ROMANTIZMAS (XVIII a.pab. XIX a.pr.) Dramatizmas Santykis su laiku Santykis su aplinka Kiti estetikos principai Iorinis konfliktas.

Konflikto pagrindas skirtingos moralines nuostatos. Mitologinis laikas. Aminas judjimas ratu, aminas grimas ir kartojimasis. Istorija kaip stebuklas, kaip diev valios raika. Aplinka neturi reikms, mogus yra visikai priklausomas nuo dievu valios ir lemties. Glaudus ryys su gyva tautosakine tradicija, kultrinmis apeigomis (graik literatra), su literatros tradicija (romn literatra). Visatos jg sumoginimas - antropomorfizmas. Tematikos pagrindas - mitai. Gyvenimas vaizduojamas kaip maksimaliai graus, kilnus ir gerai sutvarkytas pagal sivaizduojam groio, tobulumo ir harmonijos ideal. Dmesys knikam, emikam, materialiam groiui. Kaliokagatijos postulatas. mogaus poelgiai turi tiek prasms, kiek kartoja diev vestas nuostatas, anksiau gyvenusi moni poelgius. Perengs saik, mogus yra grietai baudiamas. Visuomens interesai vertinami labiau u asmeninius. Charakteriai taurus, natralus, statiki, rykinamas pastovus bdo bruoas. Prieasties ir pasekmes ryys. Trij vienum (laiko, erdvs, veiksmo) taisykl dramos kriniuose. Deus ex machina. Romnai kartoja ir papildo pasaulio harmonijos ir trokimo moguje sukurti darn ir gro idj, saiko principus. Detalus komponavimas ir platesni, ir pavieni vaizd apgalvotas idstymas. Epinis objektyvumas ir daiktikumas. Monumentalumas. Patetika ir harmoninga ramyb. Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos, dramos anrai. Grynieji anrai Homeras, Hesiodas, Aischilas, Sofoklis, Euripidas, Vergilijus, Ovidijus, Horacijus, Ezopas, Fedras. Iorinis ir vidinis konfliktas. Atskleidiamas psichologinis veikj dramatizmas, parodoma mogaus prigimties sudtingumas, prietaringumas. Grio ir blogio kova pasaulyje ir moguje. Subjektyvus laikas. Svarbiausia- aminybs matas, poiris emikj dali. Staigus mogaus, jo sielos atsivrimas. mogus universalus, fatalikas. Dmesys viduramiams psichologiniu aspektu: iekoma universali dvasini vertybi. Taip pat domimasi dramatikomis praeities epochomis (XVII a. ir kt) mogus ikeliamas vir aplinkos. Aplinkybs- menkniekis, visk lemia charakteris. Prieingyb klasicizmo estetikai, jos racionalumui prieprieinamas laukinis skonis, gamtikojo ir natralaus, originalaus ir pagal antikos meno kanonus neidealizuoto groio samprata, atnaujinama krybos nuostabos ir stebuklo, naivumo ir paprastumo estetin vert. Improvizacijai suteikiama didel reikm. Tikrovs perkrimo principas. Teigiama, kad tikrasis pasaulis yra ne tas, kur regime, juntame ir girdime, sielos pasaulis yra tikrasis, nes jis yra aminas ir begalinis. Kultros, civilizacijos kritika. Paneigiamos krybos taisykls, todl auktinama intuicija, vaizduot. Idealo ir tikrovs priepriea. Veriamasi erdvs ir laiko tolius. J painimas siejamas su jausm patyrimu, o ne su protu. Dabarties ir praeities opozicija ikeliant tautos idealus: didvyrikum, darbingum, gr, optimizm. Didingas

Stiliaus bruoai anrai Atstovai Dramatizmas Santykis su laiku

Santykis su aplinka Kiti estetikos principai

Stiliaus bruoai

anrai Atstovai

tautos senovs kultas. Charakteriui bdingas konfliktikumas, nesutapimas su ioriniu pasauliu. Troktama to, kas nepasiekama, norima pakeisti egzistencijos ribas. Tai vienias maitaujantis individualistas, links aukotis, nesuprastas, todl visuomens atstumtas. Tai asmenyb su stipriomis aistromis, apdovanota talentu, linkusi melancholij., svajones, ironik bties traktavim. Dominuoja dvi tendencijos: (1) pabrianti gamtos, paprastumo, tautosakos, natralumo pradus ir (2) transcendentin, iauktinanti kryb, atskleidianti komplikuot bties esm. Kompozicijos laisv. Fragmentikumas, fantastika, ironija, paslapties, fatalikos meils ir siaubo motyvai, religin mistika, mirties poetizavimas. Emocinis krinio nuspalvinimas, poetikumas ir muzikalumas. Tautosakins tradicijos panaudojimas. Subjektyvus pasakotojas. Lyrika (balad, eilratis, daina). Lyrin dramin poema. Romantin tragedija. Romantin proza- apysaka, psichologinis ir istorinis romanas. D. Baironas, V.Hugo, H.Hein, V.Skotas, A.Pukinas, A.Mickeviius, M.Lermontovas, P.elis, .Sand, E.Po, S.Daukantas, A.Baranauskas, Maironis. Atskiri stilistiniai bruoai V.Krvs, K. Borutos, S. Nries, J.Degutyts kryboje. REALIZMAS (XIX a.vidurys- XX a.)

Dramatizmas Santykis su laiku Santykis su aplinka Kiti estetikos principai

Stiliaus bruoai

Vidinio ir iorinio konflikto ryys. Vidinis konfliktas susiejamas su ioriniu, irykinamas j ryys, vieno perjimas kit. Subjektyvus laikas siejamas su ioriniu (pastarojo pirmenyb). Dmesys dabariai ir ateiiai. mogaus ir visuomens raidos variklisobjektyvs tikrovs procesai. Aikiai jauiama istorijos raida. mogus veikiamas aplinkos. Ji lemia jo likim, igyvenimus, poelgius, charakter, kartu neatmetama ir mogaus valios bei pastang reikm. Atmetamas romantizmui bdingas subjektyvistinis, idealizuojantis pradas, ikeliamas meno objektyvumas, istorinis ir socialinis konkretumas. Principas- btina prilygti kai kuri moksl tyrinjimams, tikrovikumo kriterijumi grsti menins realybs krim. (Tikrovs atkrimo principas). Tikrov- estetin vertyb. Paintin funkcija. Vaizduot skatina gyvenimo sudtingumas. Aikios laiko ir vietos ribos. Laikomasi veiksmo ir vyki chronologijos. Prieasties ir pasekms ryys. Dmesys dabarties laikui. Jauiama ateities laiko perspektyva. Tipizavimas- kaip charakteri ir veiksm bendryb, priklausanti nuo aplinkybi panaumo. Tipizavimas (tipikas mogus tipikomis aplinkybmis). Psichologizmas. Danai veikjai turi realius prototipus. Charakterio ryys su socialine, istorine, etnografine aplinka. vairs konfliktai: socialiniai, psichologiniai, moraliniai, buitiniai ir kt. Dramatizmas. Dinamiki, ibaigti, pagrsti charakteriai. Humanistinis patosas. Stengiamasi ilaikyti tipik ir individuali ypatybi pusiausvyr. Nepripastama poetikos kanon, dogm. Galimos ir slygins vaizdavimo priemons: mitai, simboliai, groteskas, alegorijos. Vaizd objektyvumas ir realistinis, socialinis konkretumas, mogaus

anrai Atstovai

paveikslo vairiapusikumas. Epikumas, objektyvumas, daiktikumas. Neutralus, nealikas pasakotojas. Pasakojama 3 asmeniu. Dmesys apraymui (gamtos, darbo, buities), detalms. Atviros prasms sakinys. Ryki dialogo reikm. Proza ( romanas, apysaka, novel). Reiau drama (melodrama) O. de Balzakas, Stendalis, P. Merim, G. Floberas, . Dikensas, M. Tvenas, L. Tolstojus, N. Gogolis, F. Dostojevskis, T. Manas. V. Kudirka, emait, J. Bilinas, A. Vienuolis, P. Cvirka, I. Simonaityt, V. Mykolaitis- Putinas NATRALIZMAS (paskutinis XIX a. ketvirtis)

Dramatizmas Santykis su laiku Santykis su aplinka Kiti estetikos principai

Stiliaus bruoai

anrai Atstovai

Dramatizmo pamatas- mogaus priklausomumas nuo biologins prigimties, aplinkos atsitiktinum, nenumatyt fizin bkl lemiani faktori. Deterministinis poiris mogaus bt. Poiris laik primena realist poir. Dmesys dabariai, kartais ateiiai. Laiko tkmje mogus maai k gali pakeisti savo gyvenime, taiau gali modeliuoti visuomens ateities perspektyv. mogaus elges lemia gimtos savybs (charakteris, fizin bsena, polinkiai). Aplinka padeda atsiskleisti biologiniams polinkiams, gimtiems bruoams. Socialiniai santykiai- kaip biologins kovos dl bvio raika. Tipizavimo metodas nenaudojamas; vaizduojami atsitiktiniai (danai net dokumentu paremti) vykiai. Literatroje nelieka draudiam tem, vaizduotini ir tie varguoliai, kurie likdav u literatros. Romanassocialin anketa (fakt pirmenyb). Eksperimentuojama kuriant situacija ir stebima galimos personao reakcijos pasikeitusias aplinkybes. Charakter nulemia paveldimumas, o veiksmus- fizin bsena. Fotografikas tikslumas. Iekoma literatros ir medicinos moksl panaumo; liguit psichologini reikini analiz. Teatre: ansamblikumas, natrali vaidyba, reikm aplinkos detalei: tikri buities daiktai. Derinamas neutralus pasakotojo stilius su specifine veikianio personao kalba, gausu profesionalizm, argo. Daug buities realijas ymini odi. Nevengiama vulgari posaki. Peizaas kuriamas pagal dailinink impresionist princip: fiksuoti momento spalvas, atspalvius, spd. Romanas, novel, natralistin drama E. ir . De Konkrai, E. Zola, G. de Mopasanas, .K.Huismansas, A. Dod, G. Hauptmanas, D. Mras. Natralizmo element esama (patologijos atvejai, drstatikos detals) Lazdyn Peldos, A. Vienuolio ir kr. Kryboje. IMPRESIONIZMAS (XIX a. IIp.- XX a.pr.)

Dramatizmas Santykis su laiku

Santykis su aplinka

Stiprus vidinis dramatizmas. Bties trapumas ir nepastovumas. Nepastovios laiko tkms spdis. vyki chronologija- neesminis dalykas. Praeitis igyvenama daug intensyviau negu dabartis. Tai, kas tikra ir kas sukurta vaizduotje, nra grietai atskirta. Laikas ir erdv vienas nuo kito priklausomi. Svarbus trumpalaikis spdis. mogus priklauso nuo poji atrumo, kintani situacij. Aiki elgesio prieasi negalima suvokti, nra pastovesni mogaus savybi- viskas kinta kartu su situacij ir nuotaik kaita. Intymus santykis su aplinkos daiktais.

Kiti estetikos principai

Stiliaus bruoai

anrai Atstovai

Perkeliamas dmesys nuo objekto subjekt. Bdingas subjektyvus pasaulio suvokimas (trumpalaikis pojtis, unikalus spdis, intymus jausminis igyvenimas). Uuot vaizdavus realyb, stengiamasi vaizduoti nuolat kintanio pasaulio ikarpas, akimirkos nuotaikas, kaip jos atsispindi mogaus smonje. Maa buitinio konkretumo. Realyb nepastovi, ji pieiama velniu kontru, danai i atminties. Reals daiktai- tik atramos takas, nuo kurio pltojama asociatyvus mstymas ir sutrkusi greit besikeiiani vaizd tkm. Labiau domina ne daiktai, o j formos, spalvos, judesiai, poveikis mogui. Atsisakoma visuomenins tematikos, socialini apibendrinim, domimasi meils, draugysts, gamtos, kultros, psichologine tematika. Kuriamas asmenybs vidinio gyvenimo paveikslas. Jausmas negrindiamas argumentais. Vis vertybi matas- individas. Jis- autonomin, jautri, nervinga btyb, linkusi savianaliz. Aminas nepastovumas, spontanikumas, prieingybi taka. Gamtos ir kultros sskambiai. Veriasi pamatin bties vienov, kurios skaudiausias enklaspraeinamyb. Veikj igyvenimai perkeliami gamt, riba tarp mogaus ir gamtos tarsi inyksta. Gamta- gris, kur mogus ne visada suvokia. Dvasin mogaus bsenos tampa (fatalikos lemties gaidos, neinios, tragikos nuojautos elementai). Nerykus veiksmas ir atsitiktin veiksm motyvacija. mogus determinuotas atsitiktinum, fiziologins bsenos, kit nepastovi faktori. Nesvarbi prieistor. Poetika sumiusi su natralizmo, simbolizmo ir kit modernizmo srovi principais. Pasakojimo subjektyvumas, intymumas, dramatikumas. Autobiografikumas. Fragmentinis siuetas, savarankiki lyriniai epizodai. Vaizdo tapybikumas, greita, laisvai besikaitaliojani epizod ir nuotaik kompozicija. Pabriamos trumpalaiks reikinio savybs. Detal kontrastuojama pagal nuotaikos model. Impulsyvus vidinis monologas. Emocingumas. Nuoirdus ir jautriai paprastas kalbjimo tonas. Bdinga pastraipos, daugtakiai. Didelis dmesys potekstei. Trkiojantis, nervingas ritmas. Puoni, stilizuota kalba. Nelaukti, neprasti palyginimai, daikt sugretinimai. Mgstama personifikacija. Anarchija sakini konstrukcijoje, juos jungiant (taikomasi prie nuotaikos, emocijos). Drama, proza (romanai, apysakos), lyrika (eilraiai, proza), etiudai, impresijos. K. Hamsunas, R.M.Rilk, I.einius, Uuomazgos atrijos Raganos, B. Sruogos kryboje. Dail: O. Renuaras, E. Man, . Dega, K. Pisaro, P. Sezanas, P. Gogenas, O. Rodenas Lietuvoje: V. Eidukeviius, P. Kalpokas, L. Katinas, M. Cvirkien Muzika K. Debiusi.

SIMBOLIZMAS (XIX a. II p. XX a.pr.)

Dramatizmas

Santykis su laiku

Santykis su aplinka

Vidin tampa, aminas nerimas, susimstymas apie svarbiausias mogaus bties problemas. Dramatizmo altinis - mogaus gyvenimo laikinumas, jo polki ir reali galimybi neatitikimas, vieniumas. Konfliktus, problemas atspindi dvi vertybi sistemos. Vaduojamasi i laiko kategorij, stengiamasi visk matyti aminybs poiriu. Menas atskleidia tai, kas amina, kas nepriklauso nuo joki pasikeitim ar atsitiktinum. Kryba svyruoja tarp dviej pasauli: iorinio, dienos (Apolonas) ir paslaptingojo, nakties (Dionisas). Amino grimo idja: istorijos vyksmas - t pai proces nuolatinis kartojimasis. Erdv ir laikas itirpsta begalybje. Dualistin pasaulio samprata. Viena pasaulio dalis (realyb, materialus pasaulis) svetima mogui, ji tarsi kauk, pro kuri prasivieia dvasinis pasaulis. Tai kasdienyb, pilka buitis. Kita pasaulio dalis - paslaptinga irdies, igyvenim, svajoni ir vizij karalija.
Priepriea pozityvist racionalizmui, natralizmo raytoj tikrovs kopijavimo tendencijoms. I dalies pltojamos romantizmo tradicijos (idealistinis pasaulis, Dievas, vieniumas, asmenybs iskirtinumas, viess romantiniai lkesiai, bodjimasis kasdienybe, gamtos jutimas, laisvs trokimas, maitas, lyrinio a" dramatizavimas). Atsisakoma logikos mene. Pasaulis kupinas neaiki emocij, instinkt, trokim, toki trapi, kad protas negali j suimti aikius vaizdus. Paslaptingi, mistin reikm turintys simboliai, vaizdai. Simbolis - ideali tikrovs emblema, slygikai payminti tam tikr reikin, dvasin bsen. Simbolizmas per asmenikus igyvenimus eina visuotinum. Simbolizmui bdinga atitikmenys": vieni daiktai atliepia kitus - garsuose yra spalvos, spalvose kvapai ir pan. Simbolistai save vadina prakeiktaisiais". Krybos procesas - nuo smoning mogaus pastang nepriklausomas dalykas. Metafizin krybos ir talento samprata. Realyb stichika, miglota, neaiki. Apie tai, kas neaiku, kalbti neaikiai (A. Rembo). Praplsta tematika: per intuicij, simbolius, atitikmenis parodytas mogaus jausm turtingumas ir racionaliai neuiuopiam ryi gausa. Poezija yra tarsi muzika; svarbs poetiniai bei muzikiniai leitmotyvai. Dvejopa pasaulio samprata. Stebint buit, stengiamasi j pajusti (darn kosmose). Gyvenimas - tik akimirka aminoje kelionje. Dmesys daiktams, igyvenimams, o per juos skverbiamasi esmes. Nauja mogaus koncepcija: mogus svyruojantis ir abejojantis, galingas ir menkas. Jis dvilypis, dramatikas, neturs pastovi bruo, ess nuolatins kaitos ir tapsmo bklje, besiblakantis tarp bties ir nebties. Tikroji jo esm pridengiama savotika (pesimizmo, vienatvs, ilgesio, skausmo) kauke. Simbolis - pagrindin konstrukcijos ais. Bdinga asociacijos, uuominos, nutyljimai. Atnaujinama poetin kalba ir poetins formos. Ypatingas dmesys odiui. Jo prasm reikia spti, iifruoti, juo kuriama vizija. odis - ne tik priemon pasauliui painti, bet ir veiksmas, pirmaprad energija. Svarbiau ne odi prasm, bet j tonas, suadins tam tikr emocin nusiteikim, paslaptingas nuojautas. Muzikalumas. Nepaprastas odio gars ir prasms ryys. Aliteracijos, asonansai. Sudtingos metaforins abstrakcijos, beasmen metafora. Daugiaprasmis dialogas, potekst (dramoje), vidinis monologas (romane). Intelektualizmas, aforistikumas. Semantins prieybs. Improvizacinis stilius. Eiliavimo taisykli nepaisoma. Netiktos sintaksins konstrukcijos, nauji ritmai, vairs naujadarai, pakartojimai (gars, odi, eilui). Laisva forma. Poetin mintis formuojama dedukcijos principu.

Kiti estetikos principai

Stiliaus bruoai

anrai Atstovai

Lyrika (lyrinis ciklas, lyrin poema), drama, proza. O. Vaildas, P. Verlenas, S. Malarm, A. Rembo, M. Meterlinkas, V.

Mykolaitis-Putinas, J. Baltruaitis, B. Sruoga, F. Kira, bruoai Vydno dramose. Dail: vientisos krypties nesudar, apraikos O. Rodeno, P. Gogeno, P. Seriuzj darbuose. Turjo takos M. K. iurlioniui, jo kryboje gausu simboli. NEOROMANTIZMAS (XIX a. pab. XX a. pr) Skaudiai jauiama tikrovs ir idealo nesantarv. Ji -dramatik igyvenim, melancholik refleksij, skepsio ar rezignacijos altinis. Kas gera ir bloga, didu ir ema isiskiria du polius, o konfliktas tarp idealiosios ir realiosios gyvenimo plotms skausmingai atskleidiamas. Konfliktai vertinami krikionikosios morals poiriu. Santykis su laiku Krjo mintis sukuria veiksmo lauk, neapibrt grietais vietos ir laiko kontrais. Istorinis koloritas ibluks, nepaisoma istorinio konkretumo, akcentuojami tautikumo momentai. Santykis su aplinka Realyb perkuriama, suromantinama, paveriama pasaka ar svajone. Izoliuojamasi nuo socialins aplinkos. Poetin mintis ir igyvenimas brsta paslaptingoje vienatvje". Realusis pasaulis atrodo suskils, prieingas ar svetimas krjo asmenybei. Kiti estetikos principai Neoromantizmo svoka miglota, nes ir pats judjimas neturi aiki kontr, organizacinio branduolio, vieningos linijos. Neoromantizmas paskutinioji romantizmo stadija, sujungusi naujausius poetikos (realizmo, impresionizmo, simbolizmo) atradimus bei paneigusi antiidealistines estetines smons apraikas (natralizm, pozityvizm). Menas, suvoktas kaip savita estetin vertyb, siejamas su dvasiniu pasaulio pradu - Absoliutu, o per j su griu ir tiesa. Menininko individualyb, meno autonomikumas bei groio savaimin vert atskiriama nuo naudos. Krinys - pasaulio idealaus ir realaus prad estetinis harmonizavimas. Dviej pasauli (realybs ir svajoni, pasak) priepriea. Troktamas pasaulis - iliuzinis. Nra visuotinio patoso, visuomenini ideal, kurie skatint maitauti. Dominuoja intymios temos, motyvai (meils, kanios). Poetizuojama meil. Gamtovaizdis gyja pasakos bruo. Krybos nacionalinio savitumo idja. Idealistinio pasaulvaizdio atrama - religija. Dievybs idja neturi kosmini masteli, filosofinio aspekto kaip kad simbolist kryboje. Egocentrin ipaintin lyrika. mogaus psichika tarp nepajudinam vertybi: Tvyns ir Dievo. Stiprs pojiai, meils igyvenimai, ryio su gamta gyvybin energija. Katastrofizmo savijauta. Vieniumas. Panteistinis gamtos suvokimas. Emocinis konkretumas, subjektyvumas. A" dramatikas, svajotojas, jautrus, trapus, links melancholij, elegik intymum, velnum. Neapibrtas ideali vertybi ilgesys, aminybs garantij stoka, trokimas kuo nors tikti -nuolatins ^neisprendiamos mogaus egzistencijos problemos. Psichologizmas. Folkloras, i dalies orientalizmas mgstamiausi menins vaizduots altiniai. Tradicini romantizmo form ir bruo jungimas su impresionizmo, Stiliaus bruoai
simbolizmo formomis ir ypatybmis. Polinkis tautosakin tradicij (pasaka, daina, rauda, liaudiki frazeologizmai). Intymi pasakojimo tonacija. Lyrizmas, dramatizmas. Psichologins meils atodangos. Spontanikumas. Asociatyvumas. Poetikumas. Gamta sukelia igyvenim, jausmus, nuotaik, ji poetizuojama. Idailinta, grakti poetin kalba.

Dramatizmas

Muzikalumas (garsinio, muzikinio prado akcentavimas). Deminutyvinis liaudies kalbos velnumas. Fragmentin poetinio vaizdo sandara. Racionaliosios logikos nevaroma eilraio struktra, judri strofa. Nutyljimai, perokimai. Potekst. Maas dmesys scenikumui, psichologin bei simbolistin pakraipa (dramoje).

anrai Atstovai

Lyrika, drama (herojin poetin drama, misterijos, istorin tragedija). E. Rostanas, R. Kiplingas, D. Konradas, Lietuvoje J. A. Herbaiauskas, V. Krv, Vaigantas, Vydnas, atrijos Ragana, J. Aistis, A. Mikinis, S. Nris, B. Brazdionis. Architektra: neogotika- Rokikio, Palangos banyios, v Onos banyios varpin (Vilniuje) EKSPRESIONIZMAS (srov; XX a. pirmieji deimtmeiai)

Dramatizmas

Santykis su laiku

Santykis su aplinka Kiti estetikos principai

Vidin mogaus tampa. Konfliktikumas. Atmetami socialiniai vartai ir normos. Savotikas romantinio genijaus pakartojimas. Individualizmas, anarchizmas, atsinaujinimas kaip ikis visuomens banali sieki dvasiniam menkumui. Laikas - pals amiaus tempas. Nebra laiko grtamumo bei nuoseklumo pajautos. Ipastama tik tai, kas yra dabar. Atsisakoma gyventi pagal tradicijas. Naujos kartos smon pranokusi t lygmen, kuris inertikai sutampa su praeitimi. iuolaikinis mogus yra neistorikas. Atmetamas smulkmenikas prieastingumas. Tikrov drastikai ardoma, deformuojama, perkuriama ir sumontuojama. Kuriami vairs bties chaoso ir apvirtusio pasaulio vaizdai. Erdv neregtai plati (visas pasaulis). Opozicija tradiciniam realizmui, natralizmui, impresionizmui. Menas pirmiausia krjo idj ir emocij raika. Jis turs skelbti absoliuias, universalias tiesas, vaizduodamas ir adindamas vairias pasmons bsenas, vizijas, antra vertus, jis turs bti etikai ir visuomenikai prasmingas. Iekoma nauj - labai taigi, nelaukt, drastik -form, kad bt sujudinta snduriuojanti smon. Gyvenimas - ne filosofavimas apie jo prasm, bet diugi buvimo laisv. Gyvenimo kaip rsios komedijos samprata. Cirko, baleto, arlekin, marionei motyvai. Tikrov ne vaizduojama, ne kopijuojama, o subjektyviai perkuriama. Vaizduojam gyvenimo vyk norima iplti i kasdienikumo, tipikumo. Vengiama prastini buities ir etnografijos detali, nepaisoma iorinio panaumo tikrov. Ikyla industrinio miesto vaizdas ir nauji garsai (daug triukmo, ryki socialini bei moralini disonans). Nudvasinta gamta. Kataklizm pasauljauta. Epochos mogus traktuojamas labai apibendrintai, nusigriama nuo atskiro individo, udaryto iorini aplinkybi narvelyje, psichikos. Atsiranda naujas dvasinis tipas: vyrikai agresyvus, piktai pasiprieinantis, nervingas, paaipus, jam nebdinga pasyvi savistaba, filosofin rezignacija, lyrinis graudumas. Demaskuojama etika, pridengta miesioniko padorumo kaukmis. monijos isigelbjimo formuls tra visuotin meil, laisv, pasiprieinimas. Domimasi pasmone, bandoma tirti psichines anomalijas. Konstatuojamas moni susvetimjimas. Veikjai nuasmeninami. Keturvjinink panaumai ekspresionizm: skelbia naujovik mog, pasitikint protu ir mokslo iniomis, neigiant prietarus ir mistik, atmetant religin pasaulir.

Maitas mogaus koncepcija Technika Estetikos esm Stiliaus bruoai

Maitaujama prie visuomens dvasin degradacij Ateities mogus- kilnesnis ir monikesnis; dabartinis- civilizacijos gniudomas, vienias, prietaringas, susidvejins, maas mogus. Sielos kova prie main Tikrov perkuriama suprimityvintai ir plakatikai. Atsiranda naujasis daiktikumas, realyb suvokiam i iniasklaidos priemoni.
Groteskin pasaulio vizija, polinkis slygines situacijas. Ironika iskaiiavimo maniera. Siuetas neturi nuoseklios eigos, nutraukiamas vairaus

anrai Atstovai

pobdio intarp. Vienas svarbiausi struktros element -nuotaika. Kratutinis emocingumas. Disonansai ir vidiniai kontrastai. Stilius pabrtinai vyrikas. Daug improvizacijos. Familiarumas. urnalistins emblemos (konkreios pavards, reals faktai). Hiperbol. ksmingas patetikas tonas. Kalambrinis posakis. Kapota fraz. Mini dinamika. Potekst, paslpta prasm. Vaizd jungtis remiasi pasikartojaniomis situacijomis, vaizd ir frazi ritmu. Poetins ir prozins kalbos samplaika (prozoje). Isiakojimas monologins refleksijas, menkai tejungiamas konflikto. Abstrahavimas, filosofins sentencijos, plakatiniai simboliai (dramoje). Grynojo garso eilraiai. Poezija, proza, drama J. R. Becheris, G. Benas, G. Heimas, F. Volfas, G. Traklis Lietuvoje: J. Savickis, K. Boruta, V. Ramonas, P. Tarulio, K. Binkio kryboje Dail: E. Munkas, O. Diksas, A. Galdikas Muzika: G. Maleris

FUTURIZMAS (srov; XX a. pirmieji deimtmeiai) Dramatizmas Santykis su laiku Santykis su aplinka Maitas prie tradicines praeities normas (anarchistinis maitavimas)
Neigiama praeitis (kultros, tradicins visuomens gyvenimo normos, paproi ir meno kanonai). Dmesys dabarties ir ateities miesto civilizacijos enklams, pavasario nuotaika sutampa su dvasine mogaus bsena (Lietuvoje).

Mokslo laimjimai pakeit mogaus santyk su pasauliu: mogus tapo galingesnis, o em tartum maesn. Kiti estetikos principai Literatroje neigiamas simbolizmas, estetizmas, idealizacija. Futurizmas yra dinamitas, sprogstantis po pernelyg garbinamos praeities griuvsiais" (F. Marinetis). Menas turs stebinti, sukelti reakcij, suadinti aktyvum. Meno krinys - kaip vienadienis, trumpam naudojimui skirtas daiktas, kur panaudojus tuoj pat galima umirti ir imesti. Pretenzijos kurti ateities men. Miesto, technikos, main, buities tempo kultas. Technika labiau vertinama u men. Bdingos nestabilios materialios tikrovs formos, deformuoti daiktai, ryki spalv kontrastai. Inyksta moralin problematika. Pojio skausmas ir miesto dundesys be dvasingumo kriterij. Padkusi gamta, dinamika. okiruojama neprastais vaizdais ir j deriniais, nepaisoma logini mstymo stereotip. Groimasi greiiu? mogus neturi dvasinio branduolio, vidins istorijos.Apie j tartum juda milijonai mechanizm, ir tas judjimas pereina i pasaulin dinamizm. Bdinga pasauljauta, neigianti bet kok mogaus udarum ir izoliacij. Skelbiamas biologikai sveikos visuomens idealas, valingo ir agresyvaus mogaus idealas. Jausmai suprimityvinama iki instinkt ir poji. Moteris niekinama. Meil - paprasta kno funkcija. Neigiama btinyb atskleisti mogaus psichologij. Keturvjinink bruoai: judjimo, tempo auktinimas; vjavaikio - verlaus mogaus su polkiu - vaizdis; pavasarins energijos kultas; fiziologins aistros ir erotikos auktinimas (S. Semerys). Maitas Maitaujama prie praeities tradicijas mogaus koncepcija mogus- plrus vris, brutalus ir nepaisantis moralini norm. Akcentuojamas biologikumas, instinktai. Technika Technikos kultas Estetikos esm Dinamizmo principas. Veiksmo iauktinimas- avangardo apraika. Kuriama nauja poetin kalba. Atsisakoma loginio mstymo ir sintakss Stiliaus bruoai norm. odiai deformuojami, modeliuojami. Propaguojama nesvokin kalba. Gausu onomatopj, kuriami naujadarai (odis kaip savaimin vertyb). vedama nekamoji kalba. Dinamikumas. Eksperimentuojama krinio

anrai Atstovai

grafiniu vaizdu, lauyt eilui maniera. Avangardinis stilingumas: mechaniki kartojimai, tautologija, tuiaodiavimas. Smons srautas, atsiribojimo efektas. Poiri kaita. Neubaigtumas, aisms darymas. Keturvjinink poetika: nauji odi ir gars derinimo principai, trankus, staiokikas tonas, tribnika intonacija, autoironija. Drsios metaforos, jungiamos mogaus ir daikto savybs. Asimetrin eilut. Parykinamos pauzs. Lyrika, poemos
F. Marinetis, P. Bucis, D. Papinis, G. Apolineras, V. Majakovskis. Lietuvoje: K. Binkis, S. emerys, P. Tarulis, J. Tysliava, J. eng. Dail: M. Boionis, D. Severinis, K. Kafa, Di Bala.

SIURREALIZMAS (XXa. 3-5 deimtmeiai)

Dramatizmas Norima ilaisvinti mog i loginio dekoro, proto pani, tradicijos gniaut; atpalaiduoti kryb nuo kanon. Pasmons lygmenyje laiko problema neegzistuoja; siurrealist kryba skirta neitirtiems pasmons klodams atskleisti. i Kultros sluoksnis slegia mog, jo sudting ir maai suprast prigimt. mogaus laisv - kelias anarchij (ji neturi neigiamos konotacijos). Pirmin prigimtis atsiskleidianti per mstymo revoliucij. Socialins problemos (politins revoliucijos, klasi kova ir kt.) priklausanios kultrinio sluoksnio lygmeniui, todl jos neaktualios.

Santykis su laiku

Santykis su aplinka

Kiti estetikos principai

Laisvas pasmons reikimasis; rilus tekstas atmetamas. Poezija - juodoji odi magija"; prast dalyk keistumas siurrealistiniu poiriu. Kliedesys - kvpimo altinis. Neuroz - isilaisvinimo bdas i racionalizmo gniaut. Antiaristotelika nuostata: poezija nieko neimituoja, neatkuria ir nekuria; poezija - dvasios polkis, neturintis ryio su sveika nuovoka". Vaizdas kuriamas i nesusijusi detali koliao principu.

Stiliaus bruoai

Griaunant logins minties ukardas, atsisakoma prastinio loginio odi jungimo. Nepripastama skyrybos enkl. Nesismoninta nuojauta reikiama spontanikai. Metaforizuota kalba. Aliuzijos. Grotesko krimo priemons, humoras, parodija.

anrai Atstovai

Neapibrti poetiniai anrai, romanai, es, dramos. A. Bretonas, L. Aragonas (jaunystje), P. Eliuaras, R Desnosas. Dailje: I. Tangi, S. Dali.

EGZISTENCIALIZMAS (XXa. Vidurys) Dramatizmas Santykis su aplinka Kiti estetikos principai

mogaus egzistencija vienatvs rate, neturjimas objektyvi vertybi. Smons egzistencija materialaus (bedvasio) pasaulio apsuptyje. Smons trapumo suvokimas. Gyvybfe trapumas. mogus svetimas, prieikas pasauliui, nes is prieikas, nepavaldus mogui. Tik maitu, veikla galima veikti beviltikum. Filosofijos taka. Absurdo menas - tai menas, ireikiantis absurdo patirt. Meno krinio paskirtis - fiksuoti mechanik, prasms neturint pasaul. Svarbiausia problema - mogaus egzistencija. Absurdo patirtis grina mog gyvenim, kupin1 diaugsmo akimirk. Masins kultros problemos. Mokslo ir technikos revoliucijos atspindys. Asmenybs ir visuomens santyki problema. Pasaulis iracionalus, nepavaldus mogaus protui. Gyvenimas ikeliamas vir trumpalaikikumo ir mirties. Tikrov suvokiama kaip suskilusi dvi sritis: smons ir daikt. mogus ir jo likimas nepavaldus nei istorinei, nei socialinei determinacijai. mogus laisvas, egzistuoja savo pastangomis, kiekvienu momentu kuria save (veiksmo literatra). mogus sprendia savo bties prasm: a) protestuodamas, b) prieindamasis, c) veiksmu, d) kryba. Sis sprendimas irykja ribinse situacijose (pvz., mirties akistatoje ar pan.). moni bendradarbiavimas nemanomas, savitarpio supratimas dl asmenybs atribojimo - negalimas. Dalis egzistencialist yra ateistins pakraipos (A. Kamiu, . P. Sartras), nepripasta transcendentins bties; dalis egzistencialist - religins krypties (G. Marselis, ,N. Berdiajevas), iekantys ieities i beviltikos mogaus bties - dievikoje btyje (transcendencijoje). Filosofinio, mokslinio stiliaus elementai. Bdingi svarstymai. Slygikumas. Daugiaprasmikumas. Tragikumas. Ramus pasakojimo tonas. Danai atsisakoma visainio pasakotojo pozicijos. Proza (romanai su dienoraio tonacijomis, novels, kronikos, dramos). . P. Sartras, A. Kamiu, M. de Unamnas, S. de Bovuar; egzistencializmo bruoai A. de Sent-Egziuperi, H. Hess kryboje.

Stiliaus bruoai

anrai Atstovai