Civilinio Proceso Teise (Lauzikas E. Mikelenas v. Nekrosius V.)

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISS FAKULTETAS EGIDIJUS LAUIKAS VALENTINAS MIKELNAS VYTAUTAS NEKROIUS
CIVILINIO PROCESO TEISE

l TOMAS
VADOVLIS
UDK 347.9(474.5) La502 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. T. 1. Vilnius: Justitia, 2003. 512 p.
Egidijus Lauikas para etj dal, septintosios dalies 21 skyri ir atuntosios dalies 24 skyri. Valentinas Mikelnas para pirmj dal (iskyrus l skyriaus 1.2-1.3 skirsnius; 3 skyriaus 3.19-3.21 skirsnius; 4-5 skyrius); antrj dal (iskyrus 7 skyri); septintj dal (iskyrus 21 skyri) ir atuntj dal (iskyrus 24 skyri). Vytautas Nekroius para pirmosios dalies l skyriaus 1.2-1.3 skirsnius ir 3 skyriaus 3.19-3.21 skirsnius, 4-5 skyrius; antrosios dalies 7 skyri, treij, ketvirtj ir penktj dalis.
Recenzentas prof. habil. dr. V. Justickis
Vadovl rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Civilins teiss ir civilinio proceso katedra (2002 m. balandio 19d. protokolas Nr. 9) ir Vilniaus universiteto Teiss fakulteto taryba (2002 m. gegus 3 d. protokolas Nr. 8).
ISBN 9986-567-91-2 (l tomas) ISBN 9986-567-92-0 (2 tomai)
E. Lauikas, 2003 V. Mikelnas, 2003 V. Nekroius, 2003 UAB Justitia", 2003
TURINYS
PRATARM Pirmoji dalis CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA Pirmas skyrius Civilinio proceso teiss ir civilinio proceso svokos l. l Civilinio proceso teiss svoka, esm, udaviniai, dalykas, metodas ir sistema 1.3 Civilinio proceso teiss tikslai 1.4 Civilinio proceso stadijos ir teisena 1.5 Civilinio proceso teis sudedamoji teiss sistemos dalis l .6 Ar yra teism teis" l .7 Civilinis procesas ir kiti subjektini teisi ir interes gynybos ir gin sprendimo bdai 1.8 Civilinio proceso teiss santykis su kitomis teiss akomis 1.9 iuolaikins civilinio proceso teiss tendencijos Antras skyrius Civilinio proceso teiss altiniai 2.1 Civilinio proceso teiss altini svoka ir klasifikacija 2.2 Konkreios civilinio proceso teiss altini rys 2.3 Civilinio proceso teiss normos ir j ypatumai 2.4 Civilinio proceso teiss vienodinimas Treias skyrius Civilinio proceso teiss principai 3. l Civilinio proceso teiss princip svoka, klasifikacija ir reikm 3.2 Teismins gynybos prieinamumo principas 11
13 15 15 42 47 51 55 55 62 67 99 99 101 118 124 132 132 137
1.2 Civilinio proceso teiss mokslas. Civilinio proceso mokyklos . . . 30
CIVILINIO PROCESO TEIS
3.3 Teisingum vykdo tik teismas 3.4 Teiss tinkam teismo proces principas 3.5 Teisj ir teism nepriklausomumo, nealikumo ir klausymo tik statymo principai 3.6 Teismo proceso vieumo principas 3.7 Procesinio sali lygiateisikumo principas 3.8 Valstybins kalbos proceso principas 3.9 Tiesioginio dalyvavimo principas 3.10 Teisminio nagrinjimo vientisumo ir teisj sudties nekintamumo principas 3.11 Rungimosi principas 3.12 Dispozityvumo principas 3.13 Teisj pasitarimo slaptumo principas 3.14 Teiss bti iklausytam principas 3.15 Proceso operatyvumo principas 3.16 Teisjo vadovavimo procesui principas 3.17 Laisvo rodym vertinimo principas 3.18 Draudimo piktnaudiauti procesu principas 3.19 Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas 3.20 Proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principai 3.21 Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas 3.22 odinio ir raytinio proces derinimas Ketvirtas skyrius Civilinio proceso teiss raida XX a. Lietuvoje 4. l Didioji civilinio proceso teiss reforma XIX a. Europoje 4.2 Pagrindiniai 1918-1940 m. Lietuvos civilinio proceso teiss bruoai 4.3 Tarybinis civilinis procesas Lietuvoje 4.4 Civilinio proceso reforma po 1990 m. kovo l l d Penktas skyrius Civilinis procesas kaip teisinis santykis 5.1 Civilinio procesinio teisinio santykio svoka ir reikm 5.2 Civilinio procesinio teisinio santykio subjektai
146 152 154 165 169 171 171 173 174 182 185 186 188 192 195 197 199 203 206 207 211 211 212 215 218 221 221 225
TURINYS
Antroji dalis TEISMAS CIVILINIAME PROCESE etas skyrius Teism kompetencija 6.1 Teism kompetencijos svoka ir rys 6.2 Civilini byl priskirtinumas 6.3 Civilini byl teismingumo svoka 6.4 Teismingumo rys Septintas skyrius Teismo sudtis ir nualinimai 7.1 Teismo sudtis nagrinjant civilines bylas 7.2 Teismo nusialinimo ir nualinimo svoka, reikm, pareikimo ir isprendimo tvarka Treioji dalis BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS Atuntas skyrius alys 8.1 ali svoka ir vieta civiliniame procese 8.2 ali procesinis veiksnumas 8.3 alys ex officio 8.4 ali teiss ir pareigos 8.5 Bendrininkavimas civiliniame procese 8.6 Netinkama alis ir jos pakeitimas tinkama 8.7 Procesinis teisi permimas
227 229 229 230 236 238 252 252 254 259 261 261 263 265 268 270 273 275
Devintas skyrius Tretieji asmenys civiliniame procese 277 9. l Treij asmen instituto esm ir reikm civiliniame procese ... 277 9.2 Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus . . . . 278 9.3 Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim . . . . 280 Deimtas skyrius Atstovai civiliniame procese 10.1 Atstovavimo civiliniame procese svoka, reikm ir rys 10.2 Atstovo procesin padtis 283 283 285
CIVILINIO PROCESO TEISE
10.3 Atstovo galiojim forminimo tvarka 10.4 Atstovai pagal pavedim civiliniame procese 10.5 Atstovavimas juridiniams asmenims 10.6 Atstovai pagal statym Ketvirtoji dalis ALI PROCESINIAI VEIKSMAI Vienuoliktas skyrius ali procesini veiksm svoka 11.1 Svoka ir jos reikm 11.2 Procesinio veiksmo ir sandorio skirtumas Dvyliktas skyrius ali procesini veiksm rys 12.1 Padarinius sukeliantys veiksmai 12.2 Procesin padt apibdinantys veiksmai Tryliktas skyrius Procesins sutartys Keturioliktas skyrius Procesini veiksm trkumai Penktoji dalis PROCESINIAI DOKUMENTAI, J TEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI Penkioliktas skyrius Procesini dokument svoka ir reikm 15.1 Procesini dokument svoka ir rys 15.2 Procesini dokument turinys, pateikimo forma, skaiius ir kalba 15.3 Trkum taisymas 15.4 Teismo aukimai ir praneimai eioliktas skyrius Procesini dokument teikimas 16.1 Procesinio teikimo svoka, esm ir reikm 16.2 prasti teikimo bdai
287 288 290 291 293 295 295 295 297 297 297 298 299
301 303 303 304 308 309 311 311 312
TURINYS
16.3 teikimas atstovams 16.4 teikimas, kai abiem alims atstovauja advokatai 16.5 teikimas procesinio bendrininkavimo atveju 16.6 teikimas kuratoriui ir teikimas vieo paskelbimo bdu 16.7 Kiti teikimo bdai Septynioliktas skyrius Procesiniai terminai 17.1 Procesini termin svoka, reikm ir rys 17.2 Pasirengimo civilini byl nagrinjimui ir civilins bylos inagrinjimo terminai 17.3 Procesini termin skaiiavimas etoji dalis BYLINJIMOSI ILAIDOS, USTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS Atuonioliktas skyrius Bylinjimosi ilaidos 18.1 Bylinjimosi ilaid svoka, reikm ir rys 18.2 yminis mokestis . . 18.3 Su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos 18.4 Valstybs teisin pagalba 18.5 Bylinjimosi ilaid paskirstymas alims 18.6 Ustatas Devynioliktas skyrius Teismo nuobaudos 19.1 Teismo nuobaud svoka, rys ir reikm 19.2 Teismo nuobaud skyrimo ir skundimo tvarka Septintoji dalis IEKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONS Dvideimtas skyrius Iekinys 20.1 Iekinio svoka, reikm, rys 20.2 Iekinio elementai
313 314 316 317 320 322 322 323 326
331 333 333 334 342 347 353 357 359 359 359 365 367 367 371
20.3 Iekinio keitimas 20.4 Iekinio atsimimas ir iekinio atsisakymas 20.5 Teis pareikti iekin ir teis iekinio patenkinim. Dvideimt pirmas skyrius Laikinosios apsaugos priemons Dvideimt antras skyrius Atsakovo interes gynybos bdai 22.1 Atsakovo gynybos priemoni samprata, reikm ir rys 22.2 Prieinis iekinys 22.3 Atsikirtimai iekin 22.4 Atsiliepimas iekin Atuntoji dalis RODYMAI CIVILINIAME PROCESE Dvideimt treias skyrius rodymai ir rodinjimas civiliniame procese 23.1 rodinjimo svoka, tikslas ir reikm 23.2 rodinjimo pareiga ir dalykas 23.3 Aplinkybs, kuri nereikia rodinti 23.4 rodym svoka ir bruoai 23.5 rodym klasifikacija Dvideimt ketvirtas skyrius Konkreios rodinjimo priemons 24.1 ali ir treij asmen paaikinimai 24.2 Liudytoj parodymai 24.3 Raytiniai rodymai 24.4 Daiktiniai rodymai 24.5 Eksperto ivada 24.6 Apira 24.7 Kitos rodinjimo priemons 24.8 rodym utikrinimas 24.9 Teismo pavedimai ,
373 376 381 387 398 398 398 400 401 403 405 405 423 434 450 458 463 463 469 479 492 495 505 506 508 510
PRATARM
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymu1 patvirtino naujj, galima sakyti, pirm per pastaruosius imt met Civilinio proceso kodeks. Tai i esms jau daugiau nei deimt met nuo nepriklausomybs atkrimo vykstanios civilinio proceso teiss reformos knijimas. io kodekso primimas jokiu bdu nereikia, kad nuo iol civiliniame procese daugiau niekas nebevyks. Gyvenimas per daug vairus, kad leist statymams bti statikiems. Taiau tikime, kad nuo iol civilinio proceso teis taps i esmes stabili, o tolesni pokyiai nereik tam tikr civilinio proceso institut esms keitimosi ir lems esamos sistemos tobulinim. Naujajam Lietuvos civilinio proceso kodeksui pasirinkta socialinio civilinio proceso teorija, kuri neabejotinai vyrauja iandieniniame kontinentins Europos valstybi civiliniame procese. Taiau rykiausiai socialinio civilinio proceso idjos gyvendintos Austrijos civilinio proceso kodekse, kuris daugeliu atvej ir buvo pavyzdys rengiant naujj Civilinio proceso kodeks. Vadovlyje pirmiausiai stengiamasi atskleisti pagrindines socialinio civilinio proceso idjas, nes j suvokimas yra labai svarbus aikinantis konkrei civilinio proceso institut esm. Viliams, kad is vadovlis pads tiek teiss studentams, tiek teisininkams praktikams geriau sigilinti ir suvokti vykusios civilinio proceso teiss reformos esm ir prasm, veiksmingiau taikyti naujojo Civilinio proceso kodekso normas. iame vadovlyje aptariama ne visa civilinio proceso teis, t.y. bendroji dalis. Taiau ji, manytume, yra pati svarbiausia, nes ia reikiamos pagrindins naujojo civilinio proceso idjos. Tinkamai suvokus i civilinio proceso dali bus daug paprasiau alinti vairias praktines teiss taikymo spragas ar kitokius neaikumus. Kita vertus, tai tik pirmoji i keli knyg, skirt civilinio proceso teisei, kurias planuoja pateikti autoriai. Todl skaitytojams sakome: Sveiki atvyk diskusij klub; ms bendravimas bus ilgas, bet, tikims, nenuobodus. Autoriai
inios. 2002, Nr. 36-1340.

11
PIRMOJI
DALIS
CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA
PIRMAS SKYRIUS
CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS 1.1 CIVILINIO PROCESO TEISS SVOKA, ESM, UDAVINIAI, DALYKAS, METODAS IR SISTEMA
1. CIVILINIS PROCESAS KAIP TEISS GYNYB GYVENDINIMO MECHANIZMAS
Fizini ir juridini asmen teises ir pareigas nustato materialioji teis: konstitucin, administracin, civilin, darbo ir t.t. Materialioji teis faktinius santykius reglamentuoja nustatydama ne pavieni asmen subjektines teises ir pareigas, o tam tikros asmen grups ar kategorijos, pavyzdiui, savinink, sutuoktini, vaik ir tv, prievols ali ir t.t., teises ir pareigas. Be to, materialioji teis daniausiai neformuluoja, kaip asmeniui pasielgti konkreiu gyvenimo atveju, o nustato tam tikrus bendruosius principus ar apibendrintus elgesio modelius. Pavyzdiui, Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad civilini teisini santyki subjektai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus. Ar konkretus asmuo tikrai turi tam tikras teises ir pareigas, tenka atsakyti kiekvienu atveju analizuojant materialiosios teiss normas ir faktus. Pavyzdiui, ar turto gijjas A tikrai yra siningas, bus galima nustatyti tik ianalizavus konkrei faktin situacij ir parinkus jai materialiosios teiss normas. Taigi materialiosios teiss veikimas paprastai reikalauja tam tikro konkretinimo: norint atsakyti klausim, ar A patirt al btina atlyginti ir ar j tikrai turi atlyginti B, reikia konkreiam alos padarymo atvejui parinkti ir taikyti konkrei CK norm. Tik tada galima kalbti apie konkreias A ir B teises ir pareigas. Materialiosios teiss nustatytas teises asmenys daniausiai gyvendina ir pareigas atlieka bei tarpusavio sipareigojimus prisiima ir vykdo savanorikai. Pavyzdiui, A padaro alos B, jie sutaria dl alos dydio ir A savanorikai j atlygina; A pasiskolina i B vienam mnesiui tkstant lit ir laiku juos grina; A nuomoja i B but ir laiku moka nuompinigius; tvai ilaiko savo nepilnameius vaikus ir t.t. Taiau materialij teisini santyki subjektai, gyvendindami savo subjektines teises, neretai susiduria su vienokiomis ar kitokiomis kliti-
15
mis ar trukdymais. Pavyzdiui, A ir B nesutaria dl padarytos alos dydio; al padars asmuo atsisako j atlyginti; skolininkas laiku negrina kreditoriui skolos; tvai neilaiko savo nepilnamei vaik ir t.t. Kilus nesutarim ar gin dl tarpusavio teisi ir pareig, materialiosios teiss nustatytas subjektines teises galima gyvendinti ir pareigas vykdyti prievarta. Esant btina vartoti prievart, svarbu, kas turi toki teis - pats teiss turtojas ar valstyb. Asmuo, kurio subjektin teis paeidiama ar kuriam trukdoma j gyvendinti, matyt, danai pagalvoja apie savigyn, t. y. apie prievart, kurios jis pats galt imtis prie asmen (-is), kliudant (-ius) jam gyvendinti savo teis ar j paeidus (-usius). Taiau iuolaikinje civilizuotoje visuomenje savigyna paprastai draudiama arba leidiama tik iimtiniais atvejais. Pavyzdiui, CK 1.139 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad savigyna ginant savo civilines teises leidiama tik io kodekso numatytais atvejais. Taigi savigyna civilizuotoje visuomenje nra prastas paeistos teiss gynybos bdas. Taiau i tikrj savigynos kartais, nors ir neteistai, griebiamasi. Pavyzdiui, kreditorius, nesulauks, kol skolininkas grins jam skol, savarankikai siekia j atgauti vartodamas prie skolinink fizin, psichin ar kitoki prievart. Tokie veiksmai reikt paeidim CK 1.139 straipsnio antrosios ir treiosios dali, kur reikalaujama, kad savigynos bdai ir priemons atitikt teiss paeidimo pobd ir kiekvienu konkreiu atveju nebt perengiamos savigynos ribos, o ginantis bt gerbiamos mogaus teiss ir laisvs ir laikomasi statym reikalavim. Kartu tokie veiksmai reikt piktnaudiavim teise, o tai pagal CK 1.2 ir 1.137 straipsnius yra deliktas, t. y. teiss paeidimas. Taigi iuolaikin teis savigynos, kaip subjektins teiss gynybos priemons, arba apskritai nepripasta, arba leidia j tik iimtiniais atvejais. Paymtina, kad savigyn draud jau romn teis. Pavyzdiui, Decretum Divi Marci nustat taisykl, kad asmuo negali vartoti jgos siekdamas gyvendinti savo teis, o turi kreiptis pagalbos valstyb1. Nors CK 1.139 straipsnyje savigyna numatyta, taiau tai iimtinis paeistos teiss gynybos bdas, galimas tik CK nurodytais atvejais. Pavyzdiui, kreditorius turi teis pasinaudoti sulaikymo teise (CK 4.229- 4.235 str.), dvials prievols alis gali sustabdyti prievols vykdym (CK 6.58 str.) ir kita.
A Text-Book of Roman Law from Augustus to Justinian / by W. W. Buckland, 2 ed. Cambridge: Cambridge University Press, 1932. P. 732-733; Historical Introduction to the Study of Roman Law / by H. F. Jolowicz. Cambridge: Cambridge University Press, 1932. P. 374-375.
nd 1
16
CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS
Savigynos pavyzdi yra ne tik privatins teiss, bet ir vieosios teiss reglamentuojam santyki srityje. Pavyzdiui, 1995 m. birelio 28 d. Mokesi administravimo statymo1 17 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytas nesumokt mokesi, delspinigi ir baud iiekojimas ne gino tvarka. i, vadinamoji ne gino tvarka yra ne kas kita, kaip savigyna, t. y. prievarta, kurios viena teisinio santykio alis (iais atvejais - valstyb) imasi prie kit teisinio santykio al nesikreipdama dl savo paeistos teiss gynybos jokias jurisdikcines (gin sprendimo) institucijas2. Savigynos leidimas iimtiniais atvejais aikinamas aplinkybe, kad kartais esti atvej, kai valstybs institucij pagalba neprieinama, o bet koks delsimas gali padaryti daug alos, pavyzdiui, kai svetimi gyvuliai niokoja paslius. Tokiais atvejais savigyna yra vienintelis galimas bdas ivengti alos. Tiesa, kai kada subjektin teis dar galima apginti griebiantis btinosios ginties (CK 6.253 str. 7 d., 6.269 str.), kurios, skirtingai nei savigynos, imamasi ginantis nuo upuolimo arba esant realiam upuolimo pavojui. Taiau net ir leidiama statymo, savigyna nepraranda savo iimtinumo. Ir bdama teista, ji yra iimtin, reta paeistos teiss gynybos priemon. Tam yra kelios prieastys. Pirma, vieasis interesas reikalauja laikytis teistumo ne tik esant materialiosios teiss reguliuojamiems santykiams, bet ir sprendiant ginus dl teiss. Visuomenei ne vis vien, kokiu bdu isprendiamas jos nari ginas, - laikantis sining, teising gino sprendimo taisykli ar jas ignoruojant. Savigynos atveju toki taisykli laikymosi beveik nemanoma utikrinti. Antra, lygiateisikumo principas reikalauja, kad bt gerbiamos abiej gino ali teiss. Teiss paeidjui turi bti utikrinta galimyb nevaromai idstyti savo pozicij kilus ginui dl teiss, pateikti savo veiksmus pateisinanius argumentus ir t.t., kitaip tariant, privalo bti iklausytos abi alys (lot. audiatur et altera pars). Savigyna, deja, toki galimybi taip pat negali garantuoti. Treia, kilus ginui dl teiss, danai nra akivaizdu, kuri alis teisi. Tam nustatyti btina, kad gin dl teiss nagrint treiasis, nesuinteresuotas asmuo. Savigyna paprastai grindiama kitais principais, pavyzdiui, kas stipresnis, tas teisesnis". Taigi, net statymo leidiama, savigyna yra tik laikina, tarpin priemon, pavyzdiui, turtui nuo sunaikinimo apsaugoti, inant, kad vliau ginas bus perduotas sprsti
inios. 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211; 2002, Nr. 15-553. r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2002 m. liepos 23 d. sprendim byloje Janosevic v. Sweden, 2002.
2 1
17
teismui ar kitai valstybs institucijai. Savo ruotu gino sprendimo procedra turi bti tokia, kad utikrint, jog ginas bus isprstas teisiosios, o ne turtingesns ar apsukresns alies naudai. Ketvirta, ginas dl teiss turi bti sprendiamas vadovaujantis teise. Todl gin sprendimas pirmiausiai susijs su teiss norm aikinimu ir taikymu konkrei ali konkretiems santykiams. Ne kiekvienas gali teisingai nustatyti, teisingai suvokti ir taikyti teiss norm. Tam pirmiausiai reikia speciali, t. y. teisini, ini. Jau nuo Ch. Montesquiei (. Monteskj) laik visuotinai pripastama, kad aikinti ir taikyti teis ir kartu sprsti ginus dl teiss yra teismo prerogatyva.
2. TEISS GYNYB TEISIN PRIGIMTIS
Pripainus, kad savigyn civilizuotoje visuomenje pakeit teismin paeist teisi gynyba, reikia atsakyti klausim, o kokia gi teise ji laikytina - materialija ar proceso? Atsakyti nepaprasta jau vien dl to, kad teis teismin gynyb nurodyta vairiuose teiss altiniuose. Pavyzdiui, teis kreiptis teism tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 30 straipsnio pirmojoje dalyje; CK 1.138 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad civilines teises gina teismas; apie teis teismin gynyb kalbama 1994 m. gegus 31d. (2002 m. sausio 24 d. redakcijos) Teism statymo1 4 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnyje. Taigi teis teismin gynyb nustato tiek vieosios, tiek privatins teiss normos. i aplinkyb gali sudaryti spd, kad teis teismin gynyb yra vieoji, arba atvirkiai, - privatin subjektin teis. Teiss teismin gynyb prigimties aikinimas yra toks pat senas kaip ir pati teis. Jau romn teis mgino aikinti materialiosios subjektins teiss ir teiss gynyb santyk. Manyta, kad teis gynyb lemia ir pai subjektin teis. Neturdamas teiss gynyb, asmuo neturi ir subjektins teiss - ubi remedium, ibi jus2. Toks teiss gynyb aikinimas, t. y. kad reikalavimo teis tiesiogiai susijusi su priverstinio ios teiss gyvendinimo galimybe, ilgai buvo bdingas An3 glijos ir vedijos teiss doktrinai .
inios. 2002, Nr. 17-649. The Principles of Roman Law and their Relation to Modern Law / by W. L. Burdick. Florida, Holmes Beach: W. M. W. Gaunt and Sons, Inc., 1989. P. 655. 3 International Encyclopedia of Comparative Law / J. C. B. Mohr (Paul Siebek). Tubingen, 1987. Vol. XVI. Ch. 4. P. 5. i i romn teiss laik atjusi teisin maksima nra svetima ir Lietuvos teiss doktrinai bei praktikai. Pavyzdiui, ia maksima 1997 m. spalio l d. nutarime rmsi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aikindamas teiss teismin gynyb prigimt; r.: inios. 1997, Nr. 91-2289.
2 1
18
Yra ir prieingas poiris materialiosios subjektins teiss ir teiss gynyb santyk. Teigiama, kad btent materialioji subjektin teis lemia teis gynyb - ubi jus, ibi remedium. i doktrina teis gynyb pripasta sudedamja materialiosios subjektins teiss dalimi. Pavyzdiui, F. K. von Savigny, aikindamas teiss iekin prigimt, teig, kad, bdama paeista, subjektin teis virsta teise iekin1. Taigi manyta, kad kas turi materialij subjektin teis, turi ir teis gynyb. Todl teis gynyb yra ne proceso, o materialioji teis, pareikta atsakovui, t. y. asmeniui, paeidusiam materialij subjektin teis. Taiau tokia nuomon nra vienintel. Pavyzdiui, vokiei proceso teiss specialistai R Windscheidas ir A. Wachas, rus proceso teiss specialistas V. Riazanovskis ir kiti teig, kad teis gynyb nesietina su subjektine materialija teise. Iekiniui pareikti nebtina turti materialij subjektin teis - pakanka procesinio teisimo teisnumo ir veiksnumo. Tad kiekvien pareikt iekin teismas privalo inagrinti, nesvarbu, iekovas turi materialij subjektin teis ar ne. I to ieina, jog teis gynyb yra ne teis reikalauti i teiss paeidjo paalinti teiss paeidim ir jo padarinius, o teis reikalauti, kad valstyb, konkreiai - jos institucija, teismas, pradt proces. Vadinasi, iekovas gynybos reikalauja ne i atsakovo, o i teismo, nes teis gynyb atsiranda i vieosios teiss reguliuojamo santykio. Taigi ios doktrinos poiriu teis gynyb yra vieoji subjektin teis2. Teiss gynyb, kaip vieosios subjektins teiss, koncepcija nra vienalyt. Autoriai, ginantys i doktrin, teiss gynyb prigimt aikina vairiai. Analizuodami teis gynyb siaurai, t. y. kaip teis iekin (angl. right of action; pranc. accion; vok. Klagerecht), skirtingi autoriai daro trejopas ivadas. Pirma, teis iekin, taigi ir teis gynyb, yra ne kas kita, kaip teis reikalauti, kad teismas priimt iekinio pareikim ir inagrint civilin byl. Ieit, kad jeigu yra teis gynyb, tai yra ir teismo (o plaiai - valstybs) pareiga priimti pareikim ir pradti nagrinti byl; teis gynyb gyvendinama iklus civilin byl; bylos nagrinjimo rezultatas neturi reikms; net ir iekinio nepatenkinus arba byl nutraukus, bt pripastama asmen gyvendinus savo teis gynyb; teis gynyb bt paeista tik jeigu teismas nepagrstai atsisakyt priimti pareikim. Aptartu atvilgiu teis gynyb, tapdama priemone procesui pradti, atlieka tik procesin funkInternational Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 4. P. 6. r., pvz.: P B. A. n p o c c a . M o c a : opoe,1996. C. 14-15.
2 1
19
CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISES AKA
cij. ios doktrinos alinink yra Anglijoje, Italijoje, Ispanijoje, vei1 carijoje, kitose alyse . Antra, teis iekin, o plaiuoju poiriu - ir teis gynyb, reikia teis reikalauti, kad teismas inagrint byl i esms ir priimt atitinkam sprendim. i teorija nuo pirmosios skiriasi tuo, kad, jos autori ir sekj nuomone, teiss gynyb gyvendinimas iklus civilin byl nesibaigia. Teigiama, kad teis gynyb bt gyvendinta tik jeigu civilin byla bt inagrinta i esms ir priimtas teismo sprendimas. Todl bylos baigimas neprimus teismo sprendimo dl gino esms teiss gynyb gyvendinimu nepripastama. Toks teiss gynyb aikinimas vyrauja Pranczijoje: jos 1975 m. CPK 30 straipsnis taip apibria teis iekin: [...] tai reikalavim pareikusio asmens teis bti iklausytam ir reikalauti priimti teismo sprendim i esms, kuriuo bt atsakyta, asmens reikalavimas pagrstas ar ne."2 Taigi i, dar vadinamoji abstrakiosios teiss gynyb teorija teis gynyb aikina plaiau nei pirmoji: teis gynyb suprantama ne tik kaip teis reikalauti pradti teismo proces, bet ir kaip teis reikalauti inagrinti byl i esms ir priimti teismo sprendim. Be i dviej, yra ir treia teorija, aikinanti, kad teis iekin, taigi ir teis gynyb, yra teis iekovui palank teismo sprendim. i teis esti tik tada, kai ginas priklauso teismo kompetencijai, o iekovo reikalavimas pagrstas. Todl teis gynyb ir gyvendinama tik kai iekin teismas savo sprendimu patenkina. i doktrina vadinama konkreiosios teiss gynyb teorija3. Autoriai, tvirtinantys, kad teis gynyb yra vieoji subjektin teis, taip pat nesutaria dl to, kas pareigotas gyvendinti i teis. Vieni mano, kad teis gynyb atitinka valstybs pareiga suteikti asmeniui teismin gynyb. Kiti teigia, kad teis gynyb atitinka teismo, o ne valstybs pareiga ginti asmens teises. inoma ir visai prieinga nuomon, kad teis gynyb apskritai nra subjektin teis, o teismo proceso (taip pat civilinio proceso) tikslas yra ne ginti iekovo ar atsakovo teises ir interesus, o utikrinti teistvark. Todl utikrinant teistvark asmuo, kuris kreipiasi teismins gynybos, yra lyg ir treia4 sis asmuo - naudos gavjas . Tarpukario Lietuvos civilinio proceso teiss doktrinoje, veikiamoje prancz, vokiei ir rus proceso teiss specialist darb, vyravo
' International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 4. P. 6 Nouveau Code de Procdure Civile. Paris: Dalloz, 1991. 3 International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 4. P. 6. 4 Ten pat. P. 8.
2
20
nuomon, kad teis gynyb yra paeistos materialiosios teiss gyvendinimas, t. y. sudedamoji jos dalis. Be to, pabrta, kad teis kreiptis 1 teism yra vieoji subjektin teis, todl jos negalima atsisakyti . Tokio aikinimo prietaringumas akivaizdus. Teis gynyb, bdama sudedamoji materialiosios, pavyzdiui, civilins, subjektins teiss dalis, kartu negali bti ir vieoji subjektin teis. Kita vertus, jeigu teis gynyb yra sudedamoji materialiosios subjektins teiss dalis, tai siekiant nustatyti, ar asmuo turi teis gynyb, pirmiausiai reikia nustatyti, ar jis apskritai turi materialij subjektin teis. Teiss gynyb tapatinimas su materialija subjektine teise ydingas ir dl kit prieasi. Antai vadovaujantis ia teorija bt sunku paaikinti, kodl iekinio pareikimas priimamas, nors praleistas iekinio senaties terminas (CK 1.126str. 1d.); kodl iekinio nepatenkinimas automatikai nereikia, kad asmuo neturi materialiosios subjektins teiss, ir panaiai. Apibendrinant aptartas teorijas darytina ivada, kad reikia skirti kelis teiss teismin gynyb aspektus. Pirma, remiantis Konstitucijos 30 straipsnio pirmja dalimi, teis teismin gynyb yra konstitucinis principas, reikiantis, kad kiekvienam teiss subjektui privalo bti utikrinta tokia jo paeist teisi ar interes gynybos galimyb. iuo atvilgiu teis teismin gynyb yra sudedamoji asmens teisinio statuso dalis, taigi ir jo teisnumo elementas. Antra, materialiosios teiss poiriu teis teismin gynyb yra teis paeistos subjektins teiss atkrim vienu ar keliais subjektins teiss gynybos bdais: pripastant teis, priteisiant atlyginti nuostolius, taikant restitucij ir t.t. (CK 1.138str.) Treia, proceso teiss poiriu teis teismin gynyb yra teis kreiptis teism su iekinio pareikimu, pareikimu ar praymu (CPK 5 str. 4 d.).
3. MATERIALIOJI IR PROCESO TEIS
Tradicikai visos teiss akos skirstomos dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieosios teiss akos reguliuoja santykius, grindiamus subordinacijos principu, t. y. tokius, kai viena alis yra valstyb ar valstybs institucija. Antai konstitucin teis, administracin teis, baudiamoji teis priskiriamos prie vieosios teiss ak. Savo ruotu privatin teis reguliuoja privai asmen (tiek fizini, tiek juridini) santykius. Privatin teis sudaro civilin, eimos, komercin
Mays VI. Civilinio proceso paskaitos. Kaunas: Teisi fakulteto leidinys, 1924. P. 144.
1
21
C I V I L I N I O PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA
teis1. Prie kurios teiss - vieosios ar privatins - reikt priskirti civilinio proceso teis, bus mginama atsakyti kiek vliau. Antrasis, taip pat tradicinis, teiss ak skirstymas yra j klasifikavimas materialiosios teiss akas ir proceso teiss akas. Materialioji teis, minta, nustato teisim santyki subjekt teises ir pareigas, t. y. galimo ir leistino elgesio ribas ir atsakomyb u pareig nevykdym ar teisi paeidim (angl. substantial law; pranc. droit substantiv; vok. materialles Recht). Tuo tarpu proceso teis reguliuoja santykius, atsirandanius ginant paeistas materialisias teises (angl. procedrai law; pranc. droit procedrai; vok. Verfahrensrechf)2. Kitaip tariant, materialioji teis apibria, k asmuo gali ar privalo daryti (vadinamoji reguliuojamoji teis), o proceso teis nusako, kaip apginti paeist ar ginijam materialij teis ir utikrinti jos gyvendinim (vadinamoji apsaugin teis). Materialij subjektin teis paprastai sudaro trys elementai: 1) teis atlikti tam tikrus veiksmus; 2) teis reikalauti i kit asmen atlikti tam tikrus veiksmus ar j neatlikti; 3) teis reikalauti gynybos, kai trukdoma gyvendinti savo teis arba kai kiti asmenys nevykdo savo pareig. Minta, kad civilizuotoje visuomenje savigynos ribos labai siauros, todl, paeidus ar ginijant subjektin teis, pagalbos kreipiamasi atitinkamas valstybs institucijas. Taiau valstyb vartodama prievart ir nedelsdama galt apginti subjektin teis tik kai kitas asmuo jos neginija. Prieingu atveju btina nustatyti, ar kreipsis gynybos asmuo tikrai turi subjektin teis, ar ji tikrai paeista, ar j tikrai paeid pareikjo vardytas asmuo. Taigi valstyb negali vartodama prievart beatodairikai ginti kiekvieno ito praanio asmens - prie imdamasi prievartos priemoni ji privalo sitikinti gynybos praanios alies teisumu, iklausyti prieing al ir sitikinti jos argument pagrstumu. Vadinasi, teisjas negali i karto priimti sprendimo, nes pats turi sitikinti besikreipianio teism asmens ir prieingos alies reikalavim ir atsikirtim teisiniu ir faktiniu pagrstumu. Todl, kad teismas nustatyt kalt (-as) ir teisi (-ias) gino alis, btina tam tikra procedra, per kuri bt inagrinti fakto klausimai, parinkta reglamentuojanti ali tarpusavio santykius, iaikinta ir taikoma teiss norma. Taiau materialiajai teisei nebdinga reguliuoti klausim, kur, kokiu bdu reikia kreiptis gynybos, kaip nustatyti ali nurodytus faktus ir panaiai. iuos dalykus reglamentuoja proceso teis, nustatydama
Modern Legal System Cyclopedia. New York, 1990. Vol. 3. P. 3, 1107. Black's Law Dictionary. 6 ed. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1990. P. 1203.
22
kreipimosi teism tvark, gino dl teiss nagrinjimo procedr ir priimto sprendimo vykdymo bdus ir tvark. Tad proceso teis, palyginti su materialija teise, yra lyg ir tarnybin. Nesant materialiosios teiss, nebt ir proceso teiss, nes nebt gynybos objekto. Taiau tai nereikia, kad proceso teis nra savarankika. Savo ruotu, nesant proceso teiss, materialioji teis bt tik deklaruojama, nes tokiu atveju nebt utikrintas jos gyvendinimas. Atriboti materialij ir proceso teis nra paprasta. Istorin ios problemos analiz patvirtina, kad iki XIX a. proceso teis buvo pripastama sudedamja materialiosios teiss dalimi. Proceso normos neskirtos atskir altin: jos buvo trauktos materialiosios teiss altinius (beje, i tradicija gyva ir iandien, nes nemaai proceso teiss norm dl vienokiu ar kitoki prieasi inkorporuota materialiosios teiss altinius, pvz., Pranczijos, Italijos civiliniuose kodeksuose yra atskiri skyriai, skirti rodymams; nemaai proceso teiss norm yra ir Lietuvos CK). Pirmu mginimu atskirti proceso ir materialij teis vardijamas Pranczijos karaliaus Liudviko XIV 1667 m. ordonansas dl teism reformos (Code Louis), vliau taps 1806 m. Pranczijos CPK prototipu. Daugiau nei po imtmeio (1781 m.) pasirod Austrijos teismo proceso kodeksas (Allgemeine Gerichtsordnung). Minta, kad Pranczija civilinio proceso teis kodifikavo 1806 m. ir tai buvo kodeks srauto XIX a. pradia. Netrukus CPK buvo priimti Olandijoje (l838 m.), Italijoje (1865 m.), Vokietijoje (1877 m.), Japonijoje (1890 m.), Austrijoje (l895 m.)1. Lietuva ioje srityje nebuvo iskirtin. Jos teism sistem ir proces reguliavo 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutai2. Istorik nuomone, Statut nustatyt proceso model labai veik senosios romn ir kanon teiss procedros. Iki 1840 m. bylos nagrintos remiantis 1588 m. Lietuvos Statutu. Nuo 1864 m. civilins bylos nagrintos pagal Rusijos civilins teisenos statut - 1806 m. Pranczijos CPK kopij. 1864 m. Rusijos civilins teisenos statymas (CT) (su kai kuriais 3 pakeitimais ir papildymais) galiojo Lietuvoje 1918-1940 metais (iskyrus Klaipdos krat, kur galiojo Vokietijos CPK).
1 Isamiau apie Europos valstybi civilinio proceso istorij r: A History of Continental Civil Procedure / by A. Engelmann and others. Boston: Little, Brown and Co., 1927, International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI Ch. 2. 2 r., pvz.. Valikonyt L, Lazutka S., Gudaviius E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius. Vaga, 2001. 3 Civilins teisenos statymas. Su pakeitimais ir papildymais / red. . Butkys. Kaunas D. Gurmano knygynas, 1938.
23
Nors iandien niekas neabejoja proceso teiss savarankikumu, taiau materialiosios ir proceso teiss atribojimo klausimas iki iol nra pakankamai aikus. tai N. Andrewsas teigia, kad materialioji teis reguliuoja asmen santykius ir nustato j teises bei teisin status. Ji i teisi nesieja su j priverstiniu gyvendinimu per teism arba teisminiu pripainimu. Todl, N. Andrewso nuomone, pavyzdiui, teiss normos, nustatanios sutarties sudarymo procedr (ofert ir akcept), yra neabejotinai materialiosios teiss normos, o proceso teis reguliuoja materialiosios subjektins teiss teisminio pripainimo ir gyvendinimo valstybei vartojant prievart proces1. J. Jolowicziaus nuomone, yra keli materialiosios ir proceso teiss skirtumai. Pirma, procesiniai teisiniai santykiai susiklosto tik suinteresuoto asmens valia, t. y. jo iniciatyva. Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios, pavyzdiui, jam gimus ar mirus. Antra, materialioji teis sukelia teisini padarini pati savaime, be koki nors papildom valstybs institucij veiksm, pavyzdiui, testamento suraymas, sutarties sudarymas ir panaiai. Tuo tarpu proceso teis pati savaime teisini padarini nesukelia. Siekiant norim teisini padarini, btina, kad alys ir teismas atlikt tam tikrus veiksmus. Tad proceso teis tik sudaro tam tikr galimyb tam tikriems veiksmams atlikti ir nenustato galutinio rezultato - palieka itai sprsti teismui. Pavyzdiui, praymo taikyti laikinsias apsaugos priemones padavimas automatikai nereikia, kad jos bus taikomos. Tam btinas teigiamas teismo sprendimas. Treia, proceso teis padeda utikrinti materialiosios teiss veiksmingum ir sudaro slygas teismui vykdyti teiss ai2 kinimo ir taikymo funkcij . Atriboti materialij ir proceso teis nra paprasta ir dl to, kad nesutariama dl proceso teiss ak skaiiaus. Istorikai pirmiausia susiformavo dvi proceso teiss akos: baudiamojo proceso teis ir civilinio proceso teis. Daugumoje ali i teiss ak normos kodifikuotos skirtinguose kodeksuose. Baudiamojo proceso ir civilinio proceso kodeksus turi Austrija, Pranczija, Vokietija ir kitos valstybs. Kai kuriose alyse (pvz., vedijoje, Suomijoje) yra vienas kodifikuotas aktas, jungiantis ir baudiamojo proceso teiss, ir civilinio proceso teiss normas ir paprastai vadinamas teis3 mo proceso kodeksu" .
Andrews N. Principles of Civil Procedure. London: Sweet and Maxwell, 1995. P. 3. Jolowicz J. A. On the Nature and Purposes of Civil Procedural Law // International Perspectives on Civil Justice. London: Sweet and Maxwell, 1990. P. 134-136. 3 The Swedish Code of Judicial Procedure. Stockholm, 1985.
2 1
24
XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradioje pradjo formuotis treioji proceso teiss aka - administracinio proceso teis. Administracinio proceso atsiradimas siejamas su Pranczijos 1790 m. rugpjio 16d. statymu dl teism ir vykdomosios valdios funkcij atskyrimo ir su specialios Pranczijos valstybs institucijos - Valstybs Tarybos (Conseil d' tat), kuri pripastama administracini teism uuomazga, krimu 1799 metais1. vairiose valstybse administracinio proceso teis suprantama skirtingai. Pavyzdiui, bendrosios teiss valstybse administracinio proceso teise pripastama norm, reguliuojani administracini institucij veikl nagrinjant j kompetencijai priskirtus klausinius, visuma2. Teismo veikla nagrinjant administracinius ginus administraciniu procesu nra pripastama, nes ie ginai nagrinjami civilinio proceso tvarka. Pavyzdiui, Anglijos teiss poiriu mokesi byla yra civilin byla3. Kitaip tariant, Anglijos teis ir teiss doktrina civiliniu procesu pripasta visa tai, kas nra priskiriama prie baudiamojo proceso. Valstybse, kur greta bendrj veikia ir administraciniai teismai, administracinio proceso teis suprantama gerokai plaiau: pripastama, kad ji reguliuoja ne tik administracini institucij, bet ir administracini teism veikl nagrinjant administracinius ginus4. Taigi administracinio proceso teis gali bti suprantama dvejopai - siaurai ir plaiai. Siaurai suprantama administracinio proceso teis, t. y. kaip sistema teiss norm, reglamentuojani administracini institucij veikl nagrinjant administracines bylas, yra ir Lietuvoje. Tai nesudtinga nustatyti paanalizavus Administracini teiss paeidim kodekso (toliau ATPK) treij ir ketvirtj skyrius ir kitus teiss aktus. Pavyzdiui, gin, kylani i mokesi teiss reglamentuojam santyki, nagrinjim nustato Mokesi administravimo statymo 54-58 straipsniai; administracinio pobdio gin nagrinjim administracini gin komisijose reglamentuoja 1999 m. sausio 14 d. Administracini gin komisij statymas5.
1 Isamiau r.: French Administrative Law. 3rd ed. / by N. Brown, J. F. Garner. London: Butteworths, 1989. 2 Constitutional and Administrative Law / by E. C. S. Wade, G. Godfrey Philips. New York: Longman, 1977. P. 554-556. 3 Re Norway's Application (No. l and 2) [1990]1 A.C. 723. 4 r., pvz.: Traite de Contentieux Administratif / Par J.-M. Auby, R. Deago. Paris: Librairie gnrale de droit et de jurisprudence, 1984. 5 inios. 1999, Nr. 13-310.
25
1999 m. sausio 14d. Administracini teism steigimo statymu Lietuvoje buvo kurta specializuot - administracini teism - sistema (pradjo veikti 1999 m. gegus l d.). Administraciniai teismai nagrinja administracines bylas pagal speciali procedr, kuri reglamentuoja 1999 m. sausio 14 d. Administracini byl teisenos statymas2. Taigi Lietuvoje neabejotinai susiformavo savarankika administracinio proceso teis, susidedanti i dviej dali - administracinio proceso teiss norm, reglamentuojani administracini byl nagrinjimo ir sprendimo tvark administraciniuose teismuose, ir norm, reglamentuojani administracinio pobdio gin nagrinjim ir kitoki klausim sprendim neteisminse institucijose. Nedert tapatinti proceso teiss norm, reguliuojani dviej ali gin sprendim nealikoje institucijoje (teisme), su procedros normomis. Procedros normos nesudaro atskiros, savarankikos teiss akos ir paprastai yra atitinkamos materialiosios teiss akos dalis. Antai procedros normomis laikytinos 1992 m. liepos 9 d. Seimo rinkim statymo3 normos, reguliuojanios rinkim procedr, 1994 m. vasario 17d. Seimo statuto4 normos, reguliuojanios Seimo darb, teisingumo ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymu Nr. 129 patvirtintos Civilins metrikacijos taisykli5 normos, reguliuojanios santuokos sudarym ir kit civilins bkls akt registracij, ir t.t. Pastarosios gali bti vadinamos materialiosiomis procedros normomis, nes tik detalizuoja materialiosios subjektins teiss gyvendinimo tvark, bet nereguliuoja ios teiss gynybos proceso. itai atlieka proceso teiss normos. Tiesa, kai kurie autoriai materialisias procedros normas pripaindami proceso teiss normomis teigia, kad kiekviena materialiosios teiss aka turi ir savo atitinkam proceso teiss ak6. Tokiu atveju reikt pripainti esant muit proceso teis, finans proceso teis ir t.t.7 Vargu ar tokia nuomon pakankamai pagrsta. Be to, n nra reikalo kiekvienai materialiosios teiss akai kurti atitinkam proceso teiss ak - jau esamoms proceso teiss akoms bdingas universalumas. tai civilinio proceso tvarka ginamos subjektins teiss, nustatytos ne tik civilins teiss
inios. 1999, Nr. 13-309. inios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566. 3 inios. 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760. 4 inios. 1994, Nr 15-249; 1999, Nr. 5-97. 5 inios. 2001, Nr 60-2156. 6 r., pvz.: po a: eop paa / o . . . E . H e o , B . . o p e e a . Moca: pa epaypa, 1976 7 Pavyzdiui, teigiama, kad yra konstitucin proceso teis; r.: T x o p o . A. oe p a o . M o c a : K, 1995. C. 338.
2 1
26
ir jos posaki bei institut, bet ir darbo teiss norm (CPK l str. l d.). Administracinio proceso tvarka ginamos subjektins teiss, tvirtintos konstitucins, administracins, savivaldos, mokesi, muit ir kit vieosios teiss ak ir posaki bei institut.
4. CIVILINIO PROCESO TEISS DALYKAS
Siekiant isiaikinti bet kurios teiss akos samprat ir nustatyti jos viet teiss sistemoje, tradicikai analizuojamas jos teisinio reguliavimo dalykas. Bet kurios teiss akos teisinio reguliavimo dalyku pripastami jos norm reguliuojami santykiai. CPK l straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso statymai reguliuoja byl, kylani i civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisim santyki, taip pat ypatingosios teisenos byl nagrinjimo tvark, t. y. civilinio proceso teis reguliuoja teismo veikl nagrinjant ir sprendiant civilines bylas. Be teismo, nagrinjant civilines bylas plaiuoju poiriu (t. y. ne tik kylanias i civilini teisini santyki, bet ir visas bylas, nagrinjamas civilinio proceso tvarka) dalyvauja alys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 str.) ir kiti proceso dalyviai - liudytojai, ekspertai, vertjai (CPK 61 str.). Civilinio proceso teiss normos reguliuoja ir i subjekt veikl, nustato j procesines teises ir pareigas. Tad civilinio proceso teiss dalyku reikt pripainti civilin proces, t. y. teismo, byloje dalyvaujani asmen (CPK 37 str.) ir kit proceso dalyvi veikl nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus. Taigi civilinio proceso svoka apibrtina kaip tam tikra teismo, civilins bylos (gino) ali, kit byloje dalyvaujani asmen ir proceso dalyvi procesini veiksm sistema konkreiam tikslui pasiekti ginui dl teiss isprsti. Civilinio proceso teis, reguliuodama teismo, civilins bylos ali, kit byloje dalyvaujani asmen ir proceso dalyvi procesin veikl, siekia utikrinti, kad ali ginai bt sprendiami siningai, ekonomikai, operatyviai ir teisingai1. Autoriai, analizuojantys skiriamuosius civilinio proceso poymius, nurodo, kad civiliniam procesui bdingi keturi poymiai, pagal kuriuos j galima atriboti nuo kit proces. Pirma, civilinis procesas yra teismo procesas, t. y. civilinio gino nagrinjimas nepriklausomo ir nealiko teismo. Antra, civilin byla ikeliama alies iniciatyva, t. y. civiliniam procesui bdinga savanorikumas. Treia, iekovas, kreipdamasis teism, veikia savo asmeniniais interesais, t. y. siekia naudos sau. Ketvirta,
Jolowicz J. A. On the Nature and Purposes of Civil Procedrai Law. P. 136.
27
civilinis procesas neprasideda be atsakovo valios: jeigu atsakovas bt patenkins iekovo reikalavim, iekovas teism nebt kreipsis1. Paymtina, kad svoka civilinis procesas nra vienareikm. Ji gali bti ir yra vartojama ir kitomis reikmmis. Pavyzdiui, kartais civilinio proceso svoka vartojama kaip civilinio proceso teiss svokos ir kaip civilinio proceso teiss doktrinos, t. y. civilinio proceso teiss mokslo arba mokomojo dalyko, sinonimas. Taip pat paymtina, kad nra vienos nuomons dl svokos civilinis procesas turinio arba apimties. Pavyzdiui, kai kurie autoriai civilin proces supranta dvejopai - siaurai ir plaiai. Siaurai civilin proces jie supranta kaip teismo ir ali procesin veikl sprendiant civilines bylas ir vykdant teism sprendimus, t. y. civiliniu procesu tokiu atveju pripastamas tik teismo procesas. Plaiai civilin proces jie supranta kaip visus subjektini teisi gynybos ir apsaugos bdus, iskyrus baudiamj ir administracin procesus. Tokiu atveju civilinio proceso samprat traukiamas ir arbitrao procesas, ir notariato veikla, ir kiti privatins teiss gynybos, apsaugos ir gin sprendimo bdai2.
5. TEISINIO REGULIAVIMO METODAS
Ne maiau nei teisinio reguliavimo dalyk svarbu nustatyti ir teisinio reguliavimo metod, t. y. bdus, kuriais teiss normos reguliuoja santykius, sudaranius teisinio reguliavimo dalyk. Daniausiai iskiriami du teisinio reguliavimo metodai - subordinacijos (imperatyvusis) ir ali autonomijos (dispozityvusis). Subordinacijos metodas bdingas vieosios teiss akoms. Jis reikia, kad konkrets teisini santyki subjekt veiksmai ar visa veikla yra grietai reglamentuojami teiss norm ir kad ie subjektai paprastai neturi pasirinkimo laisvs: j tarpusavio teiss ir pareigos aikiai apibrtos ir negali bti keiiamos tarpusavio susitarimu; be to, paprastai abipusiai i subjekt santykiai grindiami tarpusavio pavaldumu (subordinacija). ali autonomijos, arba dispozityvusis, metodas reikia, kad teiss normos teisini santyki subjektams suteikia plai galimybi renkantis konkret veikimo bd: daniausiai jiems patiems tarpusavio susitarimu leidiama apibrti savo teises ir pareigas. is principas bdingas privatinei teisei (civilinje teisje tai ypa akivaizdu analizuojant sutarties laisvs princip).
Jolowicz J. A. On Civil Procedure. Cambridge: Cambridge University Press, 2000, P. 20-22. 2 Apie civilinio proceso svokos aikinimo doktrinas r.: epyoc . Cy coecoo p a c o o poecca. B c : M , 1969.
28
1
CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS
Koks teisinio reguliavimo metodas bdingas civilinio proceso teisei, bt sudtinga vienareikmikai atsakyti. Viena vertus, teismas yra valdios institucija (Konstitucijos 5 str.), todl santykiams, susiklostantiems tarp teismo ir byloje dalyvaujani asmen, tarp teismo ir kit proceso dalyvi, bdinga subordinacija. Be to, nemaai civilinio proceso norm, pavyzdiui, CPK 9, 10, 11, 26, 31, 56, 60, 191 ir daugelis kit straipsni, imperatyviai apibria privalom ir vienintel subjekt elgesio bd. Kita vertus, civilinio proceso tvarka ginamos subjektins teiss, tvirtintos normose toki materialiosios teiss ak, kurioms bdingas dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas. Materialiojo teisinio santykio subjektai kilus gin perdavus nagrinti teismui tampa proceso alimis. Kadangi esant materialiesiems teisiniams santykiams ie subjektai naudojasi didele veiksm laisve, nuosekliai mstant, jiems dert utikrinti adekvai galimyb laisvai veikti ir procese tapus alimis. Vadinasi, dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas neivengiamai bdingas ir civilinio proceso teisei. Dispozityvumas gldi paioje civilinio proceso esmje: civilin byla ikeliama ne teismo, o suinteresuoto asmens iniciatyva (CK 5 str.); alys gali baigti byl taikos sutartimi (CPK 42 str.); iekovas turi teis atsisakyti iekinio, keisti iekinio elementus ir t.t. Dispozityvumas yra vienas i pagrindini civilinio proceso princip (plaiau apie tai kalbama civilinio proceso principams skirtame skyriuje). Vadinasi, civilinio proceso teiss teisinio reguliavimo metodas yra mirus - imperatyvusis ir dispozityvusis. i aplinkyb laikytina dar vienu argumentu teigti, kad civilinio proceso teisei bdingi ir vieosios, ir privatins teiss elementai. vertinus aptartus klausimus, civilinio proceso teis apibrtina kaip sistema teiss norm, reguliuojani teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.
6. CIVILINIO PROCESO TEISS SISTEMA
Vienas i teiss apskritai poymi yra jos sistemikumas. Ne iimtis ir civilinio proceso teis. Visos civilinio proceso teiss normos sudaro tam tikr login sistem. Civilinio proceso teis - kodifikuota teiss aka. Dauguma jos norm yra CPK. Todl, ypa analizuojant CPK struktr, nesunkiai velgiama tam tikra vis teiss norm idstymo sistema. CPK yra padalytas septynias dalis. Kiekviena dalis savo ruotu skirstoma skyrius, o ie - skirsnius. Tradicikai skiriamos dvi didels ios sistemos dalys - bendroji ir ypatingoji.
29
Bendrosios dalies normos (CPK I dalis pavadinta Bendrosios nuostatos") reguliuoja klausimus, bendrus visam civiliniam procesui: nustato civilinio proceso teiss tikslus, principus, reglamentuoja teism kompetencij, teismo sudt, rodymus, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi teisin padt, bylinjimosi ilaidas, teismo aukim ir praneim teikim, procesinius terminus, procesinius dokumentus, iekinio, laikinj apsaugos priemoni institutus ir kita. Bendroji dalis apima CPK 1-175 straipsnius. Ypatingosios dalies normos reguliuoja civilini procesini teisini santyki subjekt veikl konkreiose civilinio proceso stadijose (civilins bylos iklim; pasirengim civilins bylos nagrinjimui; teismin nagrinjim; teismo sprendim vykdym; apeliacij; kasacij; proceso atnaujinim; tarptautinio civilinio proceso ypatumus), supaprastint proces, taip pat tam tikr kategorij civilini byl ir ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ypatumus. Ypatingoji dalis apima CPK 176-817 straipsnius. Ir bendrosios, ir specialiosios dalies normos taip pat gali bti grupuojamos institutus, t. y. tam tikr civilinio proceso teiss sistemos sudedamj dal, kuri sudaro visuma tiek bendrj, tiek specialij teiss norm, taikom esant vairioms stadijoms ir teisenai. Pavyzdiui, skiriami rodym, iekinio, procesini termin, jurisdikcijos ir kiti institutai. Sistemin civilinio proceso teiss pobd btina prisiminti taikant ir aikinant civilinio proceso teiss normas. Teiss norma vien ar kit kodekso dal, skyri ar skirsn traukiama ne atsitiktinai. Tad aikinant norm reikia atsivelgti jos viet visoje civilinio proceso teiss sistemoje. Sisteminio teiss pobdio svarbu nepamirti ir leidiant statymus. Ignoruojant j galima sugriauti susiklosiusi teiss sistem, dl to savo ruotu bt sunkiau aikinti ir taikyti teis. 1.2 CIVILINIO PROCESO TEISS MOKSLAS. CIVILINIO PROCESO MOKYKLOS
1. CIVILINIO PROCESO TEISS MOKSLO SVOKA
Civilinio proceso teiss mokslas - tai ini apie civilinio proceso teis visuma. Civilinio proceso teiss mokslo svoka yra platesn nei tik paios civilinio proceso teiss svoka. Civilinio proceso teis - tai norm, reglamentuojani civilin proces, visuma. Tad civilinio proceso teiss svoka visada yra susijusi su konkreioje valstybje konkreiu laiku galiojani civilinio proceso norm sistema. Tuo tarpu civilinio pro30
ceso mokslo svoka turi tarpvalstybin ir istorin atspalv. Civilinio proceso teiss mokslas tiria ne tik galiojani, bet ir galiojusi civilinio proceso teis, lygina j su kitose valstybse galiojania ir galiojusia civilinio proceso teise, kartu teikia statym leidjams civilinio proceso teiss tobulinimo ir praktikams - konkrei norm aikinimo rekomendacijas. Tad civilinio proceso teiss moksle gana aktyviai yra naudojami tiek istorinis, tiek lyginamasis metodai.
2. CIVILINIO PROCESO TEISS MOKSLO REIKM
Neperdedant civilinio proceso teiss mokslo reikms, galima drsiai teigti, kad jis atlieka civilinio proceso teiss teorijos (kitaip tariant, galiojanio statymo) ir praktikos jungiamosios grandies vaidmen. Btent civilinio proceso teiss mokslas nagrinja vairius praktikoje kylanius ginytinus klausimus, taip pat civilinio proceso teiss koncepcijos problemas.
3. CIVILINIO PROCESO MOKYKLOS
Nema reikm civilinio proceso teiss mokslui turi susiformavusios liberalioji ir socialin civilinio proceso mokyklos. Nuo to, kuria i mokykl vadovaujamasi, daugeliu atveju priklauso ne tik teismo vaidmuo procese, bet ir viso civilinio proceso struktra, jam keliam udavini supratimas, teismo ir ali gali santykio procese suvokimas ir panaiai. Naujojo Lietuvos CPK pagrindas yra socialin civilinio proceso mokykla. Siekiant geriau suvokti naujojo CPK esm ir jam keliamus tikslus, tiesiog btina detaliau panagrinti vardyt civilinio proceso mokykl turin.
4. LIBERALIOJO CIVILINIO PROCESO MOKYKLA
Kartu su Didija Pranczijos revoliucija kaip neigiama reakcija visagal valstyb (o tiksliau visagal monarch) visuomens gyvenim ateina ir liberalizmo vertybs: nuosavyb, laisv, lygyb ir staty1 mas. Pagal Montesquieu, teisjas - tai statymo burna" . Kalbant apie civilin proces ir jo tikslus btina pavelgti, kokia buvo ekonomin XVIII-XIX a. liberalizmo baz. Tai dar palyginti nesunkiai apvelgiama, gana agrarin ir i gantinai ma ekonomini vienet sudaryta savinink visuomen. Ekonomins sistemos pagrindas yra savarankikas gamintojas, kuris daniausiai yra ir darbuotojas, ir darbdavys ir ekonomini santyki turi su tokiais kaip jis pats. Tad pilietin visuoWassermann R. Der soziale Zivilprozess. Dormstadt: Neuwied. S. 21.
31
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA
men sudaro savarankiki mons, kurios nariais pripastami tik savininkai1. Taigi politikai svarbs tik turintieji nuosavyb. Kita vertus, liberalizmas reik ir tam tikr poir valstyb. Valstyb neturjo toliau egzistuoti lyg visagalis romn eimos tvas, kuris iki maiausi smulkmen rpinasi savo vaik gerove. Liberalizmo filosofai reikalavo aikiai atskirti valstybs ir asmens santykio dalyvius. Iimtin valstybs veiklos sritis ir toliau turjo likti usienio politika ir gynyba nuo iors prie. Tuo tarpu jos funkcijos valstybs gyvenimo viduje turjo bti atskirtos vadovaujantis teisins valstybs teorija, kurios esm, kad valstyb privalo ginti piliet nuo kit asmen ksinimosi jo teises ir paios valstybs jo teisi paeidimo. Tad, liberal sivaizdavimu, valstyb pilieiui privalo tik nustatyti tam tikras elgesio ribas ir utikrinti, kad jos nebt paeidiamos tiek jos paios, tiek kit piliei, tiek paties asmens. Tolesn istorijos raida parod, kad pagrindin liberalizmo problema buvo ta, jog svarbiausia abstrakios laisvs figra buvo lygiai toks pat abstraktus ir nuasmenintas asmuo". Liberalizmo filosofija nemat (o galbt nenorjo matyti) konkretaus mogaus, konkrei jo problem ir konkreios socialins aplinkos, kurioje jis gyvena. iai filosofijai visi buvo lygs, taiau nebuvo matoma tikrosios nelygybs. Btent dl liberalizmo filosofijos takos XIX a. atsirado ir pirmieji nauji Europos civilinio proceso kodeksai: 1806 m. Pranczijos (Code de procedure civile); 1877 m. Vokietijos {Zivilprozessordnung, ZPO), 1864 m. Rusijos (Ustav gradanskogo sudoproizvodstva) (jis, beje, 1918-1940 m. galiojo ir Lietuvoje) ir kiti. Pagrindimai liberaliojo civilinio proceso principai, lemiantys pai gino sprendimo teisme form, yra rungimasis ir dispozityvumas. Didiausia kiekvieno civilinio proceso problema tai teisjo ir ali gali santykis. Liberaliajame procese i problema sprendiama vienareikmikai ali naudai. Tokio sprendimo pagrindas yra dvi idjos. Pirma, kadangi civiliniame procese ginamos ir gyvendinamos privai asmen teiss, tai ir pats procesas yra tik ali reikalas. Kitaip tariant, visi privatins teiss principai turi galioti ir procesui, kur i privatin teis gyvendinama. Antra, tai sitikinimas, kad paios alys gali geriausiai pasirpinti savo" teiss apsauga2. ali valia vyravo visame procese - pradedant aukim ir kitos proceso mediagos teikimu prieingai aliai ir teismui ir baigiant rodinjimo procesu. Teisjo vaidmen iame procese bt galima apibdinti posakiu teismas savo
Wassermann R. Cit. op P. 29. Habscheid W.-J. Richtermacht oder Parteifreiheit, ZZP 1968, Bd. 81, S. 187.
32
iniciatyva nedaro nieko" . Paeistos privatins materialiosios subjektins teiss gynyba yra tik paios alies reikalas. Bet koks teisjo kiimasis tarp ali vykstani lygi galimybi kov, iskyrus atvejus, kai itai daroma siekiant panaikinti ali pozicij nelygyb ar palengvinti formali proceso eig, laikomas neteistu. Nedidels teismo galimybs veikti proces, pavyzdiui, teisjo teis klausti alies, vertintos labai atsargiai ir kaip maai k lemianios bendrj taisykli iimtys. io proceso alininkai teigia, kad tik toks proceso modelis gali utikrinti teisingo sprendimo (kas yra teisingas sprendimas, teks aptarti vliau, nes sprendimo teisingumas ir proceso koncentruotumas i esms neturt bti viena kit paneigianios kategorijos) primim byloje. i ivada grindiama tokiais argumentais2: - niekas negals apkaltinti teismo alikumu ir neobjektyvumu, nes pats nerinko ir netyr rodym; - alys turi visas galimybes surinkti reikiamus rodymus, ianalizuoti juos teisme, o itai lemia j sitikinim, kad j teiss ir statym saugomi interesai yra gerai atstovaujami; - kadangi alys paios renka rodymus, akivaizdu, kad jie bus kruopiai surinkti, nes ali interesai visada yra prieingi; - kad ir koks byloje, bus priimtas teismo sprendimas, alis visada ramiau reaguos pralaimjim, nes ino, kad visikai kontroliavo proces. Taigi liberaliajame procese teismo sitikinimas ali pateiktos mediagos teisingumu yra gana antraeilis dalykas. Pagrindin mintis, kad valstyb utikrina tik toki gynyb, kokios praoma, ir gina tik tokiu bdu, kokio praoma. Taigi alys vadovauja procesui, o teismas tam tikr veiksm imasi tik tada, kai alys inicijuoja. Pagrindin teismo funkcija - bti tam tikru ali gino arbitru ir pasakyti, kas yra teisus pagal pateikt byloje mediag, priirti, kad kova" vykt pagal valstybs nustatytas proceso taisykles, t. y. j nepaeidiant, ir sprsti tarp ali kylanius procedrinius ginus. Vienas i ymiausi XIX a. pabaigos XX a. pradios liberaliojo civilinio proceso teorijos alinink vokietis A. Wachas taip apibdina civilinio proceso tikslus: Civilinio proceso tikslas yra utikrinti tinkam ir teist valstybin gino inagrinjim. Civilinio gino prigimtis lemia esminius baudiamojo ir civilinio proceso skirtumus. Civilinis ginas yra pagrstas materialiais ir formaliais dviej ali santykiais, juo nra suinteresuota valstyb, kar1 2
Wassermann R. Cit. op. P. 33. P e a .B. 1999. C. 27.
oe
pao
C A . Moca:
33
tu ir jai atstovaujanti institucija - teismas. iame procese atsisakoma tardomojo proceso principo, o jo pradia, eiga, turinys ir pabaiga pri1 klauso tik nuo ali valios." Be jokios abejons, toks teisjo pasyvumas liberaliajame civiliniame procese turi ir tam tikr ideologin pagrind. Liberalizmo filosofija atsirado kaip tam tikra visagals valstybs, kuri visada visur kiasi, priepriea. Galima teigti, kad iuo atveju pasireik vytuokls" principas, nes teisjo pasyvumas turjo reikti ali gynyb nuo teismo, kaip valstybs valdios dalies, savivals. Kiekvieno civilizuoto civilinio proceso tikslas yra nustatyti ties byloje. iuo atvilgiu liberalusis civilinis procesas nra iimtis. Kokios tiesos siekiama liberaliajame civiliniame procese? Kadangi teisjo sitikinimas ali pateiktos mediagos teisingumu ia yra gana antraeilis dalykas, kalbama apie formalij ties. Kitaip tariant, tiesa byl nagrinjaniam teisjui yra tai, kas iplaukia i byloje pateiktos mediagos. Tai reikia, kad nors faktikai gino alis gali bti teisi, taiau jeigu nerodys savo reikalavimo pagrstumo ar nepakankamai j rodys, procesas bus pralaimtas, o sprendimas byloje laikomas formaliai teisingu. Taigi, minta, pagrindinis liberaliojo civilinio proceso tikslas valstybei nesikiant gino eig pateikti alims j gino sprendimo mechanizm. Liberalusis civilinis procesas atne ir kitus, mums iandien savaime suprantamais atrodanius proceso principus: vieumo ir odinio proceso, teiss statymo garantuot teisin pagalb, teisjo nepriklausomumo ir klausymo tik statymo bei kitus. Ypa didel reikm XIX a. teiss literatroje teikta odinio proceso principui, kuris turjo garantuoti tiesiogin gino ali ir teismo keitimsi informacija. Iki tol procesas buvs grynai raytinis (lot. quod non est in actis, non est in mundo), alis galjo net nematyti jos byl inagrinjusio teisjo, buvo kalbama apie kabinetin teisingum" ir popieri kamius" teismuose. Tad iuo poiriu odinis procesas, be jokios abejons, buvo paangus dalykas, nes jis ne tik sudar galimyb teismui ir aliai tiesiogiai bendrauti aikinantis bylos aplinkybes ar paties reikalavimo esm, bet ir lm kito principo - proceso vieumo, atsiradim. Proceso vieumas turjo reikti kabinetinio teisingumo" pabaig, galimyb visuomenei kontroliuoti proceso eig ir tam tikr teismo darbo atvirum. Visi vardyti liberaliojo civilinio proceso prinWach A. Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. Bonn, 1896. S. 2.
34
cipai (ypa rungimosi ir dispozityvumo) tarytum nepajudinami asmens sargybiniai saugojo ir vis dar mgina saugoti proceso model nuo bet kokio kiimosi. Juos klasikiniu XIX a. supratimu ilgai mginta laikyti nelieiamomis ir nediskutuotinomis, ventomis vertybmis. Liberaliojo civilinio proceso teorija istoriniu poiriu konkurento" neturjo labai trumpai - maiau nei imt met. Pagrindin ito prieastis - per didelis ios teorijos idealizmas ir visikas gyvenimo tikrovs nepaisymas. Pasirodo, nra ir negali bti idealios visuomens, kur visi ne tik teisikai, bet ir faktikai lygs ir protingi, o procesas ir jo trukm nra jau toks visikai privatus" reikalas. Pagaliau, pasirodo, ir pati proceso teis yra ne privatins, o vieosios teiss dalis; savo ruotu ten, kur yra vieoji teis, yra ir tam tikr viej interes.
5. SOCIALINIO CIVILINIO PROCESO MOKYKLA
Tad liberalusis civilinis procesas tai tam tikra sivaizduojam lygi (tiek teisini galimybi, tiek teisins padties procese atvilgiu) asmen kovos" tvarka. Minta, iai filosofijai buvo visikai nedomu, ar ta lygyb i tikrj yra. Faktikai lygi galimybi" klausimo nekilo tol, kol gyvavo ekonominiai ir socialiniai visuomeniniai santykiai, kuriems esant atsirado liberalizmo idjos, o ta visuomens dalis, kurios nesudar savininkai liberalizmo poiriu, neturjo didesns takos visuomens gyvenimui. Dideli problem atsirado lugus mintai ekonominei ir socialinei liberalizmo bazei. Visuomeninio ir ekonominio gyvenimo kriz, pramons pltra ir pramonins visuomens formavimasis labai paveik liberalizmo vertybi skal. Jau pirmojoje XIX a. pusje nebeliko tos lengvai pervelgiamos visuomens, pagrstos smulkiais savininkais ir elementariais ekonominiais santykiais. Sparti ekonomikos ir technikos paanga ne tik sukl pramons koncentracij, bet ir i esms pagerino visuomens nari bendravimo, susisiekimo ir informacijos gavimo galimybes. Maiau mirtant, Europoje spariai daugja gyventoj, apie pramons centrus itin greitai pleiasi miestai. ie pokyiai sukl ir dideli visuomens gyvenimo pokyi. Rinkos santykiai jau grindiami priklausomumu", kai ekonomikai stipri visuomens dalis primeta savo slygas ekonomikai pavaldiajai. Btina atkreipti dmes, kad ekonomikai pavaldi visuomens dalis yra gerokai 1 didesn nei ekonomikai nepriklausoma . Rinka iomis slygomis jau nebra ta vieta, kur susitinka asmenikai pastami verslo partneriai
Wassermann R. Cit. op. P. 50.
35
ji tampa anonimika institucija. Sandoriai sudaromi vairiomis ryio priemonmis, o sutarties alys viena kitos daniausiai net nepasta. Visikai nuasmeninamas net toks sandoris kaip paskola. Vis didjantis darbo pasidalijimas ir kova dl rink lm vairi monopolij krimsi. Kita vertus, darbininkijai tampant vis organizuotesnei ir kylant kovos u savo teises poreikiui atsiranda stiprios profesins sjungos. Keiiasi ir visuomens vertybi sistema. Savo politinius reikalavimus aikiai pareikia ta organizuota visuomens dalis, kuri visuomens politiniame gyvenime iki tol nevaidino jokio didesnio vaidmens. Nedviprasmikai ikeliama didiosios visuomens dalies skurdo problema. Tokiomis slygomis liberalizmo skelbiama visuotinio grio, pagrsto laisva konkurencija, laisve, lygybe ir visuomenini santyki darna, idja didiajai visuomens daliai tampa paprast paprasiausia iliuzija. Imta reikalauti ne abstrakios, o konkreios - kiekvienam pilieiui prieinamos laisvs. Taiau tokios laisvs valstyb negali garantuoti, jeigu apsiriboja tik tam tikr teisinio pobdio rib socialiniame gyvenime nustatymu ir visikai nesirpina turiniu. Vien formali lygyb nepaalino neteisingumo, ekonomins nelaisvs, nemonikumo ir nelygybs. Mintos slygos ir procesai, be jokios abejons, negaljo neturti takos ir civilinio proceso raidai XIX a. pabaigoje. Kritikuojant liberaliojo civilinio proceso koncepcij ypa populiarus tampa argumentas, kad negali bti didesns nelygybs, kaip nelygius laikyti lygiais. Vienas i socialinio civilinio proceso krj austras A. Mengeris taip apibdino liberaliojo civilinio proceso sukurt padt: Mes taip patobulinome savo civilini teisi gynimo procedr, kad didiajai tautos daliai ji pasidar tiesiog nebeprieinama."1 Jau 1895 m. liberaliesiems Europos civilinio proceso kodeksams atsiranda rimtas konkurentas" - priimamas Austrijos CPK, kurio pagrind sudaro socialinio civilinio proceso teorija. Be abejo, socialinis civilinis procesas nereikia kako visikai naujo. Jis perm i liberaliojo proceso ir rungimosi, ir dispozityvumo, ir vieumo, ir kitus principus, taiau pasikeit pats poiris proceso tikslus, paskirt, kartu ir kai kuri princip, iki tol atrodiusi nelieiam (pirmiausia rungimosi ir dispozityvumo), vertinimas. Btent ioje teorijoje buvo pagrstas civilinio proceso koncentruotumo tikslas. Socialinio civilinio proceso teorijos krjas yra vienas i pagrindini Austrijos CPK ideolog Francas Kleinas. Jo idjos buvo ir tebra pltojamos kit ios teiss akos mokslo atstov. Pirma detaliau panagrinsime Kleino teorij.
Menger A. Das Recht und die besitzlosen Volksklassen. Tbingen, 1908. S. 30.
36
Kleino civilinio proceso teorij negalima velgti tik teisiniu poiriu. Savo mintis is mokslininkas grind ir teiss sociologijos principais1. Kleino sitikinimu, geras statymas yra toks, kurio pagrindas yra ne tik paprasta gyvenimo patirtis ir praktika, bet ir visuomenje susiklost ekonominiai ir kiti (moni) santykiai. Toks sociologinis poiris, Kleino nuomone, negali padiktuoti statymo turinio, taiau gali apibdinti jo tikslus konkreiu visuomens gyvenimo etapu2. Atsivelgiant tai, socialins proceso funkcijos tikslas yra kuo greiiau, paprasiau ir pigiau isprsti gin. Gino ali veiksmus, prietaraujanius iems tikslams, teisjas turi teis (ir net pareig) alinti statymo suteikiamomis priemonmis3. Kleinas visus civilinio proceso tikslus skirsto dvi grupes: kintamus ir nekintamus. Socialin proceso funkcija, jo socialiniai tikslai priklauso nuo konkretaus visuomens raidos etapo, todl kinta. Pirmasis Kleinui rpimas klausimas yra, ar i tikrj civilinis procesas tra privataus gino sprendimo mechanizmas, kuriuo visuomen nra suinteresuota. klausim Kleinas atsako vienareikmikai: Interes konfliktai, susij su visuomenje galiojanios teiss taikymu, taigi ir visuomenje esamos teisins tvarkos gyvendinimu, yra reikmingi tiek valstybei, tiek visuomenei, todl juos sprendiant btina atsivelgti ir iuos interesus."4 Teiss gyvendinimo utikrinimas, Kleino nuomone, be abejo, priskirtinas prie modernios valstybs tiksl. Todl garantija, kad visuomens civilinis" gyvenimas vyks pagal bendrsias valstybje galiojanias taisykles, yra tas bendras gris, kurio gyvendinimu valstyb privalo rpintis5. Teiss tikslai ir visuomens gerovs tikslai negali vieni kitiems prietarauti (prisiminkime kad ir gars romn posak salus populi, suprema lex - tautos gerov yra aukiausias statymas). Todl btina atsivelgti visuomeninius, kultrinius ir kitokius visuomens interesus tiek privatins, tiek proceso teiss poiriu ir kiekvienu atveju gali bti svarstomas tik i interes apimties klausimas. Moderni valstyb, kurios tikslas yra bendr ir individuali, nacionalini ir mogaus interes apsauga, negali rpintis tik konkretaus asmens interesais6. Kiekvienas konfliktas, sudarantis slygas procesui vykti, reikia ir deramo konkrei visuomens grupi sugyvenimo sutrikdym, o dar bendresniu poiriu
Nekroius V. Francas Klemas apie civilinio proceso tikslus ir principus bei j gyvendinimo metodus // Teis. 1999, Nr. 33 (1), p. 43. 2 Ten pat. P. 44. 3 Forschungsband Franz Klein. Wien, 1988. S. 86. 4 Klein F., Engei F. Der Ziviprozess Oesterreichs. Mannheim, 1927. S. 187. 5 Nekroius V. Cit. op. P. 44. 6 Ten pat.
1
37
teisin konflikt galima apibdinti kaip klit, trukdani darniam visuomens gyvenimui. Vaistai nuo ios klities - materialioji teis, o gydytojas - proceso teis. Kleino nuomone, jau vien tai, kad procesas yra vieosios teiss dalis, savaime pareigoja alia privai interes gynybos rpintis ir visuomens interes utikrinimu. Taigi, viena vertus, visuomens interes utikrinimas, visuomeninio gyvenimo darna, bendros gerovs visuomenje siekis, materialiosios teiss gyvendinimas, o kita vertus, privai teisini santyki dalyvi autonomija lemia, kad procesas negali bti vienaalis. Jame negali viepatauti tik berib ali valia, taiau neturt bti ir visagalio teismo, paverianio gino alis tik nieko negaliniais proceso objektais. Protingai utikrinti ir derinti visuomens ir valstybs bei privaius interesus - tai iuolaikinio proceso uduotis1. Tiek individualiu, tiek socialiniu poiriu procedra ir skm, priemon ir tikslas civiliniame procese turi bti suderinti. ios srities disbalansas gali sukelti neigiam asmens ir visuomens poir proces. Logikas tokio neigiamo poirio padarinys bus vengimas naudotis valstybs garantuojama proceso forma ginant savo teistus interesus ir kit, alternatyvi (danai neteist) priemoni paieka. Vadovaudamasis aptartomis idjomis Kleinas suformulavo specialius civilinio proceso tikslus: aikum ir prieinamum, ekonomikum, pigum, greitum ir teisingo sprendimo byloje primim. Ypa daug dmesio Kleinas skyr proceso koncentruotumo tikslui, pavert j savarankiku civilinio proceso principu. Proceso koncentruotumo idja, jo nuomone, nra savitikslis dalykas (koncentruotumas dl koncentruotumo). Proceso koncentruotum jis tiesiogiai sieja su socialine proceso funkcija, btinumu kuo greiiau atkurti gino paeistus deramus visuomeninius ir ekonominius santykius. Proceso koncentruotumo idj labai vaizdiai pagrindia jau klasikine ir vadovline tapusi jo mintis: Teismo procese ilgainiui turi bti elgiamasi labai protingai. Kiekvienas teisinis konfliktas - tai sunkus asmen santyki ir civilins apyvartos paeidimas. Kadangi visuomenini santyki audekl sudaro mons ir daiktai, kiekvienas toks paeidimas yra susijs su abiem io audeklo elementais. Uuot deramai ir darniai pltojs santykius, kurie gyvuot visuomens labui, teismo procesas pasja susierzinim, prieikum ir pykt. Kiekviena tokio konflikto diena didina i prieprie ir ji paveikia ir kitus asmenis. Visikai aiku, kad io reikinio negalima visikai ivengti, nes konflikto prieasi yra daug, taiau protinga visuomen turt siekti kuo greiiau panaikinti iuos konfliktus. Kiekvienas ginas, nebdamas kiek galima grei1
Nekroius V. Cit. op. P. 45.

38
iau paalintas, daro nepaprastai didel neigiam tak visuomens dva1 siai." Kleino nuomone, ilgas procesas taip pat trukdo priimti byloje teising sprendim, nes kuo daugiau laiko praeina nuo konflikto atsiradimo iki sprendimo byloje primimo, tuo sunkiau nustatyti konflikt suklusias prieastis, sitikinti vien ar kit teigini teisingumu. Ilgas procesas yra ir sunki nata ekonomini santyki pltojimui, nes kilus ginui apribojama turto, dl kurio ginijamasi, civilin apyvarta (niekas nerizikuos parduoti, juo labiau pirkti turto, teis kur po teismo sprendimo gali bti pripainta kitam asmeniui). Be to, be turto, dl kurio vyksta ginas, alys, kol jis sprendiamas, paprastai dar pasilieka tam tikr rezerv (tam atvejui, jeigu tekt apmokti ir prieingos alies teismo ilaidas) ir is pat gali bti vertinamas kaip tam tikros turto dalies civilins apyvartos aldymas. Toks turto aldymas sudaro tiesiogines prielaidas nacionalinio turto majimui, nes per vis jo aldymo laikotarp nra gaunama jokios naudos ir nieko nauja nesukuriama. iuo poiriu ilga proceso trukm yra itin alinga maoms ir vidutinms monms, nes joms ilgas turto aldymas gali reikti tiesiog bankrot. Tad Kleinas, kalbdamas apie proceso koncentruotum, pirm viet ikelia konkretaus civilins apyvartos dalyvio interesus bei visuomens ir valstybs suinteresuotum kuo greitesniu visuomenini santyki normalizavimu2. Vienas i pagrindini Kleino oponent, kritikavusi proceso koncentruotumo idj, - Vokietijos profesorius A. Wachas. Jo nuomone, greitumas ir pigumas - tai reliatyvios vertybs, nes pigiai ir greitai, bet blogai - tai visada netinkama formuluot"3 (reikia pasakyti, kad ir iandien Lietuvoje padtis i esms nelabai pasikeit, nes panai kritini argument girdima gana danai)4. I tikrj formuluot greitai, bet blogai" visikai netinka, taiau reikalas tas, kad Kleinas jos niekada ir nesil! Atvirkiai, viena i pagrindini jo idj - tai proceso tiksl ir bd, kurie naudojami jiems pasiekti, tarpusavio derinimas. Bet kurio i proceso tiksl auktinimas reikt kir tiksl nuvertinim ir taip siektinos darnos sugriovim. Kleinas suformulavo civilinio proceso princip santykinio gyvendinimo taisykl" - vienintelis vertinimo kriterijus, lemiantis vieno ar kito civilinio proceso principo gyvendinimo apimt, gali bti tik principo tikslingumo ir socialins proceso funkcijos susiejimas visum. Be to, kaip savaKlein R, Engei F. Cit. op. P. 195. Nekroius V. Cit. op. P 47. 3 Wach A. Die Muendlichkeit in dem Entwurf der Oesterreichischen ZPO. Leipzig, 1895. S. 3. 4 Mikelnas V. Quo vadis, arba eksperimentuojama toliau // Justitia. 1999, Nr. 2, p. 16.
2 1
39
rankik civilinio proceso tiksl Kleinas vardijo teisingo sprendimo (materialiuoju poiriu) primim byloje. Procesas, Kleino manymu, neturt bti vertinamas vien kaip paprasiausia teisin gino ali kova", o teismo sprendimas - tik kaip ios kovos baigiamasis aktas, kuriuo teisjas nusprendia, kuris i kovotoj buvo geresnis1. Minta, kad Kleinas proces apibdino kaip gydytoj, kurio pagrindin paskirtis ugydyti dl teisinio konflikto atsiradusi visuomens aizd. Pagrindinis io gydytojo" vaistas - tai tinkamai taikoma materialioji teis. Tad teisjas negali bti tik pasyvus ir bejgis proceso stebtojas ir gino ali pateikt rodym vertintojas. Jis turi turti visas btinas teises, suteikianias jam galimyb greitai inagrinti byl, o priimant ir skelbiant sprendim bti sitikinusiam (ar beveik sitikinusiam), kad teisinis gino sprendimo bdas atitinka faktines bylos aplinkybes. Vis vardyt proceso tiksl tarpusavio derinim ir gyvendinim Kleinas apibdino terminu socialinis procesas". XX a. Europoje atsiranda gana nemaai Kleino teorijos sekj, kurie j toliau pltoja. Galima bt paminti dar ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialist Rezanovsk, vokieius Wiethoelter, Raseborn, Goerlitz, Ostermeyer, Huhn, Wassermann ir daugel kit. Ypa aktyviai socialinio civilinio proceso teorij toliau pltojo vokietis R. Wassermannas. Jis detaliai inagrinjo viej interes civiliniame procese, aptar labai aktuali aktyvaus teismo vaidmens ir jo nealikumo problem, nemaai dmesio skyr bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo pagrindimui, materialiosios tiesos nustatymui ir kuo greitesnio bylos inagrinjimo poreikiui kaip savarankikiems proceso tikslams. Kokia buvo ir yra socialinio civilinio proceso teorijos taka XX a. Europai? Pavelgus proceso statym reformas vairiose Europos valstybse galima daryti vienareikmik ivad socialinio civilinio proceso teorija, kurios pagrindas yra aktyvaus teismo ir proceso koncentruotumo principai, pergalingai sigaljo ir vis labiau sitvirtina Europoje. tai tik keletas pavyzdi. Konstatuota, kad klasikinis liberaliojo civilinio proceso modelio pavyzdys kontinentinje Europoje yra 1806 m. Pranczijos CPK (Code de procedure civile), kurio liberalumas sudar be galo palankias slygas vilkinti proces. io kodekso reforma btent proceso koncentruotumo ir teismo vaidmens aktyvinimo poiriu buvo pradta jau 1935 m., o i esms baigta 1975 m. primus naujj Pranczijos CPK (sigaliojo 1976 m. sausio l d.). Naujasis civilinis procesas jau nebra tik ali reikalas, o teismas nra tik prii1
Nekroius V. Cit. op. P. 47.

40
rtojas. Naujajame procese teismas vadovauja procesui1 (o tai jau aikus socialinio civilinio proceso poymis). Teismas aktyviai vadovauja bylos nagrinjimui: jis gali pareigoti alis paalinti tam tikrus neaikumus, pateikti papildom rodym, tam tikrais atvejais net perengti alies reikalavim ribas, remtis tomis aplinkybmis, kuriomis alys visikai nesirm arba nors ir rmsi, taiau neteik joms didesns reikms. Naujajame civiliniame procese teismas gavo pakankamai daug gali greitinti bylos nagrinjim - jis privalo utikrinti, kad alys per proting laik apsikeist savo turimais rodymais, iekovas suformuluot savo reikalavimus, o atsakovas - atsikirtimus. iems udaviniams gyvendinti teismas turi teis nustatyti konkreius terminus2. aliai, vilkinaniai bylos nagrinjim, teismas turi teis skirti iki deimties tkstani frank baud. pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadij vesta kakas panaaus romn litiscontestatio - gino tvirtinim. Pasikeitus procesiniais ratais, teismas nutartimi tvirtina esam gino padt". i nutartis labai svarbi proceso koncentruotumo poiriu, nes j primus procese negalimi jokie nauji reikalavimai ar rodymai, iskyrus menkas iimtis, kai teismas panaikina nutart3. Tad vaizdas i esms pasikeit socialinio civilinio proceso naudai. Panaios liberaliojo civilinio proceso kodekso reformos gyvendintos ir Vokietijoje. ia reikia atkreipti dmes 1924, 1933 ir 1976 m. Vokietijos CPK pakeitimus, kurie taip pat tvirtino aktyv teismo vaidmen procese, jo pareig rpintis kuo greitesniu ir teisingu bylos inagrinjimu, galimyb atsisakyti priimti naujus rodymus procese, jeigu jie galjo bti pa4 teikti anksiau, isireikalauti tam tikrus rodymus savo iniciatyva ir t.t. Kai kurie jau XX a, priimti civilinio proceso kodeksai taip pat gali bti vertinami kaip socialinio civilinio proceso grynuoliai". Pirmiausiai ia mintinas 1942 m. priimtas ir 1948 m. sigaliojs vedijos CPK (teismui suteikta teis savo iniciatyva rinkti rodymus, skirti baud aliai, vilkinaniai proces, ir t.t.), Lenkijos CPK. Kaip gana nauj socialinio civilinio proceso kdik" Europoje galima nurodyti ir Estijos CPK, priimt tik 1998 m. balandio 22 dien. Apie visus iuos kodeksus detaliau kalbama aptariant konkreius proceso greitinimo klausimus.
1 Sonnenberger H. J. Prinzipien des neuen franzoesischen Zivilsverfahrensrechts; Einheit und vielfalt der Rechtsordnung. Munchen, 1996. S. 66. 2 Ten pat. P. 70. 3 Chartier Y. Die neuere Entwicklung des Zivilprozessrechts in Frankreich; ZZP 1978. Bd. 91. S. 292. 4 Nekroius V. Kooperacijos principas civiliniame procese // Teis. 1999, Nr. 33 (2), p. 37-38.
41
Maiau nei prie imt met Kleino parengtas civilinio proceso kodeksas laikytas grimu policin valstyb", teismas lygintas su garsija XV a. inkvizicija1 ir panaiai, o iandien didiajai daliai Europos aktyvus teismas, proceso koncentruotumas ir kitos socialinio proceso vertybs yra savaime suprantamas dalykas. Kai kuriose valstybse ilgai mginta laikytis klasikini dispozityvumo ir rungimosi princip svok reformuojant proces. Kas i to ijo, geriausiai parodo Italijos pavyzdys. tai k apie atuntojo deimtmeio Italijos proces rao profesorius N. Trockeris: prastas teismo procesas pirmosios instancijos teisme, jeigu byl teisjas nagrinja vienasmenikai, trunka 521 dien, o jei kolegialiai - 871 dien; apeliacinje instancijoje vidutin proceso trukm yra 722 dienos, o Aukiausiajame Teisme - l 125 dienos. Sudj gauname vidutin proceso Italijoje trukm - septynerius metus, penkis mnesius ir trylika dien."2 Toliau jis pateikia puiki ivad, kad visikas, taiau niekada nesibaigiantis teisingumas, kai sprendimai priimami per vlai, i tikrj gali lemti daug didesn neteisingum nei ne toks kruoptus, taiau greitas bylos isprendimas3. 1.3 CIVILINIO PROCESO TEISS TIKSLAI 1. CIVILINIO PROCESO TEISS TIKSL SVOKA Civilinio proceso teiss tikslai - tai tam tikri statym leidjo suformuluoti siekiai, kuriuos turi padti gyvendinti civilinio proceso teis. Civilinio proceso teiss tiksl turinys i esms priklauso nuo to, kuria i civilinio proceso teiss teorij vadovaujamasi. Vieni tikslai civiliniam procesui bus keliami velgiant j tik kaip privai ali privat reikal (tokiu atveju civilinio proceso uduotis - suteikti alims gino mechanizm, o teismui - tam tikrus kontrols ir sprendimo primimo galiojimus) ir visikai kitaip civilinio proceso tikslai bus vertinami velgiant jame ir tam tikr vie suinteresuotum bylos inagrinjimu.
2. CIVILINIO PROCESO TEISS TIKSL REIKM
Labai svarbu aikiai suformuluoti civilinio proceso teiss tikslus, nes btent tikslai atsako klausim, kokia turt bti civilinio proceso teiHabscheid W.-J. Richtermacht oder Parteifreiheit; ZZP 1968, Bd. 81, S. 191. Trocker N. Gegenwartsprobleme der Italienischen Zivilrechtspflege; ZZP 1978. Bd. 91. S. 252. 3 Ten pat. P. 253.
2 1
42
s. Taigi civilinio proceso teiss tikslai tiesiogiai veikia paios civilinio proceso teiss turin ir, nustatydami tam tikrus prioritetus statym leidjui, i esms palengvina jo darb apsisprendiant dl vienos ar kitos teiss normos btinumo ar jos turinio. Tad teis be tiksl tai tarytum pasiklyds mike mogus, kuris griebiasi vis i eils, jo galva, manom priemoni, kad rast keli atgal. Taiau bdama gana chaotika, i paieka arba ilgai trunka, arba apskritai yra bevais.
3. CIVILINIO PROCESO TEISS TIKSLAI
Minta, kad naujasis Lietuvos CPK grindiamas socialinio civilinio proceso mokykla. Tai reikia, kad statym leidjas pabria dvejopus civilinio proceso teiss tikslus: a) privaius; ir b) vieuosius. Dl konkrei civilinio proceso teisei keliam tiksl buvimo ar nebuvimo civilinio proceso teiss teorijoje kyla gana nemaai gin. Vis dlto Lietuvos statym leidjas apsim statyme suformuluoti pagrindinius iai teiss akai keliamus tikslus. Teisminei civilinio proceso teiss daliai keliami tikslai suformuluoti naujojo CPK 2 straipsnyje. Jame sakoma, kad civilinio proceso tikslai yra asmen paeist ar ginijam materialij subjektini teisi ar statym saugom interes gynyba, tinkamas statym taikymas teismui nagrinjant civilines bylas, priimant ir vykdant sprendimus, kuo greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas, teiss aikinimas ir pltojimas. Neteisminei civilinio proceso teiss daliai keliami tikslai paprastai formuluojami atitinkamuose specialiuose statymuose (Notariato statyme, Komercinio arbitrao statyme), taiau i esms visi jie yra gana susij ir orientuoti tinkam materialiosios teiss gyvendinim, jos pagrindu atsirandanios materialiosios subjektins teiss gynyb ir ali gino sprendim. Minta, kad iame vadovlyje bus kalbama apie teismin civilin proces, todl neteisminei jo daliai keliami tikslai detaliau nenagrinjami. I CPK vardyt tiksl srao matyti, kad privataus tikslo pobd labiau atitinka tik vienas i tiksl - tai paeist materialij subjektini teisi ir statym saugom interes gynyba. Btent io tikslo gyvendinimo sriiai ir taikomi civilins materialiosios teiss pagrind sudarantys dispozityvumo ir ali lygybs principai. Savo ruotu jais grindiamas ir rungimosi principas civiliniame procese. Tad nors civiliniame procese yra tam tikr viej interes, dl kiekvieno konkretaus proceso (kai kalbame apie iekinio teisen) pradios ir pabaigos,
43
reikiamo reikalavimo turinio, procese pateikiam rodym ir panaiai sprendia tik gino alys. statymas reikalauja tinkamo materialij subjektini teisi ir statym saugom interes, t. y. statym, aikinimo ir taikymo teismui nagrinjant civilines bylas, priimant jose sprendimus ir juos vykdant. Materialiosios subjektins teiss ir statym saugomi interesai bus laikomi tinkamai apginti primus byloje teising sprendim. Svoka teisingas sprendimas" civiliniame procese toli grau nra savaime suprantama ir vienalyt. Proceso poiriu galima trejopa tiesa - formalioji, materialioji ir objektyvioji. Formalioji tiesa reikia, kad byl nagrinjantis teismas, bdamas procese pasyvus, priima byloje sprendim tik remdamasis ali pateiktais rodymais. Jis negali inicijuoti joki papildom rodym rinkimo, bylos mediagos papildymo ir panaiai. Tad yra pavojus, kad byloje priimamas sprendimas neatitiks tikrosios padties, o proces laims tiesiog gudresn ar geresn advokat turinti alis. Materialioji tiesa reikia, kad teismas yra visikai arba beveik sitikins byloje priimamo sprendimo teisingumu, t. y. tuo, kad aplinkybs, kuriomis alys rmsi, i tikrj buvo arba j nebuvo. Teismas tokiame procese yra aktyvus, jam priklauso iaikinimo pareiga". Taiau atsivelgiant dispozityvumo ir rungimosi princip esm teismo aktyvumas jokiu bdu nereikia jo visagalybs. Jis turi teis, o danai ir pareig inicijuoti, silyti procese, taiau galutin od visada taria gino alys. Objektyvioji tiesa reikia, kad byloje priimtas sprendimas visikai atitinka tikrov ginijam aplinkybi atvilgiu. i taisykl vyravo tarybiniame civiliniame procese, tebevyrauja baudiamajame procese. Kalbant apie civilin proces, kuriame gyvendinamas dispozityvumo principas, ios tiesos reikalavimo teismo sprendimui taikymas mums atrodo nemanomas. Keldami teismui reikalavim priimti byloje objektyviai teising sprendim, turime suteikti jam visik laisv renkant rodymus ir keiiant iekinio reikalavimus ar atsikirtimus. Tai savo ruotu reikt visik ali galios nuvertinim, j pavertim tiesiog proceso objektu ir beveik neribot valstybs galimyb kitis privai asmen privaius teisinius santykius, kartu paneigiant j autonomijos idj. Objektyvij ties atitinkantis teismo sprendimas civilinje byloje danai nra manomas ir dl paties civilinio gino prigimties. Tik gana retai kilus civiliniam ginui galima vienareikmikai konstatuoti vienos alies teisum, o kitos - neteisum. Paprastai abi alys turi savo argument, kuriuose yra dalis tiesos. Dl to teismui priimant sprendim danai tenka nustatyti ne tai, kas teisus, o kas ne, bet atsakyti klausim, kas konkreioje situacijoje yra teisesnis. Atsivelgiant tai,
44
kad Lietuvos statym leidjas pasirinko socialinio civilinio proceso model, i CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoto rodinjimo tikslo galima daryti ivad, jog civiliniam procesui keliamas materialiosios tiesos nustatymo tikslas. Taiau kadangi dl alies procesinio veiksmo turinio ir jo atlikimo ar neatlikimo galutinai sprendia tik pati alis, taip pat alis gali paeisti jai priklausani pareig rpintis proceso skatinimu, teismas gali imtis statymo numatyt priemoni, kurios lems sprendimo, atitinkanio formalij ties, byloje primim (pvz., sprendimo u aki primim, atsisakym priimti pavluotai pateikiamus rodymus ir pan.). Kalbant apie tinkamo statym taikymo tiksl visada atkreiptinas dmesys, kad tai yra vieasis tikslas ir statym leidjas reikalauja tinkamai taikyti ne tik materialiosios, bet ir proceso teiss srities statymus. Kalbant apie tinkam materialiosios teiss taikym, proceso statymai ir jais vadovaujantis civilines bylas nagrinjantis teismas ir privalo sudaryti visas slygas, kad byloje bt iaikintos esmins gino aplinkybs ir sudarytos slygos teisingam materialiuoju poiriu statymo taikymui sprendiant konkret ali gin. Kitas civiliniam procesui keliamas tikslas - kuo greitesnis teisins taikos tarp ali atkrimas. Matyti, kad tiksl sudaro dvi dalys - proceso koncentruotumas ir teisins taikos atkrimas. Be jau nurodyt argument (aptariant socialinio civilinio proceso mokykl), papildomai galima paminti tik tai, kad is procesui keliamas tikslas tvirtintas paiu aukiausiu tarptautiniu lygiu. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje nedviprasmikai sakoma, jog kiekvienas mogus turi teis, kad jo byla bt inagrinta per kiek manoma trumpesn laik. Kita vertus, io tikslo tvirtinimo ir tiesiogiai Lietuvos CPK jokiu bdu nereikia suprasti taip, kaip kartais mginama teigti, o btent kad greitai dar nereikia gerai. Atvirkiai, statym leidjas reikalauja kiek manoma greiiau ir kartu teisingai inagrinti byl. Tuo tarpu Europos mogaus teisi teismas jau ne kart yra kategorikai pareiks, kad teisingai, bet per ilgai visada reikia blog teisingumo vykdym ir atitinkam mogaus teisi paeidim. Tad kalbant apie civilinio proceso koncentruotumo tiksl reikt vadovautis nuostata, kad siekiama kiek manoma greitesnio ir materialiuoju poiriu teisingo bylos inagrinjimo, taiau jeigu itai nemanoma, geriau jau greitesnis ir ne toks visapusikas nei visapusikas, bet nesibaigiantis teisingumo vykdymas. Kita nurodyto procesui keliamo tikslo dalis reikalauja atkurti teisin taik. Ideali padtis yra tada, kai procese pavyksta atkurti socia-
45
lin taik tarp ali, taiau itai manoma tik jei byloje sudaroma taikos sutartis. Priimant byloje sprendim nesiekiama atkurti socialins taikos, taiau atkuriama teisin taika - isprendiamas teisinis ginas, o byloje priimtas sprendimas gino alims yra privalomas. Ir nors socialiniu atvilgiu tarp ali ir toliau gali nebti stiprios draugysts", taiau teisiniu atvilgiu siteisjus byloje priimtam sprendimui atkuriama visuomenini santyki pusiausvyra ir stabilumas. Bet koks tolesnis ginas dl teiss teisiniu poiriu tampa nemanomas. Tad kuo greitesnis teisins taikos tarp ali atkrimo tikslas reikia visuomens suinteresuotum, kad bent jau teisikai visuomenje kils konkrei jos nari ginas bt isprstas kiek manoma greiiau.
4. TEISS AIKINIMO IR PLTOJIMO TIKSLAS
Teiss aikinimas ir pltojimas nra tapaios svokos. Teiss aikinimo funkcij teismas atlieka kiekvienoje civilinje byloje taikydamas arba atsisakydamas taikyti konkreias teiss normas. CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad aikindamas ir taikydamas statymus ir kitus teiss aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo principais. K tai reikia? Teisingumo principo svoka ir jo turinys buvo suformuluota ir gana plaiai pretori formuliariniame procese taikoma jau senovs Romoje. ia jis reik, kad teis btina aikinti vadovaujantis principu, jog kiekvienas ingsnis turi vesti visuotinio grio link, jog draudiama suteikti privilegij konkreiam asmeniui, jog statymui visi yra lygs ir pagaliau jog teis privalu aikinti ne paraidiui, o siekiant atskleisti tikruosius konkreios teiss normos tikslus. Protingumo ir siningumo princip turinys taip pat negali bti vienareikmikai atskleistas. Tai i esms turt padaryti teism praktika. Visada bendriausi kriterij poiriu apibdinant iuos principus reikt teigti, jog galiojani teis teismas turt aikinti laikydamasis nustatyt ir sigaljusi morals, ger paproi princip ir siekti, kad bt utikrinta tinkama civilin apyvarta. Ciceronas savo krinyje Apie statymus" yra pasaks, kad bt tiesiog kvaila manyti, jog visi raytiniai statymai yra teisingi. Teisingumo, siningumo ir protingumo princip taikymas teismui aikinant galiojani teis ir turi garantuoti tai, kad bt ivengta mintos blogybs, kad pagaliau galiojanti teis bt pritaikyta besikeiiantiems ekonominiams ir socialiniams santykiams. Teismo vaidmuo iuo atvilgiu jau negali bti pasyvus, atvirkiai, jis turt bti stipri jungiamoji galiojanios teiss ir realaus gyvenimo grandis.
46
Teismo veikla pltojant teis reikia krybin teismo veikl esant btina upildyti teisinio reguliavimo spragas. CPK 3 straipsnio penktojoje dalyje numatyta tiek statymo, tiek teiss analogijos taikymo galimyb ir teismo pareiga ir ioje veikloje vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. Kyla klausimas, ar iuo atveju teismas kuria teis. Atsakymas yra paioje Konstitucijoje, kur tvirtintas valdios padalijimo principas. Teis kurti naujas teiss normas turi tik statym leidiamoji valdia ir neperengdama savo kompetencijos rib - statym vykdomoji valdia. Tuo tarpu teismo valdia vadovaudamasi statymu privalo vykdyti teisingum. Taigi alindamas teiss spragas teismas visada vadovaujasi galiojaniu statymu. I esms jis ipleia arba susiaurina galiojanios normos ar tam tikro teiss principo taikymo ribas. Taiau tai nra naujos teiss krimas, o jau esamos aikinimas. Bema svarbiausi vaidmen aikinant ir pltojant teis atlieka Lietuvos Aukiausiasis Teismas vykdydamas kasacinio byl nagrinjimo funkcij ir itaip utikrindamas vienod teiss aikinim visoje teismo valdios sistemoje (detaliau apie io teismo reikm - kalbant apie civilinio proceso teiss altinius). Bt gana sudtinga iskirti kur nors vien i vardyt tiksl ir teigti, kad jis svarbiausias. Visi jie yra vienodai svarbs. Taiau kaip reikia elgtis esant civilinio proceso tiksl konkurencijai? Tada btina atsivelgti konkreias slygas (pvz., jeigu nepaisydama teismo nurodymo alis nepateikia atsiliepimo pareikt iekin, sprendimas priimamas u aki; ia svarbiausia btinumas gyvendinti proceso koncentruotumo tiksl), ali (ar alies) elges, kitas reikmingas aplinkybes. 1.4 CIVILINIO PROCESO STADIJOS IR TEISENA 1. STADIJOS SAMPRATA IR STADIJ RYS odis procesas" (angl. process; pranc. processus; vok. Vorladung) reikia reikinio ar vykio vyksm, tam tikr, nuosekli, tolygi eig, rai1 d . Civilin byla taip pat nagrinjama nuosekliai, tam tikrais etapais, vadinamais stadijomis. Civilinio proceso stadija suprantama kaip procesini veiksm ir kaip j rezultatas susiklosiusi procesini teisini santyki tam tikram proceso tikslui pasiekti visuma. CPK skiriamos tokios civilinio proceso stadijos:
Dabartins lietuvi kalbos odynas. 4-asis leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. P. 623; West's Law and Commercial Dictionary in Five Languages. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1985. P. 353-354.
1
47
1) civilins bylos iklimas (atliekami procesiniai veiksmai, kuri tikslas - ikelti civilin byl: teismui paduodamas pareikimas, teisjas svarsto pareikimo primimo klausim, paduodant pareikim kartu pateikiami vairs praymai, alinami pareikimo trkumai). i proceso stadij reglamentuoja CPK 135-139 ir kiti straipsniai; 2) pasirengimas civilins bylos nagrinjimui (teisjas, taip pat byloje dalyvaujantys asmenys atlieka veiksmus, kuriais siekiama utikrinti, kad civilin byla bt tinkamai inagrinta jau pirmame teismo posdyje). i proceso stadij reglamentuoja CPK 225-233 ir kiti straipsniai; 3) teisminis nagrinjimas (tai pagrindin civilinio proceso stadija, kur pasireikia dauguma civilinio proceso teiss princip; ji apima teismo posd, kai nustatomos bylai reikmingos aplinkybs, tiriami ir vertinami rodymai bei priimamas teismo sprendimas arba byla baigiama neprimus teismo sprendimo i esms ar teismo sprendimas priimamas u aki). Teismin nagrinjim reglamentuoja CPK 153-224, 234-300 ir kiti straipsniai; 4) nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari nagrinjimas apeliacine tvarka (ios stadijos tikslas - patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teistum ir pagrstum). Apeliacin proces reglamentuoja CPK 301-339 straipsniai; 5) teismo sprendim vykdymas (ios stadijos tikslas - vykdyti teismo sprendim, tad atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama j gyvendinti). Vykdym reglamentuoja CPK 583-779 straipsniai, taip pat kiti teiss aktai, pavyzdiui, teisingumo ministro 2002 m. 1 gruodio 31d. patvirtinta Sprendim vykdymo instrukcija (CPK 583 str. l d.); 6) siteisjusi teismo sprendim ir nutari nagrinjimas kasacine tvarka (ios stadijos esm - siekiant utikrinti vienod teiss aikinim ir taikym visoje valstybje tikrinamas siteisjusio teismo sprendimo ar nutarties teistumas, t. y. civilin byla peririma pagal kasacin skund tik teisiniu, o ne faktiniu aspektu). Kasacin proces reglamentuoja CPK 340-364 straipsniai; 7) proceso atnaujinimas (ios stadijos tikslas - statyme numatytais atvejais ir tvarka isprsti civilins bylos nagrinjimo atnaujinimo klausim siekiant isiaikinti, ar byloje priimtas sprendimas ar nutartis yra teisti ir pagrsti). i stadij reglamentuoja CPK 365-374 straipsniai.
1 inios. 2003, Nr. 3-82. Svarbus vykdymo proceso altinis yra ir 2002 m. gegus 9 d. Antstoli statymas; r.: inios. 2002, Nr. 53-2042.
48
Stadijos sudaro galimyb nagrinti civilin byl nuosekliai, glaustai, nustatant bylai reikmingas aplinkybes ir itaisant ankstesnse stadijose padarytas klaidas. Stadijos nuosekliai keiia viena kit, nemanoma perokti, pavyzdiui, i antros civilinio proceso stadijos pasirengimo bylos nagrinjimui, penktj - vykdymo stadij1. Be abejo, pasitaiko, kad procesas, teisjui atsisakius priimti pareikim (CPK 137 str.), baigiasi esant pirmajai stadijai, i tikrj dar n neprasidjs. Panaios civilinio proceso stadijos (danai vadinamos fazmis) skiriamos visose kontinentins teisins sistemos alyse. Pavyzdiui, Ispanijos civilinio proceso teiss doktrina skiria vadin, rodomj, baigiamj, apeliacijos, kasacijos ir teismo sprendim vykdymo faz. Italijoje skiriamos bylos iklimo, rodym rinkimo, sprendimo primimo, apeliacijos, kasacijos ir sprendim vykdymo stadijos. Tuo tarpu bendrosios teiss valstybse skiriamos parengiamoji (angl. pretrial procedure) stadija, kai alys pasikeiia raytiniais pareikimais ir dokumentais (angl. pleadings) ir surenka bei viena kitai atskleidia rodymus (angl. discovery), teisminio nagrinjimo (angl. trial), apeliacijos (angl. appeal) ir vykdymo (angl. enforcement) stadijos2. Tai, kad civilinis procesas susideda i nurodyt stadij, jokiu bdu nereikia, jog kiekviena civilin byla pereina jas visas. Taiau kai kurios stadijos neivengiamos nagrinjant kiekvien civilin byl. Jos vadinamos btinosiomis, privalomosiomis. Antai nemanoma priimti teismo sprendimo ar kitaip baigti bylos esant pirmajai proceso stadijai. T galima padaryti treiojoje stadijoje, t. y. vykstant teisminiam nagrinjimui, ir tik iimtiniais atvejais - antrojoje, parengiamojoje stadijoje (kai, remiantis CPK 230 straipsnio antrja dalimi ir 285 straipsniu, priimamas teismo sprendimas u aki). Taigi privalomosios yra bylos iklimo, pasirengimo ir, kaip paprastai, teisminio nagrinjimo stadijos. Kitos stadijos pripastamos fakultatyviomis, tad konkreioje byloje jos gali bti arba j gali nebti. Paprastai itai priklauso nuo byloje dalyvaujani asmen valios. Pavyzdiui, iekovui atsisakius iekinio
1 Nors teorikai civilinio proceso stadij nuoseklumo klausimas joki problem nekelia, taiau teism praktikoje galimi atvejai, kai is nuoseklumas nepagrstai paeidiamas, pavyzdiui, kai atsisakoma priimti pareikim esant ne pirmajai proceso stadijai, o vykstant teisminiam nagrinjimui: LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. birelio 20 d. nutartis c. b. D. Bastien v. Vilniaus apskrities virininko administracija ir kt., Nr. 3K-3-607/2001, kat. 96. Kai kurie autoriai skiria tik penkias proceso stadijas: procesas pirmosios instancijos teisme, apeliacija, vykdymas, kasacija ir proceso atnaujinimas (Nekroius V. Kai kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teiss klausimai // Teis. 2002, t. 43, p. 159).
49
ir teismui nutraukus byl, fakultatyvi stadij nebus. Jeigu n viena alis neskundia priimto teismo sprendimo, nebus nei apeliacijos, nei kasacijos. Bet priimt teismo sprendim apskundus apeliacine tvarka, atsirast fakultatyvi stadija - bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme.
2. CIVILINIO PROCESO TEISENOS SAMPRATA
CPK numato, kad civilin byla gali bti nagrinjama arba gino (iekinio) teisena, arba ypatingja teisena. Teisena - tai speciali civilini byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties civilini byl visumai. Teisena nustatyta todl, kad civilinio proceso tvarka nagrinjamos civilins bylos yra nepaprastai vairios ir skirtingos. Todl jos visos negali bti nagrinjamos pagal vienodas taisykles. Minta, kad CPK skiria dvejop teisen: 1) iekinio, arba gino, teisen. ia teisena nagrinjamos visos civilins bylos, ikeliamos remiantis iekiniu. iai teisenai bdinga tai, kad ji yra pritaikyta dviej ali, turini prieing interes, tarpusavio ginui nagrinti. Kadangi dauguma civilini byl btent ir yra gino bylos, iekinio teisena kartais vadinama pagrindine, nes btent ji nustato pagrindines proceso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik specialij taisykli, t. y. iekinio teisenos iimi, sistema (CPK 443 str. l d.). Paymtina, kad iekinio teisena taip pat nra vienalyt. Be bendrj taisykli, taikom visoms ios teisenos byloms, t. y. toki, kurios nustato normali" proceso eig, CPK numato tam tikras iimtis, t. y. taisykles, kurios taikomos tik tam tikr kategorij byloms. Pavyzdiui, CPK 375- 441 straipsniai aptaria konkrei kategorij iekinio teisenos byl nagrinjimo ypatumus; 2) ypatingj teisen (CPK 442-582 str.). i teisena nustato iekinio teisenos taisykli iimtis. Teiss literatroje i teisina vadinama 1 ir kitaip - apsaugine, ne gino, iimtine, supaprastinta teisena . Ypatingoji teisena taip pat nra vienalyt. Be bendrj taisykli, taikom visoms ypatingosios teisenos byloms (CPK 442- 443 str.), yra numatyta net keturiolikos kategorij vairi byl, kurios nagrinjamos ia teisena. Iki 1999 m. gegus l d. 1964 m. CPK numat dar vien, trei teisen, o btent teisen byl, kylani i vieosios: konstitucins, administracins, finans, teiss norm reguliuojam teisini santyki. Nuo
Stalev Z. Non-contentious Proceedings and their Development // Effletover Rechtssuchutz und Verfassungsmassige Ordnung. Bielefeld: Gieseking-Verlag, 1983. S. 257-258.
1
50
1999 m. gegus l d. pradjus veikti administraciniams teismams ios teisenos CPK nebeliko, nes administracines bylas (plaiuoju poiriu) pradjo nagrinti administraciniai teismai. 1.5 CIVILINIO PROCESO TEIS - SUDEDAMOJI TEISS SISTEMOS DALIS Minta, kad tradicikai visos teiss akos skirstomos dvi dideles grupes: viej teis (lot. jus publicum) ir privatin teis (lot. jus privatum). Vieosios teiss akos reguliuoja santykius, grindiamus subordinacijos principu, t. y. tokius, kai viena alis yra valstyb ar valstybs institucija. Privatin teis reguliuoja privai asmen (tiek fizini, tiek juridini) santykius. Atsakant klausim, prie kurios teiss - vieosios ar privatins priskirti civilinio proceso teis, reikia grti prie civilinio proceso teiss dalyko ir metodo. Vykstant civiliniam procesui susiklosto vairs civilini procesini teisini santyki subjekt - teismo ir iekovo, teismo ir atsakovo, teismo ir liudytojo ir t.t., santykiai. Pripastant, kad teismas visais atvejais yra bet kurio civilinio procesinio teisinio santykio subjektas, darytina ivada, jog civilinio proceso teis yra vieosios teiss dalis. i ivada bt teisinga kalbant kontinentins teisins sistemos aspektu. Istorikai civilinio proceso teiss raida lm, kad daugumos kontinentins teisins sistemos ali civiliniam procesui buvo bdinga, jog teismas, bdamas aktyvus proceso dalyvis, aikinasi kiekvienos bylos esm, apklausia liudytojus, tiria rodymus ir t.t. Toks procesas istorikai gavo tardomojo proceso pavadinim (angl. inquisitorial, pranc. inquisitoire; vok. Inquisitionsproze ). Todl kai kuriose kontinentins teisins sistemos alyse civilinio proceso teis priskiriama prie vieosios teiss. Pavyzdiui, Vokietijai bdinga tokia teiss ak 1 klasifikacija pateikiama l paveiksle. Tuo tarpu bendrosios teiss alyse istorikai susiklost vadinamasis gino civilinio proceso modelis (angl. adversarial; pranc. procdure costeste; vok. kontradiktorisehes Verfahren). Jo esm, kad visa proceso eiga priklauso nuo gino ali, teismui (teisjui) lyg i alies stebint bylinjimosi eig ir tik iimtiniais atvejais sikiant ali gin2 (plaiau apie tardomj ir gino proceso modelius kalbama antra1 Rosenberg L., Schwab K. H., Gottwald P. Zivilprozessrecht. 15. Auflage. Munchen: C. H. Beck'sche Verlagsbuchhandlung, 1993. S. 2-3. 2 Civil Procedure / by J. H. Friedenthal, M. K. Kane, A. R. Miller. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1985. P. 2.
51
me io vadovlio skyriuje). Dl ios prieasties bendrosios teiss alyse civilinio proceso teis daugiausiai skirta gino ali veiksmams, j tarpusavio santykiams reguliuoti. iuo aspektu civilinio proceso teis reikt priskirti prie privatins teiss. Be to, net pripainus btina civilini procesini teisini santyki alimi esant teism, is faktas negali bti absoliutinamas. Bendrosios teiss valstybms bdinga teiss ak klasifikacija1 pateikiama 2 paveiksle. Kita vertus, negalima absoliutinti ir gino proceso modelio. Visos teisins sistemos pripasta valstybs interes sprendiant kai kuriuos privaius ginus, pavyzdiui, mogaus teisi, nesiningos konkurenPaymtina, kad bendrosios teiss doktrinai apskritai nra budingas teiss ak skirstymas viej ir privatin teis. Jai bdingesnis teiss skirstymas bendrj teis ir teisingumo teis bei materialij ir proceso teis; r, pvz.: James Ph. S. Introduction to English Law. 12th ed. London: Butterworths. 1989. P. 5-6, 63.
1
52
cijos, eimos, darbo, asmens teisinio statuso nustatymo bylose. Todl privai asmen ginas turi ir visuomenin reikm. Siekiant utikrinti vieojo intereso apsaug, teismo vaidmuo iose bylose gali bti kiek kitoks nei paprastai, galimi ir kiti toki byl ypatumai, pavyzdiui, privalomas prokuroro dalyvavimas jose. Taiau subjektin gino sudtis, materialij teisim santyki, i kuri kilo ginas dl teiss, prigimtis negali nelemti ir paties proceso esms. Tad civilinio proceso esm vis dlto yra privati tai privai ali privataus gino sprendimo procesas. Suprantama, proceso esm negali neturti takos ir proceso teiss esmei. Todl civilinio proceso teis laikytina miria teiss aka, turinia ir vieosios, ir privatins teiss bruo. Tokia ivada darytina ir atsivelgiant iuolaikines teiss sistemos raidos tendencijas, kai visikai pagrstai kalbama apie vieosios ir privatins teiss konvergencij, pripastant, jog nra grynai vieosios ar grynai privatins
53
teiss . Tad civilinio proceso teiss viet teiss sistemoje galima pavaizduoti, kaip parodyta 3 paveiksle.
Minta, kad ginas ginui nelygu. Kai kurie ginai dl teiss, be jokios abejons, yra grynai privats, pavyzdiui, dviej verslinink ginas, kils i nuomos sutarties. Taiau yra ir gin dl teiss, kuri nagrinjimas perengia gino ali privai interes ribas, vienaip ar kitaip paveikdamas ir viej interes. Santuokos pripainimo negaliojania, tv valdios ribojimo, nepilnamei vaik ilaikymo, bankroto ir kitos bylos yra svarbios ir visuomeniniu atvilgiu. i svarba turi atsispindti nustatant byl nagrinjimo tvark. Jeigu ginas i ties privatus, tai dispozityvumo principas procese turt bti taikomas neribotai ir teisjas ali procesin veikl turt kitis minimaliai. Taiau nagrinjant gin, kuris, be privataus, turi ir vieojo intereso element, teisjo vaidmuo turt bti didesnis, o ali galimybs gyvendinti dispozityvumo princip ribojamos. Taigi ir teismo vaidmuo,
1 Isamiau r.: Oliver D. Common Values and the Public-Private Divide. London: Butterworths, 1999.
54
ir ali procesins galimybs nagrinjant vairius ginus neturt bti suniveliuota, o atvirkiai - iek tiek skirtis negu nagrinjant grynai privat gin. ito nedert pamirti statym leidjui modeliuojant ir priimant civilinio proceso teiss normas. 1.6 AR YRA TEISM TEIS" XIX a. pradioje keli vokiei ir prancz teiss teoretikai (F. Baueris, R. Iheringas, L. Juosserandotas ir kt.) sukr nauj, vadinamj teismo proceso doktrin. Pagal i teorij yra tik viena proceso teiss aka teismo proceso teis, apimanti teiss normas, reguliuojanias administracin, baudiamj ir civilin procesus, ir normas, nustatanias teism sistem, teisj status ir j veikl. Teismo proceso teiss, arba bendrosios proceso teiss (pranc. du pouvoir judiciarie; vok. Processrecht), idj palaik ir kai kurie ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialistai (I. Foinickis, N. Rozinas, V. Riazanovskis)1. Doktrinos sekj nuomone, administracin, baudiamj ir civilin procesus vienija daug bruo - teis iekin, tapats proceso tikslai, vienodi proceso principai ir t.t.2 Teismo proceso teiss alinink buvo ir tarybins teiss doktrinoje3. Nors kai kurie teismo proceso teiss doktrinos teiginiai teisingi, pavyzdiui, kad baudiamojo ir civilinio proces principai yra vienodi, ji nebuvo visuotinai pripainta ir praktikai gyvendinta. Net tose valstybse, kur baudiamojo ir civilinio proces teiss normos kodifikuotos viename kodekse, kalbama ne apie vien, o apie dvi savarankikas tei4 ss akas - baudiamojo proceso teis ir civilinio proceso teis . 1.7 CIVILINIS PROCESAS IR KITI SUBJEKTINI TEISI IR INTERES GYNYBOS IR GIN SPRENDIMO BDAI Paeistas subjektines teises ir statym saugomus interesus gina ne tik teismas. Gin alys pirmiausiai gali mginti isprsti taikiai, deryb, abipusi kompromis bdu. Dl gino jos gali kreiptis ir kitokias valstybs ar nevalstybines institucijas. Vadinasi, galiojantys statymai nustato kelis subjektini teisi ir interes gynybos ir gin sprendimo
r., pvz.: P B. A. Cit. op. Ten pat. P. 29-73. 3 Isamiau r.: IIo H. H., C M. C., Ca B. M., M e . A. po c y o o p a a . M o c a : Haya, 1983. 4 r., pvz.: Ginsburg R. B., Bruzelius A. Civil Procedure in Sweden. The Hague: Martinus Nijhoff, 1965.
2
55
bdus. Gin sprendimo bdai reikia statym nustatyt tam tikr valstybs ar nevalstybini institucij veikl sprendiant ali ginus ir ginant bei atkuriant paeistas subjektines teises ir interesus. Pagal tai, kokia institucija - valstybs ar nevalstybin - nagrinja gin, visus gin sprendimo bdus galima skirstyti dvi dideles grupes: valstybinius ir nevalstybinius (privaius). Prie valstybini gin sprendimo bd priskiriamas teisminis gin sprendimas, savo ruotu dar skirstomas administracin, baudiamj ir civilin procesus. Be teism, daugyb vairi gin taip pat nagrinja kitos valstybs ir savivaldybi institucijos, pavyzdiui, policija, vairios inspekcijos, komisijos, departamentai, ir kitokios valstybs institucijos turi teis nagrinti ginus administracine tvarka (r., pvz., ATPK III-IV sk.). Pavyzdiui, Ryi reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nagrinja pato paslaug teikj ir vartotoj ginus1. Nemaai gin nagrinjama vadinamja pavaldumo (subordinacijos) tvarka, t. y. skundas paduodamas auktesniam pagal pavaldum pareignui ar administracinei institucijai. Yra ir speciali gin nagrinjimo administracine tvarka institucij ar pareign, pavyzdiui, Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 str.). Pagrindinis ir svarbiausias nevalstybinis (privatus) gin sprendimo bdas yra arbitraas. Tai privatus gin sprendimo bdas, kai konkreiam ginui isprsti gino alys pasirenka arbitrus (arbitraas ad hoc) arba ali gino sprendim organizuoja nuolatin arbitrao institucija (institucinis arbitraas, pvz., Londono tarptautinio arbitrao teismas). Sprsti gin arbitrau galima tik ali susitarimu, t. y. tik esant arbitrainiam susitarimui. Arbitrao procedra plaiai taikoma tiek tarptautiniams prekybos santykiams, tiek santykiams alies viduje. Lietuvoje komercinio arbitrao veikl reguliuoja 1996 m. balandio 2 d. Komercinio arbitrao statymas2. Kai kuriuos nesutarimus gali nagrinti vairios visuomenins organizacijos. Pavyzdiui, 1991 m. lapkriio 21d. Profesini sjung statymo3 15 straipsnyje sakoma, kad profesins sjungos gina savo nari teises ir teistus interesus; speciali kolektyvini nesutarim nagrin1 1999 m. balandio 15d. Pato statymo 4 straipsnio antrosios dalies 3 punktas; r.: inios. 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306; 1998 m. birelio 9d. Telekomunikacij statymo 6 straipsnio antrosios dalies 12 punktas; r.: inios. 1998, Nr. 56-1548. 2 inios. 1996, Nr. 39-961. Isamiau apie gin nagrinjim arbitrau r.: Dominas D., Mikelnas V. Tarptautinis komercinis arbitraas. Vilnius: Justitia, 1995. 3 inios. 1991, Nr. 34-933.
56
jimo tvark numato 1991 m. balandio 4d. Kolektyvini susitarim ir sutari statymas1; kai kuriuos darbo ginus nagrinja darbo gin komisijos, sudarytos i darbdavio ir darbuotoj atstov2, ir t.t. Gino alys, minta, taip pat gali mginti paios isprsti gin nesikreipdamos jok tarpinink, o tarkime, viena kitai pareikdamos pretenzij (pvz., pretenzij pareikimo galimyb numatyta konkrei ri transporto veikl reglamentuojaniuose teiss aktuose3, valstybs pato veikl reglamentuojaniuose teiss aktuose4). Privalom pretenzij pareikim prie kreipiantis teism numato 1996 m. rugsjo 12 d. Prekybins laivybos statymo5 70 straipsnis. Visi ivardyti nevalstybiniai gin nagrinjimo bdai vadinami alternatyviais gin sprendimo bdais (angl. alternative dispute resoliution, ADR) ir yra plaiai taikomi usienio alyse6. Alternatyviais gin sprendimo bdais pripastama: 1) gino ali taikinimo procedra (angl. consiliation; pranc. conciliation; vok. Versohnung), kurios tikslas - pasiekti, kad alys gin baigt taikos sutartimi; atlikti taikinimo procedr gali ali pasirinktas privatus asmuo, teisjas ar kitas valstybs pareignas; 2) tarpininkavimas, t. y. gino ali derybos tarpininkaujant j pasirinktam asmeniui (angl. mediation; pranc. mdiation; vok. Vermittlung); 3) gino ali tarpusavio derybos be tarpinink; 4) gino perdavimas sprsti ali pasirinktam ekspertui, pavyzdiui, turto vertei, turto defektams, atlyginimo dydiui nustatyti; 5) gino nagrinjimas dalyvaujant ali advokatams ir tarpininkui (angl. mini-trial)7. Taigi visus gin dl teiss sprendimo bdus galima pavaizduoti tokia schema (4 pav.):
inios. 1991, Nr. 72-991; 2001, Nr. 93-3256. Nuo 2003 m. sausio l d. is statymas neteko galios, o jo nuostatos trauktos Darbo kodekso 39-85 straipsnius. 2 2000 m. birelio 20 d. Darbo gin nagrinjimo statymas // inios. 2000, Nr. 56-1640; io statymo nuostatos perkeltos 2002 m. Darbo kodeks. 3 Pvz., 1996 m. birelio 4 d. Geleinkeli transporto kodekso 72 straipsnis; r.: inios. 1996, Nr. 59-1402. 4 1999 m. balandio 15 d. Pato statymo 15 straipsnis; r.: inios. 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306. 5 inios. 1996, Nr. 101-2300. 6 Black's Law Dictionary. P. 1511. 7 Isamiau r.: Dispute Resolution Methods. The Comparative Law Yearbook of International Business / gen. ed. D. Campbell. London: Graham and Trotman/Martinus Nijhoff, 1994.
57
1
Iekoti gino alternatyvaus sprendimo bdo aplenkiant teism skatina kelios prieastys. Pirma, bylintis teisme brangu: didij bylinjimosi ilaid dal sudaro advokato honoraras, yminis mokestis ir kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos. Antra, teisme ginas sprendiamas gana ilgai. Pavyzdiui, Japonijoje vidutin bylos nagrinjimo trukm pirmosios instancijos teisme yra keturiasdeimt mnesi1; Pranczijoje - nuo ei mnesi iki dvej met; Italijoje - iki penkeri met; Vokietijoje - apie eis mnesius, Danijoje - nuo vien iki trej met; Olandijoje - nuo vien iki eeri met2. Turint omenyje ali apeliacijos teis ir j galimyb reikalauti vertinti sprendim ekstraordinarine (kasacine, revizij) tvarka, civilin byla gali bti nagrinjama net penkiolika met ar ilgiau3.
Dispute Resolution in Japan / by J. W. S. Davis. The Hague: KIuwer Law International, 1996. P. 124. 2 Mikelnas V. Quo vadis, arba eksperimentuojama toliau. P. 9. 3 Byl nagrinjimo trukm konkreiose Europos valstybse r.: Civil Justice in Crisis. Comparative Perspectives of Civil Procedure / edited by A. A. S. Zuckerman. Oxford: Oxford University Press, 1999.
58
1
CIVILINIO PROCESO TEISES (R CIVILINIO PROCESO SVOKOS
Treia, socialiniu, ekonominiu, galiausiai ir moraliniu poiriu tiek alims, tiek visai visuomenei parankiau isprsti gin nesikiant treiajam asmeniui. alims gin sureguliavus taikiai, tiktina, kad j ekonominiai, socialiniai, geros kaimynysts, verslo ir kiti ryiai nenutrks ir skmingai pltosis toliau, o teisminio bylinjimosi atveju itai maai tiktina. Be abejo, labai svarbi ir visuomens nuomon apie teismin bylinjimsi ir kitus gin sprendimo bdus. Pavyzdiui, Japonijoje vyrauja visuomens nuomon, kad gin apskritai neturi kilti, o kil turi bti sprendiami gino alims taikiai derantis. Dl ios prieasties besibylinjantys mons Japonijoje vertinami nepalankiai ir tariai. Bene dl tos paios prieasties apie 95 procentai vis gin Japonijoje isprendiami ali derybomis ir taikos sutartimis. Ne veltui Japonijos visuomen laikoma maiausiai besibylinjania: 1994 m. vienam milijonui Japonijos gyventoj teko penki imtai civilini byl. Tuo tarpu JAV, o jos gyventojai pripastami labiausiai linkusiais bylintis, vienam milijonui moni teko 57 tkst. civilini byl1. Lyginant su Lietuva, pasakytina, kad 2001 m. teismuose buvo ikelta 117 428 civilins bylos2, o tai reikia, kad vienam milijonui Lietuvos gyventoj teko apie 45 tkst, civilini byl, t. y. baigiame pasivyti JAV. Ketvirta, civilins bylos nagrinjamos vieai (CPK 9 str.), todl apie ali gin, j tarpusavio santykius, kin, profesin ar kitoki veikl, privat gyvenim ir kitas aplinkybes neivengiamai suino didesn ar maesn visuomens dalis. Neretai privat ali gin sutelkia dmes spauda. Tuo tarpu alys daniausiai suinteresuotos, kad ginas bt inagrintas u udar dur", kiek manoma privatesniu bdu, nepaklivant visuomens akirat. Penkta, isprsti gin teisme reikia tik teisin, bet ne socialin taik. Primus sprendim ginas dl teiss pripastamas isprstu, taiau ali nuoskauda lieka, o pralaimjusi alis paprastai lieka ir labai nepatenkinta. Po teisminio nagrinjimo ali tarpusavio santyki tampa gali net padidti. eta, alys, perdavusios gin sprsti teismui, kartais praranda jo sprendimo proceso kontrol, nes teismas gali neleisti alims atlikti tam tikr veiksm. Pavyzdiui, kai byla susijusi su treij asmen, vieojo intereso apsauga, teismas gali netvirtinti ali taikos sutarties, nepriimti iekinio atsisakymo (CPK 42 str. 2 d.). Septinta, gino sprendimo procesas teisme reglamentuojamas statymo ir alys negali paios nustatyti jo sprendimo procedros, pavyz1
Dispute Resolution in Japan. P. 128-129. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statistikos duomenys.
59
diui, negali pasirinkti teisjo, kuris sprs gin, kalbos, kuria bus nagrinjama byla, bylos nagrinjimo vietos ir t.t. Teismo ir kit alternatyvi gino sprendimo bd tarpusavio santyk atskleidia 5 paveikslas.
Nurodytos prieastys lemia alternatyvi gino sprendimo bd po1 puliarum. Ypa jie paplit JAV, Kanadoje, Anglijoje . Pavyzdiui, Kanadoje 1984 m. buvo kurta speciali institucija eimos konfliktams taikiai sprsti (Family Mediation Canada). ia dirba apie tkstant du imtus patyrusi tarpininkavimo specialist - teisinink, psicholog, socialini darbuotoj. Kanadoje vartotoj teisi gynybos, draudimo santyki, statybos pramons srityse taip pat atliekamos vairios taikinimo 2 procedros .
1 r., pvz.: Mediation, Law, Policy, Practice / by N. H. Rogers, C. A. McEwen. New York, San Francisco: The Lawyers Cooperative Publishing Co., Bancroft-Whitney Co., 1989; Quo Vadis Arbitration? Sixty Years of Arbitration Practice: A Comparative Study / by P. Sanders. The Hague: Kluwer Law International, 1999; International Mediation. The Art of Business Diplomacy / by E. Carroll, K. Mackie. The Hague: Kluwer Law International, 1999. 2 Dispute Resolution Methods. P. 99-104.
60
Alternatyvs gin sprendimo bdai populiarja ir Europoje. Pavyzdiui, Danijoje taikinimo procedra privaloma sprendiant darbo ginus, speciali taikinimo agentra (Danish Mediation Board) tarpininkauja sprendiant kaimyn, pdini, akcinink ginus, nagrinjant eimos konfliktus ir t.t. Praktika rodo, kad itaip ginai isprendiami gana operatyviai - nuo trij iki ei savaii. Tuo tarpu byla Danijos teisme gali bti nagrinjama nuo ei savaii iki eeri met1. Vokietijoje privaloma taikinimo procedra nustatyta esant darbo byloms. Taip pat yra speciali valstybs ir nevalstybini institucij, tarpininkaujani sprendiant vartotoj ir gamintoj (pardavj), kai kuriuos kitus ginus2. Pasaulin patirtis patvirtina ir valstybs suinteresuotum, kad kuo daugiau gin bt isprsta taikiai, be teismo arba ivengiant ilgo teisminio nagrinjimo. Todl daugelyje valstybi civilinio proceso statymai revizuojami, nustatoma paprastesn kai kuri kategorij civilini byl nagrinjimo tvarka. Pavyzdiui, per toki reform Vokietijoje (l990 m.) CPK buvo papildytas nauju skirsniu, nustataniu sumarin proces ginams dl skolos iiekojimo sprsti neaukiant teismo posdio3. Be to, daugelio ali civilinio proceso statymai (pvz., Pranczijos CPK 21 str., Vokietijos CPK 279 str., vedijos teismo proceso kodekso 42:6 str.) taip pat tvirtina teisjo pareig skatinti alis baigti byl taikos sutartimi. Analogika norma yra ir Lietuvos CPK 231 straipsnyje. Taiau nereikt pernelyg vertinti alternatyvi gino sprendimo bd. Negalima neigti j naudingumo, taiau privalum turi ir teismin gynyba. Pirma, isprendus gin alternatyviu bdu, daniausiai utikrinama tik socialin taika, o teis lieka neapginta. Antra, teisme gin sprendia profesionalus teisininkas - teisjas, o ito paprastai stokojama sprendiant gin alternatyviu bdu. Treia, teismo sprendimo vykdymas utikrintas prievartos galimybe, o ito nra sprendiant ginus alternatyviais bdais (iskyrus, inoma, arbitra). Ketvirta, aikios ir detalios teismo proceso taisykls padeda teismui geriau nustatyti visas gino aplinkybes. Penkta, teismo procese galima reikalauti taikyti laikinsias apsaugos priemones.
Ten pat. P. 136-139. Ten pat. P. 181-183. 3 International Civil Procedures / ed. Ch. T. Campbell. London: Lloyd's of London Press Ltd., 1995. P. 293-294.
2 1
61
eta, galimas teismo klaidas manoma itaisyti pasinaudojus instancins teism sistemos galimybmis. Septinta, bylinjimosi ilaid problema daugelyje valstybi sprendiama valstybei garantuojant finansin pagalb neturtingiems bylininkams. ie teismo proceso pranaumai patvirtina ivad, kad teis teismin gynyb yra viena i pagrindini mogaus teisi, tvirtint 1950 m. lapkriio 4 d. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos1 6 straipsnyje. Ji reikia, kad visus ginus dl civilins teiss turi sprsti teismas2. Princip, kad negali bti srii, kuri negalt kontroliuoti teismas, ne viename savo sprendime patvirtino ir Europos mogaus teisi teismas3. Taiau gyvendinti princip nra paprasta. I daugelio moni galimyb pasinaudoti teise teismin gynyb atima ekonomins prieastys: didelis yminis mokestis ir advokat honorarai teismin gynyb daro jiems neprieinam. Idealus teisingumo gyvendinimo modelis, pagal kur visi ginai dl teiss bt nagrinjami teisme, o valstyb turt pareig subsidijuoti neigaliniuosius, daugeliui valstybi, net ir labai paangi, kol kas tra siektina svajon, nors eiti iuo keliu jau mginama4. 1.8 CIVILINIO PROCESO TEISS SANTYKIS SU KITOMIS TEISS AKOMIS Civilinio proceso teis, bdama savarankika teiss aka, kartu yra visos teiss sistemos sudedamoji dalis. Taigi ji nra izoliuota nuo kit teiss sistemos dali. Atvirkiai, ji labai glaudiai su jomis susijusi. Pirmiausiai itai aikinama civilinio proceso universalumu, t. y. jo pritaikymu nagrinti ginus, kylanius i daugelio materialiosios teiss ak, posaki ir institut reguliuojam materialij teisini santyki. Tok universalum lemia vienas i pagrindini civilinio proceso princip - procesinis ali lygiateisikumas. Civilinio proceso teiss ir kit teiss ak ryys labiausiai pasireikia teiss altini tapatumu - daugelis materialiosios teiss altini yra ir civilinio proceso teiss altiniai. Antai konstitucins teiss normos tvirtina daugum civilinio proceso teiss princip (Konstitucijos 30, 109-110, 114, 117 str.). Baudiamojo proceso ir civilinio proceso
inios. 1995, Nr. 40-987. Koopmans T. Natural Justice Rediviva? The Right to a Fair Hearing in European Law // Law and Reality. Dordrecht: Martinus Nijhoff, 1992. P. 183-184. 3 r., pvz., sprendimus byloje Johnston v. Ireland, 1986, kitose bylose. 4 International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 1. P. 85-86.
2 1
62
teis vis pirma sieja nemaai institut, kurie bendri abiej proceso teiss ak (pvz., bendri i proceso teiss ak yra pagrindiniai proceso principai, teisj nualinimo pagrindai, rodymai ir kt.). Minta, kad btent itai leidia abu procesus reguliuoti viename kodekse, kaip kad praktikuojama kai kuriose alyse. Toliau detaliau aptariamas civilinio proceso teiss ir kit teiss ak tarpusavio santykis.
1. CIVILINIO PROCESO TEIS IR KONSTITUCIN TEIS
Lietuvos Respublikos Konstitucija labai plaiai veikia tiek pai teism sistem, tiek tiesiogiai civilinio proceso teis. Minta, kad Konstitucijoje tvirtinta nemaai princip, taikytin ir civilinio proceso teisei: vis asmen lygybs statymui ir teismui, teismo posdio vieumo, valstybins kalbos proceso, teisj ir teism nepriklausomumo, teisingumo vykdymo tik teismo ir kiti (Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Tad galima teigti, kad konstitucin teis, nustatydama teism veiklos principus, lemia ir pagrindinius civilinio proceso teiss turinio aspektus. Civilinio proceso teisei, kaip ir kitoms teiss akoms, konstitucin teis yra bazin. Konstitucija taip pat tvirtina mogaus teises, tarp j - ir vien i pagrindini mogaus teisi, o btent teis teismin gynyb (Konstitucijos 30 str. l d.). Todl konstitucin teis labai svarbi interpretuojant civilinio proceso teiss normas. Teism praktikos analiz patvirtina, kad daugelis 1964 m. CPK norm aikinta pirmiausiai analizuojant Konstitucij ir ja remiantis1. Ypa svarbs civilinio proceso teisei yra Konstitucijos 67 straipsniai, padedantys teismams alinti teiss spragas ir sprsti teiss norm galiojimo ir j tarpusavio 2 kolizijos klausimus . Neatskiriam Lietuvos konstitucins teiss dal sudaro Konstitucinio Teismo precedentai. Bendrosios kompetencijos teismai, aikindami ir taikydami teis, vadovaujasi Konstitucinio Teismo praktika, jo pateiktu konkrei Konstitucijos ir kit statym aikinimu. Toki pavyzdi bendrosios kompetencijos teism praktikoje gana gausu3.
r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 12 d. nutart c. b. H. Juchneviius v. Vilniaus m. Valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32; 2000 m. spalio 2 d. nutart c. b. Klaipdos m. savivaldyb v. R. Kainskait, Nr. 3K-3-910/2000, kat. 3. 2 Mikelnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktikoje // Konstitucijos tiesioginis aikinimas ir taikymas. Vilnius, 2002. P. 131-165. 3 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. balandio 17 d. nutart c. b. A. Stomait v. B. Litvinaviien ir kt., Nr. 3K-3-385/2000, kat. 36.
1
63
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA
2. CIVILINIO PROCESO TEIS IR CIVILIN TEIS
Ypa glaudus civilinio proceso teiss ir t materialiosios teiss ak, kuri normose tvirtintos subjektins teiss ginamos civilinio proceso tvarka, ryys. Jis atsiskleidia analizuojant tokius civilinio proceso teiss institutus kaip alys, tretieji asmenys, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas, rodymai ir kita. Pavyzdiui, proceso alis yra tinkama ar ne, manoma nustatyti tik analizuojant materialij teis (ie klausimai isamiai aptariami kituose skyriuose). Taigi nors civilin ir civilinio proceso teis sieja glaudus ryys, taiau tai nra viena teiss aka ir jas atriboti yra taip pat svarbu kaip ir nurodyti j santyk. Abiem teiss akoms keliami skirtingi tikslai, skiriasi ir j pagrindu atsirandantys teisiniai santykiai. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad labai danai, atrodyt, tos paios svokos iose teiss akose reikia skirtingus dalykus, pavyzdiui, alis, reikalavimas, pripainimas ir atsisakymas civilinje ir civilinio proceso teisje nra tapaios svokos. Civilin teis yra materialioji teis, kurios pagrindu atsiranda, keiiasi ar baigiasi civiliniai materialieji teisiniai santykiai. Ji taip pat numato civilini teisi gynybos bdus (CK 1.138str.). Taiau civilin teis nenumato civilini materialij subjektini teisi gyvendinimo ir gynybos mechanizmo. Materialij subjektini teisi gyvendinimas ir gynyba yra civilinio proceso teiss dalykas, o i savo ruotu jau detaliai reglamentuoja, kaip atitinkama materialioji subjektin teis gali bti apginta ir gyvendinta teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje ir kaip yra vykdomas priimtas teismo sprendimas ar kitas vykdomasis dokumentas. Taigi civilinio proceso teis nustato mechanizm, padedant taikyti ir gyvendinti CK 1.138 straipsnyje numatytus civilini teisi gynybos bdus. Civilin teis yra privatins teiss dalis, nes visi ia susiklostantys teisiniai santykiai sieja privaius ir vienas kitam nepavaldius (lygiateisius vienas kito atvilgiu) teiss subjektus. Tuo tarpu civilinio proceso teis, kaip kad minta, yra teiss aka, kuriai bdingi tiek vieosios, tiek privatins teiss bruoai, nes ia atsiranda teismo ir civilinio materialiojo teisinio santykio subjekt teisiniai santykiai. Atitinkamas asmuo iuo atveju kreipiasi valstyb dl jam priklausanios civilins materialiosios subjektins teiss gynybos ar gyvendinimo. i dviej teiss ak ryys pirmiausiai ir pasireikia tuo, kad civilinio proceso teis skirta civilini materialij subjektini teisi, atsirandani civilins teiss pagrindu, tinkamam gyvendinimui ir gynybai utikrinti. Kita vertus, civilins teiss altiniuose yra nemaai proceso teiss norm (pvz., CK 3.34, 3.38, 3.48, 3.53-3.54, 3.58 3.63, 3.65 ir kiti straipsniai), todl CK yra ir civilinio proceso teiss altinis.
64
3. CIVILINIO PROCESO TEIS IR BAUDIAMOJO PROCESO TEIS
Proceso teiss skyrim civilinio proceso ir baudiamojo proceso pirmiausiai lemia materialij teisini santyki, kuriuos reglamentuoja atitinkamai civilin ir baudiamoji teis, specifika. Minta, kad civilins bylos yra susijusios su materialij subjektini teisi, atsirandani i civilins, komercins, eimos, darbo teiss reguliuojam santyki, apsauga. Taigi nagrinjant civilines bylas daniausiai gynybos objektas yra privatus interesas. Tuo tarpu baudiamosiose bylose siekiama gyvendinti baudiamosios teiss normas taikant nusikaltusiems asmenims atitinkamas baudiamsias sankcijas (kurios savo ruotu taip pat tvirtintos baudiamojoje teisje). Taigi baudiamasis procesas skirtas vieajam interesui, kur saugo baudiamoji teis, ginti. Atsivelgiant ginam civilini ir baudiamj teisini santyki specifik atitinkamai civilins ir baudiamosios bylos yra nagrinjamos skirtinga proceso tvarka ir todl egzistuoja savarankika civilinio proceso ir baudiamojo proceso teis. Tad civilinis ir baudiamasis procesai - tai dvi savarankikos teisingumo vykdymo formos. Atskiriant civilin ir baudiamj procesus pagrindinis kriterijus yra tiesioginis proceso tikslas. Tai gali bti arba ginytin materialij subjektini teisi gyvendinimas, t. y. privataus intereso gynyba, arba asmens, paeidusio viej interes, kur saugo atitinkamos baudiamosios teiss sankcijos, nubaudimas. Taiau kad ir koks br proceso tikslas, teismas priimdamas teisingumo vykdymo akt (sprendim ar nuosprend) byloje gyvendina teisingum. Dl ios prieasties baudiamasis ir civilinis procesai turi daug bendra, pavyzdiui, bendri kai kurie principai (vieumo, odinio proceso, teisj nepriklausomumo ir t.t.), panas ir institutai rodym, procesini termin, apeliacijos, kasacijos ir kiti. Taiau skirtingi i proces tikslai lemia ir skirting pai proces sandar: civiliniame procese vyrauja dispozityvumo ir rungimosi principai, o baudiamajame procese - oficialumo ir tardomojo proceso principai; civiliniame procese reikalaujama nustatyti materialij, danai - ir formalij ties (kai priimamas sprendimas u aki, kai atsisakoma priimti pavluotai pateiktus rodymus ir pan.), o baudiamajame procese vienareikmikai reikalaujama nustatyti objektyvij ties, t. y. tokio teismo sitikinimo, kai dl tam tikr fakt nelieka joki abejoni. Toki skirtum yra ir daugiau. Civilines ir baudiamsias bylas gali sieti dvejopi santykiai: pirma, kai ta pati veika yra pagrindas ir taikyti baudiamj sankcij, ir pareikti iekin dl padarytos alos atlyginimo; antra, kai nors alos
65
atlyginimo santyki ir neatsiranda, taiau tam tikr fakt vienoje byloje nustatymas turi takos kitos bylos baigiai. Pirmuoju atveju statymas numato galimyb pareikti civilin iekin baudiamojoje byloje, antruoju - kalba apie prejudicinius faktus (CPK 182 str. 2-3 p.).
4. CIVILINIO PROCESO TEIS IR ADMINISTRACINIO PROCESO TEIS
Iki 1999 m. gegus l d., kai pradjo veikti administracini teism sistema, administracinis procesas buvo civilinio proceso sudedamoji dalis. Taiau nuo nurodytos datos turime kalbti apie savarankiko administracinio proceso susiformavim, juo labiau kad administracin teisena nra ir naujojo CPK reguliavimo dalykas1. i dviej teiss ak panaumus ir skirtumus i esms lemia tos paios prieastys kaip ir nurodytos aptariant civilinio ir baudiamojo proces santyk. Bendra yra tai, kad abiej teiss ak tikslas yra teisingumo vykdymas, tuo tarpu jas skiria tam tikra materialij teisini santyki, kuriuos reglamentuoja administracin ir civilin teis, specifika. Ir civilinse, ir administracinse bylose paprastai kalbama apie tam tikr gin ir btinum j isprsti taikant atitinkam materialij teis. Taiau vienu atveju yra civilinis, privatus ginas, kurio dalyviai yra lygiaveriai, o kitu - administracinis, vieasis ginas, kurio vienas i dalyvi visada yra valstyb ar atitinkama valstybs institucija. Administracinio teisimo santykio dalyvius sieja tam tikri subordinacijos santykiai. Esant tokiems santykiams, ypa svarbu garantuoti Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje tvirtint asmens teis teismin gynyb, juo labiau kad kalbama apie gynyb nuo absoliuto - valstybs. Atitinkami interesai gana stipriai maina rungimosi principo taikymo galimybi ir pareigoja teism visapusikai, neapsiribojant tik ali pateikta mediaga, isiaikinti bylos aplinkybes. Vis dl to ir vienu, ir kitu atveju teisme nagrinjami ginai dl teiss, o tai savo ruotu lemia glaudesn nei civilinio ir baudiamojo proces tarpusavio ry. Geriausiai tarpusavio ry iliustruoja Administracini byl teisenos statymo l straipsnio antroji dalis, kur sakoma, kad nagrindamas bylas administracinis teismas vadovaujasi io statymo normomis, taip pat CPK normomis, kai is statymas jas tiesiogiai nurodo. Taigi CPK papildomai (subsidiariai) taikomas nagrinjant ir administracines bylas, todl yra gana glaudus ne tik pai ginApie byl, kylani i administracini teisini santyki, teisena kaip sudedamj civilinio proceso dal iki 1999 m. gegus l d. r.: Mikelnas V. Civilinis procesas. D. 2. 2-asis leid. Vilnius: Justitia, 1997. P. 136-172.
66
, bet ir teiss ak tarpusavio ryys ir prigimties panaumas. I ties daugelis administracinio proceso institut (rodym, apeliacijos ir t.t.) yra nukopijuota nuo CPK.
5. CIVILINIO PROCESO TEIS IR TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS
Daugelis civilinio proceso teiss norm reglamentuoja civilini byl, nesusijusi su usienio valstybmis, nagrinjimo ir sprendimo tvark. Taiau civilin byla gali bti susijusi su usieniu, t. y. gali turti usienio (tarptautin) element. Pavyzdiui, teism gali kreiptis usienio valstybs fizinis ar juridinis asmuo, rodymus gali tekti rinkti, priimt teismo sprendim gali reikti vykdyti usienio valstybje. Tokiais atvejais susiduria dviej ar daugiau valstybi civilinio proceso teis, todl daugel civilinio proceso teiss reglamentuojam klausim tenka sprsti kitaip, nei prasta. Klausim, susijusi su skirting valstybi teiss sistem kolizija, sprendim reglamentuoja tarptautin privatin teis. ios teiss sudedamja dalimi pripastamas tarptautinis civilinis procesas. Kai kuriose valstybse proceso teiss normos, reglamentuojanios byl, susijusi su usienio (tarptautiniu) elementu, nagrinjimo ir sprendimo ypatumus, kodifikuotos specialiame statyme ar kodekse. Kitose valstybse ios normos yra CPK. Lietuvoje tarptautin privatin teis nra kodifikuota specialiame teiss altinyje. Proceso teiss normos, reglamentuojanios tarptautin civilin proces, yra idstytos CK (pvz., CK 1.12, 1.30, 1.33 str.) ir CPK 780-817 straipsniuose. Be i norm, daugel tarptautinio civilinio proceso klausim reglamentuoja dvials ir daugiaals tarptautins sutartys, kurios yra ir tarptautins privatins teiss, ir civilinio proceso teiss altinis1. 1.9 IUOLAIKINS CIVILINIO PROCESO TEISS TENDENCIJOS Viena i teiss funkcij - utikrinti stabilum visuomenje. iuo atvilgiu teis yra statikas reikinys. Taiau gyvenimas nestovi vietoje. Prieingai, visuomens gyvenime nuolat vyksta vairs ekonominiai, socialiniai, kultriniai ir kiti procesai ir pokyiai. Teis privalo tai reaguoti. Taigi teisei neivengiamai bdingas ir dinamikumas, pasireikiantis nuosekliu jos pltojimu ar net drastikomis reformomis.
Isamiau r.: Mikelnas V. Tarptautines privatins teiss vadas. Vilnius: Justitia,
2001.
67
CIVILINIO
PROCESO
TEIS
KAIP
SAVARANKIKA
TEISS
AKA
ie apibendrinti samprotavimai tinka ir civilinio proceso teisei. ios teiss akos paskirtis - nustatyti stabili, sining, teising ir operatyvi civilini byl sprendimo tvark, kuri utikrint, kad byl laimt ta alis, kuri i ties teisi. Stabilum galima pasiekti utikrinant stabili statutin teis ir teism praktik. Usienio ali patirtis rodo, kad manoma pasiekti statutins teiss stabilum. Antai daugelyje Vakar Europos, Amerikos valstybi tebegalioja CPK, priimti XIX amiuje. Taiau XX a. antroji pus ir pabaiga buvo civilinio proceso teiss reform laikas daugelyje valstybi. Pavyzdiui, 1975 m. nauj CPK prim Pranczija, 1996 m. - Japonija; padaryti svarbs Italijos, Vokietijos CPK pakeitimai1. ios reformos rodo, kad klasikinis civilinis procesas, susiformavs XVIII-XIX a., pereina nauj raidos, kuri lemia ekonominiai, socialiniai, politiniai, kultriniai ir kitokie visuomens gyvenimo pokyiai, etap. is faktas veria kitaip pavelgti per pastaruosius du imtmeius susiformavusias vertybes, atsisakyti kai kuri jau tapusi klasikiniais stereotip2. i realij nesuvokimas ar nepaisymas gali tapti dideliu civilinio proceso teiss reform stabdiu, juo labiau kad reformos primus naujj CPK nesibaig, o prieingai - dar tik prasidjo. Pozityviosios teiss reforma yra tik pradinis ir, ko gera, paprasiausias reformos etapas. Ateityje laukia daug sunkesni reformos etapai - teisins smons, teisinio mstymo, teism praktikos ir teiss doktrinos transformacijos. ie reformos etapai gali bti skmingi tik jauiant iuolaikins visuomens gyvenimo puls ir jo diktuojamas permainas. Galima iskirti kelet veiksni, kurie lemia iuolaikins civilinio proceso teiss pokyius Lietuvoje ir usienio valstybse.
1. BYLINJIMOSI MAST PADIDJIMAS
Viena i prieasi, lemiani civilinio proceso teiss reformas, yra tai, kad nuolat daugja civilini byl. itai pasakytina apie daugum usienio valstybi. Pavyzdiui, Olandijoje byl pirmosios instancijos teismuose per deimt met (nuo 1985 iki 1995 m.) padaugjo 67 procentais. Panaiai, o kartais net ir spariau civilini byl daugja ir kitose valstybse. Dl tokio spartaus civilini byl gausjimo ( reiApie civilinio proceso teiss reform iose valstybse r.: The American Journal of Comparative Law. 1997, vol. 45, No 4; Ota Sh. Reform of Civil Procedure in Japan // The American Journal of Comparative Law. 2001, vol. 49, No 4, p. 561-584. 2 Isamiau apie iuolaikines civilinio proceso teiss raidos tendencijas r.: Belley J. G. Une justice de la seconde moderit: proposition de principes gnraux pour le prochain Code de procedure civile // Revue de droit McGill. 2001, vol. 46, p. 317-372.
68
1
kin kai kurie autoriai vadina bylinjimosi manija") vis ilgja bylinjimosi laikas, o kartu, kai kuri autori nuomone, pasireikia ir tam 1 tikra visos teisingumo sistemos kriz ar net jos bejgikumas . Ne iimtis ir Lietuva. Oficiali statistika rodo, kad atkrus nepriklausomyb civilini byl Lietuvos teismuose nuolat ir spariai daugjo2:
Ikelt pirmosios instancijos teisme civilini byl skaiius
Daugjant gaunam civilini byl (per deimtmet byl pagausjo daugiau nei keturis kartus), daugjo ir kasmet gaut, taiau nebaigt byl ir savo ruotu ilgjo ir civilini byl nagrinjimo laikas. Pavyzdiui, 2001 m. pradioje pirmosios instancijos teismuose buvo lik 15 670 neinagrint civilini byl. T pai met pabaigoje is skaiius beveik nepakito - liko neinagrintos 15 037 civilins bylos, ikeltos tais paiais, 2001 metais. Nors per t pat laikotarp gerokai padaugjo ir teisj (teisj Lietuvoje nuo imto septyniasdeimt devyni (l992 m.) padaugjo iki ei imt (2002 m.), taiau ir itai negelbsti nuo vis ilgjanio byl nagrinjimo laiko. Lietuvoje vidutin bylinjimosi pirmosios instanci1 Isamiau r.: Civil Justice in Crisis. Comparative Perspectives of Civil Procedure; Markesinis B. S. Litigation- Mania in England, Germany and the USA: Are we so very different // Cambridge Law Journal. 1990, vol. 49 (2), p. 233-276. 2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statistikos duomenys.
69
jos teisme trukm yra nuo dviej iki ei mnesi. Pridjus bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme ir kasaciniame teisme trukm, bendra vidutin bylinjimosi trukm bt nuo vien iki pusantr 1 met . Nors, palyginti su usienio valstybmis, kur bylinjimosi trukm vis grandi teismuose yra penkeri, deimt ar net penkiolika met2, bylinjimosi laikas Lietuvos teismuose nra labai ilgas, taiau ir ia yra pavyzdi, kai bylos nagrinjimas vis grandi teismuose trunka atuonerius ar net deimt met. Paymtina, kad ilga bylinjimosi trukm yra ne tik daugelio valstybi problema. Ji aktuali ir tarptautiniams teismams. Pavyzdiui, su ia problema susiduria ir Europos mogaus teisi teismas. Pavyzdiui, 2001 m. is teismas prim sprendimus bylose, kurios buvo ikeltos dar 1994-1995 metais. Taigi galima teigti, kad civilini byl gausjimas, kartu ir j nagrinjimo termin ilgjimas tampa pasaulinio lygio problema. Ilgjant bylinjimosi trukmei didja bylinjimosi ilaidos3, maja teismo ir visos teisingumo sistemos veiksmingumas ir autoritetas. Todl viena i pagrindini iuolaikins civilinio proceso teiss tendencij yra reformos siekiant sutrumpinti bylinjimosi laik. Vienas i bd yra paprastinti teismo proces. Ne veltui Europos Tarybos Ministr komitetas dar 1981 m. gegus 14d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 nurod, kad valstybs - Europos Tarybos nars, siekdamos utikrinti real savo piliei teiss kreiptis teism gyvendinim, turi imtis atitinkam priemoni teismo procesui paspartinti j supaprastindamas ir vesdamas specialias (pagreitintas, supaprastintas) procedras4. ias reformas vykdo tiek statym leidjas (pvz., naujajame CPK atsirado tokie nauji institutai, skirti procesui pagreitinti, kaip teismo sprendimas u aki, dokumentinis procesas ir kt), tiek teismai, nelaukdami, kol siki statym leidjas. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
1 Vidutin civilins bylos inagrinjimo trukm galima apskaiiuoti pagal Vakar valstybse bylinjimosi trukmei apskaiiuoti naudojam formul: g = (Cl + C2) : (E + U), ia C l - byl likutis met pradioje; C2 - byl likutis met pabaigoje; E - gaut per ataskaitinius metus byl skaiius; U - inagrint per atsakaitinius metus byl skaiius; r.: Varano V. Civil Procedure Reform in Italy // The American Journal of Comparative Law. 1997, vol. 45, No 4, p. 657. 2 Isamiau r.: Civil Justice in Crisis. 3 r., pvz.: Economic Consequences of Litigation Worldwide / edited by Ch. Platto, B. McNally Whittington. The Hague: Kluwer Law International, 1999. 4 Recommendation No R (81) 7 on Measures Facilitating Access to Justice, adopted by the Committee of Ministers on 14 May 1981 and Explanatory Memorandum. Strasbourg, 1981.
70
skyriaus teisj kolegija yra konstatavusi, kad Lietuvos Respublikos 1998 m. gruodio 10d. statymu padaryt CPK pakeitim analiz rodo statym leidj ketinus sumainti bylinjimosi trukm ir utikrinti kuo operatyvesn teismo proces. Lietuvos CPK 337 straipsnyje nustatyti apeliacins instancijos teismo teisi ribojimai reikia, kad statym leidjas siek iki minimumo sumainti atvej, kai byla gali grti pirmosios instancijos teism, skaii. is straipsnis akivaizdiai patvirtina, kad statym leidjas siek sukurti lankst apeliacinio proceso model, kuris tam tikrais atvejais leist apeliacins instancijos teismui itaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas ne grinant byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, o isprendiant byl i esms apeliacinje instancijoje. Toks statym leidjo ketinimas gali bti paaikinamas ir btinumu laikytis tarptautini sipareigojim mogaus teisi apsaugos srityje. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalis kaip vien pagrindini mogaus teisi tvirtina teis bylos inagrinjim teisme per proting termin. i teis gali bti utikrinta tik tuo atveju, jeigu byla nuosekliai juds i emesns auktesn teismin instancij ir nebus nepagrstai grinama emesnei teisminei instancijai. Bet kuris bylos grinimo emesnei instancijai atvejis reikia, kad bylinjimosi trukm ymiai pailgja. Siekdamas ivengti bereikalingo vilkinimo statym leidjas ir nustat, kad byla gali bti grinta nagrinti pirmosios instancijos teismui i naujo tik iimtiniais atvejais."1
2. BYLINJIMOSI POBDIO POKYIAI
Civilinio proceso teiss raidos tendencijos priklauso ne tik nuo civilini byl skaiiaus, bet ir nuo pai civilini byl pobdio. iuolaikiniame civiliniame procese tenka sprsti ne tik nesudtingus dviej privai asmen ginus, bet ir labai komplikuotas bylas. Sudting byl taip pat daugja. Civilins bylos sudtingum lemia vairios prieastys. Pirma, valstybei vis labiau kiantis privaius santykius, keiiantis ekonominms, socialinms visuomens gyvenimo slygoms, teisinis reglamentavimas apima vis naujus moni santykius. Todl atsiranda nauj kategorij civilini byl, koki prie deimt ar daugiau met apskritai nebuvo. Pavyzdiui, teismui tenka nagrinti ginus, susijusius su dirbtiniu apvaisinimu, konkurencija, vertybiniais popieriais, vartotoj teisi apsauga, pramoniniu nipinjimu, iuolaikinmis inforLAT CBS teisj kolegijos 2000 ra. gegus 10d. nutartis c. b. G. Gutauskien v. R. Penelien ir kt., Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40.
71
CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS SAKA
macijos perdavimo technologijomis ir panaiai. Nauj kategorij civilini byl atsiradimas veria tiek statym leidj, tiek teismus atitinkamai modifikuoti byl nagrinjimo tvark. Antra, pltojantis pramonei, mokslui, vykstant integracijai, didja tiek valstybi, tiek moni tarpusavio priklausomumas. Neretai vienas ar kitas teiss paeidimas veikia ne vieno, o daugelio asmen interesus. Todl daugja civilini byl, kur dalyvauja ne du, o gerokai daugiau asmen. Pavyzdiui, bankrutavus bankui ar vykus avarijai chemijos gamykloje, paeidiami imt ir tkstani moni interesai; nustaius nesiningas sutarties slygas prisijungimo bdu sudaromojoje sutartyje, gali bti paeistos imt ar net tkstani vartotoj teiss ir interesai2. Dl ios prieasties taip pat btina atitinkamai keisti proces. Pavyzdiui, bendrosios teiss valstybse teism praktika, atsivelgdama mintas tendencijas, sukr ir ipltojo nauj civilinio proceso teiss institut grups iekin. Grups iekinio institutas yra ir naujojo CPK 49 straipsnio penktojoje dalyje. Treia, teisinio reglamentavimo apimtis ir sistemikumas lemia, kad teismui neretai tenka sprsti kompleksinius klausimus, kurie danai perengia vien gino dl teiss klausimo sprendimo ribas. Todl gino dl teiss isprendimas gali sukelti labai reikming alutini ekonomini, socialini ar net politini padarini. Pavyzdiui, bendrovs akcinink ar usienio investuotojo ir valstybs gino isprendimas gali lemti rimtus ekonominius ar net politinius padarinius. Paymtina, kad teismo procesas kartais yra panaudojamas ne tiek teisinei, kiek ekonominei ar net politinei problemai isprsti. Neretai u, atrodyt, paprastos dviej asmen civilins bylos slypi grupiniai, platesni interesai. Todl teismo sprendimas tokioje byloje gali paveikti ne tik ali, bet ir daugelio kit asmen interesus, valstybs vidaus ar net usienio politik. Dl ios prieasties gali kilti grsm teismo nepriklausomumui, nes vairios interes grups, suinteresuotos vienokiu ar kitokiu teismo sprendimu konkreioje byloje, gali daryti jam spaudim. Todl
1 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutart c. b. . Budros individuali mon ,,Skms sistemos" v. AB Lietuvos telekomas", Nr. 3K-3-927/2001, kat. 49.1. 2 r, pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 18 d. nutart c. b. /. A. Valionien v. SP UAB Karoliniki bstas", Nr. 3K-3-475/2001, kat. 49.1. Isamiau apie problemas, kurias kelia bylinjimosi pobdio pokyiai, r.: Group Actions and the Role of Courts - a European Perspective / by P. H. Lindblom. The Hague: Kluwer Law International, 1997; Complex Litigation and the Adversary System / by J. Tidmarsh. New York: Foundation Press, 1998; Multi-Party Actions / by Ch. Hodges. Oxford: Oxford University Press, 2001.
72
btina tobulinti itis kompleks priemoni, utikrinani teismo nepriklausomum ir sining bylos nagrinjim. Ketvirta, dl statym leidybos netobulumo, politini proces sudtingumo ir nestabilumo statym leidyba neretai atsilieka nuo gyvenimo tikrovs ir poreiki. Dl ios prieasties daugja gyvenimo srii, kuri materialioji pozityvioji teis nereglamentuoja. Kita vertus, dl t pai prieasi statym leidjas neretai nebespja engti kartu su gyvenimu, todl esamas teisinis reglamentavimas nebeatitinka susiklosiusi realij ir tampa paangos stabdiu. Tokia padtis reikia, kad teismui danai tenka susidurti su teiss spraga arba tampa btina krybikai aikinti teis. Tokia padtis veria teism bti aktyvesn, keiia tradicin poir valdios padalijim ir skatina atitinkamas reformas. Pavyzdiui, neatsitiktinai atsirado CK 1.5 straipsnis, pareigojantis teism aikinant ir taikant teiss normas vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimais (ta pati nuostata pakartota CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje).
3. TEISMO VAIDMENS VISUOMENS GYVENIME PADIDJIMAS
Vienas i pirmj valdios padalijimo teorijos apologet Ch. Montesquieu teismo vaidmen visuomenje apibdino taip: sprsdamas ginus, teisjas turi vadovautis statymu. Nagrindamas bylas, jis tra burna, tarianti statymo odius". Taiau, taikydamas statym, teisjas turi bti nepriklausomas1. Taigi Ch. Montesquieu teig, jog btina teisingumo vykdymo prielaida, kad sprendim dl ali gino priimt nealikas ir neutralus treiasis asmuo - teisjas (tertium super partes). is valdios padalijimo teorijos alininkas neman, kad teismas turt funkcionuoti kaip treioji valdia. Taiau jis buvo sitikins, kad teismo neturi veikti nei statym leidiamoji, nei vykdomoji valdia. Ch. Montesquieu pair rezonansas jauiamas ir iandien. Pasaulyje nra bendros nuomons dl teismo vietos ir statuso visuomenje ir politinje sistemoje. Vieni, remdamiesi Ch. Mostesquieu, rodinja, kad teismas nra savarankika, t. y. treioji, politins valdios aka. Pavyzdiui, Vl. Mays ra, kad yra tik dvi valdios - viena statymams leisti, kita statymams vykdyti". Vykdomosios valdios sudedamoji dalis, jo manymu, yra teismas: [...] teismo valdia yra vykdomosios valdios srity ir be reikalo ji laikoma treija valdia."2
1 Isamiau r: Montesquieu Ch. De l' esprit des lois. Paris: Vedel edition, 1964; Montesquieu's Idea of Justice / by Sh. M. Mason. The Hague: Martinus Nijhoff, 1975. 2 Mays Vl. Cit. op. P. 39.
73
iuolaikinje Pranczijos teiss doktrinoje irgi teigiama, kad teismas nra savarankika, treioji valdia. Teismai laikomi ne treija valdia, o institucija, kurios vykdomoji valdia negali visikai kontroliuoti1. i doktrina remiasi teism ir teisj apolitikumo idja. Manoma, kad teismo veikla nra ir negali bti susijusi su politika, nes politika skaldo visuomen. Tad teisjai, privalantys bti neutrals, turi likti nuoaly nuo politikos. Tik tada jie galt nealikai vykdyti teisingum ir mons gerbt j sprendimus. Kadangi valdia yra politikos dalis, teismas nra savarankika treioji valdia2. Tuo tarpu kitos srovs atstovai rodinja prieingai. Anot j, teismas yra nepriklausoma treioji valdia. Jis yra sudedamoji visuomens politins sistemos dalis, todl pats ir vykdo, ir veikia politik. Pavyzdiui, JAV visuotinai pripastama, kad Aukiausiasis Teismas ir federaliniai teismai objektyviai dalyvauja politikoje kontroliuodami vykdomosios valdios veiksm teistum, statym sutikim su Konstitucija3. I ties JAV teismai vaidina didiul vaidmen politiniame alies gyvenime. Galima prisiminti kad ir pastaruosius JAV prezidento rinkimus, kai J. Bushas juo tapo tik dl jam palanki teism sprendim. Siekiant isiaikinti, kas gi i tikrj yra teismas, ar jis laikytinas treija valdia, koks jo vaidmuo visuomenje, btina aptarti kelis klausimus. Pirma, reikia apvelgti istorinius teismo funkcij pokyius. I ties Ch. Mostesquieu laikais teismas vykd bene vienintel funkcij jis tik nagrinjo privai asmen tarpusavio ginus. Valstybs imuniteto doktrina (angl. state immunity; pranc. immunit tatique; vok. Staats Immunitat) buvo klitis, ukertanti keli patekti teism byloms, kur privatus asmuo bt galjs bylintis su vieja valdia. Taiau jau XVIII a. valstybs imuniteto doktrina susilpnjo, o vliau jos visai atsisakyta. Atsirado naujos kategorijos - privai asmen ir vieosios administracijos bylos, kurias m nagrinti teismai. Taigi nuo XVIII a. pabaigos teismai pradjo vykdyti nauj - vykdomosios valdios veiksm teistumo kontrols - funkcij. Susiformavo vadinamoMartin R., Martin J. Civil Procedure in France // International Encyclopedia of Laws. Civil Procedure / ed. P. Lemmens. The Hague: Kluwer Law International, 1994. P. 20. 2 Bell J Policy Arguments in Judicial Decision. Oxford: Clarendon Press, 1993. P. 1-2. 3 Jacob H. Courts and Politics in the United States // Courts, Law and Politics in Comparative Perspective / edited by H. Jacob and others. New Haven, London: Yale University Press, 1996. P. 11; Barak A. The Role of the Supreme Court in a Democracy // Israel Law Review. 1999, vol. 33, No l, p. 1-12.
1
74
ji administracin justicija1. i teisingumo srit vairi valstybi statym leidiamoji ir vykdomoji valdia sutiko nevienodai. Pranczijoje, kuri bene pirmoji atsisak valstybs imuniteto doktrinos, nebuvo idrsta administracini byl atiduoti nagrinti bendrosios kompetencijos teismams. Tam sukurti specials administraciniai teismai (pranc. tribunaux administratif)2. iuo keliu pasukta ir Lietuvoje 1999 m. sukuriant speciali administracini teism sistem. Kitose alyse pasielgta prieingai: nepritarus specialij teism krimo idjai, administracines bylas pavesta nagrinti bendrosios kompetencijos teismams. Taiau administraciniai teismai yra sudedamoji teism sistemos dalis, todl iandien, nesvarbu, kokie teismai - bendrieji ar specialieji, vykdo administracins justicijos funkcijas, ivada ta pati - teismas kontroliuoja vykdomosios valdios veiksmus ir i nauja teismo funkcija negali neturti reikms jo vaidmens visuomenje vertinimui ir valdi pusiausvyrai. Kitas kokybinis pokytis vyko jau XX a.: teismas pradjo vykdyti nauj statym leidiamosios valdios kontrols funkcij - konstitucin prieir. i, kaip ir administracins justicijos atsiradimas apskritai, laikytina ilgos visuomens raidos, demokratijos ir konstitucionalizmo idava. Taiau skirtingose valstybse ji taip pat vertinta ir statym reglamentuota nevienodai. Vienos valstybs (JAV, Japonija, Kanada, Australija, Argentina, veicarija, Indija, Danija, vedija) pasirinkusios decentralizuotos konstitucins prieiros model, o konstitucin prieir pripainusios bendrosios kompetencijos teism arba Aukiausiojo Teismo prerogatyva. Kitose pritarta centralizuotos konstitucins prieiros modeliui ir sukurti specials - konstituciniai teismai arba, kaip Pranczijoje, - kvaziteismins institucijos (Conseil Constitutionnel). model pasirinko Vokietija, Austrija, Italija, Ispanija, Lietuva. Centralizuotas konstitucins prieiros modelis reik nukrypim nuo valdios padalijimo principo ir niekam neabejojant, kad konstitucin prieira susijusi su politika, tapo tam tikru mginimu apsaugoti bendrosios kompetencijos teismus nuo politikos. Tok sprendimo bd i dalies galima bt pateisinti - karti diktatorik reim Europoje patirtis nekl pernelyg didelio pasitikjimo teismais, daugumos totalitarini reim sistemose veikusiais kaip represinio aparato dalis. Tad mginta iekoti kit konstitucins prieiros modeli. Tuo tarpu JAV, kitose totalitarinio reimo nepatyrusiose valstybse teismais visaIsamiau apie istorin administracins justicijos raid r.: Judicial Protection Against the Executive. Vol. 1-3. Koln, Berlin: Carl Heymanns Verlag KG, Ocean Publishing, Inc., 1969. Isamiau r.: Braibant G. Le droit administrative Francais. Paris: Dalloz, 1984.
75
da labai pasitikta, todl nekilo joki abejoni, kad bendrosios kompetencijos teismai gali vykdyti ir administracins justicijos, ir konstitucins prieiros funkcijas. Matyt, dl tos paios prieasties JAV Aukiausiojo Teismo teisjas J. Marshallas 1803 m. pareiks, kad konstitucin prieira yra prigimtin Aukiausiojo Teismo funkcija, nenustebino n vieno ir niekas nesuabejojo tokio teiginio pagrstumu1. Btent dl stiprios teism pozicijos JAV politinje sistemoje ir Aukiausiojo Teismo vykdomos konstitucins prieiros JAV Konstitucija tapo bene stabiliausia pasaulyje. Taigi naujos funkcijos i esms pakeit teismo viet politinje visuomens organizacijoje. Teismas tapo ne tik privai, bet ir vie gin bei konstitucini konflikt sprendimo vieta. ios naujos funkcijos reikia, kad teismas yra daugiau nei ginus dl teiss sprendianti valstybs institucija. Teismas tapo teiss, kaip antstato, ikilusio vir valstybs institucij ir pareign, sergtojas. statymo virenybs, teisins valstybs idjos ir principai (angl. rule of law; vok. Rechsstaat) reikalauja, kad visuomens gyvenim pirmiausiai reguliuot statymas, o ne vieoji administracija savo sakymais ar direktyvomis. ie principai taip pat reikalauja, kad statymui paklust ir pati statym leidiamoji valdia. Teismo vykdoma statym leidiamosios ir vykdomosios valdios veiksm sutikimo su Konstitucija ir statymais kontrol daro j i idj ir princip garant. Kiek teismas sugebs pasiprieinti i valdi savivalei, Konstitucijos ignoravimui ir nepaisymui, tiek visuomenje bus utikrinta Konstitucijos ir statym virenyb, mogaus teisi apsauga ir valdi pusiausvyra. Tad jau vien dl i aplinkybi bt neteisinga teigti, kad teismas yra apolitikas ir nra savarankika treioji valdia. Net jeigu teismas sprst tik privaius ginus dl teiss, tai ir i jo veikla turt bti pripastama politine. Teisingumo vykdymas yra politika, nes politika tai valdios gyvendinimas vi2 suomenei . Teismas, valstybs vardu taikydamas teiss normas ir prievartos priemones, gyvendina statym leidjo vali, ireikt teiss normose, t. y. pratsia statym leidiamosios valdios politik konkreiai i gyvendindamas.
1 Cappelletti M. The Judicial Process in Comparative Perspective. Oxford: Clarendon Press, 1989. P. 117-181. Isamiau apie istorin konstitucins prieiros raid r.: Constitutional Review and Legislation. An International Comparison / edited by Ch. Ladfried. Baden-Baden: Nomos Verlagsgesellschaft, 1988; Supreme Courts and Judicial Law-Making: Constitutional Tribunals and Constitutional Review / by E. McWhinney. Dordrecht: Martinus Nijhoff Publ., 1986; Judicial Review in Comparative Law / by A. R. Brewer-Carias. Cambridge: Cambridge University Press, 1989. 2 Bell J. Cit. op. P. 5.
76
M. Romeris, analizuodamas nauj teismo vykdom konstitucins prieiros ir vie gin sprendimo funkcij, ra, kad neteis gali reiktis ir valdios organ darbuose", todl gali bti keliamas ir j teistumo prieiros, j teistumo utikrinimo klausimas"1. iuo atvilgiu ypa prasmingas teiginys, kad teismai ir teisjai yra nepriklausomi ir klauso tik statymo (Konstitucijos 109str.). is principas lemia teismo, kaip treiosios valdios, specifikum, pasireikiant reikmingesniu statusu nei statym leidiamoji ir vykdomoji valdia. Jis reikia, kad kiekvien byl teismas privalo nagrinti vadovaudamasis teise, o ne politinmis ambicijomis ir pairomis, siaurais partiniais interesais. Teismo paskirtis yra apsaugoti teisins valstybs idj ir neleisti jos ugoti trumparegikiems ir vienadieniams kit valdi sprendimams. Kita vertus, pozityvioji teis, neretai bdama teisin politinio kompromiso iraika, nes visada atitinka teisingumo, protingumo, siningumo reikalavimus. Btent i pamatini visuomens gyvenimo princip gyvendinim ir turi utikrinti teismas. Todl neatsitiktinai CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje i teismo reikalaujama aikinant ir taikant statymus vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. ios teiss normos atsiradimas rodo padidjus teismo vaidmen visuomenje, kartu pripainim, kad statym leidiamoji ir vykdomoji valdia ne visada sugeba gyvendinti iuos principus. i teiss norma taip pat reikia, kad aikindamas ir taikydamas teis teismas j pltoja. io fakto pripainimas atsispindi ir CPK 2 straipsnyje, numataniame, kad vienas i civilinio proceso tiksl - pltoti teis. Taigi iuolaikiniam civiliniam procesui bdingas nepaprastai padidjs teisjo vaidmuo aikinant teis, skatinantis teisj bti aktyv ir krybik pozityviosios teiss interpretatori, o ne pasyv ir bejausm pozityviosios teiss cituotoj2. Pasikeitus teismo ir teisjo vaidmen pabria ir iuolaikin teiss sociologija, paymdama, kad teisjas yra ir valstybs, ir visuomens atstovas, privalantis derinti vieuosius ir privaius, kolektyvinius ir individualius, ekonominius ir socialinius bei kitokius interesus, arba, vartojant mitologijos kalb, teisjas yra ir Jupiteris, ir Heraklis, ir Marsas3.
Romeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994. P, 10-11. 2 Isamiau apie teiss aikinim ir teisjo vaidmen aikinant teis r.: Mikelmen D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 3 Voir F. Ost. Jupiter, Hercule, Hermes: trios modeles du juge // La force du droit / dans P. Bouretz, dir. Paris: La Dcouverte, 1991. P. 243.
1
77
Antroji tendencija, kuri btina atkreipti dmes, - tai jau mintas nepaprastai padidjs valstybs kiimasis vairias visuomens gyvenimo sritis. Vis daugiau visuomens gyvenimo srii reguliuojamos statymo, vis platesn darosi vykdomosios valdios takos sritis. iandien deimtys ir net imtai teiss akt priimti dl toki srii, kurios prie imt met apskritai nebuvo reguliuojamos: aplinkos apsaugos, mogaus teisi, nesiningos konkurencijos, socialinio aprpinimo, mogaus organ ir audini transplantacijos, ekologijos, dirbtinio apvaisinimo ir kit reprodukcijos klausim bei daugelio kit. Procesai, pasireikiantys tendencija kuo daugiau reglamentuoti visuomens gyvenim, kartu reikia, kad teismas nagrinja kokybikai naujas bylas, kuri anksiau nebuvo ir negaljo bti. Dauguma i j nra grynai privaios, o vienaip ar kitaip susijusios su vieuoju interesu ir jo apsauga. Pavyzdiui, JAV teismams teko nagrinti abort udraudimo teistumo, rasins diskriminacijos, seksualini maum teisi gynybos, kitas visuomenei reikmingas ir subtilias bylas1. Teismo kompetencijai priklausani byl vairov patvirtina, kad teism vaidmuo visose visuomens gyvenimo srityse nepaprastai padidjo. Danai nuo teismo sprendimo priklauso ypa reikming valstybs reikal tvarkymas, pavyzdiui, didelio pramons objekto statyba, valstybs turto privatizavimas, usienio investicijos ir t.t. Antai 1995 m. gruodio 12 d. Teritorij planavimo statymo2 28 straipsnyje sakoma, kad visuomens atstovai turi teis sksti teismui valstybins planavimo prieiros institucijos sprendim. Teismui prireikia sprsti ir grynai politines bylas, pavyzdiui, skundus dl atsisakymo registruoti politin partij (1990 m. rugsjo 25 d. 3 Politini partij statymo 8 str.) , savivaldybi ir Vyriausybs ginus (Konstitucijos 122 str.) ir t.t. Taigi teismas pasiek nauj kokyb - jis jau nra tik ginus dl teiss nagrinjanti institucija, nes savo sprendimais gali veikti ekonominius, socialinius, politinius visuomens gyvenimo procesus.
Redlich N. Judges as Instruments of Democracy // The Role of Courts in Society / edited by Shetreet S. Dordrecht: Martinus Nijhoff, 1988. P. 149-156. Su analogikomis sudtingomis bylomis susiduria ir Europos valstybi teismai, pavyzdiui, plataus tarptautinio ir nevienareikmio vertinimo susilauk Pinoeto idavimo bylos svarstymas Anglijos teismuose, buvusi Vokietijos Demokratins Respublikos kariki ir pareign teismo procesai Vokietijoje; r., pvz.: The Cambridge Law Journal. 1999, vol. 58, part 3, p. 461468; Schlink B. Rechtsstaat und revoliutionare Gerechtigkeit // Humbolt Forum Recht, 1996, vol. 1. 2 inios. 1995. Nr. 107-2391. 3 inios. 1990, Nr. 91-692.
1
78
Treia, statym leidiamoji valdia, susidurdama su naujomis visuomens gyvenimo problemomis, neretai priversta eksperimentuoti. Kita vertus, politiniai konfliktai, partij nesutarimai, nestabili politin padtis savaime menkina statym leidiamosios valdios darbo kokyb. Lietuvoje nuo 1990 m. vis didja statym srautas, tuo tarpu statym kokyb ir veiksmingumas maja. Dsningas ito padarinys - daugja konkrei statym ir teiss norm prietaravim ir teiss sprag. O teismui reikia sprsti ginus, kuri statym leidjas net nenuman galsiant kilti arba smoningai nesureguliavo j sprendimo. Teismas negali atsisakyti sprsti gino motyvuodamas teiss spraga ar statymo neaikumu ir prietaringumu. Jis privalo sprsti byl aikindamas statym, alindamas jo prietaravimus ir taikydamas analogij upildyti teiss spragas bei kartu taisyti statym leidjo darbo brok (CPK 3 str.). Vadinasi, iandieninje visuomenje daug svarbesnis tapo ir teismo vaidmuo reglamentuojant visuomeninius santykius. Neatsitiktinai daugelis teoretik mano, kad teismas, aikindamas teis, kartu kuria j 1 . i nuomon patvirtina ne tik JAV ar Anglijos, bet ir kontinentins Europos valstybi patirtis. Teismas, aikindamas ir taikydamas statym, ipleia arba susiaurina jo veikimo srit, kartais, vadovaudamasis bendraisiais teiss principais, byl isprendia net contra legem. Pavyzdiui, io amiaus penktajame-etajame deimtmetyje Vokietijos Aukiausiasis Teismas, aikindamas Vokietijos Konstitucijos 12 straipsnius, iplt neturtins alos atlyginimo instituto taikym, nustatydamas, kad neturtin ala turi bti atlyginama paeidus asmens teis privat gyvenim, nors Vokietijos CK neturtins alos atlyginimo tokiais atvejais nenumat2. Lietuvoje toks teismo aktyvumo pavyzdys gali bti Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1998 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje V. Stukonis v. 3 JAV ambasada . Taigi teismas privalo kompensuoti statym leidjo neveiklum, neoperatyvum, nemokikum ar abuojum sprendiant pribrendusias visuomens gyvenimo problemas. Kuo pasyvesnis ir nekvalifikuotesnis bus statym leidjas, tuo labiau turi didti treiosios valdios - teismo - vaidmuo. Tik itaip bt manoma utikrinti visuomens gyvenimo stabilum ir paang.
Cappelletti M. The Judicial Process in Comparative Perspective. P. 5; isamiau apie teisj vaidmen pltojant teis r.: Caenegen van R. C. Judges, Legislators and Professors. Cambridge: Cambridge University Press, 1999. 2 Arens P. Recent Trends in German Jurisdiction: The Transfer of Political and Administrative Duties to the Courts // The Role of Courts in Society. P. 97-122. 3 LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. sausio 5d. nutartis c. b. V. Stukonis v. JAV ambasada, Nr. 3K-1/1998, kat. 1.
1
79
Teismo vaidmuo sudtingiausiomis aplinkybmis vertinamas skirtingai. Vieni mano, kad esant ekonominei, politinei ar kitai visuomens krizei teismai turi likti konservatyvs ir utikrinti teistvark bei ginti tradicines vertybes remdamiesi status quo ad praesentum. Kiti teismus prilygina mokslinms laboratorijoms", iekanioms objektyvi visuomens reguliavimo dsni, ir teigia, kad krizs, suiruts atveju teism funkcija yra kvalifikuotai reguliuoti moni santykius atsivelgiant pasikeitusias visuomens gyvenimo slygas ir atkurti stabilum, net jeigu tekt veikti contra legem1. Btent tokia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija buvo ireikta mintoje 1998 m. sausio 5 d. nutartyje, nurodant, kad laikotarpis, kurio metu nauj valstybin, politin, ekonomin santvark gijusioje valstybje taikomi iki jos gyvavusioje valstybje priimti teiss aktai, i akt taikymo prasme laikytinas pereinamuoju": kitos buvusios valstybs statymai tam tikr laiko tarp gali bti taikomi, taiau ne taip, kaip tai buvo daroma juos primusioje valstybje, o atsivelgiant pasikeitusius visuomeninius santykius. Remiantis istoriniu teiss aikinimo principu, teiss normos turi bti taikomos istorikai vertinus laikmet, kada jos buvo priimtos, bei po to vykusius esminius visuomens ir valstybs ekonominio, politinio ir socialinio funkcionavimo pasikeitimus. Taigi vertinant, aikinant ir taikant teiss aktus, priimtus iki 1990 m. kovo l l d . , btina atsivelgti i esms pasikeitusias Lietuvos Respublikos visuomens gyvenimo ir valstybs funkcionavimo politines, ekonomines, socialines bei kitokias slygas." Vadinasi, teismai turi utikrinti pozityviosios teiss ne tik stabilum, bet ir pltojim, pritaikym besikeiianioms visuomens gyvenimo slygoms, nes, kaip vaizdiai yra pasaks Izraelio Aukiausiojo Teismo pirmininkas A. Barakas, teis, kaip ir erelis danguje, yra stabili tik tada, 2 kai ji juda" . Ketvirta, pats statym leidjas daugeliu atvej palieka teismui teis veikti savo nuoira. Teismas, sprsdamas jo nuoirai paliktus klausimus, turi nustatyti kriterijus, leidianius atsakyti, kas teisinga, o kas klaidinga, kas sininga, o kas nesininga, kas prietarauja vieajai tvarkai, kas j atitinka, kas teista, kas neteista, ir t.t. Teisjas, sprsdamas iuos klausimus valstybs vardu, kartu ireikia ir valstybs nuostat bei formuoja visuomens opinij dl i dalyk. Todl teisjas,
1 Paparrigopoulos X. J. The Role of Courts in Crisis and Transition Periods: Courts as Image Makers // The Role of Courts in Society. P. 68-75. 2 Barak P. Some Reflections on the Israeli Legal System and Its Judiciary // Electronic Journal of Comparative Law. 2002, vol. 6.1 // <http://law.kub.nl/ejcl/>
80
kaip valstybs atstovas, turt suvokti savo atsakomyb u pilietinius, 1 socialinius, ekonominius ir kitus savo sprendim padarinius . Pavyzdiui, nagrindamas byl, susijusi su nesininga konkurencija, ar bendrovs akcinink gin, teismas tiesiogiai traukiamas ekonomin konkurencin kov, o jo sprendimas gali turti sunki ekonomini padarini ir tak ir verslinink, ir vartotoj interesams. Sprsdamas nesining sutarties slyg klausim, teismas privalo apginti silpnesn al, utikrindamas siningumo principo laikymsi esant sutartiniams santykiams, taigi ir nustatydamas sutarties laisvs ribas. Nagrindamas bylas, susijusias su mokesiais, teismas turi utikrinti mokesi moktojo ir valstybs interes pusiausvyr. Taigi, Vl. Maio odiais tariant, teismas turi bti vieta, kurioj mons laukia igirsi teisybs od i imintingo, patikimo ir doro mogaus lp"2. Veikdamas savo nuoira, teisjas privalo atsivelgti daugel aplinkybi. Jo sprendimas turi atitikti ekonomines ir socialines konkreios visuomens konkretaus laikotarpio vertybes. Teismas, kaip minta, neturt teiss norm, priimt vienomis politinmis ekonominmis slygomis, vienodai taikyti esant visikai kitai politinei ekonominei padiai. Teismo teis daugeliu atvej veikti savo nuoira ypa didina jo vaidmen ir tak visuomenje. Taiau skirtingai nei statym leidjas ar vykdomoji valdia, teismas, statymo nustatytais atvejais veikdamas savo nuoira, privalo motyvuoti savo sprendimus. is reikalavimas didina teismo atsakomyb u savo veiksmus ir kartu padeda utikrinti, kad visuomenei bus argumentuotai paaikintas vienoks ar kitoks priimtas sprendimas. Aptartos teismo veiklos sritys rodo, kad teismas nebra vien gin sprendimo institucija. Ne maiau svarbu, kad, be ios, pagrindins, teismas vairiose valstybse dar vykdo: - konstitucins prieiros funkcij; - administracins justicijos funkcij; - teiss aikinimo ir teiss sprag upildymo, t. y. teiss kuriamj funkcij; - apsaugines funkcijas, nesusijusias su gin dl teiss sprendimu, taiau reikmingas asmen teisi apsaugai (paveldimo turto apsaugos, prekybos registro tvarkymo, arbitr, turto valdytoj ar administratori skyrimo ir pan.). Paymtina, kad naujasis CK labai iplt ios srities teism kompetencij;
1 2
Bell J. Cit. op. P. 7. Mays Vl. Cit. op. P. 41.

81
- visuomens aukljimo funkcij, formuodamas bendrj opinij dl siningumo, teisingumo, protingumo, ger paproi ir kit moralini teisini kategorij ir j standart1. Vykdydamas ias funkcijas, teismas, kaip valdios institucija, turi valdios galiojim, kuri visuma apibdinama kaip teismo valdia. Teismo valdia pasireikia jo galia: - priimti sprendimus (ius dicere) valstybs vardu; - utikrinti priimto sprendimo vykdym prievarta; - pripainti neteistais vykdomosios valdios veiksmus ir aktus; - aikinti teis; - priversti kitus asmenis taikant jiems sankcijas vykdyti teismo nurodymus; - utikrinti pareikt reikalavim panaudojant laikinsias apsaugos priemones. vairi valstybi teismai vykdo ne visas ias funkcijas. Be to, skirtingose valstybse analogikos funkcijos gali bti vykdomos nevienoda apimtimi. Atsivelgiant vykdomas funkcijas ir j apimt, skiriasi teismo vaidmuo ir taka visuomenje. Antai JAV teismai pasiymi nepaprastai didele taka visuomenje, tuo tarpu Europoje teism vaidmuo menkesnis. Teismo vaidmuo lemia ir teisjo vaidmen. tai JAV teisjas yra nepaprastai takingas asmuo, taiau kartu iai takai isaugoti jis privalo nuolat tobulinti savo kvalifikacij. Daugelis JAV Aukiausiojo Teismo, federalini teism teisj (J. Marshallas, O. V. Holmesas, B. Cardozo ir kiti) buvo ne tik labai kvalifikuoti teisjai, bet ir pripainti teiss mokslo teoretikai bei JAV teiss doktrinos krjai. Tai visikai suprantama, nes konstitucins prieiros, teiss kuriamj funkcij gali vykdyti tik plaios erudicijos ir auktos teisins kvalifikacijos mons. Ir atvirkiai, Europoje istorikai teisj korpusas pripastamas valstybs biurokratinio aparato dalimi, todl ia teisjo taka ir 2 reikm visuomenje nra tokia ryki kaip JAV . Akivaizdu, kad savo funkcijoms tinkamai vykdyti teismas turi bti apsaugotas nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios spaudimo ar kit mginim veikti jo sprendimus. Keiiantis teismo vaidmeniui visuomenje, vis aktualesnis tampa teism nepriklausomumo klausimas. Teism nepriklausomumo problematik taip pat galima nurodyti kaip vien i iuolaikins civilinio proceso teiss tendencij. TeisShetreet Sh. Judging in Society: The Changing Role of Courts // The Role of Courts in Society. P. 467-471. 2 Provine D. M. Courts in the Political Process in France // Courts, Law and Politics in Comparative Perspective. P. 204.
82
1
mo ir teisjo nepriklausomumas pirmiausiai reikia kit valdi nesikiim teisingumo vykdym ir draudim joms veikti teismo sprendinius. Gyvenimas rodo, kad itai pasiekti nra lengva. Ir vykdomoji valdia, ir statym leidjas savo tak teismui siekia daryti vairiais bdais ir priemonmis veikdami teisj atrankos ir skyrimo procedras, atlyginim ir kitas socialines garantijas, ribodami teismo kompetencij, nevykdydami teism sprendim ar juos ignoruodami ir t.t. Beprecedeniu laikytinas 1997 m. sausio 16d. Lietuvos Respublikos laikinasis statymas Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg" statymo galiojimo sustabdymo1, kuriuo Seimas msi vykdyti teisingum - sustabd siteisjusi teismo sprendim vykdym, atidjo byl nagrinjim. Kitaip tariant, Seimas, paeisdamas Konstitucijoje tvirtint valdios padalijimo princip, Jungtini Taut Organizacijos Generalins Asambljos 1985 m. rugsjo 6 d. patvirtintus pagrindinius teism nepriklausomumo principus, teismo sprendimo privalomumo princip (CPK 18 str.), Teism statymo 46 straipsnyje nurodyt draudim valstybs valdios ir valdymo institucijoms kitis teismo veikl, i tikrj atliko procesinius veiksmus, kuriuos gali atlikti tik teismas. Analogikai vertintini ir statym leidjo veiksmai, susij su teisj atlyginim mainimu2. Teism nepriklausomumas nuo vykdomosios ir statym leidiamosios valdios kaip btina slyga nealikam, neutraliam ir teisingam teismo funkcij vykdymui utikrinti pabriamas visose valstybse3. Nepriklausomum siekiama utikrinti vairiomis priemonmis. Bene svarbiausia i j laikytina teisj atrankos ir skyrimo tvarka. Teisjas savo sprendimus priima visos visuomens, valstybs vardu. Tad savaime kyla klausimas, ar visuomen galiojo teisj itai daryti. Dl ios prieasties teisj atrankos ir skyrimo tvarka turi bti pagrsta objektyviais kriterijais utikrinant visuomens dalyvavim iame procese per tiesiogins demokratijos bdu sukurtas institucijas. Pasaulyje inoma vairi teisj skyrimo sistem. Pavyzdiui, kai kuriose JAV valstijose ir kai kuriuose veicarijos kantonuose teisjus renka gyventojai4. Kitose valstybse teisjus
1 inios. 1997. Nr. 6-89; Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkriio 13 d. sprendimu pripaino, kad tokie statym leidjo veiksmai prietarauja valdios padalijimo principui ir paeidia Konstitucijoje nustatyt teism nepriklausomum; r.: inios. 1997, Nr. 104-2645. 2 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas // inios. 2001, Nr. 62-2276. 3 r., pvz.: Seniuk G. T. G. Judicial Independence and the Supreme Court of Canada // The Canadian Bar Review. 1998, vol. 77, No 3-4, p. 381-401. 4 Habscheid W. J. Election, Status and Responsibility of the Judiciary in Switzerland // The Role of Courts in Society. P. 127-129.
83
skiria statym leidiamoji arba vykdomoji valdia. Antai vedijoje teisjus skiria vykdomoji valdia; net Aukiausiojo Teismo pirminink 1 skiria Vyriausyb . Kai kuriais atvejais skyrimo procedr veikia teisjo ir teismo nuostata. Pavyzdiui, JAV pripastama, kad Aukiausiasis Teismas per dvideimt met, kai teisjus skyr prezidentais buv respublikonai (R. Nixonas ir R. Reaganas), tapo konservatyvesnis2. Teism nepriklausomumas jokiu bdu neturt bti suprantamas kaip savitikslis dalykas. Juk kvalifikuotas, siningas ir principingas teisjas teisingai isprst byl, net jeigu teismas bt vykdomosios valdios dalis. Teism ir teisj nepriklausomumas yra ne tikslas, o tik priemon tinkamam, siningam, nealikam byl nagrinjimui utikrinti. Siekiant ilaikyti btent tok nepriklausomumo principo turin, teisjams yra nustatyti vairs ribojimai: jie negali dirbti jokio kito darbo nei vieosiose, nei privaiose staigose (iskyrus pedagogin ar krybin), negali dalyvauti politini partij ar kit politini organizacij veikloje (Teism statymo 41-44 str.). ie ribojimai vairiose valstybse nevienodi. Pavyzdiui, Kanadoje teisjai neturi net teiss balsuoti, jie negali dirbti arbitrais, vieai reikti savo politini sitikinim. Tuo tarpu Italijoje, Vokietijoje, Pranczijoje toki ribojim nra. Pranczijoje veikia net dvi teisj profesins organizacijos, vienai i kuri priklauso kairesni, kitai - deinesni pair teisjai. Vokietijoje pripastama teisj teis vieai reikti savo politinius sitikinimus ir panaiai3. Be abejo, ie skirtumai aikinami ne tik skirtingu teism vaidmeniu vairiose valstybse, bet ir teiss, kultros, visuomens politinio gyvenimo tradicijomis. Antai daugumoje Europos valstybi teisjas savo karjer pradeda paprastu teismo klerku, vliau tampa teisjo padjju, o teisju tampa tik sulauks 40-45 met amiaus. Paskirtas teisjas gali kilti karjeros laiptais taip pat tik nuoseklia seka: padirbjs emesns grandies teismo teisju, jis gyja teis pretenduoti auktesns grandies teism. Tuo tarpu JAV, Anglijoje teisjais daniausiai skiriami advokato ar kit praktin darb dirb asmenys, neretai teisjo post ateinama ir i politikos. Pavyzdiui, daugelis JAV teisj, prie paskiriami teisjo pareigas, aktyviai dalyvavo politikoje, buvo senatoriai, Atstov rm nariai ir panaiai.
Lindell B. Civil Procedure in Sweden // International Encyclopedia of Laws. Civil Procedure. The Hague: Kluwer Law International, 1995. P. 40-41. 2 Jacob H. Cit. op. P. 73-74. 3 Isamiau r.: Shetreet Sh. Cit. op. P. 467-482; Moller G. Recent Tendencies in the Position of the Judge // Procedrai Law on the Threshold of a New Millennium. Wien: Manzsche Verlags- und Universitatsbuchhandlung, 2002. P. 293-319.
1
84
Taigi teism ir teisj nepriklausomumas nuo kit valdi btinas dl politini valdi pusiausvyros, kaip priemon valdios uzurpavimui ukirsti ir valdi paklusimui statymui bei tinkamam, siningam ir nealikam byl nagrinjimui utikrinti. Taiau bt naivu ir neprotinga manyti, kad teismas yra ar turt bti visikai nepriklausomas. Teismas, kaip ir kiekviena valdia, pirmiausiai turi paklusti teisei - vis pirma Konstitucijai, bendriesiems teiss principams, kitiems statymams. Tik pats nepaeisdamas teiss, teismas gali veikti kaip Konstitucijos ir kit statym laikymosi garantas. Ar teismas vykdo teisingum vadovaudamasis statymu, kontroliuoja auktesnieji teismai, kitaip tariant, yra vidin teismo sprendim teistumo kontrol. Savo funkcijas vykdantis teisjas yra saistomas statymo, proceso princip, teism praktikos, vertinamj kriterij (pvz., teisingumo, protingumo, siningumo), teiss doktrinos. Kiekvien savo priimt procesin sprendim teisjas privalo motyvuoti, pagrsti atitinkamais rodymais ir argumentais1. Reikalavimas motyvuoti sprendim yra viena i garantij, leidiani tikti, kad teismas, nepaisydamas statymo, neprads veikti visikai savo nuoira. Kita vertus, teisjai nra izoliuoti nuo visuomens. Visuomens procesai daugiau ar maiau veikia ir teism veikl, j priimamus sprendimus. iuo atvilgiu sveika yra abipus - teism sprendimai veikia visuomen, o visuomens reakcija randa atsak teismuose. is sunkiai reguliuojamas procesas veria susimstyti, jog btinos tokios teism veiklos slygos, kad nebt manoma tiesiogiai veikti teism priimam sprendim, pavyzdiui, per visuomens informavimo priemones, lobistines grupuotes, demonstracijas, vairias bado ar kitokias nepaklusnumo" akcijas ir panaiai. Teism ir teisj nepriklausomumas yra tokia pati vertyb kaip ir spaudos laisv bei kiti konstituciniai principai, todl jis negali bti aukojamas dl kit princip. Apibendrinant darytina ivada, kad iuolaikinje visuomenje teisjai ir teismai nra apolitiki, jie neveikia u politikos rib. Pleiantis teism funkcijoms ir didjant j vaidmeniui visuomenje, kyla kita - teism autonomijos kontrols problema. Teismas, bdamas valdios institucija, negali veikti nekontroliuojamas2. Teism ir teisj nepriIsamiau apie teisjo teis veikti savo nuoira ir jos ribas r: Facing Judicial Discretion. Legal Knowledge and Right Answers Revisited / by M. I. Vila. Dorderecht: Kluwer Academic Publishers, 2001; Barak A. Judicial Discretion. New Haven, London: Yale University Press, 1987; Judicial Discretion in the House of Lords / by D. Robertson. Oxford: Oxford University Press, 1998. 2 Bell J. Cit. op. P. 268-269.
1
85
klausomumas negali tapti ydu, apsauganiu teisjus nuo nesining veiksm, teiss ignoravimo ir nekvalifikuotumo. Nepriklausomumo principas tik tada veiks kaip socialin garantija, kai gals utikrinti tikrai sining, nealik ir neutral byl nagrinjim, grindiam pagarba Konstitucijai, bendriesiems teiss principams ir bendrosioms monijos vertybms bei j apsauga. Todl nors naujoji 2002 m. Teism statymo redakcija pripaintina labiau sustiprinusia teism nepriklausomum, taiau ir ios naujovs vis problem neisprend. Taigi ir ateityje teism nepriklausomumo utikrinimas bus viena i pagrindini civilinio proceso teiss raidos tendencij. Taiau bt naivu manyti, kad didjantis teismo vaidmuo visuomenje tolygiai didina visuomens pasitikjim teismais. Bent jau vieosios nuomons tyrim rezultatai rodo, kad visuomens pasitikjimas teismais yra gana menkas. Pavyzdiui, visuomens nuomons ir rinkos tyrim centro Vilmorus" duomenimis, Lietuvos teismais pasitiki tik 19,5 procento apklaustj (nepasitiki - 39,1 procento apklaustj)1. Europos valstybse visuomens pasitikjimas teismas taip pat labai nevienodas. tai Danijoje teismais pasitiki 70 procent apklaustj, Suomijoje ir Austrijoje - 61, Olandijoje ir Liuksemburge - 59, Graikijoje - 55, vedijoje - 53, Vokietijoje - 52, Airijoje - 49, Didiojoje Britanijoje - 48, Portugalijoje - 42, Ispanijoje - 40, Italijoje - 38, Pranczijoje - 35, Belgijoje - tik 22 procentai apklaustj2. Vieoji nuomon yra vienas i impuls, skatinani iuolaikines civilinio proceso teiss reformas, nes civilinis procesas egzistuoja ne pats sau, o monms.
4. TEISJO VAIDMENS CIVILINIAME PROCESE POKYIAI
Teismo aktyvumo ir pasyvumo, jo vaidmens procese problema tokia pati sena kaip ir bylinjimosi istorija. Pagal teisjo aktyvum procese skiriami du civilinio proceso modeliai tardomasis (angl. inquisitorial) ir gino (angl. adversary). Jau minta, kad nei grynai gino, nei grynai tardomojo proceso nra. Bendrojoje teisje, kur vyrauja gino proceso elementai, teisjas neivengiamai atlieka ir tam tikras funkcijas bylos judjimui priek utikrinti. Kontinentinje teisje, kur vyrauja tardomojo proceso poymiai, kartu pripastamos tam tikros teisjo aktyvumo ribos, kuri jis negali perengti.
Lietuvos rytas. 2002 m. rugsjo 14 d., Nr. 213. P. 7. Isamiau r.: Toharia J. J The Public Understanding and Perception of Justice: The Evaluation of Systems of Justice through Public Opinion // Processes of Judicial Reform and Rule of Law / edited by T. Heller, E. G. Jensen. New York: Stanford University Press, 2002. P. 1-40.
2 1
86
Istorikai vertinant, Europoje civilinis procesas i pradi buvo aikiai tardomasis, teisjas i tikrj atliko tardytojo funkcijas. Taiau XVIII-XIX a., veikiant liberalizmo, asmens laisvs ir individualizmo idjoms, pereita prie gino proceso modelio. Pavyzdiui, 1806 m. Pranczijos CPK laikomas tipiku gino proceso modeliu1. Netrukus, jau XIX a. pabaigoje ir XX a. pradioje, vl prisiminta teisjo aktyvumo civiliniame procese problema. Austr proceso teiss specialistas F.Kleinas, 1895-1898 m. rengiant Austrijos CPK, suformulavo vadinamj socialinio civilinio proceso doktrin. ios doktrinos esme tapo nuostata, kad civilinis procesas yra ne privatus ali reikalas, o atitinkama valstybs funkcija. Proceso tikslu buvo pripastamas teistvarkos ir socialinio teisingumo utikrinimas. Kadangi procesas laikytinas vieu, o ne privaiu ali reikalu, daryta ivada, kad alys negali bti jo eimininks. Manyta, kad jeigu teisjas bt pasyvus, procesas tapt privatus. Tada ekonomikai pranaesn alis, pasisamdiusi advokat, turt daugiau galimybi laimti byl. Toks procesas paeist socialin teisingum, nes bt paeista ali interes pusiausvyra. Todl procese teisjas privalo bti aktyvus ir veikti kaip proceso eimininkas2. i doktrina susilauk ir alinink, ir prieinink. Taiau visi sutar ir sutaria dl vieno - teismas atlieka ir turi atlikti tam tikras vadovavimo procesui funkcijas. Nesutariama dl kitko - kokios yra teismo vadovavimo procesui funkcijos ir kokia j apimtis. ioje diskusijoje nukrypta du kratutinumus. Vieni teigia, kad teisjas turi bti pasyvus proceso stebtojas. J nuomone, civilinis procesas yra dviej privai ali kova, tam tikras j advokat aidimas", todl teisjui iuos santykius nedert kitis. Jis turi apsiriboti proceso norm laikymosi prieira, utikrinti, kad byla bt nagrinjama pagal siningas aidimo taisykles", ir ali kov sikiti tik vienai aliai jas paeidus. Pagal i doktrin teisjas negali savarankikai rinkti ir tirti rodym, svarstyti teiss klausim, kai ito neprao n viena alis, jis taip pat negali pareigoti ali kuo skubiau pateikti teismui vis mediag. Teisjui paliekama vienintel teis - vertinti gaut i ali mediag ir paskelbti sprendim. Pagrindiniu aptariamos pozicijos alinink argumentu tapo postulatas, kad pernelyg didelis teisjo aktyIsamiau r.: International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 1. P. 313. 2 Isamiau r.: Klein F. Der Zivilprozess Oesterreichs. Mannheim, Berlin, Leipzig, Bensheimer, 1927.
1
87
vumas, praradus teisjui btin nealikum ir neutralum, gali paeisti siningo bylos vedimo princip1. Kiti yra sitikin, kad teisjas savo iniciatyva privalo aikintis visas bylos aplinkybes, rinkti rodymus, t. y. veikti ex officio, neapsiriboti ali paaikinimais ir j pateiktais rodymais. Pagrindiniu savo argumentu ios teorijos alininkai laiko esant btina nustatyti objektyvij ties. Toki nuomon gyn ir kai kurie ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialistai2, o praktikai itin aktyvaus teisjo modelis buvo gyvendintas tarybinje teisje. Tarybins teiss doktrina objektyviosios tiesos nustatymo btinumu pateisino teisjo kiimsi net teisminio nagrinjimo dalyk, t. y. teisjas ne tik vadovavo procesui, bet ir galjo keisti faktin iekinio pagrind, perengti iekinio reikalavim ribas ir t.t. I i dviej prieing nuomoni darytina ivada, kad teisjo aktyvumas civiliniame procese gali bti suprantamas dvejopai: kaip formalus (procesiniu poiriu) ir kaip tikrasis. Formalus teisjo aktyvumas (vok. formalle Prozessleitung) pasireikia tik atitinkam procesini priemoni panaudojimu nesikiant teisminio nagrinjimo dalyk. Pavyzdiui, siekdamas patikslinti ali reikalavimus ir atsikirtimus, teisjas gali pateikti joms klausimus, pareikalauti, kad jos pateikt papildom rodym, apklausti liudytojus, savo iniciatyva skirti ekspertiz, nustatyti alims procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti ir kontroliuoti j laikymsi, skirti alims procesines sankcijas u nurodym nevykdym. Btent tokias teisjo teises ir galimybes ir numato CPK 159-160 straipsniai. Paymtina, kad CPK XII skyriaus pirmasis skirsnis yra pavadintas Vadovavimas procesui". Taiau teis disponuoti gino objektu turi tik alys, nes teisjas negali pakeisti nei reikalavimo dydio, nei jo faktinio pagrindo (CPK 141 str.), iskyrus statymo numatytas iimtis (pvz., CPK 376-377, 405, 414 str.). Teisjo aktyvum suprantant kaip tikrj (vok. materielle Prozessleitung), pripastama jo pareiga ne tik utikrinti proceso operatyvum, bet ir savarankikai iekoti materialiosios tiesos - net nustatyti arba pakeisti teisminio nagrinjimo dalyk, pavyzdiui, faktin iekinio pagrind, padidinti iekinio reikalavimus ir panaiai.
' Isamiau r.: Denning L. The Due Process of Law, London: Butterworths, 1980. P. 58-62; Andrews N. H. The Passive Court and Legal Argument // Civil Justice Quarterly. 1988, vol. 7, p. 125-140; Cappelletti M., Jolowicz J. A. Public Interest Parties and the Active Role of the Judge in Civil Litigation / edited by M. Cappelletti. Milano: Dott. A. Giuffre Editore, 1975. P. 110-250. 2 r., pvz.: Pa B. A. Cit. op. P. 30-31.
88
Pasaulin patirtis rodo, kad tikrasis teisjo aktyvumas iandien niekur nra pateisinamas ir vargu ar yra valstyb, kur is teisjo aktyvumo modelis bt toleruojamas. Ir atvirkiai - formal teisjo vadovavim procesui pripasta tiek kontinentin, tiek bendroji teis, taiau tokio vadovavimo laipsnis skirtingose valstybse nra vienodas. Aikumo dlei toliau lyginamas Anglijos, JAV ir Pranczijos, Italijos ir Vokietijos civilinis procesas. Anglijoje rengiantis bylos nagrinjimui teisjas, galima sakyti, praktikai nedalyvauja. ioje stadijoje alys per savo advokatus pasikeiia raytiniais atsikirtimais ir reikalavimais (angl. pleadings), atlieka rodym rinkimo ir j atskleidimo (angl. discovery) viena kitai procedr. Vis parengiamj darb atlieka ali advokatai. I tikrj dauguma byl baigiasi ioje stadijoje, alims susitaikius. Vos apie vienas procentas j pasiekia antrj proceso stadij teismin nagrinjim1. Esant speciali ikiteisminio nagrinjimo procedr, patvirtinani valstybs nuostat dl susitaikymo naudingumo socialiniu poiriu, visikai logika, kad teisjas neskubina ali, nes prieingi jo veiksmai: aktyvus kiimasis, ali raginimas greiiau pasirengti bylos nagrinjimui, verst jas bylintis toliau. Taiau tam tikrus veiksmus teisjas atlieka ir esant iai stadijai. Pavyzdiui, teisjas turi teis reikalauti patikslinti, pakeisti netikslius ar nesuprantamus, taip pat udrausti keisti jau pateiktus ali raytinius pareikimus ir reikalavimus. Be to, vienos alies praymu teisjas gali padti rinkti rodymus. Antai jeigu viena alis atsisako kitai aliai pateikti savo turimus rodymus, teismas gali atsaking al pareigoti itai padaryti. Teisjas taip pat ex officio tikrina, ar alys veiksnios, kontroliuoja rodym ssajum ir leistinum, priiri, ar jos laikosi statymo nustatyt procesini termin. Pavyzdiui, iekinio pareikimas atsakovui ir atsakovo atsiliepimas turi bti teikti per keturiolika dien. 2 ali praymu teismas gali termin pratsti . Paymtina, kad pastaraisiais metais Anglijos civiliniame procese teisjo vaidmuo tapo dar aktyvesnis. Isami Anglijos civilinio proceso revizija, kuri atliko Lordas Wolfas, buvo akstinas tolesnms reformoms. Lordo Wolfo parengtoje ataskaitoje tiesiogiai nurodoma, kad teisjas turi bti bylos vadybininkas ir utikrinti kuo greitesn ali susitaikym ar bylos isprendim. Btent ia linkme iandien ir pltojasi Anglijos civilinio proceso teis3.
1 Graef R. O. Judicial Activism // Civil Proceedings: A Comparison between English and German Civil Procedural Approaches. Hamburg: Pre Universitate Verlag, 1996. P. 29-30. 2 Isamiau r.: Andrews N. Cit. op. P. 33-51. 3 Isamiau r.: Access to Justice: Lord Wolf's Final Report, London: HMSO, 1996.
89
JAV, kaip ir Anglijoje, pasirengti bylos nagrinjimui (angl. pretrial) laikoma ali ir j advokat reikalu. Tad teisjo vaidmuo ia yra pasyvus. itai aikinama ir tuo, kad operatyviai pasirengti bylai bene labiausiai suinteresuoti ali advokatai, nes j honoraro dydis priklauso ne nuo rengiantis bylai sugaito laiko, o nuo bylos skms (angl. contingency fees) (honoraras nustatomas tam tikra procentine gino sumos dalies iraika atsivelgiant tai, ar byla bus laimta). Teisjas ioje stadijoje atlieka tik tam tikras proceso eigos kontrols funkcijas: kontroliuoja ali raytini pareikim ir atsikirtim turin; gali pareikalauti juos detalizuoti, turi teis nepriimti visikai nepagrst reikalavim; nustato, kiek kart galima pasikeisti raytiniais dokumentais (paprastai alims leidiama pasikeisti tik iekinio pareikimu, atsiliepimu j ir replika atsiliepim); leidia arba neleidia alims keisti savo raytini reikalavim ar atsikirtim, tikrina, ar alys yra tinkamos (angl. real party in interest) ir veiksnios; leidia ar neleidia sitraukti byl bendrininkams; sprendia ali nesutarimus renkant ar atskleidiant rodymus, tikrina rodym ssajum ir leistinum; aukia preliminarin posd (angl. pretrial conference); taiko alims ir j advokatams sankcijas u neatvykim preliminarin posd ar u teismo nurodym nevykdym ir t.t.1 Teisjo vaidmuo parengiamojoje proceso stadijoje JAV dar labiau suaktyvjo po 1990-1993 m. civilinio proceso reformos. Teisjui buvo nustatyta pareiga taip administruoti vis proces, kad byla bt inagrinta teisingai, greitai ir pigiai. Dabar teisjui pavesta nustatyti alims procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti, taikyti sankcijas u j paeidim, greitinti pasirengim bylos nagrinjimui2. Nagrinjant byl teismo posdyje tiek Anglijoje, tiek JAV teisjas taip pat nra pernelyg aktyvus. Ir itai aikintina susiklosiusiomis bylos nagrinjimo tradicijomis. JAV ir Anglijoje alys paprastai veda byl per savo advokatus. Todl liudytoj apklausa, taip pat krymin, yra ali advokat reikalas. Kokius liudytojus reikt kviesti, kokius klausimus jiems bt tikslinga pateikti, yra ali advokat prerogatyva. Teismas savo iniciatyva nekvieia liudytoj, eksperto, nereikalauja kit rodym. Taiau teisjas, kontroliuodamas rodym ssajum ir leistinum, gali atsisakyti leisti alims kviesti liudytoj, jeigu
Isamiau r.: Kane M. K. Civil Procedure in a Nutshell. 3rd ed. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1991. P. 83-155. 2 Cappalli R. B. The Style and Substance of Civil Procedure Reform: Comparison of the United States and Italy // Loyola of Los Angeles International and Comparative Law Journal. 1994, vol. 16, No 4, p. 885-905.
1
90
jo parodymai neleistini ar nesusij su byla. Teisjas taip pat kontroliuoja, kad procesas bt operatyvus ir siningas, atmeta ali advokat liudytojams pateikiamus klausimus, nesusijusius su byla 1 . Kalbant apie JAV proces, reikia turti omenyje, kad daugumoje byl dalyvauja prisiekusieji, vertinantys rodymus ir sprendiantys fakto klausimus. Dl ios prieasties teisjas teismo posdyje pasyvesnis. Jis apsiriboja tik rodym ssajumo ir leistinumo tikrinimu ir instruktuoja prisiekusiuosius. Taiau kai nagrinjant byl prisiekusieji nedalyvauja, taip pat tose bylose, kurias alys veda paios, o ne per atstovus, teisjas yra gerokai aktyvesnis2. Atkreiptinas dmesys, kad bendrosios teiss alyse ribotai veikia ir principas iura novit curia. Paprastai nurodyti teisin iekinio ir atsikirtim pagrind yra ali advokat pareiga. Todl laikoma teism savo sprendimo negalint pagrsti ne tik faktais, bet ir teiss normomis, kuriais alys nesirm. Taiau tokiai pozicijai pritaria ne visi Anglijos ir JAV teisininkai. Yra nuomon, kad teisjas savo iniciatyva gali vadovautis statymu ar precedentu, kuriuo alys nesiremia (iskyrus usienio teis, pripastam ne teiss, o fakto klausimu), kitaip tariant, teigiama, jog teisjas savo iniciatyva gali keisti teisin iekinio pagrind. Pavyzdiui, teismas savo iniciatyva gali nepripainti galiojania sutarties, prietaraujanios vieajai tvarkai, nors n viena alis neprao jos pripainti negaliojania tokiu pagrindu3. Kontinentins teisins sistemos valstybse padtis kiek kitokia. ia taip pat pripastama, kad teismas negali perengti iekinio reikalavimo rib ar savo sprendimo grsti faktais, kuriais n viena alis nesirm. Taiau nors yra kai kuri tapatum, procesinis, t. y. formalus, teisjo aktyvumas vairiose proceso stadijose kontinentins teisins sistemos valstybi teismuose yra gerokai didesnis nei bendrosios teiss ali teismuose. Antai Italijoje iki 1990 m. civilinis procesas buvo gino pobdio. Taiau didelis byl srautas, ilgi j nagrinjimo terminai (net iki 15 m.) privert parlament 1990 m. vykdyti CPK reform ir jos pagrindiniu tikslu tapo teisjo veiklos procese suaktyvinimas. Pakeitus CPK, teisjas pareigotas aktyviau kontroliuoti ali veiksmus rengiantis bylos nagrinjimui, tapo tarsi vadybininkas, atsakingas u operatyv pasirengim nagrinti byl. Dabar privaloma, kad alys visus savo reikalavi1 Isamiau r.: Introduction to the Law of the United States / edited by D. S. Clark, T. Ansay. Deventer: Kluwer Law and Taxation Publishers, 1992. Ch. 16. 2 Isamiau r.: Kane M. K. Cit. op. P. 169-200. 3 Andrews N. H. Cit. op. P. 125-140.
91
mus, atsikirtimus ir rodymus pateikt rengdamosi bylai. Pasibaigus iai stadijai, teisjas turi teis nebepriimti nauj reikalavim ir rodym. Jis turi teis isikviesti teism alis, pasilyti joms susitaikyti arba patikslinti, kuriais klausimais alys sutaria, o kuriais - ne. Teisjas kontroliuoja, ar alys laikosi procesini termin. Jis savo iniciatyva gali skirti ekspertiz, atlikti vietos apir, kontroliuoti rodym ssajum ir leistinum, o vykstant teisminiam nagrinjimui savo iniciatyva gali tirti ivestinius faktus, kuri alys nors ir nenurodo, taiau kuriais remiantis gali bti nustatyti ali nurodyti faktai. Pavyzdiui, teigiant, kad atsakovas ess kaltas, teismas savo iniciatyva gali aikintis, veika buvo padaryta tyia ar dl neatsargumo. Italijos CPK 175 straipsnis pirmininkaujaniam teisjui suteikia teis daryti visk operatyviam bylos nagrinjimui utikrinti. Vadovaudamasis iuo straipsniu, teisjas gali pats apklausti liudytojus, nustatyti rodym tyrimo tvark ir t.t.1 Visi aptarti civilinio proceso aspektai kai kuriuos Italijos proceso teiss specialistus paskatino pareikti, kad nuo gino proceso modelio grta prie tardomojo, vyravusio Italijoje iki XVIII amiaus. (Per processum iudiciarium intelligamus formam iudici, seu solitum iudiciorum ordinem in disceptanda lite observandum.)2 Naujasis, 1975 m. Pranczijos CPK taip pat reik pasukus nuo gino prie tardomojo proceso modelio. Komentatori nuomone, iandien Pranczijoje gyvuoja mirus - gino ir tardomasis civilinis procesas3. Teisjo aktyvumas rengiantis bylos nagrinjimui reikiasi panaiai kaip ir Italijos civiliniame procese: teisjas gali ex officio skirti ekspertiz, pareigoti alis pateikti rodym, nustatyti alims procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti; savo iniciatyva atlikti vietos apir, isikviesti alis pokalbiui, apklausti liudytojus ar aukti juos teism savo iniciatyva. Atkreiptinas dmesys, kad Pranczijoje parengiamosios stadijos operatyvumu rpinasi specialus teisjas (pranc. judge de mise en tat), atsakingas u bylos judjim priek ioje stadijoje (Pranczijos CPK 3 str.). is teisjas taip pat gali taikyti procesines sankcijas alims ir j atstovams u procesini termin paeidim ar kit nurodym nevykdym, pavyzdiui, priimti nutart, kad baigta rengtis bylos nagrinjimui, o itai reikt, jog nauji ali rodymai ir reikalavimai nebebus priimami.
1 Cappelletti M., Perillo J. M. Civil Procedure in Italy. The Hague: Martinus Nijhoff, 1965. P 45. 2 Isamiau r.: Cappalli R. B. Cit. op. P. 861-885; International Civil Procedures. P. 430-440; Fazzaalari E. Enduring Values in Adversarial Proceedings // Italian Yearbook of Civil Procedure. 1991, vol. l, p. 17-27. 3 Martin R., Martin J. Cit. op. P. 17.
92
Nagrinjant byl Pranczijoje teisjas gali vadovautis teiss normomis, kuri alys nenurodo. Tokiu atveju apie savo ketinim teisjas privalo informuoti alis ir j atstovus ir iklausyti j nuomon. Teisjas taip pat gali savo sprendim grsti faktais, kuriais alys specialiai nesirm, kai jie susij su ali nurodytais faktais (Pranczijos CPK 7 str.), be to, turi teis silyti alims paaikinti kirus, jo nuomone, reikmingus bylai faktus (Pranczijos CPK 8 str.). Taiau tai nereikia, kad teisjas savo iniciatyva gali keisti faktin iekinio pagrind. Jis gali tik silyti alims pateikti papildom paaikinim ir patikslinim1. Taigi Pranczijos civiliniame procese teisjas taip pat gana aktyvus. Vokietijoje nesunku pamatyti ryki gino proceso bruo. Pavyzdiui, Vokietijos CPK 308 straipsnis draudia teismui perengti iekinio reikalavim ribas. Taiau kartu pripastama, kad teismas privalo utikrinti proceso operatyvum, tad teisjas neivengiamai turi bti aktyvus2. Ne visose bylose leidiamas ir toleruojamas vienodas teisjo aktyvumas. tai gino bylose teisjo aktyvum riboja ali rungimosi principas (vok. Verhandlungsmaxime), t. y. teismas gali tirti tik ali nurodytus faktus ir remtis tik jais. Kai byla sprendiama ne gino tvarka, teisjas aplinkybes tiria ex officio, todl, kai kuri teoretik nuomone, ia veikia prieingas - tardomojo proceso principas (vok. Inquisitionsmaxime). Be to, teisjo aktyvum veikia ir atstovo ar gynjo dalyvavimas procese: teisjas aktyvesnis, kai alims neatstovauja advokatai (itai manoma tik pirmosios instancijos teisme), ir pasyvesnis, kai alys veda byla per advokatus3. Vokietijoje abiejose - parengiamojoje ir teisminio nagrinjimo stadijose teisjas turi plai galiojim, leidiani jam aktyviai spartinti bylos nagrinjim. Rengdamasis bylos nagrinjimui teisjas nustato alims procesinius terminus, duoda joms ir j advokatams nurodymus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kvieia preliminarin posd alis, liudytojus, ekspertus, gali ex officio skirti ekspertiz (Vokietijos CPK 273 str.). Tokios teisjo funkcijos skatina alis kuo greiiau idstyti savo reikalavimus ir pateikti visus savo rodymus, nes, praleidus nustatyt termin, teisjas gali j nebepriimti, jeigu tai, jo nuomone, vilkint byl (Vokietijos CPK 282 str.). Teisjas taip pat aktyviai vadovauja teismo posdiui: jis leidia arba neleidia asmenims
Isamiau r.: Ngwasiri C. N. The Role of the Judge in French Civil Proceedings. // Civil Justice Quarterly. 1990, vol. 9, p. 167-185. 2 Cohn E. J. Civil Procedure // Manual of German Law. London: British Institute of International and Comparative Law, 1971. Vol. 2. P. 176. 3 Graef R. O. Cit. op. P. 29.
1
93
kalbti posdyje, utikrina tvark posdio salje, nustato rodym ty1 rimo tvark, apklausia liudytojus ir ekspertus ir t.t. Aptarti pavyzdiai rodo, kad tardomojo proceso modelio element yra visose valstybse, tik vienose jie rykesni, kitose - blankesni. Taiau aiku viena - iandien visuotinai pripainta, kad teismo procesui vadovauja teismas ir btent jis atsako u bylos judjim priek. Didesn ar maesn teisjo aktyvum civiliniame procese skatina daugelis dalyk. tai tik vienas i j - advokat dalyvavimas procese. Europoje advokat honoraras priklauso nuo sugait valand, JAV - nuo bylos baigties. Todl JAV advokatai yra gerokai aktyvesni, o tai leidia teisjui bti pasyvesniam. JAV, Anglijoje nesivaizduojama, kad byla bt vedama asmenikai, be advokato, tuo tarpu daugelyje Europos ali pirmosios instancijos teismuose advokatui neprivaloma dalyvauti ir alys paios gali vesti byl. Tai, be abejo, taip pat skatina teisjo aktyvum. JAV rodymus vertina prisiekusieji, kitose valstybse, kur prisiekusij instituto nra, - teisjas. Todl teisjas turi bti aktyvesnis, kad galt susidaryti detal bylos aplinkybi vaizd ir tinkamai vertinti rodymus. Pagaliau labai svarbu tradicijos, kultra, visuomens poiris teismo ir teisjo vaidmen, teisins sistemos struktra ir kitos aplinkybs. Be jokios abejons, tiek tardomojo, tiek gino proceso modeliai turi ir privalum, ir trkum. Aktyvi teisjo pozicija leidia greiiau inagrinti byl, vadinasi, taupomos ali ir valstybs los, be to, yra galimyb sutaikinti alis, o itai svarbu ne tik joms paioms, bet ir visuomenei. Dl i prieasi Europos Tarybos Ministr komitetas dar 1984 m. vasario 28 d. rekomendacijoje Nr. R (84) 5 pasil valstybms, Europos Tarybos narms, atitinkamai pakeisti proceso statymus, kad teisjas galt greitai pasirengti bylos nagrinjimui ir j inagrinti jau pirmame teismo posdyje. Taiau, kita vertus, aktyvi teisjo pozicija gali paeisti jo nealikum ir neutralum, procesin ali lygiateisikum. Pavyzdiui, teisjas, pasils atsakovui ginantis remtis iekinio senaties termino praleidimu, i tikrj tapt jo advokatu. Tuo tarpu Europos Tarybos Ministr komitetas 1994 m. spalio 13d. rekomendacijoje Nr. R (94) 12 pabr, kad teisjas prireikus gali alims nealikai paaikinti tik procesinius teisinius klausimus. Teisjo aktyvumas gali sukelti ir profesins etikos problem: gali komplikuotis jo ir ali advokat santykiai. Taiau vis dlto teisjo aktyvumas laikytinas valstybs kiimusi privaius ali santykius. Todl itai gali bti daroma tik esant svarbiam ir pateisinamam pagrindui ir tik remiantis statymu.
Graef R. O. Cit. op. P. 48-50.
94
Naujasis Lietuvos CPK nedviprasmikai nustat aktyvaus teisjo model (pvz., CPK 7-8, 95, 101, 103, 141, 158-159, 160-161, 225-232 ir kiti straipsniai). Paymtina, kad teisj aktyvumas pagal naujj CPK taip pat nra vienodas. Pavyzdiui, vienoks teisjo aktyvumas yra nagrinjant iekinio teisenos bylas, kitoks - ypatingosios teisenos bylas (CPK 443 str.), dar kitoks - eimos (CPK 376 str.) ar darbo (CPK 414 str.) bylas. Taigi naujasis CPK perm tas paangias idjas, kurios jau senokai inomos usienio valstybi civiliniam procesui. Taiau nauj idj tvirtinimas automatikai nereikia, kad civilinis procesas i esms pasikeis. Atkrus nepriklausomyb praj metai rodo, kad reform skm lemia mogaus veiksnys. Todl labai svarbu, kad teisjai, advokatai, alys teisingai suvokt tas paangias idjas, kurias ms CPK perm i usienio valstybi patirties. Idealus variantas Lietuvai, matyt, bt, jeigu sugebtume tvirtinti mir - gino ir tardomj proceso model, garantuojant ir teisjo nealikum, neutralum, procesin ali lygiateisikum ir operatyv proces. Taiau itai manoma tik veikiant kompleksikai: didinant advokat skaii, tobulinant advokat ir teisj kvalifikacij, nemokamos teisins pagalbos sistem, teisikai vieiant visuomen, aktyviau veikiant prokurorui ir kitoms valstybs institucijoms ginant viej interes, t.t.
5. INTEGRACIJA IR TEISS VIENODINIMAS
Vienas i iandieninio gyvenimo ypatum - vis intensyvesn tiek konkrei pasaulio region, tiek viso pasaulio integracija. Globalizacija apima ne tik ekonomik, politik, bet ir teis. iandien neretas reikinys, kai bylos alys yra skirting valstybi fiziniai ar juridiniai asmenys; teismo sprendim danai tenka vykdyti ne j primusioje, o usienio valstybje; rodymai renkami ir teismo vietos, ir usienio valstybje. Net ir savo valstybje bylintis nra malonu ir pigu. Dar daugiau problem ir didesns bylinjimosi ilaidos, kai tenka bylintis ar kai kuriuos veiksmus atlikti usienyje. Didiuliai vairi valstybi civilinio proceso sistem skirtumai skatina valstybes artimiau bendradarbiauti pltojant civilinio proceso teis. ito reikalauja tiek valstybs, tiek verslo, tiek pavieni asmen interesai1. Integracijos taka civilinio proceso teisei labai vairi. Valstybs, siekdamos isprsti tarpusavio bendradarbiavimo civilinio proceso sri1 Hazard G. C., Jr. Civil Litigation without Frontiers. Harmonization and Unification of Procedural Law // Procedural Law on the Threshold of a New Millennium. P. 57-63; Approximation of Judiciary Law in European Union / edited by M. Storme. Dordrecht: Kluwer, 1994.
95
tyje klausimus, pasirao dviales ar daugiaales sutartis dl teisins pagalbos, usienio teism pripainimo ir vykdymo, teism kompeten1 cijos atribojimo ir t.t. Didel taka civilinio proceso teiss pltojimui ir teism praktikai daro ir tarptautinis valstybi bendradarbiavimas ginant mogaus teises. Pavyzdiui, labai svarbios civilinio proceso teiss reformoms Europoje buvo Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir Europos mogaus teisi teismo praktika2. Valstybs taip pat tiesiogiai bendradarbiauja tarpusavyje pltodamos nacionalin teis, pavyzdiui, rengia bendrus projektus, tipinius kodeks projektus3, keiiasi statym projektais, organizuojami bendri specialist seminarai ir kitokie renginiai. Todl iandien daugelis nacionalins civilinio proceso teiss norm yra tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas. Valstybi pastangas bendradarbiauti civilinio proceso srityje taip pat koordinuoja specialios tarptautins organizacijos, pavyzdiui, Hagos konferencija tarptautins privatins teiss klausimais; Europos Taryba, Tarptautinis privatins teiss vienodinimo institutas (UNIDROIT) ir kitos (isamiau apie civilinio proceso teiss vienodinim kalbama antrame ios dalies skyriuje). Integracija pasireikia ir teism praktikoje. Viena valstyb, pltodama savo civilinio proceso teis, neretai perima kit valstybi patirt. Teismai, aikindami ir taikydami teiss normas, perimtas i usienio valstybs teiss, neretai remiasi atitinkamos valstybs teism praktika. Taigi vienodinant statutin teis, vienodinama ir teism praktika4. Paymtina, kad integracija ir globalizacija veikia ne tik pozityvij teis, bet ir teiss doktrin. Didja lyginamojo metodo reikm, nacionalinis civilinis procesas analizuojamas lyginant j su kit valstybi civiliniu procesu. Teiss doktrinos naujovs lyginamojo civilinio
1 Civilinio proceso srities tarptautini sutari sra r.: Mikelnas V. Tarptautins privatins teiss vadas. 2 Bene didiausi tak nacionalinei civilinio proceso teisei turi Konvencijos 6 straipsnis, kur nurodyti pagrindiniai teismo proceso principai, ir io straipsnio taikymas Strasbro teismo praktikoje. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pabrs, kad Konvencija ir jos taikymo praktika yra neatskiriama Lietuvos teiss dalis, todl tiek Konvencija, tiek Strasbro teismo precedentai privalo bti taikomi Lietuvos teism praktikoje; r.: LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. rugsjo 6 d. nutart c. b. P. Roeviien v Panevio m. valdyba ir kt., Nr. 3K-3-384/1999, kat. 35. 3 Anteproyecto dl Codigo Procesal Civil Modelo para Iberoamerica // Revista de Proceso. 1988/1999, vol. 52-53. 4 Drobnig U. The Use of Comparative Law by Courts // General Reports of XIV International Congress of Comparative Law / Ant. N. Sakkoulos. The Hague, Athens: Kluwer, 1996. P. 65-87.
96
proceso srityje savo ruotu panaudojamos statym leidybai ir teism 1 praktikai . Pavyzdiui, daug teiss norm ar net itis institut naujajame Lietuvos CPK atsirado btent dl civilinio proceso teiss doktrinos, kuri dar prie parengiant CPK projekt buvo gana isamiai ianalizavusi usienio valstybi civilinio proceso teis.
6. TECHNIKOS PAANGOS TAKA TEISMO PROCESUI
XX a. antroji pus pasaulio istorija eis kaip moderni informacini technologij, telekomunikacijos priemoni ir globalios kompiuterizacijos amius. Informacini technologij bumas", prasidjs prajusiame imtmetyje, be abejo, tsis ir XXI amiuje. Mokslo ir technikos paanga neivengiamai daro tak visoms visuomens sritims. Taigi kad ir koks konservatyvus bt teismo procesas, nuo iuolaikini informacini technologij jis negali atsiriboti. Mokslo ir technikos taka civilinio proceso teisei vairi. Pirmiausia dl mokslo ir technikos paangos prireik koreguoti poir rodinjimo priemones - informacija, ufiksuota kino, fototechnikos, garso ir vaizdo raymo technika, buvo pripainta rodymais civiliniame procese (CPK 220 str.). Kartu dl ios technikos naudojimo tapo btina suformuluoti ir specialias taisykles, utikrinanias kit teiss saugom vertybi, pavyzdiui, teiss privat gyvenim, gynyb. iuolaikini informacijos perdavimo priemoni atsiradimas lm poreik nustatyti specialias taisykles, susijusias su teismo proceso fiksavimu (CPK 9 str. 5d.). Pavyzdiui, paangiose valstybse teismo posdio protokolas ranka neberaomas, o visa posdio eiga arba stenografuojama, arba daromas vaizdo ir garso raas. Be to, kai kuriose valstybse tradicin teismo posd keiia telekonferencijos, kai teisjas su alimis ir j advokatais bendrauja padedamas televizijos iems esant nuo teismo u keli imt ar net tkstani kilometr. iuolaikins informacins technologijos labai plaiai taikomos teismo procese. Pavyzdiui, jau iandien daugelyje valstybi manoma pareikti iekin ir sisti kitokius procesinius dokumentus elektroniniu bdu (tokia galimyb numatyta ir CPK 117 str.); visa raytin bylos mediaga kaupiama kompiuterins laikmenos pavidalu; kaupiamos ir sisteminamos teism sprendim kompiuterins duomen bazs ir t.t.2
1 Koopmans T. Comparative Law and the Courts // International and Comparative Law Querterly. 1996, vol. 45, part3, p. 545-556. RuBmann H. Die Anwendung moderner Technologien im Zivilprozes und anderen Verfahren // Procedural Law on the Threshold of a New Millennium. P. 206-238.
97
iuolaikini technologij panaudojimo civiliniame procese galimybs priklauso ne tik nuo ekonomins valstybs padties (pvz., nors CPK 170 straipsnio treiojoje dalyje numatyta galimyb stenografuoti teismo posd arba daryti jo garso ra, taiau dl sunkios finansins teism padties i norma nra gyvendinama), bet ir teisinio reglamentavimo. Jeigu teis atsiliks nuo technikos paangos, naujos technologijos civiliniame procese bus naudojamos ribotai. Pavyzdiui, pltojantis elektroninei prekybai, materialioji teis teisino sandori sudarym elektroniniu bdu (CK 1.73 str. 2d.). Taiau CPK nra aptarta elektroniniu bdu perduotos informacijos panaudojimas teismo procese ir jos rodomoji vert. Kadangi ateities teismo procesas nesivaizduojamas be iuolaikini informacini technologij ir kitoki technikos naujovi, tolesn civilinio proceso raida btent ir bus susijusi su toki technologij naudojimo teisinimu.
A N T R A S SKYRIUS CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINIAI 2.1 CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINI SVOKA IR KLASIFIKACIJA Svoka teiss altinis suprantama keleriopai. Pirma, i svoka gali reikti valstybs institucij, nustatani, priimani tam tikras privalomas elgesio taisykles. Demokratinje valstybje tokia institucija yra demokratiniu bdu irinktas parlamentas, todl iuo atvilgiu teiss altinis yra rinkjai. Antra, i svoka gali reikti tam tikr raytin mediag, kurioje yra privalomos elgesio taisykls. iuo, arba formaliuoju., poiriu teiss altinis yra iorin teiss normos tvirtinimo, jos iraikos forma: statymas, statym lydimasis aktas, teismo precedentas ir panaiai. Kitaip tariant, teiss altinis yra tam tikra teisinio pobdio informacija, padedanti isprsti teisin problem. Treia, aptariama svoka gali reikti visum iorini veiksni, darani tak vienoki ar kitoki elgesio taisykli nustatymui tam tikroje visuomenje. iuo, arba materialiuoju, poiriu teiss altiniai yra visuomens ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai, kultriniai ir kiti veiksniai, lemiantys teiss norm turin ir padedantys nustatyti j prasm1. Vieno i autoritetingiausi lyginamosios teistyros atstov R. Davido nuomone, teiss altiniai formaliuoju poiriu yra: 1) bendrieji, fundamentals teiss principai (teisingumo, lygiateisikumo ir t. t.); 2) tarptautin teis; 3) raytin (statutin) teis (statymai, statym lydimieji aktai); 4) paproiai;
1 r., pvz.: Pound R. Hierarchy of Sources and Forms in Different Systems of Law // Tulane Law Review. 1933, vol. 7, p. 475-487; Watson A. Sources of Law: Legal Change and Ambiguity. Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1998; The Sources of Law. A Comparative Empirical Study. National Systems of Sources of Law / edited by Ch. Kourilsky, At. Ricz, H. Schaffer. Budapest: Akadmiai Kiado, 1982.
99
5) teismo precedentas (teism praktika); 6) teiss doktrina1. Teiss altiniai klasifikuojami vadovaujantis vairiais kriterijais. Pagal tai, teiss altinyje elgesio taisykl suformuluota tiesiogiai ar yra teiss aikinimo, teisins argumentacijos rezultatas, teiss altiniai skirstomi tiesioginius, arba pirminius, ir netiesioginius, arba antrinius. Tiesioginiai teiss altiniai yra pozityviosios teiss aktai, kuriuose suformuluotos konkreios elgesio taisykls. Tiesioginiais teiss altiniais laikomi bendrieji teiss principai, statymai, tarptautins sutartys, statym lydimieji aktai, paproiai. Netiesioginiai teiss altiniai, kaip minta, yra teiss norm aikinimo ir taikymo rezultatas. Netiesioginiais, arba antriniais, teiss altiniais pripastama teism praktika, teiss doktrina, statym projekt rengimo ir svarstymo mediaga. Pagal teiss akto, kuriame suformuluotos teiss normos, juridin gali teiss altiniai skirstomi statymus ir statym lydimuosius aktus. Savo ruotu statymai pagal savo juridin gali taip pat analizuotini laikantis hierarchijos: bendrieji teiss principai, tarptautin teis, konstitucija, konstituciniai statymai ir ordinariniai statymai. Civilinio proceso teiss specifika, kad paproiai nra pripastami ios teiss altiniu. itaip yra todl, kad civilini byl nagrinjimo ir sprendimo tvark detaliai reglamentuoja teiss normos. Todl yra pripastami tik teisiniai civiliniai procesiniai, o ne faktiniai civiliniai procesiniai santykiai. Atsiradusi spraga upildoma taikant teiss ar statymo analogij, o ne paproius (CPK 3 str. 5 d.). Dl ios prieasties paproiai kaip civilinio proceso teiss altinis atskirai neanalizuojami. Taiau nuo paproi kaip teiss altinio reikia skirti teismo paproius (usus fori), t. y. kuriame nors teisme susiklosiusias neraytas tam tikr klausim sprendimo taisykles. Pavyzdiui, gali bti susiklosiusi praktika, kad rodym tyrimas tam tikro teismo posdyje prasideda nuo liudytoj apklausos; iekinio pareikimus priima teismo pirmininkas arba budintis teisjas ir panaiai. Teismo paproiai nra teiss altinis, nes jie nra visuotiniai.
International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. II. Ch. 3; taip pat r.: The Sources of Law. A Comparative Empirical Study. National Systems of Sources of Law; Challenges to Law at the End of 20th Century: Sources of Law and Legislation: Procedings of the 17th World Congress of the International Association for Philosophy of Law and Social Philosophy. Bologna, June 16-21, 1995. Vol. 3 / edited by E. Attwooll, P. Comanducci. Stuttgard: Franz Steiner Verlag, 1998; Watson A. Cit. op.
100
1
CIVILINIO PROCESO TEISES ALTINIAI
2.2 KONKREIOS CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINI RYS

1. KONSTITUCIJA IR BENDRIEJI TEISS PRINCIPAI
Kalbant apie statutin teis kaip apie civilinio proceso teiss altin, pirmiausiai aptartina Konstitucija, esanti svarbiausia vis statutins teiss altini hierarchijoje. Civilinio proceso teiss aspektu svarbu tai, kad Konstitucija nustato teism sistem (111 str.), tam tikrus proceso principus (valdios padalijimo (5 str.), vieumo (117 str.), teismins gynybos pirmumo ir universalumo (30 str.), proceso kalbos (117 str.), lygiateisikumo (29 str.), teisj nepriklausomumo (109 str.), iimtins teiss vykdyti teisingum suteikimo teismui (109 str.). Labai svarbs civilinio proceso teisei ir kiti Konstitucijos straipsniai: 6 straipsnis, nurodantis tiesioginio Konstitucijos taikymo galimyb; 7 straipsnis, nustatantis, kad galioja tik paskelbti ir neprietaraujantys Konstitucijai statymai; 31 straipsnis, draudiantis versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ir artimus giminaiius; 33 straipsnis, suteikiantis teis pilieiams sksti valstybs staig ar pareign sprendimus; 110 straipsnis, suteikiantis teisjui galimyb kreiptis Konstitucin Teism dl statymo ar kito teiss akto sutikimo su Konstitucija; 114 straipsnis, nustatantis teisj nepriklausomumo garantijas, 122 straipsnis, nurodantis savivaldybi taryb teis kreiptis teism dl j teisi paeidimo; 124 straipsnis, suteikiantis pilieiams ir organizacijoms teis sksti teismo tvarka savivaldybi taryb, j vykdomj organ ir pareign aktus ir veiksmus; 135 straipsnis, nustatantis, kad Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Konstitucijos, kaip teiss altinio, vaidmuo itin svarbus turint omenyje jos 6 straipsn, formuluojant tiesioginio Konstitucijos taikymo princip. is principas labai reikmingas sprendiant civilines bylas, nes teismas gali upildyti teiss sprag ar isprsti kolizin klausim tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija. Kaip minta, Konstitucija, kaip civilinio proceso teiss altinis, reikminga keliais aspektais. Pirma, teismai, nagrindami civilines bylas, neretai susiduria su statymo ar kito teiss akto (taip pat nustatanio civilinio proceso teiss normas), taikytino konkreioje byloje, sutikimo su Konstitucija problema. Tokiais atvejais teismas, remdamasis Konstitucijos 106 straipsniu, gali sustabdyti nagrinjam byl ir kreiptis Konstitucin Teism. Kaip rodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos statistika, bendrosios kompetencijos teism iniciatyva 1993-1998 m. Konstituciniame Teisme buvo inagri101
ntos septyniasdeimt penkios bylos, o tai sudaro 48,7 procentus vi1 s per eerius metus gaut praym . Antra, Konstitucija yra nepaprastai svarbi interpretuojant konkreioje byloje taikytinas civilinio proceso teiss normas. Sisteminis teiss aikinimas, kaip viena i pagrindini teisins argumentacijos priemoni, reikalauja, kad bet kurio teiss akto analiz prasidt nuo Konstitucijos analizs. Treia, Konstitucija tvirtina pagrindinius teiss, taip pat civilinio proceso teiss principus, kurie nepaprastai svarbs sprendiant civilines bylas. Konstitucijos reikm ir jos taka civilinio proceso teisei irykja btent taikant konkreiose civilinse bylose konstitucinius principus. Ketvirta, Konstitucija tvirtina vien i pagrindini mogaus teisi teis kreiptis teism (Konstitucijos 30 str. l d.). ios teiss gyvendinimo tvark detalizuoja civilinio proceso teis. Todl tinkamas civilinio proceso teiss norm aikinimas ir taikymas reikia ir Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies gyvendinim. Vadinasi, Konstitucijos veiksmingumas i dalies priklauso nuo bendrosios kompetencijos teism praktikos aikinant ir taikant civilinio proceso teiss normas2. Konstitucija yra teisins sistemos pagrindas. Todl ir kitas teiss akas bei institutus reikt analizuoti kaip Konstitucijoje formuluojam princip ir idj tsin. Atitinkamai kit teiss ak ir institut normas privalu analizuoti remiantis Konstitucija, iekant joje t teiss norm itak. Pastarj keleri met bendrosios kompetencijos teism praktikos analiz leidia daryti ivad, kad Konstitucija skmingai remiamasi sistemikai aikinant privatins teiss ir kit teiss ak normas. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. balandio 12d. nutar3 tyje suformulavo teiss aikinimo ir taikymo taisykl, kad bet kuri teiss norma [...] gali bti tinkamai iaikinta tik tada, jeigu bus atsivelgta jos sisteminius ryius su kitomis to paties statymo, atitinkamos teiss akos ar teiss instituto normomis, taip pat jos santyk su Konstitucija ir joje tvirtintais bendraisiais teiss principais, esaniais visos teiss sistemos pagrindu". iuo teismo precedentu ne kart remtasi ir vlesnje Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje.
Rinkeviius V. eeri Konstitucinio Teismo metai // Justitia. 1999, Nr. l, p. 4. Mikelnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktikoje. P. 131-165. 3 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 12 d. nutartis c. b. H. Juchneviius v. Vilniaus m. Valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32.
2 1
102
CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINIAI
Lietuvos Aukiausiasis Teismas taip pat ne kart yra konstatavs, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teiss aktas, o tai reikia, jog kiekvienas asmuo gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija (Konstitucijos 6 str.). i konstitucin nuostata, be jau mintos civilins bylos I.A. Valionien v. SP UAB Karoliniki bstas", taikyta ir kitose bylose. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, 1999 balandio 14d. nutartyje konstatuodamas, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, kartu nurod, jog daugel Konstitucijos norm, kurios danai yra normos-principai, detalizuoja ir pltoja kiti statymai. Todl specialij statym, detalizuojani Konstitucijos normas-principus, taikymas nereikia, kad teismai atsisak taikyti Konstitucij. Tokiu atveju, be abejo, labai svarbu, kad specialieji statymai bt aikinami ir taikomi remiantis Konstitucijoje suformuluota norma-principu, t. y. Konstitucijos dvasia1. Minta, kad Konstitucija tvirtina bendruosius teiss principus: teisingumo, lygiateisikumo, proporcingumo, draudimo suteikti statymui grtamj gali ir 1.1. ie bendrieji teiss principai - taip pat labai svarbus civilinio proceso teiss altinis, jais danai vadovaujamasi teism praktikoje. Pavyzdiui, remdamasis lygiateisikumo principu, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2000 m. rugpjio 28 d. nutartyje konstatavo, kad kasatorius nurodo pakankamai svarbias prieastis, dl kuri nebuvo laiku paduotas praymas dl proceso atnaujinimo - dvials sutarties dl teisins pagalbos tarp Lietuvos ir Vokietijos nebuvimas, laikas, sugaitas susirainjimui, dokument legalizavimas. Teisj kolegijos nuomone, ios objektyvios prieastys apsunkina usienio asmen galimybe, efektyviai ginti savo nuosavybs teis, kuri garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo l straipsnis. Esant tokiai padiai ir atsivelgiant tarptautinio bendradarbiavimo interesus bei visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus (Konstitucijos 135 str.), Lietuvos valdios institucijos (taip pat ir teismai) bei pareignai privalo imtis adekvai priemoni, kad bt gerbiamos ir efektyviai ginamos ne tik Lietuvos asmen, bet ir usienio valstybi asmen teiss. Valdios institucijos, taigi ir teismai, tarnauja monms (Konstitucijos 5 str. 3 d.), todl j pareiga yra realiai ginti asmen teises, o ne tik formaliai taikyti statym. Nuosavybs atmimo pateisinimas vien formaliomis prieastimis - procesinio termino praleidimu - prietarauja tiek Lietuvos Konstitucijos 23 straipsniui, tiek ir minto Protokolo l straipsniui bei kitiems Lietuvos Respublikos tarptautiniams sipareigojimams. Termino pray1 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 14 d. nutartis c. b. R. erniauskien v. R. pakauskien, Nr. 3K-3-72/1999, kat. 36.
103
mui dl proceso atnaujinimo paduoti atstatymas iuo atveju yra vienintel galimyb, leidianti ivengti ivardint paeidim."1 Daugelis bendrj teiss princip yra ne tik plaiai taikomi teism praktikoje, bet ir atsispindi CPK. Pavyzdiui, principas audiatur et altera pars atsispindi CPK 17, 153, 329 ir kituose straipsniuose. Principas jura novit curia tvirtintas CPK 3 straipsnio antrojoje dalyje. CPK 187 straipsnis yra principo allegans contraria nos est audiendus iraika. Principas nemo debet esse judex in propria sua causa nustatytas CPK 65 ir 71 straipsniuose.
2. KITI STATUTINS TEISS ALTINIAI
Civilinio proceso teis yra kodifikuota teiss aka. Tai reikia, kad dauguma civilinio proceso teiss norm susistemintos CPK. Naujasis CPK priimtas 2002 m. vasario 28 dien. Nuo 2003 m. sausio l d. jis pakeit iki tol galiojus Lietuvos TSR civilinio proceso kodeks, priimt 1964 m. liepos 7 dien (sigaliojo 1965 m. sausio l d.). Naujasis CPK yra kur kas detalesnis u ankstesnj (1964 m. CPK buvo 482 straipsniai, o naujajame CPK - 817 straipsni). iuos du kodeksus, be abejo, skiria ne tiek straipsni skaiius, kiek kokyb. Abu kodeksai yra savo laiko rezultatas. Nenuostabu, kad naujasis CPK, rengtas visikai kitokiomis slygomis nei 1964 m. CPK, perm daug usienio valstybi civilinio proceso teiss institut, knijo daug naujovi. Taiau CPK nra vienintelis civilinio proceso teiss altinis. Nemaai teiss norm, turini labai svarbi reikm civiliniam procesui, yra kituose kit teiss ak kodeksuose, vis pirma CK, Darbo kodekse ir kituose. Nemaai civilinio proceso teiss norm yra specialiuose statymuose. Mintini 1994 m. gegus 31d. (2002 m. sausio 24d. redakcijos) Teism statymas, 2002 m. gegus 9 d. Antstoli statymas, 1998 m. birelio 25d. Advokatros statymas2, 1994 m. spalio 13d. Prokurat3 4 ros statymas , 2001 m. kovo 20 d. moni bankroto statymas , 2002 m. 5 kovo 14d. Nacionalins teism administracijos statymas ir kiti. Paprastai teiss normos, esanios mintuose ir kituose teiss aktuose, nu1 LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. rugpjio 28 d. nutartis c. b. venioni rajono valstybin mokesi inspekcija v. DA-Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft, Nr. 3K-3- 739/2000, kat. 37. 2 inios. 1998, Nr. 64-1840. 3 inios. 1994, Nr. 81-1514. 4 inios. 2001, Nr. 31-1010. 5 inios. 2002, Nr. 31-1130.
104
rodo tam tikr gin dl teiss nagrinjimo priklausym, nustato privalom ikiteismin gin sprendimo tvark, tvirtina konkrei kategorij gin nagrinjimo teisme procesinius ypatumus. Kadangi civilinio proceso norm yra vairiuose statymuose, galima CPK ir konkretaus statymo normos kolizija. Todl CPK l straipsnio antrojoje dalyje yra kolizin taisykl, nustatanti CPK pirmum, palyginti su kitais statymais: Jeigu yra prietaravim tarp io Kodekso ir kit Lietuvos Respublikos statym, teismas vadovaujasi io Kodekso normomis, iskyrus atvejus, kai is Kodeksas suteikia pirmenyb kit statym normoms." Kai kuriose valstybse teism darbo stabilumui, teism sistemos nekintamumui ir teisj nepriklausomumui utikrinti teism ir teisj status reglamentuojantys statymai pripainti konstituciniais, t. y. priimami sudtingesne (kvalifikuotos bals daugumos) nei paprasti statymai tvarka. Be to, konstitucinio statymo statusas reikia didesn jo juridin gali statym hierarchijoje. Pavyzdiui, 1985 m. liepos l d. Ispanijos teism statymas, nustatantis teism organizavimo ir funkcionavimo tvark ir principus, yra konstitucinis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnis tvirtina konstitucini statym institut, taiau kol kas toki statym sraas nra patvirtintas. Teism statymas, be abejo, galt bti trauktas konstitucini statym sra. Civilinio proceso teiss altiniai yra ir statym lydimieji aktai, o reikmingiausi i j - Vyriausybs nutarimai. Daniausiai Vyriausybs nutarimuose galima rasti proceso teiss norm, nustatani vien ar kit gin priklausym teismo kompetencijai, kreipimosi teism terminus ir panaiai. Pavyzdiui, Vyriausyb 1997 m. liepos 3d. nutarimu Nr. 712 patvirtinto Teismo psichiatrins, narkologins ir psicholo1 gins ekspertizs organizavimo bei atlikimo tvark . Kai kuriuose CPK straipsniuose (pvz., CPK 583 str. l d.) tiesiogiai nurodoma Vyriausybs pareiga priimti teiss aktus, detalizuojanius CPK normas. Kartais procesinio pobdio norm yra ir vadinamuosiuose inybiniuose teiss aktuose - ministerij, departament instrukcijose, taisyklse ir panaiai. Pavyzdiui, teisingumo ministras 1998 m. lapkriio 2 d. sakymu Nr. 173 patvirtino Ekspertizi darymo Lietuvos teismo ekspertizs institute nuostatus2. Kai kurios CPK normos (pvz., CPK 10 str. 3 d.) tiesiogiai numato kai kuri valstybs institucij teis ir pareig detalizuoti tam tikras CPK normas.
1 2
inios. 1997, Nr. 65-1586. inios. 1998, Nr. 10-224.
105
Vis dlto Vyriausybs teis nutarimais reguliuoti civilinio proceso klausimus vertintina kritikai dl keli prieasi. Pirma, teis kreiptis teism yra konstitucin, nurodyta Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje. Konstitucins teiss gyvendinimo tvark, nesant specialios statymo ilygos, gali nustatyti tik statymas, o ne Vyriausybs nutarimas. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkt Vyriausyb gali priimti nutarim dl statymo gyvendinimo tvarkos tik specialiu Seimo pavedimu. i aplinkyb pabr ir Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d. ir 1995 m. gruodio 6 d. nutarimuose nurods, kad Konstitucijoje nenumatyta perduoti statym leidybos, todl Vyriausyb turi teis priimti tik statym lydimuosius aktus, negalinius pakeisti statymo ir sukurti nauj bendrojo pobdio teiss norm, kurios galia konkuruot su statymo normomis. Vyriausybs nutarimas yra tik statymo norm taikymo aktas1. Antra, civilini byl proceso, taip pat kreipimosi teism tvark nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos statymai (CPK l str. l d.). Taigi Vyriausybei nra suteikta teis aktais reglamentuoti civilini byl nagrinjimo tvark. Teism praktika rodo pripastant, kad civilin proces pirmiausia reglamentuoja CPK ir kiti statymai2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius. 1994, T. 2, 5. 2 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gegus 12d. nutart c. b. S. Iliukien v. K. Maeikien ir kt,, Nr. 3K-3-120/1999, kat. 55, kurioje Lietuvos Aukiausiasis Teismas nurod, kad pagal Lietuvos CPK l straipsn rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles, nagrinjant teisme civilines bylas, gali nustatyti Civilinio proceso kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai. Lietuvos CPK 65 straipsnis tvirtina laisvo rodym vertinimo princip, pagal kur bet kokios informacijos rodomj vert nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu sitikinimu, pagrstu visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu. ioje CPK normoje tvirtintas laisvo rodym vertinimo principas reikia, kad nei Vyriausyb, nei kitos valstybs institucijos negali i anksto nustatyti, kaip teismas privalo vertinti vien ar kit rodym. Jokie rodymai negali turti teismui i anksto nustatytos galios, todl teismas privalo vertinti vis byloje esani informacin mediag, laikydamasis CPK nustatyt rodym ssajumo, leistinumo ir rodym vertinimo taisykli, o [...] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. rugsjo 29 d. nutarime Nr. 1057 nustatytos nuosavybs teiss rodinjimo ir rodym vertinimo taisykls taikomos tik nagrinjant piliei praymus dl nuosavybs teiss atkrimo administracine tvarka valstybs institucijose, numatytose Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo 1997 m. liepos l d. statymo 17 straipsnyje. Kai tarp asmen, norini atkurti nuosavybs teis em, kyla ginas dl to, kas buvo ems savininkas, ir is ginas nagrinjamas teisme, gino ali pateiktus rodymus, patvirtinanius nuosavybs teis, teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos CPK nustatytomis rodinjimo ir rodym vertinimo taisyklmis."
1
106
Treia, civilinio proceso klausim reguliavimas Vyriausybs nutarimais gali kelti pavoj teisingumo gyvendinimui dl labai paprastos prieasties - vykdomoji valdia savo teiss aktais gali riboti teismo kompetencij ir nepriklausomum. Pavyzdiui, Vyriausybs nutarime nustaius, kad tam tikras ginas nenagrintinas teisme, bt apribota teismo kompetencija ir asmens teis kreiptis teism teismins gynybos. Toks Vyriausybs nutarimas, be abejo, prietaraut Konstitucijos 30 straipsnio pirmajai daliai ir CPK 22-24 straipsniuose suformuluotam visuotinio civilini byl priklausymo teismo kompetencijai principui. Taigi teismai Vyriausybs nutarimus ir kitus statym lydimuosius aktus, reguliuojanius civilinio proceso klausimus, turt taikyti labai atsargiai. Kilus abejoni, ar Vyriausybs nutarimas neprietarauja Konstitucijai ar statymui, teismas turt savo iniciatyva, t. y. ex officio, kreiptis Konstitucin Teism Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat tikrinti kit statym lydimj akt sutikim su statymais CPK 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. Tiesa, galimos ir visikai prieingos principins nuostatos, kad vykdomosios valdios priimti teiss aktai yra svarbus civilinio proceso teiss altinis. Pavyzdiui, Pranczijos Vyriausyb vadinamosios deleguotosios statym leidybos pagrindu gali priimti vairius civilinio proceso teiss aktus, net keisti ar pildyti CPK. Parlamento kompetencijai priklauso nustatyti tik teisj teisin status1. Taiau Pranczija yra bene vienintel bendrosios taisykls, kad pagrindinis civilinio proceso teiss altinis yra ir privalo bti statymas, iimtis.
3. TARPTAUTIN TEIS
Tarptautin teis yra labai svarbus civilinio proceso teiss altinis. CPK l straipsnio treiojoje dalyje tvirtintas tarptautins teiss pirmumo, palyginti su nacionaline teise, principas. Esant Lietuvos statym ir Lietuvos tarptautini sutari, reguliuojani civilinius procesinius santykius, neatitikimui, privalu vadovautis galiojanios tarptautins sutarties taisyklmis. is tarptautins teiss principas nuosekliai gyvendinamas ir teism praktikoje2. Civilinio proceso atvilgiu svarbiausios yra Lietuvos dvials teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir komercinse
Herzog R, Weser M. Civil Procedure in France. The Hague: Martinus Nijhoff, 1967. P. 54-55. 2 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. rugsjo 6 d. nutart c. b. P. Roeviien v. Panevio miesto valdyba ir kt., Nr. 3K-3-384/1999, kat. 35.
107
1
bylose sutartys su usienio valstybmis. Lietuva tokias sutartis yra pasiraiusi su Azerbaidanu, Baltarusija, Estija, Latvija, Lenkija, Kazachstanu, Kinija, Moldova, Rusija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanu ir kito1 mis valstybmis . Labai svarbs civilinio proceso teiss altiniai yra daugiaals tarptautins sutartys, kurias yra ratifikavusi Lietuva: 1954 m. kovo l d. Hagos konvencija dl civilinio proceso2; 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo panaikinimo3; 1968 m. birelio 7 d. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis4; 1977 m. sausio 27d. Europos sutartis dl teisins pagalbos praym perdavimo5; 1965 m. lapkriio 15d. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo usienyje6; 1970 m. kovo 18d. Hagos konvencija dl rodym civilinse ir komercinse bylose pamimo usienyje7; 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis, pripainimo ir vykdymo8; 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt9; 1980 m. spalio 25d. Hagos konvencija dl tarptautins teiss kreiptis teism10.
4. TEISMO PRECEDENTAS (TEISM PRAKTIKA)
Teismo precedento esm sudaro stare decisis principas, grindiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapaias vlesnes bylas btina sprsti taip, kaip isprsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatarum). i nuostata utikrina vis asmen lygybs statymui gyvendinim, nes tik vienodai aikinant ir taikant teis manoma pasiekti, kad statymui visi bt lygs. Teismo sprendimas, kuriame iaikinama teiss norma, tampa tam tikru tos teiss normos priedu, jos dalimi (lot. auctoritate rationis). Jis tampa autoritetu ne tik kitiems teismams, bet ir paiam t sprendim pri1 Lietuvos tarptautins sutartys dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose. Vilnius: Teisins informacijos centras, 1994. 2 inios. 2002, Nr. 97-4255. 3 inios. 1997, Nr. 68-1699. 4 inios. 1996, Nr.16-414. 5 inios. 1996, Nr. 18-459. 6 inios. 2000, Nr. 44-1252. 7 inios. 2000, Nr. 77-1250. 8 inios. 2002, Nr. 51-1934. 9 inios. 2002, Nr. 51-1932. 10 inios. 2000, Nr. 44-1251.
108
musiam teismui, t. y. teismo precedentas turi dvejop poveik: vertikalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas yra privalomas emesniesiems teismams; horizontalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas privalomas ir paiam j suformulavusiam teismui (lot. stare decisis principas). Taigi kit teism, taikani jau anksiau teismo iaikint teiss norm, udavinys palengvja, nes jie gali remtis autoritetu - teismo precedentu. Precedento doktrina susiklost dl daugelio praktini prieasi. Pirma, vienas i pagrindini visos teisins sistemos tiksl - utikrinti vienod teiss taikym. Teisingumo principas reikalauja visas vienodas situacijas vertinti tapaiai. Jeigu teismas vien kart iaikint teiss norm vienaip, o kit kart esant analogikai situacijai t pai teiss norm iaikint visikai kitaip, niekada nepavykt sukurti apibrtos, stabilios teiss sistemos, kad bt galima protingai nuspti, kaip teismai turt isprsti tam tikr byl. Vadinasi, siekiant utikrinti stabili teiss sistem ir teisin apibrtum, identikas bylas privalu sprsti vienodai. Dl ios prieasties didja teism praktikos vaidmuo aikinant teis, nes siekiant nustatyti tikrj teiss normos prasm galima vadovautis teismo sprendimu, kuriame teiss norma jau iaikinta. Teism praktika yra tam tikra taisykli, suformuot teismams aikinant teis, sistema. Taikyti precedent reikia vadovautis taisykle, kuri sukr teismas aikindamas atitinkam teiss norm. itaip alia jau mint teisinio apibrtumo ir teism praktikos stabilumo utikrinama ir teiss universalumas, jos taikymo nuoseklumas, teiss raida. Tik valstyb, kurios teism praktika stabili, galima pripainti teisine. iam poiriui pritarta ir tarpukario Lietuvoje. Antai K. alkauskis, raydamas apie teismo precedento reikm, nurod, jog teismo pagrindinis dsnis, kad teismas vienodiems atsitikimams taiko vienodas normas. Nebus teisingumo, jei teismas vienu atsitikimu atiteis i atsakovo tam tikr pinig sum, o kitu tokiu pat atsitikimu, atvirkiai, iekinio nepatenkins ir atmes jo reikalavimus, arba jei teismas vien mog pasmerks mirti, o kit u tok pat darb iteisins. Teisingumo postulatas vienodiems atsitikimams, tiksliau pasakius, esant vienodai juridini fakt sudiai, turi bti taikomos vienodos normos. Tasai vienod norm taikymo postulatas reikalauja, kad teismo pagamintos normos turt t pat, kaip statymas ar paprotys visuotinumo pobd, kad vieno teismo pagaminta norma bt taikytina tolygiems atsitikimams. Jei teisjas yra sudars norm, bendra taisykle, jis turi jos laikytis ir kitais atsitikimais, kitais odiais, ji jam privaloma sprendiant kitas bylas. Bet jei jis iranda sudarytj norm dl koki nors prieasi netaikytin, jis gali j panaikinti, nurods savo nusistatymo pakeitimo prieast, jis tik negali
109
nepaminti, kad bt jo sprendimas teisingas, kodl jis keiia savo pirmesn precedent."1 iandien is mokymas pamirtas. Identikose bylose nesunku rasti daugyb visikai prieing sprendim2. Antra, vadovaujantis teismo precedentais, ivengiama skirting tos paios teiss normos aikinimo ir toki pai faktini aplinkybi vertinimo. O vienod teiss aikinim ir teisin fakt vertinim btina utikrinti ne tik siekiant teisinio apibrtumo, bet ir grynai pragmatiniais, pavyzdiui, ekonominiais, sumetimais. Treia, precedentus formuoja aukiausiosios teismo instancijos aukiausieji teismai, kur daniausiai dirba labiausiai patyr ir aukiausios kvalifikacijos teisininkai (kai kuriose valstybse precedentus kuria ir konstituciniai bei specializuoti aukiausieji teismai, pavyzdiui, aukiausiasis administracinis ar net apeliacinis teismas). Todl i teism pateiktas teiss aikinimas tradicikai laikomas autoritetingu ir sektinu. Ketvirta, nesutikim su teismo precedentu reikia papildomai argumentuoti. Atmetus precedent be joki argument, teismo sprendimas naikintinas instancine tvarka (CPK 346 str. 2 d. 2-3 p.). itai inodami, emesnij teism teisjai grynai praktiniais sumetimais vadovaujasi Aukiausiojo Teismo suformuotu teiss aikinimu. Penkta, remiantis teismo precedentu ne tik iaikinama konkreti teiss norma, bet ir upildoma teiss spraga. Todl teismas panaiu atveju, kuris nra sureguliuotas, gali isprsti byl remdamasis t sprag upildaniu teismo precedentu. Dl i prieasi teismo precedento svarba aikinant teis daugumoje valstybi pripastama de facto, o kai kuriose - ir de jure. Nors teism praktika civilinio proceso teiss altiniu pripastama beveik visose valstybse, taiau jos vaidmuo teiss altini hierarchijoje nevienodas. Bendrosios teiss alyse teism praktika yra pirminis teiss altinis, o kontinentins teisins sistemos valstybse, kur stare decisis principas formaliai nepripastamas, ji laikoma netiesioginiu, ar3 ba antriniu, teiss altiniu .
alkauskis K. Teism precedentai // Teis. 1938, Nr. 41, p, 18-19; taip pat r.: Mikelnas V. The Guarantee of the Uniforma Interpretation of Law and the Principle of Equality before Law: Requirements of Legal Certainty // Teis. 2002, t. 44, p. 71-85. 2 r., pvz,, LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2001 m. spalio 11 d. nutart c. b. V. Toropov v. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipdos regiono pakrani apsaugos tarnyba ir kt., Nr. 3K-7-688/2001, kat. 39.6.2.3. ir Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodio 19 d. nutart c. b. Z. Baliuvien v. emtvarkos ir teiss departamentas prie ems kio ministerijos, Nr. A4- l083/2001 II Administracini teism praktika. 2001, Nr. 2, p. 201-206. 3 Pavyzdiui, Italijoje teism praktika (giurisprudencia) pripastama netiesioginiu teiss altiniu; r.: Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 49.
110
1
Be abejo, nedert manyti, kad kiekvieno teismo sprendimas yra teiss altinis. Net precedent teiss valstybse teiss altiniu pripastamas tik apeliacins instancijos teismo ir Aukiausiojo Teismo vieai publikuotas sprendimas1. Aukiausiasis Teismas, utikrindamas vienod teiss aikinim ir taikym, orientuoja vis teism praktik. Laikoma esant nerayt taisykl, kad emesniesiems teismams privalu sekti Aukiausiojo Teismo praktika ir jos laikytis. Kai kuriose valstybse i taisykl nustatyta statyme. Antai Pranczijoje, emesniajam teismui pakartotinai nukrypus nuo kasacinio teismo (Cour de Cassatiori) praktikos, io teismo sprendimas, priimtas plenarinje sesijoje, emesniajam teismui tampa privalomas2. Ispanijoje teismo sprendimo nesutikimas su Aukiausiojo Teismo praktika yra pagrindas j panaikinti apeliacine ar kasacine tvarka3. Lietuvoje teism praktika taip pat yra antrinis civilinio proceso teiss altinis. Kad teismo precedentas i tikrj yra teiss altinis, patvirtina Teism statymo 23 straipsnio antrosios dalies l punktas, nustatantis, kad teismai, taikydami teis, atsivelgia Aukiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus (analogikos nuostatos laikomasi ir Teism statymo 33 straipsnio antrojoje dalyje). CPK 4 straipsnyje sakoma, kad teismai, aikindami teis, atsivelgia Teism statymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esanius teiss taikymo iaikinimus. Pagal CPK 346 straipsnio antrosios dalies 2 punkt nukrypimas nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss aikinimo ir taikymo praktikos, t. y. nuo konkretaus Aukiausiojo Teis4 mo precedento, yra pagrindas perirti byl kasacine tvarka . Paymtina, kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri i esms panai ankstesn, t. y. t, kurioje iaikinta ta pati teiss norma, taikoma panaioms faktinms aplinkybms. Kitaip tariant, panaia pripaintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinjamos bylos ratio - faktinmis bylos apIsamiau r.: Precedent in English Law. 4th ed. / by R. Cross, W. Harris. Oxford: Clarendon Press, 1991; Reasoning with Rules and Precedents. A Computational Model of Legal Analysis / by L. K. Branting. Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 1999; A Theory of Precedent. From Analytical Positivism to a Post-analytical Philosophy of Law / by R. Siltala. Oxford: Hart Publishing, 2000. 2 Martin R., Martin J. Cit. op. P. 30. Cremades B. M., Cabiedes E. G. Litigation in Spain. Madrid: La Ley Spain; Deventer: Kluwer Law and Taxation Pub., 1989. P. 15. 1919metais tuometinis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras P.Leonas ra: Tikroji kasacines instancijos reikm - tai vienaip visai valstybei aikinti teiss esme."; r.: inios. 1919, Nr. 2/3-26.
1
111
linkybmis, kurioms taikyta teiss norma nurodant jos iaikinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio - pagrindas, prieastis, motyvas). Vadinasi, bylas, kuri ratio sutampa, btina sprsti vienodai. Tad jeigu ir anksiau nagrintos bylos bei nagrinjamos bylos faktins aplinkybs i esms skiriasi, precedentu negalima remtis. Nepamirtina, kad rasti visikai identik byl nra paprasta. Todl ir teismo precedentu reikia vadovautis atsargiai. Teismo precedento, kaip teiss altinio, esm yra atskleista vienoje i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutari: Teismas, vykdydamas teisingum, aikina ir taiko teiss normas. T teismas daro ne a priori, o konkreioje byloje, atsivelgdamas konkreios bylos faktines aplinkybes ir ias aplinkybes siedamas su taikytina teiss norma. Todl kiekvienas teismo pateiktas teiss aikinimas gali ir turi bti suprantamas tik konkreios bylos kontekste ir siejamas tik su tuo kontekstu, nes is aikinimas, kaip minta, yra ne aikinimas a priori, o teismo sprendimo konkreioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkreius teismo precedentus bylose, neturiniose esminio panaumo su byla, kuri nagrinjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikt t pat, kaip taikyti teiss norm teisiniam santykiui, kurio i norma nereguliuoja. "1 Aplinkyb, kad teismo precedentas Lietuvoje yra teiss altinis, patvirtina ir pati teism praktika. Pavyzdiui, teism praktika, remdamasi teiss doktrina, dar prie sigaliojant CK suformulavo daug teiss ir sutari aikinimo taisykli2; Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas CPK 479 straipsn contra legem ir konstatuodamas, kad iuolaikin valstyb turi tik ribot imunitet teismo jurisdikcijai, fak1 LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. rugsjo 28 d. nutartis c. b. Alytaus apylinks vyriausiasis prokuroras v. UAB Sverida" ir kt., Nr. 3K-122/1998, kat. 6; 2000 m. spalio 19d. nutartis c. b. B. Kaplanas v. Respublika", Nr. 3K-3-964/2000, kat. 40; taip pat r.: 2001 m. lapkriio 6 d. nutart c. b. Anheuser-Bush, Inc. v. Budejovicky BudvarN. R, Nr. 3K-3-969/2001, kat. 80. 2 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. gruodio 21 d. nutart c. b. Klaipdos vejybos laivyno darbuotoj profesin sjunga v. Valstybs mon Jra", Nr. 3KT-8/1998, kat. 24; 1998 m. lapkriio 30 d. nutart c. b. A. Sidabrait v. . Sidabras ir kt., Nr. 3K-183/1998, kat. 6; 1998 m. rugsjo 14 d. nutart c. b. Konkurencijos taryba v. UAB Sirowa", Nr. 3K-53/1998, kat. 20; 1998 m. balandio 15 d. nutart c. b. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino miesto skyrius v. UAB Rina", Nr. 3K-21/1998, kat. 21; 1999 m. rugsjo 6 d. nutart c. b. P. Vasiliauskas v. Kauno apskrities virininko administracija ir kt., Nr. 3K-3-363/1999, kat. 35; 1999 m. gegus 24 d. nutart c. b. K. Zylkov v. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Migracijos departamentas, Nr. 3K-3-165/1999, kat. 47; 1999 m. balandio 12d. nutart c. b. H.Juchneviius v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32.
112
tikai sukr nauj teiss norm ; Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1998 m. gruodio 16d. nutartyje taikydamas analogij upild teiss sprag, iaikindamas, kad usienio teism sprendim pripainimo klausim kompetentingas sprsti Lietuvos apeliacinis teismas2. Neretai naujos normos, suformuluotos teism praktikos, vykdant galiojani statym reform ar priimant naujus statymus perkeliamos statutin teis. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. gruodio 15d. nutartyje suformulavo CPK 37120-37122 straipsni aikinimo taisykl, kad tinkamai paduotas ir neturintis turinio trkum praymas dl proceso atnaujinimo turi bti i esms nagrinjamas teismo posdyje, praneus apie teismo posdio viet ir laik pareikjui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims"3. is iaikinimas, o i esms nauja norma buvo perimta statym leidjo ir tvirtinta naujojo CPK 370 straipsnyje. Teiss altiniais nelaikytini Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai ir konsultacijos, nes jie priimami nevykdant teisingumo funkcijos. Senato nutarimai yra tarybins teiss reliktas, ir, kaip rodo usienio valstybi patirtis, tokios teiss aikinimo ir taikymo vienodinimo formos, nesuderinamos su valdios padalijimo principu, visuotinai atsisakoma. itai padar Lenkija, dauguma buvusi TSRS respublik (plenum nutarimai iliko tik Rusijoje ir Moldovoje)4. Tokios funkcijos nesuderinamum su valdios padalijimo principu pabr ir etasis valstybi Europos Tarybos nari Aukiausij teism pirminink susirinkimas, vyks 2000 m. spalio 11-13 d. Varuvoje5. Civilinio proceso teiss altiniai, be abejo, yra Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai. Pagal Konstitucijos 107 straipsn Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo spren1 LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. sausio 5d. nutartis c. b. V. Stukonis v. JAV ambasada, Nr. 3K-1/1998, kat. 1. 2 LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. gruodio 16 d. nutartis c. b. Vladimiro chemijos gamykla" v. AB Dirbtinis pluotas", Nr. 3K-67/1998, kat. 16. 3 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gruodio 15 d. nutartis c. b. D. Maratkanovas ir kt. v. M. elkunova ir kt., Nr. 3K-3-954/1999, kat. 36. 4 Zielinski A. The Structure of Organs of Administration of Justice in Poland // Polish Contemporary Law. 1996, Nr. 1-4, p. 59-70. 5 Kerameus K. Les instruments procduraux de l'interprtation uniforme de la loi par les cours supremes des diffrents Etats europens // Le Role de la Cour Supreme dans la Garantie de l`interpretation Uniforme de la Loi. Varsovie 11-13 octobre, 2000.
113
dimas dl atitinkamo akto (ar jo dalies) prietaravimo Konstitucijai. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas yra teiss altinis, nes jis panaikina kito teiss altinio (ar jo dalies) galiojim. Pavyzdiui, Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14d. sprendimu pripaino, kad CPK 13, 53 ir 54 straipsni normos, kuriose numatyta prokuroro teis sitraukti byl esant bet kuriai proceso stadijai ir vykdyti prokurorin prieir civiliniame procese, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams1. Fakt, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai yra teiss altinis, patvirtina ir bendrosios kompetencijos teism praktika. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra nurods, kad [...] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarim nuostatos yra io Teismo nutarim ratio decidendi, turinios precedento gali [...]"2 inoma, teiss altinis yra ir tarptautini teism precedentai. Pavyzdiui, jau yra Lietuvos teism sprendim, kuriuose remiamasi Europos mogaus teisi teismo precedentais3. Lietuvai tapus Europos Sjungos nare, teiss altiniu taps ir Europos Teisingumo Teismo precedentai4. Kai kuriose valstybse, be teismo precedento, civilinio proceso teiss altiniai yra ir kiti teism priimami aktai. Antai bendrosios teiss alyse pripastama iimtin teismo teis paiam nustatyti byl nagrinjimo tvark. Todl civilinio proceso taisykles Anglijoje, JAV nustato patys teismai. Pavyzdiui, atitinkami Anglijos teismai yra prim Aukiausiojo Teismo proceso taisykles (Rules of the Supreme Court), Grafysts teismo taisykles (Rules of the County Court)5. JAV Aukiausiasis Teismas 1938 m. patvirtino Federalins civilinio proceso taisykles (Federal Rules of Civil Procedure), o 1972 m. prim Federalins rodym taisykles (Federal Rules of Evidence). Taiau su
inios. 1994. Nr. 13-221. LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 14d. nutartis c. b. S. Vizgirdien ir kt. v. Teli rajono savivaldyb, Nr. 3K-3-74/1999, kat. 35. 3 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 19 d. nutart c. b. B. Kaplanas v. UAB Respublika", Nr. 3K-3-964/2000, kat. 40; 2002 m. spalio 7 d. nutart c. b. D. vedait v. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija ir kt., Nr. 3K-3-1140/2002, kat. 39.6.2.3. 4 Kadangi iandien nemaai Lietuvos teiss akt suderinta su Europos Sjungos teise, Europos Teisingumo Teismo precedentais Lietuvos teismai jau remiasi; r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gegus 17 d. nutart c. b. Anheuser-Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar, Nr. 3K-3-5 54/2000, kat. 12. 5 Butterworths Rules of Court. Civil Court Practice / ed. R. Greenslade. London: Butterworths, 1994.
2 1
114
pastarosiomis JAV kongresas nesutiko, o po trej met svarstymo, kai 1 k pakeits, pats jas patvirtino . Kontinentins teisins sistemos valstybms tokie teism priimami aktai nra bdingi, nors, pavyzdiui, Japonijos Aukiausiajam Teismui suteikta teis kurti civilinio proceso normas. statym leidjas turi teis vetuoti teismo nustatytas proceso taisykles, taiau retai naudojasi ia teise2. Kit valstybi teismai gali priimti tik savo vidaus darbo taisykles, bet nra kompetentingi nustatyti proceso taisykli, privalom tretiesiems asmenims. Pavyzdiui, Pranczijos kasacinis teismas nustato teisj rotacijos atitinkamuose teismo skyriuose taisykles, teismo darbo laik, kolegij kompetencij, taiau proceso taisykli nekuria3. Lietuvoje teism veikla detaliai reglamentuojama Teism statyme ir CPK, o Aukiausiojo Teismo veikla - dar ir 1995 m. balandio 18d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo statute4. Statuto 11 straipsnis leidia paiam Aukiausiajam Teismui nustatyti savo aparato struktr, tvirtinti struktrini padalini nuostatus ir sprsti kitus klausimus, nesusijusius su proceso vedimo tvarka. Pagal CPK 352 straipsnio pirmj dal pats Aukiausiasis Teismas taip pat nusistato byl paskirstymo teisjams ir teisj kolegij sudarymo taisykles. Beje, panai teis nustatyti savo aparato struktr, reglamentuoti kitus vidaus klausimus, ratvedyb, teisj profesinio elgesio taisykles suteikta ir Konstituciniam Teismui (1993 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 3 str.)5.
5. TEISS DOKTRINA
Teiss doktrinos reikm vairi valstybi civiliniame procese skiriasi. iandien jau neabejojama, kad teiss doktrina yra labai svarbus teiss altinis. Pavyzdiui, Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straips6 nyje teiss doktrina pripastama tarptautins vieosios teiss altiniu . I romn teiss istorijos matyti, kad teiss mokslo darbai nuo seno
Federal Rules of Civil Procedure : Practice Comments / by Th. A. Coyne, C. Boardman. New York: Callagham, 1990; Federal Rules of Evidence: Rules of Evidence for the United States Courts and Magistrales : Practice Comments. 2nd ed. / by P. F. Rothstein, C. Boardman. New York: Callagham, 1995. 2 Japanese Law / by H. Oda. London: Butterworths, 1992. P. 367-380. 3 Herzog P, Weser M. Cit. op. P. 57. 4 inios. 1995. Nr. 36-887. 5 inios. 1993. Nr. 6-120. 6 Shaw M. N. International Law. 3rd ed. Cambridge: Grotius Publications, Ltd., 1991. P. 59.
1
115
buvo labai svarbs (lot. ius publicae respondendi ex auctoritate principis). Communis opinio doctorum labai reikminga buvo viduramiais, ypa kanon teisje, nors istorijoje galima rasti ir prieing pavyzdi. Antai 1794 m. Prsijos ems kodekso (Landrecht) projekte teismams drausta cituoti teiss mokslo krinius ir komentuoti kodeks. Taiau tai yra bene vienintelis neigiamo poirio teiss doktrin pavyzdys. Ms dienomis pripastama, kad teism praktikos ir teiss doktrinos poveikis yra abipusis. Teiss doktrina veikia bsim teisinink smon nuo pat teiss studij pradios. Vliau teiss doktrina veikia teisj kitais bdais. Kai kurie teiss profesoriai tampa teisjais, kai kurie teisjai - profesoriais. Teiss doktrina svarbi dl keli prieasi. Pirma, ji daniausiai pateikia sistemin ir racionali galiojanios teiss analiz. Todl neigti teiss doktrin bt tolygu neigti racionalum. Antra, mokslininkai teisininkai yra bene labiausiai nepriklausomi. Tai leidia mokslininkui pateikti nealik teiss interpretacij ir ja remdamasis teismas gali sustiprinti tiek savo sprendimo nealikum, objektyvum, tiek savo nepriklausomum apskritai. Treia, teiss doktrina danai neapsiriboja tik nacionalins teiss analize. Ji taip pat randa interes analizuoti nacionalini teism praktik, o taikydama lyginamj metod - ir usienio valstybi teis, teiss doktrin ir teism praktik. Tad teiss doktrina silo teism praktikoje kylani teiss aikinimo ir taikymo problem sprendimo bdus ir laikytina vienu i informatyviausi (vairiais aspektais) teiss aikinimo altini. Ketvirta, teiss doktrina formuluoja teiss aikinimo, teisins argumentacijos kanonus, pateikia teisini svok definicijas, aikina teiss princip turin ir t.t. iais teiss doktrinos postulatais galima vadovautis teismo procese aikinant civilinio proceso teiss normas. Penkta, teiss doktrinai bdingas tam tikras stabilumas, nes teiss mokslo suformuluoti kanonai, teisins tiesos kur laik yra pastovs ir nra lengvai sugriaunami" nauj koncepcij galima sukurti tik argumentuotai paneigus ankstesnij. Teiss doktrinos stabilumas daro tak teiss aikinimo, kartu - ir teism praktikos stabilumui. Nors teiss doktrina visuotinai pripastama antriniu, netiesioginiu teiss altiniu, taiau vadovavimosi ja aikinant teis apimtis ir bdas skirtingose valstybse nra vienodi. Pavyzdiui, Argentinos, JAV, Italijos, vedijos, Vokietijos teismai labai danai remiasi teiss doktrina ir laiko j ypa svarbiu antriniu teiss altiniu. Tuo tarpu Lietuvoje atvirktin padtis - tiesiogins nuorodos teiss doktrin teism sprendimuose labai retos. Skiriasi ir teiss doktrinos taikymo bdas vairiose valstybse. JAV, Vokietijos teismai sprendimuose cituoja konkrei
116
autori darbus. Italijos teismai tik apibendrinamja forma nurodo vyraujani teiss doktrinoje nuomon, bet nesiremia konkrei mokslinink darbais (itai teismui draudia Italijos CPK 118str.). Anglijos teismai paprastai remiasi tik mirusi autori mokslo darbais, cituoti gyvj darbus tradicikai vengiama1. Teiss doktrinos, kaip teiss altinio, reikmei daro tak daugelis veiksni. ia nesunku velgti tam tikrus dsningumus. Pirma, kuo labiau teismai link racionaliai argumentuoti savo sprendinius, tuo reikmingesn tampa teiss doktrina. Todl natralu, kad ji reikmingiausia tose valstybse, kuri teismai ypa isamiai motyvuoja sprendinius. Ir atvirkiai, pavyzdiui, Lietuvoje nedidel teiss doktrinos reikm aikinant ir taikant teis i dalies galima paaikinti nepakankamu teismo sprendim motyv, teisins argumentacijos reikms vertinimu. Antra, kuo stabilesnis, nuoseklesnis statym leidjo darbas, tuo daugiau galimybi gyvuoti teiss doktrinai. Tik stabilioje teiss sistemoje teiss doktrina gali visikai patenkinti praktin teiss vadovli, statym komentar ir kitokios teiss literatros poreik. Juk dauguma fundamentali, visame pasaulyje inom teiss mokslo darb sukurta stabilios teisins sistemos valstybse. Todl negalima sakyti, kad ms teiss doktrina yra pernelyg nelanksti, atsilikusi, nes gerus daugelio teiss doktrinos atstov ketinimus niekais paveria nuolatinis statym keitimas, tai, kad nra naujos teiss sistemos. Analogika padtis Lietuvoje buvo ir 1918-1940 metais. Palyginti su tuo, kas padaryta Lietuvoje 1918-1940 m., dabartin Lietuvos teiss doktrina (sukurta 1990-1999 m.) atrodo ne taip jau blogai. Vien tai, kad per palyginti trump laik sugebta parengti iuolaikik CPK, kuris didija dalimi yra btent teiss doktrinos nuopelnas, laikytina ikalbingu faktu. Treia, kuo daugiau yra statym, teismo precedent, kitoki teiss altini, tuo didesnis poreikis juos sisteminti ir teorikai aikinti. Tad svarbu utikrinti vis teiss altini prieinamum mokslininkams. Negalint prieiti prie bent vienos kurios nors ries teiss altini, teiss doktrinos ivados tapt pavirutinikos, nenuoseklios, neisamios ir teiss doktrina niekada nebt stipri ir takinga. Pavyzdiui, vieai neskelbiant teism sprendim, mokslininkams bt sudtinga susipainti su teism praktika; nepublikuojant statym rengimo mediagos, teiss doktrina neturt galimybs isamiau analizuoti statym leidybos. Ketvirta, kuo maiau teis apibrta, aiki, kuo menkesn statym leidybos kokyb, tuo didesnis poreikis dogmatikai aikinti teis. iuo atvilgiu teiss doktrinos perspektyvos Lietuvoje tikrai didels.
1
Isamiau r.: Mikelnien D., Mikelnas V. Cit. op. P. 242-245.

117
Baigiant paymtina, kad alia nacionalins ne maiau svarbi ir usienio teiss doktrina. Pavyzdiui, kai teis aikinama remiantis lyginamuoju metodu, be usienio valstybi teiss doktrinos analizs neapsieinama. Kadangi Lietuvos CPK tvirtinta daug civilinio proceso institut, perimt i usienio valstybi teiss, usienio valstybi teiss doktrinos ir lyginamosios teistyros reikm aikinant ir taikant CPK ateityje dar labiau dids1. 2.3 CIVILINIO PROCESO TEISS NORMOS IR J YPATUMAI
1. SKIRIAMIEJI CIVILINIO PROCESO TEISS NORM BRUOAI
Teiss norma - tai pagrindin pozityviosios teiss lstel. Ji nustato tam tikr asmens elgesio standart ir tvirtina asmens subjektines teises ar pareigas2. Civilinio proceso teiss normos ris gali bti klasifikuojamos pagal vairius kriterijus: pagal nustatom elgesio taisykli privalomumo laipsn jos skirstomos imperatyvias (pvz., CPK 163, 282 str.) ir dispozityvias (pvz., CPK 164, 283 str.); pagal taikymo srit skirstomos : 1) bendrsias, taikomas bet kuriai teisenai arba visoms proceso stadijoms (pvz., CPK 42, 51 ir kiti straipsniai); 2) specialisias, taikomas tik kuriai nors vienai teisenai arba proceso stadijai (pvz., CPK 443 str.); 3) iimtines, nurodanias bendrosios ar specialiosios taisykls iimt (pvz., CPK 31 str.); pagal turin skirstomos : 1)reguliuojamsias, t. y. nustatanias civilini procesini teisini santyki subjekt teises ir pareigas (pvz., CPK 42 str.), ir 2) definicines, t. y. pateikianias atitinkamos svokos apibrim (pvz., CPK 177 str.); pagal nustatomos elgesio taisykls iraikos form skirstomos : 1) galiojamsias, t. y. suteikianias tam tikras procesines teises, galimyb atlikti atitinkamus procesinius veiksnius (pvz., CPK 51 str.); 2) pareigojamsias, t. y. nustatanias pareig atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (pvz., CPK 111 str.); ir 3) draudiamsias, t. y. formuluojanias tam tikr draudim, reikalavim susilaikyti atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., CPK 266-267 str.); pagal vidin konstrukcij skirs1 Lyginamosios teistyros taka ir reikm matyti ir usienio valstybi teism praktikoje; r.: The Use of Comparative Law by Courts / edited by U. Drobnig, S. van Erp. The Hague: Kluwer Law International, 1998. 2 The Oxford Companion to Law / by D. M. Walker. Oxford: Clarendon Press, 1980. P. 886, 1093.
118
tomos dviej ir trij element struktros normas. Civilinio proceso teiss normas paprastai sudaro du struktriniai elementai: hipotez ir dispozicija. Taiau yra ir trij struktrini element norm. Pavyzdiui, CPK 214 straipsnio pirmosios dalies norma turi tik hipotez ir dispozicij. Tuo tarpu CPK 215 straipsnio teiss normos, be hipotezs ir dispozicijos, turi ir sankcij. Yra vairi civilinio proceso teiss norm sankcij, pavyzdiui, spjimas, paalinimas i teismo posdi sals, bauda, aretas (CPK 103 str.). Nevykdant tam tikr procesini pareig ar ne laiku naudojantis procesinmis teismis, gali atsirasti grynai procesinio pobdio neigiam padarini. Pavyzdiui, praleidus procesin termin, nustatyt tam tikram veiksmui atlikti, prarandama teis j atlikti (CPK 75 str.); atsisakymas priimti aukim prilyginamas aukimo teikimui (CPK 124 str. 2 d.); vykstant baigiamosioms kalboms negalima remtis rodymais, netiltais nagrinjant byl i esms (CPK 253 str. 4 d.); per nustatyt termin be pateisinamos prieasties nepateikus atsiliepimo iekin, gali bti priimamas teismo sprendimas u aki (CPK 142 str. 4 d.) ir kita.
2. CIVILINIO PROCESO TEISS NORM GALIOJIMAS
Svarbu tinkamai nustatyti civilinio proceso teiss norm galiojim laiko atvilgiu, j galiojimo teritorij ir asmenis, kuriems jos galioja. Galiojimas laiko atvilgiu. Vienas i pagrindini teiss princip sako, kad statymas neturi grtamosios galios (lot. nova constitutio futuris formam imponere debet, non praeteritis), t. y. jis taikomas tik santykiams, atsiradusiems jam sigaliojus. statym ir kit teiss akt sigaliojimo tvark Lietuvoje reguliuoja 1993 m. balandio 6d. statymas Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo 1 ir sigaliojimo tvarkos" . Bendrj princip, kad statymas negali bti taikomas prie jam sigaliojant atsiradusiems santykiams, ne kart pabr Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas2. is principas galioja ir civilinio proceso teisje. Tai reikia, kad procesini veiksm, atlikt prie tai, kai priimtas naujas ar pakeistas galiojantis statymas, teisin reikm ir padariniai nustatomi pagal ankstesn statym, galiojus atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Pavyzdiui, jeigu nustatomas apeliacijos ar kasacijos
inios. 1993, Nr. 12-296. r., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., 1994 m. balandio 21 d. ir kitus nutarimus // Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendiniai, T. 2-12; LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 20 d. nutart c. b. Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, Nr. 3K-3-856/2000, kat. 43.
2 1
119
ribojimas, tai apeliacinis ar kasacinis skundas, paduotas prie sigaliojant tokiam statymui, turi bti nagrinjamas. Taiau kiekviena bendroji taisykl turi iimi. Galimi iskirtiniai atvejai, kai paiame statyme nurodoma jo grtamoji galia. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 9 d. nutarime buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo plenumas turi teis nagrinti civilines bylas, kurias iki 1990 m. kovo l l d . buvo inagrinjs Lietuvos TSR Aukiausiojo Teismo plenumas; Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. lapkriio 28 d. nutarimu1 Generaliniam prokurorui buvo pasilyta kreiptis su pareikimais teism dl grinimo darb asmen, atleist i darbo iki 1990 m. liepos 31 dienos. Jeigu paiame statyme nra specialios nuorodos dl jo grtamosios galios, btina vadovautis bendruoju principu, kad statymas taikomas tik ateity. Taiau taikant aptariam princip reikia atsiminti civilini procesini santyki specifik - iems santykiams bdingas tstinumas. Atsirad iklus civilin byl, jie pltojasi, keiiasi. Civilin byla nagrinjama ne vien dien ar savait, o kelis mnesius ar net metus. Tad civiliniame procese priimta kalbti apie teiss norm taikym ne tiek santykiams, kiek procesiniams veiksmams (CPK 3 str. 7 d.). Todl procesiniai veiksmai, atliekami sigaliojus statymui, turi atitikti naujo statymo reikalavimus, nesvarbu, jie atliekami k tik ar dar prie sigaliojant naujam statymui pradtoje byloje. iuo poiriu civilinio proceso teiss normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems prie sigaliojant tam tikroms normoms. Taiau iuo atveju nesusiduriame su grtamja statymo galia tikrj io odio prasme, nes procesiniai veiksmai, pavyzdiui, apeliacinio skundo padavimas, nra sandoris - juk po kiekvieno procesinio veiksmo eina daugyb kit procesini veiksm, o teisinius padarinius sukelia ne vienas, bet itisa procesini veiksm grandin. Siekiant ivengti nauj civilinio proceso teiss norm taikymo problem, paprastai, primus nauj ar pakeitus galiojant statym, nustatomas pereinamasis laikotarpis. Pavyzdiui, priimto naujojo CPK taikymo tvarka specialiai aptariama Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statyme. CPK 3 straipsnio septintojoje dalyje nustatyta analogika taisykl, kokia buvo ir 1964 m. CK 3 straipsnyje: Civilini byl procesas vyksta pagal bylos nagrinjimo, atskir procesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojanius civilinio proceso statymus."
inios. 1990, Nr. 30-758.
120
i lakonika norma neisprendia vis statymo galiojimo laiko atvilgiu problem. Byla gali bti nagrinjama ne vien ir ne du mnesius. Per t laik statym leidjas gali kelis kartus keisti proceso statymus. Galimi atvejai, kai keliant byl ir rengiantis j nagrinti galioja vieni, o atjus kitoms stadijoms - jau kiti proceso statymai. Kokiais proceso statymais tada reikt vadovautis? Teorijoje vieno atsakymo klausim nerasime. Vadinamosios vientiso proceso teorijos alininkai teigia, kad procesas yra nedalomas, todl civilinio proceso teiss normos, galiojusios keliant byl, turi bti taikomos iki pat baigiant bylos nagrinjim i esms bei vykdant teismo sprendim. Naujai priimtos teiss normos prie sigaliodamos neturi veikti proceso tvarkos. Tik ali susitarimu bylos nagrinjimui gali bti taikomas naujas statymas. i teorija abejotina, nes vargu ar alys savo susitarimu gali atidti statymo sigaliojim, juo labiau jeigu civilinio proceso teis bt laikoma vieosios teiss dalimi. Be to, i teorija reiktu statymo galios ignoravim. Proceso stadij teorijos alinink nuomone, pati proceso struktra - kelios stadijos - lemia, kad kiekvienai stadijai reikia taikyti t statym, kuris galiojo jai prasidedant. Kai stadija prasidjo galiojant vienam statymui, o vliau jis buvo pakeistas, byla esant tai stadijai turi bti baigta nagrinti pagal ankstesn statym, o kitai stadijai jau btina taikyti nauj. Treioji, vadinamoji procesini veiksm teorija aikina, kad kiekvienas procesinis veiksmas, kiekviena procesin teis ar pareiga turi bti gyvendinami pagal tada galiojus statym1. CPK 3 straipsnio septintosios dalies analiz leidia teigti, kad statym leidjas vadovaujasi dviem teorijomis - ir proceso stadij, ir procesini veiksm. Toks teorij derinimas" dar labiau komplikuoja proceso statym galiojimo laiko atvilgiu problem, nes yra procesini veiksm ir procesini teisi, gyvendinam tam tikr laik. Todl visikai manoma, kad taikant vien teorij bus prietaraujama kitai. Pavyzdiui, terminas bylos nagrinjimas" paprastai reikia treij civilinio proceso stadij. Tarkim, pradjus nagrinti byl teismo posdyje, priimamas naujas statymas, papildantis CPK nauju pagrindu palikti pareikim nenagrint, kurio iki bylos nagrinjimo pradios nebuvo. Pagal proceso stadij teorij, kol nepasibaigusi teisminio bylos nagrinjimo stadija, is naujas pagrindas palikti pareikim nenagrint negali bti taikomas. Taiau pagal procesini veiksm (iuo atveju palikti pareikim nenagrint) teorij teismas galt taikyti nauj statym.
Mays VI. Cit. op. P. 32-33.
121
Pavyzdys patvirtina, kad tokio teisinio statymo galiojimo laiko atvilgiu problemos sprendimo, koks nurodytas CPK 3 straipsnio septintojoje dalyje, ndienai, pasiyminiai ypa dana statym kaita, nepakanka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas taip pat grindiamas keliomis doktrinomis. Pavyzdiui, jo 3 straipsnis suteikia asmeniui, kuris pagal naujj CPK nebegali bti atstovas, teis ir toliau bti atstovu pradtoje byloje, kol siteiss teismo sprendimas. Toks principas reikia, kad remiamasi vientiso proceso doktrina. Taiau minto statymo 6 straipsnio antroji dalis grindiama jau kita doktrina. Civilinio proceso teiss norm galiojimo teritorija apibriama valstybs sienomis. Skirtingai nei materialiajai, proceso teisei eksteritorialumas nebdingas. Tad civilini byl nagrinjimo tvark lemia lex forum, t. y. bylos nagrinjimo vietos statymas. Pavyzdiui, CPK 802 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad usienio teism praymai suteikti teisin pagalb vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teis. Usienio teism sprendimai Lietuvoje taip pat vykdomi Lietuvos CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka (CPK 773 str.). Taiau galimi atvejai, kai ir proceso teisei bdingas eksteritorialumas. Pavyzdiui, tarptautin sutartis gali nustatyti, kad usienio valstybs teismo pavedimas ar sprendimas kitoje valstybje vykdomi pagal juos primusios valstybs civilinio proceso taisykles (CPK 802 str. l d.) (plaiau apie tai kalbama antrojoje io vadovlio dalyje). Civilinio proceso statym galiojimas teritorijoje svarbus ir kitu jurisdikcijos aspektu. Pavyzdiui, Lenkij ivykusiam Lietuvos Respublikos pilieiui autoavarijoje padarius alos, svarbu nustatyti, kurios valstybs - Lietuvos ar Lenkijos - teismo jurisdikcijai priklausys nagrinti alos atlyginimo byl. Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims gali bti nustatomas pagal du kriterijus - pilietybs ir gyvenamosios ar verslo vietos (lot. forum domicile) principus. Taikant pilietybs princip, teismo jurisdikcijai paprastai priklauso visos bylos, jeigu bent viena bylos alis yra teismo valstybs pilietis ar juridinis asmuo, iskyrus bylas dl turto, esanio usienio valstybje. is principas taikomas Pranczijoje1. Pagal antrj princip teismo jurisdikcijai priklauso vis asmen, kuri gyvenamoji ar verslo vieta yra toje valstybje, bylos, nesvarbu, kokia j pi2 lietyb. is principas taikomas Skandinavijos alyse . Ryki daugelio valstybi iuolaikins civilinio proceso teiss tendencija civilinio proceso
1 2
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 53. Lindell B. Cit. op. P. 66.
122
teiss norm galiojimo asmenims klausimus vis daniau reguliuoti ne nacionalinje teisje, o tarptautinse sutartyse ir konvencijose. Lietuvos CPK analiz leidia teigti, kad Lietuvoje taikomas forum domicile principas. Pavyzdiui, CPK 793 straipsnis suteikia teis kreiptis teism usienio valstybi asmenims ir asmenims be pilietybes ir utikrina jiems visas civilines procesines teises. Taiau kai kuriems asmenims civilinio proceso teiss normos netaikomos. Pavyzdiui, CPK 790 straipsnis tvirtina suverenaus imuniteto (angl. sovereign immunity) ir diplomatinio imuniteto doktrin.
3. CIVILINIO PROCESO TEISS NORM AIKINIMAS
CPK nra specialij norm, nustatani teiss aikinimo taisykles. Vienintele tokio pobdio norma pripaintina CPK 3 straipsnio pirmoji dalis, pakartojanti CK 1.5 straipsnio ketvirtj dal ir reikalaujanti statymus ir kitus teiss aktus aikinti vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo principais. Nesant CPK specialij teiss aikinimo taisykli, pagal analogij taikytinas CK 1.9 straipsnis, nustatantis pagrindinius teiss norm aikinimo kanonus. Kadangi CPK yra sisteminis teiss aktas, jo normos pirmiausiai aikintinos remiantis sisteminiu teiss aikinimo metodu. Be abejo, sisteminis teiss aikinimo metodas reikalauja kiekvien aikinam CPK norm sieti su Konstitucija, bendraisiais teiss principais, tarptautine teise ir t.t. 1 Nustatant tikrj vienos ar kitos CPK normos prasm taip pat btina vadovautis CPK 2 straipsnyje nurodytais civilinio proceso tikslais. Teism praktikoje yra nemaai pavyzdi, kai viena ar kita 1964 m. CPK norma buvo iaikinta remiantis statym leidjo ketinimu ir normos tikslu. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas 2 1964 m. CPK 354 straipsnio treiosios dalies 4-5 punktus, nurod, kad [...] naikinti teising teismo sprendim vien dl technins klaidos, padarytos suraant motyvuot teismo sprendim, bt neteisinga tiek ali, tiek ir vieo intereso poiriu. Teisingo teismo sprendimo naikinimas vien dl padarytos technins klaidos prietaraut statym leidjo, siekianio utikrinti teismo sprendim ir jais nustatyt teisini santyki stabilum, ketinimams. Be to, vertinus, kad teism sistema yra ilaikoma i mokesi moktoj l, tiek privataus, tiek ir vieo inr, pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 6 d. nutarti c. b. Magitex s.r.l. v. Teismo antstoli kontora prie Alytaus apylinks teismo ir kt, Nr. 3K-3-1066/2000, kai. 38.
123
tereso poiriu svarbu utikrinti kuo operatyvesn ir pigesn teismo proces. Teising teism sprendim naikinimas vien dl formali paeidim, pasireikiani raymo ar kitokiomis techninmis klaidomis, pareikalaut papildom ir ali, ir valstybs ilaid. Kai byla isprsta teisingai, tokiu atveju bt veltui gaitamas laikas ir vaistomos los, nes bylos rezultatas vis tiek nesikeist. Instancin teism sprendim pagrstumo ir teistumo sistema turi bti naudojama racionaliai ir protingai, t. y. tik t teismo sprendim naikinimui, kuriais i ties byla yra isprsta neteisingai ar kitaip paeidiant byloje dalyvaujani asmen teises, o ne technini klaid, kuri itaisymas nepakeist teismo sprendimo esms, alinimui. Per pastarj deimtmet padaryti CPK pakeitimai patvirtina statym leidj siekiant, kad teismo procesas tapt kuo racionalesnis, kiek manomai pigesnis ir operatyvesnis. O tai reikia, kad statym leidjas pasisako prie pernelyg didel proceso formalizavim. Teis bylos inagrinjim per proting laiko tarp yra viena pagrindini mogaus teisi, kurias garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Absoliuiai teisingo teismo sprendimo ioje byloje panaikinimas vien tik dl padarytos technins klaidos prietaraut iems statym leidjo ketinimams, mogaus teises tvirtinantiems tarptautiniams teiss aktams, teisingumo ir protingumo principams (CPK 11 str. 7 d.)."1 Be abejo, CPK normas btina aikinti remiantis ir lingvistiniu aikinimo metodu (CK 1.9 str. 2d.), istoriniu, lyginamuoju, teismo precedento ir kitais teiss ir teism praktikos pripaintais teiss aikinimo metodais2. 2.4 CIVILINIO PROCESO TEISS VIENODINIMAS
1. MATERIALIOSIOS IR PROCESO TEISS VIENODINIMO YPATUMAI
Tarptautinis ekonominis valstybi bendradarbiavimas, gyventoj migracija, integracija veria valstybes iekoti bd, kaip mainti civilinio proceso teiss skirtum. Todl, kaip minta, viena i iuolaikini civilinio proceso teiss tendencij yra jos vienodinimas. Taiau civilinio
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. balandio 26 d. nutartis c. b. A. Ivaenko v. Vilniaus apskrities valstybin mokesiu inspekcija, Nr. 3K-3-450/2000, kat. 3; taip pat r. LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gegus 10d. nutart c. b. G. Gutauskien v. R. Penelien, Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40; 2001 m. vasario 21 d. nutart c. b. J. Martinauskas v. J. Dobrovolskis, Nr. 3K-3-183/2001, kat. 11; 2000 m. kovo 8 d. nutart c. b. A. Grubliauskien v. S. Pailien ir kt., Nr. 3K-3-271/2000, kat. 35. 2 Isamiau r.: Mikelnien D., Mikelnas V. Cit. op.
124
1
proceso teiss vienodinimo laimjimai yra gerokai kuklesni nei materialiosios teiss vienodinimo. Galima nurodyti kelet prieasi, dl kuri civilinio proceso teis vienodinama kur kas liau. Pirma, civilinio proceso teisje galioja principas, kad proces lemia bylos nagrinjimo vieta (lot. forum regit processum). is principas reikia, kad teismas civilin byl visada nagrinja pagal savo, o ne pagal usienio valstybs civilinio proceso teis. Todl, skirtingai nei materialiosios teiss atveju, civiliniame procese taikytinos teiss klausimo nekyla. Dl ios prieasties neretai teigiama, kad usienio valstybi civilinio proceso teiss analiz, geras jos imanymas, taip pat nacionalins civilinio proceso teiss vienodinimas yra nereikmingi dalykai1. Antra, kadangi proceso teisei bdingas formalumas, jos vienodinimas reikt vienok ar kitok per deimtmeius ar net imtmeius susiformavusi byl nagrinjimo tvarkos formalum atsisakym. Dl ios prieasties konservatyvs teisininkai prieinasi bet kokioms naujovms ir nusistovjusi stereotip keitimui. Kita vertus, proceso teiss vienodinimui maiau dmesio skiria ir politikai. Geriausiai i ivad patvirtina faktas, kad kai kuriose valstybse civilinio proceso teis nra suvienodinta net ir nacionaliniu mastu. Pavyzdiui, kai kuriose federacinse valstybse apskritai nra vientiso CPK, o atskirose valstybs teritorijos dalyse galioja skirtingi civilinio proceso modeliai. Pavyzdiui, kai kuriose JAV valstijose, Kanados provincijose galioja skirtingos civilinio proceso taisykls (JAV suvienodinta tik procesas federaliniuose teismuose ir rodym institutas)2. itai lemia, kad advokatai paprastai praktikuoja tik vienoje valstijoje ar provincijoje. Net veicarijoje, kuri savo civilin teis suvienodino 1907-1912 m., civilinio proceso teis liko nesuvienodinta - veicarija neturi vientiso CPK, o civilin proces kiekviename kantone reglamentuoja kantono CPK (iskyrus vykdymo proceso, bankroto procedras ir proces veicarijos federaliniame aukiausiajame teisme, kuriuos reglamentuoja federaliniai statymai). Ne vienas mginimas parengti 3 vientis veicarijos CPK baigsi neskme . Toki padt galima aikinti ir tuo, kad politikai, palaikantys federacins valstybs isaugoLubinski K. Unifying Trends in the Progress of the Law of Civil Procedure // Comparative Law Review. 1998, vol. 8, p. 94. 2 Kane M. K. Cit. op. P. 1-3. 3 Habscheid W. J. Schweizerisches Zivilprozess- und Gerichtsorganisation-recht. Basei, Frankfurt am Main, 1986. S. 16-22.
1
125
jim ir santykin federacijos teritorini vienet savarankikum, civilinio proceso teiss vienodinim neretai supranta kaip pavoj federalizmo idjoms. Paymtina, kad nebuvo visikai suvienodinta ir Taryb Sjungos civilinio proceso teis. 1961 m. priimti TSR Sjungos ir sjungini respublik civilinio proceso pagrindai, kuriais remiantis buvo parengti sjungini respublik CPK. Nors priimti minti pagrindai ir Rusijos CPK panaudotas kaip modelis, kai kuri sjungini respublik CPK vis dlto kai kuo skyrsi1. Treia, civilinio proceso teis yra miri teiss aka, turinti ir privatins, ir vieosios teiss element. Vieosios teiss pradas civiliniame procese taip pat pripastamas vienu i ios teiss akos vienodinimo stabdi, nes valstybs daug lengviau susitaria dl privatins nei dl vieosios teiss vienodinimo princip. Vienodinant viej teis visada kyla valstybs suvereniteto problema, nes vieoji teis reglamentuoja privai asmen ir valstybs santykius, ia vyrauja vieosios tvarkos, vieojo intereso pirmumas, todl vieosios teiss vienodinimas gali bti nesiderinamas su iais prioritetais. Ketvirta, tarptautins prekybos srityje vis didesn pripainim ir populiarum gyja alternatyvus gin sprendimo bdas - komercinis arbitraas. Todl tarptautinis verslas yra labiau suinteresuotas tarptautinio komercinio arbitrao taisykli nei civilinio proceso vienodinimu.
2. CIVILINIO PROCESO TEISS VIENODINIMO TIKSLAI IR BDAI
Pagrindinis teiss vienodinimo tikslas - pasiekti geresn teiss norm, teisinio reglamentavimo kokyb. Poreikis vienodinti teis paprastai kyla paaikjus, kad skirting valstybi nacionalin teis tam tikr klausim reglamentuoja skirtingai arba neveiksmingai ir itai trukdo pltoti tarptautin ekonomin bendradarbiavim, tarptautin prekyb, kliudo laisvam asmen ir kapitalo judjimui ir panaiai. tiksl padeda pasiekti lyginamasis metodas: i pradi ianalizuojamas tam tikro klausimo reglamentavimas nacionalinje teisje, atliekami vairi valstybi teiss lyginamieji tyrimai, svarstomi vairs galimi teisinio reglamentavimo modeliai, aptariami j privalumai ir trkumai ir iekoma racionaliausio problemos sprendimo varianto. io proceso, jeigu jis, aiku, yra rezultatyvus, pabaigoje pasilomas naujas atitinkamo klausimo tei1 Isamiau r.: e c a . C., p e c y . Moca: ec
B . K . Oco6eoc epaypa, 1970.
c o x
126
sinio reglamentavimo variantas. Taigi teiss derinimas ir vienodinimas yra kokybikai nauj teiss norm krimas. Atsivelgiant vienodinimo mast, institucij, atsaking u proces, pobd ir kitas aplinkybes, atlikto darbo rezultatai forminami vairiais bdais: pasiraoma tarptautin konvencija, dvial tarptautin sutartis, priimamas pavyzdinis (tipinis) statymas, parengiama rekomendacija ir t.t.1 Pavyzdiui, Europos Taryba teiss vienodinimo rezultatus daniausiai formina konvencijomis arba Ministr Komiteto rekomendacijomis; Europos Sjunga - konvencijomis, direktyvomis ir reglamentais; UNCITRAL (Jungtini Taut Tarptautins prekybos teiss komisija) - konvencijomis ir pavyzdiniais (tipiniais) statymais; Hagos konferencija - konvencijomis ir panaiai2. Taiau pasiekti kokybikai nauj tam tikro klausimo teisin reglamentavim ne visada pavyksta. Neretai galutinis teiss derinimo ir vienodinimo rezultatas - konvencija, direktyva, pavyzdinis statymas ir t.t., nra teisinio tobulumo virn. Gali bti ir atvirkiai - jo kokyb yra net menkesn u teisin reglamentavim nacionalinje teisje. is faktas neturt kelti nuostabos, nes teiss vienodinimas yra sudtingas procesas. Kartais labai sunku suderinti skirtingus poirius, rasti visiems priimtin variant. Bet koks teiss vienodinimas yra i dalies ir atsisakymas susiklosiusi ilgamei teiss tradicij, teisins praktikos, nauj idj diegimas nacionalinje teisje. Neretai tarptautin konvencija ar kitoks tarptautinis dokumentas yra kompromiso rezultatas, o kompromisas reikia ir teisinio reglamentavimo neibaigtum, nenuoseklum ir vidin prietaringum. Vis dlto teiss vienodinimo spragos ir trkumai negali nustelbti jo reikms. Todl deramas proceso teiss vienodinimo ir jo rezultat imanymas reikmingas tiek teiss krimui, tiek teisinei praktikai.
3. GLOBALUS CIVILINIO PROCESO TEISS VIENODINIMAS
Civilinio proceso teiss, kaip ir materialiosios teiss, vienodinimo pradia siejama su XIX a. prasipltusiu tarptautiniu ekonominiu bendradarbiavimu ir globalizacija, gamybos ir paskirstymo kooperacija, specializacija, tarptautins prekybos apimties padidjimu. ie procesai skatino ir privaius asmenis, ir valstybes glaudiau bendradarbiauti teiss srityje. Pirmasis svarbus ingsnis vienodinant civilinio proceso teiMikelnas V. Privatins teiss harmonizavimas ir unifikavimas: lietuvikas variantas // Lietuvos teiss tradicijos. Vilnius: Justitia, 1997. P. 165-173. Kerameus K. D. Procedrai Harmonization in Europe // The American Journal of Comparative Law. 1995, vol. 43, p. 401-416.
127
s sietinas su 1893 m. pirm kart suaukta tarptautine Hagos konferencija tarptautins privatins teiss klausimais. Nors pagrindinis ios tarptautins organizacijos udavinys buvo vienodinti kolizin teis, taiau viena i pirmj konvencij, parengt ir priimt Hagos konferencijos dl tarptautins privatins teiss yra 1896 m. konvencija civilinio proceso klausimais. 1897 m. i konvencija pakeista papildomu protokolu, o 1905 m. parengta ir priimta nauja konvencija civilinio proceso klausimais - ji pakeit 1896m. konvencij. 1902m. buvo priimta speciali Hagos konvencija, reglamentuojanti ituokos ir separacijos byl jurisdikcijos klausimus. 1954 m. parengiama ir priimama nauja Hagos konvencija civilinio proceso klausimais - ji pakeit 1905 m. konvencij. 1954 m. Hagos konvencijos reikm rodo jos dalyvi gausa - ios konvencijos dalyvs yra Argentina, Armnija, Austrija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Kipras, ekija, Danija, Egiptas, Suomija, Makedonija, Kirgizija, Libanas, Moldova, Pranczija, Vokietija, Vengrija, Izraelis, Italija, Japonija, Latvija, Liuksemburgas, Marokas, Olandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Ispanija, Surinamas, vedija, veicarija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Vatikanas1. Hagos konferencija yra parengusi ir primusi ir daugiau konvencij civilinio proceso klausimais, kurios suderino ir suvienodino tam tikrus civilinio proceso teiss institutus: 1958 m. Konvencij dl byl, kylani i tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari, jurisdikcijos; 1958 m. Konvencij dl sprendim, susijusi su vaik ilaikymo prievolmis, pripainimo ir vykdymo; 1961 m. Konvencij dl usienyje iduot dokument legalizavimo panaikinimo; 1965 m. Konvencij dl vaikinimo byl jurisdikcijos, vaikinimui taikytinos teiss; 1965 m. Konvencij dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose teikimo usienyje; 1965 m. Konvencij dl sutartins jurisdikcijos; 1970 m. Konvencij dl sprendim ituokos ir separacijos bylose pripainimo; 1970 m. Konvencij dl rodym civilinse ir komercinse bylose rinkimo usienyje; 1971 m. Konvencij dl usienio teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo; 1973 m. Konvencij dl sprendim ilaikymo bylose pripainimo ir vykdymo; 1980 m. Konvencij dl tarptautins teiss kreiptis teism; 1985 m. Konvencij dl teiss, taikytinos patikjimo santykiams, ir sprendim patikjimo teiss klausimais pripainimo; 1996 m. Konvencij dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, sprenSzaszy J. International Civil Procedure. A Comparative Study. Budapest, Leyden: A. W. Sijthoff, 1967. P. 46-48; i konvencij Lietuva ratifikavo 2002 m. rugsjo 19 d.; r.: inios. 2002, Nr. 97-4250.
1
128
dim pripainimo, vykdymo ir bendradarbiavimo vaik gynimo bei t1 v atsakomybs srityje . Hagos konferencija 1998 m. baig rengti bene svarbiausio dokumento civilinio proceso klausimais - Konvencijos dl tarptautins jurisdikcijos ir usienio teism sprendim pripainimo projekt. Taiau dl nesutarim principiniais klausimais i konvencija kol kas nra pasirayta. is pavyzdys yra dar vienas rodymas, kad nra lengva derinti ir vienodinti civilinio proceso teis2. Taiau Hagos konferencija nra vienintel institucija, derinanti ir vienodinanti civilinio proceso teis. Sis klausimas yra ir kit tarptautini organizacij darbotvarkje. Pavyzdiui, Tarptautinis privatins teiss vienodinimo institutas (UNIDROIT) kartu su Amerikos teiss institutu (ALI) rengia Tarptautini civilinio proceso taisykli projekt3. Jungtini Taut Tarptautins prekybos teiss komisija (UNCITRAL) 1997 m. pareng Pavyzdin tarptautinio bankroto statym. Kelet svarbi konvencij civilinio proceso klausimais yra parengusios ir kitos tarptautins organizacijos - Tarptautin jr organizacija (IMO), Tarptautin civilins aviacijos organizacija (ICAO) ir kitos4.
4. CIVILINIO PROCESO TEISS VIENODINIMAS EUROPOJE
Iskirtini du civilinio proceso derinimo ir vienodinimo Europoje lygmenys. Pirma, tai Europos Tarybos lygmuo. Didiul poveik derinant ir vienodinant civilinio proceso principus turi Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir Strasbro teismo praktika. Europos Taryba taip yra primusi kelet svarbi konvencij specialiai civilinio proceso klausiniais, pavyzdiui, 1968 m. Konvencij dl informacijos apie usienio teis; 1977 m. Konvencij dl praym suteikti teisin pagalb perdavimo; 1980 m. Konvencij dl sprendim vaik prieiros klausimais pripainimo ir vykdymo ir vaik prieiros utikrinimo; 1990 m. Konvencij dl kai kuri tarptautini bankroto klausim. Kitas svarbus civilinio proceso teiss vienodinimo bdas Europos Tarybos darbe yra Ministr Komiteto rekomendacijos. I j paymtiChuah J. Statutes and Conventions on Private International Law. London: Cavendish Publishing Ltd., 1996. 2 International Jurisdiction and Foreign Judgements in Civil and Commercial Matters: Report Drawn up by Kessedjian Ch. The Hague, 1997. 3 Uniform Law Review. 2000, vol. 5, No 2, p. 276; Mikelnas V. The Proposed ALI/ UNIDROIT Principles and Rules of Transnational Civil Procedure and the New Code of Civil Procedure in Lithuania // Uniform Law Review. 2001, vol. VI, No 4, p. 981-993. Mikelnas V. Tarptautins privatins teiss vadas. P. 257.
129
1
nos 1984 m. Rekomendacija civilinio proceso supaprastinimo klausimais; 1994 m. Rekomendacija teismo nepriklausomumo klausimais; 1995 m. Rekomendacija apeliacijos klausimais ir kitos. Antra, tai Europos Sjungos lygmuo. Europos Sjungos valstybs civilinio proceso teis i pradi vienodino rengdamos konvencijas. Mintinos tokios konvencijos civilinio proceso klausimais: - 1968 m. Briuselio konvencija dl jurisdikcijos ir teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo; - 1995 m. Madrido konvencija dl bankroto procedr; - 1998 m. Konvencija dl jurisdikcijos ir teism sprendim bylose, kylaniose i eimos teisini santyki, pripainimo ir vykdymo. Taiau pastaraisiais metais rykja kita tendencija - civilinio proceso teis Europos Sjungoje pradedama vienodinti priimant reglamentus. Pavyzdiui, 2000 m. buvo priimti du svarbs reglamentai: vienas i j skirtas teismo ir neteismini dokument teikimo procedr suvienodinimui, kitas - jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimui ir vykdymui. Pastarasis reglamentas nuo 2002 m. kovo l d. turt pakeisti 1968 m. Briuselio konvencij. 2001 m. buvo priimtas reglamentas, nustatantis teism bendradarbiavimo principus renkant rodymus civilinse ir komercinse bylose. Civilinio proceso teis Europos Sjungoje mginama vienodinti ir kitokiais bdais. Pavyzdiui, 1987 m. buvo suburta dvylikos ekspert grup, vadovaujama Belgijos teiss profesoriaus M. Storme'o. Ji 1993 m. pareng Europos Sjungos valstybi civilinio proceso tei1 ss vienodinimo perspektyv, bd ir srii ataskait . Silomos labai vairios vienodinimo galimybs: vientisas Europos civilinio proceso kodeksas, vairi srii direktyvos arba reglamentai ir panaiai. Paymtina, kad dauguma ekspert Europos civilinio proceso kodekso parengimo galimyb vertina labai skeptikai ir kaip pagrindin klit nurodo labai skirting vairi valstybi poir kai kuriuos civilinio proceso institutus. Todl siloma vienodinti tik tam tikrus civilinio proceso teiss institutus, pavyzdiui, teismo ilaid, procesini termin, laikinj apsaugos priemoni ir panaiai2. Ekspert grup dirba toliau ir greitai reikia tiktis nauj jos darbo rezultat.
Rapprochement du Droit Judiciaire de l`Union eviropeenne / ed. M. Storme. Dordrecht, Boston, London, 1994. 2 Storme M. Uniform Procedure Rules in Europe // Unity of Civil Procedural Law and Its National Divergencies. Lublin, 1994. P. 302-30; Werlauff E. Common European Procedural Law: European Law Requirements Imposed on National Administration of Justice. Copenhagen: DJOF-Publishing, 1999; Lindblom H. Harmony of Legal Spheres. A Swedish View of the Construction of a Unified European Procedrai Law // European Review of Private Law. 1997, vol. 5, p. 11 - 46.
130
1
5. CIVILINIO PROCESO TEISS VIENODINIMAS KITUOSE REGIONUOSE
Europa nra vienintelis regionas, kur civilinio proceso teis vienodinama gana spariai. Pavyzdiui, 1988 m. parengtas Piet Amerikos pavyzdinis civilinio proceso kodeksas, susidedantis i 370 straipsni. kodeks atuoniolika met reng Piet ir Vidurio Amerikos proceso teiss institutas. is kodeksas tsia Kubos teisininko A. S. Bustamants vardu pavadinto 1928 m. Tarptautins privatins teiss kodekso tradicijas (Bustamants kodekse civilinio proceso teiss klausimams skirti 314-437 straipsniai). Nors 1988 m. kodeks savo nacionalin teis kol kas inkorporavo tik Urugvajus, taiau jo reikm reformuojant kit Piet Amerikos valstybi civilinio proceso teis nekelia abejoni 1 . I kit pasaulio region, kur ryks civilinio proceso rezultatai, paymtinos Skandinavijos valstybs, primusios kelet konvencij civilinio proceso klausimais. Vienodinti civilinio proceso teis siekia ir Nepriklausom Valstybi Sandraugos (NVS) valstybs. Pavyzdiui, 1992 m. Kijeve pasiraytas susitarimas dl gin, kylani i kins veiklos, sprendimo tvarkos; 1993 m. Minske pasirayta NVS Konvencija dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose; 1998 m. Maskvoje pasirayta konvencija dl arbitraini ir kini teism sprendim pripainimo ir vykdymo. Civilinio proceso teiss vienodinimo apvalga leidia daryti ivad, kad kol kas civilinio proceso teis derinama ir vienodinama fragmentikai. Taiau ir iandien pasiektus rezultatus btina racionaliai panaudoti tiek Lietuvos statym leidybai, tiek teism praktikai ir teiss doktrinai. iuolaikin tarptautins privatins teiss doktrina daugel klausim iri kiek kitaip, nei vertinta prie imt ar penkiasdeimt met. Pavyzdiui, iandien pripastama, kad abipusikumo principas sprendiant usienio teism sprendim pripainimo klausim yra atgyvena, o teismo ilaid ustato reikalavimas i usieniei prietarauja lygiateisikumo principui, kur garantuoja tarptautiniai mogaus teisi srities dokumentai.
C. de Miguel y Alonso. Le Code Type Iberoamericain. Les mouvements d'unification // Unity of Civil Procedural Law and Its National Divergencies. Lublin, 1994. P. 47-55.
131
TREIAS SKYRIUS CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI

3.1 CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIP SVOKA, KLASIFIKACIJA IR REIKM 1. PRINCIP SAMPRATA IR REIKM Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose ar suformuluotos teism praktikos ir teiss doktrinos, kurios ireikia proceso esm ir yra visos teiss akos pltros baz. Principas, kaip pagrindin idja, nuostata, gali bti tiek faktinis, tiek teisinis. Faktinis principas tampa teisiniu tik kai jo esm, turinys tvirtinami konkreiose teiss normose arba j pripasta teism praktika. Tik tada galima kalbti apie vieno ar kito principo paeidim, pasireikiant konkreios teiss normos paeidimu. Taiau teiss normose ne visada manoma velgti labai aikiai suformuluot vien ar kit princip, juo labiau tiksl principo pavadinim. Danai konkretaus principo vardijimas ar jo buvimas apskritai nustatoma tik analizuojant ir aikinant teiss norm visum. Viena vertus, kai kurios teiss normos gali pateikti tik pat principo pavadinim, o jo esm nusako jau kitos civilinio proceso teiss normos. Kartais teiss normoje yra tik trumpas principo turinio apibdinimas, o pat princip pavadina teiss doktrina. Taip pat yra teiss norm, kurios yra ir principai. Tokios teiss normos nenustato konkreios elgesio taisykls, o tik ireikia bendrj 1 idj, gyvuojani visame civiliniame procese (pvz., norma-principas yra Konstitucijos 109 straipsnio pirmoji dalis, teigianti, kad teisingum vykdo tik teismai). Civilinio proceso teiss principus lemia pati civilinio proceso esm ir tikslai (CPK 2 str.). Todl principai turi utikrinti civilinio proceso udavini gyvendinim, nes prieingu atveju bt ikreipta ir pati proceso esm ir nebt gyvendinti proceso udaviniai. Minta, kad
1 Andrews N. Cit. op. P. 11; isamiau apie teiss principus r.: Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai. Vilnius: Naujoji Rosma, 2001; Bayles M. D. Principles of Law. A Normative Analysis. Dordrecht: D. Reidel Publishing Compa-
ny, 1987.
132
CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI
civilinio proceso esm yra ir tai, jog teismas tikrina faktin ir teisin pareikto teisinio reikalavimo pagrstum. Tam, kad priimtas teismo sprendimas bt teisingas, t. y. atitikt ir tikrj teiss prasm, ir faktines bylos aplinkybes, btina nustatyti tokius proceso pradus, kurie leist teisingai ir minimaliausiomis laiko ir finansinmis snaudomis isprsti teisin konflikt. Vadinasi, civilinio proceso teiss principus privalu modeliuoti taip, kad teismo procesas bt patogus tiek teismui, tiek alims, tiek visai visuomenei ir utikrint racional teisingumo sistemos funkcionavim valstybje. Princip reikm yra keleriopa. Labai svarbu suvokti praktin princip reikm, nors danai manoma, kad princip aikinimas teorijos, o ne praktikos reikalas. Deja, su tuo negalima sutikti. Tiek teism praktika, tiek teiss doktrina patvirtina, kad galima skirti keturias sritis, kur principai yra svarbiausi. Principai labai svarbs statym leidybai. Tai reikia, kad, pirma, principai atlieka reglamentavimo funkcij. i funkcija reikia, kad valstyb reglamentuodama civilinius santykius ir leisdama statymus turi paisyti CPK 5-21 straipsniuose idstyt ir kit teiss princip1. statym leidjas, nustatydamas CPK 5-21 straipsniuose pagrindinius civilinio proceso teiss principus, kartu sipareigojo juos gerbti ir j laikytis tolesnje savo veikloje reglamentuodamas civilinius procesinius santykius. Bdami konstituciniai (pvz., teiss kreiptis teism, proceso vieumo, teism nepriklausomumo ir kt.), dauguma civilinio proceso teiss princip gali bti reikmingi sprendiant statymo ar kitokio teiss akto konstitucingumo klausim. Pavyzdiui, jeigu statymo ar kitokio teiss akto nuostatos prietarauja CPK nustatytiems civilins teiss principams, kurie yra ir konstituciniai principai, galima kreiptis dl atitinkamo teiss akto nuostat sutikimo su Konstitucija (Konstitucijos 102 str. l d.). Antra, principai atlieka interpretavimo funkcij. i funkcija reikia, kad CPK normas btina aikinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teiss principais, t. y. aikinamos normos turiniui reikia suteikti toki reikm, kad ji atitikt princip dvasi ir jiems neprietaraut. Todl visos CPK normos turi bti aikinamos sistemikai, siejant su CPK 5-21 straipsniuose nustatytais principais 2 . Pavyzdiui, CPK
1 Aplinkyb, kad statym leidjas yra saistomas teiss princip ir negali j paeisti bei priimdamas statymus privalo jais vadovautis, ne kart pabr Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teisinas: r., pvz., 1997 m. lapkriio 13d. sprendim // inios. 1997, Nr. 104-2645; 2000 m. gruodio 6d. nutarim // inios. 2000, Nr. 105-3318. 2 Mikelnien D., Mikelnas V. Cit. op. P. 226-230.
133
329 straipsnio treiosios dalies l punkte sakoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas apeliacine tvarka, jeigu pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl nesant nors vieno i byloje dalyvaujani asmen, nes jam nebuvo praneta teismo posdio laikas ir vieta. i norma teisingai suvokiama tik susieta su pagrindiniais civilinio proceso principais - ali teiss bti iklausyt ir tinkamo proceso princip. Priimti sprendim asmeniui tinkamai nepraneus bylos nagrinjimo vietos ir laiko yra didiausias i princip paeidimas. Treia, principai atlieka teiss sprag upildymo funkcij. Tai reikia, kad susidrus su teiss spraga ir nesant galimybs taikyti statymo analogij gin btina sprsti vadovaujantis teiss principais (CPK 3str. 5d.). Ketvirta, principai atlieka kolizij alinimo funkcij. Tai reikia, kad esant dviej ar daugiau CPK norm kolizijai pirmum reikia teikti normai, kuri labiau atitinka civilinio proceso teiss princip esm. Jeigu yra konkreios teiss normos ir civilinio proceso teiss principo kolizija, norm btina aikinti tokiu bdu, kad bt paalintas jos prietaravimas principams. Pavyzdiui, jeigu tam tikra teiss norma nustatyt, kad vienas ar kitas ginas dl teiss nepriklauso teismo kompetencijai, teismas turt priimti suinteresuoto asmens pareikim remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nustatytu teiss kreiptis teism principu. Penkta, principai labai svarbs teisikai argumentuojant, taigi atlieka argumentavimo funkcij. Tai reikia, kad alys gali panaudoti civilinio proceso teiss principus kaip savo reikalavim ar gynybos argumentus. Pavyzdiui, kaip vienas i kasacinio ar apeliacinio skundo motyv gali bti nurodytas konkretaus civilinio proceso teiss principo paeidimas, padarytas teismo nagrinjant byl. Kita vertus, tik teisingas princip suvokimas leidia teismui tinkamai pagrsti savo sprendimo ivadas1. Taiau nedert pulti kit kratutinum absoliutinti teiss princip reikms ir j taikymo. Principas, kaip kiekviena abstraktaus pobdio taisykl, gali turti ir turi iimi (lot. nulla regula sine exceptione). Pavyzdiui, nors pripastamas proceso vieumo principas, taiau kartu statymas nurodo iimtis, kai is principas netaikomas (Konstitucijos 117str., CPK l0 str.).
r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gegus 15 d. nutart c. b. Lietuvos ems kio bankas v. Marijampols rajono apylinks teismo Hipotekos skyrius, Nr. 3K-3-545/2000, kat. 14.
134
1
CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI
Taip pat paymtina, kad civilinio proceso teiss principai gali bti taikomi tik siningiems proceso dalyviams. Asmenims, piktnaudiaujantiems procesu ar kitaip nesiningai ar neteistai besielgiantiems, proceso principai negalioja. Pavyzdiui, atsakovas, kuris atsisako priimti aukim teism, vengia atvykti teismo posd ar trukdo greitai inagrinti byl, negali remtis kurio nors principo paeidimu, nes savo neteistais veiksmais pats juos ignoruoja. Absoliuiai taikant proceso principus nesiningiems proceso dalyviams bt paeidiami siningos alies interesai, kilt grsm veiksmingam teism sistemos funkcionavimui, bylos nagrinjimas eit aklaviet.
2. PRINCIP KLASIFIKACIJA IR TARPUSAVIO SANTYKIS
Civilinio proceso teiss principai gali bti klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus. Pagal tvirtinimo form skiriami konstituciniai, t. y. tvirtinti konstitucijoje, ir kituose statymuose nustatyti principai. i klasifikacija reikminga aikinant ir taikant teiss normas, nes konstituciniai principai turi pirmum, palyginti su bet kuriais kitais prin-. cipais. Pagal veikimo srit teiss principai gali bti klasifikuojami bendruosius, t. y. bendrus visai teiss sistemai (pvz., lygiateisikumo principas), tarpakinius galiojanius keliose teiss akose (pvz., dispozityvumo principas) ir akinius - galiojanius vienoje teiss akoje. Pagal taikymo srit ir subjektus civilinio proceso teiss principai gali bti klasifikuojami nustatanius: 1) ali procesin padt civiliniame procese (pvz., dispozityvumo principas); 2) teismo procesin padt ir vaidmen procese (pvz., teisj nepriklausomumo principas, vadovavimo procesui principas); 3) rodinjimo proces (pvz., laisvo rodym vertinimo principas); ir 4) bylos nagrinjimo tvark (pvz., odinio proceso principas)1. i klasifikacija reikminga tuo, kad padeda suvokti princip taikymo vairioms proceso stadijoms ir skirtingai teisenai ypatumus. Vieni principai turi bti vienodai taikomi visoms proceso stadijoms ir bet kuriai teisenai (pvz., procesinio ali lygiateisikumo principas), kiti - tik tam tikroms i j (pvz., odinio proceso principas). Paymtina, kad principai, kaip ir pati teis, nuolat pltojasi, kinta. Todl nra lengva nurodyti tiksl j skaii. Be to, poiris principus, j skaii ir klasifikavim skirtingose valstybse taip pat nra vienodas. Pavyzdiui, usienio valstybse iskiriami principai, kurie Lietuvos CPK nra tiesiogiai nustatyti. Antai Anglijoje iskiriami ali
Cremades B. M., Cabiedes E. G. Cit. op. P. 25-29.
135
sutaikinimo siekimo principas (angl. principle of promoting settlement), tinkamo praneimo principas (angl. principle of due notice), proceso udarumo principas (angl. principle of procedural privity), iki teisminio rodym atskleidimo principas (angl. principle of pre-trial disclosure)1, Pranczijoje inomi nemokamo teisingumo, kolegialumo, teismo sprendimo motyvavimo, dukart bylos nagrinjimo i esms (t. y. pirmosios ir apeliacins instancijos teisme) principai2. Ispanijoje iskiriami raytinio proceso, teisjo nealikumo, ali iniciatyvos ir rodym svarumo principai3. Princip vairov tik patvirtina, kad principai nra statikas reikinys. Jie yra pozityviosios teiss, teism praktikos ir teiss doktrinos raidos rezultatas. Todl ilgainiui kinta ne tik vieno ar kito principo turinys, bet atsiranda ir nauj princip. J atsiradim ir jau pripaint princip turinio pokyius skatina tarptautin teis, teiss vienodinimas, lyginamoji teistyra, teism praktika ir teiss doktrina. Paymtina, kad principai yra tarpusavyje susij. Todl vieno principo paeidimas reikia ir kito principo paeidim. Taigi paeidus vien princip vyksta tarsi grandinin reakcija, reikianti daugelio princip paeidim. Pavyzdiui, paeidus teiss bti iklausytam princip, paeidiami ir procesinio ali lygiateisikumo, dispozityvumo, rungimosi ir kiti principai. Pagaliau reikia prisiminti, kad galima kai kuri teiss princip konkurencija ar net prieyb. Pavyzdiui, be ribojim gyvendinant proceso vieumo princip bt paeidiamas asmens privataus gyvenimo nelieiamumo principas, tvirtintas Konstitucijos 22 straipsnyje. Neribotas spaudos dmesys teismo procesui, teisjo darbui gali reikti konstitucini princip - laisvs reikti sitikinimus ir gauti bei skleisti informacij (Konstitucijos 25 str.) ir teisj nepriklausomumo (Konstitucijos 109 str.) - prieprie. Esant civilinio proceso teiss princip konkurencijai ar konfliktui, statym leidjas ir teismas turi rasti pusiausvyr. Negalima ikelti vieno principo, ignoruojant ar paeidiant kit. Esant tokiai kolizinei padiai, reikia vadovautis princip subordinacijos, hierarchijos kriterijais, remtis protingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumo principais. Prireikus aukoti vien princip dl kito, reikia pasirinkti tok bd, kuris proceso alims bt maiausiai alingas, nes vis dlto jos yra pagrindiniai proceso dalyviai.
Andrews N. Cit. op. P. 18-19. Martin R., Martin J. Cit. op. P. 20-22. 3 Cremades B. M., Cabiedes E. G. Cit. op. P. 17-30. Isamiau apie vairius civilinio proceso teiss principus usienio valstybse r.: Access to Civil Procedure Abroad / edited by H. J. Snijders. Mnchen: C. H. Beck Verlag; The Hague: Kluwer Law International, 1996.
2 1
136
statym leidjas, siekdamas utikrinti princip tarpusavio darn, j neabsoliutina, o atvirkiai - siekia utikrinti j tarpusavio pusiausvyr. Dl ios prieasties dana princip kombinacija, vieno ar kito principo iimi nustatymas. Pavyzdiui, rungimosi ir dispozityvumo principai derinami su teisjo vadovavimo procesui principu; odinio proceso principas derinamas su raytinio proceso principu; daromos tiesioginio dalyvavimo principo, vieumo princip iimtys ir panaiai. Todl n vieno principo negalima analizuoti ir taikyti atskirai, btina t daryti sistemikai. 3.2 TEISMINS GYNYBOS PRIEINAMUMO PRINCIPAS Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas tvirtintas 1966 m. gruodio 19d. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 2 straipsnio treiojoje dalyje 1 , 1950 m. lapkriio 4 d. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, Teism statymo 4 ir CPK 5 straipsniuose. Jo esm, kad kiekvienam asmeniui, mananiam esant paeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teismin gynyba. Nors Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje kalbama apie galimyb teismo tvarka ginti tik paeistas konstitucines teises ir laisves, taiau princip btina suprasti gerokai plaiau ir vien jomis neapsiriboti. Kita vertus, Konstitucija tvirtina tik kai kurias subjektines teises, o kitas teises nustato kiti statymai ir statym lydimieji aktai. Be to, gali prireikti teismo tvarka ginti ne tik pai subjektin teis, bet ir statymo saugom asmens interes (CPK 5 str. l d.). Toks io principo turinio aikinimas ir supratimas grindiamas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nurodaniu, jog nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas [...] jis turi teis, kad jo byla bt nagrinjama [...] pa2 gal statym sudaryto nepriklausomo ir nealiko teismo" . i Konvencijos norma patvirtina, kad i esms kiekvien civilin teisin gin3 turi sprsti teismas.
inios. 2002, Nr. 77-3288. r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendim byloje Golder v. United Kingdom, 1975. od civilin" (civil), komentatori nuomone, btina suprasti paia plaiausia prasme, t. y. kaip bet kur teisin konflikt, iskyrus baudiamosios teiss reguliuojamos srities: Cappelletti M. Fundamental Guarantees of the Parties in Civil Proceedings : General Report // Fundamentai Guarantees of the Parties in Civil Litigation / edited by M. Cappelletti, D. Tallon. New York: Dobbs Ferry; Milano: Dott. A. Giuffre, 1973. P. 701.
2 1
137
Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart yra konstatavs btinum utikrinti real io principo, kartu ir vienos i pagrindini mogaus teisi gyvendinim. Pavyzdiui, panaikindamas teism nutartis, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. rugsjo 29 d. nutartyje nurod, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Teismins gynybos prieinamumo principas taip pat tvirtintas Teism statymo 4 straipsnyje ir CPK 4 straipsnyje. [...] ios statymins nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, mananiam, kad jo teiss yra paeistos, teismins gynybos prieinamum. Paymtina, kad teis ginyti atleidim i pareig yra viena i teisj nepriklausomumo garantij, kurios svarb pabr Jungtini Taut Organizacijos Generalin Asamblja, 1995 m. gruodio 13 d. patvirtinusi Pagrindinius teisj nepriklausomumo principus". CPK 26 straipsnis i esms tvirtino vis gin dl teiss inybin priklausomyb teismams, o CPK 29 straipsnis nustat teismins priklausomybs prioriteto taisykl. io straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad kilus abejonei ar galiojani statym kolizijai dl konkretaus gino inybingumo, ginas nagrinjamas teisme."1 Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. rugsjo 6d. nutartyje konstatavo, kad tiek teis kreiptis teism, tiek ir nuosavybs teis yra vienos pagrindini mogaus teisi, kurias gina Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Lietuvos CK (606 str.) ir CPK (482 str.) tvirtina tarptautins teiss prioriteto prie vidaus teis princip. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, ji tapo sudtine Lietuvos teis sistemos dalimi, todl teismai Lietuvos vidaus teis turi aikinti ir taikyti ios Konvencijos kontekste ir, esant vidaus teiss ir Konvencijos nuostat kolizijai, suteikti prioritet Konvencijos nuostatoms." Tokia ivada neabejotinai inspiruota Konstitucijos 135 straipsnio, kuris numato, kad Lietuva pripasta visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus. O vienas i toki princip tarptautins teiss virenybs prie nacionalin teis principas. Toje paioje byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas nurod, kad [...] civilini byl inybingumo klausim reikia sprsti remiantis pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, Europos mogaus teisi ir pagrindim laisvi apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos mogaus teisi teismo praktika. [...] Pripainus, kad
1 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. rugsjo 29 d. nutartis c. b. A. Motiejnas v, Lietuvos Respublika, Nr. 3K-7-470/1999, kat. 1.
138
bylos dl nuosavybs teiss atkrimo teismui apskritai neinybingos, pagrindins mogaus konstitucins teiss - nuosavybs teiss - gynimas priklausyt iimtinai nuo vieosios administracijos, kas prietaraut tiek Konstitucijos 30 straipsniui, tiek ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsniui ir ios Konvencijos Pirmojo protokolo l straipsniui."1 Btinum tiesiogiai taikyti Konstitucijos 30 straipsnio pirmj dal sprendiant teism kompetencijos klausim Lietuvos Aukiausiasis Teismas pabr ir 2002 m. vasario 5 d. nutartyje. ioje byloje teismai atsisak priimti iekov iekinio pareikim, kur jie pra pareigoti Generalin prokuratr atnaujinti baudiamj byl, motyvuodami tuo, kad Lietuvos baudiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 466 straipsnis nenumato galimybs kreiptis teism, todl tokie ginai nepriklauso teismo kompetencijai. Lietuvos Aukiausiasis Teismas su tokiais emesnij instancij teism argumentais nesutiko ir nurod, kad [...] Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio ir 30 straipsnio l dalies bei Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 2 dalies nuostatos pareikjui suteikia teis apsksti teismui prokuroro veiksmus, susijusius su baudiamosios bylos atnaujinimu dl naujai paaikjusi aplinkybi, bet toks skundas nagrintinas kompetentingo teismo baudiamojo proceso tvarka baudiamojoje byloje, o ne civilinio proceso tvarka civilinje byloje."2 Kartu Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pabrs, kad Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje tvirtintos teiss kreiptis teism gyvendinimo procesin tvark nustato specials statymai - CPK ir kiti statymai. Todl i teis btina gyvendinti laikantis statym nustaty3 tos procesins tvarkos . Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21d. nutartyje pabr, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje tvirtinta teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu. Kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark numato Lietuvos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareikimo formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam teism besikreipianiam asmeniui i tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teiLAT CBS teisj kolegijos 1999 m. rugsjo 6 d. nutartis c. b. P. Roeviien v. Panevio m. valdyba ir kt., Nr. 3K-3-384/1999, kat 35. LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis c. b. P. Div v. Lietuvos Respublikos generalin prokuratra, Nr. 3K- 7-518/2002, kat. 85.1. LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. birelio 9 d. nutartis c. b. S. A. Aleksandraviius v. Klaipdos apskrities centrinis patas, Nr. 3K-3-271/1999, kat. 5.
139
ss aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nra teisi be pareig. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, gyvendinantis savo teises, laikytsi statym. Asmuo, pareikiantis iekin, privalo tinkamai surayti iekinin pareikim, aikiai suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind. Nesant iekinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinjimas negalimas, nes nra teisminio nagrinjimo dalyko."1 Analizuodamas teiss kreiptis teism gyvendinimo mechanizm, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. balandio 12d. nutartyje nurod, kad kaip ir kiekviena teis, teis kreiptis teism turi bti realizuojama laikantis tam tikros statymo nustatytos tvarkos. Taigi pozityvius teisimus padarinius kreipimasis teism suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu i teis bus gyvendinama laikantis statym nustatytos tvarkos ir slyg. Konstitucins teiss kreiptis teism tvark nustato Lietuvos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos statymai. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punkt viena i tinkamo teiss kreiptis teism realizavimo slyg yra gino iankstinio neteisminio sprendimo tvarkos, statymo nustatytos atitinkamai byl kategorijai, laikymasis. Reikalavimas prie kreipiantis teism bandyti gin isprsti neteismine tvarka negali bti vertinamas kaip konstitucins teiss kreiptis teism varymas ar ribojimas, jeigu tokia tvarka yra nustatyta statymu, nra pernelyg biurokratika ar sudtinga, ir jeigu po to, kai asmuo reikalavim vykdo, jam yra suteikiama galimyb kreiptis teism. Jeigu i trij kriterij yra paisoma, iankstin neteismin gino sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teiss institutas. Jis galina ginus isprsti maesnmis laiko ir finansinmis snaudomis tiek pilieiams, tiek valstybei. Sprendiant klausim, ar iankstin neteismin gino sprendimo tvarka i ties yra nustatyta pagrstai ir ar ji neprietarauja konstitucinei teisei kreiptis teism, taip pat reikia atsivelgti gino specifik bei teismo ir kit valstybs institucij kompetencijos atribojimo btinum."2 Btinum utikrinti Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies gyvendinim Lietuvos Aukiausiasis Teismas pabr ir 2000 m. gegus 22 d. nutartyje nurodydamas, kad sprsdamas, ar laikytasi iankstins neteismins gino sprendimo tvarkos, [...] teismas negali apsiriboti tik formaliais kriterijais, o privalo atsivelgti visas bylai reikmingas aplinkybes. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
1 LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis c. b. M. Jankauskas v. K. Blaeviius ir te., Nr. 3K-3-203/2000, kat. 37. 2 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 12d. nutartis c. b. M. Jankauskas v. Jonavos rajono emtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999, kat. 35.
140
skyriaus teisj kolegija 1999 m. balandio 12d. nutartyje, priimtoje civ. byloje M. Jankauskas v. Jonavos rajono emtvarkos skyrius (Nr. 3K-3-49/1999), konstatavo, kad Lietuvos CPK 150 straipsnio l dalies 2 punkt ir kitus statymus, nustatanius privalom iankstin neteismin gino sprendimo tvark, btina aikinti Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, tvirtinanios teis kreiptis teism, kontekste. Tai reikia, kad sprendiant klausim, ar asmuo laiksi statymo nustatytos iankstins neteismins gino sprendimo tvarkos, btina atsivelgti ne tik pilieio, bet ir atitinkam valstybs institucij, kurias pilietis kreipsi, atliktus veiksmus. Tais atvejais, kai pilieio praymas nra svarstomas ir per teiss aktuose nustatytus terminus nepriimamas joks sprendimas arba valstybs ar savivaldos institucijos neatlieka veiksm, kuriuos jos privalo atlikti, negali bti pripastama, kad pilietis nesilaik iankstins neteismins gino nagrinjimo tvarkos. Prieingu atveju reikt, kad konstitucin teis kreiptis teism tampa priklausoma nuo vairi nepagrst biurokratini reikalavim ar klausimo sprendimo vilkinimo."1 Jeigu statymas koki nors gin dl teiss nagrinjim priskiria ne teismo, o kit, pavyzdiui, vykdomosios valdios, institucij kompetencijai, teiss teismins gynybos prieinamum principas reikalauja, kad asmeniui br garantuota teis sksti toki institucij priimt sprendim teismui. Dl ios prieasties civilini byl priskirtinumo teismui, t. y. teismo kompetencijos, klausimus gali reguliuoti tik statymas, o ne statym lydimasis aktas. CPK 22 straipsnis tvirtina i esms vis gin, kylani i privatins teiss reguliuojam santyki, priskirtinum teismams, o CPK 24 straipsnis nustato priskyrimo teismui pirmumo taisykl. Bet kuris, taigi ir teismins gynybos prieinamumo, principas gali bti formalus arba realus. Nepakanka tik formaliai garantuoti asmens teiss kreiptis teism, dar btina sudaryti ir protingas slygas iai teisei be klii gyvendinti. Deja, i tikrj pasinaudoti teise teismin gynyb nra jau taip paprasta. itai sunkina vairs veiksniai. Didelis yminis mokestis (CPK 80 str.), tai, kad kol kas nra veiksmingos nemokamos ar i dalies nemokamos teisins pagalbos, finansuojamos i valstybs l, sistemos, ilgi byl nagrinjimo terminai, auktos kvalifikacijos advokat stygius, nuolatinis statym keitimas ir pildymas bei kitos prieastys riboja aptariamo principo taikymo veiksmingum. io principo taikym gali riboti ir kiti veiksniai, pavyzdiui, teism priklausymas nuo vykdomosios valdios, labai trumpi kreipimosi teisLAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gegus 22 d. nutartis c. b. P. yas ir kt. v. Panevio apskrities virininko administracija ir kt., Nr. 3K-3-583/2000, kat. 35.
141
m ar kitoki procesini veiksm atlikimo terminai, ilgi byl nagrinjimo terminai, teismo sprendim nevykdymas, nemokamos teisins pa1 galbos nebuvimas ir kita . Pasakytina, kad teiss teismins gynybos prieinamum principo utikrinimo problema aktuali beveik visoms pasaulio valstybms. Todl jos ieko vairiausi bd iam principui ne tik formaliai deklaruoti, bet ir i tikrj gyvendinti. Daugelis valstybi neturtingiems asmenims garantuoja nemokam teisin pagalb, kai kurios (pvz., Pranczija) atsisako yminio mokesio, vairioms visuomeninms (pvz,, vartotoj teisi gynimo) organizacijoms suteikia teis pareikti iekinius kit asmen interesams ginti ir jiems atstovauti, paprastina teismo proces, kuria specializuotus teismus ir t.t.2 Teismins gynybos prieinamumo principas reikia, kad byl gali nagrinti tik teismas, steigtas pagal statym (Teism statymo 12 str. l d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio treiojoje dalyje draudiama taikos metu steigti teismus, turinius ypating galiojim. Todl kurti vairias institucijas, kad ir kokiais pavadinimais jos veikt, kokiems nors ginams sprsti laikytina io principo paeidimu,
r., pvz.: McBridge J. Access to Justice Under International Human Rights Treaties // The Parker School Journal of East European Law. 1998, vol. 5, No 1-2, p. 3-55; taip pat r.: Europos mogaus teisi teismo 1998 m. birelio 9d. sprendim byloje Twalib v. Greece, 1998; 1979 m. spalio 9d. sprendim byloje Airey v. Ireland, 1979; 1999 m. spalio 28 d. sprendim byloje Escoubet v. Belgium, 1999; 2000 m. sausio 25 d. sprendim byloje Miragall Escolano and others v. Spain, 2000; 2000 m. vasario 15d. sprendim byloje Garcka Manibardo v. Spain, 2000; 2000 m. kovo 28 d. sprendim byloje Georgiadis v. Greece, 2000; 2000 m. gegus 4 d. sprendim byloje Rotaru v. Romania, 2000; 2000 m. rugsjo 26 d. sprendim byloje Biba v. Greece, 2000; 2000 m. spalio 10 d. sprendim byloje Lagrange v. France, 2000; 2000 m. spalio 26 d. sprendim byloje Leoni v. Italy, 2000; 2001 m. sausio 11 d. sprendim byloje Platakou v. Greece, 2001; 2001 m. gegus 10d. sprendim byloje Z. And others v. United Kongdom, 2001; 2001 m. gegus 22 d. sprendim byloje Baumann v. France, 2001; 2001 m, birelio 19 d. sprendim byloje Kreuz v. Poland, 2001; 2001 m. liepos 10d. sprendim byloje Tricard v. France, 2001; 2001 m. spalio 11 d. sprendim byloje Rodriguez Valin v. Spain, 2001; 2001 m. liepos 31 d. sprendim byloje Mortier v. France, 2001; 2001 m. gruodio 6d. sprendim byloje Yagtzilar and others v. Greece, 2001; 2001 m. gruodio 6d. sprendim byloje Tsironis v. Greece, 2001; 2001 m. gruodio 13 d. sprendim byloje Metropolitan Church of Bessarabia and others v. Moldiva, 2001; 2001 m. gruodio 18d. sprendim byloje R. D. v. Poland, 2001. Kaip io principo paeidim galima nurodyti ir teism sprendim nevykdym, o tai ir pabr Europos mogaus teisi teismas 2003 m. kovo 6 d. sprendime, priimtame byloje Jasiuniene v. Lithuania, 2003. 2 r., pvz.: Access to Justice and the Welfare State / by M. Cappelletti. The Hague: Kluwer Law International, 1981; Dannemann G. Access to Justice: an Anglo-German Comparison // European Public Law. 1996, vol. 2, issue 2, p. 271292; Access to Civil Procedure Abroad; Reform of Civil Procedure. Essays on Access to Justice" /
1
142
jeigu teismui nebt suteikta teiss vertinti j priimtus sprendimus. Tokia ir Europos Teisingumo Teismo, ne viename savo sprendime patvirtinusio, kad turi bti utikrintas visuotinis gin dl teiss priskyrimas teismo kompetencijai, pozicija1. Iklus civilin byl teismins gynybos prieinamumo principas negali bti laikomas gyvendintu. Asmens teis teismin gynyb apima ir kitus aspektus: teis sining bylos nagrinjim, teis bti iklausytam, operatyv gino isprendim ir t.t. Teismin gynyb galima laikyti prieinama ir realia tik kai valstyb garantuoja, kad bet kuri civilin byl nagrins kvalifikuotas ir siningas teisjas. Prieingu atveju is principas tebt fikcija. Taigi teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas glaudiai susijs su kitais proceso principais. Realus jo egzistavimas ir taikymas priklauso nuo daugelio veiksni, taip pat nuo kit civilinio proceso princip realumo. Tam tikros teismins gynybos prieinamumo principo garantijos nurodytos CPK. Antai CPK 111 ir 135 straipsniai pateikia minimalius iekinio pareikimo formos reikalavimus, CPK 137 straipsnis nustato baigtin atsisakymo priimti iekinio pareikim pagrind sra; CPK 239 straipsnis pateikia baigtin bylos nutraukimo pagrind sra, CPK 83 straipsnis numato atvejus, kai asmuo atleidiamas nuo yminio mokesio, ir t.t. io principo gyvendinimo garantijos tvirtintos ne tik proceso statymuose, bet ir materialiosios teiss normose, pavyzdiui, CK 1.124-1.135 straipsniuose, reglamentuojaniuose iekinio senaties terminus, Teism statymo 14 straipsnyje, numataniame pirmosios instancijos teism krim ariausiai asmen gyvenamosios vietos; 2000 m. kovo 28 d. Valstybs garantuojamos teisi2 ns pagalbos statyme ir kitur. Toki garantij, be abejo, nepakanka. Btina pltoti ir gerinti nemokamos teisins pagalbos sistem, turti daugiau advokat, tobulinti j ir teisj kvalifikacij, kurti visuomens teisinio vietimo sistem. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principo nereikt suprasti pernelyg supaprastintai. is principas nereikia, kad teisedited by A. A. S. Zuckerman, R. Cranston. Oxford: Clarendon Press, 1995; Zuckerman A. A. S., Leipold D. Procedrai Devices for Speeding up Litigation in the English Civil Courts. Koln: Bundesanzeiger, 1998; Fundamentali lyginamoji studija apie teis teismin gynyb ir teismines gynybos prieinamum, nepraradusi savo reikms ir iandien, yra: Access to Justice. A World Survey / edited by M. Cappelletti, B. Garth. Milano: Dott. A. Giuffre; Alphenaandenrijn: Sijthoff and Noordhoff, 1978. Vol. I-IV. Koopmans T. Natural Justice Redivival The Right to a Fair Hearing in European Law. P. 183-185. 2 inios. 2000, Nr. 30-827.
143
CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIKA TEISES SAKA
mas turi nagrinti kiekvien socialin konflikt. Teismas skirtas ne bet kokiems, o ginams dl teiss sprsti. Todl teism turi bti kreipiamasi prireikus ginti paeist subjektin teis ar statymo saugom interes, isprsti teisin konflikt. Ne veltui CPK 5 straipsnis kalba ne apie bet kurio, o apie suinteresuoto asmens teis kreiptis teism. Suinteresuotumas btent ir turi pasireikti savarankiku teisiniu interesu ir btinybe j ginti. Tad kreipimasis teism vien siekiant patampyti" atsakov ar aikiai nepagrsto reikalavimo pareikimas laikytini piktnaudiavimu teise kreiptis teism ir argumentuojant aptariamu principu negali bti pateisinami. Beje, Pranczijos CPK 37 straipsnis taip pat nurodo, kad iekin gali pareikti tik asmuo, turintis teisin interes (pranc. intret lgitime). Komentatori nuomone, asmuo yra suinteresuotas tik kai pareikdamas iekin siekia materialiosios ar moralins naudos. Svarbu, kad interesas egzistuot, bt teistas ir realus1. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas taip pat nereikia, kad kilus teisiniam konfliktui btina i karto bgti su pareikimu teisin. Bylinjimasis teisme yra paskutin galimyb isprsti gin. Ir ali, ir visuomens interes poiriu daug priimtiniau kilus gin isprsti taikiai, nesikiant teismui, kitais metodais derybomis, tarpininkavimu, taikinimo procedra ir t.t. Todl teismins gynybos prieinamumo principo ribojimais nedert laikyti atvej, kai statymas pareigoja alis prie kreipiantis teism pamginti isprsti gin neteisminiu bdu, pavyzdiui, pareikti viena kitai pretenzij, kreiptis neteismines gin nagrinjimo institucijas. Isprendus gin neteismine tvarka, bt sutaupyta ali ir teismo darbo laiko, finansini itekli ir galbt isaugoti geri ali tarpusavio santykiai. Taiau aliai, nepatenkintai neteismine tvarka nagrinto gino sprendimo baigtimi, visada btina suteikti galimyb kreiptis teism. Kita vertus, ali nereikt versti laikytis neprotingai ilgos, biurokratins gino neteisminio sprendimo procedros. Pavyzdiui, reikalavimas sksti pareigno veiksmus pavaldumo tvarka kelis kartus vis auktesniam pagal pavaldum pareignui jau laikytinas teismins gynybos prieinamumo principo ribojimu. Aptariamo principo ribojimu taip pat nra pripastamas gino perdavimas sprsti arbitrau, nes arbitraas yra alternatyvus teismo procesui gino nagrinjimo bdas. Todl galiojantis arbitrainis susitarimas reikia, kad asmuo savanorikai atsisak teiss kreiptis teism ir pasirinko alternatyv gino sprendimo bd (CPK 23, 137 str. 2 d. 6 p.) ir CPK 5 straipsnio antroji dalis iuo atveju negali bti taikoma.
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 60.
144
Ar nagrinjamas principas yra absoliutus? Vienos nuomons iuo klausimu nra. Vieni teigia, kad is principas yra absoliutus ir jokie jo 1 ribojimai negalimi . Kiti mano prieingai ir teigia, kad teis kreiptis teism nra absoliuti, todl gali bti ribojama. Taiau kartu pabriama, kad tokie ribojimai galimi tik remiantis statymu, be to, pateisinamu pagrindu (tikslu) ir neturi bti neproporcingi siekiamam tikslui. Pavyzdiui, statymas gali nurodyti, kad prie kreipiantis teism btina pamginti isprsti gin neteismine tvarka, t. y. statymas gali nustatyti privalom iankstin neteismin gino sprendimo tvark; statymas gali kelti tam tikrus kiekybinius reikalavimus kreiptis teism, pavyzdiui, kad iekin gali pareikti tik keli akcininkai ar tik akcininkas, turintis deimt ar dvideimt procent akcij; statymas gali numatyti, kad nemokama valstybs teisin pagalba nesuteikiama; jeigu reikiami aikiai nepagrsti reikalavimai; io principo taip pat nepaeidia baud ar kitoki sankcij taikymas nesiningiems teismo proceso dalyviams ir panaiai2. Paymtina, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, jog gino iankstins neteismins sprendimo tvarkos nustatymas statyme pats savaime nereikia teiss kreiptis teism ribojimo. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. balandio 12 d. nutartyje nurod, kad konstitucins teiss kreiptis teism tvark nustato Lietuvos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos statymai. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punkt viena i tinkamo teiss kreiptis teism realizavimo slyg yra gino iankstinio neteisminio sprendimo tvarkos, statymo nustatytos atitinkamai byl kategorijai, laikymasis. Reikalavimas prie kreipiantis teism bandyti gin isprsti neteismine tvarka negali bti vertinamas kaip konstitucins teiss kreiptis teism varymas ar ribojimas, jeigu tokia tvarka yra nustatyta statymu, nra pernelyg biurokratika ar sudtinga, ir jeigu po to, kai asmuo reikalavim vykdo, jam yra suteikiama galimyb kreiptis teism. Jeigu i trij kriterij yra paisoma, iankstin neteismin gino sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teiss institutas. Jis galina ginus isprsti maesnmis laiko ir finansi1 Kan.Klamaris N., Efstratiou P. M. E. Access to Justice as a Fundamental Right // Revue Hellnique de Droit International. 1998, No l, p. 291-310. 2 r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1992 m. gruodio 16d. sprendim byloje De Geouffre de la Pradelle v. France, 1992; 1985 m. gegus 28d. sprendim byloje Ashingdone v. UK, 1985; 1986 m. liepos 8d. sprendim byloje Lithgow and others v. UK, 1986; 2000 m. rugsjo 19d. sprendim byloje Gnahor v. France, 2000; 2001 m. lapkriio 21 d. sprendim byloje McElhinney v. Ireland, 2001; 2001 m. lapkriio 21 d. sprendim byloje Al-Adsani v. United Kingdom, 2001; 2001 m. lapkriio 21 d. sprendim byloje Fogarty v. United Kingdom, 2001.
145
nmis snaudomis tiek pilieiams, tiek valstybei. Sprendiant klausim, ar iankstin neteismin gino sprendimo tvarka i ties yra nustatyta pagrstai ir ar ji neprietarauja konstitucinei teisei kreiptis teism, taip pat reikia atsivelgti gino specifik bei teismo ir kit valstybs institucij kompetencijos atribojimo btinum. Gin, susijusi su eme, specifik apsprendia ta aplinkyb, jog j sprendimas siejasi ne tik su teiss, bet ir techniniais - emtvarkos ir emnaudos projektavimo, matavimo, kitais klausimais, kuri sprendimas neeina teismo kompetencij. Be to, paymtina, kad iankstine neteismine tvarka sprendiant ginus, susijusius su nuosavybs teiss atkrimu em, teiss aktai pakankamai detaliai sureguliuoja piliei praym nagrinjimo tvark ir nustato atitinkam sprendim primimo terminus (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. rugsjo 29d. nutarimo Nr. 1057 98-123 punktai). Todl statym nustatyta iankstin neteismin kai kuri gin, susijusi su eme, sprendimo tvarka yra pateisinama."1 Nesutariama ir dl teismins gynybos prieinamumo (teiss kreiptis teism) turinio. Vieni mano, kad is principas apima tik teis kreiptis pirmosios instancijos teism ir atitinkamai neapima teiss kreiptis apeliacins instancijos teism ir kasacin teism. Todl apeliacijos arba kasacijos teis gali bti ribojama. Pavyzdiui, gali bti nustatyta, kad apeliacija tam tikrais atvejais negalima arba vesta leidim sistema2. Kiti mano atvirkiai, o btent kad teis kreiptis teism apima tiek teis kreiptis pirmosios instancijos teism, tiek apeliacins instancijos teism bei kasacin teism. Todl apeliacijos arba kasacijos ribojimai reikt teismins gynybos prieinamumo (teiss kreiptis teism) principo ribojim, o itai prietaraut ir tarptautiniams susitari3 mams mogaus teisi klausimais, ir Konstitucijai . Paymtina, kad CPK 5 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, jog teiss kreiptis teism atsisakymas negalioja. 3.3 TEISINGUM VYKDO TIK TEISMAS Konstitucijos 109 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai". i norma pakartota CPK 6 straipsnyje ir Teism statymo l straipsnyje. Atsakant klauLAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 12 d. nutartis c. b. M.Jankauskas v. Jonavos rajono emtvarkos skyrius, Nr. 3K-3-49/1999, kat. 35. 2 r, pvz., Europos mogaus teisi teismo 1996 m. spalio 23 d. sprendim byloje Levages Prestations Services v. France, 1996. 3 Kan.Klamaris N., Efstratiou P. M. E. Cit. op. P. 294.
1
146
sim, koks io principo turinys, pirmiausiai dert aptarti teisingumo svok. Teisingumas gali bti suprantamas dvejopai: materialiuoju teisiniu ir prigimtiniu poiriu. Materialiuoju teisiniu poiriu teisingumas yra materialiosios teiss norm gyvendinimas valstybs prievarta sprendiant ginus dl teiss1. Prigimtiniu poiriu teisingumas yra moralin kategorija, matas, kuriuo vertinamas mogaus elgesys, jo veiksmai vairiose gyvenimo srityse. Pagal mogaus veiklos sritis skiriamas socialinis (paskirstomasis), ekonominis, moralinis, politinis teisingumas ir t.t.2 Beveik kiekvien mogaus ir visuomens veiklos srit galima vertinti vadovaujantis teisingumo kriterijumi. Antai danai sakoma teisingas atlyginimas" (Konstitucijos 23 str.), teisinga kaina", teisingos sutarties slygos" ir t.t. Neretai manoma, kad teisingumas yra lygyb. Taiau tai netikslu. Teisingumas i tikrj susijs su lygybe, nes jis yra vienas i kriterij sprendiant, kas teisinga, o kas - ne. Bet teisingumo ir neteisingumo nustatymo kriterijus yra ne tik lygyb, bet ir kitos moralins kategorijos - gris ir blogis, monikumas ir nemonikumas, protingumas ir neprotingumas, siningumas ir nesiningumas bei kita3. Materialiuoju poiriu is civilinio proceso principas reikia, kad teismui yra suteikta iimtin teis valstybs vardu (Konstitucijos 109 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu) isprsti ali gin ir pasakyti, kuri alis teisi, kuri - ne, kuri kalta, kuri - ne, kurios reikalavimas pagrstas, o kurios - ne. Sprsdamas konkret gin teismas konkreioms bylos aplinkybms taiko materialiosios teiss normas, o siteisjs teismo sprendimas gyja res judicata gali. alys netenka teiss jo ginyti, praranda galimyb t pat gin perduoti i naujo sprsti teismui ar kitai institucijai. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir 4 vykdytinas (CPK 18 str.) . Atsisakius vykdyti teismo sprendim, teisCivil Procedure. 4th ed. / by J. Fleming, G. C. Hazard, J. Leubsdorf. Boston: Little, Brown and Co., 1992. P. 3. 2 Isamiau r.: Lucas J. R. On Justice. Oxford: Clarendon Press, 1980; Barry B. Teisingumo teorijos. T. 1. Vilnius: Eugrimas, 2002; Bayles M. D. Procedural Justice. Allocating to Individuals. Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 1990. 3 Anzenbacher A. Etikos vadas. Vilnius: Aidai, 1995. P. 242-244. 4 siteisjusio teismo sprendimo nevykdymas reikt Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio paeidim: r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1999 m. gruodio 14 d. sprendim byloje Antonakopoulos, Vortsela and Antonakopoulou v. Greece, 1999; 2000 m. kovo 28d. sprendim byloje Georgiadis v. Greece, 2000; 2000 m. balandio 6 d. sprendim byloje Comingersoll v Portugal, 2000; 2003 m. kovo 6 d. sprendim byloje Jasiuniene v Lithuania, 2003.
1
147
mas gali taikyti atitinkamas sankcijas ir priversti vykdyti sprendim panaudodamas valstybs prievartos aparat. ios procesins teismo veiklos ypatinga ir turinys, ir forma. Jokiai kitai institucijai valstyb nepaveda vykdyti toki funkcij kaip teismui. Ypating teismo vaidmen politinje visuomens sistemoje utikrina valdios padalijimo principas, nustatytas Konstitucijos 5 straipsnyje. Teismo funkcij suteikimas vykdomajai valdiai ar statym leidiamosios valdios veiksmai, uzurpuojantys teismo funkcijas, reikt, kad paeidiamas valdios padalijimo principas ir kartu paneigiamas pats principas, jog teisingum vykdo tik teismas. Btent dl ios prieasties Konstitucijos 11 straipsnis draudia steigti teismus, kuri galiojimai ypatingi. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart savo nutartyse yra pabrs teisingumo principo reikm civiliniam procesui. Pavyzdiui, analizuodamas proceso atnaujinimo instituto tikslus, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. vasario 21 d. nutartyje nurod, kad statym leidjas, nustatydamas proceso atnaujinimo institut, siek to paties tikslo, kaip ir nustatydamas teism sprendim instancins kontrols mechanizm (apeliacij ir kasacij) - utikrinti, kad bt vykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimo institutas leidia maksimaliai utikrinti, kad nebt palikti galioti galimai neteisti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padaryt fakto ir teiss klaid nepavyko itaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Todl procesas privalo bti atnaujintas, jeigu yra pagrstas pagrindas manyti, kad dl pareikjo nurodyt aplinkybi, kurias jis vardija kaip proceso atnaujinimo pagrind, byloje priimti teism sprendimai ar nutartys gali bti neteisti ar nepagrsti. Nurodytieji proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinim reglamentuojanias teiss normas taikyt ne formaliai, o atsivelgdamas io instituto paskirt ir statym leidjo ketinimus. Todl bet kuris pareikjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bti analizuojamas vis bylos aplinkybi kontekste, siekiant atsakyti klausim, ar pareikjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidia protingai abejoti byloje priimt teismo sprendim teistumu ar pagrstumu. Esant pagrstam pagrindui abejoti priimt teismo sprendim teistumu ir pagrstumu, atsisakymas atnaujinti proces vien formaliais argumentais reikt atsisakym vykdyti teisingum. Toks CPK 37117-37125 straipsni taikymas ne tik neatitikt i norm tikslo ir paskirties, bet ir reikt Konstitucijos 109 straipsnio l dalies paeidim."1
1 LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis c. b. J. Martinauskas v. J. Dobrovolskis ir kt., Nr. 3K-3-183/2001, kat. 118.
148
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. gegus 12d. nutartyje nurod, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l dal teismas, sprsdamas bylas, privalo siekti, kad jo sprendimai bt ne tik teisti, bet ir teisingi"1. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. balandio 12d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis tvirtina ne tik teismo teis, bet ir pareig sprsti kiekvien byl remiantis teisingumo principu. Atsivelgti teisingumo reikalavimus teism pareigoja ir Lietuvos CPK 11 straipsnio 7 dalis. Tai reikia, kad teisingumo kriterij turi bti paisoma ne tik nagrinjant ginus, kylanius i privatins teiss reguliuojam santyki, bet ir ginus, kylanius i vieosios teiss reguliuojam santyki."2 Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2000 m. birelio 7 d. nutartyje nurod, kad [...] CPK 325 straipsnio norma, kaip ir bet kuri kita, neturi bti taikoma formaliai ir panaudojama prie siningus teismo proceso dalyvius. i norma taip pat negali bti vertinama kaip klitis teismui vykdyti teisingum konkreioje byloje. Jeigu reikalauja teisingumas, apeliacins instancijos teismas ne tik turi, bet ir privalo priimti ir tirti naujus rodymus."3 Taigi teisingumas nesuderinamas su formaliu, mechaniniu poiriu teiss taikym, o reikalauja i teismo aktyviai, krybikai aikinti ir taikyti teis. Aptariamas principas glaudiai susijs su jau aikintu teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Teiginys, kad teisingum vykdo tik teismas, bt realus tik tada, jeigu visi ginai dl teiss priklausyt teismo kompetencijai ir kiekvienas suinteresuotas asmuo galt jam perduoti sprsti savo gin. Tam tikr gin dl teiss eliminavimas i teismo kompetencijos reikt ir principo, kad teisingum vykdo tik teismas, paneigim. Tokiu atveju galutiniu arbitru ir aukiausia instancija sprendiant ginus dl teiss ir taikant materialiosios teiss normas tapt ne teismas, o vykdomosios valdios ar kita institucija. Todl aptariamo principo realumui utikrinti btina tvirtinti visuotinio gin dl teiss priskirtinumo teismui ir priskyrimo teismui pirmumo princip (CPK 22, 24 str.).
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gegus 12d. nutartis c. b. S. Iliukien v. K. Maeikien ir kt Nr. 3K-3-120/1999, kat. 55. 2 1999 m. balandio 12d. nutartis c. b. H Juchneviius v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32; taip pat r.: 2000 m. spalio 2 d. nutart c. b. R Kuinskait v. Klaipdos miesto savivaldyb, Nr. 3K-3-910/2000, kat. 39; 2000 m. kovo 13 d. nutart c. b. Gyvenamj nam statybos bendrija Pasaga " v. D. Janauskien, Nr. 3K-3-285/2000, kat. 43. 3 LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. birelio 7 d. nutartis c. b. AB Anyki vynas" v. L.Mockus, Nr.3K-3-645/2000, kat. 46.
1
149
Pasakymas teisingum vykdo tik teismas" gis prasm taip pat tik tada, kai teismas i ties taps nepriklausomas utikrinus jam tinkamas siningo ir nealiko bylos nagrinjimo slygas. Taigi aptariamas principas glaudiai susijs su kitais proceso principais - teisj nepriklausomumo, tinkamo proceso, teiss bti iklausytam ir t.t. Teismas, nagrindamas ir sprsdamas bylas, danai susiduria su faktiniais santykiais, kuri dl koki nors prieasi teiss normos nereguliuoja. Tokiais atvejais statymas suteikia teismui teis isprsti ali gin taikant statymo ar teiss analogij (CPK 3 str. 5 d.). Teismui neretai tenka taikyti ir abstrakias, blanketines teiss normas, kuri taikymo galimyb kiekvienu konkreiu atveju palikta sprsti paiam teismui. Pavyzdiui, statyme vartojamos vertinamj poymi turinios svokos geri paproiai", didel ala", siningas valdytojas", didelis neatsargumas", sunki materialin padtis" ir t.t. Yra ir atvej, kai sprsti konkret klausim palikta teismo nuoirai. Pavyzdiui, CK 6.250 straipsnyje neturtins alos dyd paliekama nustatyti teismui savo nuoira. Nors tam tikrais atvejais teismas turi gana plai galimybi, taiau jos nra neribotos. Palikt jo nuoirai klausim teismas visada privalo sprsti vadovaudamasis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.). Tad antrasis principo teisingum vykdo tik teismas" aspektas yra moralinis, prigimtinis. Tai reikia, kad teismas pareigotas atidiai ianalizuoti ali pateiktus faktus ir, nesant konkreios teiss normos, priimti ir pagrsti sprendim vadovaudamasis teisingumo idja. Vadinasi, teisjas privalo turti gyvenimo patirties ir intuityviai suprasti visuomens nuostat, kas teisinga, o kas - ne. Sprsdamas byl remdamasis teisingumo kriterijumi, teisjas turi vadovautis visuomens suprantamomis ir visuotinai pripaintomis lygybs, silpnojo gynimo, siningumo ir kitomis moralinmis vertybmis. Vykdyti teisingum moraliniu poiriu yra daug sudtingiau ir sunkiau nei materialiuoju. Kvalifikuotam teisjui nra sudtinga teisingai iaikinti ir taikyti teiss norm. Taiau teisingai isprsti byl, kai konkreios teiss normos nra arba ji prietaringa ar neaiki, net ir kvalifikuotam teisjui nra paprasta. ia teismas tampa teisingumo suvokimo visuomenje barometru ir krju, o gino sprendimo variantas, suformuluotas teismo sprendime, - vieninteliu teisingu jo sprendimo variantu, nes niekas kitas negali kitaip isprsti to gino. Teismo pateiktas gino sprendimas nors formaliai ir turt bti laikomas teisingu, gali neatitikti nei ali, nei visuomens teisingumo suvokimo. Toks teismo sprendimas nepajgus utikrinti socialins taikos. Be to, ne tik alys, bet ir visa visuomen gali j vertinti neigiamai, reaguoti net labai drastikai.
150
Prisimintini Los Andelo vykiai, kai dalis gyventoj, nepatenkint teismo nuosprendiu, iteisinusiu keturis teisiamus policininkus, sukl riaues, per jas uvo eiasdeimt moni ir buvo nusiaubtas miestas, nuostoliai virijo milijard JAV doleri1. Tai dar kart rodo, kad teisjas, sprsdamas jo nuoirai paliktus klausimus, turi jausti visuomens teisingumo samprat. Be abejo, nemanoma pateikti recept, kaip teismui teisingai isprsti byl. Galima tik rekomenduoti, k jis turt atkreipti dmes taikydamas CPK 3 straipsnio pirmj ir etj dalis. Antai teisingumas reikalauja, kad sprendiant ginus pirmiausiai bt ginamos silpnesns alies, pavyzdiui, vartotojo, darbuotojo, invalido, teiss. Dl ios prieasties bylose, kuriose dalyvauja tokie asmenys, teismas turi bti aktyvesnis, iaikinti alims j procesines galimybes ir panaiai2. Todl, nesant konkreios teiss normos, teisingumas reikalauja isprsti gin silpnesns alies naudai. Teisingumas taip pat reikalauja atsivelgti pagrstus ir protingus abiej ali reikalavimus ir iekoti j interes pusiausvyros. Pavyzdiui, bt neteisinga moralins alos atlyginimo byloje i atsakovo priteisti toki sum, kad jis bankrutuot. Teisingumas reikalauja, kad, esant visoms kitoms lygioms slygoms, pirmiausiai bt ginama siningos alies teiss ir interesai, kad teismas vienodai dmesingai iklausyt abi alis3 ir t.t. Todl turdamas statymo suteikt teis sprsti savo nuoira, teismas turi siekti, kad bt priimtas ne tik teistas, bet ir teisingas sprendimas. Bt naivu reikalauti i teismo teisingai isprsti kiekvien byl. Daniausiai teismas sprendia klausimus, kurie pakankamai sureguliuoti teiss norm. Neteisingos teiss normos, kuri taikoma, teismas negali pakeisti. Tai statym leidjo prerogatyva. Vadinasi, neteisingos normos taikymas i esms reikt, kad ir teismo sprendimas yra neteisingas. Bet net ir iuo atveju teismas bt vykds teisingum, tiesa, tik formaliai. Kita vertus, neigiamus neteisingos teiss normos padarinius teismas gali suvelninti vairiais teiss aikinimo bdais, tiesiogiai taikydamas Konstitucij arba kreipdamasis Konstitucin Teism dl jos sutikimo su Konstitucija. Vadinasi, net tokiomis aplinkybmis teismas turt siekti gyvendinti teisingum tiek materialiuoju, tiek prigimtiniu
1 Hansen M. Different Jury, Different Verdict? // ABA Journal. 1992, vol. 78, p. 54-57. 2 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutart c. b. . Kitova v. A. Kitova ir kt, Nr. 3K-3-1096/2000, kat. 42. 3 Isamiau r.: Bayles M. D. Procedural Justice. Allocating to Individuals P. 19-37.
151
poiriu, nes teismo procesas yra vertybi pasirinkimas ir derinimas, todl principas, kad teisingum vykdo tik teismas neleidia teismui nusialinti nuo ios funkcijos vykdymo1. 3.4 TEISS TINKAM TEISMO PROCES PRINCIPAS Teiss sining ar tinkam teismo proces princip suformulavo JAV teismai, aikindami ir taikydami JAV Konstitucijos Penktj patais2. Vliau is principas tapo visuotinai pripastamas ir kit valstybi teisje. Teiss tinkam teismo proces princip tiesiogiai tvirtina Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis, nustatantis kiekvieno asmens teis, kad jo byl per proting laik lygybs ir vieumo slygomis inagrint pagal statym sudarytas nepriklausomas ir nealikas teismas, Teism statymo 34 straipsnis. io principo turin taip pat galima nustatyti analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius, Teism statymo 5 straipsn ir atitinkamus CPK straipsnius. Valstyb, garantuodama teis kreiptis teism teismins gynybos, kartu turi utikrinti, kad teismo procesas vykt siningai, operatyviai, kvalifikuotai, kad bt gerbiamos ali teiss, o byl nagrint nealikas ir neutralus teisjas. Taigi principo turin sudaro tokios, nuostatos: 1) ali gin turi nagrinti nepriklausomas ir nealikas teismas (lot. nemo judex in causa sua), pavyzdiui, bylos negali nagrinti jos baigtimi suinteresuotas teisjas (CPK 65-66 str.); tas pats teisjas negali nagrinti bylos pakartotinai (CPK 71 str.)3; 2) teismas turi bti sudarytas pagal statym, pavyzdiui, neteista teismo sudtis yra beslygikas pagrindas panaikinti sprendim apeliacine tvarka (CPK 329 str. 2 d. l p.) arba proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 str. l d. 8 p.); 3) alims, kitiems proceso dalyviams turi bti utikrinta teis teismo posdyje kalbti savo gimtja kalba ir turti vertj (Konstitucijos 4 117 str.) ;
Isamiau r.: Mikelnien D., Mikelnas V. Cit. op. P. 23- 46. r., pvz., JAV Aukiausiojo Teismo sprendim byloje Mathews v. Eldridge, 424 U.S. 319, 335 (1976). 3 r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1999 m. rugsjo 16d. sprendim byloje Buscemi v. Italy, 1999; 2000 m. gruodio 21 d. sprendim byloje Wettstein v. Switzerland, 2000; 2001 m. lapkriio 15d. sprendim byloje Werner v. Poland, 2001. 4 odinio proceso principo ribojimas gali reikti ir teiss tinkam teismo proces paeidim: r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. balandio 27 d. sprendim byloje L. v. Finland, 2000.
2 1
152
4) bylos nagrinjimas turi vykti ne u udar dur, o vieai (Konstitucijos 117str.); 5) teismas privalo iklausyti kiekvien al (lot. audi alteram parteni) ir negali priimti sprendimo, nesuteiks galimybs kalbti kitai aliai (lot. in audita altera parte); nepalankaus sprendimo primimas asmeniui, kuris netrauktas byl ar neinformuotas apie teismo posdio viet ir laik, yra beslygikas pagrindas panaikinti j apeliacine tvarka (CPK 266 str., 329 str. 2 d. 2 p.) arba atnaujinti proces (CPK 366 str. 1d. 7 p.); 6) ali gin teismas privalo isprsti per protingai trump laik, nes ltas" teisingumas yra blogas teisingumas (CPK 7, 8 str.); 7) teismas privalo motyvuoti savo sprendim (CPK 270 str.); 8) procese turi bti utikrintas procesinis ali lygiateisikumas; viena alis negali bti labiau privilegijuota nei kita (CPK 17 str.); 9) kiekviena alis privalo bti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posdio viet ir laik, kit procesini veiksm atlikimo viet ir laik bei kitos alies veiksmus (CPK 117-131 str.); 10) alims turi bti sudaryta galimyb vesti byl per atstov (CPK 51 str.); 11) bylas turi nagrinti kvalifikuoti teisjai (Teism statymo 92-93 str.)1; 12) neigaliniai aliai valstyb privalo garantuoti teis nemokam teisin pagalb (CPK 99 str.); 13) alims turi bti suteikta teis apsksti, j manymu, neteising ir nepagrst teismo sprendim; 14) alims privalo bti sudarytos tinkamos slygos susipainti su 2 visa bylos mediaga (CPK 42 str.) ; 15) valstyb privalo garantuoti, kad siteisjs teismo sprendimas bt vykdytas ir itaip utikrintas ali santyki stabilumas. Taigi principo turinys labai platus3, todl jis teism praktikoje neretai paeidiamas. Teiss tinkam teismo proces paeidimas pasireikia vairiai: tinkamai nepraneama alims posdio vieta ir laikas,
Auktos kvalifikacijos teisjai laikomi btina realaus teisingumo gyvendinimo prielaida; r., pvz.: Educating Judges. Towards a New Model of Continuing Judicial Learning / by Armytage L. The Hague: Kluwer Law International, 1996. 2 r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. sausio 25 d. sprendim byloje Slimane Kaid v. France, 2000; 2000 m. sausio 11 d. sprendim byloje Quadrelli v. Italy, 2000; 2000 m. vasario 8d. sprendim byloje Voisine v. France, 2000; 2001 m. gruodio 20 d. sprendim byloje Buchberger v. Austria, 2001. r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendim byloje APHEN ldozdtteinek Szovetsge and others v. Hungary, 2000.
1
153
nepagrstai neleidiama idstyti savo argument, nepalankus sprendimas priimamas asmeniui, netrauktam byl, byl nagrinjantis teisjas yra asmenikai ar kitaip suinteresuotas jos baigtimi, byla, paeidiant vieumo princip, nagrinjama u udar dur, ir t.t. Viena i tinkamo proceso garantij yra teisj nualinimo institutas. Siekiant utikrinti teisj nepriklausomum, nealikum ir neutralum, taip pat proceso dalyvi pasitikjim nagrinjaniu byl teisju, statyme suteikiama teis byloje dalyvaujantiems asmenims pareikti teisjui (ar visos sudties teismui) nualinim. 3.5 TEISJ IR TEISM NEPRIKLAUSOMUMO, NEALIKUMO IR KLAUSYMO TIK STATYMO PRINCIPAI Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisjai ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Tokios nuostatos laikomasi ir CPK 21 straipsnyje, ir Teism statymo 2-3 ir 5 straipsniuose. is principas nustatytas ir tarptautiniuose dokumentuose: Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 14 straipsnyje; Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje; 1985 m. Jungtini Taut pagrindiniuose teism nepriklausomumo principuose; 1998 m. Europos teisj asociacijos teisj statuso chartijoje; Tarptautins teisj asociacijos Visuotinje teisj chartijoje; 1994 m. Europos Tarybos rekomendacijoje dl teisj nepriklausomumo. Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas glaudiai susijs su jau aptartais civilinio proceso teiss principais. Teismas gali teisingai taikyti materialiosios teiss normas ir utikrinti sining proces tik jeigu jam nedarys takos nei alys, nei kiti asmenys ar valstybs institucijos. Taigi teisj nepriklausomumas yra btina slyga utikrinant, kad byl nagrint nealikas ir neutralus teisjas. Teisj nepriklausomumas, kaip pagrindinis teismo veiklos principas, buvo pabriamas ir ikikarins Lietuvos teiss doktrinoje. VI. Mays ra, kad [...] pirmutine ir svarbiausioji slyga turi bti teisj nepriklausomumas. Remtis statymais ir sine sprsdamas byl, teisjas gali tik tuokart, kai jis nejauia i niekur pavojaus dl savo sprendimo, o pavojus jam gali bti i valstybs valdios organ ir i asmen, kuri interesai sprendimu bt ugaunami." Teisj nepriklausomumui utikrinti, VI. Maio nuomone, btina udrausti teisjui dirbti kit darb, garantuoti jo tarnybos pastovum, byl nagrinjimo kolegialum, instancin teism sprendim tikrinimo sistem, tinkam teisjo atlyginim, nealik teisj atrankos ir skyrimo siste154
m . Teisj nepriklausomumas neliko tik doktrinos tyrinjimo dalykas. Jis buvo tvirtintas 1933 m. Lietuvos teism santvarkos statyme. Jo 134 straipsnis nurod, kad teisjas daro sprendimus, klausydamas savo sins ir statym". statymo 142 straipsnis draud teisjui turti kit valstybs ar savivaldybs tarnyb, versl ar dirbti kit darb, iskyrus pedagogin, dalyvauti atliekant politinio pobdio veiksmus, galinius susilpninti pasitikjim teisjo nealikumu. Teism ir teisj nepriklausomumas suprantamas dvejopai2. Pirma, nepriklausomumas reikia funkcin, arba institucin, teism sistemos nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios. Tai reikia, kad teismas vykdo teisingum vadovaudamasis tik teise ir savo teisine smone. Bet koks statym leidiamosios ar vykdomosios valdios kiimasis teism veikl, susijusi su teisingumo vykdymu, finansiniu, organizaciniu ar kitokiu teism priklausymu nuo kit valdi reikia io principo paeidim. is nepriklausomumo aspektas reikalauja, kad teismo kompetencij nustatyt tik statymas, o kitos valdios nesikit srit, kuri priskirta teismo kompetencijai, kaip ir teismas nesikit kit valdi kompetencij. Antra, is principas reikia asmenin teisjo nepriklausomum sprendiant ir nagrinjant konkreias bylas, t. y. teisjo nepriklausomum nuo bylos ali, j atstov, teismo pirmininko ar kit koleg (iuo atvilgiu viena i pagrindini teisjo asmeninio nepriklausomumo garantij yra atskirosios nuomons institutas), politini partij, verslo arba kitoki grupuoi ar iorini jg. Teisjo nepriklausomumas reikia, kad jis, sprsdamas bylas ir priimdamas sprendimus, vadovaujasi tik teise ir savo teisine smone. Jeigu teisjo sprendim veik kokios nors paalins jgos, kyla pagrst abejoni dl jo nepriklausomumo3. Taigi iuo aspektu teism ir teisj nepriklausomumas reikia proceso siningum. is nepriklausomumo aspektas reikia ir teisjo nealikum, t. y. situacij, kai teisjas, priimdamas sprendim, nebuMays VI. Cit. op. P. 41-56. Larkins Ch. M. Judicial Independence and Democratization: A Theoretical and Conceptual Analysis // The American Journal of Comparative Law. 1996, vol. 4, No 44, p. 605-626; The Role and Independence of the Judiciary and the Administration of Justice in the Perspective of the Rule of Law. Introductory Report to the Conference Rule of Law", 23-24, June 1997, Noordwijk, The Netherlands. F. M. van Asbech Centre for Human Rights Studies. Leyden, 1997; Sherry S. Independent Judges and Independent Justice // Law and Contemporary Problems. 1998, vol. 61, No 15, p. 15. 3 Moller G. Cit. op. P. 295. Teisjo asmeniko nepriklausomumo ir nealikumo kriterijus Lietuvos atvilgiu suformulavo Europos mogaus teisi teismas 2000 m. spalio 10d. sprendime, priimtame byloje Daktaras v. Lithuania, 2000.
2 1
155
vo nei objektyviai, nei subjektyviai veikiamas paalini veiksni. Vadinasi, nepriklausomas ir nealikas yra toks teisjas, kuris nra i anksto nusistats dl bylos baigties ar ja asmenikai suinteresuotas, t. y. jis yra neutralus, gin sprendia vadovaudamasis teise ir savo teisine smone. Taigi teisj nepriklausomumas yra teismo nealikumo garantija. Kita vertus, nepriklausomumas nra savitikslis dalykas. Ir priklausomas teisjas gali bti siningas. Taiau nepriklausomo teisjo alikumo rizika yra maesn nei priklausomo. Todl visuotinai pripastama, kad nepriklausomumas yra btina nealikumo prielaida1. Taigi apibendrinant galima teigti, kad teism ir teisj nepriklausomum sudaro tokie elementai: 1) teisjas, sprsdamas bylas, vadovaujasi tik teise ir savo teisine smone ir yra laisvas nuo bet kokios iorins takos (vadinamasis materialusis nepriklausomumas); 2) teisjui btina sudaryti atitinkamas darbo slygas, utikrinanias, kad bylos bus sprendiamos be jokios iorins takos, o tik vadovaujantis teise ir teisine smone (vadinamasi asmeninis nepriklausomumas); 3) teisjas turi teis dalyvauti administruojant teisingumo sistem (vadinamasis kolektyvinis nepriklausomumas); 4) teisjas privalo bti laisvas nuo auktesns teismo valdios ir nuo teismo, kuriame dirba, vadov takos (vadinamasis vidinis nepriklausomumas)2. Aptariamo principo svarb pabr Jungtini Taut Organizacijos Generalin Asamblja, 1985 m. gruodio 13 d. patvirtinusi Pagrindinius teisj nepriklausomumo principus. Europos Tarybos Ministr komitetas, atsiliepdamas dokument, 1994 m. spalio 13d. prim rekomendacij valstybms, Europos Tarybos narms, Dl teisj nepriklausomumo princip utikrinimo"3. Abu dokumentai, pabrdami teism svarb garantuojant ir ginant mogaus teises ir utikrinant staJudicial Independence in the Age of Democracy: Critical Perspectives from around the World / edited by P. H. Russell, D. O'Brien. Charlottesville, Va., London: University Press of Virginia, 2001. P. 1-24. 2 Krapac D. Independence of Judges and Postulates of the Rechsstaat: German Experiences and Croatian Problems // Croatian Critical Law Review. 1997, vol. 2, p. 43-100. 3 Resolution No 40/146 of the General Asambly of the United Nations of 13 December, 1995 Basic Principles on the Independency of the Judiciary"; Recommendation No R (94) 12 of the Committee of Ministers to Member States on the Independence, Efficiency and Role of Judges, adopted by the Committee of Ministers on 13 October, 1994.
1
156
tymo virenyb demokratinje visuomenje, rekomendavo valstybms tvirtinti princip savo konstitucijose ar kituose statymuose. Generalins Asambljos rezoliucijoje suformuluoti tokie pagrindiniai teisj nepriklausomumo principai: 1) teisj nepriklausomum turi gerbti ir utikrinti visos valstybins ir nevalstybins institucijos; 2) teisjai turi sprsti bylas nealikai, vadovaudamiesi bylos aplinkybmis ir statymu ir tokiomis slygomis, kurios neleist taikyti jiems joki ribojim, daryti netinkamos takos, tiesioginio ar netiesioginio spaudimo ar grasinti, nesvarbu, kokie io poveikio prieastys ir altiniai; 3) teisjams turi bti suteikta teis sprsti visus teisinius klausimus ir tik jiems turi priklausyti iimtin teis nusprsti, ar klausimas priklauso teismo kompetencijai; 4) niekam neturi bti leista kitis byl nagrinjim; 5) teismo sprendimai negali bti nagrinjami i naujo jokia kita tvarka, iskyrus apeliacine ir jai prilyginta tvarka, ir tik remiantis statymu; 6) teisjai privalo vesti proces siningai ir gerbti ali teises; 7) valstyb turi utikrinti adekvaias las, leidianias teisjams tinkamai vykdyti savo funkcijas. Lietuvos ir usienio praktika rodo, kad teism nepriklausomumo princip gali paeisti statym leidjo ar kitoki valstybs institucij veiksmai, pavyzdiui, kai iklus civilin byl priimamas naujas sta1 tymas, turintis takos bylos baigiai ; atsisakoma vykdyti teismo spren2 dim arba jis vykdomas labai ilgai ir panaiai3.
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendim byloje Zielinski and Pradal and Gonzalez and others v. France, 1999; 2000 m. lapkriio 7 d. sprendim byloje Anagnostopoulos v. Greece, 2000; 2000 m. lapkriio 30 d. sprendim byloje Edoardo Palumbo v. Italy, 2000; 2001 birelio 28 d. sprendim byloje Agoudimos and Cefallonian Sky Shipping Co. v. Greece, 2001. 1 r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. kovo 28 d. sprendim byloje Georgiadis v. Greece, 2000; 2000 m. balandio 6 d. sprendim byloje Comingersoll v. Portugal, 2000; 2003 m. kovo 6 d. sprendim byloje Jasiuniene v. Lithuania, 2003. 3 r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. liepos 18d. sprendim byloje Sener v. Turkey, 2000. Europos mogaus teisi teismas 1994 m. byloje Beaumartin v. France pripaino, kad teismo nepriklausomumas paeidiamas, kai teismas inagrinja byl pagal vykdomosios valdios institucijos gautas statym aikinimo instrukcijas; 1971 m. byloje Ringeisen v. Austria jis pripaino, kad princip paeidia teisj skyrimas tam tikram terminui. Kaip vien i vykdomosios valdios mginim kitis teism darb pavyzdi galima nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. kovo 19d. nutarim Nr. 313; r.: inios. 1998, Nr. 28-743.
1
157
Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija taip pat pabria iimtin teismo teis sprsti, ar byla priklauso jo kompetencijai; draudim i naujo vertinti teismo sprendimus kita, nei statymo nustatyta apeliacine ar jai prilyginta tvarka; neleistinum vyriausybei ar kitai institucijai keisti teismo sprendim, iskyrus amnestijos ar malons atveju, ir tik remiantis statymu; vykdomosios ir statym leidiamosios valdi pareig garantuoti teisj nepriklausomum ir io principo nelieiamum. Abiejuose dokumentuose pabriama, kad teisj nepriklausomumui utikrinti svarbu nustatyti tinkam j skyrimo ir atleidimo tvark. O btent: 1) teisjo kadencijos laikas ir jo atlyginimas turi bti nustatyti statyme; 2) visi sprendimai, susij su teisjo profesine karjera, turi bti priimami remiantis objektyviais kriterijais; 3) teisj atrankos, skyrimo ir karjeros klausimus turi sprsti nepriklausoma institucija, kurios narius turi rinkti patys teisjai; 4) teisjus skiriant statym leidiamosios ar vykdomosios valdios institucijai, btina utikrinti aiki ir nepriklausom procedr, apsaugot nuo bet kokios takos, iskyrus objektyvius teisj atrankos kriterijus; tokiais atvejais vyriausybei ar kitai teisjus skirianiai institucijai turi patarti nepriklausoma ir kompetentinga institucija, kuriai asmuo galt sksti dl jo priimt sprendim; 5) statymo nustatyta tvarka paskirtiems teisjams turi bti garantuota tarnyba iki pensinio amiaus ar j kadencijos pabaigos. Abiejuose tarptautiniuose aktuose pripastama, kad teisjo nepriklausomumas i tikrj manomas tik sudarius tinkamas darbo slygas. Todl: 1) statymas turi nustatyti atsakomyb u mginim paveikti teisj ir kiimsi teisingumo gyvendinim; 2) teisjui turi bti suteikta laisv sprsti byl nealikai, atsivelgiant bylos aplinkybes ir vadovaujantis statymu; 3) teisjai dl savo inagrint byl esms ir fakt negali bti veriami atsiskaityti n vienam, esaniam u teisingumo sistemos rib; 4) turi bti utikrintas toks byl paskirstymo teisjams mechanizmas, kuris padaryt negalim gyvendinti alies ar kito asmens nor, kad byla patekt konkreiam teisjui; 5) byla i teisjo gali bti atimta tik statymuose nustatytais pagrindais ir tvarka, kuri neleist tai kitis vykdomosios valdios ar kitoms administracinms institucijoms;
158
6) teisjams turi bti suteikti tinkami galiojimai savo teisms ir pareigoms gyvendinti ir pagarbai teismui utikrinti; 7) teisjams turi bti sudarytos tinkamos darbo slygos, t. y. kiekviena valstyb, pasiraiusi aptariamus aktus, turt utikrinti, kad teismuose bt reikiamas skaiius teisj, kad jie nuolat tobulint kvalifikacij; jie turi gauti atlyginim, atitinkant teisjo pareigybs status ir atsakomyb, aprpinim orgtechnikos ranga ir aptarnaujaniu personalu, prireikus - teismo patalp ir savo pai apsaug padedant policijai. Be abejo, is sraas nra baigtinis. Teism ir teisj nepriklausomum gali veikti ir kitos aplinkybs, pavyzdiui, valstybs institucij atsisakymas vykdyti teismo sprendim1. Teisj nepriklausomumo principo aktualum patvirtina pati praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kart yra gvildens teisj ir teism nepriklausomumo klausim. Konstitucinis Teismas 1994 m. gruodio 22d. nutarimu pripaino, kad 1994 m. birelio 15 d. statymo Dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard teism steigimo, apygard ir apylinki teism veiklos teritorij nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratros reformavimo" 2 straipsnio pirmoji dalis, nustatanti Aukiausiojo Teismo teisj galiojim nutraukim, prietarauja Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktui, nes teisj galiojimai nutraukti Konstitucijoje nenurodytu pagrindu2. Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodio 6 d. nutarimu pripaino, kad Vyriausybs 1995 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 465, kur nustatyta Vyriausybs teis tvirtinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko premij dyd, o teisingumo ministro - Apeliacinio teismo, apygard teism ir kinio teismo pirminink ir teisj premij dyd, prietarauja Konstitucijos 109 straipsnio antrajai daliai ir 134 straipsniui3. Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkriio 13d. sprendimu pripaino, kad Seimas, statymu atiddamas siteisjusi teism sprendim vykdym, paeid valdios padalijimo princip, kartu ir teism nepriklausomum4.
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1999 m. gruodio 14d. sprendim byloje Antonakopoulos, Vortsela and Antonakopoulou v. Greece, 1999; 2003 m. kovo 6 d. sprendim byloje Jasiuniene v. Lithuania, 2003. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius, 1995. T. 3. 3 inios. 1995, Nr. 101-2264. 4 inios. 1997, Nr. 104-2645.
159
Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodio 21d. nutarimu ir 2000 m. 2 sausio 12d. sprendimu pripaino paeidianiomis teism nepriklausomumo princip nemaai Teism statymo norm. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripaino, kad teisj atlyginim mainimas paeidia Konstitucijoje tvirtint teisj nepriklausomumo princip3. Taigi nors galiojaniuose statymuose yra nemaai norm, tvirtinani teisj nepriklausomum (Konstitucijos 109, 114-116str., CPK 21 str., Teism statymo 1-3, 5, 9-11, 45-50, 96-99 ir kiti straipsniai), taiau i tikrj jis gana lengvai paeidiamas. itai manoma ne tik atrenkant, skiriant, paauktinant teisjus, gerinant ar bloginant j buities ir materialisias slygas, veikiant teisjo ir alies ryius, jo darb kitose institucijose, bet ir daugybe kit bd. Pastaraisiais metais teism darbas nestokoja spaudos dmesio. Tai nieko bloga, jeigu nepaeidiamas Konstitucijos 109 straipsnyje tvirtintas teisj nepriklausomumo principas. Pagal Konstitucijos 25 straipsn kiekvienas turi teis kritikuoti ir reikti savo nuomon dl priimto teismo sprendimo arba siningai komentuoti vykstant teismo proces. Taiau teismo kritika dar neprimus sprendimo, vienos ar kitos bylos alies nuteisimas" dar iki proceso pabaigos yra kiimasis teisingumo vykdym. Kalbant apie i problem, pabrtina, kad teisj nepriklausomumo ir spaudos laisvs principai yra lygiaveriai abu jie konstituciniai. Tad, kaip ne kart minta, btina j pusiausvyra ir vienas principas negali nusverti kito. Visuomenei vienodai svarbu ir gauti neikreipt, nealik informacij apie teismo darb, ir inoti, kad teismas, utikrindamas sining bylos nagrinjim ir sprendim, veikia neutraliai ir netrukdomas. Esant bet kuri, taigi ir i teiss princip konfliktui, visada btina siekti kompromiso. Ne veltui Teism statymo 38 straipsnis nustato ribojimus filmuoti, fotografuoti ar kitais bdais fiksuoti posdio eig. Tokia norma yra daugelio valstybi proceso statymuose ir laikoma viena i teisj nepriklausomumo utikrinimo garantij. Pavyzdiui, 1987 m. liepos 9 d. Pranczijos spaudos statymas nustato, kad teismas
inios. 1999, Nr. 109-3192. inios. 2000, Nr. 4-100. 3 inios. 2001, Nr. 62-2276. Teism ir teisj nepriklausomumo problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybms. Pavyzdiui, 1997 m. mginta sumainti teisj atlyginimus Kanados Manitobos provincijoje. Tokius veiksmus Kanados Federalinis Aukiausiasis Teismas 1997 m. byloje Manitoba Provincial Judges Assn v. Manitoba (Minister of Justice) pripaino antikonstituciniais: Seniuk G. T. G. Cit. op P. 381-401.
2 1
160
gali udrausti filmuoti, fotografuoti ar daryti teismo posdio garso ra. Filmuota mediaga negali bti rodoma dvideimt met1. Labai grietai teismo ir kit asmen santykius reguliuoja Anglijos teis, turinti nepagarbos teismui institut (angl. contempt of court). Nepagarba teismui laikomi bet kokie tiek nusikalstamais, tiek eidianiais teism ar trukdaniais jam vykdyti savo funkcijas pripastami veiksmai: triukmavimas teismo posdio salje, atsisakymas atskleisti informacij, alikas dar nepasibaigusio proceso komentavimas ir t.t.2 Dl toki griet taisykli Anglijoje neretai kyla teismo ir visuomens informavimo priemoni konflikt. Dar inoma atvej, kai u atsisakym atskleisti savo informacijos altin urnalistai buvo nuteisti laisvs atmimu3. Tokiais atvejais pripastama, kad teisingumo gyvendinimo interesai yra svarbesni u urnalisto profesin paslapt. Anglijos teis, spaudos laisvs princip pripaindama vienu i pamatini demokratinje visuomenje, kartu pabria, jog spauda negali teismo darbo komentuoti taip, kad itai turt takos priimamam sprendimui. Viena i inomiausi byl, kuri nagrinjant buvo perengtos spaudos laisvs principo ribos, laikoma vadinamoji Thalidomide" byla. Jos fabula tokia: daug ni moter vartojo vaistus Thalidomide" ir jie pakenk vaisiui, todl nemaai vaik turjo gimt trkum. Nesveik vaik tvai vaist importuotojams pareik iekin dl alos atlyginimo. Dar nepasibaigus procesui, apie vyk suinojo spauda. Laikratis Sunday Times" plaiai apra i istorij ir tiesiog sukl prie atsakov kampanij. Lord rmai, pripain, kad tokie spaudos veiksmai reikia nepagarb teismui ir kiimsi teismo veikl bei spaudim jam, udraud Sunday Times" toliau publikuoti i mediag. Taiau laikratis kreipsi Europos mogaus teisi teism ir vienuolika teisj 4 bals prie atuonis laimjo byl . Toks Europos mogaus teisi teismo sprendimas Anglijoje vertinamas nevienareikmikai. Daugelis mano, kad btina atsivelgti nacionalins teiss tradicijas ir, kol byloje dar nra priimtas teismo sprendimas, utikrinti visik teism nepri5 klausomum nuo spaudos ir jos rodomo dmesio . Spaudos laisvs ir teisj nepriklausomumo princip sveikos problema aktuali ir Lietuvoje. 1996 m. liepos 2d. Visuomens informaviMartin R., Martin J. Cit. op. P. 18-19. Isamiau r: Contempt of Court / by C. J. Miller. London: Clarendon Press, 1990. 3 Denning L. Cit. op. P. 30. 4 Ten pat. P. 45-49. Isamiau apie spaudos ir teism santykius r.: Justice and Journalism / by J. M. Chichester. London: Bany Rose Publ., 1974, Media Law / by G. Robertson, A. G. L. Nicol. 2nd ed. London: Penguin Books, 1992.
2 1
161
mo statymas nustato tam tikrus ribojimus, susijusius su informavimu apie teism veikl. statymo 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma, jog vienas i pagrindini visuomens informavimo princip yra siekis, kad naudojimasis informacijos laisve bt suderinamas su teismo valdios nealikumo garantavimu. statymo 20 straipsnio treiojoje dalyje draudiama visuomens informavimo priemonse skelbti informacij, kuri galt paeisti teismo valdios nealikum. Ta pati norma numato, kad statym nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali riboti vertinim ir komentar, susijusi su teisme dar neinagrinta byla ir galini turti takos teismo nealikumui ir nepriklausomumui, skleidim visuomens informavimo priemonse2. Taiau ios normos paios savaime neapsaugo teism nuo neteisto spaudos kiimosi teisingumo vykdym, nesiningo visuomens informavimo apie teismo proces, paslpto ar atvirto siekimo, kad bt priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas3. Viena vertus, spauda yra suinteresuota teism nealikumu ir nepriklausomumu, nes tik esant nepriklausomiems ir nealikiems teismams ji gali tiktis bsianti apginta nuo nepagrst iekini, cenzros ar kitoki ribojim. Todl nenuostabu, kad spauda prietarauja bet kokiems mginimams riboti teism nepriklausomum4. Kita vertus, visuomens informavimo priemons, paios neretai tampanios teismo proceso dalyvmis, naudoja savo plunksn tikdamosi, kad teismo kritika leis pasiekti joms palankaus sprendimo. Teism ir visuomens informavimo priemoni santykio problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybse. Tai rodo ir faktas, kad 1994 m. sausio 20 d. teisinink ir urnalist atstovai suformulavo teism ir visuomens informavimo priemoni tarpusavio santyki principus, inomus kaip Madrido principai. Pagrindins io dokumento nuostatos yra tokios: visuomens informavimo priemoni pareiga yra gerbti teism ir teisj nepriklausomum;
inios. 1996, Nr. 71-1706. inios. 2000, Nr. 75-2272. 3 Europos mogaus teisi teismo praktika rodo, kad is teismas teisj kritikai taiko grietesnius reikalavimus nei kit viej asmen kritikai, pripaindamas, jog konflikto atveju pirmum reikia teikti teism nepriklausomumo ir nealikumo, o ne spaudos ir nuomoni laisvs apsaugai; r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1989 m. vasario 22 d. sprendim byloje Barford v. Denmark,1989; 1995 m. balandio 26 d. sprendim byloje Prager and Oberschlick v. Austria, 1995. Taip pat r.: Addo M. K. Are Judges Beyond Criticism under Article 10 of the European Convention on Human Rights? // International and Comparative Law Quarterly. 1998, vol. 47, part 2, p. 425438. 4 r., pvz.: Laiko enklai // Lietuvos rytas. 2000 m. sausio 18d., p. 4.
2 1
162
- teismo valdia pripasta visuomens informavimo priemoni laisv kaip sudedamj odio laisvs dal, btin teisinje valstybje; - visuomens informavimo priemons turi teis rinkti, pateikti visuomenei ir komentuoti informacij apie teisingumo vykdym, nepaeisdamos nekaltumo prezumpcijos ir teism nepriklausomumo; - i visuomens informavimo priemoni teis gali bti ribojama tik remiantis statymu, ir tik teismo1. Taigi teisjo nepriklausomumas nra absoliutus. Be to, dl vairi prieasi nra lengva gyvendinti princip. Net naujoji, 2002 m. Teism statymo redakcija vis teism nepriklausomumo problem neisprend. Pavyzdiui, kaip teisj nepriklausomum paeidianti norma vertintina Teism statymo 57 straipsnio treioji dalis, kur numatyta pratsti teisjo galiojimus2. Konstitucijos 109 straipsnis, tvirtindamas teism ir teisj nepriklausomumo princip, nustato ir vien i jo rib - teis. Tai reikia, kad sprsdamas bylas teisjas privalo vadovautis teise, teisiniais argumentais, o ne politiniais, ideologiniais, religiniais ar kitokiais samprotavimais. Klausymo tik statymo princip detalizuoja CPK 3 straipsnis, nurodydamas, kad teismas negali taikyti statymo, prietaraujanio Konstitucijai, arba kito teiss akto, prietaraujanio statymui; nesant statymo, teismas turi isprsti byl taikydamas statymo ir teiss analogij. Teisjas, aikindamas ir taikydamas teiss normas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais (CK 3 str. l d.). Be abejo, teismas sprsdamas bylas taip pat privalo vadovautis Aukiausiojo Teismo precedentais (CPK 4 str.), o esant pagrindo, - taikyti paproius ar usienio valstybi teiss normas. Kalbant apie princip svarbs du klausiniai. Pirma, kaip turt bti suprantamas teiginys klauso tik statymo" (Konstitucijos 109 str. 3 d.)? Ar is pasakymas reikia, kad teisjas yra aklas statymo teksto taikytojas konkreiai gyvenimo situacijai? Jeigu taip, tai teisingumo vykdym paprasiausia ir pigiausia bt kompiuterizuoti, pavedant itai
The Madrid Principles on the Relationship between the Media and Judicial Independence // The Review of the International Commission of Jurists. 1994, No 52, p. 89-91. 2 Teism ir teisj nepriklausomumas Vidurio ir Ryt Europoje buvo keleto tyrim objektas; r., pvz.: Bartole S. Alternative Models of Judicial Independence. Organizing the Judiciary in Central and Eastern Europe // New York University Scholl of Law East European Constitutional Review. 1998, vol. 7, No l, p. 16-26; Stojimo Europos Sjung monitoringo procesas: teism nepriklausomumas. Budapetas: Atviros visuomens institutas, 2001.
1
163
daryti elektronikai ir atsisakant teisj. Deja, tai nemanoma. Teisjas, prie taikydamas konkrei teiss norm, turi isiaikinti jos turin ir prasm. Tik retais atvejais norma yra visikai aiki ir suprantama. Daniausiai statymas ar konkreti jo norma yra daugiau ar maiau neaiks, net prietaringi. Todl pirmiausiai teisingumo vykdymas pasireikia kaip tikrosios taikom teiss norm prasms aikinimas. Ieit, kad teiginio teisjai klauso tik statymo" nedert suprasti ir aikinti kaip teisjo pareigos klausyti tik statymo raids. Labai vaizdiai i problem yra apibdins Vl. Mays: Kas nori teisingai suprasti kurio neaikaus statymo prasm, tas turi siskaityti jo motyvus, o ne trypioti aplink straipsnio tekst, nes tuomet jis bt raiddiu arba straipsnininku ir prairtu proceso statym kilnij dvasi; tuomet, bdamas teisju arba advokatu, jis nesusaugot auktj teisingumo ideal, o tasai saugojimas yra kiekvieno teisininko prievol."1 Beje, 1918-1940 m. Lietuvoje galiojusio Civilins teisenos statymo 9 straipsnis nurod, kad visi teismai turi sprsti bylas esamu statymu tikslia mintimi, o jei jie yra nepilni, neaiks arba j trksta ar vienas antram prietarauja, tai turi sprendim pagrsti bendrja statym prasme". statymo l O straipsnis, pakartojantis atitinkam 1804 m. Pranczijos CK 4 straipsn, nurod, kad draudiama stabdyti bylos sprendimas dl statym nepilnumo, neaikumo, trkumo arba prietaravimo vienas kitam. Pereng ia taisykl kaltininkai atsako kaip u atsisakym teisti." Tad istorija taip pat patvirtina nuomon, kad kai statymas nra pakankamai aikus, teisjai privalo aikintis tikrja jo prasm ir vadovautis ja, o ne statymo raide. Aikindamas tikrj teiss normos prasm, teisjas pirmiausiai turi remtis Konstitucija ir teisei aikinti pasirinkti tokius bdus, kurie konkreiomis aplinkybmis bt priimtiniausi2. i savo teis teisjams labai svarbu prisiminti dabartiniu Lietuvos teiss sistemos krimo etapu, kai statymuose aib absurdik teigini ir frazi. Taikant teiss normas aklai, gali kilti sunkiai numanom padarini. Teismo pareiga yra itaisyti statym leidjo darbo brok iaikinant tikrj teiss normos esm ar sprendiant gin vadovaujantis kitomis teiss normomis.
Mays Vl. Cit. op. P. 30. Isamiau apie teiss aikinim r.: Mikelnien D., Mikelnas V. Cit. op.; Interpretmg Statutes: A Comparative Study / ed.: D. N. MacCormick, R. S. Summers. Dortmouth: Alderskot. 1991; Law and Interpretation. Essays in Legal Philosophy / edited by A. Marmor. Oxford: Clarendon Press, 1995.
2 1
164
3.6 TEISMO PROCESO VIEUMO PRINCIPAS Konstitucijos 117 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Teis vie bylos nagrinjim tvirtinta ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje1, taip pat Teism statymo 7, 38 straipsniuose ir CPK 9-10 straipsniuose. Mintos normos numato ir vieumo principo iimt: siekiant apsaugoti mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptum, taip pat jeigu, vieai nagrinjama, byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt, teismo posdis gali bti udaras. Teismo proceso vieumas (angl. publicity; pranc. publicit; vok. o ffentlichkeitsmaxime) yra kanceliarinio udarumo, slaptumo prieyb. is principas beveik visose valstybse pripastamas vienu i pagrindini proceso princip. Minta, kad reikalavim nagrinti bylas vieai tvirtina ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kur sakoma, kad spaudai ir publikai gali bti neleidiama dalyvauti visame teisminiame nagrinjime ar jo dalyje tiek, kiek to reikalauja visuomens morals, vieosios tvarkos ar valstybs saugumo interesai demokratinje visuomenje arba nepilnamei ar bylos ali privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, tai btina dl ypating aplinkybi, dl kuri vieumas paeist teisingumo interesus". Taiau teismo sprendimas visada turi bti skelbiamas vieai. Proceso vieumas suprantamas dvejopai - siaurai ir plaiai. Siauruoju poiriu proceso vieumas reikia ali ir kit byloje dalyvaujani asmen teis asmenikai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinjant byl ir susipainti su visa jos mediaga. iuo aspektu vieumas yra btina kit princip: tiesioginio dalyvavimo, rungimosi, odinio proceso, lygiatesikumo, egzistavimo prielaida ir tiesioginis padarinys. Plaiuoju poiriu proceso vieumas reikia visuomens teis dalyvauti jame, gauti ir skelbti informacij apie bylos nagrinjim. Btent iuo aspektu is principas toliau ir nagrinjamas. Teismo proceso vieumas yra viena i tinkamo proceso garantij. Tik vedant proces vieai galima sitikinti, kad jis vyksta siningai ir nepaeidiamos n vienos alies teiss, abiem alims suteikiama galimyb pareikti savo nuomon, tad ir nesiningam teisjui yra maiau
r, pvz., Europos mogaus teisi teismo 1999 m. liepos 22 d. sprendim byloje Scarth v. United Kingdom, 1999; 2000 m. rugsjo 26 d. sprendim byloje Guisset v. France, 2000; 2001 m. liepos 12 d. sprendim byloje Malhous v. Czech Rrepublic, 2001.
165
galimybi piktnaudiauti. Vl. Mays ra: Vieumo dsnis yra viena svarbiausi teismo darbo teisumo garantij, visuomens kontrol yra tinkamiausia kontrol; be to, pasitikjim teisjai gyja tik tada, kai jie dirba po visuomens aki."1 Proceso slaptumas, kanceliarinis udarumas sudaryt slygas teismui veikti kaip biurokratinei staigai, sumat pasitikjimas teismu ir viea jo kontrol. Vieas bylos nagrinjimas skatina teisjus laikytis statym, o byloje dalyvaujanius asmenis - elgtis siningai ir sakyti ties."2 Taigi teismo proceso vieumo principas leidia visuomenei kontroliuoti teismus, nes vieai nagrinjant bylas galima pastebti teismo daromas klaidas ar paeidimus; padidina visuomens pasitikjim teismu, nes visuomen turi galimyb matyti ir girdti, kaip yra gyvendinamas teisingumas; drausmina alis, sulaiko jas nuo nesining poelgi ir aikiai nepagrst iekini, nes tokius poelgius neigiamai reaguoja visuomen; drausmina kitus proceso dalyvius (liudytojus, ekspertus ir t.t.); vieumas padeda utikrinti visuomens teisin vietim; leidia pltotis teiss doktrinai, nes teiss mokslui yra prieinama civilini byl mediaga. Teismo proceso vieumo principas taikomas teismo posdiams, bylos mediagai ir teismo sprendimui. Teismo proceso vieumas reikia, kad teismo posdio salje gali dalyvauti kiekvienas eiolikos met sulauks asmuo (CPK 9 str.). Taiau civilinio proceso tvarka paprastai nagrinjami privats privai asmen ginai. Privataus gyvenimo nelieiamumas (Konstitucijos 22 str.) reikalauja vieumo principo iimi. Todl Konstitucijos 117 ir CPK 9 straipsniai nustato kai kuriuos vieumo principo ribojimus. Dl nevieo teismo pobdio teismas privalo priimti motyvuot nutart, nes pagal bendrj taisykl teismo posdis turi bti vieas. Nagrinjant byl nevieame teismo posdyje, gali bti tik byloje dalyvaujantys asmenys, o prireikus - liudytojai, ekspertai ir vertjai. Byla tokiame teismo posdyje nagrinjama laikantis vis proceso taisykli, o teismo sprendimo rezoliucin dalis visada skelbiama vieai, iskyrus vaikinimo bylas (CPK 9 str. 3 d.). Nevieuose posdiuose turt bti nagrinjamos tvysts nustatymo ar nuginijimo, ituokos, separacijos, kitos bylos, kylanios i eimos teisini santyki, su gydytojo profesins ar mons komercins paslapties atskleidimu susijusios bylos (pvz., dl nesiningos konkurencijos, preki enkl, patent ir kt.).
1 2
Mays Vl. Cit. op. P. 136. Bac E. B. p a o o p o e c c a / / Xpec y poeccy. M o c a : o p o , 1996. C. 89-91.
no p a -
166
Lietuvos teiss istorijoje vieumo principo ribojimas nra naujas dalykas. Lietuvoje 1918-1940 m. galiojusio Civilinio proceso statuto 68 straipsnis nustat, kad apylinks teisjas sprendia bylas vieai. Jei byla yra tokios ypatingos ries, kad posdio metu gali bti kenksminga tikjimui, visuomens tvarkai arba dorovei, tai apylinks teisjas gali nutarti, kad posdis bt nevieas. Toks nutarimas visuomet skelbiamas vieai ir raomas protokol. Be to, posdis gali bti nevieas, jei abi alys ito prao ir apylinks teisjas pripasta j praym rimt." Panas vieumo principo ribojimai nustatyti ir usienio alyse. Pavyzdiui, Pranczijos CPK 22 straipsnis, suteikiantis galimyb nagrinti kai kurias bylas nevieame teismo posdyje, taikomas asmens pripainimo neveiksniu, kitoms ne gino byloms, ituokos, tvysts nustatymo, bankroto byloms, taip pat byloms, kur kyla grsm bsiant paskelbtas privataus gyvenimo detales arba ito prao abi alys1. vedijoje posdis gali bti udaras, kai kaip liudytojas apklausiamas penkiolikos met amiaus nesulauks nepilnametis arba liudytoj btina apsaugoti nuo galimos neigiamos takos2. Minta, kad proceso vieumas pasireikia tik nagrinjant byl i esms, t. y. esant treiajai proceso stadijai (vieumas be ilyg galioja ir nagrinjant byl apeliacine ar kasacine tvarka). Bylos iklimui, teismo sprendimo primimui, kit procesini veiksm atlikimui is principas netaikomas. Pavyzdiui, sprendimas visada priimamas in camera, t. y. pasitarimo kambaryje, kur leidiama bti tik byl nagrinjaniam teisjui (-ams) (CPK 19, 264 str.). Nagrinjant byl vieai, visi teismo posdio salje esantys asmenys privalo laikytis tvarkos ir rimties, klausyti posdio pirmininko patvarkym, nenaudoti filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo ra ar kit technini priemoni (CPK 9 str. 5 d.). Byloje dalyvaujantys asmenys vieame teismo posdyje atlikdami savo procesines funkcijas turi teis daryti garso ra teismo posdiui ufiksuoti. Taiau apie tai jie i anksto privalo informuoti posdio pirminink. Tuo tarpu kiti asmenys vieame teismo posdyje neturi teiss filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo raus ir naudoti kitas technines priemones. U teismo posdio tvarkos paeidim posdyje dalyvaujantiems asmenims gali bti taikomos sankcijos (CPK 162, 237 str.).
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 18-19 2 Lindell B. Cit. op. P. 32; Galimyb riboti vieumo princip yra pripains ir Europos mogaus teisi teismas; r., pvz., 2001 m. balandio 24 d. sprendim byloje B. and P. v. the United Kingdom, 2001.
167
1
Kad io principo teismai i tikrj laikytsi, btina sudaryti tinkamas teismo darbo slygas. Bene paprasiausias vieumo principo paeidimo atvejis dabar yra byl nagrinjimas teisjo kabinete, kai nra kur atsissti ne tik proceso stebtojams, bet ir byloje dalyvaujantiems asmenims. Bylos mediagos vieumas reikia, kad su inagrintos civilins ar vykdomosios bylos mediaga turi teis susipainti bet kuris asmuo. Iimtis daroma tik byl, inagrint udarame teismo posdyje, mediagai - i byl mediaga nra viea (CPK 10 str.). Be to, teismas, nagrindamas byl vieame teismo posdyje, turi teis savo iniciatyva ar byloje dalyvaujani asmen praymu nutartimi nustatyti, kad bylos mediaga ar jos dalis yra neviea. Tokia nutartis gali bti priimama, kai reikia apsaugoti mogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, informacijos apie mogaus sveikat konfidencialum, taip pat jeigu yra pagrindo manyti, kad bus atskleista valstybs, tarnybos, profesin, komercin ar kita statym saugoma paslaptis. Vieumo principas netaikomas ir tai bylos mediagai, kuri yra valstybs ar tarnybos paslaptis, - su ia mediaga turi teis susipainti tik asmenys, kuriems i teis suteikta statymo. Su bylos mediaga galima susipainti, kai joje priimtas sprendimas siteisja ir kai nebra galimas jos kasacinis nagrinjimas. Su vykdomosios bylos mediaga galima susipainti vykdius teismo sprendim. Asmuo, norintis susipainti su civilins bylos mediaga, pateikia nustatytos formos praym atitinkamo teismo pirmininkui. Susipastant leidiama daryti bylos mediagos iraus ir nuoraus. Teismo sprendimo vieumas reikia, kad teismo sprendimas skelbiamas vieai ir yra prieinamas visiems. Net ir inagrinjus byl udarame teismo posdyje, jo rezoliucin dalis skelbiama vieai, iskyrus vaikinimo bylas (CPK 9 str. 3 d.). Be to, CK 3.63 straipsnis leidia santuokos nutraukimo dl vieno ar abiej sutuoktini kalts byloje teismui sprendime nenurodyti konkrei fakt, patvirtinani vieno ar abiej sutuoktini kalt dl santuokos nutraukimo, jeigu ito prao abu sutuoktiniai. Taip pat paymtina, kad teism sprendimai publikuojami Teism statymo 39 straipsnio nustatyta tvarka. Europos Tarybos Ministr komitetas yra pabrs btinum utikrinti, kad teism praktika bt prieinama visuomenei1. Tokia nuostata visikai suprantama,
' Recommendation No R (95) 11 of the Committee of Ministers of the Council of Europe to the Member States Concerning the Selections, Processing, Presentation and Archiving of Court Decisions in Legal Information Rerieval Systems, adopted on 11 September, 1995.
168
nes teismo precedentas yra teiss altinis, todl jis turi bti vieai skelbiamas ir prieinamas visai visuomenei. Deja, Lietuvoje teism praktika kol kas nra prieinama plaiajai visuomenei. Nepakankamas teism praktikos prieinamumas, nenuoseklumas ir nenuspjamumas pagrstai nurodoma kaip viena i Ryt Europos valstybi narysts Europos Sjungoje klii1. 3.7 PROCESINIO ALI LYGIATEISIKUMO PRINCIPAS Procesinio ali lygiateisikumo principas yra Konstitucijos 29 straipsnyje tvirtinta vis asmen lygybs statymui, teismui arba kitoms valstybs institucijoms ar pareignams iraika civiliniame procese. Vienas i tinkamo proceso poymi btent ir yra lygios ali teiss nagrinjant j gin teisme. Btinum utikrinti bylos nagrinjim lygiateisikumo slygomis taip pat pabria Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis. is principas tvirtintas ir Teism statymo 6 ir 34 straipsniuose, CPK 17 ir 42 straipsniuose. Lygiateisikumas teismo procese reikia kiekvieno teis, kad jo byla bendruosiuose teismuose bt nagrinjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos. Teismas, kaip valstybs institucija, nra ir negali bti suinteresuotas, kad byl laimt iekovas arba atsakovas. Taiau valstyb ir teismas turi garantuoti tok proceso model, kuris utikrint, kad byl galt laimti i tikrj teisi alis, t. y. valstyb ir teismas procese privalo garantuoti alims vienodas teises rodyti savo ties. Todl, pirma, teismas negali priimti sprendimo neiklauss abiej ali (lot. audiatur et altera pars) ir, antra, abiem joms turi bti garantuotos vienodos kovos priemons: kas neleidiama iekovui, tas turi bti neleidiama ir atsakovui, ir atvirkiai (lot. non debet actori licere, quod reo non permittitur)2. CPK 17 straipsnis pabria, kad procesins ali teiss yra lygios, t. y. n viena gino alis nra privilegijuota ir vienos alies teiss atitinka kitos alies teises. Pavyzdiui, iekovas turi teis pareikti iekin, atsakovas - teis gintis nuo pareikto iekinio, pateikdamas atsikirtimus iekovo reikalavim arba pareikdamas priein iekin; iekovas turi teis prayti utikrinti iekin, atsakovas - teis reikalauti atlyginti galimus dl iekinio utikrinimo nuostolius ir t.t. is principas labai svarbus, nes, esant rungimosi procesui, vienodomis slygomis viena
Edward D. A. O. What Kind of Law Does Europe Need? The Role of Law, Lawyers and Judges in Contemporary European Integration // The Columbia Journal of European Law. 1998, vol. 5, p. 1-14. 2 Mays VI. Cit. op. P. 136-137.
169
1
su kita gali bylintis tik lygiateiss gino alys. Teismas abiem alims turi vienodai padti gyvendinti savo procesines teises, kai joms tokios pagalbos reikia, ir i ali vienodai reikalauti atlikti savo procesines pareigas. Svarbu, kad procesinio ali lygiateisikumo principo bt laikomasi esant bet kuriai proceso stadijai, nes nuo jo gyvendinimo priklauso ir kit proceso princip gyvendinimas. Teisjas privalo iaikinti alims j procesines teises ir pareigas, iskyrus atvejus, kai alys veda byl ne paios, o per advokat (CPK 8, 243 str.). Taiau lygiateisikumo principo paeidimu negalima pripainti aplinkybs, kad teismas argumentuotai atmeta vienos alies pateiktus rodymus ir remiasi kitos alies pateiktais rodymais1. Deja, lygiateisikumas nereikia lygybs, nes pasinaudoti viena ar kita procesine teise abi alys ne visada gali dl sunkios savo materialiosios padties. Pavyzdiui, CPK 51 straipsnis abiem alims suteikia lygias teises vesti savo byl teisme per atstov. Turtinga alis i savo teis gyvendint, o materialiai sunkiai besiverianti - ne. Todl valstybs pareiga ne tik deklaruoti formal ali lygiateisikum, bet ir sudaryti joms slygas i tikrj pasinaudoti savo teismis. Dauguma usienio valstybi neturtingiems monms utikrina reali nemokam teisin pagalb, panaikina ar gerokai sumaina ymin mokest. Pavyzdiui, Pranczijoje 1977 m. buvo panaikintas yminis mokestis, o 1991 m. statymu vesta nemokamos teisins pagalbos sistema. ios lengvatos tapo vieno i Pranczijos civilinio proceso teiss princip nemokamo teisingumo principo - garantijomis2. Procesinio ali lygiateisikumo principo paeidimu galima pripainti ir kai kuriose valstybse (pvz., Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Olandijoje) nustatyt privalom sumokti teismo ilaid ustat, kai iekin pareikia usienietis. Teismo ilaid ustato institutas ne tik paeidia lygiateisikumo princip, bet ir prietarauja 1896 m., 1905 m., 3 1954 m. ir 1980 m. Hagos konvencijoms . Paymtina, kad dar 1960 m. Italijos Konstitucinis Teismas pripaino prietaraujaniu Konstitucijoje tvirtintam asmen lygybs principui CPK 98 straipsn, nustatant ali pareig sumokti teismo ilaid ustat4. Vis dlto CPK 794 straipsnis ved usieniei ustato institut.
1 LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. vasario 28 d. nutartis c. b. J. Baneviius v, Lietuvos Respublikos generalin prokuratra, Nr. 3K-3-231/2000, kat. 40. 2 Martin R., Martin J. Cit. op. P. 20-21. 3 Isamiau r.: Siehr K. Security for Costs: A Valuable Defence or a Burdensome Relic? // Law and Reality. Dordrecht: Martinus Nijhoff, 1992. P. 291-300. 4 Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 249; isamiau r.: Cappelletti M. Fundamentai Guarantees of the Parties in Civil Proceedings : General Report P. 729-748.
170
3.8 VALSTYBINS KALBOS PROCESO PRINCIPAS Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Todl civilins bylos teismuose nagrinjamos valstybine - lietuvi kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos ar mokantiems j nepakankamai, btina utikrinti teis daryti pareikimus, duoti paaikinimus ir parodymus, kalbti teisme ir pareikti praymus gimtja arba j mokama kalba, taip pat naudotis vertjo pagalba. Vertjo paslaugos tokiais atvejais teikiamos nemokamai (CPK 11 str., Teism statymo 8 str.). Tinkamas io principo gyvendinimas yra tinkamo kit odinio proceso (CPK 15 str.), procesinio lygiateisikumo (CPK 17 str.), tiesioginio dalyvavimo (CPK 14 str.) ir 1.1., princip gyvendinimo slyga. Tik grietai laikantis aptariamo principo bus manoma gyvendinti tinkamo proceso ir teiss bti iklausytam principus. Proceso kalbos principo paeidimas, pavyzdiui, draudimas kalbti gimtja kalba, turti vertj, yra pagrindas panaikinti teismo sprendim apeliacine tvarka (CPK 329 str. 3 d. 2 p.). 1933 m. Lietuvos teism santvarkos statymo 63 straipsnis taip pat nustat, kad teismo kalba yra lietuvi kalba". Tie bylos dalyviai, liudytojai ir irovai, kurie nemoka lietuvi kalbos, gali daryti teismui odinius pareikimus nelietuvi kalba. iais atsitikimais teismas turi naudotis vertjo pagalb." (64 str.) 3.9 TIESIOGINIO DALYVAVIMO PRINCIPAS Tiesioginio dalyvavimo (angl. immediateness; pranc. immdiatet; vok. Grundsatz der Unmittelbarkeif) principas reikia, kad teisjas privalo asmenikai, tiesiogiai itirti visus byloje esanius rodymus (CPK 14, 235 str.): apklausti liudytojus, itirti raytinius, daiktinius rodymus ir t.t. Pasak Vl. Maio, tik iklausius paius bylininkus ir paius liudininkus teismas gali matyti, kiek jais galima pasitikti"1. io principo pripainimas aikinamas tuo, jog teisingumas reikalauja, kad teismas nustatyt ties byloje, t. y. teismo sprendimo ivados atitikt tikrsias bylos aplinkybes. Bdamos praeityje, bylos aplinkybs nustatomos remiantis rodymais. Teismas privalo itirti rodymus asmenikai susipaindamas su j altiniais. is principas taip pat reikia, kad alims prival sudaryti tinkamas slygas asmenikai susipainti su visais byloje esaniais rodymais2.
Mays Vl. Cit. op. P. 135. r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. sausio 25 d. sprendim byloje Slimane Kaid v. France, 2000; 2001 m. gruodio 20 d. sprendim byloje Buchberger v. Austria, 200J.
171
1
Be to, teismas savo sprendim gali grsti tik rodymais, itirtais teismo posdyje (CPK 263 str. 2 d.). alys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybmis ir rodymais, itirtais teismo posdyje nagrinjant byl i esms (CPK 253 str. 4 d.). Priimdamas sprendim, teismas taip pat neturi teiss sprsti dl netraukt byl asmen teisi ir pareig. Jeigu nagrinjant byl pasikeiia teismo sudtis, pavyzdiui, teisjas nualinamas, suserga ir panaiai, naujasis teisjas turi pradti nagrinti byl i pradi, iskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (CPK 16 str. 2 d.). Tiesioginio dalyvavimo principas reikia, kad teismas nagrinja tik konkrei ali gin dl teiss. Todl is principas kartu draudia analizuoti teises ir pareigas asmen, kurie nra traukti tos bylos nagrinjim. Netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig klausimo sprendimas paeist princip. Dl ios prieasties komentuojamo CPK 14 straipsnio treiojoje dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendim teismas neturi teiss sprsti netraukt byl asmen teisi ir pareig klausimo (CPK 266 str.). io draudimo paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), taip pat pagrindas atnaujinti proces (CPK 366 str. l d. 7 p.). Tiesioginio dalyvavimo principas ne tik reikalauja asmenikai ir tiesiogiai itirti visus rodymus teismo posdyje, bet ir toliau procese remtis tik nagrinjant byl i esms itirtais rodymais. Todl CPK 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma, kad alys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybmis ir rodymais, itirtais teismo posdyje nagrinjant byl i esms (CPK 253 str. 4 d.). Taiau, jeigu sakant baigiamsias kalbas paaikja, kad tam tikros bylai reikmingos aplinkybs nra visikai nustatytos ar neitirti tam tikri rodymai, teismas nutartimi turi teis atnaujinti bylos nagrinjim i esms (CPK 256 str.). ; Tiesioginio dalyvavimo principas taikomas ir apeliacinje instancijoje, nors ir su tam tikromis iimtimis. Pavyzdiui, kadangi apeliacins instancijos teisme ribojamas nauj rodym pateikimas, apeliacins instancijos teismas daniausiai remiasi bylos mediaga, surinkta nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Todl pavyzdiui, liudytojai, apklausti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, apeliacins instancijos teisme i naujo nebeapklausiami, iskyrus atvejus, kai nusprendiama pakartotinai itirti rodymus (CPK 324 str. 3 d.). io principo gyvendinimas kasaciniame procese taip pat turi ypatum. Su kasacine tvarka nagrinjamos bylos mediaga pirmiausiai
172
susipasta pranejas (CPK 352 str.). Nors tiesioginio dalyvavimo principas reikalauja, kad su byla tiesiogiai susipaint ir kolegijos nariai, taiau daniausiai apsiribojama tik pranejo praneimo iklausymu (CPK 356 str.). Toki praktik reikt laikyti tiesioginio dalyvavimo principo ignoravimu, nes, asmenikai nesusipainus su bylos mediaga, teisjui yra sunku priimti savarankik ir nealik sprendim. Yra ir kit tiesioginio dalyvavimo principo iimi. Pavyzdiui, byl nagrinjantis teisjas tiesiogiai, asmenikai nedalyvauja renkant ir apirint rodymus, kuriuos buvo pavesta surinkti teisminio pavedimo (CPK 173-175 str.) arba rodym utikrinimo tvarka (CPK 221-223 str.). Pasaulyje inoma daugiau atvej, kai tiesioginio dalyvavimo principo nra absoliuiai laikomasi. Pavyzdiui, Pranczijos CPK nurodo, kad rengiantis bylos nagrinjimui proceso eig priiri tik vienas teisjas (jugde de la mise en tat). Nusprends, kad pakankamai pasirengta nagrinti byl, jis skiria posdio dat ir su bylos mediaga supaindina kitus kolegijos narius (Pranczijoje ir pirmosios instancijos teismuose bylos nagrinjamos kolegialiai)1. 3.10 TEISMINIO NAGRINJIMO VIENTISUMO IR TEISJ SUDTIES NEKINTAMUMO PRINCIPAS CPK 235 straipsnio treiojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienos bylos teismo posdis vyksta be pertraukos, iskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kurios trukm negali bti ilgesn kaip penkios dienos. Kol pradta nagrinti byla bus baigta nagrinti, teismas neturi teiss nagrinti kit byl, iskyrus atvejus, kai bylos nagrinjimas atidedamas, byla sustabdoma arba daroma pertrauka, atidedamas sprendimo primimas ir paskelbimas. Tai reikia, kad kiekviena byla turi bti nagrinjama susitelkus teismo posdis turi vykti be pertraukos ir jame neturi bti nagrinjama jokia kita byla. Per darom posdio poilsio pertrauk teismui draudiama nagrinti kitas bylas. Pradti nagrinti kit byl teismas gali tik baigs ankstesn, t. y. prims sprendim, nutrauks byl, paliks pareikim nenagrint, sustabds byl arba atidjs jos nagrinjim ir panaiai. Kai nagrinjant byl keiiasi teismo sudtis, pavyzdiui, teisjui susirgus, mirus, pareikus jam nualinim ir panaiai, bylos nagrinjim btina atidti ir j privalu pradti nagrinti i pradi, iskyrus CPK 16 straipsnyje numatytas iimtis (CPK 235 str. 2 d.). Toks principas btinas, nes tik sutelkus dmes vienos bylos aplinkybes ir ne1
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 72-73.
173
skiriant jo kitiems klausimams sprsti manoma detaliai itirti visus su byla susijusius klausimus ir priimti teist bei pagrst sprendim. Atkreiptinas dmesys, kad CPK yra kelios normos, kurios nevisikai derinasi su iuo principu. Pavyzdiui, CPK 268 straipsnio treiojoje dalyje teismui leidiama atidti motyvuoto sprendimo suraym, CPK 170 straipsnio penktojoje dalyje leidiama baigti surayti teismo posdio protokol ne vliau kaip rytojaus dien po teismo posdio ar konkretaus procesinio veiksmo. Teisminio nagrinjimo vientisumo principas inomas ir kitose valstybse. Ypa aikiai jis maryti bendrosios teiss valstybi civiliniame procese, kur pagrindiniai procesiniai veiksmai atliekami susitelkus, nepertraukiamai nagrinjant byl teismo posdyje (angl. trial). 3.11 RUNGIMOSI PRINCIPAS CPK 12 straipsnis nustato, kad civilins bylos visuose teismuose nagrinjamos laikantis rungimosi principo. Analogika norma tvirtinta ir Teism statymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje. Atsakyti, kodl rungimasis pripastamas civilinio proceso teiss principu, nra paprasta, juo labiau kad poiris rungimosi princip nra vienareikmis. Visus poirius, kaip turt bti nustatomos bylos aplinkybs ir koks turt bti teismo procesas, santykikai galima suskirstyti tris grupes. Pirma, galima nustatyti, kad aikintis bylos aplinkybes, pateikti rodymus yra vien ali pareiga, o teismas tik vertina tai, k jam pateikia alys. Tai bt klasikinis rungimosi principo pavyzdys. io varianto alininkai teigia, kad is modelis priimtiniausias, nes btent alys geriausiai ino bylos aplinkybes; jos yra labiausiai suinteresuotos bylos baigtimi; btent is modelis labiausiai atitinka proceso privatum ir dispozityvumo princip; jis leidia utikrinti teismo nealikum ir racional darbo paskirstym teismui ir alims; skatina ali iniciatyv ir atitinka finansinius valstybs interesus. Taiau io proceso modelio kritikai teigia, kad jis nepriimtinas, nes nevertinama, jog alys faktikai nelygios: viena gali pasisamdyti advokat, kita - ne, viena iprususi, kita - ne. Todl toks proceso modelis prietaraut teisingumo principui, nes leist byl laimti aliai, kuri i tikrj nra teisi. Antra, galima nustatyti, kad u visapusik vis bylos aplinkybi iaikinim yra atsakingas teismas, kuris pats renka rodymus, savo iniciatyva aikinasi bylos aplinkybes. Tai bt klasikinis tardomojo proceso pavyzdys. Kaip teigiamos io proceso modelio savybs nurodoma tai, kad is modelis leidia gyvendinti teisingum, nes byl laimi alis, kuri i ties yra teisi, procesas tampa operatyvesnis, paalinama
174
faktin ali nelygyb ir t.t. Taiau io varianto kritikai teigia, kad toks procesas nepalieka vietos teismo nealikumui, alys tokiame procese tampa pasyvios, padidja teismo darbo krvis ir t.t. Treia, galima suderinti pirm ir antr variantus, t. y. nustatyti klasikinio rungimosi ir klasikinio tardomojo proceso modeli pusiausvyr. I ties dauguma civilinio proceso tvarka nagrinjam gin kyla i privatins teiss reguliuojam santyki, todl gino privatumas lemia proceso eig. Logika reikalauti, kad visas bylos aplinkybes rodyt gino alys, o teismas, remdamasis ali pateiktais rodymais, tik vertint bylos faktus ir nesibraut srit, kurios n viena gino alis nenurodo. Be to, teismui abi alys yra lygios. Tad teismas, likdamas nealikas ir neutralus, privalo utikrinti abiem alims vienodas galimybes rodyti savo ties. Jeigu teismas stot kurios nors alies pusn ir kartu su ja pradt rinkti rodymus, bt paeistas ir ali lygiateisikumo, ir teisjo nealikumo bei neutralumo principai. Todl danai teigiama, kad rungimasis yra ali lygiateisikumo, teisjo nealikumo ir neutralumo, kit princip garantija. Rungimosi principas ireikia pai civilinio proceso esm, vis bylos nagrinjim laikydamas lygiateisi gino ali dvikova, kurios arbitras yra teismas (teisjas). Vien gino al slygikai galima pavadinti pasyvija, t. y. turinia apsiginti nuo pareikto reikalavimo, o antr - aktyvija, t. y. pareikiania reikalavim. Ypa rykiai io principo turinys atsiskleidia rodinjimo procese. Kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu (CPK 12, 178 str.), iskyrus aplinkybes, nuo kuri rodinjimo alis atleista (CPK 182 str.). Antai iekovas jau esant pirmajai proceso stadijai privalo nurodyti ne tik savo reikalavim, bet ir j pagrindianius faktus bei rodymus, patvirtinanius tuos faktus (CPK 135 str.). Atsakovas savo atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes ir rodymus, kuriais jis remiasi nesutikdamas su iekiniu (CPK 142 str.). Taigi rungimosi principas reikia, kad: 1) rodinjimo dalyk civilinje byloje nustato gino alys; teismas savo sprendime negali remtis ali nenurodytais faktais arba ignoruoti j nurodyt fakt (lot. da mihi faktum, dabo tibi ius; quod non est in actis non est in mundo); 2) teismas turi sprsti byl vertindamas tik ali nurodytus faktus ir j pateiktus rodymus (lot. judex judicet secundum allegata et probata partium); 3) teisjas netiria fakt ir nerenka rodym savo iniciatyva (lot. ne procedeat judex ex officio);
175
4) teismas negali ikelti bylos savo iniciatyva ir pradti rinkti rodym ar tirti bylos aplinkybi (lot. nemo judex sine actore, nemo invitus agere cogatur)', 5) teismas negali priteisti aliai to, ko ji neprao (lot. ne eat judex ultra petita partium). Rungimosi proceso modelis (vok. Verhandlungsmaxime) yra tardomojo proceso (vok. Inquisitionsmaxime) modelio prieyb. Tardomojo proceso atveju teismas pradeda tirti byl savo iniciatyva, pats aikinasi jos aplinkybes, renka rodymus. Istorikai civiliniam procesui ilgai buvo bdingi tardymo bruoai, nes visa rodinjimo nata tekusi teismui1. XVII-XVIII a. io modelio atsisakyta. Antai 1806 m. Pranczijos CPK jau laikomas klasikiniu gino proceso pavyzdiu, tvirtinusiu neutralaus teisjo status. Pranczijos teiss ir teiss doktrinos taka buvo labai stipri ir ikikarinje Lietuvoje. Vl. Mays, gindamas rungimosi princip, teig j esant ger, nes jis: 1) skatina alis uoliai rinkti bylos mediag ir rodyti kitos alies reikalavim ar atsikirtim nepagrstum; 2) neslopina ali iniciatyvos, nes manoma, kad bylos alys geriausiai susipainusios su jos mediaga, todl tik jos gali inoti, kokius faktus ir rodymus dar pateikti teismui; 3) padeda gyvendinti kit civilinio proceso princip - dispozityvumj 4) leidia paskirstyti rodinjimo nat alims ir j atstovams, sudaro galimyb teismui likti neutraliam ir nealikam bei taupo teismo darbo laik. Kartu Vl. Mays atkreip dmes, kad rungimosi principas bt veiksmingas tik jei abiej ali galimybs bt lygios: jeigu viena alis gali pasisamdyti advokat, o kita materialiai nepajgi ito daryti, lieka tikimyb, kad byl laims ne i tikrj teisi alis. Gyvenime esaniai nelygybei kompensuoti jis sil teismui suteikti daugiau iniciatyvos rodinjimo procese2. Ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialistai taip pat teigiamai vertino rungimosi princip, taiau atkreip dmes ir socialin absoliutaus rungimosi principo taikymo neteisingum. tai E. Vakovskis nors ir sil teismui suteikti tam tikr iniciatyvos teis nustatant materialij ties, taiau kartu pabr, jog teismo iniciatyva galima tik tiek, kad nebt paeistas dispozityvumo principas, t. y. is mokslininkas teig esant btina ilaikyti rungimosi principo ir teismo aktyvumo proporcij. Tok proceso model E. Vaskovskis sil vadinti instrukciniu3. Lietuvoje 1918-1940 m. galiojusio Civilins teisenos statymo 82 straipsnis (pakeistas 1934 m. rugpjio l d.) nurod, jog apylinks
Isamiau r.: International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. XVI. Ch. 1. P. 31-33; A History of Continental Civil Procedure. P. 3-87. 2 Mays Vl. Cit. op. P. 137-138. 3 Bac E. B. Cit. op. P. 69-73.
176
1
teisjas turi rpintis, kad esmins bylos aplinkybs bt iaikintos. Jis gali klausinti bylininkus, reikalauti i j paaikinim, nurodyti jiems aplinkybes, kurias reikia iaikinti bylai teisingai isprsti, ir pareikalauti i j rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti iaikintos, duodamas laiko tiems rodymams pristatyti. Apylinks teisjas pats gali i kir jo inioje esani byl pridti prie sprendiamosios bylos pasiteiravim, kurie yra svarbs tai bylai iaikinti." Civilins teisenos statymas 1934 m. rugpjio 1d. papildytas 82l straipsniu, kuris nustat, jog apylinks teisjas, rads, kad bylininko nurodytoms aplinkybms, kurias reikia iaikinti bylai teisingai isprsti, nepristatyta rodym, arba kad pristatytieji t aplinkybi rodymai yra nepakankami, turi tatai nurodyti bylininkui ir duoti jam laiko reikiamiems rodymams pristatyti. iuo atveju apylinks teisjas gali pareikalauti, kad bylininkas pristatyt rodymus, kuriuos jisai yra paminjs savo paaikinimuose." ios normos patvirtina, kad ikikarinje Lietuvoje nmgimosi principas derintas su teisjo iniciatyva. Lietuvos Vyriausiasis tribunolas, aikindamas iuos straipsnius, savo sprendimuose yra nurods, kad ,jeigu teismas pats randa reikalo kurias nors aplinkybes iaikinti ar patikrinti, tai turi apie tai paskelbti alims ir paskirti tam laik". Jeigu alys nepateik pakankamai rodym, tai, Vyriausiojo tribunolo nuomone, teismas tuomet ne tiktai gali, bet ir turi atkreipti tai bylinink dmes ir suteikti jiems termin trkstantiems rodymams pristatyti, gali tiesiog jiems nurodyti, kokie rodymai bt reikalingi [...]"1 Bendruoju poiriu teisjo aktyvumo ir rungimosi principo santykis yra tardomojo ir gino proceso santykio problema. Pasakytina, kad grynai tardomojo arba grynai gino civilinio proceso nra. Net ir bendrojoje teisje, kur gino proceso principas laikomas kertiniu civilinio proceso principu2, pripastama, kad kai kuriuos ali nenurodytus klausimus teismas gali ikelti ex officio. Pavyzdiui, matydamas, kad ali sudaryta sutartis prietarauja statymui, teismas fakt turi nurodyti ex officio, nors n viena alis juo nesiremia. Bendrojoje teisje teismas taip pat kontroliuoja rodym ssajum ir leistinum, proceso operatyvum, turi teis savo iniciatyva apirti rodymus3. Tiesa, JAV absoliutus gino procesas taip pat kritikuojamas, nes es jis tamps ali advokat aidimu, o ne valstybs institucijos veikla nagrinjant ali gin. Todl JAV teisjas nra pasyvus arbitras, nes i jo reikalaujama utikrinti, kad arba byla judt priek, arba alys susitaikyt. Teisjas tampa vis aktyvesnis ne tik teismo posdyje, bet ir esant
1 2 3
Civilins teisenos statymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 96. Isamiau r.: Andrews N. Cit. op. P. 33-53. Graef R. O. Cit. op. P. 42-44.
177
kitoms stadijoms. JAV taip pat pripastama, kad teisjas privalo bti aktyvesnis nagrindamas byl, susijusi su vieuoju interesu1. Taiau, be abejo, bendrojoje teisje yra kur kas daugiau dalyk, aikiai rodani vyraujant gino proceso model. Pavyzdiui, teismas niekada savo iniciatyva nekvieia liudytoj; liudytojus apklausia ali advokatai, o teismas tik stebi apklausos eig ir retkariais pateikia klausimus arba leidia liudytojui neatsakyti klausimus, nesusijusius su byla, teismas taip pat nekvieia savo iniciatyva liudytojo, eksperto, teisjas yra gerokai pasyvesnis esant ikiteisminei proceso stadijai (pre-trial), nes parengti byl posdiui laikoma ali ir j advokat pareiga. Kontinentins teisins sistemos valstybse taip pat pripastama, kad civilinis procesas yra gino procesas, taiau turi ir nemaai tardomojo proceso bruo. Pavyzdiui, Italijos teiss doktrina laiksi nuostatos, kad Italijos civilinis procesas yra labiau gino nei tardomasis2. Pranczijos teiss doktrina Pranczijos civilin proces po 1975 m. CPK primimo pripasta kompromisiniu gino ir tardomojo proceso modeli variantu3. vedijoje gino proceso modelis laikomas civilinio proceso principu, kartu pabriama teismo teis tam tikrais atvejais rinkti rodymus savo iniciatyva ir savo nuoira4. Vokietijoje mngimosi principas taip pat laikomas vienu i civilinio proceso princip, taiau pripastama teismo teis tikslinti ali pateiktus faktus ir priimti teising sprendim, neatsivelgiant ali nepatyrim ar advokato darbo brok. Bylose, susijusiose su vieojo intereso gynimu (eimos, asmens teisinio statuso nustatymo), teismui leidiama bti gerokai aktyvesniam5. Austrijoje teismas teorikai gali tirti tikrsias bylos aplinkybes (vok. diskretionre Gewalt) savo nuoira. Taiau i teismo teis ribota. Pavyzdiui, teisjas negali kviesti ir apklausti liudytoj ar reikalauti raytini rodym, kai abi alys tam prietarauja. Bet eimos, kitose bylose, susijusiose su vieojo intereso apsauga, teismas gali tirti tikrsias bylos aplinkybes neatsivelgdamas ali norus6.
Civil Procedure. 4th ed. P. 4-5. Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 45. 3 Martin R., Martin J. Cit. op. P. 17. 4 Lindell B. Cit. op. P. 30. 5 Gerstenmaier K. A. Civil Procedure in West Germany // World Litigation Law and Practice / gen. editor Ronald E. Myrick. New York: Transnational Juris Publications, Inc., Dobbs Ferry, 1990. P. 1-29; 1-30. 6 Austrian Business Law. Legal, Accounting and Tax Aspects of Business in Austria. Wien: Kluwer Law and Taxation Publ., Manz Verlag, 1984. P. 28.
2 1
178
Taigi galima teigti, kad beveik visos valstybs rungimosi princip pripasta fundamentaliu civilinio proceso teiss principu. Skirtingai suprantamas tik teismo vaidmuo procese - vienur j stengiamasi padaryti pasyvesn, kitur - aktyvesn. Prisiminus nesen istorij, nesudtinga rasti civilinio proceso model, kai teismas i ties nepaprastai aktyvus. Tarybin teiss doktrina laiksi nuostatos, kad nustatyti objektyvij ties yra teismo, o ne ali tikslas. Todl statymas tiesiog pareigojo teism vykdyti tardytojo funkcijas. Iki 1994 m. galiojusi CPK 15 straipsnio norma pareigojo teism imtis statymo numatyt priemoni, neapsiribojant ali pateikta mediaga, objektyviai, visapusikai ir pilnutinai iaikinti tikrsias bylos aplinkybes". i ir kitos tada galiojusios civilinio proceso teiss normos leido teismui ne tik isprsti byl remiantis visikai kitais, nei ali nurodyti, faktais, t. y. keisti iekinio pagrind, bet ir priteisti iekovui daugiau, nei jis pra. Be to, CPK 58 straipsnio antroji dalis leido teismui rinkti rodymus savo iniciatyva1. Po 19941996 m. revizijos i norm CPK neliko. Prie priimant naujj CPK civiliniame procese vyravo klasikinio rungimosi principo nuotaikos - bta atvej, kai emesnij instancij teismai nusialindavo net nuo teisinio bylos aplinkybi kvalifikavimo, teigdami, kad jie analizuoja ali pateiktus bylos faktus tik ali nurodyt teiss norm kontekste. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kritikuodamas toki yding praktik, yra pareiks, kad teisin bylos aplinkybi kvalifikacija yra teismo prerogatyva2. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pareiks nuomon ir dl kit rungimosi principo aspekt. Pavyzdiui, aikindamas 1964 m. CPK 15 straipsn, pareigojus teism iaikinti byloje dalyvaujantiems asmenims j procesines teises ir pareigas, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. birelio 23 d. nutartyje nurod, kad CPK 15 straipsnyje nustatyta teismo pareiga iaikinti byloje dalyvaujantiems asmenims j teises ir pareigas apima tik principin iaikinim alims, kad joms suteikta statymin galimyb naudotis visa eile procesini teisi, kaip toki, o kartu ir vykdyti nustatytas tam tikras procesines pareigas. CPK 15 straipsnyje nustatyta pareiga apima tik teismo pareig iaikinti alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims j procesines teises ir pareigas, nu' Isamiau apie nmgimosi princip tarybiniame civiliniame procese r.: Ce B .M . K o e p r p a o o c y a . Moca: a eparypa, 1982. C. 121-125. 2 LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis c. b. Z. Stankeviius v. H. Chadakeviius, Nr. 3K-7-23/2000, kat. 43; taip pat r.: 2001 m. lapkriio 21 d. nutartis c. b. R. adeikos individuali mon Js ir ms skm" v. J. Bralitien ir kt., Nr. 3K-3-1178/2001, kat. 95.1.
179
matytas CPK 31, 35 ir kituose straipsniuose, t. y. abstrahuotai alims priminti, kad jos turi atitinkamas procesines teises, taiau jokiu bdu nedetalizuoti, kokius konkreiai reikalavimus, atsikirtimus ar praymus alis turi pareikti. Prieingu atveju bt paeisti civilinio proceso principai - teisj nepriklausomumas, teismo nealikumas, dispozityvumas ir rungimasis (CPK 6, 8, 13, 35 str.), kurie draudia teismui tapti alies ar ali advokatu patariant joms, kokius gynimosi bdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikti. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi idstytais argumentais, konstatuoja, kad Lietuvos CPK 15 straipsnis pareigoja teism iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims tik j procesines teises ir pareigas, numatytas CPK 31, 35 ir kituose straipsniuose. i teismo pareiga nereikia teismo pareigos nurodyti, kokius konkreius reikalavimus, praymus ar konkreius gynimosi nuo pareikto iekinio bdus turi reikti ar naudoti dalyvaujantys byloje asmenys konkreioje byloje."1 Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. kovo 29d. nutartyje nurod, jog rungimosi principas [...] reikalauja, kad alis ne tik vardint rodinjimo dalyk, t. y. nurodyt aplinkybes, kuriomis ji grindia savo reikalavim ar reikalavimus, bet ir ias aplinkybes rodyt"2. Naujasis CPK isklaid abejones dl rungimosi proceso modelio, akivaizdiai tvirtindamas rungimosi ir teisjo vadovavimo procesui princip pusiausvyr. CPK aikiai nurod teisjo teis statym numatytais atvejais rinkti rodymus savo iniciatyva, kontroliuoti ali procesinius veiksmus, taikyti joms sankcijas, nurodyti alims tam tikras rodinjimo proceso spragas, pavyzdiui, kad tam tikras alies nurodytas faktas nepatvirtintas jokiais rodymais ir panaiai (CPK 8, 159-161 ir kiti straipsniai). Paymtina, kad pagal naujj CPK rungimosi principo turinys visose bylose nra vienodas. Pavyzdiui, eimos, darbo bylose, taip pat esant ypatingajai teisenai teisjas yra kur kas aktyvesnis ir turi daugiau gali veikti bylos aplinkybi nustatym nei kitose bylose (r., pvz., CPK 376-377, 405, 414, 417, 443 str). itai aikinama btinumu ginti viej interes ir mint byl pobdiu - jos nra grynai dispozityvios. Tai, kas tvirtinta naujame CPK, nra kakokia iskirtin naujov, nes Vakar valstybi patirtis rodo, kad geriausia bt rasti gino ir tardomojo proces pusiausvyr. Net bendrosios teiss valstybs pripasta, kad gino proceso modelis gali bti veiksmingas
1 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. birelio 23 d. nutartis c. b. O. Parait v. A. Jakubauskien, Nr. 3K-3-323/1999, kat. 36. 2 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 29 d. nutartis c. b. S. Varanius v. Plungs Ryto" vidurin mokykla, Nr. 3K-3-43/1999, kat. 5.
180
tik esant dviem slygoms: pirma, jeigu abi alys turs vienod galimyb kiekvienoje byloje turti vienodai kvalifikuot advokat ir, antra, jeigu abiej ali advokatai siningai siekia laimti byl. Deja, pripastama, kad net JAV ios dvi slygos nra tenkinamos1. Paymtina, kad rungimosi principas taikomas tik faktiniam bylos aspektui. I ali nereikalaujama rodyti, kad j santykius reguliuoja konkretus statymas ir btent j reikia taikyti. Nustatyti, teisingai iaikinti ir taikyti teiss norm, reguliuojani ali gino santyk, yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia). Todl i ali n nereikalaujama iekinio pareikime ar atsiliepime j nurodyti statymo ar konkreios teiss normos, kuriais jos remiasi (CPK 135 str.). Iimtis tra usienio valstybs teis. Pagal Lietuvos CPK 808 straipsnio antrj dal tais atvejais, kai usienio teiss taikym numato ali susitarimas, usienio teis yra fakto, o ne teiss klausimas, todl alis, praanti taikyti usienio teis, privalo rodyti, kad tam yra pagrindo, taip pat taikytinos usienio teiss turin, jos taikymo praktik. Bendrojoje teisje pripastama, kad ali advokatai privalo pateikti teismui visus btinus statymus, teism precedentus, kitus teiss altinius, kurie leist jam isprsti byl. Be abejo, teisjas gali nesiremti advokat pateiktais statymais ar teism precedentais ir savo iniciatyva taikyti kit teiss norm. Taigi principas iura novit curia galioja ir bendrojoje teisje, nors ir ne visai taip kaip kontinentinje2. Aiku viena: tiek tardomajame, tiek gino procese alys negali bti tik abejingos stebtojos. Vis valstybi civilinio proceso teis ali pasyvum procese, nesivadovavim teise, kartu pareig rodyti, rodym nepateikim nustatytais terminais pripasta sukelianiais neigiam padarini: teismas, laikydamas tam tikras aplinkybes nerodytomis, gali atmesti iekin. Baigiant dar mintina Europos Tarybos Ministr komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendacija Nr. R (84) 5. Jos treiasis principas nurodo, kad teismas procese turi bti aktyvus. Teismas turi siekti bylos paangos. Tuo tikslu jam turi bti suteikta teis reikalauti, kad alys iaikint ar patikslint savo reikalavimus, taip pat teis kviesti alis posd, reikalauti i j pateikti rodymus, kontroliuoti rodym leistinum ir ssajum. Taiau pabriama, kad gyvendindamas ias teises 3 teismas negali perengti bylos nagrinjimo rib .
Civil Procedure. 4th ed. P. 6. Graef R. O. Cit. op. P. 44. 3 Recommendation No R (84) 5 on the Principles of Civil Procedure Designed to Improve the Functioning of Justice, adopted by the Committee of Ministers on 28 February, 1984.
2 1
181
3.12 DISPOZITYVUMO PRINCIPAS Civilinio proceso tvarka nagrinjami ginai, kylantys i privatins teiss reguliuojam santyki. Privatinei teisei bdingas ali autonomijos, arba dispozityvumo, principas, leidiantis joms paioms, neperengiant statymo nustatyt rib, rinktis savo elgesio model. Tai reikia, kad alys yra savo materialij teisi eimininks: jos gali jomis naudotis, bet gali ir nesinaudoti, perleisti jas kitiems asmenims. Atitinkamai savo teisi gyvendinimu alys privalo rpintis paios (lot. vigilantibus jura scripta sunt), todl tik pats teiss turtojas gali nusprsti, jam j ginti ar ne. Lygiai taip pat tik pats teiss turtojas gali sprsti, kokios gynybos reikalauti - priteisti vis skol ar jos dal, priteisti palkanas ar ne ir t.t. Kadangi materialiajam teisiniam santykiui, i kurio kyla ginas, bdingas dispozityvumas, tai is principas turi bti pripastamas ir teismo procese. Pripainus, kad alys gali laisvai naudotis savo teismis iki teismo proceso, reikia pripainti, jog jos gali naudotis jomis ir vykstant procesui, ir suteikti atitinkamas procesines priemones. Dispozityvumo principas reikia, kad vykstant procesui alys turi daug galimybi laisvai naudotis savo materialiosiomis ir procesinmis teismis, taigi ir veikti proceso eig. Minta, kad is principas yra analogiko principo materialiojoje teisje egzistavimo padarinys. tvirtintas jis CPK 13 straipsnyje. Dispozityvumo principo pasireikimo pavyzdi labai daug, juo labiau kad jis bdingas visoms civilinio proceso stadijoms. Dispozityvumo principas reikia, kad: 1) civilin byla gali bti ikelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva (lot. nemo judex sine actore; nemo invitus agere cogitur); teismas negali ikelti civilins bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti iekovo pareikti iekin (CPK 5 str.); 2) bylos nagrinjimo dalyk nustato alys; teismas negali keisti nei iekinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali priteisti iekovui to, ko is nepra; teismas negali grsti savo sprendimo faktais, kuri alys nenurod (lot. judex ne eat ultra petita partium, ultra petita non cognoscitur); 3) alys turi teis baigti byl taikos sutartimi; iekovas turi teis atsiimti iekin ar jo atsisakyti, o atsakovas turi teis pripainti iekin (CPK 42, 139-140 str.); 4) iekovas turi teis didinti ar mainti savo reikalavim apimt, keisti iekinio dalyk ar pagrind (CPK 42, 141 str.); 5) alys turi teis sksti priimt teismo sprendim apeliacine tvarka, bet gali ia teise ir nesinaudoti (CPK 305 str.);
182
6) alys gali vesti byl paios arba per atstovus (CPK 51 str.); 7) alis gali pripainti faktus, kuriais remiasi kita alis (CPK 187 str.); 8) vykdymo procesas paprastai prasideda tik iiekotojo iniciatyva (CPK 586 str.). Vadinasi, dispozityvumas reikia, kad alys gali disponuoti ir gino objektu, t. y. savo pareiktais materialiaisiais teisimais reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinmis priemonmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). iuo atvilgiu alys procese turi plai autonomij, todl kai kas jas vadina civilinio proceso eimininkmis. Taiau ar i ties itaip yra? Ar dispozityvumo principas tikrai yra absoliutus ir neturi joki rib? Naujojo CPK normos sako, kad itaip nra: is principas nra absoliutus, nes ali veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdiui, teismas gali nepriimti iekovo pareikto iekinio atsisakymo ar netvirtinti ali taikos sutarties (CPK 42 str.), teismas gali nepriimti fakt pripainimo, jeigu faktai pripainti ne savanorikai (CPK 187 str.), statymo numatytais atvejais teismas gali perengti pareikto iekinio ribas (CPK 376-377, 405, 414 str.) ir panaiai. Taiau skaitytojas gali suabejoti i norm racionalumu ir paklausti, ar jos nra tarybins teiss reliktas. Nebt galima vienareikmikai atsakyti tok klausim. Niekas neginija, kad privatinei teisei bdingas dispozityvumas. Todl logika teigti, kad asmenys, buv nevaromi ir laisvi esant materialiesiems santykiams, privalo bti nevaromi ir laisvi esant procesiniams santykiams, kai savo gin, kilus i privatins teiss reguliuojam santyki, perduoda teismui. Kita vertus, niekas neabejoja, kad dispozityvumas materialiojoje teisje nra absoliutus. Pirma, privatinje teisje draudiama gyvendinti savo teises tokiais bdais ir priemonmis, kurie paeist kit asmen teises ar daryt jiems al, t. y. draudiama piktnaudiauti teise (Konstitucijos 28 str., CK 1.2, 1.137 str.)1. Antra, privatinje teisje yra nemaai imperatyvi teiss norm, nustatani tam tikrus draudimus, leistino elgesio ribas ir t.t. Antai pripastama, kad sutarties laisv nra absoliuti. alys, sudarydamos sutart, negali nepaisyti imperatyvi teiss norm, riboti ar kitaip paeisti treij asmen teisi, varyti siningos konkurencijos laisvs ir t.t. Treia, nemaai klausim statymas reguliuoja sakmiai ir alys savo susitarimu negali j keisti. Santuokos sudarymo slygos, tv pareigos vaikams, bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teisinis reimas, darbo ir poilsio laikas,
Isamiau apie piktnaudiavim teise r,: Mikelnas V. Piktnaudiavimas teise: samprata ir statym taikymo problemos // Justitia. 1996, Nr. 1-2.
183
1
darbuotoj socialins garantijos ir kita i esms reguliuojama imperatyvi norm ir ali susitarimu ar vienos alies iniciatyva negali bti pakeista. Ketvirta, yra santyki, vienaip ar kitaip veikiani kit visuomens nari ar visos visuomens interesus. Tokie materialieji santykiai, j atsiradimas, raida ir pabaiga nra grynai privatus ali reikalas. Visuomenei nra tas pats, grietai laikomasi monogamijos principo ar ne, tvai auklja ir materialiai ilaiko savo vaikus ar ne, ginamos psichikos liga serganio mogaus teiss ar ne, ir t.t. Kilus ginui i toki materialij santyki, byla taip pat nra grynai privati, nes jos baigtis vienu ar kitu bdu paveiks ir visuomens, t. y. viej, interes. Pripaintina esant tris civilini byl kategorijas. Pirma, tai grynai privaios bylos. Jos kilusios i materialij teisini santyki, kuri subjekt galimyb laisvai disponuoti savo materialiosiomis teismis ir pareigomis nra ribojama ir kuri nagrinjimas ir sprendimas nra susijs su vieojo intereso apsauga. Tokias bylas galima pavadinti dispozityviomis. Antra, tai bylos, kuri nagrinjimas ir sprendimas susijs su vieojo intereso apsauga, nes jos kyla i materialij teisini santyki, kuri subjekt galimybs laisvai disponuoti savo materialiosiomis teismis ir pareigomis yra ribotos. Tai bylos, kylanios i eimos, darbo teisini santyki, bylos, susijusios su mogaus teisi gynyba, nesininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso nustatymu ir panaiai. ias bylas galima pavadinti nedispozityviomis, nes materialij santyki subjektai, neturdami teiss visikai disponuoti savo teismis ir pareigomis materialiojoje teisje, negali turti tokios teiss ir procese. Ir, treia, tai bylos, kuriose vieni reikalavimai yra dispozityvs, o kiti nedispozityvs. Tai mirios bylos, kuriose yra ir privatus, ir vieasis interesas. Turint omenyje i byl prigimt, galima teigti, kad dispozityvumo civiliniame procese laipsnis ir teismo kontrols laipsnis priklauso nuo nagrinjamos bylos pobdio. Antai teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti ali taikos sutart, jeigu materialiojoje teisje t ali teiss nevaromos ir tokia sutartis nepaeidia treij asmen teisi. Taiau teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teis draudia alims nustatyti kitas gino sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikt materialiosios teiss paeidim, o jo teismas negali teisinti. itai buvo pabriama ir ikikarins Lietuvos teiss doktrinoje. Vl. Maio nuomone, taikos sutarties teistumas turi bti paremtas materialins teiss normomis, [...] dliai to tas sutartis turi teis daryti tik asmens, kuriems leidiama savarankikai valdyti ir perleisti turtas; jos negali bti daromos, kai byla eina dl teisi, kurios nra bylinink
184
dispozicijoj"1. Tuometinio Civilins teisenos statymo 13571 straipsnis draud taikos sutartis alos, padarytos vykus nelaimingam atsitikimui darbe, atlyginimo bylose. Usienio valstybi civilinio proceso teis ir jos doktrinos, pripaindamos dispozityvumo princip (angl. party dispositian; pranc. disposition; vok. Dispositionsmaxime) kaip vien i kertini civilinio proceso princip, kartu pabria nesant j absoliut. Vokietijos CPK pripasta iekovo teis atsiimti iekin, atsisakyti savo reikalavimo, alys gali baigti byl taikos sutartimi, atsakovas gali pripainti iekin (CPK 269, 306-307, 515, 794 str.). Taip pat pripastama, kad teismas negali priteisti to, ko alis nepra. Taiau, nors ir laikomos proceso eimininkmis (vok. Herren des Verfahrens), alys gali laisvai elgtis tik esant tokiems santykiams, kai dispozityvumas yra absoliutus. Bylas, susijusias ir su vieuoju interesu (pvz., kylaniose i eimos teisini santyki), teismas gali nagrinti ex officio ir netvirtinti ali taikos sutarties ar nepriimti iekinio pripainimo ar jo atsisakymo 2 . vedijoje net grynai dispozityviose bylose teismas tikrina visus ali veiksmus, susijusius su disponavimu gino dalyku, taip pat jis gali nepriimti iekinio atsisakymo ar netvirtinti taikos sutarties3. Ispanijoje iekinio atsisakymo ir taikos sutarties teismas netvirtina, jeigu alys neturi teiss disponuoti savo materialija teise arba ie veiksmai prietarauja vieajam interesui ar treij asmen teisms4. Tokie pat ribojimai nustatyti ir Italijos civiliniame procese5. Taigi naujasis CPK perm teigiam usienio valstybi patirt nustatant dispozityvumo ir kit civilinio proceso princip pusiausvyr. 3.13 TEISJ PASITARIMO SLAPTUMO PRINCIPAS Teismo pasitarimo slaptumo principas tvirtintas CPK 19 ir 264 straipsniuose. Jis reikia, kad, baigs nagrinti byl, teismas (teisjas) ieina sprendimo primimo kambar priimti teismo sprendimo. Paprastai galutin teismo (teisjo) nuomon susiformuoja tik inagrinjus byl i esms, ityrus visas jos aplinkybes, t. y. kaip tiesioginio bylos nagrinjimo rezultatas. Vadinasi, svarbu, kad ios galutinai susiformavusios teisjo nuomons niekas nepakeist. Todl pasitarimo
1 2 3 4 5
Mays Vl. Cit. op. P. 272. Gerstenmaier K. A. Cit. op. P. 6-22. Lindell B. Cit. op. P. 147. Cremades B. M., Cabiedes E. G. Cit. op. P. 239. Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 179.
185
kambaryje, svarstant sprendimo primimo klausim, gali bti tik konkrei byl nagrinjs teisjas (-ai). Bet kuriems kitiems asmenims draudiama bti pasitarimo kambaryje priimant sprendim. Vykstant pasitarimui teisjui (-ams) taip pat draudiama konsultuotis su kitais asmenimis, pavyzdiui, telefonu teirautis Aukiausiojo Teismo teisjo nuomons ir panaiai. Kai byla nagrinta kolegialiai, teismo sprendimas priimamas bals dauguma. Teisjas, nesutinkantis su kit teisj nuomone, savo atskirj nuomon turi idstyti ratu ir ji pridedama prie bylos. Teisjas neturi teiss skelbti nuomoni, pareikt ir diskutuot besitariant pasitarimo kambaryje (CPK 264 str.), taiau atskirosios nuomons pareikimas nra pripastamas io principo paeidimu (CPK 264 str. 2 d., 268 str. 6-7 d.). Taigi aptariamas principas glaudiai susijs su teisj nepriklausomumo ir tiesioginio dalyvavimo principais. Usienio valstybse is principas taip pat pripastamas. Sprendimas visada svarstomas ir priimamas u udar dur (in camera). Taiau yra ir tam tikr ypatum. Pavyzdiui, Italijoje, Belgijoje teismui svarstant ir priimant sprendim pasitarimo kambaryje turi teis dalyvauti ir prokuroras, nors balsuojant jis nedalyvauja1. 3.14 TEISS BTI IKLAUSYTAM PRINCIPAS Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas bt priimtas tik teismui atidiai iklausius abi gino alis (lot. audiatur et altera pars). Procesinio ali lygiateisikumo principas taip pat reikalauja abiem alims suteikti lygias tiek puolimo, tiek gynybos galimybes ir priemones. Todl inagrinti byl ir priimti sprendim, ignoruojant vienos i ali argumentus ir motyvus, nepraneti jai apie teismo posd, neleisti kalbti teismo posdyje reikt paeisti procesinio ali lygiateisikumo princip (lot. in audita altera parte)2. Pavyzdiui, Pranczijos CPK 14 straipsnis nustato, kad sprendimo negalima priimti neiklausius abiej ali ar joms nepraneus apie byl. Lietuvos CPK is principas tvirtintas 11, 15, 117-131, 133, 142, 153, 234-235 ir kituose straipsniuose, Teism statymo 34 straipsnyje. io principo paeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendim apeliacine (CPK 329 str. 3 d. l p.) arba kasacine (CPK 346 str.) tvarka.
Cappelletti M., Jolowicz J. A. Cit. op. P. 32. r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. balandio 27 d. sprendim byloje L. v. Finland, 2000; 2000 m. rugpjio l d. sprendim byloje Entleitner v. Austria, 2000; 2000 m. lapkriio 14 d. sprendim byloje T. v. Austria, 2000; 2001 m. birelio 28 d. sprendim byloje F.R. v. Switzerland, 2001.
2 1
186
Teiss bti iklausytam principo gyvendinimui utikrinti statymas detaliai reguliuoja teismo aukim, praneim ir kitoki procesini dokument teikimo alims tvarka (CPK 117-134 str.); suteikia alims teis odiu idstyti savo pozicij teismo posdyje (CPK 15, 153, 186, 235, 249, 253-254 str.); draudia riboti kalb trukm, iskyrus statymo nustatytas iimtis (CPK 255 str.); suteikia procesines galimybes prieingai aliai reaguoti kitus alies raytinius pareikimus, pavyzdiui, suraant atsiliepim iekinio pareikim, apeliacin ar kasacin skund (CPK 142, 318, 351 str.)1. Siekdamas utikrinti io principo gyvendinim, teismas, nustatydamas procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, turi vadovautis protingumo kriterijumi ir nustatyti tok termin, kuris abiem alims leist tinkamai pasinaudoti savo procesinmis teismis. Aptariamo principo nereikt suprasti dogmatikai. Reikalavimas iklausyti abi alis nereikia, kad teismas turi laukti iki begalybs, kol viena ar abi alys teiksis atvykti posd. Proceso operatyvumo, draudimo piktnaudiauti procesu, siningos alies interes gynybos principai reikalauja, kad byla judt priek. Nesininga alis, vengianti atvykti proces, atsisakiusi priimti aukim posd ar kitais bdais vilkinanti greit bylos inagrinjim, negali naudotis teiss bti iklausytai teikiamomis privilegijomis. Daugumos usienio valstybi statymai iuo atvilgiu gana grieti - alies neatvykimas teismo posd be pateisinam prieasi yra pagrindas teismui priimti sprendim u aki (angl. default judgement; pranc. jugement par dfaut; vok. Versaumnisurteil). Tas pats nutinka, kai alis laiku nepateikia teismui savo reikalavim ar atsikirtim, pavyzdiui, atsakovas laiku nesurao atsiliepimo iekinio pareikim. Sprendimo u aki institutas numatytas ir Lietuvos CPK 285-289 straipsniuose. Teiss bti iklausytam principas nereikalauja, kad alis visuomet bt iklausyta asmenikai. Kadangi statymas leidia alims vesti byl paioms arba per savo atstovus (CPK 51 str.), tai alies atstovo dalyvavimas posdyje reikia, kad ji gyvendina savo teis bti iklausyta per atstov. Taiau, kai alis reikalauja posd atidti, nes negalinti atvykti dl svarbi, pateisinam prieasi, teismas turt bylos nagrinjim atidti. Nedert pamirti, kad reikalavimas iklausyti abi alis svarbus ne tik j teisi apsaugos, bet ir rodinjimo atvilgiu. alys geriausiai ino bylos aplinkybes, todl j paaikinimai yra bylai svarbi rodinjimo priemon (CPK 186 str.).
1 Isamiau r.: Cohen L. J. The Probable and the Provable. Oxford: Oxford University Press, 1977.
187
Teiss bti iklausytam principas akivaizdiausiai gyvendinamas nagrinjant byl odiu. Taiau ir nagrinjant byl pagal raytin mediag, t. y. esant dokumentiniam, arba raytiniam, procesui, is principas taip pat gyvendinamas. Tokiais atvejais kiekviena alis savo argumentus ir kontrargumentus yra idsiusi savo raytiniuose procesiniuose dokumentuose, kurie yra sudedamoji bylos mediaga ir kuriuos itiria ir vertina teismas. 3.15 PROCESO OPERATYVUMO PRINCIPAS Teismin gynyba yra tuo veiksmingesn, kuo greiiau inagrinjama byla ir kuo skubiau vykdomas sprendimas. Ltas teisingumas yra blogas, neveiksmingas. Beveik vis valstybi civilinio proceso statymai pareigoja teism stebti proceso eig, ukirsti keli bylos vilkinimui. Teismo ir ali pareiga siekti, kad byla bt inagrinta operatyviai, nurodyta CPK 7-8, 159 ir kituose straipsniuose. Bylos nagrinjimas spartinamas vairiais bdais ir priemonmis: nustatomi procesiniai terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti; alims, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikomos sankcijos u procesini termin paeidim ir teismo nurodym nevykdym; sudaromi byl nagrinjimo tvarkaraiai; odinis bylos nagrinjimas kombinuojamas su jos nagrinjimu tik pagal pateikt raytin mediag; nesudtingos bylos nagrinjamos supaprastinta tvarka; aliai neatvykus, sprendimas priimamas u aki ir t.t. Pavyzdiui, Vokietijos CPK 274-276 straipsniai nurodo du rengimosi bylai variantus odin arba raytin, o CPK 272 straipsnis pareigoja teism siekti, kad bt ne daugiau kaip vienas teismo posdis, kai bylai rengtasi ratu (vok. schriftliches Vorverfahreri). Teismas turi teis atsisakyti priimti ali ar j advokat per nustatytus terminus nepateikt teismui raytin mediag, jeigu jos tyrimas vilkint bylos nagrinjim, iskyrus atvejus, kai alys laiku ito negaljo padaryti dl nuo j nepriklausani aplinkybi (CPK 296 str.). Taigi proceso operatyvumo principas (vok. ProzeBforderungspflicht) pripastamas vienu i esmini Vokietijos civilinio proceso princip ir teisjas yra pareigotas utikrinti jo gyvendinim. vedijoje siekiant paspartinti pasirengim bylos nagrinjimui ir rodym rinkim bei tyrim, ali paaikinimai, liudytoj parodymai gali bti gaunami telefonu. ios priemons leidia gyvendinti vedijos teismo proceso kodekso 42:14 straipsnio reikalavim, nustatant pareig bylai pasirengti taip, kad nereikt antro posdio. Pranczijos CPK 3 straipsnis pareigoja teisj utikrinti tinkam proceso eig ir neleisti vilkinti bylos. Byl ali, kurios laiku nevyk188
do teisjo nurodym, vilkina nagrinjim, teisjas gali ibraukti i teisme nagrinjam byl tvarkaraio (CPK 381 str.). Jeigu n viena alis ilgiau nei dvejus metus neparodo iniciatyvos tsti proces, teismas byl nutraukia (CPK 386 str.). Ikikarinje Lietuvoje Civilins teisenos statymas taip pat nurod kelias veiksmingas proceso spartinimo priemones. Pavyzdiui, jo 145 ir 718 straipsniai nustat, kad teismas, neatvykus iekovui, turi nutraukti byl ir i iekovo priteisti atlyginti atsakovui ilaidas, o atsakovui neatvykus, privalo priimti sprendim u aki. Sustabdyta byla, kurios n viena alis per trejus metus nereikalavo atnaujinti, bdavo nutraukiama (CT 689 str.). Daugeliui veiksm atlikti buvo nustatyti laikini naujieji procesiniai terminai ir j praleidimas reik inykus procesine, teis (CT 833 str.). Daugjant civilini byl proceso operatyvumo principas tampa labai svarbus1. Daugelio valstybi teismai uversti bylomis, todl j nagrinjimo terminai vis ilgja. ia verta prisiminti Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsn, kuris vienu i mogaus teisi ir teiss tinkam proces elementu laiko asmens teis, kad jo byla bt inagrinta per proting laik (reasonable time; terme raisonnable). Kok termin reikt laikyti protingu, o kok ne, priklauso nuo konkreios padties. Europos mogaus teisi teismas, aikindamas protingo termino svok, nurod, kad reikia atsivelgti keturis kriterijus: 1) bylos sudtingum (pranc. complexite de l'affaire); 2) pareikjo elges (pranc. comportement du requeren); 3) kompetenting institucij elges (pranc. comportement des autorites comptentes); 4) pareikjo intereso esm (pranc. l'enjeu du litige pour l'intresse)2. Toks Konvencijos aikinimas visikai suprantamas, nes Europos valstybse byl nagrinjimo terminai labai skirtingi: nuo ei mnesi (Pranczijoje, vedijoje ir Vokietijoje) iki penkeri met (Italijoje). Nusprsti, ar civilin byla tikrai buvo nagrinjama neprotingai ilgai, galima tik vertinus visus ivardytus kriterijus. Pavyzdiui, Europos mogaus teisi teismas yra pripains, kad eeri met ir dviej mLAT CBS teisj kolegijos 2000 m. balandio 26 d. nutartis c. b. A. Ivaenko v. Vilniaus apskrities valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-450/2000, kat. 13; 2000 m. gegus 10 d. nutartis c. b. G. Gutauskien v. R Penelien, Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40. 2r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. liepos 27 d. sprendim byloje Klein v. Germany, 2000.
1
189
nesi ; atuoneri met ir vieno mnesio ; vienuolikos met ir deim3 4 ties mnesi ; vienuolikos met ir atuoni mnesi terminai buvo neprotingai ilgi. Kita vertus, penkiolikos met bylos nagrinjimo termino jis nepripaino neprotingai ilgu, nes byla taip ilgai buvo nagrinjama ir dl pareikj kalts5. Europos Tarybos Ministr komitetas taip pat atkreip valstybi, Europos Tarybos nari, dmes btinum utikrinti operatyv byl nagrinjim. Rekomendacijoje Nr. R (84) 5 Ministr komitetas silo gyvendinti tokias byl nagrinjim spartinanias priemones: 1) paprastai bylos nagrinjimas neturt susidti daugiau nei i dviej teismo posdi: pirmasis teismo posdis turt bti preliminarus, parengiamasis, o antrajame byla turt bti inagrinta i esms; 2) teismas turi utikrinti, kad tinkamai ir laiku bt pasirengta antrajam posdiui, o bylos nagrinjimas jame gali bti atidedamas tik iimtiniais atvejais, pavyzdiui, kai paaikja nauj fakt ar yra kit iimtini ir svarbi aplinkybi; 3) alims, kitiems proceso dalyviams, gavusiems praneim apie posd ir j neatvykusiems, turi bti taikomos sankcijos; sankcijos taip pat turi bti taikomos aliai, kuri per teismo ar statymo nustatytus procesinius terminus neatliko tam tikr procesini veiksm; tokios sankcijos gali bti teiss atlikti tam tikrus veiksmus praradimas, nuostoli ar ilaid kitai aliai priteisimas, bauda, bylos ibraukimas i teismo nagrinjam byl srao; 4) teismas turi taikyti sankcijas teismo posd neatvykusiems liudytojams; jeigu liudytojas neatvyksta, teismas turi bti galiotas pats nusprsti, byl galima nagrinti toliau ar jos nagrinjim dera atidti; siekiant pagreitinti rodym rinkim, tikslinga bt naudoti iuolaikines technines priemones - telefon, vaizdo aparatr ir t.t.; 5) jeigu teismo paskirtas ekspertas be pateisinamos prieasties laiku nepateikia savo ivados arba atsisako j pateikti, teismas privalo jam
Europos mogaus teisi teismo 1996 m. gegus 21 d. sprendimas byloje Ausiello v Italy, 1996. 2 Europos mogaus teisi teismo 1995 gruodio 4d. sprendimas byloje Terranova v. Italy, 1995. 3 Europos mogaus teisi teismo 1995 rugsjo 28d. sprendimas byloje Scollo v. Italy, 1995. 4 Europos mogaus teisi teismo 1995 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Allenet de Ribemont v. France, 1995. 5 Europos mogaus teisi teismo 1995 m. gruodio 4 d. sprendimas byloje Ciricosta and Viola v Italy, 1995; isamiau r.: Solla S. Article 6(1) European Convention on Human Rights. Disproportion of Length of Proceedings // The International Legal Profession. 1996, No 5, p. 157-166.
1
190
taikyti sankcijas - baud, atlyginimo sumainim, nuostoli ir ilaid iiekojim ir panaiai; 6) alies pareikt aikiai nepagrst iekin teismas turi nagrinti sumarinio proceso tvarka ir, esant pagrindo, i tokios alies iiekoti nuostolius kitai aliai; jeigu alis elgiasi nesiningai, vilkina proces ar kitaip juo piktnaudiauja, teismas turi nagrinti byl i esms nedelsdamas arba iiekoti i tokios alies baud ar nuostolius; jeigu proces vilkina ali advokatai, teismo ilaidos gali bti priteisiamos i j; teismas apie tok advokato elges privalo informuoti profesin advokat organizacij, kad i jam taikyt drausmines sankcijas; 7) nagrindamas byl teismas turi veikti aktyviai: reikalauti i ali patikslinti savo reikalavimus ir atsikirtimus, kviesti alis posd, reikalauti i j rodym ir kontroliuoti rodym pateikimo proces, atsisakyti kviesti liudytojus, jeigu j parodymai nesusij su bylos aplinkybmis, riboti liudytoj skaii tam paiam faktui patvirtinti; taiau teisjas, naudodamasis iomis teismis, negali perengti bylos nagrinjimo rib; 8) teismui turi bti suteikta teis sprsti, kokiu bdu - odiu ar tik pagal raytin mediag arba miriuoju bdu, reikt nagrinti byl, iskyrus atvejus, kai bylos nagrinjimo tvark nustato statymai; 9) visi ali reikalavimai, atsikirtimai ir rodymai turi bti pateikti rengiantis nagrinti byl; vliau jie gali bti priimami tik iimtiniais atvejais; 10) kai kuri kategorij byloms reikt nustatyti supaprastint nagrinjimo procedr1. ios rekomendacijos nuostatos ir usienio valstybi patirtis atsispindi ir naujojo Lietuvos CPK normose, kuri tikslas - utikrinti operatyv teismo proces: - nustatyta teismo ir ali pareiga ukirsti keli proceso vilkinimui ir siekti, kad byla bt inagrinta viename teismo posdyje (CPK 7 str.); - nustatytas bylos nagrinjimas odiu derinamas su raytiniu procesu (CPK 15, 227, 321, 356 str.); - vietoj konkrei bylos inagrinjimo termin nustatymo tvirtinta teismo pareiga utikrinti, kad byla br inagrinta per kuo trumpesn laik (CPK 72 str.); - apribotas iekinio element keitimas tik pasirengimo bylos nagrinjimui teismo posdyje stadijoje ir rodym pateikimo bei prieinio
Recommendation No R (84) 5 on the Principles of Civil Procedure Designed to Improve the Functioning of Justice, adopted by the Committee of Ministers on 28 February, 1984.
1
191
iekinio pareikimo laikas (CPK 141 str. 1d., 142 str. 3d., 143 str. l d., 181 str. 2d.); - nustatyta ali pareiga visus argumentus ir rodymus pateikti esant pasirengimo nagrinti byl teisme stadijai (CPK 226 str.); - vestos dvi pasirengimo bylos nagrinjimui teisme formos - paruoiamj dokument bdu ir parengiamojo teismo posdio bdu (CPK 227-228 str.); - vestas teismo sprendimo u aki institutas (CPK 285-289 str.); nustatytas pasirengimo konkrei kategorij byl nagrinjimui ir inagrinjimo terminas (pvz., CPK 413 str.); - nustatyta teismo teis atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus (CPK 181 str.); ~ nustatyta posdio pirmininko pareiga utikrinti, kad byla bt kuo greiiau inagrinta, ir jam suteiktos tam tikros procesins teiss, padedanios itai pasiekti (CPK 158-160 str.); vestos naujos supaprastinto proceso formos dokumentinis procesas (CPK 424-430 str.), gin dl nedideli sum priteisimo ypatumai (CPK 441 str.) ir kita; - teismui suteikta papildom teisi rodinjimo procese (CPK 179 str.); - nustatytos grietos sankcijos proceso dalyviams u proceso vilkinim ir kitok piktnaudiavim procesu (CPK (95 str.). Btina atkreipti dmes galim proceso operatyvumo principo konflikt su kitais proceso principais. Nei alys, nei teismas dl proceso operatyvumo negali aukoti kit princip: teiss bti iklausytam, teiss tinkam proces, dispozityvumo, rungimosi ir t.t. Kaip ir visais kitais panaiais atvejais, privalu siekti proceso operatyvumo ir kit princip pusiausvyros. 3.16 TEISJO VADOVAVIMO PROCESUI PRINCIPAS Nors alys civiliniame procese turi plaias teises, taiau teismo procesas nra privatus j gino sprendimo bdas. Gin sprendia teismas, o teismas yra valdios institucija (Konstitucijos 5 str.). Todl procesiniu poiriu proceso eimininkas yra jis, o ne alys. Valstybs prievartos priemons negali bti atiduotos privaias rankas. Lygiai taip pat privataus asmens nuoira negali bti naudojamas teismo, kaip valstybs institucijos, darbo laikas. Teisingumo sistema ilaikoma i mokesi moktoj l, o tai daug kainuoja. Dl ios prieasties teismo darbas turi bti ypa racionalus ir veiksmingas. Btina ukirsti keli alims piktnaudiauti savo procesinmis teismis, vilkinti proces, igno192
ruoti teismo nurodymus. Teismas privalo turti atitinkamus galiojimus ir priemones, kad galt utikrinti spart ir veiksming bylos nagrinjim. Teisjo vadovavimo procesui principas tvirtintas CPK 7-8 straipsniuose, 95 straipsnyje, CPK XII skyriaus pirmojo skirsnio, pavadinto Vadovavimas procesui", normose (CPK 153-162 str.), 179, 225, 227-228 ir kituose CPK straipsniuose. Teisjo vadovavimas procesui suprantamas dvejopai - materialiuoju ir formaliuoju poiriu. Kai teisjas procesui vadovauja materialiuoju poiriu, tai jis, o ne alys gyja teis disponuoti gino objektu: teisjas gali savo iniciatyva pradti tirti naujus faktus, keisti iekinio dalyk ar pagrind, perengti iekovo pareikto reikalavimo ribas, savo iniciatyva rinkti rodymus. Kitaip tariant, teismas tampa atsakingas ne tik u bylos eig, bet ir u jos baigt ir rezultat. Panaus teisjo vadovavimo procesui modelis buvo diegtas tarybiniame civiliniame procese (pvz., iki 1994 m. galiojusio CPK 15 str. redakcija). iandien beveik n viena valstyb nepripasta, kad teisjas turi vadovauti procesui materialiuoju poiriu. Formaliuoju (procesiniu) poiriu teisjo vadovavimas procesui reikia, kad jis, likdamas nealikas ir neutralus bei nepaeisdamas dispozityvumo, rungimosi, ali lygiateisikumo ir kit proceso princip, kontroliuoja ali veiksmus procese siekdamas, kad byla judt priek. Todl is principas doktrinoje vadinamas instruktavimo principu. Formaliojo vadovavimo procesui principas reikia, kad teisjas gali: 1) nustatyti alims ir kitiems proceso dalyviams terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (CPK 72, 77, 115, 160 ir kiti straipsniai); 2) savo iniciatyva skirti ekspertiz, atlikti vietos apir, pareigoti alis pateikti tam tikrus rodymus, patikslinti ali pareig rodinti, nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias btina nustatyti siekiant teisingai inagrinti byl, o statym numatytais atvejais rinkti rodymus savo iniciatyva (CPK 160, 179, 210, 212, 225 str.); 3) pateikti alims, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims klausimus siekdamas patikslinti ir isiaikinti tikruosius j reikalavimus ir praymus, reikalauti j paaikinim (CPK 159 str.)'; 4) pagrsti savo sprendim teiss normomis, kuriomis alys nesiremia (iura novit curia); 5) kontroliuoti rodym ssajum ir leistinum (CPK 177, 180 str.);
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gegus 22 d. nutartis c. b. P. yius ir kt. v. Panevio apskrities virininko administracija, Nr 3K-3-583/2000, kat. 35.
193
6) vadovauti rodym tyrimui (CPK 186-220 str.); 7) utikrinti tvark teismo posdyje (CPK 162 str.); 8) stebti ir kontroliuoti ali baigiamj kalb eig (CPK 253-255 str.); 9) taikyti alims, kitiems proceso dalyviams sankcijas (CPK 95, 103-109, 162 str.); 10) sprsti bylos nagrinjimo, jos sustabdymo, nutraukimo ar pareikimo palikimo nenagrinto klausimus (CPK 156, 163-167, 293-298 str.); 11) iaikinti byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas (CPK 240, 243 str.); 12) pasilyti aliai ar treiajam asmeniui pasirpinti atstovavimu (CPK 161 str.). Kai kurios iuose punktuose ivardytos teisjo teiss statyme nurodytos kaip jo pareigos, pavyzdiui, pareiga utikrinti tinkam bylos inagrinjim (CPK 159 str.). Paymtina, kad teisjo vadovavimo procesui intensyvumas nra vienodas visose bylose. Todl reikia kalbti apie vairaus lygio vadovavimo procesui modelius. Teisjo aktyvumas priklauso nuo bylos pobdio, jos kategorijos. Nagrinjant iekinio teisenos byl, nesusijusi su vieojo intereso gynimu (vadinamj dispozityvij byl), teisjo aktyvumas bus maesnis. Be to, vadovavimo procesui intensyvumas priklauso ir nuo to, ar alys turi advokatus. Pavyzdiui, jeigu abiem alims atstovauja advokatai, teisjas neprivalo joms aikinti j procesini teisi ir pareig, nes tai advokat pareiga (CPK 243 str.). Ir atvirkiai, jeigu nagrinjama byla, susijusi su vieojo intereso gynimu (vadinamoji nedispozityvioji byla), teisjas privalo bti aktyvesnis. Pavyzdiui, kai nagrinjamos eimos bylos, teisjas visais atvejais turi teis savo iniciatyva rinkti rodymus, patenkinti daugiau, nei pareikta, reikalavim, taikyti kitus, nei praoma, teisi gynybos bdus (CPK 376 str.). Be to, skiriasi teisjo vadovavimo procesui intensyvumas esant iekinio ir ypatingajai teisenai. Ypatingosios teisenos bylose teisjas yra aktyvesnis, nes ios bylos neretai yra vienaals, be to, j nagrinjimas susijs ir su vieojo intereso gynimu. Todl teisjas ypatingosios teisenos bylose turi imtis vis btin priemoni, kad bt visapusikai iaikintos bylos aplinkybs (CPK 443 str.). Be abejo, teisjo vadovavimo procesui principas ne visose valstybse pasireikia vienodai. Vienose, pavyzdiui, Austrijoje, Vokietijoje, teisjas yra aktyvesnis, kitose, pavyzdiui, Italijoje, - pasyvesnis. Anglijoje, JAV, kitose bendrosios teiss alyse manoma, kad pernelyg di-
194
delis teisjo aktyvumas gali paeisti siningo bylos vedimo princip (angl. fair trial) bei teisjo nealikumo ir neutralumo princip1. Taiau XX a. pabaigoje daugelyje bendrosios teiss valstybi pripainta, jog vieasis interesas reikalauja, kad procesas nebt pernelyg ilgas ir brangus ir teiss normos bt taikomos teisingai. O tai pasiekiama tik kai teismas i pasyvaus stebtojo tampa proceso eigos reguliuotoju (bylos vadybininku)2. Po Anglijos, JAV, Kanados civilinio proceso teiss reform iose valstybse teisjas kai kuriose bylose yra net aktyvesnis nei teisjas Europos valstybi civiliniame procese. 3.17 LAISVO RODYM VERTINIMO PRINCIPAS Vykstant rodinjimo procesui alys pateikia teismui vairi informacij ir teismas privalo j vertinti. rodinjimo proces ir rodym vertinim statym leidjas gali reglamentuoti vairiai. Pirma, jis gali teismams nustatyti tikslius kriterijus, pagal kuriuos bt nustatoma rodomoji surinktos informacijos vert. Antai galima nustatyti, kad faktas bus rodytas tik patvirtintas dviej liudytoj. Toks rodym vertinimas vadinamas formalija rodym vertinimo teorija. Formalusis rodym vertinimas buvo bdingas vidurami civiliniam procesui. Antra, galima nustatyti, kad rodymus teismas vertina savo nuoira, nenurodydamas, kodl daro vienokias ar kitokias ivadas. Toks metodas vadinamas teisjo laisvo vidinio sitikinimo teorija. Treia, galima pareigoti teisj vertinti rodymus pagal savo vidin sitikinim, taiau nurodant motyvus, kodl daromos vienokios ar kitokios ivados. iuo atveju teismas taip pat vertina rodymus pagal savo vidin sitikinim, taiau itai pasiekiama kompleksikai taikant logikos taisykles, teiss normas, gyvenimo patirt ir motyvuojat priimt sprendim. is bdas vadinamas materialija rodym teorija, arba laisvu rodym vertinimu. ia derinama teisjo laisv vertinti rodymus pagal savo vidin sitikinim su tam tikrais statymo reikalavimais. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas vertina byloje esanius rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios buvo rodinjamos procese, inagrinjimu, vadovaudamasis statymu. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios, iskyrus CPK numatytas iimtis. Si norma ir tvirtina laisvo rodym vertinimo princip, reikiant, kad galutinai ir privalomai vertinti rodymus palikta teisjo kompetencijai. Nei auktesnysis teismas,
Detming L. Cit. op. P. 58-62. Cappelletti M., Jolowicz J. A. Cit. op. P. 169-171.
195
nei valdios institucijos ar pareignai, nei alys - niekas negali nurodyti teisjui, kaip vertinti vien ar kit rodym. Kita vertus, tik teisjas sprendia, ar informacija susijusi su byla ir laikytina joje rodymu (CPK 177, 180 str.). Laisvo rodym vertinimo principas taip pat reikia, kad rodymus teisjas turi vertinti neklasifikuodamas blogus ar gerus. N vienas rodymas negali turti i anksto nustatytos galios, iskyrus retas iimtis, nurodytas statyme (CPK 197 str. 2 d.). Laisvo rodym vertinimo principo nuosekliai laikomasi teism praktikoje. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. gegus 12 d. nutartyje nurod, kad pagal Lietuvos CPK l straipsn rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles, nagrinjant teisme civilines bylas, gali nustatyti Civilinio proceso kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai. Lietuvos CPK 65 straipsnis tvirtina laisvo rodym vertinimo princip, pagal kur bet kokios informacijos rodomj vert nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu sitikinimu, pagrstu visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu. ioje CPK normoje tvirtintas laisvo rodym vertinimo principas reikia, kad nei Vyriausyb, nei kitos valstybs institucijos negali i anksto nustatyti, kaip teismas privalo vertinti vien ar kit rodym. Jokie rodymai negali turti teismui i anksto nustatytos galios, todl teismas privalo vertinti vis byloje esani informacin mediag, laikydamasis CPK nustatyt rodym ssajumo, leistinumo ir rodym vertinimo taisykli. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. rugsjo 29 d. nutarime Nr. 1057 nustatytos nuosavybs teiss rodinjimo ir rodym vertinimo taisykls taikomos tik nagrinjant piliei praymus dl nuosavybs teiss atkrimo administracine tvarka valstybs institucijose, numatytose Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo 1997 m. liepos l d. statymo 17 straipsnyje. Kai tarp asmen, norini atkurti nuosavybs teis em, kyla ginas dl to, kas buvo ems savininkas, ir is ginas nagrinjamas teisme, gino ali pateiktus rodymus, patvirtinanius nuosavybs teis, teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos CPK nustatytomis rodinjimo ir rodym vertinimo taisyklmis." Toje paioje nutartyje Lietuvos Aukiausiasis Teismas taip pat nurod, kad Teisingumo ministerija taip pat neturi teiss savo aktais keisti CPK nustatyt rodinjimo taisykli1.
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gegus 12d. nutartis c. b. S. Iliukien v. K. Maeikien ir kt, Nr. 3K-3-120/1999, kat. 55.
196
1
Taiau, vertindamas rodymus, teisjas nra absoliuiai laisvas. rodinjimo proces reguliuoja statymas, todl teisjas vis pirma yra saistomas statymo. Pavyzdiui, vertindamas rodymus, teisjas privalo laikytis rodym leistinumo ir ssajumo (CPK 177, 180 str., CK 1.93 str.), kit rodinjimo taisykli (CPK 181-183 str.). Be to, jis taip pat privalo vertinti visus rodymus ir n vieno nepalikti neaptarto. Vertindamas rodymus, teisjas, be abejo, turi remtis ir formaliosios logikos dsniais, nes prieingu atveju jo ivados gali bti klaidingos ar absurdikos. Laisvo rodym vertinimo princip taip pat riboja raytinis (dokumentinis) procesas, kai negalima remtis odiniais rodymais ir galioja principas ko nra proceso dokumentuose, tas neegzistuoja" (lot. quod non est in actis, non est in mundo). Laisvo rodym vertinimo principas pripastamas daugumoje valstybi, taiau jo turinys skiriasi. Antai vedijoje jis laikomas absoliuiu. ioje valstybje teisjas turi teis priimti, tirti ir vertinti net neteistu bdu gaut informacij1. Vokietijoje laisvo rodym vertinimo principas (vok. Prinzip der freien eweisbewrdigung) taip pat pripastamas, nes Vokietijos civilinio proceso teis faktikai nenustato rodym leistinumo taisykli. Vis dlto Vokietijos Aukiausiasis Teismas teism praktik orientuoja tai, kad teismai neturt remtis rodymais, gautais paeidus materialiosios teiss normas, jeigu rmimasis procese tokiais rodymais paeist ali konstitucines teises, pavyzdiui, j teis privat gyvenim. Tad slaptai, paeidiant galiojanius statymus, rayto pokalbio garso raas ar vaizdajuost negali bti pripastama rodymu2. Pranczijoje, Italijoje, Ispanijoje, bendrosios teiss valstybse yra grietos rodym ssajumo ir leistinumo taisykls. Todl laisvo rodym vertinimo principas iose valstybse pripastamas tik laikantis rodym ssajumo ir leistinumo taisykli. 3.18 DRAUDIMO PIKTNAUDIAUTI PROCESU PRINCIPAS Teismo veikla reikalinga daug l ir laiko, moralins ir psichologins dalyvi tampos. Todl teismo proces negalima irti kaip aidim ar sskait suvedim. Tiek vieasis, tiek privatus interesas reikalauja, kad teismo procesas bt veiksmingas ir vykt tik prireikus. Visi proceso dalyviai privalo elgtis siningai ir bendradarbiauti esant bet kuriai civilinio proceso stadijai.
Lindell B. Cit. op. P. 176. Gerstenmaier K. A. Cit. op. P. 6-53.
197
Konstitucijos 28 straipsnis tvirtina bendrj teiss princip, kad, gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi". Taigi Konstitucija draudia piktnaudiauti teise, t. y. gyvendinti savo subjektines teises tokiais bdais ir priemonmis, kurie nesuderinami su t teisi paskirtimi, varo kit asmen teises ar daro jiems al1. Draudimo piktnaudiauti teise princip tvirtina ir CK 1.2 bei 1.137 straipsniai. Piktnaudiavimas procesinmis teismis vadinamas piktnaudiavimu procesu (angl. abuse of process; pranc. abus de procedure; vok. VerfahrensmiBbrauch). Jis gali bti labai vairus: pareikiamas aikiai nepagrstas iekinys, kai teism kreipiamasi ne siekiant apginti tikrai paeist teis, o tik sukelti atsakovui nemalonum ir patampyti" j po teismus; vengiama atvykti teismo posd ar priimti teismo aukim; nevykdomi pagrsti teismo nurodymai; vairiais bdais vilkinama byla ir t.t. Teism praktikoje dar prie priimant naujj CPK taip pat pabrta, kad alys privalo siningai naudotis savo procesinmis teismis ir negali jomis piktnaudiauti2. Draudimo piktnaudiauti procesu principas tvirtintas CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio penktojoje dalyje, 95 ir kituose straipsniuose. Pavyzdiui, CPK 68 straipsnio antrojoje dalyje reikalaujama motyvuoti teisjo nualinim. Pareikus aikiai nepagrsta nualinim tik bt vilkinamas bylos nagrinjimas, o itai reikt piktnaudiavim teise pareikti nualinim. CPK 42 straipsnio penktojoje dalyje reikalaujama, kad alys siningai naudotsi joms priklausaniomis procesinmis teismis3. ios pareigos paeidimas taip pat reikia piktnaudiavim procesu. CPK 95 straipsnyje u nepagrsto iekinio, apeliacinio skundo, kasacinio skundo pareikim, taip pat u kitok smoning veikim prie teising ir greit bylos inagrinjim numatyta iki dvideimties tkstani lit bauda. Kita alis turi teis dl toki nesiningos alies veiksm patirt nuostoli atlyginim. CPK 246248 straipsniai nustato iki tkstanio lit baud proceso dalyviams, be pateisinamos prieasties neatvykusiems teismo posd, kuriame privalo dalyvauti.
1 Isamiau apie piktnaudiavim teise r.: Mikelnas V. Piktnaudiavimas teise: samprata ir statym taikymo problemos. 2 LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis c. b. UAB Init" v. UAB Parabol" ir kt., Nr. 3K-3-905/2000, kat. 42; 2000 m. gegus l d. nutartis c. b. A. Gudoms v. Vilniaus apskrities valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-466/2000, kat. 47. 3 LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis c. b. L. Garnien ir kt. v. M Bobrovskis, Nr 3K-3-1016/2001, kat. 92.
198
Usienio valstybse piktnaudiavimo procesu trukdant teismui vykdyti teisingum institutas taip pat gerai inomas. Bendrojoje teisje piktnaudiavimas procesu yra savarankikas deliktas (angl. tort), suteikiantis teis reikti iekin dl nuostoli atlyginimo1. vedijos teismo proceso kodekso devintojo skyriaus 1-10 straipsniai u piktnaudiavim procesu nustato vairias sankcijas: baud, nuostoli atlyginim, draudim pateikti nauj rodym ar fakt. Pranczijos teism kodekso 32 straipsnis u tai, kad pareiktas aikiai nepagrstas iekinys, nustato nuo imto iki tkstanio frank baud ir reikalauja atlyginti kitai aliai nuostolius. Vokietijoje grietos sankcijos taikomos nevykdantiems teismo nurodym asmenims (CPK 141, 273, 377, 404, 428, 432 str.)2. 3.19 VALSTYBS GARANTUOTOS TEISINS PAGALBOS PRINCIPAS Valstybs apmokama teisin pagalba yra viena i btin konstitucins teiss kreiptis teism garantij. i pagalba yra ir procesinio ali lygiateisikumo bei kit civilinio proceso teiss princip garantija. Dl finansini prieasi ne visi asmenys gali pasinaudoti advokato paslaugomis, todl j galimybs kreiptis teism ar laimti byl gali sumati. Tad valstyb privalo pasirpinti, kad teis teisin gynyb bt prieinama visiems visuomens nariams. Paymtina, kad Europos Tarybos Ministr komitetas net keletoje savo priimt dokument yra atkreips valstybi Europos Tarybos nari dmes btinum vesti nemokamos teisins pagalbos sistem (l976 m. vasario 18d. rekomendacija Nr. R (76) 5; 1978 m. kovo 2 d. rekomendacija Nr. R (78) 8; 1981 m. ge3 gus 14d. rekomendacija Nr. R(81)7 . Sukurti nemokam ar i dalies mokam teisins pagalbos sistem skatino ir tai, kad Lietuva 1996 m. vasario 13d. ratifikavo 1977 m. sausio 27d. Europos sutart dl teisins pagalbos praym perdavimo4. Iki Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo nemokamos teisins pagalbos sistemos nebuvo. Socialiai remtin asmen kreipimsi
Isamiau r.: Prosser and Keeton on Torts. 5th ed. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1984. P. 897-900. 2 Isamiau r.: Abuse of Procedural Rights: Comparative Standarts of Procedural Fairness / edited by M. Taruffo. The Hague: Kluwer Law International, 1999. 3 Isamiau r.: Cousins M. Civil Aid in France, Ireland, the Netherlands and the United Kingdom: A Comparative Study // Civil Justice Quarterly. 1993, vol. 12, p. 154-166; Carpi F. Legal Aid in Italy and Europe // Essays on Transnational and Comparative Civil Procedure / edited by F. Carpi, M. A. Lupoi. Torino: G. Giappichelli Editore, 2001. P. 3-12. 4 inios. 1996, Nr. 18-459.
1
199
teism siekta palengvinti reformuojant yminio mokesio institut atleidiant nuo yminio mokesio socialiai remtinus asmenis, mainant asmen, kuri sunki turtin padtis, yminio mokesio dyd, atidedant ar idstant ymimo mokesio mokjim. Naujojo CPK 83-84 straipsniai taip pat numato atleidimo nuo ymimo mokesio, jo mainimo ar atidjimo galimyb. Taiau ios priemons buvo ir yra tik dalinis problemos sprendimas, nes jos neutikrina asmens teiss turti kvalifikuot advokat, kurio paslaugos bt apmokamos i valstybs l. Naujasis CPK teis valstybs apmokam teisin pagalb tvirtino kaip civilinio proceso teiss princip. itai tapo manoma primus Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statym. Taigi komentuojamame straipsnyje tvirtint princip detalizuoja mintas statymas ir jo lydimieji aktai. Paymtina, kad teis valstybs apmokam teisin pagalb garantuojama (svoka valstybs garantuojama teisin pagalba" reikia statymo nustatyta tvarka teikiam teisin informacij, teiss konsultacijas ir atstovavim civilinse bylose) tik fiziniams asmenims. Juridiniai asmenys tokios teiss neturi. Pagal Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo l straipsn valstybs garantuojama teisin pagalba yra pripastama Lietuvos Respublikos pilieiams, taip pat Lietuvoje nuolat gyvenantiems usienio pilieiams ir asmenims be pilietybs, dl turtins padties negalintiems tinkamai ginti savo teisi ir statym saugom interes, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos statymuose ar tarptautinse sutartyse. statymo 2 straipsnis numato tris valstybs garantuojamos teisins pagalbos ris: 1) pirmin teisin pagalb; 2) valstybs teisin pagalb; 3) viej staig teisin pagalb. Pirmin teisin pagalba - tai vietos savivaldos vykdomj institucij garantuojama teisin informacija ir teiss konsultacijos. Teis gauti pirmin teisin pagalb turi asmenys, kuri metins pajamos ir turtas atitinka pirmj turto ir pajam lyg (statymo 9 str.). Asmuo nordamas gauti pirmin teisin pagalb, turi kreiptis savo gyvenamosios vietos savivaldyb, kuri iduoda siuntim vienos valandos konsultacijai pas advokat ar advokato padjj (statymo 8, 10 str.). Pirmin teisin pagalba finansuojama i savivaldybi biudet l, o advokatams ar j padjjams u suteikt teisin pagalb mokama pagal sutartis su savivaldybmis, atsivelgiant teisingumo ministro ir Lietuvos advokat tarybos patvirtintas rekomendacijas dl umokesio u teikiamas teisines paslaugas dydio ir skaiiavimo tvarkos.
200
Valstybs teisin pagalba tai valstybs garantuojamas asmens atstovavimo civilinje byloje ilaid padengimas. i pagalba finansuojama i valstybs biudeto l (statymo 18 str.). i pagalb taip pat teikia advokatai ar j padjjai, o advokat ar j padjj paslaug apmokjimo tvark nustato 2001 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 69 Dl advokato ir advokato padjjo, teikiani valstybin teisin pagalb, darbo apmokjimo dydi ir tvarkos patvirtinimo bei sutikimo vykdyti viej pirkim i vienintelio altinio"1. Pagal statymo 4 straipsn valstybs garantuojam teisin pagalb turi teis gauti: 1) asmenys, kuri turtas ir metins pajamos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt turto ir pajam lyg teisinei pagalbai pagal statym gauti2; 2) kiti asmenys Lietuvos Respublikos statymuose ar tarptautinse sutartyse numatytais atvejais. Taiau valstybs garantuojama teisin pagalba neteikiama asmenims, turintiems teis teismo ilaid draudimo imokas. Asmuo, nordamas gauti valstybs garantuojam teisin pagalb, turi pateikti statymo 5 straipsnyje nurodytus dokumentus: 1) turto ir pajam deklaracijas, upildytas prie kreipiantis valstybs garantuojamos teisins pagalbos. Kai valstybs garantuojama teisin pagalba teikiama ilgiau kaip vienus metus, turto ir pajam deklaracijos pateikiamos kasmet; 2) paymas, patvirtinanias, kad asmuo gauna socialin paalp arba yra valstybs ilaikomas stacionarioje globos staigoje; 3) kitus raytinius rodymus. Be to, teikiant valstybs teisin pagalb, teisjas turi teis pareikalauti papildom raytini asmens, kuriam teikiama valstybs teisin pagalba, ir jo eimos nari turtins padties rodym. Pagal statymo 6 straipsn valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaidos atsivelgiant asmen turto ir pajam lyg apmokamos: 1) pirmasis lygis - 100 procent (is lygis taikomas asmenims, kuri turtas nevirija Vyriausybs 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 71 1.2 punkte nustatytos turto verts dydio, o asmens pajamos nevirija dvylikos minimali mnesio alg dydio per metus, atskaiius mokesius)
inios. 2001, Nr. 8-231. i statymo nuostat detalizavo Vyriausyb 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 71 Dl asmen turto ir pajam lygi valstybs garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid maksimalaus dydio nustatymo"; r.: inios. 2001, Nr. 8-233.
2 1
201
2) antrasis lygis - 95 procentais; 3) treiasis lygis - 80 procent; 4) ketvirtasis lygis - 65 procentais; 5) penktasis lygis - 50 procent. Jeigu pasikeiia asmens turto ir pajam lygis valstybs garantuojamai teisinei pagalbai gauti j teikiant, atitinkamai jam keiiama ir valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid dalis. Maksimal valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid dyd nustato Vyriausyb (dabar toks dydis civilinje byloje yra 0,5 minimalios mnesio algos). Teis gauti valstybs teisin pagalb turi statymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, jeigu jie yra iekovai, atsakovai, tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus civilinse bylose. Asmuo, turintis teis gauti valstybs garantuojam teisin pagalb, pateikia praym teismui, nagrinjaniam civilin byl. Asmens praymas teikti valstybs teisin pagalb nagrinjamas ir advokatas skiriamas rengiantis nagrinti byl arba vykstant teisminiam nagrinjimui. Teismas, inagrinjs praym, priima nutart teikti teisin pagalb arba jos neskirti. Nutart atsisakyti teikti teisin pagalb galima sksti atskiruoju skundu (CPK 99 str. 5 d.). Praymo valstybs teisinei pagalbai gauti tipin form patvirtino teisingumo ministras 2001 m. sausio 29 d. sakymu Nr. 15l. Asmuo taip pat gali prayti, kad valstybs teisinei pagalbai teikti bt skiriamas jo nurodytas advokatas arba advokato padjjas, jei yra io sutikimas. Advokato ar jo padjjo skyrimo teikti valstybin teisin pagalb tvark detalizuoja teisingumo ministro 2001 m. sausio 29 d. sakymas Nr. 16 Dl advokato arba advokato padjjo paskyrimo teikti valstybin teisin pagalb byl procese tvarkos patvirtinimo"2. Valstybs garantuojama teisin pagalba nutraukiama, jeigu: 1) paaikja, kad asmuo, kuriam teikiama valstybs garantuojama teisin pagalba, neturi teiss j gauti; 2) asmuo nesumoka valstybs biudet u valstybs teikt teisin pagalb; 3) asmuo smoningai pateikia neteising informacij apie gino ar bylos esm, savo turt ar pajamas. Nutart nutraukti valstybs teisin pagalb priima civilin byl nagrinjantis teismas (CPK 99 str. 4 d.). Liovusis teikti valstybs garan1 2
inios. 2001, Nr. 13-399. inios. 2001, Nr. 13-400.
202
tuojam teisin pagalb, jos ilaidos statym nustatyta tvarka iiekomos i asmens, kuriam ji teikta. Valstybs garantuojama teisin pagalba baigiasi, jeigu: 1) pasikeiia asmens, kuriam teikiama valstybs garantuojama teisin pagalba, turto ir pajam lygis ir jis nebeturi teiss valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid dalies apmokjim; 2) nepateikiami dokumentai, rodantys asmens teis gauti valstybs garantuojam teisin pagalb; 3) teismas nusprendia, kad teikti asmeniui valstybs garantuojam teisin pagalb yra netikslinga, asmens teiss ar statymo saugomi interesai aikiai nra paeisti ir gynyba ar atstovavimas yra neperspektyvs (statymo 7 str.). Pagal statymo 19 straipsn teisin pagalb taip pat turi teis teikti vieosios staigos, kurias gali steigti auktosios mokyklos, savivaldybs, advokat kontoros ir kitos institucijos. Pavyzdiui, viej staig Teiss klinika" su kitais steigjais yra steigs Vilniaus universiteto Teiss fakultetas. 3.20 PROCESO KONCENTRUOTUMO IR EKONOMIKUMO PRINCIPAI
1. PROCESO KONCENTRUOTUMO PRINCIPAS
Minta, jog Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje tvirtinta mogaus teis tai, kad jo byla bt inagrinta per kiek manoma trumpesn laik. Atitinkamas civilinio proceso tikslas - kuo greiiau atkurti tarp ali teisin taik - nurodytas ir CPK 2 straipsnyje. Nurodyta ir tai, jog naujojo CPK pagrindas yra socialinio civilinio proceso mokykla, kur proceso koncentruotumas suprantamas kaip vieas suinteresuotumas, kad byla bt inagrinta kiek galima greiiau. Atsivelgiant tai CPK 7 straipsnyje nustatytas savarankikas civilinio proceso koncentruotumo principas. io principo suformulavimas naujajame CPK nereikia, kad iki iol Lietuvoje jis nebuvo pripastamas. Atvirkiai, tvirtinant princip teism praktikoje labai prisidjo Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart pabrdamas jo reikm. Pavyzdiui, civilinje byloje Nr. 3K-3-1212/2001 teisj kolegija konstatavo, jog yra vieasis interesas, kad civilin byla bt inagrinta greitai ir teisingai. Kitoje civilinje byloje - Nr. 3K-3-999/2001, taip pat konstatuota, kad civilinio proceso paskirtis - utikrinti greit ir teising privai gin isprendim, ir nurodyta, jog asmeniui piktnaudiaujant savo procesin-
203
mis teismis teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) alinti tokius neteistus veiksmus ir j padarinius. Pripastant, kad naujojo CPK pagrindas yra socialinio civilinio proceso teorija, nra jokios prasms ginytis dl savarankiko proceso koncentruotumo principo ir tikslo, nes is principas savaime yra sudedamoji ios teorijos dalis. Verta paminti tik neretai pareikiam dl io principo argument, kad greitai - tai ne visada gerai. Reikia sutikti su nuomone, kad skubjimas dl paties skubjimo niekada negarantuoja gero rezultato. Taiau btina atkreipti dmes kelet argument: a) Europos mogaus teisi teismas jau ne vienoje byloje yra pareiks, kad visapusikas, bet per ilgas bylos nagrinjimas visada reikia mogaus teisi paeidim, taigi toks procesas negali bti vadinamas tinkamu. Kokia asmeniui bus nauda i priimto teisingo sprendimo, jeigu nuo iekinio pareikimo jau prajo atuoneri ar daugiau met; b) jokioje monografijoje ar vadovlyje, kur aptariamas proceso koncentruotumo principas, nra nuostatos, kad jis reikia, jog byl btina inagrinti greitai net ir teisingumo sskaita. Kiek manoma greitesnis bylos inagrinjimas neatsiejamas nuo teisingo jos inagrinjimo, o kils i dviej proceso tiksl konfliktas sprendiamas vieno ar kito naudai, atsivelgiant konkreias aplinkybes (pvz., nekyla joki abejoni, kad jeigu alis vilkina bylos nagrinjim, pirmenyb teikiama proceso koncentruotumo principui). Tikslas. Sudaryti tinkamas slygas, kad byla bt i esms inagrinta jau per pirmj teismo posd. Turinys. io principo turin sudaro, viena vertus, teismo pareiga rpintis kiek manoma greitesniu bylos inagrinjimu ir ukirsti keli bet kokiems mginimams vilkinti proces, kita vertus, alies pareiga rpintis proceso skatinimu. Be to, proceso koncentruotumas pasiekiamas dvejopai - procesins mediagos koncentracija ir procesini veiksm koncentracija. Teismo pareiga. Teismo pareiga rpintis kiek manomai greitesniu bylos inagrinjimu ir ukirsti keli proceso vilkinimui detalizuojama konkreiose CPK normose. CPK 72 straipsnio pirmojoje dalyje atsisakoma bylos inagrinjimo termin, taiau nustatoma pirmininko pareiga rpintis, kad byla bt inagrinta per kuo trumpesn laik, kad nebt vilkinamas jos inagrinjimas. CPK 142 straipsnyje numatyti atsiliepim pareikt iekin pateikimo terminai; 141 straipsnyje nurodoma teismo teis atsisakyti priimti iekinio dalyko arba iekinio pagrindo pakeitim; 181 straipsnyje numatyta teismo teis atsisakyti pri-
204
imti pavluotai pateikiamus rodymus; 285 straipsnyje reglamentuojamos sprendimo u aki primimo slygos ir kita. alies pareiga rpintis proceso skatinimu. iuo atveju turima omenyje santykin pareiga. Ji nustatyta CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje ir detalizuojama kituose straipsniuose. Tai reikia, kad alis privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti turimomis procesinmis teismis, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdama proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tad i ali pareiga, viena vertus, reikia ir j (ne tik teismo) pareig rpintis proceso eiga (nurodyta CPK 120-121 ir kituose straipsniuose), kita vertus, pareig laiku, t. y. nei per anksti (kad bt ivengta teismo apkrovimo nereikalinga mediaga), nei per vlai (kad bt ivengta proceso vilkinimo), atlikti procesinius veiksmus. Santykis su tiesa. Minta, kad proceso koncentruotumo principas jokiu bdu nereikia greito bylos inagrinjimo bet kokia kaina. Atvirkiai, CPK 7 straipsnio pirmojoje dalyje yra labai svarbi slyga, kad teismas turi stengtis inagrinti byl viename teismo posdyje, jeigu itai nekenks tinkamam bylos inagrinjimui. Tuo tarpu byla bus inagrinta tinkamai, jeigu, priimant sprendim, joje bus nustatyta materialioji tiesa, o statym numatytais atvejais - ir formalioji tiesa (priimant sprendim u aki).
2. PROCESO EKONOMIKUMO PRINCIPAS
Jau ne kart beveik kiekvienam bent iek tiek besidominiam civilinio proceso teise teko girdti, kad teisingumas negali bti vertinamas pinigais, kad tai amoralu, neetika ir net neteista. Visa tai yra reakcija proceso ekonomikumo princip. Vargu ar viskas taip paprasta. Teisingumo vykdymas, be abejo, kainuoja, ir ne tik mokesi moktojams (i biudeto l ilaikoma visa teisingumo vykdymo sistema), bet ir alims (kurios moka ymin mokest, ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimu). Todl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek galima ekonomikiau naudoti tiek biudeto, tiek proceso ali las. Kita vertus, tai, be jokios abejons, nereikia teismo teiss (juo labiau pareigos) taupyti mintas las teisingo bylos isprendimo sskaita. is principas formuluojamas CPK 7 straipsnyje ir reikia teismo pareig rpintis, kad byla bt tinkamai inagrinta kiek galima ekonomikiau. Be to, tai reikia statym leidjo pareig civilinio proceso teisei suteikti tok turin, kad bt sudarytos slygos ekonomikam procesui.
205
Pozicija. Kalbant apie proceso ekonomikumo principo gyvendinim daugiausiai gin kyla dl supaprastintos tam tikr civilini byl, kur sumos nedidels, nagrinjimo procedros (pvz., CPK 441 str.) ir ribojim atsivelgiant ginijam sum pateikti apeliacinius ir kasacinius skundus (pvz., CPK 303, 341 str.). Supaprastinta kai kuri byl nagrinjimo procedra jokiu bdu nereikia teismo pareigos iaikinti atsisakymo, t. y. atsisakymo to, kad teismas isiaikint esmines bylos aplinkybes (CPK 159 str. l d.). Atvirkiai, teismo pareiga utikrinti tinkam bylos inagrinjim ilieka, taiau atsivelgdamas tai, kad gino suma nra didel, taigi ir pats ginas daniausiai yra paprastesnis, statym leidjas leidia teismui civiliniam procesui keliam tiksl siekti liberalesnmis priemonmis. Kalbant apie apeliacini ir kasacini skund ribojimus, padtis dar paprastesn. Manytume, kad mogaus teis teismin gynyb gyvendinama pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja asmens teisi gynyb teisme, taiau ne iki teismo. Net ir Europos mogaus teismo praktikoje irykjus pageidavimui, kad alims bt suteikta bent viena galimyb sksti teismo sprendim, yra pripastamos iimtys maareikmms byloms. Tad galima teigti, kad viskas, kas yra u pirmosios instancijos rib", priklauso tik nuo valstybs geros valios ir niekaip nra susij su tinkamu konstitucini teisi gyvendinimu. O neteisingo sprendimo primimo galimyb vis dlto ilieka ir perjus visas galimas teismo instancijas. 3.21 BENDRADARBIAVIMO (KOOPERAVIMOSI) PRINCIPAS Pozicijos. Dl savarankiko kooperavimosi principo egzistavimo civilinio proceso moksle yra dvi gana prieingos pozicijos. Vieni autoriai teigia, kad tokio savarankiko principo visikai nra, o tai, kas mginama juo apibrti, yra tik dispozityvumo principo ribojimai. Kiti autoriai vadovaujasi nuostata, kad civilinio proceso teisje yra savarankikas bendradarbiavimo principas. Lietuvos civilinio proceso teiss koncepcijoje atstovaujama antroji pozicija, t. y. vyrauja poiris, kad yra savarankikas bendradarbiavimo principas. is principas tvirtintas CPK 8 straipsnyje. Turinys. Pati svoka kooperavimasis" pirmiausiai reikia tam tikr bendradarbiavim. Civiliniame procese ja ireikiamas gino ali ir byl nagrinjanio teismo bendradarbiavimas. Tokio bendradarbiavimo tikslas yra kiek manoma geresnis civilinio proceso tiksl ir pamatini socialinio civilinio proceso idj gyvendinimas. teismo ir ali bendra-
206
darbiavim statym leidjas velgia ne kaip i. subjekt teis, bet kaip pareig. Btent gyvendinant bendradarbiavimo idj manomas ir aktyvaus teismo civiliniame procese idjos, kuri yra neatsiejama socialinio civilinio proceso dalis, gyvendinimas. Mintas bendradarbiavimas negali bti chaotikas, tik pagal kurio nors subjekto vali ir norus. Atvirkiai, gali bti bendradarbiaujama tik tiek, kiek leidia statymas. Perengus nustatyt rib, kalbsime ne tik apie atitinkam procesini veiksm neteistum, bet ir teismo alikum konkreioje byloje. Visi ie bendradarbiavimo principo bruoai apibdinti CPK 8 straipsnyje, kur sakoma, jog teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujaniais asmenimis, imasi priemoni, kad byla bt tinkamai inagrinta. i tvarka tvirtinta trijuose CPK straipsniuose, t. y. 7 straipsnyje, kur atsispindi alies pareiga rpintis proceso skatinimu; 159 straipsnyje, kur kalbama apie teismo pareig iaikinti, ir 161 straipsnyje, kur nurodyta teismo teis pasilyti aliai pasirpinti atstovavimu. Ar visos ios priemons nereikia teismo alikumo? Manytume, jokiu bdu. Teismas bus laikomas aliku, jeigu tiesiogiai ar netiesiogiai bus suinteresuotas bylos baigtimi. Kol apie tok suinteresuotum nra kalbos, negalima kalbti ir apie jo alikum byloje. Teismo teis pateikti klausimus, nurodyti aplinkybes, kurios turi bti papildomai rodytos, pasilyti pasirpinti atstovavimu ir kitos atitinkamos teiss tra priemons, padedanios gyvendinti civiliniam procesui keliamus tikslus ir utikrinti tinkam teisingumo vykdym civilinse bylose. 3.22 ODINIO IR RAYTINIO PROCES DERINIMAS odinio proceso ir raytinio proceso princip svokos. odinio proceso principas tebra viena i labiausiai pamgt diskusij tem civilinio proceso teorijoje. Jo esm, kad visi rodymai tiriami, ali kalbos sakomos, rengiamasi nagrinti byl teisme ir ji nagrinjama odiu. Sprendimo pagrindas taip pat gali bti tik proceso mediaga, itirta ir pateikta procese odiu. is principas tiesiogiai susijs su tiesioginio bylos nagrinjimo principu, kurio esm, kad teismas savo sprendim grindia tik tais rodymais, kuriuos pats odiu ityr teismo posdyje. Tuo tarpu pagrindine raytinio proceso principo idja yra pripastama taisykl Quod non in actis, non est in mundo". Jo esm, kad sprendimo pagrindas gali bti tik tai, kas teismui pateikta ratu. Ginas. Teorijoje gana ilgai ginytasi, kuri i proceso form yra geresn ir kuriuo atveju geriau gali bti gyvendinami proceso tikslai. Tik madaug XX a. viduryje kontinentins Europos civilinio proceso te207
orijoje ir praktikoje galutinai apsistota ties ,,sententia media" (kompromiso taisykle), kad geriausia yra derinti iuos du principus, paprastai odin proceso form paliekant vyrauti. Tad iandien galima kalbti apie sitvirtinusi mirij proceso form, kai derinami odinio ir raytinio proceso principai. Panagrinsime ias dvi formas kiek plaiau. Istorija. Nekelia abejoni teiginys, kad pirmieji procesai buvo odiniai ir to prieastis labai paprasta - tiesiog didioji visuomens dalis nemokjo nei rayti, nei skaityti1. Romos ordinarinis civilinis procesas taip pat i esms buvo odinis. Raytin proceso forma sigali jau kanonikame Romos procese ir viduramiais tampa vyraujaniu proceso principu pagrindinse Europos valstybse (Austrijos-Vengrijos imperijoje, Vokietijoje, Pranczijoje). 1806 m. Pranczijos CPK kategorikai atsisakoma raytinio ir pereinama prie odinio proceso. T pat bt galima pasakyti ir apie 1877 m. Vokietijos CPK bei 1864 m. Rusijos civilins teisenos statym. Pirmasis ir, kaip rodo patirtis, pavyks mginimas suderinti iuos du i pirmo vilgsnio lyg ir visikai nesuderinamus principus yra 1895 m. Austrijos CPK. i dviej proceso prad derinimo idja ilaik laiko imginimus ir iandien, minta, yra ireikta beveik visuose Europos civilinio proceso kodeksuose. Kodl liberaliojo civilinio proceso tvai" taip kategorikai neig raytinio proceso princip? Pirmiausiai tai reik kov su kabinetiniu teisingumu" ir btinyb tvirtinti proceso vieumo princip. Kadangi visi raytiniai procesai iki tol buvo udari, tauta beveik negaljo gyvendinti liberalizmo deklaruojamos teisingumo kontrols idjos. Kita vertus, buvo kalbama apie rat upes" teismuose, begalin proceso formalum, ilg jo trukm, teisjo negaljim i procesini rat" susidaryti tikrojo bylos aplinkybi vaizdo, tiesiogiai itirti rodym, kad teisjui beveik nemanoma isiaikinti bylos aplinkybi, kad raytinis procesas yra nelankstus ir nepaslankus, btinai susijs su eventualumo principo (beslygiku atsisakymu priimti rodymus, pateikiamus paeidus tam nustatyt termin) gyvendinimu ir panaiai2. Pabrtina, kad btent ilga trukm laikyta vienu i pagrindini raytinio proceso trkum. Kartu nurodyti tokie pagrindiniai odinio proceso privalumai: paprastumas, aikumas, pritaikomumas, reali galimyb nustatyti ties byloje, tiesiogiai isiaikinti ali pozicijas, greitumas, teismo darbo vieumas ir tiesioginis dalyvavimas3.
1 2 3
Kipp H. G. Das sogenannte Muendlichkeitsprinzip. Berlin, 1952. S. 4. Wach A. Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. S. 4. Wach A. Grundfragen und Reform des Zivilprozesses. Berlin, 1914. S. 76.
208
Deja, po pergalingo ygio prie raytin proces greitai irykjo ir grynai odins proceso formos trkumai. Kadangi rodymus beveik neribotai buvo galima pateikti per vis nagrinjim teisme, alys m tuo piktnaudiauti ir sukeldavo begalin teismo posdi atidliojim; alies neatvykimas teismo posd taip pat reik jo atidjim; teismui rengiant byl teisminiam nagrinjimui alys taip pat piktnaudiavo informacijos pateikimu dalimis ir labai prailgindavo i stadij. Pagaliau teigta, kad visikai gyvendinus odinio proceso princip teismas danai tiesiog pasimeta nesusistemintame informacijos sraute. Tvirtinta, kad dl begalinio bylos nagrinjimo atidliojimo tiesioginio dalyvavimo principas beveik praranda savo prasm, nes kai sprendimas priimamas po keleri met, teismas tiesiog nebepajgia susigaudyti visoje toje odinje informacijoje1. Tad kritikav raytin proces dl ilgos jo trukms odinio proceso alininkai gana greitai susidr su ta paia problema odiniame procese. Imta pripainti, kad odinis bylos nagrinjimas kaip proceso pagreitinimo priemon veiksminga tik tada, kai teismo posdi skaiius nevirija dviej, kitaip jis tampa kelmu prie kojos"2. I vis ia vardyt blogybi pagrindine ilgo bylos nagrinjimo esant odiniam procesui prieastimi laikyta per vis bylos nagrinjim ali informacijos dozavimas teismui, nes tai tiesiogiai lemia teismo posdi atidjim. Mginta vairiais bdais sprsti i problem neribojant odinio proceso principo, taiau visi ie mginimai buvo neskmingi. Kuriant Austrijos CPK ios odinio proceso bdos jau buvo gana aikiai matomos ir Kleinas sugebjo rasti proting ieit i ios padties. iame procese taip pat vyraujaniu pripastamas odinio bylos nagrinjimo principas, taiau jame yra tam tikr raytinio proceso element. Kleinas teig, kad odinis procesas nra savitikslis dalykas, jis pirmiausiai utikrina tiesiogin dalyvavim, taiau turi bti gyvendinamas tik tiek, kiek itai padeda pasiekti civilinio proceso tikslus3. Austrijos CPK buvo numatyti du esminiai odinio proceso ribojimai pirmosios instancijos teisme - tai pasirengimo nagrinti byl stadija, kuri i esms buvo raytin, ir teismo posdi protokolavimas. Raytinis pasirengimas teisminiam nagrinjimui turjo utikrinti bylos meWach A. Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. S. 45. Rechberger H. W. Rechtspolitische Ziele und Gestaltungsanliegen der Oesterreichischen Zivilprozessordnung // 100 Jahre ZPO Oekonomische Analyse des Zivilprozesses / Hrsg. P. Lewisch, W. H. Rechberger. Wien, 1998. S. 63. 1 Nekroius V. Francas Kleinas apie civilinio proceso tikslus ir principus bei j gyvendinimo metodus. P. 48.
2 1
209
diagos koncentracij ir galimyb priimti byloje teising sprendim jau pirmame teismo posdyje. Teismo posdio protokolas turjo utikrinti ne tik reali galimyb teismui susiorientuoti odiu pateiktoje informacijoje, bet ir greit apeliacijos procedr. Minta, kad primus kodeks ginas dl to, kuri forma yra geresn, dar labiau sustiprjo. J isprend ne teorija, o praktika, pripainusi miriojo proceso idj. iuo atveju praktika pateik teorijai neginijam ivad, kuri labai puikiai suformulavo prof. P. Arensas: Ms tyrinjimas parod, kad visikai netikslinga gyvendinti grynj odinio bylos nagrinjimo princip. Pagaliau jo nemanoma visikai gyvendinti. odinis procesas, kaip bylos nagrinjimo pagrindas, be jokios abejons, yra prasmingas dalykas, nes teismui suteikia geriausi galimyb kartu su alimis inagrinti gin. Tai taip pat geriausias bdas tirti rodymus. Taiau, kaip parod ms CPK istorija, ie odinio proceso tikslai gali bti tinkamai gyvendinami tik jeigu byla bus aktyviai ir greitai parengta nagrinti teisme. Be gino ali apsikeitimo procesiniais ratais tai nra manoma. Taigi norint, kad odinio proceso principas tinkamai veikt, tiesiog btina j apriboti tam tikrais raytinio proceso elementais."1 Tad galima daryti ivad, kad raytinio proceso ir odinio proceso princip derinimas yra geriausias bdas, viena vertus, pasiekti bylos inagrinjimo koncentruotum, kita vertus, suderinti proceso greitum ir sprendimo teisingum. Sprendimas. Nors Lietuvos CPK 15 straipsnyje tvirtintas odinio proceso principas, taiau i esms j reikt suprasti kaip odinio ir raytinio proces derinim. Pirmosios instancijos teismo procese vyrauja odinis bylos nagrinjimas ir raytinis procesas manomas tik statymo nurodytais atvejais. Apeliacins instancijos teisme jau pasiekiama i dviej form pusiausvyra numatant, kad jeigu apeliantas neprao odinio bylos nagrinjimo, byla nagrinjama ratu. Tad kad apeliacinis skundas bt nagrinjamas odiniame procese, utenka paprasto apelianto praymo pateiktame apeliaciniame skunde. Kasaciniame procese pirmumas teikiamas raytiniam procesui ir odinis procesas ia yra veikiau taisykls iimtis nei pati taisykl.
1 Arens P. Muendlichkeitsprinzip und Prozessbeschleunigung im Zivilprozess. Berlin, 1971. S. 47.
210
DVIDEIMT PIRMAS SKYRIUS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS Civilins bylos nagrinjimas trunka tam tikr laik, kartais net kelerius metus. Civilin byla prasideda iekinio pareikimu teisme ir baigiasi teismo sprendimo vykdymu. Gana danai dl vairi prieasi ar aplinkybi, atsiradusi prie siteisjant teismo sprendimui, gali bti nebemanoma arba sunku realiai vykdyti priimt teismo sprendim. Pavyzdiui, suinojs apie pareikt iekin, atsakovas gali tretiesiems asmenims perleisti, sunaikinti ar paslpti jam priklausant turt. Dl nurodyt prieasi privalu statyme nustatyti laikin (iki bus priimtas teismo sprendimas) gino objekto apsaugos mechanizm ir garantuoti bsimo teismo sprendimo vykdym. Teismo veikla taikant priemones, kad bt vykdytas bsimas teismo sprendimas patenkinus iekin, vadinama laikinj apsaugos priemoni taikymu. Labai tiksliai laikinj apsaugos priemoni taikymo btinum apibdina Anglijos teismuose cituojamas lordas Donaldsonas: Mes gyvename tokiame apsukriame ir greitai kintaniame komerciniame ir finansiniame pasaulyje, kad teismai yra priversti prisitaikyti prie tobuljanio pasaulio ir turti galimybi apriboti veiksm laisv atsakov, vis savo energij skiriani tam, kad gyt imunitet bsimam teismo sprendimui."1 Iekinio suraymas yra gana sudtingas, atsakingas ir nemaai laiko uimantis veiksmas ir jam atlikti reikia teisini ini, ireikalauti surinkti ir istudijuoti vairius dokumentus. Galimas atvejis, kad atsakovas, suinojs apie iekovo rengiam iekin, gali imtis nesining priemoni, apsunkinani ar darani visai nebemanom jam nepalankaus teismo sprendimo gyvendinim. Popierinis" teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas iekovo (kreditoriaus) reikalavim pagrstumas, teikia paguod laimjusiam byl iekovui, taiau neutikrina tinkamos jo paeist teisi ar teist interes gynybos teismo tvarka. Taigi esant realiam pavojui, kad iekovo (kreditoriaus) teiss priverstine tvarka vykdant teismo sprendim gali bti paeistos, taikant laikinsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir ilaikyti toki padt, kuri sudaryt slygas iekovui rengtis procesui ir jame dalyvauti, o primus jam palank sprendim - j realiai vykdyti.
Andrews N. Cit. op. P. 176.
387
IEKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES
Laikinosios apsaugos priemons buvo inomos daugelyje valstybi (Pranczijoje, Vokietijoje, Austrijoje), taiau Lietuvoje i svoka iki 2001 m. liepos l d., kai buvo pakeistas 1964 m. CPK 155 straips1 nis , nebuvo vartojama, o suprantama kaip iekinio utikrinimo priemon. Paymtina, kad pirm kart Lietuvos teiss sistemoje laikinj apsaugos priemoni svoka paminta. Autori teisi ir gretutini teisi statymo 69 straipsnyje, taiau i priemoni taikymas sietas su iekinio pareikimu teisme, o iekinio utikrinimo priemons galjo bti taikomos tik j pareikus. statymas numato, kad teismas byloje dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen praymu gali imtis laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas (CPK 144 str. l d.). Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tik kai btina siekiant apginti viej interes (CPK 144 str. 2d.). CPK 144 straipsnio treiojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tiek nepareikus iekinio, tiek esant bet kuriai civilinio proceso stadijai, t. y. statymas jau nesieja i priemoni taikymo su iekinio pareikimu teisme. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio pirmja dalimi, laikinosios apsaugos priemons gali bti: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto aretas; 2) raas vieajame registre draudiant perleisti nuosavybs teis; 3) kilnojamj daikt, pinigini l ar turtini teisi, priklausani atsakovui ir esani pas atsakov arba treiuosius asmenis, aretas; 4) atsakovui priklausanio daikto sulaikymas; 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba atlikti tam tikrus veiksmus; 7) draudimas kitiems asmeninis perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles; 8) iimtiniais atvejais draudimas atsakovui ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos; 9) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareiktas iekinys dl areto tam turtui panaikinimo; 10) iiekojimo sustabdymas vykdant sprendim; 11) laikino materialiojo ilaikymo priteisimas ar laikin ribojim nustatymas;
inios. 2001, Nr. 55-1947.
388
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS
12) pareigojimas atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti; 13) kituose statymuose numatytos priemons, kuri nesimus gali bti sunkiau arba nebemanoma vykdyti teismo sprendimo. Paymtina, kad teismas gali taikyti kelias laikinsias apsaugos priemones, taiau bendra j suma neturi bti i esms didesn u iekinio sum (CPK 145 str. 2 d.). statymuose gali bti nustatytas konkrei laikinj apsaugos priemoni taikymas tam tikr kategorij civilinse bylose. Pavyzdiui, santuokos nutraukimo bylose esant sutuoktinio kaltei ar sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) bylose teismas, atsivelgdamas sutuoktini vaik, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti CK 3.65 straipsnyje nurodytas laikinsias apsaugos priemones: 1) pareigoti, esant galimybei, vien sutuoktin gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet su vienu i tv; 3) pareigoti vien sutuoktin netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti i vieno sutuoktinio laikin ilaikym nepilnameiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) aretuoti turt, kol bus isprstas jo priklausomybs nuosavybs teismis vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant utikrinti ilaikymo mokjim; 6) aretuoti vieno sutuoktinio turt, kurio verte bt galima utikrinti teismo ilaid atlyginim kitam sutuoktiniui; 7) udrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnameiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Autori teisi ir gretutini teisi statymo 81 straipsnio pirmojoje dalyje (2003 m. kovo 5 d. redakcija) nurodytos tokios laikino pobdio priemons (laikinosios apsaugos priemons), taikomos autori teisi gynimo bylose: 1) pareigojimas asmenis nutraukti neteist krini ar kit pagal statym saugom objekt naudojim; 2) draudimas ileisti apyvart neteistas krini ar kit pagal statym saugom teisi objekt kopijas; 3) aretavimas neteist krini audiovizualini ra ar fonogram kopij, j atgaminimo priemoni ir rangos bei atitinkam dokument. Praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, jame turi bti nurodomos aplinkybs, sudaranios pagrind taikyti laikinosios apsaugos prie389
mones, ir nurodoma, kokios btent laikinosios apsaugos priemons ir kokiu bdu turt bti taikomos. Toks praymas gali bti nurodomas iekinyje, pareikime iduoti teismo sakym ar paduodamas kartu su iekiniu arba gali bti paduodamas jau iklus byl teisme. Savo iniciatyva teismas gali taikyti laikinsias apsaugos priemones tik kai itai yra btina siekiant apginti viej interes (CPK 144 str. 2 d.). Praym taikyti laikinsias apsaugos priemones teismas nagrinja ne vliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Apie tokio praymo nagrinjim turi bti praneama atsakovui, taiau iimtiniais atvejais jos gali bti taikomos ir nepraneus atsakovui, kai yra reali grsm, kad toks praneimas sutrukdys taikyti laikinsias apsaugos priemones arba padarys j taikym nebemanom (CPK 148 str. l d.). Laikinosios apsaugos priemons taikomos nepraneus priimant preliminar sprendim (CPK 427 str. 5 d.) ar iduodant teismo sakym (CPK 436 str. 2 d. 9 p.). Teismas gali imtis laikinj apsaugos priemoni esant suinteresuoto asmens praymui iki iekinio teismui pareikimo dienos (CPK 148 str. 2 d.). Asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, iki iekinio pareikimo dienos privalo nurodyti teismui, dl koki prieasi iekinys negali bti pareiktas i karto, ir pateikti rodymus, patvirtinanius tam tikr grsm pareikjo turtiniams interesams. Pavyzdiui, atsakovas kreipsi turto registro mon su praymu iduoti paym dl nekilnojamojo turto pardavimo, ruoiamasi ivykti nuolat gyventi usien, dtas skelbimas parduodant turt ir panaiai. Laikinj apsaugos priemoni taikymas iki bylos iklimo teisme i esms reikia iekovo (kreditoriaus) tam tikro pranaumo prie atsakov (skolinink) gijim. Teism praktikoje nereti atvejai, kad iekovai naudoja laikinsias apsaugos priemones kaip tam tikro poveikio priemones atsakovui, o teismui pritaikius ias priemones iekinys teismui nepareikiamas. Dl ios prieasties yra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo pateikdamas praym taikyti laikinsias apsaugos priemones iki bylos iklimo privalo sumokti pus CPK 80 straipsnyje numatyto yminio mokesio. i suma i esms pripaintina ustatu, nes nepareikus iekinio sumokti pinigai negrinami, iskyrus atvejus, kai iekinys nepareikiamas be suinteresuoto asmens kalts (CPK 148 str. 2 d.). Pritaiks laikinsias apsaugos priemones iki bylos iklimo, teismas turi nustatyti termin, per kur turi bti pareiktas iekinys, taiau is terminas negali bti ilgesnis kaip keturiolika dien. Mintas praymas turi bti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrins iekin (turi bti atsivelgta teritorin ir rin teismingum).
390
Nesvarbu, ar nutartis priimama iki bylos iklimo, ikeliant byl ar jau vykstant teisminiam nagrinjimui, teismas priima motyvuot nutart, kurioje turi bti nurodyta laikinoji apsaugos priemon, jos mastas, taikymo tvarka ir bdas tuo atveju, jei taikomas turto aretas, isprsti turto saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimai (CPK 145 str. 4 d.). Pavyzdiui, aretuodamas atsakovui priklausant automobil, teismas gali udrausti atsakovui valdyti ir naudotis automobiliu, nurodydamas, kad jis turi bti pastatytas saugojimo aiktel ir u saugojim moka iekovas savo lomis. statymas numato, kad kai laikinai ribojamos nuosavybs teiss daikt, priklausant bendrosios dalins nuosavybs teise, gali bti aretuota tik ta turto dalis, kuri priklauso asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemons. Jeigu turto dalis, einanti bendrj nuosavyb, nenustatyta, tada laikinai, kol itai bus padaryta, gali bti aretuojamas visas turtas (CPK 145 str. 5 d.). Aretavus las, esanias bank ar kit kredito staig sskaitose, leidiama atlikti tik tas su tomis lomis susijusias operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.). Teismo nutartyje taikyti laikinsias apsaugos priemones nurodoma: 1) nutarties primimo laikas ir vieta; 2) teismo, primusio nutart, pavadinimas ir sudtis; 3) nutarties primimo motyvai ir laikinj apsaugos priemoni taikymo pagrindas; 4) asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemons (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas); 5) asmuo, kurio reikalavim vykdymui utikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemons (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas); 6) taikomos laikinosios apsaugos priemons apibdinimas (jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas apraymas, buvimo vieta ir kiti turt identifikuojantys duomenys); 7) jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, turto savininkas (bendraturiai) (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas); 8) laikinosios apsaugos priemons taikymo mastas, taikymo bdai, taip pat kalendorine data nustatytas laikinosios apsaugos priemons taikymo terminas, jeigu jis nustatomas; 9) kiti su taikoma laikinja apsaugos priemone susij teisi ribojimai, jeigu jie taikomi;
391
IEKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONS
10) jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas), jeigu j skiria teismas; 11) nutarties vykdymo tvarka; 12) nutarties apskundimo tvarka. [statymas numato, kad taikant su turtu susijusi laikinj apsaugos priemon isams turto duomenys nutartyje gali bti nenurodyti, jeigu aretuojamas turtas turto registre neregistruojamas arba nutarties primimo dien teismui nra inoma, kiek turto turi atsakovas (skolininkas). Tokiu atveju aprayti turt pavedama antstoliui. statymas nustato, kad asmuo, kurio turtas aretuotas, atsako u nustatyt ribojim paeidim nuo nutarties aretuoti turt paskelbimo jam momento, o nesant galimybs jam paskelbti, taip pat kai nutartis priimama tokiam asmeniui nedalyvaujant, - nuo nutarties registravimo turto areto akt registre (CPK 145 str. 8 d.). Apie nutarties primim statymo nustatyta tvarka praneama asmeniui, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemon, ir jam iaikinama atsakomyb u nustatyt ribojim paeidim. Atsakovui, kuriam taikomas draudimas ivykti i gyvenamosios vietos, btina pasiraytinai praneti apie laikinosios apsaugos priemons taikym (CPK 148 str. 6d.). CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad, paeidus draudim atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikr veiksm, draudim kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles, draudim atsakovui ivykti i gyvenamosios vietos ir pareigojim atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti, kaltiems asmenims gali bti skiriama bauda ir iekovas turi teis i toki asmen reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dl teismo nutarties nevykdymo. Teismas gali netaikyti laikinj apsaugos priemoni, jeigu atsakovas moka reikalaujam sum teismo specialij sskait ar u atsakov yra laiduojama, be to, atsakovas gali keisti savo turt (CPK 146 str. 2 d.). Pavyzdiui, atsakovas, suinojs, kad, taikant laikinsias apsaugos priemones, yra aretuojamas jo nekilnojamasis turtas, turi teis mokti teismo specialij sskait praom priteisti sum. Teismas parinkdamas laikinsias apsaugos priemones turi vadovautis ekonomikumo principu. statyme nustatyta, kad bendra ribojim suma taikant laikinsias apsaugos priemones negali bti i esms didesne u iekinio sum. Praktikoje danai kyla nesklandum, kai pareikiamas iekinys nedidelei sumai, o aretuojamas vienintelis atsakovo butas ar kitas turtas, gerokai virijantis iekinio kain.
392
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES
Tokiu atveju svarbu nustatyti ar atsakovas neturi kokio nors kilnojamojo daikto ar pinigini l, kurias aretavus bt utikrintas sprendimo vykdymas. inoma, statymas numato galimyb pakeisti vien laikinj apsaugos priemon kita. itai gali padaryti teismas byloje dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen praymu, taiau teismui btina suinoti kit byloje dalyvaujani asmen nuomon, todl jis privalo apie tok praym praneti byloje dalyvaujantiems asmenims ir ie dl tokio praymo turi teis pareikti prietaravimus (CPK 146 str. l d.). Be abejo, kai atlikti CPK 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti veiksmai, teismas gali paskirt laikinj apsaugos priemon pakeisti ar panaikinti. Draudiama ivykti i gyvenamosios vietos tik iimtiniais atvejais, todl is draudimas gali bti panaikinamas mokjus reikalaujam sum teismo specialij sskait arba laidavus u atsakov (CPK 146 str. 4 d.). Paymtina, jog teismui suteikta teis pareikalauti, kad asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, pateikt atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim, kuris taip pat gali bti banko garantija (CPK 147 str. l d.). Taikydamas ar pritaiks laikinj apsaugos priemon, teismas turi nustatyti termin, per kur asmuo, pras j taikyti, turi mokti pinigus arba pateikti banko garantij. Nurodytam asmeniui ito nepadarius per teismo nustatyt termin, teismas laikinsias apsaugas priemones panaikina (CPK 147 str. 2 d.). Be to, teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemons gali bti panaikintos, jei ito reikalauja vieasis interesas ir jei asmuo, kuris kreipsi dl laikinosios apsaugos priemons taikymo, per teismo nustatyt termin nepareikia iekinio (CPK 150 str. 2 d.). Taigi laikinj apsaugos priemoni galiojimas gali bti panaikinamas byloje dalyvaujani ir kit suinteresuot asmen praymu teismui, kurio inioje yra byla, priimant nutart. Laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka. Byl inagrinjus i esms, laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausim teismas turi isprsti priimdamas sprendim, t. y. atmetus iekin laikinosios apsaugos priemons, kuri buvo imtasi, paliekamos, kol siteiss teismo sprendimas (CPK 150 str. 4d.), o iekin patenkinus taikytos laikinosios apsaugos priemons galioja, kol vykdomas teismo sprendimas (CPK 150 str. 5 d.). Jei ie klausimai nebuvo isprsti teismui priimant sprendim, siteisjus teismo sprendimui ar j vykdius gali bti isprsti priimant nutart. Paymtina, kad priimdamas sprendim teismas gali taikyti laikinsias apsaugos priemones, utikrinanias teismo sprendimo vykdym, jeigu iki tol jos nebuvo taikytos (CPK 272 str.).
393
Nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones sigalioja nuo primimo dienos, taiau visos pirmosios instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni skundiamos pateikiant atskirj skund (CPK 148 str. 5d., 151 str. l d.) dl j taikymo, pakeitimo ir panaikinimo. CPK 152 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones vykdoma skubiai, todl atskirojo skundo pateikimas nesustabdo bylos nagrinjimo ir nutarties vykdymo, iskyrus atvejus, kai pateikiamas atskirasis skundas praant panaikinti laikinsias apsaugos priemones ar pakeisti jas kitomis. Tokios nutarties vykdymas sustabdomas, kol siteiss nutartis. Skundo padavimo terminas skaiiuojamas nuo nutarties primimo dienos, iskyrus atvejus, kai nutartis buvo priimta nepraneus asmeniui, kuris pateikia atskirj skund. iuo atveju terminas skaiiuojamas nuo nutarties nuorao teikimo tokiam asmeniui dienos (CPK 151 str. 2d.). Atkreiptinas dmesys, kad apeliacins instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni neskundiamos (CPK 151 str. 5d.). Nutartys vykdyti yra nedelsiant isiuniamos vieo registro tvarkytojui ar kitam pareignui ar asmeniui, galiotam vykdyti nutartis. Nutartis, kuri vykdo antstolis, vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. remiantis Sprendim vykdymo instrukcijos 16 punktu teismo nutartis dl laikinj apsaugos priemoni yra vykdomasis dokumentas. Nutart taikyti laikinsias apsaugos priemones antstoliui pateikia alis, kurios praymu jos taikomos. Ji pateikia nutart vykdyti pasirinktam antstoliui ir apmoka vykdymo ilaidas. Turto aretas registruojamas 1999 m. lapkriio 9 d. Turto areto akt registro statymo1 nustatyta tvarka. i laikinoji apsaugos priemon asmeniui, kurio turtas aretuojamas, sukelia teisinius padarinius nuo turto areto jam paskelbimo, o nesant galimybs paskelbti - nuo turto areto akto registravimo Turto areto akt registre, jeigu kiti statymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto aretas sukelia teisinius padarinius nuo turto areto akto registravimo Turto areto akt registre (Turto areto akt registro statymo 4 str. l d.). Visi turto areto duomenys, rayti Turto areto akt registr, pripastami teisingais ir isamiais, kol nra nuginyti statym nustatyta tvarka. io registro duomenys yra viei ir nustatyta tvarka su jais gali susipainti kiekvienas asmuo. Dl nurodyt prieasi preziumuojama, kad turto areto duomenys inomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areto aktas yra registruotas Turto areto akt registre.
1
inios. 1999, Nr. 101-2897.
394
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES
Taikant laikinsias apsaugos priemones svarbiausias vaidmuo tenka teismui. Jis privalo siekti, kad bt utikrinama kreditoriaus ir skolininko interes pusiausvyra, kad ios priemons nebt taikomos nepagrstai. Pavyzdiui, aretavus skolininko - juridinio asmens - banko sskait, sutrikdoma jo finansin veikla, uuot aretavus skolininko kilnojamj turt. Dl nurodyt prieasi teismai turt daniau taikyti priemones, utikrinanias atlyginim nuostoli, kuri atsakovas gali patirti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo. Taigi btina utikrinti iekovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) interes pusiausvyr. Nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones turi bti aiki ir tinkama operatyviai vykdyti, joje nurodyti privalantys j vykdyti asmenys. Duomenis apie vieuose registruose registruojam turt turi pateikti asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones. Kai aretuojamas turtas nra registruojamas ar nra inoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas (skolininkas), pareiga surasti ar aprayti turt tenka antstoliui. Laikinj apsaugos priemoni taikymas numatytas ir teismo sakymo procedroje. Pareikime iduoti teismo sakym turi bti motyvuotas praymas, jeigu yra pagrindo taikyti skolininkui laikinsias apsaugos priemones, ir duomenys apie jo turt (CPK 433 str. l d. 5 p.). Iduodamas sakym teismas turi nurodyti, kokios laikinosios priemons taikomos (CPK 436 str. 2 d. 9 p.), t. y. kartu su sakymu priimama nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones ir itai nurodoma sakyme. Laikinsias apsaugos priemones teismas gali taikyti ir tada, kai ali ginas nagrinjamas arbitrau, nes Komercinio arbitrao statymo 12 straipsnyje nustatyta, kad alies kreipimasis teism iki arbitrainio nagrinjimo pradios arba vykstant nagrinjimui, praant imtis priemoni utikrinti iekin, ir teismo nutartis dl toki priemoni taikymo nra nesuderinama su arbitrainiu susitarimu. Tai reikia, kad vienos alies praymu laikinosios apsaugos priemons teismo gali bti taikomos iki arbitrainio nagrinjimo pradios ar vykstant nagrinjimui. Praymas paduodamas teismui pagal atsakovo (skolininko) ar jo turto buvimo viet. Be to, arbitrao teismas gali bet kurios i gino ali praymu kreiptis savo buvimo vietos apylinks teism dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, jeigu ali susitarimas nenumato ko kita (Komercinio arbitrao statymo 20 str.). Tam tikrais atvejais laikinsias apsaugos priemones suinteresuoto asmens praymu gali taikyti Lietuvos teismas, nors ginas priklauso sprsti usienio valstybs teismui ar arbitraui, pavyzdiui, nekilnojamajam daiktui - orlaiviui esant Lietuvoje, nors pagal ali susitarim
395
IEKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONS
ginas turt bti nagrinjamas usienio valstybje. Kadangi iuo atveju ginas kilo dl lktuvo, kuris yra mobilus objektas, taigi faktinio buvimo vietos nustatymas ribotas, teismas taik laikinj apsaugos priemon (lktuvo aret), nes buvo kilusi reali grsm pareikjo turtiniams interesams1. Tam tikri laikinj apsaugos priemoni taikymo ypatumai gali bti numatyti ir tarptautinse sutartyse. Pavyzdiui, 1952 m. Tarptautin konvencija dl kai kuri taisykli, susijusi su js laiv aretu, suvienodinimo2 reglamentuoja klausimus, kuri kyla dl laivo areto pareikus jrin reikalavim. Pagal i konvencij laivas gali bti aretuotas tik susitarianios valstybs, kurioje vykdomas aretas, teismo ar atitinkamo teismo organo sprendiniu ir visus su aretu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitarianios valstybs, kurioje buvo aretuotas laivas ar pareikalauta j aretuoti, statymai. Be to, laivo aretas tam tikrais atvejais suteikia teis nagrinti byl Lietuvos teismuose, jeigu tokia byla priklauso Lietuvos Respublikos teism kompetencijai. Pavyzdiui, Klaipdos uoste stovi Afrikos valstybs laivas, kuriame dirba Lietuvos gyventojai. Su jais buvo neatsiskaityta u darb. J praymu ar pritaikius laikinj apsaugos priemon - laivo aret, ginas nagrintinas Lietuvos teisme. Nors usienio valstybi civilinio proceso teis ino daugel ms statyme numatyt laikinj apsaugos priemoni, taiau kartu turi tam tikr ypatum. Pavyzdiui, Vokietijoje teismo taikomos vadinamosios laikinosios teisins apsaugos priemons - aretas ir laikinieji potvarkiai. Aretu siekiama apsaugoti priverstin pinigini reikalavim vykdym, o laikinaisiais potvarkiais nustatoma vis kit reikala3 vim (iskyrus piniginius) laikinoji teisin apsauga . ios priemons irgi gali bti skiriamos prie pareikiant iekin teismui. Pranczijoje laikinosios apsaugos priemons taip pat gali bti taikomos iki iekinio pareikimo teismui. Kreditorius, kurio naudai taikomos laikinosios apsaugos priemons, per vien mnes nuo priemoni skyrimo turi pateikti iekin teismui. Laikinosios apsaugos priemons kaip iekinio utikrinimo bdas buvo inoma ir Civilins teisenos statyme. Jo 590 straipsnis numat galimyb utikrinti iekin per vis proceLietuvos apeliacinio teismo CBS teisj kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis c. b. ,,A&P Holding" (TZ) v. Aircara Garanst management LLC Trustel" firma EWEC AG 48C", Nr 2-37/2002. 2 inios. 2002, Nr. 45-1712. 3 Pelenis D. Laikinoji teisin apsauga Vokietijos civiliniame procese: nustatymo slygos ir priemoni sistema // Teis. 2002, Nr. 42, p. 96-106.
396
1
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS
s. Laikytasi taisykls, kad teismui nepareikto iekinio negalima utikrinti, iskyrus kelias iimtis. Iekin utikrindavo teismas, kuris kl byl. Buvo keturi pagrindiniai iekinio utikrinimo bdai: 1) nustatant draudim nekilnojamajam turtui; 2) skiriant kilnojamojo turto aret; 3) paimant laidavim; 4) paimant i atsakovo pasiadjim neivykti i gyvenamosios vietos, kai iekinys nebuvo utikrinamas n vienu i trij nurodyt bd. Iekinio utikrinimo bd rinkosi iekovas. Jis privaljo nurodyti, kokiam konkreiam turtui nori nustatyti draudim. Konkreiai nevardyto nekilnojamojo turto aretas nebuvo skiriamas (CT 602-604 str.).
DVIDEIMT A N T R A S SKYRIUS ATSAKOVO INTERES GYNYBOS BDAI 22.1 ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONI SAMPRATA, REIKM IR RYS ali procesins teiss yra lygios (CPK 17 str.). Todl iekovas turi teis pareikti iekin, o atsakovas atitinkamai turi turti teis gintis nuo jam pareikto iekinio. Kita vertus, principas audiatur et altera pars reikalauja iklausyti ir atsakovo. Todl atsakovui turi bti suteiktos tam tikros procesins galimybs idstyti savo nuomon dl jam pareikto iekinio. Be abejo, atsakovas, pareikus iekin, gali elgtis vairiai. Pavyzdiui, jis gali pripainti iekin arba iekinio pagrind. Tokiu atveju teismas iekovo iekin patenkins (CPK 42, 187 str.). Atsakovas gali elgtis ir pasyviai - nerayti atsiliepimo iekin, neatvykti teismo posd. Tokiu atveju teismas priims teismo sprendim u aki (CPK 142, 285 str.). Taiau atsakovas gali nusprsti gintis nuo jam pareikto iekinio. Tada jis gali imtis tam tikr procesini priemoni, o jomis remdamasis teismas gali atmesti iekin. Procesins priemons, kuriomis atsakovas ginasi nuo jam pareikto iekinio, vadinamos atsakovo gynybos priemonmis. ios priemons leidia ne tik utikrinti procesin ali lygiateisikum, bet ir yra btina rungimosi principo prielaida. Tik pripastant adekvaias atsakovo gynybos priemones, manoma utikrinti, kad procesas bus rungimosi pobdio. Taiau, kaip minta, gintis nuo pareikto iekinio yra atsakovo teis, bet ne pareiga. Todl atsakovas gali nesiginti ir pripainti iekin (CPK 42 str.). statymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikto iekinio priemons - priein iekin ir atsikirtimus iekin. 22.2 PRIEINIS IEKINYS Prieinis iekinys (ang. cross-action; pranc. action reconventionelle; vok. Widerklage) - tai toje paioje byloje pareiktas atsakovo iekinys iekovui siekiant apsiginti nuo pirminio iekinio reikalavimo1. Gali1 LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. rugsjo 10d. nutartis c. b. R. emaitis v. A. Padleckas, Nr. 3K-3-788/2001, kat. 95.2; 2001 m. balandio 4 d. nutartis c. b. Kelms rajono savivaldyb v. M. ir J. ukauskai, Nr. 3K-3-360/2001, kat. 95.2; 2001 m. vasario 7 d. nu-
398
ATSAKOVO INTERES GYNYBOS BUDAI
myb pareikti priein iekin susijusi su materialija teise. Daugeliu atvej esant materialiesiems teisiniams santykiams subjektus sieja abipuss teiss ir pareigos. Todl ne tik iekovas turi teis pareikti reikalavim atsakovui, bet ir atvirkiai - atsakovas turi teis pareikti reikalavim iekovui. Pavyzdiui, pagal rangos sutart usakovas turi teis reikalauti i rangovo atlikti darbus laiku ir kokybikai, o rangovas turi teis reikalauti i usakovo priimti atliktus darbus ir u juos sumokti. Prieinis iekinys turi bti pareikiamas pagal bendrsias iekinio pareikimo taisykles (CPK 143 str.). Taiau teismo nutartis priimti priein iekin pateikiant atskirj skund neskundiam. Prieinis iekinys neatsivelgiant teismingum pareikiamas tame teisme, kur nagrinjamas pradinis iekinys (CPK 33 str. 2 d.). Atsakovas turi teis pareikti priein iekin tik kol priimama nutartis skirti byl nagrinti teismo posdyje. Vliau priein iekin teismas gali priimti tik esant vienai i toki slyg: - btinyb pareikti priein iekin atsirado vliau, pavyzdiui, teismas leido pakeisti iekinio dalyk arba pagrind po nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje (CPK 141 str. 1d.); - gautas prieingos alies sutikimas priimti priein iekin; - teismas pripasta, kad vlesnis iekinio primimas neuvilkins bylos nagrinjimo. Prieinio iekinio pareikimas yra pagrindas atidti bylos nagrinjim, nes iekovas turi pasirengti gintis nuo jam pareikto prieinio iekinio (CPK 156 str. l d.). CPK 143 straipsnio antrojoje dalyje numatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis reikdamas priein iekin: 1) prieiniu reikalavimu siekiama skaityti pradinio iekinio reikalavim, pavyzdiui, usakovui pareikus iekin dl netesyb u laiku neatliktus darbus iiekojimo, rangovas pareikia priein iekin tokiai pat sumai dl atlyginimo u atliktus darbus iiekojimo; 2) patenkinus priein iekin, bus visikai ar i dalies nebegalima patenkinti pradinio iekinio, pavyzdiui, pareikus iekin dl aliment iiekojimo, pareikiamas prieinis iekinys dl tvysts nuginijimo; 3) tarp prieinio iekinio ir pradinio iekinio yra tarpusavio ryys ir juos nagrinjant kartu ginus bus galima inagrinti greiiau ir teisingai.
tartis c. b. Vilniaus miesto valdyba v. A. avareikien ir kt., Nr. 3K-3-174/2001, kat. 95.2; 2003 m. kovo 5 d. c. b. S. Tamaauskas v. Marijampols apskrities virininko administracija ir kt., Nr. 3K-3-298/2003, kat. 36.4.
399
Teismas, priimdamas sprendim byloje, kur buvo pareiktas prieinis iekinys, turi aikiai nurodyti, kurie iekovo ir atsakovo reikalavimai patenkinami, o kurie - atmetami (CPK 265 str.). 22.3 ATSIKIRTIMAI IEKIN Atsikirtimai iekin - tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikto reikalavimo pagrstum arba ginija iekovo teis pareikti iekin. Atsikirtimai iekin gali bti materialiojo teisimo pobdio ir procesinio teisinio pobdio (formals). Materialiojo teisinio pobdio atsikirtimai - tai atsakovo nurodomos faktins aplinkybs, argumentai, paaikinimai, kuriais siekiama paneigti iekinio pagrstum, t. y. rodyti, kad iekovas neturi teiss iekinio patenkinim. iais atsikirtimais atsakovas siekia nuginyti teisin arba juridin iekovo iekinio pagrind. Pavyzdiui, materialiojo teisinio pobdio atsikirtimai yra atsakovo argumentas, kad iekovas praleids iekinio senaties termin, pareikimas, kad dl prievoles nevykdymo nra atsakovo kalts, tvirtinimas, kad prievol jis vykd tinkamai, rodinjimas, kad sutartis negalioja. Atsakovas, ginydamas faktin iekovo iekinio pagrind, gali pasirinkti kelis gynybos variantus. Pirma, jis gali paprasiausiai neigti iekovo nurodytus faktus (lot. negatio simplex), pavyzdiui, paskolos sutarties buvimo fakt. Antra, atsakovas gali rodinti esant prieingus, nei nurodo iekovas, faktus (lot. negatio per positionem alterius). Pavyzdiui, iekovas prao priteisti atlyginim u suteiktas paslaugas, o atsakovas rodinja, kad joki paslaug i iekovo negavo. Treia, atsakovas gali rodinti aplinkybes, kurios derinasi su iekovo iekinio pagrindu, bet jas rodius iekovo reikalavimas nebegali bti tenkinamas. Pavyzdiui, atsakovas pripasta skolinsis i iekovo pinig, taiau rodinja, kad skol grins arba kad dar nra sujs jos grinimo terminas1. Procesinio teisinio pobdio (formals) atsikirtimai - tai atsakovo argumentai, kuriais jis siekia rodyti, kad iekovas neturjo teiss pareikti iekinio, todl procesas prie j (atsakov) pradtas neteistai. Pavyzdiui, procesiniai teisiniai atsikirtimai yra atsakovo pareikimas, kad ginas nepriklauso sprsti teismui arba dl tapataus iekinio jau siteisjs teismo sprendimas, nurodymas, jog iekovas yra neveiksnus, tvirtinimas esant arbitrain susitarim ir t.t. Visus atsikirtimus iekin atsakovas turi rodyti (CPK 12, 178 str.).
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gruodio 10 d. nutartis c. b. G. R. Daugilien v. D. esnikas, Nr. 3K-3-1291/2001, kat. 95.2; 2001 m. spalio 15 d. nutartis c. b. O. evenko ir kt. v. A. Jonuas ir kt., Nr. 3K-3-948/2001, kat. 95.2; 2002 m. gegus 27 d. nutartis c. b. Kauno apygardos prokuroras v. V. Zigmant, Nr. 3K-3-719/2002, kat. 95.2.
400
1
ATSAKOVO INTERES GYNYBOS BDAI
22.4 ATSILIEPIMAS IEKIN Atsiliepimas iekin yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas idsto savo nuomon dl jam pareikto iekinio. Tai procesin priemon atsakovui pareikti savo atsikirtimus iekin. Pagal CPK 142 straipsn teismas priimt iekinio pareikim siunia atsakovui kartu su praneimu apie atsakovo pareig pateikti atsiliepim iekin. Praneime teismas nurodo ne trumpesn kaip keturiolikos, bet ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin atsiliepimui pareikti. Iimtiniais atvejais teismas, atsivelgdamas atsakovo praym ir bylos sudtingum, termin gali pratsti iki eiasdeimties dien. Kartu praneime nurodoma atsiliepimo nepateikimo padariniai - teismo sprendimo u aki primimas ir atsisakymas priimti laiku nepateiktus rodymus. Be CPK 111 straipsnyje numatyt duomen, atsiliepime atsakovas privalo nurodyti: sutinka ar ne su pareiktu iekiniu; - nesutikimo motyvus; - rodymus, kuriais grindia nesutikimo motyvus; - nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu iekovas nepateiks paruoiamj procesini dokument; - informacij, ar byla bus vedama per advokat. Jeigu atsakovas be pateisinamos prieasties nesurao ir neatsiunia teismui per nustatyt termin savo atsiliepimo iekin, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Pirma, teismas turi atsisakyti priimti rodymus ir motyvus, kurie galjo bti pateikti atsiliepime iekin, jeigu mano, kas vlesnis j pateikimas uvilkins sprendimo primim byloje (CPK 142 str. 3 d.). Pavyzdiui, jeigu atsakovas nesura atsiliepimo iekin, taiau teismo posdyje pareikalauja taikyti iekinio senat, teismas gali tokio jo atsikirtimo nepriimti. Antra, jeigu atsakovas be pateisinamos prieasties per nustatyt termin nepateikia atsiliepimo iekin, teismas turi teis iekovo praymu priimti sprendim u aki (CPK 142 str. 4 d.).
401
RODYMAI CIVILINIAME PROCESE
DVIDEIMT TREIAS SKYRIUS
23.1 RODINJIMO SVOKA, TIKSLAS IR REIKM 1. BENDROSIOS PASTABOS Tiriant bet kuri civilin byl, neivengiamas atkrimas. Nagrindamas byl, konkrei materialiosios teiss norm teismas turi taikyti jau iki proceso atsiradusiems ali tarpusavio santykiams. Siekiant tinkamai taikyti teiss norm, taigi ir teisingai isprsti byl, pirmiausiai reikia nustatyti, ar tikrai tarp ali susiklost materialieji teisiniai santykiai. Antra, btina nustatyti t santyki r, nes nuo to priklauso, kokia konkreti materialiosios teiss normos taikytina. Treia, reikia isiaikinti, ar tikrai paeisti vienos alies teiss arba interesai ir ar tikrai juos paeid atsakovas. Visos ios aplinkybs paprastai nra akivaizdios, t. y. jos vykusios praeityje, teisjas j nemat ir neino. Todl, prie taikydamas konkrei teiss norm, teismas turi sitikinti esant aplinkybes, faktus, kuriais grindiamas iekovo reikalavimas, ir, atvirkiai, nesant fakt, kuriais remiasi atsakovas. Tuo teismas sitikina vykstant rodinjimo procesui, kai siekiant pagrsti nurodytus faktus pateikiami, tiriami ir vertinami rodymai. Galima rodinti ne tik faktines aplinkybes. rodinti statymo, teiss norm turinio, j veikimo pagal galiojanius statymus nereikia, nes preziumuojama teisj inant statymus ir suprantant j prasm (lot. iura novit curia). Taiau prireikus taikyti byloje usienio statym, alys gali bti pareigotos pateikti statymo galiojimo, jo turinio ir prasms rodym (CPK 808 str. 2 d.). Kartais galima statymo sutikimo su Konstitucija rodinjimo problema. Pavyzdiui, nagrinjant civilin byl vienai aliai pareikus, kad statymas, kuriuo remiasi kita alis, prietarauja Konstitucijai, todl negali bti teismo taikomas, teismas gali sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis Konstitucin Teism (Konstitucijos 110 str.). iuo atveju Konstitucinio Teismo sprendimas bt vieno ar kito statymo sutikimo ar nesutikimo su Konstitucija rodymas ir turt prejudicin gali. statymas reikalauja, kad teismas savo sprendime nurodyt, kokios aplinkybs nustatytos, kokiais rodymais grindiamos teismo ivados ir kuo argumentuodamas jis atmet kai kuriuos rodymus (CPK
405
265, 270 str.). Todl teismas negali grsti sprendimo prielaidomis, savo samprotavimais, niekuo nepagrstais ali paaikinimais. Dl ios prieasties rodinjimas svarbus ir alims, ir teismui. Kiekviena alis, grsdama savo reikalavimus ar atsikirtimus tam tikrais faktais, stengiasi tikinti teism t fakt tikrumu ir iuo tikslu pateikia vien ar kit j rodym. Teisjas ali pateikt faktin ir kit rodomj mediag turi nealikai vertinti ir nusprsti, tie faktai nustatyti ar ne. Taigi rodinjimo tikslas yra ali teigini teisingumo nustatymas, t. y. rodinjant siekiama tikinti teism, kad alies teiginiai yra teisingi: kad jos nurodytos aplinkybs tikrai yra (buvo) ir btent tokios, kokios nurodytos, arba atvirkiai, kad neigiam aplinkybi i tikrj nra. Apskritai rodinjimas nra civilinio proceso teiss ir doktrinos sritis. rodinjimas i esms yra logikos dalis, nes kiekviena paintin veikla reikalauja rodinti tam tikrus reikinius ar teiginius. Kurio nors teiginio teisingum ar klaidingum, jo sutikim ar nesutikim su tikrove galima rodyti tik dedukcijos ir indukcijos metodais, vadovaujantis logikos dsniais1. Logikos dsniais remiamasi ir rodinjant civiliniame procese, nes rodinjimas teisme pirmiausiai taip pat yra login, paintin veikla. Kita vertus, rodinjimas teisme nra grynai login, mstymo procesas. Ji yra ir procesin pozityviosios teiss norm reguliuojama veikla, nes, pirma, teisminio rodinjimo ypatumus lemia rodinjimo dalykas, esantis ne hipotezs, teorijos ar teiginiai, o juridiniai faktai. Antra, rodinjant teisme operuojama ne moksliniais argumentais, aksiomomis, o teisminiais rodymais, t. y. tam tikra informacija, patvirtinania ar paneigiania rodinjimo dalyk sudaranius faktus. statymas nustato, k galima laikyti rodymu, ko negalima, k reikia rodinti, o ko ne ir t.t. Taigi teismo procese rodinjama tik statym nustatytomis priemonmis ir tvarka. rodym teorija aikina daugel civilinio proceso klausim: rodinjimo dalyk, rodinjimo pareig ir jos paskirstym, rodinjimo priemones, rodym leistinum ir ssajum, rodym rinkim, pateikim ir vertinim, nerodintinas aplinkybes2. Daugumoje ali rodymai laikomi proceso teiss institutu, todl normos, reguliuojanios rodinjim ir rodymus, yra civilinio proceso statymuose. Taiau Pranczijoje, Italijoje, Kanadoje rodymai laikomi maApie rodinjim logikos moksle r.: Segeth W. apa a. M o c a : a , 1985. C . 184-187. 2 Jones on Evidence. Civil and Criminal. 7th ed. / by C. S. Fishman. New York: Lawyers Cooperative Publishing, 1992. P. 2-5. Ba
1
406
RODYMAI IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE
terialiosios teiss institutu. iose alyse normos, reguliuojanios rodymus, trauktos civilin kodeks (Pranczijos CK 1315-1369 str., Italijos CK 2697-2739 str., Kanados Kvebeko provincijos CK 2803-2874 str.).
2. RODINJIMO STRUKTRA
rodinjama civilinje byloje nuosekliai ir atitinkamais etapais. Pirmasis etapas - tai fakt nurodymas. Jis prasideda jau keliant civilin byl. Antai iekovas iekinio pareikime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus (CPK 135 str. l d. 2 p.), t. y. faktin iekinio pagrind (lot. causa petendi). Atsakovas savo ruotu, gindamasis nuo pareikto iekinio, pavyzdiui, pareikdamas priein iekin ar pateikdamas atsikirtimus iekin, taip pat remiasi tam tikromis aplinkybmis (CPK 142 str. 2 d.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys irgi nurodo tam tikrus faktus ir remiasi jais kaip savo reikalavim ir atsikirtim pagrindu. Iimtiniais atvejais nauji faktai gali bti nurodomi ir vykstant teisminiam bylos nagrinjimui, pavyzdiui, kai teismas leidia pakeisti faktin iekinio pagrind arba pareikti priein iekin ir pasibaigus pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijai (CPK 141, 143 str.). Aptartas rodinjimo etapas labai svarbus, nes ia preliminariai nustatomas rodinjimo dalykas, t. y. rodintin aplinkybi visuma. Teismas ia taip pat dalyvauja. Pavyzdiui, jis gali atkreipti ali dmes kur nors reikming bylai fakt, kuriuo alys nesiremia, taip pat gali atsisakyti traukti ali nurodyt, jo nuomone, nesusijus su byla fakt rodintin aplinkybi visum. Taiau rungimosi ir dispozityvumo principai riboja teismo iniciatyv nustatant rodinjimo dalyk. Daugumos usienio valstybi civilinio proceso teiss doktrinos pripasta, kad teismas turi apsiriboti tik ali pateiktais faktais (lot. da mihi factum, dabo tibi jus). Pavyzdiui, Pranczijos CPK 7 straipsnis draudia teisjui sprendime remtis faktais, netirtais teismo posdyje (prie ios problemos dar bus grta kalbant apie rodinjimo dalyk). Visus faktus, kuriais remiasi byloje dalyvaujantys asmenys ir kuriuos reiks rodyti, svarbu inoti jau prie pradedant nagrinti byl, nes tik tada bus galima nustatyti, kiek ir koki rodym btina surinkti ir pateikti itirti bei vertinti teismo posdyje. Be to, sakant baigiamsias kalbas leidiama remtis tik aplinkybmis, nurodytomis ir itirtomis nagrinjant byl i esms (CPK 253 str.). Tik iimtiniais atvejais, kai remiamasi naujomis aplinkybmis, teismas turi atnaujinti bylos nagrinjim i esms (CPK 256 str.). Tai paprastai susij su bylos nagrinjimo atidjimu, nes kita alis, turdama i naujo pasirengti gynybai, privalo surinkti nauj rodym.
407
Daugelio valstybi civilinio proceso teis reikalauja, kad visus faktus, kuriais remiasi, alys nurodyt rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Vliau nauj fakt nurodyti nebeleidiama, iskyrus negausias iimtis, pavyzdiui, kai jie paaikja tik prasidjus teisminiam bylos nagrinjimui. tai pagal Vokietijos CPK 296 straipsn teisjas gali atsisakyti priimti laiku ali ir j advokat nepateiktus faktus ir rodymus, jeigu itai vilkint bylos nagrinjim. Teismas gali priimti naujai pateiktus rodymus ir faktus tik alims rodius, kad anksiau j pateikti negaljo ne dl savo kalts1. Pranczijos CPK 135 straipsnyje teisjui suteikiama teis atsisakyti priimti ir tirti nustatytu laiku nepateiktus rodymus ir faktus. vedijoje teismo posdyje alis faktais ir rodymais, nenurodytais rengiantis nagrinti byl, gali remtis tik i anksto praneusi kitai aliai (Teismo proceso kodekso 42:22 str.). Vis i draudim esm labai paprasta - alims draudiama daryti viena kitai staigmenas. Kad teismo procesas bt siningas, kiekvienai aliai privalu i anksto atskleisti viena kitai visus faktus ir rodymus ir teismo posdyje neturi bti pateikiami nei nauji faktai, nei nauji rodymai. Antrasis rodinjimo etapas - tai rodym nurodymas.' Iekovas privalo iekinio pareikime nurodyti rodymus, kuriais ketina rodinti reikalavim pagrindianias faktines aplinkybes (CPK 135 str. l d. 3 p.). Analogika pareiga nustatyta ir atsakovui, pareikianiam priein iekin, atsikirtimus iekin ar suraaniam atsiliepim iekin (CPK 142-143 str.). Nurodyti tik rodym pavadinimo nepakanka - privalu detalizuoti, kokias konkreias aplinkybes vienas ar kitas rodymas patvirtina, pavyzdiui, nepakanka nurodyti, kad pateikiami raytiniai rodymai: dokumentai, sutartys, liudytoj parodymai, vardijant liudytojo asmens duomenis, gyvenamj viet. Tokia informacija btina ir atsakovui, ir teisjui, kurio pareiga - preliminariai nustatyti rodym ssajum ir leistinum. ali nurodom rodym, nesusijus su nagrinjama byla, teismas atsisako priimti ir tirti (CPK 180 str.). Iekovas turi nurodyti negalim pateikti savo nurodyt rodym buvimo viet ir prieastis, dl kuri negali j gauti ir pateikti. Nurodyti rodym buvimo viet yra ir kit byloje dalyvaujani asmen pareiga. Ypa juos visus svarbu nurodyti jau pirmose proceso stadijose, nes tik inant, kokius rodymus reikia surinkti, bus galima tinkamai pasirengti bylos nagrinjimui. Be to, tiek byloje dalyvaujantys asmenys per teisminius gin1
International Civil Procedures. P. 282-283.
408
us, tiek teismas priimdamas sprendim gali remtis tik rodymais, itirtais ir vertintais nagrinjant byl i esms. Jeigu vykstant teisminiams ginams paaikja, kad tam tikri rodymai nebuvo itirti, teismas iimtiniais atvejais gali atnaujinti bylos nagrinjim i esms (CPK 256 str.) ir atidti bylos nagrinjim, kol jie bus surinkti ir pateikti teismui. Treias rodinjimo etapas yra rodym pateikimas. Teis pateikti rodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 42 str.). rodym pateikimas - tai faktinis rodym perdavimas teismui. Iekovas savo turimus rodymus paprastai pateikia kartu su iekinio pareikimu iame dokumente yra j sraas (CPK 135 str. 2 d.). Kai kuriuose statymuose sakmiai nurodoma rodymus pateikti kartu su iekinio pareikimu. Pavyzdiui, moni bankroto statymo 5 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 7 straipsnio pirmojoje dalyje, 8 straipsnio treiojoje dalyje reikalaujama prie pareikimo ikelti mons bankroto byl pridti dokumentus, patvirtinanius pareikimo pagrstum. rodymai taip pat pateikiami rengiantis civilins bylos nagrinjimui. Btent i proceso stadija ir yra skirta visai rodomajai informacijai byloje surinkti. Pagal naujojo CPK dvasi visi rodymai turi bti atskleisti prie pradedant nagrinti byl teismo posdyje (CPK 112, 225-226 str.). Atsakovas turimus rodymus pateikia kartu su atsiliepimu iekin (CPK 142 str.) arba pareikdamas priein iekin (CPK 143 str.). Pateikti rodymus yra ir byloje dalyvaujani asmen pareiga, nes jie privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas gali pareigoti byloje dalyvaujanius asmenis pateikti net j nenurodytus, taiau, teismo nuomone, reikmingus bylai rodymus. Taip pat teismas gali pareigoti kitus asmenis ar staig, organizacij, moni pareignus pateikti turimus raytinius ar daiktinius rodymus (CPK 199, 206 str.). Visada svarbu pateikti rodymus prie prasidedant teisminiam bylos nagrinjimui, kad ir teisjas, ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys galt su jais susipainti. Jeigu rodymai nebuvo pateikti rengiantis bylos nagrinjimui teisme, vykstant teisminiam nagrinjimui teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus, jeigu mano, kad vlesnis j pateikimas vilkins sprendimo byloje primim (CPK 7 str., 141 str. l d., 142 str. 3 d.). Taigi vykstant teisminiam nagrinjimui rodymai gali bti pateikiami tik iimtiniais atvejais, nes nauj rodym pateikimas esant iai stadijai reikalauja atidti bylos nagrinjim, o tai prietarauja proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principams (CPK 7 str.). Taigi reikalavimas pateikti visus rodymus rengiantis bylos nagrinjimui leidia utikrinti rodym atskleidimo taisykls laikymsi. rodym at-
409
skleidimo taisykl leidia kiekvienai aliai dar prie prasidedant teisminiam nagrinjimui suinoti, koki rodym pateik kita alis, ir su jais susipainti. Tik itaip gali bti utikrintas procesinis ali lygiateisikumas ir siningas rungimasis bei bylos inagrinjimas viename teismo posdyje. Ypating ios aplinkybs svarb rungimosi procesui patvirtina JAV civilinio proceso statym analiz. Federalini civilinio proceso taisykli 26-37 straipsniai specialiai reguliuoja tvark, pagal kuri alys jau prie pradedant nagrinti byl turi galimyb susipainti su viena kitos turimais rodymais ir galimais rodinjimo veiksmais. i tvarka vadinama rodym atskleidimu, suprantamu kaip supaindinimas su byloje esaniais rodymais (angl. discovery)1. Ketvirtas rodinjimo etapas - tai rodym rinkimas. Kreipdamasis teism, iekovas dar gali neturti vis iekinio pareikime nurodom rodym. Tada jis privalo nurodyti prieast, dl kurios negali j pateikti. Padedant teismui, trkstamus rodymus galima surinkti rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Toki pat teis turi ir atsakovas bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 2 d., 199, 205-206, 226 str.). Nra pagrindo nesprsti iekinio pareikimo, kuriame nurodyti rodymai nepateikti dl svarbi, pateisinam prieasi, primimo klausimo. Taiau kai iekovas kartu su iekinio pareikimu nepateikia jame nurodom rodym ir nepaaikina ito prieasi, teisjas konstatuoja esant iekinio pareikimo trkum ir nustato termin jiems paalinti (CPK 138 str.). statyme nurodoma, kad rodymus pateikia alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Kai pateikt rodym neutenka, teismas silo pateikti papildom rodym (CPK 179 str. 1d.). Taigi pagal statym teismas nra rodinjimo subjektas. Taiau ir jis kompetentingas rinkti rodymus trim bdais. Pirma, alies praymu teismas gali byloje dalyvaujaniam asmeniui iduoti liudijim gauti ir pateikti rodymus teismui. Jame nurodoma, kad asmuo turi teis juos gauti. Asmuo su iuo liudijimu kreipiasi rodym turinius organizacijas ar asmenis. Gautus rodymus byloje dalyvaujantis asmuo pateikia teismui (CPK 199, 206 str.). Antra, teismas turi teis reikalavim pateikti rodym, kur prao ireikalauti alis, sisti tiesiogiai organizacijai ar asmeniui, kuris juo disponuoja. Tokiu atveju teismas nustato rodymo pateikimo termin. Organizacijos ar asmenys, neturdami galimybs pateikti reikalaujam rodym ar negaldami jo pateikti per teismo nustatyt laik,
Isamiau apie rodym atskleidim JAV civiliniame procese r.: Discovery Practice. 2 ed. / by R. S. Haydock, D. F. Herr. Boston, Toronto: Little, Brown and Co., 1988.
nd 1
410
privalo praneti teismui ir nurodyti ito prieastis. U ios pareigos nevykdym organizacij pareignams ar kitiems asmenims teismas gali skirti baud (CPK 199, 206 str.). Treia, statym nustatytais atvejais teismas turi teis rinkti rodymus savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d.). Beje, 19181940 m. Lietuvoje galiojs Civilins teisenos statymas iuo atvilgiu buvo gana grietas. Jo 367 straipsnyje buvo nurodyta, kad teismas pats niekuomet nerenka rodym ar ini, o remia sprendim tiktai bylinink pristatytais rodymais". Teismas pranedavo alims, kad jos nepateikusios nurodytus faktus patvirtinani rodym, ir nustatydavo termin jiems pateikti (CT 368 str.). alys gali rinkti rodymus ir advokato padedamos. Advokatros statymo 23 straipsnyje nurodoma, kad advokatas, teikdamas teisin pagalb, turi teis i valstybini ir kit organizacij ireikalauti btinus dokumentus, rinkti ir pateikti rodymus. rodymai, kaip minta, renkami rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui, t. y. prie teismui priimant nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje (CPK 232 str.). Vliau juos galima rinkti tik iimtiniais atvejais, pavyzdiui, kai teismas atideda bylos nagrinjim dl to, kad btina surinkti nauj rodym (CPK 156 str. l d.). Byloje turi bti surinkta tiek rodym, kad jais remiantis bt galima itirti ir nustatyti visas bylai reikmingas aplinkybes. Laikoma byloje surinkus pakankamai rodym, kai: -visos bylai reikmingos aplinkybs, kuriomis remiasi alys, yra nustatytos; - surinkta pakankamai kiekvieno konkretaus fakto rodym, kad teismas bt tikras j buvus ar jo nebuvus (kai teismas ne visai tuo tikras arba turimi rodymai vieni kitiems prietarauja, negalima pripainti esant j surinkta pakankamai ir jie turi bti renkami toliau). Penktas rodinjimo etapas - tai byloje surinkt rodym tyrimas. rodymus galima tirti tik vykstant teisminiam nagrinjimui, t. y. teismo posdyje, grietai laikantis odinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir teismo proceso vientisumo princip taisykli, iskyrus statymo nustatytas iimtis (CPK 183 str.). Teismas privalo patikrinti tiriam byloje esani rodym ssajum ir leistinum, rodomj vert, palyginti skirtingomis rodinjimo priemonmis gaut informacij. rodymai tiriami antroje teismo posdio dalyje, t. y. nagrinjant byl i esms. Iklauss byloje dalyvaujani asmen nuomon dl rodym tyrimo tvarkos, teismas nustato j tyrimo tvark. Konkrei rodinjimo priemoni tyrimas detaliai reglamentuojamas statyme. alys, tretieji asmenys pateikia paaikinimus odiu. Jiems gali bti pateikiami
411
klausimai. Raytiniai liudytoj parodymai perskaitomi balsu (CPK 195 str.). Apklausiami liudytojai (CPK 192 str.), perskaitomi ir pateikiami tiesiogiai susipainti byloje dalyvaujantiems asmenims raytiniai rodymai (CPK 200 str.), apirimi daiktiniai rodymai (CPK 209 str.), perskaitoma eksperto ivada, ekspertui taip pat gali bti pateikiami klausimai (CPK 215-216 str.), iklausomi ar peririmi vaizdo ir garso raai (CPK 220 str.). Iimtiniais atvejais, kai sakant baigiamsias kalbas ar net teismui ijus pasitarimo kambar paaikja nauj aplinkybi, nauj, neitirt rodym, teismas gali priimti nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms, t. y. rodym tyrim (CPK 256 str.). Paskutinis rodinjimo etapas yra rodym vertinimas. is etapas labai svarbus, nes nuo to, tinkamai ar ne bus vertinti surinkti ir itirti rodymai, priklausys ir teismo sprendimo teistumas bei pagrstumas. Pirmiausiai rodymus vertina byloje dalyvaujantys asmenys sakydami baigiamsias kalbas ir replikuodami (CPK 253-254 str.). Taiau galutin ir privalom rodym vertinim pateikia teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d.). Teismas turi patikrinti kiekvieno vertinamo rodymo tikrum, ssajum, leistinum ir pakankamum bei vis rodym tarpusavio ry. rodym vertinimas - tai logikos dsniais grindiamas mstymo procesas. Taiau kartu statyme nustatomi ir tam tikri teisiniai rodym vertinimo principai. Teisjas rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu vis bylos aplinkybi, kurios buvo nagrinjamos teismo proceso metu, inagrinjimu, vadovaudamasis statymu" (CPK 185 str.). Reikalavimas vertinti rodymus vadovaujantis vidiniu teisjo sitikinimu yra teisjo nepriklausomumo principo iraika. Niekas negali nurodyti teisjui, kaip vertinti vien ar kit rodym. Tik pats teisjas, tiesiogiai dalyvavs tiriant rodymus, vadovaudamasis savo iniomis ir sine, profesins pareigos ir etikos reikalavimais, gali sprsti apie rodym tikrum, pakankamum, ssajum ir t. t. Taigi laisvo rodym vertinimo principas galioja ir Lietuvos teisje, taiau ne tokios apimties kaip, pavyzdiui, vedijoje. Pagal vedijos teiss doktrin teismui galima pateikti bet koki informacij ir jis, remdamasis laisvo rodym vertinimo principu, isamiai j itiria ir vertina. Tai reikia, kad vedijoje nepripastama rodym leistinumo taisykl. Tai rodo ir vedijos Aukiausiojo Teismo praktika. Pavyzdiui, viename 1984 m. priimtame sprendime Aukiausiasis Teismas nurod, kad nors kraujas i asmens alkoholio kiekiui nustatyti paimtas paeidiant statymo nustatyt tvark (krauj pam labora-
412
torijos asistentas, o ne gydytojas, kaip reikalaujama statyme), kraujo tyrimo duomenys laikytini rodymu. Taigi bet kokia informacija, duomenys vedijoje gali bti laikomi rodymais. Taiau, vertinant rodymus, be abejo, reikia atsivelgti j gavimo bd. Net vedijos teiss doktrinoje pabriama, kad laisvo rodym vertinimo principo negalima suprasti kaip nemotyvuoto vadovavimosi vienu ar kitu rodymu. Teismas sprendime visada privalo nurodyti, kokiais rodymais jis grindiamas ir kokie t rodym vertinimo motyvai1. is principas reikia, kad auktesns instancijos teismas, taip pat vertinantis byloje esanius rodymus, negali nurodyti teisjui, kurie i j laikytini tikinamais, kurie - ne, kurie yra svaresni ir panaiai. Teisjas turi sitikinti, kad rodym surinkta pakankamai, nra j prietaravim ir abejotin prielaid. Vertindamas rodymus, kaip ir apskritai civiliniame procese, teisjas privalo bti nealikas, vienodai irti tiek iekovo, tiek atsakovo, tiek kit byloje dalyvaujani asmen pateiktus rodymus ir argumentus. Teisjas privalo vertinti visus rodymus. Vertindamas rodymus, teisjas privalo patikrinti, ar rodinjant laikytasi vis statymo reikalavim, pavyzdiui, ar visi rodymai leistini, ar nebuvo paeista liudytojo apklausos tvarka ir t.t. Nuomon dl rodym vertinimo ne kart yra pareiks Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Pavyzdiui, 1999 m. gruodio 8 d. nutartyje konstatuota, kad pagal CPK 65 straipsn teismas privalo nealikai vertinti visus byloje esanius rodymus. Norint tinkamai i pareig vykdyti, teismas rodinjimo procese negali bti tik pasyvus stebtojas. Antra vertus, teisingai pritaikyti materialins teiss norm teismas galt tik tada, jeigu bt teisingai nustatytas rodinjimo dalykas civilinje byloje ir tinkamai paskirstyta rodinjimo pareiga alims. Teisingas materialins teiss normos iaikinimas ir pritaikymas yra teismo pareiga, todl jis turi imtis statyme numatyt procesini priemoni, kurios leist tinkamai vykdyti i pareig. Viena i toki procesini priemoni yra teismo teis reikalauti, kad alys pateikt papildomus rodymus, patikslint savo reikalavimus ar atsikirtimus bei aplinkybes, kuriomis tie reikalavimai ar atsikirtimai yra grindiami (CPK 58 str. 2d.)."2 Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1998 m. spalio 28d. nutartyje nurod, kad nagrinjant bylas, susijusias su saugos darbe teiss
Lindell B. Cit. op. P. 176-177; GinsburgR. B., Bruzelius A. Cit. op. P. 296-297. LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gruodio 8 d. nutartis c. b. K. vinys v. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija, Nr. 3K-3-931/1999, kat. 1.
2 1
413
akt paeidimais, teismui tenka vertinti nelaimingo atsitikimo darbe aktus ir eksperto ivadas, kurie paprastai yra pagrindins rodinjimo priemons ios kategorijos bylose. Netinkamas i rodinjimo priemoni vertinimas gali slygoti neteisto ir nepagrsto teismo sprendimo primim. Pagal Lietuvos CPK 73 straipsn nelaimingo atsitikimo darbe aktas laikytinas oficialiu raytiniu rodymu, kur teismas turi vertinti pagal bendrsias rodym vertinimo taisykles. Todl tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo darbe akte yra nurodytos ne tik nelaimingo atsitikimo faktins aplinkybs, technins nelaimingo atsitikimo prieastys, bet ir daromos teisins ivados, pavyzdiui, vardijant, kas yra kaltas dl nelaimingo atsitikimo, arba nurodant kalts laipsn ir pan., teismas turi atsivelgti tai, kad teisini klausim sprendimas yra teismo, o ne komisijos, tyrusios nelaimingo atsitikimo aplinkybes, kompetencija. Teismas taip pat turi patikrinti, ar akte pagrstai yra remiamasi teiss aktais, argumentuojant, kad dl j paeidimo vyko nelaimingas atsitikimas: teismas turi patikrinti, ar akte nurodytas teiss aktas tikrai galiojo nelaimingo atsitikimo padarymo metu, ar jis tikrai buvo paeistas, ar nra ir kit, akte nenurodyt teiss akt, kurie nustat darb saugos reikalavimus ir kurie buvo paeisti. Tik teismas gali sprsti, ar tarp konstatuoto teiss paeidimo ir jo padarini, t. y. nelaimingo atsitikimo, yra prieastinis ryys teisine prasme, nes prieastinio ryio klausimo isprendimas tuo paiu reikia ir teisins atsakomybs taikym ar netaikym. Vertinant eksperto ivad ios kategorijos bylose, reikia turti omenyje, kad pagal Lietuvos CPK 87 straipsn ekspertui gali bti pateikti tik tokie klausimai, atsakymui kuriuos reikalingos specialios technikos ar kit mokslo srii inios. Todl nei teismas, nei prokuroras negali pateikti ekspertui klausim, atsakymui kuriuos reikalingos inios teiss srityje. Prieingu atveju reikt, kad teismas nusialina nuo savo pagrindins funkcijos vykdymo ir teiss klausim sprendim perkelia ekspertui. Nagrinjamoje byloje viena i rodinjimo priemoni yra eksperto ivada (b. 1. 85-111). Ekspertiz buvo paskirta Radvilikio rajono prokuratros prokurors nutarimu. Teismai, vertindami i eksperto ivad, neatkreip dmesio tai, kad ekspertui kartu su speciali ini reikalaujaniais klausimais buvo pateikti ir grynai teisiniai klausimai, kurie ekspertui negali bti pateikti ir kuriuos turi sprsti teismas ar prokuratra. Pavyzdiui, buvo pateiktas klausimas, kokie teiss aktai reguliavo saug darb nelaimingo atsitikimo metu, kokie buvo padaryti j paeidimai, kas yra kaltas dl j paeidimo, ar yra prieastinis ryys tarp nelaimingo atsitikimo ir darbdavio veiksm. Atsakymui visus iuos klausimus reikalingos teiss inios, todl atsakymo juos pateikimas yra teismo arba proku414
roro kompetencija, kurios negalima perkelti ekspertui. Ekspertas, nors ir turjo atsisakyti duoti ivad dl jam pateikt teiss klausim, to nepadar ir dl j pateik savo ivad. Todl teismai, vertindami eksperto ivad, privaljo fakt atitinkamai reaguoti. Antra vertus, teismas, nesutikdamas su eksperto ivada, savo nesutikim turi atitinkamai motyvuoti (Lietuvos CPK 92 straipsnis). Panevio apygardos teismas, nesutikdamas su eksperto ivada, savo sprendime tenurod, kad eksperto ivada niekuo nepagrsta. Taiau i ekspertizs akto turinio matyti, kad ekspertas yra pateiks savo ivad argumentus, todl yra prieingai - jokiais argumentais nepagrstas teismo nesutikimas su eksperto ivada."1 Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. kovo 17d. nutartyje nurod, kad pagrindins rodym ir rodinjimo taisykls yra suformuluotos Lietuvos CPK 57-92 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esanius rodymus bei j pakankamum vienokioms ar kitokioms teisinms ivadoms daryti, privalo vadovautis iuose straipsniuose suformuluotomis rodinjimo taisyklmis. Viena i rodinjimo taisykli nustato, kad rodym gali bti pripainta tik tokia informacija, kuri atitinka CPK 57 straipsnyje nustatytus rodym kriterijus. I bylos mediagos matyti, kad teismai byloje esant Valstybinio informacins technologijos instituto rat (b. L 17) vertino kaip ekspert ivad (b. 1. 177). Pagal Lietuvos CPK 8791 straipsni prasm civiliniame procese vienas ar kitas dokumentas gali bti pripaintas eksperto ivada kaip rodinjimo priemone tik tuo atveju, jeigu ekspertiz buvo paskirta teismo nutartimi. Tuo tarpu Valstybinis informacins technologijos institutas atliko kasos aparato technin ekspertiz ne pagal teismo nutart, o pagal Vilniaus m. valstybins mokesi inspekcijos pavedim. Todl tokio dokumento teismas negali prilyginti eksperto ivadai, nors jis ir bt vardijamas kaip ekspertizs aktas ar eksperto ivada. Toki ivad patvirtina ir ankstesn Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 1998 m. rugsjo 14 d. nutartyje, priimtoje UAB Sirowa" v. Konkurencijos taryba prie Valstybins konkurencijos ir vartotoj teisi gynimo tarnybos byloje, konstatavo, kad eksperto ivadai negalima prilyginti dokument, kuriuose nra nurodyti atlikti tyrimai ir bandymai, leidiantys teismui patikrinti ivad pagrstum. Dl nurodyt aplinkybi teismai nepagrstai pripaino Valstybinio informacins technologijos instituto rat eksperto ivada. Paymtina, kad mintame
1 LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. spalio 28 d. nutartis c. b. G. Miliukien v. UAB Antriniai metalai" ir kt., Nr. 3K-161/1998, kat. 3.
415
Valstybinio informacins technologijos instituto rate nra konstatuojama buvus atliktus kokius nors kasos aparato tyrimus ar bandymus. Dokumente tik nurodyta prielaida, kad, turint serviso raktus bei inant kaip jais naudotis, gali bti pereinama mokymo reim. Taigi is dokumentas nepatvirtina, kad suinteresuoto asmens darbuotojai inojo, kaip naudotis serviso raktais, ir kad kasos aparatas tikrai buvo nustatytas dirbti mokymo reimu. Siekiant nustatyti, ar tikrai kasos aparatas buvo naudojamas tokiu reimu, kai nefiksuojami duomenys, reikia speciali ini. Kai norint iaikinti klausimus, kylanius nagrinjant byl, reikalingos specialios inios mokslo, technikos ar kitose srityse, teismas turi sprsti klausim dl ekspertizs skyrimo. iuo atveju ekspertiz buvo btina skirti ir dl kitoki prieasi: Valstybinio informacins technologijos instituto rate esaniai informacijai ir io instituto darbuotoj parodymams prietarauja kita byloje esanti mediaga - UAB Golsma" darbuotoj parodymai, kad vartotojas negaljo nustatyti kasos aparato dirbti mokymo reimu (b. 1. 141). Esant prietaringiems rodymams dl fakt, kuriems nustatyti reikalingos specialios inios, rodinjimas turi bti tsiamas. rodym tarpusavio prietaravimai tokiais atvejais gali bti paalinti paskyrus teismo ekspertiz ir pavedus j atlikti nepriklausomiems ekspertams. Lietuvos Respublikos CPK 65 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiam rodym vertinim grst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu. ios rodym vertinimo taisykls nustato teismo pareig teisikai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinmis aplinkybmis, o ne prielaidomis. Tai reikia, kad vieno ar kito bylai reikmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bti konstatuojami tik tada, kai tokioms ivadoms pakanka byloje esani rodym. rodym pakankamumas reikia, kad teismo ivados turi bti grindiamos tik tokiais rodymais, kurie nekelia pagrst abejoni savo rodomja galia, leistinumu ar ssajumu. Teismas, vertindamas, ar pakanka rodym padaryti ivad apie tam tikr fakt buvim ir j teisin kvalifikacij, turi atsivelgti Lietuvos CPK 65 straipsnyje nustatytas rodym vertinimo taisykles. Priklausomai nuo bylos pobdio (ar ginas yra kils i vieosios teiss, ar privatins teiss reguliuojam santyki, taip pat, ar yra sprendiamas civilins, ar administracins atsakomybs klausimas) rodym pakankamum gali apsprsti nevienodi kriterijai. Taiau pagal bendr taisykl rodym pakankamumas nustatomas taikant tok kriterij: rodym pakanka tada, kai jie yra neprietaringi ir j visuma leidia daryti pagrst ivad dl rodinjimo dalyko buvimo. Bylose, kuriose sprendiamas asmens nubaudimo klausimas, is principas turi bti taikomas be ilyg. Taigi
416
asmuo gali bti nubaustas tik u tokius veiksmus ar neveikim, sudaranius teiss paeidimo sudt, dl kuri buvimo ar nebuvimo nra net menkiausi abejoni. Tokiose bylose teismas gali daryli ivad apie rodym pakankamum tik tada, kai dl fakto buvimo ar nebuvimo praktikai nelieka joki abejoni."1 rodym vertinimas turi bti grindiamas vis rodym lygybs principu, laikantis nuostatos, kad visi rodymai turi vienoki ar kitoki rodomj vert ir n vieno negalima atmesti arba laikyti svaresniu. Iimtis tra rodymai, kuriems didesn rodomj gali suteikia pats statymas, t. y. prima facie rodymai (CPK 197 str. 2 d.). Teismas rodymus vertina nuo pat bylos iklimo, pavyzdiui, sprsdamas, priimti juos ar ne, kviesti ar ne asmen kaip liudytoj. Pirmiausiai teismas vertina rodym ssajum, taiau tik preliminariai. Galutin vis rodym vertinim teismas pateikia teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d.). Taigi rodinjimas yra tam tikra paintin veikla, kai neinoma, panaudojant specifines priemones - rodymus, tampa inoma, suprantama ir aiku. Kaip ir bet kuri paintin veikla, rodinjimas paklsta loginio mstymo dsniams. Kita vertus, rodinjimas yra procesin teisin veikla, nes rodym rinkim, tyrim, vertinim detaliai reguliuoja civilinio proceso teiss normos. Tad rodinjim civiliniame procese galima apibrti kaip paintin procesin byloje dalyvaujani asmen ir teismo veikl, kai reikmingoms bylai faktinms aplinkybms nustatyti renkami, tiriami ir vertinami rodymai siekiant tinkamai inagrinti byl. rodinjimo subjektai yra asmenys, turintys ir teis, ir pareig rodinti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius kiekviena alis turi rodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus. alys yra pagrindiniai rodinjimo subjektai, nes ginas dl teiss vyksta tarp ali, jos labiausiai suinteresuotos, kad byla bt isprsta joms palankiai, ir btent alys geriausiai ino visas bylos aplinkybes. Kaip tik rodinjant ir atsiskleidia civilinio proceso teiss rungimosi principo esm. rodinjimo subjektai yra ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, nes jie turi teis teikti rodymus, dalyvauti juos tiriant, rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Galiojantys statymai suteikia galimyb dalyvauti rodinjimo procese ir teismui. Be to, kartais statymas pareigoja teism aktyviai
1 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 17d. nutartis c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
417
dalyvauti rodinjant. Pavyzdiui, kai dl svarbi prieasi alis arba kitas byloje dalyvaujantis asmuo negali gauti ir pateikti reikiamo rodymo, teismas ne tik turi teis, bet ir privalo pats juos rinkti. Btent teismas atsako u civilinio proceso statym, reguliuojani rodinjim, laikymsi ir tinkam taikym. Tik teismas galutinai vertina rodymus, nustato j ssajum ir leistinum, atleidia nuo tam tikr fakt rodinjimo. Teismas atsako u tinkam rodinjimo dalyko nustatym byloje. Jis sprendia, ar byloje surinkta pakankamai rodym. Teismo sprendimas, priimtas teismui nevisikai ityrus ir vertinus rodymus arba nustatytomis laikant nerodytas aplinkybes, arba jame pateikus bylos aplinkybi neatitinkanias ivadas, negali bti laikomas pagrstu ir turi bti panaikintas apeliacine tvarka. Taiau teismo rodinjimo pareiga (lot. onus probandi) nesaisto. iuo atvilgiu jis nra rodinjimo subjektas. Teismas tik kontroliuoja rodinjimo proces ir baigia galutin jo stadij vertindamas ali pateiktus rodymus. rodinjant dalyvauja ne tik pirmosios, bet ir apeliacins instancijos teismas. Jis turi teis analizuoti naujas, nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme nenustatytas aplinkybes, tirti naujus ir i naujo vertinti pirmosios instancijos teismo itirtus rodymus (CPK 320 str.). Teismas, nagrinjantis byl kasacine tvarka, rodinjant nedalyvauja, nes jis sprendia tik teiss, o ne fakto klausimus (CPK 353 str.). Taigi kasacinis teismas tik tikrina, ar emesnij instancij teismai teisingai aikino ir taik teiss normas pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nustatytiems faktams. Be abejo, kasacinis teismas taip pat tikrina, ar teisingai aikintos ir taikytos rodymus ir rodinjim reguliuojanios teiss normos. Taigi kasacinis teismas rodinjimo procese dalyvauja netiesiogiai.
3. RODINJIMO TIKSLAS
Nagrinjant rodinjimo institut, aptartina dar viena svarbi problema - rodinjimo tikslas. Dl rodinjimo tikslo nesutarim teiss doktrinoje nra. Pripastama, kad alys, rodindamos savo nurodytus faktus, siekia tikinti teism sakanios ties. Taigi galutinis rodinjimo tikslas yra nustatyti ties, taiau koki - absoliui ar santykin, materialij ar formalij, - vienos nuomons nra. Kad rodinjimo tikslas yra nustatyti ties, patvirtina ir kai kuri civilinio proceso statym analiz. Pavyzdiui, Pranczijos CPK 11 straipsnyje nurodoma teisj turint teis imtis bet koki teist priemoni, kad bt itirtos bylos aplinkybs. Pranczijos CK 10 straipsnyje sakoma, kad siekiant nu418
statyti ties kiekvieno asmens pareiga - padti gyvendinti teisingum. Vokietijos CPK 138-139 straipsniai, nustatantys ali pareig sakyti ties apie visas bylos aplinkybes, pareigoja teism aikintis, ar alys tikrai nurodo visus bylai reikalingus faktus, ir suteikia jam teis reikalauti i j nurodytus faktus patikslinti. Lietuvos CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad rodinjimo tikslas - teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, yra arba j nra. Dl rodinjimo procese nustatomos tiesos pobdio yra dvi prieingos nuomons. Vienos alininkai teigia, kad rodinjimo tikslas yra nustatyti materialij, arba objektyvij (absoliui), ties. Propaguojantieji kit doktrin tvirtina, kad objektyviosios (absoliuios) tiesos nustatyti nemanoma, todl teismui turi pakakti nustatyti santykin (formalij) ties. Materialiosios tiesos doktrinos teiginiai grindiami teisingumo, kaip moralins vertybs, esme. Doktrinos poiriu, teisingumas reikalauja teiss normas taikyti tik i tikrj esamoms aplinkybms. Teismui materialiosios teiss normas taikant nesamiems, igalvotiems ar suklastotiems faktams, teisingumo vykdymas tapt farsu, komedija. Tokios pozicijos laiksi ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialistai - K. Malyevas, I. Engelmanas, V. Riazanovskis ir kiti. Pavyzdiui, V. Riazanovskis formalij ties laik fikcija ir teig, kad proceso tikslas nustatyti materialij ties, t. y. tikrsias bylos aplinkybes 1 . Tarybinje civilinio proceso teiss doktrinoje vyravo vadinamoji objektyviosios tiesos teorija, pagal kuri ne tik ali, bet vis pirma teismo pareiga yra nustatyti objektyvija ties byloje. i teorija buvo aikiai tvirtinta ir statyme: iki 1994 m. galiojusioje CPK 15 straipsnio redakcijoje sakoma, kad teismas privalo, neatsivelgdamas ali pateiktus rodymus, imtis vis priemoni visapusikam, pilnutiniam ir objektyviam vis bylos aplinkybi iaikinimui"2. Atrodo, kad iandienins Rusijos civilinio proceso teiss doktrinoje objektyviosios tiesos koncepcijos pamau atsisakoma. Pavyzdiui, 2001 m. ileistame civilinio proceso vadovlyje apie objektyvij ties visai nekalbama ir teigiama, kad rodinjimo tikslas yra deramai pa3 inti reikmingus bylai faktus .
Pa B. A. Cit. op. P. 31-33. 2Isamiau apie objektyviosios tiesos doktrin r.: Tpey M. K. aaa aue p a a c poecce. Moca:M, 1982. C. 25-27. 3 p a a poecc : y / p e . M. K. T p e y a . M o c a : o p o e , 2001. C. 212-213
1
419
Santykins tiesos doktrinos alininkai aikina, kad rodinjimo tikslas - utikrinti, jog faktai, kuriems teismas taikys materialiosios teiss normas, yra veikiau tikri, nei melagingi, netikri. Absoliuios tiesos, j nuomone, nemanoma nustatyti dl keli prieasi. Pirma, siekdamas nustatyti absoliui ties, teismas bt priverstas aikintis bylos aplinkybes iki begalybs. Tuo tarpu byla turi bti isprsta operatyviai, nes ito reikia ir ali, ir valstybs interesais (lot. interest reipublicae ut sit finis litium). Antra, objektyviajai tiesai nustatyti btina galimyb nevaromai remtis bet kokia informacija. Taiau t draudia statymas, nustatydamas rodym leistinumo taisykles. Pavyzdiui, kartais statymas draudia naudoti kaip rodinjimo priemon liudytoj parodymus, ne visi asmenys galt bti apklausiami kaip liudytojai ir panaiai. Tad rodym leistinumo principas neivengiamai padeda nustatyti tik santykin ties. Treia, danai rodym altinis yra mogus, o jis kartais klysta. Todl absoliuios tiesos nemanoma nustatyti. Ketvirta, pagal statym kai kuri fakt visai nereikia rodinti. Pavyzdiui, yra nemaai teisini prezumpcij, kurios kartais yra fikcija, tikrovs neatitinkanti teisin prielaida. Taiau kadangi statymas nereikalauja rodyti prielaidos tikrumo, teismas privalo vadovautis netikru faktu, be abejo; jeigu prezumpcija nepaneigiama. Penkta, dispozityvumo ir rungimosi principai reikalauja, kad teismas nesikit rodinjimo proces. Kadangi ginas kyla i privai santyki, alys gali vengti atskleisti kai kuriuos faktus arba norti juos pateikti taip, kad jie kuo daugiau tenkint subjektyvius interesus. Todl teismo kiimasis santykius, kuri alys nenurodo, savarankikas fakt aikinimas ir rinkimas reikt teismo kiimsi privaius ali reikalus. Dl mint prieasi daroma ivada, kad teismas pajgus nustatyti tik santykin ties, t. y. jis tiria ir vertina tik ali pateiktus faktus 1 ir rodymus .
4. RODYM PAKANKAMUMO PROBLEMA
Su materialiosios ir formaliosios tiesos problema susijs dar vienas klausimas: pagal kokius kriterijus galima br nustatyti, faktas rodytas ar ne. Kitaip tariant, yra fakto rodymo ir rodym pakankamumo problema. Ji sprendiama skirtingai, nelygu kokia teorija - absoliuios ar santykins tiesos - remiamasi.
Evidence: Its History and Policies / by J. Stone, W. Wells. Sydney: Butterworths, 1991. P. 59-60.
420
1
Pagal absoliuios tiesos teorij rodytu galima pripainti tik akivaizd fakt, nekeliant teismui joki abejoni. is principas, ir visai pagrstai, taikomas baudiamajame procese, kur turi bti rodinjama, tad ir rodymus privalu rinkti, kol teisjui dl fakto nebelieka n maiausios abejons1. princip siloma taikyti ne tik baudiamajame, bet ir civiliniame procese, argumentuojant dviem motyvais: pirma, teismas alims valstybs prievartos priemones taiko ir civiliniame procese; antra, prievarta gali bti vartojama tik kai teisjas yra visikai sitikins tam tikr fakt tikrumu. Pavyzdiui, tik neabejotinai rodius skolos fakt, galima priversti skolinink j sumokti2. Santykins tiesos doktrinos poiriu civiliniame procese faktas laikytinas rodytu, kai teisjas labiau tiki, negu netiki fakto tikrumu. Teisjas, kuriam atrodo, kad vienos alies pateiktuose rodymuose tiesos daugiau nei kitos, atitinkam fakt gali pripainti esant tikr ir nutraukti tolesn rodym rinkim ir tyrim3. Pagal santykins tiesos doktrin teismo funkcija yra isprsti ali konflikt. Todl formaliajai tiesai nustatyti pakanka, kad viena alis pateikia svaresni rodym nei kita ir svaresni rodymai labiau tikina teisj4. Taigi rodym pakankamumo klausim subjektyviai turi sprsti pats teisjas. Pripastama, kad rodym pakanka tada, kai jie sudaro tikimyb, jog faktas egzistuoja, nors tam tikr abejoni dl to ir lieka. Todl sprendimas dl rodym nepakankamumo gali bti naikinamas tik dviem atvejais: pirma, rodius, kad ne tik kitas teismas bt padars prieing ivad, bet ir rodymai buv tokie menki ir nesvars, kad apskritai joks protingas mogus nebt pripains fakt nustatytais; antra, rodius, kad apskritai nebuvo rodym, kuriais remiantis bt 5 galima ivada dl fakto tikrumo ar netikrumo . rodym pakankamumo problema galt atrodyti, kaip pavaizduota l0 paveiksle. i, vadinamoji didesns tikimybs teorija vyrauja daugelio usienio valstybi civilinio proceso doktrinose. Pavyzdiui, Vokietijos teiss doktrina fakt civiliniame procese laiko rodytu, kai teisjui nelieka dl jo dideli abejoni. Vadinasi, rodym esti pakankamai (lot. quantum), 6 kai yra tokia tikimyb, kuri priimtina kiekvienam protingam mogui .
Ten pat, P. 125-126. Lindell B. Cit. op. P. 178-179. 3 Evidence: Its History and Policies. P. 125-126; Williams G. The Mathematics of Proff I and II // Legal Reasoning. Vol. II / edited by A. Aarnio, D. N. MacVormick. Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 445-471. 4 Lindell B. Cit. op. P. 179-180. 5 Evidence: Its History and Policies. P. 125-126. 6 Isamiau r.: Cohen L. J. The Probable and the Provable.
2 1
421
Taiau tai nra vienintelis ir neginytinas poiris rodym pakankamum. inoma ir prieinga nuomon - rodytu gali bti laikomas tik patvirtintas faktas. Pagal i teorij yra tokie tiesos, tikrumo lygiai: 1) maai tiktina; 2) tiktina; 3) patvirtinta; ir 4) akivaizdu; 5) visikai tikra1. Baudiamajame procese faktas gali bti pripaintas rodytu, kai tampa akivaizdus, t. y. pasiekus ketvirta tikrumo lyg. Civiliniame procese fakt galima pripainti rodytu pasiekus trei tikrumo lyg, t. y. inykus pagrstoms abejonms dl jo tikimybs ir galint j pripainti patvirtintu. Tuo tarpu pagal didesns tikimybs doktrin pakanka pasiekti antr tikrumo lyg, t. y. nereikalaujama, kad abejons visikai inyktu, o pakanka fakto buvimo tikimybei nusverti jo nebuvimo tikimyb2. CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad rodinjimo tikslas teismo sitikinimas esant tam tikras aplinkybes ar j nesant. Taigi statymas nereikalauja, kad civilinje byloje teisjas btu visikai sitikins3. Vadinasi, fakt rodomurno problema civilinje byloje, skirtingai nei baudiamojoje,
Klanio H. T., Sorvettula J., Hatakka M. Burden of Proff: Truth or Law? // Scandinavian Studies in Law. 1992, vol. 34, p. 115150; Clermont K. M., SherwinE. A Comparative View of Standarts of Proof // The American Journal of Comparative Law. 2002, vol. 50, No 2, p. 243-275. 2 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32. 3 rodytinumo ir rodym pakankamumo problema analizuota keliuose Lietuvos Aukiausiojo Teismo precedentuose: r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 17d. nutart c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi, inspekcija. Nr. 3K-3-31,1999, kat. 32; 1999 m. gruodio 13 d. nutart c. b. A. Blaiens personalin mon Albina" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999, kat. 32; 2000 m. rugsjo 18d. nutart c. b. J. ernijenko v. V. Remeikien ir kt., Nr. 3K-3-827/2000, kat. 37; 2000 m. balandio 27 d. nutart c. b. S. Uscilait ir kt. v. P. Uscila ir kt, Nr. 3K-3-361/2000, kat. 55; 2002 m. birelio 12 d. nutart c. b. G. selis v. O. Ivokien, Nr. 3K-3-862/2002, kat. 25.8.1.
1
422
sprstina remiantis tikimybi teorija: faktas gali bti pripaintas rodytu, jeigu alies, kuri juo remiasi, pateikti rodymai leidia daryti labiau tiktin ivad j esant nei jo nesant1.
23.2 RODINJIMO PAREIGA IR DALYKAS 1. RODINJIMO PAREIGOS SAMPRATA
Pagal rungimosi princip kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.). i beveik vis valstybi civilinio proceso statymams inoma taisykl vadinama rodinjimo pareiga (lot. onus probandi; angl. burden of proof, pranc. charge de la preuve; vok. Beweislast). Taigi rodinjimo pareig galima apibrti kaip btinyb aliai nustatyti aplinkybes, kuri nenustaius jai gali atsirasti neigiam padarini. Btina skirti du rodinjimo pareigos aspektus. Pirma, rodinjimo pareiga reikia alies pareig nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant. iuo aspektu rodinjimo pareiga reikia nurodymo arba teigimo pareig (lot. onus proferendi). Antra, rodinjimo pareiga reikia alies pareig pateikti rodymus, patvirtinanius jos nurodytus faktus. iuo aspektu rodinjimo pareiga reikia rodym pateikimo pareig. Abu ie rodinjimo pareigos aspektai daniausiai sutampa: nurodius faktus, btina pateikti juos patvirtinanius rodymus. Taiau kartais ie aspektai nesutampa. Pavyzdiui, jeigu tam tikros aplinkybs, kurias nurod alis, preziumuojamos esanios, tai alis tik privalo jas nurodyti, taiau neprivalo pateikti j rodym. Taigi rodinjimo pareig galima apibrti kaip procesini veiksm: fakt ir rodym nurodymo, rodym rinkimo ir pateikimo, rodym tyrimo ir vertinimo, visum. Iekinio pareikime iekovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavim, ir rodymus; jis taip pat privalo pateikti rodymus teismui ir t.t. Nevykdius ios pareigos, atsiranda tam tikr neigiam padarini. Pavyzdiui, teisjas nesprendia iekinio pareikimo, kuriame nenurodytas iekinio pagrindas, primimo klausimo. aliai nerodius aplinkybi, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripainti jas nerodytomis (lot. idem est non probari et non esse - kas nerodyta ir kas neegzistuoja, yra vienas ir tas pats)2.
1 Cohen L. J. The Logic of Proof // Legal Reasoning. Vol. 2 / edited by A. Aarnio, D. N. MacVormick. Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 473-485. 2 LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 11 d. nutartis c. b. N. Kasperaviien v. R. Mariulynait, Nr. 3K-3-381/2001, kat. 16.5.
423
rodinti privalo ne tik alys, bet ir visi kiti rodinjimo subjektai. Pavyzdiui, byloje dalyvaujani asmen pareiga rodyti aplinkybes, kurias jie nurodo ir kuriomis remiasi. Tam tikr rodinjimo pareig turi ir teismas. Pavyzdiui, teismas privalo padti alims rinkti rodymus, kai jos paios dl svarbi prieasi negali ito padaryti, taip pat itirti visus byloje esanius rodymus ir juos vertinti. Taiau teismas neprivalo rodinti aplinkybi, kuriomis remiasi alys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. rodinjant teismas privalo bti nealikas arbitras ir teikti pagalb byloje dalyvaujantiems asmenims tik iimtiniais atvejais. Taigi btina skirti rodinjimo pareig atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, pavyzdiui, pateikti rodymus, ir rodinjimo pareig rodyti savo reikalavimo pagrstum. Pirmoji yra vis rodinjimo subjekt pareiga, antroji - tik ali ir treij asmen, pareikiani savarankikus reikalavimus. Taigi rodinjimo pareigos iuo atvilgiu subjektai yra tik alys ir tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus. Kita vertus, statymas ne tik pareigoja rodinti, bet ir suteikia toki teis. CPK 42 straipsnyje teigiama, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys turi teis pateikti rodymus, dalyvauti juos tiriant, teikti paaikinimus ir t.t. Taigi rodinti yra ir teis, ir pareiga.
2. RODINJIMO PAREIGOS PASKIRSTYMAS ALIMS
Kiekvienoje byloje btina nustatyti, k alys privalo rodyti. Jeigu teismas i alies reikalaut rodyti tai, ko statymas i jos nereikalauja, arba vien al pareigot rodyti tai, k privalo rodyti kita alis, bt paeistas rungimosi principas. Vadinasi, bet kurioje civilinje byloje svarbu tinkamai paskirstyti alims rodinjimo pareig. Bendroji rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykl nustatyta CPK 178 straipsnyje: alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri io Kodekso nustatyta tvarka nereikia rodinti." Ji atjusi i romn teiss, teigusios, kad rodinjimo nata tenka tam, kuris tvirtina, o ne tam, kuris neigia (lot. onus probandi in cumbit ei qui affirmat, non ei qui negat). Taigi iekovas privalo rodyti savo reikalavimo pagrstum, t. y. iekinio faktin pagrind - tas, kas kreipiasi teism gynybos, tas turi rodyti, kad tokia gynyba btina (lot. semper necessitas probandi incumbit illi, qui agit). Pavyzdiui, iekovas, teigiantis, kad paskolino pinig atsakovui, o is j laiku negrino, praydamas priteisti skol, privalo rodyti paskolos sutarties fakt ir termino praleidim; vindikacinio iekinio atveju iekovas privalo rodyti savo nuo424
savybs teis ir jos paeidimo fakt; negatorinio iekinio atveju iekovas privalo rodyti valdymo teis ir jos paeidimo fakt ir t. t.1 I ios taisykls logikai seka kita - iekovui nerodius iekinio pagrindo, iekinys nra tenkinamas (lot. actore non probante reus absolvitur). Treioji rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykl nustato, kad atsakovas privalo rodyti nesutikimo su iekiniu pagrind (lot. reus in excipiendo fit actor). ios taisykls buvo nustatytos ir Lietuvoje 1918-1940 metais galiojusio Civilins teisenos statymo 366 straipsnyje: Iekovas turi rodyti savo iekin. Atsakovas, atsikirsdamas prie iekovo reikalavimus, turi savo ruotu rodyti savo atsikirtimus." Taiau mint trij taisykli isiaikinti, k konkreioje byloje turi rodyti kiekviena alis, nepakanka. I dalies i problem mgina sprsti materialioji teis, nustatydama tam tikras prievoli vykdymo taisykles. Pavyzdiui, CK 6.65 straipsnyje nurodoma, kad vykdiusiam prievol skolininkui kreditorius turi iduoti pakvitavim. Tai, kad skolininkas turi skolos dokument, patvirtina, jog prievol yra pasibaigusi, kol nerodyta kitaip. Pagal straipsn teis sukurianius faktus, pavyzdiui, sutarties, prievols fakt, turi rodyti iekovas. Antai iekovas, pareikiantis iekin dl skolos iiekojimo, remdamasis paskolos sutarties tarp jo ir atsakovo sudarymu, privalo rodyti sudars paskolos sutart, taiau rodinti, kad skola negrinta, nra jo pareiga. Taigi iekovas privalo rodyti tik jo teis sukurianius, bet ne t teis panaikinanius faktus, iskyrus atvejus, kai tie faktai sudaro iekinio pagrind. Atvirkiai, atsakovas, siekdamas ivengti atsakomybs ir nesutikdamas su iekiniu, privalo rodyti, kad skola grinta. Taigi rodyti teis panaikinanius faktus yra atsakovo pareiga. Nesutinkantis su iekiniu atsakovas turi rodyti, kad skola grinta, vykdyta ar pasibaigusi kita prievol ar iekinio senatis, jeigu jais remiasi. tai skolininkas prievols vykdymui patvirtinti gali pateikti skolos dokument (pakvitavim). Tokiu atveju paneigti CK 6.65 straipsnyje tvirtint prezumpcij bt iekovo pareiga. Analizuotas rodinjimo pareigos paskirstymo alims principas, draudiantis vis rodinjimo nat ukrauti ant vienos alies pei, grindiamas ali lygiateisikumu esant tiek materialiesiems, tiek procesiniams santykiams.
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 14 d. nutartis c. b. R. erniauskien v. R. pakauskien, Nr. 3K-3-72/1999, kat. 36; 1999 m. kovo 31 d. nutartis c. b. L. Jegorova v. . Stankeviius, Nr. K3 -3-47/1999, kat. 42; 1999 spalio 27 d. nutartis c. b. V. O. Vaserien v. B. O. vagulien, Nr. 3K-3-849/1999, kat. 7.
1
425
Be subjektin teis sukuriani ir j naikinani fakt, dar skiriami subjektin teis modifikuojantys (pvz., termino pratsimas, sutarties slyg pakeitimas ir kt.) ir kliudantys subjektinei teisei atsirasti faktai (neveiksnumas, klaida, apgaul, grasinimas ir kt.). Paprastai iuos faktus turi rodyti alis, kuri jais remiasi 1 . Pavyzdiui, rodyti sutart negaliojant yra alies, savo reikalavim ar atsikirtim grindianios jos negalioj imu, pareiga. Kaip matyti, nuostata, kad kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, dar neduoda aikaus atsakymo, k kiekviena alis konkreioje byloje turi rodyti. Todl jau seniai mginama iekoti, kaip lengvai ir greitai nustatyti, kas k privalo rodyti. Romn teiss pavyzdiu visus rodintinus faktus kai kurie autoriai skirsto teigiamus ir neigiamus. Teigiamus faktus reikia rodyti, o neigiam - nereikia (lot. affirmanti incubit probatio, non neganti; negativa non probantur; ei incubit probatio, qui dicit, non qui negat)2. Taiau toks fakt skirstymas nra grindiamas aikiais kriterijais, todl sunku nustatyti, kuris faktas teigiamas, kuris - neigiamas. Net patys autoriai, sil tokiu principu paskirstyti alims rodinjimo pareig, nenurodo, kokie faktai visada yra teigiami, o kokie neigiami3. Kadangi teigiam ir neigiam fakt teorija turjo trkum, netruko atsirasti kit. Viena i j, vadinamoji norm teorija, aikina, kad kiekviena alis turi rodyti teiss normos, kuria remiasi, taikymo pagrindus, t. y. normos hipotez4. Pavyzdiui, iekovas, reikalaujantis pripainti sutart negaliojania dl apgauls, turi rodyti aplinkybes, kurioms esant galima taikyti CK 1.91 straipsn. Taiau ir i doktrina nra tobula, nes ne visada aiku, kiek konkrei teiss norm yra viename ar kitame statymo straipsnyje; be to, gali bti taikomi keli straipsniai, gal gale yra atvej, kai statymas nustato kitas rodinjimo taisykles. Kita vertus, koki teiss norm taikyti, sprendia teisjas, o ne alys. Mstant prieingai, alis pralaimt vien dl to, kad neteisingai nurod teiss norm. ie norm teorijos trkumai kai kuriems autoriams leido teigti, kad rodinjimo pareigos paskirstymas alims yra ne statym leidjo, o teismo reikalas. Teismas, remdamasis ali lygiateisikumo principu, kiekvienu atveju turi nustatyti, kuri alis kokius faktus
1 2 3
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 186-187. Mays Vl. Cit. op. P. 218-219. M a e K . Kypc p a o o c y a / / Xpec y poeccy. M o c a : o p o e , 1996. C. 105-108. Mays Vl. Cit. op. P. 219.
p a -
426
turi rodyti 1 . Nustatydamas rodinjimo pareigos paskirstym alims, teismas turi atsivelgti ne tik ali lygiateisikumo princip, bet ir tai, kuriai i j lengviau rodyti vienus ar kitus faktus ir gauti atitinkam rodym. aliai, kuriai lengviau itai padaryti, ir turi tekti rodinjimo pareiga. Siekiant palengvinti nustatym, kuri alis privalo rodyti tam tikrus faktus, materialiosios teiss normos konkreiai nurodo, kuri btent alis privalo rodyti vien ar kit aplinkyb. Toki, rodinjimo pareig paskirstani norm galima rasti tiek nacionalinje, tiek tarptautinje teisje. Pavyzdiui: - 1999 m. balandio 15 d. Pato statymo2 17 straipsnio atuntosios dalies l punkte sakoma, kad kai siuniamos pato ar dokument siuntos buvo prarastos ar daiktai sugadinti dl nenugalimos jgos (pranc. force majeure), o rodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai sunaikinti, pato paslaugu teikj kalt privalo rodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti al; - 2001 m. kovo 20 d. moni restruktrizavimo statymo3 24 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad, kilus abejonei, ar restruktrizavimo plane numatytos priemons bus vykdytos, aplinkyb, jog restruktrizavimo planas bus vykdytas, privalo rodyti restruktrizuojama mon; 2000 m. gegus 11 d. Biomedicinini tyrim statymo4 11 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad aplinkyb, jog ala atsirado dl prieasi, nesusijusi su biomedicininiais tyrimais, arba dl tiriamojo tyins veiklos, privalo rodyti biomedicinini tyrim usakovas ir pagrindinis tyrjas; - 1997 m. birelio 26 d. Asmen turto sigijimo ir pajam teis5 tumo pagrindimo statymo 5 straipsnyje teigiama, kad turto sigijimo ir pajam teistum privalo rodyti asmuo, pareigotas pagrsti turto sigijimo ir pajam teistum; - 1996 m. rugsjo 12d. Prekybins laivybos statymo6 35 straipsnio treiojoje dalyje sakoma, kad keleivis privalo rodyti, jog rankinio bagao praradimas, trkumas arba sualojimas yra vejo tyios ar neatsargumo rezultatas; to paties straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad aplinkyb, jog tikroji bagao vert yra maesn u pareiktj, privalo rodyti vejas; 44 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta, kad
Isamiau r.: Cross on Evidence. 7th ed. / by Cross S. R., Tapper C. London: Butterworths, 1990. P. 110-158. 2 inios. 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306. 3 inios. 2001, Nr. 31-1012. 4 inios. 2000, Nr. 44-1247. 5 inios. 1997, Nr. 65-1532. 6 inios. 1996, Nr. 101-2300.
1
427
aplinkyb, jog laivo trkumai negaljo bti pastebti (nematomi trkumai) iki buksyravimo jra sutarties sudarymo, privalo rodyti buksyruojanio laivo valdytojas, reikalaujantis atleisti j nuo atsakomybs u laivo trkumus; 51 straipsnio antrojoje dalyje teigiama, kad aplinkyb, jog pareiktieji nuostoliai arba ilaidos i tikrj turi bti priskirti bendrajai avarijai, privalo rodyti krovini veimo jra sutarties alis, reikalaujanti padalyti bendrj avarij; 58 straipsnio treiosios dalies 5 punkte nurodyta, kad aplinkyb, jog alos padaryta dl laivo valdytojo tyios ar neatsargumo, privalo rodyti iekovas, reikalaujantis taikyti laivo valdytojui neribot atsakomyb; 61 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad aplinkyb, jog alos padaryta dl laivo valdytojo agento tyini veiksm arba aplaidumo, privalo rodyti asmuo, reikalaujantis taikyti laivo valdytojo agentui neribot atsakomyb; 71 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad aplinkyb, jog buvo atsisakyta surayti akt ir is atsisakymas buvo apskstas, privalo rodyti asmuo, pareikiantis pretenzij; - 1999 m. gegus 18d. Autori teisi ir gretutini teisi statymo1 52 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad aplinkyb, jog parenkant, sudarant, tikrinant ir pateikiant duomen bazs turin buvo padaryta esmini kokybini ir (ar) kiekybini (intelektini, finansini, organizacini) investicij, privalo rodyti duomen bazs gamintojas; - 1994 m. sausio 18d. Patent statymo2 41 straipsnio penktojoje dalyje nurodyta, kad kai patento objektas yra gaminio gamybos bdas ir atsakovo gaminamas gaminys yra tapatus patentuotu gamybos bdu pagamintam gaminiui arba yra pagrindo spti, jog jis gaminamas paeidiant patent, o iekovas negali nustatyti, kokiu bdu pagamintas gaminys, atsakovas privalo rodyti tapataus gaminio gamybos bd esant kitok negu patentuotas bdas; - 1996 m. liepos 10d. Draudimo statymo3 14 straipsnio etojoje dalyje sakoma, kad draudikas privalo rodyti aplinkybes, atleidianias j nuo draudimo imokos imokjimo ar suteikianias teis sumainti draudimo imok; - vekselio turtojas privalo rodyti savo nuosavybs teis veksel nenutrkstamu indosamentu; pareigotas praneti apie vekselio neakceptavim ar neapmokjim asmuo privalo rodyti, kad jis tai padar nustatytu laiku (1999 m. kovo 16d. sakomj ir paprastj vekseli statymo 18 str., 47 str. 5 d.)4;
1 2 3 4
inios. inios. inios. inios.
1999, 1994, 1996, 1999,
Nr. 50-1598. Nr. 8-120. Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033. Nr. 30-851.
428
- kai sutartyje nurodytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto trkumai nustatyti jam pasibaigus, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad trkumas atsirado prie perduodant daikt arba dl prie perduodant daikt atsiradusi prieasi, u kurias atsako pardavjas (CK 6.338 str. 5 d.); - kai keli transporto priemons avarijoje prarastas ar sualotas keleivio rankinis bagaas, keleivis ar asmuo, turintis teis alos atlyginim, privalo rodyti, kad rankin baga tikrai turjo, ir prarasto ar sualoto bagao vert; vejas, siekdamas bti atleistas nuo atsakomybs u bagao, krovinio ar pato siuntos praradim, trkum ar sualojim, privalo rodyti, kad buvo imtasi vis reikiam priemoni alai ivengti arba kad negaljo toki priemoni panaudoti, arba kad krovinio siuntjo ar gavjo veiksmai buvo ios alos atsiradimo prieastis arba turjo takos alai atsirasti ar padidti (1996 m. lapkriio 19d. Keli transporto kodekso 46 str. 3d., 51 str. l d.)1; - pareigotas praneti apie ekio neapmokjim asmuo privalo rodyti, kad jis tai padar nustatytu laiku; aplinkyb, jog nesilaikyta ekio pateikimo ar praneimo apie jo neapmokjim termin, privalo rodyti asmuo, kuris tuo remiasi gine su ekio turtoju (l999 m. kovo 16 d. eki statymo 44 str. 5 d., 45 str. 2 d.)2; - kai duomenys TIR knygels krovinio manifeste neatitinka keli transporto priemons, autotraukinio arba konteinerio turinio, rodyti fakt, kad tie skirtumai atsirado ne dl klaid, padaryt tyia, arba ne dl aplaidumo pakraunant ar isiuniant krovin arba pildant mint manifest, privalo rodyti TIR knygels savininkas (1975 m. Muitins konvencijos dl tarptautinio krovini gabenimo su TIR knygelmis (TIR konvencijos 39 str. 2 d.)3; - iekovas privalo rodyti, kad alos padar branduolinis incidentas branduolinio renginio operatoriaus branduoliniame renginyje arba ala yra susijusi su branduoline mediaga, patekusia i tokio branduolinio renginio arba pagaminta jo branduoliniame renginyje; branduolinio rengimo operatorius, siekdamas, kad bt visikai ar i dalies atleistas nuo civilins atsakomybs u padaryt branduolin al, privalo rodyti, jog branduolins alos padaryta visikai ar i dalies dl iurktaus aplaidumo asmens, kuriam padaryta ala, arba ji yra rezultatas jo veikos ar
1 2 3
inios. 1996, Nr. 119-2772. inios. 1999, Nr. 30-852. inios. 2000, Nr. 6-155.
429
neveikos turint tiksl padaryti alos (1963 m. Vienos konvencijos dl 1 civilins atsakomybs u branduolin al II str. l d., IVstr. 2d.) ; - asmuo, pretenduojantis licencij, privalo rodyti, kad kreipsi vertimo atlikimo ir paskelbimo teiss savinink ar atgaminimo ir paskelbimo teiss savinink dl leidimo atlikti mintus veiksmus ir jam buvo atsakyta arba kad jis, parods btinas pastangas, nesugebjo nustatyti mint teisiu savininko (l886 m. Berno konvencijos dl literatros ir meno krim apsaugos IV str. l d.)2; tarptautinio pirkimopardavimo alis, siekdama bti atleista nuo civilins atsakomybs u prievols nevykdym, privalo rodyti, kad prievols nevykd dl klities, kurios negaljo kontroliuoti, ir kad nebuvo galima protingai i jos tiktis sudarant sutart numatymo klities arba ivengimo ar veikimo tos klities ar jos padarini (1980 m. Jungtini Taut Vienos konvencijos dl tarptautinio pirkimo-pardavimo sutari 79 str. l d.)3; jeigu preks enklo savininko agentas ar atstovas be savininko sutikimo paduoda paraik enklui registruoti savo vardu, o enklo savininkas pareikia dl to protest, tai agentas ar atstovas privalo rodyti aplinkybes, pateisinanias tokius jo veiksmus (l883 m. Paryiaus konvencijos dl pramonins nuosavybs apsaugos 6septies l d.)4; - vejas oru, siekdamas ivengti civilins atsakomybs, privalo rodyti, kad jis ar jo agentai msi vis reikiam priemoni alai ivengti arba jiems buvo nemanoma j imtis; preki ar bagao veimo atveju vejas, siekdamas ivengti civilins atsakomybs, privalo rodyti, kad ala atsirado dl pilotavimo, orlaivio vairavimo arba navigavimo klaidos ir kad visais kitais atvilgiais jis ir jo agentai msi vis reikiam priemoni alai ivengti (l929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 20 str.)5; - faktinio ar susitarianio vejo tarnautojas ar agentas, nordamas pasinaudoti savo atsakomybs ribomis, privalo rodyti, kad vykd savo tarnybines pareigas (1961 m. Konvencijos, papildanios Varuvos konvencij dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, 6 atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo, V str.) ;
1 2 3 4 5 6
inios. inios. inios. inios. inios. inios.
1993, Nr. 72-1345. 1995, Nr. 40-988. 1995, Nr. 102-2283. 1996, Nr. 75-1796. 1997, Nr. 19-414. 1997, Nr. 19-415.
430
tarptautinio krovini veimo keliais vejas, siekdamas ivengti civilins atsakomybs, privalo rodyti, kad krovinys prarastas, jo trksta ar pristatytas ne laiku dl Konvencijos 17 straipsnio 2 ar 4 punktuose numatyt aplinkybi; kai vejas remiasi Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto f papunkiu, privalo rodyti, jog tomis aplinkybmis jis msi vis reikiam priemoni ir veik pagal jam duotas specialias instrukcijas; jeigu vejui perduoti veti pavojingi krovimai, o vataratyje nurodym dl krovinio pavojingumo pobdio ir saugumo priemoni nra, tai siuntjas ar gavjas privalo rodyti, kad vejas buvo informuotas apie gabenam krovini pavojingumo pobd; aplinkyb, kad alos padaryta paeidus krovinio pristatymo termin, privalo rodyti alos atlyginimo reikalaujantis asmuo; rodyti pretenzijos ar atsakymo j gavimo fakt, taip pat dokument grinimo fakt privalo ta tarptautinio krovini veimo keliais sutarties alis, kuri remiasi iais faktais (1956 m. enevos tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 18, 22-23, 32 str.)1; - laivo savininkas, siekdamas ivengti civilins atsakomybs u taros nafta padaryt al, privalo rodyti, kad ala atsirado dl prieasi, u kurias jis neatsako arba dl al patyrusio asmens tyios ar neatsargumo (1992 m. Tarptautins konvencijos dl Tarptautinio taros nafta padarytos alos kompensavimo fondo krimo III str.)2; - pavogto kultros objekto savininkas, i kurios is objektas ireikalaujamas, turi teis kompensacij, jeigu rodo neinojs ir negaljs inoti, kad objektas vogtas, o sigydamas j buvo reikiamai atsargus (1995 m. UNIDROIT konvencijos dl pavogt ar neteistai ivet kultros objekt 4 str. l d.)3; rodinjimo pareig paskirstanios materialiosios teiss normos daniausiai yra imperatyvios. Jos turi bti aikinamos remiantis teisingumo, siningumo ir protingumo principais. Todl alys savo susitarimu negali keisti statymo nustatyto rodinjimo pareigos paskirstymo. Kadangi prietarauja imperatyvioms teiss normos, tokie susitarimai negalioja (CK l .80 str.). Pavyzdiui, enevos tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vejas negali vadovautis ios konvencijos nuostatomis, kurios j atleist nuo atsakomybs arba j ribot arba kurios rodinjimo nat perkelt kitai aliai, jeigu alos buvo padaryta smoningai arba dl jo kalts, kuri pagal statymus, taikomus toki byl nagrinjanio teisinios. 1998, Nr 107-2932. inios. 2000, Nr. 43-1225. inios. 1997, Nr. 8-139.
431
mo, prilyginama tyiniams veiksmams. Tos paios konvencijos 41 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad negaliojaniomis pripastamos visos slygos, kurios rodym nat gali perkelti kitai aliai. Taiau yra ir iimi. Pavyzdiui, Italijos CK 2698 straipsnis leidia alims savo susitarimu pakeisti rodinjimo pareigos paskirstymo taisykles, taiau tik esant santykiams, kai jos gali laisvai disponuoti savo teismis, ir tik tada, jeigu toks susitarimas nelemia nepaalinam klii subjektinei teisei gyvendinti.
3. RODINJIMO DALYKAS
Kiekvienoje civilinje byloje svarbu nustatyti, k reiks rodyti, t. y. rodinjimo dalyk (lot. facta probanda). rodinjimo dalyku laikoma btin, siekiant tinkamai ir pagrstai isprsti civilin byl, nustatyti faktini aplinkybi visuma. Taigi rodinjimo dalyk sudaro: 1) materialiojo teisinio pobdio juridiniai faktai; 2) rodomieji faktai; 3) procesinio teisinio pobdio faktai. Materialiojo teisinio pobdio juridiniai faktai sukuria, pakeiia ar nutraukia materialiuosius teisinius gino ali santykius. ie faktai yra atitinkamos materialiosios teiss normos hipotez. Tokie faktai yra, pavyzdiui, sandorio sudarymas, sutarties turinys, sutarties galiojimo terminas ir kiti. ie juridiniai faktai sudaro ali reikalavim ir atsikirtim pagrind. Antai iekovas iekinio pareikime nurodo faktin iekinio pagrind, o atsakovas, pareikdamas priein iekin arba pateikdamas atsikirtimus iekin, - prieinio iekinio ar atsikirtim iekin pagrind. i rodinjimo dalyko dal paprastai apibria alys. Nagrinjant byl jos gali atitinkamai keisti rodinjam fakt apimt. Pavyzdiui, iekovas gali pakeisti iekinio pagrind ar, jo nekeisdamas, remtis papildomais, iekinio pareikime nenurodytais faktais; arba, atvirkiai, iekovas gali nebesiremti kai kuriais faktais, kuriais rmsi anksiau. Be to, teismas turi teis klausti ir reikalauti, kad alys patikslint savo 1 reikalavim ar atsikirtim pagrind (CPK 159-160, 225 str.) . Teisingai nustatyti rodinjimo dalyk civilinje byloje manoma tik tinkamai taikant materialisias teiss normas ir nustaius tarp ali susiklosiusi materialij teisini santyki pobd. Danai materialiosios teiss normos subjektini teisi ir pareig atsiradim ar pabaig sieja ne su vienu juridiniu faktu, o su j kompleksu, t. y. su faktine sudtimi. Tokiu atveju rodinjimo dalyk sudaro fakt visuma, o ne pavienis faktas. Materialiojo teisinio pobdio juridiniai faktai lemia,
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gegus 24 d. nutartis c. b. P. Pakeviit v. Sodinink bendrija Atalynas" ir kt., Nr. 3K-3-604/2000, kat. 35.
432
1
iekinys bus patenkintas ar ne. Iekovo nerodyti juridiniai faktai, kuriais jis grindia savo reikalavim, laikomi nerodytais ir teismas iekinio netenkina. Be t, kuriais alys grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus, rodinjimo dalykas gali bti ir kiti faktai, susij su materialiojo teisinio pobdio juridiniais faktais. Jie vadinami rodomaisiais faktais (lot. facta probantia). Tai yra aplinkybs, su kuriomis statymas sieja galimyb pripainti kitus juridinius faktus ar teisinius santykius. Pavyzdiui, bendras vaiko motinos ir atsakovo gyvenimas ir kio tvarkymas prie gimstant vaikui yra atsakovo tvysts rodomasis faktas (CK 3,148str.). Skolininko turimas skolos dokumentas yra prievols vykdymo rodomasis faktas (CK 6.65 str.). Taigi rodomasis faktas yra pakankamas pagrindas daryti ivad esant kit - juridin fakt. Vadinasi, jis svarbus tiek, kiek turi rodomosios verts patvirtinti ar paneigti esant tam tikr juridin fakt ar jo nesant. Kad tapt rodomasis, tam tikras statyme nurodytas faktas turi bti rodytas. Taigi rodomieji faktai taip pat eina rodinjimo dalyk. Todl kai rodinjama remiantis rodomaisiais faktais, rodinjimo procesas pailgja: i pradi rodomas rodomasis faktas ir tik tada daroma ivada dl kito juridinio fakto. Tad rodinjant rodomuosius faktus iekinio pagrindas rodinjamas netiesiogiai, t. y. i pradi daroma ivada, ar yra rodomasis faktas, o jau tada sprendiama, tikri ar ne juridiniai faktai, kurie yra iekinio pagrindas. rodomieji faktai yra ir kiti tiesiogiai ar netiesiogiai su iekinio ar prieinio iekinio faktiniu pagrindu susij faktai. Pavyzdiui, gali reikti rodyti faktus, patvirtinanius juridini fakt, kurie yra iekinio pagrindas, vykio viet, laik, aplinkybes. tai rodinjant sutarties negaliojimo dl suklydimo (CK 1.90 str.) fakt, rodomieji faktai gali bti alies amius, neratingumas, fiziniai trkumai, paros metas ir panaiai. Taip pat gali reikti rodyti faktus, nors tiesiogiai ir nesusijusius su iekinio pagrindu, taiau reikmingus rodymams vertinti ir rodym taisyklms taikyti. Pavyzdiui, faktas, kad vyk liudytojas mat tamsiu paros metu ar i toli, yra svarbus vertinant rodymus, todl itai gali reikti rodyti, rodym teorijoje tokie faktai dar vadinami pagalbiniais faktais (angl. auxiliary facts)1. Procesinio teisinio pobdio faktai, kurie, pavyzdiui, yra civilins bylos sustabdymo arba nutraukimo pagrindas, taip pat eina rodinjimo dalyko sudt. alis tok fakt, kuriuo remiasi, privalo rodyti. Antai atsakovas, reikalaujantis nutraukti byl dl to, kad teismas
Evidence: Its History and Policies. P. 75-76.
433
jau anksiau prims sprendim dl tapataus iekinio, privalo itai rodyti, o teismas turi nustatyti, ar yra pagrindo j nutraukti. Nustatyti rodinjimo dalyk civilinje byloje btina rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Tik isiaikinus, kokius faktus reiks rodyti, tampa inomi rinktini rodymai. Tinkamai nustaius rodinjimo dalyk, galima veiksmingai taikyti rodym ssajumo ir leistinumo taisykl, teisingai nustatyti byloje dalyvaujanius asmenis ir utikrinti, kad visi rodymai bus surinkti esant iai stadijai ir byla bus inagrinta i esms pirmajame teismo posdyje (CPK 7 str.). Pavyzdiui, jeigu rodinjimo dalykas yra faktai, patvirtinantys treiojo asmens teis parduot daikt, parduoto daikto pamimo byloje kartu su pirkju turi dalyvauti pardavjas (CK 6.322 str.). 23.3 APLINKYBS, KURI NEREIKIA RODINTI 1. SAMPRATA statym leidjas, siekdamas palengvinti rodinjimo pareigos paskirstym alims, taip pat pat rodinjimo proces, nustato kai kurias bendrosios taisykls, kad alis privalo rodyti faktus, kuriais ji remiasi", iimtis. CPK 182 straipsnis nurodo keturias grupes aplinkybi, nuo kuri rodinjimo alys atleidiamos. Tai teismo pripainti visiems inomi faktai; siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje nustatyti faktai (prejudiciniai faktai); siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti taktai; pagal statym preziumuojami faktai ir alies pripainti faktai. Visi aptarti faktai, nuo kuri rodinjimo alis (-ys) atleidiama (-os), vadinami aplinkybmis, kuri nereikia rodinti.
2. TEISINS PREZUMPCIJOS
Daniausiai bendrosios rodinjimo pareigos paskirstymo taisykls iimtis nustato teisines prezumpcijas tvirtinanios materialiosios teiss normos. Teisine prezumpcija (lot. praesumtionis iuris; angl. legal presumption; pranc. prsumption lgale; vok. Rechtsvermutungen) laikoma statyme nurodyta tam tikr fakt, aplinkybi egzistavimo, j tikrumo prielaida, esant tam tikr kit fakt (CPK 1 82 str. 4 p.). Preziumuojami, t. y. laikomi egzistuojaniais, tokie faktai, kuriuos ilgainiui patvirtina gyvenimo praktika (lot. presumptio, ex eo quod plerumque). Be abejo, kiekviena, nors ir labai tiktina, prielaida gali nepasitvirtinti. Tai reikt, kad teisins prezumpcijos gali bti paneigtos (apie teiss teorijoje skiriamas absoliuias, arba nenuginijamas, prezumpcijas ir j viet usienio bei Lietuvos teisje kalbama toliau). CPK 182 straips434
nio 4 punkte nustatyta suinteresuoto asmens teis rodyti, kad yra prieingai, negu preziumuoja statymas. alis neturi rodinti fakt, kuriais grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus ir kurie, remiantis statymu, preziumuojami es nustatyti (CPK 182 str. 4 p.) (lot. Iex contra id quod praesumit, probationem non recipit statymas nereikalauja rodinti to, k jis preziumuoja). Teisins prezumpcijos nustatomos dl trij prieasi. Pirma, jomis siekiama taupyti ir ali, ir teismo laik bei jgas rodinjant. Antra, jos padeda rasti ieit i aklaviets, kurioje ne vienam tenka atsidurti. Pavyzdiui, toje paioje avarijoje uvus tvui ir snui, nemanoma rodyti, kuris mir pirmas. Neisprendus ios dilemos, negalima nustatyti, kyla palikimo klausimas ar ne. Treia, prezumpcijomis siekiama utikrinti vienod socialin ir teisin politik bei praktika. Pavyzdiui, kalts, nekaltumo prezumpcijos yra tam tikri principai, kuriais grindiama teiss sistema1. Be nuginijam, arba santykini, prezumpcij (lot. praesumptiones iuris tantum; angl. rebutable presumptions; pranc. prsomption rfutable; vok. gewohnliche Rechtswermutungen), skiriamos absoliuios, arba nenuginijamos, prezumpcijos (lot. praesumptiones iuris et de iure; angl. irrebutable presumptions; pranc. prsomption irrfragable; vok. unwiderlegliche Rechtsvermutungen). vairi valstybi teis nustato skirtingas nenuginijamas prezumpcijas. Pavyzdiui, bendrojoje teisje nenuginijama prezumpcija laikomas amius ir pripastama, kad nepilnametis yra neveiksnus ir neatsako u padaryt al, taip pat kad mons registravimas yra nenuginijama jos steigimo teistumo prezumpcija2. Pranczijoje nenuginijama prezumpcija laikoma teismo sprendimo res judicata galia3. Ar yra nenuginijam prezumpcij Lietuvos teisje? Kai kuri galiojani teiss norm analiz leidia klausim atsakyti teigiamai. Pavyzdiui, CK 2.2 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir 5.3 straipsnio antrojoje dalyje nurodoma, kad nesant galimybs nustatyti, kuris i dviej ar daugiau asmen mir anksiau, laikoma visus juos mirus tuo paiu metu. Nenuginijama prezumpcija nustatyta ir CK 2.2 straipsnio treiojoje dalyje. iuolaikin pozityvioji teis, teism praktika ir teiss doktrina pripasta esant tokias teisines prezumpcijas:
Evidence: Its History and Policies. P. 189-190. Phipson on Evidence. 14th ed. / by M. N. Howard, P. Crane, D. A. Hochberg. London: Sweet and Maxwell, 1990. P. 83-95. 3 Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 313-314.
2 1
435
- al padariusio asmens kalts prezumpcija (CK 6.248 str. l d.). Taikant j, iekovas neprivalo rodyti atsakovo kalts dl alos atsiradimo. Siekdamas, kad iekinys bt atmestas, ir todl neigdamas savo kalt dl alos atsiradimo, atsakovas privalo rodyti, jog alos padaryta ne dl jo kalts1; - Paskleist ini, eidiani asmens garb ir orum, nesutikimo su tikrove prezumpcija. Garbs ir orumo gynimo bei moralins alos atlyginimo bylose iekovas neprivalo rodinti, kad paskleistos apie j inios neatitinka tikrovs (CK 2.24 str.). Iekovas privalo rodyti tik kad inios buvo paskleistos ir itai padar atsakovas. Savo ruotu atsakovas privalo rodyti, kad jo paskleistos inios atitinka tikrov. Prieingu atveju teismas patenkint iekin ir pareigot atsakov paneigti ginijamas inias bei atlyginti moralin al; - Tvysts prezumpcija. Vaiko, gimusio santuokoje, tvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 str.) (lot. pater is est quem nuptie demonstrant). i prezumpcija ilieka tris imtus dien po santuokos pripainimo negaliojania, separacijos, santuokos nutraukimo ar sutuoktinio mirties (lot. si quis pregnantem uxorem reliquit, non videtur sine liberis decessisse). Remiantis ja, ilaikymo iiekojimo byloje nereikia rodinti, jog atsakovas yra vaiko tvas. Kad ness vaiko tvas ir todl neturs mokti ilaikymo, atsakovas privalo rodyti, t. y. nuginyti tvyst. - Civilins bkls akt ra tikrumo prezumpcija (CK 3.286 str. l d.). Ji reikia, kad pripastami tikrais faktai, patvirtinti civilins bkls akt raais, kol nerodyta kitaip2; Antrosios alies nekaltumo prezumpcija. alis, pagal kurios iekin sandoris pripaintas negaliojaniu, turi teis reikalauti i antrosios alies padengti savo turtas ilaidas, taip pat atlyginti u savo prarast ar sualot turt, jeigu rodo suklydusi dl kitos alies kalts. alis, pagal kurios iekin sandoris pripaintas negaliojaniu, nerodiusi, kad suklydo dl kitos alies kalts, privalo padengti jos turtas ilaidas, taip pat atlyginti u jos prarast ar sualot turt (CK 1.90 str. 2d.); In odium spoliatoris omnia praesumuntur prezumpcija. Kai preziumuojama asmens, nevykdiusio prievols arba j vykdiusio nei prezumpcija pripastama ir darbo teisje. Pavyzdiui, darbdaviui laiku neatsiskaiius su atleidiamu darbuotoju, preziumuojama, kad dl to kaltas darbdavys, todl rodinti aplinkyb, jog nebuvo darbdavio kalts, privalo pats darbdavys, o ne darbuotojas: r, pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 24 d. nutart c. b. V. Matis v. AB Lietuvos taupomasis bankas, Nr. 3K-3-350/2001, kat. 2.7. 2 LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. sausio 18d. nutartis c. b. G Bikuait v. Kretingos rajono savivaldybs Civilins metrikacijos skyrius, Nr. 3K-7-167/2001, kat. 18.
1
436
tinkamai, kalt, rodinti nesant kalts turi prievol paeids asmuo (CK 6.256 str.); - Prievols vykdymo prezumpcija. Tai, kad skolininkas turi skolos dokument, nors ir be vykdymo ymos, patvirtina prievol esant pasibaigus, kol nerodyta prieingai (CK 6.65 str.); - Neteisto atleidimo i darbo prezumpcija. Darbdavio iniciatyva i darbo atleist asmen grinimo darb bylose darbdavys privalo rodyti statyme numatyto atleidimo i darbo pagrind teistum; - Vejo kalts prezumpcija. Vejas atsako u priimto gabenti krovinio ir bagao praradim, trkum ir sualojim, jeigu nerodo ness dl to nekaltas. Taiau statymuose gali bti nurodyta ir vejo nekaltumo prezumpcija, t. y. kad vejo kalt dl krovinio praradimo, trkumo ar sualojimo turi rodyti gavjas ar siuntjas (CK 6.820 str.); - Komisionieriaus kalts prezumpcija. Komisionierius atsako komitentui u esanio pas j komitento turto praradim, trkum ar sualojim, jeigu nerodo, kad itai vyko ne dl jo kalts (CK 6.788 str.); Mirties prezumpcija. Jeigu apie asmen paskutinje jo gyvenamojoje vietoje joki ini nra ilgiau nei trejus metus, preziumuojama, kad jis mirs (CK 2.31 str.); - Santuokos teistumo ir galiojimo prezumpcija. Preziumuojama, kad santuoka yra teista ir galioja, kol ji nra pripainta negaliojania (CK 3.37 str.); - Turto valdymo teistumo prezumpcija. Preziumuojama, kad turto valdytojas yra siningas gijjas ir valdo turt teistai (CK 4.26 str.)1; - Contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu alis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti rodym, laikoma egzistuojant ir esant paius nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas rodymas bt patvirtins; statymo sutikimo su Konstitucija prezumpcija (Konstitucijos 105 str.); - Contra proferentem prezumpcija. Jos pagrindu neaiks sutarties odiai, terminai, slygos aikinamos juos pasiliusios alies nenaudai (lot. in stipulationibus cum quaeritur quid actum sit, verba contra stipulatorem interpretanda sunt) (CK 6.193 str.); - Biomedicinini tyrim alos prezumpcija. Pagal 2000 m. gegus 2 l l d . Biomedicinini tyrim statymo 11 straipsnio pirmj dal preziumuojama, kad ala atsirado dl atlikt biomedicinini tyrim, kol nerodyta prieingai;
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 8 d. nutartis c. b. /. Bunokait v. A. Garva ir kt., Nr. 3K-3-1145/2000, kat. 42. 2 inios. 2000, Nr. 44-1247.
1
437
RODYMI CIVILINIAME PROCESE
Vyraujanios padties prezumpcija. Pagal 1999 m. kovo 23d. 1 Konkurencijos statymo 3 straipsnio vienuoliktj dal, nerodius prieingai, laikoma kio subjekt uimant vyraujani padt atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne maiau kaip 40 procent. Nerodius prieingai, pripastama, kad kiekvienas i trij ar maesnio skaiiaus kio subjekt, kuriems tenka didiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudaranios 70 procent ar didesn atitinkamos rinkos dal, uima vyraujani padt; - Autorysts prezumpcija. Pagal 1999 m. gegus 18d. Autori teisi ir gretutini teisi statymo2 6 straipsnio antrj dal fizinis asmuo, kurio vardas prastu bdu nurodytas krinyje, yra laikomas to krinio autoriumi, jeigu nerodyta kitaip. i nuostata taikoma ir kai vietoj autoriaus vardo nurodomas pseudonimas, jei jis nekelia joki abejoni dl tikrojo autoriaus vardo; - Reklamos statym paeidusio reklamos davjo kalts prezumpcija. Pagal 2000 m. liepos 18d. Reklamos statymo3 21 straipsnio pirmj dal reklamos davjas atsako u klaidinanios reklamos naudojim, jeigu nerodo, kad is statymas buvo paeistas ne dl jo kalts; Teiss akt nustatyt reikalavim neatitinkanio geriamo vandens pavojingumo moni sveikatai prezumpcija. Pagal 2001 m. liepos 10d. Geriamojo vandens statymo4 3 straipsnio pirmj dal draudiama tiekti rink geriam vanden, kuris neatitinka teiss akt nustatyt reikalavim, jeigu nerodyta, kad, vartojamas grietai ribot laikotarp, toks vanduo nekels potencialaus pavojaus moni sveikatai; - Notarine forma patvirtintuose dokumentuose nurodyt fakt buvimo prezumpcija. Pagal 1992 m. rugsjo 15d. Notariato statymo3 26 straipsnio antrj dal pripastama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir nerodinjami, kol ie dokumentai (j dalys) statym nustatyta tvarka nra pripainti negaliojaniais; - Notarinio veiksmo atlikimo prezumpcija. Pagal Notariato statymo 37 straipsnio ketvirtj dal registro raas yra rodymas, kad notarinis veiksmas atliktas;
inios. 1999, Nr. 30-856. inios. 1999, Nr. 50-1598; LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis c. b L. Viliauskas v. UAB Birtono mineraliniai vandenys ir Ko", Nr. 3K-3-154/2000, kat. U. 3 inios. 2000, Nr. 64-1937. 4 inios. 2001, Nr. 64-2327. 5 inios. 2001, Nr. 55-1943.
2 1
438
RODYMAI
IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE
- Nekilnojamojo turto registro duomen tikrumo prezumpcija. 1 Pagal 1996 m. rugsjo 24d. Nekilnojamojo turto registro statymo 37 straipsn nekilnojamojo turto registro duomenys pripastami tikrais, kol jie nra nuginyti statym nustatyta tvarka ir nepripainti negaliojaniais; - Vejo nekaltumo dl rankinio bagao praradimo prezumpcija. Pagal 1996 m. rugsjo 12d. Prekybins laivybos statymo2 35 straipsnio treij dal u rankinio bagao praradim, trkum arba sualojim vejas atsako tik jeigu keleivis rodo, kad rankinio bagao praradimas, trkumas arba sualojimas yra vejo tyios arba neatsargumo rezultatas; - Susidrusi laiv valdytoj nekaltumo prezumpcija. Pagal Prekybins laivybos statymo 57 straipsnio antrj dal n viena i laiv susidrimo ali nelaikoma kalta, kol jos kalt nra rodyta statym nustatyta tvarka; - Draudiko praneimo apie draudimo mokos nesumokjim gavimo prezumpcija. Pagal Draudimo statymo3 11 straipsnio pirmj dal, jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks praneim siuntimo bdas, preziumuojama, kad draudjas gavo draudiko praneim, isist patu, prajus protingam terminui po jo isiuntimo; - Kontroliuojamj preki sigijimo (gavimo) nelegalumo prezumpcija. Pagal 1995 m. liepos 5 d. Strategini preki ir technologij importo, tranzito ir eksporto kontrols statymo4 15 straipsnio ketvirtj dal, jeigu nerodoma, kad gautos legaliai, kontroliuojamosios preks yra sulaikomos ir konfiskuojamos Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka; - Buksyruojanio laivo valdytojo nekaltumo prezumpcija. Pagal Prekybins laivybos statymo 45 straipsnio pirmj dal buksyruojanio laivo valdytojas pripastamas nekaltu, kol nerodyta jo kalt; - Indosamento raymo laiko prezumpcija. Pagal 1999 m. kovo 16d. sakomj ir paprastj vekseli statymo5 22 straipsnio antrj dal, jeigu indosamento data nenurodyta, pripastama, kad vekselyje jis raytas iki termino, nustatyto protestui forminti, pabaigos, nebent bt rodyta prieingai; - Vekselio akcepto ibraukimo laiko prezumpcija. Pagal sakomj ir paprastj vekseli statymo 31 straipsnio pirmj dal pripas1 2 3 4 5
inios. inios. inios. inios. inios.
1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948. 1996, Nr. 101-2300. 1996, Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033. 1995, Nr. 61-1533; 2002, Nr. 74-3142. 1999, Nr. 30-851.
439
tama, kad akceptas ibrauktas prie grinant veksel, jeigu nerodyta prieingai; ekio indosamento raymo laiko prezumpcija. Pagal 1999 m. 1 kovo 16d. eki statymo 26 straipsnio antrj dal, jeigu indosamento data nenurodyta, pripastama, kad ekyje jis raytas iki protesto arba panaaus veiksmo, arba prie baigiantis io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytam ekio pateikimo apmokti terminui, nebent bt rodyta prieingai; - Atstovavimo atlygintinumo prezumpcija. Preziumuojama, kad atstovavimas yra atlygintinis, jeigu sutartis ar statymas nenumato ko kita (CK 2.151 str., 6.758 str. 2d.); - Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintin, jeigu jos dalykas yra pinigai, ir neatlygintin, jeigu jos dalykas yra pagal rinius poymius apibdinti daiktai (CK 6.872 str. 3 d.); - Glaudiausio prievols ir atitinkamos valstybs teiss ryio prezumpcija (CK 1.37 str. 4d.); - inojimo esant ireikt vali prezumpcija (CK 1.65 str. 3d.); - Sandorio patvirtinimo prezumpcija (CK 1.79 str. 2 d); - Termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija (CK 1.129 str. 3 d., 6.34 str. 4 d.); - Gyvo vaiko gimimo prezumpcija (CK 2.2 str. 3 d.); - mons darbuotoj galiojim turjimo prezumpcija (CK 2.185 str. 2d.); Esmins klaidos sudarant santuok prezumpcija (CK 3.40 str. 3 d.); - Faktinio santuokos iirimo prezumpcija (CK 3.53 str. 2 d.); - Sutuoktinio kalts dl santuokos iirimo prezumpcija (CK 3.60 str. 3d.); - Ilaikymo reikalingumo prezumpcija (CK 3.72 str. 2 d.); Bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs prezumpcija (CK 3.88 str. 2d.); - Sutuoktinio sutikimo sudaryti sandor buvimo prezumpcija (CK 3.92 str. 3d.); - Lygi bendro sutuoktini turto dali prezumpcija (CK 3.117 str. 1d.); - Lygi bendro turto dali prezumpcija (CK 4.73 str. 3 d.); - Tinkamos turto aprae nurodyto turto kokybs prezumpcija (CK 4.245 str. 3d.); - Administratoriaus pritarimo kit administratori priimtam sprendimui prezumpcija (CK 2.246 str. 3 d.);
inios. 1999, Nr. 30-852.
440
Turto investavimo saugumo prezumpcija (CK 2.248 str. 2 d.); - Prievols nesolidarumo prezumpcija (CK 6.6 str. l d.); Prievols solidarumo prezumpcija (CK 6.6 str. 3 d.); - Nesiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.); Atleidimo nuo prievols vykdymo prezumpcija (CK 6.129 str. 4 d.); - Novacijos nebuvimo prezumpcija (CK 6.141 str. 2d.); inojimo prezumpcija (CK 6.166 str.); - Pastat savininko (valdytojo) prezumpcija (CK 6.266 str. 2 d.); Daikt kainos vienodumo main sutarties atveju prezumpcija (CK 6.433 str. l d.); Negrintinos paskolos prilyginimo rentai iki gyvos galvos prezumpcija (CK 6.439 str. 3 d.); - Btinos pasaugos prezumpcija (CK 6.849 str. 4 d.); Daikt saugojimo drabuinse neatlygintinumo prezumpcija (CK 6.869 str. l d.); Indlininko sutikimo priimti pinigus i treij asmen prezumpcija (CK 6.899 str.); Partneri na lygybs prezumpcija (CK 6.970 str.). Nemaai teisini prezumpcij yra tarptautins teiss aktuose. Pavyzdiui: 1975 m. Muitins konvencijos dl tarptautinio krovini gabenimo su TIR knygelmis (1975 m. TIR konvencija)1 8 straipsnio etojoje dalyje sakoma, kad, nustatant io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse minim muit ir mokesi sumas, TIR knygelje pateikti duomenys apie prekes pripastami teisingi, jeigu nra rodoma kitaip; - 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais, oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo2 6 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad siuntjo reikalavimu vejo suraytas vataratis bus laikomas suraytu siuntjo, kol nerodyta prieingai; - 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais, oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 11 straipsnyje numatyta, kad vataratis, kol nerodyta prieingai, yra sutarties sudarymo, preks primimo ir veimo slyg rodymas. Vataratyje esantys duomenys apie preki bkl, dyd ir pakavim, taip pat viet skaii yra rodymas, jeigu nebus rodyta prieingai; duomenys apie preki kiek, apimt ir bkl
1 2
inios. 2000, Nr. 6-155. inios. 1997, Nr. 19-415.

441
RODYMAI
CIVILINIAME PROCESE
yra rodymas vejo nenaudai, jeigu tik jis patikrino juos dalyvaujant siuntjui ir nurodo apie tai vataratyje, arba jeigu tai susij su duomenimis apie iorin preks bkl; - 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 18 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai veimas eme, jra arba upe u oro uosto rib, atliekamas vykdant veimo oru sutart, siekiant pakrauti, iduoti arba perkrauti, bet kokie nuostoliai, kol nebus rodyta prieingai, laikomi kilusiais i vykio, atsitikusio veant oru; - 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 21 straipsnyje nustatyta, kad pripastama dl alos atsiradimo nesant al patyrusio asmens kalts, kol vejas nerodo, jog patyrs alos asmuo yra pats dl to kaltas arba padjo tai alai atsirasti; - 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 26 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad jeigu baga ir prekes gavjas prim nepareikdamas priekait, kol nebus rodyta prieingai, bus laikoma prekes atgabenus geros bkls ir pagal vatarat; - 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos' 2 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jeigu bus rodyta krovin praradus, sugadinus ar pavluotai pristaius veant ne keli, o kitos ries transportu ir keli transporto vej nesant kalt, nes tai vyko dl kitos ries transporto vejo, veusio t krovin, kalts, keli transporto vejas atsako ne pagal i konvencij; 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad vataratis yra veimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat rodymas, kad krovinys vejo dispozicijon yra perjs, iki tol, kol bus rodyta prieingai; jeigu vejas vataratyje nerao motyvuot pastab dl krovinio ir pakuots bkls, tai iki prieingo rodymo laikoma krovinio ir pakuots ior priimant buvus tinkamos bkls ir krovinio viet skaii, ymjim ir numeracija atitikus vataraio raus; - 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos 20 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad krovinys laikomas prarastu, jeigu, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, jis per
inios. 1998, Nr. 107-2932.
442
trisdeimt dien nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas, per eiasdeimt dienu nuo to momento, kai krovin perm vejas, jeigu nerodyta prieingai; - 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad jeigu gavjas priima krovin kartu su veju nevertindamas krovinio bkls ir nepareikdamas jam pretenzij dl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, iki bus rodyta prieingai, pripastama, jog gavjas prim krovin tokios bkls, kokia nurodyta vataratyje; 1992 m. Tarptautins konvencijos dl civilins atsakomybs u taros nafta padaryt al1 I straipsnio pirmojoje dalyje pripastama, kad laivas sukonstruotas ar pritaikytas gabenti supilt naft kaip krovin ir jam taikoma i konvencija, iskyrus atvejus, kai yra rodoma, jog laive nra supiltos ir gabenamos naftos likui; - 1992 m. Tarptautins konvencijos dl civilins atsakomybs u taros nafta padaryt al V straipsnio antrojoje dalyje pripastama, kad laivo savininko atsakomyb yra ribota, iskyrus atvejus, kai rodyta taros alos atsiradus dl jo asmenins veiklos ar neveikimo siekiant padaryti tokios alos arba dl didelio nerpestingumo, inant, jog tokios alos tikriausiai atsiras. alis, kuri remiasi preziumuojamu faktu, be abejo, turi teis pateikti papildomai j patvirtinani rodym. Taiau, kitai aliai pateikus prezumpcij paneigiani rodym, alis, kuri rmsi prezumpcija, privalo rodyti anksiau preziumuot fakt. Jeigu alis prie j panaudotos prezumpcijos nenuginija (CPK 182 str. 4 p.), teismas privalo pripainti fakt (lot. stabit praesumptio donec probetur in contrarium).
3. VISIEMS INOMI FAKTAI
Kita bendrosios rodinjimo pareigos paskirstymo taisykls iimtis yra principas, kad nereikia rodinti visiems inom fakt" (lot. notaria non eget probatione; manifesta probatione non indigent). Lietuvos CPK 182 straipsnio l punkte sakoma, kad aplinkybi, teismo pripaint visiems inomomis, nereikia rodinti. Visiems inomais pripastami faktai, kuriuos ino: - visi mons i savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos ino bet kuris protingas, vidutinio iprusimo mogus, pavyzdiui, istoriniai vykiai, mokslo atradimai, geografins inios, met laikai, dien skaiius metuose ir t.t;
inios. 2000, Nr. 43-1224.
443
- tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pavyzdiui, avarija, stichin nelaim ir panaiai. Taigi pripastamos visiems inomomis aplinkybs, kurios: 1) objektyviai inomos alims nagrinjant byl ir priimant joje sprendim; 2) inomos byl nagrinjaniam teismui. Dl atleidimo nuo visiems inom aplinkybi rodinjimo teismas priima nutart ir ji raoma teismo posdio protokol. Panai taisykl yra ir kit valstybi civilinio proceso statymuose. Pavyzdiui, vedijos teismo proceso kodekso 35:2 straipsnyje sakoma, kad nereikalaujama rodinti visuotinai inom aplinkybi. Analogika taisykl yra Vokietijos CPK 291 straipsnyje. Ji taip pat galioja bendrojoje teisje. Nuo teismo pripaint visiems inomais fakt reikia skirti teismui inomus faktus. Pripastama, kad teismas ex officio ino ir imano materialij ir proceso teis, statym galiojim ar negaliojim, tikrj j prasm (lot. iura novit curia). Todl vis i aplinkybi alims nereikia rodinti. Be abejo, alis gali pateikti savo vienos ar kitos teiss normos aikinim, gali teigti, kad statymas negalioja ir panaiai. Taiau visus iuos faktus teismas privalo patikrinti ex officio. Kai taikyti usienio teis numato ali susitarimas, usienio teis Lietuvoje laikoma fakto klausimu (CK 808 str. 2 d.). Todl alis, kuri remiasi usienio teise ir reikalauja j taikyti, privalo rodyti usienio teiss turin, galiojim ir aikinimo bei taikymo praktik atitinkamoje valstybje. Visais kitais atvejais, pavyzdiui, kai usienio teiss taikym numato tarptautin sutartis ar Lietuvos kolizins normos, usienio teis pripastama teiss klausimu, todl visus usienio teiss klausinius aikinasi teismas sua sponte, t. y. ex officio. Nuo visiems inom fakt taip pat reikia skirti faktus, kuriuos teisjas suinojo privaiai, t. y. ne dl teismo proceso. Pavyzdiui, teisjas ino, kad mirs iekovo tvas buvo pradjs statyti gyvenamj nam, nes teisjo tvas ir iekovo tvas buvo kaimynai. Tokiais faktais teisjas negali remtis, jeigu jie nra rodyti bendrja tvarka, nes prieingu atveju jis tapt liudytojas (lot. non refert quid notum sit judici, si notum non sit in forma judicii).
4. PRIEINGOS ALIES PRIPAINTI FAKTAI
alis turi teis pripainti esant faktus, kuriais kita alis grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 187 str. l d.). i alies teis yra dispozityvumo ir rungimosi princip iraika. Pripainimo objektas iuo atveju yra faktins arba teisins aplinkybs, patvirtinanios prieingos
444
alies teiginius, t. y. naudingos prieingai aliai. Pavyzdiui, pirmuoju atveju iekovas teigia, kad atsakovas sudau jo automobil (faktin aplinkyb), ir atsakovas i iekovo aplinkyb pripasta. Antruoju atveju iekovas teigia ess namo savininkas (teisin aplinkyb), ir atsakovas pripasta, kad iekovas tikrai yra namo savininkas. Taiau pripainimo objektu nelaikoma teiss norm, j aikinimo, rodym vertinimo pripainimas. Kadangi sprsti iuos klausimus yra teismo kompetencija, vienokie ar kitokie alies pareikimai dl i aplinkybi negali bti kvalifikuojami kaip j pripainimas. Fakt pripainimo subjektas gali bti tik veiksni alis, laisvai reikianti savo vali. Fakt pripainimu negali bti laikomas nereagavimas iekin. Pavyzdiui, aplinkyb, kad atsakovas nesura atsiliepimo iekin ar neatvyko teismo posd, negali bti laikoma nei iekinio, nei iekovo nurodyt fakt, sudarani faktin iekinio pagrind, pripainimu. Taiau tai, kad atsakovas surao atsiliepim iekin, taiau kai kuri iekovo nurodyt fakt neginija, gali bti kvalifikuojama kaip netiesioginis t fakt pripainimas. aliai pripainus faktus, kuriais remiasi kita alis, teismas gali atleisti pastarj nuo tolesnio j rodinjimo (CPK 182 str. 5 p.). Taiau fakt pripainimas automatikai neatleidia kitos alies nuo pareigos rodinti, nes teismas privalo sitikinti, ar pripainimas tikrai savanorikas. Faktas, alies pripaintas dl apgauls, smurto, grasinimo, suklydus ar siekiant nuslpti ties ir neatitinkantis bylos aplinkybi, teismo nelaikomas pripaintu ir nuo jo rodinjimo alis neatleidiama (CPK 187 str. 2d.). Skiriamos dvi fakt pripainimo rys: teisminis ir neteisminis fakt pripainimas. Fakt pripainimas teisme vadinamas teisminiu fakt pripainimu. Savo ruotu jis gali bti odinis arba raytinis. odiu faktai pripastami odiniame teismo posdyje. Toks fakt pripainimas turi bti raomas teismo posdio protokol. Ratu faktai vykstant teismo procesui gali bti pripastami tam tikruose procesiniuose dokumentuose, pavyzdiui, atsiliepime iekin, iekinio pareikime, raytiniuose ali paaikinimuose ir panaiai1. Neteisminis fakt pripainimas esti tada, kai alis patvirtina prieingai aliai naudingus faktus ne teismo procese. Pavyzdiui, pokylyje asmuo pareikia turs nesantuokin vaik. Tok pripainim galima laikyti rodomuoju faktu, kitaip tariant, reikia rodyti, kad faktai pripaLAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 4 d. nutartis c. b. D. Gudaitien ir kt. v. E. Naujokas ir kt., Nr. 3K-3-392/2001, kat. 30.3.
1
445
RODYMAI CIVILINIAME PROCESE inti. rodyt pripainim teismas gali laikyti tam tikro fakto rodymu. Pavyzdiui, teisme rodius, kad asmuo kitiems girdint pareiks ess vaiko tvas arba kitu bdu pripains savo tvyst (tarkime, laike vaiko motinai), teismas gali patenkinti iekin dl to asmens tvysts nustatymo (CK 3.148 str.). Neteisminiu fakt pripainimu taip pat laikytina ir fakt pripainimas vykstant tardymui ar kitokiam tyrimui1. Fakt pripainimas taip pat skirstomas nekvalifikuot ir kvalifikuot. Nekvalifikuotu pripainimu vadinamas prieingai aliai nauding fakt pripainimas be joki ilyg. Pavyzdiui, iekovas teigia paskolins atsakovui deimt tkstani lit ir atsakovas fakt pripasta. Kvalifikuotas pripainimas yra toks prieingai aliai nauding fakt patvirtinimas, kai pripastama tik tam tikra faktini aplinkybi dalis, daromos tam tikros ilygos. Pavyzdiui, iekovas teigia paskolins atsakovui deimt tkstani lit. Atsakovas pripasta, kad skolinosi i iekovo, bet ne deimt, o penkis tkstanius lit arba skolinosi iekovo nurodyt sum, taiau pinigus grino arba dar nesujo j grinimo terminas. Esant kvalifikuotam fakt pripainimui nebereikia rodinti tik tos faktini aplinkybi visumos dalies, kuri yra pripastama. Pripainus faktus, pripainim galima paneigti tik rodius suklydim, apgaul, prievart, grasinim ar smurt (CPK 187 str. 2d.). Tai reikia, kad fakt pripainimas i esms yra neataukiamas. Todl kai alis fakt i pradi pripasta (pvz., vykstant procesui pirmosios instancijos teisme), o vliau pradeda j neigti (pvz., vykstant apeliaciniam procesui), teismas turi teis remtis ankstesniu alies pripainimu, nes negalima kartu to paties ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria nos est audiendus). Ir tik rodius CPK 187 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas aplinkybes, pripainimas netenka galios ir anksiau pripaintas faktas tampa rodinjimo dalyko sudedamja dalimi, t. y. fakt privalo rodyti alis, kuri juo remiasi. Kartu paymtina, kad aptartos taisykls taikytinos tik dispozityviose bylose. Nedispozityviose bylose fakt pripainimas teismo nesaisto, nes teismas tokias bylas privalo sprsti vadovaudamasis imperatyviomis teiss normomis. Pavyzdiui, negalima absoliutinti fakt pripainimo, kai kaltinamasis buvo tardomas, taip pat kitais atvejais2.
' LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. lapkriio 14 d. nutartis c. b. D. Krupecko individuali mon v. Utenos apskrities mokesiu inspekcija, Nr. 3K-3-1133/2001, kat. 126. 2 LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. kovo 27 d. nutartis c. b. J. Ragelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-155/2001, kat. 39.6.2.3.; 2001 m. gegus 7 d. nutartis c. b. S. Kapbatutas v. A. Kapbatutien ir kt., Nr. 3K-3-535/2001, kat. 15.2.1.4.
446
Panaiai fakt pripainim reguliuoja ir usienio valstybi civilinio proceso teis. Pavyzdiui, bendrojoje teisje teismui privalomas ne bet koks fakto pripainimas. Antai kai alis pripasta sutarties sudarymo fakt, taiau teismas velgia sutart prietaraujant vieajai tvarkai, toks fakto pripainimas jokios teisins reikms neturi ir teismas jo nepriima, nes privalo vieajai tvarkai prietaraujani sutart pripainti negaliojania. Teismas taip pat nepriima neteistai, pavyzdiui, prievarta, igauto fakt pripainimo. Bendrojoje teisje yra trys slygos, kurias turi atitikti fakt pripainimas. Pirma, faktai turi bti pripainti iklus byl. Antra, jie turi bti pripainti dl to, kad nagrinjama byla. Treia, turi bti pripainti faktai, kuriais remiasi kita alis ir kuri pripainimas kitai aliai naudingas. Faktus galima pripainti aktyviu elgesiu (veiksmais) arba juos pripastant numanyti i aplinkybi, pavyzdiui, aliai visikai nereaguojant kitos alies nurodytus faktus arba elgiantis indiferentikai, nors tokiomis pat aplinkybmis protingas mogus juos paneigt. Faktus gali pripainti ir alis, ir jos atstovas1. vedijoje fakt pripainimas dispozityviose bylose teismui yra privalomas; nedispozityviose bylose teismas alies fakt pripainimo gali nepriimti ir nagrinti byl i esms. Nors fakto pripainimas yra visikas jo rodymas, vedijos teismo proceso kodekso 35:3 straipsnyje aliai suteikiama teis panaikinti savo pripainim. Taiau dl melagingo pripainimo reikms vedijos teiss doktrinoje bendros nuomons nra. Vieni mano, jog dispozityvumo principas reikalauja, kad teismas priimt net ir melaging pripainim. Kiti teigia, kad toks sprendimas pakirs teismo reputacij, todl teismas melagingo pripainimo neturi priimti2. Pranczijoje fakt pripainimas laikomas galutiniu ir visiku j rodymu, todl savo pripainimo alis negali ataukti. Paneigti fakt pripainim galima tik rodius, kad pripainta suklydus, dl apgauls ar prievartos3. Italijoje nepalankius faktus gali pripainti tik pati alis, o ne jos atstovas. Pripainimas gali bti teisminis arba neteisminis. Pastarj galima rodyti raytiniais rodymais arba liudytoj parodymais, jeigu liudytoj parodymai yra leistina pripaint fakt rodinjimo priemon. alis savo pripainim gali paneigti, rodiusi buvus klaid ar prievart4.
1 2 3 4
Evidence: Its History and Policies. P. 176-183. Lindell B. Cit. op. P. 174-175. Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 344. Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 199-200.
447
Ikikarinje Lietuvoje fakt pripainimo institut reguliavo Civilins teisenos statymo 479-484 straipsniai. Skirtas teisminis ir neteisminis fakt pripainimas. Teisminiu laikytas bylos aplinkybi, kuriomis remiasi kita alis, pripainimas, pareiktas teisme ratu ar odiu. Teisminis pripainimas buvo beslygikas pagrindas atleisti al nuo pripaint fakt rodinjimo. Neteisminis pripainimas laikytas paprastu rodymu. alis savo fakt pripainimo nebegaljo ataukti, iskyrus atvejus, kai pripainusi ne savo paios veiksmus arba rodydavo buvusi suklaidinta. Vieno i bendrinink pareiktas pripainimas galiojo tik j pareikusiam, o ne visiems bendrininkams. Taiau privalomojo bendrininkavimo atveju, prievolei ar teisei buvus nedalomai, vieno bendrininko fakt pripainimas galiojo ir kitiems bendrininkams, jeigu teismas nenusprsdavo kitaip1.
5. PREJUDIC1NIAI FAKTAI
Pagal CPK 182 straipsnio 2-3 punktus alys atleidiamos nuo fakt, kurie siteisjusiu teismo sprendimu ar nuosprendiu jau nustatyti kitose bylose, rodinjimo. Faktai, nurodyti siteisjusiame teismo sprendime ar nuosprendyje, vadinami prejudiciniais faktais. siteisjs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginijamas. Todl civilinje byloje nereikia rodinti fakto, kuriuo alis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksiau nagrintoje byloje, kur dalyvav tie patys asmenys. Be to, alys negali tokio fakto ir ginyti. Teismo sprendimo prejudicin galia turi subjektines ribas - ji taikoma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinjant ankstesn byl. Iimt sudaro tik teismo sprendimai dl pripainimo, nes j res judicata taikoma visiems asmenims. Pavyzdiui, teismo sprendimo dl asmens paskelbimo mirusiu prejudicin galia taikoma visiems asmenims. Teismo sprendimo prejudicins galios taisykl galioja ir teismui: siteisjs vieno teismo sprendimas dl tam tikr fakt privalomas kitam teismui, nagrinjaniam civilin byl, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. siteisjs teismo sprendimas turi prejudicin gali ir kitoms institucijoms. siteisjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai i naujo nerodinjami administracinse institucijose, arbitrae ir t.t. Tai viena i siteisjusio teismo sprendimo privalomumo iraik (CPK 18str.). Teismo sprendimo prejudicin galia baigiasi j panaikinus apeliacine ar kasacine tvarka. Kit institucij, pavyzdiui, administracini, tardymo ir panaiai, sprendimuose ir aktuose nurodyti faktai teismui prejudicins galios netuCivilins teisenos statymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 330-332.
448
ri . Toki institucij dokumentai laikytini raytiniais rodymais (CPK 197str.). Taiau prejudicin gali turi Konstitucinio Teismo sprendimai dl statymo ar kit teiss akr sutikimo su Konstitucija (Konstitucijos 107 str.). Teism praktikoje prejudiciniai faktai gana dani. Pavyzdiui, teismo tvarka nustaius tvyst, ilaikymo iiekojimo byloje nebereikia rodinti atsakov esant vaiko tv. Teismo tvarka pripaintos autoriaus teiss krin nebereikia rodinti atlyginimo u jo panaudojim iiekojimo byloje. Paymtina, kad siteisjs teismo sprendimas gyja ir nenuginijamumo savyb. Todl alys ir kiti byloje dalyvav asmenys bei j teisi permjai nebegali kitose bylose ginyti siteisjusiu teismo sprendimu nustatyt fakt (CPK 279 str. 4 d.). Pavyzdiui, vienoje byloje teismui pripainus atsakovo veiksmus teistais, kitoje byloje iekovas nebegali i naujo rodinti t pai veiksm neteistumo fakto2. Teismas privalo sustabdyti byl, kol bus isprsta kita byla, kurioje priimtas sprendimas turs jai prejudicin gali (CPK 163 str. 3 p.). Prejudicin gali civiliniame procese taip pat turi siteisjs teismo nuosprendis. siteisjs teismo nuosprendis baudiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinjaniam civilines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksm civilini teisini padarini. Pavyzdiui, civilinje byloje dl atlyginimo u nusikaltimu padaryt al iekovui jau nereikia rodinti paios alos, padarytos nusikaltimu, taip pat kad j padars btent atsakovas ir yra prieastinis alos ir nuteistojo veiksm ryys, nes visa tai jau patvirtinta teismo nuosprendiu. Taiau teismo nuosprendyje nenurodyt alos dyd iekovas turi rodyti. Be to, atsakovas nebegali rodinti savo nekaltumo, nes jo kalt jau patvirtina siteisjusiu teismo nuosprendiu. Btent toks teismo nuosprendio prejudicialumas civiliniame procese yra pripastamas ir teism praktikoje. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. gegus 26d. nutartyje nurod, jog Lietuvos CPK 62 straipsnis nustato, kad siteisjs teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinjaniam civilines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksLAT CBS teisj kolegijos 1999 m. spalio 25 d. nutartis c. b. M. Berkiene v, AB Lietuvos kuras", Nr 3K-3-695/1999, kat 5. 2 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 4 d. nutart c. b. UAB Nord-K" v Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Nr. 3K-3-926/2000, kat. 7; 2000 m. birelio 12 d. nutart M. Morknien v Taurags rajono savivaldybs civilins metrikacijos skyrius, Nr. 3K-3-676/2000, kat. 52
449
1
m civilini teisim pasekmi. i norma reikia, kad teismas, nagrindamas civilin byl civilinio proceso tvarka, neturi teiss revizuoti siteisjusio teismo nuosprendio. Civilinje byloje pripainus, kad ala yra ne nuteistojo, o kito asmens veiksm padarinys, bt sugriautas teismo nuosprendio autoritetas, jo privalomumas ir nenuneigiamumas. Tokiu teismo sprendimu bt paneigta teismo nuosprendyje konstatuota ivada, kad ala yra btent nuteistojo asmens neteist ir kalt veiksm tiesioginis padarinys."1
23.4 RODYM SVOKA IR BRUOAI 1. RODYM POYMIAI
Reikmingos bylai teisingai isprsti faktins aplinkybs nustatomas remiantis rodymais. rodymai - tai priemons, padedanios aplinkybms, sudaranioms rodinjimo dalyk, tapti inomomis ir aikiomis. rodym svoka pateikiama CPK 177 straipsnio pirmojoje dalyje. ia sakoma, kad rodymais civiliniame procese laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas statymo nustatyta tvarka konstatuoja esant ali reikalavimus ir atsikirtimus pagrindianias ir kitas reikmingas bylai teisingai isprsti aplinkybes arba j nesant. Analizuojant ios definicins normos turin, nesunku nustatyti rodym poymius. Pirmas poymis, kad bet kuris rodymas yra tam tikri duomenys, informacija, inios apie faktus, sudaranius rodinjimo dalyk. Informacija sudaro rodym turin, j esm2. Bet kuris tikrovs reikinys, vyks praeityje, palieka savo pdsakus, atsispindi tam tikruose altiniuose. Pavyzdiui, sutarties sudarymo faktas gali bti fiksuotas raytinje sutartyje, turto sualojimo faktas gali atsispindti sualot daikt defekt pavidalu ir panaiai. Taigi tikrovs faktai yra sukaup informacijos, kuria remiantis galima atkurti praeities vykius. Be abejo, pati informacija apie faktines aplinkybes gali bti labai vairi. Kartais ji visikai tikinama ir nedviprasmika, tiesiogiai patvirtinanti fakt. Kartais - netiesiogin, neduodanti pagrindo daryti kategorik ivad. Todl teismas, vertindamas gaut informacij, visada turi nustatyti jos rodomj vert.
1 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gegus 26 d. nutartis c. b. A. Kupien v. AB Javin", Nr. 3K-3-205/1999, kat. 3; 1999 m. spalio 6d. nutartis c. b. V.erniauskas v. UAB Sela", Nr. 3K-3570/1999, kat. 7; 2001 m. lapkriio 15 d. nutartis c. b. N. ir A. Kutyriovai v. D. Potaovas ir kt Nr. 3K-7-874/200I, kat. 15.2.2.3.; 2001 m. gegus 16 d. nutartis c. b. B. Brazdeikien v. K. Jurkus, Nr. 3K-3-525/2001, kat. 39.2. 2 Keane A. The Modern Law of Evidence. 3rd ed. London: Butterworths. 1994. P. 1.
450
Antras poymis yra rodym turinio, t. y. informacijos, ryys su byla, su faktais, sudaraniais rodinjimo dalyk. Pagal CPK 180 straipsn teismas priima nagrinti ir tiria tik tuos rodymus, kurie patvirtina bylai reikmingas aplinkybes. is rodym poymis, kartu viena i svarbiausi rodinjimo taisykli, vadinamas rodym ssajumu. Kiekvienoje civilinje byloje rodinjimas turi bti koncentruojamas tik rodinjimo dalykui, t. y. faktams, kuriuos btina nustatyti, itirti. Todl gali bti priimama, tiriama ir vertinama tik informacija, btina ir pakankama visoms bylos aplinkybms nustatyti. i taisykl i gausybs informacijos padeda atrinkti t, kuri nieko bendra su byla neturi, ir neapkrauti teismo nereikalingu darbu tiriant su byla nesusijusius faktinius duomenis. Ar byloje dalyvaujani asmen pateikti ir praomi ireikalauti rodymai susij su byla, turi nustatyti teisjas. Preliminariai rodym ssajum teisjas nustato rengdamasis teisminiam bylos nagrinjimui. Byloje dalyvaujantys asmenys, pateikdami rodymus ar praydami teism juos ireikalauti, privalo nurodyti, kokias bylai reikmingas aplinkybes tie rodymai gali patvirtinti ar paneigti. Pavyzdiui, asmuo, praantis ikviesti liudytoj, privalo nurodyti, kokias bylai reikmingas aplinkybes tas liudytojas gali patvirtinti (CPK 190str.). Nevykdius ios pareigos, teismas turi pagrind atsisakyti tenkinti praym. Teismas visada turi nurodyti atsisakymo priimti rodym motyvus (CPK 181 str. l d.). rodym ssajumo taisykl bus tinkamai taikoma tik jeigu teisingai bus taikomos materialiosios teiss normos1. Tai logika, nes visada btina isiaikinti, ar faktas, kuriam nustatyti pateikiamas rodymas, eina rodinjimo dalyk toje byloje. O teisingai nustatyti rodinjimo dalyk manoma tik kai tinkamai nustatyta materialiosios teiss norma, reguliuojanti ginijam materialj teisin santyk. Nustaius, kad faktas eina rodinjimo dalyk, reikia sitikinti esant nors kok pateikto rodymo ir nustatyto fakto ry. Antai, nagrinjant byl dl didesnio pavojaus altinio padarytos alos atlyginimo, alos padariusio asmens kalt neeina rodinjimo dalyk, nes CK 6.270 straipsnyje nustatyta atsakomyb u al be kalts. Todl rodymai, patvirtinantys atsakovo kaltum ar nekaltum, su tokia byla nesusij ir neturt bti priimami (iskyrus patvirtinanius buvus nenugalim jg arba nukentjusiojo tyi, arba tai, kad alos padaryta susidrus dviem didesnio pavojaus altiniams).
1 r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 20 d. nutart c. b. AB Lietuvos energija" v. Trak rajono savivaldyb ir kt., Nr. 3K-3-12I4/2000, kat. 43; 2001 m. spalio 10 d. nutart c. b. . Budros individuali mon Skms sistemos" v. AB Lietuvos telekomas", Nr. 3K-3-927/2001, kat. 31.4; 2001 m. balandio 18 d. nutart c. b. Stain ems kio bendrov v. AB Pasvalio grdai", Nr. 3K-3-403/2001, kat. 15.2.1.1.
451
Nagrinjant byl susijusi su ja rodym apimtis gali keistis. Iekovui pakeitus iekinio pagrind, anksiau su byla visikai nesusij rodymai gali tapti su ja susij ir, atvirkiai, susij su byla rodymai gali prarasti ry su ja. Pavyzdiui, nagrinjant alos atlyginimo byl pagal CK 6.263 straipsn rodymai, patvirtinantys atsakovo nekaltum arba, atvirkiai, kalt, yra susij su byla, nes atsakovo nekaltumas arba kalt yra rodinjimo dalykas byloje. Kadangi rodym ssajumo taisykl utikrina proceso koncentruotum, ekonomikum ir operatyvum, beveik vis valstybi civilinio proceso statymai ino i taisykl. Pavyzdiui, vedijos teismo proceso kodekso 35:7 straipsnyje nurodoma, kad teismas atmeta nesvarbius nagrinjamai bylai aplinkybes ir rodymus. JAV federalins rodym taisykls (401 str.) nustato, kad nesusijusi su byla rodym (angl. irrelevant evidence) teismas nepriima. Taigi rodym ssjumui nustatyti pirmiausiai reikia isiaikinti, ar bylai reikmingi faktai, kuriuos norima tais rodymais patvirtinti. Bylai nereikmingais ir nerodintinais faktais (angl. irrelenant facts) laikytinos aplinkybs, visikai nesusijusios su byla arba pernelyg nutolusios" nuo jos (angl. too remote), taip pat tos, kuri alis negali rodyti1. Pavyzdiui, skolos iiekojimo civilinei bylai atsakovo charakteris, jo asmenins savybs nra reikmingos, todl vairios atsakovo charakteristikos ar kiti rodymai, patvirtinantys jo darbtum, pareigingum ar kitus bdo bruous, su byla nesusij. Kai kuri fakt alys negali neigti. Pavyzdiui, alys negali ginyti prejudicini fakt (CPK 182 str. 2-3 p.). Todl rodymai, susij su prejudiciniais faktais, negali bti priimami ir tiriami. Treias poymis yra tai, kad tik statymo nustatyta procesine tvarka gauta, pateikta, surinkta, itirta ir vertinta informacija gali bti laikoma rodymu. Kai paeista nustatyta rodym rinkimo, pateikimo, tyrimo procesin tvarka, neteistais bdais itirta informacija negali bti laikoma rodymu. Pavyzdiui, jeigu paeidiama liudytoj parodym gavimo tvarka, i liudytojo gautos informacijos negalima laikyti rodymu. Kai paeista ekspertizs skyrimo ir atlikimo tvarka (CPK 212-219 str.), eksperto ivados irgi negalima laikyti rodymu2. Nra laikomi rodymais ir suklastoti dokumentai (CPK 184 str.). Todl teismas, vertindamas byloje esanius rodymus, visada turi patikrinti ir nustatyti, ar nebuvo paeista procesin rodinjimo tvarka.
Evidence: Its History and Policies. P. 77; Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 308. LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gegus 9d. nutartis c. b. J. Vaivilien v. UADB Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115.
2 1
452
Taiau informacijos tyrimas laikantis grietos procesins tvarkos pripastamas rodym poymiu ne visose valstybse. Jau minta, kad vedijoje absoliutus laisvo rodym vertinimo principas leidia teismui priimti ir vertinti bet koki informacij, net gaut neteistais bdais ir priemonmis. Panaus principas taikomas ir Vokietijoje, taiau Vokietijos Aukiausiasis Teismas orientuoja teism praktik tai, kad teismas negali remtis rodymu, kuris gautas paeidiant materialiosios teiss normas ir kuriuo remiantis procese bt paeistos alies konstitucins teiss. Pavyzdiui, be asmens sutikimo padarytu vaizdo ar garso rau negalima remtis kaip rodymu, nes bt paeista konstitucin asmens teis privat gyvenim1. Tuo tarpu JAV, Anglijos civilinio proceso statymuose nurodyti atvejai, kai atitinkama informacija nra laikoma rodymu. Pavyzdiui, liudytojo parodymai apie aplinkybes, kuri jis pats nemat ir negirdjo, o suinojo i kit, vertinami kaip gandai (angl. hearsay rule) ir nelaikomi rodymais (Federalini rodym taisykli 803 str.). Suklastoti rodymai (angl. evidence fabricated) pripastami neturiniais rodomosios verts. Pranczijoje taip pat pripastama rodym rinkimo procedros laikymosi svarba. Taiau hearsay taisykl nra taikoma. Faktas, kad liudytojas pats nemat ar negirdjo vykio, Pranczijoje nra laikomas pagrindu jo parodym nepripainti rodymu2. Ketvirtasis poymis - tai rodinjimo priemoni leistinumas (angl. admissible evidence; pranc. preuve admissible; vok. zulassiges Beweismittel). Jis susijs ne su rodym turiniu, o su j procesine iraika. Pirma, rodymu gali bti laikoma tik i statyme numatyto altinio ar rodinjimo priemons gauta informacija. Paprastai svokos rodym altinis" ir rodinjimo priemon" sutampa. Pavyzdiui, dokumentas yra ir rodymas, t. y. informacijos altinis, ir rodinjimo priemon. Taiau kartais jos skiriasi. Antai liudytojas, kaip fizinis asmuo, yra rodym altinis, o rodinjimo priemon yra liudytojo parodymai. alys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys gali rodinti tik CPK 177 straipsnio antrojoje ir treiojoje dalyse nurodytomis rodinjimo priemonmis. statymo leidiamos rodinjimo priemons yra ali ir treij asmen paaikinimai, liudytoj parodymai, daiktiniai rodymai, raytiniai rodymai ir eksperto ivada. Nors ir susijusi su bylos aplinkybmis, taiau i kit altini gauta informacija negali bti laikoma rodymu.
1 2
Gerstenmaier K. A. Cit. op. P. 6-53. Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 340.
453
Vaizdo, garso raai, nuotraukos, fonogramos, filmai, mikrofilmai rodinjimo priemonmis civiliniame procese ilgai nebuvo laikomi. 1994 metais Lietuvos Respublikos CPK 57 straipsnis buvo papildytas treija dalimi, kurioje nurodoma, kad rodinjimo priemons civiliniame procese gali bti nuotraukos, kino juostos, nepaeidiant statym padaryti vaizdo ir garso raai. Naujajame CPK ios rodinjimo priemons taip pat nurodytos (CPK 177 str. 3 d.). Taigi vertinant ivardyt rodinjimo priemoni leistinum daugiausia dmesio reikia kreipti j gavimo tvark ir procedr. Teismas privalt atsisakyti priimti ir tirti rodinjimo priemones, gautas paeidiant asmens teis privat gyvenim (Konstitucijos 22 str.), pavyzdiui, slapta klausantis konfidenciali pokalbi ir juos raant, neteistai patenkant asmens bst (Konstitucijos 24 str.) ir kitais neteistais bdais. Tobuljant technikai, ryio priemonms, ateityje atsiras ir nauj informacijos fiksavimo priemoni, kurios civiliniame procese gals bti naudojamos kaip rodymai. Pavyzdiui, jau dabar JAV, Anglijos teismai rodinjimo priemone pripasta elektroniniu patu ir kitomis kompiuterins technikos priemonmis ufiksuotus duomenis1. Pagal 2000 m. liepos l l d . Elektroninio parao statymo 8 straipsnio pirmj dal saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo ranga ir patvirtintas galiojaniu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip rodinjimo priemon teisme2. Technini priemoni naudojimo rodinjimo procese problema yra kontroversika. Viena vertus, statymas negali atsilikti nuo technikos paangos, nes labai daug vairios informacijos fiksuojama btent tokiomis priemonmis. Vadinasi, atsisakius jas laikyti rodinjimo priemonmis, gerokai sumat galimybi nustatyti bylai reikmingas aplinkybes. Kita vertus, leidimas rodinjimo procese neribotai naudoti technines priemones gali turti ir neigiam padarini. Pavyzdiui, stengiantis ufiksuoti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes, gali bti slaptai klausomasi telefono pokalbi, slaptai patenkama asmens gyvenamsias patalpas, slaptai, be sutikimo, asmuo gali bti fotografuojamas
1 Isamiau r.: Electronically Recorded Evidence. A Guide to the Use of Tape and Video Recordings in Criminal and Civil Proceedings / by S. Sharpe. London: Fourmat Publishing, 1989. Kita vertus, net bendrojoje teisje rodym leistinumo taisykl kai kurie autoriai vertina kritikai, motyvuodami tuo, kad ji riboja laisvo rodym vertinimo princip: Damask M. Free Proof and its Detractors // The American Journal of Comparative Law. 1995, vol. 43, p. 343 -357. 2 inios. 2000, Nr. 61-1827.
454
ar filmuojamas. Tada bt paeidiamos Konstitucijos 22 ir 24 straipsniuose nurodytos mogaus teiss. Todl, remiantis laisvo rodym vertinimo principu, reikia pripainti teismo teis savo nuoira sprsti, konkreiu atveju iuolaikinmis informacinmis ir kitokiomis technologijomis ufiksuota informacija yra rodymas ar ne. rodinjimo priemoni leistinumas reikia ne vien tai, kad galima rodinti tik statyme nurodytomis rodinjimo priemonmis. Antras rodinjimo priemoni leistinumo taisykls reikalavimas nustatytas CPK 177 straipsnio ketvirtojoje dalyje. i norma nurodo, kad bylos aplinkybs, kurios pagal statymus turi bti patvirtinamos tam tikromis rodinjimo priemonmis, negali bti patvirtinamos jokiomis kitomis rodinjimo priemonmis. Pavyzdiui, alys, nesilaikiusios statymo reikalaujamos paprastos raytins sandorio formos, kilus ginui dl sandorio sudarymo, negali remtis liudytoj parodymais jam patvirtinti, iskyrus statymo numatytas iimtis (CK 1.93 str. 2d.)1. iuo atveju leistinos visos, iskyrus liudytoj parodymus, statyme nurodytos rodinjimo priemons. Remtis liudytoj parodymais draudia ir kiti statymai. Pavyzdiui, pagal Prekybins laivybos statymo2 44 straipsnio pirmj dal susitarim pavesti buksyruojanio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui galima rodyti tik raytiniais rodymais. Liudytoj parodymai taip pat neturi bti laikomi leistina rodinjimo priemone, kai alys nesilaik statymo reikalaujamos notarins sandorio formos (CK 1.93 str. 3 d.). Liudytojai irgi negali rodinti, kad toks sandoris vykdytas. Panai praktika susiklosiusi ir tose usienio valstybse, kur absoliutus laisvo rodym vertinimo principas nepripastamas. JAV civiliniame procese rodymai, kuriais statymas draudia remtis rodin1 LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis c. b. A. Grubliauskien v. S. Pailien ir kt, Nr. 3K-3-2 71/2000, kat. 35. 2 Teism praktika taip pat yra pateikusi nemaai taisykli rodym leistinumo klausimais: r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 27 d. nutart c. b. AB Dirbtinis pluotas" v. UAB Armanai", Nr. 3K-3-890/2000, kat. 10; 2000m. rugsjo 18d. nutart c. b. J. ernijenko v. V.Remeikien ir kt., Nr. 3K-3-82 7/2000, kat. 37; 2001 m. sausio 22 d. nutart c. b. L. Drevinskien v. L R. Drevinskien, Nr. 3K-3-25/2001, kat. 115; 2001 m. sausio 22d. nutart c. b. A. Alekeviius v. UAB Pas Juozap", Nr. 3K-348/2001, kat. 94.1; 2001 m. vasario 28 d. nutart c. b. E. Kaniauskas v. V. Vilkas, Nr. 3K-3-221/2001, kat. 94.3; 2001 m. kovo 27d. nutart c. b. A. Storpirtien v. D. Krasauskiens individuali mon, Nr. 3K-3-371/2001, kat. 94;1; 2001 m. gegus 9 d. nutart c. b. J. Vaivilien v. UADB Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115; 2001 m. spalio 15 d. nutart c. b. AB Alita" v. Alytaus apskrities valstybin mokesiu inspekcija, Nr. 3K-3-967/2001, kat. 126; 2001 m. rugsjo 17d. nutart c. b. V. Kavleiskis v. AB Vilma", Nr. 3K-3-820/2001, kat. 2.11.
455
jant, vadinami netinkamais rodymais (angl. incompetent evidence). Belgijos CK 1341 straipsnis draudia odinius liudytoj parodymus, kai reikalavimo suma virija tris tkstanius frank. Pranczijos CK 1341 straipsnis draudia liudytoj parodymus, kai sutarties suma virija penkis rkstanius frank, o sutartis nebuvo sudaryta ratu1. Bendrojoje teisje draudiama remtis liudytoj parodymais siekiant rodyti, kad raytins sutarties tekstas (turinys) yra ginytinas ar keistinas, nes sudarydama sutart alis neva turjusi omenyje visai k kita. Anglijos ir JAV civiliniuose procesuose tai vadinama odini rodym taisykle (angl. parol evidence rule). Taiau usienio valstybi civiliniame procese yra ir rodym leistinumo taisykls iimi. Pavyzdiui, Pranczijoje reikalavimas rodinti tik raytiniais rodymais netaikomas, kai: 1) yra tam tikr netiesiogini raytini rodym, pavyzdiui, sutarties projektas, nepasiraytos sutarties egzempliorius, pato atvirukas, laikai ir panaiai (CK 1347str.); 2) raytini rodym nemanoma gauti, nes jie ding per gaisr, stichin nelaim, juos sunaikinusi kita alis ar kiti asmenys ir panaiai; 3) viena alis teigia, kad kita alis j apgavus ir sutartis sudaryta apgaule; 4) alys sutartimi atsisak remtis tik raytiniais rodymais rodindamos, kad sutartis sudaryta2. Italijos CK 2721-2726 straipsniuose taip pat nurodomi atvejai, kai sudarius sutart galima rodyti tik remiantis raytiniais rodymais. Taiau i taisykl netaikoma, kai: 1) neetika reikalauti sutart sudaryti ratu, pavyzdiui, tarp artimj giminaii; 2) raytini rodym objektyviai nemanoma gauti, pavyzdiui, jie sudeg per gaisr; 3) sutarties objektyviai nebuv manoma sudaryti ratu, pavyzdiui, skstant laivui; 4) yra kit, netiesiogini raytini rodym; 5) alis raytin dokument praradusi ne dl savo kalts, pavyzdiui, jis buvs pavogtas3. Panaios iimtys, suteikianios galimyb remtis liudytoj parodymais, numatytos ir Lietuvos CK 1.93 straipsnio etojoje dalyje, kur
1 2 3
Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 320. Ten pat. P. 322-323. Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 217-218.
456
liudytoj parodymai leidiami rodinjant sandorio sudarymo ar vykdymo fakt, kai: 1) yra kitoki raytini, nors ir netiesiogini, sandorio sudarymo (ar jo vykdymo) rodym; 2) sandorio sudarymo (ar jo vykdymo) fakt patvirtinantys raytiniai rodymai yra prarasti ne dl alies, praanios leisti remtis liudytoj parodymais, kalts; 3) atsivelgiant sandorio sudarymo (ar jo vykdymo) aplinkybes, objektyviai nebuvo manoma sandorio (ar jo vykdymo) forminti ratu; 4) draudimas remtis liudytoj parodymais prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams. Valstybse, kur pripastamas absoliutus laisvo rodym vertinimo principas, pavyzdiui, vedijoje, rodym leistinumo taisykls nra. odini rodym taisykls iimi yra ir bendrojoje teisje1. Nustatant rodinjimo priemoni leistinum, reikt remtis lex fori, t. y. bylos nagrinjimo vietos teise. Taiau dokumento rodomoji galia turt bti nustatoma pagal jo idavimo vietos teis, o sandoriui rodyti raytiniai rodymai turt bti privalomi tik kai pagal vietos teis jis privaljo bti sudarytas ratu. Treias rodinjimo priemoni leistinumo aspektas, kad tam tikroms aplinkybms nustatyti galimi tik atitinkami raytiniai rodymai ar kitos rodinjimo priemons. Pavyzdiui: - fizinio asmens psichikos bkl gali bti nustatoma tik teismo psichiatrine ekspertize. Todl pilieio pripainimo neveiksniu byloje btina rodinjimo priemon yra eksperto ivada, pateikiama atlikus teismo psichiatrin ekspertiz (CPK 466 str.); - darbingumo netekimas ir jo laipsnis gali bti rodinjami tik medicinins socialins ekspertizs komisijos aktu (Vyriausybs 1992 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 123 patvirtinti Valstybins medicinins socialins ekspertizs komisijos laikinieji nuostatai)2; testatoriaus valia gali bti rodinjama tik statyme numatytos formos ir turinio testamentu (CK 5.27-5.30 str.); - nelaimingo atsitikimo priskyrimas prie draudiminio vykio gali bti rodytas tik 1999 m. gruodio 23d. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo 6 straipsnio antrojoje dalyje numatytais raytiniais rodymais3;
1 2 3
Evidence: Its History and Policies. P. 276-298. inios. 1992. Nr. 13-368. inios. 1999, Nr. 110-3207.
457
aplinkybs, kurios gali bti vejo jra, krovini siuntj, krovini, gavj ir keleivi atsakomybs pagrindas, patvirtinamos specialios formos ir turinio aktais ir kitais rodymais (Prekybins laivybos statymo 69 str. l d.); aplinkybs, kurios gali bti geleinkelio mons, keleivi, krovini siuntj (gavj) atsakomybs pagrindas, patvirtinamos specialios formos ir turinio aktais ir kitais rodymais (l996 m. birelio 4d. Geleinkeli transporto kodekso 74 str. 2d.) 1 ; draudimo sutarties sudarym patvirtina oficialus dokumentas draudimo polisas, o draudiminius vykius patvirtina oficials rodymai (CK 6.989 str. 2 d., Draudimo statymo 2 str.). statyme nurodyt fakt rodinjimas tam tikromis, statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis vadinamas rodinjimu remiantis btinais rodymais (angl. indispensable evidence). Sprendimas, kurio teismas nepagrindia statymo numatytomis btinomis rodinjimo priemonmis, yra neteistas ir nepagrstas, todl turi bti naikinamas. Taiau reikalavimas remtis privalomais rodymais nedraudia ir kit rodinjimo priemoni. Pavyzdiui, fizinio asmens pripainimo neveiksniu byloje, be eksperto ivados, kaip btinos rodinjimo priemons galimi ir kiti rodymai, pavyzdiui, liudytoj parodymai, raytiniai rodymai. iuo atveju kiti rodymai, palyginti su btinais, yra tik papildomi. Kadangi jokie rodymai neturi teismui i anksto nustatytos galios (iskyrus statymo numatytas iimtis), tirdamas papildomus jis gali patikrinti, ar btini rodymai tikrai patvirtina rodinjamus faktus. Vadinasi, rodymais (angl. evidence; pranc. preuves; vok. Beweismittel) galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka visus keturis aptartus poymius. Trkstant bent vieno poymio, faktiniai duomenys nra rodymai. Taigi rodymai civiliniame procese yra bet kokia statymo nustatyta tvarka surinkta, itirta ir vertinta informacija, galinti patvirtinti reikmingus bylai faktus. 23.5 RODYM KLASIFIKACIJA rodymai klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus. rodym skirstymas ris turi ne tik teorin, bet ir praktin reikm: tik inant, kokios ries rodym reikia byloje, taip pat kokios ries yra konkretus byloje jau esantis rodymas, galima teisingai nustatyti visas bylos aplinkybes.
1
inios. 1996, Nr. 59-1402.

458
Pagal rodym turinio, t. y. informacijos, santykio su rodomuoju faktu pobd rodymai skirstomi tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiais (angl. direct evidence; pranc. preuve tmoignale; vok. unmittelbarer Beweis) laikomi rodymai, kuriuos ityrus galima daryti kategorik ir vienintel ivad dl rodomojo fakto. Tarp tiesioginio rodymo ir rodomojo fakto yra tiesioginis vienareikmis ryys, nekeliantis joki abejoni ir nesudarantis joms prielaid. Pavyzdiui, testamentas yra tiesioginis testatoriaus valios patvirtinimo rodymas; raytin sutartis yra tiesioginis tam tikro sandorio sudarymo rodymas, sudauytas automobilis yra tiesioginis alos rodymas ir t.t. Kai byloje surinkti tiesioginiai rodymai, rodinti paprastai lengviau, nes dl rodomj fakt, patvirtinam tiesioginiais rodymais, abejoni nebekyla. Paprastai tam tikram faktui patvirtinti pakanka vieno tiesioginio rodymo. Pavyzdiui, raytin paskolos sutartis yra pakankamas ali sutartini santyki patvirtinimo rodymas. Taiau nereikia perdti tiesiogini rodym reikms. Visais atvejais tiesioginius rodymus btina gretinti, lyginti su kitais byloje esaniais rodymais, sitikinti, kad tarp j nra prietaravim, tikrinti, ar tiesioginiai rodymai yra tikri, nesuklastoti. Kita vertus, reikia turti omenyje, kad viena alis gali ginyti kitos alies pateiktus tiesioginius rodymus, pavyzdiui, reikalauti pripainti sutart ar testament negaliojaniu, pareikti, kad dokumentas, kuris yra tiesioginis rodymas, ess suklastotas, ir t.t. Tokiu atveju teismas turi rinkti ir tirti kitus rodymus, tarp j ir netiesioginius. Tiesioginiai gali bti ir raytiniai, ir daiktiniai, ir odiniai (liudytoj parodymai) rodymai. Vertinant tiesioginius raytinius ar daiktinius rodymus, galimi du atvejai. Pirma, juos vertindamas gali suklysti pats teisjas, pavyzdiui, neatidiai apirjs. Antra, jie gali bti suklastoti. Vertinant tiesioginius liudytojo parodymus, pavyzdiui, tvirtinim, kad tam tikr vyk jis mats asmenikai, reikia turti omenyje keturis dalykus. Pirma, stebdamas vyk, liudytojas galjo suklysti. Antra, tam tikras svarbias aplinkybes liudytojas galjo pamirti. Treia, dl tam tikr motyv liudytojas gali nesakyti visos tiesos. Ketvirta, liudytojas, duodamas parodymus, savo tikruosius spdius gali nevisikai adekvaiai idstyti, t. y. galimi liudytojo spdi perteikimo ikraipymai1. Taigi net ir vertindamas tiesioginius rodymus teismas turi bti labai atidus ir beslygikai jais nepasikliauti. Netiesioginiais rodymais (angl. indirect evidence; pranc. preuve indirecte; vok. Indizienbeweis) laikoma informacija, daugiareikmikai
Evidence: Its History and Pohcies P. 132-133.
459
susijusi su rodomuoju faktu. Dl ios prieasties remiantis vienu netiesioginiu rodymu negalima daryti vienintels ir kategorikos ivados dl rodomojo fakto. iuo atveju darytina tik prielaida, kad viena i keli galim versij yra tikresn. Pavyzdiui, jeigu alys paskolos sutarties ratu nesudar, o pinigai buvo pervesti patu, pato perlaidos kvitas laikomas netiesioginiu sandorio sudarymo rodymu. Remiantis netiesioginiais rodymais rodinjama ilgiau, nes tiesioginei ivadai reikia surinkti visus netiesioginius rodymus. Pavyzdiui, jeigu tvysts nustatymo byloje ekspertai pateikia ivad, kad, esant nustatytoms atsakovo ir vaiko kraujo grupms, atsakovo tvyst yra galima, teismas gali remtis tokia eksperto ivada nustatydamas tvyst, kai ir kiti rodymai byloje patvirtina prielaid atsakov esant vaiko tv. Kartais byloje gali bti tik netiesiogini rodym, taiau, kai nra j prietaravim ir vis j pagrindu galima daryti vien, galutin ivada, teismas gali priimti sprendim remdamasis vien netiesioginiais rodymais. Pavyzdiui, tvysts nustatymo byloje surinkus rodymus, patvirtinanius bendr atsakovo ir vaiko motinos gyvenim ir kio tvarkym iki vaiko gimimo arba vaiko aukljim ir ilaikym, taip pat esant eksperto ivadai, kad atsakovas gali bti vaiko tvas, teismas gali patenkinti iekin dl tvysts nustatymo. Netiesiogini rodym byloje visada turi bti surinkta pakankamai, t. y. tiek, kad bt paalinta kit prielaid galimyb ir likt vienintel galima prielaida. Negalima teigti, kad tiesioginiai rodymai yra svaresni u netiesioginius. Kai tiesioginis rodymas vienintelis, jo reikm ir vert sumaja, nes daugiau galimybi suklysti j vertinant. Kuo daugiau netiesiogini rodym, tuo suklydimo galimyb juos vertinant maesn. Kita vertus, tiesioginiai rodymai i ties ne tokie jau dani. Pavyzdiui, rodyti asmens tyios tiesioginiais rodymais beveik negalima, nes tiesioginis tyios rodymas yra tik paties asmens paaikinimas ir prisipainimas. Todl tyia paprastai rodoma netiesioginiais rodymais, o tai gali bti asmens veiksmai iki tam tikros veikos (pasirengimas, kt.), odiai, elgesys veikos metu, veiksmai po veikos1. Pagal informacijos susidarymo ir atsiradimo pobd rodymai skirstomi pirminius ir ivestinius. Pirminiais laikomi rodymai, atsirad tiesiogiai i rodomojo fakto. Antai pirminiai rodymai (angl. original evidence; pranc. preuve originale; vok. Beweismaterial) yra vairi dokument originalai, vyk maiusio liudytojo parodymai, per autoavarij padaryti mainos defektai ir t. t.
1
Evidence: Its History and Policies. P. 142.

460
Ivestiniai rodymai yra informacija, gauta ne tiesiogiai i rodomojo fakto, o i kit, tarpini altini. Pavyzdiui, ivestiniais rodymais laikomos dokument kopijos, vykio nemaiusio, taiau girdjusio apie j i kito konkretaus asmens liudytojo parodymai. Labai svarbu nustatyti, rodymas yra pirminis ar ivestinis. Paprastai turi bti pateikiami pirminiai rodymai, pavyzdiui, dokument originalai (CPK 198, 202 str.)1. JAV ir kit usienio valstybi civiliniame procese toks reikalavimas vadinamas geriausio, t. y. pirminio, rodymo taisykle (angl. best evidence rule; pranc. preuve originale; vok. primares Beweismittel). Pirminiame rodyme daniausiai yra visa, neisklaidyta informacija apie fakt, todl j paprasiau vertinti. Tuo tarpu ivestiniuose rodymuose gali nebebti visos, isamios informacijos apie fakt, nes dalis jos gali dingti. Pavyzdiui, akcinink susirinkimo protokolas (stenograma), bdama pirminis rodymas, apima vis informacij apie susirinkimo eig. Tuo tarpu tokio susirinkimo protokolo iraas pateikt tik dal informacijos. Kartais byloje galima remtis tik ivestiniais rodymais, pavyzdiui, kai dokument originalai ding arba j nemanoma pateikti teismui. Tiriant ir vertinant ivestinius rodymus, reikia patikrinti, kaip jie susidar, i koki tarpini altini, kokiomis slygomis buvo gauti, ar nra ivestini ir kit byloje esani rodym prietaravim ir t.t. (CPK 202 str.). Pagal altin rodymai yra skirstomi asmeninius, daiktinius ir mirius. Asmeniniais rodymais laikomi tokie, kuri atsiradimo altinis yra fizinis asmuo. Asmeniniai rodymai yra ali ir treij asmen paaikinimai ir liudytoj parodymai. iuose rodymuose esanti informacija paprastai perduodama odiu. Asmeniniai rodymai gali bti pateikiami ir ratu, pavyzdiui, raytiniai ali paaikinimai, liudytoj parodymai, gauti nustatyta tvarka (CPK 186, 195 str.). Daiktiniais rodymais laikomi materials objektai, kuriuose gldi informacija, pavyzdiui, daiktai, dokumentai. Miriais yra laikomi rodymai, atsirandantys kaip fizinio asmens veiklos padarinys, taiau kuriuose gldinti informacija yra perduodama ne odiu, o ireikiama tam tikrais enklais, ratu. Mirs yra raytiniai rodymai2 ir eksperto ivada.
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis c. b. O. Rklaitien v. Kauno miesto valdyba ir kt., Nr. 3K-3-1,37/2000, kat. 36; 2002 m. birelio 24 d. nutartis c. b. ADB Preventa" v. UAB DK Baltic polis", Nr, 3K-3-903/2002, kat. 54. 2 Isamiau r: Documentary Evidence / by Ch. Style, Ch. Hollander. London: Longman, 1993.
1
461
Pagal rodomj gali rodymai skirstomi rodymus, turinius didesn rodomj gali, arba prima facie rodymus, ir rodymus, turinius prast rodomj gali. Prima facie rodym institutas yra laisvo rodym vertinimo principo iimtis. Proceso ekonomikumo ir operatyvumo sumetimais statym leidjas nustat, kad dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen nevirijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliam formos reikalavim, laikomi oficialiais raytiniais rodymais ir turi didesn rodomj gali. Oficiali raytini rodym rodomj gali statymas gali suteikti ir kitiems dokumentams (CPK 197 str. 2d.)1. Taigi raytinis rodymas gali bti pripaintas oficialiu tik esant tokioms slygoms: 1) jis iduotas statyme numatyt subjekt, t. y. valstybs ar savivaldybi institucij ar kit statyme numatyt subjekt, pavyzdiui, notaro; 2) statyme numatyti dokument idav subjektai nevirijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teiss aktuose nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus. i rodym didesn rodomoji galia reikia, kad aplinkybs, nurodytos oficialiuose raytiniuose rodymuose, laikomos visikai rodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esaniais, iskyrus liudytoj parodymus, rodymais. Taiau draudimas remtis liudytoj parodymais siekiant paneigti oficiali raytini rodym tikrum, nra absoliutus. Pirma, liudytoj parodymai galimi siekiant rodyti oficialaus raytinio rodymo formos ar trinio trkum, jo suklastojimo fakt. Antra, draudimas remtis liudytoj parodymais netaikomas, jeigu tai prietaraut siningumo, protingumo ir teisingumo principams. Kai kuriuose statymuose specialiai nurodoma, kad vieni ar kiti dokumentai turi prima facie rodomj gali. Tokiais rodymais statymas pripasta konkreius, pavyzdiui, juridini asmen registro iduotus dokumentus (CK 2.71 str. 3 d.), hipotekos registro duomenis (CK 4.185 str. 5 d.), notaro patvirtintus dokumentus (Notariato statymo 26 str. 2d.).
1 Herlitz G. N. The Meaning of the Term Prima Facie" // Lomsian Law Review. 1994, vol. 55, p. 391-408.
462
DVIDEIMT KETVIRTAS SKYRIUS KONKREIOS RODINJIMO PRIEMONS 24.1 ALI IR TREIJ ASMEN PAAIKINIMAI Viena daniausiai praktikoje pasitaikani rodinjimo priemoni yra ali ir treij asmen paaikinimai (CPK 186str.). odinio proceso atveju bylos nagrinjimas i esms visada pradedamas ali ir treij asmen paaikinimais (CPK 249 str. 2 d.). Paprastai byloje dalyvaujantys asmenys geriausiai ino bylos aplinkybes, buvusias prie ikeliant byl teisme. Be to, neretai btent i asmen konkrets veiksmai, j pai matyti ar girdti faktai sukr, pakeit ar nutrauk materialiuosius teisinius santykius, dl kuri ir kilo teisinis ginas. ios rodinjimo priemons ypatumas, kad alys ir tretieji asmenys yra teisikai suinteresuoti bylos baigtimi. Btent dl nurodytos prieasties j paaikinimus btina vertinti itin atsargiai. Taigi ne be reikalo CPK 186 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodoma, kad ali ir treij asmen pateikiami jiems inom bylai reikming aplinkybi paaikinimai turi bti tikrinami ir vertinami teismo kartu su kitas byloje esaniais rodymais. Kadangi bylos alys geriausiai ino bylos aplinkybes, j paaikinim teisingumas ir isamumas turi lemiam reikm greitam ir operatyviam bylos teisminiam inagrinjimui, t. y. kuo isamesni yra alies paaikinimai, tuo aikesn yra alies reikalavim apimtis ir aplinkybs, kuriomis patvirtinti galt bti pateikta papildom rodym. Dl nurodyt prieasi i rodinjimo priemon btina vertinti kaip svarbiausi informacijos apie reikmingas nagrinjamai bylai aplinkybes altin. Kita ios rodinjimo priemons ypatyb, kad ali ir treij asmen paaikinimais gyvendinamas rungimosi principas civiliniame procese, nes aikindama bylos aplinkybes alis nori rodyti savo reikalavim pagrstum, t. y. siekia sau palankaus teismo sprendimo. ali ir treij asmen paaikinimais i esms vykdoma CPK 178 straipsnyje nustatyta rodinjimo pareiga, todl darytina ivada, kad pateikti paaikinimus yra byloje dalyvaujani asmen ne tik teis, bet (tam tikru poiriu) ir pareiga. Pagal CPK 186 straipsn alys ir tretieji asmenys jiems inomas bylai reikmingas aplinkybes iaikina teisme per apklaus. Prie apklausiamas, byloje dalyvaujantis asmuo privalo prisiekti.
463
RODYMAI C I V I L I N I A M E PROCESE
Byloje dalyvaujanio asmens priesaika yra naujas reikinys ms procesiniame statyme. Prie tai galiojs CPK alims ir tretiesiems asmenims nenumat jokios atsakomybs u pateiktus paaikinimus, nors liudytojai buvo ratu spjami dl baudiamosios atsakomybs u i anksto inomus melagingus parodymus. Taigi pagal CPK 186 straipsnio etj dal prie apklausiamas byloje dalyvaujantis asmuo prisiekia padjs rank ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos: A, (vardas, pavard), garbingai ir siningai pasiadu sakyti ties byloje." Prisieks asmuo pasirao priesaikos tekst. alys gali bti apklausiamos parengiamajame posdyje (CPK) 230 str. l d.), taiau prie apklaus jos neprisiekia, nes ioje stadijoje rodymai netiriami. Teikti paaikinimus yra byloje dalyvaujanio asmens ne tik teis, bet ir pareiga, todl ios teisins pareigos vykdymas gali bti utikrinamas tam tikra prievarta. aliai ar treiajam asmeniui u duotos priesaikos sulauym gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda. Kita vetus, ie asmenys gina savo teises ir interesus, todl negalima j versti teikti paaikinimus prie save (Konstitucijos 31 str.). Nurodyta Konstitucijos nuostata tvirtinta CPK 188 straipsnyje, numataniame, kad alys ir tretieji asmenys turi teis atsisakyti apklausos ar atsakym tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikt paaikinimus prie save, savo eimos narius ir artimuosius giminaiius. CK 3.135 straipsnyje artimaisiais giminaiiais pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys). alies ir treiojo asmens eimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat alies ar treiojo asmens sutuoktinis arba sugyventinis (partneris) arba sutuoktinio tvai. Tokiais atvejais asmens galimyb teikti teismui paaikinimus tiesiogiai priklauso jo giminysts ar eimini ryi su byloje dalyvaujaniais asmenimis ir sutikimo (ar nesutikimo) dalyvauti apklausoje ar atsakyti tam tikrus teismo ar byloje dalyvaujani asmen klausimus. Tai, kad asmuo atsisako apklausos ar nenori atsakyti tam tikr klausim, paymima teismo posdio protokole. Be pagrindo atsisaks apklausos asmuo gali bti nubaustas u priesaikos sulauym. Taigi u atsisakym pateikti nurodyto pobdio paaikinimus, byloje dalyvaujantiems asmenims negali bti taikomos teisins sankcijos. Byloje dalyvaujani asmen priesaika buvo numatyta ir tarpukario Lietuvoje, taiau tuo metu priesaikos paskirtis buvo kitokia. Pagal Civilins teisenos statymo 115 ir 117 straipsnius teismas, esant atitinkamam bylinink susitarimui, galjo sprsti byl remdamasis vieno i bylinink priesaika, kuri buvo pripastama rodymu ir negaljo bti
464
KONKREIOS RODINJIMO PRIEMONS
griaunama jokiais kitais rodymais. Kita vertus, reikia paymti, kad 1 bylinink priesaika leista ne visais atvejais . iais laikais alies priesaika, kaip didesn rodomj gali turintis rodymas, yra ilikusi Ispanijoje, Italijoje, Pranczijoje. Panaiai kaip ir ms civiliniame procese priesaika suvokiama Vokietijoje, Austrijoje, vedijoje. Ms proceso statyme tai naujas institutas, todl praktinis priesaikos taikymas i pradi gali sukelti vairi keblum, pavyzdiui, bus nelengva nustatyti jos sulauymo fakt. Byloje dalyvaujantys asmenys paaikinimus pateikia pradjus byl nagrinti i esms, i karto po posdio pirmininko praneimo apie byl (CPK 249 str. 2 d.). Paaikinimai teikiami odiu, taiau rodinjimo priemon gali bti ir ali bei treij asmen raytiniai paaikinimai, jeigu jie prisiek teismui (CPK 186 str. 2d.). Raytiniai paaikinimai galimi, kai alys ar tretieji asmenys negali atvykti teism. Taip pat byloje dalyvaujani asmen paaikinimai gali bti gaunami teisminio pavedimo ar rodym utikrinimo tvarka (CPK 174, 221, 806 str.). I alies ar treiojo asmens, dl svarbi prieasi negalinio atvykti teismo posd, teismas turi teis pareikalauti raytini paaikinim arba iimtiniais atvejais iklausyti jo buvimo vietoje. Vis dlto, alys ir tretieji asmenys, pateik raytinius paaikinimus, turi teis dalyvauti teismo posdyje nagrinjant byl i esms ir pateikti paaikinimus odiu. Ratu pateikti paaikinimai teismo posdyje perskaitomi balsu - itaip gyvendinami odinio proceso ir tiesioginio dalyvavimo principai (CPK 14-15 str.). Pirmiausia teismas iklauso iekovo ir su juo dalyvaujanio treiojo asmens paaikinim, paskui - atsakovo ir su juo dalyvaujanio treiojo asmens paaikinim. rodymais pripaintini tik pateiktos inios ar informacija apie bylai reikmingas aplinkybes. alys ir tretieji asmenys gali pateikti paaikinimus sakydami baigiamsias kalbas ir replikas (CPK 253-254 str.). Be to, byloje dalyvaujantys asmenys turi teis pateikti vieni kitiems klausimus (CPK 249 str. 2 d.). Teismas privalo iklausyti paaikinimus, taiau pradjus teikti paaikinimus apie aplinkybes, nesusijusias su nagrinjamos bylos esme, posdio pirmininkas turi teis nustatyti kalb trukm, o j paeidus nutraukti byloje dalyvaujant asmen (CPK 255 str.). Sali ir treij asmen vertinimai, nuomons, splions, jausmai teikiant paaikinimus negali bti pripastami rodymais. Teismas privalo i pateiktos vairiapuss ir daugialyps informacijos atrinkti bylai reikmingus duomenis. ali ir treij asmen paaikinimus galima skirstyti dvi ris - tvirtinimus ir pripainimus.
Civilines teisenos statymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 363-364.
465
Tvirtinimas - tai ali ir treij asmen pateikta informacija, kuria siekiama rodyti faktus, sudaranius reikalavimo ar atsikirtimo pagrind. Pavyzdiui, pareiks iekin dl paskolos grinimo, iekovas tvirtina, kad atsakovas iki iol nevykd savo prievols grinti pinigus, savo ruotu atsakovas pateikia paskolos ratel ir tvirtina, jog paskola yra grinta. Paprastai tvirtinimai atitinka tvirtinanio asmens interesus. Pripainimas - tai byloje dalyvaujani asmen teikiama informacija, kuria patvirtinamos aplinkybs, esanios prieingos alies reikalavim ar atsikirtim pagrindas. alys turi teis pripainti faktus, kuriais prieinga proceso alis grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 187 str. l d.). Skirtingai negu tvirtinimas, pripainimas neatitinka fakt pripastanios alies interes. Paymtina, kad gali bti pripastami ne bet kokie, o tik tokie faktai, kuriais prieinga alis grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus. alis, kurios pateikus faktus prieinga alis pripasta, atleidiama nuo pareigos rodinti pripaintus faktus, o patys faktai tampa nustatyti ir toliau nerodinjami. Pavyzdiui, paskolos grinimo byloje atsakovui pripainus, kad jis pasira skolos sutart, iekovas atleidiamas nuo pareigos rodinti sutarties sudarymo fakt. Atkreiptinas dmesys, kad alies tam tikro fakto pripainimas nra teismui privalomas. Teismas gali pripainti atitinkam fakt nustatytu tik sitikins, kad alies fakto pripainimas atitinka bylos aplinkybes ir nra jos pareiktas dl apgauls, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslpti ties (CPK 187 str. 2d.). Nustats nurodytas aplinkybes, teismas atsisako pripaint fakt laikyti rodytu. Pripainimas gali bti ireiktas tiek ratu procesiniuose ar paruoiamuosiuose dokumentuose, tiek ratu pateiktuose alies paaikinimuose. Tokiais atvejais teismas privalo sitikinti, ar tok dokument tikrai yra raiusi pati alis, ar nra CPK 187 straipsnio antrojoje dalyje nurodyt aplinkybi. Be to, tokie paaikinimai (pripainimai) galimi ir notarine forma, nes Notariato statymo 26 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad notaro patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir nerodinjami, iki ie dokumentai (ar atitinkamos j dalys) statym nustatyta tvarka bus pripainti negaliojaniais. Faktai gali bti pripainti ir ne teisme ar procesiniuose dokumentuose, taiau toks pripainimas yra rodomasis faktas ir j dar reikia rodyti. Fakto pripainimo negalima tapatinti su iekinio pripainimu. Tai, kad atsakovas pripaino tam tikr fakt, visai nereikia, jog jis pripasta visus iekinio reikalavimus pagrstais. Pavyzdiui, atsakovas gali pripainti gavs i iekovo tam tikr sum, taiau tai savaime nereikia, kad jis nurodyt sum vis dar yra skolingas iekovui. Atsakovas gali rodinti (tvirtinti), kad pinigai buvo grinti laiku. Pripastant
466
KONKREIOS RODINJIMO PRIEMONES
fakt gyvendinamas rungimosi principas, nes pripaintos aplinkybs nereikia rodinti (CPK 182 str. 5 p.), o pripastant iekin gyvendinamas dispozityvumo principas. 1964 m. CPK 186 straipsnyje buvo numatyta teismo galimyb baigti nagrinti byl i esms, jeigu atsakovas pripasta iekin ir yra itirtos visos bylos aplinkybs bei atsivelgta byloje dalyvaujani asmen nuomon. Naujajame CPK atitinkamos nuostatos nra, taiau esant tokioms aplinkybms teismas turi teis nutraukti rodym tyrim ir baigti nagrinti byl i esms (CPK 251 str.). Teisme tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims atstovauja atstovai. Ilgai teism praktikoje nebuvo vieningos nuomons dl atstovo paaikinim, pateikt teismo posdyje, pripainimo rodinjimo priemone, taiau Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenumas 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 2 Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso norm, reguliuojani rodinjim, taikymo teism praktikoje" 2 punkte nurod, kad teismai gali pripainti rodymais fizini asmen atstov pagal statym ir juridini asmen vadov paaikinimus, o fizini ir juridini asmen atstov, turini atitinkamus galiojimus, paaikinimai gali bti pripastami rodymais, kai teismo posdyje nedalyvauja juridinio asmens vadovas arba galiojim idavs fizinis asmuo1. Tuo tarpu CPK 186 straipsnyje jau nurodyta, kad alies apklausai yra prilyginama atstovo, vieno i bendrinink (procesinio bendrininkavimo atveju) ir tikrosios kins bendrijos nario arba individualios (personalins) mons savininko, kai bylos alis yra kin bendrija arba individuali (personalin) mon, apklausa. Taigi fizini ir juridini asmen atstov, turini galiojimus atlikti visus procesinius veiksmus, paaikinimai, kaip rodinjimo priemon, yra tiesiogiai nurodyti statyme (CPK 52, 54-55 str.). Kai juridini asmen bylas veda j organai arba dalyviai, veikiantys pagal statymus ir steigimo dokument jiems suteiktas teises ir pareigas, pripastama, kad byl veda pats juridinis asmuo. Pavyzdiui, udarosios akcins bendrovs administracijos vadovo (generalinio direktoriaus), kuris yra bendrovs atstovas pagal statym, paaikinimai yra pripaintini bendrovs (juridinio asmens) paaikinimais. Tokioje byloje dalyvaujani ir CPK 55 straipsnio antrojoje ir treiojoje dalyse nurodyt bendrovs atstov nustatyta tvarka pateikti paaikinimai bt rodinjimo priemon tik jeigu teismo posdyje nedalyvaut bendrovs administracijos vadovas, nes alys ir tretieji asmenys teikia paaikinimus tiesiogiai ar per atstovus (CPK 177 str. 2d.).
1 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir baudiamosiose bylose 1995-2000. Vilnius, 2001. P. 8.
467
Todl alies ir treiojo asmens atstovas, kurio paaikinimai yra prilyginti alies ar treiojo asmens apklausai, neturi prisiekti nustatyta tvarka. Be to, alies ir treiojo asmens apklausai prilyginami vieno i bendrinink paaikinimai, kai kiti bendrininkai, esant privalomam procesiniam bendrininkavimui (CPK 44 str. 3 d.), kvieiami neatvyksta teismo posd. alies ar treiojo asmens apklausai prilyginami tikrosios kins bendrijos nario arba mons savininko paaikinimai, kai bylos alis ar treiasis asmuo yra kin bendrija arba individuali (personalin) mon. Tokia galimyb kyla i materialiosios teiss norm, numatani, kad individuali (personalin) mon nuosavybs teismis priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtins nuosavybs teismis (moni statymo 7 str. l d.), o tikroji kin bendrija yra visikos turtins atsakomybs mon, steigta bendrosios jungtins veiklos sutartimi (moni statymo 8 str. l d.). Tai gali bti taikoma ir komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos tikrajam nariui, nes jis pagal bendrijos prievoles solidariai atsako visu savo turtu (moni statymo 9 str. l d.). Valstybs ir savivaldybi institucijos statym numatytais atvejais gali bti traukiamos teismo arba savo iniciatyva sitraukti proces, kad pateikt ivad byloje (CPK 49 str.). Atkreiptinas dmesys tai, kad i institucij atstov paaikinimai, kuriais yra pateikiama ivada, nra rodinjimo priemon. Toks informacijos (ivados) pateikimas tra ivada, susijusi su vieojo intereso gynimu, pavyzdiui, Vaiko teisi apsaugos tarnybos ivada dl vaiko gyvenamosios vietos. ali ir treij asmen paaikinimai teismo tiriami ir vertinami kartu su kitais byloje esaniais rodymais, atsivelgiant tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys paprastai geriausiai ino bylai reikmingas aplinkybes, taiau, kita vertus, materialiuoju teisiniu poiriu yra ir labiausiai suinteresuoti bylos baigtimi. Skirtingai nei kontinentins teisins sistemos valstybse, bendrosios teiss alyse byloje dalyvaujantys asmenys yra priskiriami prie liudytoj ir tai suteikia galimyb patikrinti j kompetencij ir parodym tikrum (teisingum). Tai, kad ms CPK kartu su priesaika numatyta ir atsakomyb u priesaikos sulauym, leidia daryti ivad, jog ir Lietuvos civiliniame procese ali bei treij asmen paaikinimai tam tikru atvilgiu yra prilyginami liudytoj parodymams. Anglijoje ir JAV ali paaikinimai, liudytoj parodymai ir eksperto ivada sudaro vien rodinjimo priemon - liudytoj parodymus1.
P e a . A . Cit. op. P . 147-149.
468
24.2 LIUDYTOJ PARODYMAI Liudytoju laikomas bylos baigtimi teisikai nesuinteresuotas fizinis asmuo neatsivelgiant jo ami ar giminysts ry su byloje dalyvaujaniais asmenimis, kuris yra aukiamas teism duoti parodymus apie jam inomas reikmingas ir turinias ry su byla aplinkybes (CPK 189str.). Liudytojas yra rodym altinis, o liudytojo parodymai (odiniai jam inom bylos aplinkybi paaikinimai) yra rodinjimo priemon. Paprastai liudytojas gali bti kiekvienas bet kurio amiaus teisikai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, kuriam yra inomos kokios nors bylai reikmingos aplinkybs, taiau liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi gali pasireikti vairiai, pavyzdiui, jis gali bti vienos alies giminaitis, artimas draugas, kaimynas ar bendradarbis. Vis dlto nurodytos aplinkybs nra klitis tok asmen apklausti teisme kaip liudytoj, bet jo parodymus teismas turi vertinti labai atsargiai, atsivelgdamas j ry su kitais rodymais. Tad prie iklausydamas liudytojo parodymus teismas visada privalo isiaikinti jo santykius su byloje dalyvaujaniais asmenimis ir kitas svarbias aplinkybes, galinias paveikti liudytojo parodymus, t. y. teismas privalo isiaikinti, ar liudytojas yra tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 192str. 5d.). Asmuo, kurio subjektines teises ir pareigas gali tiesiogiai paveikti byloje priimtas teismo sprendimas, negali bti apklausiamas kaip liudytojas. Liudytoj, kuris tiesiogiai teisikai suinteresuotas bylos baigtimi, btina traukti byl kaip byloje dalyvaujant asmen1 arba sprsti dl netinkamos alies pakeitimo (CPK 45 str.), bendrininko traukimo (CPK 43 str. 2 d.) arba asmens traukimo byl kaip treiojo asmens (CPK 47 str. 2 d.). Kita vertus, teisjas, teismo posdio sekretorius, ekspertas ar vertjas, inantys tam tikras bylos aplinkybes, privalo nusialinti nuo savo funkcij byloje (CPK 64 str.) ir vliau turi bti apklausiami kaip liudytojai. Asmen, kurie negali bti apklausiami byloje kaip liudytojai, sraas pateikiamas CPK 189 straipsnio antrojoje dalyje. Vadovaujantis ia statymo norma, negali bti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai tokie asmenys: 1) atstovai civilinje byloje arba gynjai baudiamojoje byloje dl aplinkybi, kurias jie suinojo vykdydami atstovo arba gynjo pareiLAT CBS teisj kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartis c. b. M Bartaeviien v. Teismo antstoli kontora prie Kauno miesto apylinkes teismo, Nr 3K-3-674/1999, kat. 7.
1
469
gas (Advokatros statymo 40 str. l d.). Pastebtina, kad statymai nedraudia nurodytiems asmenims administracinse bylose duoti parodymus dl aplinkybi, kurias suinojo vykdydami atstovo (daniausiai advokato) pareigas. Administracin proces reglamentuoja ATPK ir Administracini byl teisenos statymas, numatantys atstovo dalyvavim administracinje byloje. Pagal Administracini byl teisenos statymo 15 straipsnio pirmosios dalies 3 punkt ir 16 straipsn administracines bylas nagrinja tiek bendrosios kompetencijos (apylinki), tiek specializuoti (administraciniai) teismai. iose bylose galioti atstovai (pagal pavedim) paprastai yra advokatai todl visai pagrstai ir administracinse bylose atstovai negali bti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai dl aplinkybi, kurias suinojo eidami atstovo pareigas. Toki nuostat galima paaikinti tuo, kad, Administracini byl teisenos statym mechanikai perkeltos 1964 m. CPK nuostatos, reglamentuojanios liudytojo padt. Esant tokiai padiai btina taikyti analogij (CPK 3 str. 5 d.) ir kaip liudytojai civilinje byloje dl aplinkybi, kurias suinojo eidami atstovo pareigas administracinje byloje, ie asmenys neapklausiami; 2) asmenys, kurie dl fizini ar psichikos trkum nesugeba teisingai suvokti bylai reikming aplinkybi arba duoti dl nurodyt aplinkybi teising parodym. iuo atveju galimyb aukti ir apklausti liudytojus priklauso nuo konkreios bylos aplinkybi ir fakt, kurie rodinjami tokio liudytojo parodymais. Pavyzdiui, kurnebylis negali bti apklausiamas dl aplinkybi, kurios gali bti tik igirstos, neregys dl aplinkybi, kurios gali bti tik pamatytos, taiau jie gali bti apklausiami dl aplinkybi, kurias jie patyr kitais jutimo organais. Kilus abejoni dl galimybs asmeniui, turiniam tam tikr fizini trkum, bti liudytojui konkreioje byloje, teismas gali skirti medicinin ekspertiz jo fizinei bklei nustatyti ir pavesti ekspertui atsakyti klausim, ar jis dl fizins negalios gali suvokti tam tikras bylos aplinkybes. Teism praktikoje daugiausia sunkum kyla dl asmen, turini psichikos trkum, galimybs teisingai suvokti bylos aplinkybes. Tokie asmenys yra link neadekvaiai vertinti tam tikras bylos aplinkybes, taiau tai savaime nereikia, kad neadekvaiai vertinamos visos aplinkybs. Pasitaiko, kad asmuo klaidingai suvokia tik dal bylos aplinkybi, o kitas vertina teisingai. Pavyzdiui, toks asmuo gali teisingai nurodyti automobil vairavus asmen ar autovykio laik. Todl teismas privalo itin kruopiai vertinti toki asmen duotus parodymus ir prireikus skirti teismo psichiatrin ar psichologin ekspertiz psichikos ar psichologinei bklei nustatyti ir pavesti ekspertui atsakyti klausim, ar kaip liudytojas kvieiamas asmuo gali adekvaiai suvokti matytas ar girdtas
470
aplinkybes ir atkurti vykius (Vyriausybs 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 712 patvirtintos Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins 1 ekspertizs organizavimo ir atlikimo tvarkos 3.4, 5.1 papunkiai) . Nurodytais atvejais asmens pripainimas (ar nepripainimas) neveiksniu dl sveikatos sutrikimo, kuris neleidia suprasti vyki, reikini, teikti paaikinim, neturi reikms jo galimybei dalyvauti byloje kaip liudytojui. Svarbus pats psichikos sveikatos sutrikimo faktas. Tam, kad asmuo negalt bti apklaustas kaip liudytojas, pakanka nors vienos i nurodyt aplinkybi - negaljimo tinkamai suprasti faktini aplinkybi arba negaljimo duoti dl j teising parodym; 3) dvasininkai - dl aplinkybi, kurias suinojo per tikiniojo ipaint. Pagal 1995 m. spalio 4 d. Religini bendruomeni ir bendrij statymo 5 straipsn2 valstyb pripasta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dal sudaranias tradicines Lietuvoje egzistuojanias religines bendruomenes ir bendrijas: lotyn apeig katalik, graik apeig katalik, evangelik liuteron, evangelik reformat, ortodoks (staiatiki), judj, sentiki, musulmon sunit ir karaim. Taigi nesvarbu, kokiai religinei bendruomenei ar bendrijai atstovauja, dvasininkas neturi teiss atskleisti aplinkybi, kurias suinojo per tikiniojo ipaint, taiau paymtina, kad ne visose religijose egzistuoja ipaintis, ms krate daugiausia tai taikytina katalik dvasininkams. 4) medikai - dl aplinkybi, sudarani profesin paslapt. Tai nauja nuostata - statyme jos nebuvo. Informacija apie pacient turi bti laikoma konfidencialia net pacientui mirus ir paciento medicinin paslapt btina saugoti, iskyrus atvejus, kai gautas paciento sutikimas ar privaloma teikti informacij apie jo sveikat (CK 6.738 str. l d., 1998 m. lapkriio 24d. redakcijos Sveikatos prieiros staig statymo 45 str. l d.3, 1996 m. spalio 3 d. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo l0 str. 2d.4, 2001 m. lapkriio 5d. redakcijos Psichikos sveikatos prieiros statymo 14 str.5). Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodio 16d. sakymu Nr. 55 buvo patvirtinti Asmens sveikatos paslapties kriterijai6 ir 2001 m. vasario 10d. sakymu Nr. 65 - Informacijos apie pacient valstybs institucijoms ir kitoms staigoms teikimo tvarka7. ie sakymai detaliau reglamentuoja klausimus, susi1 2 3 4 5 6 7
inios. inios. inios. inios. inios. inios. inios.
1997, Nr. 65-1586. 1995, Nr. 89-1985. 1998, Nr 109-2995. 1996, Nr 102-2317. 2001, Nr 64-2326. 1999, Nr. 109-3195. 2001, Nr. 13-405.
471
jusius su mediko profesine paslaptimi. Taigi medikai gali bti apklausiami dl aplinkybi, sudarani profesin paslapt, tik kai itai leidia statymas ar kitas teiss aktas, nes labai svarbu utikrinti privataus gyvenimo nelieiamum (Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos 8 str.). Europos mogaus teisi komisija 1997 m. vasario 25 d. sprendime (byla Z. v. Suomija) nurod, kad visos visuomens interesus dl medicinini duomen slaptumo gali nusverti poreikis atlikti tyrim, persekioti u nusikaltim ir utikrinti teismo posdio vieum, jeigu rodyta, kad ie interesai yra svarbesni1. 5) kiti statym nustatyti asmenys. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio penktja dalimi, faktiniai duomenys, sudarantys valstybs arba tarnybos paslapt, negali bti rodymai civilinje byloje, iki jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka. Kas yra valstybs ar tarnybos paslaptis, nustato Valstybs ir tarnybos paslapi statymas. Valstybs paslaptis politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri praradimas arba neteistas atskleidimas gali paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei ir sveikatai, jo konstitucinms teisms. Tarnybos paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri platinimas ribojamas valstybs ir jos institucijos interesais, taip pat siekiant apsaugoti mogaus konstitucines teises. Be to, pateikiamas tiek valstybs, tiek tarnybos paslapi sraas. Taigi asmenys, turintys teis dirbti ir susipainti su informacija, sudarania valstybs ar tarnybos paslapt, gali duoti parodymus dl toki aplinkybi tik jeigu atitinkami duomenys islaptinti. Tokiais atvejais neturi reikms, ar toks asmuo dabar dirba darb ar nedirba darbo, sudaranio galimyb susipainti su valstybs ar tarnybos paslaptimi. Reikminga tik aplinkyb, kad jis ino faktus, sudaranius valstybs ar tarnybos paslapt. Kol tokie faktai nebus islaptinti, jis negals bti apklaustas dl atitinkam aplinkybi. Be abejo, toks asmuo gali bti apklaustas dl bylos aplinkybi, kurios nesudaro valstybs ar tarnybos paslapties. is CPK punktas taikomas ir vieosios informacijos rengjams, platintojams, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkams, urnalistams (Visuomens infor2 mavimo statymo 8 straipsnis) , kurie negali liudyti apie aplinkybes, susijusias su savo informacijos altiniu (atskleisti informacijos altinio). Dabar Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimu yra
1 2
Europos mogaus teisi teismo sprendimai. D. 1. Vilnius, 2000. P. 202-222. inios. 2000, Nr. 75-2272.
472
pripainta, kad Visuomens informavimo statymo 8 straipsnis prietarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir tam tikrais atvejais informacijos 1 altinis teismui turi bti atskleidiamas . Nors aukiamas liudyti asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus (CPK 191 str. l d.), galimi atvejai, kai jis gali atsisakyti juos duoti. Pavyzdiui, Konstitucijos 31 straipsnyje draudiama versti duoti parodymus prie savo eimos narius ar artimuosius giminaiius. i konstitucin norma tvirtinta CPK 191 straipsnio antrojoje dalyje, numatanioje, kad liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus, jeigu tai reikt parodymus prie save, savo eimos narius arba artimuosius giminaiius. Pagal CK 3.135 straipsn artimaisiais giminaiiais pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys). Liudytojo eimos nariais pripastami kartu su juo gyvenantys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat sutuoktinis arba sugyventinis (partneris) arba sutuoktinio tvai. Tokiais atvejais asmens galimyb bti liudytoju tiesiogiai priklauso nuo jo giminysts ar eimini ryi su byloje dalyvaujaniais asmenimis ir asmens sutikimo (nesutikimo) duoti atitinkamus parodymus. Taigi tokie asmenys gali bti apklausiami kaip liudytojai tik j pai sutikimu, taiau tai savaime nereikia, kad jie apskritai negali duoti parodym prie save, savo gimines ar eimos narius. Nors CPK 189 straipsnio pirmojoje dalyje galimyb bti liudytoju nesiejama su asmens amiumi, taiau nepilnameio liudytojo apklausa turi tam tikr ypatum. Jaunesnis negu eiolikos met liudytojas neprisiekia teismui CPK 192 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, taiau teismas privalo jam iaikinti pareig duoti teisingus parodymus (CPK 194 str. 2d.). Be to, apklausiant tok, o teismo nuoira ir jaunesn negu atuoniolikos met liudytoj, gali bti aukiami dalyvauti ir jo atstovai pagal statym, t. y. tvai, globjai, rpintojai, taip pat pedagogas arba Vaiko teisi apsaugos tarnybos atstovas. Nurodyti asmenys turi teis pateikti tokiam liudytojui klausimus, nes geriau pasta nepilnamet, ino jo bdo bruous, galimybes suvokti ir perteikti gaunam informacij. Iimtiniais atvejais, siekiant nustatyti ties arba nepakenkti nepilnameio liudytojo interesams, t. y. apsaugoti j nuo psichinio spaudimo ir takos, nepilnameio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi bet kuris byloje dalyvaujantis ar kitas teismo posdio
1
inios. 2002, Nr. 104-4675.
473
salje esantis asmuo gali bti paalinamas i posdio sals (CPK 194 str. 3 d.). itaip paalintam byloje dalyvaujaniam asmeniui grus teismo posdio sal btina idstyti nepilnameio liudytojo apklausos turin ir suteikti teis pateikti jam klausimus. Apklaustas jaunesnis negu eiolikos met liudytojas turi pasialinti i teismo posdio sals, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta, jam reikia joje bti (CPK 194 str. 4d.). Liudytojai aukiami teism daniausiai byloje dalyvaujani asmen praymu. Asmuo privalo nurodyti praomo aukti liudytojo vard, pavard, gyvenamj viet ir bylai reikmingas aplinkybes, dl kuri is gali duoti parodymus (CPK 190 str.). Jeigu asmuo nenurodo, kokias bylai reikmingas aplinkybes gali patvirtinti arba paneigti praomas apklausti liudytojas, teismas turi teis atsisakyti tenkinti tok praym. Kad br laikomasi operatyvumo principo, kviestinus teism liudytojus iekovas privalo nurodyti iekinyje (CPK 135 str. l d. 3 p.), o atsakovas - atsiliepime iekin (CPK 142 str. 2 d. 3 p.) arba prieiniame iekinyje (CPK 143 str. 3 d.). Tokia teis gali bti gyvendinama ir bet kuriame procesiniame arba paruoiamajame dokumente (CPK 111 str. 1d. 3 p., 112 str.), taip pat parengiamajame teismo posdyje (CPK 230 str. l d.). Tik iimtiniais atvejais galima tenkinti praym apklausti liudytojus nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme (CPK 245 str. 2d., 251 str.) arba apeliacins instancijos teisme (CPK 314 str.). Praym ikviesti liudytoj pareiks byloje dalyvaujantis asmuo privalo apmokti visas liudytojo turtas ilaidas (CPK 190 str.). Paprastai liudytojui turi bti atlyginama u atitraukim nuo darbo ar prastos veiklos u kiekvien dl ikvietimo teism sugait dien, jo kelions ir gyvenimo ilaidos. ios ilaidos padengiamos i praym pateikusios alies sumokto ustato (CPK 90 str. l d.) liudytojui atlikus savo pareig (CPK 91 str. l d.). Tam tikrais atvejais liudytojai gali bti kvieiami ne byloje dalyvaujani asmen, bet teismo iniciatyva. i nuostata taikytina byloms, kuriose teismas yra aktyvus: eimos, darbo ir kai kuriose ypatingosios teisenos bylose (CPK 375 str. l d., 414 str. l d., 443 str. 8 d.). Paauktas liudyti asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus. U ios pareigos nevykdym asmuo atsako CPK 248 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka (tokiam asmeniui gali bti skiriama iki vieno tkstanio lir bauda ir teismo nutartimi jis gali bti atvesdintas kit teismo posd). Liudytojo parodymai duodami teismo posdyje (CPK 250 str.). Rengdamasis teismo posdiui teismas isiaikina, kokie liudytojai at474
vyko posd (CPK 239 str.). Posdio pirmininko patvarkymu liudytojai privalo ieiti i teismo posdio sals liudytoj kambar (CPK 241 str.). Be to, teismo posdio pirmininkas privalo imtis priemoni, kad teismo apklausti liudytojai nesusiinot su dar neapklaustais liudytojais. Liudytoj kambaryje liudytojai yra atskirti nuo kit asmen, taiau ms slygomis dl teismo patalp trkumo i nuostata sunkiai gyvendinama. Paprastai liudytojai daniausiai laukia teismo koridoriuje prie teismo posdi sals, ne visada pavyksta ukirsti keli liudytoj susiinojimui. Kiekvienas liudytojas kvieiamas teismo posdi sal ir apklausiamas atskirai. Tam, kad apklausti ir neapklausti liudytojai negalt tarpusavyje bendrauti, apklausti liudytojai lieka iki posdio pabaigos teismo posdio salje. Tam tikrais atvejais, apklaust liudytoj praymu ir iklauss byloje dalyvaujani asmen nuomon, teismas gali leisti liudytojams ieiti i teismo posdio sals dar nepasibaigus teismo posdiui (CPK 192 str.). CPK 192 straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimyb apklausti liudytoj ne tik teismo posdio salje, bet ir jo buvimo vietoje. Tai manoma, kai teismo aukiamas liudytojas negali atvykti dl ligos, senatvs, invalidumo ar kit teismo pripaint svarbiomis prieasi, o byloje dalyvaujantis asmuo, kurio iniciatyva kvieiamas liudytojas, negali utikrinti jo atvykimo. Tokiais atvejais teismas vyksta liudytojo buvimo viet, o teismo posdio protokole nurodoma, kad liudytojas buvo apklaustas savo buvimo vietoje. Be to, liudytojai gali bti apklausiami teismo pavedimo arba rodym utikrinimo tvarka. Tokiu bdu duoti liudytojo parodymai perskaitomi teismo posdyje byloje dalyvaujani asmen pageidavimu. Nors itaip apklaustiems liudytojams atvykus teismo posd gyvendindamas tiesioginio dalyvavimo principas, teismas savo arba byloje dalyvaujani asmen iniciatyva gali apklausti liudytojus bendrja tvarka (CPK 195 str.). Taiau liudytojai negali bti apklausiami parengiamajame teismo posdyje (CPK 230 str.). Prie liudytojui duodant parodymus, teismo posdio pirmininkas nustato liudytojo asmens tapatyb, iaikina liudytojo teises, pareigas ir atsakomyb u priesaikos sulauym ar netinkam kit liudytojo pareig vykdym (CPK 192 str. 3 d.). Prie duodamas parodymus, liudytojas odiu prisiekia padjs rank ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Priesaikos tekstas: A (vardas, pavard) garbingai ir siningai pasiadu sakyti byloje ties, nieko nenuslpdamas, nepridedamas ir nepakeisdamas." Prisieks odiu, liudytojas pasirao priesaikos tekst ir is pridedamas prie teismo posdio protokolo.
475
U priesaikos nevykdym ar netinkam vykdym liudytojas atsako statymo nustatyta tvarka. Priesaikos sulauymu laikytina melagingi parodymai ir u tai numatyta baudiamoji atsakomyb (BK 235 str.). Asmuo, kuris bet kokiu bdu siek paveikti liudytoj teisme duoti melagingus parodymus arba trukd jam pagal aukim atvykti teism, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs ribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met (BK 232 str. l d.). 1964 m. priimtas CPK nenumat liudytojo priesaikos. Liudytojui buvo iaikinama jo pareiga duoti teisingus parodymus, jis buvo pasiraytinai spjamas dl baudiamosios atsakomybs u atsisakym arba vengim duoti parodymus ir u i anksto inomus melagingus parodymus. Priesaika buvo numatyta Civilins teisenos statyme, kurio 95 straipsnyje nurodyta liudytojo priesaika dvasininkui, taiau bylininkai turjo teis tarpusavio susitarimu atleisti liudytoj nuo priesaikos. Nesant dvasininko, apylinks teisjas galjo apklausti liudytojus ir be priesaikos, primindamas jiems pareig parodyti gryna sine vis, k jie ino, ir paimdamas i j para, kad jie pasiada vis savo parodym, bet kuriam bylininkui pareikalavus, patvirtinti priesaika". Be to, nuo priesaikos buvo atleidiami vis krikioni tikyb dvasininkai ir vienuoliai bei asmenys toki tikyb ir sekt, kurios nepripasta priesaikos (CT 96 str.). Liudytojui pasiraius priesaikos tekst, teismo posdio pirmininkas isiaikina liudytojo santykius su bylos alimis, treiaisiais asmenimis ir kitas aplinkybes, reikmingas liudytojo parodymams vertinti (pvz., liudytojo isilavinim, veiklos srit ir kt.), ir pasilo jam teisingai pasakyti teismui visk, kas jam yra inoma byloje, ir vengti pateikti informacij, kurios altinio jis negali nurodyti (CPK 192 str. 5 d.). Apie nurodytas aplinkybes liudytojas turi teismui pasakyti tai, k ino asmenikai. Liudytojo parodymai duodami laisvo pasakojimo forma, taiau, jam pradjus pasakoti su byla nesusijusias aplinkybes, teismo posdio pirmininkas privalo pasilyti kalbti apie tai, kad yra susij su nagrinjamos bylos faktinmis aplinkybmis. Duodamas parodymus, liudytojas turi teis naudotis uraais, taiau tik kai parodymai susij su skaiiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti, pavyzdiui, padarytos turtins alos, atlikt rangos darb verts ar apimties skaiiavimais, vairiais planais, briniais, schemomis. Paymtina, kad naudojimasis ar nesinaudojimas uraais priklauso tik nuo liudytojo valios ir tam nereikia teismo leidimo, taiau teismas gali udrausti naudotis tokiais uraais, kilus tarimui, kad tokie liudytojo parodymai yra paruoti ir surayti j ikvietusios alies. Be to, liudytojo naudojami uraai turi bti pateikiami susipainti teismui ir
476
byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismo nutartimi ie uraai gali bti pridedami prie bylos (CPK 193 str.). JAV civiliniame procese tokia taisykl vadinama atminties atgaivinimu" (Federalini rodym taisykli 612 str.). Tokia galimyb numatyta ir Rusijos Federacijos CPK 172 straipsnyje, tuo tarpu Pranczijos CPK 212 straipsnyje liudytojui, duodaniam parodymus, draudiama remtis kokiais nors uraais. rodymais negali bti laikomi parodymai, duoti tokio liudytojo, kuris negali nurodyti informacijos altinio (CPK 192 str. 4d., Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenumo 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 2 Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso norm, reguliuojani rodinjim, taikymo teism praktikoje" 14 p.)1. Iklausius liudytojo parodym (pasakojimo forma), liudytojui gali bti pateikiami klausimai. Pirmasis liudytoj apklausia asmuo, kurio praymu liudytojas buvo aukiamas, ir jo atstovas, o vliau - ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Kai byloje dalyvaujantis asmuo veda byl per atstov, pirmojo klausimo teis" gali bti perduota jam. Ypatinga taisykl taikoma, kai liudytojas ikviestas teismo iniciatyva. Tokiais atvejais pirmasis klausimus pateikia iekovas (CPK 192 str. 6 d.). Teisjas turi teis alinti menanius atsakym klausimus ir klausimus, neturinius ryio su byla. Teisjai turi teis pateikti klausimus bet kuriuo liudytojo apklausos momentu, net per laisv pasakojim (daniausiai pateikiami tikslinamieji klausimai). Svarbu paymti, kad liudytojo parodymai, kaip rodinjimo priemon, turi bti gauti tik statym nustatyta tvarka tiesiogiai apklausiant liudytoj teismo posdyje (arba rodym utikrinimo ar teismo pavedimo tvarka). Liudytojo parodymai, gauti ne CPK nustatyta tvarka, pavyzdiui, teismui (patu) atsistais asmens raytiniais pareikimais, notaro patvirtintais ratais arba paeidiant nustatyt teismo posdio tvark, kai liudytojo apklausa atliekama apie tai nepraneus byloje dalyvaujantiems asmenims, neatitinka statym reikalavim ir negali bti laikomi rodymais2. Taiau negalima sutikti su nuomone, kad notaro patvirtinti liudytojo parodymai nelaikytini rodinjimo priemone, nes notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir nerodinjami, iki ie dokumentai nra pripainti negaliojaniais (Notariato statymo 26 str. 2 d.). Jeigu notaras ufiksavo liu1 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 10. 2 r.: LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis c. b. E. Kaniauskas v. V. Vilkas, Nr. 3K-3-221/2001 kat. 39.3, 39.6, 2.2, 94.3 // Teism praktika. 2001, Nr. 15, p. 217-223.
477
dytojo parodymus, tai laikytina raytiniu rodymu, kuris turi bti vertintas laikantis rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli. Usienio valstybse liudytojo apklausos tvarka yra skirtinga. Bendrosios teiss valstybse liudytoj apklausia ali advokatai, atlikdami krymin apklaus, o teisjas tik stebi j ir atmeta nesusijusius su byla klausimus bei kontroliuoja proceso tvarkos laikymsi, taiau taip pat turi teis apklausti liudytoj. Paymtina, kad kryminei apklausai teikiamas pirmumas, todl susiformavo taisykl, jog negalima pateikti rodymo, kuris negali bti patikrinamas teisme per krymin apklaus. Pranczijoje liudytojai apklausiami specialaus teisjo (judge de la mise en etat) rengiantis teisminiam nagrinjimui. Apklausti liudytojai pakartotinai neapklausiami, taiau prireikus teismas gali byloje dalyvaujanio asmens arba savo iniciatyva apklausti liudytoj pakartotinai. Tai gali bti padaryta tame paiame teismo posdyje arba apklaust liudytoj dar kart ikvieiant kit teismo posd. Liudytoj apklausiant pakartotinai, btina laikytis CPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismui pripainus, kad itai btina, liudytojas gali bti apklausiamas ir apeliacins instancijos teismo posdyje (CPK 324 str. 3d.). Prireikus teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu gali atlikti liudytoj akistat (CPK 192 str. 7 d.). Akistata reikalinga, kai tarp liudytoj parodym yra esmini prietaravim. Akistata skiriama teismo nutartimi. Vertindamas liudytojo duotus parodymus, teismas privalo atsivelgti daugyb aplinkybi, galini turti takos j turiniui, pavyzdiui, liudytojo ami, sveikatos bkl, profesij, isilavinim ir kitas asmenines savybes, tai, kaip liudytojui tapo inomi rodomieji faktai, kiek laiko prajo nuo to laiko, kai is juos suinojo. Visada btina atsivelgti, ar nra liudytojo parodym ir kir byloje esani rodym (raytini rodym, ekspertizs ivados) prietaravim. Ypa sudtinga vertinti prietaringus liudytoj parodymus, kai jie yra vienintel rodinjimo priemon byloje. Tokius prietaravimus btina alinti itin kruopiai, analizuojant visus byloje rodinjamus faktus. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad tam tikrais atvejais materialiosios teiss normos draudia naudoti liudytoj parodymus kaip rodinjimo priemon (CK 1.93 str. 2d.). Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. kovo 27d. nutartyje c. b. A. Storpirtien v. D. Krasauskiens individuali mon (Nr. 3K-3-371/2001, kat. 5.4, 94.1) suformuluota teiss taikymo ir aikinimo taisykl, kad, tarp mons ir darbuotojo kilus ginui, darbo umokesio imokjimo faktas negali bti rodinjamas liudytoj pa478
rodymais. Tik raytiniai rodymai pripastami leistinomis rodinjimo 1 priemonmis" darbdaviui rodinjant darbo umokesio sumokjimo fakt. Taiau draudimas remtis liudytoj parodymais neturt bti beslygikai taikomas teismuose, ypa jeigu jis prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams2. Teism praktikoje tam tikrais atvejais liudytojo parodymai yra vienintel rodinjimo priemon (ypa ypatingosios teisenos bylose siekiant nustatyti juridin reikm turinius faktus), todl, formuodamas vienod teism praktik, Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra ne kart pareiks nuomon dl rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli taikymo ios kategorijos bylose. Taigi nagrinjant pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teismis fakto nustatymo bylas, teisme gali bti naudojamos visos CPK numatytos rodinjimo priemons3, skaitant ir liudytoj parodymus. Kita vertus, kai tarp asmen, norini atkurti nuosavybs teises t pai em, kyla ginas dl to, kas iki ems nacionalizavimo buvo ems savininkas, iekovas privalo rodyti nuosavybs teisi gijimo teisin pagrind. Iekovo kaip nuosavybs teisi gijimo pagrindo nurodyto sandorio sudarymo faktas turi bti rodinjamas vadovaujantis sudarant j sudarymo vietoje galiojusiomis materialiosios teiss normomis, nustataniomis sandorio galiojimo slygas4. Vadovaujantis materialiosios teiss normomis, tokiais atvejais nustatant sandorio galiojimo slygas bt draudiama remtis liudytoj parodymais. Tai dar kart parodo, kaip kruopiai liudytojo parodymai turi bti naudojami kaip rodinjimo priemon. 24.3 RAYTINIAI RODYMAI Raytiniais rodymais pripaintini tokie materials daiktai, kuriuose enklais ireikta informacija apie reikmingas nagrinjamai bylai aplinkybes. Toks raytini rodym apibrimas atspindi pagrindinius ir esminius ios ries rodym poymius, taiau nesuteikia galimybs tiksliai atskirti raytinius rodymus nuo kit byloje esani raytin form turini rodym byloje dalyvaujani asmen raytini paaikiTeism praktika. 2001, Nr. 15, p. 250-253. LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. vasario 4 d. nutartis c. b. P. Bendaraviius, J. Bendaraviius ir Birtono savivaldyb v. L. Reikelien, Nr. 3K-3-218/2002, kat. 15.2.2.6, 94.2. 3 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 22 d. nutartis c. b. S. Rimulaitis v. N. Kisielius, Nr. 3K-3-35/1999, kat. 35. 4 LAT CSB teisj kolegijos 1999 m. lapkriio 15 d. nutartis c. b. J. J. Ivakeviius v. J. J. Lapainskas, Nr. 3K-3-580/1999 kat. 42.
2 1
479
nim, eksperto ivados akto, kurie irgi enklais ufiksuoti popieriuje ir kuriuose taip pat yra reikmingos informacijos. Siekiant atskirti raytinius rodymus nuo kit ri rodym, reikia prie jau nurodyt poymi pridti dar vien - i rodym kilm, altin. Raytiniai rodymai paprastai kyla i asmen, nesani byloje dalyvaujaniais asmenimis ar ekspertais. Toki rodym turinys negali bti priklausomas nuo j autoriaus procesins padties byloje ir ie rodymai paprastai atsiranda dar iki teismo proceso pradios, t. y. nepriklausomai nuo bylos teisminio nagrinjimo. Dl nurodyt prieasi byloje dalyvaujani asmen ratu pateikti paaikinimai ir ratu idstyta eksperto ivada yra ne raytiniai rodymai, o savarankika rodinjimo priemon. Taigi raytiniai rodymai yra materialaus pasaulio daiktai, kuri turinys (raytiniai enklai), galintis patvirtinti arba paneigti teism dominanius faktus, yra kils ne i byloje dalyvaujani asmen ar eksperto ir nepriklauso nuo i asmen procesins padties. Materialj raytini rodym pagrind sudaro bet kokios formos ir kokybs materialaus pasaulio daiktai (popierius, medis, metalas ar kita mediaga, ant kurios gali ilikti raytiniai enklai). Raytiniai enklai turi bti uraomi taip, kad ant daikto likt skaitomi materials i enkl pdsakai. Raytiniai enklai gali bti padaromi cheminiu (raalu, tuu, daais) arba mechaniniu (ideginant, graviruojant ir kt.) bdu. Pagal CPK 197 straipsnio pirmj dal raytiniai rodymai yra dokumentai, dalykinio ar asmeninio susirainjimo mediaga, kitokie ratai, kuriuose yra duomen apie bylai reikmingas aplinkybes. Teiss literatroje ir teism praktikoje raytiniai rodymai danai tapatinami su dokumentais, taiau dokumentai yra tik viena raytini rodym ris. 1964 m. CPK 73 straipsnyje buvo numatyta ir kitos ries raytiniai rodymai - aktai, taiau jie turt bti priskiriami prie dokument, todl naujajame CPK i raytini rodym ris neiskiriama. Raytinius rodymus galima skirstyti pagal vairius poymius: kilm, form, turin arba susidarymo (atsiradimo) proces. Pagal informacijos atsiradimo bd raytiniai rodymai skirstomi originalius pirminius (originalus) ir antrinius (nuoraus). is skirstymas pagrstas statymu ir turi labai didel praktin reikm. CPK 198 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad raytiniai rodymai pateikiami CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. byloje dalyvaujantys asmenys privalo pateikti pirminius (originalius) rodymus arba j nuoraus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujanio advokato arba dokument idavusio (primusio) asmens. Taigi statymai nenurodo pareigos pateikti
480
vien pirminius (originalius) rodymus, nes pateikiantis rodym asmuo ne visada turi galimyb pristatyti pirmin rodym dl jo apimties, saugojimo tvarkos (pvz., buhalterijos dokumentai turi bti saugomi paioje organizacijoje) ar kit prieasi. statymas nurodo asmenis, kuri patvirtinti pirminiai raytiniai rodymai gali bti pripastami rodinjimo priemonmis. Kit asmen patvirtinti nuoraai nepripastami tinkama rodinjimo priemone. Taiau CPK 114 straipsnio antrojoje dalyje numatyta teismo teis savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu pareikalauti pateikti raytini rodym originalus. Tai gali bti padaryta kilus abejoni dl pateikto nuorao tikrumo. Tok praym byloje dalyvaujantys asmenys gali pareikti iekinyje, prieiniame iekinyje, atsiliepime pareikt iekin ar kituose procesiniuose dokumentuose. Vliau tok praym galima pareikti, jeigu teismas pripasta svarbiomis prieastis, dl kuri is nebuvo pareiktas anksiau, arba tokio praymo pareikimas nevilkins bylos nagrinjimo (CPK 114 str. 2 d.). Jeigu rodomj vert turi tik dalis dokumento, teismui gali bti pateikiama atitinkama raytinio rodymo dalis (iraas, itrauka), taiau visais atvejais pirminio rodymo (jo dalies) nuoraas turi bti patvirtintas atitinkamus galiojimus turini asmen (CPK 114 str. 2, 4d.). Pagal form raytiniai rodymai gali bti skirstomi tris ris: paprastos raytins formos, statymo nustatytos formos ir turinio, patvirtinti notarine tvarka. Skirstymas pagal form taip pat turi praktin reikm, nes tik inant statym reikalavimus, keliamus tam tikro dokumento formai ir turiniui, galima teisingai vertinti raytin rodym1. Dokumentas, kurio turinys ir forma neatitinka statymo reikalavim, neturi rodomosios verts. Dokumentai, kuri formai ar turiniui statymas nenustato speciali reikalavim, gali bti sudaromi paprasta raytine forma. Pavyzdiui, CK 1.73 straipsnyje nurodyta, kokie sandoriai gali bti sudaromi raytine forma. Kad sudarytas toks sandoris, galima rodyti pateikus raytin sutart. CK 1.93 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad statym reikalaujamos paprastos raytins formos nesilaikymas, kilus ginui dl sandorio sudarymo ar jo vykdymo, atima i ali teis remtis liudytoj parodymais rodant fakt, o statymuose sakmiai nurodytais atvejais daro sandor negaliojant. Kai kuriems dokumentams (draudimo polisams, gimimo ar mirties liudijimams) statymai numato specialius reikalavimus. Pavyzdiui, 2001 m. lapkriio 6 d. Buhalterins apskaitos statymo2 12 straipsnyje nu1 2
Mikelnas V. Civilinis procesas. D. 1. P. 342. inios. 2001, Nr. 99-3515.
481
statyta, kad visos kins operacijos ir kiniai vykiai turi bti pagrsti apskaitos dokumentais, kuri privalomus rekvizitus nustato is staty1 mas. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR konvencijos ) 6 straipsnis numato krovimo vataraio turinio reikalavimus. Taigi neatitinkantys statymo reikalavim dokumentai negali patvirtinti bylai reikming aplinkybi ir negali bti rodinjimo priemon civilinje byloje. Tam tikriems dokumentams statymai nustato privalom raytin notarin form (CK 1.74str.). statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas daro sandor negaliojant (CK 1.93 str. 3 d.). Pavyzdiui, notarine forma btina sudaryti oficialius testamentus, vedyb sutartis, gyvenamojo namo, buto ar mons pirkimo-pardavimo sutartis ir kita. Toki dokument, nepatvirtint notaro, teismas nepripasta raytiniais rodymais, kuriais gali bti rodomas sandorio sudarymas ar vykdymas. Tam tikrais atvejais statymai numato registracijos reikalavim (CK 1.75 str.). Pavyzdiui, juridiniai faktai, susij su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinmis teismis juos ir i teisi varymais, turi bti registruojami Nekilnojamojo turto registre (2001 m. birelio 21d. redakcijos Nekilnojamojo turto registro statymo 15 str.)2. Tad gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutart btina registruoti ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs monje. ios sutarties neregistravimas atima teis panaudoti sutart prie treiuosius asmenis ir tokia sutartis negali sukelti tretiesiems asmenims teisini padarini (CK 1.75 str. 2 d., 6.383 str. 3 d.). Neatitinkantys nurodyt reikalavim dokumentai taip pat negali bti tinkama rodinjimo priemon rodinjant atitinkam sandori sudarym arba vykdym, taiau jie gali bti panaudoti, jeigu registracija turi tik teiss ivieinimo reikm, bet jeigu registracija turi teis (servituto, hipotekos, registruojam daikt uzufrukto) sukuriani reikm, toks dokumentas negali bti tinkama rodinjimo priemon. Pagal turin raytiniai rodymai gali bti skirstomi tvarkomuosius ir informacinius. Tvarkomaisiais raytiniais rodymais vadinami rodymai, kuri turinys liudija valinio pobdio faktus. iuose rodymuose, pavyzdiui, nenorminio pobdio valstybs valdios aktuose, potvarkiuose, organizacij pagal savo kompetencij iduodamuose aktuose, sandoriuose, gyvendinama materialij teisini santyki dalyvi valia. Tvarkomiesiems dokumentams paprastai bdinga ne tik tai, kad juose yra informacijos, bet ir tai, jog jie sukelia atitinkam teisi1 2
inios. 1998, Nr. 107-2932. inios. 2001, Nr. 55-1948.

482
ni padarini. Tuo tarpu informacini raytini rodym turin sudaro vyki, fakt, turini teisin reikm, apraymas arba patvirtinimas. Juose visada yra tam tikr faktini duomen, kurie patvirtinta arba paneigia reikmingas nagrinjamai bylai aplinkybes. Tokiais rodymais pripaintini laikai, ataskaitos, paymos ir kita. Tam tikrais atvejais raytinio rodymo turinys gali bti ir informacinis, ir tvarkomasis. Pavyzdiui, mons vadovo sakyme sumainti darbuotoj nurodoma sakymo data ir numeris (informacin turinio dalis), o rezoliucinje dalyje ireikiama valia nuo tam tikros datos sumainti darbuotoj (tvarkomasis turinys). Pagal susidarymo (atsiradimo) bd raytiniai rodymai gali bti skirstomi oficialius (vieuosius) ir asmeninius (privaius). is skirstymas pateiktas CPK 197 straipsnio pirmojoje dalyje. Asmeniniais pripaintini i privai fizini arba juridini asmen kil raytiniai rodymai (susirainjimas, uraai, korespondencija). Valstybs ar savivaldybs institucij iduoti, kit valstybs galiot asmen pagal kompetencij patvirtinti dokumentai pripastami oficialiais raytiniais rodymais, turiniais didesn rodomj gali (CPK 197 str. 2 d.). Nurodyt statymo formuluot atitinkantys rodymai pripastami prima facie rodymais, t. y. tokiais, kuri rodomoji galia yra didesn negu kit rodinjimo priemoni (CPK 185 str. 2d.). Dl mintos prieasties iuose rodymuose nurodytos aplinkybs pripastamos visikai rodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esaniais rodymais, iskyrus liudytoj parodymus, taiau draudimas remtis liudytoj parodymais netaikytinas, jeigu itai prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficiali raytini rodym rodomoji galia statymuose gali bti suteikta ir kitiems dokumentams (CPK 197 str. 2 d.). Vieuosius raytinius rodymus iduoda valstybs ar savivaldybs institucijos statym nustatyta tvarka veikdamos pagal savo kompetencij ir laikydamosi tokiems dokumentams keliam formos reikalavim. CK 2.35 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad valstybs ir savivaldybi institucijos teisintos Konstitucijoje. Valstybs ir savivaldybi institucijos yra: atstovaujamosios valdios (Seimas, savivaldybs taryba), valstybs vadovo (Lietuvos Respublikos Prezidentas), vykdomosios valdios (Vyriausyb, ministerijos, apskrities virininkas, valdyba, meras), teismo valdios (Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukiausias Teismas, Vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard, apylinki teismai, prokuratra), kontrols (prieiros) (Valstybs kontrol, Seimo kontrolieriai, Vyriausybs atstovas, Lietuvos Respublikos muitin, Vyriausioji tarnybins etikos komisija, moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius, vaiko teisi apsaugos kontro483
lierius, savivaldybs kontrolierius), Lietuvos bankas, teissaugos (Valstybs saugumo departamentas, Specialij tyrim tarnyba, Policijos departamentas, Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Kaljim departamentas) ir kitos institucijos, kurios finansuojamos i valstybs ir savivaldybi biudet ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus. J kompetencija apibriama statymuose. Primus nauj Valstybs tarnybos statymo redakcij buvo vesta valstybs ir savivaldybs staigos svoka, nes io statymo 2 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos yra atstovaujamosios, valstybs vadovo, vykdomosios, teismo valdios institucijos, teissaugos institucijos ir staigos, audit, kontrol (prieir) atliekanios institucijos ir staigos, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, kurios finansuojamos i valstybs ar savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus1. Vadovaujantis nurodyta statymo nuostata turi bti aikinama CPK 197 straipsnio antroji dalis ir oficialiu raytiniu rodym pripaintini valstybs ir savivaldybi institucij ir staig iduoti dokumentai. iems dokumentams keliami Ratvedybos taisykli2 ir atitinkamos institucijos nustatyti formos reikalavimai, juos pasirao valstybs tarnautojas, kurio status ir kompetencij nurodo Valstybs tarnybos statymas ir kiti teiss aktai, ir jo paraas tvirtinamas tam tikrais atvejais valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos spaudu. Dl nurodyt prieasi svarbu nustatyti, ar jis pagal savo kompetencij galjo iduoti ir pasirayti atitinkam dokument. Oficialiais raytiniais rodymais laikomi ir kit valstybs galiot asmen iduoti dokumentai. Pavyzdiui, notaro patvirtinti dokumentai yra oficials (vieieji), nes Notariato statymo 26 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad notarine tvarka patvirtintuose dokumentuose nurodomi faktai yra nustatyti ir nerodinjami, kol ie dokumentai (ar j dalys) nustatyta tvarka nra pripainti negaliojaniais. Tokia pati rodymo prima facie galia numatyta ir Hipotekos statymo 6 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro statymo 3 straipsnyje. Prie ios ries rodym priskirtini ir civilins bkls akt raai, vairi valstybs registr (juridini asmen, testament, vedyb) raai. Teismo antstolio suraytas faktini aplinkybi konstatavimo protokolas (CPK 635 str. 4 d.) yra oficialus raytinis rodymas. iuo atveju antstolis aplinkybes konstatuoja vykdydamas teismo pavedim. Faktini aplinkybi konstatavi1 2
inios. 2002, Nr. 45-1708. inios. 2002, Nr. 5-211.

484
mas turi tam tikr panaum su vietos apira, taiau vietos apir atlieka pats teismas, tuo tarpu faktus konstatuoja teismo antstolis teismo pavedimu. Taip pat prie oficiali raytini rodym priskirtini teismo antstoli surayti procesiniai dokumentai, pavyzdiui, turto areto aktai. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio antrja dalimi, oficiali raytini rodym pateikimas teisme reikia rodinjimo pareigos alims perskirstym, nes prieinga alis pirmiausia privalo paneigti pateikt viej raytin rodym. Tokie rodymai privalo utikrinti visik teismo sitikinim dl atitinkam aplinkybi. Daroma prielaida, kad toks dokumentas yra tikras, jeigu j vieosios teiss subjektas idav veikdamas pagal savo kompetencij ir jis atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byl nagrinjaniam teismui kyla abejoni dl pateikto vieojo dokumento tikrumo, teismas turi teis savo arba byloje dalyvaujani asmen iniciatyva pareikalauti dokument idavusio asmens paaikinim ir palyginti j su kitais to asmens iduotais, sudarytais ar patvirtintais dokumentais (CPK 203 str.). itaip gali bti patikrinama, ar dokumentas buvo iduotas (patvirtintas) nevirijant kompetencijos, ar dokumentas buvo sudarytas remiantis tikrovs neatitinkaniais duomenimis. Pasitvirtinus nurodytoms aplinkybms, nurodyti dokumentai negali bti pripastami oficialiais raytiniais rodymais, o juos idav (patvirtin) asmenys turi bti traukiami drausminn, administracinn ar baudiamojon atsakomybn (BK 289 str.). Oficiali (viej) raytini rodym institutas buvo ir Civilins teisenos statyme. Jo 459 straipsnyje nurodoma, kad aktai, sudaryti arba patvirtinti nustatyta tvarka, turi pirmenyb prie naminius aktus ir kitus raytus rodymus, bet iais galima remtis tiek, kiek sakmiai jie pirmiems neprietarauja arba kiek jie anuos papildo. Namini ar kit neformalini akt gali ir pirmenyb nustato teismas savo nuoira."1 Taigi jau tarpukario Lietuvos civiliniame procese raytiniai rodymai skirstyti oficialius ir privaius (naminius"). Nors i laik oficiali raytini rodym uuomazg buvo galima aptikti vairiuose statymuose (Hipotekos, Notariato, Nekilnojamojo turto registro statymuose), taiau CPK jie traukti 2001 m., atitinkamai pakeiiant ir papildant 1964 m. priimto CPK 73 straipsnio antrj dal. Tada oficialiais raytiniais rodymais buvo pripastami dokumentai, iduoti valstybs valdios ar valdymo staig, arba dokumentai, patvirtinti kit valstybs galiot asmen. Naujajame CPK atsirado nuostata, susijusi su
1
Civilins teisenos statymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 113.

485
savivaldybs institucij iduotais dokumentais, t. y. viej raytini rodym sraas iplstas. Atkreiptinas dmesys, kad faktas, kur gali patvirtinti tam tikras oficialus raytinis rodymas, paprastai negali bti patvirtinamas dokumentais. Pavyzdiui, gimimo arba mirties faktas gali bti patvirtinamas tik gimimo arba mirties liudijimu. Raytinius rodymus, kaip ir daugel kit rodym, paprastai pateikia byloje dalyvaujantys asmenys, taiau tam tikrais atvejais juos gali ireikalauti teismas (CPK 198 str. l d.). Asmuo raytin rodym, kuriuo grindia procesinio dokumento turin, privalo pateikti statymo nustatyta tvarka (CPK 111 str. 2d. 4 p., 135 str. 2d., 142 str. 2d., 143 str. 3 d.). Negaldami patys gauti reikaling rodym, byloje dalyvaujantys asmenys gali ratu (paruoiamj dokument forma) arba odiu (parengiamajame teismo posdyje ar teismo posdyje) prayti teism ireikalauti atitinkam raytin rodym. Tokiame prayme turi bti nurodoma: 1) reikalaujamas raytinis rodymas; 2) aplinkybs, dl kuri yra pagrindo manyti, kad atitinkam rodym turi prayme nurodytas asmuo; 3) aplinkybs, kurias gali patvirtinti reikalaujamas rodymas (CPK 198 str. l d.). Nurodyt reikalavim nesilaikymas suteikia teismui teis atmesti praym. Raytiniai rodymai gali bti renkami tokiais bdais: 1) teismas ireikalauja raytinius rodymus i juos turini fizini ar juridini asmen (CPK 199 str. 2 d.). Atkreiptinas dmesys, kad asmenys, kurie nagrinjamoje byloje negali bti liudytojai (CPK 189 str. 2 d.), neprivalo pateikti teismui reikalaujam rodymu, jeigu juos pateikus bt atskleistos aplinkybs, dl kuri jie negali bti apklausiami kaip liudytojai; taiau, jeigu nurodytos aplinkybs sudaro tik dal reikalaujamo raytinio rodymo, turi bti pateikiamas nustatyta tvarka patvirtintas rodymo iraas, neatskleidiantis mint aplinkybi. Asmuo neprivalo pateikti raytini rodym ir kai turi teis atsisakyti bti apklausiamas ar duoti parodymus, jei tai bt parodymai prie save, savo eimos narius arba artimuosius giminaiius (CPK 199 str. 3 d.); 2) asmeniui, praaniam ireikalauti rodym, teismas gali duoti teiss gauti reikalaujam raytin rodym liudijim, taiau paymtina, kad teismas neturi teiss savo iniciatyva pareigoti asmen gauti rodym, jeigu pats asmuo nesutinka ito padaryti. Tokiais atvejais asmuo pats gauna rodym ir pateikia j teismui. Taip pat raytinius rodymus gali ireikalauti advokatai, j padjjai;
486
3) usienio valstybse esantys rodymai renkami teismo pavedimo tvarka, vadovaujantis tarptautini teisins pagalbos sutari ir 1970 m kovo 18d. Hagos konvencijos dl rodym civilinse ar komercinse bylose pamimo usienyje1 nustatytomis taisyklmis. Asmenys, neturdami galimybs pateikti teismui (arba pateikti per nustatyt laik) reikalaujam rodym, privalo apie tai praneti teismui, kartu nurodydami rodymo nepateikimo prieastis (CPK 199 str 6 d.). U i reikalavim nevykdym gali bti skiriama bauda. Jos paskyrimas neatleidia nuo pareigos pateikti reikalaujam rodym. Jeigu teismui reikalingus raytinius rodymus sunku pateikti, pavyzdiui, dl didels j apimties, taip pat kai tik dalis didels apimties raytinio rodymo reikminga nagrinjamai bylai, teismas gali pareikalauti pateikti nustatyta tvarka patvirtintus iraus arba tokius rodymus apirti ir itirti j buvimo vietoje (CPK 199 str. 7d.). Kartu su atitinkamais procesiniais dokumentais asmuo privalo pateikti tiek raytinio rodymo nuora, kiek yra byloje dalyvaujani asmen (neskaiiuojant rodym pateikianio asmens), iskyrus numatytas iimtis (CPK 113 str. l d.). Be to, jeigu dokumentas yra suraytas ne valstybine kalba, kartu btina pateikti ir nustatyta tvarka patvirtint jo vertim valstybin kalb (CPK 198 str. 2 d.). Paymtina, kad dokumento raytinei formai statymas prilygino ir byloje dalyvaujani asmen pasiraytus dokumentus, kurie nustatyta tvarka perduodami telekomunikacij galiniais renginiais, taiau itai manoma tik kai utikrinama perduodamo teksto apsauga ir galima identifikuoti asmens para. Telekomunikacij galiniai renginiai - tai telefono, telegrafo, faksimilinio ryio aparatai, modemai ir kiti telekomunikacij paslaug renginiai, skirti prijungti prie atitinkamo telekomunikacijos tinklo galini tak (Telekomunikacij statymo 2 str. 2 3 11 d.) . Pagal Elektroninio parao statymo 8 straipsnio pirmj dal saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo ranga ir patvirtintas galiojaniu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir yra leistina rodinjimo priemon teisme. Be to, statyme sakoma, kad elektroninis paraas negali bti laikomas negaliojaniu dl bet kurios i toliau ivardyt prieasi: l) kad yra elektroninis; 2) kad nra patvirtintas kvalifikuotu sertifikatu; 3) kad nra patvirtintas akredituoto sertifikavimo paslaug teikjo iduotu kvalifikuotu serti1 2 3
inios. 2000, Nr. 44-1250. inios. 1998, Nr. 56-1548. inios. 2000, Nr 61-1827, 2002, Nr. 64-2572
487
fikatu; 4) kad nra sukurtas saugia parao formavimo ranga. Jis visais atvejais turi teisin gali, jeigu para naudotojai tarpusavyje dl ito susitaria. Juridinio asmens atstovo elektroninio parao galia yra prilyginama juridinio asmens atstovo parao, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, galiai raytiniuose dokumentuose, jeigu elektroninis paraas sukurtas laikantis io statymo reikalavim1. Raytiniai rodymai balsu perskaitomi teismo posdyje ir pateikiami susipainti byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus atvejus, kai jie su iais rodymais yra susipain iki teismo posdio pradios. Paprastai byloje dalyvaujantys asmenys, besidomintys nagrinjamos bylos eiga, danai bna susipain su bylos mediaga dar esant pasirengimo teisminiam bylos nagrinjimui stadijai. Be to, raytini rodym nuoraai kartu su procesiniais dokumentais isiuniami byloje dalyvaujantiems asmenims, todl nra btina iuos rodymus pateikti dar kart susipainti teismo posdyje. Reikiamais atvejais raytiniai rodymai gali bti pateikiami susipainti liudytojui ar ekspertui, siekiant nustatyti aplinkybes, pavyzdiui, ar liudytojas dalyvavo suraant dokument. Susipain su byloje esaniais raytiniais rodymais, byloje dalyvaujantys asmenys turi teis pateikti dl tiriam rodym paaikinimus. Asmeninis susirainjimas ar kitokio asmeninio susiinojimo duomenys vieajame teismo posdyje gali bti skelbiami tik sutikimu vis asmen, kuri susiinojimas turi bti skelbiamas. Prieingu atveju tokie bylai reikmingi duomenys paskelbiami ir itiriami udarame teismo posdyje, teismui primus iuo klausimu nutart (CPK 201 str.). Teismo posdio protokole paymima apie rodymo ityrim udarame teismo posdyje. Nurodytos privai asmen susirainjimo slaptumo nuostatos taikomos visam asmen susiinojimui, neatsivelgiant jo bd (patu, faksimiliniu ar elektroniniu ryiu, telefono pokalbiu). itaip gyvendinamos Konstitucijos 22 straipsnio asmeninio gyvenimo nelieiamumo, teiss susirainjim, telefono pokalbi slaptumo nuostatos, kuri ribojimai galimi tik esant statym nustatyta tvarka priimtam teismo sprendimui. Nevieame teismo posdyje turi bti tiriami ir raytiniai rodymai, susij su valstybs, tarnybos ar komercine paslaptimi, taiau raytiniai rodymai, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, negali bti rodymai civilinje byloje, kol informacija, sudaranti atitinkam paslapt, bus islaptinta nustatyta tvarka (CPK 177 str. 5 d.). Apirt raytini rodym (ar j dalies) turinys prireikus gali bti raomas teismo posdio protokol. Po to, atsivelgiant byloje dalyvaujani asmen nuomon, pirminius raytinius rodymus (origi488
nalus) galima grinti juos pateikusiems asmenims, taiau tokiais atvejais byloje btina palikti teisjo patvirtintus rodym nuoraus (CPK 202 str. 2 d.). Pasitaiko raytini rodym, turini iorini trkum (trint, taisyt, pridt, braukyt ir pan.), be to, bna atvej, kai teismui pateikiami tik nustatyta tvarka nepatvirtinti neilikusi (sunaikint ar dingusi) rodym nuoraai. Tokiais atvejais dl pateikt rodym rodomosios galios sprendia byl nagrinjantis teismas, atsivelgdamas byloje esani rodym visum ir j tarpusavio ry (CPK 202 str.). Byloje dalyvaujantys asmenys turi teis ginyti raytin rodym tokiais bdais: 1) pareikdami rodym esant netikr; 2) paneigdami rodyme esanius duomenis; 3) pareikdami rodym esant suklastot. Pirmuoju atveju asmuo privalo rodyti, kad dokumentas nra tinkamai formintas, pavyzdiui, dokument sura neturintis reikiam galiojim asmuo, dokumente nra privalom rekvizit (parao, antspaudo). Kadangi dokumentas yra netikras, jame esantys duomenys negali patvirtinti bylos aplinkybi. is bdas daniausiai taikytinas oficialiems raytiniams rodymams. Antruoju atveju rodinjama, kad dokumento turinys neatitinka tikrovs. Pavyzdiui, asmuo ima rodinti, kad nelaimingas atsitikimas darbe vyko ne dl jo neatsargumo (kaip nurodoma nelaimingo atsitikimo akte), o dl darbdavio kalts. Treiuoju atveju abejons dl rodymo tikrumo sprendiamos CPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareikus, kad raytinis rodymas suklastotas, rodym pateiks asmuo gali prayti teism nepripainti rodymo rodinjimo priemone, o byl sprsti remiantis kitais rodymais. Tokio praymo nepareikus, teismas gali pareigoti asmen, pareikus esant klastot, pateikti klastojimo rodym. Be to, tokiam pareikimui patikrinti teismas gali skirti ekspertiz arba ireikalauti papildom rodym. Teismo pripaintas suklastotu, rodymas negali bti pripastamas rodinjimo priemone ir reikiamais atvejais suklastojimo faktas praneamas prokurorui. is rodym klastojusiam asmeniui gali taikyti baudiamj persekiojim. Visi raytiniai rodymai, iskyrus oficialius (vieuosius) raytinius rodymus, nra svarbesni u kitas rodinjimo priemones. J tikrum ir pakankamum btina tikrinti taip pat kaip kit rodinjimo priemoni. Daniausiai teisme tiriamos raytinio rodymo atsiradimo aplinkybs, galinios turti takos rodymo turiniui ir tikrumui, nes raytiniai
489
rodymai kyla i (yra suraomi) tam tikr asmen, o juos visada gali paveikti vairs objektyvs ir subjektyvs veiksniai. Be to, kilus abejoni, btina patikrinti, ar dokument tikrai sura jame nurodomas jo autorius, ar dokumento turinys atitinka jo autoriaus ketinimus, vali. Civilinio proceso statymai raytinius rodymus pripasta labai svarbia rodinjimo priemone. Tam tikrais atvejais materialiosios teiss normos atitinkamas bylos aplinkybes leidia rodinti tik raytiniais rodymais (CK 1.93 str. 2d.). Dokumentiniame procese iekinio reikalavimai grindiami tik leistinais raytiniais rodymais (CPK 424 str. 2d.). Teism praktikoje, remiantis apibendrinimo duomenimis, taip pat siekiama suformuluoti rodinjimo taisykles, taikytinas tam tikr kategorij byloms. tai Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus gyvyb" 7 punkte nurodoma, kad asmens kalt patvirtinantys raytiniai rodymai gali bti: 1) nelaimingo atsitikimo darbe aktai; 2) teismo nuosprendiai, sprendimai, tardymo institucij nutarimai; 3) pareign, kontroliuojani darbo saugos bkl ir darbo statym laikymsi, surayti sveikatos sualojimo prieasi aktai; 4) medicinin ivada dl asmens darbingumo netekimo laipsnio nustatymo; 5) sakymai ir nutarimai dl drausmins arba administracins nuobaudos skyrimo kaltiems tos organizacijos darbuotojams, ir 6) kiti dokumentai (aktai), kuriuose yra ini apie bylai reik1 mingas aplinkybes . Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pabrs, kad garbs ir orumo gynimo bylose, kai inios yra paskleistos dokumentuose, aktuose, charakteristikose, reikal ar asmeninio susirainjimo ratuose, laikuose ar paskleistos kitu materialiu bdu, paskleidimo fakt btina rodyti raytiniais rodymais. Tokiais atvejais teismui privalu pateikti rodym originalus, be to, vis rodym (laikrat, biuleten, urnal ar kt.), o ne publikacij ikarpas (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1998 m. gegus 15d. nutarimo Nr. l Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsni ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikoje nag2 rinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas" 4 p.) . Tuo tarpu Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16d. nutari1 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 38. 2 Ten pat. P. 64-65.
490
mo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos eismo vykio metu"1 16 punkte nurodoma, kad teismo pavedimu transporto priemones gali vertinti tik statym nustatyta tvarka registruot ir turini teis verstis transporto priemoni vertinimo veikla moni nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. J ivados pripastamos raytiniais rodymais. Daugelio valstybi civilinio proceso teis raytinius rodymus pripasta labai svarbia rodinjimo priemone. Daugumoje kontinentins teisins sistemos valstybi (Vokietijoje, Austrijoje, Pranczijoje, Lenkijoje) raytiniai rodymai skirstomi privaius ir vieuosius ir jiems taikoma skirtinga nuginijimo tvarka. Vokietijoje ir Austrijoje vieieji raytiniai rodymai pripastami prima facie rodymais. Tam tikri ypatumai isiskiria bendrosios teiss valstybse, kur raytini rodym tyrimui didel tak turi gino proceso pobdis ir odinio proceso vyravimas, suteikiantis liudytoj parodymams tam tikr pirmum, palyginti su raytiniais rodymais. Vadovaujantis parodym pagal svetimus odius" taisykle, raytiniai rodymai pripastami parodymais pagal svetimus odius. Bendrosios teiss valstybse raytiniai rodymai vadinami dokumentais. JAV Federalini rodym taisykli 1001 straipsnyje ivardijama, kas gali bti priskiriama prie raytini rodym: tai uraai ir raai, sudaryti i raidi, odi ar skaii arba j atitikmen, kurie gali bti padaryti ranka, spausdinti mainle arba atsirad dl spausdinimo, fotografavimo, magnetini impuls, mechanini ir elektronini ra, taip pat fotografijos, skaitant nuotraukas, kino juostas, rentgeno nuotraukas, vaizdajuostes 2 . Vis dlto statymai nenurodo kriterijaus, pagal kur raytiniai rodymai atskiriami nuo daiktini rodym. Anksiau vyravusi geresnio rodymo taisykl reikalavo pateikti dokumento original, taiau iuo metu sigali taisykl, kad negalint gauti originalo teismas gali leisti antrinius rodymus (t. y. nuoraus). Paprastai i taisykl taikoma, kai pirmin rodym turi kita alis arba alis nurodo, kad rodymo originalas dings arba sunaikintas, taiau visais atvejais alis privalo nurodyti, jog msi vis manom priemoni siekdama surasti pirmin rodym. Bendrosios teiss procesui bdinga ir tai, kad alys privalo visus raytinius rodymus atskleisti dar iki teismo posdio, spdamos
Ten pat. P. 108. Federal Rules of Evidence for United States Courts and Magistrates. Notre Dame, 1995.
2
491
viena kit apie turim raytini rodym panaudojim. ios teisins sistemos valstybse paplits ir kompiuterini duomen, kaip raytini rodym, naudojimas. Pavyzdiui, Anglijoje duomenys, esantys panaudojant kompiuterin technik gautame dokumente, yra leistini rodymai tokio fakto, kuriam rodyti leidiamas tiesioginis odinis rodymas. Be to, privalu laikytis ir kit slyg - dokumentas turi bti gautas panaudojant kompiuter, kuris nuolat naudotas informacijai kaupti ir apdoroti; informacija kompiuter patekusi prasta tvarka; informacijai patenkant kompiuter, is veiks tinkamai. Nurodyt taisykli pagrstum pateisina tai, kad, naudodamasis kompiuterins technikos galimybmis, teismas gaut patikimos informacijos apie bylai reikmingas aplinkybes ir bt pakankamai apsaugotas nuo kompiuterini duomen klastojimo1. Nurodyta patirtimi pasinaudota kuriant ir naujj CPK. Jo 198 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad raytins formos dokumentui prilyginami tam tikri dokumentai, perduoti telekomunikacij galiniais renginiais. i nuostata taip pat atveria keli panaudoti kompiuterine technika sukurt dokument kaip raytin rodym. Tokiu raytiniu rodymu laikytini elektroniniai duomen praneimai, jeigu juose esanti informacija gali bti pateikta vlesniam naudojimui ir yra ini apie bylai reikmingas aplinkybes. Be to, yra galimybi kompiuteriniais tyrimais nustatyti su tiriamu vykiu susijusios kompiuterins rangos - aparatins ir programins rangos, informacijos, sukauptos kompiuterinse duomen laikmenose, kompiuterins sistemos ir jos veikimo slyg bei takos tiriamam vykiui faktines aplinkybes. Tokius tyrimus atlieka Lietuvos teismo ekspertizs centro ekspertai. iais tyrimais galima nustatyti, ar kompiuterine technika sukurtas dokumentas nra suklastotas. Teismas vertindamas elektronini duomen praneim rodomj gali turt atsivelgti bdo, kuriuo tas elektroninis praneimas sukurtas, saugomas ar perduotas, patikimum, bdo, kuriuo ilaikytas informacijos vientisumas, patikimum, bdo, kuriuo nurodomas elektroninio praneimo autorius, patikimum ir kitas su elektroniniu praneimu susijusias aplinkybes. 24.4 DAIKTINIAI RODYMAI Daiktiniai rodymai yra daiktai, kurie dl savo ypating savybi arba patys savaime gali bti priemon, padedanti nustatyti bylai reikmingas aplinkybes (CPK 204 str.). Paprastai tai materials daiktai, kuri buvimas, ior, kokyb ar kitos savybs, buvimo vieta, taip pat ant
1
a . A . Cit. op. P . 155-156.

492
kuri palikti pdsakai ir kiti poymiai gali patvirtinti arba paneigti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Vertindamas iuos rodymus, teismas gali nustatyti padarytos turtins alos dyd, sigytos preks kokyb, daikto vert ir kita. Daiktiniai rodymai gali bti patys vairiausi daiktai: apgadintas arba neapgadintas automobilis, vairios paskirties patalpos ir statiniai, rengimai, prietaisai, rankiai, baldai, drabuiai ir t.t. Daniausiai daiktiniai rodymai yra daiktai, dl kuri vyksta teisminis ginas. Reiau daiktiniai rodymai bna vairs dokumentai. J negalima painioti su raytiniais rodymais, nes tokiais atvejais rodomj reikm turi ne raytinio dokumento turinys, o ioriniai dokumento poymiai, pavyzdiui, suklastotas gimimo liudijimas (patvirtinantis dokumento klastots fakt), dokumento popieriaus arba raalo kokyb, dokumento buvimo (arba radimo) vieta. Daiktinius rodymus teismui pateikia byloje dalyvaujantys asmenys arba juos ireikalauja teismas (CPK 206 str. l d.). Negalintys patys gauti reikaling daiktini rodym byloje dalyvaujantys asmenys gali prayti teism juos ireikalauti. Tokiame prayme btina nurodyti: 1) daiktin rodym, kur praoma ireikalauti; 2) pagrind, leidiant manyti, kad rodym turi prayme nurodytas asmuo; 3) prieast, dl kurios praantis asmuo pats negali pateikti daiktinio rodymo, ir 4) aplinkybes, kurias gali patvirtinti arba paneigti rodymas (CPK 205 str.). i reikalavim nesilaikymas yra pagrindas teismui atmesti praym ireikalauti rodym. Be to, tokius praymus btina pareikti procesiniuose arba paruoiamuosiuose dokumentuose, iimtiniais atvejais - odiu teismo posdyje. Daiktiniai rodymai yra pateikiami tiesiogiai byl nagrinjaniam teismui arba iduodami praaniam ireikalauti rodym asmeniui, pateikusiam liudijim, kuriuo patvirtinama asmens teis gauti ireikalaujam rodym (CPK 206 str.). Daiktini rodym nepateikimo padariniai yra analogiki raytini rodym nepateikimo padariniams (CPK 207 str.). Teismui pateikti daiktiniai rodymai yra laikomi byloje arba perduodami pagal special apyra teismo daiktini rodym saugojimo kamer. Paprastai kartu su byla seife ar nedegamojoje spintoje saugomi nedidels apimties daiktai (knygos, drabuiai, avalyn ir pan.). Sudaromas daiktinio rodymo, saugomo teismo daiktini rodym saugojimo kameroje, apyraas, kuriame smulkiai apraomas daiktinis rodymas nurodant jo pavadinim, technines charakteristikas, matmenis, svor, spalv, ypatingus poymius, esamus paeidimus ar sugadinimus ir panaiai, t. y. poymius, leidianius identifikuoti daikt. Teisjo rezoliucija apyraas pridedamas prie bylos, o jeigu itai atliekama teismo posdyje, apyraas pridedamas prie posdio protokolo ir teismas
493
RODYMAI CIVILINIAME PROCESE priima protokolin nutart perduoti rodym saugoti daiktini rodym saugojimo kameroje. rodymai, kuri negalima atgabenti teism, saugojami buvimo vietoje ir ten apirimi (CPK 208 str. 3 d.). Teismas privalo imtis priemoni., kad daiktiniai rodymai ilikt nepakit, nes svarbu isaugoti j rodomsias savybes. Pirmiausia, btina udrausti naudoti tokius daiktus pagal j tikslin (kin) paskirt. Tam galima imtis laikinj apsaugos priemoni. Tam tikrais atvejais, esant daiktinius rodymus pateikusi asmen praymui ir galimybei j patenkinti be alos bylos inagrinjimui, teisme apirtus ir itirtus daiktinius rodymus galima grinti juos pateikusiems asmenims iki bylos nagrinjimo pabaigos. Daikt, iimt i apyvartos ar ribotai esani apyvartoje ir neiimt i apyvartos daikt (CK 4.7 str.) galima negrinti juos pateikusiems asmenims, o perduoti atitinkamoms valstybs institucijoms. J perdavimo klausimas sprendiamas statymo nustatyta tvarka, pavyzdiui, paveldto turto apyra traukus mirusiojo turt aunamj ginkl, dl jo perdavimo paveldtojui ar realizavimo sprendiama 2002 m. sausio 15 d. Ginkl ir audmen kontrols statymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka1. Daiktiniai rodymai tiesiogiai apirimi teismo posdyje: teismas vizualiai apiri daiktin rodym ir itiria jo savybes, poymius, ypatumus, reikmingus nagrinjamai bylai. Tai gali bti atlikta analizuojant daikto paeidimus, stebint jo veikim, j matuojant, sveriant ir panaiai. Kartu sudaroma galimyb susipainti su rodymais visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, o prireikus ir ekspertams bei liudytojams. Asmenys, susipain su daiktiniu rodymu, turi teis atkreipti teismo dmes aplinkybes, susijusias su rodymu, ir tokios pastabos raomos teismo posdio protokol (CPK 209 str.). Vertindamas daiktinius rodymus, teismas privalo atkreipti dmes j rodomj savybi atsiradimo (susidarymo) aplinkybes. Labai svarbu nustatyti, ar daiktinis rodymas nebuvo dirbtinai paveiktas, kiek laiko yra praj nuo vykio, kurio aplinkybs yra rodinjamos remiantis daiktiniu rodymu, iki rodymo ityrimo teisme. Pavyzdiui, siekdamas nustatyti preks, dl kurios kyla ginas, kokyb ar kitas savybes, teismas gali skirti teismo prekin ekspertiz. Daiktiniai rodymai kaip rodinjimo priemon pripastami visose valstybse. Anglijoje prie daiktini rodym priskiriami materials daiktai, mogaus iorin ivaizda, liudytojo elgesys, daiktini rodym apira, raai. Taigi ioje valstybje daiktiniai rodymai suvokiami plaiau, nes prie j priskiriama net asmens psichikos bkl duodant pa1
inios. 2002, Nr. 13-467.

494
rodymus teisme. JAV daiktiniai rodymai danai vadinami eksponatais". ioje valstybje eksponatai atlieka dvejop vaidmen: jie gali bti reals daiktiniai rodymai arba iliustraciniai daiktiniai rodymai, kuriais siekiama k nors paaikinti (pvz., autovykio schema). Gana plaiai naudojami raai, kuriais atkuriami praeities vykiai. Tokie raai labai panas Lietuvos baudiamajame procese atliekamus eksperimentus, taiau Lietuvos civiliniame procese tokia rodinjimo priemon, buvusi numatyta CPK projekte, deja, iki iol nra taikoma. Be to, JAV teismuose vykiams atkurti naudojami ne tik vaizdo raai, bet ir kompiuterin technika1. vairi technini priemoni naudojimas teisme sudaro galimyb operatyviau isiaikinti bylai reikmingas aplinkybes, pavyzdiui, kompiuterinis vyki atkrimas (rekonstrukcija) gali bti naudojama ir Lietuvoje ekspertams teikiant ekspertizs ivadas. Tuo tarpu reikia pabrti, kad Lietuvos teismuose daiktiniai rodymai kaip rodinjimo priemon naudojami gana retai. 24.5 EKSPERTO IVADA Ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti tam tikrus bylai reikmingus klausimus, kuri negalima isiaikinti be speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini (CPK 212 str. l d.). 1964 m. CPK 87 straipsnio pirmojoje dalyje buvo numatyta, kad ekspertiz skiriama siekiant isiaikinti nagrinjant byl kylanius klausimus, reikalaujanius speciali mokslo, meno, technikos ar amato ini. Tuo tarpu priimant dabartin CPK atskirai iskirta viena mokslo sritis - medicina, itaip pabriant ios mokslo srities tyrim svarb. Taigi gali bti skiriama toki srii ekspertiz: a) mokslo - vairi moksl srii (humanitarini moksl: istorijos, lingvistikos, ekonomikos; gamtos moksl: biologijos, agronomijos; tikslij moksl: matematikos ir kt.); b) meno (literatros, dails, muzikos); c) technikos (transporto, buitins technikos); d) amato; e) medicinos (psichiatrijos, psichologijos, narkologijos), ir f) kit srii. Taigi eksperto ivada - tai statym nustatyta tvarka paskirto asmens, turinio speciali mokslo, technikos, amato ar kit srii ini, ratu idstyta nuomon, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti teismo pateiktus klausimus. Atkreiptinas dmesys, kad teismo ekspertiz negali bti skiriama siekiant iaikinti teiss klausimus, nes juos, vadovaudamasis nepriklausomumo principu, teismas privalo sprsti savarankikai (lot. iura novit curia). Teisme kilus abejoni dl statymo ar kito teiss akto,
1
. A . Cit. op. P . 160-161.
495
kuris turt bti taikomas byloje ir priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, sutikimo su Konstitucija, teismas privalo sustabdyti byl ir kreiptis su atitinkamu praymu Konstitucin Teism (CPK 3 str. 4 d.). Jeigu teiss aktas nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos teismas turi teis kreiptis administracin teism su praymu patikrinti, ar atitinkamas norminis teiss aktas ar jo dalis atitinka statym ar Vyriausybs priimt normin teiss akt (CPK 3 str. 4 d.). Vis dlto ekspertiz gali bti skiriama ir siekiant isprsti klausimus, susijusius su usienio teise, nes usienio teis yra teiss klausimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimo Nr. 28 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant tarptautins privatins teiss normas" 7 p.)1, nors CK 1.12 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar statym numatytais atvejais usienio teis teismas taiko, aikina ir jos turin nustato ex officio. Tik teismas gali skirti ekspertiz, taiau visais atvejais btina atsivelgti byloje dalyvaujani asmen nuomon. alis, inicijuodama ekspertizs skyrim, privalo nurodyti aplinkybes, kurias btina nustatyti, ir ekspertui pateiktinus klausimus. Praymai skirti ekspertiz neretai yra abstrakts, netiksls, kartais net nenurodomi klausimai. Toki praym nereikt tenkinti. alies praymai skirti ekspertiz idstomi procesiniuose arba paruoiamuosiuose dokumentuose, nors tokius praymus galima pateikti ir odiu teismo posdyje. Ekspertiz gali bti skiriama rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui ir nagrinjant byl (tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismuose). Be to, turto verts nustatymo ekspertiz gali bti teismo antstolio skiriama ir vykdymo procese (CPK 682 str. l d.). Teismo nutartimi paskyrus ekspertiz, bylos nagrinjimas gali bti sustabdytas (CPK 164 str. 2 p.). Skirdamas ekspertiz teismas privalo isiaikinti, kokius konkreius klausimus reikia pateikti ekspertui. iuo tikslu teismas iklauso vis byloje dalyvaujani asmen nuomon (silymus), taiau galutinius kausimus nustato pats priimdamas nutart. Atmesdamas byloje dalyvaujani asmen klausimus, teismas privalo nurodyti atmetimo argumentus (CPK 213 str.). Teismo nutartis skirti ekspertiz arba jos neskirti neskundiam, taiau gali bti skundiama nutartis sustabdyti byl (paskyrus ekspertiz) (CPK 165 str.).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 105-106.
496
1
Nutartis skirti ekspertiz turi atitikti teismo nutariai keliamus reikalavimus (CPK 291 str. l d.). Nutarties motyvuojamojoje dalyje btina aprayti bylos aplinkybes, susijusias su ekspertizs dalyku, ir nurodyti ekspertizs skyrimo pagrind. Ekspertui pateikiami klausimai turi bti susij su jo, o ne teismo kompetencija. Pavyzdiui, autotechnikos ekspertas gali nustatyti transporto priemoni gedimus, j atsiradimo laik ir prieastis, autoavarijos eig, taiau negali sprsti, kuris autovykio dalyvis kaltas dl alos, nes klausim turi isprsti teismas, vertins eksperto ivad ir kitas bylos aplinkybes. Rezoliucinje teismo nutarties dalyje nurodomi ekspertui pateikiami klausimai. Jie turi bti aiks ir tiksls, be dviprasmybi. Be to, ioje nutarties dalyje nurodomas ekspertas arba ekspertizs staiga, kuriai pavedama atlikti ekspertiz. Prireikus gali bti skiriami keli ekspertai arba ekspert komisija. Skiriant kompleksin ekspertiz, kai klausimus turi sprsti keli vairi srii specialistai, btina nurodyti ekspert, privalant atlikti bendruosius tyrimus ir pateikti bendrj ivad (pavyzdiui, psichiatrin-psichologin ekspertiz). Prie tai teismas atsivelgia ekspert arba ekspertizs staigos (-) nuomon. Jeigu ekspertiz pavedama atlikti ekspertizs staigai, ekspert skiria staigos vadovas ir jis teismui pranea apie paskirt konkret ekspert. itaip yra siekiama sudaryti teismui galimyb praneti apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims ir iaikinti jiems teis nualinti ekspert. Ekspertai gali bti ekspertizs staig (pvz., Lietuvos ekspertizs instituto, Valstybins teismo psichiatrijos ar narkologijos tarnybos, Vidaus reikal ministerijos Kriminalini ekspertizi skyriaus, Lietuvos teiss universiteto Teiss medicinos instituto, vairi akcini bendrovi) darbuotojai, asmenys, turintys reikiam isilavinim ir atitinkantys tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus (turto vertintojai, auditoriai), bei kiti asmenys, turintys speciali ini. Dabar yra steigtas Lietuvos teismo ekspertizi centras1, kuris organizuoja ir koordinuoja valstybini ekspertizs staig darb. 2002 m. Teismo ekspertizs statymas nustato teismo ekspertizs staig ir teismo ekspert status, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, ekspertizs atlikimo tvark. statymas sigalioja kartu su BPK ir i esms skirtas ekspert veiklos reglamentavimui baudiamajame procese. Taiau tai nereikia, kad teismo ekspertai negali atlikti ekspertizs civilinje byloje, nes itai numato ir pats statymas2.
1 2
inios. 2000, Nr. 99-3148. inios. 2002, Nr. 51-1942.
497
CPK 212 straipsnyje nurodyta, kad CK numatytais atvejais gali bti nustatyta kitokia ekspert skyrimo ir ekspertizs atlikimo tvarka. Tai gali bti priverstinio akcij pardavimo, juridinio asmens veiklos tyrimo byloje. Prie skirdamas ekspertus, teismas privalo pasilyti alims susitarti dl konkrei ekspert skyrimo. alims susitarus, teismas skiria ali bendrai pasirinktus ekspertus, kad itirt juridinio asmens veikl ir ratu pateikt ataskait bei silymus. alims nesusitarus, teismas ekspertus skiria savo nuoira i ali pateikto silom ekspert srao, kuriame nurodoma ne maiau kaip deimt ekspert. Tokiais atvejais alis turi teis i kitos alies pateikto srao ibraukti penkis ekspertus ir pareikti nuomon apie srae likusius ekspertus (CK 2.127 str.). Galutin ekspert skaii nustato teismas, atsivelgdamas juridinio asmens veiklos tyrimo mast. Taigi proceso ir materialiosios teiss normos numato skirting atitinkam ekspert skyrimo tvark. Eksperto nualinimo pagrindai nurodyti CPK 67 straipsnyje, kuriame greta bendrj nualinimo pagrind, numatyt CPK 65 straipsnyje, nustatomi ir specifiniai nualinimo pagrindai, t. y. kai ekspertas dl tarnybos ar kitoki prieasi yra priklausomas nuo bet kurio byloje dalyvaujanio asmens arba kai ekspertas atliko revizij, audit ar kitok patikrinim, kurio mediaga sudar pagrind ikelti nagrinjam civilin byl; taiau pagrindas nualinti ekspert nra aplinkyb, kad ekspertas dalyvavo ankstesnje tos paios bylos ekspertizje (CPK 68 str. 3 d.). Vykdant teismo sprendim teismo antstoliui nesutikus su ekspertui pareiktu nualinimu, is klausimas nedelsiant perduodamas sprsti apylinks teismui (CPK 598 str. 5 d.). Vykdymo proceso alys turi teis pareikti nualinim per penkias dienas nuo patvarkymo skirti ekspertiz dienos (CPK 682 str. l d.). Ekspertu paskirtas asmuo privalo atvykti teismo aukimu ir pateikti nealik ivad jam pateiktais klausimais (CPK 214 str. l d.). U ios pareigos nevykdym dl prieasi, kurias teismas pripaino nesvarbiomis, ekspertui gali bti skiriama bauda, o u melagingos ivados pateikim ekspertas atsako statymo nustatyta tvarka (BK 235 str.). Ekspertas turi teis atsisakyti pateikti ivad, jeigu mano, kad ivadai nepakanka mediagos arba jam pateiktas klausimas virija jo kvalifikacij ar kompetencij (CPK 214 str. 3 d.). Be to, jis gali pats nusialinti ar bti nualintas CPK 65 straipsnio pirmosios dalies 1-5 punktuose nurodytais pagrindais, kita vertus, tik jam taikytini specials pagrindai, nurodyti CPK 67 straipsnio antrojoje dalyje (jis yra dl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos i ali ar kit byloje dalyvaujani asmen; atliko revizij, audit ar kitok patikrinim, kurio mediaga buvo pagrindas ikelti t civilin byl).
498
Ekspertas turi teis susipainti su bylos mediaga, dalyvauti teismo posdyje, pateikti byloje dalyvaujantiems asmenims ir liudytojams klausimus, prayti teism pateikti papildomos mediagos, reikalingos ekspertizei (CPK 214str. 2d.). U ekspertizs atlikim ekspertas gauna umokest (CPK 89 str. 2 d.), be to, jam mokami dienpinigiai ir atlyginamos turtos atvykimo teism, vaiavimo ir gyvenamosios patalpos nuomos ilaidos (CPK 89 str. 4 d.). Ekspertizs atlikimo ilaidos apmokamos i teismo nustatyto ustato bylinjimosi ilaidoms padengti pagal patvirtint smat, taiau jeigu ekspertas ikvieiamas ir ekspertiz skiriama teismo iniciatyva, ios ilaidos apmokamos i valstybs biudeto. Tam tikri eksperto darbo umokesio ypatumai nustatyti priverstinio akcij pardavimo ir juridinio asmens veiklos tyrimo bylose (CK 2.129 str.). Ekspertiz gali bti atliekama teisme, ekspertizs staigoje arba kitose vietose (tiriamo dalyko buvimo vietoje). Pavyzdiui, tiriant gali isiskirti nuodingosios mediagos, dl kuri ekspertiz turi bti atliekama specialiai tam skirtose patalpose, arba ekspertiz dl statinio statybos darb kokybs ir verts neivengiamai turi bti atliekama statinio buvimo vietoje (nors patys skaiiavimai pagal statybos vietoje surinktus duomenis gali bti atliekami ir eksperto kabinete). Tam tikrais atvejais statymai numato btin ekspertizs skyrim. Ekspertiz btina skirti tvysts nustatymo (CPK 389 str.), fizinio asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu (CPK 466, 471 str.), priverstinio akcij pardavimo ir juridini asmen veiklos tyrimo bylose (CK 2.118, 2.127 str.), taip pat dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesine liga (alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesine liga laikinojo statymo 2 str. 8 d.) ir kitais atvejais. Teism praktikoje daniausios toki ri ekspertizs: 1) raysenos ekspertiz, kai reikia nustatyti asmenis, raiusius ar pasiraiusius tam tikr dokument, rato klastojimo atvejus. i ekspertiz daniausiai pavedama Teismo ekspertizs centro ekspertams; 2) psichiatrin ekspertiz, kai reikia nustatyti fizinio asmens psichikos bkl siekiant nusprsti dl asmens veiksnumo arba atsakyti klausim, ar asmuo tam tikru metu galjo suprasti savo veiksm esm ir juos valdyti. Tokios ekspertizs daniausiai pavedamos Valstybinei psichiatrijos ir narkologijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos1; 3) psichologin ekspertiz, kai nustatomas asmens gebjimas suprasti bylos aplinkybes ir nepilnameio asmens gebjimas suvokti ir
1
inios. 1997, Nr. 65-1586.
499
RODYMAI CIVILINIAME PROCESE valdyti savo veiksmus, atsivelgiant individualius psichologinius ir amiaus ypatumus. i ekspertiz taip pat pavedama Valstybinei psichiat1 rijos ir narkologijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ; 4) narkologin ekspertiz, kai siekiama pripainti asmen ribotai veiksniu dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais, narkotinmis ar toksinmis priemonmis, inagrinti medicinos apiros ivadas dl asmens neblaivumo ar girtumo laipsnio nustatymo2; 5) dokument ekspertiz dl dokumento turinio tapatybs ar suklastojimo, dokumento gamybos bdo, laiko ir kit aplinkybi. J daniausiai atlieka Teismo ekspertizs centras; 6) medicinos ekspertiz, kai ginijama tvyst, siekiama nustatyti asmens kno sualojimo, darbingumo netekimo procent. ias ekspertizes atlieka Teismo medicinos institutas, Valstybin medicinos socialins ekspertizs komisija prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos3; 7) autorysts ekspertiz, kai nustatomas neredaguoto krinio autorius. Atlieka Teismo ekspertizs centras; 8) buhalterin ekspertiz, kai nustatomas materialij vertybi ir pinig trkumas, turtins alos dydis. Atlieka Teismo ekspertizs centras, revizij departamentas prie Finans ministerijos, pavieniai auditoriai; 9) finans ekspertiz, kuria siekiama nustatyti moni nemokum bankroto bylose, mokesi mokjimo tvark ir paeidimus vykdant kredito ir finans operacijas; 10) autotechnin ekspertiz, kuria siekiama isiaikinti transporto priemons gedimus, j atsiradimo aplinkybes, autovykio mechanizm. Atlieka Teismo ekspertizs institutas; 11) technins darb saugos ekspertiz, kuria nustatomos nelaiming atsitikim darbe technins prieastys, darbo slyg sutikimas su nustatytais reikalavimais; 12) prekin ekspertiz, kai ginijama sugadinto automobilio remonto, sugadint bald, drabui ar kit daikt vert. Atlieka vairs ekspertai ar turto vertintojai, daniausiai Lietuvos preki ekspertizs asociacijos nari (pvz., UAB Impeksservis") ekspertai; 13) turto ar verslo vertinimo ekspertiz, kuria siekiama nustatyti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, taip pat verslo vert. i ekspertiz atlieka turt ir versl vertinanios mons, turto vertintojai, turintys Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto suteiktus kvalifikacijos atesta1
2
inios. 1997, Nr. 65-1586. Ten pat. inios. 1995, Nr. 101-2265.
500
tus, suteikianius teis verstis atitinkama turto vertinimo veikla (1999 m. 1 gegus 25d. Turto ir verslo vertinimo pagrind statymo 5 str) 14) statini projektavimo, statybos, statini projekt ekspertiz, kai ginijama nam, but ar kit statini statybos vert. J atlieka atestuotos statini ekspertizs mons. inoma, tai tra daniausiai teismuose atliekam ekspertizi sraas. Vien Lietuvos teismo ekspertizs centras atlieka dvideimt atuoni ri ekspertizes (teisingumo ministro 1998 m. lapkriio 2d. sakymu Nr. 173 patvirtint Ekspertizi darymo Lietuvos teismo ekspertizs institute nuostat 2 p.)2. Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis gali bti iaikinamos paios vairiausios bylai reikmingos aplinkybs. Paskyrs ekspertiz teismas kartu su nutartimi skirti ekspertiz pateikia ekspertui ir daiktus bei dokumentus, kurie turi bti itirti. Daniausiai ekspertui pateikiama visa civilin byla. Ekspertiz btina atlikti objektyviai ir isamiai, ekspertas privalo grietai laikytis statymuose nustatyt reikalavim. Ekspertas gali teismui praneti, kad ivados negalima pateikti tik kai: 1) pateikta mediaga yra neisami, netinkamos kokybs ir i trkum negalima paalinti; 2) klausimas nra eksperto kompetencijos; 3) atsakyti klausim nra mokslikai pagrstos metodikos. Ekspertizs eiga, rezultatai ir ivada idstomi ratu ekspertizs akte. Prie perskaitydamas eksperto ivad teismo posdyje, ekspertiz atliks ekspertas prisiekia padjs rank ant Konstitucijos (CPK 217 str. l d.), iskyrus atvejus, kai ekspertiz atlieka asmuo, trauktas Lietuvos Respublikos ekspert sra, jis buvo prisieks traukiant j sra, atleidiamas nuo priesaikos teisme ir laikomas sptu dl baudiamosios atsakomybs (Teismo ekspertizs statymo l0 str.). Jeigu ekspertiz atliekama ne teismo posdyje, eksperto pasiraytas priesaikos tekstas, kaip ekspertizs akto sudedamoji dalis, yra pridedamas prie ekspertizs akto. Ekspertizs atlikimo tvark ekspertizs staigose nustato atitinkami teiss aktai, pavyzdiui, Teismo ekspertizs statymas, Ekspertizi darymo Lietuvos teismo ekspertizs institute nuostatai, Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins ekspertizs organizavimo ir atliki3 4 mo tvarka , Teismo medicinos instituto nuostatai . Ekspertizs akt sudaro trys dalys: vadin, tiriamoji ir ivad dalis.
1 2 3 4
inios. 1999, Nr. 52-1672. inios. 1999, Nr. 10-224. inios. 1997, Nr. 65-1586. inios. 2001, Nr. 4-100.
501
vadinje dalyje nurodoma akto suraymo data, byla, kurioje paskirta ekspertiz, teismo nutartis, kuri yra ekspertizs atlikimo pagrindas, ekspertizs ris, ekspertizs staigos pavadinimas, inios apie ekspert (pavard, vardas, isilavinimas, specialyb, mokslo laipsnis, einamos pareigos), ekspertui pateikti klausimai, ekspertizs atlikimo vieta, atliekant ekspertiz dalyvav asmenys, eksperto priesaikos yma. Tiriamojoje dalyje ekspertas privalo smulkiai aprayti atliktus tyrimus ir jais remiantis padarytas ivadas. Taip pat btina nurodyti prieastis, kodl negalima atsakyti tam tikrus klausimus. i ekspertizs akto dal turi suprasti ir ne specialistai, specials terminai turi bti paaikinti. Paprastai tyrimo eiga atskleidiama ir fotonuotraukomis, skaidrmis, planais, briniais, schemomis bei kitomis pagalbinmis priemonmis - jos pridedamos prie akto. Kompleksins ekspertizs atveju akto tiriamojoje dalyje kiekvieno eksperto atlikti tyrimai idstomi atskirai. Ivad dalyje ekspertas privalo atsakyti teismo nutartyje pateiktus klausimus. kiekvien klausim btina atsakyti i esms (ne formaliai) arba nurodyti, kad negalima ito padaryti dl akto tiriamojoje dalyje nurodyt prieasi (nepakanka mediagos, nra mokslikai pagrstos metodikos, klausimas nra eksperto kompetencijos). Eksperto ivados jo paties iniciatyva sprstais klausimais idstomos pabaigoje. Pagal atsakym teismo klausimus pobd eksperto ivada gali bti trij ri: kategorika, tiktina ir ivada, kad teismo klausimus negalima atsakyti. Kategorika ivada reikia aik ir vienintel atsakym pateikt klausim (atsakymas gali bti ir teigiamas, ir neigiamas), pavyzdiui, kad ponas H. pasiraydamas testament negaljo suprasti savo veiksm esms ir j valdyti, kad paskolos lapelyje pasira ne ponia L., o kitas asmuo. Tokia eksperto ivada yra tiesioginis rodymas. Tiktina ivada yra tada, kai ekspertas nurodo, kad tam tikras faktas galjo arba gali egzistuoti. Pavyzdiui, tokia yra ivada, kad piliets J. veiksmai prietaravo Keli eismo taisyklms, jeigu ji per sankry vaiavo degant raudonam viesoforo signalui, taiau jeigu deg alias viesoforo signalas, tai jos veiksmai Keli eismo taisyklms neprietaravo. Taigi iuo atveju kitomis rodinjimo priemonmis turi bti nustatyta, koks viesoforo signalas deg pilietei J. vaiuojant per sankry. Tokia eksperto ivada gali bti tik netiesioginis rodymas. Ekspertiz (komisijos, kompleksin) atlik ekspertai pateikia bendr ivad ir j pasirao visi ekspertiz atlik ekspertai. Kai atliekant kompleksin ekspertiz paaikja, kad pateiktus klausimus atskirai turi atsakyti skirting specialybi ekspertai, tyrim rezultatai gali bti forminami ir atskirais aktais.
502
Ekspertizs ivada, ekspertui prisiekus, balsu perskaitoma teismo posdyje. Teismas gali pasilyti ekspertui paaikinti ivad savais odiais. Toks aikinimas raomas teismo posdio protokol. Siekiant iaikinti ir papildyti eksperto ivad, jam gali bti pateikiami klausimai. Pirmais klausimas pateikia asmuo, kurio praymu paskirta ekspertiz, paskui - kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo iniciatyva paskyrus ekspertiz, pirmasis klausimus pateikia iekovas. Teisjas turi teis pateikti klausimus bet kuriuo eksperto apklausos momentu (CPK 217 str.). Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto ivada teismui nra privaloma. Ji turi bti vertinta pagal teismo vidin sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu (nealiku) byloje esani rodym ityrimu, t. y. ekspertizs ivada vertinama pagal tokias paias taisykles kaip ir kitos rodinjimo priemons. Teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti pagrindiamas teismo sprendime ar nutartyje. Jeigu ekspertizs ivada nepakankamai aiki ar isami, teismas gali skirti papildom ekspertiz ir j pavesti tiems patiems ekspertams (CPK 219 str. l d.), taiau jeigu kyla abejoni dl eksperto ivados pagrstumo, taip pat jeigu yra keli ekspert ivad prietaravim, teismas gali skirti pavesti pakartotin ekspertiz kitiems ekspertams (CPK 219 str. 2 d.). iais atvejais teismas privalo nurodyti prieastis, dl kuri eksperto ivada pripaintina nepagrsta arba prietaringa. Paprastai tokiais atvejais skiriama komisijos ekspertiz. Paymtina, kad papildoma ar pakartotin ekspertiz gali bti skiriama ir vykdant sprendim, iiekotojui ar skolininkui pareikus motyvuotus prietaravimus dl ekspertizs ivados (CPK 682 str. 2 d.). Vertinant eksperto ivad, reikia atkreipti dmes, kad tam tikr kategorij, pavyzdiui, ypatingja teisena nagrinjamose asmens pripainimo neveiksniu (CPK 464 str.), tvysts nustatymo, bylose (CPK 389 str.) ekspertiz yra prima facie rodymas, nes atsakovo pareiktas ekspertizs atsisakymas gali bti laikomas tvysts rodymu (CK 3.148 str.). Teismas privalo laikytis nustatytos ekspertizs skyrimo ir atlikimo tvarkos, nes dl jos paeidim eksperto ivada gali bti nepripainta rodinjimo priemone. Be to, teismas privalo atsivelgti eksperto kvalifikacij, patirt, ekspertizei pateiktos mediagos apimt. Vertindamas ekspertizs ivadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar ivada neprietarauja kitiems byloje esantiems rodymams. Vykstant teisminiam nagrinjimui kaip rodymai gali bti naudojami raytiniai aktai, kurie dl savo prigimties yra ekspertinio pobdio, nes gaunami atlikus reikiamus tyrimus ir taikant specialias inias. Tai turto vertinimo, defekt nustatymo, rengi503
m ir mechanizm ityrimo ar kitokie aktai, surayti reikiam kvalifikacij turini asmen atlikus tyrim. Jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo nutart civilinje byloje, atsivelgiant jo tiriamj mokslin pobd, gauta eksperto ivada negali bti laikoma rodym pagal CPK 216 straipsn. Toks dokumentas gali atitikti kit rodinjimo priemon - raytin rodym, nes jame yra ini apie bylai reikmingas aplinkybes (CPK 197 str.). Taigi tinkamu rodymu gali bti laikoma eksperto ivada, gauta ir atlikta laikantis statyme nustatytos tvarkos. Eksperto ivada kaip rodinjimo priemon yra inoma daugelio valstybi civilinio proceso statymuose, taiau ne ji yra savarankika rodinjimo priemon. tai Anglijoje ekspertai yra asmenys, turintys tam tikr speciali gdi, pavyzdiui, medikai, ininieriai, buhalteriai, draudimo specialistai, architektai, muitins inspektoriai ir kiti. JAV liudytojai ekspertai gali dalyvauti vykstant teisminiam bylos nagrinjimui, jeigu j mokslo, technikos ar kitos srities specialios inios padeda teisjams ir prisiekusiesiems suprasti rodymus ar nustatyti svarbiausius gino faktus (Federalini rodym taisykli 702 str.). Anglijoje ir JAV galioja grietos taisykls, draudianios liudytojui vertinti matyt vyk, reikti savo nuomon dl jam inom aplinkybi. Kita vertus, liudytojas gali pareikti savo nuomon tik dl dalyk, kuriems nereikia speciali ini, ir to, k gali atlikti bet kuris kitas asmuo, remdamasis savo patirtimi. Taigi galimos trys ekspert ir j parodym rys: 1) liudytojas, duodamas teismui parodymus kartu isakantis savo nuomon, kuri yra pagrsta jo asmenine patirtimi. Savo ruotu asmenin patirtis yra tai, kas yra arba gali bti inoma daugeliui paprast moni; 2) specialistas, kuris duodamas parodymus teisme siekia iaikinti tam tikrus reikinius, terminus, svokas ir panaiai. ie duomenys iplaukia i specialisto profesijos; 3) ekspertas, kuris pateikia ivad, pagrst specialiai atliktu tyrimu1. Nurodytose valstybse ekspertui daniausiai nekeliami kokie nors konkrets kvalifikaciniai reikalavimai, todl advokatai turi teis apklausdami ekspert pateikti klausimus, i atsakym kuriuos bt galima sprsti apie eksperto kvalifikacij ir jo naudojamus tyrimo metodus. Paprastai ekspertai kvieiami ali iniciatyva. JAV ekspertai gali bti renkami paios alies ir kiekviena alis turi teis ikviesti savo ekspert, taiau teismo leidimu prisiekusieji gali paskelbti, kuris ekspertas irinktas teismo.
1 P e a . A. Cit. op. P. 147; The Supreme Court Practice (White Book). London, 1988. P. 159-161.
504
Kontinentins teisins sistemos valstybse teismas gali savo iniciatyva skirti ekspertiz. Pavyzdiui, kiekviename Pranczijos teisme yra ekspert sraas, kuriame nurodoma ekspert kvalifikacija, specializacija, adresas ir kiti duomenys, taiau teismui paliekama teis ekspertu skirti ir srae nenurodyt asmen. Ekspertu paskirtas asmuo pripastamas teismo tarnautoju. 24.6 APIRA Apiros atlikimo pagrindas - teismo ir byloje dalyvaujani asmen poreikis vietoje isiaikinti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Pagal CPK 210 straipsnio pirmj dal prireikus itirti bylos aplinkybes teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu gali skirti daiktini ir raytini rodym apir j buvimo vietoje arba vietos apir. Taigi apiros protokolas, kaip rodinjimo priemon, yra statymo nustatyta tvarka apirjus daiktinius arba raytinius rodymus ir vykio viet ratu ufiksuotos bylai reikmingos aplinkybs. Daiktinius arba raytinius rodymus, kuri negalima pristatyti teism (pvz., dl dydio, nustatytos saugojimo tvarkos ir pan.), teismas apiri ir itiria j buvimo vietoje. Vizualiai apirdamas rodym, teismas nustato tam tikrus iorinius jo poymius, savybes, ypatumus. Tirdamas rodym, teismas atsivelgia jo reikm bylai, analizuoja jo savybes, poymius. Be to, siekdamas vietoje itirti tikrsias bylos aplinkybes, teismas gali atlikti vietos apir, pavyzdiui, naudojimosi ems sklypu tvarkos arba servituto nustatymo bylose. Apira gali bti skiriama tiek rengiantis, tiek vykstant teisminiam bylos nagrinjimui. Byloje dalyvaujantys asmenys gali prayti skirti apir pateikdami procesinius dokumentus arba odiu teismo posdyje. Apir atlieka visos sudties teismas. Byloje dalyvaujantiems asmenims praneama apiros laikas ir vieta, iskyrus atvejus, kai apira atliekama tame paiame teismo posdyje, apie kur praneta byloje dalyvaujantiems asmenims. Asmens, kuriam praneta apie apir, neatvykimas nekliudo atlikti apiros (CPK 210 str. 2d.). Atsivelgdamas bylos aplinkybes, teismas gali ikviesti apir ir liudytojus bei ekspertus. itai paymima apiros protokole. Liudytojas gali vietoje paaikinti savo parodymus, o ekspertas gali surinkti mediag savo tyrimui ar vietoje atlikti ekspertiz. Per apir byloje dalyvaujantiems asmenims, liudytojams ar ekspertams gali bti pateikiami klausimai. ie asmenys turi teis atkreipti teismo dmes , j nuomone, bylai reikmingas aplinkybes, detales (CPK 210 str. 3 d.). Dl atlikt veiksm ir rezultat suraomas apiros protokolas. J pasirao visos sudties teismas ir kiti apiroje dalyvav asmenys (CPK
505
210 str. 4 d.). Atsivelgiant ios rodinjimo priemons specifik, prie apiros protokolo pridedami visi teismo sudaryti ar patvirtinti planai, brimai, nuotraukos ar vaizdo raai. Teismo pavedimo tvarka apir gali atlikti ir kitas teismas. Produktus ir kitus greitai gendanius daiktus teismas privalo apirti nedelsdamas (CPK 211 str.), nes greitai gendani daikt palikti iki bylos nagrinjimo i esms, kad jie br apirti pagal CPK 209 straipsnio taisykles, paprastai nemanoma dl j savybi - ilgai laikomi, jie gali sugesti ar prarasti dal verts. Tokie daiktai gali bti maisto produktai (pieno, msos, konditerijos ar kiti gaminiai), kurie turi savyb greitai gesti, kiti greitai gendantys (buitins chemijos preks, kai kurie vaistai ar statybins mediagos ir pan.) ir kiti suvartojamieji daiktai. Juos btina apirti nedelsiant, kai tik jie teismo ireikalaujami ar jam perduodami. Daiktai gali bti apirimi teisme, j buvimo vietoje rengiantis bylos nagrinjimui rodym utikrinimo tvarka ar iimtiniais atvejais - nagrinjant byl i esms, taip pat teismo pavedimo tvarka. Apirti greitai gendantys daiktai nedelsiant grinami juos pateikusiems asmenims. Daiktai grinami tokios pat kokybs ir ries. Greitai gendantys beeimininkiai ir rasti daiktai gali bti perduoti policijai, finans, kontrols ar savivaldybs institucijai, kad esant galimybei bt parduoti, o u juos gauti pinigai isaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam juos asmeniui (CK 4.63 str.). Anksiau galiojs proceso statymas tokios rodinjimo priemons nenumat. Vietos apira buvo suprantama kaip daiktini ar raytini rodym tyrimo bdas. Panaiai vietos apira suvokiama ir daugelio kit valstybi proceso statymuose. Pavyzdiui, Anglijoje daiktiniai rodymai gali bti apirimi j buvimo vietoje atliekant dviej ri apir: dalyvaujant arba nedalyvaujant liudytojams. Liudytojui dalyvaujant apira atliekama, kai jis nesugeba paaikinti bylai reikming aplinkybi. Pavyzdiui, liudytojas nesugeba schemoje ar brinyje nurodyti, kurioje btent vietoje rads atitinkam daikt, tuo tarpu nuvyks viet asmuo nurodo, kur tiksliai j rado. Paymtina, kad vietos apira teism praktikoje gana reta, nors itaip teismas galt tiesiogiai isiaikinti daugel bylai reikming aplinkybi, tiesiogiai itirti daiktinius ir raytinius rodymus. 24.7 KITOS RODINJIMO PRIEMONS Pagal CPK 220 straipsnio treij dal kitos rodinjimo priemons gali bti nuotraukos, vaizdo ir garso raai, taiau ie daiktai gali bti rodinjimo priemons tik tada, kai jie padaryti nepaeidiant statym.
506
Teism praktikoje byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami rodyti bylai reikmingas aplinkybes, danai pateikia nuotraukas, vaizdo ir garso raus. Pavyzdiui, alos atlyginimo bylose pateikiamos apgadinto daikto nuotraukos, garbs ir orumo gynimo bylose pateikiami garso raai, patvirtinantys garb ir orum eminani ini paskleidimo fakt, akcinink susirinkimo nutarim pripainimo negaliojaniais bylose pateikiami vaizdo raai, patvirtinantys susirinkimo tvarkos paeidimus. Paymtina, kad bylai reikmingos aplinkybs turi bti ufiksuotos prie ikeliant byl teisme. Kai fotografuojama, rainjama ar filmuojama tiriant rodymus teisme, nuotraukos, garso ar vaizdo raai tra sudedamoji procesini veiksm dalis. Pavyzdiui, prie apiros protokolo ar ekspertizs akto pridtos nuotraukos, vaizdo ar garso raai yra ne savarankika rodinjimo priemon, o tik apiros protokolo ar ekspertizs akto sudedamosios (neatskiriamos) dalys. Svarbiausias reikalavimas, keliamas tokioms rodinjimo priemonms, yra j atsiradimas nepaeidiant statym. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimo Nr. 5 Dl statym, reguliuojani teismo sprendimo primimo ir idstymo tvark, taikymo teism praktikoje" 2.2 papunktyje pabriama, kad rodinjimo priemons gali bti nuotraukos, kino juostos, vaizdo ir garso raai, padaryti nepaeidiant statym, pavyzdiui, Konstitucijos 22 ir 24 straipsni, CK 2.23 straipsnio, Visuomens informavimo statymo 18 straipsnio1. Taigi naudojant ias rodinjimo priemones, negalima paeisti konstitucins asmeninio gyvenimo ir bsto nelieiamumo nuostatos, t. y. negali bti naudojami slaptai, neteistai sibraunant bst ar kitomis neteistomis priemonmis padaryti nuotraukos, vaizdo ar garso raai. Taip pat paymtina, kad informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik vadovaujantis statymu, panaudojama statym nustatytais tikslais ir tvarka (CK 2.23 str., Asmens duomen teisins apsaugos statymo 5, 7-8 str.2; Policijos veiklos statymo 18 str. l d. 3 p.3, Valstybs saugumo departamento statymo 4-5 str.4, Opera5 tyvins veiklos statymo 8-11 str. ) ir tik motyvuotu teismo sprendimu. Taiau visada btina atsivelgti, ar asmuo nepiktnaudiauja teise
' Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 63. 2 inios. 2000, Nr. 64-1924. 3 inios. 2000, Nr. 90-2777. 4 inios. 1994, Nr. 11-163. 5 inios. 1997, Nr. 50-1190.
507
apskritai ir teise privatum1. Be to, parodyti arba paskelbti teismo posdyje nuotraukas, vaizdo ar garso raus, kuriuose ufiksuotas privatus asmens gyvenimas, leidiama tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais - tik udarame teismo posdyje (CPK 220 str. 2 d.). Nuotraukos, vaizdo ir garso raai, kaip rodymai, pateikti teismui, itiriami teismo posdyje. Sprsdamas, ar priimti tokius rodymus teismas turi nustatyti, ar jie gauti nepaeidiant statym. Pavyzdiui, santuokos nutraukimo bylose rodinjant santuokos iirim dl atsakovo (-s) kalts (CK 3.60 str., CPK 382 str. 6 p.) gali bti pateikiami atsakovo ar atsakovs slaptus susitikimus su atitinkamai drauge ar draugu rodantys garso ar vaizdo raai, padaryti slapta patekus bst; taiau tokie rodymai negali bti priimami teismo ir pripastami rodinjimo priemone, nes ie daiktai gauti paeidiant statym. Kita vertus, teismui pateikta nuotrauka, kurioje atsakovas nufotografuotas su savo drauge gatvje, koncerte ar kitoje vieojoje vietoje, pripaintina teista rodinjimo priemone. Teismo posdyje tiriant nuotraukas, vaizdo ar garso raus, byloje dalyvaujantys asmenys, liudytojai ar ekspertai, susipain su mintais rodymais, gali duoti paaikinimus, daryti pareikimus, atkreipti dmes bet kurias igirstas ar pamatytas aplinkybes (CPK 220 str. l d.). Tokius rodymus teismas privalo vertinti itin kruopiai, atsivelgti j atsiradimo aplinkybes, suklastojimo galimybes ir ry su rodinjamomis aplinkybmis bei kitais byloje esaniais rodymais. Daugelio usienio valstybi proceso statymuose nurodytos rodinjimo priemons nra laikomos atskira rodinjimo priemoni rimi. Pavyzdiui, Anglijoje raai priskiriami prie daiktini rodym, taiau neteistai arba paeidiant visuomens interesus gautas raas nepripastamas rodymu. JAV tokios rodinjimo priemons priskiriamos prie eksponat" (lot. exhibits), t. y. daiktini rodym. Vis dlto JAV teismuose vykiai atkuriami (rekonstruojami) remiantis liudytoj parodymais ir dokumentais. Pavyzdiui, atsivelgiant liudytoj parodymus padaryta autovykio, kuriame sualotas iekovas, rekonstrukcija, ufiksuota ne vaizdajuostje, gali bti rodinjimo priemon teisme. 24.8 RODYM UTIKRINIMAS rodym utikrinimas - tai statymo nustatyta tvarka rodym isaugojimas ir ufiksavimas esant realiam pavojui, jog iki bylos teisminio inagrinjimo bylai reikminga informacija neiliks (us, inyks, pasi1 LAT CBS teisj kolegijos 2002 m. lapkriio 20 d. nutartis c. b. R. Mikeleviius v. A.Lekaviius, Nr. 3K-3-1406/2002, kat. 20.6, 126.
508
keis) arba pagrindo manyti, kad gauti mint informacij vliau tapt negalima arba sunku. rodym utikrinimo priemons suteikia galimyb ufiksuoti ir isaugoti rodymus. Pavyzdiui, liudytojas gali ivykti ilgalaik komandiruot ar gyventi usien, gali dingti daiktas, kuris gali bti daiktinis rodymas byloje, atsakovas gali sunaikinti raytinius rodymus ir panaiai. Dl nurodyt prieasi asmuo, turintis pagrindo manyti, kad pateikti reikalingus rodymus vliau taps negalima ar sunku, gali prayti teism juos utikrinti (CPK 221 str.). iai galima padaryta prie pareikiant arba jau pareikus iekin. Pareikime nurodoma: 1) rodymai, kuriuos reikia utikrinti; 2) aplinkybs, kurias rodymas gali patvirtinti; 3) prieastys, dl kuri pareikjas prao utikrinti rodym. Pareikime nenurodius mint aplinkybi teismas gali tok praym atmesti. Paymtina, kad pareikimas utikrinti rodymus paduodamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra praomas utikrinti rodymas. Jeigu iekinys pareiktas vieno teismo, o rodymas yra kito teismo veiklos teritorijoje, byl nagrinjantis teismas priima nutart dl teisminio pavedimo ir pareigoja kit teism utikrinti tam tikr rodym, esant to teismo veiklos teritorijoje. rodym utikrinimo klausimais teismas raytinio proceso tvarka priima nutart, kurioje nurodo jos vykdymo tvark ir bd. Toki nutart btina priimti ne vliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo praymo pareikimo teisme dienos (CPK 223 str. l d.). Teismo nutartyje nurodoma, kokie rodymai, kokia tvarka ir bdu yra utikrinami. Dl teismo nutarties, kuria atsisakoma utikrinti rodymus, atitinkam praym pareiks asmuo gali pateikti skund (CPK 224 str.). Praaniam utikrinti rodymus asmeniui ir byloje dalyvaujantiems asmenims praneama teismo posdio, kuriame sprendiamas rodym utikrinimo klausimas, vieta ir laikas, taiau i asmen neatvykimas teismo posd nekliudo utikrinti rodym. inoma, esant trij dien terminui nerealu, kad byloje dalyvaujantys asmenys gaus tok praneim iki teismo posdio, taiau tokiems praneimams perduoti gali bti naudojamos ir elektroninio ryio priemons. Iimtiniais atvejais rodymai gali bti utikrinami skubiai, t. y. iki praneimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie rodym utikrinim. Kai nepareiks iekinio asmuo prao utikrinti rodymus, prims nutart juos utikrinti teismas skiria ne ilgesn kaip keturiolikos dien termin iekiniui pareikti. Per teismo nustatyt laik iekinio nepareikus, teismas nutartimi panaikina rodym utikrinimo
509
priemones (CPK 223 str. 2 d.). Be to, utikrindamas rodymus teismas gali pareikalauti, kad ito praantis asmuo pateikt ustat, siekdamas utikrinti iuo atveju galim nuostoli atlyginim. Jeigu per teismo nustatyt laik iekinys nebuvo pareiktas, o asmuo, dl rodym utikrinimo patyrs nuostoli, per trisdeimt dien nepareikia iekinio dl j atlyginimo, ustatas grinamas (CPK 223 str. 3 d.). Gali bti utikrinamos visos rodinjimo priemons. Pavyzdiui, gali bti i anksto apklausiami liudytojai, apirimi daiktiniai ir raytiniai rodymai ir suraomas apiros protokolas, atliekama ekspertiz. Visa rodym utikrinimo tvarka surinkta mediaga pridedama prie civilins bylos arba perduodama byl nagrinjaniam ar nagrinsianiam teismui. Be to, tokia tvarka gauti rodymai tiesiogiai pateikiami teismo posdyje susipainti byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 230 str.). Usienyje esani rodym utikrinimo tvark nustato tarptautins sutartys ir 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dl rodym civilinse ir komercinse bylose pamimo usienyje, kuri Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m. balandio 13 dien1. statymas numato, kad ms valstybs teismas gali utikrinti rodym, esant Lietuvoje, jeigu dl ito reikia priimti usienio valstybs teismo sprendim. Toks praymas pateikiamas tam apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje yra utikrinti reikalingas rodymas (CPK 806 str.). 24.9 TEISMO PAVEDIMAI Nereti atvejai, kai rodymai, kuriuos reikia surinkti, yra kitame mieste, rajone ar net valstybje, todl prireikia kreiptis kit teism, kurio veiklos teritorijoje yra renkami rodymai. statymas nustato, kad prireikus surinkti rodymus kitame mieste arba rajone byl nagrinjantis teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (ali, treij asmen ir liudytoj apklaus, vietos apir ir kt.) (CPK 173 str.). Nutartis dl teismo pavedimo gali bti priimama tiek rengiantis, tiek nagrinjant byl teisme. Ji gali bti priimama tiek byl nagrinjanio teismo iniciatyva, tiek byloje dalyvaujani asmen praymu. Teisminis pavedimas galimas, kai byl nagrinjantis teismas pats negali surinkti rodym, pavyzdiui, kai kvieiamas liudyti asmuo gyvena kito apylinks teismo veiklos teritorijoje ir dl sunkios ligos negali atvykti teism, kai byla nagrinjama Vilniuje, taiau dauguma liudytoj gyvena Skuodo rajone ir juos ekonomikiau apklausti teisminio
1
inios. 2000, Nr. 44-1250.

510
pavedimo tvarka, kai daiktinis rodymas yra kitame mieste ir j reikia apirti. Paymtina, kad negalima pavesti kitam teismui atlikti veiksm, kuriuos gali atlikti pats byl nagrinjantis teismas. Pavyzdiui, kai raytinis rodymas yra kitame mieste, teismas, inodamas j turinius asmenis, negali pavedimo tvarka isisti kitam teismui reikalavimo ireikalauti rodym. Nutartyje dl teismo pavedimo trumpai idstoma nagrinjamos bylos esm, nurodomos aplinkybs, kurias reikia nustatyti, rodymai, kuriuos turi surinkti pavedim vykdantis teismas (CPK 174 str. 2d). Jeigu praoma apklausti liudytoj, nurodoma jo pavard, vardas, gyvenamoji vieta ir aplinkybs, kurias reikia isiaikinti, gali bti idstomi klausimai, kuriuos btina pateikti liudytojui. i nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi bti vykdyta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo pavedimo gavimo (CPK 174str. 2d.). Teismo pavedimas vykdomas teismo posdyje pagal CPK nustatytas rodinjimo taisykles. Pavyzdiui, liudytojas apklausiamas laikantis CPK 192-194 straipsni reikalavim ir suraomas teismo posdio protokolas. Byloje dalyvaujantiems asmenims praneama posdio vieta ir laikas, taiau j neatvykimas nekliudo vykdyti pavedimo (CPK 175 str. l d.). Tai, kad pavedimas apklausti liudytojus vykdomas nepraneus posdio vietos ir laiko, teism praktikoje pripastama proceso normos paeidimu, turjusiu takos neteisto teismo sprendimo primimui. Protokolai ir visa vykdant pavedim surinkta mediaga i karto isiuniama byl nagrinjaniam teismui (CPK 175 str. 2d.). Teismas nagrindamas byl i esms informuoja proceso dalyvius apie rodymus, gautus teisminio pavedimo tvarka. Gauti protokolai ir kita mediaga byloje dalyvaujani asmen pageidavimu perskaitomi teismo posdyje (CPK 195 str.). byl nagrinjant teism atvyk liudytojai, kurie dav parodymus pavedim vykdaniam teismui, gali bti apklausti bendrja tvarka (CPK 175 str. 3 d.). Teismo pavedimu yra renkami ir rodymai (apklausiami liudytojai, surandami, paimami ir persiuniami ar itiriami buvimo vietoje raytiniai ir daiktiniai rodymai), esantys usienio valstybje. Teismo pavedimai siuniami usienio valstybi teismams tarptautini dviali sutari dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose ir 1970 m. kovo 18d. Hagos konvencijos dl rodym civilinse ir komercinse bylose pamimo usienyje1 nustatyta tvarka. Apie tai plaiau kalbama skyriuje Tarptautinis civilinis procesas .
1
inios. 2000, Nr. 44-1250.
511
La502
Civilinio proceso teis / Egidijus Lauikas, Valentinas Mikelnas, Vytautas Nekroius. - Vilnius: Justitia, 2003. ISBN 9986-567-92-0 T. l - 512 p. - ISBN 9986-567-91-2 Civilinio proceso teiss vadovlio pirmasis tomas teiss doktrinos mginimas pateikti naujojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir apskritai civilinio proceso teiss reformos apvalg. iame tome analizuojama bendroji civilinio proceso teiss dalis. Vadovlio autoriai tiesiogiai dalyvavo ir dalyvauja reformuojant civilin proces. itai leido giliau pavelgti esamus ir bsimus civilinio proceso pokyius. Taiau civilinio proceso teiss reforma primus naujj CPK, nesibaig. Todl vadovlyje aptariami ir kiti aktuals civilinio proceso klausimai - civilinio proceso teiss vienodinimas, iuolaikins civilinio proceso raidos tendencijos, konkrets usienio ali civilinio proceso institutai.
UDK 347.9(474.5)
Egidijus Lauikas, Valentinas Mikelnas, Vytautas Nekroius

I TOMAS
Redaktor Dalia Vbrien Ileido leidykla Justitia". Sli g. 8, 2004 Vilnius. www.justitia. lt Spausdino UAB Spaudos kontrai". Viruliki skg. 80, 2056 Vilnius.

Civilinio Proceso Teise (Lauzikas E. Mikelenas v. Nekrosius V.)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Civilinio Proceso Teise (Lauzikas E. Mikelenas v. Nekrosius V.)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISS FAKULTETAS EGIDIJUS LAUIKAS VALENTINAS MIKELNAS VYTAUTAS NEKROIUS

CIVILINIO PROCESO TEISE

ISBN 9986-567-91-2 (l tomas) ISBN 9986-567-92-0 (2 tomai)

E. Lauikas, 2003 V. Mikelnas, 2003 V. Nekroius, 2003 UAB Justitia", 2003

13 15 15 42 47 51 55 55 62 67 99 99 101 118 124 132 132 137

1.2 Civilinio proceso teiss mokslas. Civilinio proceso mokyklos . . . 30

CIVILINIO PROCESO TEIS

CIVILINIO PROCESO TEISE

301 303 303 304 308 309 311 311 312

313 314 316 317 320 322 322 323 326

CIVILINIO PROCESO TEIS

inios. 2002, Nr. 36-1340.

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISES AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

C I V I L I N I O PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

Wassermann R. Cit. op. P. 33. P e a .B. 1999. C. 27.

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISES AKA

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

Nekroius V. Cit. op. P. 45.

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

Nekroius V. Cit. op. P. 47.

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISES AKA

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISES (R CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

CIVILINIO PROCESO TEISS IR CIVILINIO PROCESO SVOKOS

CIVILINIO PROCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA