em Sauls sistemos planeta.

Pagal atstum em yra treia nuo Sauls,

penkta pagal mas. ems amius yra apie 4,57 mlrd. met.

em ir kitos Sauls sistemos planetos, tiek sudarytos i kietos mediagos, tiek duj milinai, skrieja aplink Saul. Kiti knai skriejantys aplink saul dl jos gravitacins traukos yra asteroidai, kometos ir kometoidai, transneptuniniai objektai ir, be abejo, dulks.

ems forma ir dydis

Tyrimais nustatyta, kad teorinis ems pavirius yra elipsoidas, t.y. figra, kuri gaunama sukant elips apie jos maj a. ems elipsoido spindulys, einantis nuo centro link pusiaujo - 6 378 245 m. ems elipsoido spindulys, einantis nuo centro link aigali - 6 356 863 m.

Toki parametr elipsoidas yra vadinamas Krasovskio elipsoidu. Kai kada tokia figra vadinama geoidu. Nedidelis elipsoido suploktjimas, kaip Krasovskio elipsoido, rodo, jog matematin ems forma labai maai tesiskiria nuo rutulio. Tada tokio, i elipsoido element apskaiiuoto, rutulio spindulys yra 6 371 100 m.

emje skiriamos ios geosferos

- atmosfera; - hidrosfera; - biosfera; - litosfera; - mantija; - branduolys.

Ribos tarp geosfer yra ties tomis vietomis, kur pasikeiia ems tankis, kuris kinta ne tolygiai, bet uoliais

ems atmosfera
ems atmosfera - ems rutul gaubiantis oro sluoksnis. Atmosferos mas 5,151015 t. Jos slgis ems paviri jros lygyje lygus vidutinikai 101,3 kPa.
Atmosferoje labiausiai kinta vandens gar kiekis. Jiems kondensuojantis susidaro debesys ir ikrenta krituliai. Debes aptinkama iki 80 km. Taip pat nepastovi sudtin dalis yra anglies dioksidas. Struktra Vertikalia kryptimi atmosfera dalijama kelet sluoksni - sfer. Vien sfer nuo kitos skiria pereinamasis sluoksnis - pauz.

Sfera Troposfera Stratosfera

Rib auktis Nuo ems paviriaus iki 8-17 km Nuo 8-17 iki 50-55 km

Pauzs Tropopauz Stratopauz

Mezosfera
Termosfera Egzosfera

Nuo 50-55 iki 80 km

Nuo 80 iki 800 km Aukiau kaip 800 km

Mezopauz
Termopauz

ems branduolys susideda i nikelio geleies ir silikat. Jo tankis svyruoja nuo 10-12g/cm3.
Branduolio spindulys yra apie 3500km, temp. 2000-2500 C. ems mantija tessi iki 2900km gylio. J sudaro du sluoksniai: peridotinis ir tarpinis. Peridotinio sluoksnio tankis yra 3,4-4,5. Jo storis -900km. Ji sudaro silicis bei magnis, todl labai danai mantija vadinama sima. Virutin io sluoksnio zona yra labai aktyvi. ia gimsta seisminiai, reikiniai. Vulkaniniai reikiniai bei kitokie kalnodaros procesai. Tarpins zonos tankis yra apie 5,3-6,5. Ji yra 900-2900km gylyje. Ja sudaro silicis, geleis, magnis ir nikelis. Iorins geosferos vadinama litosfera arba ems pluta. Nuo mantijos ja skiria Mocho riba esanti 60-80km gylije. Litosfera sudaryta i trij apvalkal : nuosdinio, granitinio, bazaltinio. Nuosdini sluoksni sudaro vairios sudties nuosdos, kurios vadinamos nuosdinmis uolienomis. Jos ems plut dengia neitisai, io sloksnio vidutinis storis apie 3km, o diaiusias apie 10-15km. Jo tankis 2,5-2,6. Granitinis apvalkalas taip pat yra labai nevienodo storio. Po jaun kalnu virtinmis granitinio apvalkalo storis siekia 50-80km, o po vandenynu tiktai 0,4-0,5km. Bazaltinis apvalkalas labai nevienodo storio ligumose jo storis siekia 20-30km, jaun kaln raj. 1520km ir po vandenynais 5-6km. Bazaltin sluoksn sudaro bazaltai, gabras ir kt. uolienos. iuo metu vis labiau galvojama, jog mediagos esanios ems gelmse yra kietoje bklje. Visi trys litosferos apvalkalai taip pat yra kietoje bklje. Giliau esanios geosferos susidariusios i med. panaios i antspaud laka, stikla arba parafina. Minta mediaga, staigiai veikiant jgoms, reaguoja kaip kieta mediaga, veikiant ltai - kaip skysta. Bdinga mantijai ir virutiniam branduolio kevalui Hidrosfera sudaro vandenynai, jros, ups eerai. Ji iama apie 71% ems paviriaus. Vidutinis jos storis apie 4 km, did. apie 12 km. Vandens temp. vandenynuose priklauso nuo geografins padties ir nuo gylio. Hidrosferoje yra gyvyb. Biosfera - tai sfera kurioje yra gyvyb ji apima vis hidrosfera taip pat esti virutiniame litosferos sluoksnyje ir apima apatinius atmosferos sluoksnius.

ems atmosferos tankis jros lygyje yra apie 2,551019 molekuli viename kubiniame centimetre, arba 1,2210-3 g/cm. Ji susideda i molekulinio azoto, molekulinio deguonies, dar yra argono, vandens gar, anglies dioksido ir kit duj.
Troposfera yra tankiausias atmosferos sluoksnis, susdarantis 4/5 visos atmosferos
mass, ir tsiasi nuo paviriaus iki 12-18 km aukio. Jame kaupiasi beveik visi atmosferos vandens garai ir dulks, todl ia susidaro debesys ir vyksta kiti meteorologiniai reikiniai. Stratosfera yra vir troposferos ir tsiasi iki 50-55 km. Joje yra ozono (chemin formul O3) sluoksnis, saugantis ems paviri nuo ultravioletini spinduli. Didiausia ozono koncentracija yra 20-25 km auktyje. Jonosfera nuo stratosferos tsiasi iki 500 km aukio. Joje duj atomos jonizuoja Sauls ultravioletiniai bei Rentgeno spinduliai ir daleli srautas (Sauls vjas), o kinetin duj temperatra labai didel - sieka 1700 K. Jonosferoje susidaro iaurs ir piet pavaists ir ybsi atmosfer lk meteorai. Jonosfera atspindi ilgesnes negu 15 m radijo bangas, todl galina naudotis tolimu radijo ryiu. Egzosfera yra iorinis labai mao tankio sluoksnis. Vir jos prasideda tarpplanetin erdv.

ems sandara

ems skerspjvis nuo branduolio iki egzosferos

Kietas iorinis ems sluoksnis vadinamas pluta, kuri sudaro sustingusios lavos produktai granitai ir bazaltai. Po pluta yra ems mantija , susidedanti i olivino ir pirokseno (magnio ir geleies silikat). Po emynais mantija prasideda 35-70 km gylyje, o po vandenynais 6-10 km gylyje. Mantijos storis apie 2900 km. Po ja yra 2200 km storio skystas sluoksnis, vadinamas iorinis branduolys, kurio viduje gldi 1250 km spindulio kietas vidinis branduolys. J sudaro geleies ir nikelio lydinys su geleies sulfido priemaia. ems centre temperatra siekia madaug 6000 K, o tankis 12-17 g/cm.

ems paviriaus formavimasis ems mantija didelio slgio ir auktos temperatros slygomis virsta tarytum klampiu skysiu, vir kurio plaukioja pluta, sudaryta i vadinamj tektonini ploki. Prie 200 mln. met visi emynai buvo vienoje vietoje ir sudar Pangj. Po to dl mantijos judjimo Pangja suskilo ir emynai nutolo vienas nuo kito. emynai juda iki iol iaurs Amerika tolsta nuo Europos, o Piet Amerika nuo Afrikos po kelis centimetrus per metus. Dviej tektonini ploki susidrimo vietoje ikyla kalnai (pavyzdiui, Kordiljeros, Andai). emyn ploki trkimo vietose i gelmi veriasi kaitusi magma, veikia ugnikalniai. Ten, kur emynins plokts persiskiria viena nuo kitos arba susiduria, galimi dani ems drebjimai.

Tektonins plokts litosfer sudaranios plokts, plduriuojanios ant pusiau isilydiusi sunkesns mantijos uolien. Plokts pagal sudt skirstomos emynines ir vandenynines.

Pangja superkontinento, egzistavusio paleozojaus ir

mezozojaus erose, pavadinimas.

Pangja susiformavo prie 300 mln. met ir skilo prie 180 mln. met juros periode (skilo Gondvan ir Laurazij).

Magnetinis laukas
em turi gana stipr magnetin lauk, kurio ais pakrypusi ems sukimosi a 11,5 kampu, bet ji pamau keiiasi. Be to, magnetiniai iaurs ir piet poliai per paskutin milijon met kelis kartus susikeit vietomis. ems paviriaus ir magnetinio lauko aies susikirtimo takai vadinami geomagnetiniais poliais. iaurs magnetinis polius dabar yra iaurs ryt Kanadoje, u 1600 km nuo geografinio iaurs aigalio. Magnetinio lauko indukcija geomagnetinio pusiaujo juostoje yra 3,110-5 T (tesl), prie geomagnetini poli 6,210-5 T. Magnetinis laukas susidaro laidiame elektrai ioriniame ems branduolyje dl ems sukimosi apie a ir skyst masi konvekcinio judjimo auktyn ir emyn. Magnetinis laukas madaug 1000 km auktyje sveikauja su tarpplanetiniais daleli srautais, sudarydamas magnetosfer. Saul atgrtoje ems pusje magnetosfera tsiasi iki 60 00070 000 km nuo paviriaus, o prieingoje jos pusje susidaro daugiau kaip 5 mln. km ilgio magnetosferos uodega. ems magnetosferos pagrobtos Sauls vjo dalels sudaro dvi radiacijos juostas: vidin (24005600 km auktyje) ir iorin (12 00020 000 km auktyje). Vir ems magnetini poli radiacijos juost nra.

iluminis ems geosfer rimas

em turi du ilumos altinius. Saul ir ems gelmes. I sauls em gauna 99,5% visos ilumos, likusia dali i gelmi kur iluma susidaro skylant radioaktyvioms mediagoms bei vykstan cheminms reakcijoms. Virutinje litosferos dalyje skiriamos 3 temperaturins zonos: I. Zona - sezonini temp. zona. ia temp. gali bti dvejopa vasar einant gilyn litosfer temp. emja, o iema pakyla. pirmai zonai galima iskirti ruo, kur iem temp. Neigiama vadinama sezoniniu alu. II. Zona temp. yra pastovi ir lygi vietovs vidutinei metinei oro temp. Vad. Pastoviosios temp. Juosta. Virutin jos riba pusiaujo rajone yra apie 1-2m gylyje. Link aigali ji gilja ir siekia daugiau kaip 100m. III. Zona kylanios temperatros zona. Ji prasideda giliau (giliuose tuneliuose, kasyklose, achtose). Temp. kilimas matuojamas geoterminiu laiptu. Geoterminis laiptas tai tas gylis, kur reikia pasiekti, kad temp. Pakilt vienu laipsniu. Matuojamas metrais Geoterminis gradientas tai temp. prieaugis kas 100m gylio. Matuojamas laipsniais.

Chemin ems plutos sudtis

Cheminiai elementai ems plutoje pasiskirst labai nevienodai. Pirmiems atuoniems cheminiams elementams tenka beveik 99 proc. visos ems plutos sudties, likusiems iek tiek daugiau, negu vienas procentas. Visame ems rutulyje cheminiai elementai pasiskirst kitaip, negu ems plutoje. Litosferoje daugiausia yra deguonies ir silicio, o visoje emje geleies, deguonies ir silicio.
Deguonis (O) Silicis (Si) Aliuminis (Al) Geleis (Fe) Kalcis (Ca) Natris (Na) Kalis (K) Magnis (Mg) Nikelis (Ni) Kiti 46,8 proc.; 27,3 proc.; 8,7 proc.; 5,1 proc.; 3,6 proc.; 2,6 proc.; 2,6 proc.; 2,1 proc.; -; 1,2 proc.