6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS.

1. Konstitucinis Teismas kaip ypatinga teismins valdios institucija. 102str. 2006 m.

birelio 6 d.nutarimas

Konstitucinio Teismo statymo 1 straipsnyje "Konstitucinis Teismas - teismin institucija" nustatyta: "Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucijos ir io statymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui ivadas. Konstitucinis Teismas yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyta tvarka." 3. Konstitucinio Teismo statymo 1 straipsnyje yra tvirtinta Konstitucinio Teismo paskirtis garantuoti Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum ir yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tai daro sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. iame Konstitucinio Teismo statymo straipsnyje yra tvirtintas Konstitucinio Teismo, kaip savarankiko ir nepriklausomo teismo, statusas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konsti-tucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucijoje reglamentuojama teismo sudarymo tvarka ir kas turi teis j kreiptis; tvirtinamas teisj statusas bei Teismo akt veikimo teisins pasekms. To ks konstitucinis regulia-vimas suponuoja ivad, kad Konstitucinis Teismas Lietuvos Respubli -kos konstitucinje sistemoje uima ypating viet. Btent taip vertinti Konstitucinio Teismo status yra daug tikinam argument, o vienas i pagrindini kad Teismas utikrina Konstitucijos virenyb teiss sistemoje, nustatyta tvarka sprsdamas, ar teiss aktai yra teisti, t.y. ar jie atitinka Konstitucij. ie galiojimai leidia daryti ivad, kad Konstitucinis Teismas gy-vendina ypa svarbi funkcij, kuri susijusi su nacionalinio saugumo u-tikrinimu. Teismas yra labai svarbus faktorius, kuris utikrina Konstitucijoje tvirtintus demokratinius visuo-mens raidos principus, konstitucin teistum, pagarb Konstitucijai ir pasitikjim nacionaliniais institutais. Konstitucijoje tvirtinta Teismo prerogatyva vertinti valstybs valdios institucij akt atitikim Konstitucijai sudaro prielaidas kai kuriems mokslininkams teigti, kad Teismas yra ketvirtoji valdia, kuri kontro -liuoja statym leidiamj ir vykdomj valdias, ir todl savaime yra aukiausioji valstybs valdia. Konstitucinis Tribunolas yra nauja valstybs institucij ris, o jo pagrindinis udavinys yra kontroliuoti konstitucingum ir tei-stum kuriant teis15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iskirtinum konstituci-nje sistemoje patvirtina ir jo gyvendinamos kitos funkcijos. Be konsti -tucinio teistumo utikrinimo funkcijos, galima pastebti ir ias: 1) kons -titucini teisini vertybi tvirtinimas; 2) taikdaryst socialiniame politi-niame gyvenime; 3) teisinis politini konflikt sprendimas; 4) politinio proceso nepertraukiamumo arba politins kaitos utikrinimas; 5) peda-gogin; 6) mogaus teisi apsauga; 7)

demokratijos utikrinimas ir vi-suomens demokratins kultros ugdymas; 8) konstitucijos evoliucijos utikrinimas; 9) teismins praktikos standart tarptautin sklaida16. Konstitucinio Teismo statymo 1 str. pavadinime yra tvirtinta, kad Konstitucinis Teismas yra teismin institucija. io straipsnio tekste yra nurodoma, kad Konstitucinis Teismas yra savarankikas ir nepriklauso-mas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Konstitucijos ir statymo nustatyta tvarka. Tokiais apibrimais statym leidjas ireik nedvip-rasmik pozicij Konstitucinis Teismas yra teismins valdios dalis, taiau atskirtas nuo bendrosios jurisdikcijos teism sistemos.

2. Konstitucinio Teismo formavimas. 2006 birelio 6d nutarimas, 103 str. Konstitucijoje

Konstitucinio Teismo formavimo tvarka (Konstitucinis Teismas, kaip ir kitos teismins valdios institucijos, yra formuojamas ne politiniu, bet profesiniu pagrindu); Konstitucinio Teismo teisj veiklos principai ir garantijos (Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija; prie praddami eiti savo pareigas Konstitucinio Teismo teisjai prisiekia; jie turi asmens nelieiamybs teis; j galiojimai nutrksta tik Konstitucijos 108 straipsnyje tvirtintais pagrindais); Konstitucinio Teismo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apribojimai, numatyti teism teisjams; Konstitucinio Teismo funkcija - konstitucin teismin kontrol; Konstitucinio Teismo "veiklos forma" (konstitucins justicijos byl Konstituciniame Teisme pagal Konstitucijos 106 straipsn gali inicijuoti tik tam tikri subjektai ir tik laikydamiesi Konstitucinio Teismo statyme nustatyt taisykli; konstitucins justicijos byl Konstitucinis Teismas nagrinja laikydamasis konstitucins teisenos (t. y. teisminio proceso) taisykli, kurias pagal Konstitucijos 102 straipsnio 2 dal nustato Konstitucinio Teismo statymas); Konstitucinio Teismo sprendim teisin galia (jais gali bti sustabdytas teiss akt galiojimas, nutrauktas teiss akt taikymas, jie priimami valstybs vardu ir galioja visoje alies teritorijoje, yra galutiniai ir privalomi visoms valstybs valdios institucijoms, visiems pareignams ir pilieiams). ie Konstitucinio Teismo, kaip valstybs valdios institucijos, bruoai patvirtina, kad Konstitucinis Teismas yra teismas - specialus teismas, kuris utikrina konstitucin teisingum. Tai, kad Konstituciniam Teismui yra skirtas atskiras Konstitucijos skirsnis, rodo ne ios institucijos neteismin pobd, o Konstitucinio Teismo, kaip specialios teismins konstitucins kontrols institucijos, reikm, jo ypating vaidmen utikrinant konstitucin teisingum.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 str. ir Konstitucinio Teismo statymo 4 str. Teism sudaro 9 teisjai. Juos skiria Seimas 9 me-tams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinio Teismo teisj sudtis atnau-jinama vienu tredaliu kas treji metai. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Teisj kadencijos pabaiga yra ati-tinkam met kovo mnesio treiasis ketvirtadienis. Valstybs pareig-nai, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij teikiantys Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, privalo ne vliau kaip prie tris mnesius iki eilins teisj kadencijos pabaigos pateikti Seimui nauj teisj kan -

didatras. Naujai paskirti teisjai Seime prisiekia paskutin iki j kaden -cijos pradios darbo dien. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisjo, jo pareigas eina kadencij baigs teisjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisjas. Kai Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta pirma laiko, laisv viet likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisjas. Jeigu teisjas ias pareigas jo ne ilgiau kaip eerius metus, tai jis po ne trumpesns kaip trej met pertraukos gali eiti teisjo pareigas dar vien kadencij. Pagal 1992 m. lapkriio 6 d. statym Dl Lietuvos Respublikos Kon -stitucijos sigaliojimo tvarkos Konstitucinio Teismo teisjai, o i j Konstitucinio Teismo pirmininkas turjo bti paskirti ne vliau kaip per vien mnes po Respublikos Prezidento irinkimo. Pirm kart ski -riant teisjus, trys i j turjo bti skiriami trejiems metams, trys ee-riems ir trys devyneriems. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, silydami skirti Konstitucinio Tei-smo teisjus, turjo nurodyti, kuriuos i j skirti trejiems, eeriems ir devyneriems metams. Mintame statyme taip pat buvo nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisjai, kurie bus skiriami trejiems ir eeriems metams, po ne trumpesns kaip trej met pertraukos gals uimti ias pareigas dar vien kadencij. Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka utikrina nuolatin Konstitu -cinio Teismo teisj sudties atnaujinim, Konstitucijoje tvirtint Kons-titucinio Teismo teisj rotacijos princip. Btina pabrti, kad tokia Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka skiriasi nuo bendrosios jurisdikci-jos teism sudarymo tvarkos. Rotacijos principas, kuriuo remiantis for-muojamas Konstitucinis Teismas, taip pat patvirtina Konstitucinio Tei-smo iskirtinum valstybs valdios institucij sistemoje. Konstitucinio Teismo teisj kandidatroms keliami ypatingi reikala-vimai. Teisju gali bti skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip deimties met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisi-ninko specialyb sta. Kandidat teisjus pavards skelbiamos spaudo-je. Vliau jas svarsto Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas udarame posdyje ir po to savo ivad pranea Seimui. Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisju, prie praddamas eiti savo pareigas Seimo posdyje, prisiekia. Priesaik priima Seimo Pirmi-ninkas Seimo posdyje. Priesaika priimama laikantis t taisykli, kurios nustatytos Seimo nari primimo procedrai. Teisjas, statymuose nu-statyta tvarka neprisieks arba prisieks su ilyga, netenka teisj galio-jim. Dl to Seimas priima nutarim.

3. Konstitucinio Teismo teisj statusas.

Konstitucinio Teismo teisj statusas atitinka aukt Konstitucinio Teismo viet valstybs valdios institucij sistemoje. Teisjams taikomos garantijos, kurios sudaro prielaidas tinkamai ir nepriklausomai nuo kit valstybs institucij ir pareign vykdyti savo konstitucines prerogatyvas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins instituci-jos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Siekiant utikrinti reikiam pareig ir teisi gyvendinim nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisjo asmuo yra nelieiamas. Teisjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Klausimas dl sutikimo patraukti teisj baudiamojon atsakomy-bn svarstomas Generalinio prokuroro teikimu. Viena esmini Konstitucinio Teismo teisj veiklos nepriklausomu -mo garantij yra ta, kad Konstitucijoje yra nustatyti grietai apibrti atvejai, kada nutrksta teisj galiojimai. Kokie tai atvejai? Pirma, galiojimai nutrksta tada, kai pasibaigia teisj galiojim lai-kas. Antra, galiojimai pasibaigia, kai teisjas mirta. Treia, kai teisjas dl vairi prieasi atsistatydina. iuo atveju sprendim dl Konstitucinio Teismo teisjo galiojim nutraukimo prii-ma Seimas jo Pirmininko teikimu. Ketvirta, kai teisjas negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t.y. per vienerius metus teisjas serga ilgiau nei 4 mnesius arba jei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, trukdania jam eiti savo pareigas. iuo atveju teisjo galiojim nutraukimo klausim Seimas sprendia tik tada, kai yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivada. Penkta, kai Seimas teisj paalina i pareig apkaltos proces o tvar-ka. Konstitucinio Teismo teisjo paalinimo i uimam pareig pagrin-du gali bti tie atvejai, kai teisjas iurkiai paeidia Konstitucij, su-lauo priesaik ar paaikja, jog padarytas nusikaltimas. Tok sprendim priima Seimas 3/5 vis nari bals dauguma. Apkaltos proceso tvarka nustatyta Seimo statute, kuris turi statymo gali.

Konstitucinio Teismo statyme yra nustatyti atvejai, kada gali bti su -stabdyti teisj galiojimai. Paymtina, kad teisj galiojimai gali bti sustabdyti tik Konstitucinio Teismo sprendimu, kai: 1) Konstitucinis Teismas yra davs sutikim patraukti teisj bau-diamojon atsakomybn; 2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos ivados pradeda-mas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo teisjui; 3) siteisjusiu teismo sprendimu teisjas pripastamas neinia kur esaniu. Konstitucinio Teismo teisjo galiojim deram gyvendinim taip pat utikrina jo teiss, kurios yra tvirtintos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme. Paymtina, kad visi teisjai turi lygias teises. Jie turi teis dalyvauti Teismo posdiuose su sprendiamojo balso teise, susipa -inti su visa posdiui teikiama mediaga bei dokumentais, naudotis ki-tomis statyme nustatytomis teismis: silyti svarstyti klausimus; reikalauti i vis valstybs institucij ir j pareign, vietos savival -dos staig ir j pareign, valstybini ir kit moni, staig, orga-nizacij, piliei susivienijim dokument ir informacijos, susijusi su Teismo posdiui rengiamu klausimu; gauti pareign paaikinimus nagrinjamais klausimais; ikviesti ir apklausti liudytojus, ekspertus; naudotis specialist konsultacijomis; pavesti atlikti patikrinimus, isisti paklausimus; dalyvauti Seimo, jo komitet ir komisij posdiuose, Vyriausybs, Lietuvos teisj senato, prokuratros bei kit teisini institucij posdiuose.

Konstitucinio Teismo teisjas u kalbas ar balsavimus Konstitucinia -me Teisme negali bti persekiojamas, jo galiojimai bei teiss negali bti apriboti paskelbus karo ar nepaprastj padt. Konstitucinio Teismo teisjai, kaip ir bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, privalo laikytis etikos taisykli. Viena svarbiausi i taisykli vieai nereikti savo nuomons klausimu, kuris yra svarstomas arba pri-imtas svarstyti Konstituciniame Teisme. Konstitucinio Teismo teisjas negali bti traukiamas drausminn at -sakomybn, taiau u pareig nevykdym, nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali bti tai-komos materialins sankcijos iki 50 proc. sumainamas atlyginimas u prajus mnes.

straipsnis.

Reikalavimai

Konstitucinio

Teismo

teisjui

Konstitucinio Teismo teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin darb. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Konstitucinio politini Konstitucinio organizacij 7 Teismo teisjas negali dalyvauti organizacij bti politini kit partij moni, ar ir kit veikloje. staig, atstovu. priesaika

Teismo teisjas negali arba asmen Konstitucinio

joki gynju

straipsnis.

Teismo

teisjo

Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisju, prie praddamas eiti savo pareigas, Seimo posdyje prisiekia. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti vien i io straipsnio antrojoje dalyje nustatyt priesaikos tekst. Nustatomi tokie priesaikos tekstai:

1) A, (vardas, pavard), prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir siningai eiti Konstitucinio Teismo teisjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucin santvark ir saugoti Konstitucijos virenyb, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! 2) A, (vardas, pavard), prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir siningai eiti Konstitucinio Teismo teisjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucin santvark ir saugoti Konstitucijos virenyb, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Priesaik priima Seimo t Pirmininkas taisykli, primimo kurios Seimo nustatytos posdyje. Seimo nari procedrai.

Priesaika priimama priesaikos Konstitucinio prisieks su nutarim.

laikantis

Teismo teisjas, statym nustatyta tvarka neprisieks arba ilyga, netenka teisjo galiojim. Dl to Seimas priima pakeitimai: (2003-11-19) nelieiamyb nelieiamas.

Straipsnio Nr. IX-1797, 8 straipsnis.

2003-10-28,

in.,

2003, Teismo

Nr.

108-4815 teisjo

Konstitucinio Teismo

Konstitucinio

teisjo

asmuo

Konstitucinio Teismo teisjas be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis utinkamas darantis nusikaltim (in flagranti). Klausimas dl sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisj baudiamojon atsakomybn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikim. Konstitucinio Teismo teisjas, staigas be asmens dokument, nustatoma sulaikytas ar pristatytas teissaugos turi bti nedelsiant paleidiamas, kai jo asmenyb.

eiti gyvenamsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo teisjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninje susisiekimo priemonje apir, krat arba pom, taip pat atlikti teisjo asmens apir ar krat, jam priklausani daikt bei dokument apir ar pom leidiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio Teismo teisjui yra ikelta baudiamoji byla. Konstitucinio Teismo teisjas u kalbas ar balsavimus Konstituciniame Teisme negali bti persekiojamas. Konstitucinio apriboti Teismo ir paskelbus jo teisj karo galiojimai bei teiss ar nepaprastj negali bti padt. pakeitimai: (96.07.31) (2003-11-19)

Straipsnio Nr. I-1475, 96.07.11, Nr. IX-1797, 2003-10-28,

in., 1996, Nr.73-1749 in., 2003, Nr. 108-4815

Nr. Nr. 9

X-1686, X-1806,

2008-07-03, 2008-11-11,

in., in.,

2008, 2008, Teismo

Nr. Nr.

81-3187 134-5179 teisjo lygias

(2008-07-17) (2008-11-22) galiojimai teises.

straipsnis.

Konstitucinio Teismo teisjai

Konstitucinio

turi

Konstitucinio Teismo teisjas turi teis dalyvauti Konstitucinio Teismo posdiuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su visa posdiui teikiama mediaga bei dokumentais, naudotis kitomis iame statyme nustatytomis teismis. Konstitucinio Teismo teisjas silo klausimus svarstyti Konstitucinio Teismo posdyje bei rengia jam pavestus klausimus. Konstitucinio Teismo teisjas turi teis reikalauti i vis valstybs institucij ir j pareign, vietos savivaldos staig ir j pareign, valstybini ir kit moni, staig, organizacij, piliei susivienijim bet koki dokument ir informacijos, susijusi su Teismo posdiui rengiamu klausimu, taip pat gauti pareign paaikinimus nagrinjamais klausimais. Teisjas taip pat turi teis ikviesti ir apklausti liudytojus, ekspertus, naudotis specialist konsultacijomis, pavesti atlikti patikrinimus, isisti paklausimus. Konstitucinio Teismo teisjas neturi teiss vieai reikti savo nuomon dl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme, esms. Straipsnio Nr. 10 I-1475, 96.07.11, Konstitucinio in., Teismo 1996, teisjo Nr.73-1749 galiojim pakeitimai: (96.07.31) sustabdymas

straipsnis.

Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai gali bti sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai: 1) io statymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas patraukti Konstitucinio Teismo teisj baudiamojon atsakomybn; 2) Seimo nutarimu po specialiosios tyrimo komisijos ivados pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo teisjui; 3) siteisjusiu teismo sprendimu teisjas pripastamas neinia kur esaniu. Sustabdius teisjo galiojimus, jis netenka teisi, nustatyt io statymo 9 ir 15 straipsniuose. Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisjo galiojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vliau kaip per 3 dienas priima sprendim dl teisjo galiojim atstatymo. Jeigu nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis faktikai pradeda eiti savo pareigas, pareikimu pranedamas apie tai Konstitucinio Teismo pirmininkui. Straipsnio Nr. X-1806, 2008-11-11, in., 2008, Nr. 134-5179 pakeitimai: (2008-11-22)

11

straipsnis.

Konstitucinio

Teismo

teisjo

galiojim

nutraukimas

Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas; 2) jis mirta; 3) jis atsistatydina; 4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t.y. per vienerius metus teisjas serga ilgiau kaip 4 mnesius arba jei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudania jam eiti savo pareigas; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka. io straipsnio 3 punkte nustatytu atveju sprendim dl Konstitucinio Teismo teisjo galiojim nutraukimo priima Seimas jo Pirmininko teikimu. io straipsnio 4 punkte nustatytu atveju klausim dl teisjo galiojim nutraukimo Seimas sprendia tik tuomet, kai yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivada. 12 straipsnis. Materialins sankcijos

Konstitucinio Teismo teisjas Konstitucinio Teismo teisjui nedalyvavim posdiuose be sprendimu gali bti taikomos atlyginimas u 13 straipsnis.

negali bti traukiamas drausminn atsakomybn. u iame statyme nustatyt pareig nevykdym, pateisinamos prieasties Konstitucinio Teismo materialins sankcijos - iki 50% sumainamas prajus mnes. Konstitucinio Teismo pirmininkas

Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisjo pareig: 1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui; 2) vadovauja klausim, teikiam svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui; 3) aukia Konstitucinio Teismo posdius ir jiems pir mininkauja; 4) silo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus; 5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisjams; 6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato struktr, tvirtina Konstitucinio Teismo aparato valstybs tarnautoj pareigybi apraymus ir sraus; 7) leidia sakymus ir potvarkius; 8) vykdo kitus io statymo nustatytus galiojimus. sakymai leidiami sprendiant aparato darbo ir kitus vidaus klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises. Konstitucinio tvarkytojas. Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui skirt l

Straipsnio Nr. IX-1797, 14 straipsnis.

2003-10-28,

in.,

2003, Teismo

Nr.

108-4815

pakeitimai: (2003-11-19) pavadavimas

Konstitucinio

pirmininko

Kai nra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali eiti savo pareig, ias pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas teisjas.

Kai nra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti ias pareigas teisjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina didiausi teisininko darbo sta turintis Konstitucinio Teismo teisjas. 15 straipsnis. institucij Konstitucinio Teismo teisj teis dalyvauti valstybs posdiuose

Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisjai turi teis dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, jo komitet ir komisij posdiuose, Vyriausybs, Visuotinio teisj susirinkimo, prokuratros bei kit teisini institucij posdiuose. Straipsnio Nr. X-1806, 16 straipsnis. aprpinimas Konstitucinio Respublikos 2008-11-11, Konstitucinio pirmininko teisj in., Teismo ir 2008, Nr. 134-5179 socialinis pakeitimai: (2008-11-22) ir buitinis Lietuvos statymas.

teisj

Teismo

teisj atlyginim atlyginim

nustato

Konstitucinio Teismo teisjui, paliekaniam savo pareigas pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dl pensinio amiaus arba dl sveikatos bkls, imokama 6 mnesi atlyginim dydio ieitin paalpa. Konstitucinio Teismo teisjui mirus, tokio pat dydio paalpa imokama jo eimai. Kai Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta kitais pagrindais, jam imokama 2 mnesi atlyginim dydio ieitin paalpa. Teisjui, paalintam i pareig apkaltos proceso tvarka, ieitin paalpa nemokama. Konstitucinio aprpinim Teismo teisj nustato socialinio Lietuvos draudimo garantijas Respublikos ir pensin statymai.

Konstitucinio Teismo teisjas, neturintis Vilniuje gyvenamosios patalpos, turi teis gyvenamosios patalpos nuompinigi kompensacij Vyriausybs nustatyta tvarka. Pasibaigus galiojim laikui, iskyrus kai Konstitucinio Teismo teisjas paalinamas i pareig apkaltos proceso tvarka, teisjui turi bti suteiktas iki tol turtas darbas arba pareigos valstybinse staigose, o jei galimybi nra, kitas tolygus darbas arba pareigos. Straipsnio 16(1) straipsnis. Konstitucinio Teismo teisj pakeitimai: atostogos

Konstitucinio Teismo teisjams suteikiamos 28 kalendorini dien kasmetins atostogos. Konstitucinio Teismo teisjams, turintiems daugiau kaip penkeri met teisjo darbo sta, u kiekvienus paskesnius darbo teisju metus kasmetins atostogos pailginamos viena kalendorine diena, taiau bendra kasmetini atostog trukm negali bti ilgesn kaip 56 kalendorins dienos. Be io statymo nustatyt atostog, Konstitucinio Teismo teisjai turi teis Darbo kodekse nustatytas tikslines ir nemokamas atostogas.

 Konstitucinio Teismo teisjo darbo sta skaitomas ir darbo kituose teismuose teisju, darbo prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareignu (tardytoju), valstybiniu arbitru staas, darbo valstybs tarnyboje staas, taip pat asmen, turini mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb staas.

4. Konstitucinio Teismo galiojimai, kompetencija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teisingum sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym konstitucingumo kontrols. Jis sprendia jau priimt statym bei kit teiss akt konstitucingumo klausimus (a posteriori kontrol). Konstitucinis Teismas byl nagrinja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi j su praymu itirti statymo ar kito teiss akto atitikt Konstitucijai. Teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti teiss akto konstitucingum turi: 1) dl statymo ar kito Seimo priimto akto Vyriausyb, ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir teismai; 2) dl Respublikos Prezidento akto ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir teismai; 3) dl Vyriausybs akto ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup, teismai ir Respublikos Prezidentas. iais klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus. Byl Konstitucinio Teismo posdiui rengia pirmininko paskirtas teisjas. Konstitucinio Teismo posdio pradioje pristatomi byloje dalyvaujantys asmenys, iaikinamos j teiss ir pareigos, Teismas iklauso ir isprendia j pageidavimus. Byl rengs teisjas padaro praneim, kuriame idstoma bylos esm. Po to iklausomi dalyvaujani byloje asmen paaikinimai, tiriami rodymai, vyksta teisminiai ginai. Nutarimas turi bti priimtas ne vliau kaip per vien mnes baigus nagrinti byl. Baigus teismin posd Konstitucinis Teismas ieina pasitarim kambar priimti nutarimo. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms ir organizacijoms, pareignams ir pilieiams (erga omnes). Pagal Konstitucij statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Konstitucijai (ex nunc). Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal. Konstitucinis Teismas taip pat teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir tarptautini sutari ir Respublikos Prezidentas. Prayti ivados dl tarptautins sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime. Remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, galutin sprendim priima Seimas. Konstitucinis Teismas bylas nagrinja ir nutarimus bei ivadas priima kolegialiai, dalyvaujant ne maiau kaip 2/3 vis jo teisj. Nutarimai ir ivados priimami ne maesne kaip puss posdyje dalyvaujani teisj bals dauguma. Balsams pasiskirsius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Konstitucinio Teismo posdiai yra viei. Konstitucinis Teismas tiria ir sprendia tik teiss klausimus, jis atsisako nagrinti praym itirti teiss akto atitikt Konstitucijai, jeigu praymas grindiamas ne teisiniais motyvais.

Kompetencija tradicin: tiriama, ar teiss aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs postatyminiai aktai neprietarauja statymams. Tirti emesns galios teiss akt atitikt Konstitucijai ir statymams yra priskirta administracini teism jurisdikcijai. Tokia sistema i esms pasiteisina, nes jeigu visos konstitucins justicijos bylos bt nagrinjamos tik Konstituciniame Teisme, darbo krvis ia bt itin didelis ir fundamentaliai pltoti doktrin nelikt laiko. iuo atvilgiu Konstitucinio Teismo kompetencija, manau, yra pakankama.

Kompetencija

Be to, Konstituciniam Teismui yra priskirta keletas papildom funkcij. Pavyzdiui, jis turi kompetencij tirti, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus (kelios bylos dl Seimo rinkim yra nagrintos). Konstitucinis Teismas taip pat turi teikti ivadas, ar pareign, kuriems pradta apkaltos byla, veiksmai prietarauja Konstitucijai. Toki byl taip pat esame nagrinj 2004 m. Jau keleri metai svarstoma, ar nereikt tvirtinti individualaus kreipimosi Konstitucin Teism instituto, tuomet j galt tiesiogiai kreiptis fiziniai, galbt ir juridiniai asmenys. Mano poiris taip, reikt. Tai bt dar viena galimyb monms ginti savo konstitucines teises. Bet i novela turt bti gerai apgalvota, ir turt bti sukurtas toks kreipimsi filtravimo mechanizmas, kad Konstitucinis Teismas nebt uverstas tuiais skundais, kuriuose nekeliami teiss akt konstitucingumo klausimai. Nemanau, kad Konstitucinis Teismas turt imtis teiss taikymo klausim tik tirti, ar pritaikytas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, jeigu j pritaiks teismas pats dl jo konstitucingumo nesikreip Konstitucin Teism, nors galbt bylos alis to pra. Kita vertus, individualaus kreipimosi iniciatyva turi ir nemaa prieinink, pvz., Lietuvos Aukiausiajame Teisme, kur labai pavydiai yra saugomas io teismo sprendim galutinumas. Bet juk kai kada sprendim primus Europos mogaus Teisi Teismui tas galutinumas susvyruoja.

5. Kreipimosi Konstitucin Teism iniciatyvos teis (subjektai, teism locus standi, individualus konstitucinis skundas).106str.LRK
Lietuvos Respublikos 106str. yra nustatyta, kas turi teis kreiptis Konstitucin Teism. Taiau Teismo konstitucinio statuso ir konstitucinio teisminio proceso bdingas bruoas yra tas, kad ne visi subjektai gali kreiptis Teism visais klausimais. Tikslinga bent trumpai apibdinti kiekvieno subjekto galias inicijuojant byl Konstituciniame Teisme. Pagal Konstitucijos 106str. 5 d. Seimas gali prayti Konstitucinio Teismo ivados visais Konstitucijoje nurodytais atvejais: ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys nepriekaitauja Konstitucijai; ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. [1, 106 str.] Konstitucijoje tiesiogiai nenurodyta, kad Seimas gali kreiptis Konstitucin Teism itirti, ar teiss aktai atitinka Konstitucij, taiau paminta, kad Seimo nutarimas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io akto galiojim (106str. 4d.). Remiantis ia bendrja konstitucine norma, 1993m. vasario 3d. Konstitucinio Teismo statymo 26 str. redakcijoje buvo numatyta, kad tais atvejais, kai Teismas gauna ir priima nagrinti Seimo nutarim itirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij, sustabdomas io akto galiojimas.1996m. liepos 11d. ir 1998m. birelio 4d. Konstitucinio Teismo statymo pakeitimais papildomai buvo numatyta, kad Seimas gali kreiptis Konstitucin Teism ne tik dl Respublikos Prezidento ir Vyriausybs teiss akt, bet ir dl statym atitikimo Konstitucijai; kad toks kreipimasis sustabdo statymo galiojim. [3, p.471] Be paties Seimo, labai plaias galimybes kreiptis Konstitucin Teism turi Seimo nari grup. Konstitucijoje ir Teismo statyme yra nurodyta, kad toki grup gali sudaryti ne maiau kaip 1/5 Seimo nari, t.y. ne maiau, kaip 28 Tautos atstovai. Atkreiptinas

dmesys, kad 1/5 Seimo nari turi bti skaiiuojama nuo Seimo nari skaiiaus (141), kuris tvirtintas Konstitucijoje, bet ne nuo realiai irinkt Seimo nari skaiiaus. Seimo nari grup Konstitucin Teism gali kreiptis dl i klausim: ar Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir statymais; ar Vyriausybs aktai sutinka su Konstitucija ir statymais. Apibendrinant galima konstatuoti, kad Seimo nari grup gali kreiptis Konstitucin Teism dl vis aukiausij valdios institucij akt konstitucingumo, iskyrus ivadas, kurios numatytos Konstitucijoje. Pagal Konstitucijos 106 str. 3d. Respublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais: Dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism gali kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas [1, 106str.]. Btent i Respublikos Prezidento teis patvirtina jo konstitucin ry su Vyriausybe, priederme priirti, ar Vyriausyb laikosi teis norm kuriamojoje veikloje, Konstitucijos ir statym nustatytos kompetencijos ir teiss akt hierarchijos princip. Nors iuo metu nra sukaupta didesnio patyrimo iuo klausimu, taiau i Respublikos Prezidento prerogatyva gali bti visapusiai panaudota ir suteikti Respublikos Prezidentui statusui nauj konstitucinio turinio Teismai gali kreiptis Konstitucin Teism iais klausimais: ar Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir statymais; ar Vyriausybs aktai sutinka su Konstitucija ir statymais.

6. Konstitucinio Teismo veiklos principai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinti ie bendrieji teism veiklos princi pai: Teisingum vykdo tik teismas. Teismas priima sprendimus ir nuo-sprendius Lietuvos Respublikos vardu. i funkcij negali atlikti jokios kitos valstybs valdios institucijos ir pareignai. Teisj nepriklausomumas ir j veiklos teistumas. io principo es-m teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klau-so tik statymo. Teisj nepriklausomumas tai ne tik pagrindinis teisj statuso elementas, kur jau aptarme, bet ir svarbiausia procesin teismo garantija, btina teisingumo gyvendinimo slyga. Taip pat tai ir viena i svarbiausi mogaus teisi ir laisvi apsaugos garantij. Tik nepriklau-somas ir nealikas teismas gali objektyviai vertinti nagrinjamos bau diamosios, civilins ar administracins bylos aplinkybes ir p riimti teisin-g sprendim. Teisj ir teism nepriklausomumo principas vienas i esmini teisins valstybs bruo. Jo laikomasi visose demokratinse valstybse. Konstitucijos virenybs principas. Lietuvos Respublikos Konstituci-jos 110 str. grietai draudia teisjui taikyti statym, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar ki-tas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prieta -rauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. Teis teismin gynyb (teismins gynybos prieinamumas). Konstitu-cijos 30 str. 1 d. skelbia, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Vadinasi, kiekvienas Lietuvos teritorijoje esantis asmuo turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi jo gyvyb ir sveikat, asmenin laisv, nuosavyb, garb ir orum, kitas Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos ir statym jam garantuotas teises ir lais - Lygyb

statymui ir teismui. statymui, teismui ir kitoms valstybs ins -titucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (Konstitucijos 28 str. 1 d.). mogaus teisi negalima varyti ir teikti privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjim ar pair. is principas teisminiame procese pasireikia rungimosi principu. Teismi-niame procese ali procesins teiss yra lygios, kiekviena alis turi lygias galimybes rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Valstybins proceso kalbos principas tvirtintas Konstitucijos 117 str. 2 ir 3 d. Teismo procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietu-vi kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertj. Teismo proceso vieumo principas. is principas tvirtintas Konstitu-cijos 31 str. 2 d. ir 117 str. 1 d. Visuose teismuose bylos nagrinjamos vie-ai. Teismo posdis gali bti udaras tik mogaus asmeninio ar eimyni-nio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt. Galimyb apsksti ir perirti teismo sprendim. is principas ne-tiesiogiai tvirtintas Konstitucijos 111 str. 1 d. Nustatoma 4 pakop ben-drosios kompetencijos teism sistema, leidianti pasinaudoti galimybe apsksti teismo sprendim auktesns instancijos teismui. Asmuo, nepa -tenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi teis apeliacine ar k asacine tvarka j apsksti. Valstybs atsakomyb u teismo klaidas. Konstitucijos 30 str. 2 d. tvirtinta, kad asmeniui padaryta materialin ir moralin ala turi bti atlyginta statymo nustatyta tvarka. Atsakomybs u al, padaryt kvo-tos, tardymo, prokuratros ir teismo neteistais veiksmais, bendruosius pagrindus nustato civiliniai statymai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad turtin ir moralin al fiziniam asmeniui, padaryt dl neteisto nutei-simo, dl neteisto patraukimo baudiamojon atsakomybn, dl neteis-to sumimo taikant kardomj priemon, dl neteistos administracins nuobaudos sumimo arba pataisos darb paskyrimo, valstyb atlygina visa apimtimi, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokura-tros organ pareign ir teismo kalts statymo nustatyta tvarka. i tvark nustato specialus alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymas.

. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo veiklos principai

Galima bt paminti iuos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos principus: 1) Nepriklausomumas 2) Vieumas 3) Kolegialumas 4) odikumas 5) Teisminio posdio nepertraukiamumas 6) Rungtynikumas ir byloje dalyvaujani asmen lygiateisikumas. 7) Teismo kalba Nepriklausomumas- tai vienas svarbiausi Konstitucinio tesimo veiklos princip.Jis reikia,kad Konstitucinis Teismas,taip pat jo teisjai,eidami savo pareigas,yra nepriklausomi nuo jokios

valstybs institucijos,asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos respublikos Konstitucija.Teimas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprietaraujani statym.Valtybs ir valdymo institucij ,Seimo nari ir kit pareign,politini partij,politini bei visuomenini organizacij ar piliei kiimasis teisjo ar Konstitucinio Teismo veikl draudiamas ir utraukia statym numatyt atsakomyb. Teismo ir teisj nepriklausomum laiduoja vairios kitos garantijos. Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisj profesinio elgesio taisykles, aparato struktr, ratvedyb ir kitus klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas.Konstitucinio Teismo reglament tvirtina ir keiia Konstitucinis Teismas sprendimu, kuris priimamas ne maiau kaip 2/3 vis Konstitucinio Teismo
teisj bals dauguma.

statyme numatytos finansins,materialins-technins garantijos,t.y. teismas tvirtina ilaid smat ,savarankikai disponuoja jam paskirtomis lomis,be Teismo sutikimo jam priklausanio turto negalima paimti,perduoti.Teismo nepriklausomum reikia ir statymo norma,kad draudiama riboti teisines,organizacines,finansines,informacines,materialine-technines ir kitas Teismo veiklos slygas. Kiimasis teisjo arba Teismo veikl taip pat yra mitingai,piketai bei kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato,taip pat Teisme,jei jais siekiama paveikti teisj arba Teism. Vieumas-taip pat labai svarbus Konstitucinio Teismo veiklos principas.is principas numatytas Konstitucinio teismo statymo 18 str. iame straipsnyje numatyta,kad Konstitucinio Teismo teisminius posdius paskelbiama Konstitucinio Teismo patalpose ir praneama visuomens informavimo priemonms per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Konstitucinio Teismo posdiai yra viei, juos gali stebti pilnameiai asmenys bei spaudos ir kit visuomens informavimo priemoni atstovai. Esantys posdi salje asmenys i savo viet gali rainti, stenografuoti ar urainti posd. Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoraus, transliuoti posdius per radij ar televizij galima tik Konstituciniam Teismui leidus.Konstitucinis Teismas gali paskirti udarus posdius, jeigu tai btina valstybs, profesinei, komercinei ar kitai statym saugomai paslapiai arba piliei saugumui ar visuomens dorovei garantuoti.Jei yra pagrindo manyti, kad posdio metu gali kilti grsm Teismo ar jo dalyvi saugumui, Konstitucinio Teismo pirmininkas gali duoti nurodym policijai ar kitiems valstybins apsaugos darbuotojams tikrinti einani sal asmen dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apir.Konstitucinis Teismas gali paalinti i sals asmenis, kliudanius normaliam Teismo darbui. Konstitucinio Teismo teisj pasitarimai ir balsavimai, iskyrus iame statyme numatytus atvejus, vyksta nevieai.Pasitarimo ir nutarimo ar ivados primimo metu pasitarim kambaryje gali bti tik Teismo teisjai.Kai pasitarimas baigtas,Teismas pasitarim kambar gali pakviesti Teismo tarnautoj,kad is urayt jam diktuojam Teismo nutarim ar ivad.Nei Konstitucinio Teismo teisjai,nei posdyje dalyvavs tarnautojas neturi teiss paskelbti nei nuomoni,pareikt pasitarim kambaryje,nei kas kaip

balsavo.Konstitucinio Teismo teisjui nenumatyta nei konstitucin,nei statymin galimyb pareikti savo atskir nuomon dl priimto Teismo akto. Konstitucinio Teismo nutarimas visada skelbiamas posdi salje vieai.Nutarimai ir svarbiausieji sprendimai skelbiami Valstybs iniose ir kituose leidiniuose,pvz. Konstitucinio Teismo nutarimus,sprendimus,ivadas galima rasti ir Konstitucinio Teismo internetiniame tinklapyje adresu http://www.lrkt.lt Su Teismo priimtais aktais visuomen supaindinama vairiais bdais,apie juos paprastai plaiai diskutuojame spaudoje,televizijoje ir radijo laidose.Geriausias pavyzdys bt nesenai prajusi vyki dl LR prezidento Rolando Pakso veiksm priimta Konstitucinio

7. Konstitucinis teisminis procesas.117str.LRK Taigi teisminis konstitucinis procesas tai procesini taisykli ir princip, utikrinani konstitucin teistum, proceso ali teises, nuosekli ir sklandi proceso eig bei Teismo nepriklausomum gyvendinimas siekiant vykdyti konstitucin teisingum. Teisminio konstitucinio proceso ypatumai: 1) teisenos principai ir bendrosios taisykls yra tvirtinti ne atskirame, specialiame procesiniame statyme, o Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme; 2) Konstitucinis Teismas visas bylas nagrinja kolegialiai, kolegijas neskirstomas; 3) proceso alys, pagrindiniai dokumentai ir proceso etapai vadinami kitaip ir yra kitokio turinio bei apimties nei bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose; 4) skiriasi proceso objektas (utikrinti Konstitucijos virenyb!) ir byl nagrinjimo apimtis; 5) nereglamentuojamas Konstitucinio Teismo sprendim vykdymo procesas.

Pagrindiniai teisminio konstitucinio proceso principai yra: teistumo, Nepriklausomumo, Veiklos kolegialumo, Veiklos vieumo, Pasitarimo slaptumo, Proceso valstybine kalba, odikumo, Teisminio posdio nepertraukiamumo, Proceso operatyvumo (koncentruotumo), Rungtynikumo Dalyvaujani byloje asmen lygiateisikumo, Teismo vadovavimo procesui ir Laisvo rodym vertinimo.

Konstitucinio Teismo veiklos

Teismin konstitucin proces galima suskirstyti tokius pagrindinius etapus: 1)kreipimosi Konstitucin Teism, 2)kreipimosi iankstinio tyrimo,

3)bylos rengimo teisminiam nagrinjimui, 4)teisminio nagrinjimo, 5)baigiamojo akto paskelbimo.

Parengiamieji

darbai

prie

teismin

posd

Iki teisminio posdio, kuriame bus nagrinjamas konstitucinis ginas, atliekami parengiamieji darbai. J tikslas tinkamai parengti klausimo nagrinjim teisminiame posdyje. Gavus praym ar paklausim, kuris registruojamas Teismo ratinje, Teismo pirmininkas savo potvarkiu tai atlikti paveda vienam ar keliems teisjams. ie darbai paskirstomi tolygiai visiems teisjams. Teisjas, praddamas tirti jam perduot mediag, pirmiausia turi nustatyti, ar praymas paduotas institucijos ar asmens, kuris turi teis kreiptis Konstitucin Teism. Ne maiau svarbu sitikinti, ar praymo nagrinjimas yra inybingas Teismui. Be i aplinkybi, teisjas privalo nustatyti, ar prayme nurodyto teiss akto atitikimas Konstitucijai nebuvo tirtas Teisme, taip pat ar negalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. statyme yra nurodyti pagrindiniai reikalavimai, kurie taikomi ar paklausimo teisinei formai, ir pareikjai t reikalavim turi laikytis. Teisjo priederm vertinti, ar i reikalavim buvo paisoma rengiant kreipimsi. Vienas sudtingiausi klausim, kuris gali kilti teisjui tiriant praymo priimtinum nagrinti, ar praymas (paklausimas) grindiamas teisiniais motyvais. Tai viena sudtingiausi problem, su kuria gali susidurti teisjas ir Teismas parengiamj darb stadijoje. Konstitucinio Teismo darbo praktika patvirtina, kad aikios ribos tarp teisini ir politini motyv paprastai nebna. Neretai galima tarti, kad praymo ar paklausimo pagrindin paskata yra politiniai interesai, taiau ir teisiniai argumentai suformuluoti kvalifikuotai. Iki iol Teismas nebuvo links daryti kategorik vertinim dl praymo nepakankamo teisiko pagrstumo ir dl vadovavimosi tik politiniais motyvais. Teismo teis atsisakyti priimti nagrinti byl ar rengti ivad, jeigu kreipimasis grindiamas neteisiniais motyvais, yra svarbi garantija siekiant ukirsti galimybes politizuoti Teismo veikl. Ne veltui btent i Teismo teis numatyta ir Konstitucijoje (106str. 6 d.). Atliks iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisjas surao paym su savo pasilymais ir pranea apie tai Teismo pirmininkui. Teisjas gali silyti pirmininkui priimti praym, grinti j pareikjui. Teisjas taip pat gali savo paym pateikti Teismo tvarkomajam posdiui ir silyti atsisakyti nagrinti praym, jeigu yra aplinkybi, nurodyt Konstitucinio Teismo statyme. Jeigu tarp teisjo ir pirmininko kyla nesutarim, tokie klausimai perduodami svarstyti ir sprsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posdiui. Byl Konstitucinio Teismo posdiui rengia pirmininko paskirtas teisjas. Juo paprastai skiriamas teisjas, kuris atliko iankstin mediagos tyrim. Rengdamas byl, teisjas apklausia pareikj, suinteresuot asmen ar j atstovus, iklauso j argumentus, prireikus silo jiems ratu pateikti paaikinimus dl bylos. Teisjas gali apklausti liudytojus, sprsti, ar juos kviesti Teism. Reikalui esant, teisjas gali ireikalauti i fizini ir juridini asmen raytinius ir daiktinius rodymus bei kit

reikaling mediag, skirti ekspertizes, ikviesti ir apklausti specialistus. Apibendrinant galima pasakyti, kad teisjas turi visapuses teises ir prerogatyvas rengdamas byl teisminiam nagrinjimui. Teisjo veiksmai turi bti teisti, jais negalima perengti tiriamos bylos rib. Teisjas, tirdamas jam pavest mediag, jokiais motyvais negali ignoruoti nei pareikjo, nei suinteresuoto asmens ar j atstov lygiateisikumo principo. Ir vieniems, ir kitiems turi bti sudarytos vienodos procesins galimybs ginti savo interesus jau parengiamj darb stadijoje. Konkreti lygiateisikumo garantija yra ir ta, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys turi bti informuojami apie visus rodymus, dokumentus, kuriuos gavo teisjas, rengiantis byl teisminiam nagrinjimui. Tokiu bdu utikrinama ali lygyb prie statym ir teism. [3, p.475 -476] Atliks parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, kad byla pakankamai parengta, teisjas tvarkomajame Konstitucinio Teismo posdyje silo priimti sprendim skirti byl nagrinti teismo posdyje. Iklauss teisjo praneimo ir apsvarsts klausim dl bylos parengimo teisminiam nagrinjimui, Konstitucinis Teismas gali priimti sprendim skirti byl nagrinti teismo posdyje ir paskirti teisj pranej, grinti byl papildomai itirti, ar atsisakyti nagrinti byl. Jau tvarkomajame posdyje Teismo pirmininko kvietimu gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kiti reikalingi asmenys, taip pat ir pasisakyti. Parengiamj darb stadijoje kartais sprendiamas Konstitucijoje (106 str. 4 d.) numatytas teiss akto galiojimo sustabdymo klausimas. Minimoje konstitucinje normoje yra tvirtinta, kad Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io akto galiojim. ios konstitucins normos turinys konkretizuotas Konstitucinio Teismo statyme (26str.). Jame nurodyta, kad teisme gavus (registravus ratinje) Respublikos Prezidento teikim itirti, ar Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij, arba gavus Seimo nutarim, kuriame praoma itirti, ar Lietuvos Respublikos statymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstitucij, ar Respublikos Prezidento dekretas, Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij ir statymus, ne vliau kaip per 3 dienas turi bti atliktas iankstinis tos mediagos tyrimas ir tvarkomajame posdyje isprstas klausimas, ar priimti praym nagrinti. Jeigu Teismas priima sprendim priimti nagrinti praym, Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia Valstybs iniose arba specialiame Seimo leidinyje, arba spaudoje per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Tokiame praneime nurodomas tikslus ginijamo teiss akto pavadinimas, jo primimo data ir tai, jog pagal Konstitucij minto akto galiojimas sustabdomas nuo oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo ioje byloje paskelbimo. Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, inagrinjs byl, priima nutarim, kad ginijamas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia. iame praneime turi bti nurodyta, kad nuo nutarimo paskelbimo dienos atstatomas sustabdytojo akto galiojimas. Visikai akivaizdu, kad tais atvejais, kai teiss aktas (jo dalis) pripastamas prietaraujaniu Konstitucijai, atskiro praneimo nereikia, nes nebelieka jo tikslo teiss aktas (jo dalis) eliminuojamas i Lietuvos teiss sistemos.

8. Konstitucinio Teismo teisjo atskirosios nuomons institutas.

- is institutas inomas ir usienyje, ir Lietuvoje. Teisj atskirosios nuomons galimyb numatyta Lietuvos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose. Taigi nieko blogo nematau. Kuriantis Konstituciniam Teismui is institutas nebuvo numatytas dl atsargumo, kad nebt koki nors dirbtini klii Teismo sitvirtinimui visuomenje, darbo stabilumui. i praktik i dalies pateisino noras apsaugoti pasitarimo kambario slaptum - kad Teismas bt apsaugotas nuo visuomens spaudimo, galim intervencij, ir niekas nesuinot, kokios buvo atskir teisj nuomons, ir kaip jie balsavo priimdami sprendim. Atskiroji teisjo nuomon leidia konkreiam teisjui, nesutinkaniam su daugumos nuomone, psichologikai jaustis lengviau, isakyti savo argumentus. Kartu tai tam tikras indlis teiss teorij, teiss doktrinos pltojim. Taiau atskiroji nuomon jokiu bdu negali bti bdas pavieinti pasitarimo kambario paslapt. Atskiroji teisjo nuomon nra teismo sprendimo sudtin dalis, todl jos paskelbimas neturi kelti klausim dl sprendimo, u kur pasisako teisj dauguma, teistumo ir pagrstumo.

Konstitucinis Teismas papild Konstitucinio Teismo reglament nauju skirsniu "Konstitucinio Teismo teisjo atskiroji nuomon". Pagal Konstitucinio Teismo sprendim, kuris priimtas 2008 m. lapkriio 26 d., vieai paskelbus Teismo posdi salje Konstitucinio Teismo baigiamj akt, teisjas, nesutinkantis su priimtu aktu, turi teis ne vliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo pareikti motyvuot savo atskirj nuomon. Teisjo atskiroji nuomon suraoma kaip atskiras dokumentas. Jame nurodoma teisjo vardas ir pavard, data, Konstitucinio Teismo akto, dl kurio pareikiama teisjo atskiroji nuomon, pavadinimas ir primimo data, idstomi i atskirj nuomon pagrindiantys argumentai ir jis pasiraomas. Suraant teisjo atskirj nuomon negali bti paeidiami Konstitucinio Teismo statyme tvirtinti Konstitucinio Teismo pasitarim kambario slaptumo reikalavimai. Konstitucinio Teismo reglamento naujajame skirsnyje teigiama, kad teisjo atskiroji nuomon pridedama prie inagrintos bylos ir apie tai Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius ratu ne vliau kaip per 3 darbo dienas pranea dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat visuomens informavimo priemonms, paskelbdamas apie tai Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje. Suinteresuotiems asmenims susipainti su teisjo atskirja nuomone leidiama bendrja tvarka, nustatyta susipainimui su inagrintomis konstitucins justicijos bylomis, saugomomis Konstitucinio Teismo archyve. Btinyb keisti ir papildyti Konstitucinio Teismo reglament atsirado po to, kai Seimas 2008 m. lapkriio 11 d. prim Konstitucinio Teismo statymo 5, 8, 10, 15, 16, 53, 55 straipsni pakeitimo ir papildymo ir statymo papildymo 16-1 straipsniu statym, kuriuo buvo teisinta teisjo atskiroji nuomon.
9. Konstitucinio Teismo aktai, j galia. Precedent konstitucin samprata. Teis ir faktas konstitucinje jurisprudencijoje.

Taigi Konstitu-cinio Teismo nutarimus ir ivadas galima apibdinti kaip baigiamuosius Teismo aktus, kuriais byla isprendiama i esms. Teismo aktai, skirda-miesi savo teisine galia, sukuria ir nevienodus teisinius padarinius. Pa-ymtina, kad visus Konstitucinio Teismo aktus jungia ir bendri poy-miai. Vis pirma jie visi ireikia Konstitucinio Teismo kaip vyriausiojo Konstitucijos sergtojo pozicij dl vien ar kit teisini reikini. Vi-siems Teismo aktams (iskyrus sprendimus procesiniais klausimais) b -dinga panai vidin struktra, kurioje galima iskirti ias dalis: 1) akto pavadinimas; 2) vadin; 3) konstatuojamoji (motyvuojamoji) rezoliucija. Svarbiausioji dalis yra rezoliucija, nes joje suformuluota Teismo valia. Konstatuojamoji dalis svarbi todl, kad joje yra Teismo motyvai ir argu -mentai, kuriais grindiama rezoliucija. Nustatomojoje dalyje atsklei-diami bylos pagrindai, byloje dalyvaujani asmen pozicijos konstitu-cinio gino esm. Nutarimai priimami teisminse bylose, kuriose yra vertinamas teiss akto (statymo, kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs akt) konstitucingumas (teistumas). Jau vien i aplinkyb apibdina Teismo nutarimo reikm bendrojoje teiss akt sistemoje. Kadangi Lie-tuvos konstitucinje sistemoje tik Konstitucinis Teismas turi prerogatyv vertinti statym leidiamosios ir vykdomosios valdios akt atitikim Konstitucijai, savaime suprantama, kad ir Teismo nutarimai yra is kirti-ns reikms. Kitoki teisin reikm turi tie Konstitucinio Teismo nutarimai, ku-riais pripastama, kad teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, o Res-publikos Prezidento ir Vyriausybs aktai taip pat neprietarauja statymams. Nors ie nutarimai ir nesukelia reali teisini pasekmi, taiau jie taip pat turi statymo gali. i akt rykiausia ypatyb yra ta, kad jais patvirtinamas teiss akto konstitucingumas (teistumas), ir todl teiss akt taikanioms institucijoms neturt ateityje kilti abejoni dl io konkretaus teiss akto suderinamumo su pagrindiniu valstybs statymu. Nutarim perirti gali Konstitucinis Teismas ir tik savo iniciatyva. Jokia kita institucija ar pareignas negali palenkti Teismo perirti nu-tarim. Kokiais atvejais Teismas gali imtis iniciatyvos perirti savo nu-tarim? Toki atvej yra keli: 1) paaikjus naujoms esminms aplinky-bms, kurios buvo neinomos Teismui nutarimo primimo metu; 2) pa-sikeitus Konstitucijos normai, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas. Pripainus, kad neivengiamai btina perirti nutarim, iuo klausimu priimamas sprendimas ir byl pradedama nagrinti i naujo. Nutarimo aikinimas. Primus nutarim, kartais ikyla btinumas j aikinti. Taip atsitinka daniausiai dl to, kad taikant nutarim, ikyla neaikum dl teisini motyv neapibrtumo. Nutarim gali oficialiai aikinti tik pats Teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvavusi asmen, taip pat kit institucij ar asmen, kuriems nutarimas isistas, praymu. Nutarimo aikinimo problemikumas vis pirma yra susijs su tuo, kad aikinant nutarim negalima keisti jo turinio. Vadinasi, sprendime, ku -riuo aikinamas nutarimas, negali bti perengtos bylos esms ribos, su -formuluoti nauji argumentai ir motyvai, kurie prietaraut vienas kitam. Konstitucinio Teismo darbo praktika rodo, kad byloje dalyvav asmenys, praydami aikinti nutarim, paprastai siekia ne patikslinti nutarimo nuostatas, bet atsakyti naujai keliamus teisinius klausimus. Ivados. Teismo ivada Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo sta-tyme minima ne kaip bendrin teismins veiklos rezultato svoka, bet kaip Teismo akto forma. Ivadas Teismas teikia iais klausimais: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 2) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ne-prietarauja Konstitucijai; 3) ar Seimo nari ir valstybs pareign, ku -riems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstituci-jai. Sprendimai. Teismo aktai Konstitucinio Teismo statyme vardijami kaip sprendimai. Bendras poymis, kuris apibdina iuos aktus visi sprendimai priimami Teismo procesins veiklos klausimais. Taiau pro-cesiniai veiksmai savo turiniu yra nevienodos reikms. Atsivelgiant ias aplinkybes, yra prielaid Konstitucinio Teismo sprendimus suskirsty-ti grupes. Tokiam suskirstymui gali bti pasitelkiami vairs kriterijai, pvz.: sprendimai gali bti klasifikuojami pagal tai, kokiuose posdiuose (teisminiuose, organizaciniuose, tvarkomuosiuose) jie priimami. Taiau toks kriterijus bt formalus, nes juo remiantis nebt atskleidiama vairi ri sprendim teisinis pobdis ir j turinio savitumai. Siekiant visapusikai suprasti sprendim vairov, juos patogiau nagrinti pagal konkretaus procesinio veiksmo esm.