VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS Kristina Ignataviien, Daiva Raelyt APIE KONFLIKTUS IR J SPRENDIM Mokymo priemon studentams I dalis TURINYS

PRATARM................................................................................5 1. KONFLIKT LYGIAI, POYMIAI, ILIUZIJOS - 6 2. KONFLIKT ATSIRADIMO SLYGOS - 9 2.1. Slygos, skatinanios konflikt atsiradim - 9 2.2. Slygos, mainanios konflikt tikimyb- 10 3. KONFLIKT PRIEASTYS - 11 4. ELGESIO BUDAI KONFLIKTINJE SITUACIJOJE - 17 5. KONFLIKTO ESKALACIJA - 25 5.1. Agresyvus gynybinis modelis - 26 5.2. Spiralinis modelis - 26 5.3. Struktrini pakitim modelis - 29 5.3.1. Individ psichologini bsen pakitimai - 30 5.3.2. Grupi pakitimai - 33 5.3.3. Bendruomens ar visuomens dalies pakitimai - 34 6. KONFLIKTO SPRENDIMAS - 36 7. KONFLIKTO SPRENDIMO FORMOS - 41 7.1. Derybos - 42 7.2. Tarpininkavimas - 46 8. .KONFLIKT SPRENDIMO MOKYMAS MOKYKLOJE - 49 BAIGIAMASIS ODIS - 50 Literatra...............................................................................51 Studentams rekomenduojama literatra:..................................52

PRATARM Konfliktai yra kasdienio gyvenimo dalis. Kiekvienam mogui kartais tenka pakliti sudtingas bendravimo situacijas. Kad tarpasmeniniai konfliktai bt skmingai isprsti, reikia daug ini ir gdi. Jeigu gebsime jais tinkamai pasinaudoti, sugaitas laikas ir pastangos atsipirks keleriopai. mons, kurie nagrinja problemas, ikylanias sudtingose bendravimo situacijose, paklausti, su kuo jiems pirmiausia asocijuojasi odis konfliktas", daniausiai mini barn, pykt, baim, isiskyrim, tamp, aaras, nusivylim, mutynes ir daugyb kit dalyk, susijusi su prasta savijauta, nepalankia situacija ir nepageidaujamomis pasekmmis. Tik labai nedaug moni odiskonfliktas" sieja su emocins tampos sumajimu, santyki pagerjimu, situacijos isiaikinimu, problemos isprendimu. Nemalons prisiminimai, skaudi patirtis danai trukdo velgti teigiamus konflikto aspektus ir suvokti savo galimybes, rodyti iniciatyv, stengtis pagerinti situacij. Jau keleri metai studentams, mokytojams bei kit profesij atstovams, dstydamos kurs apie tarpasmeninius konfliktus ir j sprendim, jutome j susidomjim, poreik geriau suprasti tiek savo, tiek ir kit moni elges. Taiau tuo besidomintiems ir iekantiems ne vien nurodym ar patarim lietuvikos psichologins literatros yra gana nedaug. iame leidinyje pateikme bendras inias apie tarpasmenini konflikt atsiradim ir j sprendim, socialini psicholog iaikintus dsningumus. Leidin skiriame auktj mokykl studentams, kuriems dstomas atskiras konflikt sprendimo kursas arba kuriems is dalykas dstomas kaip platesnio kurso sudedamoji dalis. Tikims, kad i knygel bus naudinga ir tiems, kurie nort geriau suprasti konflikt prieastis, eig, sprendimo bdus bei pagilinti ios srities inias.

1.

KONFLIKT LYGIAI, POYMIAI, ILIUZIJOS

Tarpasmeninis konfliktas - tai socialinis reikinys, kurio metu tarp dviej ar daugiau asmen (asmens ir grups, tarp grupi) vyksta prieing interes, nuostat, tiksl ar tikslo siekimo bd susidrimas (Suslaviius, 1998, p. 91). Konflikt galima apibdinti kaip suvokiam tiksl, idj ir veiksm nesuderinamum. Socialiniai psichologai D. Rubin, D. Pruitt ir S. Ch. Kim (2001) teig, kad konfliktas - tai suvokiamas interes isiskyrimas ir ali sitikinimas, kad tuo metu egzistuojantys j siekiai negali bti gyvendinti. Net tada, kai tik viena pus mano, kad jos ir kit interesai yra nesuderinami, kyla nesutarim, o pusi elges lemia j poiris situacij. Kartais tokie nesutarimai bna beveik nepastebimi, kartais jie tampa audringais ginais ir sukelia stiprias neigiamas emocijas. Konflikt lygiai gali bti vairs nuo nepastebim susikirtim ir nereikming susibarim iki atri susidrim ir krizi, keliani grsm moni santykiams. Amerikiei psichologas D. Dena (1994) iskyr tris konflikt lygius. 1. Trintis - tai menki kasdien patiriami nesusipratimai ir neivengiami susikirtimai, negriaunantys tarpusavio santyki. Tai nereikmingi konfliktai, kurie yra lengvai isprendiami arba isisprendia savaime. Pavyzdiui, vyras palieka neiplautus indus, nors mona ne kart pra to nedaryti; jei sutuoktini santykiai i esms geri, monai uteks tik priminti apie tai, ir nesusipratimas bus lengvai isprstas. 2. Susidrimai. Daugjant nesusipratim ir susikirtim auga tampa ir pirmojo lygio konfliktai perauga antrojo lygio konfliktus, vadinamus susidrimais. Pavyzdiui, atlikdamas uduot vienas darbuotojas padar daug klaid; jo kolega sugaio nemaai laiko jas taisydamas; kai klaidas taiss darbuotojas papriekaitavo kolegai, is tik gteljo peiais ir pasak, kad jis yra per daug priekabus; klaidas taiss darbuotojas dar labiau pasipiktino, kai pajuto, jog nesugeba priversti kolegos sutikti su priekaitais. Antrojo lygio konflikt - susidrim - poymiai: puss kartoja tuos paius argumentus kelis kartus per dien ar kelias dienas tuo paiu klausimu; jos daniau ginijasi (gin prieastys gali bti vairios); viena pus maiau tiki, kad kita jos atvilgiu geranorikai nusiteikusi; viena pus tam tikr laik (kelias valandas, savait) pyksta ant kitos puss (pastovus pyktis); puss galvoja apie tarpusavio santyki reikmingum, reikalingum. Antrojo lygio konfliktus gali isprsti patys dalyviai. Taiau susidrimams isprsti reikia laiko ir pastang, nes savaime jie neinyksta. 3. Krizs. Neisprsti susidrimai perauga krizes - treiojo lygio konfliktus. Krizs -tai grsm santykiams. Pavyzdiui, virininkas per paskutin atestacij darbuotojo veikl vertino neigiamai. Darbuotojas yra sitikins, kad tok vertinimas neteisingas, ir nort dar kart pasinekti su virininku, taiau sulaukia atsakymo, kad klausimas jau isprstas. Darbuotojas yra sutriks ir pasipiktins, kad neturjo teiss pasiaikinti. Jo poiris darboviet kinta. Krizs pavojingos ta prasme, kad mogui gali bti skausmingas pasirinkimas: nutraukti santykius ar susitaikyti su situacija, kuri jo netenkina. Labiausiai nuo krizi nukenia lengvai paeidiami mons, ypa vaikai. Treiojo lygio konflikt - krizi - poymiai: puss nusprendia nutraukti santykius; viena pus mano, kad ir kita pus gali nutraukti santykius; puss jauia, kad j santykiai yra palij, ir bijo emocij protrkio, jei ir toliau palaikyt santykius; viena pus ar abi puss nesivaldo ir yra emocikai nepastovios, todl ikyla fizins jgos (prievartos) pavojus. io lygio konfliktams isprsti reikia daug daugiau laiko ir pastang, o kartais gali prireikti ir specialisto pagalbos. Konflikt perjim i vieno lygio kit rodo tam tikri signalai. H. Corne-lius ir Sh. Faire (1992) iskyr penkis konflikt poymius, rodanius j lyg: diskomfortas, incidentai, nesusipratimai, tampa ir kriz. Pirmasis konflikt poymis - diskomfortas - tai intuityvus jausmas, kad kakas negerai, j sunku ireikti odiais. Kai nepasikliaujama intuicija ir neiekoma bdo ukirsti keli kylantiems konfliktams, atsiranda incidentai - antrasis konflikt poymis. Tai smulkmenos, sukelianios laikin susijaudinim ar susierzinim, jas po keli dien pamirtame. Patys incidentai yra nereikmingi, taiau neteisingai suprasti, jie gali eskaluoti konfliktus. Diskomfortas ir incidentai yra sunkiau pastebimi konflikt poymiai. Jie bdingi pirmojo lygio konfliktams. Darydami neteisingas ivadas daniausiai dl nepakankamai tiksliai ireikt mini ar dl savitarpio supratimo stokos pakliname nesusipratim spstus. Kartais nesusipratimai kyla dl vieno i konflikto dalyvi emocins bsenos, susijusios su esama situacija, nes jis mintimis vis grta prie tos paios problemos, klaidingai suvokia ir interpretuoja situacij. Neisiaikinus nesusipratim, atsiranda ketvirtasis gerai pastebimas konflikt poymis - tampa (ji gali kilti dl menko nesusipratimo). Nuolatin tampos bsena ikreipia kito mogaus ir jo veiksm suvokim. Susiformuoja neigiamos nuostatos, santykiai su tais monmis tampa tampos altiniu. Nesusipratimai gali lengvai peraugti gilesnius konfliktus. Jei nepavyksta paalinti tampos altinio, atsiranda penktasis konflikt poymis - kriz. Kriz rodo prievarta, ginai: mons eidinja vieni kitus, nevaldo emocij, nutraukia ryius su reikmingais asmenimis. Itikus krizei mons danai nesilaiko priimt elgesio norm, kai kurie i j puola kratutinumus. Imokus atpainti diskomfort ir incidentus bei greitai sureagavus juos galima ukirsti keli tampai, nesupratimams ir krizms, o kartu ir kylantiems destruktyviems konfliktams. Konflikto giljim gali paskatinti iliuzijos (suvokimo klaidos). Iliuzijos bdingos visiems monms, jos yra normalus reikinys. mogus savo elges grindia prielaida, kad jo suvokimas yra teisingas, todl konfliktinje situacijoje nepastebi, kaip kenkia sau veikiamas iliuzij. D. Dena (1994) iskyr trij tip iliuzijas, gilinanias tarpasmeninius konfliktus:

1. Laimjimo arba pralaimjimo iliuzija. Tai klaidingas arba iankstinis nusiteikimas, kad negalima rasti abi konfliktuojanias puses tenkinanio sprendimo, nes j poreikiai yra visikai nesuderinami ir laimti gali tik viena pus. Tai yra iliuzija, nes pasiektas rezultatas - laimjimas arba pralaimjimas -suvokiamas kaip neivengiamas, nors i ties danai manoma rasti abi puses tenkinant sprendim. 2. Blogo mogaus iliuzija. Tai klaidingas vieno mogaus sivaizdavimas, kad konflikto prieastis yra kito mogaus neigiami bruoai: nekompetentingumas, iurktumas, kvailumas ar kiti trkumai; tai vienos puss manymas, kad konflikt galima isprsti tada, kai kita pus pripains ir itaisys savo trkumus. Sis sivaizdavimas laikui bgant stiprja ir atrodo nenuginijamas, nes iliuzija patvirtinama realybje, neprastai elgiantis stresinje situacijoje. Kalbdami apie savo neprasto elgesio prieastis, teigiame, kad kita pus mus iprovokavo taip elgtis ir kad toks elgesys mums nebdingas, taiau kalbdami apie kitos puss neprasto elgesio prieastis, nurodome jos asmenybs savybes (jis /ji yra toks mogus). Manydami, kad konfliktas kilo dl kito mogaus trkum, mes neprisiimame atsakomybs dl to konflikto atsiradimo. Taigi raminame save, kad kaltas kitas, o patys esame tik nelaiminga auka. 3. Klities iliuzija. sivaizduojame, kad konfliktas yra neisprendiamas. Danai atrodo, kad esame tokie skirtingi: tai jis toks geras, o ji - tokia pikta ir bloga, ms principai tokie skirtingi, kad, atrodo, susitaikyti nemanoma. Atsidrs tokioje aklavietje, mogus daniausiai elgiasi dvejopai: arba vengia bendrauti, arba sukaupia visas jgas, kad palaut kito pasiprieinim. Taiau toks elgesys tik stiprina konflikt. I tikrj beveik visada yra kitas kelias, veiksmingesnis u konflikto tsim. 2. KONFLIKT ATSIRADIMO SLYGOS 2.1. Slygos, skatinanios konflikt atsiradim Konflikt atsiradimui turi takos ne tik j dalyviai ar artimiausia aplinka. Tam tikros slygos gali skatinti konfliktus arba mainti j tikimyb. Nagrindami interes konfliktus D. Rubin, D. Pruitt ir S. Ch. Kim (2001) nurod slygas, skatinanias konflikt atsiradim: 1. Greitai pasiekiamos skms laikotarpiai. Kai reikalai gerai klostosi, didja moni viltys, auga j lkesiai. Kartais tie lkesiai ima nebeatitikti pasikeitusios tikrovs. Bna ypa sunku susitaikyti su tuo, kad po tam tikro pakilimo situacija pasikeiia, ima vis maiau sektis, ir paaikja, kad buvusios skms jau nemanoma pasiekti. 2. Neaikumai vertinant jg santyk. Konfliktai daniau kyla tada, kai kiekvienai aliai atrodo, kad jg santykis yra palankus btent j ai. Jei to nemanoma isiaikinti, kiekviena alis pageidaujamus dalykus daniausiai laiko tikrove, t. y. mano, jog jg santykis yra palankus btent jai. O kai alis jauiasi pranaesn, tai ir tikisi geresnio rezultato. 3. Nuoskaud keliantis palyginimas. Konflikt atsiradimui takos turi vienos puss sismoninimas, kad kita pus, nors ir nepasiymi didesniais nuopelnais, naudojasi didesnmis privilegijomis. Aiku, dal taip atsirandani lkesi galima gyvendinti, nes viena pus i ties prastesn u kit. Kiti siekiai gali neatitikti tikrovs, jei viena pus mano, jog privalo btinai turti tai, k turi kita. 4. Status neapibrtumas. Nuoskaud keliantys palyginimai danesni tada, kai konflikt dalyvi statusai nra aikiai apibrti. Kriterij, pagal kuriuos vertiname moni nuopelnus ar indl koki nors veikl, gali bti daug, vienu atvilgiu pranaesni mons kitais atvilgiais gali bti prastesni. Taiau mogui gali atrodyti, jog svarbesnis yra tas kriterijus, kuriuo jis pranaesnis. 5. Visuotinio susitarimo dl socialini norm susilpnjimas. Visuomenje ir vairiose jos grupse nari elges reguliuoja daugyb taisykli. Bendros, daugumos pripastamos ir ilgai galiojanios taisykls arba normos yra svarbios derinant potenciali oponent lkesius. Normos nurodo, k gali daryti kiekviena nesutarianti pus, tad pagal jas galima sprsti, kurie lkesiai yra teisti. Jei socialins normos silpnos, kintanios, konfliktai gali daniau kilti. 6. Mstymas pagal princip: Viskas arba nieko". Kai kiekviena nesutarianti pus mano, kad kitos puss laimjimas reikia jos pralaimjim, ji, stengdamasi ivengti pralaimjimo, gali siekti kuo labiau pakenkti kitai. I ties daniausiai manoma pakeisti situacij, jei alys atsisako tokio poirio. 7. Grups nari bendravimas. Konfliktai tarp grupi kils daniau, jei kiekvienos grups nariai bus labiau tarpusavyje susij - sitrauk bendr veikl ir bendraujantys vieni su kitais. Bendravimas sustiprina kitus veiksnius, kurie skatina konfliktus tarp grupi. 8. Individai, gebantys tapti lyderiais. Konfliktai tarp grupi bus danesni, jei j lyderiai jaus socialine deprivacij ir bus pasireng organizuoti kovojani grup. 2.2. Slygos, mainanios konflikt tikimyb D. Rubin, D. Pruitt ir S. Ch. Kim (2001) nurod ias konflikt tikimyb mainanias slygas: 1. Visuotinis sutarimas dl socialini norm. Visuomenei, kurios konfliktikumas nedidelis, bdingas tiksl, elgesio taisykli, vaidmen apibdinimo, sprendim primimo tvarkos, valdios ir status sistemos suderinimas. Jei nustojama laikytis norm, konfliktai kyla daniau. Ypa danai kyla konfliktai, jei nra aikiai nustatyt norm, reguliuojani valdios ir status sistemas. 2. Informacijos apie kitos puss pasiekimus trkumas. Vienas i bd, kaip galima ivengti skaudinani palyginim nepateikti informacijos apie kit privilegijas ar pasiekimus. 3. Fizinis ir psichologinis atskyrimas (segregacija). Psichologikai atskirtos socialins grups viena su kita nesitapatina, fizikai atskirtos grups nepalaiko ryi, nebendrauja.

4. Grietos status sistemos buvimas. Tokia status sistema maina galimyb lyginti skirting status grupes. 5. Socialinis mobilumas. Socialinio mobilumo idjos esm ta, jog kiekvienas asmuo, turintis gebjim, gali pagerinti savo socialin padt. Taigi manant, kad socialin moni padtis skirtinga, nes skirtingi j gebjimai, galima ivengti skaudaus palyginimo. 6. Fizins ir socialins klitys, trukdanios bendrauti. Jei toki klii atsiranda tarp bendramini, sumaja tikimyb, kad kils konfliktas. Jei biiul susitinkame retai, maa tikimyb, kad su juo susikivirysime. Be to, kai nra slyg bendrauti, maja tikimyb, kad bursis nepatenkint bendramini grupuots. 7. Esam ar galim veikli lyderi paalinimas. Kad grups veikla bt skminga, daniausiai reikalingas vadovas. Kuris nors grups narys ar maas pogrupis turi ireikti ir ufiksuoti visos grups interesus, sukurti program, burti kitus narius siekiant gyvendinti i program. Jei grupje nebus lyderi, jos veikla nebus tokia aktyvi ir kryptinga, juolab konfliktinse situacijose. 8. Pagalba i alies. Jei tikime, kad susilauksime pagalbos i alies, arba jei kakas i ties suteikia param, jauiams stipresni, ms lkesiai auga. Kai treioji pus padeda paalinti prieastis, galinias sukelti konflikt, arba skatina keisti poir situacij, konflikto tikimyb sumaja. Kadangi konfliktai atlieka ir teigiam vaidmen, toli grau ne visada naudinga kurti vien tik tas slygas, kurios maina konflikt tikimyb. Konflikt slopinimas gali bti susijs su teigiam pokyi vengimu (o ko ia dabar purktauti, kam k nors keisti, jei anksiau ir taip buvo gerai?"), skatinti priimti neapgalvotus, taiau nesunkiai randamus sprendimus (mums svarbiausia - nesusipykti, tad tiks pirmas bent kiek visiems priimtinas pasilymas"), daniau sukelti nesusipratimus ir nesusikalbjim (baisu kit mog supykdyti ar skaudinti, tad geriau tiesiogiai savo ketinim jam nesakysiu"), trukdyti pasiekti teisingum. Vengdami gaiti laik ir eikvoti energij konfliktams sprsti, bijodami pasksti tarpusavio nesutarimuose, vis dlto turtume vertinti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo pasirinkimo pasekmes. 3. KONFLIKT PRIEASTYS Konfliktai kyla dl vairi prieasi. Danai konflikt sukelia kelios prieastys. Jas galima sugrupuoti pagal vairius kriterijus. Siekiant isiaikinti bdus, kaip isprsti konfliktus, verta pasinaudoti Ch. V. Moore (1986) pateiktu konflikt prieasi grupavimu. Jis iskyr penkias konflikt grupes: vertybi, interes, informacijos, struktros ir santyki. Autoriaus nuomone, konfliktas gali kilti dl keli prieasi, pavyzdiui, dl neaikios struktros ir nepilnos informacijos; neaiki interes, pakitusi santyki ir skirting vertybi. Nuo prieasi, dl kuri kilo konfliktas, priklauso rekomenduojami jo sprendimo bdai (l pav.). Panagrinkime kelet situacij. Dukra eidama vakarl madingai, bet lengvai apsireng. Mama susirpino ir liep apsirengti iliau. Kadangi dukra nepakluso, jos susibar. Nelanks paskait studentas gavo prastesn paymi ir labai tuo pasipiktino. Kolega, perdudamas jam uduot, pamiro pasakyti, kad pagrindinis reikalavimas - ianalizuoti konkret pavyzd. Kadangi studento atliktas darbas neatitiko keliam reikalavim, dstytojas para prast paym.
Interes konfliktai kyla dl suvokiamo ar esamo rungtyniavimo, skirting interes Vertybi konfliktai kyla dl skirting elgesio ir mini vertinimo kriterij, skirtingo gyvenimo bdo, ideologij ar religij. Struktros konfliktai kyla dl destruktyvaus elgesio ar destruktyvios sveikos, nevienodos kontrols, nelygaus nuosavybs ar itekli padalijimo, nelygi geografini, fizini ar aplinkos veiksni, laiko suvarym Informacijos konfliktai kyla dl informacijos stokos, neteisingos informacijos; skirtingo informacijos supratimo, skirtingo poirio tai, kas yra svarbu, skirting vertinimo bd. Santyki konfliktai kyla dl stipri emocij, klaidingo suvokimo ar stereotip, netinkamo bendravimo ar bendravimo trkumo, negatyvaus pasikartojanio elgesio. Interes konfliktus padeda sprsti interes, o ne pozicij aikinimasis, objektyvi kriterij nustatymas, siekimas rasti bendrus sprendimus, patenkinanius vis pusi poreikius, iekojimas bd galimybms iplsti ir itekliams gausinti. Vertybi konfliktus padeda sprsti vengimas problemas apibrti vertybes nusakaniais odiais, leidimas pusms sutikti ar nesutikti, takos srii, kuriose bt pusiausvyra, sukrimas, visoms pusms priimtin tiksl siekimas. Struktros konfliktus padeda sprsti aikus vaidmen apibrimas, destruktyvaus elgesio pakeitimas konstruktyviu, nuosavybs ar itekli perskirstymas, susitarimas dl nealiko ir abiem pusms priimtino sprendim primimo, proceso, derjimasis aikinantis interesus, o ne pozicijas, pusi naudojam takos priemoni pakeitimas, pusi fizini santyki ir santyki su aplinka pakeitimas, iorinio pusi spaudimo pakeitimas, laiko apribojim nustatymas. Informacijos konfliktus padeda sprsti susitarimas, kokia informacija svarbi, kokiais bdais j rinkti, trkstam ini gijimas, bendr informacijos vertinimo kriterij nustatymas, treiosios puss (pvz., eksperto) pasitelkimas. Santyki konfliktus padeda sprsti emocij kontroliavimas, taisykli nustatymas, pokalbi numatymas, emocij iraikos, kai pagrindiami jausmai ir numatomas tolesnis elgesys, skatinimas, suvokimo klaid isiaikinimas ir pozityvaus suvokimo skatinimas, bendravimo kokybiniu ir kiekybiniu poiriu tobulinimas, destruktyvaus pasikartojanio elgesio kontroliavimas, kai keiiamajo struktra, skatinimas pozityviai sprsti problemas.

l pav. Konfliktu prieastys (pagal Ch. V. Moore, 1986) Virininkas dviem pavaldiniams, kuri pareigos yra lygiaverts, pateik skubi uduot. Tam, kad uduotis bt skmingai atlikta, i pradi reikjo sukurti bendr plan. Darbuotojai susiginijo dl to, kuris i j atsakingas u planavim. Vienas darbuotojas inojo, kad kolega danai elgiasi destruktyviai: kritikuoja idjas, nesutinka su jokiu pasilymu, laiku neatlieka

savo darbo dalies ir 1.1. Be to, jis nepasitikjo kolega, todl nesil jam vienam kurti plano. Baimindamasis, kad uduotis nebus atlikta laiku, pats msi sukurti bendr plan. Kolega labai supyko. Pirmojoje situacijoje aprayto konflikto prieastis galjo bti skirtingos vertybs: dukrai svarbiausia - grois, mamai sveikata. Jei mama ir dukra bandyt viena kitai rodyti, kuri vertyb svarbesn, gali bti, kad j o dar labiau susipykt ir vertybi konfliktas pasipildyt santyki konfliktu. Kiekvienas mogus turi savo vertybi sistem, kuri susidaro ir kinta asmenybei brstant ir gyjant patirties. Sprsdami konflikt mes negalime pakeisti kito mogaus vertybi, galime tik kalbtis apie jas, stengtis suprasti ir gerbti jas. Vertybi konfliktai - sunkiausiai sprendiami, o kartais ir neisprendiami. Mintas konfliktas galjo kilti ir dl santyki (pvz., dl emocins bsenos), ir dl skirting interes arba dl neteisingos ar nepilnos informacijos (pvz., kokia oro temperatra, ar mama ir dukra turi t pai informacij?). Antrojoje situacijoje nors studentas ir paklaus kolegos, kaip turi bti atlikta uduotis, ir j atliko pagal gautus nurodymus, vis tiek gavo prast paym, nes kolega neperdav visos reikalingos informacijos. Konfliktas kilo dl nepakankamos informacijos. Informacijos konfliktai daniausiai yra lengvai isprendiami. Mintoje situacijoje studentas galjo ivengti konflikto pasiklaus-damas keli koleg arba paties dstytojo, kaip turi bti atlikta uduotis. Treiojoje situacijoje galima velgti tiek struktros (laiko suvarymai, neaikus atsakomybs padalijimas), tiek santyki (pyktis, nepasitikjimas, netinkamas bendravimas), tiek interes konflikt. Kad is struktros konfliktas bt isprstas, reikt pratsti uduoties atlikimo termin, susitarti dl bendr darbo taisykli ir padalyti darbuotoj atsakomyb. santyki konflikt padt isprsti koleg bendravimo kokybs gerinimas, pasitikjimo stiprinimas, konstruktyvi jausm iraika. Santyki konfliktus sunkiau sprsti, jeigu jie bna usits, ilgalaikiai, pasikartojantys, kartais perduodami i kartos kart, kai net pamirtama pykio prieastis. Interesai rodo, kurie dalykai monms yra svarbiausi, kokie yra j poreikiai. Danai tam, kad konfliktas bt isprstas, nepakanka vien pozicij, kurias gina puss, derinimo. Tada tenka gilintis ir stengtis suprasti, kokios viltys ir norai, baims, rpesiai ir bgtavimai lm tas pozicijas. Puss paprastai turi daug poreiki. Vieni poreikiai yra svarbesni u kitus. Tam tikr poreiki, motyvuojani elges, taka priklauso nuo to, kurie i j nra patenkinami ir kurie yra svarbesni. Patys stipriausi yra pagrindiniai mogaus poreikiai, pavyzdiui, saugumas. Interesai gali bti silpnai ireikti, sunkiai suvokiami ir nenuosekls. Isiaikinti kitos puss interesus padeda bandymas sijausti kitos puss vaidmen, bandymas suvokti, kodl ir kuo kitai pusei taip svarbi ginama pozicija. Kai abi puss isiaikina turinios bendr interes, tai padeda joms suartti ir iekoti susitarimo, pagrsto ne pozicijomis, o interesais (2 pav.). Plaiau interes konflikt sprendimas aptariamas skyrelyje Konflikto sprendimas". Problemos
Konflikto sritys

Pozicijos
Sprendimai, atitinkantys vienos puss puss poreikius

Pozicijos
Sprendimai, atitinkantys kitos puss puss poreikius

Matoma dalis

Vienos puss interesai

Viltys, lkesiai, baims, rpesiai

( bendri
interesai)

Kitos puss interesai

Viltys, lkesiai, baims, rpesiai

Nematoma dalis

2 pav. Nuo pozicij interes link Nagrindamas interes konfliktus D. Dena (1994) aptar su jais susijusias problemas, kurios padeda geriau suprasti t konflikt prieastis. Jis iskyr trij ri problemas - turinio, emocines ir apgaulingo turinio. Turinio problemos - tai klausimai, kurie rpi abiem pusms ir kuriuos i ties reikia sprsti (pvz.: sutuoktini nesutarimas, kur praleisti atostogas; tv ir paauglio snaus ginas dl to, kada jis turi grti namo). Turinio problemos atspindi objektyvius ir racionalius interesus. Kiekviena pus turinio problem ireikia per pozicij, kuri, aiku, skiriasi nuo kitos puss pozicijos (pvz.: monos nuomone, atostogauti reikia prie jros, o vyro nuomone, pakanka nuvykti prie eero ir ten praleisti kelias dienas; tvai mano, kad snus paauglys turt grti namo 11 vai. vakaro, o jis nort kur kas ilgiau pasilinksminti). Viena pus, gino metu pateikdama reikalavimus kitai pusei, bando priversti j priimti savo pozicij ir atvirkiai. Konfliktuose problemos kyla ne tik dl nuomoni skirtumo, bet ir dl emocini igyvenim, kurie patiriami j metu ir kurie vadinami emocinmis problemomis. D. Dena (1994) nurod tokias daniausias emocines problemas: valdios problemos, kylanios i poreikio valdyti kitus, daryti jiems tak ir i poreikio ilaikyti socialin status, pagrst padi skirtumu (pvz., vyras nekeiia savo nuomons dl atostog pirmiausia todl kad priverst mon paklusti); pritarimo problemos, kylanios i poreikio bti mylimam, noro patikti (pvz., draug teiraujasi nuomons apie nauj ukuosen, taiau i ties nort igirsti kompliment); sitraukimo problemos, kylanios i poreikio bti priimtam socialin grup (pvz., mona nori bti panai drauges, kurioms svarbu brangs nauji daiktai, todl atostogos kurorte - puikus bdas pasipuikuoti prie jas naujais drabuiais, prabangia maina); teisingumo problemos, kylanios i poreikio sukurti teisingus, lygiaverius, nealikus santykius (pvz., konkurso dalyvis mano, kad vertinimo komisija buvo alika ir nekompetetinga);

 identikumo problemos, kylanios i poreikio bti nepriklausomam, teigiamai save vertinti, rasti savo viet gyvenime ir tvirtinti asmenines vertybes (pvz., paauglys nori, kad jo kambario sienos bt papuotos garbinam heroj portretais ir nesutinka su tv poiriu tvark). Emocines problemas sunkiau atpainti nei turinio problemas. Gino metu paprastai neusimenama apie emocines problemas, kurios palaiko konflikt, nes jos nesuvokiamos ar nedrstama prisipainti, kad jos egzistuoja. Vienos puss atkaklus prieinimasis sprsti turinio problem, kitos puss akimis, tik sustiprina pastarosios sitikinim, kad ji yra neteisi. Viena pus, stengdamasi logikais tikinimais ugesinti" kitos puss emocines problemas, pastarj paskatina dar labiau ginti savo nuomon. Tada ginas tampa dar kartesnis, konfliktas siliepsnoja. Viena pus, faktais ir logika bandydama pakeisti kitos puss mstym, tik sustiprina pastarosios sitikinim savo teisumu. tikinjimais, ginais ar logikomis prielaidomis negalima nei patenkinti, nei sumainti kitos puss asmenini poreiki, dl kuri kyla emocins problemos. Danai problemos, traktuojamos kaip turinio, nra tokios reikmingos kaip atrodo i pirmo vilgsnio. Kartais jos bna nesusijusios su pagrindiniais pusi interesais. Konflikt metu danai ikeliami ir svarstomi kiti, anksiau nepastebti ar neatrod svarbs klausimai, vadinami apgaulingo turinio problemomis. Konflikto metu ios problemos neisprendiamos, nors apie jas daug kalbama, ir kartais dalyviams atrodo, kad jos yra tikrasis konflikto turinys. Apgaulingo turinio problemos tai emocins problemos, slypinios u turinio problem. Jos padeda patenkinti individualius poreikius, susijusius su emocinmis problemomis, ir yra lyg nesmoninga i anksto neplanuota sa-viapgaul. Bet kokiame svarstomame klausime gali slypti (ir danai slypi) ir turinio, ir apgaulingo turinio problema. Tikruosius pusi interesus atspindi emocins problemos. Wilmot ir Hoker (cit. pagal D. E. Nol 2001) teig, kad labai svarb vaidmen konfliktuose atlieka dalyvi tikslai: 1. Turinio tikslai (pvz., ginas dl pinig, kai vienas nori gauti, o kitas nenori duoti) retai bna vieni: kai kada turinio tikslams puss skiria daugiau dmesio nei i tikrj reikia (pvz., kategorikas vaiko reikalavimas, kad tvai duot pinig naujam prabangiam pirkiniui, gali rodyti kitus jo ir tv nesutarimus). 2. Santyki tikslai susij su hierarchija, jga, socialiniais vaidmenimis. Jie pagrsti emocijomis, daniausiai neteisybs jautimu. Kartais bna sunku atskirti iuos tikslus nuo turinio tiksl, (pvz., kai mogus jauiasi nepelnytai skriaudiamas, jis gali siekti atsikratyti io jausmo reikalaudamas pagarbos, lygybs ar teisingumo sprendiant problem). 3. Identikumo tikslai susij su savs vertinimu, socialiniu tapatumu, spdio valdymu. iuos dalykus paeidus kyla grsm psichologiniam mogaus egzistavimui. Jis stengiasi atsakyti klausim Kas a esu iame konflikte?". Kuo didesnis ikis savs vertinimui, tuo didesn kovos tikimyb. Kaip ir santyki tikslai, identikumo tikslai danai bna neireikti ir painiojami su turinio tikslais. 4. Proceso tikslai rodo, kam puss teikia pirmenyb, siekdamos isprsti konflikt (pvz., viena pus nori kovoti, kita vengti). Akivaizdu, kad kartais konfliktuojanios puss tuo paiu metu siekia skirting tiksl (pvz., viena pus siekia santyki tiksl, kita - proceso tiksl). Pusi tikslai konflikto metu gali kisti: pltojantis konfliktui vieni tikslai gali silpnti, kiti - stiprti, tapti svarbesniais ar simbolikais. Konflikt galima nagrinti kaip dinamik proces, apimant racionalj ir emocin asmenybs aspektus. Iorikai panai konflikt dinamika gali bti skirtinga ir dl nevienodo lygio prieasi. M. A. Dugan (1994) siek isiaikinti, koks gali bti ryys tarp vairi konflikto prieasi ir pateik sferin model, kuriame iskyr keturis konflikto lygius: Interpretavimo konfliktas (nesusikalbjimas ir nesusipratimai dl skirtingai interpretuojamos informacijos), Santyki konfliktas (jis gali apimti ir interpretavimo konflikt: nesusikalbjim ir nesusipratimus dl skirtingai interpretuojamos informacijos), Organizacinis konfliktas (jo metu gali irykti ir santyki, ir interpretavimo konfliktas), Visos sistemos konfliktas (jo metu lengvai atsiranda interpretavimo, santyki ir organizacinis konfliktai). Taigi nesusikalbjimas, kuris i pirmo vilgsnio atrod lengvai isprendiamas konfliktas, i ties gali bti labai sudtingas ir sunkiai veikiamas visos sistemos konfliktas, ir io konflikto metu gali irykti interpretavimo, santyki ir organizaciniai konfliktai. vairi lygi konfliktai sprendiami skirtingai, nors i pirmo vilgsnio jie gali atrodyti panas. Kadangi konfliktai kyla dl vairi, kartais labai sudting, j dalyviams ne visada lengvai suprantam prieasi, naudinga konflikt analizuoti vairiais aspektais. Tai pads geriau suprasti, kodl kilo konfliktas, nuo ko jis prasidjo. Be to, norint tinkamai isprsti konflikt kartais svarbiausia - pastebti prieasi pasikeitim, kartais - isiaikinti tikrsias prieastis, kartais - nustatyti prieasi reikmingum. Isiaikinus ir suvokus konflikto prieastis galima lengviau rasti skmingiausius jo sprendimo bdus. 4. ELGESIO BUDAI KONFLIKTINJE SITUACIJOJE Turbt pastebjote, kad toje paioje konfliktinje situacijoje vairs mons elgiasi skirtingai, kad panaiose situacijose ne visada tinka tas pats elgesio bdas. Koks elgesio bdas konfliktinje situacijoje tinkamiausias? Nuo koki veiksni ir aplinkybi priklauso jo veiksmingumas? Kaip pasirinkti veiksmingiausi elgesio bd? Tai klausimai, kuriuos bandysime atsakyti iame skyrelyje. Dauguma mokslinink, tiriani moni elges konfliktinse situacijose (Moberg, 2001; Rubin, Pruitt ir Kim, 2001; Scott, 1991; Dena, 1994), teig, kad konfliktinse situacijose mons elgiasi tam tikru bdu ir kad j elges galima paaikinti remiantis dvimaiu modeliu. iame modelyje autoriai iskyr vairius elges lemianius veiksmus: rpinimsi monmis ir rezultatu (Blake ir Mouton, 1981, cit. pagal Van de Vliert ir Kabanoff, 1990), darbo santykius ir asmeninius tikslus (Hali, 1969, cit. pagal Moberg, 2001), pasekmes sau ir kitam (Rubin, Pruitt ir Kim, 2001), bendradarbiavim ir savs tvirtinim (Thomas ir Ruble, 1976).

Autoriai nurod nevienod elgesio bd konfliktinje situacijoje skaii. Kai kurie i j iskyr tris, keturis ar penkis elgesio konfliktinje situacijoje bdus. Taiau, nepaisant interpretavimo skirtum, galima teigti, kad visuose modeliuose iskiriami elgesio konflikto metu budai yra panaus (Moberg, 2001; Janssen ir Van de Vliert, 1996). Daniausiai skiriami keturi elgesio konfliktinje situacijoje bdai: tiesioginis konflikto sprendimas (problemos sprendimas, integravimas, bendradarbiavimas), skirtum mainimas (prisitaikymas, paklusimas, nuolaidos), bandymas gauti kuo daugiau naudos kito sskaita (varymasis, dominavimas, kovojimas, jgos naudojimas), isisukimas nuo konflikto (vengimas, nieko nedarymas, pasitraukimas). Kai kurie mokslininkai (pvz., Ruble ir Thomas, 1976) nurod ir penkt bd - kompromis. Patogi ir danai praktikai naudojama Thomas ir Kilmann (1972, cit. pagal Scott, 1991) elgesio bd konfliktinje situacijoje klasifikacija. ie autoriai nurod penkis elgesio konfliktinje situacijoje bdus: konkurencija, vengimas, prisitaikymas, kompromisas ir bendradarbiavimas. Visi ie bdai pavaizduoti schema (3 pav.), kuri padeda geriau suprasti j santyk, skirtumus ir panaumus. Elgesio bdas konkreioje konfliktinje situacijoje priklauso nuo asmens siekio patenkinti savo ir kitos puss interesus, veikti galima kartu su kita puse arba individualiai, pasyviai arba aktyviai. Si schema gali padti nustatyti savo ar kit elgesio bd konfliktinje situacijoje. Konfliktinje situacijoje reaguosime pasyviai, jei stengsims pasitraukti ar prisitaikyti, aktyviai -jei rodysime pastangas isprsti konflikt. Jei esame Savo interes derinimas Bendradarbiavimas Konkurencija
Kompromisas

Aktyvs veiksmai

Vengimas Individualus veiksmai

Prisitaikymas Bendri veiksmai

Pasyvs veiksmai

Kitos puss interes tenkinimas 3 pav. Konflikt sprendimo budai (pagal: Scott, 1991) link veikti kartu, stengsims isprsti konflikt bendradarbiaudami. Jei veiksime individuliai, bandysime savarankikai sprsti problem ar vengsime j sprsti. Trumpai aptarsime elgesio konfliktinje situacijoje bdus, nurodydami, kada rekomenduojama juos taikyti norint skmingai isprsti problem (l lentel). l lentel Elgesio bd konfliktinje situacijoje taikymas (pagal Scott, 1991) Elgesio bdas Rekomenduojama taikyti, kai: Konkurencija - labai svarbi problemos sprendimo baigtis, - esame autoritetas ir ms pasilytas sprendimas yra tikrai geriausias, - sprendim btina greitai priimti ir turime pakankamai valdios, - neturime kito pasirinkimo, nra k prarasti, - esame kritikoje situacijoje, kai reikia nedelsiant sprsti problem, - reikia priimti nestandartini sprendim ir turime tam galiojimus. Vengimas - problema nra svarbi ir nenorime eikvoti jg jai sprsti, - jauiams neteiss ir manome, kad kitas yra teisus arba jis turi daugiau valdios, - neturime laiko ar esame pavarg, - situacija yra labai sudtinga ir norint isprsti problem reikia daugiau jg, nei turime, - bendraujame su sunkiu" mogumi ir santykiai su juo yra trumpalaikiai, - nra btinybs iuo metu priimti sprendim, - sprendiant problem trksta informacijos. Prisitaikymas - sprsti problem kitai pusei labai svarbu, o mums nesvarbu, - negalime laimti, nes kitas turi daugiau valdios ir yra stipresnis, - nedaug nusileisdami maai prarasime, - norime trumpam suvelninti situacij, kad vliau grtume prie jos, - nelabai svarbi problemos sprendimo baigtis, - norime isaugoti taikius ir gerus santykius su kitais monmis, - svarbiau isaugoti gerus santykius su kitais monmis nei siekti savo interes. Bendradarbiavimas - abiem pusms probiema labai svarbi ir n viena i j nenori pasitraukti, - pusi santykiai glauds, ilgalaikiai, puss priklauso viena nuo kitos, - abi puss ino problem ir viena kitos norus, - abi puss nori apsvarstyti kai kurias idjas ir rasti sprendim, - abi puss pajgios isakyti savo interesus ir iklausyti viena kit, - abi puss turi vienod valdi ir nejauia padi skirtumo, todl gali lygiomis

Kompromisas

- teismis iekoti problemos sprendimo - abi puss nori to paties, bet vienu metu negali pasiekti, - abi puss turi vienod valdi, - reikia greitai priimti sprendim, kai trksta laiko arba kai tai veiksmingiausias bdas, - tenkina laikinas problemos sprendimas, - galima gauti trumpalaik naud, - mums nra labai svarbu patenkinti savo norus ir galime pakeisti tikslus, - norime palaikyti santykius ir nors k nors gauti, o ne visk prarasti

Konkurencija. mogus, konfliktinje situacijoje taikantis konkurencijos bd yra aktyvus, jis pats silo konflikto sprendimo bd ir j taiko. Toks mogus siekia patenkinti savo interesus ignoruodamas ar paaukodamas kit interesus, priversdamas kitus priimti jo silom problemos sprendimo bd. Taigi jis atkakliai siekia tikslo. is elgesio konfliktinje situacijoje bdas yra veiksmingas, kai j taikanti pus turi pakankamai valdios, jgos, kai ino, kad jos sprendimas teisingas, ir kai gali atkakliai laikytis savo pozicijos. Pavyzdiui, konkurencijos bd taiko mogus, norintis sidarbinti ar laimti varybas. Taiau konkurencija danai skatina tamp ir nepasitenkinim, todl nra tinkamiausias tarpasmenini konflikt sprendimo bdas, kai tarpasmeniniai santykiai yra svarbs. Konkurencijos bdu sprsdamas konfliktus mogus gali bti nepakankamai pripaintas, taiau jis susilauks kit palaikymo ir pagarbos, jei sprendimas pasiteisins. Vengimas. Pus, sprendianti konfliktus vengimo bdu, negina savo teisi, nesistengia patenkinti nei savo, nei kitos puss interes. Ji bga nuo problemos, j ignoruodama ir perduodama atsakomyb u sprendim kitai pusei, arba stengiasi atidti problemos sprendim. Vengimas gali bti naudingas tais atvejais, kai viena konfliktuojanti pus turi daugiau valdios, o kita jauia, kad ginytis beviltika (nes nei viena, nei kita pus nepakeis savo nuomons), kai nra pakankamai laiko ir galimybi sprsti problem. Pavyzdiui, studentas vengia konflikto, kai nepasako profesoriui savo kritikos nuomons apie jo dstom dalyk ar ileist knyg, du draugai nekalba apie politik, nes ino, kad j nuomons yra prieingos. Gali pasirodyti, kad vengimas - tai tarsi pabgimas nuo problemos ir atsakomybs, kad tai - neveiksmingas konflikt sprendimo bdas, taiau taip yra ne visada. Vengimas kartais gali bti tinkama ir konstruktyvi reakcija konfliktinje situacijoje. Kartais problemos ignoravimas neisakant poirio j, temos pakeitimas, sprendimo atidjimas padeda problemai savaime isisprsti arba suteikia laiko tinkamai pasirengti sprendimui. Prisitaikymas. mogus, taikantis prisitaikymo bd, konfliktinje situacijoje veikia kartu su kita puse: jis nesistengia apginti savo interes, aukoja juos kitos puss naudai, jai nusileisdamas ar jos gaildamasis ir sutinka su kitos puss pasilytu sprendimu. Pavyzdiui: darbuotojas vykdo virininko nurodymus, nes nenori prarasti darbo, mona sutinka eiti sveius pas vyro draugus, nors jie ir nepatinka. Vengimas ir prisitaikymas gali bti taikomi atidedant problemos sprendim. Kai viena pus taiko prisitaikymo bd, ji veikia kartu su kita puse, dalyvauja konfliktinje situacijoje ir sutinka su kitos puss sprendimu. Taikydama vengimo bd, ji nedaro nieko, kad patenkint kitos puss interesus, o paprasiausiai nuo savs nusimeta problem. Jei nusileisdami kitai pusei jauiams eisti ir nepatenkinti, vadinasi, iuo atveju prisitaikymas netinka. Jis netinka ir tuo atveju, kai kita pus nesielgia pagal ms lkesius ir neatsako prisitaikydama prie ms arba nevertinams poelgio. Kartais nusileisdami kitai pusei, sutikdami su ja ar aukodami savo interesus jos naudai galime suvelninti konfliktin situacij ir atkurti iltus santykius. Bendradarbiavimas. Bendradarbiaujantys laikosi pozicijos: A laimiu ir noriu, kad kita pus lamt". Bendradarbiaujantis mogus aktyviai dalyvauja sprendiant konflikt, gina savo interesus, aikinasi kitos puss interesus ir ieko juos abu tenkinani sprendimo variant. Bendradarbiavimas -pasitikjimo, geranorikumo, daug laiko ir pastang reikalaujantis konflikt sprendimo bdas. Abi puss turi bti geranorikai nusiteikusios ir pasitikti viena kita, kad galt atskleisti savo tikruosius siekius. Nordama skmingai taikyti bendradarbiavimo bd viena pus gali sugaiti daug laiko ir dti daug pastang aikindamasi tikruosius kitos puss interesus ir poreikius, kurie skiriasi nuo i pradi isakyt. Viena pus, isiaikinusi kitos puss interesus, geriau supranta jos norus ir poreikius, konflikto prieastis. Kai abi puss isiaikina konflikto prieastis, problemas ir siekius, jos gali kartu iekoti nauj jas abi tenkinani sprendimo variant. Bendradarbiavimas yra draugikas, imintingas problem sprendimo bdas, kai patenkinami abiej pusi poreikiai. Taiau jam reikia daug pastang. Abiem pusms reikia turti pakankamai laiko, mokti isakyti savo poreikius, norus, iklausyti viena kit, rasti tinkamus sprendimo variantus. Jei puss turi pakankamai laiko ir joms svarbu sprsti problem, bendradarbiavimas yra geriausias bdas iekoti jas abi tenkinanio sprendimo. Kompromisas. mogus, taikantis kompromiso bd, atsisako dalies savo interes, kad i dalies patenkint kitos puss interesus. Kita pus elgiasi taip pat. Kitaip sakant, abi puss i dalies patenkina savo interesus. Puss visk pasveria ir keiiasi nuolaidomis, kai siekia rasti kompromisin sprendim, priimtin joms abiem. Tokie veiksmai gali atrodyti kaip bendradarbiavimas. Taiau kompromiso bdu sprendimas pasiekiamas derinant pozicijas: nuolaidos daromos tol, kol randama priimtina ieitis, nesiaikinami kitos puss poreikiai ir interesai. Bendradarbiaujant siekiama isiaikinti ir patenkinti tiesiogiai nepastebimus, taiau konflikto dalyviams svarbius interesus ir poreikius; siekiant kompromiso iekoma bd konfliktinei situacijai isprsti ar pakeisti, nusileidiama ar apsikeiiam nuolaidomis. Bendradarbiavimo tikslas - rasti ilgalaik abiem pusms priimtin sprendim, kompromiso tikslas - t minut tinkamas sprendimo variantas.

Kai kuriais atvejais bendradarbiauti gali bti nemanoma, pavyzdiui, jei konflikto dalyviai neturi nei laiko, nei jg. Tokiu atveju gali padti kompromisas. Kompromisas gali bti skmingas atsitraukimas ar netgi paskutin galimyb rasti kok nors sprendim. bd galima taikyti, jei nra pakankamai jg tikslui pasiekti arba jei niekas nenori vienpusi nuolaid. Radusios kompromis abi puss i dalies patenkina savo interesus. Jei kompromisas nepadjo isprsti problemos, visada galima pabandyti j sprsti i naujo. Rubin, Pruitt ir Kim (2001) elgesio konfliktinje situacijoje bdus suskirst pagal tai, kiek pastang deda dalyviai, siekdami isprsti konflikt. Autoriai nurod tris pagrindines strategijas, kurias taikant aktyviai sprendiami konfliktai: varymasis, nuolaidos ir problemos sprendimas. Vengimas (pasitraukimas ar neveiklumas) yra pasyvi strategija, kai nesistengiama isprsti konflikt. Konflikto sprendimo strategija plaija prasme - tai elgesys konflikto metu, taktini sprendim eil. Taktika - tai konkretus elgesio konflikto metu tipas. Taikant vien strategij galima priimti vairius taktinius sprendimus. Trumpai apibdinsime mintas strategijas ivardydami, kokias taktikas galima naudoti kiekvienu atveju. Varymasis - tai strategija, kai viena pus stengiasi primesti kitai pusei savo sprendim. Varymosi strategija - bet kokie vienos puss bandymai isprsti konflikt pagal jos ikeltas slygas, neatsivelgiant j kitos puss interesus. Jei viena pus pasirenka i strategij, ji siekia gyvendinti savo tikslus, patenkinti savo lkesius ir tikinti ar priversti kit pus daryti nuolaidas. Taikant i strategij naudojamos vairios taktikos: grasinimai, gsdinimai nubausti adant, kad jie bus pakeisti, jei kita pus leisis kalbinama; investavimas dalykus, skirtus konfliktui sprsti, be iankstinio susitarimo su kita puse. Jei varymosi strategija taikoma derybose, kai reikia susitarti, gali bti pasitelkiami tikinami argumentai, reikalavimai, aikiai pranokstantys turimas galimybes, pareikiama, kad kas bevykt, pozicija nebus pakeista, vedami grieti laiko apribojimai ar klausini sprendimo bdai, gudraujama. Problem sprendimas - tai tokia konflikto sprendimo strategija, kurios tikslas - rasti abiem konflikto pusms priimtinus variantus. Tai galima pasiekti derybomis arba su treios puss pagalba. Taikant problem sprendinio strategij stengiamasi isiaikinti problemas, kurios skiria" konflikto puses, ir rasti bei priimti abiem pusms tinkam sprendim. Strategijos esm n viena alis neatsisako savo nor, bet bando juos suderinti su kitos alies norais. Taikant i strategij galima naudoti vairias taktikas. Kai kurios i j gali atrodyti rizikingos, pavyzdiui: vienpusi nuolaid silymas tikintis i kitos puss toki pai nuolaid, kompromis slyg pateikimas ir svarstymas, savo pagrindini interes atskleidimas. Galima naudoti ir atsargesnes taktikas: tik usiminti apie galimus kompromisus, kompromis slygoms aptarti silyti tuos mones, kurie nra atsakingi u sprendimus, kviestis tarpininkus. Nuolaidos - tai strategija, kai viena i pusi maina savo lkesius. Taikant nuolaid strategij viena alis sumaina savo siekius, taiau tai nereikia, kad ji visikai nusileidia: nuolaidos gali bti dalins, susijusios su antraeiliais dalykais. Vengimas - konflikto sprendimo strategija, kai atsitraukiama nuo konflikto sprendimo. Vengimas reikiasi arba neveiklumu, kai abi puss neatlieka joki veiksm, kai viena pus pasyviai laukia, k darys kita, arba psichologiniu ar fiziniu pasitraukimu, pavyzdiui, maas vaikas slepiasi, kad ivengt petyni su vyresniuoju broliu. Kai kurie autoriai, naudodami daniausiai taikomas elgesio bd konfliktinje situacijoje nustatymo metodikas, band patikslinti elgesio bd santyk. Van de Vliert ir Kabanoff (1990) tyrim rezultatai parod, kad panaiausi ir sunkiausiai atskiriami bdai yra vengimas ir prisitaikymas. Van de Vliert ir Hordijk (1989) nuomone, nesvarbu, koks konflikto intensyvumas, kompromisas teorikai artimesnis problemos sprendimui nei vengimui, prisitaikymui ar konkurencijai. Nors elgesys iekant kompromiso ir sprendiant problemas yra gana skirtingas, socialins ir psichologins j pasekms yra panaios. Visi autori ivardyti elgesio konfliktinje situacijoje bdai gali bti veiksmingi sprendiant problemas, negalima iskirti n vieno bdo kaip paties geriausio ar blogiausio, kuris tikt visose situacijose. mogus gali taikyti visus elgesio bdus, taiau paprastai pasirenka vien, kuriam teikia pirmenyb ir kur taiko daniausiai. Teikti pirmenyb vienam bdui - natralus dalykas, taiau konfliktinje situacijoje taip apribojamos galimybs. Mokjimas atsivelgiant konkrei situacij pasirinkti elgesio bdus ir juos taikyti padeda lanksiai sprsti kylanias problemas. Rubin, Pruitt ir Kim (2001) teig, kad pasirinkus vien i trij pagrindini strategij maiau galimybi taikyti kitas strategijas, nors kartais sudtingoje situacijoje jas tenka derinti. Strategij derinimo sunkum prieastys: 1. Strategijos yra alternatyvs bdai susitarimui su kita konflikto puse pasiekti. Jei pus negali pritaikyti kurios nors strategijos, ji pasirinks kitas. 2. Taikant strategijas reikia tam tikro psichologinio nusiteikimo, pavyzdiui, neverta naudoti spaudimo, jei dirbame kartu su kita konflikto puse arba jei norime prie jos prisitaikyti. 3. Vienai pusei pasirinkus tam tikr strategij kita pus gali susidaryti ne visai teising jos vaizdin: jei viena pus naudoja nuolaid taktik, kita pus gali manyti, kad ji silpna. Jei varoms, kita pus gali prarasti pasitikjim mumis, dl to maja konstruktyvaus problemos sprendimo galimyb. Tinkamiausios strategijos rinkimuisi taikomi keli modeliai. Dvigubo suinteresuotumo modelis teigia, jog konflikto dalyviai, vertin savo suinteresuotum skme bei tai, kiek jiems svarbi kit dalyvi skm, renkasi elgesio bd. Jei mums rps ir savoji, ir kitos puss skm, rinksims problem sprendimo bd - bendradarbiavim, jeigu tik savoji - konkurencij. Jei manysime, jog svarbiau, kad pasisekt kitam, darysime nuolaidas, prisitaikysime, o jei nesame suinteresuoti nei savo, nei kitos puss skme, tiesiog vengsime, nesikiime. Sis modelis geriausiai paaikina dominavimo ir prisitaikymo rinkimsi (Sorenson, Morse, Savage, 1999). Kitas strategijos rinkimosi modelis vadinamas numanoma straegijos produktyvumo perspektyva. Dalyviai, vertin strategijos perspektyvum, t. y. kokia tikimyb pasiekti tiksl ir kiek kainuos vienos ar kitos strategijos pritaikymas, renkasi elgesio bd. tai renkantis veiksmingiausi elgesio konfliktinje situacijoje bd Scott (1991) silo naudotis Thomas ir Kilmann schema. Ji padeda ne tik nustatyti savo elgesio konfliktinje situacijoje bd, bet ir greitai bei patogiai pasirinkti tinkamiausi (r. l

lentel). Autor iskyr du svarbiausius elgesio bdo pasirinkimo aspektus: konflikto pusi jg santykio vertinimas ir kitos puss veiksm numatymas (ko galima tiktis i kitos puss). Pasak Scott (1991), konflikto baigiai labai svarbs yra pusi jg skirtumai. Pus, turinti daugiau jg, sprsdama konflikt gali rinktis konkurencij ir atkakliai siekti savo tiksl. Pusei, turiniai maiau jg, tokioje situacijoje tenka prisitaikyti -ji nerizikuos prarasti reikming dalyk, pavyzdiui, draugysts, darbo, bendradarbi pagarbos. Net ir iekant kompromiso stipresn pus gali pasinaudoti savo jga. Taiau jei turiniai maiau jg pusei svarbu pasiekti savo tikslus ir apginti savo interesus, ji gali rinktis atvir kov. Jai pravartu sustiprinti savo pozicij ar susilaukti kit moni palaikymo. Kad abi puss skmingai bendradarbiaut ar rast kompromis, j jgos turi bti panaios arba jos turt bti nusiteikusios nesinaudoti padi skirtumu, t. y. geranorikai ir nuoirdiai sprsti problem. Prieingu atveju daugiau jg turinti pus gali kita puse pasinaudoti, ypa jei pajus, kad pastaroji linkusi nusileisti. Kiekviename konflikte puss jg gali lemti skirtingi veiksniai. Tai gali bti ekonomin galia, valdia, informuotumas, socialinis pripainimas, reputacija, fizin jga, deryb gdiai, isilavinimas, kartais - asmenins savybs: emocinis stabilumas, kantryb, ikalbingumas. Elgesio konfliktinje situacijoje bd padeda pasirinkti prioritet nustatymas - kas pusms svarbiausia; abiej pusi reali problem ir interes isiaikinimas, kai atvirai kalbama apie kitos puss interesus arba bandoma juos nuspti, kai ji nepasirengusi apie tai kalbti; kitos puss reakcijos pasirinkt elgesio bd numatymas. Kartais konfliktas gali bti isprstas tik vienu bdu. Kartais, kai konfliktas sudtingas ir usitss, galima taikyti kelis bdus: vienu bdu galima isprsti vien problemos dal, kitu - kit, dar kitu galima laikinai isprsti problem. Tinkamai pasirinkus elgesio konfliktinje situacijoje bd didja susitarimo ir skms tikimyb. 5. KONFLIKTO ESKALACIJA Nors konflikt mons daniausiai nemgsta, jie jaudinasi ir suka galvas, kaip tuos konfliktus kuo greiiau ir skmingiau baigti, vis dlto daug konflikt usitsia ir gilja. iame procese galima velgti tam tikrus dsningumus. Nagrinjant konfliktus vartojama konflikto eskalacijos svoka. Viena vertus, eskalacija gali reikti tai, kad vienas konflikto dalyvis naudoja vis grietesn taktik, darydamas spaudim kitam dalyviui. Kita vertus, eskalacija gali reikti konflikto tampos stiprjim apskritai. Ar konfliktas bus eskaluojamas ir kaip tai vyks, priklauso nuo daugelio veiksni. Tai, kaip tarpasmeninius konfliktus ir j dalyvi santykius gali paveikti pastarj bsenos, motyvacins ir vertybins orientacijos, individuals ypatumai bei vidiniai prietaravimai, aptarsime antrojoje dalyje. ioje dalyje apvelgsime konflikto eskalacij bei bendruosius jos dsningumus. Konflikto eskalacijos metu kiekviena pus pasikeiia, ie pokyiai stiprina konflikt ir didina tamp. Rubin, Pruitt ir Kim (2001) nurod penkis toki pokyi tipus, kai pereinama: 1) nuo velni prie griet bd kitai pusei paveikti, 2) nuo nedidelio svarstom klausim ir problem kiekio prie didesnio problem ar gino objekt kiekio, 3) nuo dalini tem prie bendr, 4) nuo rezultato siekimo prie siekimo nugalti prieinink, o vliau - prie siekimo padaryti jam al, 5) nuo nedidelio dalyvaujani asmen skaiiaus prie didesnio j skaiiaus, pasitelkiant alininkus. Silpna konflikto eskalacija gali padti konstruktyviai sprsti - skatinti konfliktuojanias puses iekoti informacijos, bti krybikomis ir rinktis tinkamiausius sprendimo bdus. Taiau stipri konflikto eskalacija paprastai kelia problem ne tik jo dalyviams, bet ir tai visuomens daliai, kuri susijusi su konfliktu (Janssen irvande Vliert, 1996; Patfoort, 1995,SandoleirvanderMerwe, 1993). Pateiksime tris konflikto eskalacijos modelius, padedanius suprasti jo eig ir jo metu vykstanius procesus: agresyv gynybin model, spiralin model ir struktrini pokyi model. 5.1. Agresyvus gynybinis modelis Agresyvaus gynybinio modelio struktra yra paprasiausia: j sudaro du dmenys, tarp kuri yra vienpus sveika (4 pav.).
Numanomas interes nesutapimas Agresoriaus elgesys

Besiginaniojo elgesys

4 pav. Agresyvus gynybinis modelis Viena pus - agresorius - siekdama norim pokyi pradeda konfliktuoti su kita puse. I pradi abi puss daniausiai varosi velniai, taiau jei tai nepadeda, jos imasi vis grietesni priemoni. Konflikto dalyviams gali atrodyti, kad dar truputis j pastang, dar grietesni j reikalavimai ar kategorikesnis atsakymas privers kit pus nusileisti. iame konflikto eskalacijos modelyje odiai agresorius ir besiginantysis neturi vertinamojo atspalvio, jie nenurodo, kuris konflikto dalyvis teisus, kuris ne.Agresorius - alis, kuri siekia kaip nors pakeisti esam situacij, o besiginantysis - alis, kuri prieinasi pokyiams. Agresorium i gali bti: upuolikas, bandantis atimti i kito mogaus jam priklausant daikt; tvai, siekiantys, kad vaikai grt namo nustatytu laiku; darbdavys, norintis, kad darbuotojai atlikt uduot pagal jo nurodymus; mokytojas, raginantis, kad

mokiniai susitvarkyt klas; to paties bendrabuio kambario gyventojas, norintis irti kit televizijos program; valstyb, reikalaujanti, kad kita alis vykdyt slygas. is modelis kai kuriems konfliktams aikinti netinka, nes jame yra vienpusis prieastinis nuoseklumas - besiginantysis tik reaguoja agresoriaus elges. Kartais, kad bt geriau suprantama, kas vyksta konflikto metu, verta taikyti spiralin konflikto eskalacijos model (5 pav.). 3.2. Spiralinis modelis Tokios konflikto eskalacijos metu vienos puss taikomos grietos taktikos (A) sukelia kitos puss psichologin reakcij (B), skatinanija imtis griet atsakomj priemoni (C). Tai sukelia pirmosios puss psichologin reakcij (D) ir kita pus sugrietina savo taktikas. Konfliktas danai sukelia nerim. is nerimas, anot Deutch ir Scherer (1992), pagrstas nesmoninga baime neatsilaikyti prie kito mogaus agresij arba baime bti tokiam piktam, kad gali sueisti kit mog.
Numanomas interes nesutapimas
Grietos taktikos, kurias taiko viena pus

Psichologin kitos puss reakcija

Psichologin pirmosios puss reakcija

Grietos taktikos. kurias taiko kita pus

5 pav. Spiralinis modelis Spiraliniam modeliui bdingos keturios psichologins reakcijos: 1) kitos puss kaltinimai (kiti smerkiami u neleistin elges, jiems priskiriama atsakomyb u konflikto atsiradim, todl kyla noras jiems atkeryti ir juos nubausti); 2) pyktis kitai pusei - daniausia emocija (kaip taip galima!"); 3) kitos puss baim (iuo atveju spiralin konflikto eskalacijos model galime vadinti gynybiniu, nes kiekviena konflikto pus bando apsiginti nuo pavojaus, kur iri gynybiniuose kitos puss veiksmuose); 4) grsms vaizdiui baim (kartais grasinimai kelia pavoj tam vaizdiui, kur viena pus turi susidariusi apie kit, o kartais gresia pavojus savo susikurtam vaizdiui, pvz., gali kilti abejoni dl statuso, galios, nepriklausomybs, lojalumo, nepaperkamumo ir pan.). Remiantis spiraliniu konflikto eskalacijos modeliu galima paaikinti daugel konflikt, kuri dalyviai pakartotinai naudoja vis labiau kit pus eidianias priemones. Spiralinis modelis padeda paaikinti tiek kai kuriuos tarptautinius nesutarimus, tiek vairi grupi konfliktus, tiek eimyninius kivirus (konflikto metu vardijamos vis senesns bei didesns kito mogaus nuodms, sakomi vis labiau eidiantys odiai), tiek paprasiausias petynes ( stipr prieininko smg norisi atsakyti ne silpnesniu, o varovas, matyt, irgi nenors nusileisti ir smogs atgal dar stipriau...). Taip vykstantis tarpasmeninis konfliktas kartais vadinamas ydingu ratu". Rato pradia gali bti koks nors vienos puss veiksmas ar odis, t. y. pradinis vykis. Jei vienos puss ingsn kita pus interpretuos kaip prieik ketinim jos atvilgiu iraik, vystysis konfliktas. Suvokusi prieikus vienos puss ketinimus kit pus gali apimti gynybinis pyktis, skatinantis imtis atsakomj veiksm, t. y. kontratakuoti, o po to ie veiksmai daniausia kartojasi, nes kita pus jauiasi nepelnytai sulaukusi tokios reakcijos. Pavyzdiui, bendramokslis tuo metu, kai Js atsakinjote, uuot pagelbjs, m kikenti. Jums atrodo, kad jis pasielg tikrai nedraugikai, juk Jus jam visada paddavote, net uraus skolindavote... Tad dabar, regis, visai pagrstai sieidiate ir nusprendiate bendramoksliui atkeryti, pareikdami, kad daugiau Js ura jis nematys. O gal rasite dar veiksmingesni priemoni, kaip jam pakenkti? Ir kaip manote, kas bus toliau? Konflikt sprendimo klasikas Mortonas Deutsch (cit. pagal Svveeney, Carrutthers, 1996) konflikto eskalacij palygino su laikrodio rodykls judjimu: sitikinimai ir nuostatos atsiranda 12.00, konfliktas vyksta 3.00, konstruktyvus ar destruktyvus elgesys bna 6.00, atitinkamos pasekms atsiranda 9.00, o tai sustiprina sitikinimus arba formuoja nuostatas, t. y. veda vl prie 12.00. Konflikto eskalacij palaiko viena mogika savyb: kiekvienas mano, kad jo veiksmai labiau atitinka normas ir yra ne tokie agresyvs, kaip tokie patys kit moni veiksniai jo atvilgiu. Paprastai tariant, seikdami gr, galime persistengti: provokacija sukelia dar agresyvesn atsak ir konfliktas sustiprja. Ar kada nors pagalvojote, kad besipykstantys suaug mons panas vaikus? Spilman ir Spilman (1991, cit. pagal Noll, 2001) pastebjo analogij tarp konflikto eskalacijos ir laipsniko grimo ankstyvj vaikyste psichologins, pirmiausia emocins, raidos pakopomis: konfliktui giljant, jo dalyviai elgiasi vis vaikikiau. Spilman ir Spilman iskyr penkias io proceso stadijas. Pirmoji stadija bdinga kasdieninio gyvenimo situacijoms, kai gerus santykius palaikanij konfliktai sprendiami atsakingai, konflikt dalyviai yra empatiki, t. y. geba sijausti kit bsenas ir juos suprasti. ioje stadijoje mons bendradarbiaudami ieko objektyvi sprendim. Jeigu kuri nors pus pernelyg atkakliai laikosi savo poirio, konfliktas gali pltotis ir pereiti antr stadij.

Antrojoje stadijoje konflikto alys pakaitomis tai bendradarbiauja, tai varosi. Jos supranta, kad turi bendr interes, taiau asmeniniai norai atrodo svarbesni nei kit. Pirmenyb teikiama saviems argumentams, tad informacijos rinkimas tampa ribotas. Logika ir supratimas padeda susitarti arba pasiekti pergal, stengiamasi jokiu bdu neparodyti savo silpnumo. Treiojoje stadijoje kiekviena pus bijo prarasti bendro sprendimo pagrind. Jos netenka vilties, kad pavyks rasti iminting ieit. Po nevaising ir alinani diskusij seka veikla, rodanti, kad n viena pus nelinkusi nusileisti. Danai iekoma pagalbinink, kreipiamasi teisininkus. Tai gali laikinai sumainti tamp ir nerim, nes konflikto dalyviams gali atrodyti, jog pagaliau kakas daroma. alys pasikliauja jga ir mano, jog, darydamos spaudim, pakeis kit pus. Inyksta empatikumas, oponentai apibdinami stereotipikai, kaip negarbingi, be princip, apgavikai. Ketvirtojoje stadijoje galima velgti panaum su eeri met vaiko mstymo ir emocij lygiu. Konflikto alys supranta kit moni poir, taiau nesugeba atsivelgti j mintis bei jausmus ir situacij. alys nebeino, kaip ivengti vaidmen, kuriuos jos atlieka konflikto metu, ir bijo prarasti savo autoritet. Jei ioje stadijoje nepavyksta sustabdyti konflikto, jis gali labai suintensyvti. Penktojoje stadijoje lyg grtama ankstyvj vaikyst, konflikto dalyviai gali tapti visikai prieiki. Jie mano, kad svarbiausios vertybs, sitikinimai ir moraliniai sipareigojimai yra pavojuje, nesugeba savarankikai vertinti ir suvokti situacijos. Kartais alims atrodo, kad jos visk gali ir kad joms negali nepasisekti. Gsdindamos ir baugindamos viena kit, konflikto puss stengiasi visikai kontroliuoti situacij ir tokiu bdu eskaluoja konflikt, naudodamos jg. Tai gali tstis tol, kol puss pasijus isekusios arba kas nors, pvz., teisjas ar ekspertas, priims sprendim. Taigi pltojantis konfliktui, jo dalyviams tampa vis sunkiau patiems rasti priimtinus sprendimus, ir tiems, kurie nori jiems padti isprsti konflikt, tampa vis sunkiau tai padaryti ar suprasti juos, su jais susinekti.
3.3.

Struktrini pakitim modelis

Struktrini pakitim modelis (6 pav.) yra dar sudtingesnis konflikto eskalacijos modelis. Jis padeda suprasti, kodl kai kurie konfliktai usitsia ir kodl padidja vlesni tarpasmenini konflikt eskalacijos tikimyb. io modelio esm ta, kad konflikto metu galimi tam tikri pasikeitimai neleidia atkurti jo pradioje buvusi santyki ir trukdo skmingai isprsti konflikt. Aikindami model, Rubin, Pruitt ir Kim (2001) iskyr tris struktrini pakitim ris: individ psichologini bsen pakitimai, grupi struktros ir funkcionavimo pakitimai; bendruomens ar visuomens dalies, kuriai priklauso abi konflikto puss, pakitimai.
sismonintas interes nesutapimas
Grietos taktikos, kurias taiko viena pus Struktriniaikitos puss pakitimai

Struktriniai pirmosios puss pakitimai

Grietos taktikos. kurias taiko kita pus

6 pav. Struktrini pakitim modelis. Itisins rodykls rodo konflikto eskalacijos cikl, punktyrins rodykls palaikanius mechanizmus, dl kuri struktriniai pakitimai tampa ilgalaikiais. Individ psichologini bsen pakitimai Pltojantis konfliktui gali atsirasti ir stiprti ne tik prieikumo bei varymosi tikslai, bet ir neigiamos nuostatos ir suvokimas, nuasmeninimas ir numoginimas. Du pastaruosius pokyius panagrinkime kiek plaiau. Neigiamos nuostatos ir suvokimas Neigiama nuostata, t. y. pasirengimas, polinkis tam tikru bdu reaguoti daiktus, mones ar vykius, yra galima paskata tsti konflikt. Jei konfliktas nedidelis, galime prisiimti atsakomyb u susidariusi padt - tai trukdys formuotis neigiamoms nuostatoms ir skatins sprsti problem. Neigiamos nuostatos stipresniame konflikte atsiranda dl vairi prieasi. Kuo konfliktas didesnis, tuo daugiau atsakomybs ir kalts tenka dalyviams. Pltojantis konfliktui, savs kaltinimas vis labiau skaudina, tad stiprja noras save apsaugoti ir kaltinti kit pus. Nema tak turi tai, kad skiriasi situacijoje dalyvaujaniojo ir j stebiniojo poiriai. mogui jo paties elgesio prieastys yra aikesns nei tos, dl kuri vienaip ar kitaip pasielg kitas mogus. Aikindami savo elges, mes daugiau dmesio skiriame situacijai, o vertindami kito mogaus elges, mes nepakankamai atsivelgiame situacij ir galime skubotai daryti neigiamas ivadas apie kito mogaus asmenybs bruous. mons link racionaliai aikinti savo elges, eskaluojant konflikt, o tai gali stiprinti neigiam poir kitus situacijos dalyvius. Galima iskirti kelis neigiam nuostat ir suvokimo poveikio aspektus: Tampa lengviau kaltinti kit pus dl sav neskmi ar nemalonum. Daniau kaltiname nemalonius asmenis, kuriais nepasitikime, o ne mgstamus asmenis.

.3.1.

 Neteisingai aikinami kitos puss veiksmai. Jei mogus kelia nepasitikjim, abejojame gerais jo ketinimais, o nevienareikmiai jo veiksmai mums atrodo grasinantys. Silpnja veiksniai, sulaikantys nuo kerto atsakant provokacij. Agresij daniau nukreipiame nemgstam ir negerbiam asmen. Nuostatos trukdo bendrauti. Vengiame asmen, kuri nemgstame, prie kuriuos esame neigiamai nusiteik, o bendravimo stoka didina nesupratim. Silpnja empatija. Sunku sijausti, jei kita pus labai svetima. Tuomet jos nesuprasime ir velgsime piktavalikus jos elgesio motyvus. Formuojami didels konkurencijos pagal princip viskas arba nieko" lkesiai. Kai konflikto dalyviams ima atrodyti, kad nenaudinga iekoti problemos sprendimo, vienintel manoma ieitis lieka varymasis. Kita pus ima atrodyti kaip didiausias prieas, o sau priskiriamas teigiam irinktj vaidmuo. Kaip teig Mayers (2000), viena i pastaruoju metu labiausiai erzinani, taiau psicholog rodyt ivad yra stiprus alikas palankumas sau. mons u skm prisiima didesn atsakomyb negu u blogus poelgius ar neskmes, labiau pasikliauja savo sitikinim ar vertinim tikslumu ir danai pervertina save, sivaizduodami, kad tinkamai pasielgt situacijose, kuriose dauguma elgiasi ne visai tinkamai. Neigiamos nuostatos ir suvokimas gali ilikti labai ilgai. Taip yra i dalies dl abipusio jausm ir nuostat ryio: neigiami sitikinimai pateisina neigiamus jausmus, neigiami jausmai savo ruotu sustiprina spd, kad sitikinimai teisingi. Rubin, Pruitt ir Kim (2001) nurod ir kitus veiksnius, turinius takos neigiam nuostat pastovumui: isipildani pranayst, elgesio tobulinim, savs teisinim, atrankin suvokim, atsiribojant prieikum. Eskaluojamame konflikte danai galime pastebti isipildani pranayst: kai tikims, kad kiti padarys k nors blogo, taip ir vyksta. Daugelis i kartaus vaikysts patyrimo inome, kad geranoriki suaugusij perspjimai - nebk, nes nugrisi!", neimk, nes sudauysi!" daniausiai reikia, kad i ties nugrisime ar k nors sukulsime. Panai aikiaregyst bdinga konfliktui. Prasta nuomon apie kit konflikto pus bei neigiami lkesiai jos atvilgiu skatina vien pus elgtis taip, kad ji iprovokuoja kitos puss elges, patvirtinant mintus lkesius. Pavyzdiui, pradedame galvoti, jog kiti mus apgaudinja. Tada, ko gero, imsime elgtis atsargiau, bsime taresni ar piktesni, stengsims tikrinti ir kontroliuoti. Kita pus, pajutusi ms nepalankum, nesitikdama supratimo, gali sunerimti ir dl ventos ramybs kai ko mums nepasakyti ar k nors pagrainti. O gal ji pajus azart ir i ties nors apgauti, taip pateisindama ms lkesius? Kartais vienos puss bgtavimams isklaidyti kitos puss veiksm gali bti per maai. Savo elges pateisinti stengiams vairiais bdais. Konflikto eskalacij palaiko tai, kad mons savo prieikiems veiksmams pateisinti naudoja psichologin gynybos priemon - racionalizacij. Kadangi bet kur elges galima racionaliai paaikinti, kartais bna sunku nusprsti, ar paaikinimas yra teisingas. Kai tikrj savo elgesio prieasi nesismoniname, nesuprantame, arba kai jos atrodo grsmingos, gdingos, nenusipelnanios pritarimo, iekome paaikinim, kurie atrodyt kitiems monms moraliai priimtini arba logikai nuosekls bei atitikt koki nors nuostat, mint, jausm tam, kad paslptume tikruosius savo poelgi motyvus (a tai darau dl js gerovs"). Svarb vaidmen atlieka ir atrankinis suvokimas. Esame link pastebti tai, k norime. Pavyzdys - sporto varyb stebjimas. Kiek irov kartais pasipiktina teisju, nors specialistai jam joki priekait neturi!.. Psichologai nustat, kad sirgaliai pastebi daugiau prieinink komandos praang, nei tos komandos, kuri jie palaiko. Tai sustiprina nuomone apie teisjo alikum. O kaip Js manote, ar mokytojas daniau pastebs kontrolinio darbo metu nusirainjanius tos klass, su kuria gerai sutaria, mokinius, ar tos, su kuria nelabai sutaria, mokinius?.. Kitas atrankinio suvokimo konfliktinje situacijoje aspektas -savo poirio patvirtinim iekojimas. Jei norime rasti k nors blogo, tai ir rasime. Jei esame suformulav tam tikras hipotezes, turim informacij panaudosime taip, kad patvirtintume savo prielaidas. Pavyzdiui, konflikto metu kitai pusei mes galime pateikti tokius klausimus, kad bet koks atsakymas juos tik patvirtins ankstesn ms prielaid. Sakykime, a teiraujuosi: Kodl tu nepaisai verting mano pasilym?". Jei panekovas aikinsis, man atrodys, kad jis i ties ignoravo mano silymus, o jei bandys prietarauti - kad jis nenori prisipainti arba nesuvok netinkamai elgsis. O kokio atsakymo galtumte tiktis klausim Kas lemia tok neatsaking tavo poir j mokymsi?". Ms neigiamoms nuostatoms ilgiau ilikti padeda manymas, jog duomenys, patvirtinantys ms turim kitos puss vaizd, atspindi pastovius jos bruous, o duomenys, neatitinkantys ms neigiam lkesi, atsirado dl laikin iors poveiki. Taigi, nepriimtini kitos puss veiksmai mums atrodo atspindintys tikruosius prieikus jos kslus, o draugiki jos poelgiai nulemti atsitiktini aplinkybi. Neigiamas nuostatas palaiko ir tai, kad nesinori bendrauti su nemgstamais ir negerbiamais monmis. Jei santykiai su tokiais monmis nutrksta, prasta nuomon apie juos gali ilikti ilgai, nes ji paremta ankstesne neigiama bendravimo patirtimi, be to, j gali sustiprinti vairs gandai bei ikreipta informacija. Nuasmeninimas ir numoginimas Konflikt sunkiau sprsti tada, kai kita pus laikoma nuasmeninta, t. y. kaip tam tikros kategorijos ar grups atstovas, o ne kaip individas. Tai i dalies slopina veiksnius, sulaikanius nuo agresyvaus elgesio. Mes galime bti iauresni tada, kai agresijos objektas yra toli nuo ms, ne regos lauke, kai jo nepastame, neinome jo vardo. Tada bna lengviau ignoruoti fakt, kad kit grupi atstovai taip pat yra mons, ir netgi gana panas mus. Su abstrakiu sutvrimu galima nesunkiai susidoroti ir diaugtis savo sumanumu. Agresij lengviau reikti ir save nuasmeninant, maiau sismoninant savo identikum, pvz., dvdami tam tikr uniform mes galime jaustis pareigoti elgtis pagal atitinkamos grups priimtas taisykles, maiau asmenikai atsakingi u savo veiksmus. Tada kitiems vliau aikiname, kad savo iniciatyva btume elgsi kaip nors kitaip, bet taip elgtis mus pareigojo priklausymas atitinkamai grupei. kit konflikto pus mes galime velgti kaip nevert jokios mogikos pagarbos, t. y. net mogaus vardo, jei mums atrodys, kad kita pus atmeta svarbiausias ms vertybes. Jei ias vertybes siejame su teise vadintis mogumi, tai, ms manymu, j

nepripastantys asmenys gali bti nuraomi ne moni" kategorij. Tada galime sau leisti elgtis su jais kitaip, nei paprastai bendraujame. 5.3.2. Grupi pakitimai mons link didiuotis savo grupe ir laikyti j pranaesne u kitas. Kai stiprjaniame konflikte dalyvauja grups, gali vykti struktriniai j pakitimai. Prieikus tikslus ir prieik suvokim skatina grupinis aptarimas, siekiama juos paversti grups normomis. Esant ioriniam prieui grup labiau susitelkia, o tokioje grupje sustiprja naujos normos, grups nariai t norm labiau laikosi. Danai atsiranda nauji lyderiai, agresyvesni u buvusiuosius, skatinantys grup kovoti. Jei viena konflikte dalyvaujanti alis yra neorganizuota, neturinti struktros, gali atsirasti karingas pogrupis. Galimi tokie grupi pakitimai: 1. Grups poliarizacija - grupje vyraujani nuostat ir polinki stiprjimas. Grups nariai, aptardami nuostatas, kurioms dauguma nari pritaria arba su kuriomis nesutinka, sustiprina savo pozicijas. Tai vyksta taip: mogus, iklauss kit poirius bei argumentus ir sitikins, kad kit nuomon panai jo, visa tai suvokia kaip savo poirio patvirtinim ir argumentus savo naudai. Be to, grups nariai lyg ir lenktyniauja, kurio isakyta nuomon bus kategorikesn. Svarbs grups sprendimai gali bti ikreipti, o geras grups nari sutarimas ir mstymas gali neatitikti tikrovs. Nesunku prisiminti grupinio mstymo pavyzd, kai audringos diskusijos dalyviai vienareikmikai nusprendia, kas bus ir k reikt daryti, o po to paaikja, kad aplinkybs pakito visai ne pagal j numatyt plan, kad pasekms yra visai nepanaios j pageidautas. Ir tada tik belieka klausinti vienas kit, kas gi vyko pokalbio metu, kodl niekas nenumat galim klii, kodl niekas nepateik kitokio silymo, ne tokio palankaus grups nuomonei. 2. Norm, palaikani lenktyniavimo nuotaikas, atsiradimas. Grupje gali greitai atsirasti ir tapti jos normomis tam tikros nuostatos, poiriai, tikslai, elgesio bdai, kurie daugumai nari atrodo teisingi. Nepasitikjimas, nenoras bendrauti, principo viskas arba nieko" laikymasis taip pat gali tapti tradicija. 3. Grupini lenktyniavimo tiksl atsiradimas. Grups nariai gali lenktyniauti, iekodami bd, kaip skmingiau veikti kit konflikto pus, sunaikinti prie". Derinant veiksmus, dalijantis patirtimi bendra grups veikla tampa efektyvesn. 4. Didjantis grups sutelktumas. Didja konformikumas, t. y. asmenys elgesiu ar mstymu derinasi prie grups norm (jei visiems mano grups nariams kiti atrodo tokie blogi, tai, matyt, taip i ties yra, nors man kitaip regis"). Gali bti baisu isiskirti (kaip bsiu balta varna tokiu sunkiu savikiams metu"), visa energija nukreipiama taip troktamam tikslui gyvendinti. 5. Karing vadov vyravimas. Lyderius turi dauguma grupi. Vienose jie skiriami, kitose jais tampama dl tam tikr savybi. Daniausiai lyderiais tampa pagrindinius grups lkesius ireikiantys ir grups veikl atitinkantys mons. Konflikto eskalacijos metu labiau seksis ne taikos balandiams", iekantiems bd susitarti, o atspindintiems grups nari pykt, turintiems ypa neigiamas nuostatas, gebantiems suvienyti kovines jgas vadovams. Jie gali palaikyti grups ryt imtis kratutini priemoni. 6. Agresyvi pogrupi atsiradimas. Nauji konfliktiki pogrupiai paprastai atsiranda menkai organizuotoje moni grupje. Anksiau maai bendrav kovingesni grups nariai, pastebj savo panaum, bendrus interesus bei norus, pradeda aktyviai bendrauti, palaikyti vienas kit ir planuoti bendr veikl. Jei atsiranda grup, kurios vadovai labai kovingi, o pagrindinis grups tikslas - nugalti varov, konfliktas gali spariau pltotis. Pakitimai grupse gali ilikti dl keli prieasi. Konfrontacinius tikslus ir agresyv elges su kitais monmis atitinkanios normos gali ilgai gyvuoti dl socialinio spaudimo, kai garsiai jomis abejojantys grups nariai baudiami, o kiti bijo pasakyti savo nuomon. Jei grups egzistavimas grindiamas konfliktins situacijos buvimu, grupei gali bti svarbu ilaikyti konflikt. Agresyvs pogrupiai gali ilikti, nes yra naudingi j nariams: vieniems suteikia geidiam status, kitiems - gerov ar darb, tretiems - gyvenimo prasms pojt. Konfliktas gali bti labai naudingas ir lyderiams, norintiems ilaikyti savo padt grupje. Jeigu lyderiais jie tapo dl savo karingumo ar dl to, kad geba skmingai veikti konfliktinje situacijoje, gali trukdyti sprsti konflikt arba veltis kitus konfliktus.
5.3.3.

Bendruomens ar visuomens dalies pakitimai

Kai dvi grups sitraukia konflikt, aplinkiniams danai bna sunku ilikti neutraliems. Viena vertus, konflikto dalyviai, iekodami alinink, gali kreiptis aplinkinius su uki Kas ne su mumis, tas prie mus", taip skatindami neutraliuosius pasirinkti, kuri pus jie palaikys. Kita vertus, konflikto eskalacija gali trikdyti aplinkinius ir kelti jiems baim. Sunku ilikti neutraliam, kai matai siutusius, tusius mones, aukianius vienas ant kito, kenkianius vienas kitam. Tokiais atvejais norime, kad konfliktas baigtsi, ir palaikome t pus, kuri mums yra artimesn, suprantamesn arba atrodo maiau kalta. Maiau patraukli atrodys ir maiau palaikymo susilauks ta pus, kurios kelias iki konflikto eskalacijos mums pasirodys ilgesnis, kuri pirmoji pradjo konflikt". Naujai prisijung alininkai skatina grupes tsti konflikt, palaikydami jo dalyvi sitikinim savo teisumu, stiprindami j vilt pasiekti skm bei pateisindami grietesni taktik taikym. Be to, pasidalijus dvi grupes, stiprja ryiai kiekvienoje grupje, o ryiai tarp konfrontuojani grupi silpnja. Tai stiprina pakitim pastovum. Vienoje pusje atsidr asmenys danai patiria sunkum, kai tenka gyti su kitos puss atstov pasitikjim. Inykus neutraliai treiai aliai, nebelieka jgos, galinios tarpininkauti sprendiant nesutarimus ir apeliuoti nuosaikum. Dl poliarizacijos gali sumati lojalumas bendruomenei ar visuomenei, atsakomyb u pakantum kitokiems jos nariams. Taigi konflikto metu gali pakisti jo dalyvi poiris ir santykiai. Konfliktas gali tapti vis sunkiau isprendiama problema daugeb'ui i pradi visai su juo nesusijusi asmen. Konflikto pltojimsi skatina bei jo sprendim apsunkina tokios aplinkybs (Rubin, Pruitt ir Kim, 2001): sismonint bendr interes tiek maai, o problemos tokios didels, kad nugali pagunda varytis.

 Konflikto dalyviai gali bti menkai integruoti visuomen arba tos normos, kuriomis jie vadovaujasi, yra neaikios, neefektyvios. Visuomens institucijos, numatanios treij asmen dalyvavim sprendiant konflikt (pvz., juridins ar tarpininkavimo tarnybos), gali bti silpnos arba neprieinamos konflikto dalyviams. Konflikto dalyviai neino, k reikia patekti kriz, tad nesibaimina naujos konflikto eskalacijos. Grups tokios didels, kad nejunta kit grupi buvimo btinybs, arba tarp grupi yra toks didelis socialinis atstumas, kad ryiai tarp j yra labai silpni arba t ryi apskritai nra. Kuo skirtingesni atrodo pusms j interesai, kuo daugiau jos turi vidini problem, kuo maesnis aplinkos stabilumas, tuo didesn tikimyb, kad konfliktas intensyvs ir usits. Visi trys pateikti konflikto eskalacijos modeliai (agresyvus gynybinis, spiralinis, struktrini pakitim) padeda suprasti procesus, vykstanius vair konflikt metu. Jie nra vienas kit pakeiiantys ar patobulinti vienas kito variantai. Remiantis agresyviu gynybiniu modeliu geriausiai paaikinami tie konfliktai, kai viena pus usibria tiksl, keliant antrosios puss protest, ir nori j gyvendinti, darydama kitai pusei vis didesn spaudim. Spiraliniame modelyje pabriama emocij svarba konflikte ir tai, kad konflikto pusi veiksmai yra tiesiogin reakcija k tik vykus ipuol. Todl remiantis iuo modeliu aikinami tokie konfliktai, kai vienos puss veiksmams didiausi tak daro paskutinis kitos puss ingsnis. Taikant struktrini pakitim model galima paaikinti konfliktus, kuri metu vyksta esminiai individo, grups ar visuomens dalies pakitimai. Taigi vieniems konfliktams nagrinti labiau tinka agresyvus gynybinis modelis, kitiems - spiralinis, tretiems struktrini pokyi, o dar kitiems - visi trys modeliai. 6. KONFLIKTO SPRENDIMAS

Net patys sudtingiausi konfliktai anksiau ar vliau baigiasi (nors kartais jie utrunka pernelyg ilgai, o pasekms dalyviams bna lidnos). Konflikto eskalacija gali bti sustabdyta vairi prieasi: 1. Viena pus nugali kit. Konflikto dalyvi varymasis gali baigtis kurio nors pergale, pvz., mutynse stipresnysis veikia silpnesnj. 2. Viena pus pasinaudoja savo vienpusiku pranaumu. Kartais situacija susiklosto taip, kad viena pus pasinaudoja palankiomis aplinkybmis ir gyvendina savo siekius. 3. Viena pus nusileidia kitai ir atiduoda tai, ko ji reikalauja. Tai vyksta tada, kai vienai pusei ima atrodyti, kad lengviau patenkinti kitos puss lkesius negu toliau tsti konflikt. 4. Viena pus ima vengti konflikto, jo alintis. Kartais, kai konfliktas jo dalyviams ima atrodyti nepriimtinas, jie pradeda domtis kuo nors kitu ir ten nukreipia savo energij. 5. Viena pus (ar abi puss) pasiekia kritin tak, kai konfliktas tampa nepakeliamas ir norisi kuo greiiau j ubaigti. Kai konfliktas tampa maksimaliai intensyvus, jo dalyviai dar nesugeba ar nenori imtis veiksm, skatinani susitarti, taiau jau negali ar nenori tsti konflikto, nes ima manyti, kad tai bus daugiau alinga nei naudinga. Pasikeitimo pradia - kintantis poiris situacij. Kritin tak konflikto dalyviai pasiekia vairiais bdais. Pavyzdiui, pusi lkesi gali nepateisinti varymosi strategija, kai usitsus konfliktui ir n vienai pusei negijus lemiamo pranaumo, kiekviena pus ino galimus kitos puss ingsnius ir yra pasirengusi i anksto juos atsakyti, tad konfliktas atrodo prastas, taiau neteikiantis vili. Kartais konflikto eskalacija sustabdoma, kai isenka konflikto metu reikalingi itekliai, dalyviai pajunta ieikvoj energijos atsargas, pritrksta l ar laiko. Nema tak gali turti prarastas socialinis palaikymas, alinink pasitraukimas. Konflikto dalyvi poiris gali pasikeisti, jei jie abejoja dl pastang, kurias deda tsdami konflikt: ar jos nra pernelyg didels, ar atitinka geidiamos pergals vert. Gali pasirodyti, jog pernelyg pavojinga paeisti santykius, nesusijusius su problemomis, kurias konflikto metu bando isprsti jo dalyviai. Konflikto baigiai takos turi jo eskalacijos baim, pagrsta neigiama ankstesne dalyvi patirtimi, socialiniai pusi ryiai bei dalyvavimas tose paiose grupse, taip pat normos ir visuomens institucijos, skirtos konfliktams mainti bei sprsti, konflikto pusi panaumas, konflikto valdymo gdiai, problem pobdis, situacijos savybs. Kai konflikto dalyviai pradeda manyti, jog konflikt tsti nenaudinga ir neimintinga, taiau nusileisti nemanoma, lieka ieitis - sprsti problemas. Problem sprendimu Rubin, Pruitt ir Kim (2001) laiko visas pastangas, siekiant rasti abiem pusms priimtin konflikto sprendim. Aiku, danai problemas bandome sprsti konflikto pradioje ir jei tai pavyksta, ivengiame konflikto eskalacijos. Problem sprendimo strategija sumaina tikimyb, kad prietaravimai nesuvaldomai stiprs arba kita pus pajus kylani grsm. Taiau jei pirmieji bandymai sprsti problemas bna neskmingi, dalyviai pradeda varytis, konfliktas pltojasi, vl bandoma sprsti problemas tik pasiekus kritin tak. Kaip konfliktas gali kisti intensyvjimo linkme ir atvirkiai, nevienodo intensyvumo konflikt skirtumai ir tai, kas turi takos j pakitimams, pavaizduota 7 pav.

Mao intensyvumo konfliktas

altiniai interesai vertybs

Individai lankstus stilius ribotas suvokimo / kognityvinis alikumas

Procesai grupje nuosaikus sutelktumas tinkamas problem sprendimas Ryiai tarp grupi varymosi / bendradarbiavimo orientacija ! tinkamas bendradarbiavimas / sveika tinkamas nesutarim sprendimas

Intensyvumo rodikliai nuosaiki grsm nedidelis nepasitikjimas nedaug ginytin klausim

Reguliavimas prisitaikymas / derybos / tarpininkavimas

Sprendimo poveikiai Deeskalacija Treiosios alies pokyiai

Reguliavimas padtis be ieities / pasidavimas arbitraas Ryiai tarp grupi varymosi orientacija netinkamas bendravimas / sveika netinkamas problem sprendimas Procesai grupje didelis sutelktumas netinkamas problem sprendimas poliarizacija Individai rigidikasis stilius besipleiantis suvokimo/ kognityvinis alikumas Intensyvumo rodikliai didel grsm didelis nepasitikjimas daug ginytin klausim altiniai poreikiai galia

Antagonizmo istorija Kultriniai skirtumai Eskalacija Struktriniai konsultacija

Didelio intensyvumo konfliktas 7 pav. Konflikto lygio kitimas (eklektinis modelis pagal Fisher, 1993)

Kai konflikto dalyvi streso lygis labai emas, jie gali nejausti jokio paskatinimo sprsti problemas ir dl to bti neveikls, nepriimti prasmingos informacijos, o j sveika bus neveiksminga. Jei konflikto dalyvi streso lygis vidutinis, kai jie igyvena tam tikr nerim, j sveikos rezultatas bus didesnis grups nari sutelktumas, efektyvus informacijos iekojimas, sprendim primimas ir veiklos produktyvumas. Jei streso lygis labai auktas, dalyviai maiau geba isiaikinti situacij, surinkti ir ianalizuoti reikiam informacij, rasti alternatyvas, o j sveikos rezultatas nra tinkamas. Konflikto alys gali sprsti problem, daugiau arba maiau siekdamos savo ir oponento tiksl, taip eskaluodamos arba deeskaluodamos konflikt. Tinkamas ikis skatina krybik sprendim paiek (Janssen ir van de Vliert, 1996). Fisher (1993) teig, kad teigiamam konflikto dalyvi kontaktui ir konflikto sprendimui ypa reikmingi keli veiksniai. Artimesnis bendravimas, geresnis vienas kito painimas padeda atsisakyti stereotip ir paalina sveikos klitis. Vienodas konflikto dalyvi statusas arba auktesnis maumos statusas sudaro slygas atsirasti abipusei pagarbai. Teigiam sveik palaikanios socialins normos ir institucij lkesiai skatina dalyvius rodyti teigiamas savybes, pvz.: draugikum, atvirum, pasitikjim. Bendras dalyviams svarbi uduoi atlikimas, kai jie stengiasi gyvendinti bendr tiksl, yra vienas i pagrindini bd sumainti konflikto eskalacij ir j sprsti. Be abejons, but geriausia, kad visi konflikto dalyviai siekt bendromis pastangomis veikti nesutarimus, dalytsi informacija apie savo interesus, atskleist prioritetus, iekot vairi priimtin variant, suartinani prieingus interesus, iuos variantus vertint, taip rasdami visiems dalyviams tinkamiausius sprendimus. Deja, kartais viena pus nepasitiki savo jgomis, baiminasi, kad atviras savo pozicijos bei interes idstymas jai gali pakenkti, kad kita pus gali tuo pasinaudoti, kad diskusija bus naudingesn ikalbingesnei, labiau pokalbiui pasirengusiai, gudusiai, stipresnei pusei. Tokiais atvejais gali

pasirodyti labai naudinga treiosios puss pagalba. Jei visi konflikto dalyviai negali gyvendinti savo sieki, laimtoj iaikinti galima balsuojant, metant monet, nutariant, kieno poreikiai svarbesni ar kam reikmingesnis svarstomas klausimas, vadovaujantis ekspert nuomone. Konfliktas skmingiausiai bus isprstas tada, kai pavyks rasti abi puses tenkinant sprendim. is sprendimas, vadinamas pergals-pergals, arba integruojaniu sprendimu, pranaesnis u kitus, nes: - jei konflikto dalyvi lkesiai dideli ir n vienas i j nelinks nusileisti, nemanoma isprsti konflikto, kol nebus rastas bdas, kaip sujungti vis dalyvi interesus; kuo naudingesni sprendimai visiems dalyviams, tuo didesn tikimyb, kad juos pavyks gyvendinti ir kad j bus ilgiau laikomasi; - tokie sprendimai sustiprina santykius ir padeda skmingai sprsti vliau ikylanias problemas; - ie sprendimai daro teigiam poveik ne tik konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams ar didesnei visuomens daliai. Rubin, Pruitt ir Kim (2001) nurod penkis skirtingus bdus, kuriais interes konfliktuose galima pasiekti integruojant susitarim: pyrago didinimas", nespecifin kompensacija, abipuss paslaugos, snaud bei nuostoli sumainimas, interes suderinimas. Pyrago didinimas". Kai konfliktas kyla dl to, kad jo dalyviams ko nors trksta (pvz., pinig, vietos, laiko ir pan.), sprendim galima rasti, jei yra papildom itekli. iuo atveju nebtina turti isamios informacijos apie kit konflikto pus, pakanka inoti jos norus ir reikalavimus. bd patartina taikyti tada, kai viena konflikto pus galt sutikti su kitos puss silymais, jeigu dl to nenukentt kitos jos galimybs (pvz., kai mona nenori atostogauti kalnuose, nes tada neteks atostogauti prie jros, o vyras atmeta silym atostogauti prie jros, nes nenori atsisakyti malonumo pailsti kalnuose, abiem priimtinas sprendimas gali bti ilgesns atostogos, kurias jie praleist ir prie jros, ir kalnuose). Jeigu kitos puss silymas dl koki nors prieasi yra i esms nepriimtinas (pvz., dl sveikatos problem mona negali bti kalnuose arba vyras - prie juros), teks iekoti kito sprendimo budo, nes iuo atveju pyrago didinimas" netiks. Nespecifin kompensacija. Taikant susitarimo bd viena pus gauna tai, ko norjo, o kitai gali atitekti tai, kas visikai nesusij su pradiniais ginijamais dalykais (pvz., mona, sutikusi vaiuoti kalnus, gauna main). Kompensavimu paprastai rpinasi ta pus, kurios pageidavimai ipildomi, ji gali lyg ir nusipirkti kitos puss sutikim, taiau i ties kompensavimo altinis gali bti treioji pus arba net pati kompensacij gaunanti pus (pvz., pakeitus darbo laik, labai pagerja darbo slygos). Norint taikyti susitarimo bd, reikia turti informacijos apie tai, ar kitai pusei sunku daryti nuolaidas, kas domina kit pus, kojai reikia. Jei tokios informacijos nra, sprendimo galima iekoti bandym ir klaid keliu, tiesiog pateikiant kitai pusei vairius pasilymus. Abipuss paslaugos. Kai taikomas is susitarimo bdas, kiekviena pus sutinka nusileisti dl t dalyk, kurie jai nra tokie svarbs, kaip kitai pusei. Tokiu atveju kiekviena pus patenkina tuos savo reikalavimus, kurie jai atrodo svarbiausi. is susitarimo bdas taikomas tada, kai konflikte dalyvaujanios alys svarsto kelis joms nevienodai reikmingus klausimus. Iekant susitarimo, galima panaudoti ne tik santykinio vertingumo, bet ir lkesi, rizikingu-mo, dydio, laiko pirmenybs skirtumus. Siekiant abipusi paslaug bdu rasti sprendim, svarbu turti informacijos apie tai, kam kita pus teikia pirmenyb, o kurie dalykai jai yra nesvarbs, ir nebtina isiaikinti, kokiomis vertybinmis nuostatomis grindiami ie prioritetai, kokie konflikto dalyvi poreikiai. Taiau net toki informacij mons kartais slepia, nes baiminasi, kad kiti juos vers dl nereikming dalyk daryti nuolaidas ir nesuteiks u tai jokios kompensacijos. Be to, kartais mons nepasako, kas jiems svarbiausia, tik todl, kad mano, jog kitiems labiausiai rpi tie patys dalykai. Jei nepavyksta isiaikinti, kokia yra sprendiam klausim svarbumo eil, galima bandym ir klaid keliu silyti savus sprendim derinius, kol bus atrasti visiems priimtini silymai. Snaud sumainimas. Taikant susitarimo bd viena pus gauna tai, ko siek, taiau kita pus dl to nepatiria joki nuostoli arba jos snaudos sumaja iki minimumo. Sprendimas bna priimtinas abiem pusms ne dl to, kad viena pasiaukojo dl kitos, o dl to, kad viena pus nenukentjo arba patyr minimalius nuostolius. Pavyzdiui, ms mintas vyras, nemgstantis pajrio minios, gali atostogauti kurorto viebutyje, turiniame atskir papldim ar udar vidin kiemel, kur jis galt netrukdomai ilstis. is susitarimo bdas daniausiai gyja specifins kompensacijos form, t. y. nusileidianti pus u savo nuolaidas gauna tiksliai tiek, kiek praranda. Taikant susitarimo bd, reikia inoti, kas svarbu kitai pusei, ir isiaikinti kitos puss interesus, vertybines nuostatas bei poreikius, kurie yra jos uimamos pozicijos pagrindas. Interes derinimas. Kai puss derina interesus, n viena i j negyvendina savo pradini reikalavim, taiau joms pavyksta rasti naujus pasirinkimus, kurie atitinka pradiniuose reikalavimuose gldinius svarbiausius interesus. Problema performuluojama taip, kad iaikt pagrindiniai dalyvi interesai. Taigi iuo atveju reikia isiaikinti, kokie dalyvi interesai atsispindi reikalavimuose, keliamuose kitai pusei. Iekant sprendimo i pradi isiaikinama kuo daugiau abiej pusi interes. Retai bna, kad rastas sprendimas patenkina visus abiej pusi interesus. Danai pakanka, kad bt atsivelgta svarbiausius interesus, tad ne tokius svarbius galima atmesti. Naudingiausia iekoti vis gilesni interes, nes, juos radus, danai paaikja, jog tas pats gino objektas konflikto dalyviams turi skirting reikm, todl lengviau susitariama. Kaip matome, ie penki susitarimo bdai skiriasi pagal tai, kiek ir kokios informacijos apie save ir kitus dalyvius reikia turti, kad bt galima skmingai susitarti, ir kokio pobdio nesutarimai lengviausiai isprendiami. Tiems, kurie nort sprsti konflikt mintais bdais iekodami susitarimo, siloma: 1) inagrinti situacij ir sitikinti, ar i ties yra interes konfliktas; 2) nustatyti, ko galima siekti, kokio lygio reikalavimai galt bti pagrsti, ir pasirengti j laikytis; 3) iekoti abiem pusms priimtin variant; 4) jei nepavyksta susitarti, reikia sumainti savo lkesius, pakoreguoti kitos puss sieki sivaizdavim ir toliau iekoti sprendimo. Kai konflikto dalyvi santykiai nra klitis ikilusiems nesutarimams sprsti, jie patys gali rasti tinkam ieit, taiau kartais sprendiant sudtingas problemas naudingiau pasinaudoti treiosios alies pagalba.

7.

KONFLIKTO SPRENDIMO FORMOS

Atsivelgdamos konflikto pobd, slygas, savo savybes, galimybes ir kitas aplinkybes konflikto alys pasirenka form, kuri jos taikys, siekdamos veikti nesutarimus. 8 pav. nuosekliai idstytos nesutarim sprendimo formos pagal tai, kas ir kiek prisiima atsakomyb u konflikto sprendimo proces, bei kas ir kiek atsako u sprendimo primim arba rezultat. Vengimas Derybos Tarpininkavimas Arbitraas Teismas Savipagalba I_____________|______________|_____________|____________|____________| 8 pav. Nesutarim sprendimo formos Vengdami konflikto jo dalyviai smoningai atsitraukia neprisiimdami atsakomybs u sprendim ir tokiu bdu j valdydami. Besideranios konflikto puss atsako ir u jo sprendimo proces, ir u jo rezultat. Kai vyksta tarpininkavimas, konflikto alys atsakingos u konflikto rezultat, taiau atsakomyb u konflikto sprendimo proces prisiima treioji alis - tarpininkas. Arbitrao ir teismo atveju u tai, kaip vyksta konflikto sprendimo procesas ir koks sprendimas priimamas, atsakingi ne konflikto dalyviai, o treioji alis, t. y. arbitras ar teisjas. Tiesa, arbitrao atveju konflikto alys turi didesn tak priimamam sprendimui, nes jos gali kiek paveikti proces, tiesiogiai bendrauti su arbitru ar ekspertu. Teismo metu ry su sprendim priimaniu teisju daugiau palaiko kiti mons, t. y. advokatai ar tardytojai, o konflikto sprendimo proceso ir sprendimo primimo taisykls yra formalizuotos ir privalomos. Savipagalba - tokia konflikto sprendimo forma, kai viena pus bando pati isprsti problemas, nesinaudodama nei kitos puss, nei treiosios alies pagalba. Pagal tai, kuo grindiamas sprendimas ir kokiais bdais jis siekiamas, konflikt sprendimo formas galima skirstyti tris grupes. W L. Ury, J. M. Brett ir S. B. Gold-berg (1988) iskyr galia, teismis ir interesais grindiamas konflikt valdymo strategijas, t. y. nesutarimo dalyvi ar treiosios puss veiksmus, skirtus valdyti ar isprsti konflikt. Galia grstas konflikt valdymas yra procesas, kuriame viena pus veriama daryti tai, ko kitu atveju nedaryt. Tai danai tampa jgos varybomis, kai kiekviena pus siekia priversti kit nusileisti. Tokio proceso pavyzdys - streikas. Teismis grindiamas konflikt valdymas yra procesas, kuriame treioji alis primeta konflikto dalyviams sprendim. Ji nustato, kas yra teisus, remdamasi teismis, statymais, taisyklmis, normomis. Tokio proceso pavyzdys - bylinjimasis. Interesais grstas konflikt valdymas reikia, kad konflikto dalyviai siekia suderinti interesus. iame procese puss isaugoja kontrol ir sukuria tinkamus sprendimus. Tokio proceso pavyzdys - tarpininkavimas. Derybose dalyviai gali siekti sprendimo aikindamiesi, kuris yra teisus, naudodami galias arba derindami interesus.-Tai, kuriai grupei derybas priskirsime, priklausys nuo j konkretaus pobdio. Paprastai konflikto dalyviai pernelyg danai taiko galia grstas konflikt valdymo strategijas, ir per retai pritaiko interesais grstas strategijas (Jameson, 2001). Siame skyrelyje kiek plaiau aptarsime dvi daniausiai naudojamas konflikt sprendimo formas - derybas ir tarpininkavim. 7.1. Derybos

Derybos - tai bendravimo procesas, kurio metu alys siekia ratijas abi patenkinant problemos sprendim. Nors ne kiekvienas mogus yra dalyvavs ar daklyvaus oficialioje deryb grupje, dertis, matyt, tenka kiekvienam, sprendianiam darbo ar asmenines problemas. Derybos gali vykti labai vairiai. Galima iskirti du deryb proceso modelius. Nuolaid ir suartjimo modelis taikomas, kai alys daro abipuses nuolaidas, neperengianias priimtin rib, kol randa tinkam sprendim. Abipusi laimjim modelis remiasi prielaida, kad konflikt gali laimti abi alys, tad susitarimas iekomas aikinantis interesus ir kuriant naujas galimybes. Atsivelgiant derybose naudojam priemoni ir tiksl pobd skiriamos pozicins derybos, kai taikoma velni arba grieta taktika (2 lentel), ir problemins (arba principins, integruojanios) derybos. Pozicins derybos Pozicins derybos vyksta tada, kai alys siekia susitarimo gindamos savo pozicijas. Pozicija paprastai bna aiki ir konkreti, ireikianti ali norus, reikalavimus, silymus, pvz.: A noriu, kad tu isistum laik", Tu privalai iki treiadienio baigti darb". Susitarimas reikia pozicij suderinim. Pozicini deryb metu kartais sunku susitarti, o neretai apskritai nemanoma susitarti, jei dalyvi pozicijos pernelyg skirtingos. alys, atkakliai gindamos savo pozicijas, u jas jauiasi vis atsakingesns. Kai jos neatskleidia savo tikrj pair, daro nereikmingas nuolaidas, pozicins derybos gali utrukti. Kartais viena alis gali pasijusti nugalta kitos nepalenkiamumo, tuomet ji jauia pykt ir nuoskaud. Grietai laikantis pozicij gali kilti tampa ir didti santyki nutrkimo tikimyb. gyvendinti savo siekius gali padti geriausios alternatyvos deryb sprendimui iekojimas ir tobulinimas, savo pozicij gynimas keliais svariausiais argumentais, nedstant papildom silpnesni (Allred, 2000). 2 lentel Lanksti ir grieta pozicini deryb taktikos (pagal Fisher ir Ury, 1981) Lanksti taktika Dalyviai - draugai. Tikslas - susitarimas. Daro nuolaidas, kad pagerint santykius. Lanksiai elgiasi tiek su monmis, tiek su problema. Grieta taktika Dalyviai - prieininkai. Tikslas - pergal. Reikalauja nuolaid, kad ilaikyt santykius. Grietai elgiasi tiek su monmis, tiek su problema.

Pasitiki kitais. Lengvai keiia savo pozicij. Teikia pasilymus. Atskleidia emutin savo nuolaid rib. Daro vienpuses nuolaidas, kad susitart. Ieko partneriams priimtin sprendim. Siekia susitarimo. Stengiasi ivengti valios varyb. Pasiduoda spaudimui

Nepasitiki kitais. Tvirtai laikosi savo pozicijos. Link grasinti. Link slpti tikrj emutin savo nuolaid rib. Reikalauja vienpusi nuolaid kaip kainos u susitarim. Ieko sau priimtin sprendim. Laikosi savo pozicijos. Remiasi valios varybomis. Naudoja spaudim

Kai alys baiminasi, kad deryb metu gali nukentti tarpusavio santykiai, siekdamos to ivengti, jos taiko lanksi taktik: kit al priima kaip draugik, pasitiki ja, teikia silymus, daro nuolaidas, siekia susitarti ir ilaikyti gerus tarpusavio santykius, o jei reikia, pasiduoda, kad ivengt konfrontacijos. Lanksi taktik taikanti alis konfliktinje situacijoje prisitaiko, sutikdama su kitos alies silomu sprendimu, kad ilaikyt gerus santykius ir ivengt tampos. Prisitaikymui padeda pagarbus elgesys, atidus klausymasis, kitos puss poirio pripainimas, vengimas keryti ar priskirti kitiems didesn atsakomybe u problemas, vengimas skubotai pateikti prieingus silymus ar girti savuosius variantus (Allred, 2000). Derybos taikant lanksi taktik veiksmingos ta prasme, kad paprastai manoma rasti sprendim. Kai puss konkuruoja, kuri labiau nusileis ir bus kilnesn, jos gali susitarti. Taiau kai puss labiausiai rpinasi tarpusavio santykiais, j susitarimas gali bti neaikus ir neveiksmingas. alis, kuri laikosi lanksios pozicini deryb taktikos, derybose gali pasiekti maiau, nei kita alis, kuri laikosi grietos taktikos. Jei abi alys ir susitaria, tiktina, kad is susitarimas bus palankesnis grietos taktikos besilaikaniai aliai, nes ji konkuruodama gina savo interesus ir tikslus, siekia nugalti kit al. Fisher ir Ury (1981) nuomone, bet kokios derybos turt baigtis priimant proting" sprendim, t. y. tok sprendim, kuris maksimaliai atitikt ali interesus, teisingai reguliuot interes susidrim, bt ilgalaikis ir veiksmingas, pagerint tarpusavio santykius arba bent jau j nesugadint. Taiau pozicins derybos ne visada padeda susitarti ir isaugoti tarpusavio santykius. Kartais tai padaryti padeda problemins derybos. Problemins derybos Problemins derybos (arba principins, integruojanios) - tai derybos, kuri metu bendradarbiaudamos alys kartu sprendia problem. Sprsdamos problem jos aikinasi interesus, yra atviros kit silymams, prie pasirinkdamos geriausi sprendimo variant jos apgalvoja visas galimas alternatyvas. Vykstant probleminms deryboms alys dalykikai, grietai nagrinja ir svarsto problem, o bendraudamos ir pasirinkdamos sprendimo bdus elgiasi lanksiai. Tokiu bdu pasiekiamas jas tenkantis susitarimas ir isaugomi geri tarpusavio santykiai. Fisher ir Ury (1981) nurod tokius pagrindinius i deryb principus: 1. Atskirti santykius su monmis nuo problemos. Deryb dalyvis pirmiausia yra mogus su savo jausmais, vertybmis, nuostatomis, poiriu. Visa tai turi takos problemos sprendimui. Atskirti mog nuo problemos reikia derybose nagrinti problemos esm, o kitus ne tarpusavio santykius. Pradjus aikintis santykius, problema gali likti neispsta. 2. Skirti dmes interesams, o ne pozicijoms. Deryb tikslas - patenkinti ali interesus. Danai mogus i karto neatskleidia savo interes, o idsto pozicij. Tai, kas svarbu mogui, ko jam i tikrj reikia, gali likti neisakyta. Todl reikt partnerio paklausti, kodl jam svarbu tai, ko jis siekia, ko jis nori, k jam reikia vienas ar kitas dalykas. Isiaikinus interesus problem galima isprsti taip, kad abi alys bt patenkintos. 3. Apgalvoti abiem pusms naudingus sprendimus. Iekodamas vienintelio geriausio sprendimo, bandydamas rasti sprendim prieininko" akivaizdoje mogus gerokai sumaina savo galimybes kurti alternatyvas. Todl svarbu rasti ir ianalizuoti visus galimus sprendimus ir tik.po to pasirinkti t variant, kuris labiausiai tenkina abiej ali interesus. 4. Stengtis vadovautis objektyviais vertinimo kriterijais. Objektyvs vertinimo kriterijai paprastai suvokiami kaip teisingumo matas. Jie turt bti priimtini abiem pusms. Kai puss remiasi objektyviais kriterijais (statymais, paproiais, morals normomis, tradicijomis, rinkos kainomis ir 1.1.), jos gali tiktis rasti teising sprendim. ie keturi principai svarbs visuose problemini deryb etapuose. Galima iskirti tokius pagrindinius problemini deryb etapus: 1. Pasirengimas deryboms. iame etape nustatoma problema: renkama ir analizuojama informacija, vardijamos problemos, susijusios su pagrindine problema, isiaikinami ali interesai, bandoma atskirti problem nuo konfliktins situacijos emocij, nesusipratim, jei toki susikaup, nusiteikiama deryboms. 2. Deryb pradia. Nustatomos taisykls, susitariama dl deryb eigos. 3. Deryb problemos aptarimas. alys aptaria problem, jos santyk su kitomis problemomis, svarsto j ir nagrinja, kol vienodai supranta, keiiasi informacija. 4. Galim sprendim paieka. alys silo galimus sprendim variantus ir visus juos fiksuoja ratu. Urao net silymus, kurie tuo metu gali atrodyti netinkami. Visus ufiksuotus silymus alys vliau svarsto ir aptaria, dalies sprendimo variant atsisakydamos ir atrinkdamos tuos, kurie labiausiai tenkina j interesus. 5. Susitarimo pasiekimas .io etapo rezultatas - odinis ar raytinis susitarimas. Atsivelgdamos objektyvius kriterijus alys bando suderinti savo interesus ir pasiekti susitarim, pasirinkdamos tinkamiausi variant. 6. Susitarimo vykdymo derinimas. Aptariama ir susitariama, kokiais bdais ir kada bus gyvendintas susitarimas. Kartais galima sudaryti susitarimo vykdymo grafik. Pasiektas susitarimas tuo svaresnis, kuo labiau suderinta jo vykdymo eiga.

Derybomis galima vadinti ne tik tarptautini nesutarim sprendim, darbdavi ir darbuotoj reikalavim derinim ar verslo partneri aikinim-si, kaip reikia suderinti pirkimo ar pardavimo slygas, nustatyti paslaug kain, bet ir paprasiausi kasdienini moni tarimsi, aikinantis, kaip galima suderinti savo interesus. Tai, kuris deryb modelis geriausiai tiks, priklausys nuo situacijos ypatybi, nesutarim dydio ir pobdio, dalyvi santyki, susitarimo laikymosi tikimybs bei kit veiksni. 7.2. Tarpininkavimas Tarpininkavimu sprendiant konflikt vadinamas toks procesas, kai jame dalyvaujanioms alims tartis padeda treioji alis, t. y. tarpininkas, kuris rpinasi deryb eiga. Tarpininkavimas - tai derybos, turinios savo vedj, siekiant padti alims susitarti skmingai bendradarbiaujant. is bdas gali bti taikomas vairiose srityse: tiek vairiose organizacijose sprendiant vadybos problemas, tiek sprendiant bendruomens ar eimyninius nesutarimus (Wall, Stark ir Standifer, 2001). Tarpininkavimas gali padti isprsti ir konfliktus, kylanius mokykloje. Specialiai tam pasireng mokytojai ir moksleiviai gali bti tarpininkais (Daunic ir kt., 2000; Deutch ir Scherer, 1992). Tarpininkavimas priklauso nuo to, kokioje srityje jis taikomas: kai sprendiamos verslo problemos, tarpininkas svarstomus klausimus gali apibrti siauriau, prognozuoti arba netgi teikti savo silymus, kaip susitarti, o kai sprendiami eimos ar bendruomens nesutarimai, skmingiausias toks tarpininkavimas, kuris padeda alims plaiau nagrinti problem ir isiaikinti bei patenkinti svarbiausius interesus (Wiggins, 1997; Noll, 2001; Benjamin, 1993). Tarpininkavimas gali bti formalus, kai yra oficialiai tarpininko vaidmen atliekantis asmuo, ir neformalus, kai treioji alis padeda tartis konflikte dalyvaujanioms alims. Ir formalus, ir neformalus tarpininkavimas vyksta panaiai, tik formaliai tarpininkaujant aikiau apibriami konflikto dalyvi vaidmenys, io proceso etapai. Labiausiai tiktina, kad neformalaus tarpininko vaidmens treioji alis imsis tada, kai konflikto dalyviai nesugebs susitarti ir prays jos pagalbos. Svarbu, kad tarpininkaujantis asmuo nort ir galt padti konflikto dalyviams tada, kai jiems tos pagalbos reikia, ir neturt savanaudik interes, kad pagrindinis jo tikslas ioje situacijoje bt padti rasti abiem alims priimtin sprendim. Tarpininkavimo skm priklauso nuo to, ar tarpininkas empatikas, ar sugeba sijausti ir suprasti konflikte dalyvaujanias puses. Tarpininko krybikumas, mokjimas velgti neatskleistas galimybes labai vertingas tada, kai konflikto dalyviai pajunta bejgikum ir beviltikum. Taip pat svarbu, kad tarpininkas parodyt, jog jam svarbs abiej pusi interesai, leist visiems isaugoti orum ir nevertint, kuris konflikto dalyvis teisus, o kuris neteisus. Konflikto dalyviai turi suprasti tarpininkavimo esm ir sutikti iame procese dalyvauti. emiau pateikiami pagrindiniai tarpininkavimo principai, kuriuos nurod daugelis tarpininkavimo specialist ir tyrintoj (Wiggins, 1997; Moore, 1986; Folberg, Taylor, 1984; Melamed, 1993; Noll, 2001). Tarpininkavimo principai Savanorikumas. Konflikto dalyviai gali atsisakyti dalyvauti derybose bet kada ir dl bet kokios prieasties, taiau pageidautina, kad jie pranet, dl ko nori tai padaryti. Galbt atsisakymo dalyvauti derybose prieast galima paalinti. Bendradarbiavimas. Dalyviai skatinami dirbti kartu, kad bt isprsta problema ir pasiektas tinkamiausias susitarimas. Kontrol. Sprendimus priima dalyviai. Kiekvienas i j turi veto teis bet kurioms siekiamo susitarimo slygoms. Niekas negali bti primesta. Konfidencialumas. Tai, kas vyksta tarpininkaujant, gali bti konfidencialu tiek, kiek susitaria dalyviai, ir tarpininkas sipareigoja neteikti jokios informacijos be konflikto dalyvi sutikimo. Informuotumas. Konflikto dalyviai gali pasitelkti specialist informacij ar iekoti kvalifikuotos konsultacijos, samdyti ekspertus, padedanius isiaikinti svarbius klausimus, jei to reikia susitarimui pasiekti. Tarpininkavimo procese (susitikimuose) ekspertai neturt dalyvauti, nebent to nort konflikto dalyviai. Nealikumas ir saugumas. Tarpininkas turi vienodai atstovauti konflikto alims ir negali bti palankesnis vienos kurios nors alies interesams ar rezultatams. Jis privalo utikrinti, kad alys susitart savo noru. Kai kurie tarpininkavimo specialistai akcentuoja, kad tarpininkas atsakingas u konflikto dalyvi jg pusiausvyros palaikym, tad tarpininkaudamas jis gali ir net privalo palaikyti tuos, kuriems tos paramos tuo metu reikia (Benjamin, 1993; Melamed, 1994). Atsakomyb ir pasitenkinimas. Svarbu, kad konflikto dalyviai prisiimt atsakomyb u konflikto sprendim, jaust pasitenkinim dl to, kad gali susitarti ir dl to, kad gali ilaikyti savigarb. Tarpininkavimo etapai Tarpininkavimo procese galima iskirti kelis etapus. Daniausiai nurodoma, kad tarpininkavim sudaro 5 pagrindiniai etapai: sukvietimas arba anga, susitikimo pradia, bendravimas, derybos ir tarpininkavimo pabaiga. 1. anga. Tikslas - abiej pusi noras tartis. is etapas prasideda tada, kai konflikto dalyviai (paprastai viena alis) kreipiasi tarpinink. Tarpininkas turi parodyti susidomjim ir optimizm, kad galima susitarti, ir gauti abiej pusi sutikim, jog jos sprs konflikt padedamos io tarpininko. io etapo metu nusprendiama, kur, kada, kokiomis slygomis vyks susitikimas. 2. Susitikimo pradia. Tikslas - sukurti saugi aplink ir vilt, kad konfliktas bus skmingai isprstas. Siame etape tarpininkas siekia sukurti ali deryboms tinkamiausi aplink, paaikina proceso eig, slygas, apibdina savo vaidmen, pabrdamas konfidencialum, nealikum, nesikiim tai, koks sprendimas bus priimtas. Labai svarbu nurodyti bent dvi pradines taisykles: i pradi pokalbis turi vykti per tarpinink, o ne tarpusavyje (nes iuo metu alys tarpusavyje bendrauja netinkamu bdu); susitikimo metu alys viena su kita elgiasi pagarbiai. Tarpininkavimo, ypa formalaus, metu, tarpininkui rekomenduojama ratu fiksuoti svarbiausius dalykus.

Po anginio tarpininko paaikinimo kiekvienai aliai suteikiama galimyb per tam tikr laik idstyti savo poir situacij. Kita alis turi sidmti pasisakym ir j suprasti. Per t laik tarpininkas gali isiaikinti, kokia konflikto dalyvi bsena, kaip pasiskirsiusios j jgos, ir suprasti, kas juos sieja, apie k jie kalba teigiamai, kuo panas j jausmai ir 1.1. 3. Bendravimas. Tikslas - iraika. Dalyviams svarbu suprasti vienas kito poir, o tarpininkui - probleminius klausimus ir interesus. Tarpininkas turt taikyti aktyvaus klausymosi metod, padedant isiaikinti konflikto dalyvi vertybes ir interesus. 4. Derybos. Tikslas -pasiekti, kad dalyviai lanksiau irt problem ir iekot nauj jos sprendimo galimybi. Tarpininkas turi padti konflikto dalyviams dertis bendradarbiaujant, isiaikinti, kokios deryb strategijos jie laikosi, siekti, kad abi puss tapt draugikesns, suprantamesns, lankstesns viena kitai. 5. Tarpininkavimo pabaiga. Tikslas - abiem pusms priimtino sprendimo radimas. Geram susitarimui bdinga: paprastumas, t. y. susitarimas turi bti ireiktas abiem pusms suprantamais odiais; galimyb patikrinti, kas ir kaip j gyvendins; susitarimas turi bti pasiekiamas; realistikumas, t. y. susitarimas turi atitikti tikrove, bti tinkamas tam tikru metu tam tikroje situacijoje; konkretaus laiko nurodymas, t. y. kada ir kas bus gyvendinta. Jei nepavyksta ikart priimti abiem pusms tinkam sprendim, galimas dalinis susitarimas, tolesni ingsni numatymas ar susitarimas dl kit galimybi. Bet kuriuo atveju tarpininkas turt padkoti alims u dalyvavim, pagirti u pasiekimus ir apibendrinti j nuveikt darb.
8.

KONFLIKT SPRENDIMO MOKYMAS MOKYKLOJE

Konflikt dalyviai gali bti ir mokykl darbuotojai, ir moksleiviai, ir tvai. Kai aptariamas konflikt sprendimas mokykloje, daniausiai pabriami konstruktyvs bei destruktyvs mokytoj ir mokini nesutarim sprendimo bdai arba nagrinjamos galimybs, kaip padti mokiniams sprsti j tarpusavio konfliktus. Tad mokant sprsti konfliktus galima iskirti dvi pagrindines darbo kryptis: su mokytojais ir su mokiniais. vairiose alyse yra sukurta daugyb mokymo sprsti konfliktus program, skirt mokytojams ir mokiniams. tai vien JAV yra keli tkstaniai program moksleiviams (Svveeney, Carrutthers, 1996), kurios padeda mokytis sprsti nesutarimus, tarpininkauti ir pan. Jau daugiau kaip deimt met Lietuvos mokytojai ir moksleiviai taip pat turi galimyb dalyvauti vairiose analogikose mokymo programose. Paprastai tokios programos grindiamos dviem esminmis prielaidomis: 1) konfliktas yra natrali ir neivengiama tarpasmenini santyki dalis, 2) konfliktai gali bti sprendiami vairiais bdais ir j pasekms gali bti vairios. Konflikto pasekms jo dalyviams gali bti naudingos, pozityvios, o konflikto sprendimo pobdis yra svarbus veiksnys, lemiantis tai, ar pasekms bus konstruktyvios (laims abi konflikto puss) ar destruktyvios (atne al bent vienai konflikto pusei). Remiantis iais principais mokymo programose daugiausia dmesio skiriama tam, kad mons gebt kiek manoma labiau pasinaudoti teigiamais konflikt aspektais, t. y. gyt teorin konflikto bei jo sprendimo samprat ir praktins patirties, padedanios skmingiau sprsti nesutarimus. Suaugusij vaidmuo yra lemiamas skatinant mokinius reguliuoti savo elges, bti iniciatyviais bei lavinant praktinius gdius. Ityrus dalyvavusi mokymo sprsti konfliktus programose ir nedalyvavusi jose mokini inias apie nesutarim sprendim bei gebjim jas praktikai taikyti konflikt metu, buvo nustatyti reikmingi skirtumai (Johnson ir Johnson, 1996; Johnson ir Johnson, 1997; Daunic ir kt, 2000). Tie mokiniai, kurie turjo galimyb dalyvauti programose, patys skmingai sprsdavo tarpusavio problemas, prisiimdavo atsakomyb u savo elges, geriau suprasdavo individualius bei kultrinius moni skirtumus ir j tak bendravimui. Sumajus mokini konflikt, kuriuos turi reguliuoti mokytojai, skaiiui, sumajo ir mokytoj stresas. Pagerjo bendras mokyklos klimatas, padidjo personalo tarpusavio pasitikjimas, iaugo mokytoj tikjimas savo jgomis (Tshannen-Moran, 2001). Kaip teig Sweeney ir Carrutthers (1996), dauguma moksleiviams skirt konflikt sprendimo program yra konkretaus amiaus vaikams pritaikytos deryb arba bendraami tarpininkavimo programos. Jos padeda mokiniams imokti sprsti problemas, struktruoti bendravim. iuos tikslus gyvendinti padeda ir programos, kuri tiesioginis tikslas yra kitoks, pvz., konstruktyviai sprsti konfliktus padeda ir mokymasis bendradarbiaujant. Taip moksleiviai tobulina bendravimo gdius, imoksta kartu dirbti maose grupse, derintis vieni prie kit, padti kitiems ir jais rpintis, atsivelgti perspektyv. O ugdant charakterio bruous galima suprasti savo ir kit moni moralines vertybes bei lemiam j vaidmen, taip pat ugdyti bruous, svarbius tarpusavio bendravime. Be to, yra vairi pykio valdymo ir agresijos pakeitimo program moksleiviams, kurios padeda jiems sismoninti savo pykt, jo prieastis, suprasti savo ir kito mogaus poir, ireikti nusiskundimus ir pageidavimus, atsiliepti kito mogaus jausmus, iekoti vairi sudting situacij valdymo bd. Taigi mokiniai vairiais bdais gali imokti skmingiau sprsti nesutarimus ir tai padaryti jiems gali padti vairi specialybi pedagogai bei kiti mokyklose dirbantys mons. BAIGIAMASIS ODIS ioje, pirmojoje, leidinio dalyje nagrinjome tarpasmenini konflikt atsiradim, pltot ir j sprendinio galimybes. Tikims, kad ia aptarti klausimai pads skaitytojui geriau suprasti bendruosius tarpasmenini konflikt dsningumus ir paskatins ibandyti vairius problem sprendimo bdus. Konstruktyvs konfliktai gali skatinti atsakomyb, ryt, sitraukim, sipareigojim. Atpainti ar suprasti konfliktai gali padti monms atnaujinti ir gerinti santykius. Nedideli konfliktai danai bna naudingi, nes veria alis iekoti nauj bd, kaip suderinti interesus, ir skatina btinus socialinius pokyius. Taiau dideli konfliktai gali bti griaunantys. Svarbu mokti

pasinaudoti teigiamais konflikt aspektais ir stengtis tinkamais bdais sprsti net tokius konfliktus, kurie atrodo grsmingi ir sunkiai veikiami. Antrojoje dalyje ketiname aptarti, koki tak tarpasmeniniams konfliktams ir konflikt dalyvi santykiams gali turti j bsenos, individualios savybs bei vidiniai prietaravimai, taip pat pateikti konflikto samprat ir jos aikinim psichologinse asmenybs teorijose. Tikims, kad krybikai isprsti konfliktai, kai pavyksta veikti tai, kas anksiau atrod neveikiama, ir pasiekti susitarimai suteiks pasitikjimo sprendiant vairias problemas. Anotacija Pateikiama bendra samprata apie tarpasmeninius konfliktus palaikanius veiksnius ir slygas, konflikt prieastis, konflikto eskalavim ir jo sprendim. Daugiausia dmesio skiriama socialini psicholog iaikintiems dsningumams atskleisti. Literatra 1. Allred K. G. Distinguishing best and strategic practices: a framevvork for managing the dilemma between creating and claiming value // Negotiation Journal.- Vol.16, no.3 (2000), p. 387-397 2. Benjamin R. The Mediation of business, family and divorce conflicts, practice forms and handbook. - St. Louis, Missouri: Mediation and Conflict Management Services, 1992. 3. Daunic A. R, Smith S. W., Robinson T. R., Miller D. M., Landry K. L. School-wide conflict resolution and peer mediation programs : experiences in three middle schools // Intervention in School and Clinic - Vol. 36, no 2 (2000), p. 94101. 4. Deutch M., Scherer M. Solving conflicts - not just for children // Educational Leadership. - Vol. 50, no l (1992), p. 1418. 5. Dugan M. A. Making the connection : peace studies and conflict resolution. -Newbory Park : Sage, 1994. 6. Fisher R., Ury W. Getting to yes. Negotiating without giving in. - Boston : Houghton Mifflin Company, 1981. 7. Fisher R. J. Needs theory, soiai identity and an eclectic model of conflict // J. Burton (ed.). Conflict : human needs theory. - New York : St. Martin's Press, 1993, p. 89-112. 8. Folberg J., Taylor A. Mediation. A comprehensive guide to resolving conflicts \vithout litigation. - San Francisco : Jossey-Bass Publishers, 1984. 9. Jameson J. K. Employee perceptions of the availability and se of interest-based, right-based, and power based conflict management strategies // Conflict Resolution Ouarterly, Vol. 19, no. 2, (2001), p. 163-196 10. Janssen O., Van de Vliert E. Concern for the other's goals : key to (de-) escalation of conflict // International Journal of Conflict Management. - Vol. 7, no 2 (1996), p. 99-120. 11. Johnson D. W., Johnson R. The impact of conflict resolution training on middle school students // Journal of Soiai Psychology. - Vol. 137, no l (1997), p. 11-22. 12. Johnson D. W., Johnson R. T. Conflict resolution and peer mediation programs in elementary and secondary schools: A review of the research // Review of Educational Research, Vol. 66, no. 4, (1996), p. 459-506. 13. Mayers D. Psichologija. - Kaunas : Poligrafija ir informatika, 2000. 14. Melamed J. C. Resourceful mediation. Mediation skills training. - Eugene, Oregon : The Mediation Center, 1994. 15. Moore Ch. W. The mediation process : practical strategies for resolving conflict. -San Francisco : Jossey-Bass Publishers, 1986. 16. Noll D. E. A theory of mediation // Dispute Resolution Journal. - Vol. 56, no 2 (2001), p. 78-84. 17. Patfoort P. Uprooting violence. Building Nonviolence. - Maine : Cobblesmith, 1995. 18. Psichologijos odynas. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. 19. Ruble T. L., Thomas K. W. Support for two - dimensional model of conflict // Organizational Behavior and Human Performance. - Vol. 16, no l (1976), p. 143-152. 20. Sandole D. J. D., Van der Menve H. (eds.). Conflict resolution theory and practice : integration and application. Manchester : Manchester University Press, 1993. 21. Sorenson R. L., Morse E. A., Savage G. T. A tst of the motivations underlying choice of conflict strategies in the dualconcern model // The International Journal of Conflict Management, Vol. 10, no. l (1999), p. 25-44. 22. Suslaviius A. Socialin psichologija. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla,- 1998. 23. Sweeney B., Carruthers W. L. Conflict resolution : history, phylosophy, theory, and educational applications // School Counselor. - Vol. 43, no 5 (1996), p. 326-345. 24. Tschannen-Moran M. The effects of a state-wide conflict management initiative in schools // American Secondary Education, Vol. 29, no. 3, (2001), p. 2-32. 25. Ury W. L., Brett J. M., Goldberg S. B. Getting disputes resolved. - San Francisco: Jossey-Bass, 1988. 26. Wall J. A., Stark J. B., Standifer R. L. Mediation: A current review and theory development // Journal of Conflict Resolution, Vol. 45, no. 3, (2001), p. 370-391. 27. Van de Vliert E., Hordijk J. W. A theoretical position of compromising among other styles of conflict management // The Journal of Soiai Psychology. - Vol. 129, no 5 (1989), p. 681-690. 2 8. Van de Vliert E., Kabanoff B. Toward theory - based measures of conflict management // Academy of Management Journal. - Vol. 33, no l (1990), p. 199-209. 29. Wiggins Ch. B. Mediation : the art of facilitating settlement. - Strauss Institute for Dispute Resolution, Pepperdine University, 1997.

30. flana R. IIpeoflOJieHHe pasHorjiacHH : KBK yjiyHHTt BaaHMOOTHoniemie na pa6ore H flOMa. - CaHKTIIeTep6ypr : IlanaHTHp, 1994. 31. KopHejrayc X., Osiip III. BtiHrpan. MOJKBT KaatzrLrii. - MOCKBE : GrpHHrep, 1992. 32. Py6HH flx., IIpyliT fl., KUM C. X. CouiiajibHHH KOH<JWIHKT : 3CKajiauHH, TynHK, paapememie. - CaHKTnexep6ypr : DpaHM-EBposHaK, 2001. 33. CKOTT [. T. KOH<}>JIHKTE>I, nyra HX npeoflOJieHHH. - KHBB : BneinTopmaflaT, 1991. Studentams rekomenduojama literatra: 1. Edelman J., Crain M. B. Deryb kelias. - Vilnius : Margi ratai, 1997. 2. Juris V. Kaip veikti ne. - Kaunas : Tyrai, 1998. 3. Konfliktai // Mokykla. - 1997, Nr. 3, p. 12-16; Nr. 4, p. 24-28. 4. Konflikto valdymas. - Vilnius: 1996. 5. Sturlien N. Kai nesutampa interesai // Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. A myliu kiekvien vaik. - Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1996. 6. Suslaviius A. Socialin psichologija. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1998. 7. Walker J. Smurtas ir konflikt sprendimas mokykloje. - Vilnius : Leidybos centras, 1994. 8. ^3Ha ,Z. DpeoAOJieHHe paaHoraacHH : KaK yjiymrb B3aHMOOTHomenne na pa6oie H aoMa. - CaHicrneTep6ypr : IlajiaHTHp, 1994. 9. KannoHH B., HosaK T. CaM ce6e ncnxojior. - CaHKT-IIeTepSypr : HHrep, 1995. 10. KopHejiHyc X., Osftp III. BtoirpaTb MOXBT KaaKflHH. - MocKBa : Crpiinrep, 1992. 11. npmoiaflHafl KOHdpjiHKTOJioraH. - MHHCK : XapBecT, 2001. 12. Py6uH flx., IIpyHT fl., KHM C. X. CoHajibHBiii KOH^JIHKT : acKanaHH, TyrniK, paspenienHe. - CaHKTIIeTep6ypr : IlpaHM-EBpoaHaK, 2001. 13. CKOTT /I. F. KOHI})JIHKTH n nyra nx npeoflOJiemM. - KUBE : BHeniToprM3flaT, 1991.