tas pats ir su ginklais: 1918 metais su dideliais
265

sunkumais ir klitimis tekdavo rankioti bet kok tinkam ar netinkam ginkl, o iandien pulkas apginkluotas jau modernikais ginklais, be to, t ginklavim papildo net patys kariai savo lomis ir ms visuomen gausingomis aukomis. ia proga kariams aukotojams ir garbingajai Ukmergs visuomenei u param ir aukas irdingai dkoju. Dirbkite, gediminnai, siekite paangos ir toliau, kad visi js, bdami pirmojo pulko kariais, ir visuose savo darbuose visada btumte taip pat tik pirmieji. Diaugdamasis savo dviej deimtmei praeitimi pulkas dideli ikilmi, ypatingai toki, kurioms reikia daugiau pinigini ilaid, nedaro, paaukodamas sutaupytas sumas ginkl fondui. i tendencija dabar viepatauja visoje ms kariuomenje, ir tai yra visai suprantama, nes dabartinis momentas reikalauja rpintis pirmiausia savo saugumu ir ginklais. is sitikinimas tevadovauja mums ir toliau. iandien Gedimino pulkui suteik daug garbs savo dalyvavimu ventje J. E. Ponas Respublikos Prezidentas, tas vis ms gerbiamas valstybs vyras, kuris vadovavo ms valstybei tada, kada pirmas pulkas krsi, kada jis garbingai kovsi dl Lietuvos nepriklausomybs, ir vadovauja dabar, kada tas pats pulkas mini savo dviej deimtmei sukakt. ia proga pagerbkime ms Vyriausij Ginkluotj Jg Vad ir Respublikos Prezident, jo garbei suukdami triskart valio! Priedas Nr. 3 VILNIAUS RINKTINS Slaptas (Op) TABAS PANEVYS, 1939 X 17. 24 00 v. Nr. 3934 VILNIAUS RINKTINEI SAKYMAS Nr. 1. I dalis I. APLINKYBS. Sudarytja su SSSR sutartimi VILNIAUS kratas grinamas LIETUVAI. Apytikr LIETUVOS-SSSR siena - kaip duota isiuntintose skaidrse. Tiksli sienos linija bus nurodyta vliau. ygiuojanioms VILNIAUS KRAT ms kariuomens dalims gali pasiprieinti vietinis mums prieingas gaivalas ir SSSR kariuomens nelikviduoti lenk kariuomens likuiai. Tenka skaitytis tiek su t element pasiprieinimu ir sabotau, tiek su j partizanikais veiksmais. Nepatikrintomis iniomis lenk partizan briai pastebti VILNIAUS
266

mieste ir IGNALINAS, SUJKI rajone. Yra ini, kad gali bti uminuotos ios vietos: VILNIUJE - aliasis ir Geleinis tiltas, geleinkelio ir viekelio krykel tarp TRAK ir VILNIAUS, 1. ir 5. pst. leg. pulk kareivins VILNIUJE, SSSR kariuomens ikasti ir vliau ulyginti apkasai apie VILNI. Visas kratas galutinai nualintas ir isemtas. Ivada: Susidrimai su partizanais galimi VILNIUJE ir IGNALINAS, SUJKI rajone. II. UDAVINYS VILNIAUS RINKTINEI. 1. Uimti VILNIAUS miest ir kitus didesnius krato centrus. 2. Sudrausti ir ivalyti krat nuo nepageidaujamo elemento, atstatyti tvark ir saugum. 3. Uimti ir saugoti naujj sien su SSSR iki kariuomen pakeis pasienio apsaugos policija. 4. Sudaryti gulas: VILNIUS, VENIONLIAI, VALKININKAS ir pagal reikal - maesnes kitur. 5. Geleinkeli kuopai Uimti VILNIAUS krato geleinkeli stotis ir laiduoti j saugum. Geleinkeli kuopa veiks netarpinje Geleinkeli karo komendanto valdioje. III. SUMANYMAS. 1) Administracijos linija saugos dalini perengiama vienu laiku pagal atskirai nustatyt ceremonial. 2) VILNIAUS krato umim ir valym vykdyti trimis ruotais. I - pirma diena - iki KOLESNIKI, OLKIENIKI, KINOLOWKA (3 km . v. nuo RUDOMINO), HST PORUBANEK, WAKA, (prie up. WAKA), BUKISZKI, BOBROWSKIE (10 km . nuo VILNIAUS), geleinkelis PODRODZIE iki LATVIJOS. II - antra diena - iki Vw RAKLISZKI (16 km v. nuo W. SOLECZNI267

KI), VILNIUS, LIETUVOSSSSR siena nuo up. NERIS iki LIETUVOSLATVIJOS sienos. III - galutinai pasiekti ir baigti isistatym sienos apsaugai skirtais daliniais LIETUVOS-SSSR sienoje. 3) VILNIAUS miesto umim vykdyti pagal atskir plan. ADMINISTRACIJOS LINIJOS PERENGIMAS. 1. Perengimo diena - X d. X d. laikoma pirmja veiksm d. X+l d. - antrja X+2 d. - treija Ieities riba ygiui - administracijos linija. Ieities padt uimti X d. 05 50 v. 2. Pagrindinse vor adm. linijos perengimo kryptyse prie pat adm. linijos iki 05 50 v. pastatyti radijo imtuvus iklausyti mano od, transliuojam i IRVINTOS telkinio adm. linijos perengimo punkto. Prie imtuv, panaudojant reikiamas atsargos priemones, sutelkti galimai didesn priekins saugos kareivi skaii. Prie tardamas od sakysiu padegti gaires. Tuo metu visose perengimo vietose artimiausios gairs turi bti udegtos. Baigsiu komanda mar VILNI, po kurios tuo pat momentu turi pradti yg per adm. linij pirmasis priekins saugos dalinys. Telkini vadams per pasienio policij paskelbti abiej pusi adm. linijos gyventojams apie sienos perengimo vietas ir laik ir nekliudyti telktis monms iklausyti ceremonial ir pasiirti ygiuojanios kariuomens. Tiems kareiviams, kurie negals klausytis prie radijo imtuv tuo pat metu perskaityti Vilniaus Rinktins vado od perengiant administracijos linij. 3. Adm. linijos perengimas, ygis, poilsiai ir Vilniaus umimas daugelyje viet bus filmuojamas. Atkreipti dmes ygio drausm ir spti kareivius, kad filmavimo metu dirbtinai ne pozuot. 4. Mano atsiaukimas Vilnieiai. /lietuvi ir lenk kalba/ pavesti specialiems pareignams ygio metu iklijuoti krykelse, gyvenvietse, o sustojus postoviui postovi vietose ir apylinkje. VALGYMAS. X diena. Aviacija. 1. - Ar nesuardyti tiltai per up. WAKA ties POGIRY, RADZINKA, WAKA, PAP FBR, WAKA KOWIENSKA; - per up. NERIS VRYNO, ALIASIS ir siaurojo geleinkelio tiltai; - per up. VILNEL /VILEJKA/; 2. ar nekasami apkasai ir ar nra moni susibrim /pasirengimo ginti ymi/ iose kryptyse:
268

- SEMELIKS, SENIEJI TRAKAI, POGIRY, NIEMIE; - VIEVIS, RIKANTAI, LANDVARAVAS, VILNIUS; - IRVINTOS, MEJSZAGOLA, VILNIUS; - GIEDRAIIAI, PODBEREZIE, RZESZA, VILNIUS; - INTURK, NIEMENCZYN ir INTURK, PODBEREZIE, BEZDANY, VILNIUS; - Geleinkelis VILNIUS, DAUGPILIS nuo up. NERIS iki sienos su LATVIJA. 3. Ar nedaromos barikados VILNIUS miesto gatvse. inias suteikti iki 15 00 v. rinktins tabui ir teigiamu atveju vor vadams. 4. Ivalgyti VENIONLIAI, PODRODZIE mik masyv, tikslu patikrinti ar nra didesnis susitelkimas partizan. Geleinkelio krypties ir mik valgymo davinius praneti VENIONLI telkinio vadui X dien iki 12 00 v. X+l diena. Aviacija. 1. VILNIUS miesto valgymas, tikslu patikrinti ar nerengiamas pasiprieinimas miesto gatvse. X+2 diena. 1. 3.KP. valgyti iki naujos sienos su SSSR bare: i piet vakar VILNIUS, LYDA geleinkelio iskirtinai, i iaurs ryt viekeliu WILEJKA, MICKYNY, LAWARYSZKI skirtinai. Dienos bvyje pasiekti JASZUNY, TURGIELE, GULBIN, Gut KRUTOGOWKA rib. ioje riboje pernakvojus kit dien vintant valgyti iki sienos su SSSR ir pasiekus j valgym baigti ir grti VILNIUS, suteikiant valgymo metu surinktas inias 9.PP. kuop vadams TURGIELE, GULBIN, Gut KRUTOGOLOWKA gyvenvietse. valgymo kryptys: - VILNIUS, TURGIELE; - VILNIUS, MIEDNIKI; - VILNIUS, KIENA, SZUMSK; - VILNIUS, MICKYNY, LAWARYSZKI. valgymui iskirti nedaugiau vieno eskadrono. 2. l.PP. Judriaisiais daliniais valgyti ir valyti iki sienos su SSSR ir iki skiriamosios su VENIONLI telkiniu iomis kryptimis: - VILNIUS, Gut KRUTOGOLOWKA, BUJWIDZE; - VILNIUS, BEZDANY, PUNANY; - VILNIUS, NIEMENCZYN, SUANY. valgym pradti vintant. valgymui iskirti nedaugiau vienos kuopos verts.
269

3. Aviacija /numatoma/. Ploto iaurs rytus nuo VILNIUS valgymas, tikslu rinkti inias ieinant 9.PP Bn pasien su SSSR. VIII. VADOVIETS. 1. Kariuomens Vado - KAUNAS, Kariuomens PRP - VIEVIS, Mano iki X. 18. 12 00 v. - PANEVYS, o vliau - UKMERG, Nuo X+l d. 14 00 v. - VILNIUS, buv. sapior kareivins. Rinktins PRP X. 18 nuo 18 00 v. - IRVINTOS. X.d nuo 20 00 v. - BONDARY. Vor virinink: Pradins nuo X 17. 20 00 v. VENIONLI tlk. V - SALDUTIKIS /SYLGUDISZKI/, 3.KPV - POPOWSZNA, 2.KPV - OLKIENIKI. 5/Bn - KOLESNIKI. 3. X - 1 d. baigiantis. VENIONLI tlk. V l.PPV VIEVIO tlk. V 3.KPV 2.KPV 5.PP/BnV - VENIONLIAI, - VILNIUS, - VILNIUS, - VILNIUS, - OLKIENIKI, - Gut LDACISZKI.

PASTABA: 9.PP/Bn sekani po VILNIAUS umimo dien - RUKOJNIE. ygio metu vor vadai pagrindini jg galvose. D. generolas /-/ VITKAUSKAS, RINKTINS VADAS. Gen. t. pulkininkas /-/ SPRANGAUSKAS, TABO VIRININKAS718

718 Martinionis A. ygis Vilni 1939 m. spalio 2729 d., p. 108112.

270

Priedas Nr. 4 Pirmojo pstinink pulko kariai, apdovanoti Vyio kryiumi719 krn. Juozapaviius Antanas brg. gen. aplikas Julius brg. gen. Ladiga Kazys 4-ojo ir 5-ojo laipsnio brg. gen. Rklaitis Mikas brg. gen. Jackus Jonas plk. Genys Petras gen. t. plk. Skorupskis Vladas 4-ojo ir 5-ojo laipsnio gen. t. plk. Sprangauskas Kazys plk. audzis Vincas 4-ojo ir 5-ojo laipsnio plk. Dundulis Povilas 4-ojo ir 5-ojo laipsnio gen. t. plk. epauskas Albinas II ries plk. ltn. Bilminas Bronius plk. ltn. Buinskas Jonas plk. ltn. Daukys Petras plk. ltn. Murnikas Petras plk. ltn. Plenta Juozas plk. ltn. Poinas Antanas II ries ats. mjr. Diuv Adomas mjr. Repys Mikas mjr. Zabulionis Napoleonas mjr. emaitis Antanas kpt. Bagdonas Stasys kpt. Durcholc Otto kpt. Ikamas Vladas kpt. Kinduris Vincas kpt. Marcinkeviius Stasys 4-ojo ir 5-ojo laipsnio kpt. Povilaitis Antanas kpt. Treideris Adomas kpt. Zolotorius Jonas ltn. Bartaseviius Jonas ltn. midtas Alfredas ltn. Zablockas Petras j. ltn. Sidaraviius Jurgis j. ltn. Lukoeviius Petras 4-ojo ir 5-ojo laipsnio j. ltn. Rulinskas Edvardas
719 Vyio kryiaus ir jo ordino kavalieriai // Karys, 1938, Nr. 46, p. 13031304.

271

vr. Gembickis Bolius 2-ojo ir 3-iojo laipsnio vr. Baguas Petras vr. Stiklinas Adomas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio vr. Striupkus Juozas vr. Kazlauskas Juozas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio vr. Valinaviius Stasys vr. imukonis Juozas vr. Umbrasas Kostas vr. Dikinis Juozas vr. Astrauskas Valerijonas vr. Vaickelionis Vladas psk. Adomaviius Mikas psk. Antaninas Kazys psk. Berinskas Juozas psk. Budzeika Juozas psk. Bulota Kazys psk. Burdulis Vincas psk. Raguckas Vincas psk. Lebednikas Feliksas psk. Veiveris Jonas psk. Navickas Juozas psk. Adomaviius Mikas psk. Knochneris Antanas psk. Zabarauskas Vincas psk. Pyragas Antanas psk. Marcinkaitis Simas psk. Tutlys Antanas psk. Lukoeviius Petras psk. Pampolas Juozas psk. Sanda Povilas psk. Matonis Antanas psk. Jakimaviius Stasys psk. Daunys Pranas psk. Stelionis Jonas psk. Kuosa Juozas psk. Mikalauskas Leonas psk. Morknas Pranas psk. Jurkinas Petras psk. Jablonskis Vincas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio psk. Musteikis Jonas psk. Reventas Povilas
272

psk. Daunoras Petras psk. Bukuinskas Pranas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio psk. Lebednikas Petras psk. Zalenka Juozas psk. Skvorcas Jurgis psk. Stribulskis Jonas psk. Malinauskas Jurgis 2-ojo ir 3-iojo laipsnio psk. Grbliauskas Kazys psk. Leipus Antanas psk. Buinskas Juozas psk. Ezerskis Aleksas psk. Kruinskas Juozas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio psk. Laurinaitis Baltrus 2-ojo ir 3-iojo laipsnio psk. Draudelauskas Jonas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio psk. Sutkus Stasys 2-ojo ir 3-iojo laipsnio psk. Kaganas Volfas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio san. psk. Kutra Jonas j. psk. Aliulis Juozas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio j. psk. Buionis Alfonsas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio j. psk. Matuseviius Petras j. psk. Anza Vincas j. psk. Urbanlis Zakaras j. psk. Juodagalvis Mikas j. psk. Puia Juozas j. psk. Sarulis Pranas j. psk. Lapinskas Antanas j. psk. Mlius Jurgis j. psk. Kvietkauskas Jonas j. psk. Vitkauskas Alfonsas j. psk. Veiveris Jonas j. psk. Pupka Jonas j. psk. Stankeviius Alfonsas j. psk. Buraitis Matas j. psk. Orentas Antanas j. psk. Vilenskas Juozas j. psk. Muraka Juozas j. psk. Zenceviius Juozas j. psk. Mickeviius Juozas j. psk. Kuosa Juozas j. psk. Pimp Raulynas j. psk. Stankeviius Jonas
273

j. psk. Grigonis Antanas j. psk. Grikaitis Jonas j. psk. Dirs Vincas j. psk. Udavinys Benadas gr. Strazdas Jurgis gr. Gaidelis Antanas karo inv. Jurelionis Antanas karo inv. Pratkeviius Jurgis eil. Kudzys Pranas eil. Lekaviius Juozas eil. Tamoaitis Jonas eil. Starkeviius Pranas eil. Mrinis Jurgis eil. ilinskas Antanas eil. Gusinas Pranas eil. Jazenauskas Domas eil. Javarauskas Vincas eil. Kuosa Jonas eil. klerys Julius eil. Lavininkaitis Antanas eil. Kriauinas Antanas eil. Juodvalkis Jurgis eil. iugdinis Povilas eil. Petrukonis Pranas eil. Derus Petras eil. Mikuauskas Pranas eil. Okutis Valentas eil. Kiauleviius Stasys eil. Kardiauskas Juozas eil. Klimantaviius Matas eil. iugdinis Pranas eil. Rutkauskas Bronius eil. ekaviius Bolius eil. Vingeleviius Mikas eil. Pasaulis Stasys eil. Vadeia Jonas eil. Mikalajnas Juozas eil. Milinas Pranas eil. Mordosas Jonas eil. Ragin Andrius eil. Morknas Feliksas
274

eil. Sinkeviius Liudas eil. Masionis Antanas eil. Sakalauskas Feliksas eil. Pipas Kazys eil. Krasnauskas Mikas eil. uminas Vincas eil. Kepalas Povilas eil. Zdanaviius Juozas eil. Lastauskas Petras eil. Maliauskas Juozas eil. Aliauskas Andrius eil. Paesa Adomas eil. Nanartaviius Mikas eil. Gulbinas Jonas eil. teinbergas Abromas eil. Maiieius Kazys eil. Pocius Kazys eil. Krikinas Juozas eil. Gerulaitis Jonas eil. Oboleviius Jonas eil. Vaitkeviius Petras eil. Birfus Judelis eil. Keris Antanas eil. Treideras Simas eil. Niaura Jonas eil. Miliauskas Vincas eil. Petrauskas Pranas eil. Jakovlis Nikodemas eil. Sejnas Kazys eil. Mikonis Antanas eil. Mikonis Jonas eil. Sadauskas Stasys eil. Liekas Antanas eil. Novopolskis Jokbas eil. Vileita Pranas eil. Lys Pranas eil. Visockis Pranas eil. Krikinas Antanas eil. Svetuleviius Aleksas eil. Nedzinskas Pranas eil. Zinkeviius Viktoras
275

eil. Samuolis Jonas eil. Raginskas Jonas eil. Zaborauskas Petras eil. Degutis Liudas eil. Skuas Antanas eil. Mikluis Zenonas eil. Vasermanas Simas eil. Bingelis Bernardas eil. Vizbaras Juozas eil. Knyius Jonas eil. Valickeviius Stasys eil. Petkeviius Antanas eil. Stuglys Silva eil. Mekla Jonas eil. Bakeviius Bronius eil. Mikinis Juozas eil. Januleviius Petras eil. ukauskas Simas eil. Tarakeviius Juozas eil. Gilius-Gileviius Kazys eil. Gudmanas Ciprijonas eil. Beleviius Juozas eil. Butkeviius Juozas eil. Jurktis Vincas eil. Kugaudas Mikas eil. Liutkus Juozas eil. Lys Petras eil. Mlynis Alfonsas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio eil. Miluauskas Antanas eil. Rakauskas Petras eil. Rancevas Izidorius eil. atas Petras eil. Tulkaiovas Stepas eil. akeviius Bolius eil. Grigonis Bronius 2-ojo ir 3-iojo laipsnio eil. Vaikutis Alfonsas 2-ojo ir 3-iojo laipsnio eil. Kauinis Petras 2-ojo ir 3-iojo laipsnio eil. Masionis Teofilius eil. Kalda Juozas eil. Juznas Mikas eil. Valukonis Juozas eil. Sabeckas Pranas
276

 SANTRUMPOS adm. administracija Ae aerodromas AG artilerijos grup AP artilerijos pulkas art. artilerijos ats. atsargos aut. automobilinink AV artilerijos vadas avc. aviacijos Bn batalionas Br. brigada brg. gen. brigados generolas BrV brio vadas Bn (b-nas) batalionas BnTC bataliono telefono centrin BnV bataliono vadas Bt. baterija BtV baterijos vadas BV brigados vadas D divizija div. gen. divizijos generolas DRC divizijos ryi centras DTC divizijos telefono centrin DV divizijos vadas dv. dvaras eil. eilinis Esk eskadronas fal. falvarkas (palivarkas) gen. generolas gen. t. generalinio tabo gkl. ginklavimo gl. geleinkelinink gr. grandinis int. intendant In. ininerija in. ininerijos j. ltn. jaunesnysis leitenantas
277

j. psk. jaunesnysis puskarininkis k. kaimas kav. kavalerijos KKp kulkosvaidi kuopa KmVk komandos virininkas KP kavalerijos pulkas Kp kuopa KPV kavalerijos pulko vadas kpt. kapitonas KpV kuopos vadas krn. karininkas krv kareivis KV kariuomens vadas l. k. lengvasis kulkosvaidis LYA Lietuvos ypatingasis archyvas Lpt lauko patas ltn. leitenantas mjr. majoras Op operacinis OP operatyvinis papor. paporuikis PD pstinink divizija PDV pstinink divizijos vadas pst. pstinink Pion. Br. pionieri brys plk. pulkininkas plk. ltn. pulkininkas leitenantas Pn. pionierius poru. poruikas PP pstinink pulkas pplk. papulkininkis PPV pulko vado padjjas prapor. praporikas psk. puskarininkis PV pulko vadas RA raitoji artilerija RArt. raitosios artilerijos r. ryi san. sanitarijos Sk. skyrius s. k. sunkusis kulkosvaidis
278

SKEsk sunkij kulkosvaidi eskadronas SPKp sunkij priemoni kuopa SSRS (SSSR) Soviet Socialistini Respublik Sjunga . r. iaurs rytai rv. arvuoi t. tabas t. tabo Tn. Br. tank brys tsn. teisinink up. up V vadas v. valanda vald. valdininkas VKP(b) Visasjungin komunist partija (bolevik) VV vadaviet vet. veterinarijos vr. virila
ALTINIAI IR LITERATRA Krato apsaugos archyvo prie Krato apsaugos ministerijos fototeka. Lietuvos centrinis valstybs archyvas, f. 513, 930. Vytauto Didiojo karo muziejaus fondai. Aliauskas Kazys. Kovos dl Lietuvos nepriklausomybs. 19181920, Chicago, 1972. Anias Jonas. Karininkas Antanas Juozapaviius, V., 2004. Jankauskas Vidmantas. Kario kelias, V., 2004. Jankauskas Vidmantas. Nepriklausomos Lietuvos generolai, V., Dails akademijos leidykla, 1998. Galvydis-Bykauskas J. I mano atsiminim // Ms inynas, 1923, t. 5, p.424427. Gen. ltn. Grigalinas-Glovackis. 1-ojo pst. D. L. K. Gedimino pulko pirmosios dienos // Savanoris, 19181920, K., 1929, p. 8085. Lesius Vytautas. Lietuvos kariuomen 19181920, V., Leidybos centras, 1998. Lesius Vytautas. Lietuvos kariuomen Nepriklausomybs kovose 1918 1920, V., 2004. Lietuvos kariuomens karininkai 19181953, t. 28. Lietuvos krato apsaugos ministrai ir kariuomens vadai, t. 2, V., 2008. Martinionis Antanas. ygis Vilni 1939 m. spalio 2729 d., V., Kardas, 1997. Surgailis Gintautas. Lietuvos kariuomens vadai, V., Mintis, 1992. 279

Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., Chicago, 1986. Pulkin. Grigalinas-Glovackis. Mano atsiminimai // Ms inynas, t. 5, K., 1923, p. 428441. 1 pst. D. L. K. Gedimino pulko krimasis po 1918.XI.23 // Karys, 1938, Nr. 34, p. 945946. PAVARDI RODYKL A Abraitis J. 222 Adamauskas Kazys 139 Adamkaviius Edvardas 9, 10, 87, 225 Adomaitis Vladas 234 Adomaviius Mikas 272 Adomonis Karolis 187 Aganauskas Alfonsas 234 Aklaitis Juozas 234 Akstinaviius 178 Aleknaviius Pranas 220, 227, 234 Aliauskas Andrius 275 Aliauskas Kazys 7, 11, 14, 21, 26, 27, 28, 31, 39, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 54, 55, 57, 67, 72, 74, 76, 79, 80, 84, 85, 86 Aliulis Juozas 87, 273 Aliulis J. 104 Ambraziejus Andrius 112, 196, 197 Ambraziejus Kazys 117 Andrikonis Juozas 178 Andriuaitis Aleksandras 232, 233, 235, 236, 237, 562 Andrinas Povilas 196, 197 Anias Jonas 18, 21, 22, 32, 34, 35, 36, 243 Antanaitis Alfonsas 185 Antanaviius Kazys 191 Antaninas Kazys 272 Anza Vincas 273 Arnestauskas Jonas 187 Aseviius Stasys 189, 192, 193 Astrauskas Valerijus (Valerijonas) 103, 272 Augulis Kazys 116

280

B Bagdonas Leonas 227 Bagdonas Stasys 96, 100, 143, 271 Baguas Petras 272 Baguinskas Pranas 82 Bakanas 150 Balandis Vilius 183, 187 Balinas Jonas 234 Balinas Stasys 187 Balknait Katrina 58 Baltokas Klemensas 220 Baltruaitis 229 Baltuis-emaitis Feliksas 230 Banys Antanas 195 Baranauskas Juozas 96 Bareiis Povilas 191 Barkauskas Juozas 165 Bartaseviius Jonas 271 Bartulis Jurgis 131 Basijokas Jonas 195 Basiulis Bronius 106, 154, 155, 167 Bakeviius Bronius 276 Bauka Juozas 35 Beleviius Juozas 276 Belizoko 36 Belovas 275 Berger Berta 117 Bermontas-Avalovas P. 247 Berinskas Juozas 272 Bertsas (Betz) 84 Bielskut Adel 258 Bilminas Bronius 14, 24, 28, 31, 32, 42, 52, 66, 83, 86, 94, 103, 106, 271 Bingelis Bernardas 276 Birfus Judelis 103, 275 Birys Petras 36, 61, 136, 139 Biveinis Jonas 14, 24, 122, 213 Bizokas Pranas 14, 27 Biznas Antanas 58 Blays 232 Blays Vincas 193, 195, 212, 236s
281

Bobelis Jurgis 27 Bobinas P. 95 Brazdinas Kazys 163 Breikeris 159 Bruzbartas Vincas 77 Buionis Alfonsas 82, 273 Budionovas 231 Budreviien Anel 58 Budreviius 54 Budzeika Juozas 272 Buinikis 210 Bukuinskas Pranas 273 Bulharauskas Stepas 196 Bulota J. 211, 243 Bulota Kazys 272 Bulviius Vytautas 227, 229 Buraitis Matas 273 Burdulis Vincas 272 Butnas Juozas 198 Butnas Jurgis 195 Butkeviius Juozas 276 Butkeviius Liudas 14, 15, 24, 69, 152, 155 Butkeviius Napoleonas 187, 195 Butkus J. 54 Butkus Jonas 165 Butkus L. 155 Bueris Artras 204 Buinskas Jonas 271 Buinskas Juozas 273 C Cijunlis 150 Cikota 68 Cimermanas (Zimmerman) 64, 66 Ciunis Petras 139, 156 Chlusieviius Benediktas (Chusiewicz Benedykt) 216

282

 aplikas Julijonas (Julius) 14, 15, 17, 19, 22, 28, 44, 45, 46, 48, 49, 50, 51, 59, 90, 94, 104, 105, 231, 271 enkus Stasys 96, 118 epauskas Albinas 96, 139, 152, 271 eponis J. 152 erneckis V. 240 erniauskas Pranas (iarniauskas) 14, 19, 24, 45, 52 ernius Jonas 228, 230, 231, 232, 236 esnuleviius J. 78 etuchinas 40 iulys Kazimieras 24 D Dainskas Andrius 116 Dainius Jonas 139, 197 Danileviius Eugenijus 29 Daugvydas 164 Daukantas Teodoras 183, 240, 247 Daukys Petras 96, 271 Daunoras Petras 273 Daunys Pranas 272 Degutis Liudas 276 Deveikis Jonas 163, 166, 168 Davydovas Aleksas 165 Dikinis Juozas 272 Dirs Vincas 274 Dobrickas Ignas 88 Draudelauskas Jonas 273 Drufas 127 Ducholcas Otto (Durchgolc) 98, 116, 271 Dulinskas Jonas 191 Dumius Vladas 163 Dundulis Povilas 14, 18, 34, 50, 52, 81, 85, 92, 93, 95, 102, 103, 106, 130, 132, 133, 134, 143, 153, 155, 163, 165, 166, 170, 171, 178, 181, 182, 184, 186, 237, 255, 271 Dutkus Antanas 217 Demeraika Juozas 232 Derus Petras 274 Diuv Adomas 61, 84, 88, 106, 271
283

E Eibaviius Jonas 168 Eidimtas Feliksas 234 Elpern Chaja 117 Ezerskis Aleksas 273 F Falkenhainas (Falkenhayn) 14 G Gabriukas 44 Gaidelis Antanas 274 Gajus G. 121 Galvanauskas Ernestas 116 Galvydis-Bykauskas Jonas 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 22, 23, 24, 26, 27, 31, 47, 50, 237, 241, 242, 243 Garmus Pranas 53, 96, 104 Gauys Vytautas Kazys 220 Gaudeius Jonas 115, 122 Gautis Vytautas Kazys 234 Gavelis 15 Gavrylovas V. 51 Gedvilas Mykolas 234 Gembickis Bronius (Bolius) 88, 104, 272 Genys Andrius 164, 165, 167 Genys Petras 14, 24, 30, 39, 41, 45, 69, 74, 75, 77, 84, 106, 130, 132, 140, 142, 150, 152, 153, 155, 156, 271 Gerulaitis Jonas 275 Gerulaitis Zenonas 14, 24, 30, 45, 58, 189 Giedraitis Balys 14, 53, 189 Gilius-Gileviius Kazys 276 Gintautas K. 202 Gira Liudas 8, 12 Gladutis Pranas 9, 11, 14, 24, 31, 41, 61, 90, 123 Gluauskas Antanas 35 Gorodeckis 159 Gotautas M. 48
284

Grabliauskas Juozas 134 Grajauskas 28 Grebliauskas Pranas 165 Grbliauskas Kazys 273 Gricius 178 Grigalinas-Glovackis Vincas 8, 9, 10, 11, 12, 14, 109, 237, 238, 239, 240 Grigonis Antanas 274 Grigonis Bronius 88, 276 Grinius Jonas 234 Grinius Kazys 165 Grinkovas 36 Grikaitis Jonas 274 Grikelis Vincas 35 Grikeviius Juozas 196 Grias Jonas 230, 231 Grobmanas Michaelis 117 Grubliauskas 54 Grudzinskas 9, 180 Grudzinskas V. 9 Gudaviius 50, 193 Gudaviius Stasys 165 Gudelis K. 200 Gudmanas Ciprijonas 276 Gudreviius Pranas 110 Gulbinas Jonas 275 Gureckis Petras 14 Gurviius 28 Gusinas Pranas 274 Gusius Pranas 274 Gustaitis Leonas 198, 199, 202, 205, 211, 215, 217, 220, 223, 224, 226, 227, 237, 259 Guas 12 I Ikamas Vladas 98, 229, 271 Ingaunis Meys 187

285

J Jablonskis Vincas 272 Jackus Jonas 70, 87, 88, 106, 271 Jacknas Stasys 193 Jakimaviius Stasys 82, 272 Jakovlis Nikodemas 103, 275 Janelinas Povilas 236 Jankauskas Vidmantas 7, 17, 18, 22, 26, 29, 32, 35, 41, 42, 47, 49, 50, 51, 53, 54, 57, 59, 60, 61, 64, 85, 96, 101, 104, 106, 113, 115, 238, 245, 246, 256 Jankus Aleksandras 234 Januleviius Petras 276 Janulionis L. 17, 19 Janukeviius Antanas 187 Jarueviius Petras 234 Jasnas 159 Jasulaitis Vincas 96 Javarauskas Vincas 274 Jazenauskas Domas 274 Jekeleviius Antanas 114 Jocius Jonas 234 Jodko E. 53 Jokubaitis 178 Jonikas Jonas 185 Jonikas Juozas 192 Jonytis 159 Josiukas J. 50, 90 Juceviius Bronius 88 Jurelionis Antanas 274 Jurktis Vincas 276 Jurkus Klemensas 168 Juodagalvis Mikas 273 Juodelis J. 212 Juodelis P. 143, 156, 162 Juodelyt Liucija 254 Juodiius Leonas 234 Juodvalkis J. 104 Juodvalkis Jurgis 105, 274 Juozapaitis Kostantas 21 Juozapaviius Antanas 32, 33, 34, 35, 36, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49, 51, 134, 211, 237, 243, 244, 271
286

Juraas 166 Jurkinas Petras 272 Jurktis Vincas 276 Jurkus Klemensas 183 Juznas Mikas 88, 276 K Kainskas Ranaldas 105, 163 Kadys Kazimieras 24, 106, 166 Kaganas Volfas 103, 273 Kairinas Jonas 14 Kalda Juozas 88, 276 Kalasauskas Mikas 181 Kalinauskait Dominyka 23 Kolosauskas Mikas 165 Kamberis 231 Kamiaitis 235 Kaminskait Janina 256 Kanclynius 235 Kaniauskas Julius 234 Kardiauskas Juozas 274 Kareviius Bronius 143, 164, 166, 185, 186, 192 Karvelis Vladas 205, 206, 207, 208, 210, 237, 258 Kasakaitis J. 28 Kauinis Petras 276 Kavaliauskas Vladas 234 Kazickas V. 90 Kazlauskas Juozas 35, 67, 104, 112, 272 Keblaitis A. 35, 207, 207, 226 Keris Antanas 102, 275 Kemeis Antanas 54 Kepalas Povilas 275 Kerys Antanas 103 Kiauleviius Stasys 274 Kibirktis 98 Kinduris Vincas 271 Kioleris (Khler) 80, 82, 83 Kitkauskas Petras 193, 234 Kleinskis Konstantinas 141, 145, 147, 149 Klimantaviius Matas 274
287

Klimaviius Vincas 198, 235 Knochneris Antanas 272 Knyius Jonas 276 Kondrataviius Konstantinas 13 Kostelnauskas Gerardas 106 Kranauskas 231 Krasnauskas Mikas 275 Krauceviius J. 130 Krauceviius Juozas 141 Kraupas 139 Krikinas Andriejus 35 Kriauinas Antanas 274 Kriinas Antanas 275 Krikinas Juozas 275 Kriinas Andriejus 35 Kriugeris (Krger) 63, 68, 69 Kruinskas Juozas 273 Kubilius Jurgis 11, 241 Kubilius Juozas 35, 97 Kubilinas J. 235 Kubilinas Juozas 193, 235 Kubilinas Petras 182, 183, 192 Kuaitis Juozas 234 Kuinskas Kostas 16 Kudzys Pranas 88, 274 Kugaudas Mikas 276 Kulikauskas Jonas 156 Kulikauskas Stasys 187 Kundrotas V. 61, 225 Kuosa Jonas 274 Kuosa Juozas 272, 273 Kutra Jonas 273 Kuzmickas Klemas 181 Kuzmickas Stasys 187 Kvedaraviius Pranas 14, 24, 143, 152 Kvietkauskas Jonas 10, 16, 273 Kvinta Mikas 90, 102

288

L Ladiga Kazimieras 7, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 80, 81, 82, 84, 85, 86, 87, 90, 94, 95, 96, 97, 98, 100, 103, 105, 107, 109, 113, 117, 118, 121, 134, 161, 237, 245, 246, 247, 248, 271 Landbergis Vytautas 14, 15, 17 Lapinskas Antanas 167, 273 Lapnickas Jonas 198 Lastauskas Petras 275 Laugalis 148 Laurinaitis Baltrus 104, 112, 273 Lavininkaitis Antanas 274 Lebednikas Feliksas 272 Lebednikas Petras 273 Leikas Antanas 275 Leipus Antanas 235, 273 Lekaviius Juozas 88, 274 Lekaviius Bronius 232 Leonaviius J. 155, 163, 176 Lesius Vytautas 7, 9, 10, 11, 14, 18, 19, 21, 26, 27, 31, 32, 33, 35, 36, 36, 41, 42, 44, 46, 47, 48, 49, 52, 54, 55, 57, 59, 62, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 80, 87, 86, 90, 93, 94, 96, 99, 100, 101, 103, 104, 106, 109, 110, 111, 113, 114, 116, 129, 133, 134, 135, 137, 148 Levinas Antanas 187, 198 Levinas Jonas 165, 167 Levinas 232 Liatukas Pranas 32, 95, 96, 105, 116 Liauba 235 Lickas Antanas 103 Likus Petras 152, 163 Ligeikiut Emilija 23 Linas Lesejus 234 Liutkus Juozas 276 Listopadskis Juozas 165, 166 Loseviius Juozas 168 ossowski P. 216 Lukoeviius Petras 271, 272 Lukoeviit Sofija 259 Lys Petras 276 Lys Pranas 275
289

M Mackeviius Kazys 191, 193 Maiieius Kazys 275 Makulaviius Aleksandras 176 Maliauskas Julius 88 Malinauskas Jurgis 68, 104, 273 Maliauskas Juozas 275 Mankauskien 16 Marcinkaitis Simas 272 Marcinkeviius Stasys 66, 90, 93, 95, 103, 112, 134, 271 Mariukaitis Simas 82 Markovska Riv 117 Martinionis Antanas 215, 218, 222, 224, 270 Martinonis J. 95 Masionis Antanas 272, 275 Masionis Teofilius 87, 276 Maslovas 235 Mataitis 68 Matuleviius Julius 96 Matulionis A. 230, 232 Matuseviius Petras 273 Mlynis Alfonsas 276 Merkys Antanas 54, 60, 243, 257 Mekla Jonas 276 Mlius Jurgis 273 Mickeviius Juozas 273 Michelman Jud 117 Mikalajnas Juozas 274 Mikalauskas Leonas 272 Mikelnas Aleksandras 9, 49, 50 Mikuionis Ignas 227 Mikuauskas Pranas 274 Mikluis Zenonas 276 Mikolinas Vladas 196, 197 Mikonis Jonas 103, 275 Mikuckis J. 60 Mileika 231 Miliauskas Vincas 103, 275 Miliutinas N. 241
290

Milinas Pranas 274 Milkeviius S. 192 Miluauskas Antanas 276 Mineikis Juozas 236 Misiukonis Antanas 103 Mikinis Antanas 275 Mikinis Juozas 276 Mitkiewicz Leon 215 Molotovas Viaeslavas 228 Mordosas Jonas 274 Morknas Jonas 234 Morknas Feliksas 274 Morknas Pranas 272 Motiejnas-Valeviius Jonas 14 Muraka Juozas 273 Mrinis Jurgis 274 Murnikas Petras 69, 71, 87, 88, 106, 271 Musteikis Ignas 15, 18, 19, 22, 23, 26, 30, 32, 35, 37, 44, 48, 49, 50, 51, 52, 56, 80, 83, 138, 237, 250 Musteikis Jonas 272 Musnickas Vladas 148 N Nagius-Nageviius Vladas 9, 243 Nanartaviius Mikas 275 Narbutas Balys 168 Narijauskas Justinas 227, 234 Narinkeviius Juozas 163 Nastopka Stasys 53, 54, 59, 137, 247 Nasvytis Kazys 227 Navakas Jonas 220 Navickas Edmundas 153, 155, 167, 185 Navickas Juozas 82, 272 Navickas Petras 88 Navikeviius J. 139, 143, 205 Naviknas 164 Nedzinskas Pranas 275 Niaura Jonas 103, 275 Niselis H. A. (Niessel H. A.) 113 Norknas Petras 106, 112 Novopolskis Jokbas 275
291

O Oboleviius Jonas 275 Orentas Antanas 273 Osinas Jonas 234 Okutis Valentas 274 Ovenikas Kondratas 88 P Paesa Adomas 275 Paliulyt Stefanija 246, 248 Palubinskas 139 Pampolas Juozas 272 Papekys J. 61 Papekys Juozas 51 Pasaulis Stasys 274 Pays K. 129 Pakeviius Bronislovas 53, 82, 103 Pakeviius Jonas 88 Pakoviius Antanas 161, 162, 163, 237, 252 Patalauskas 139, 275 Patalauskas Vladas 165, 181 Pattas Otto-Adolfas 167, 226, 227 Peiulionis Motiejus 53, 54, 66, 68, 73, 74, 80, 81, 82, 85, 95, 103, 109, 112 Peleckas 139 Petkeviius Antanas 276 Petraitis Antanas 191 Petrauskas Pranas 103 Petrukonis Pranas 82, 274 Petrulaitis Kazys 187 Petrukeviius Antanas (Petrakeviius) 48, 54, 106 Petrukeviit Ona 260 Petuchovait-Merkien Aleksandra 251 Pimp Raulynas 273 Pipas Kazys 275 Pyragas Antanas 82, 272 Plenta Juozas 77, 90, 104, 130, 134, 167, 181, 191, 271 Plechaviius Povilas 18, 180, 181, 182 Pleskeviius P. 18
292

Plung Jonas 165 Pocius Eduardas 236 Pocius Kazys 275 Poinas Antanas 14, 40, 134, 166, 167, 168, 176, 183, 185, 187, 189, 195, 196, 198, 200, 271 Povilaitis Antanas 14, 24, 44, 52, 82, 192, 193, 271 Pola 242 Pratkeviius Jurgis 274 Puia Juozas 273 Pukys Juozas 187 Pundzeviius Stasys 201, 205, 209, 212 Pundzys Martynas 14 Puknas Kazimieras 226, 230 Pupka Jonas 273 Purinis 179 Pezdzieckis Vaclavas (Przezdziecki Wacaw) 215 R Rainonis 153 Rainskas Antanas 220, 234 Rakauskas Kazys 77 Radvilaviius 159 Radzeviius 167 Radzeviius Kazys 77 Radzeviius Petras 114 Ragin Andrius 274 Raginskas Jonas 276 Raguckas Vincas 87, 272 Rakauskas Petras 276 Ramanauskas Antanas 168 Ramanauskas Valerijonas 31, 32, 35, 49, 50, 51, 52, 237, 244, 245 Ramaauskas Adolfas 106 Ramoka Vitalis 219, 220, 234 Rancevas Izidorius 276 Raytinait Vanda 58 Rakeviius 127 Ratikis Stasys 197, 199, 207, 208, 209, 210, 216, 265 Raugas Boleslovas 14 Reys Jurgis Kazys 234 Repys Mikas 106, 271
293

Rklaitis Mikas 55, 67, 78, 93, 106, 116, 132, 152, 155, 186, 187, 188, 189, 192, 195, 196, 198, 237, 256, 157, 258 Rklaitis Vladas 207 Reikala 155 Renfeltait Zofija Veronika 261 Reventas Povilas 272 Rimas Pranas 236 Rimeikis J. 129 Rinkeviius Jurgis 191 Rmer 63, Rulinskas Edvardas 271 Ruseckait Vanda Heliudora 240 Ruseckas P. 35 Rusteika S. 192 Rutkauskas Bronius 274 Rugys A. 152, 164 Ruzgas P. 47, 134 S Sabalys K. 18, 28, 37, 62, 106, 114, 137, 164 Sabeckas Pranas 88, 277 Sabeckis Vincas 187 Sadauskas Stasys 103, 275 Sakalauskas Feliksas 275 Sakalauskas Juozas 181 Samuolis Jonas 276 Sanda Povilas 82, 272 Sapranaviius Vladas 136 Sarulis Pranas 273 Sasnauskas . 181 Savickas Aleksas 234 Savickas Stasys 230 Savukas A. 95 Sedleckis eslovas 21 Sejnas Kazys 103, 275 Semaka Antanas 195 Semaka Jonas 187 Sergejevas 212 Sidaraviius Jurgis 96, 98, 134, 212, 271 Siniakovas Aleksas 196
294

Sinkeviius 168 Sinkeviius Liudas 275 Sintotas Pranas 148 Simanauskas 150 Simanaviius Juozas 195 Skarinskas Jurgis Vytautas 227 Skimundris Silvestras 14, 19, 24, 52, 85, 106 Skorupskis Vladas 14, 23, 24, 35, 38, 45, 48, 58, 60, 66, 69, 73, 75, 77, 81, 82, 85, 88, 96, 97, 101, 105, 106, 109, 113, 116, 118, 130, 132, 134, 138,140, 142, 143, 145, 147, 148, 149, 152, 156, 157, 210, 237, 248, 249, 271 Skorulis Juozas 157, 159, 160, 237, 251, 252 Skuas Antanas 276 Skuas Kazys 35, 36 Skvorcas Jurgis 273 Slavnas Stasys 234 Slavinskas 139 Sliys Balys 151, 155 Sluckas Jonas 139 Smetona Antanas 112, 116, 182, 207, 208, 209, 210, 231, 232, 240 Sokoliauskas 116 Somachvalovas Jonas 234 Sprangauskas Kazys 60, 90, 106, 112, 219, 227, 270, 271 Sprangeris 62, 80 Stalauskas Antanas 163 Stalioraitis Juozas 234 Stanaitis Juozas 149, 150 Stankeviius Alfonsas 273 Stankeviius Jonas 273 Starkeviius Pranas 274 Statkus Vytautas 96, 132 Statkus Vytenis 7, 133, 151 Statuleviius Povilas 234 Stelionis Jonas 272 Stelionis Juozas 178 Steponaviius Petras 52, 85 Stiklinas Adomas 272 Straleckas Jonas 234 Strazdas Jurgis 274 Strazdas Stasys 165 Stribulskis Jonas 273 Strikas Jonas 165
295

Strikauskas 211 Striupkus Juozas 82, 272 Stuglys Silva 276 Stukas Juozas 14 Stulginskis Aleksandras 163 Sudujus 148 Surgailis Gintautas 7, 241 Sutkus Jonas 14, 28, 48 Sutkus Stasys 273 Svetuleviius Aleksas 275 Svilas Aleksandras (Svylas) 14, 17, 21, 24, 31, 44, 58, 104, 105, 157 akel 196, 197 alkauskiut Leokadija 23 alovejus 192 arauskas J. 159 atas Petras 276 audzis Vincas 14, 23, 24, 28, 31, 38, 45, 69, 73, 77, 109, 113, 114, 130, 134, 165, 166, 237, 253, 254, 271 einas 28 ileikis Juozas 224 ileris A. 122 ilingas L. 159 imanauskas Antanas 166 imkonis Balys 187 imkus Jonas 137 imukonis 21 imukonis Juozas 82, 272 iugdinis Pranas 274 iugdinis Povilas 82, 274 iurna J. 212, 225 kirpa Kazys 97 klerys Julius 274 lekaitis Antanas 234 lepetys Juozas 139, 150, 152, 153, 163, 176, 197 liavas Zigmas 168 midtas Alfredas 93, 112, 271 niaukta Pranas 196, 197 teinbergas Abromas 275
296

trausas 70 tukas Juozas 24 ukys Vincas 187 ulga 38 ulga J. 19, 24 uminas Vincas 275 urkus Antanas 186, 189, 195, 196, 226, 230, 231, 232, 237, 260 iurna Julius 198 uster Jon 117 valka Lionginas 234 vambaris-vebrauskas Antanas 35, 106 vambarys Jonas 165 veikauskas B. 127, 139 veikauskas Benediktas 145, 163 T Taleviius Zigmas 19, 20, 21, 32, 49, 54 Tamaauskas Juozas 21 Tamaauskas Pranas 16, 18, 23, 25, 31, 32, 33, 43, 45, 47, 48, 58, 166, 170, 178, 181, 182, 184, 191, 192, 193, 195, 197 Tamkeviius Motiejus 88 Tamoaitis Jonas 88, 104, 274 Tamoeviius Pranas 14 Taraseviius 51 Tarakeviius Juozas 276 Tod 159 Totilas Pranas 185 Treiderien Marija 23 Treideris Adomas 40, 92, 93, 106, 112, 181, 184, 271 Treideris Simas 103, 275 Tvaronas Pranas 25, 26 Tveraga Antanas 234 Tulkaiovas Stepas 276 Tumas Juozas 14, 19, 27, 28 Tutlys Antanas 272

297

U Uginius Pranas 193 Ukelis 163 Umbrasas Bronius 234 Umbrasas Kostas 272 Urbanlis Zakaras 273 Urbonas Aleksas 165 Urbutis Vincas 193, 198 Udavinys Benadas 274 Uga Simas 9, 11, 14, 16, 24, 35 selis Juozas 191 V Vadeia Jonas 274 Vaickelionis Vladas 272 Vaiinas Petras 194, 264 Vaidakaviius 163 Vaikutis Alfonsas 276 Vaitiekaviius A. 52 Vaitkeviius Petras 103, 275 Valaitis Jeronimas 104, 139, 143, 145 Valaityt Marija 59 Valatka Antanas 131 Valatka Leonas 131 Valickeviius Stasys 276 Valinaviius Stasys 104, 272 Valiukonis Juozas 88, 104 Valiuis Stasys 165, 198, 234 Valiukis S. 212, 224, 225 Valterien Marija 23 Valtis Jurgis 191 Valukonis Juozas 276 Vasermanas Simas 276 Vasiliauskas Viktoras 106 Vasiukovas 36 Vavilovas 36
298

Veiveris Jonas 103, 272, 273 Vendziagolskis (Wndziagolski) 120 Velkas (Velck) 84 Velykis Mykolas 22, 25, 26, 27, 30, 238 Vildinas J. 212 Vileita Pranas 275 Vileris Emilis 157 Vingeleviius Mikas 274 Vinkleris 63, 68, 70 Vinknelis Povilas 181 Virila Ignas 198, 210, 212, 214 Visockis Pranas 275 Vitkauskas Alfonsas 103, 273 Vitkauskas Vincas 218, 219, 220, 222, 270 Vitkus A. 78 Vizbaras Juozas 276 Vilenskas Juozas 273 Volbekas Leonas 165 Voldemaras Augustinas 11, 168, 182, 183, 244, 248 Volkovas Foka 88 Z Zabarauskas Vincas 272 Zaborauskas Petras 276 Zaborskis Juozas 185 Zablockis (Zablockas) Petras 99, 271 Zabulionis Neapolis 271 Zalatorius J. 90 Zalenka Juozas 273 Zaskeviius Stasys 39, 40, 47, 49 Zdanaviius 54 Zdanaviius Juozas 274 Zenceviius Juozas 273 Zeschau V. 62, 63, 64, 68, 70, 72, 80, 83 Zingeris 28 Zinkeviius Viktoras 275 Zolotorius Jonas 271

299

 adeika Vaclovas 32, 45, 90, 106, 116 aliaduonis Vincas 220, 235 ekaviius Bolius 274, 276 ekauskas Adomas 116 eligovskis Liucijanas 131 emaitis Antanas 14, 19, 21, 24, 30, 38, 39, 40, 41, 52, 58, 70, 71, 72, 73, 76, 106, 122, 271 ilinskas Antanas 82, 274 ika Jonas 157 ukas Konstantinas 49, 50, 51, 52, 54, 58, 78, 89, 90, 247 ukauskas 211 ukauskas Silvestras 59, 60, 61, 62, 64, 78, 79, 89, 91, 93, 95, 96, 103, 104, 151 virblis 178 ukauskas Simas 276

300

301

302

Serijos Lietuvos kariuomens istorija ileista: 1. Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakymai 1990 1991, V.,-2003, 222 p. 2. Surgailis Gintautas. Lietuvos karinis laivynas. 19351940, V., 2003, 208 p. 3. Kazakeviius Vytautas. Geleies amiaus strls Lietuvoje (II - XII - XIII amius), V., 2004, 136 p. 4. Lesius Vytautas. Lietuvos kariuomen nepriklausomybs kovose. 1918 1920, V., 2004, 498 p. 5. Anias Jonas. Karininkas Antanas Juozapaviius. 1894 02 131919 02 13, V., 2004, 124 p. 6. Krato apsaugos ministro sakymai. T. 1. 1991 Nr. 222355. 1992 Nr. 01479, V., 2004, 512 p. 7. Juodagalvis Jonas. venioni krato savanoriai. 19181920 m, V., 2005, 236 p. 8. Surgailis Gintautas. Rusijos kariuomens ivedimas. 19901993, V., 2005, 345 p. 9. Rusijos kariuomens ivedimas dokumentuose, V., 2005, 472 p. 10. Raubickas Eugenijus. enklas ant munduro, V., 2005, 294 p. 11. Geas Steponas. Steponas Darius Lietuvos kariuomenje ir sporte, V.,2005, 232 p. 12. Krato apsaugos ministro sakymai. T. 2. 1992 Nr. 480-749, V., 2006, 374p. 13. Krato apsaugos ministro sakymai. T. 3. 1992 Nr. 750-975, V., 2006, 86 p. 14. Anias Jonas. Generolas Silvestras ukauskas. 18611937, V., 2006, 294 p. 15. Surgailis Gintautas. Valstybs sienos apsauga 19901994 metais, V., 2008, 247 p.

303

UDK 356(474.5)(091) Su75

Gintautas Surgailis PIRMASIS PSTININK DIDIOJO LIETUVOS KUNIGAISIO GEDIMINO PULKAS Atsakingasis redaktorius dr. Steponas Geas Recenzentas doc. dr. Vytautas Lesius Kalbos redaktorius ilvinas Tamoaitis Virelio dailininkas Inga Dambrauskien Maketavo Inga Dambrauskien Tiraas 500 egz. 2011 03 15 . Usakymas GL-212 Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija, Totori g. 25/3, LT-01121 Vilnius, www.kam.lt. Krato apsaugos ministerijos bendrj reikal departamento Informacinio aprpinimo tarnyba, Totori g. 25/3, LT-01121 Vilnius. Spausdino Lietuvos kariuomens Karo kartografijos centras, Muitins g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r. ISBN 978-609-412-011-4

304