Prologas

Buvo altas rytas. Toks altas, kad atrod, jog visas pasaulis graiai sutrkint, jei kas nors pabaksnot j ledo kirtikliu. Ir jeigu bt mano valia sudauyiau it suknist sualus pasaul gabalus. Vis dlto, altis buvo natralus dalykas; dabar buvo iema. Iki mokyklinio festivalio, vykusio madaug prie mnes, buvo siaubingai karta. Tada, vos tik atjo gruodis, oras netiktai atalo, tarytum Motina Gamta bt galiausiai tai atsiminusi, ir dabar savo knu turjau ksti tai, kad Japonija iais metais neturjo rudens. Tik nesakykit, kad konkretus kai kas sumai verslo klestjim su neprasta odio rayba... Tas Sibiro alio frontas tegul varo kur nors kitur. Jam visai nebtina itaip kasmet mus aplankyti. Gal sutriko ems sukimasis aplink savo a? Eidamas keliu nuoirdiai jaudinausi dl Motinos Gamtos sveikatos, kai igirdau, "Ei, Kjonai!" Prie mans pribgo lengvabdikasis vaikzas ir lengvai pliaukteljo man per pet. Pernelyg vargint sustoti, todl link jo pasukau tik galv. "Sveikas, Tanigui." Atsakiau, o po to vl pasisukau priek ir su panieka spoksojau tolim kalno virn. Mes kiekvien dien kopiame it virukaln, tai kodl jie negali ms pagailti per fizinio lavinimo pamokas? Visi fizinio lavinimo mokytojai, kaip, pavyzdiui, ms aukltojas Okab, turt labiau rpintis mokiniais, kurie kiekvien dien turi kopti it kaln. Juk vis dlto, mokytojai atvaiuoja automobiliais. "Ko ia neki kaip koks nukars senis? Pasijudink! Tai puiki mankta! Juk nuo to suyli, ar ne? Pasiirk mane, a net be megztinio. Vasara tiesiog knisa, o is met laikas man tiesiog nuostabus!" Puiku, kad esi tokios suknistai geros nuotaikos, bet i kur tu traukei tiek tos energijos? Bent biki pasidalink su manimi. Neusiiaupianti Taniguio burna pradjo ypsotis. "Semestro pabaigos testai baigsi! Ir dl to iais metais mums baigsi mokslai. Ar nemanai, kad tai svarbiau, nei bet kokie ateities rpesiai?" Semestro pabaigos testai vienodai ugriuvo ant vis mokini galv ir taip pat vienodai pasibaig. Jei ir buvo koki skirtum, tai turbt paymio skaiius ant popieriaus lap, kuriuos grina mokiniams. Prisiminiau mamos iraik, kai ji pradjo jaudintis dl man gresiani pasirengiamj kurs ir mano nuotaika akimirksniu nusirito velniop. Kai sekaniais metais tapsime antrameiais, ms klas bus padalinta pagal tai, kur ketiname stoti. Humanitariniai ar tikslieji mokslai? Vieasis ar privatus universitetas? Nuo pasirinkim man pradjo suktis galva.

"O kam tai rpi?" nusijuok Taniguis. "Dabar reikia rpintis dl daug svarbesni dalyk. Ar inai, kokia iandien diena?" "Gruodio 17-ta." atsakiau. "Na, ir kas?" "Koks durnas atsakymas! Nejaugi neatsimeni ypatingos dienos kit savait, per kuri tavo irdis skrajoja po dang?" "A, aiku." dabar supratau teising atsakym. "Semestro pabaigos ceremonija. iemos atostog i tikrj verta laukti." Taiau Taniguis mane pasiirjo kaip maas vrelis, susidrs su deganiu miku. "Tu apsimeti, k? Data po vienos savaits! Tu galvok! Atsakymas turt bti tiesiog akivaizdus!" "Hmm..." Atsidusau ir ileidau balt gar debes. Gruodio 24-oji. Aiku, kad inojau. A jau numaiau, kad konkretus kai kas kitai savaitei rezg pikt plan ar koki apgaul. Net jei visi kiti tai pamiro, tiesa niekada neisprdo man i aki. mogus, kuris net greiiau u mane pastebjo tokias ventes, sdjo visai netoli, vietoje vos u mans. Ji nuolat dejavo dl to, kad prajus mnes praleido prog per Helovin, ir nra joki abejoni, jog kart ji smogs. Na, ties sakant, a jau tiksliai inojau, k ji ketina daryti. Vakar klubo kambaryje Suzumija Haruhi paskelb praneim... "Ar kas nors turite plan Kaldoms?" Haruhi, kuri vos udariusi duris numet savo krep, nepagarbiai mus pasiirjo akimis, kurios tviskjo kaip Oriono juostos vaigds. Jos tonas skambjo taip, lyg jo potekst bt, "Nu aiku, kad neturit joki plan. A tai jau inau. Juk tai savaime aiku!". Ji garantuotai tiesiog paleist speig, jei kas nors prisipaint, kad turi svarbesni plan. Tuo momentu a ir Koizumis aidme TRPG. Asahina-san, kuri vilkjo savo tarnaits kostium, kuris lyg palaipsniui bt taps jos prasta apranga, laik rankas vir elektrins virykls. Nagato skait savo naujausi mokslins fantastikos kietavirel knyg, judindama tik savo pirtus ir akis. Haruhi padjo didel rankin, kuri atsine drauge su savo krepiu, ant grind ir nujo prie mans. Iptusi krutin ji pasiirjo mane ir pareik: "Kjonai, tiksliai inau, kad neturi joki plan. Nereikia net klausti. Visgi, blogai jausiaus, jei nepasitiksliniau, todl tai ir mano klausimas."

Ant jos veido buvo lyg garsiausio pasaulyje katino ypsena. Atidavs kauliukus, kuriuos jau ketinau mesti, Koizumiui, kuris ypsojosi, tarytum regzt kakok smoksl, ir pasisukau link Haruhi. "O kas jeigu a turiu plan? Pirma atsakyk tai." "Vadinasi, tu j neturi!" Pasiptusiai linkiodama Haruhi patrauk nuo mans akis. Ei, vien akimirk! A dar neatsakiau!... Na, tai ne pirmas kartas, kada mans nesiklauso. "Koizumi-kun, ar eisi pasimatym su savo mergina?" "Ak, koks biau laimingas, jei taip i tikrj bt..." Delne kratydamas kauliukus, Koizumis dramatikai atsiduso. Jis akivaizdiai apsimet, nuo jo tiesiog smirdjo nenuoirdumu. "Neinau, ar turiau tai laikyti laime, ar nelaime, taiau mano tvarkaratis prie ir po Kald yra visikai tuias. A vienas daug dvejojau, rpindamasis, kaip turiau praleisti laik." Ant to jo graaus besiypsanio veido buvo tiesiog urayta "MELAGIS". Taiau Haruhi net neabejodama prarijo jo istorij. "Nesijaudink! Tai pati didiausia laim!" Tada Haruhi pasisuko link panels tarnaits. "O kaip tu, Mikuru-ian? Ar kas nors pasikviet tave vidur nakties 'pamatyti akimirkos, kai lietus pavirsta snieg?' Be to, jei kas nors tau rimtu veidu pasakys tokias nesmones, tiesiog duok jam per aus." Spoksodama Haruhi savo didelmis, plaiai atmerktomis akimis, Asahina-san atrod nustebusi, bdama uklupta tokios staigios krymins apklausos. "Na, pagalvokim. iuo metu toki nra... E, vidur nakties...? A... tuoj atneiu jums arbatos..." "Ugnikalnio kartumo, prayiau! Prajus kart daryta arbata buvo tiesiog nepakartojama." pareik savo usakym Haruhi. "TTaip! Vien minut." Asahina-san vytiniu veidu udjo arbatinuk ant neiojamos virykls. Nejaugi gaminti t arbat taip smagu? Linkiodama i pasitenkinimo, Haruhi galiausiai pasisuko link Nagato. "Juki?" "Ne."

Nagato trumpai atsak, net nepakeldama galvos nuo knygos. "Taip ir galvojau." Pabaigusi tiesmuk spygaujant pokalb, arogantikai besiypsodama Haruhi vl pasisuko mane. Pasiirjau iblykus Nagato veid. Jos visas dmesys buvo sutelktas knyg, tarytum is pokalbis bt visai su ja nesusijs. Pagalvojau sau ji turbt net nenori auinti burn tokiems smojingiems pokalbiams. Bent jau kur laik apsimesk, kad apmstai savo planus! Haruhi pakl rank. "Pasilymas dl Komandos SOS Kald vakarlio buvo vieningai priimtas! Jei turite pasilym ar priekaitavim, praau juos perduoti po vakarlio. Jei man reiks, a juos perskaitysiu!" Kitaip tariant, vl nutiko visiems puikiai inoma situacija: vos kak pasakiusi, ji jokia kaina nebeatsiims savo odi. Nors tai buvo paprasiausiais gestas, taiau palyginus su tuo, kokia ji buvo prie pus met, pats faktas, kad Haruhi klausinja vis kit plan, gali bti laikomas paanga. Na, bt buv dar geriau, jei ji bt klaususi ms nuomoni, o ne plan. Su iraika, kuri tiesiog tryko pasitenkinimu dl to, kad viskas klostsi taip, kaip ji tikjosi, Haruhi kio savo rank ant grind buvusi rankin.` "Vis dlto, niekas negali ateiti nepasiruos tokiai ventei kaip Kaldos, tiesa? Todl tam atsineiau kelet daikt. Teisingas tokios vents praleidimo bdas prasideda nuo nuotaik sukuriani niekui!" I rankins ilindo purkiamas sniegas, auksiniai bei sidabriniai blizguiai, papliaukos, miniatirin eglut, pliuins elnio kelns, balta vata, Kaldins lemputs, vainikas, raudonai ali plakatai, Alpi apmualas, prisukamas sniego senis, storas vaki stovas, milinikos Kaldins kojins, kuriose tilpt darelinukas, Kaldini dain kompaktiniai diskai... Besiypsodama lyg kaimynysts didioji ses, kuri duoda vaikams saldaini, Haruhi vien paskui kit kruopiai ant stalo idliojo visokius su Kaldomis susijusius daikiukus. "kvpsiu ventins dvasios iam nykiam kambariui. Pirmasis ingsnis, kuris utikrina aktyv ir pilnavert mgavimsi Kaldomis, yra ivaizda. Ar ne t pat darte, kai buvote mai?" Nesvarbu, nordavau tai daryti ar ne, mano sesuo po keli dien Kaldoms btinai papuo savo kambar. Mama iais metais mane turbt vl privers jai padti. Beje, mano sesuo, kuriai iemet sukanka vienuolika ir jau eis penktj klas, atrodo, kad kakaip vis dar tiki Kald Seneliu. Ji vis dar nesupranta apie ms tv slapukavim, kur a perpratau jau labai seniai, savo gyvenimo pradioje. "Pasimokyk i savo sesuts nekaltos irdels! Viskas prasideda nuo tikjimo svajone. Kitaip, net pasiekiami tikslai taps nepasiekiami. Niekas nelaimi loterijos, jei nenusiperka bilieto, ar ne? Gal tu ir viliesi, kad kas nors tau atiduos milijono vert loterijos biliet, taiau tai nenutiks!" Haruhi, turdama neprilygstam gdi diaugsmingai kauti, isim kgio formos vakarli kepurait ir usidjo j sau ant galvos.

"Kai esi Romoje, elkis kaip romnai. Kai esi kaime, laikykis kaimo statym. Kai Kaldos, laikaisi Kald taisykli. tai todl nra daug moni, kurie savo gimtadienius venia bdami blogos nuotaikos. Juk net ponas Kristus apsidiaugt, matydamas kaip mes linksminams!" Yra daug teorij, susijusi su Kristaus gimimu, kad ir jo gimimo metai apsupti paslapties. Antra vertus, a ne toks bukas, kad imiausi vardinti visas tas teorijas, kol aikiai suprantu, kokia dabar ia atmosfera. Igirdusi vairias silomas Kristaus gimimo datas, Haruhi garantuotai ivapt "Na, tada kiekvien i j padarykime Kaldomis!" ir btume priversti daug kart per metus atsineti kaldin eglut. Kilt dar daugiau triukmo, jei atmestume ms eros pradios dat; nors nieko ia nepadarysi. Nesvarbu, tai romn kalendorius ar senovs babiloniei kalendorius, jie visi skirti tik moni patogumui. Dangikiesiems knams, kurie tyliai sukasi plaiojoje visatoje, tokie reikalai visikai neverti susidomjimo, todl jie toliau daro tai, k jie ten daro, iki ms gyvenimli pabaigos. Ak, kokia nepakartojama ta visata! Didingosios visatos paslaptys toliau kuteno mano jaunatvik siel, taiau Haruhi buvo visikai nusispjaut mano svajones. Tarytum panda, Haruhi entuziastingai ritinjosi visur po kambar, graindama apstatym, dliodama ant vis kamp maas Kaldines puomenles, uddama trikamp kepurait net ant Nagato galvos, ir savo purkiamu sniegu ant lango ikaldama odius "Merry X-mas!". Atrodo graiai, bet juk supranti, kad i iors bus atvirkiai? Kol Haruhi usim savo reikalais, Asahina-san, nedamasi padkl su puodukais, po truput nuingsniavo link ms. "Suzumija-saaan, arbata jau paruota." Asahinos-san ivaizda, su ta tarnaitika ypsena, iandien buvo dangika, kaip visada, praturtindama mano ird, nesvarbu, kiek kart j pasiirdavau. Nors susidurdavo su tragika lemtimi beveik kiekvien kart, kai Haruhi praverdavo burn, atrod, kad kart Asahina-san neprietarauja Kald vakarliui. Palyginus su skrajui dalinimu, vilkint merginos zuiks kostium, arba pasirodym filme, vilkint visokiais seksualiai tvirkinaniais kostiumais, vakarlis bt daug linksmesnis laiko praleidimo bdas, kuriame dalyvauti galt visa Komanda SOS. Taiau nejaugi i tikrj taip ir bus? "Dkoju, Mikuru-ian." Bdama gerai nusiteikusi, Haruhi pagrieb puoduk, ir stovdama gr jai paruot arbatoli arbat. Asahina-san su nekalta ypsena tai stebjo. Haruhi per kelias sekundes igr kart skyst, o jos ypsena veide pasidar dvigubai didesn nei prie tai. Blogas enklas. Tai ypsena, kuri ji nutaiso, kai rezga kak emo ir nepadoraus. Ilg laik prabuvs alia jos net a galiu tai pastebti. Problema ta...

"Nepakartojamas skonis, Mikuru-ian. Negaliau to pavadinti dovana i dkingumo, bet noriau i anksto teikti tau dovan." "O, tikrai?" Dailioji tarnait suplazdeno akimis. "Tai tiesa. Tokia tiesa, kad nra didesns tiesos. Tokia tiesa, kaip tai, kad mnulis sukasi aplink em, o em aplink Saul. Gali netikti Galiljumi, taiau tikk manimi!" "A, t-t-taip." Haruhi vl pradjo knistis po savo rankin. Kak pajuts, pasukau galv ir akis ak susidriau su Koizumiu, kuris tik gteljo peiais ir priverstinai nusiypsojo. Noriau, kad jis liautsi bti toks dviprasmikas, taiau daugma j supratau. Jis ne veltui buvo prisijungs prie Haruhi gaujos, bt keista, jei jis neatspt, kas netrukus nutiks. Taip, kaip ir galvojau. Problema ta, kad pasaulyje nra mogaus ar vaisto, kuris galt pagydyti tas Haruhi ugaidas. A asmenikai ireikiau didiausi pagarb tam mogui, kuris sugebt tai irasti. "Ta-daaa!" Padarydama vaikik garso efekt, Haruhi i savo rankins dugno itrauk paskutin Kaldin dalyk. Ir tai buvo... "Tai... Tai..." Asahina-san refleksikai atsitrauk, o Haruhi, irdama, tarytum senol burtinink, atiduodanti branginam stebukling lazda savo mokinei, pareik: "Kald Senel, tai kas! Kald Senel! Juk tai tau kuo puikiausiai tinka! Nereikia net sakyti tau jokiu bdu negalima praleisti io met laiko, be tam deramos aprangos! O tai ir ji! Padsiu tau persirengti..." Palaipsniui artdama prie besitraukianios Asahinos-san, Haruhi atskleid tai, k turjo savo rankose be joki abejoni, Kald Senels kostiumlis. Tada a ir Koizumis buvome ivaryti i klubo kambario, ir galjau tik beprasmikai bandyti sivaizduoti, kaip Haruhi vykdo Asahinos-san perrengimo procesij. "Ach", "Ach", "Ugch"... Bejgiki nevilties auksmai utvind mano vaizduot nepraytais vaizdais, dl kuri usinorjau matyti kiaurai per duris. Jo, tikriausiai man irgi atjo laikas idurnti.

Kur laik man buvus pasinrus fantazij pasaul, Koizumis galiausiai pradjo pokalb, tikriausiai tam, kad prastumt laik. "Man gaila Asahinos-san." Vyrukas, turintis per daug geros ivaizdos ir manier, sukryiavs rankas atsirm sien. "Taiau man labai palengvja, kai matau, kad Suzumija-san itaip linksminasi. Mane labiausiai skaudina, kai matau j susierzinusi." "Nes tuomet atsiranda tos keistos erdvs?" Smiliumi nusibrauks plauk sruog, jis atsak: "Taip, dl to irgi. Niekas mans ir mano koleg labiau negsdina, nei Udarj Erdvi ir Avatar atsiradimas. Nors gali atrodyti, kad su jais lengva susidoroti, taiau tai tikrai sunkus darbas. Dkoju savo laimingosioms vaigdms, kad nuo io pavasario j atsiradimo danumas palaipsniui majo." "Nori pasakyti, kad kartas nuo kart j vis dar atsiranda?" "Retai. Pastaruoju metu tai nutinka tik nuo vidurnakio iki auros, kai Suzumija-san miega. Tikriausiai, kai ji sapnuoja blogus sapnus, pasmonikai sukuria Udarsias Erdves." "I jos vienos problemos, ji atsibudusi, ar mieganti!" "Visai ne!" Koizumiui toks atrus paprietaravimas buvo neprastas ir, atvirai kalbant, mane iek tiek nustebino. Koizumis paslp savo ypsen ir ilgai bei dmiai mane pasiirjo. "Tu tikrai neinai, kokia Suzumija-san buvo prie stodama gimnazij. Prie trejus metus, kai mes pradjome savo stebjim, mums buvo tiesiog nesivaizduojama, kad ji galt kasdien itaip laimingai juoktis. Viskas prasidjo tada, kai ji sutiko tave ne, tiksliau, kai judu sugrote i Udarosios Erdvs. Suzumijos-san psichika nepaprastai stabilizavosi. Tai tiesiog nepalyginama su tuo, kokia ji buvo vidurinje." Atsakydamas spoksojau Koizum, neitardamas nei odio, tarytum aki patraukimas alin reikt, kad buvau nugaltas. "Suzumija-san akivaizdiai keiiasi. Ir galiu pasakyti, kad gerj pus. Mes visi troktame, kad tai ir toliau tstsi, ir manau, jog tu taip pat. Dabar jai Komanda SOS nepakeiiama. Tik ia ji gali rasti tave, gali rasti Asahin-san, taip pat jai btina Nagato-san bei, atleisk u pasiptim, manau, ir a." ia tik tu taip galvoji. "Tai tiesa. Vis dlto, juk tai neskamba prastai, ar ne? O gal labiau nortum matyti, kaip ji kas valand ilaisvina savo Avatarus? Atleisk, taiau manau, kad tai tikrai alingas hobis." Nei joks tai mano hobis, ir visai nenoriu tokio turti. Juk aikiai pasakiau!

Koizumis pakeit savo iraik ir sugro prie savo prastos dviprasmikos ypsenos. "Man palengvja tai girdint. Kalbant apie pasikeitimus, jie apima ne vien Suzumij-san. Mes visi keiiams. Tai apima tave, mane, ir Asahin-san. Ir tikriausiai, taip pat Nagato-san. Ne vien Suzumija-san, o visi daugiau ar maiau pakeit savo mstysen." A atsitraukiau. Ne dl to, kad jis buvo visikai teisus. A to visai neprimiau asmenikai, todl perkeltine prasme nebuvau pritrenktas. Mane nustebino tai, kad is vyrukas taip pat pastebjo, kad Nagato po truput keitsi. Nesiningosios beisbolo rungtynes, trejus metus usitsusi Tanabata, urvinio svirplio sunaikinimas, mogudysts drama toje atsiskyrusioje saloje, begalins vasaros atostogos... Kol mes lakstme aplink, darydami tai vien, tai kit, neyms Nagato gestai ir iraikos dar maus, taiau neabejotinus pasikeitimus. Neverta net lyginti su ms pirmuoju susitikimu Literatros klubo kambaryje, kada buvo visko pradia. Tai nebuvo apgaul. A tai pastebjau akimis, kurios buvo lyg savadarbiai teleskopai. Kai dabar pagalvoju, i mergina iek tiek neprastai elgsi jau toje atsiskyrusioje saloje. Ir vieajame baseine. Ir net per Obon festival. Ji rod net dar keistesn elges, kai filmui buvo priversta vaidinti burtinink ir per t kompiuterinio aidimo m prie Kompiuteri klub... Bet ar tai nra gerai? Haruhi pokyiai yra didiuliai, taiau manau, kad Nagato daug svarbesni! "Kad bt utikrinta taika pasaulyje," ypsodamasis pasak Koizumis, "surengti Kald vakarl yra nepaprastai maa kaina. Be to, jeigu jis bus linksmas, nematau jokios prieasties prietarauti!" Kakaip man pasijutus sieidusiam dl to, kad nesugebjau sugalvoti, kaip atsikirsti, netiktai atsidar durys. "Jau galit ueit!" vid atsidar durys ir a, visu savo svoriu atsirms duris, su garsiu trenksmu nerangiai nudribau ant nugaros. "Hieee?!" is balsas buvo nei mano, nei Haruhi, o Asahinos-san, ir sklido i viraus. Kitaip tariant, a guljau ant nugaros ir irjau virun lubas, taiau pamaiau ne lubas, o kai k kit. "Ei, Kjonai! Nevilgiok!" tai ir Haruhi. "Hva, aaa..." O tai Asahina-san, kuri bdama visikai netiktai uklupta, suuko ir paoko atgal. Prisiekiu visiems ventiesiems, a maiau tik jos kojas! "Ko ia drybsai? Bliamba, staigiai kelies!" Haruhi pagriebtas u apykakls, galiausiai pajgiau atsikelti.

"Tu itvirks, Kjonai! Tau dar dviem milijonais penkiais tkstaniais eiais imtais met per anksti drsti vilgioti Mikuru-ian kelnaites! Tu tyia taip padarei? Tyia, ane?!" Tai tu dl to kalta, nes visai nespjusi atidarei duris! Tai tik nelaimingas atsitikimas. Nelaimingas atsitikimas, Asahina-san! itie odiai buvo man ant lieuvio galo, taiau mano akis trauk kakur kitur. Pala, kas ko k klaus? "Va-va..." Mano akyse buvo tik Asahina-san, stovinti su savo rausvai paraudusiais skruostukais. Raudonas kostiumlis su baltu pamualu. Raudona kepurait su pkuotu kamuoliuku ant jos galo... vilkdama tik tai, Asahina-san abejomis rankomis susim u savo trumpo sijonlio ir dmiai mane irjo aarotomis, drovumo kupinomis akimis. Tai buvo pati tikriausia Kald Senel, visais bruoais tobula, nepriekaitinga ir be joki trkum. iuo metu tai privaljo buvo tikroji Asahinos-san tapatyb nusenusio Kald Senelio ank, kuriai jis paslapia perdav eimos versl. Tai igirdus, 80% moni tuo patikt. Mano sesuo garantuotai bt tarp t 80%. Joki abejoni. "Tiesiog pasakika." Koizumis pareik savo nuomon. "Apgailestauju, taiau pajgiu tai apibdinti tik tokiais banaliais odiais. Tau tikrai labai tinka." "Nu tai aiku!" Haruhi apglb Asahinos-san peius ir pradjo trinti savo skruostus jos veid. "Juk ji nerealiai miela? Mikuru-ian, turtum turti daugiau pasitikjimo savimi! Nuo dabar iki Kald vakarlio tu bsi Komandos SOS Kald Senel! Tu visais bruoais tam tobulai tinki!" Asahina-san graudiai dsavo. Vis dlto, kart Haruhi buvo visikai teisi. Nemanau, kad kas nors galt tam paprietarauti. Kai pasisukau Nagato, visai nenustebau pamats, kad smulkioji, trumpaplauk, tylioji mergina tiesiog toliau buvo pasinrusi skaitym. Ant jos galvos vis dar buvo trikamp kepurait. Po to, Haruhi irikiavo mus eil ir atsistojo prieais. "Supratot? iais laikais neteisinga isiblakiusiai sekti kiekvien gatvje sutikt Kald Senel. Jie netikri. Tikrasis egzistuoja tik iskirtinse ems vietose. Mikuru-ian, tau reikia bti ypatingai atsargiai! Neimk dovan i joki tartin Kald Seneli, net nelinkiok jiems." inai, tai ne pats geriausias patarimas po to, kai vos prie akimirk pai Asahin-san privertei bti netikra Kald Senele. Tik nesakykit, kad i mergiot, nepaisant jos amiaus, taip kaip mano sesuo, vis dar tiki tuo sensteljusiu dduku, kuris usiima tarptautiniu labdaros verslu. Na, juk tai ta pati mergiot, kuri siunt savo norus Orihimei ir Hikoboiui, todl tai nra nemanoma. Vis dlto, skepticizm a tiesiog pasilaikysiu sau. Na, visgi, juk iame kambaryje pasirod ventoji Asahina! Tu tik pairk,

klastot, kuri pranoko original! Ko gi galima nort daugiau? Jei kas nors galt drsti usimanyti dar kako, i Skandinavijos ali pradt ateiti skundai. Man besvarstant apie io tingaus senio, kuris dirbo tik kart per metus, elin kapitalo altin: "Ei, Kjonai. Pati Kald vakarlio idja yra gera, taiau iais metais ji kilo per vlai, todl galsim vsti tik Kristaus gimtadien. Bet kitais metais btinai tursim kelti ir Budos bei Mohamedo gimtadieni vakarlius. Kitaip bt nesininga!" Tai kodl tada tau taip pat neklus ir manicheismo bei zoroastrizmo pranaams? irdami, kaip gauja netikini draugeli dl j venia, tie veikjai, kurie turbt dabar sdi kakur vir debes, galt nebent nusijuokti. Na, juk Haruhi visa tai dar vien tik tam, kad galt vsti; ji tiesiog norjo preteksto, kad galt kelti vj, todl tikriausiai tai kakaip vienas kit pateisina. Vis dlto, jei kakas u tai turt susilaukti Dievo bausms, praau, kaltinkit vien tik Haruhi. inot, mano, kaip jos bendrininko, vaidmuo labai jau maas. Kain kuriai dievybei ioje situacijoje turiau atsiprayti? Kol ios mintys buvo umusios mano kalv, Haruhi atsisdo Komandos vads kd ir paniekinaniai mane pasiirjo. "Kaip manot, kas bt skanu? Msos trokinys? Sukijaki? Krabai n u k. Tiesiog uknisa kraptyti ms i j arv! Kodl krabai savo arvus nepadar valgomus? Noriau suinot, kodl jie nieko dl to nepadar per savo evoliucijos proces." Btent dl ios prieasties jie ir isivyst arvus. Jie neperjo natraliosios atrankos kakur jros dugne vien dl tavo pilvo! Koizumis pakl rank ir prabilo. "Tuomet turtume i anksto isinuomoti viet. Artja atostogos, todl jei nepaskubsim, visur bus uimta." Na jau ne, nesu links eiti jo rekomenduojamas vietas. Gali bti, kad vidur to puotavimo ilst koks prietranka savininkas ir vl surengt toki mogudysts komedij, kokios niekas net nepajgt tiktis. "A, dl to visai nereikia jaudintis." Tarytum bt susidariusi tok pat spd, kaip ir a, ypsodamasi Haruhi papurt galv. Bet tai k ji po to pasak: "J rengsime ia. Vienintelis dalykas, ko mums trksta, yra maistas, o visus kitus btinus daiktus ia jau turime. Pagalvokim... Praverst atsineti ir ryi virtuv. Beje, alkoholis grietai draudiamas, nes a i visos irdies prisiekiau, kad daugiau niekada gyvenime nebegersiu." Labiau noriau, kad prisiektum kai k kit... bet ios temos apsvarstymui iuo metu nebuvo laiko, nes buvo pareiktas teiginys, kuris nieku gyvu negali bti nepaisomas. "ia?" Apsivalgiau po kambar.

iame kambaryje jau buvo puodas ir neiojama virykl. ia buvo net ir aldytuvas. Haruhi ia visk suvilko per Komandos SOS aur, bet nejaugi jie visi buvo skirti vien tik iai dienai! Iki iol, ta neiojama virykl buvo naudinga tik Asahinai-san ruoiant arbat. Taiau gaminti mokykloje, ypa tokiame sename, nuskurusiame klub komplekse, ar tai tikrai gera mintis? iame pastate draudiama atvira ugnis! "Viskas bus gerai." Nesuglumusi, Haruhi nuvito tarytum virja vunderkind, kuri net neturdama licenzijos kakaip pasiek kulinarijos auktumas. "tai todl bus dar linksmiau visk daryti paslapiomis. Jei mokini taryba arba mokytojai apie mus suinot, a jiems parodyiau savo nepakartojamai paruot msos trokin. tai toks planas: tada jie bt tokie suavti jo netiktino skonio, jog apsiaaroj ms vakarliui suteikt iskirtin leidim! Nepriekaitingas planas! Tiesiog tobula!" Nors ji baisiai neapkent visko, kas vargino, Haruhi visk puikiai atlikdavo, jei tik jai to reikdavo. Na, turbt jos maisto ruoimo gdiai be abejons prilygs jos odiams. Bet kodl msos trokin? Kada gi tai buvo nusprsta? Pokalbis kakaip pakrypo, kai buvo nusprsta, kad krabai netinka. Ji tik apsimet, kad teiraujasi kit nuomons, ir pati padar sprendim na, juk tai jau ne pirmas kartas. Atleisk ir umirk tai... Taigi, tai kas nutiko vakar. Kol papasakojau Taniguiui viso to trumpj versij, mes net sugebjome pasiekti mokykl. "Kald vakarlis, hm..." Kai prajome pro mokyklos jim, Taniguiui vis dar buvo sunku tramdyti juok. "Garantuotai Suzumijai bdingas usimimas. Msos trokinio vakarlis klubo kambaryje. Nu, irkit, kad js nepagaut mokytojai! Kitaip vl iki kaklo prisidirbsit." "O tu ar ateisi?" Dl ms ankstesnio pokalbio, pabandiau ir j pasikviesti. Jei tai Taniguis, manau, net Haruhi neprietaraut. Jis, Kunikidas ir Curuja-san tapo savotiku "Atsargini Trio", kai tik mus kyla problem, randant papildom moni. Vis dlto, Taniguis papurt galv. "Labai atsipraau, Kjonai. T dien a visikai neturiu laiko, kad galiau isidirbinti per kakok kvail msos trokinio vakarl! Vuachacha!" Kaip dabar suprast t lykt juok? "Klausykis: susirinkti neaiki draugeli aik ir per Kald vakarl baksnoti msos trokin tai tik nepopuliariems apkiautliams. Apgailestauju, taiau a jau atsisveikinau su ia grupe." Negali bti, tu rimtai?

"Na, galvok apie mane kaip apie t, kuris pranoko visus tavo lkesius. Mano kalendoriuje 24-oji diena paymta raudonos irdies yme! Atsipraau. Mano nuoirds atsipraymai. A TAIP, TAAAIP atsipraau!" Kas per velnias? Kaip po galais tas nevisprotis Taniguis galjo sau susirasti mergin, kol a tuo tarpu turiu usiimti paslaptingosiomis kvailystmis su Haruhi ir kitais i Komandos SOS? "Kas ji tokia?" Paklausiau, stengdamasis kaip galdamas neskambti cinikai. "Pirmamet i Koujouen. Saugus statymas, ar ne?" Koujouen akademija. Mergin gimnazija netoli stoties, kalno papdje. Ji sikrusi paioje tos kankinanios kalns pradioje, todl ryte prasta matyti juod varkeli uniformas vilkini mergin Daimio parad. Mokykla garsi savo aukiausios klass merginomis, taiau dar labiau eidia tai, jog joms nereikia kopti t mogudik kaln. Ne, Taniguiui a visai nepavydiu. "O kas tau blogai? Juk tu jau turi Haruhi! Trokinys... Juk ji j gamins, tiesa? Man asmenikai nam gamybos msos trokinys skamba iek tiek kvailai ir nuobodiai, taiau esu sitikins, kad jis tau nepaprastai patiks. A tau nemonikai pavydiu, Kjonai!" Tas palemkas. Jis pradjo pokalb apie Kaldas vien tam, kad galt patenkinti savo tui trokim pasipuikuoti? "Hmm, tikriausiai man jau bt metas nusprsti kur ir kaip su ja praleisti laik? Ak, kaip tai mane kamuoja!" Su kiekviena akimirka netekau nuotaikos ir odi. Po pamok nenutiko nieko ypatingo. Koizumis ir a buvome gainiojami po klubo kambar, kad udliotume Haruhi atnetas naujas puomenas. Haruhi tik sakinjo ir baksnojo visur savo pirtu. Asahina-san, vilkdama Kald Senels kostium, buvo ms talisman ir arbatos tiekja. O Nagato iandien skait storavirel knyg... toliau bdama ant galvos usidjusi trikamp ventin kepurait. Ir taip atjo dienos pabaiga. Msos trokinio turinys vis dar buvo nenusprstas. Tuo metu buvo nusprsta tik tai, kad a buvau paskirtas bti neiku ir isistas apsipirkti. I ko gi tas msos trokinys galt bti? Nenoriau gauti kokio atsitiktinio marmalo, atsiduodanio niekingomis umaiomis. K gi, prologui tai buvo kiek per daug. Vis dlto, visa tai, kas buvo parayta prie tai, tikrai buvo tik prologas ir nieko daugiau. Nuo dabar prasids rimtas reikalas, pradedant jau sekania diena. Nors gal i tikrj tai prasidjo jau inakt, bet tai visai nesvarbu. Sekanti diena buvo gruodio 18-oji, diena, kai atrod, jog sustingo net kaln vjai. T dien a buvau mestas siaubo bedugn. Pasakysiu i anksto: man tai buvo visai nejuokingas dalykas.

[edit] Pirmasis skyrius

Ryte, kartu su triplaukiu katinu, kuris buvo alia mans susisuks antklod, buvau paadintas mano sesers jau prasto udikikojo antklods nuplimo manevro. tai kokia ta mano sesul ankstyvo ryto galvaud, uoliai vykdanti mamos nurodymus. "Mama sak, kad kaip pridera eitum valgyt pusryi." Besiypsodama, mano sesuo abejomis rankomis pasim pagieing katin ir patryn savo nos jam tarp aus. "Tau irgi, iami! Laikas valgyti!" iamisenas, kuris po mokyklos festivalio buvo taps ms nam augintiniu, bdamas tuia iraika nusiiovavo ir palai savo priekin leten. Anksiau kalbus triplaukis katinas buvo visikai prarads savo bals ir ms namuose gavs paprasiausio augintinio status. Jis tapo niekuo neisiskirianiu katinu, kur buvo galima rasti bet kur kai dabar pagalvoju, atrodo tarytum tai, kad is katinas kada nors kalbjo moni kalba, buvo tik kakokia mano regta haliucinacija. Katinas tikrai puikus ir visai neirankus, retai kada miauksi, beveik niekada, lyg drauge su moni bt pamirs ir kai kalb. Kakodl jis mano kambar pavert savo guoliu, todl jam teko prisitaikyti prie dan mano sesers apsilankym, kuri nemonikai troko rpintis iamisenu. "iamiiii, iamiiii. Laikas valgyt!" Dainuodama odius, kurie visai nepataik ritm, mano sesuo ijo i kambario, turdama dti akivaizdias pastangas, kad ilaikyt apglbt katin. Jausdamas iurp nuo alto ryto oro, trumpam paspoksojau laikrodio ciferblat. Galiausiai prisiveriau atsikelti, palikdamas usitsus potrauk savo iltai lovai. Po to persirengiau, nusiprausiau, nujau svetain, per penkias minutes nurijau pusryius ir ijau pro duris anksiau nei mano sesuo. iandien oras vl buvo altas ir tik toliau blogjo. Iki dabar, viskas josi normaliai. Man kaip visada kopiant kaln, akiratyje pasirod pastamas pakauis. U madaug deimties metr nuo mans buvusi figra be joki abejoni buvo Taniguis. prastai eidamas keliu kaln is vaikinas diugiai okinja ir strakalioja, taiau iandien jis jo tikrai ltai. Po akimirkos a j pasivijau. "Ei, Tanigui!" Pamaniau sau, kad kartas nuo karto bt visai neproal man paiam imtis iniciatyvos patapnoti jam per pet, todl taip ir padariau. "...Hmm, Kjonai?" Jo balsas buvo akivaizdiai prislopintas. Tai savaime suprantama; Taniguis buvo su balta medicinine kauke. "Kas nutiko? Sloga?"

"E...?" Taniguis atrod paliegs. "Sloga, kaip kad pats matai. Ties sakant, geriau biau liks namuose, bet mano senis dl to pradjo kelti vj." Vakar jis buvo toks kupinas energijos, bet, kaip suprantu, staiga pasigavo slog. "Apie k tu ia neki? A ir vakar suknistai jauiausi! *Ehem, ehem*" Gerai jau, nereikia ia mans trikdyti vien dl to, kad a neprats matyti Tanigu kosjant ir paliegus. Bet nejaugi jau vakar jam nedaug trko, kad imt sirgti? Man jis tiesiog atrod kvaiteljs kaip visada. "Hmm... Jo? Visai nesistengiau atrodyti sveikas." Taniguis pakl galv ir piktai nusiypsojo. "Juk sau toks laimingas spygavai apie t savo Kald pasimatym. Na, greiiau pasveik prie j! inai, tokia proga retai kada pasitaiko!" Visgi, Taniguis dar labiau pakl galv. "Pasimatymas? Apie k tu ia? *Ehem* Kaldoms a neturiu joki plan." Klausimas "K?" ia man turt kilti. Kas gi nutiko tai jo Koujouen gimnazijos merginai? Nejaugi ji vakar j met? "Ei, Kjonai, apie k tu ia po velni kliedi? Nieko a apie tai neinau!" Taniguis paniurusiai usiiaup, o po to vl pasisuko eiti priek. Visi jo slogos simptomai atrod padar poveik, o tas jo silpnumas neatrod apsimestinis. Be to, sprendiant i jo bkls, jo planai dl to pasimatymo garantuotai lugo, dl ko jis tikrai ir jaustsi paliegs. Po to jo ankstesnio puikavimosi prieais mane, jam turt skaudti ird vien mane pairjus. Aiku, aiku. "Nebk nusimins!" Stumteljau Tanigu per nugar. "Kodl gi tau neprisidjus prie msos trokinio vakarlio? Vis dar gali suspti!" "Kokio dar trokinio? Apie kok dar vakarl tu ia neki? Nepamenu, kad biau k nors apie tai girdjs..." Ak, tai kaip? Matyt, okas buvo toks didelis, jog kur laik niekas, k jam sakau, neprasiskverbs vidun. Tuomet geriau nekiiu prie viso to rank. Didingoji aminoji laiko tkm ugydys visas aizdas. Priadu, daugiau to nebeminsiu. Taniguis toliau slikino priek ir a irgi ltai alia jo kopiau kalv. Tuo metu man vis dar buvo nemanoma tai pastebti.

Tai man buvo netikta: be mano inios sloga 1-5 klasje tapo epidemija. klas jau prie pat skambut, taiau ten vis dar buvo keletas laisv viet, o penktadalis klass buvo usikrts baltj kauki mada. Vienintelis paaikinimas galt bti tai, kad jie visi vienu metu suderino slogos inkubacin period ir jos protrkio laikotarp. Dar labiau nustebau suinojs, kad vieta u mano nugaros nuo pirmos pamokos buvo palikta laisva. "Tai netiktina..." Nejaugi persialdymas privert namuose likti net Haruhi? Ar ta i met sloga tikrai tokia grsminga ir smarki? Sunku patikti, kad egzistuoja pantogen, kurie pakankamai drss, sibrauti Haruhi kn, jau nekalbant apie tai, kaip nesuvokiama, kad vienas j j veikt. Labiau tikinantis paaikinimas bt tai, kad ji rezga naujas umaias, kurios jai k tik ov galv. Galbt be msos trokinio bus dar kakas? Klass nuotaika buvo nyki, ir visai ne dl oro kondicionieriaus trkumo. Netiktai padaugjo praleidianij pamokas. Atrod, kad net pati 1-5 klass populiacija buvo kakaip sumajusi. inoma, i nugaros nejauiau visk ugoianio Haruhi buvimo. Nors tuo paiu metu pajutau, kad atmosfera buvo nepaaikinamai pasikeitusi. Tuomet prasidjo pamokos, kurias atmestinai praleidau, ir greitai atjo piet pertrauka. Kai traukiau i krepio savo alt kaip akmen priepiei dut, pasirod Kunikidas, vienoje rankoje laiks savo priepiei dut, ir atsisdo u mans. "Atrodo, kad i vieta laisva. Neprietarauji, jei ia atsissiu?" Pasak Kunikidas, i servetls ivyniodamas savo Tupperware. Po to, kai gimnazijoje tapome klasiokai, pietauti su juo tapo savotiku proiu. Apsivalgiau, iekodamas kur buvo pasidjs mano kitas piet draugelis Taniguis, taiau klasje jo nebuvo; matyt, jis nujo mokyklos valgykl. onu pasukau savo kd. "Kakaip staiga sloga pasidar populiari. Laimei, bent jau a neusikriau." "Hmm?" Kunikidas ant itiestos servetls atsargiai pasidjo savo Tupperware ir apirjs turin, pavelg mane nustebusia iraika. Lyg krabo nyples laikydamas valgomsias lazdeles, Kunikidas pasak: "Plintanios slogos enklai buvo pastebimi jau prie savait. Neatrodo, kad tai gripas, nors gal geriau, jeigu ir bt. Juk iais laikais prie j yra tam tikr vakcin." "Prie savait?" Paklausiau, nustojs pjaustyti savo pinatais papuot omlet. Negaljau sivaizduoti, kad kas nors tuo pat metu prie savait bt skleids slogos bakterijas. Neatjusi dl ligos nebuvo ir, kiek pamenu, per pamokas niekas nekosjo. Visi 1-5 klasje atrod sveiki nejaugi paslapiomis man u nugaros veik kakoks lig demonas?

"K? Juk buvo gana daug moni, kurie dl ligos neatjo. Nepastebjai?" Visai nepastebjau. I tikrj? "Tikrai taip. Nuo ios savaits pradios jis me vis labiau blogti. Tikiuosi, kad jie nepaskelbs karantino. Mane apima nuojauta, kad jie dl to sutrumpint ms iemos atostogas." Kunikidas savo burn sidjo furikake ryi. "Taniguis pastaruoju metu irgi atrodo siaubingai. Jo tvo nuomone persialdym reikia iprakaituoti, todl neleidia jam likti namuose, nebent temperatra bt vir 40C. Tikiuosi, kad Taniguis k nors sugalvos, kol jam visai nepablogjo." A sustojau judinti savo valgomsias lazdeles. "Kunikidai. Atleisk, bet a maniau, kad Taniguis tik nuo iandien pradjo atrodyti leisgyvis." "O ne, jokiu bdu. Jis taip buvo jau nuo ios savaits pradios, ar ne? Juk vakar jis net njo fizin lavinim." Dariausi vis labiau ir labiau sutriks. Palauk, Kunikidai. Apie k tu ia kalbi? Kiek pamenu, per vakarykt fizinio lavinimo pamok vykusias futbolo rungtynes Taniguis vaiksi kamuol taip energingai lyg bt apsines nuo steroid. Dl to klysti tiesiog negaliu, nes kaip tik aidiau prieingoje komandoje ir nuolatos bandiau i jo atkovoti kamuol. inoma, a tai dariau visai ne dl to, jog Taniguis susirado mergin, taiau jeigu biau inojs, kas iandien nutiks, prie j puolant biau geriau apie tai pagalvojs. "Tu tikras? Rimtai? Keista." Kunikidas nulenk galv, kraptydamas morkas i savo kinpiragobou. "Gal ia a suklydau?" Tar jis lengvabdiku tonu. "Hmm, na, suinosim, kai gr pats Taniguis." Kas po galais iandien nutiko? Taniguis ir Kunikidas kalba tarytum bt u tirto rko ir kakodl net Haruhi nra! Nejaugi tai blog lemiantis enklas, reikiantis rpesius visai monijai, iskyrus Haruhi? Mano paprastai tylus etasis pojtis pradjo skambinti visais pavojaus varpais, o keisti iurpuliai staiga perbgo man per nugar. A buvau teisus. Mano nuojauta mans nenuvyl. Nebuvo joki abejoni, kad tai blog lemiantis enklas. Mano nuojauta nenustat tik tai, ant kieno galvos ugrius visi ie rpesiai. Visa monija, iskyrus Haruhi na, ne visai. Kad ir kaip tai atrodyt netikta, taiau tik vienas mogelis tai pastebjo ir buvo sunerims dl ito vyki poskio. Iskyrus vienintel vargel, visai likusiai monijai tai n kiek

nekl rpesi. Taip buvo todl, kad jie i esms neturjo joki galimybi pastebti paios io vykio pradios. Nemanoma pastebti to, kas u tavo suvokimo rib. I j perspektyvos pasaulis visai nepasikeits. Tai kas gi tas vienintelis, kuris pakliuvo bd? Atsakymas akivaizdus A! I susipainiojimo stovjau neteks ado kol visas pasaulis paliko mane unugaryje. Taip, pagaliau supratau. Gruodio 18-osios piet pertrauka. Blog lemiantis enklas apsireik fizine forma ir atidar klass duris. Vau! Pora mergin, kurios klasje sdi prie dur, m cypti i diaugsmo. Akivaizdu, kad triukmas kilo tuomet, kai jos pastebjo k tik pro duris jusi klasiok. Pro jreivi uniformas vilkini mergin grups tarpus akies krateliu pastebjau j dmesio centre mstelint j. Bdama ant vienos rankos usikabinusi krep, ji nusiypsojo prie jos skubanioms draugms. "Taip, man viskas gerai. Po to, kai man ryt ligoninje suleido vakcin, pasijutau daug geriau. Namuose nebuvo k veikti, todl nusprendiau ateiti bent jau popietines pamokas." Su velnia ypsena ji atsakinjo klausimus apie savo savijaut. Pabaigusi trump bet gyvybing pokalb, sibuodama onus savo pusiau ilgus plaukus, ji pradjo palaipsniui... eiti link ms. "A, turiau pasitraukti." Kunikidas sikando savo valgomsias lazdeles ir atsistojo. Na, o kalbant apie mane, atrod, kad i mano balso styg buvo atimta galimyb skleisti garsus, arba kad net buvau pamirs kaip kvpuojant traukti deguon. A tiesiog j spoksojau. Laiko tkm atrod begalin, nors i ties ji nujo vos kelis ingsnius. Kai galiausiai ji sustojo, ji stovjo prieais mane. "Kas ne taip?" Sutrikusiu tonu paklaus ji, irdama mane tarytum nieko nebt nutik. "Atrodai lyg btum pamats vaiduokl! O gal kas nors yra man ant veido?" Tada ji pasisuko link Kunikido, kuris band susitvarkyti savo Tupperware. "O, a tik noru pasikabinti savo krep. Toliau valgyk pietus. A prie ateidama pasivalgiau. Per piet pertrauk galiu tau paskolinti savo suol." Kaip ir pasakiusi, ji pasikabino savo krep ant prie suolo ono esanio kabliuko ir grakiai pasisuko link jos laukiani draugi rato.

"Palauk." Mano balsas turbt skambjo kaip riksmas. "Kodl tu ia esi?" Ji apsisuko ir pervr mane altu vilgsniu. "K tu turi galvoje? Kas gi ia keisto, kad a ia esu? O gal bandai pasakyti, kad bt geriau, jei dl slogos ilgiau likiau namuose? K tu tiksliai bandai tuo pasakyti?" "Ne. Man nerpi ta tavo sloga. A ne apie tai..." "Kjonai." Kunikidas susirpinusiai patapnojo man per pet. "iandien tu toks keistas! Tu vis dien kalba keistus dalykus." "Kunikidai, ar tu apie niek nepagalvoji, kai j pasiiri?" Nebegaldamas to daugiau paksti, atsistojau ir pirtu parodiau j, kuri mane irjo tarytum bt susidrusi su neisprendiama msle. "Juk tu irgi inai, kas ji, ar ne? Ji i viso neturt ia bti!" "...Kjonai, kaip grubu umirti savo klasioks veid tik todl, kad ji por dien nebuvo mokykloje! K tu turi omenyje, sakydamas, kad ji neturt ia bti? Mes juk vislaik buvom toje paioje klasje, tiesa?" O kaip gi a galiau tai umirti! Ji juk ksinosi mane nuudyti! Net jei kada nors umiriu veid mogaus, kuris norjo mane umuti, pus met tam pernelyg trumpas laikas. "Supratau!" Jos veide nuvito ypsena, tarytum ji k tik bt sugalvojusi netiktin idaig. "Tu turbt po piet nusndai, ar ne? Galbt susapnavai kok nors komar? Matyt, taip ir buvo. Nagi! Pabusk!" "Ar irgi taip nemanai?" su plaia ypsena savo mielame veide, ji pasisuko link Kunikido, tikdamasi pritarimo. Ji turjo btent tos merginos ivaizd, kurios vaizdai sir man atmint ir nebegaljo bti itrinti. vairs praeities prisiminim vaizdiniai. Klas, pripildyta saullydio spinduli ant grind isipleiantys eliai lang neturinios sienos isikraipiusi erdv rankoje laikytas peilis neymi ypsena sutrupj sml primenantys kristalai... Ms ankstesn klass senin, sunaikinta per kov su Nagato, kuri tariamai turjo bti ivykusi Kanad.

Prieais mane stovjo Asakura Rjouko. "Pravalsi, jei nusiprausi veid. Ar turi su savimi nosinait? Galiu tau paskolinti savo." Asakura sikio rank savo sijono kien, bet a j savo ranka sulaikiau. Kas ino, k dar ji isitrauks kartu su ta savo nosinaite? "Nereikia. Uuot, pasakyk man kas ia dedasi. Visk. Ypa tai, kodl palieki savo krep prie Haruhi suolo? ia ne tavo vieta, o Haruhi." "Haruhi?" Asakura surauk antakius ir paklaus Kunikido. "Kas ta Haruhi? Ar tai kakieno pravard?" Kunikido atsakymas atm i mans bet koki vilt. "Nesu girdjs. Haruhi-san... Kaip jos vardas reomas?" "Haruhi yra Haruhi." Sumurmjau, apimtas gniudanio jausmo. "Js pamirot kas yra Suzumija Haruhi? Kaip po velni i viso manoma j pamirti?" "Suzumija Haruhi... Na, Kjonai." Raminaniu balsu Kunikidas pradjo ltai aikinti. "Tokio mogaus ms klasje nra! Be to, nuo ms paskutinio viet apsikeitimo, i vieta priklaus Asakurai-san. Ar tikrai nesumaiei su kita klase? Hmm, nesu anksiau girdjs apie t Suzumij. Ji tikriausiai ne i pirmamei klass..." "A irgi net nesivaizduoju." Asakura prabilo velniu kats balsu, tarytum silyt man kari vaist. "Kunikidai-kun, ar galtum vilgtelti mano suole? Ten kampe turt bti klass urnalas." Pagriebiau urnal, kur itrauk Kunikidas. Ikart atsiveriau pirmamei 1-5 klass puslap ir perbgau pirtu per mergin pavardes. Saeki, Sakanaka, Suzuki, Seno... Tarp Suzuki ir Seno daugiau nebuvo jokios pavards. Suzumijos Haruhi vardas buvo pradings i klass urnalo. "Ko tu iekai? Tokia mergina i viso net neegzistuoja!" auk man urnalo puslapis. Uverts j, usimerkiau. "...Kunikidai, turiu praym."

"Taip?" "nybk man skruost. Noriu pabusti." "Tu tikras?" Jis nyb i vis jg. Skaudjo. Taiau a nepabudau. Atmerks akis, a vis tiek galjau matyti prieais mane stovini Asakur, surietusi savo lpas ark. Kas ia po velni nutiko? Staiga supratau, kad mes tapome klass dmesio centru. Vis akys buvo nukreiptos mane, tarytum jie bt pamat nusenus valkataujant un, keniant nuo un maro. Po velni! Kodl? A nepasakiau nieko blogo! "Po galais!" Kelet kart aplinkini paklausiau dviej klausim: Kur yra Suzumija Haruhi? Ar nebuvo Asakura Rjouko persiklusi kit mokykl? "Neinau." "Ne, nebuvo." Atsakymai, kuriuos gavau, man nieko gero neadjo. Tarytum bt buv susitar, jie prived mane iki to, kad pradjau jausti svaigul ir pykinim. Jausdamas tempto puolimo palikt netekt, turjau atsiremti savo kn netoliese buvus suol. Atrod, kad kakuri dalis mano sveiko proto buvo sudauyta ipulius. Asakura udjo savo rank man ant rieo ir susirpinusiai mane pasiirjo. Jos saldus plauk kvapas mane veik kaip narkotikas. "Manau, tau reikt nueiti slaugs kabinet. Tokie dalykai gali nutikti, kai blogai jautiesi. Matyt, taip ir yra! Ar tu nepradjai sirgti sloga?" 'Ne!' Norjau suukti i vis plaui. ia ne a keistas! ia pati i situacija keista! "Trauk alin nuo mans rankas!" Nustmiau alin Asakuros rank ir nubgau link klass dur. Savo odoje jauiau neaikiai nemalon jausm, kuris skverbsi man smegenis. Staigus slogos protrkis, tarpai pokalbyje su Taniguiu, Haruhi vardo pradingimas i klass urnalo, Asakuros pasirodymas... K? Haruhi dingo? Niekas jos nebeprisimena? Negali taip bt! Ar neturjo is pasaulis suktis aplink t mergiot? Ar ta nelemta mergiia nebuvo visuotinio masto rpesi kelja?

Vos nepargridamas, i vis jg nutempiau savo kojas pirmyn ir kone ant vis keturi puoliau koridori. Pirmas dalykas, kuris atjo man galv, buvo Nagato veidas. Ji be jokios abejons paaikint man i padt. Visgi, ji juk Nagato Juki, tylioji, taiau visagal ateivi android. Ji vislaik visk kaip nors isprsdavo. Visai neperdiau sakydamas, kad iki iol igyvenau tiktai Nagato dka. A turiu Nagato! Ji igelbs tok kaip a i ios keblios padties! Nagato klas buvo netoliese. Neturdamas net bgti, pasiekiau j vos po keli sekundi. Vis tiek negaldamas nieko sugalvoti, atidariau duris ir paiekojau maosios trumpaplauks merginos. Jos nebuvo. Taiau pasiduoti buvo dar per anksti. Per piet pertrauk ji tikriausiai buvo klubo kambary ir skait knygas. Net jei jos nebuvo klasje, bt kvaila daryti ivad, kad net ir Nagato pradingo. Kitas mogus, apie kur pagalvojau, buvo Koizumis. Literatros klubo kambarys, esantis Senajame komplekse, buvo toli nuo ia. Tas pastatas buvo net u Asahinos-san antramei klass. Bt greiiau nueiti 1-9, esani vienu auktu emiau. Koizumi Icuki, tu tik bk ten! Jokioj kitoj situacijoj labiau nenoriau pamatyti t jo nuolatos besiypsani marmz. Risia nubgau per koridori, nusileidau emyn laiptine, nuokdamas per tris laiptus, ir nuskubjau link 1-9 klass, esanios mokyklos pastato kampe, melsdamasis, kad tas antgamtini gali turintis veikjas bt ten. Prajus pro 1-7 klas, po to 1-8 klas, ten buvo 1-9 klas... "K? Kodl?" Pagaliau pradjs susigaudyti, sustojau ir dar kart pasitikslinau lenteles, kurios kabjo ant sienos. kair nuo 1-8 klass buvo 1-7 klas. dein nuo 1-8 klass buvo... Tik laiptin, vedanti link atsarginio ijimo. Daugiau nieko. Nei elio, nei yms. "Kaip taip gali bti...?" Jau nekalbant apie Koizum. Buvo pradingusi visa 1-9 klas.` Dabar mano rankos tikrai buvo suritos. Kas bt galjs pagalvoti, kad klas, kuri dar vakar egzistavo, iandien bus pradingusi? Pradings buvo ne iaip vienas mogus, itrinta buvo visa klas, o pats pastatas susitrauks. Nesvarbu, kaip

skubotai bt atliktas darbas, bt buv nemanoma visk ubaigti vos per vien nakt. Kur pradingo visa 1-9 klas? Patyrs didiul ok, netekau laiko suvokimo. Tik pats Dievas ino kiek laiko a ten prabuvau sustings vietoje, kol atgavau smon nuo nestipraus baksteljimo man nugar. Pro migl igirdau biologijos mokytojo bals, kuris apsikabins sn vadovli atrod kaip zefyras. "K tu ia darai? Pamoka jau prasidjo! Grk savo klas!" Matyt, a praiopsojau skambut pamok. Koridorius jau buvo itutjs ir jame girdjosi tik i 1-7 sklindantis, kiek pakeltas mokytojo balsas. Svirduliuodamas pradjau judintis. Laikas, isiaikinti enklams, jau buvo pasibaigs. Viskas jau buvo nutik. Tie, kurie ia neturt bti, atsirado, o tie, kurie turjo bti, pradingo. Haruhi, Koizumio ir vis 1-9 klass mokini mainai vien tik Asakur yra tiesiog nelygiaveriai! "Kas per velnias?" Jei a neidurnjau, tuomet pasaulis idurnjo. Kas tai padar? Nejaugi tai tu, Haruhi? Dl viso to, kas nutiko, per popietines pamokas negirdjau visikai nieko. Visi balsai ir garsiai kiaurai perjo man per galv, nesugebdami palikti jokios informacijos mano smegen lstelse. Man net nepastebjus, baigsi klass valandl ir laikas jau buvo po pamok. A buvau isigands. Ne tiek Asakuros, kuri u mans kak keverzojo savo mechaniniu pietuku, o greiiau to, kad Haruhi ir Koizumio nebuvo mokykloje. Vl patvirtinus tuos kit moni "nesu girdjs", tai privert mane labiau susierzinti, nei buvo galima paksti. Kiekvien kart, kai igirsdavau iuos odius, vis giliau nugrimzdavau bedugn pelk. Buvau toks iseks, jog net nuturjau pakankamai energijos atplti upakalio nuo kds. Taniguis su Kunikidu, kuris buvo truput dl mans susirpins, ijo tiesiai namo. Asakura paliko klas linksmai juokdamasi su pora mergin. Prie ieidama ji vilgteljo mane vilgsniu, parodaniu nuoird susirpinim nusiminusiu klasioku, o nuo jo miau jausti svaigul. Keisti. Visi iki paskutinio. Praktikai itemptas laukan keleto vaikin, kuriems buvo tvarkymosi prievol, galiausiai sugebjau ieiti koridori, vienoje rankoje laikydamas savo krep. Vis dlto, juk po pamok mano vieta buvo ne ia. Su apsunkusia irdimi nulipau emyn laiptais ir pasiekiau pirmj aukt. Ten netiktai prieais mano akis pasirod viesos spindullis, todl a nuskubjau prie jo. "Asahina-san!"

Ar gali bti nuostabesnis reginys u ? I kitos puss link mans jo mano deiv, mano vaizdinis vaistas nuo streso. O dar daugiau diaugsmo prie diaugsmo pridjo Curujos-san figra, kuri buvo alia kerinios grauols kdikio veideliu. Mane apms diaugsmas privert mane netekti nuovokos matyt turjau bti labiau apdairesnis. Visu greiiu nuskubjau link savo dvej senpai ir stipriai paiupau u Asahinos-san pei, kuri mane irjo plaiai atmerktomis akimis. "He-e!" Nuostaba akivaizdiai matsi jos veide, taiau mano burna tiesiog nesiliov kalbti. "Haruhi pradingo! Koizumio klas pavirto 'keliaujant kabinet'! Nagato dar nesutikau, bet Asakura ia yra, o pati mokykla pavirto keist viet! Juk tu vis dar manoji Asahina-san, ar ne?!" Bum! Tai buvo garsas, sukeltas nukritus ant grind Asahinos-san krepiui ir kaligrafijos rinkiniui. "? A, jis... . Na... Bet..." "Tu juk Asahina-san i ateities?" "...Ateities? K tu turi galvoje? Praau... paleisk mane." Mano skrandio dugnas susitrauk. Asahina-san mane irjo tarytum prijaukinta impala, kuri bt pamaiusi laukin jaguar. Jos akys akivaizdiai buvo kupinos igsio ir btent to a labiausiai bijojau. Man bnant sustingusiam nuo oko, staiga pajutau kaip mano ranka trukteli auktyn. Mano snariai nemaloniai trakteljo. Skauda! "Viena minutl, vaiki!" Curuja-san pagrieb mano rank, naudodama kakoki senovini kov men technik. "Negalima taip staiga okti ant moni! irk, mano Mikuru visa dreba nuo galvos iki koj!" Atrod, kad ji ypsojosi, taiau jos vilgsnis buvo atrus tarytum kardas. Pasiirjau Asahin-san. Su aarotomis akimis, ji akivaizdiai trauksi atgal.

Atrod, kad ji ypsojosi, taiau jos vilgsnis buvo atrus tarytum kardas. Pasiirjau Asahinsan. Su aarotomis akimis, ji akivaizdiai trauksi atgal. "Ar tu pirmametis i 'Mikuru fan klubo'? Viskam yra taisykls, vaiki. Skubos darb velnias nea." Psichologinis altis, kur iandien jau daug kart patyriau, nubgo man per nugar. "Curuja-san..." Vis dar bdamas remtas ude-garami pozoje, sudejavau. Curuja-san dmiai pairjo man veid, tarytum jai biau buvs visikas nepastamasis. "Curuja-san, nejaugi tu irgi...?" "Ei, o i kur tu mane pasti? Ir kas gi toks tu galtum bti? Mikuru pastamas?" Pamaiau tai, k maiausiai norjau pamatyti. Susigusi u Curujos-san, Asahina-san atidiau mane pasiirjo, o po to smarkiai pakraip galv. "A...A...A jo visai nepastu. ..Em. Jis tikriausiai mane sumai su kuo nors kitu..." Jausdamasis, tarytum biau gavs paymi knygel, kuri skelbt, kad i visko susikirtau, btent tada, kai mano pirmieji gimnazijos metai jau artjo pabaig, man pradjo temti akyse. A iksiau bet kokius odius, jei kas nors mane usipult, taiau Asahinos-san odiai man buvo pats didiausias sukrtimas nuo tada, kai mano pusseser, kuri nuo maens buvau simyljs, pabgo su kitu vaikinu. inoma, kad a jos nesumaiiau su niekuo kitu, Asahin-san pavadindamas Asahina-san, nebent i Asahina-san bt Asahina-san i kito laiko... A, sugalvojau! Yra vienas bdas, kaip isiaikinti, ar i Asahina-san i tikrj yra Asahina-san, kuri painojau, tiesa? "Asahina-san."

Savo laisva ranka parodiau savo krtin. Galiu tik pasakyti, kad netekau proto. Sakydamos iuos odius, mano lpos judjo paios. "Kakur madaug ia ant tavo krtins turt bt vaigduts formos apgamas. Ar tu tok turi? Jeigu tu neprietarauji, leisk man patikrinti" Man i vis jg buvo trenkta kumiu. Asahinos-san kumiu. Asahina-san, apstulbinta mano pratrkusi odi, kas akimirk darsi vis labiau raudonesn. Aaros susikaup jos akyse ir ltu, mgjiku judesiu ji paleido savo dein kumt tiesiai man veid. "Ei, Mikuru! Ak, tiek to. O tu, vaiki, tvardyk savo otaku fantazijas! Supranti, Mikuru-ian labai drovi! Jei idrsi jai dar k nors padaryti, pajusi mano siaubing t!" Paskutin kart prieikai suspaudusi man u rieo, Curuja-san pakl nuo grind krep ir kaligrafijos rinkin, pasim juos glb ir nubgo paskui Asahin-san. "Ei, palauk truput~ Mikuru~!" "..." Man nustrusiam jas beirint, altas, iemikas vjas papt mano galvoje. Viskas, tai pabaiga. Kaip a rytoj igyvensiu? Jei inios, kad a pravirkdiau Asahina-san, pasklis po mokykl, tikrai atsiras nemaas skaiius vaikin, kurie nors mane primuti. Jei situacija bt prieinga, a irgi daryiau t pat. Turbt man reikt parayti testament. Viena po kitos man baigsi ieitys. Pabandiau paskambinti Haruhi mobilj, taiau igirdau tik operators "numeris, kuriuo skambinate, yra nepasiekiamas". Jos nam telefono neinojau, o jos vardas buvo pradings i klass urnalo. Pagalvojau, kad galiau nueiti pas j namus, taiau antra vertus, a pas j niekada nebuvau. Tai nesininga, turint galvoje, kad Haruhi yra buvusi mano namuose, taiau dabar jau per vlu apie tai galvoti. Nepaisydamas 1-9 klass pradingim, nujau mokytoj kambar pasiteirauti, ar Haruhi ir Koizumio nra mokykloje dl ligos. Atsakymas buvo kategorikai neigiamas. Nei vienoje klasje nebuvo mokins, vardu Suzumija Haruhi. Nebuvo jokio i mokykl persiklusio arba persikelianio mokinio, vardu Koizumis Icukis. Ar bent jau taip man pasak. Buvau atsidrs akligatvyje.` Kur turiau iekoti uuomin? Ar tai kakoks "Surask Haruhi" aidimas, kur ji pati sureng? Ar tai aidimas, kurio tikslas buvo surasti viet, kuri buvo pradingusi Haruhi? O kokia buvo viso ito aidimo prasm?

jau apie tai galvodamas. Vieno Asahinos-san smgio dka mano galva iek tiek atvso. Dabar nebuvo prasms ant savs grieti dant. Tokiu metu man buvo btina nusiraminti. Nusiraminti. "Praau, maldauju tavs." sumurmjau. Man buvo likusi vienintel ieitis. Paskutiniai tvirtinimai, galutin absoliuios gynybos linija. Jei ji grit, reikt, jog viskas baigta. Sunaikinta. Literatros klubo kambarys, esantis klub komplekse, prastai vadinamame Senuoju kompleksu. Jeigu Nagato ten nebus, k man reiks daryti? Tyia sultinau ingsn ir duodamas sau tiek laiko, kiek man reikjo, po truput judjau link klubo kambario. Po keli minui a jau stovjau prieais senas ir nusidvjusias medines duris. Usidjau rank ant krtins ir patikrinau sau puls. Jis nei i tolo nebuvo normalus, taiau daug geresnis, nei per piet pertrauk. Matyt, patyrus per daug smgi nuo visos tos anomalij grandins, mano pojiai palaipsniui apmir. Vl jauiausi speistas kamp. Prieais mane nebuvo kito kelio, iskyrus brautis per tamsos debes, pasiruous paiam blogiausiam scenarijui. Praleids beldimsi, plaiai atvriau duris. "...!" Ir tuomet a pamaiau. Smulkut figra, sdinti ant sulankstomos kds, su atversta knyga u prieais j buvusio ilgo stalo kampo. Tai buvo Nagato Juki, kiek pravrusi savo burn ir pro akinius irinti tiesiai mane nuostabos kupinu veidu. "Tu ia..." Sumurmjau, atsidusdamas pusiau i paguodos, pusiau i palengvjimo, ir udariau u savs duris. Nagato kaip visada nieko nesak, taiau a negaljau atsipalaiduoti ir imti digauti. Nagato, kuri painojau, nuo pat to nutikimo su Asakura nebeneiojo akini. Vis dlto, ia esanti Nagato turjo lygiai tokius pat akinius, kokius neiojo kakada anksiau. Pagalvojau apie tai antr kart, taiau Nagato tiesiog daug geriau atrod be akini. Taip man labiau patiko. Be to, ta iraika jai visikai netiko. Kodl jos iraika buvo lyg Literatros klubo nars, kuri netiktai uklupo vidun puols vaikinas, kurio ji visai nepasta? Kas tai per nuostaba? Ar nebuvo Nagato bdo bruoas bti atokiausiai nuo toki emocij? "Nagato." Atmintyje jausdamas dar viei pamok i Asahinos-san, sugebjau ugniauti savo pirmyn okti ketinusi virutin kno dal ir nujau prie stalo. "K?"

Net nesujudjusi atsak Nagato. "Pasakyk man. Ar inai, kas a toks?" Ji suspaud savo lpas ir pastm auktyn akini tiltel. Tada ilg laiko tarp buvo tyla. A jau galvojau pasiduoti ir susirasti sau vienuolyn, kuriame galiau atsiskirti nuo viso io pasaulio, kuomet pasigirdo atsakymas: "inau." Nagato nukreip savo vilgsn man kakur krtin. Man vl sugro viltis. i Nagato visgi gali bti Nagato, kuri painojau. "I ties, a taip pat iek tiek apie tave inau. Ar mane iklausysi?" "..." "Tu ne mogus, bet ateivi sukurtas organinis androidas. Tu daug kart naudojai magij panaias galias. Pavyzdiui, homerun-reimo lazda, ar patekimas urvinio svirplio erdv..." Kai tik pradjau kalbti, mane upldo gailjimosi jausmas. Nagato akivaizdiai buvo su keista iraika. Jos akys ir burna buvo plaiai pravertos, o jos vilgsnis klajojo kakur prie mano pei. Aplink j buvusi aura kl spd, kad ji bijojo mane tiesiai pasiirti. "...Tokia esi tu, kuri a vislaik painojau. Ar a klystu?" "Atsipraau." Nagato atsakymas privert mane suabejoti, ar a gerai girdiu. Kodl atsipraai? Kodl Nagato taip sako? "A apie tai neinau. inau, tik kad tu esi 1-5 klass mokinys. Retkariais tave pamatau. Taiau daugiau nieko, iskyrus tai, neinau. Man tai pirmas kartas, kada su tavimi kalbu." Paskutinieji tvirtinimai pavirto trap kort namel, kuris subyrjo ir isisklaid. "...Vadinasi, tu ne ateiv? Suzumijos Haruhi vardas tau visikai nieko nereikia?" Bdama sutrikusi, Nagato pakreip galv, savo lpomis formuodama od "ateiv". "Ne" atsak ji. "Palauk!" Kuo gi daugiau, jeigu ne Nagato a galiau pasikliauti? A buvau lyg k tik isiritusi kregd, kuri buvo apleid tvai. Mano vienintel viltis isaugoti sveik prot buvo tai, kad ji k nors sugalvos. Jei tai ir toliau tsis, a iprotsiu. "Juk taip negali bti!"

Tai beviltika, a vl netekau altakraujikumo. Mano protas buvo sumaityje, aplink paklaikusiai krentant trij pagrindini spalv meteor lietui. Apjau aplink stal ir nujau prie Nagato. Jos iblyk pirtai uvert knyg. Tai buvo stora, kietavirel knyga. Neturjau kada pamatyti jos pavadinim. Nagato atsistojo nuo savo kds ir eng ingsn atgal, tarytum trauktsi nuo mans alin. Jos dvi akys, atrodiusios tarytum nugludinti Go akmenliai, sunerimusiai bgiojo visas puses. Udjau rankas ant Nagato pei. Buvau neteks savitvardos prisiminti savo ankstesn neskm su Asahina-san. Visikai nenorjau jos paleisti. Bijojau, kad jei taip jos nelaikysiu, visi mano draugai islys man pro tarpupirius. A nebenorjau daugiau nieko prarasti. Savo rankose jausdamas pro mokyklin uniform sklindani kno ilum, prabilau jos trumpuose plaukuose rmintam profiliui, jai nusukant savo veid alin nuo mans. "Praau, prisimink! Tarp vakar ir iandien pasaulis pasikeit. Vietoj Haruhi ia yra Asakura! Kas atsakingas u aidj keitim? Integruotos Informacijos Mini Esyb? Asakura buvo prikelta, tu privalai k nors inoti! Juk Asakura tokia pat kaip ir tu, tiesa? K ji rezga? Net jei naudotum sudtingus odius, tu vis tiek turtum galti tai paaikinti" Vis tai pasaks, ketinau tsti, taiau pajutau jausm, tarytum man viduriuose sklist skystas vinas. Kas tai per reakcija... lyg normalaus mogaus? Nagato akys buvo tvirtai umerktos, o jos porceliano baltumo skruostai buvo pradj rausti. Dejons, lyg menki atodsiai, itrko pro jos vos pravertas lpas, ir a galiausiai pastebjau jos glen pei virpjim po mano rankomis, tarytum unyio, stingdaniame altyje. Drebantis balsas pasiek mano ausis. "Liaukis..." Man sugro protas. Nagato jau kur laik buvo nugara prispausta prie sienos. Kitaip tariant, a net nepastebjs rmiau j sien. K a po galais padariau? A juk elgiausi kaip koks stuobrys. Jei kas nors bt tai pamat, man nedelsiant bt u nugaros surakintos rankos ir neivengiamai biau sulauks visuomens sankcij. A buvau ne kas kitas, o niekas, kuris upuol bejg Literatros klubo nar, jiems vieniems bnant kambaryje. Objektyviai nebebuvo k daugiau galvoti. "Atsipraau." Pakls rankas, jauiau kaip netenku jg. "A nenorjau tave upulti. A tik norjau kai kuo sitikinti..." Mano kojos m svirduliuoti. Prisitraukiau prie savs sulankstom kd ir vos tik ant jos atsisdau, susmegau lig koks moliuskas. Nagato vis tiek nejudjo, atrmusi savo nugar sien. Tikriausiai man pasisek, kad bent jau ji neibgo i kambario. Dar kart perbgau akimis per kambar ir i pirmo vilgsnio suvokiau, jog tai nebuvo slaptoji Komandos SOS baz. iame kambaryje buvo tik knyg lentyn ir sulankstom kdi eils, bei stalinis kompiuteris ant ilgo sulankstomo stalo. Kompiuteris nebuvo tas, kur naudodama anta i

Kompiuteri klubo pavog Haruhi, o bent trijomis kartomis senesnis modelis. Lyginti j apdorojimo gali buvo lyg dviej arkli tempiam kariet ir traukin ant magnetins pagalvs. Kaip ir reikjo tiktis, vads stalo, ant kurio buvo piramid su urau "Komandos vad", niekur nesimat. aldytuvo ir vairi kostium pakabos taip pat nebuvo. Joki Koizumio atnet stalo aidim. Jokios tarnaits. Jokios Kald senelio anks. Visikai nieko. "Po velni." Rankomis susimiau u galvos. Game Over. Jei tai kakieno psichologinis puolimas, jis nepaprastai skmingas. Labai pagirtina. Na, tai kas u vis tai atsakingas? Haruhi? Integruotos Informacijos Mini Esyb? Kakoks naujas, neatskleistas pasaulio prieas...? Tai truko madaug penkias minutes. Bandydamas kaip nors susiimti, suglumusiai pakliau galv. Nagato vis dar buvo prilipusi prie sienos, nukreipusi savo juodmedio akis mane. Jos akiniai buvo iek tiek pakryp. Galiu tik dkoti Dievui, kad jos akys nerod baims ar siaubo, bet vilgjo lyg bt atsitiktinai prekybos rajono gatvje sutikusi savo tariamai uvus brol. Bent jau neatrod, kad ji apie tai prane. Visoje ioje beviltikoje padtyje, tai buvo mano vienintelis maytis paguodos altinis. 'Kodl nesisdi?', ketinau jos paklausti, bet supratau, kad buvau ums Nagato kd. Ar turiau jai uleisti i kd, ar ilankstyti jai kit? Ne, ji tikriausiai nenors sdti alia mans. "Atleisk." Dar kart atsipras, atsistojau. Pasims vien atremt sulankstom kd, nusineiau j kambario centr. Nusprends, ar tai pakankamas atstumas nuo Nagato, isilanksiau j, atsisdau ir vl susimiau rankomis u galvos. ia buvo tiesiog paprastas Literatros klubo kambarys. T gegus dien, Haruhi mane ia nusitemp lyg nebevaldomas pramoninis robotas ir mes pirm kart susitikome su Nagato. Kambarys, kur pamaiau ms pirmojo susitikimo metu, buvo lygiai toks pat kaip ir is. Tuo metu kambaryje buvo tik stalas, kds, knyg lentynos ir Nagato. Nuo to laiko, ia pradjo atsirasti vairiausi daiktai, nes Haruhi lyg niekur nieko paskelb, "Nuo iol ia bus ms klubo kambarys!". Tarp t daikt buvo neiojama virykl, virdulys, molinis katilas, aldytuvas, kompiuteris... "Pala." Patraukiau savo rankas nuo galvos. Palauk, kas ten buvo? Drabui kabykla, virdulys, arbatinukas, arbatos puodukai, lkts, senas radijas... "Ne tai." Iekok daikt, kurie atsirado po to, kai kambarys pavirto Komandos SOS irtv, ir egzistuoja dabar, iame kambaryje.

"Kompiuteris!" Modelis akivaizdiai skyrsi. Ant grind isirangs buvo tik maitinimo laidas, todl tikriausiai jis nebuvo prijungtas prie interneto. Vis dlto, tai buvo vienintelis daiktas, kuris atkreip mano dmes. Tai vienintelis atsakymas aidim "Surask skirtum". Nagato vis dar stovjo. Ji jau ilg laik nenuleido nuo mans aki, atrodydama labai susirpinusi dl kiekvieno mano judesio. Vis dlto, kai tik pasukau savo veid link jos, ji tuoj pat nukreip savo vilgsn grindis. Geriau pasiirjs, jos skruostuose vl galjau pamatyti neym paraudim. Ei... Nagato. Tai ne tu. Tu ne tokia, kuri greitai parausta ir leidia akims dl nerimo imti klajoti. Galbt tai buvo beprasmika, bet atsistodamas apsimeiau, kad esu ramus, nenordamas sukelti jai nerimo. "Nagato." Parodiau pirtu kompiuterio gal. "Ar galiau juo trumpam pasinaudoti? Nagato iraikoje i pradi atsispindjo nuostaba, o po to pasidar iek tiek sutrikusi, jos akims okinjant tarp mans ir kompiuterio. Ji giliai kvp. "Palauk truput." Ji nerangiai atsine savo kd prieais kompiuter, paspaud jungimo mygtuk ir atsisdo. Laiko, prireikusio usikrauti operacinei sistemai, bt pakak atvsti k tik nupirktos kartos kavos skardinei iki temperatros, kuri galt gerti kats. Po to, kai galiausiai nustojo girdtis vover, griauiani medio aknis, primenantis garsas, Nagato paskubomis m dirbti pele, matyt tam, kad perkelt ar itrint kai kuriuos failus. Turbt ten buvo kas nors ko ji nenorjo, kad kiti pamatyt. Suprantu, kaip ji jauiasi. A taip pat nenoriau, kad kas nors pamatyt mano MIKURU aplankal. "Praom." mane net nepasiirjusi, tyliu balsu pasak Nagato, paliko savo viet ir atsistojo kaip sargybin prie sienos. "Atleisk u rpesius." sitaiss kdje, tuoj pat pavelgiau ekran ir ibandiau visus bdus, kokius tik inojau, iekoti MIKURU aplankalo ir Komandos SOS tinklapio fail. Jausmas, kad tai bergdios pastangos, ugriuvo mano peius. "...Nra." Nesvarbu, k dariau, negaljau rasti joki ssaj. Haruhi egzistavimo rodym niekur nebuvo.

Svarsiau, koki informacij prie tai paslp Nagato, taiau i nugaros jutau kaip mane vr sekantis vilgsnis. Atmosfera buvo tokia, lyg ji bt buvusi pasirengusi akimirksniu itraukti kituk i elektros lizdo, vos tik slaptoji informacija bt atrasta. Atsistojau nuo kds. Kompiuteryje tikriausiai nebuvo joki uuomin. I ties, a net nesitikjau rasti nei Asahinos-san foto galerij, nei Komandos SOS tinklap. A vyliausi ivysti pasirodani Nagato inut, taip kaip tada, kai a ir Haruhi buvome kalinti Udarojoje Erdvje. Mano viltys buvo negailestingai sutryptos. "Atleisk, kad broviausi." Atsipraiau isekusiu balsu ir pasisukau link dur. Einu namo. O po to tiesiai lov. Tuomet nutiko kai kas netikta. "Palauk." Nagato i knyg lentynos tarpo isitrauk prasto popieriaus lap ir nerytingai atsistojo prieais mane. irdama kakur ties mano kaklaraiiu, ji pasak: "Jeigu neprietarauji..." Ji ities rank. "Praau, paimk." Popieriaus lapas, kur ji man padav, buvo stojimo klub paraikos blankas. Taigi. Bent jau turiau diaugtis, kad iki iol jau buvau susidrs su visokio plauko absurdu. Kitaip, be jokios abejons, dabar visur lakstyiau, iekodamas psichiatro. Sprendiant i situacijos, arba man pasimai galvoje, arba pasaulis nuvaiavo velniop nuo savo bgi, bet dabar esu beveik tikras, kad galiu ibraukti ankstesnij tikimyb. A visada esu sveiko proto ir laikau save altakraujiku tsukomi komentatoriumi, kuris kritikas viskam, kas po saule. Ei, net jei pasaulis kvaiteljo, a vis tiek galiu siterpti su savo sarkastiku komentaru. Nandeyanen?/Kas per velnias? "..." Nagato'ikai nutilau. Man visapusikai pasidar alta. Net visai tai mano apsimestinei drsai buvo ribos. Nagato buvo pavirtusi akiniuot, knygas mgstani mergin. Asahina-san buvo pavirtusi svetim senpai. Koizumis niekada nepersikl iaurs gimnazij ir turbt tebesimoko kur nors kitur.

Kas tai, po galais? Ar tai reikia, kad man reiks visk pradti i naujo? Ir tokiu atveju, ar nebuvo sumaiyti met laikai? Jeigu bt reikj visk pradti i naujo, tuomet biau sugrs pai pradi.. tai reikt, grti pirmj dien gimnazijoje, tiesa? Neturiu jokio supratimo, kas paspaud t perkrovimo mygtuk, taiau pakeisti tik aplinkos nustatymus, laiko tkm paliekant, kokia buvusi, iauriai supainioja mones, suprantat? Tik pairkit mane a visai sutriks ir pasimets. A maniau, kad is vaidmuo skirtas tik Asahinai-san! Ir kur gi dabar yra ta kita mergiot? Kur gi ta kvaia nerpestingai sau leidia dieneles, kol a tokioj vietoj styrau alty? Kur yra Haruhi? Kur tu esi? Tutuojau pasirodyk! Nejaugi tu visai nesijauti kalta? "...Po velni. Ir kodl a i viso turiu eiti jos iekoti?" Antra vertus, ar tu i viso ia egzistuoji, Haruhi? Baik isidirbint, aiku?! Neinau, kodl po velni a taip pagalvojau, taiau be tavs pasakojimas negali tstis! Versti tik mane vien dsauti ir lidti yra tiesiog grynai neteisinga! Kas tau ujo? Mano galvoje sklandant usitsusiam profesionali verg, kaln neani akmens luitus mauzoliejaus statybai, vaizdiniui, i jungiamojo koridoriaus pasiirjau iek tiek debesuot alt dang. Stojimo klub blankas sulamjo mano kienje. Kai grau savo kambar, jame mane pasveikino iamisenas ir mano sesuo. Mano sesuo su nekalta ypsena mojavo lazdele su susivlusiu pk kamuoliu ant galo. Ant lovos guljs iamisenas pasikartojaniai gaudavo lazdele per kakt. Nepatenkintas iamisenas buvo primerks akis ir retkariais prie mano sesers puolimus pakeldavo savo letenas.

Kai grau savo kambar, jame mane pasveikino iamisenas ir mano sesuo. "O, sveikas sugrs~" Mano sesuo su ypsena pasiirjo mano veid. "Netrukus bus vakarien. Vakarien-da-nja, iami~" iamisenas taip pat pakl savo galv, bet netrukus plaiai nusiiovavo ir toliau tingiai prieinosi mano sesers pk atakoms. Na k gi, jame dar buvo vilties. "Ei." Paiupau eryt primenani lazdel ir velniai trinkteljau savo sesei per kakt. "Ar atsimeni Haruhi? O Asahin-san? Nagato? Koizum? Juk drauge dalyvavom beisbolo rungtynse ir filmavoms filme?" "K~, Kjonai-kun? Neinau~" Tada pakliau iamisen. "Kada is katinas atsirado ms namuose? Kas j ia parne?" Mano sesers akys pasidar dar labiau apvalesns. "Hmmm... Prie mnes. Tu j parneei, Kjonai-kun, ar ne? Tu j gavai i savo draugo, kuris isikraust usien. Tiesa, iami~?" Pagriebusi triplauk katin man i rankos, mano sesuo meiliai j patryn savo skruost. iamisenas, kuris apsndusiai primerk akis, pasiirjo mane akivaizdia "nu, pasiduodu" iraika. "Atiduok." Vl atgal pasimiau katin. iamiseno sai trkiojo, matyt, susinervinus, kad su juo elgiasi kaip su kokiu daiktu. Atleisk, vliau tau atsidkosiu sausu maistu. "Man reikia su juo apie bei t pasikalbti. Vieniems. Todl nedinkis i mano kambario, nagi!" "Ei, a irgi noriu pasikalbti. Nesininga, Kjonai-kun! ... Tu kalbsies su iamiu? ? Tikrai?" Toliau neatsakindamas, pakliau savo seser u liemens ir imeiau j i kambario. "Neatidaryk dur! Jokiu bdu!" Ir grietai spjs udariau duris.

"Mama~, Kjonui-kun smegenys suminktjo!" Girdjosi, kaip mano sesuo lipa laiptais ir sako odius, kurie, vis dlto, galjo bti tiesa. "Taigi, iamisenai." Atsisdau sukryiavs kojas ir pradjau kalbti su ant grind tupiniu retuoju triplaukiu katinu. "Anksiau tau liepiau jokiu bdu nekalbti. Bet dabar tai atsiimu. I ties, a labai apsidiaugiau, jei dabar prabiltum. tai todl, iamisenai, k nors pasakyk. Tinka bet kas. Filosofija, gamtos mokslai, kas tik nori. Net dalykai, kuriuos sunku suprasti. Praau, kalbk!" iamisenas pasiirjo mane nuobodiaujania iraika. Tarytum bt visai neteks susidomjimo, iamisenas pradjo laiytis sau kail. "...Ar bent supranti k tau sakau? Ar tai reikia, kad negali kalbti, taiau girdi ir supranti? Tokiu atveju, udk savo dein leten, jeigu 'Yes', ir kairi, jeigu 'No'." Itiesiau savo deln ir atkiau jam prieais nos. iamisenas akimirk pauost mano pirtus, bet kaip ir reikjo tiktis, nieko nepaseks ar parods supratimo, toliau gro laiyti savo kail. Atrodo, normalu. is katinas kalbjo tik tuomet, kai filmavome film ir tai truko tik trump laiko tarp. Vos tik baigme filmavim, jis vl atvirto normal katin. Normal katin, kur galima rasti bet kur. Tok, kur galima susieti su veiksmaodiais "valgyti", "miegoti" ir "aisti". Supratau vien dalyk. Tai ne pasaulis, kuriame kats kalba. "Ar tai ne savaime suprantama?" Iseks, atsiguliau ant nugaros ir itiesiau rankas ir kojas. Kats nekalba. Vadinasi, keista buvo tada, kai iamisenas m kalbti, ne dabar. O ar tikrai? Noriau tiesiog bti katinu. Tuomet galiau nustoti apie visk galvoti ir gyveniau savo gyveniml remdamasis gimtais instinktais. Likau tokioje pozoje kol gro mano sesuo pasakyti, kad vakarien paruota.

[edit] Antrasis skyrius

Tarytum bdama kalinta virtoje elatinoje, gruodio 18-oji galiausiai baigsi ir atjo sekanti diena. Gruodio 19-oji. Nuo iandien mums bus sutrumpintos pamokos. Jos i tikrj turjo bti sutrumpintos daug anksiau, bet neperseniausiai ms mokykla rezultat vidurkiu per bandomuosius egzaminus buvo pralenkta konkuruojanios prefektrins mokyklos. Ms direktorius m spjaudytis ugnimi ir priverstinai ved reformas mokyklini pasiekim gerinimui. Regis, istorija nesikeiia.

Antra vertus, aplink mane, iaurs gimnazijoje ir Komandoje SOS buvo vien tik pasikeitimai. Tarytum pakliuvs konkretaus kakieno kaprizingas pinkles, nujau mokykl ir suinojau, kad nepasirodiusi 1-5 klasje buvo tik dar labiau padaugj. Taniguio taip pat niekur nesimat, matyt, galiausiai pasiek 40 C. iandien vietoje u mans vietoj Haruhi toliau sdjo Asakura. "Labas rytas. Ar iandien pabuds? Tikiuosi, kad taip." "Nu, jo." Su abejinga iraika veide, pasidjau savo krep prie suolo. Asakura ranka pasirm savo smakr. "Bet inai, vien tai, kad esi atmerks akis, nebtinai reikia, kad esi atsibuds. Kad suprastum, kas dedasi aplinkui, pirmiausia turi gerai suvokti, k matai prieais savo akis. O kaip tu? Ar gerai suvoki savo aplink?" "Asakura." Pasilenkiau ir numeiau vilgsn dailius Asakuros Rjouko veido bruous. "Neinau, ar tu i tikrj neprisimeni ar tik apsimetinji, bet paklausiu dar kart: ar tu anksiau nebandei mans nuudyti?" Asakuros veidas staiga pasidar nirus. Vl tos akys, lyg irt ligon. "...Vis dlto, tu dar nepabudai. Patariu tau kuo greiiau nueik ligonin. Kol ne per vlu." Tuomet ji uiaup ir nepaisydama mane dmesio pradjo kalbtis su greta jos buvusia mergina. Pasisukau priek, sukryiavau rankas ir tiesiog spoksojau tutum. O jeigu tai apibdintume itaip: Sakykim, kakur yra toks labai labai nelaimingas mogus. Kaip gi beirtum, objektyviai ar subjektyviai, tas mogus buvo netiktinai nelaimingas. is mogus buvo gimtas nelaimingumo siknijimas, net pats princas Sidharta, valds giliausias nuvitimo reikmes, laikyt mog nelaimingu. Viena dien jis (tai gali bti ir ji, bet kad ivengtume painiavos, tiesiog tarkim, jog tai jis) kamuojamas savo kasdienini kani, umiega ir kai kit dien pabunda, pamato, jog pasaulis apsiverts auktyn kojom. Pasaulis tampa toks odiais nenusakomai nepakartojamas, jog net odis "utopija" netinka jam apibdinti. iame pasaulyje buvo dingusios visos jo nelaims, o jo knas ir siela visais bruoais, nuo galvos iki koj, buvo pripildyti laims. Jo peius daugiau nebeugrina jokios nelaims. Vos per nakt j kakas itrauk i pragaro ir nuskraidino dang. inoma, pats is mogus nieko nelm. Be jo inios jis buvo perkeltas kakieno, ko jis nepasta, ir to kakieno tapatyb taip ir ilieka visika paslaptimi. Neaiku, kodl tas kakas tam mogui taip padar, ir niekas kitas to irgi neisiaikina.

Taigi, tokiu atveju, ar is mogus turt bti laimingas? Pasikeitus pasauliui, visos to mogaus nelaims akimirksniu dingo. Visgi, is pasaulis iek tiek skiriasi nuo jo ankstesniojo pasaulio, o didiausia paslaptimi lieka tai, kokia i pasikeitim prieastis. Kadangi jo laim pasiekusi virn, kam gi tas mogus turt ireikti savo dkingum? Nereikia nei sakyti tas mogus esu ne a. Pernelyg jau skiriasi mastas. Ech... is palyginimas mano atveju turbt netinka. Negaliu sakyti, kad iki pat vakar dienos a vislaik buvau nugramzdintas nelaimi praraj, o dabar esu pats laimingiausias mogus pasaulyje. Vis dlto, nepaisant problemos mast, jeigu is palyginimas ne visikai tikslus, tai bent jau artimai pavaizduoja esm. Iki iol mano nervais buvo tiesiog grojama, kai aplink Haruhi nuolatos vyko visi tie keisti nutikimai. Taiau akivaizdu, jog visi tie vargai man daugiau nebereikmingi. Visgi ia nra Haruhi, nra Koizumio, Nagato ir Asahina-san yra normals mons, o Komandos SOS egzistavimas yra visikai itrintas. Nra alien, nra time-travel, nra ESP. Gal gale, kats nekalba. Tai tik visikai normalutlis pasaulis. Tai kaip? Kuris pasaulis man labiau tinka? Kuris pasaulis suteiks man laim? Pasaulis, kuriame buvau iki iol? Ar pasaulis, kuriame esu dabar? Ar dabar a esu laimingas? Po pamok mano kojos i proio auto-pilotu keliavo link Literatros klubo kambario. Tai tipikas refleksas kai veiksmas kartojamas kasdien, knas juda net negalvojant. Panaiai kaip maudantis nra jokios eils tvarkos, kaip vonioje prasti savo kn, bet po kiek laiko nuolatos kartojant ji susidaro mechanikai. Kiekvien dien, kai baigiasi pamokos, a prastai judu link Komandos SOS, geriu Asahinos-san paruot arbat, su Koizumiu aidiu stalo aidimus, vis laik turdamas klausytis Haruhi kliedesi. Nors tai blogas protis, man sunku jo atsikratyti, galbt btent todl, kad tai ir yra blogas protis. Vis dlto, iandien atmosfera truput skyrsi. "K man su ituo daryti?" Eidamas spoksojau tui stojimo blank. Nagato tikriausiai man j dav todl, jog tikjosi, kad stosiu Literatros klub. Taiau nesuprantu, kodl ji mane pasikviet. Todl, kad Literatros klubas neturjo kit nari ir jam grs bti panaikintam? Visgi, ji drsi, kad nusprend pasikviesti mane, kuris tiesiogine prasme idygo lyg i niekur ir j upuol. Regis, net iame kitokiame pasaulyje, tik Nagato niekada nekeiia savo kiek savotikos logikos. "A!"

Man einant link klub pastato, susidriau su Asahinos-san Curujos-san combo. Mane pamaiusi, Asahina-san tiesiogine prasme atoko atgal ir, pasislpusi u Curujos-san, j sikabino. skaudintas mielosios senpai reakcijos mane pamaius, a paskubomis joms linkteljau ir nuingsniavau alin. Kaip noriau, kad vl grt tos paprastos dienos, kuomet galjau mgautis savo nektaru. kart pasibeldiau ir igirdau tyl atsakym. Tik tada atidariau duris. Nagato perbgo akimis man per veid, o po vl sugro prie savo rankose laikytos knygos. Judesys, kuriuo ji pastm auktyn savo akinius, atrod, kad buvo jos pasisveikinimas. "Nieko tokio, kad vl atjau?" Ji utikrintai linkteljo man savo ma galvele. Visgi atrod, kad jos akys buvo labiau susidomjusios prieais ja atversta knyga, nes ji net nepakl savo galvos. Pasidjau savo krep ir apsivalgiau aplink, iekodamas kako, k turiau daryti toliau. Deja, iame apytuiame kambaryje nebuvo joki niekui, kuriuos biau galjs rakinti, todl neturdamas i ko rinktis, nukreipiau akis knyg lentyn. Visos lentynos buvo iki krat prikimtos visokiausi stori knyg. Storavireli knyg buvo daugiau nei plonavireli ar roman, kas akivaizdiai rod Nagato pomg sunkiam skaitymui. Tyla. A jau turiau bti priprats prie ios Nagato tylos, taiau iandien ji buvo itin skausminga. Jeigu nieko nepasakysiu, mane visai uvaldys nerimas. "Ar visos tos knygos tavo?" Nedelsiant pasigirdo atsakymas. "Kai kurios i j ia buvo dar prie mane." Nagato parod man savo laikytos knygos virel. "ita pasiskolinta. I vieosios bibliotekos." Ant knygos buvs barkodo lipdukas rod, kad tai vieosios bibliotekos nuosavyb. Fluorescentin viesa atsispindjo nuo laminuoto virelio, dl ko akimirk blyksteljo Nagato akiniai. Pokalbio pabaiga. Nagato toliau ts savo tyl storos knygos skaitymo maraton, o a tiesiog neberadau sau vietos. Tyla buvo tokia nepakeliama, jog dusino. Iekojau bet kokios pokalbio temos ir sakiau kas tik ov galv. "Ar nebandei pati k nors parayti?" Po to buvo kokios minuts tylos.

"A tik skaitau." Ma sekunds dal, prie pasislpdamos u akini li, jos akys vilgteljo kompiuter, taiau tai nesugebjo praslysti man pro akis. Mat kaip. Tai tai kodl Nagato reikjo ten kak padaryti, prie prileidiant mane prie kompiuterio. Man kilo nenumaldomas noras perskaityti istorij, kuri para Nagato. Kain k ji ra? Gal mokslin fantastik? Juk tai negalt bti meils istorija? "..." Su Nagato vislaik buvo sunku umegzti pokalb. iuo atvilgiu i Nagato niekuo nesiskyr. Grau prie savo tylaus knyg lentynos tyrinjimo. Netiktai mano akys sustojo ties vienos knygos nugarle. Tai buvo pastamas pavadinimas. Tuo metu, kai ugim Komanda SOS, Nagato man paskolino pirmj ios ilgos usienietik mokslins fantastikos roman serijos knyg. Knyg, kurioje buvo pasibaistinas kiekis odi. Kai dabar pagalvoju, tuomet, kai Nagato, nieko neklaususi, bruko man rankas t knyg, ji vis dar buvo akiniuota. Ji paprasiausiai tkteljo man veid od "imk" ir nieko nelaukusi ijo. Man prireik dviej savaii, kad perskaityiau vis t daikt. Mane apima jausmas, kad nuo tada prabgo itisi metai. Per vis t laik nutiko itiek daug dalyk. I lentynos pasimus t kietavirel knyg, mane apm keista nostalgija. Lyg bdamas knygyne, atmestinai variau jos puslapius, visai neketindamas j rimtai skaityti. Kai jau adjau j padti viet, alia mano koj nukrito maas staiakampis popieriaus lapelis. "Kas ia?" Pakliau j. Tai buvo knygos ymeklis su ant jo esaniais gltais ratais. Jis atrod kaip vienas t ymekli, kuriuos net nepraius tau kia knygynai ymeklis? Jauiausi, tarytum aplink mane bt pradjs suktis pasaulis. Btent... Tuo metu... A atveriau i knyg savo kambaryje... Radau lygiau tok pat ymekl... Ir tada nuskubjau savo dviraiu... I atminties gldumos vis dar galjau atgaminti t fraz: inakt septint valand lauksiu tavs parke, prie stoties. Ugniaus kvap, apveriau savo drebani rank ir pamaiau. Programos paleidimo slyga: surinkti raktus. Galutinis terminas: dvi dienos. Ant i kietavirels knygos ikritusio ymeklio buv neinia kada sukurtos inuts odiai buvo parayti tvarkingu, kompiuterin primenaniu, riftu. Tuoj pat apsisukau ir trimis ingsniais nuuoliavau link prieais Nagato buvusio stalo. beds vilgsn jos plaiai atmerktas juodas akis, paklausiau: "Ar tu tai paraei?"

Kur laik irjusi mano rankoje buvus ymekl, Nagato pakl galv. Bdama sutrikusios iraikos, Nagato atsak: "Tai panau mano rat. Bet... A apie j neinau. Nepamenu, kad biau tai raiusi." "..Aiku. Taip ir galvojau. Ne, viskas gerai. Susirpiniau, jei inotum. Man kai kas iek tiek neduoda ramybs. Nekreipk dmesio, a tik kalbu su savimi." I mano burnos sklindant pasiteisinimams, mano protas skland kakur visai kitur. Nagato. Vis dlto tu palikai man inut. Nors tai tik monotonikos, sausos raids, a nepaprastai diaugiuosi. Ar galiu tai laikyti dovana nuo tos tavs, kuri vislaik painojau? Tai kakokia uuomina, kaip itrkti i dabartins situacijos, tiesa? Kitaip juk tu neraytum tokio dviprasmiko ratelio? Programa. Slyga. Raktai. Galutinis terminas. Dvi dienos. ...Dvi dienos? iandien buvo 19-ikta. Ar turiau skaiiuoti dienas nuo ios akimirkos? Ar nuo vakar, kuomet pasaulis pasidar keistas? Blogiausiu atveju, galutinis terminas rytoj, 20-j. Mano vienkartin nuostaba palaipsniui atvso lyg magma, ltai besisunkusi i ems plutos. Nieko nesuprantu, taiau atrodo, jog man reikia surinkti kakokius raktus, kad paleisiau kakoki program. O kas tie raktai? Kur jie ibarstyti? Kiek j i viso yra? Kai juos visus surinksiu, kur tursiu juos ikeisti priz? Vir mano galvos susispiet briai lkuriuojani klaustuk, kol galiausiai visi susiliejo vien didel klaustuk. Jei paleisiu t program, ar pasaulis vl taps koks buvs? Praddamas nuo tolimojo galo, paskubomis itraukinjau ir atgal lentyna dliojau knygas, patikrindamas, ar jas nebuvo sprausta koki kit ymekli. Ksdamas apstulbusios Nagato vilgsn, toliau kapsiausi po knygas, bet veltui. Daugiau j nebuvo. "Vadinasi, tai viskas?" Na, jei tampi pernelyg godus ir imi griebti kiekvien suvenyr, kuris tau pasitaiko po ranka, j svoris tave ugrina ir gal gale turi grti pai pradi. Aklai klaidioti be aikaus tikslo yra grynas laiko ir HP vaistymas. Vis pirmiausia reikia rasti raktus. Virukaln dar auktai, bet bent jau pajgiau surasti iok tok kelrod. Pasiklauss leidimo, atvriau savo priepiei dut ir pasidjau striai nuo Nagato. iaumodamas savo maist, a taip pat atvriau ir savo mintis. Regis, Nagato kartas nuo karto nukreipdavo savo akis link mans, bet a tiesiog mechanikai darbavausi valgomosiomis lazdelmis, susitelks pirmum turint reikal toliau uoliai gabenti maisto mediagas savo smegenis.

Laikas bgo ir mano priepiei dut itutjo. Kai jau ketinau usisakyti arbatos, supratau, kad su mumis Asahinos-san nebuvo, ir pasijutau prislgtas, taiau toliau galvojau. Tai tiesos akimirka. Negaliu veltui ivaistyti i per didelius vargus gaut uuomin. Raktai. Raktai. Raktai. Raktai... Galbt kokias dvi valandas buvau paskends mintyse. Palaipsniui vis labiau besilyktjant savo paties bukumu, mane visai apm nusivylimas. "Neturiu nei menkiausio supratimo!" Patylomis keikiau save. Juk tie "raktai" i esms buvo pernelyg nekonkretu. Tikriausiai tai reikia ne raktus, kurie skirti atrakinimui ir urakinimui, o greiiausiai tokius raktus kaip "raktaodis" ar "raktinis asmuo". Vis dlto, galimybi apimtys vis tiek per plaios. Tai daiktas ar fraz? Pajudinamas ar nepajudinamas? Labai noriau gauti daugiau toki uuomin. Bandiau sivaizduoti, k Nagato galvojo tada, kai ra ant to knygos ymeklio, taiau pajgiau sivaizduoti tik kaip ji skaito savo sudting knyg ar ria spding, bet skausmingai ilg pareikim btent toki Nagato, koki visada painojau. Staiga atsiradus susidomjimui, striai pasukau galv ir pamaiau, kad Nagato visai nejudjo, tarytum snaust. Galbt man tik pasirod, taiau atrod, kad Nagato nuolat skait t pat puslap ir nedar progreso. Visgi, lyg anaiptol rodydami, kad ji neumigo pokaiio miegu, jos skruostai m rausti, vos tik ji pastebjo mano isiblakius vilgsn. i Literatros klubo nar Nagato arba buvo nepaprastai drovi, arba nepratusi prie kit dmesio. I iors ji atrod lygiai taip pat, taiau vis reaguodavo neprastais bdas, kurie adino mano susidomjim. Tyia miausi atidaus jos stebjimo. "..." Nors jos akys buvo bestos knyg, buvo akivaizdu, kad ji neskaito nei odio. Nagato pro trput pravertas lupas tyliai gaud or, o vos pastebimas jos krtins ritmikas bangavimas palengva tapo matomas. Su kiekviena minute jos neymus skruost paraudimas darsi vis labiau rykesnis. Ties sakant, i Nagato buvo gantinai ne, net labai miela. Nors tik akimirkai, man galvoje msteljo mintis: gal ne taip ir blogai bt tiesiog stoti Literatros klub ir diaugtis nauju pasauliu be Haruhi. Taiau dar ne. A dar negaliu pasiduoti. Isimiau i kiens knygos ymekl ir suspaudiau, stengdamasis jo nesuglamyti. Tai, kad is ymeklis paslapiomis prasprdo pasaul, reikia, kad Nagato, kuri skait, usidjusi trikamp kepurait, su manimi vis dar turjo nebaigt reikal. O a juk irgi j turiu! A dar neparagavau Haruhi nam gamybos patiekal. A dar neideginau Kald Senels Asahinos vaizdo savo tinklainje. Mano aidimas su Koizumiu buvo nutrauktas man pirmaujant, nes jis buvo usims kambario puoimu. Jei btume ts, be abejons biau laimjs, todl jeigu negriu, neteksiu sau teistai priklausani imto jen. Pro lang viet besileidianti saul ir atjo laikas jai slptis u mokyklos pastato lyg milinikam oraniniam kamuoliui. Man nusibodo nejudant sdti, nes kad ir kiek griau savo smegenis, nieko gero i j neilindo. Atsistojau ir itiesiau rank link savo krepio.

"Jau eisiu namo." "Gerai." Nagato uvert savo knyg, kuria neaiku, ji skait ar ne, sidjo savo krep ir atsistojo. Nejaugi ji lauk, kol a tai pasakysiu? Viena ranka pasimiau krep ir engiau priek, nes atrod, kad jei pirmas to nepadarysiu, ji taip ir liks ten stovti. "Ei, Nagato?" "K?" "Tu gyveni viena, ar ne?" "...Taip." Ji tikriausiai svarsto, i kurgi a galiu tai inoti? Kai jau ketinau paklausti, ar ji neturjo kokio eimos nario, su kuriuo galt gyventi, pamaiau, kaip nejuia ji nudelb emyn savo blakstienas, todl atsisakiau ios minties. Prisiminiau jos beveik visai bald neturinio kambario tutum. Mano pirmasis apsilankymas pas j vyko prie septynis mnesius, kai igirdau t miliniko masto kosmini radijo bang kalb, kurios turinys tiesiog visapusikai mane gsdino. Antrasis apsilankymas buvo per Tanabat prie trejus metus, kuomet buvau drauge su Asahina-san. Chronologikai, antrasis apsilankymas vyko anksiau nei pirmasis, k galiu laikyti savotiku savo pasiekimu. "Kodl tau neauginus kats? Kats aunios! Nors jos nuolatos atrodo lengvabdikos, kartais tiesiog kyla spdis, kad jos supranta, k sakai. Visai nenustebiau, jei egzistuot katinas, kuris galt kalbti. A ia rimtai kalbu." "Augintiniai draudiami." Atsakiusi, ji vl kur laik nutilo, lidnai mirksdama savo akimis. Sukeldama pro al praskriejanios kregds gars, ji kvp ir prabilo trapiu balsu. "Nortum ueiti?" Nagato irjo man nagus. "Kur?" Atsak mano nagai. "Pas mane namus." Pusin pauz tylos. "...Galiu?"

Kas ia po galias nutiko? Ji drovi, baikti ar agresyvi? ios Nagato psichologins savybs visai nenuoseklios! O gal prastos iuolaikins mokyklinuks psichologija tokia pat nepastovi, kaip Banginio vaigdyne esanios Ceti vaigds viesos cikl kreiv? "Gerai." Nagato pradjo eiti ir itrko man i akiraio. Ijungusi kambario viesas, ji atidar duris ir pradingo koridoriuje. inoma, nusekiau paskui j. Nagato namai. Prabangiame bendrabutyje esantis 708 butas. A tik vilgtelsiu svetain. Galbt ten rasiu koki nors nauj uuomin. Jeigu ten rasiu miegant kit save, tuoj pat kumiu j paadinsiu. Pakeliui i mokyklos, a ir Nagato apie niek nesikalbjome. Nagato tiesiog tyldama jo emyn nuo kalno, pristabdydama ingsn tik tada, kai ja papsdavo stiprus, altas vjas. Pasiirjs jos i nugaros staigaus vjo gsio sutarytus trumpus plaukus, a irgi tiesiog toliau abejingai judinau savo kojas. Nebuvo daug tem, kuriomis btume galj kalbtis, be to, atrod, kad geriau neklausti, kodl i viso ji mane pas save pasikviet. Kur laik pajus, Nagato galiausiai sustojo prieais prabang daugiabut. Kain kiek kart a jau esu ia buvs? Dukart buvau apsilanks Nagato bute, kart buvau atjs prie Asakuros buto ir kart ulips ant stogo. Prie jimo vedusi kod, Nagato atrakino paradines duris ir nepasiirjusi atgal nujo vestibiul. Lifte ji taip pat tyljo. Prie septintame aukte esanio atuntojo buto, ji dur spyn kio rakt ir jas atrakino, bet net tada ji mane vid pakviet tik gestu. Taip pat tyldamas, jau vid. Buto iplanavimas buvo iliks nepasikeits nuo to, kur prisiminiau. Tuias butas. Svetainje nebuvo daugiau kit bald, iskyrus kotacu. Kaip ir anksiau, ia nebuvo net uuolaid. Be to, ten dar buvo svei kambarys. Tai turt bti kambarys, atskirtas nuo io stumiamosiomis durimis. "Ar galiau vilgtelti kambar?" Paklausiau Nagato, kuri atjo i virtuvs su japoniku arbatos servizu. Nagato ltai sumirksjo. "Praau." "Atleisk akimirkai." Stumiamosios duris lengvai atsidar, lyg bt buvusios su ratukais. "..." Viduje buvo tik tatami kilimas.

Na, to ir turjau tiktis. Juk negali bti, kad a tiek daug kart galiau keliauti praeit... Atgal udariau stumiamsias duris ir parodiau Nagato, kuri mane stebjo, savo itiestus delnus. Matyt, is gestas jai nieko nereik. Nieko nepasakius, Nagato ant kotacu padjo du puodukus ir mandagiai atsisdusi pradjo pilti arbat. Sukryiavs kojas atsisdau prieais j, toje pat vietoje, kuomet lankiausi pas j pirmj kart. Man tada reikjo beprasmikai igerti kelet Nagato paruotos arbatos puoduk ir paskui iklausyti t NPC monolog apie visat. Tuomet buvo aliuojani augal ir baisaus kario sezonas visai kita dimensija nei dabartinis speigas. Net mano irdis dabar skendi altyje. Tyloje mums vienam prieais kit geriant arbat, Nagato nuleido savo u akini pasislpusias akis. Atrod, kad Nagato dl kako dvejojo. Jos burna tai prasiverdavo, tai vl usiiaupdavo. Ji pasiirjo mane lyg jau bt sukaupusi drs, taiau po to vl nusisuko. Tai pakartojusi kelet kart, ji galiausiai pastm al savo puoduk ir, su didelmis pastangomis, itar: "A tave buvau anksiau sutikusi." O po to dar pridr: "U mokyklos." Kur? "Ar prisimeni?" K? "Bibliotekoje." Igirdus od, mano smegen gldumoje girgddami m suktis krumpliaraiai. Man i atminties ikilo prisiminimai apie tai, kaip su Nagato buvau bibliotekoje. Tai nutiko per pirmj, simintinj "Paslapting Nutikim Paiek". "i gegu." Nagato nuleido akis. "Tu man padjai pasidaryti bibliotekos kortel." Tarytum nutrenktas elektros oku, mano protas nustojo veikti. ...Taip. Jei nebiau jos padars, nebiau sugebjs tavs nutempti nuo tos knyg lentynos. Turdamas ksti nervinanius Haruhi skambuius, tiesiog privaljau j padaryti, kitaip nebtume greitai gr susirinkimo viet... "Tu..."

Vis dlto, tolimesnis Nagato situacijos apibdinimas skyrsi nuo to, k prisiminiau. Remiantis tuo, k igirdau i tylaus, murmanio Nagato balso, tai kas nutiko t dien: Madaug vidury gegus, Nagato pirm kart nujo viej bibliotek, taiau neinojo kaip pasidaryti kortel. Jai bt pakak paklausti vieno i bibliotekinink, bet tuomet jie visi buvo usim. Be to, ji buvo drovi ir nedrso klausti. Ir taip, Nagato m beprasmikai klajoti aplink bibliotekinink post. Turbt nebegaldamas daugiau taip j irti, pro al einantis vaikinas u j atliko visus formalumus. Tas mogus "Buvai tu." Nagato pasuko savo veid link mans ir jos akims susitikus su manosiomis, po puss sekunds ji jas vl nukreip kotacu. "..." Tarp mans ir Nagato skland trys takai. tui svetain sugro tyla, taiau niekaip negaljau rasti odi. Negaljau jai atsakyti klausim, ar tai prisimenu. Mano ir jos prisiminimai neymiai skyrsi. Tai tiesa, kad a jai padariau bibliotekos kortel, taiau a buvau ne praeivis. Prieingai, a buvau tas, kuris j ir nusived bibliotek. Pasidavus toje "Paslapting Nutikim Paiekoje", kuri ir taip jau buvo pasmerkta lugti, nusprendme nueiti bibliotek ir prastumti joje laik. Nors mano gebjimai prisiminti tokie pat menki, kaip jrins pluks lervos, niekada neumiriu to tylos apsupto Nagato uniformos vaizdo. "..." Neinodama kaip atsakyti mano tyl, Nagato kiek lidnai pakreip lpas ir savo plonu pirtu pradjo sukti ratus aplink puoduko krat. Pamats jos truput drebanius pirtus, tapau dar labiau nebylus ir tyla vis labiau augo. Viskas bt buv paprasta, jei biau tiesiog atsaks, kad prisimenu. Tai nebt visikas melas. Tiesiog ioje tiesioje buvo keletas nesutapim. O iuo atveju, ie nesutapimai nebuvo didiausia problema. Kodl gi i viso buvo tie skirtumai? Mano painota ateiv neinia kur pradingo, palikusi vien tik knygos ymekl. Din-dilin! Komunikatoriaus skambutis nutrauk amin tyl. Igirds t netikt gars, vos nepaokau i vietos. Taip pat nustebusi, Nagato kiek virpaniu knu pasisuko link jimo. Vl nuskambjo skambutis. Atjo dar kitas sveias? Visgi, kas gi eit sveius pas Nagato? Galjau sivaizduoti nebent kok kurjer ar mokesi surinkj. "..."

Lyg nuo kno atsiskyrusi siela, Nagato atsistojo ir nuslinko prie sienos, ingsniais net nesukeldama garso. Komunikatoriaus valdymo pulte ji paspaud kelet mygtuk ir igirdo kakieno bals. Tuomet iek tiek sunerimusia iraika pasisuko link mans. Nagato kak tyliai nabdjo garsiakalb, regis, prietaravo, sakydama, "Bet..." bei "Na, dabar...". "Palauk truput." Matyt veikta, Nagato nupleveno link jimo ir atrakino duris. "O?" Lyg peiu bt atidariusi duris, vid sibrov mergina. "Kodl gi ia esi tu? Kaip neprasta Nagato-san namo parsived vaikin." iaurs gimnazijos uniform vilkinti mergina abejomis rankomis laik puod ir mikliai nusimov batus, prispausdama pirtus prie dur slenksio. "Tik nesakyk, kad per prievart ia sirovei?" Pirma tu pati pasakyk, kodl esi ia? Netiktas reginys, pamatyti tavo veid u klass rib. "A ia kaip savotika savanor. Labiau jau netikta pamatyti, kad tu ia esi!" Graus veidas m ypsotis. Tai buvo klass senin, sdinti u mans. Kitaip tariant, ia buvo pasirodiusi Asakura Rjouko. "Kain, ar ne per daug padariau. Jis buvo toks kartas ir sunkus!" Besiypsodama, Asakura ant kotacu padjo didel puod. iuo met laiku nujus parduotuv, tave prastai pasveikina is kvapas. Puode buvo oden. Ar Asakura j pagamino? "Teisingai. Kartais pagaminu daugiau tokio lengvai paruoiamo maisto ir pasidalinu juo su Nagatosan. Jei paliksi j vien, ji tiesiog pakankamai nepavalgys." Nagato nujo virtuv paimti lki ir valgomj lazdeli. Galjo girdtis tarkanios lkts. "Taigi? Noriau suinoti, k tu ia veiki. Man tai labai domina." Pasimeiau, neinodamas, k atsakyti. Juk a net tiksliai nesupratau, kodl i viso Nagato mane pasikviet. Dl pasakojimo apie bibliotek? Bt visai pakak apie tai pasikalbti klubo kambaryje. Tuo tarpu a ia paklusniai atjau tik todl, kad tikjausi, jog galbt ia rasiu bent koki nors uuomin apie tuos "raktus", taiau a tiesiog negaljau to garsiai pasakyti. Vl prads rpintis, kad man galvoj negerai. Surezgiau bet kok mel.

"Na... Em. Drauge su Nagato jau namo... Jo, a svarsiau, ar man reikt stoti Literatros klub. Todl eidamas drauge su ja paklausinjau jos nuomons. Kai pasiekme jos namus, pokalbis dar nebuvo baigtas, todl ji mane pasikviet vidun. A tikrai nesibroviau." "Tu, Literatros klube? Atleisk, bet tai visai nepanau tave. Ar tu bent skaitai knygas? O gal raai?" "A dar kol kas nenusprendiau ar turiau skaityti, ar rayti. Ir viskas." Paklus puodo dangt, nuo kotacu po vis kambar pasklido apetit keliantis aromatas. Minktai virti kiauiniai, kurie plduriavo padae, buvo gav grai spalv. Asakura, kuri sulenkusi kojas sdjo kairiajame kampe, svaid mane tartinus vilgsnius. Gal tik man taip atrod, bet jie buvo tokie atrs, kad jeigu bt turj svor, mano kaktoje bt atsirad daugyb ma skylui. Ankstesnioji Asakura buvo pusiaukelj tampant serijine udike, tuo tarpu ios Asakuros pakiliame elgesyje galjai velgti giliai siaknijus pasitikjim savimi. Nebuvo abejoni, kad niekur nebtum rads skanesnio oden u . Tai kakodl mane vert jausti nepaaikinam spaudim. iuo metu man visapusikai trko pasitikjimo savimi. Nepajgiau daryti nieko, tik lakstyti sau pirmyn ir atgal. Nebegaldamas daugiau to paksti, pasiiupau krep ir atsistojau. "O, tu su mumis nevalgysi?" Tyla atsakydamas pasiaipant Asakuros bals, nusprendiau ant pirt gal pasialinti i svetains. "A." Vos nesusidriau su Nagato, kuri buvo begrtanti i virtuvs. Jos rankose buvo snis ma lki, o ant j valgomosios lazdels ir indelis garstyi. "A ieinu. Atleisk, kad sutrukdiau." Kai jau ketinau ieiti, pajutau veln lyg plunksnos timpteljim sau u rankos. "..." Nagato temp man u rankos. Trukteljimas buvo labai velnus, lyg ji naudot tiek pat pastang, kiek nordama pakelti naujagim iurkn.

Nagato temp mane u rankos. Trukteljimas buvo labai velnus, lyg ji naudot tiek pat pastang, kiek nordama pakelti naujagim iurkn. Jos iraika buvo labai drovi. Nagato tiesiog buvo nuleidusi akis, tik savo pirtais liesdama mano rankov. Ar tai reikia, kad ji nenori, jog a ieiiau? Ar ji jautsi nemaloniai, likdama viena su Asakura? Kaip bebt, a neprietarauju, ypa turint galvoje tai, kad pamaiau tokia kartligikai besielgiani Nagato. "...nors antra vertus, pasiliksiu pavalgyti. Ak, a toks alkanas, kad tuoj numirsiu. Jeigu dabar ko nors nemesiu skrand, neigyvensiu net kol griu namo." Ji galiausiai paleido pirtus. Kakaip miau dl to gailtis. prastai juk niekada nepamatysi to, kad Nagato atvirai rodo savo norus. Tokia akimirka retenyb. irdama, kaip parslenku svetain, Asakura primerk akis, tarytum sakyt "viskas aiku". Mano skonio receptoriai be perstojo klyk nuo skonio sukeliamo malonumo, todl bdamas visikai sutelks dmes oden grdim sau gerkl, nei kiek nesuvokiau, k gi a ten btent valgiau. Nagato kreip dmes kiekvienam savo mayiam ksneliui ir utruko beveik tris minutes vien tam, kad sukramtyt ir nuryt gaball konbu. Tarp ms trej, tik Asakura sau diugiai plepjo, o a jai vis t laik abejingai atsakinjau. Man jauiantis lyg stovyklauiau prie pragaro vart, vakarien usits ilgiau nei valand ir mano peiai tapo baisiai sitemp. Gal gale, Asakura atsistojo. "Nagato-san, likuius sudk kok nors indel ir padk aldytuv. Puod ateisiu pasiimti rytoj, todl iki tada j palieku ia." A nusekiau paskui j. Jauiausi, tarytum biau ilaisvintas i vis grandini. Pamaiusi, kaip mes pakylam nuo grind, Nagato dviprasmikai linkteljo ir nuleido akis. sitikins, kad Asakura ijo pirma,

"Na, iki." Prie dur sunibdjau Nagato. "Ar neprietarauji, jei rytoj vl ateisiu klubo kambar? Po pamok a kaip ir neturiu kur daugiau eiti." Nagato nukreip mane savo akis ir... ...nusiypsojo menkute, bet akivaizdia ypsena. Mane tai tiesiog pritrenk. Leidiantis liftu, Asakura sukikenusi paklaus: "Ei, ar tau patinka Nagato-san?" Na, negaliu sakyti, kad ji man nepatinka. Jei turiau rinktis tarp to, ar j mgstu, ar nemgstu, rinkiausi pirmesnj variant, nes ities neturiu prieasties jos nemgti. Ji mano gelbtoja. Btent. Asakura, tai juk Nagato Juki buvo ta, kuri igelbjo mane nuo to tavo mogudiko peilio. Kaip gi a galiau jos nemgti? ...inoma, negaljau viso to sakyti. i Asakura nebuvo toji Asakura ir tas pats galiojo Nagato. Atrod, kad iame pasaulyje tik a turjau neprast poir, o visi kiti buvo tap normaliais. Juk ia nebuvo Komandos SOS. Kaip i mano graioji klasiok suprato mano tyl, kuria atsakiau jos klausim? Ji tik pro nos nusijuok. "Ne, negali bti. Tikriausiai a tik per daug galvoju. Tau juk labiau patinka keistesns merginos, todl Nagato-san tau paprasiausiai netinka." "Ir i kur tu inai apie tai, kas man patinka?" "Tiesiog nugirdau i Kunikido-kun. Tu toks buvai ir vidurinje, ar ne?" Tas niekas, skleidia aplink tokius paistalus. ia tiesiog Kunikidas visk neteisingai suprato. Nekreipk tai dmesio. "Bet inok! Jei ketini susitikinti su Nagato-san, geriau bk rimtai tam nusiteiks. Prieingu atveju, a tau neatleisiu! Nors gali tau taip neatrodyti, Nagato-san irdis nepaprastai trapi." Kodl Asakura itaip rpinasi Nagato? Antra vertus, mano ankstesniajame pasaulyje, Asakura buvo Nagato pastiprinimas, tad galiau tai suprasti. Na, nors gal gale jai pasimai ir buvo itrinta. "Tai draugyst, gimusi gyvenant po vienu stogu. A kakaip tiesiog negaliu palikti jos vienos. Kai tik j pasiiriu, mane apima jausmas, kad turiu ja rpintis. Ir taip, manyje atsirado trokimas j ginti, supranti?"

Gal supratau, o gal ir ne. ia baigsi pokalbis, Asakurai ilipus i lifto penktajame aukte. Kiek pamenu, ji gyveno 505 bute. "Iki rytojaus." Asakuros besiypsantis veidas pradingo u usivrusi dur. Kai ijau i daugiabuio, mane lauke apsupusi tamsi atmosfera buvo labiau stingdanti, nei naujo aldiklio. Atiaurus iaurinis vjas i mans atm dar kak daugiau nei kno ilum. Pagalvojau, jog reikt pasisveikinti su senuoju durininku, bet paskui nusprendiau, kad nereikia. Jo poste langai buvo tvirtai udaryti, o viduje buvo tamsu. Jis tikriausiai miegojo. Norjau kuo greiiau grti namo ir eiti miegoti. Man visai pakaks ir sapno. Ta mergiia net nepagalvojusi be vargo gali sibrauti kit moni sapnus. "Tu sukeli itiek rpesi, nesvarbu, tu ia esi, ar ne, tai ar negali dabar tiesiog imti ir pasirodyti, toki kritik akimirk? Ar negali bent syk iklausyti mano nor...?" Sunabdjau vaigdtam nakties dangui ir nustrau, suvoks, apie k a galvojau. Noriau sau gerai uvoti u tai, kad man i viso drsta galv auti tokios pasibaistinos mintys. "Kas man po galais ujo..." I mano burnos itrk odiai pavirto balt atods ir isisklaid ore. A norjau pamatyti Haruhi.

[edit] Treiasis skyrius

Gruodio 20-oji. Iauo treiosios dienos rytas nuo tada, kai pasikeit pasaulis ir kuomet pabudau i besapnio miego. Kaip prastai, ilipau i lovos, jausdamasis, tarytum mano skrandis bt buvs prikimtas tuzinu .30 mm kulk. iamisenas, kuris miegojo ant antklods, staiga nusirideno ant grind ir isities. Koja velniai baksteljau jam pilv ir atsidusau. Ikiusi savo galv pro duris, mano sesuo nusimin, pamaiusi, kad jau buvau atsibuds. "Na, ar iamis kalbjo?" Ji mans to kamantinjo nuo pat vakar vakaro. Mano atsakymas vislaik buvo toks pat: "Ne~a." Man dar savo pirtuose tebejauiant katino kailio velnum, mano sesuo pasigrob iamisen ir isine j i mano kambario, dainuodama jam savo krybos "pusryi dainel". Gerai tiems

katinams, vieninteliai j rpesiai tai pasti, pamiegoti ir pasilaiyti kail. Kaip norjau su juo bent dienai pasikeisti vietomis. K gali inoti, galbt tada lengviau rasiau tai, ko iekojau. Teisingai, a vis dar neradau t rakt. Nei nesuinojau k tie raktai reik. Jau nekalbant apie programos paleidimo slygas. Jei iandien ko nors nepadarysiu, pasaulis toks ir iliks. O gal net dar labiau pablogs. Galutinis terminas... kodl jis i viso nustatytas? Ar Nagato reikjo spausti savo galias iki pat j rib, kad man suteikt bent jau tok ribot laiko limit? Nei kiek nepasistmdamas priek, ijau mokykl. Vir vis galv kyboj nirs debesys pranaavo, kad tuoj ims snigti. Matyt, iais metais bus baltos Kaldos, juk iki iol irgi daug snigo. Pastaraisiais metais apylinkse daug sniego nebuvo, taiau sprendiant i ios iemos altumo, tikriausiai pripustys kaip reikiant. Ruodamasi iemos ivykai Haruhi turbt digaut kaip unytis... inoma, jei tik Haruhi vis dar ia bt. Man kaip visada kopiant kalv link iaurs gimnazijos, nepastebjau nieko, kas atkreipt mano dmes, kol galiausiai pasiekiau 1-5 klas. Dl savo menko fizini jg atsinaujinimo, klas sugebjau ropoti tik prie pat skambut. Kaip ir vakar, klasje buvo daug dl ligos nepasirodiusi, taiau kas mane nustebino buvo tai, kad Taniguiui pakako vos vienos poilsio dienos. Nors jis vis dar buvo su kauke, visgi atjo. Tik dabar supratau, kad itam tipeliui vis dlto patinko eiti mokykl. Beje, u mans sdinti Asakura iandien labai jau prasmingai ypsojosi. "Labas rytas." Asakura su manimi paprasiausiai pasisveikino, kaip ir su visais kitais. A jai tiesiog linkteljau atgal. Kai tik nuskambjo skambutis, skelbiantis pamok pradi, pro duris energingai jo Okab ir msi uoliai vesti klass valandl. Jau buvau pasimets, kuri gi savaits diena iandien buvo. iandienos pamok tvarkaratis atrod kitoks, nei atsimenu, nors nebuvau dl to tikras. Net nebuvau tikras, ar prajusi savait i dien turjau tokias pat pamokas. Jei vakaryktis ir iandieninis pamok tvarkaraiai bt sukeisti vietomis, abejoju, ar bent pastebiau. Nejaugi ia tik a pasidariau keistas? Mergina, inoma kaip Suzumija Haruhi, niekada neegzistavo, Asakura buvo populiariausia visoje klasje, Asahina-san buvo nepasiekiama senpai, o Nagato buvo vienintel Literatros klubo nar. Tai kas i ties buvo tikra? Nejaugi Komanda SOS ir viskas, k iki iol turjau patirti, buvo tik mano vaizduots vaisius? Po velni, mano mintys darosi vis labiau ir labiau neigiamos. Per pirmj pamok, fizin lavinim, buvau isiblaks vartininkas, kurio visai nedomino vart gynyba; sekanti pamoka buvo matieka, per kuri man tiesiog viskas eidavo pro vien aus ir pro kit ieidavo; man net nepastebjus, atjo pertrauka. Tuomet, kai nudribau ant suolo, kad atvsiniau galv...

"Ei, Kjonai." Tai buvo Taniguis. Jis po smakru buvo pasikabins savo kauk ir ypsojosi ta savo idiotika ypsenle. "Sekanti pamoka bus chemija, o mokytojas iandien klausins mano eil, biki man padk." Tau padt? Nu, tu gal visai idurnjai? Juk pats supranti, kad jau skersai ir iilgai inome vienas kito stiprybes ir silpnybes, ar ne? Kaip a galiu inoti tai, ko tu neinai? "Ei, Kunikidai." Pasiaukiau savo kit partner, kuris k tik buvo grs i tualeto. "Pamokyk Tanigu visko k inai apie natrio hidroksid. Ypa tai, kaip jis draugauja su druskos rgtimi." "Na, tai paprasta, kai juos sumaiai, jie neutralizuojasi." Atsak Kunikidas, perbgs akimis per Taniguio vadovl. "A, tai ia tas klausimas. Pirma apsiskaiiuok molius ir tada galsi juos pasiversti kilogramus. Leisk pagalvoti..." Matant, kaip nusimanantis mogus tai taip kasdienikai aikina, imi jaustis visikai bejgis. Taniguis be perstojo linkiojo galva, taiau Kunikidui tsiant, jis pats daugiau nebesisteng sprsti. Nuo mano suolo jis pasiiupo mechanin pietuk ir pakeverzojo kelet skaii ir simboli tuiuose vadovlio vietose. Sutvarkius vis reikal, Taniguis man keistai ypteljo: "Kjonai, per fizin aidiant fl Kunikidas man visk papasakojo. Taip ieina, kad uvakar klei kakok sambrzd." Tai juk pats buvai t dien mokykloje, ar ne? "Per piet pertrauk jau nusnaust slaugs kabinet, o po to vis popiet jauiausi mieguistas. Tik ryt apie tai suinojau. Girdjau, kad tau visai buvo pasimai, nejaugi tu tikrai sakei, kad Asakura neturt egzistuoti?" "Nu jo." Pakliau rank ir pamojau ja, rodydamas "Atsiknisk tu pagaliau nuo mans!". Visgi, Taniguis tik ypteljo ir ts: "Kaip gaila, kad mans ia nebuvo. Retai kada tave pamatysi taip juokingai kaujant." Atrod, kad Kunikidas kak i tada prisimin ir pasak:

"Kjonui iandien jau geriau. T dien galjo pasirodyti, kad jis tyia band prisikabinti prie Asakuros-san. Ar ji tau kak padar, kad supykd?" Jei biau pasaks, mane bt palaik beproiu. tai todl tylti buvo savaime suprantamas dalykas. "A taip, tu sakei, kad Asakura-san kak pakeit. Ar galiausiai radai t mog? Jos vardas Haruhi, ar ne? Kas ji tokia?" Malontumei man viso to neprimint? Dabar a kiekvien kart nevalingai krptelju, kai paminimas tas vardas, net jei jis bt itartas papgos. "Haruhi?" Matai? Net Taniguis kraipo galv. Ne vien tai, jis net pasak:

"Sakydamas Haruhi, juk neturi galvoje Suzumijos Haruhi, ar ne?"

Taip, tos Suzumijos Haruhi...... Kaulai mano kakle sugirgdjo. Ltai pakliau galv ir pasiirjau savo klasiok, kuris spoksojo mane ta buka iraika. "Tanigui, k tu k tik pasakei?" "Sakiau Suzumija, prietranka i Ryt vidurins. A trejus metus praleidau su ja vienoje klasje. Kain, kaip ten ji laikosi...... O i kur tu j pasti? Sakei, kad ji buvo pakeista Asakuros, kaip i viso tai suprast?" Mano akys akimirksniu ibalo "Tu! Tu sumautas plikas atuonkoji!" Staiga paoks, suukau. Matyt bauginti mano staigaus protrkio, abu, Taniguis ir Kunikidas, instinktyviai iek tiek atsitrauk. "K tu vadini 'atuonkoju'?! Jei a tau atuonkojis, tai tu sepija! Be to, mano eima jau daugel kart turi sidabraspalvius plaukus, todl pats dl savj labiau rpinkis!" Tai ne tavo sumautas reikalas! Pagriebiau Tanigu u jo apykakls ir prisitempiau j link savo veido, kol vos nesusiliet ms abiej nosys. "Sakei, kad pasti Haruhi?!" "Kaip a galiu jos nepainot? A penkiasdeimt met jos neumiriu! Jei ir yra kas nors, kas i Ryt vidurins jos nepasta, jiems reikt pasitikrinti, ar neserga amnezija." "Kur?"

Lyg giedodamas koki mantr, audiau klausim po klausimo: "Kur ta mergiot? Kur dabar yra Haruhi? Sakyk, kur!" "Kas tau ujo? "Kur", "kur" lyg taiko bgnas! Nejaugi kur nors j pamatei ir simyljai i pirmo vilgsnio? Pasiduok! Sakau taip tik tavo paties labui. Nors i ivaizdos ji kiekvieno vaikino svajon, jos elgesio pakanka, kad sudauyt visas tas svajones ipulius. Pavyzdiui, ji......" Kalkmis mokyklos stadione pie keistas geometrines figras, ane? Ir pats jau inau. Mans nedomina jos praeities nusikalstama veikla, man terpi kur po velni Haruhi yra dabar! "Ji Koujouen akademijoje." Pasak Taniguis, tarytum atsakyt, koks vandenilio atominis skaiius. "Jei neklystu, ji stojo t mokykl, kalvos papdj, ikart prieais stot. Ji gana protinga, todl savaime suprantama, kad ji mokytsi tokioje elitinje mokykloje." Elitinje? "Nejaugi ta Koujouen tikrai tokio aukto lygio? Galvojau, kad ten tiesiog turting mergin mokykla." Taniguis pasiirjo mane ujauianiomis akimis ir atsak: "Kjonai, neinau ko tau ten prinekjo vidurinj, bet ta akademija visada buvo miri. Jau nekalbant apie tai, kad ji turi vien aukiausi visoj prefektroj stojimo universitet rodikli. Turti toki mokykl ms rajone iauriai nervina!" Klausydamasis Taniguio paistal, palengva paleidau rankas. Kaip a anksiau to nesupratau? U tai man dert sau seppuku pasidaryti. Vien tik dl to, kad Haruhi nebuvo iaurs gimnazijoje, pamaniau, kad ji visai pradingo i io pasaulio. Kaip matot, mano vaizduot blogesn nei to miliniko urvinio svirplio. Kai sekani vasar vyksiu pas gimines kaim, man reiks eiti pasinekuiuoti su vienu jo giminaii, sdini kur nors prie balkono. Mes turbt puikiai sutartume. "Ei, tu gal raminkis." Taniguis susitvark apykakl ir tar, "Kunikidai, tu teisus. Jam tikrai stogas nuvaiavo ir atrodo, kad jam tik dar labiau blogja." nekk k nori, a dabar neturiu nuotaikos su tavim ginytis, nes iuo metu buvo kai kas, kas mane labiau nervino, nei idavikikasis Taniguis ir be perstojo linkiojantis Kunikidas. Tiesiog sunku patikti mano bloga skme. Jei t dien kas nors i Ryt vidurins bt sdjs netoliese, arba Taniguis tada bt buvs klasje, biau daug anksiau igirds Haruhi vard. Bliamba, kieno tai kalt? Nagi, pasirodyk, nieke, kad galiau tau atspardyti subin! Nors visai neprietarauju to atidti ir kitam kartui. Visi klausimai, kuriems reikjo atsakym, buvo paklausti. Toliau liko tik imtis veiksm.

"Kur tu eini, Kjonai? Tualet?" Apsisukau, skubdamas link klass dur ir pasakiau: "A ieinu anksti." Kaip tik galima anksiau. "O kaip dl tavo krepio?" Jis tik trukdys. "Kunikidai, jei klaust Okab, pasakyk, kad a mirtu nuo buboninio maro, dizenterijos ir viduri iltins vienu metu. Be to, Tanigui!" Nuoirdiai padkojau savo klasiokui, kuris nukabins andikaul vilgsniu lydjo mane ieinant: "Dkui!" "A, aha......?" Toliau neirdamas, kaip Taniguis prie smilkinio sukinja pirtu, ibgau i klass ir po kokios minuts jau buvau prie mokyklos vart. Dideliu tempu bgti nuo kalno buvo ities sunku. Todl, kad buvau pernelyg susijaudins, bgau i vis jg ir po koki deimties minui mano kojos ir plauiai pradjo reikti nepasitenkinim, kad per daug juos spaudiu, jau nekalbant apie mano ird. Kai dabar pagalvoju, a ia biau laisvai suspjs, net jei biau palauks, kol baigsis treia pamoka. iuo met laiku, Koujouen akademijoje turbt irgi yra sutrumpintos pamokos. Bt pakak, jeigu biau ten nusigavs iki nuskambant paskutiniam skambuiui. Net jei biau tiesiog atjs i iaurs gimnazijos, a vis tiek biau utruks ne daugiau nei pusvaland. Tuomet, kai suvokiau kokie menki buvo mano laiko paskirstimo gdiai, jau buvau pasieks privaij mokykl prie stoties, pradiniame mano kasdieninio priverstinio kopimo marruto mokykl take. Mokykloje buvo labai tylu, ar jiems vis dar buvo pamokos? Pasiirjau savo laikrod: jeigu pas juos pamokos nesiskiria nuo msiki, jiems tikriausiai dabar treia pamoka. Kitaip tariant, kol atsidarys mokyklos vartai, a turiu vis valand laisvo laiko. Viskas, k galjau tuiomis rankomis daryti itame altame ore, buvo laukti. "Galiau tiesiog sibrauti be leidimo......" Mano vietoje, Haruhi btent taip ir daryt ir kuo graiausiai susitvarkyt. Deja, a neturjau tokio pasitikjimo savimi ir, ltai prijs prie vart, pasimeiau ir tuoj pat vl paskubomis nuslikinau alin. U udaryt mokyklos vart stovjo rstaus veido apsauginis. To juk ir tereikia tiktis i turtingos privaios mokyklos. I ties, a galjau perlipti tvor ir smukti mokykl; bda tik ta, kad tvoros virn buvo gana tolokai nuo ems, o ant jos dar buvo apraizgaliota spygliuota viela, todl geriau atrod tiesiog palaukti, kol bus atidaryti mokyklos vartai. Jei brauiausi be leidimo, viskas bt baigta, jeigu

biau pagautas. A jau taip toli nujau, nenoriu leisti, kad taip paprastai bt Game Over. Gal gale, prieingai nei Haruhi, kai reikia, a vis dar sugebu suimti save rankas. Taigi, a taip pralaukiau beveik dvi valandas. Nuskambjus neprastam mokyklos skambuiui, pro atvertus vartus lyg potvynis pasipyl mokiniai. Taniguis buvo teisus, ia i ties buvo miri mokykla. Mergin uniformos buvo tokios pat kaip ir anksiau juodi moteriki varkeliai, o tarp j simai ir namo skubantys vaikinai vilkjo tradicines gakuran uniformas. Tai buvo visika prieingyb iaurs gimnazijai, kur merginos vilkjo jreivi uniformas, o vaikinai varkus. Pagal mergin ir vaikin santyk, atrod, kad daugiau buvo mergin...... "Kaip taip gali bti...... Tiek to." Tarp vaikin buvo keletas pastam veid, jie buvo mokiniai i 1-9 klass. A maniau, kad jie visi buvo prading, bet, kaip paaikjo, jie vis laik buvo itoje gimnazijoje. Neinau, ar tai tik sutapimas, taiau tarp j nemaiau nei vieno, kuris bt buvs i mano vidurins. Tie, kuriuos buvau sutiks anksiau, nelabai kreip mane dmesio ir paskubomis jo pro al, greitai vilgteldami mane tariu vilgsniu. Dabar jie tikriausiai turi vis nauj prisiminim rinkin, labai tiktina, kad kur kas laimingesni mokyklini prisiminim, nes jiems bent jau nereikia einant mokykl kasdien kopti t nelemt kaln. A toliau laukiau. Sakyiau, tikimyb, kad j sutiksiu, buvo kokie 50/50. Jei ta mergiot buvo stojusi kok klub ar buvo kakuo tai usimusi ir turjo likti mokykloje, tuomet man tereikia ia pastypsoti kaip kaliausei. Meldiu. Greiiau eik namo. Ir tada pasirodyk prieais mane. O kas, jei itoj Koujouen akademijoje yra kita Komanda SOS su kitais nariais nei a, su kuriais ji usiima visokia tai veikla...... Vien apie tai pagalvojus, mano vidaus organai m maitauti kaip paklaik. Ar tai nereikia, kad Asahina-san, Nagato, Koizumis ir a esame tik nereikalingos iukls? Tokiu atveju a esu net ne antraeilis veikjas, o visikas paalinis. A to visai nenoriu! Kam a turiau melstis? Jzui, Mahometui, Bdai, Maniui, Zaratrustrai, Lovecraft'ui, man tiks bet kas! Jei tik kuris nors i j numalins man nerim, a tiksiu bet kokia j skelbiama pranayste ar legenda. Net jei tai bt viena t po gatves besilaistani tartin sekt, a mielu noru prie j prisidiau. Dabar a galiausiai suprantu, koks jausmas bti mogumi, kuris bandosi kabintis bet kok iaud ir vis tiek nugrimzta lin. Madaug deimt minui kents nerim ir lides, "......Ech," Giliai atsidusau, net neinodamas, k reik is atodsis. Kodl gi a itaip giliai atsidusau i paguodos? Nes pasirod ji.

varkeli ir gakuran uniform jroje pamaiau veid, kurio nebepamiriu vis likus savo gyvenim. Kaip ir tada, kai pirmj mokslo met dien ji save prisistat ir sustingd klasje or, ji turjo ilgus plaukus, kurie siek jai iki liemens. Kur laik irjau j pritrenktas, o po miau skaiiuoti pirtais, bandydamas isiaikinti, kuri gi iandien buvo savaits diena. iandien nebuvo diena, kada ji turjo bti palaidais plaukais. Matyt, itos Haruhi nedomino kvailiojimas su plaukais. Tarytum bdami nepatenkinti, kad ustoju keli, Koujouen akademijos mokiniai turjo mane apeiti pro kair ir dein pus. Nesivaizduoju, k jie galvojo apie vaikin, kuris lyg nevisprotis stovjo prieais mokyklos vartus, taiau jie gali sau galvoti k tik nori. A neturjau laiko kada dl to rpintis. Stovjau sustings ir stebjau, kaip palengva artjo mergina, vilkinti mokyklin uniform. Suzumija Haruhi.

Stovjau sustings ir stebjau, kaip palengva artjo mergina, vilkinti mokyklin uniform. A pagaliau tave radau. Nevalingai nusiypsojau, pamats, kad Haruhi nebuvo vienintel, kuri radau. alia Haruhi jo ir ja nekuiavosi vaikinas, vilkintis gakuran uniform. Besiypsantis ypsena, kurios tiesiog negaljau paksti, buvo ne kas kitas, o Koizumis Icukis. Tai tikrai netiktas priedas. Vadinasi, dabar jiedu buvo tap tokie artimi, jog drauge eidavo namo i mokyklos. Visgi, Haruhi neatrod pernelyg laiminga jos iraika buvo tokia pat niri, kokia buvo tada, kai pirm kart j pamaiau mokslo met pradioje. Ji retkariais trumpai atsakydavo, o po to toliau bdama susiraukusi vl nusukdavo savo rst vilgsn asfalt. Tai buvo ankstesnioji ji. Dar prie tai, kai jai ov galv mintis sukurti Komand SOS, kai kur tik ji mokykloje beeidavo, jos iraika nuolatos buvo lyg kov men meistro, beviltikai nerandanio

sau lygaus varovo. Ta jos iraika man kl nostalgij. Tai buvo ta Haruhi, kuriai buvo griss kasdienybs paprastumas, ta, kuri uoliai stengsi rasti bent kiek linksmybi, nors taip ir nesuprato, kad pati gali priversti atsirasti visk, ko tik ji trokta. Kaip ten bebt, klajoti po prisiminimus visada bus laiko, taiau tik ne dabar. Jiems palengva artjant prie mans, neatrod, kad jie kreipt mane dmesio. Kad ir kaip tai beviltikai skambt, jau dabar negaljau sutramdyti savo besidauanios irdies. Jeigu man dabar tekt apsilankyti pas gydytoj, i mans sklindantis dviej di ritmas bt toks garsus, jog gydytojas nepajgt prie aus nulaikyti stetoskopo. Oras buvo stingdaniai altas, taiau nepaisant to mane tiesiog pyl prakaitas. Vyliausi, kad mano drebanios kojos tik mano vaizduots vaisius. Iki iol juk nebdavau toks bailys. ......Jie jau ia. Haruhi ir Koizumis buvo tiesiai prieais mane. "Ei!" Man prireik didiuli pastang, kad vien priversiau savo bals tai itarti. Haruhi pakl galv ir apsikeit su manimi vilgsniais. Jos juodas kojines mvinios kojos nustojo jusios. "Ko?" Jos vilgsnis dvelk tokiu aliu lyg aldytuvo kamera. Ji nuvelg mane nuo galvos iki koj, o po to nusuko akis alin. "Ko tu i mans nori? Ne, greiiau jau turiau klausti, kas tu toks? A ne tokia, kuri leidiasi, kad j kreiptsi "Ei!". Jei nori flirtuoti, susirask k kit, a neturiu jokio noro tokiems usimimams." Psichologikai jau buvau tam pasiruos, todl tai man nebuvo didelis okas. Kaip ir tikjausi, i Haruhi mans nepainojo. Koizumis taip pat buvo sustojs ir irjo mane abejingu vilgsniu. O i jo vilgsnio buvo galima suprasti, kad jis ne tik mans neatpaino, bet ir i viso anksiau nebuvo regjs. Pasisukau ir kreipiausi Koizum: "Ar tau tai irgi pirmas kartas, kada mes susitinkame?" Koizumis lengvai gteljo peiais ir atsak: "Manau, taip. Galiau pasiteirauti, kas tu toks?" "Ar tu persikls mokinys itoj mokykloje?" "A persikliau ia pavasar...... I kur tu inai, kad a persikls mokinys?" "Ar inai k nors apie grup, kuri vadinasi 'Organizacija'?"

"'Organizacija'...... ar ne? Kaip tai raosi?" i mandagi ypsena man buvo puikiai pastama jo ypatyb. Vis dl to, jo akys idav atsargumo jausm. Taip kaip ir Asahina-san, jis mans nepainojo. "Haruhi." Haruhi skruostas neymiai trkteljo ir ji nukreip mane savo dideles juodas akis. "Kas tau leido kreiptis mane vardu? Kas tu i viso per vienas? Nepamenu, kad biau praiusi persekiotojo draugijos. Eik pagaliau alin, ustoji keli." "Suzumija." "Neleidiu kreiptis ir pavarde. I kur tu i viso inai kuo a vardu? Lankei Ryt vidurin? Tai iaurs gimnazijos uniforma, ar ne? Apskritai, k tu ia i viso darai?" Haruhi prunkteljo ir nusisuko alin. "Nekreipk j dmesio, Koizumi-kun. Apsimeskim, kad viso to niekada ir nebuvo. Nra prasms vaistyti laiko su iuo stuobriu. iaip ar taip, jis tiesiog kvailys. Eime!" Kodl Haruhi po pamok namo jo drauge su Koizumiu? Nejaugi Koizumis iame pasaulyje buvo perms mano vaidmen? Nors i mintis akimirk man buvo atjusi galv, tuomet per daug temptai apie tai negalvojau. "Palauk!" Pagriebiau Haruhi u peties, kai ji band pro mane praeiti. "Trauk nuo mans rankas!" Haruhi papurt savo rank ir nublok manj alin. Dabar jos veidas buvo kupinas nirio, taiau tokio masto pykio nebuvo gana, kad j paleisiau, nes kitaip visos tos stovjimo valandos bt buvusios beprasms. "O tu tai kyrus!" Haruhi pasilenk ir grakiai man spyr per koj. I mano kulknies sklids skausmas buvo toks stiprus, jog atrod, kad tuoj udusiu, nors nepargriov mane ant ems. Kakaip atgavs pusiausvyr ir jausdamas tiek fizin, tiek psichologin skausm, pasakiau: "Tik pasakyk man vien dalyk." Ispaudiau paskutinius savo drsos likuius. Jei tai nesuveiks, a visikai bejgis. Tai buvo mano paskutin viltis paklausiau klausim: "Ar prisimeni Tanabat prie trejus metus?" Jai jau benueinant, Haruhi vl sustojo. irdamas jos ilgus juodus plaukus, tsiau:

"T dien tu slinkai savo mokykl ir stadione balta kreida pripieei vairi figr." "Na ir kas?" Haruhi apsisuko ir pasiirjo tusiu vilgsniu. "Visi jau tai ino. Kaip tu i viso apie tai usimeni?" Atsargiai rinkausi odius, stengdamasis kuo greiiau pabaigti: "Tu nebuvai vienintel, kuri t nakt slinko mokykl. Su tavimi buvo vaikinas, kuris nesi Asahin..... mergin. Su juo tu pieei tuos simbolius. Tai buvo inut Hikoboiui ir Orihimei, kuri apytikriai reik 'A esu ia'" A negaljau pabaigti sakinio. Haruhi deine ranka pagrieb u mano kaklaraiio ir patemp prie savs. Tempiamas ios bauginanios jgos, prie savo vali parpuoliau priek ir gavau smg kakt nuo Haruhi kietos lyg akmuo galvos. "Ai!" Reikdamas nepasitenkinim pasiirjau j, o jos akys man tutuojau atkirto tokiu pat piktumu. Jos veriantis vilgsnis irjo tiesiai man akis. Tas jos vilgsnis kl savotik nostalgij, kaip ir ta susierzinusi Haruhi iraika. tio nevaldanti mergiot paklaus mans sumiusiu balsu, jos venoms atrodant, kad tuoj pratrks: "I kur tu tai inai?! Kas tau tai pasak?! Ne, a juk niekam to nepasakojau. Tuo metu......" Haruhi staiga sustojo, o jai pamaius mano uniform, jos vilgsnis dramatikai pasikeit. "iaurs gimnazija...... Nejaugi...... Kuo tu vardu?!" Jai tvirtai mane laikant u kaklaraiio, man darsi sunku kvpuoti. Na ir vrika tos mergiots jga. Vis dlto, dabar netinkamas laikas dalytis prisiminimais apie netiktin Haruhi jg. Mano vardas? Turiau jai pasakyti savo tikrj vard, kurio ji niekada nra girdjusi, ar t kvail pravard, kuria visi priprato mane vadinti? Ne, prieais mane esaniai merginai nei vienas i i vard neturt jokio poveikio. Nemanau, kad kada nors ji bt girdjusi iuos abu vardus. iuo atveju buvo tik vienas vardas, kuriuo a galjau naudotis: "Donas Smitas." Nors stengiausi tai itarti kuo ramesniu tonu, man tai buvo anaiptol nelengva, turint galvoje, kad buvau laikomas pakeltas u kaklo. Ar nematai, kad man darosi sunku kvpuoti...... Ir kai tik apie tai pagalvojau, didiulis spaudimas prieais mano krtin netiktai pradingo. "......Donas Smitas?"

Haruhi paleido mano kaklarait ir atrod priblokta, laikydama savo sustingusi rank pakelt ore. Retai kada esu j toki mats. Plaiai atvrusi burn, Suzumija Haruhi atrod tarytum giltin bt iplusi jai siel. "Vadinasi, tai tu...... Tu tas Donas Smitas? Tas keistas gimnazistas...... kuris man tada padjo...... Ryt vidurinje......" Haruhi staiga susvirduliavo. Jos ilgi tamss plaukai udeng jai akis, ir kai ji jau buvo besusmunkanti, Koizumis spjo laiku j sugauti. Man pavyko umegzti ry. Kaip suprast "padjau tau"? I esms, a turjau visk u tave padaryti...... Taiau neketinau vaistyti laiko ir su ja ginytis. Btent, man galiausiai pavyko rasti uuomin! iame visikai pasikeitusiame pasaulyje vienintel mog, kuris dalinosi su minimi tokiais pat prisiminimais. Vadinasi, tai tu. Ne kas kitas, o Suzumija Haruhi. Jei i Haruhi mat mane per Tanabat prie trejus metus, tuomet is pasaulis po trej met gali bti susiejamas su tuo laiko taku. Ne viskas "dingo be pdsako". Kai su Asahina-san keliavau praeit prie trejus metus ir Nagato gali pagalba sugrau dabart, ta istorijos dalis i ties egzistavo. Dar neinau, kas pakeliui nutiko ne taip, bet bent jau prie trejus metus is pasaulis tebebuvo toks pat, kaip ir tas, kur painojau. Kas gi galjo nutikti ne taip? Kodl a buvau vienintelis, liks su ankstesniaisiais prisiminimais? Na, turbt galsiu apie tai pagalvoti vliau. Pasiirjau Haruhi, kuri atrod tokia priblokta, tarytum bt pamaiusi vien t pasaulio stebukl, ir pasakiau jai: "A visk paaikinsiu. Ar dabar turi laiko? Pasakojimas bus gana ilgas......" Mums trims einant petys pet, Haruhi pasak: "Don Smit a sutikau dukart. Netrukus po to, kai ijau, pakeliui namo kakas man i u nugaros suuko. K jis ten man pasak...... A, taip! Kak panaaus 'Pasirpink Donu Smitu, kuris paskleis diuges visame pasaulyje!'. K gi visa tai reikia?" A nieko panaaus nesu saks. sitikins, kad Haruhi jau nebebuvo stadione, nujau paadinti Asahin-san ir nuskubjau link Nagato buto. Nejaugi yra dar kitas Donas Smitas? Ir apie k po velni tas Donas Smitas kalbjo? Atrodo, tarytum tasai Donas Smitas tiesiog nrsi i kailio, kad padrsint Haruhi. "Ar tas Donas Smitas buvo tas pats, kur matei Ryt vidurinje?"

"Jis buvo per toli, o dar tuomet buvo tamsu. A neatsimenu nei vieno i j veid. Bet jo balsas skambjo taip, kaip tavo, be to jis vilkjo iaurs gimnazijos uniform." Rodos, kad reikalai darosi vis labiau ir labiau pains. Kai jau maniau, kad man per didelius vargus pagaliau pavyko surasti ssaj, detals vis tiek nederjo. Mes nujome netoliese esani kavin. I pradi norjau nueiti t kavin, kurioje Komanda SOS prastai rengdavo savo susirinkimus, taiau ji buvo gana tolokai nuo ia. "Mano painota kita tu moksi iaurs gimnazijoje ir po primimo ceremonijos tai k ji pasak......" Dar net nepasirodius ms usakymams, tuoj pat pradjau savo pasakojim. Nespjus cafe au lait atvsti tiek, kad j bt galima igerti vienu gurkniu, be sustojimo papasakojau jai sutrumpint istorijos apie tai, kas iki iol nutiko, versij. Apie tai, kaip ateiv, keliautoja laiku ir esperas visi drauge prisijung prie Komandos SOS, o ms klubo kambariu buvo taps Literatros klubo kambarys. Ypa detaliai jai papasakojau apie mano kelion laiku per Tanabat, nes tiesiog maniau, kad tai pati svarbiausia dalis. Daviau Haruhi tik bendr supratim apie tai, kaip ji tariamai buvo dievas, laiko ikraipymas ir evoliucin tikimyb, nes nei viena i t teorij nebuvo patvirtinta. A tiesiog jai pasakiau, kad joje slypjo netiktina galia ir kad i neinoma galia galjo net pakeisti pasaul. Vien to pilnai pakako, kad prikaustyiau ios mergiots dmes. Jai nuolat paskstant mintyse, ji galop paklaus: "Kaip tu galjai perskaityti t mano igalvot ateivi kalb? Ar tikrai tie simboliai reik 'A esu ia, pairkit mane'?" "Kai kas man tai ivert." "Turi omenyje, ta ateiv?" "Tiksliau tariant, ateivi sukurta gyvoji humanoidin ssaja, skirta bendrauti su monmis... Kiek pamenu, ji taip sak." Trumpai jiems papasakojau apie Nagato Juki. I pirmo vilgsnio ji atrod kaip netiktas Literatros klubo priedas, nors i tikrj ji tebuvo tik sukurta tylia, neiraikinga, knygas mgstania mergina. Po to jiems papasakojau apie Asahin-san. Serijin persirenginjanti talisman, taip pat ms viej ryi pareign ir iimtinai komandos arbatos tiekja i tikrj buvo keliautoja laiku i ateities. Ji buvo ta, su kuria a keliavau laiku Tanabat prie trejus metus, o Nagato dka mums pavyko grti atgal. "Vadinasi, tai reikia, kad tas Donas buvai tu, ar ne? Tuomet a tavimi patiksiu, juk nieko blogo dl to nenutiks. tai kaip, tada tu keliavai laiku......" Haruhi velg mane akimis, kuriomis bt apirinjamas keliautojas laiku, ir linkteljo galva.

Ar tu ne perdtai patikli? Nebiau net pagalvojs, kad btum taip lengvai visu tuo patikjusi. An kart, kai tik mudu vieni jome po miest iekoti paslapting dalyk, mums bnant toje kavinje mano pasakojim tu palaikei visikai paistalais. "Ta kita a tikra durn. A tavimi tikiu," Haruhi pasilenk ir pridr: "Nes taip tiesiog iauriai domiau!" Man puikiai pastama ryki ypsena praydo lyg didiul gl. Tai buvo ypsena, kuria Haruhi nusiypsojo, kai pirm kart pamaiau j ypsantis. Tai buvo ta milijono vat ypsena, kuria ji nusiypsojo per angl kalbos pamok, kai jai staiga ov galv mintis sukurti Komand SOS. "Nuo tos dienos, a miau ir ityrinjau visus i iaurs gimnazijos. Syk net buvau silauusi. Visgi, taip ir nepamaiau nieko, kas bt primins Don. A itaip ant savs pykau, kad deramai nesiminiau tavo veido. Bet dabar viskas aiku, nes prie trejus metus tu net nebuvai stojs iaurs gimnazij......" Tuo metu egzistavo dvi mano versijos. Viena j lengvabdikai leido laik vidurinje, kita drauge su Asahina-san buvo sustingdyta laike Nagato svei kambaryje. Toliau galiau paminti ir ano vaikino patyrimus: "Tame pasaulyje Koizumis yra esperas. Tu man daug padjai, bet taip pat ir suklei daug rpesi." "Jei tai tiesa, tuomet tai gantinai priblokia." Grakiai gerdamas savo arbat, pasak Koizumis, velgdamas tariu vilgsniu. Vl pasisukau link Haruhi. "Kodl nestojai iaurs gimnazij?" "I tikrj, nra jokios konkreios prieasties. iaurs gimnazija mane domino tik dl to nutikimo per Tanabat. Bet iki tol, kol biau stojusi gimnazij, Donas jau bt j baigs, neminint to, kad man jau anksiau nepavyko jo rasti. Be to, Koujouen turi auktesn stojimo universitet rodikl, o mano vidurins aukltojas nuolat zyz, kad ten stoiau, todl tiesiog sutikau, kad daugiau nebekyrt. I tikrj, man kaip ir nra skirtumo, kurioje mokykloje mokytis." Nusprendiau taip pat paklausti ir Koizumio: "O kaip tu? Kodl persikelti nusprendei t mokykl?" "Klausi kodl, na, mano atsakymas i esms toks pat kaip Suzumijos-san. A paprasiausiai stojau toki mokykl, kuri atitiko mano mokymosi sugebjimus. inoma, a jokiu bdu neteigiu, kad iaurs gimnazija kuo nors prasta, tiesiog Kouyouen daug geresn atsivelgiant mokymosi slygas." Negaliu ginytis, iaurs gimnazijoje net nebuvo oro kondicionavimo.

Haruhi atsiduso. "Komanda SOS, hm...... Skamba smagiai." Vien tik tavo dka. "Jei tai, k sakei, laikytume tiesa," siterp Koizumis, dabar bdamas su kiek rimtesne iraika veide. "Sprendiant i tavo pasakojimo, padt, kurioje atsidrei, galima paaikinti dviem bdais." Tai i ties skamba kaip kakas, k pasakyt Koizumis. "Pirmasis, kad patekai paralelin pasaul i savo ankstesniojo pasaulio . Antrasis paaikinimas bt, kad pasikeit visas pasaulis, iskyrus tave." A ir pats apie tai galvojau. "Vis dlto, abiem atvejais vis tiek lieka neatsakyt klausim. Pirmuoju atveju, kur pradingo tavo antrininkas i io pasaulio? Antruoju kodl tu buvai vienintelis, kurio nepaveik pasikeitimas? Tai galt paaikinti nebent tai, kad turi koki nors netiktin gali." Ne, galiu tai garantuoti. Koizumis jam bdingu erzinaniu gestu grakiai gteljo peiais ir ts: "Jeigu patekai paralelin pasaul, tada turi rasti bd, kaip sugrti savo ankstesnj pasaul. Jeigu buvo visikai pakeistas pasaulis, tuomet tau reikia rasti bd, kaip atkurti j jo ankstesn bsen. Bet kuriuo atveju, greiiausias bdas tai isprsti bt rasti viso to kaltinink. Labai tiktina, kad jis inot, kaip visk sutvarkyti." Kas gi daugiau tai galt bti, jei ne Haruhi? "K gali inoti? Galbt tai kokie nors upuolikai i kito pasaulio naudoja em kaip savo aidim aiktel. I kur nors gali imti ir netiktai pasirodyti koks nors blogio genijus." I karto matsi, kad jis vis tai isigalvoja, nes i jo tono buvo akivaizdu, kad Koizumis nusineka. Visgi, Haruhi to visai nepastebjo, nes jos akys net rjo. "A labai noriau pamatyti t Nagato-san ir Asahin-san. A, taip, ir dar noriau pamatyti t klubo kambar. Jei a tikrai buvau ta, kuri pakeit pasaul, tuomet a galbt k nors prisiminsiu. Tiesa, Donai, juk tu irgi manai, kad tai puiki mintis? Na, taip. Neturiu dl ko prietarauti. Jei i mergiot tikrai dl visko kalta o bent jau a taip manau tuomet galbt tai kaip nors j paveiks, o Nagato ir Asahina-san taip pat mane prisimins. Kai tik ateiv ir keliautoja laiku atgaut prot, vis kit sutvarkyti bt paprasta. Pala, ar ji k tik Donu pavadino mane?

"Sakei, Kjonas? Donas skamba geriau, kadangi jis panaesnis mogaus vard, jau nekalbant apie tai, kad vakaruose jis danas vardas. Kas i viso sugalvojo tau toki kvail pravard kaip Kjonas? Dl jos atrodo, kad visi i tavs aipytsi." Mano teta buvo ta, kuri man dav t pravard, o mano sesuo buvo atsakinga u plat jos paskleidim. Nepaisant to, man buvo labai malonu, kad i Haruhi dl to reik nepasitenkinim. Kain kodl, juk ne taip ir seniai a girdjau t pravard. "Na, eime." Vienu gurkniu igrusi savo Darjeeling arbat, pasak Haruhi ir rank pasim savo mokyklin krep. Manau, pabandysiu paklausti: "Dabar? Kur?" Haruhi jau buvo atsistojusi ir, i aukto mane irdama, ididiai suuko: "Tai aiku, kad iaurs gimnazij!" Vos tai pasakiusi, Haruhi akimirksniu iskubjo i kavins. Ji atrod tokia nekantraujanti, jog net negaljo ilaukti kol atsidarys automatins durys. Tai labai jau primin jos elges, savotikai jauiau dl to palengvjim. To ir reikjo i tavs tiktis, Haruhi. Tu buvai tokia, kaip ir visada. Kai tik k nors sugalvoji, jau maiau nei po dviej sekundi imi veikti. Tai neabejotinai tu. Kaskart, kai tu pasitikiniai savimi ispiri klubo kambario duris, mums i karto aiku, kad ketini praneti koki nors netiktin idj. Vienintel Nagato likdavo nenustebusi...... "Po velni!" Pasiirjau laikrod. Pamokos buvo jau seniai pasibaigusios. Visai pamirau apie paad, kur vakar padariau Nagato bute. Pasakiau jai, kad rytoj ateisiu klubo kambar, taiau vis vien vlavau. Mano galvoje msteljo vaizdinys, kuriame Nagato atrod nusiminusi, vienui viena laukdama beldimo duris. Praau, palauk dar truput. A jau pakeliui. Koizumis pakl Haruhi palikt sskait ir paklaus: "Taigi, ar a moku tik u Suzumij-san?" Jei umoksi ir u mane, papasakosiu tau t daugiau. "O, ir k gi?" A paprasiausiai trumpai jam atpasakojau visk, k pats esperas man buvo papasakojs anksiau. Tokius dalykus kaip antropinis principas ar kaip Haruhi yra dievas. Taip pat apie tai, kaip jis djo daug pastang, kad vien dl Haruhi pramogos nuoalioje saloje surengt mogudysts msl.

Matydamas, kaip Koizumis susimasto, paklausiau: "Ar Haruhi dl to kalta, ar kas nors visai kitas? Kaip, tavo nuomone, yra i ties?" "Jeigu tavo minta Suzumija-san i tikrj turi dievik gali, tuomet tai gali bti ir jos darbas." Na, a tiesiog negaliu sugalvoti, kas gi kitas tai galt. Taiau jei taip i ties yra, tai reikt, kad Haruhi alia savs pasiliko Koizum, tuo tarpu Nagato, Asahin-san ir mane imesdama alin. Nenoriu skambti taip lyg sksiaus, taiau a tiesiog netikiu, kad Haruhi bt labiau prisiriusi prie Koizumio, nei kurio nors i ms. Ar tai irgi pasmonik gali darbas? "Sakyiau, jauiuosi pagerbtas, kad mane isirinko." Koizumis ypteljo ir pasak: "Vis dlto, a...... Na taip, man patinka Suzumija-san." "......Tu rimtai?" Tu nejuokauji? "Manau, kad ji labai avinga asmenyb." Ir kur gi anksiau a tai girdjau? Koizumis toliau ts rimtu tonu: "Vis dlto, Suzumij-san domina tik mano ioriniai bruoai. Ji sak, kad m su manimi kalbtis tik dl to, kad buvau persikls mokinys. O kadangi esu tik paprastas persikls mokinys, atrodo, kad pastaruoju metu jai tai pradeda nusibosti. Toje tavo mintoje Komandoje SOS, koki ypating bruo tu turjai? Jeigu joki, vadinasi t Suzumij-san tu nuoirdiai dominai. inoma, jeigu ta Suzumija-san yra ta pati, kuri pastu." Dabar ar anksiau, nemanau, kad savo rezium esu ras koki nors gdi, dl kuri mane nusist tiesiai beprotnam, iskyrus t beprasm sugebjim ne savo noru sivelti paslaptingus nutikimus. Haruhi ikio savo galv pro duris ir kteljo mums su iraikinga ypsena savo veide: "K judu ten darot? Nagi, greiiau!" Koizumiui susimokant u ms tris grimus, a engiau ingsn laukan i iltos ir jaukios kavins, kur kiekvienas atokvpis tampa matomas. Prieais kavin lauk sustojusi taksi, kuri susistabd Haruhi. Atrod, kad ji mir nekantrumu kuo greiiau nusigauti iaurs gimnazij. Be to, tai nebuvo ta paslaptinga juoda taksi, kuria esu kelet kart vaiavs su Koizumiu, o prasta geltona taksi. " iaurs gimnazij, visu greiiu pirmyn!"

Vos tik okusi taksi paliep vairuotojui Haruhi. Pasekiau paskui Koizum ir atsisdau ant galins sdyns. Vidutinio amiaus vairuotojas neparod, jog sieid, kad jam taip nurodinja kakokia tai mergiia, ir tiesiog kreivai ypteljs spusteljo greiio pedal. "Man nelabai rpi, kad sibrausi iaurs gimnazij," pasakiau Haruhi, i ono irdamas jos veid, "Taiau js uniformos pernelyg krenta akis. Mokiniams i kit mokykl reikia prieasties, kad galt patekti mokykl. Galit patekti bd, jei mokytojai suinos." Haruhi vilkjo juod kostiuml, o Koizumis savo gakuran uniform. Dl sutrumpint pamok, po piet nebuvo lik daug mokini, bet jei tiesiog taip bandysit silieti tarp jreivi uniformas ir mlynus varkus vilkini mokini, garsiai ir aikiai skelbsits, kad esat i kitos mokyklos. "Na, taip......" Haruhi trims sekundms susimast. "Donai, ar tau iandien buvo fizinis lavinimas? Ne, juk tai nesvarbu. Tavo fizinio apranga yra tavo klasje, ar ne?" Na, iandien man pirma pamoka buvo fizinis, per kur aidiau futbol. "Vadinasi, turi atsines fizinio aprang ir treningus?" Turiu, kodl klausi? Haruhi mslingai ypteljo, "Paaikinsiu misijos plan. Donai, Koizumi-kun, pasislinkit ariau." Kas gi tokio nutiks, jei taksi vairuotojas visk nugirs? Visgi, mes vis tiek paklusniai pasilenkm ir iklausm, kaip Haruhi tyliai idst savo misijos instrukta. "Labai jau panau tave." Atsakiau ir vilgteljau Koizum, kuris surauks antakius irjo keblia iraika. Pirmas ilips i taksi, sustojusios netoli iaurs gimnazijos, nujau atgal savo klas, kad pasirengiau Haruhi infiltracijos iaurs gimnazij planui. Beje, u vaiavim taksi vlgi sumokjo Koizumis. Atrodo, kad is Koizumis i esms buvo taps vaikiojania Haruhi pinigine. Neinau, k tas vargas jai padar, kad to nusipeln. Nejaugi jo jausmai Haruhi yra romantiki? Labai norjau jo imti ir paklausti, kuo gi jam i tikrj Haruhi patiko. Nors pamenu, kad Taniguis yra man kart saks, kad nepaisant to, jog vidurinje Haruhi elgsi ekscentrikai, ji buvo gana populiari tarp vaikin. Na, tikriausiai jeigu ioje mokykloje ji nebt sukrusi Komandos SOS, tuomet bt itisas dienas atstminjusi visus vaikinus, visai nepaisydama, kas jai prisipaindavo. Ar tai nereikia, kad Komanda SOS i tikrj buvo Haruhi prieglobstis? Jai tapus neginijama tokio paslaptingo klubo vade, bet kuris sveiko proto vaikinas m savaime jos vengti, lyg atmujas, isisukantis nuo stipraus metimo. Vietoj to, kad makaluot lazda ir gaut dead-ball' makaul, dauguma moni tiesiog keturis kartus juos praleist ir ramiai nueit link pirmosios bazs.

Galvodamas sau apie tokius dalykus, jau link virutinio aukto. Mokyklos pastate nebuvo lik daug moni, nors nebuvo visikai tuia. Vienur ir kitur dar buvo isibarsiusi mokini, neturini k daugiau veikti namuose ir nusprendusi pasilikti savo klubo usimimams. Laimei 15 klas buvo tuia. Ties sakant, gantinai baiminausi, kad mane pagaus Okab. Jo vietoje labai jau kniett suinoti, kodl kas nors, kas bt pabgs i pamok, nort vl atgal slinti klas. Kakas nusprend man padti ir kruopiai sutvark mano suol. Tikriausiai Asakura. Buvau ms svarstyti, kur buvo dingusios mano knygos ir raymo reikmenys, bet paaikjo, kad viskas buvo sutvarkyta ir ant suolo ono buvo liks kabti tik mano krepys, tuo tarpu mano iekoti batai kabjo kitoje suolo pusje. "O ji tai visk apgalvoja." Imdamas savo krep su fizinio lavinimo apranga, sumurmjau, girdamas Haruhi smulkmenikum. Dideliame sportiniame krepyje buvo mano iandien per pirmj fizinio lavinimo pamok vilkti markinliai, ortai, treningas ir kelns. Haruhi sugalvotas infiltracijos planas be abejo buvo "persirengti iaurs gimnazijos mokiniais." "Koizumis persirengs lengvosios atletikos aprang, o a apsimausiu treningus ir kelnes. Tuomet galsime tiesiog bgti pro vartus ir visi pamanys, kad mes i atletikos klubo ir k tik baigm bgiot. Nepriekaitingas planas!" Kitaip tariant, turjome kaip vabzdiai imokti mimikrijos. Na, tai bent jau geriau nei atsitiktinai pasigauti i iaurs gimnazijos namo einant vaikin ir mergin ir atimti i j drabuius. "Nu, tai irgi nebloga mintis." Nerpestingai pasak Haruhi, stovdama ir laukdama mans u kampo nuo mokyklos vart. Paimdama i mans krep, pareik: "Bt maiau tiktina, kad mus tart, jei apsirengtume taip kaip tu. Anksiau reikjo mums pasakyti, kad tau kilo net dar geresn mintis." Tai pakels apiplimas, kaip tu gali i mans to tiktis? Haruhi atrio mano krep ir apvertus j auktyn kojomis, be gailesio ikrat jo turin. To pasekoje dabar ant asfalto voliojosi ketveri drabuiai. "Tu juos tinkamai iskalbei?" Jo, prie savait. "Beje, Suzumija-san," Koizumis pasiirjo mano purvu sutept aprang lyg dykumos smiltpel, beviltikai irinti mongolin tigr, prirmus j aklaviet. "Kur mums reikt persirengti? Ar kur nors netoliese nra atokesns vietos? "Galim ir ia." Akimirksniu atsak Haruhi ir tuoj pat pasiiupo kelnes.

"Aplink juk praeivi nra, ir ne taip jau alta. A, nesijaudink, a nusisuksiu. Donai, tu irgi nusisuk, pridengsim j." Tuomet ji vilgteljo mane loku vilgsniu. "A tai visai neprietarauju, kad mane irt." Ji pikdiugikai ypteljo ir msi po savo sijonu mautis sportines kelnes. "Nebiau pagalvojusi, kad tavo kojos tokios ilgos." Ji pritp emyn, kad atsiraitot ilgas kelnes, o pasitaisiusi j ilg, vl atsistojo ir atsisagst savo sijon, o is lengvai nuslydo jai liemeniu. Po to ji nusimov savo juod vark ir kai jau m atsisagstyti savo palaidinuk, a paskubomis nusisukau alin. "Nieko tokio, a po ja vilkiu markinlius." Palaidinuk nukrito ant varko ir sijono. Ltai atsisukau atgal. Vilkdama baltus vienspalvius trumparankovius markinlius, Haruhi ididiai ipt krtin, jos ilgiems plaukams plevenant vjyje. tai beirint, man kakodl staiga kilo noras vl pamatyti tam tikr regin: "Ei, ar nenortum susiriti plaukus kasyt?" Haruhi pasiirjo atgal mane. "Kodl?" iaip sau, be jokios prieasties. Haruhi lengvabdikai prunkteljo nosimi. "Nors gali atrodyti, kad susiriti kasyt yra lengva, taiau susiriti grai tikrai sunkoka." Vis dlto, Haruhi i savo ant asfalto guljusio varko isim plauk gumyt ir grakiai u galvos susirio savo ilgus juodus plaukus.

Vis dlto, Haruhi i savo ant asfalto guljusio varko isim plauk gumyt ir grakiai u galvos susirio savo ilgus juodus plaukus. "Na, galbt taip labiau atrodys, kad esu i lengvosios atletikos klubo. Na, ar gerai?" Tiesiog nepriekaitinga. Mano nuomone, tavo avesys padidjo 36% procentais. "Durnius." Man besvarstant, kaip turiau tai reaguoti, supratau, jog ji tik apsimetinjo, kad supyko. Turjau i karto suprasti. Nors utruko ilgiau, Koizumis galiausiai irgi baig persirengti. Tikriausiai jam sunku tokiame lediniame ore vilkti tik ortus ir trumparankovius markinlius. Jau nekalbant apie tai, kad jam reikjo jaustis iskirtinai nejaukiai, nes turjo vilkti kakieno kito sportin aprang. Visas drebdamas ir paiurps, Koizumis paklaus: "Suzumija-san, juk tu neadi vilkti treningo, tiesa? Ar neprietarautumei, jei j pasiskoliniau?" Haruhi taip pat buvo plikomis rankomis, taiau vien jos ypsenos pakako, kad isklaidyt vis alt. "Ne-a. Man jo reikia, kad paslpiau krepius. Galiausiai taip usimaskavus, nenoriu, kad krepiai imt ir visk sugadint." I ties, Koujouen akademijos ir iaurs gimnazijos mokykliniai krepiai i iors iek tiek skyrsi. Haruhi lyg stalties iskleid trening ir apvyniojo juo savo ir Koizumio krepius, o po to paliep man juos neti. Tada ji sugrdo savo ir Koizumio drabuius mano sportin krep ir vlgi liep man j neti. "Taigi, dabar," Pasak Haruhi, usidjusi rankas ant liemens, "Dabar mes atrodom taip, lyg grtume i maratono treniruots. Neblogai, ane?" Aiku, tau gal neblogai, bet kaip man? Kur tu esi maiusi lengvosios atletikos klubo nar, kuris bgiot, nedamasis su savim itiek mantos, ir dar tuo metu vilkt prast uniform? "Na, juk gali save laikyti klubo vadybininku. Nagi, viens, du, fight! Viens, du, fight!" Mergiotei su kasyte nubgus, a ir Koizumis susivalgme, ir abu vienu metu gtelj peiais, nusekme paskui j. Tiek is Koizumis, tiek a puikiai inojome, kaip nesuvokiamai sunku buvo sustabdyti Haruhi, kai ji ima sau kakur lkti, nesvarbu, kokios gi bebt aplinkybs. Taigi, mums nebuvo daugiau i ko rinktis, ir tik lkti paskui j. Na, juk visada taip buvo, ar ne?

Neinau, tai gerai ar blogai, taiau prieingai nei kalvos papdje esanioje privaiojoje mokykloje, iaurs gimnazijos vartai visada atviri. Niekur nra joki apsaugini. Viskas josi pagal plan; Haruhi apsimestinis maratonas su skanduojamais kiais greitai atjo pabaig, mums skmingai prie jimo pasiekus fini. Nebiau pagalvojs, kad bt prireik tiek pastang, kad tiesiog atsivesiau Haruhi ir Koizum savo mokykl juk prie tris dienas js vis dar kasdien lankt i viet. "Koks senas pastatas! Tos sienos sudtos i blok? Nejaugi prefektrins mokyklos tikrai tokios skurdios? Gerai padariau, kad ia nestojau." Klausydamasis io jos nepaprastai teisingo teiginio, nukreipiau vilgsn link isirikiavusi bat spinteli eili. Savo batus jau buvau persimovs. Man besivalgant, kur buvo lepets sveiams, Haruhi jau buvo paprasiausiai atsidariusi ariausiai jos buvusi spintel ir pasimusi atsitiktinio mokinio lepetes. Btent tai, k Haruhi ir daryt. Savaime kreivai nusiypsojau. "Ko ia ypsaisi? Atrodai iauriai kvailai. A juk nepadariau nieko juokinga." Jai taip pasakius, tuoj pat nusikraiau tos ypsenos. Ji buvo teisi: nesvarbu, kaip nederamai Haruhi besielgt, dabar buvo visai netinkamas metas ypsotis. Pamaniau, kad Taniguio bat dydis turt bti panaus Koizumio, todl pamiau ir padaviau jam Taniguio lepetes. "Dkoju. Apgailestauju dl rpesi." Koizumis man mandagiai padkojo tonu, kuris visai neskambjo apgailestaujaniai, ir apsimov lepetes. Jo mvtus sportbaius sugrdau Taniguio spintel. Po to vl pasimiau po ranka j treningu apvyniotus krepius. "Parodysiu keli, paskui mane." "Pala biki!" Jau benueinant, Haruhi mane sulaik. Nevalingai tarp pirt sukindama savo plauk kasyt, ji pasak: "Ateiv, vardu Nagato-san, yra Literatros klube, ar ne?" Tiksliau sakant, dabartin Nagato yra tik paprasta mokyklinuk, kuri anksiau buvo ateiv. Vis dlto, manau, kad ji viena ten vis dar laukia, kol a ateisiu. "Ta Nagato-san turbt niekur nepabgs. Pirma eikim sugaukim keliautoj laiku Asahin-san. Kur ji yra?" Ji turbt jau ijo namo...... Netiktai man galv ov mintis. Mano instinktai i ties nebuvo apsimestiniai. Man net nereikjo knaisiotis po savo atsiminimus. i mans nepainojusi Asahina-

san turjo kaligrafijos rinkin. Prie tai, kai j pagrob Komanda SOS, ji buvo kaligrafijos klubo nar. Vadinasi, galbt ji vis dar yra ia. "Gerai tada, ionai." Atleisk, Nagato. Palauk dar truput. Prie ateidami pas tave, mes turime nueiti iki kaligrafijos klubo kambario. Tyliai melsdamasis, kad iandien veikt kaligrafijos klubas, savaime paspartinau ingsn. Haruhi buvo ta, kuri atidar klubo kambario duris. Ta mergiot tiesiog visai neturjo supratimo, kad duris reikia pasibelsti, nors ir pats neturjau nuotaikos jai pamokslauti apie tokius nereikmingus dalykus, kol tuo tarpu Koizumis nejaukiai stovjo koridoriuje. Kaligrafijos klubo kambaryje buvo trys merginos, kurios uoliai praktikavosi rayti kakizome. "Kuri i js yra Asahina-san?" "...Taip?" Maiausia i j pasiirjo plaiai atmerktomis akimis ir sumurmjo droviu balsu pro savo vynines lpytes. "Kuo galiu padti......?" Asahina-san grakiai sdjo ant kds, ore sustingusioje rankoje laikydama teptuk. Linkteljau ir pro Haruhi pet apirjau kambar. Curujos-san ia nebuvo. I palengvjimo atsidusau. Reikia, kaligrafijos klubui ji nepriklaus. Haruhi sunabdjo man aus: "Tai ta mergina, ar ne? Ar ji tikrai antramet? Man labiau atrodo, kad ji vis dar bt vidurinje." "Man irgi taip atrod, taiau ten ji. Ten garantuotai Asahina Mikuru-san." Tai igirdusi, Haruhi milinikais ingsniais nuingsniavo link jos ir msi iai maajai angellei, kuri vis dar sustingusi laik teptuk, skiesti visokias tai nesmones: "A Suzumija i mokini tarybos informacijos skyriaus. Asahina Mikuru-san, mes pageidautume paklausti keleto klausim. Praau trumpam eiti su mumis." Ir taip sakai vilkdama markinlius ir treningines kelnes. "Mokini tarybos....... Informacijos skyriaus? Kas tai...... A nieko..." "Tiesiog eik su manim!" Haruhi atm i jos teptuk ir numet prie popieriaus, o po to pagrieb u Asahinos-san rankos ir priverstinai pastat j ant koj. Kitos klubo nars buvo pernelyg pritrenktos ir isigandusios, kad galt k nors pasakyti. Jei ia bt buvusi Curuja-san, mes tikriausiai btume galj pamatyti

neemik dvikov tarp jos ir Haruhi. Haruhi apsivijo rankomis aplink Asahinos-san liemen ir paprasiausiai j pagrob, nieko monikai ir nepaaikinusi. "Tavo krtys...... Jos milinikos! Hmm, tu puiki veikja. Man patinka!" Diugiai pasak Haruhi, grabaliodama auktesns klass mokins i kitos mokyklos krtis. "Kjaa! Vaa! Kas... K... Aa!?" Pastebjusi mane stovint prie dur, Asahina-san dar labiau ipt akis. Ji turbt pagalvojo: "Vl pasirod tas anos dienos ikryplis!" Apsiaarojusi, Asahina-san taip pat pasiirjo Koizum, kuris trypiojo koridoriuje, stengdamasis nesualti, o Koizumis vilgteljo j lyg bt paalinis ir pasak: "A nesu koks nors tartinas mogus, tikrai." Koizumi, nemgink taip apsirengs apsimetinti, kad esi niekuo dtas. Tarytum motina, bandanti neleisti pabgti vaikui, kuriam pasak, kad vedasi j pas dantist, Haruhi, laikydama spurdani Asahin-san, pasak: "Na, Donai, dabar liko tik Nagato-san. Greiiau vesk mus pas j." Neprivalai man to sakyti. Visgi, man reikjo greiiau skubti t viet, kol mans nepastebjo koks akylas mokinys ar mokytojas, inantis, kad a pabgau i pamok. viet esani treiajame pastato, inomo kaip Senasis Kompleksas, aukte, Komandos SOS vadaviet, kuri oficialiai inoma kaip Literatros klubo kambarys. kart prie atidarant duris, pasibeldiau. "Ei, Nagato." Akiniuotoji tuoj pat pakl savo vilgsn nuo ant stalo buvusios storos storavirels knygos. "A......" Mane pamaiusi, Nagato atsiduso i palengvjimo. "E?" Kai ji pamat, kad paskui mane pasirod ir Haruhi, jos akys isipt. "......E?" Pamaiusi, kad Haruhi atitempia jos pagrobt Asahin-san, ji isiiojo. "......"

Ir galiausiai jus Koizumiui, ji liko tiesiog be ado. "Laba diena!" Haruhi skaisiai nusiypsojo. sitikinusi, kad visi jau buvo kambaryje, ji urakino duris. Trakt! Igirdusios gars, Nagato ir Asahina-san sureagavo vienodai j abiej knai sustingo i baims. "K-K tu darai?" Taip kaip ir t dien, atrod, kad Asahina-san tuoj apsiverks. "K-Kokia ia vieta? Kodl js ia mane atsivedte? Ir, k-kodl urakini duris? Ko tu i mans nori?" Dl ios jos vienodos reakcijos tiesiog norjosi verkti. Kaip nostalgika... "Patylk." Lygiai taip pat, kaip ir t dien, Haruhi prievarta pasiglem padties valdi sau rankas, o po apsivalg po kambar. "Vadinasi, mergina su akiniais yra Nagato-san? Malonu susipainti! A Suzumija Haruhi! Tas vaikinas, vilkintis lengvosios atletikos aprang Koizumis-kun, o i mergikt absurdikai didelmis krtimis Asahina-san. Na, o j juk pasti, tiesa? Jis Donas Smitas." "Donas Smitas...?" Nustebusi Nagato pastm savo akini rmelius ir pasiirjo mane sutrikusiu vilgsniu. Gteljau peiais ir primiau t kvail vard. Kjonas ir Donas juk vis tiek panaiai skamba. "Nu, reikia ia. Komanda SOS. Nors nieko nra, ia puikus kambarys. Reikt iia atsineti visoki daikt." Tarytum smalsi kat naujame name, Haruhi m niuktinti po kambar, pasivalgydama pro lang, smalsiu vilgsniu apirindama knyg lentyn, o tuomet mans paklaus: "Nu, o k toliau darom?" Tik nesakyk, kad vis keli ia atjai nieko neapgalvojusi? Rimtai jau haruhika mstysena. "A neprietarauju kambar padaryti ms tabu, taiau labai nepatogiu ia rinktis. Bt laiko vaistymas kaskart po pamok ia vykti. iaurs gimnazijoje a neturiu joki paini. Sugalvojau! K manot, jei susitartumme dl laiko ir tiesiog rinktumms kavinje prie stoties?" Jai taip pasakius, niekas, iskyrus mane ir kalbanij mergiot, nebesuprato, kas gi ia dedasi. Nagato atrod kaip ll su sutrikusia iraika, Asahina-san drebdama keistai elgsi, tuo tarpu Koizumis tapo tyliu mimu. Pravriau burn, bet man nespjus nieko pasakyti

Pypt! Netiktai, i niekieno nepaliesto kompiuterio nuskambjo kakoks elektroninis garsas. Nagato instinktyviai pasuko link jo veid. "A?" Asahina-san isities, kad bent kaip nors suprast, kas ia dedasi. is keistas kompiuteris pritrauk vis mano supratim apie tai, kaip veikia itie daiktai. Senovikas CRT monitorius trakteljo ir ltai nuvito tai supratau tik i atspindio Nagato akiniuose. Paskui tai turjo sekti besisukanio kietojo disko garsas, taiau nieko panaaus nesigirdjo. A jau esu anksiau tai mats... Ne, pamenu, kad tada pirma turjau j jungti... Vietoj besikraunanios operacins sistemos, ekrane pasirod neprastas reginys, kuris atrod nepaprastai pastamas... "Pasitrauk." Mano knas savaime m judti. Pastmiau Haruhi al ir visu greiiu nuskubjau prie ekrano. Tamsiai pilkame ekrane pradjo tyliai lietis odiai: JUKI.N > Jei tai skaitai, a tikriausiai nebeesu savimi. ...Taip, btent, Nagato... "Kas ia dedasi? Niekas juk nespaudinja klavi, kaip netikta!" "Galbt jis buvo nustatytas, kad konkreiu laiku sijungt? Vis dlto, is kompiuteris atrodo labai senas, turbt tam prireik begals darbo." Negaljau klausyti, apie k Haruhi ir Koizumis u mans kalbjo. Nedrsau net mirkioti, bijodamas praleisti bent vien od. Spoksodamas ekran ausyse galjau girdti kaip dauosi mano irdis. JUKI.N > ios inuts pasirodymas reikia, kad tu, a, Suzumija Haruhi, Asahina Mikuru ir Koizumis Icukis yra visi ia susirink. Tarytum prisitaiks prie mano skaitymo greiio, ymeklis neiskirtiniu riftu be paliovos spausdino odius: JUKI.N > Tai yra raktas. Tu radai atsakym. I tikrj ne a radau atsakym. A u jo tiesiog atsitiktinai ukliuvau, kai i paskos mane drauge su Koizumiu ia atitemp Haruhi. O i Haruhi tikrai gana naudinga... Beje, Nagato, seniai nesimatm. Skaitydamas ekrane esanius odius jauiau nostaligij. Nors eiluts buvo tylios, irdyje galjau girdti, kaip Nagato monotoniku balsu taria kiekvien od. ymeklis toliau judjo:

JUKI.N > Tai avarinio ijimo programa. Jai aktyvuoti, paspausk "Enter" klavi, prieingu atveju bet kur kit klavi. Aktyvavus, tau but suteiktas ansas itaisyti erdvlaikio kontinuum. Vis dlto, skm nra garantuojama. Be to, tavo skmingas sugrimas taip pat nra garantuojamas. Avarinio ijimo programa. inoma! Tai is kompiuteris! JUKI.N > i programa gali bti paleidiama tik kart. J paleidus, ji bus itrinta. Jei pasirinksi j nepaleisti, ji taip pat bus itrinta. _ Ir taip viskas baigsi. Pabaigoje liko tik mirksintis ymeklis. Spausti "Enter" ar kok kit klavi? Man atsipeikjus, supratau, kad Haruhi vilgioja man pro pet. "K visa tai reikia? ia kakokia gudryb? Donai, liaukis kvailioti ir paaikink mums pagaliau!" Visikai nepaisiau Haruhi, Koizum ir Asahin-san. i akimirk mano akys nebuvo nukreiptos nei kasyt susiriusi Haruhi, nei mano fizinio lavinimo aprang vilkint Koizum, nei visada toki nepakartojam Asahin-san. Visas mano dmesys buvo nukreiptas kompiuter ir vienintel kit mog, buvus iame kambaryje. Paklausiau akiniuotosios merginos, kuri i nuostabos dmiai irjo ekran: "Nagato, ar k nors apie tai prisimeni?" "...Ne." "Tikrai ne?" "Kodl?" Kodl ji taip skubjo paneigti bet kok susijim su visu tuo? Juk tai tu buvai ta, kuri para iuos odius...... Norjau jai tai pasakyti, taiau jei biau, i Nagato bt tik dar labiau sutrikusi. Dar kart nusprendiau pervelgti paskutin inuts dal. Nagato paliko man i inut. Mano painota Nagato. Atvirai kalbant, nelabai supratau, kas buvo ta avarinio ijimo programa, o tai, kad skm nra garantuota, kl man nerim. Vis dlto, dabar buvo ne laikas nerimauti. Anksiau a visikai pasitikjau ta Nagato, ir dabar vl galjau pasitikti tik ja. Jei ne Nagato, ta tylija ateivi sukurta gyvja humanoidine ssaja, kuri jau begal kart igelbjo mano gyvyb, kuo gi daugiau a galjau pasitikti? Jei abejoju net jos odiais, tada man tikrai galvoje pasimai. "Ei, Donai. Kas tau? Tavo keista iraika." Atrod, kad Haruhi balsas bt sklids i toli. "Patylk akimirk. A bandau sutvarkyti savo mintis."

iuo metu man tikrai reikjo visk gerai apgalvoti. Haruhi ir Koizumis, kurie moksi kitoje mokykloje, Asahina-san, kuri nebuvo keliautoja laiku, ir Nagato, kuri nieko apie vis tai neinojo. Apie tai pagalvojs, supratau, kad dabar nebuvo dl ko rpintis. Ekrane atsispindjo asmenins Nagato mintys. ios inuts tikrumu negalima abejoti. Itiesiau rankas ir giliai kvpiau. Taip... A buvo tikras tik dl to, kad norjau itrkti i io pasaulio. A norjau vl pamatyti Komand SOS, kuri man buvo tokia pastama, jog buvo tapusi mano kasdieninio gyvenimo dalimi, kaip ir visus kitus tame pasaulyje. ia nebuvo jokios "Organizacijos" ar Integruotos Informacijos Mini Esybs, o suaugusios Asahinos-san versija niekada nesilanko iame pasaulyje. Viskas buvo taip neteisinga. Man neprireik daug laiko, kad apsisprsiau. I kiens isimiau suglamyt popieriaus lap... "Atleisk, Nagato, bet turiu j tau grinti." Nagato ltai ities savo iblykusius pirtus ir prim tui stojimo klub paraikos blank. Vien kart nepavykus, antr kart jai galiausiai pavyko j sugriebti. Vos tik lap paleidau, jis m virpti, nors ia nesijaut jokio vjo. "Aiku......" Nagato balsas net drebjo, o jos akys pasislp u blakstien. "Bet inai," pasiskubinau paaikinti, "Ties sakant, a jau anksiau buvau io kambario narys. Man nra prasms stoti Literatros klub, nes..." Haruhi, Koizumis ir Asahina-san irjo mane iraika, sakania "Apie k jis po galais kalba?" Nagato iraik slp jos plaukai, todl negaljau aikiai jos matyti. Bet tai nesvarbu. Nesijaudink, Nagato. Kas benutikt, a btinai sugriu kambar. "Nes vis pirmiausia, a Komandos SOS narys!" Ready? O.K. Be jokios abejons. Itiesiau pirt ir paspaudiau "Enter" klavi. Vos po akimirkos...... "Aa?!"

Netiktai mane apm stiprus svaigulys. Man prie akis mus suktis vaizdui, nevalingai sikibau stal. Man m skambti ausyse. Tolumoje galjau girdti moni balsus. Viskas prieais utemo. Netekau bet kokio pusiausvyros jausmo, jauiausi lyg plduriuoiau, tarytum medio lapas krits srauni up, be paliovos sukdamasis. Mane auk balsai m blsti. K jie man sak? Ar tai Donas, ar Kjonas? Dl to irgi nebuvau tikras. Tai neskambjo panaiai Haruhi bals. Tamsu. Ar a krentu? Kur a krentu? Kas nors man pasakykit. Mano mintys buvo visikoje sumaityje. Ar mano akys tikrai atmerktos? A nieko nemaiau, ir nieko negirdjau. Galjau tik jausti, kaip plduriuoju. Kur gi buvo mano knas? Haruhi? Viskas isikraip. Koizumi? Asahina-san? Kur a? Kur a keliavau? Kas gi mans lauk ioje avarinio ijimo programoje? Nagato "Aa?!" Vl suukau. Mano keliai vos nesulo, man vos ne vos pajgus ilaikyti pusiausvyr. Tik tada suvokiau, kad a vis dar stovjau. "Kas gi...?" Visur buvo tamsu. Vis dlto, ne aklinai tamsu, nes laimei vis dar galjau matyti savo akimis. "Kur a...?" Pro lang vieiant blankiai viesai, bandiau isiaikinti, kur buvau. Tai buvo panau kambar, o a laikiau savo rankas ant stalo, ant kurio buvo senas kompiuteris... "Literatros klubo kambarys!" Kaip ir prie tai. Vis dlto, Nagato ia nebuvo. Haruhi, Asahina-san ir Koizumis taip pat buvo ding. Likau tik a vienas. Buvo tamsu, nors dar visai neseniai kambar viet saul. Sutemo pernelyg staiga. Pasiirjau pro lang ir nakties danguje pamaiau kelet negausiai isibarsiusi, ibani vaigdi. Laikas tikrai greitai bga. Kambario ivaizda buvo tokia pat, kaip ir prie akimirk. ia buvo knyg lentyna, ilgas stalas ir senas kompiuteris. Supratau tai vos juos pamats. A nesugrau savo ankstesn pasaul, nes ia nebuvo jokio Komandos SOS turto. ia nebuvo vads stalo, nei viso Asahinos-san cosplay garderobo. Tiesiog tuias Literatros klubo kambarys... visgi... Man nuo kaktos ant aki m varvti prakaitas, kur nusiluosiau varko rankove. Kakas buvo ne taip. Koks gi ia klaidinantis jausmas? A inau, kur a esu. ia neabejotinai buvo Literatros klubo kambarys. "Tu k, taiko bgnas?" Staiga prisiminiau t Taniguio juokel. Kur. Tai nesvarbu. Btent, "kur" buvo visai nesvarbu.

"ia..." Netiktai supratau prieast, dl kurios jauiausi taip nejaukiai. Man atrod, kad pajutau, jog staiga pakilo mano kno temperatra, taiau i tikrj taip nebuvo. Temperatra jau anksiau buvo aukta, todl okteljus mano kno temperatra nebuvo tik iliuzija. Nebegaldamas daugiau iksti, nusimoviau savo palt. Atsivr visos mano kno poros ir m prakaituoti. Po to nusimoviau vark ir atsiraitojau markini rankoves, taiau kambaryje susikaups kartis nesidar ne kiek maiau pakeniamas. "Karta!" O tada sumurmjau. "Karta lyg..." Karta lyg vidurvasaryje. Kitaip tariant, dabar buvo tik vienas klausimas, kur man reikjo klausti: Kada dabar yra?

[edit] Ketvirtasis skyrius

Visi, kurie yra tai patyr, puikiai ino kaip baisu nakt vienam vaikioti po mokykl. Ant peties usikabinau vark ir ltai ijau i klubo kambario. Lipdamas emyn laiptais, tarytum nindz stengiausi nesukelti nei menkiausio garso. Kaskart pasieks kamp, vislaik apsivalgydavau, prie juddamas toliau, kas man baisiai tamp nervus. Nesivaizdavau, kokiu metu dabar buvau ioje iaurs gimnazijoje, taiau turiau rpesi, jei mane pastebt koks budintis mokytojas. Net neinoiau kaip man reikt tai paaikinti. Noriau, kad man paiam kas nors vis tai paaikint. Dl drgno oro jau suprakaitavs, kol galiausiai pasiekiau paradines duris. "Na, pro kur dabar ieiti..." Taip sau pasaks, atsidariau savo bat spintel. Jos viduje buvo kakieno kito lepets net neabejojau, kad jos ne mano. Tutuojau atmeiau tikimyb, kad kas nors atsidar ne savo spintel ir per klaid apsimov mano batus. Dabar buvo vasara, o tai reikia, jog a vlgi atsidriau kitame erdvlaikyje. I ties netiktina, kad a turiu itoki vaizduot. Dabartinis ios bat spintels savininkas buvau ne a, o kakas i io pasaulio ar laikmeio. Tai mane maiau stebino nei tikjausi, tikriausiai todl, kad jau buvau priprats prie toki nereali dalyk, o gal jau buvau taps nejautrus tokiems priblokiantiems vykiams. "Nieko nepadarysi."

Be abejo, lauke nedera avti kambarines lepetes, taiau neturjau kitos ieities. Dabar man svarbiausia buvo isinedinti i mokyklos. Kaip ir tikjausi, nakt mokyklos durys buvo tvirtai urakintos. Taigi, ant pirt gal nutipenau link artimiausio lango, pasukau u rankenos ir atsargiai j atvriau. Giliai kvpiau naktinio vjo kvapo ir iokau laukan ant akmenini laipt, prie kuri Haruhi mane paadino, kai buvome atsidr Udarojoje Erdvje. Kokiai deimiai sekundi sustojau, o po to sitikins, kad niekas mans nemat, miau judti toliau. Lauke kartis nei kiek nesiskyr. Tai buvo tipikos drgnos japonikos vasaros temperatra. Kadangi prie tai buvau stingdaniame iemos altyje, mano prakaito liaukos dabar paklaikusiai atsivrinjo. Nusiluosiau nuo veido prakait savo ieminio varko ilga rankove ir pajudjau link vart. Atsidrus laike, viskas tapo paprasta mokyklos neegzistuojanios apsaugos dka, man tereikjo tik perlipti per metalin tvor. Tai padars, pakliau nuo ems anksiau permest vark ir velgdamas vaigdt dang, svarsiau, k gi turiau daryti toliau. iuo metu man svarbiausia buvo suinoti, koks dabar mnuo, kokia diena, kokia valanda ir kokia minut. Vis dlto, juk gali bti didiulis laiko skirtumas tarp ateities ir praeities. Pirmiausia nusprendiau nusileisti nuo kalvos. Pakeliui turt bti parduotuv. Jei tiesiog eiiau netoliese esant nam ir paklausiau "Kokia iandien diena?" mane turbt palaikyt pamiliu ir pranet atitinkamoms institucijoms, todl veriau nueiti kur nors, kur man nereikt niekieno klausti, kad suinoiau dat. "Visgi, na ir karta..." Man jau ir taip buvo karta dl to, kad vilkjau iemin uniform, taiau dabar dar ir mano kelns nuo viso to prakaito prisiklijavo man prie koj. Tuo metu kuo tikriausiai nekeniau t sintetini audini sukrjo. Jau nekalbant apie tai, kad ta uniforma iem visai nelaiko ilumos, jos rimtai niekam tikusios. Tai, kad miau skstis dl toki nieknieki, reik, kad mano smegenys vl pradeda veikti kaip pridera. Uuot stiriau nuo iemos alio ir laukiau, kol pagaliau ateis pavasaris, geriau jau mosuodamas sau vduokle inkiu dl vasaros kario. Vis dlto, a juk turiu per daug prisiminim i savo pirmosios vasaros gimnazijoje. Dauguma j buvo fizikai ir protikai sekinantys, taiau kai galiausiai visa tai baigsi, tai nebuvo taip ir blogai. Bent jau pamaiau Asahin-san vilkini maudymosi kostiuml. O iem Komanda SOS iki iol dar beveik neturjo joki usimim. Po penkiolikos minui jimo, man begalvojant apie msos trokin, kurio skonio paragauti negavau progos, galiausiai pamaiau apviest ikab. Tai buvo parduotuv, kuri pakeliui namo retkariais usukdavau nusipirkti k nors ukasti. Bent jau regis, kad dar nebuvo laikas, kada parduotuvs usidaro. Negaljau sulaukti, kol atsidarys automatins durys, ir vos tik patekau vidun, pavelgiau sien. Turjo praeiti iek tiek laiko, kad priprasiau prie kondicionuojamo oro vsumo, kol ugningu vilgsniu spoksojau ant sienos kabant analogin laikrod. Pus devyni. Kadangi dabar jau tamsu, turt bti pus devyni vakaro.

O kokia data? Kokia iandien diena, mnuo ir metai? Prie prekystaliobuvo sudta vairi laikrai. Tiks bet kuris. Nuo viraus pasimiau pirm pasitaikius sporto dienrat ir atsiverts, kaip galima greiiau j pervelgiau. Turinys buvo nesvarbus, nes net jei visa ta informacija buvo skiedalai, man tai nekl joki problem. Net jei tai beprotikiausios fantazijos ikeptas treiaris bulvarinis skaitalas, jie tiek nepersistengt, kad lapo viruje rayt netikr dat. Mano klajojantis vilgsnis staiga sustojo ir a tai pamaiau. Laimingieji skaiiai, su kuriais visur susidurdavau, pasirod man prieais akis. Kokie tai buvo metai? Tarytum biau bands praryti popieri, atidiai pasitikslinau, kurie metai ten buvo atspausdinti. Parduotuvs kasininkas vilgteljo mane susierzinusiu vilgsniu, taiau dabar man tai visikai nerpjo. Vl ir vl pasiirjau keturenkl numer. I t met, kuriuose dar neseniai keniau alt gruod, man reikjo atimti metus, kurie buvo atspausdinti iame sporto dienratyje. Lengvas matematikos udavinys. Net vaikas sugebt tai isprsti. "Tai tai kaip, Nagato..." Pakliau akis nuo laikraio ir irdamas lubas, giliai atsidusau. Nacionalinis Tanabatos festivalis. iandien buvo liepos 7-oji prie trejus metus. Tanabata prie trejus metus... Kas gi nutiko t dien? "i met" Tanabata buvo tarytum rapsodija; uraius savo norus ir pakabinus juos ant bambuko stiebo, primiau Asahinos-san kvietim ir nukeliavau laiku i dien. Po to sutikau suaugusios Asahinos-san versij, kuri papra mans t nakt nueiti Ryt vidurin. Tuomet susitikau su pirmamete, per tvor tuomet besiropiania Haruhi, ir buvau jos nusitemptas drauge padti mokyklos stadione balta kreida parayti inut kosmosui. Po to, nusivediau Asahin-san (jaunesnij), kuri buvo pametusi savo kakok laiko main pana daikt TPDD, Nagato but, ir ten mudu pramiegojome trejus metus, kas mums leido sugrti ten, i kur buvome atvyk... "Tai reikia..." Tai paprasiau nei atimtis. Man tereikjo prisiminti tai, k dariau t dien. Btent, a pagaliau tai supratau. Btin slyg atkurti pamiusiam pasauliui. Taip juk ir turi bti, ar ne? Mano kojos stipriai drebjo, taiau ne i baims, o greiiau jau dl jaudulio supratus, kad reikjo padaryti kai k nepaprastai svarbaus. Prie trejus metus. Tanabata. Ryt vidurin. Piktogramos. Donas Smitas.

Visos i pairos nesusijusios smulkmenos m sietis, kol galiausiai prijau ivad. Tai buvo labai paprasta ir aiki ivada. Dar kart sau tai itariau: "Tai reikia..." "Jos" yra "ia". Gundaniai avinga Asahina-san (vyresnioji) ir laukimo reime esanti Nagato Juki. ie du mons, kurie galjo man padti, buvo tai ia, iame laikmetyje. Numeiau laikrat ir iskubjau i parduotuvs. Man bebgant, miau galvoti. Prisiminiau, kad kai pirmj kart nukeliavau praeit prie trejus metus, tai yra dabar, Asahina-san paadino mane parke, esaniame netoli Koujouen stoties, ir pasak "dabar madaug devinta valanda vakaro". Jeigu kok pusvaland bgiau, turiau ten suspti. Vienintel problema bt tai, ar tas kakas taip pat pakeit pasaul ir iame laikmetyje. Jeigu taip, tada ten nerasiu kito savs. Bet kokiu atveju, turiu susisiekti su Asahina-san (vyresnija) arba su Nagato savo prabangiajame bute, arba su jomis abi. Vadinasi, yra dvi vietos, kur galiau eiti, taiau lieka klausimas, kur eiti pirma? Nagato vislaik bus savo bute, todl bet kada galiu su ja susitikti, tuo tarpu su Asahin-san (vyresnij) galiu sutikti tik konkreioje vietoje, konkreiu laiku. Persirengusi kaip mokytoja, suaugusioji Asahina-san buvo ta, kuri man dav uuomin apie snieguol ir netrukus sugro dar tolimesn ateit, nei mano painotoji Asahina-san. Regin, kaip ji mieganija grauole tapusiai Asahinai-san (jaunesniajai) nybia skruost ir diugiai nusiypso, vis dar prisiminiau lyg vakar. Ta Asahina-san privalo inoti, kas a toks, dl to nra joki abejoni. Nors parkas buvo netoli stoties, ten beveik nebuvo moni. Tikriausiai todl, kad jau naktis. Pats tinkamiausias laikas ilsti visokiems tartiniems veikjams. Kain, ar tai kokia nors keistuoli Meka... man ov galv ta pati mintis, apie kuri pagalvojau per prajusi Tanabat. Visai neketinau atvirai pasirodyti, todl apgaubtas nakties tamsos, jau palei park supania mrine siena. Nors ji ir vadinosi siena, taiau jos auktis tebuvo man tik iki juosmens, tuo tarpu ant jos dar buvo didel vielin tvora, o aplink j prisodinta visoki krm. Net dienos metu buvo nepaprastai lengva niekieno nepastebtam pasislpti parke, jau nekalbant apie nakt, nors vis dlto, man geriau reikjo saugotis praeivi, kurie i u nugaros mane vilgiot tariais vilgsniais. Prisimindamas to suoliuko, ant kurio tuomet pabudau, viet, po truput slinau palei sien, kad susirasiau tinkamiausi viet pasislpti. Buvo kaip tik po devyni vakaro. Regis, tai, k dabar darau, bt galima vadinti vojarizmu. Pro krmus ikiau kakl ir galiausiai pamaiau tai, k norjau ivysti. "...tai ten."

Atrod, tarytum iriau filme vaidinant save ar i alies stebiau savo sapn. "Visgi, kaip man vis tai paaikinti..." Apviestas rykios naktinio ibinto viesos i tamsos pasirod suoliukas. Nors jis buvo gana tolokai, tiesiog negaljau klysti, kad ant jo buv du mons vilkjo iaurs gimnazijos uniformas. Buvo taip, kaip ir prisimenu. Ten buvo mano praeities a ir Asahina-san. is kitas "a" guljo miegodamas, vietoj pagalvs galv pasidjs ant Asahinos-san keli. Meluoiau, jeigu sakyiau, kad toks miegas neatrod saldiai. Jei mogus nesugebt gerai isimiegoti ant itos brangiausios pasaulyje pagalvs, tuomet jam jau nebra vilties kada nors isimiegoti. Bdama pagalve, Asahina-san retkariais vilgteldavo ant jos keli miegant mane, velniai papsdavo man aus ar paaisdavo j tampyndama ir lankstindama. Bliamba, net pavydas ima... Ne, pala, kodl gi a sau paiam pavydiu? Akimirk labai usinorjau nustumti t kit "mane" alin ir uimti jo viet, taiau gal gale nusprendiau ugniauti trokim. Tuo metu "a" nemat kito savs. Jei imsiu ir ten pasirodysiu, viskas gali tapti painu... ar ne? Erdvlaikio kontinuumas ir taip jau sujauktas, maiausiai noriu pats j dar labiau darkyti. Tramdydamas savo kno impulsyvum, toliau tsiau savo "Peeping Tom" (arba kitaip tariant vujaristo) vaidmen. Netgi atsidrs tokiame jovale, vis dar sugebu ilaikyti savitvard. Kai dabar pagalvoju, savotikai savimi didiuojuosi. Kupinas toki emocij, tsiau savo stebjim. Asahina-san pajudino savo vynines lpytes ir kak pasak ir ant jos keli guljs "a" sujudjo ir palengva pabudo. Nors i ia, kur slpiausi, nieko negirdjau, aikiai prisiminiau, kad Asahina-san paklaus: "O, tu pabudai?" Kur laik "man" su ja pasinekuiavus, Asahin-san staiga apm nuovargis ir jos galva atsirm "man" pet... U suoliuko buv krmai sulamjo ir i u j pasirod tas mogus. Balta ilgarankov bliuskut ir tamsiai mlynas mini sijonas, a jokiu bdu negaliau pamirti ios mokytojos aprangos. Prie pat gegus pabaig, ji para man laikel, kvieiant susitikti ir tada dav uuomin apie Snieguol. Ji net netyia prasitar man apie savo vaigduts formos apgamo buvimo viet. O galiausiai, i dien, Tanabat, ji umigd Asahin-san (jaunesnij) ir nurodiusi man nueiti ten, kur buvo Haruhi, neilgai trukus nujo... Suaugusioji Asahinos-san versija.

Per kelet met tiek giu, tiek knu suaugusioji, atkeliavusi net i dar tolimesns ateities, nei keliautoja laiku Asahina-san, tai buvo ne kas nors kita, o Asahina-san (vyresnioji). Taip, kaip ir t kart. Buvau teisus. A ia buvau per Tanabat prie trejus metus ir viskas vyko btent taip, kaip ir prisiminiau. Pasakiusi "man" kelet odi, Asahina-san (vyresnioji) pritp nybti Asahinai-san (jaunesniajai) and ir j paglost, o po to atsistojo "man" vl kak pasakyti. Jos uduotis buvo tave ia atgabenti, taiau nuo dabar bti tavo vedle bus mano darbas. Em...... tiesiog kas ia...... Kiek pamenu, pokalbis buvo toks. Visk paaikinusi nustrusiajam "man", Asahina-san (vyresnioji) nujo ir pradingo i gatvs ibint viesos. Ir tik dabar pastebjau, kad ji jo link ijimo, esanio prieingoje pusje, nei tas, kuris ved Ryt vidurin. "A" toliau buvs sustings, spoksojo mieganija grauole tapusi Asahin-san (jaunesnij) ir apie kak galvojo. Neprisimins, apie k ten galvojau, po keli akimirk nusprendiau atsisakyti kelions Prisiminim skersgatviais. Dabar man nebuvo galima leisti pamesti Asahin-san (vyresnij) sau i aki. Ilindau i elio, kuriame slpiausi, ir nuskubjau palei parko pakraiu. Man nebebuvo daugiau btinybs slptis, nes kai a buvau "a", "a" mans nemat. Tuo metu "mano" dmesys visai nebuvo nukreiptas i kito laikmeio ia atvykus mane. Apie tai net neturjau jokio supratimo. Ir tai savaime suprantama. Mano praeities "a" net nebt pagalvojs, koks gi i ties sujauktas mano laikmetyje taps erdvlaikio kontinuumas. Neturjau laiko kada kreipti dmes "mane", kuris buvo pernelyg usims Asahinos-san neimu sau ant nugaros, kad galt apie kak daugiau sau galvoti, ir miau bgti. Pasuks u parko kampo, pamaiau j prieais save u madaug imto metr. Ji jo atsukusi mane nugur. Girdjosi jos auktakulni sukeliamas ritmikas tarkjimas. Ji neatrod, kad kur nors skubt, kas man puikiai tiko, nes a net labai skubjau su ja susitikti. Jei dabar j pamesiu i akiraio, tuomet tikrai neaiku, koki gal a tiek vargau ia ateiti. Vl paspartinau ingsn. Man prie jos artjant, jos ilgos rankos ir purs plaukai atrod lyg vytt nuo blanki nakties vies. Nors maiau tik jos nugar, net neabejojau, kad tai ji. Netruks pasivyti, paaukiau j: "Asahina-san!" Ji sustojo. Tylus jos kulniuk tarkjimas liovsi. Jai ant nugaros krit rudi plaukai supleveno. Tarytum sultintame kine, ji palengva atsisuko. miau splioti, kokias gi frazes ji man pasakys: Kodl? Ar prie akimirk mes neatsisveikinome?

Tu mane iki ia pasekei... Bet tu negaljai. A, o kur mano kita a? Vis dlto, ji nebuvo nei viena i i. "Labas vakaras, Kjonai-kun." Ji pavelg mane man puikiai pamenamo avesio veidu ir pasveikino mane savo kerinia ypsena.

Ji pavelg mane man puikiai pamenamo avesio veidu ir pasveikino mane savo kerinia ypsena. "Seniai nesimatme. Bent jau 'tau'." Taip pasak suaugusioji Asahina-san ir primerk man ak. Tai ities buvo ypsena, kuri man teko ivysti prie penkis mnesius. Su vaikika palengvjimo iraika veide, Asahina-san (vyresnioji) pasak: "Visgi, kaip diaugiuosi, kad ia tave vl sutikau. I tikrj, jau buvau net isigandusi, kad kakur suklydau." Vis dar bdama gana neapdairi, Asahina-san mielai kyteljo lieuv. Tai buvo toks avus gestas, jog galjo suminktinti kaulus mogaus kne. Vis dlto, jei dabar iskysiu, viskas bus per niek. i Asahina-san inojo, k man reikjo daryti toliau. Stengdamasis suvaldyti savo visai susipainiojus lieuv, prabilau: "Asahina-san, tu inojai, kad a ia vl atsirasiu... Tu inojai, kad a dar kart sugriu i viet ir laik, tiesa?" "Taip." linkteljo galva Asahina-san. "Nes tai buvo i anksto nulemtas vykis."

"Kai t Tanabatos dien, kai maoji Asahina-san nugabeno mane Tanabat, prie trejus metus... kitaip sakant dabar, tai buvai tu, kuri jai taip nurod, ar ne?" "Taip, tai buvo visikai btina. Prieingu atveju, juk dabartinis tu ia nebtumei, tiesa?" Jei nebiau nujs Ryt vidurins stadione pieti t keverzoni, nebiau pasaks pirmametei Haruhi, kad esu Donas Smitas. inoma, tai bt reik, kad ta Haruhi, kuri buvo pirmamete Koujouen akademijoje, bt neinojusi to vardo. Kitaip tariant, man nebt pavyk umegzti su ja ryio. Juk be to vardo, tarp mans ir tos Haruhi, su kuria dar neseniai buvau, visikai nebt buv jokios ssajos, ko pasekoje mes penkiese nebtume susirink klubo kambaryje, o avarinio ijimo programa nebt buvusi paleista. T akimirk man galv ov klausimas. Tas kitas Donas Smitas... Nejaugi? "Tai esi tu, Kjonai-kun. Dabartinis tu." Asahina-san (vyresnioji) nusiypsojo man nuostabios lyg balta ro ypsena. "Truput vargina kalbtis stovint, todl susiraskime kur nors viet atsissti. Mes dar turime laiko." Jos ypsenoje ir odiuose buvo utektinai galios, kad i mano kno iguit bet kokias abejones ir nerim. Tai, kad ia yra Asahina-san (vyresnioji), reikia, kad su ateitimi viskas tvarkoje. Tai ne ateitis, kurioje po gruodio 18-osios pasaulis iprotjo. Tai mano ir mane painojusi Haruhi ir Asahinossan ateitis. Privalo bti bdas vis tai isprsti. Dl gauto pasitikjimo savimi miau jausti palengvjim, o tai tik dar labiau sustiprindama, ji ts: "Nuo iol bti tavo vedle bus mano darbas. Vis dlto, vliau sprendimus tursi daryti savarankikai. Tada a tik laikysiuosi tavo nurodym." O po to taip primerk ak, jog galjo pakirsti man kojas. Mes sugrome park ir atsisdome ant suoliuko, ant kurio prie akimirk sdjo "a" ir Asahinasan. Prie atsissdama, Asahina-san velniai paglost suoliuk, tarytum bt liestsi protvi relikvij. Surimtjs, a taip pat atsisdau. Suoliukas vis dar buvo iltas nuo prie penkis mnesius ia trejus metus praeit atkeliavusio mano ir Asahinos-san kn ilumos. Paskubomis paklausiau: "Kas nutiko laiko tkmei? Kiek suprantu, tas laikmetis, kuriame anksiau buvau, ir i Tanabata yra susieti. Prieingu atveju, nebiau galjs ia atsirasti. Tada, Asahina-san... Ar tai reikia, kad tarp tavo ateities ir tos pakeistos ateities, kurioje prie tai buvau, nra jokios ryio?" "A negaliu tau paaikinti detali." Taip ir galvojau. Juk tai viena t slapt informacij.

"Ne." Asahina-san (vyresnioji) papurt galv. "A negaliu tau viso to paaikinti taip, kad tu suprastumei. Ms STC teorija paremta savitais terminais. odiais nemanoma tai suprantamai paaikinti. Ar vis dar pameni, kai pirmj kart tau papasakojau apie savo tikrj tapatyb?" Sdint prie ups kranto ir aplink krentant sakur iedlapiams, Asahina-san, kuri laikiau tiesiog avia auktesns klass mokine, atskleid man priblokiani ties, jog yra keliautoja laiku. "Juk tada sakei, kad visikai nieko nesupratai, ar ne? iuo atveju bt taip pat. A tik dar labiau tave supainioiau." Asahina-san (vyresnioji) primerkusi vien ak lengvai stukteljo sau per virugalv. Kad ir k ji bedaryt, kiekvienas jos poelgis tiesiog toks gundantis. "Tai svoka, kuri nemanoma paaikinti odiais, j galima perteikti tik kokiais nors kitokias bdais. Ar supranti?" Man nra joki vili suprasti. Nors man jau m svaigti galva, tarytum bandydama imokyti pradinuk diferencialini skaiiavim, Asahina-san toliau stengsi visk paaikinti: "Am, visgi, tu greitai suprasi. Utikrinu tave. Tai viskas, k dabar galiu tau pasakyti." Greitai suprasi atrodo, kad prie vasaros atostogas man kakas jau yra tai saks. Teisingai, tai buvo Nagato... Pala. Staiga mano smegen sinapsse blyksteljus kvpimui, atsakiau tai taip: "Prie vasaros atostogas... Per t nutikim su miliniku urviniu svirpliu Nagato sak.... Ji sak, kad ateities kompiuteriai nebe tokie kaip dabartiniai, ar tai reikia... " "O, tai bent, tu vis dar tai prisimeni? Teisingai. Ms epochoje kompiuteriai ir internet atitinkanti sistema, em... nra paremta materija ir egzistuoja savotika neapiuopiama forma ms galvose. TPDD taip pat." Daiktas, kuris neturjo, bet vis tiek buvo pradings. "Tai laiko maina?" "Time Plane Destroid Device." Ar tai neturjo bti slapta informacija? "Na, anksiau man tai buvo slaptinta, tuo tarpu dabar man suvarymai iek tiek velnesni. Turjau uoliai dirbti, kad tiek pasiekiau!" Asahina-san ididiai papt krtin, nedaug trkstant, kad imt ir itrkt jos bliuskuts sagos. Fizikai nemanomoms kno proporcijoms pasirodius prieais mano akis, paprastai nustriau nuo

tokio reginio, taiau, deja, mano protas dabar nebuvo nusiteiks iais vaizdais sotinti mano aki apetit. Vl paklausiau: "Dl kokios prieasties visa tai nutiko? Suprantu, kad mano ateitis pasikeit. Taiau, kada gi ji pasikeit?" "Bus geriau, jei smulkmen pasiteirausi i io laikmeio Nagato-san. Vis dlto, galiu pasakyti tau vien dalyk: pasikeitimas laiko ploktumoje, i kurios tu atvykai, vyko po trej met nuo 'dabar', ankst gruodio 18-osios ryt." Man tai bt prie dvi dienas. Pasikeitimas laiko ploktumoje. Tokiu atveju... Vl pabandiau prisiminti tas dvi Koizumio pasilytas tikimybes. Vadinasi, teisinga buvo ta ne paralelinio pasaulio teorija. "Teisingai. Nakties metu STC informacija... em, visas pasaulis pasikeit. Iliko nepasikeit tik tavo prisiminimai. Tai buvo milinikas erdvlaiko drebjimas, kur buvo galima aptikti net tolimoje ateityje." Negaliu sakyti, kad mans nedomino kas ta STC ar erdvlaikio drebjimas, taiau dabar neturjau laiko lyg tsukkomi kamantinti jos toki nereikming dalyk. Yra ir svarbesni klausim: "Asahina-san, ar ia laukei, nes tu esi ta, kuri turi itaisyti t didiul ateities isidarkym, kur net pats sivliau?" "Man vienai tai bt nemanoma.", jos veidas pasidar nirus. "Mums reikalinga Nagato-san pagalba. inoma, neisiverstume ir be tavs, Kjonai-kun." "Kas u vis tai atsakingas? Nors negaliu sivaizduoti k nors kit nei Haruhi." "Ne." Nustojusi ypsotis, rimtai pasak Asahina-san. "Tai ne Suzumija-san. Kaltininkas yra kai kas kitas." "Koks nors naujas veikjas? I kakur idygs neinomas padugn slaideris?" "Ne." Pertraukusi, Asahina-san pasak man kakodl nusiminusiai skambjusiu balsu: "Tai kai kas, k tu puikiai pasti." Pasiirjusi savo laikrod, Asahina-san (vyresnioji) pasak, kad vis dar yra laiko ir m nostalgikai kalbti apie savo prisiminimus su Komanda SOS. Man visa tai yra i met prisiminimai, tuo tarpu jai tai vyko prie daugel met. Ji pradjo kalbti apie tai, kaip, Haruhi j pagrobus, buvo atitempta klubo kambar, buvo priversta persirengti merginos zuiks kostiumu, per Tanabat ra norus, nuoaliojoje saloje dalyvavo mogudysts dramoje, per O-bon festival vilkjo jukat, visai komandai drauge susirinkus dar vasaros nam darbus, apie kvailystes

nutikusias filmuojant film... Prisiminimams palengva sugrtant i mano atminties gelmi, Asahina-san (vyresnioji) m kalbti vis liau ir liau. Tikjausi, kad jai isprs ir koks mano ateities epizodas, taiau i Asahina-san buvo ypa atsargi ir apsiribojo tik paprastomis pokalbi temomis. "Nors reikjo patirti daug varg, visa tai puiks prisiminimai." Tarytum iuo sakiniu bt visk apibendrinusi, Asahina-san liovsi kalbti ir m tyliai mane irti. Man besvarstant, k turiau atsakyti ias jos mintis, man ant peties nukrito kakas velnaus ir ilto. Tai buvo Asahinos-san (vyresniosios) galva. K gi galjo reikti is jos poelgis? Jos mane atsirmusio kno svoris buvo lygus auksui jos malonaus kvapo verpetai ir kno prisilietimas adino visas mano jusles ir audrino visokiausias nederamas mintis, bandanias i mans padaryti tikr palemk. K ji siek man pasakyti tuo saldiu nuo jos markini sklindaniu kvapu? O gal norjo k nors i mans pajusti? Umerkusi akis ir atsilousi galv ant mano peties, Asahina-san (vyresnioji) nieko nesak, taiau galjau justi kaip juda jos vynins lpos. Nors jos balso nesigirdjo, ji tikrai kak nabdjo. Kain kas tai buvo? Negali bti... A vl miau skrajoti po fantazij pasaul. Nejaugi i Asahina-san taip pat umigs, kad pasirodyt dar kita Asahina-san ir vlgi man pasakyt kak tai keisto? Ir taip, a likiau ia amiams susitikinti su begale vis i kito laikmeio atvykusi Asahin-san... Bliamba, mano mintys susipainiojusios lyg skalbiniai skalbimo mainoje. K gi po velni a ia sau galvoju? Malonkit kas nors man paaikinti! Asahina-san taip prabuvo prie mans prisiglaudusi koki minut. "Chi chi." Tarytum bt galjusi perskaityti mano mintis, ji nusiypsojo ir pasak: "Jau beveik laikas. Eime." Ji atsistojo lyg nieko nebt nutik, ir nors buvo apmaudu, a irgi privaljau nusileisti ant ems. Ji teisi, jau laikas eiti. Em... Pala, o kur? Ms antroji stotel. Asahinos-san laikrodis rod, kad jau buvo be keli minui deimta vakaro. Tai laikas, kada jau buvau pabaigs savo vaidmen kaip pirmamets Haruhi sbro, prisidjusio prie jos unybs Ryt vidurins stadione pieti tas terliones, pasims raudani Asahin-san u rankos ir nujs pas Nagato but. Tam "man" laikas jau buvo sustabdytas. Laikas vl nueiti sveius pas Nagato. "Bet prie tai," Asahina-san nusiypsojo nuoirdia, vaigdt dang primenania ypsena.

"Juk pirmiau turi padaryti dar kai k, tiesa?" iek tiek pajj u parko, pasiekme gyvenamj rajon. Laikydamasis Asahinos-san nurodym, pasukau skersgatv. Prieais mane, tamsiu keliu lyg vjas skuod mao mogaus siluetas. Pro jos trumparankovius markinlius ir ortus kyojo pora glen rank ir koj, o jos neprastai ilgi plaukai plaikstsi alis, jai skubant tolyn priek. "Ei!" Tolumoje markinlius ir ortus vilkjusi ema figra ltai pasuko galv. sitikins, kad ji mans nemato, sudjau rankas drauge ir suukau i vis plaui: "Pasirpink Donu Smitu, kuris paskleis diuges visame pasaulyje!" Paskubomis vilgteljusi mano pus, pirmamet mergiia kako tai supyko ir apsisukusi nulk pirmyn. Ji turbt paman, kad ji vis tiek gals mane susirasti, jei nueis iaurs gimnazij, ir be joki dvejoni sau nujo. velgdamas tuos pusiau ilgus tamsius plaukus, patylomis pridriau: "Btinai tai atsimink, Haruhi. T Don Smit..." I visos irdies meldiausi, kad i vis dar dvylikamet Haruhi ir toliau Ryt vidurinje bt ta nenuorama Haruhi. Nepamirk, kad a ia buvau. Keli prabangj daugiabut jau inojau skersai ir iilgai, todl dabar ten nueiti galjau ir umerktomis akimis. Eidamas ikart prieais Asahin-san (vyresnij), pakliau galv, kad pasiiriau pastat, kuriame man teko lankytis prie kokias dvideimt valand. Nors mes vis dar buvome lauke, Asahina-san (vyresnioji) jau buvo pradjusi susigusi slpti savo gra kn u mans. "...Kjonai-kun, praau." Nebuvo visikai jokios prieasties, dl kurios buiau galjs j atstumti. Kad ir i kurio laikmeio tu bebtumei, Asahina-san, a nesu toks priegynus tipas, kad atmesiau tavo praymus. "Atleisk, a vis dar jauiuosi truput nejaukiai, kai esu alia Nagato-san..." Tas tiesa, Asahina-san (jaunesnioji) itaip elgdavosi tiek bdama klubo kambaryje, tiek ir prajus kart, kai ia buvome ia atkeliav. Iskyrus Haruhi, vienintelis mogus, kuris ilaikydavo altakraujikum prieais ateiv ar keliautoj laiku, buvo Koizumis. "Na, lyg ir suprantu."

Paguodianiai pasakiau ir prie jimo buvusioje klaviatroje surinks 708, paspaudiau skambinimo mygtuk. Po keli akimirk pro komunikatori pasigirdo trakteljimas, reiks, kad buvo atsiliepta. tyl buvo atsakyta tyla. "Nagato, ia a." Tyla. "Atleisk, tai iek tiek sunku paaikinti, bet a vl sugrau i ateities. Su manimi drauge yra Asahina-san. Turiu omenyje, suaugusioji. Em, kaip tu ten sakei, kita laiko atmaina?" Tyla. "Mums reikia tavo pagalbos. Tiksliau tariant, tai ateities tu mane ia atsiunt." Tyla. "Pas tave juk jau yra a ir Asahina-san, ar ne? Miegantys tame laike sustabdytame svei kambaryje..." Automatins durys pypteljo ir atsidar. "Ueikit." Pro komunikatori sklids Nagato balsas skambjo labai raminaniai. Tai buvo tas prastas, altas, tylus ir neemocingas balsas. Nors jame jautsi netiktumo ir nuostabos gaidel, tikriausiai tik man taip atrod. Nagato nra nieko nemanoma. Net itokioje situacijoje ji ras ieit. Prieingu atveju, man aks. Tarytum su auktakulniais bt balansavusi ant sienos viraus, atrodydama baisiai sitempusi, Asahina-san sikibo pirtais man dir. Liftas atidar savo burn ir siurb mus vidun, kad pakelt vir. Galiausiai pasiekme pastamj but 708. ia taip pat buvo skambutis, taiau man nesinorjo jo spausti ir vietoj to tyliai pasibeldiau duris. Nejutau, kad kas nors stovt u dur, vis dlto, durys tuojau pat atsidar. "......" Maas akiniuotas veidas pro duris pasiirjo mane, po to nukreip savo vilgsn Asahin-san (vyresnij) ir galop sugro prie mans. "......"

Neiraikinga ir tyli, savo tuiu atsaku verianti prayti jos bent k nors pasakyti. Tai neabejotinai Nagato. Nagato Juki, su kuria man teko susipainti. Vis dar tokia pat, kokia buvo mokslo met pradioje pavasar ir kai "a" "prie trejus metus" pra jos pagalbos. "Galime ueiti?" Po tyli apmstym akimirkos, Nagato per kok milimetr linkteljo savo galv, o po to apsisuko ir nujo atgal savo but. Matyt, tai reikjo suprasti kaip "Yes", todl u mans buvusiai ir sunerimusiai atrodiusiai grauolei pasakiau: "Eime, Asahina-san." "Taip... Tu teisus, viskas bus gerai." Pasak ji tonu, kuris skambjo tarytum tai bt sakiusi sau paiai. Beje, kain kiek kart a jau esu ia buvs? Remiantis mano biologiniu laikrodiu, tai bt mano ketvirtasis kartas, taiau chronologikai tik antrasis. Mane pat laiko tvarka baigia imuti i vi, todl net didiuojuosi, kad mano biologinis laikrodis nesugeds gali atlaikyti toki betvark. uoliuoti i iemos vasar ir dukart sugrti praeit prie trejus metus nebt nieko keista, jei man pakrikt sveikata, taiau nepaisant to dabar jauiausi kuo puikiausiai. Prieingai, mano mintys aikesns nei kada nors anksiau. Galbt prie viso to pripratau? itiek kart atsidriau nerealistikose situacijose, jog miau tai laikyti savaime suprantamu dalyku. Paprasto mogaus nerv sistem tai jau seniai bt utrumpin. Man vlgi pamatytas Nagato gyvybs neturintis butas buvo vis dar toks pat, kok ir prisimenu. Jis nei kiek nesiskyr nuo to ankstesniojo "prie trejus metus" ir buvo lygiai toks pat, kok man teko ivysti, kai gegu pirmj kart ia apsilankiau. Vis dlto, kas mane labiausiai ramino buvo tai, kad i Nagato Juki buvo ta pati Nagato, kuri painojau. Tokia pat apatikai neiraikinga, nieko nebauginama ir visuomet patikima ateiv. Nusimoviau batus ir perjs siaur koridori, engiau svetain. Nagato ms ten jau lauk. Sau viena stovdama ir nieko nesakydama, ji tiesiog irjo mane ir Asahin-san. Net jei j ir nustebino ms apsilankymas, i jos veido to suprasti negaljau. Galbt Nagato jau priprato, kad pas j vis atkeliauju i ateities, nors man paiam visai nesinori begal kart sugrti i dien. "Manau, galime apsieiti ir be prisistatym." Nagato nesisdo, todl a ir Asahina-san irgi toliau stovjome. "ia Asahinos-san suaugusioji versija. Anksiau js jau buvote susitikusios." ir tik tada prisiminiau, kad tai vyks po trej met. "Ne, js dar susitiksit. Na, tai neabejotinai Asahina-san, todl nekvarink sau dl to galvos." Nagato pasiirjo Asahin-san (vyresnij) lyg valstybinio matematikos IIB egzamino lap, po to perbgo akimis per svetain, ir galiausiai vl pavelg u mans besislpusi kerini figr. "Supratau."

Nagato neymiai linkteljo, jos plaukams beveik nesuvirpant. Man pasekus jos vilgsn, tapo visikai aiku, kur jis ved. Ten greta svetains buvo ypatingas kambarys, atskirtas stumiamosiomis durimis. "Galiu atidaryti?" Man rodant svei kambar, Nagato papurt galv. "Atidaryti negalima. io kambario struktrin sandara yra sustabdyta laike." Tai igirdus pajutau tiek apmaud, tiek paguod. Ant kaklo pajutau ilt dvelksm. Tai buvo Asahinos-san (vyresniosios) velnus atodsis. Matyt, jai kilo tokios pat mintys, kaip ir man. Kain k gi Asahina-san (vyresnioji) bt sau pagalvojusi, jei bt pamaiusi ant to paties iuino greta jaukiai miegani save ir mane? Nors man ir knietjo to paklausti, taiau dabar buvo daug svarbiau paaikinti esam padt. "Nagato, atleisk, kad nuolat pas tave taip veriams, vis dlto, praau, iklausyk mus." Kiek gretimame kambaryje esantis "a" jai jau papasakojo? Komandos SOS istorij iki Tanabatos vyki, ar ne? Tuomet turiau tsti pasakoti apie tai, kas vyko toliau. Po melancholikojo pavasario keniant Haruhi nuobodul, sek pagrindine mano nenutrkstam atodsi prieastimi taps jos filmo krimas, vyks po madaug ei mnesi nuo pasakojimo pradios. Be abejo, tu taip pat ten buvai, Nagato. Tau nuolatos skubant man pagalb, man teko patirti vairiausi dalyk. Vis dlto, uvakar man pabudus, netiktai pasikeit pasaulis. Nordamas suinoti, kodl gi taip nutiko, Nagato sukurtos avarinio ijimo programos dka galop nusigavau iki ia. Turbt bt prireik neinia kiek valand, jei biau visk dsts detaliai, todl tiesiog pakartojau jai suvirkintj versij, kuri papasakojau Haruhi. Nupasakojau tik bendr siuet, o smulkmenas praleidau. Jai to tikrai turt daugiau nei pakakti. "......tai kaip viskas buvo. A vl ia, vien tik tavo dka." Kadangi kaliai svarbesni nei paprasiausias liudijimas, i savo apsiausto kiens itraukiau suglamyt knygos ymekl. Tarytum ant vaiduoklio kabins stebukling talisman, padaviau j Nagato. "......" Pirtais sumusi ymekl ir nekreipdama gltus ratus, Nagato nudelb akis tekst, lyg archeologas, k tik i kreidos periodo pamatins uolienos ikass LCD televizori. Jau atrodius, kad ji aminai taip juos irs, pertraukiau j klausimu: "K mums daryti?" "A-A noriau normalizuoti erdvlaikio nukrypim."

Asahina-san (vyresnioji) buvo tokia sitempusi lyg bt ketinusi prisipainti meilje savo svajoni vyrui. Asahinos-san protis imti nerimauti, kai tik ji drauge su Nagato, nebus pasikeits net po daugelio met. Bent jau tuo metu taip galvojau. "Nagato-san...... Ar galtumei mums padti? Tu vienintel, kuri gali atkurti pakeist laiko ploktum. Maldauju..." Asahina-san sunr rankas ir umerk akis, tarytum melstsi dievybei. Didingoji Deive Nagato, a taip pat tavs meldiu. A noriu pabusti pasaulyje, kur klubo kambaryje vl galiau ivysti Asahin-san ir pasimgauti jos ruota arbata, su Koizumiu paaisti stalo aidimus, alia savs pamatyti sdini lyg statul ir skaitani tave, kai tuo metu su trenksmu vidun sivert Haruhi. Tai viskas ko a noriu. "......" Nagato pakl akis nuo ymeklio ir m irti tutum. Galima suprasti Asahinos-san nerim. Jeigu Nagato poiris skirtsi, mes nuturtume joki ans jai pasiprieinti. Kas gi daugiau galt prilygti Nagato? Turbt nebent Haruhi. Kadangi tai buvo namas su gera garso izoliacija, vid beveik neprasiskverbdavo nei jokio garso. Buvo taip tylu, jog atrod, kad net pats laikas sustojo. Nagato ir mano vilgsniams susitikus, ivydau jos sutikimo gest. T jos neym linkteljim per kelis milimetrus. "Tikrinama." Ir tai pasakiusi, Nagato umerk akis, nespjus man paklausti, k ji tikrina. "......" Vos po akimirkos ji vl atsimerk ir pasisuko link mans savo juodomis stiklinmis akimis. "Sinchronizacija negalima." Greitai pasakiusi, ji m mane irti. Jos iraika atrod neymiai pasikeitusi, ir nemanau, kad kart man pasivaideno. Tai buvo iraika, kuria ji buvo tarp pavasario ir vasaros. Koizumis irgi pastebjo tai, kaip nuo ms pirmo susitikimo Nagato iraikos pamau keitsi. Vis dlto, i Nagato dar nebuvo pasiekusi iemos. Ji vl pravr savo iblykusias lpas: "Negaliu gauti prieigos prie to savo atmainos to laikmeio erdvlaikio kontinuume. Mano paraika yra atrankos bdu atmetama pasitelkiant apsaugin sistem." Nors nieko nesupratau, tai mane vert jaustis nesmagiai. Ei, pala biki, juk tai nereikia "padtis beviltika"? Nepaisydama mano baimi, Nagato ts: "Vis dlto, dabar inoma padtis. Atkrimas manomas."

Nagato velniai pirtais paliet ymekl, o po to pradjo savo aikinim, prikraudama odi lyg naujai pripustyto sniego: "Erdvlaikio keitjas maksimaliai pasinaudojo Suzumijos Haruhi gebjimu kurti informacij ir dalinai pakeit pasaulio informacij." Pastamas ramus balsas. Tarytum klausyiausi kdikystje girdtos muzikins duts melodijos, kaip tai ramina ird. "Dl ios prieasties pakeistoji Suzumija Haruhi nebeturi galios kurti informacij. Informacijos krimo galia nebeegzistuoja. Tame erdvlaikyje Integruotos Informacijos Mini Esyb taip pat nebeegzistuoja." Gerai nesupratau, bet skambjo iauriai rimtai. Ne vien Haruhi supantys mons iskyrus mane, taiau absoliuiai visko praeitis buvo perkurta naujai. Mergin mokykla tapo bendra, dalis iaurs gimnazijos mokini buvo perkelti ten, o vis prisiminimai paslapia pakeisti. "Organizacijos" aika, ateiv Nagato ir keliautoja laiku Asahina-san gyveno visikai kitokius gyvenimus. Taip i naujo atsirandant Asakurai ir i iaurs gimnazijos mokini atminties itrynus Haruhi egzistavim buvo sukurta istorija, kurioje Asakura ten egzistavo, o Haruhi ne. O dabar paaikjo, kad net ir Nagato bosas buvo pradangintas. Na ir jovalas. "Pavogus Suzumijos Haruhi galias, erdvlaikio keitjas pakeit praeities prisiminim informacij 365 dien ribose." Kitaip tariant, vis prisiminimai nuo prajusio gruodio laiko, i kurio atkeliavau, atvilgiu iki i met gruodio 17-osios buvo visikai pakeisti. Vis dlto, iki Tanabatos prie trejus metus tai yra, iandien to kaltininko rankos nepasiek. Btent dl to ir isikapanojau. Iki ia sugebjau nusigauti tik dl to, kad Haruhi prisimin t Tanabatos nutikim. Visgi, kas gi toks daryt tokias Haruhikas kvailystes? Nagato toliau netrauk nuo mans aki. "Tam, kad bt atkurtas ankstesnis pasaulio bvis, reikia nuvykti gruodio 18-j po trej met ir i karto po erdvlaikio pakeitimo vykdymo aktyvuoti atkrimo program." Vadinasi, keliausime ateit po trej met, ar ne? Tu darysi t atkrim? "A negaliu." Kodl? Paaikjo, kai tik Nagato parod svei kambar. "A negali j palikti." Pasak Nagato paaikinimo, kad ten miegantiems kitam man ir Asahinai-san laikas toliau bt sustojs, ji pati negali keliauti erdvlaikiu. Po to lyg laik praneaniu balsu pasak:

"Kritins padties reimas." "Tai k mums daryti?" miau kiek nerimauti. "Perkrimas." Kaip visada ireikiu nepasitenkinim dl nepakankamo paaikinimo. Nagato ltai nusim akinius ir apgaub juos savo rankomis. Tarytum bt buv pakabinti ant nematomo silo, akiniai m sklandyti jai vir deln. Jei man tekt ivysti normal mog taip darant, tikrai pagalvoiau, kad jam ten prie pirt prikabinti kokie nors nematomi silai. Be jokios abejons, Nagato nedaryt kak tokio normalaus. Spst Rmeliai ir abu liai m ikraipyti, gavo keisto skurio pavidal ir jau po akimirkos akiniai buvo pavirt visai k kit. i forma man jau matyta. Ir ne per daugiausiai trokau j vl ivysti, nes is instrumeniukas monms instinktyviai kelia siaub. Mikiodamas j apibdinau: "Atrodo kaip didiulis virktas..." "Teisingai." Jis buvo pripildytas bespalvio skaidraus skysio. Nejaugi ituo daiktu man reiks kak nusmeigti? "Tai atkrimo programa, kuri reikia suleisti erdvlaikio keitjui." Pamats atri adat, styrani i to virkto, tutuojau nusukau akis alin . "Em... Ar nra bent truput velnesnio bdo? Deja, a visai neturiu gdi tokiems dalykams. Bus nieko gero, jei dursiu kokioj netinkamoj vietoj." Nagato pasuko savo tamsias lyg ijungto LCD ekrano akis link jos laikyto virkto ir pasak: "Aiku." Jai vl iskleidus rankas, virktas dar kart pavirto skur kol gavo dar kit form. Atsidusau suprats, kas gi tokia buvo naujoji forma. "Dar kitas pavojingas daiktas atsirado..." kart tai buvo autuvas. Visgi, jo vamzdis buvo labai siauras, o padarytas buvo i mediagos, panaios nerdijant plien. Nagato pasidjo metalikai blizgant ir nauj aislin autuv pana ginkl sau ant delno ir ities j link mans.

"Didel tikimyb, kad jis peraus drabuius, taiau labiau pageidautina, kad taikytumei tiesiogiai od." "O oviniai? Juk jis neaudo tikromis kulkomis?" I iors jis atrod kaip aliuminis ar plastikinis autuvas. "Tai adatinis autuvas. Programa diegta adatos smaigalyje." Palyginus su storu virktu, iam daiktui buvau psichologikai atsparesnis. Primiau ginkl ir nustebau, koks jis buvo lengvas. "Gal gale," Pagaliau itariau klausim, kurio anksiau nedrsau paklausti. "Kas gi kaltininkas? Kas toks buvo tas, kuris pakeit pasaul? Jei ne Haruhi, tada kas? Pasakyk." Igirdau, kaip Asahina-san (vyresnioji) tyliai atsiduso. Nagato ramiai pravr burn ir be joki emocij pasak man kaltininko vard.

[edit] Penktasis skyrius

"............" Man toliau neinant k sakyti, Nagato pasisuko link Asahinos-san (vyresniosios). "Perduosiu taikinio erdvlaikio koordinates." "A, inoma." Lyg paklusnus uo, norintis pasisveikinti, Asahina-san (vyresnioji) ities rank. "Praau..." Nagato pirtu paliet Asahinos-san (vyresniosios) deln, o po to vl palengva j atitrauk... Ir viskas? Visgi, regis, kad Asahinai-san (vyresniajai) to visikai pakako. "Supratau, Nagato-san. Mums tereikia itaisyti ten esani "j", tiesa? Tai neturt bti sunku, kadangi tuo metu "ji" turt nebeturti joki gali..." Atrodydama pasiryusi, keliautoja laiku sugniau rank, kai tada ateiv pasak: "Palaukite." Nebemvdama akini ir rodydama savo nepridengt veid, Nagato abejingai pridr: "Dabartiniame bvyje js taip pat btumte traukti erdvlaikio pakeitim. Privalo bti panaudotos atsakomosios priemons."

Ji tyliai ities rank. "Rank." Kam tau ji? Ji nori su manimi irgi pasisveikinti? Man paklusniai atkius savo rank, Nagato pam u mano rieo savo lediniais pirtais, akimirk priversdama mano ird plakti greiiau. "............" Staiga Nagato pritrauk savo veid man prie rankos. "A!" Savaime surikau. Visgi, manau, kad tai buvo neivengiama reakcija. Pritpusi, Nagato netik lpomis priliet mano rie, taiau taip pat parod ir savo dantis. Taip, kaip per filmo krim, kai ji upuolinjo Asahin-san j kandiodama. Ties sakant, visai neskaudjo. Tai buvo panau vien t nepikt iamiseno kandim, bandant j paglostyti, nors katino dantys suleisti man od vis tiek dr. Tuo tarpu Nagato kandimas visikai nekl skausmo, tarytum jos seilse bt buv kokios nors nuskausminanios mediagos. Lyg uodo glimas.

Pritpusi, Nagato netik lpomis priliet mano rie, taiau taip pat parod ir savo dantis. Penkias ar deimt sekundi pabuvusi kandusi man rank, Nagato ltai pakl galv. "Tavo kno pavirius buvo apgaubtas kontrvalgybini veiksm apsauginiu ydu ir gynybiniu lauku." Pasak Nagato be jokio paraudimo ar drovjimosi. Kita vertus, abejomis rankomis usidengusi burn, Asahina-san (vyresnioji) atrod gantinai nustebusi. Pasiirjau savo rie, kuriame jauiau keist nutirpim. Ant jo buvo dvi vampyro kandimo ymes primenanios skyluts, kurios dar man beirint dingo be pdsako. Taip, kaip Asahinai-san kuriant film, man kn buvo leista ypatingj Nagato nanomain.

"Tu taip pat." Baimindamasi Nagato, Asahina-san taip pat droviai ities drebani rank. "...Jau senokai man to nedarei. Tuo metu a tau sukliau itiek rpesi..." "Man tai pirmas kartas." "A, t-tiesa, pamirau......" Stipriai umerkusi akis, keliautoja laiku prim ateivs buin ant rieo, paslaptingj nanomain suleidimui trukus trumpiau nei man, ir galiausiai baigus, ji sausai atkosjo. "K gi, keliaukime, Kjonai-kun. Nuo dabar prasids tikrasis darbas." Labai tikiuosi, is apilimas ir taip jau baisiai ilgas buvo. Nors tai djau begal pastang, nenoriu to kada nors daugiau daryti. "Dkui." Stengdamasis ilikti kaip galima ramesne iraika, padkojau bto eimininkei. Tylos siknijimu buvusi Nagato nieko neatsak. Jos iraikoje nesijaut jokios savimons. Vis dlto, neinau kodl, taiau stovinios Nagato siluetas man atrod nepaprastai vienias. Juk taip ir buvo, kaip kad ir anksiau buvau pamans? "Iki pasimatymo, Nagato. Btinai lauk, kol a ir Haruhi pasirodysime Literatros klubo kambaryje." Tarytum lls, kuriai buvo kvpta gyvyb, judesiu, ateivi sukurta organin gyvybs forma linkteljo galv. "Lauksiu." is tylus balsas privert suprasti apie neprasto lidesio buvim mano irdyje. Vis dlto, apie io nulidimo prieasties iekojim teko umirti greiiau nei apie ugesintos cigarets dm, Asahinai-san (vyresniajai) pasakius: "Kad ivengtumei laikligs," Ji tvirtai pam mane u pei. "Umerk akis." Padariau kaip lieptas. Prieais save jutau stovini Asahin-san, laikiusi mano rankas. "Kjonai-kun..." Jos velnus nabdesys skambjo nepaprastai maloniai. Nejaugi ji ketina mane pabuiuoti? "Pradkim."

Praau, praau, kiek tik tau irdis geidia, kuo aistringiau, tuo geriau. Ir man apie tai begalvojant... Mane apm dramatikas svaigulys. Laimei, kad usimerkiau. Nors net jei nebiau, man vis tiek bt utem akyse. Tai buvo lyg vaiavimas amerikietikais kalneliais be apsaug. Darsi nebeaiku, ar kraujas buvo traukiamas man i kno, ar jis tekjo man smegenis. Toliau sklandant nesvarumo bsenoje, net usimerkus atrod, kad man sukasi akyse. Nepraradau smons vien tiek dl ilumos, sklidusios i Asahinos-san (vyresniosios) rank. Kiek gi minui a taip prabuvau? O gal valand? Netekau bet kokios laiko ir erdvs nuovokos. A daugiau nebeiksiu. Mane pykina, Asahina-san... Man jau be jokio taktikumo bandant uiuopti k nors, k biau galjs nusivemti... "Em... Mes atvykome." Man i po koj prapuols tvirtos ems jausmas buvo vl sugrs. Pro kojines jutau sklindant ems alt. Tuo pat metu sugro ir kn veikusi ems trauka. Pykinimo jausmas inyko lyg jo nei nebt buv. "Jau gali atsimerkti. Kaip gerai, mes Nagato-san nurodytoje vietoje... ir laike." Pasiirjau virun. Naktiniame danguje spindjo iemos meto vaigdynai, o dl varesnio oro jie matsi kur kas geriau nei vasar. Pasuks galv i karto atpainau vir gyvenamj nam kyant iaurs gimnazijos pastato stog. Apsivalgiau aplink, bandydamas isiaikinti, kur dabar buvau. Nors buvau apgaubtas nakties tamsa, dl to nebuvo jokios abejons. A ia buvau vos prie kelias valandas. Prisiminiau viet, kurioje drauge buvau su kasyte susiriusia Haruhi ir fizinio lavinimo aprang vilkiniu Koizumiu. Tai buvo ta pati vieta, kurioje Haruhi ir Koizumis persireng. Turbt... sutapimas. K gi, koks dabar laikas? Pasiirjusi savo laikrod, Asahina-san (vyresnioji) atsak: "Dabar gruodio 18-oji, atuoniolika po keturi ryto. Po madaug penki minui bus pakeistas pasaulis." Nuo tada, kai 20-j paspaudiau "Enter" ir nukeliavau trejus metus praeit, 18-oji bt prie dvi dienas. T dien pabudau visai nenutuokdamas apie tai, kas nutiko, ir kaip visada nujs mokykl, puoliau visik panik, ivyds, kad iaurs gimnazija buvo neatpastamai pasikeitusi. Vietoj pradingusios Haruhi, atsirado turjusi nebeegzistuoti Asakura, bei mans nebepainojusi Asahinasan ir paprastu mogumi tapusi Nagato. Viskas prasidjo ia. Viskam prasidedant dabartinis a esu netoliese, kad galiau neleisti viskam prasidti. Dl ios prieasties dabar a ia esu. Man bepasineriant gilius apmstymus...

"A, pamirau pasiimti batus." Suglumusiai sumurmjo Asahina-san (vyresnioji). Juk keliavome neavdami bat, tiesiai i svetains. Kaip ir buvo galima tiktis i ms isiblakls Asahinos-san, net laiko tkm bejg j pakeisti. "Tikiuosi, kad Nagato-san man juos pasaugos." Jos sunerim odiai man paiam leido bent trumpam atsipalaiduoti. Manau, jiems nieko nenutiks. Ji juk trejus metus isaugojo tanzaku, todl bat tikrai turt neimesti. Tereiks tik pas j nueiti ir paprayti jos patikrint spintel...... Lengvabdikai apie tai begalvojant, staiga man per kn lyg elektros srov perbgo iurpas. Kadangi i vasaros vl buvau peroks iem, jau nekalbant, kad stovjau sau basas, buvo nepaprastai alta. Tuojau pamaniau apsivilkti rankoje laikyt mokyklin vark, kai pastebjau apglbusi save rankomis ir susigusi Asahin-san (vyresnij). Na, tokioje emoje temperatroje vilkint tik bliuskut ir mini sijon, turt bti siaubingai alta. "Praau, apsivilk." Apgaubiau jos virpanius peius savo apsiaustu. Net pats didiavausi savo riteriku poelgiu. "A, ai. Atsipraau." Nereikia atsiprainti, tai niekis. Jei prie trejus metus nebtumei mans laukusi, a niekaip nebiau iki ia nusikapanojs. Vien u tai galiau dl tavs ia plikai isirengti. "Chi." Asahina-san (vyresnioji) ypteljo pusei liaudies kojas pakertania, nepakartojamo avesio ir mielumo derinio ypsena, taiau tuoj pat vl surimtjo. "Jau netrukus." Galbt ir gerai, kad pamirome batus, nes eidami nebesuklinjome nei garso. Nors nepaisant to, a ir Asahina-san (vyresnioji) vis tiek pro iaurs gimnazijos vartus tipenome net ugniau kvap. Sustojome u kampo ir lyg mediotojai persekiojantys savo grob, iki tik galvas velgme prieais tamsoje paskendus keli. Aplink nebuvo daug gatvs ibint, o prieais vartus stovjo vos vienas. Tik ta vieta buvo blankiai apviesta. Nors viesa ir nebuvo labai ryki, jos pakako, kad bt galima irti, ar kas nors ten buvo. "Ateina......" Asahina-san (vyresnioji) man ant peties padjo savo ilt rank, o prie ausies jauiau jos sitempus, taiau sald alsavim. Paprastai tai akimirksniu bt mane apkerj, taiau iuo metu itokia reakcija visikai buvo igaravusi man i galvos.

I nakties tamsos po gatvs ibinto viesa pasirod erdvlaikio keitja. iaurs gimnazijos uniforma. Asmuo, kur mums vardijo Nagato. "Ji" buvo atsakinga u ms pasaulio pakeitim, Komandos SOS nari iskyrim ir vis pavertim paprastais monmis. Palikdama tik mano prisiminimus, o vis kit prisiminimus ir istorij visikai pakeisdama. "Ji" jau rengsi tai daryti. Vis dlto, negaliu skubti. Turiu palaukti kol pabaigs, kaip kad patar Nagato. Privalau palaukti, kol "ji" pakeis pasaul, ir tik tada auti atkrimo program. Prieingu atveju, nebeegzistuos istorija, kurioje a aktyvavau avarinio ijimo program. Nors nevisai tai supratau, Nagato ir Asahina-san (vyresnioji) tai labai aikiai pabr. Jos dvi gi supranta kaip veikia ta laiko tkm. A juk visai nesuprantu. O kadangi niekaip ir nesuprasiu, geriau tiesiog laikysiuosi suprantanij nurodym. Ta Nagato niekada nemeluot, vislaik bdama ms pusje, su oria iraika savo veide...... Tvirtai sumiau Nagato man duot adatin autuv ir tyliai laukiau tos akimirkos. Ramiais ingsniais prijusi prie iaurs gimnazijos vart, "ji" sustojo, kad pasiirt tamsoje paskendus, apiurus mokyklos pastat. Padvelkus vjui suplazdeno jos uniformos sijonas. Regis, ms nepastebjo. Visa tai Nagato mums suleist nanomain apsauginio ydo ir gynybinio lauko dka. Netiktai, "ji" ities rank ir mosteljo ja tarytum bt pagriebusi u oro. Tai buvo keistai nenatralus gestas, tarytum ji bt buvusi kakieno valdoma, taiau buvo visikai aiku, kad taip i ties nebuvo. "Netiktina..." i nuostabos suriko Asahina-san (vyresnioji) "Koks galingas laiko drebjimas. Ji i tikrj turi itiek galios... Net matant sunku tuo patikti." Nors visk regjau pats savomis akimis, nepastebjau, kad kas nors bt pasikeit. Tiesiog toliau tssi naktis. Vis dlto, Asahina-san (vyresnioji) atrod pajutusi, kaip kakokiu tai bdu k tik vyko pasaulio istorijos pasikeitimas. Ji juk keliautoja laiku, nieko ia keisto, jeigu galjo. Asahina-san tvirtai prie mans prisiglaud. Juk i tikrj turjome bti traukti "jos" pasaulio pakeitim, taiau Nagato kandimo dka galjome to ivengti. Nagato ir Asahina-san (vyresnioji). Be j dviej garantuotai praiau. Judjau teisinga linkme, nes sekantis ingsnis turjo bti paskutinis veiksmas, sprendiant i situacij. Tiesiog negaljau susimauti paskutin akimirk. Ugniauiau kvap, pamats, kad "ji" nuleido rank ir staiga link ms pasisuko. Pirma pamaniau, kad ji pastebjo, jog mes ia slepiams, nors ji tik sunerimusiai valgsi aplink. "Viskas gerai, ji ms nepastebjo. Vos prie akimirk ji atgim. Erdvlaikio drebjimas... pasaulio pakeitimas baigtas. Kjonai-kun, dabar eil mums." Tvirtumo ir rimtumo kupinas Asahinos-san (vyresniosios) balsas man buvo kaip enklas.

Inirau i tamsos ir miau palengva eiti link mokyklos vart. Nebuvo ko skubti. "Ji" juk nesiruo niekur bgti. Kaip ir reikjo tiktis, toliau stovdama prieais mokyklos vartus, "ji" atpaino gatvs ibint viesoje pasirodius mane. Vienintelis pasikeitimas buvo jos iraika. Ivyds t nuostab jos veide, kakodl staiga pasijutau melancholikai. "Ei." Beeidamas prie jos kteljau lyg seniai nematytai draugei. "ia a. Vl susitikom." Jau i Asahinos-san (vyresniosios) kalbsenos galjau tai miglotai nujausti. Kas gi dar be Haruhi i man pastam moni galt priversti j jaustis itaip nejaukiai? Pagalvok. Po 18-osios, visos Komandos SOS nari keistj paslapi biografijos pradingsta. Vis dlto, charakteriai ilieka. Iskyrus j vienintel, rodiusi iki tol neregtas iraikas ir elges. Nakties tamsoje ia stovjo iaurs gimnazijos uniform vilkinti, smulkut pasimetusi figra. i nebeinanio, kaip gi ia atsidr, ir besivalganio lyg per miegus vaikiojanio ir k tik pabudusio moguio figra... "Nagato," Tariau jai. "Visa tai buvo tavo darbas, tiesa?" Tai buvo ta akinius mvjusi Nagato. Po 18-osios vienintele likusia Literatros klubo kambario valdytoja tapusi Nagato Juki. Nebe kokia ateiv ar dar velniai ino kas, o tik drovi, knygas mgstanti mergina. i akiniuotoji Nagato dabar atrod net dar labiau nustebusi, negaldama suprasti, kas ia dedasi. "...Kodl, ia, tu?" "Tavs galiu paklausti to paties, ar pati inai, kodl ia esi?" "...jau pasivaikioti." Tyliu balsu atsak Nagato. Ant mane plaiai atmerktomis akimis irjusios merginos veido kabojusiuose akiniuose atsispindjo gatvs ibint viesa. j irdamas miau galvoti. Ne, viskas ne taip, Nagato. i mergina pavargo. Nuo t nuolatini Haruhi ugaid, mans gelbjimo, ir turbt dar kur nors paslapia nuo ms daromo darbo... Nuovargis nuo t visokiausi dalyk galiausiai susikaup. Man prie tai bnant Nagato bute, tai k Nagato prie trejus metus man pasak:

"Klaidingi duomenys, susikaup mano atminties duomen bazje, sukels suvokimo bug', tapsiant anomalaus elgesio prieastimi. Tai prognozuotinas ir neivengiamas reikinys. Gruodio 18-j po trej met a neabejotinai perkursiu pasaul." Po to ramiai pridr: "Prie tai neesama joki atsakomj priemoni, kadangi man nra inoma klaidos kilm." O a inau. Kas gi sukl anomal elges, kurio netgi pati Nagato negali suprasti? Kas gi buvo tie susikaup klaidingi duomenys? Tai vienas t elementari dalyk. Net nuo programos rib nukrypti negaliniam dirbtiniam intelektui ar toki mikroschem net neturiniam robotui, laikui bgant bdinga atsirasti tam tikriems dsningumams. Tu to nesupranti, taiau a suprantu. Haruhi turbt irgi. Toliau kruopiai stebjau Nagato suglumusi iraik. Trapioji Literatros klubo nar dabar atrod net dar labiau nejaukiai. Regdamas jos bejgikum, mintyse itariau: ...inai, Nagato, mes tai vadiname emocijomis. Kadangi buvo sukurta apatika, jos reakcija savaime buvo nepalyginamai stipresn. Tikriausiai kartais ji norjo imti verkti, nirti ir tiesiog suukti "Nebegaliu daugiau tavs pakst!". Ne, net jei taip negalvojo, turjo galvoti. Mes turjome jai lesti. Dl to kaltas ir a. A pratau be perstojo ukrauti vis nat ant Nagato pei. Pamaniau sau, kad jeigu tik Nagato viskuo pasirpins, galsiu sau kaip koks durnelis nustot galvoti. A didesnis kvailys net u Haruhi. Neturiu jokios teiss kam nors priekaitauti. Kol gal gale, Nagato j tai prived prie minties pakeisti pasaul. Bug'as? Klaida? Kur gi ne. Nieko panaaus. Tai buvo Nagato trokimas. Ji troko itokio normalaus pasaulio. Palikdama tik mano prisiminimus, o vis kit, skaitant ir save, pakeisdama. Atsakymas pastarsias kelias dienas mane kamavus klausim dabar galiausiai buvo aikus. Kodl gi a vienintelis buvau liks nepaveiktas? Atsakymas paprastas. Ji norjo, kad nusprsiau a. Ar pakeistasis pasaulis geresnis? Ar ankstesnysis pasaulis geresnis? Scenarij rinktis man. "Po velni." Koks dar suknistas pasirinkimas?

Jei i tikrj biau tenorjs tik Komandos SOS, biau galjs apsieiti ir be rizikavimo atkurti pasaul. Nors Haruhi ir Koizumis moksi kitoj vietoj, tai juk visai menka problema. Paprasiausiai galtume tai laikyti savo popamokiniu usimimu. is paslaptingasis klubas galt tiesiog toliau laistytis ms prastoje kavinje. Ten, kaip ir visada, Haruhi prisigalvot visokiausi durnysi, Koizumis sau sdt isiieps, Asahina-san atrodyt baisiausiai pasimetusi, tuo tarpu a su pagieinga iraika veide tiesiog traukiau akis kur nors alin tai toks reginys msteljo man galvoje. Galiausiai ir Nagato, net bdama tokiu jautriu charakteriu, vis tiek ten bt, patyliukais skaitydama knyg. O vis dlto... Tai nebt mano painota Komanda SOS. Nagato ne ateiv, Asahina-san nebe keliautoja laiku, Koizumis tiesiog paprastas mogus, o Haruhi be joki netiktin gali. Tiesiog paprasta ger draugeli kompanija. Ar tai nra nuostabu? Ar tai nra net dar geriau? K gi a apie tai galvojau? K gi a maniau apie t begal Haruhi sukelt beprotik nutikim? Velniop vis tai. Raminkis tu pagaliau. Visai idurnjai? Tu man jau kyrjai. "........." Mano ird pervr skausmas. A buvau eilinis pilietis, prie savo vali painiojamas daugyb varginani situacij, paprastas moksleivis, kuris nenoriai kamavosi, kad ipildyt Haruhi nepagrstus reikalavimus. Tai turjo bti mano vaidmuo. Taigi, a. Taip, tu. A turiu sau klausim. Todl malonk atidiai klausytis. O po to atsakyk. Isisukinti nuo klausimo draudiama. Pakaks "Yes" arba "No". Aiku? tai ir klausimas: Ar nemanai, kad toks nekasdienikas mokyklinis gyvenimas yra linksmas? Atsakyk, a. Gerai pagalvok. Tai kaip? Kodl gi tau nepasidalinus savo mintimis? Nagi, paklausom. Bti Haruhi gainiojamam ratais, bti upultam ateivi, i keliautoj laiku igirsti keist taukal, i esper igirsti dar daugiau keist taukal, bti kalintam Udarojoje Erdvje, ivysti siautjanius avatarus, turti kalbant katin, be aikios prieasties keliauti laiku, ir vis svarbiausiai privalti laikytis grietos taisykls, vis tai laikyti paslaptyje nuo Haruhi, kad vienintel nieko neinodama paslaptingj nutikim beiekanioji Komandos SOS komandos vad toliau bt sau laiminga, visikai nenutuokianti, jog i tikrj tai ji yra kalta dl visos ios didiuls betvarks. Ar manai, kad toks pasaulis yra domus?

O gal, kad tai nervus danti, iki gyvo kaulo kyrjusi kvailyst, su kuria nebenori turti nieko bendra? Cha! Argi tai ne tiesa? Trumpai tariant, a galvoju tai taip: Tas pasaulis visai nedomus. Ar ne taip? Juk taip ir yra? Tu manai, jog Haruhi uknisa, o visa, kas su ja susij, varo tik lides. tai todl visa tai tau ir neatrodo domu. Nesakyk, kad taip nra. Juk akivaizdu. O vis dlto, i tikrj tau buvo linksma. Kadangi itaip tau domiau. Klausi, kodl a tai inau? Tuomet galiu tave apviesti: Juk tu paspaudei "Enter" klavi, ar ne? Avarinio ijimo programa. rankis, kur tau paliko Nagato. Ready? t klausim tu atsakei "Yes". Ar ne tiesa? Ms Nagato-sama turjo itiek vargti, kad tau sukurt stabil pasaul, o tu vis tai atstmei. Kai tik baland sutikai Suzumij Haruhi, tu kaip mat pripainai t prakeikt kvailysi kupin pasaul. Tu norjai sugrti t beprotybs pasaul, kuriame po mokykl lyg niekur nieko slankioja ateiviai, keliautojai laiku ir esperai. Na kodl? Juk tai tu be perstojo verkleni? Juk tai tu nuolatos dejuoji dl savo kani? Tokiu atveju juk tau geriau reikjo tiesiog nekreipt t avarinio ijimo program? Pasirinks pasilikti, Haruhi, Asahin-san, Koizum ir Nagato painotum kaip paprastus mokyklos draugus, ir kaip visada Haruhi jums vadovaujant, galtumei sau laimingai gyventi. Kadangi Haruhi nebeturt joki gali, nebereikt kvarinti galvos dl koki nors kasdienyb gadinani nutikim. Tame pasaulyje Haruhi bt tiesiog paprasta mergiote, mgstania visiems nurodinti, Asahina-san joki ypating keliautojos laiku bruo neturinia, avinga moe veikja, Koizumis eiliniu gimnazistu, nebepriklausaniu jokioms tartinoms grupuotms, ir galiausiai Nagato bt drovia, knygas mgstania mergina, neturinia vykdyti joki keist misij, neturinia naudoti joki keist gali, neturinia kak stebti ar tok kak-san ginti. Na taip, ji toliau likt neiraikinga, taiau vis tiek nusijuokt i nevykusi juokeli, o po to nejaukiai paraust. O laikui bgant, po truput atvert ird. Ji juk galjo tapti tokiu moguiu. Tu isiadjai itokio ramaus gyvenimo. Na kodl gi? Klausiu dar syk. Dabar jau paskutin. monikai atsakyk.

Ar a manau, kad dl Betvarks Deivs Haruhi ir jos sukelt komarik nutikim man buvo linksma? Atsakyk! "inoma, kad buvo." Atsakau a. "Juk ir taip aiku, kad linksma. Neklausk toki akivaizdi dalyk." Jeigu kas nors to paklaustas i tikrj atsakyt, jog jam tai neatrodo domu, tada tas mogus pats tikriausias kvailys. Turintis trisdeimt kart maiau nuovokos nei Haruhi. Juk ia yra ateivi, keliautoj laiku ir esper! Vos vieno visai pakakt, o ia aplink laksto net trys doms veikjai! O kadangi ia kaip priedas yra ir Haruhi, ilst ir dar daugiau "mistery power"! Man tai tiesiog negali bti nedomu. Tokiam, kuris dar drst tokioj situacijoj reikti nepasitenkinim, ikart atspardyiau subin. "tai kaip." Tariau. Bt galima sakyti, kad galiausiai atsivriau. "Vis tik man labiau patinka ankstesnis pasaulis. is man tiesiog netinka. Atleisk, Nagato. Man patinka ne dabartin, o ankstesnioji tu. Be to, tu geriau atrodai be akini." i Nagato atsisuko ir pasiirjo mane taria iraika. "Apie k tu kalbi...?" Mano pastama Nagato Juki jokiu bdu nepasakyt kak panaaus. Ji nieko neinojo apie tas tris dienas, nuo to ryto, kai pastebjau keistenybes, iki dabar. Savaime suprantama. Juk i Nagato vos prie akimirk atgim, ji dar net nebuvo mans sutikusi. Ji net neturjo prisiminim apie tai, kokia apstulbusia iraika ji irjo mane, kai a tada siveriau Literatros klub. ios Nagato atmintyje buvo tik tas perdirbtas bibliotekos prisiminimas. Be jo, vieninteliai ms bendri prisiminimai tik apie tai, kas vyksta iuo metu. Pasak Koizumio, tada, kai a ir Haruhi vieni buvome kalinti toje pilkoje Udarojoje Erdvje, Haruhi band sukurti nauj pasaul. Nagato tikriausiai pasinaudojo ta galia. Kakaip ji perm ar pasisavino t gali, kad sukurt pasaul. Baisiai jau patogi ta galia. Juk visi yra kada nors pagalvoj, kad nort galti visk pradti i naujo ar savo naudai pakeisti pai tikrov. Vis dlto, paprastai juk tai nemanoma. Bet juk taip ir geriau. A nenoriu visk pradti nuo nulio. tai todl drauge su Haruhi a ir sugrau i Udarosios Erdvs.

Tuo tarpu kart tiesiog ta begalin dievikoji galia neinia kaip i Haruhi atsidr pas Nagato. Vietoj Haruhi, kuri pasaul keit pasmonikai, savitvardos netekusi Nagato, kuri tai padar tyia. "Nagato." engiau ingsn link prieais mane stovjusios, smulkuts, sustingusios figros. Nagato toliau nejuddama irjo mane. "Nesvarbu, kiek turiau tai sakyti, mano atsakymas bus toks pat. Sugrink visk, kaip buvo anksiau. Sugrink save, kokia buvai anksiau. Vl k nors nuveikime klubo kambary. Tik paprayk ir a tau padsiu. Pastaruoju metu Haruhi juk taip jau nebesiautja. Neprivalai naudoti tos galios, kad prievarta visk pakeistumei. Juk viskas ir taip buvo gerai." U akini buvusiose akyse matsi baims atspalvis. "Kjonai-kun..." Asahina-san timpteljo man u rankovs ir pasak: "iai Nagato-san k nors sakyti beprasmika. Visgi, ji juk pakeit ir save. i Nagato-san nebeturi joki gali... Ji tiesiog paprasta mergina..." Staiga prisiminiau. Ilgaplauk Haruhi, vadinusi mane Donu. Joki dievyb ar dar kain k, o tiesiog paprast mergina, kuri net nesudvejojusi sibrov iaurs gimnazij. riniomis akimis prasiklausiusi mano pasakojimo apie Komand SOS ir kteljus "Skamba smagiai!" sau isiiepusi. Savja puikija ypsena besiypsojus Koizum, sakius, kad jam patinka toji Haruhi. Su keblia iraika veide mano sportin aprang vilkjus, gabj persiklus mokin. Kvietim stoti klub man brukusi, pas save but pasikvietusi, apie mane savo netikrame prisiminime pasakojusi, akiniuotj Nagato. Staiga panorau dar bent kart ivysti t jos aur primenani ypsen. A j daugiau niekada nebesutiksiu. Atvirai kalbant, negaliu sakyt, jog man visai nra apmaudu. Vis dlto, jie juk i ties netikri. Tai ne mano Haruhi, Koizumis, Nagato ir Asahina-san. Gaila, kad negaljau atsisveikinti, taiau a sugriu pas savo Haruhi, Koizum, Nagato ir Asahin-san. A nusprendiau. "Atleisk." Pamiau pistolet ir nukreipiau j. Pamats kaip Nagato knas akimirksniu sustingo, miau justi baisi kalt. Taiau iki ia nujus, dvejoti beprasmika. "Netrukus viskas vl bus taip, kaip buv. Vl drauge galsim visur keliauti. Pirma, per Kald vakarl pasimgausim ms trokiniu, o vliau vyksim vil kalnuose. kart tu galsi bti detektyve. Tikra Didingja Super Detektyve, kuri galt inarplioti bet koki byl, vos tik jai vykus. K manai? Juk tai..."

"Kjonai-kun! Saugokis......! Kjaa!!" Vos tik Asahina-san suklyk, kakas trenksi man nugar. Bum, stiprus smgis sudrebino mano kn ir kartu nuo gatvs ibinto atsiradus el. Su juo buvo susiliejs kakieno kito elis. K? Kas tai toks? "Neleisiu tau skriausti Nagato." Pasukau galv ir per pet pamaiau balt merginos veid. Asakura Rjouko. "K..." Negaljau itarti nei odio. Pajutau, kad man buvo smeigtas kakoks altas daiktas. Kakoks plokias daiktas giliai pervrs man kn. Toks siaubingai altas. Diskomfortas buvo baisesnis net u t draskant skausm. Kas ia dedasi? Kaip gi taip? Kodl ia buvo Asakura? "Chu chu." Nusiypsojusios ypsotis neturjusios kauks ypsena. Staigiu judesiu Asakura nuo mans atsitrauk, ipldama man one styrojus ilg, kruvin peil. Netekau pusiausvyros ir besisukdamas lyg vilkelis, kritau ant ems. Guliniam man prieais akis Nagato kojas apleido jgos ir ji susmuko ant keli. Jos lpos net tirtjo. "Asakura... -san?" Visur takydama mano krauj, tarytum pasisveikindama Asakura pamojavo savo veicariku armijos peiliu. "Teisingai, Nagato-san. ia kuo tikriausiai a. A paalinsiu visk, kas tau kels grsm. Dl to a ia ir esu." Asakura sukikeno. "Juk tu to ir norjai. Tiesa?" Melas. Nagato jokiu bdu to nenort. Ji ne tokia, kuri paprasiausiai imt ir udyt paukt vien u tai, kad jis iulba ne taip, kaip jai patinka. Tikrai ne. Nagato mus neprastai elgtis, ji atkr ir t nenormali Asakur. Ji tra tik Nagato elis... Vir mans pasirod blykus Asakuros elis. Jos galvai ustojus mnul, ikart pasidar tamsiau. "Pribaigsiu tave. Gali jau mirti. Tu verti Nagato-san kentti. Skauda? Ir turt. Gerai tuo pasimgauk, nes tai paskutinis jausmas, kur jausi savo gyvenime." Ji ltai usimojo peiliu, kurio smaigalys buvo nukreiptas man ird. A be paliovos kraujavau. Juk vien jau tai mirtina...? Vos smoningas, miglotai apie tai pagalvojau. Man blso tikrovs jausmas. Taigi, mogude Asakura, vadinasi, tai tokia tavo misija? Nagato Juki pastiprinimas...

Peilis m leistis emyn... Ir lyg viesos ybsnis i ono pasirod ranka. "!" Kakas sugrieb u peilio amen. Plika ranka. "Kas?!" Plika ranka...? Kakada jau esu mats toki scen... Man buvo pradj lietis akyse, todl nepajgiau irt kieno tai veidas. Nepakankamai viesu. Padidinkit kas nors apvietim. Gatvs ibinto viesa temd t veid. Trumpaplauk mergina... iaurs gimnazijos uniforma... Be akini... Tiek teiriu... Koizumi... Kur gi pasidjs tas u apvietim atsakingas mognas, kai jo taip reikia...? "A...?" Tylus aikteljimas su prikibusiu klaustuku pasigirdo i ant ems parkritusios Nagato. Jos akiniuose atsispindjo ibint viesa, todl negaljau irti jos iraikos. Baim, o gal nuostaba... "Kodl? Juk tu...? Kaip gi..." Suuko Asakura. Atrodo, ji tai sak peil sustabdiusiai merginai, taiau jos prieinink toliau tyljo ir nieko neatsak. alia savs miau girdti Asahinos-san bals. "Atleisk man, Kjonai-kun... A turjau inoti..." "Kjonai-kun! Kjonai... Ne! Tu negali!" Asahinos-san figr atrod sudvigubj. Viena buvo suaugusioji Asahina-san, o kita manoji vaikikoji Asahina-san. Abi apsipylusios aaromis purt mano kn. Asahinos-san, man juk skauda... ...Pala, kodl gi ia yra Asahina-san (jaunesnioji)? Dl vyresniosios Asahinos-san versijos viskas aiku. Drauge su ja a ia juk atkeliavau. Taiau i kur ia atsirado maoji Asahina-san? A, viskas aiku. Tai tiesiog grai vizija, prie pat mirt regimas prabgantis gyvenimas... Tai daug labiau gsdina u skausm ir jausm, kas man stipriai bga kraujas. aks, a mirsiu. Man skendjant apgailestavimuose, jog neparaiau testamento, pajutau, kad man vir galvos pasirod kakieno siluetas. Jis pakl t alia mans guljus Nagato sukurt suleidimo rank. Prabilo girdtas, taiau vis tiek neaiku kam priklauss balsas:

"Atleisk. Nors galjau, turjau tau nepadti. Bet nesijaudink. Man irgi skaudjo. Na, viskuo kitu mes kaip nors pasirpinsim. Ne, jau inom kaip. Tu irgi greitai suprasi. Dabar tiesiog miegok." K jis ten neka, ir kas ten toks neka, ir kaip ten kakuo kakaip pasirpinsit? Man prieais akis susimaiius pribaigiamos Asakuros, em rankomis besirmusios, akiniuotos Nagato Juki, dviej Asahin-san ir kitos mokyklos uniform vilkinios Haruhi vaizdams... A netekau smons.

[edit] etasis skyrius

yrkt, yrkt Mano aus pasiek kakoks tykus naresys. I tamsos palengva sugrus mano smonei, miau apdujusiai galvoti. Galbt visa tai tebuvo tik sapnas. Susapnavus kok nors iauriai dom sapn, tas nerealumo spdis trunka vos kokias penkias minutes. Nujus valytis dantis smulkmenos jau bna susiliejusios, o pusryiaujant igaruoja be pdsako, pasiliekant tik jausmui, kad tai buvo "iauriai domus sapnas". Daugyb kart esu tai patyrs. Nors yra buv ir taip, kad visai nedoms sapnai buvo tokie aikus, jog visam laikui siria galv. Gal tai tie tokie sapniki ne sapnai, panaiai kaip kad t nakt, kai drauge su Haruhi buvau kalintas Udarojoje Erdvje, nors ties sakant, tiesiog deduosi, kad tie atmintyje tnantys prisiminimai i tikrj ir nenutiko. Tai pirmoji mintis, kuri pramerkus akis man ov galv. Lubos buvo baltos. A nebuvau savo kambaryje. Neesant aiku rytas ar vakaras, permatoma oranin viesa buvo nudaiusi tokias pat baltas kaip ir lubos sienas. "O." Mano protui pamau pradedant giedrti, is balsas buvo toks raminantis lyg banyios varpai atsidavusiam tikiniajam. "Tu galiausiai pabudai? Buvai gana giliai migs." Pasukau galv, kad suinoiau to balso savinink. Jis sdjo ant kds alia mans ir peiliu lupo obuolius. yrkt, yrkt. Raudona obuolio odel palengva atsilupo ir nukaro emyn. "Pasakyiau labas rytas, taiau jau vakaras." Koizumis Icukis nusiypsojo savo ramia ypsena. Neilgai truks, Koizumis obuol nulupo ir padjo lkt, buvusi ant staliuko prie lovos. Po to i popierinio maielio isitrauk antr ir nusiypsojo man ta savo ypsena.

"Labai diugu, kad pabudai. Ties sakant, jau buvau visai nebeins k daryti. O... Atrodai gantinai sutriks, ar supranti, kas a toks?" "O tu pats ar inai, kas a toks?" "Tai keistas klausimas. inoma." Pakanka vien pasiirti jo drabuius, kad bt galima suprasti, kuris tai Koizumis. Jis vilkjo tamsiai mlyn sportin vark, o ne juod gakuran. Tai iaurs gimnazijos uniforma. Viena mano ranka buvo ikita i po antklods. Vir jos kabjo man prijungta laelin. j irdamas, paklausiau: "Kuri iandien diena?" Koizumis nutais tik jam bding nuostabos iraik. "Ar toks tavo pirmasis klausimas pabudus? I tavo odi atrodyt tarytum suvoktumei, kokioje situacijoje esi atsidrs. Kad atsakyiau tavo klausim, dabar gruodio dvideimt pirma, po penki popiet." "Dvideimt pirma..." "Taip, iandien buvo jau treia diena, kai buvai be smons." "Kokia ia vieta?" "Privati ligonin." Apsivalgiau aplink. A guljau lovoje, kakokiame pramatniame vienam mogui skirtame kambary. Buvau paguldytas asmenin palat. Nebiau pagalvojs, kad mano eima tokia turtinga. "Mano dds pastamas yra ios ligonins vadovas, todl tau buvo skirtas ypatingas gydymas tai tai kaip nutiko." O va taip visai ir nebuvo.

Koizumis velniai ypteljo, didiuliai Asahinos-san aar laai toliau krito ant grind, o Haruhi nusisuko alin, i pirmo vilgsnio atrodydama supykusi. "Taip. Papraiau, kad mums padt 'Organizacija'. Btumei galjs ia pigiai miegoti nors ir itisus metus. Vis dlto, man nepaprastai palengvja, kad pabudai vos po trej dien. Ne, pinigai ia tikrai niekuo dti. Mano virininkai norjo tiesiog nusukti man sprand, u tai kad bdamas drauge leidau kakam tokio nutikti. Reikjo net ratiko atsipraymo." Trys dienos prie dvideimt pirmj bt atuonioliktoji. Kain kas gi ten man nutiko t dien... A, jo, tiksliai, t dien a vos mirtinai nenukraujavau, todl mane ir atve ligonin... Ne, pala, kakas ia ne taip. Nedrsiai pasiirjau savo vilktus ligonins drabuius ir apsiiupinjau savo dein on. Ten nieko nebuvo. Nejutau nei skausmo, nei nieulio, tik kutenim. Per tris dienas toks sualojimas jokiais bdais neugyt. Nebent kas nors bt mane ulops. "Dl kokios prieasties a ia esu? Nes netekau smons?" "Tai visgi nepameni? Nereikia tiktis nemanomo. Juk gavai siaubing smg galv." Ranka apsigraibiau galv. ia irgi tebuvo tik plaukai. Nebuvo nei tvarsi ar kokio apsauginio tinklelio. "Na taip. Stebina tai, kad nepatyrei joki sualojim. Nebuvo jokio vidinio kraujavimo, o smegen funkcijose nerasta joki sutrikim. Terapeutas visai pasimet, nesuprasdamas, kas su tavimi blogai." Vis dlto, Koizumis po to pridr: "Bet juk mums teko ivysti kaip tu nugarmjai laiptais. O tai buvo tiktai neapsakomas nukritimas. Atvirai kalbant, mes tiesiog pamlynavome. Smgio sukeltas garsas buvo toks baisus, jog atrod, kad umigai visam laikui. Ar papasakoti apie tai, kas tada nutiko?" "Varyk."

Kaip paaikjo, beeinant i klub pastato, man paslydo koja ar nutiko dar velniai ino kas ir ant galvos nudardjs emyn tiesiog taip djau Tekt! grindis ant makauls ir labanaktis. Koizumio paaikinime tai skambjo tikinamiau. "Buvo siaubinga. Ikvietme greitj ir drauge nugabenome visikai nebereaguojant tave ligonin. Tai buvo pirmas kartas, kada maiau Suzumij-san toki iblykusi. A, Nagato-san buvo ta, kuri ikviet greitj. Jos savitvarda tave ir igelbjo." "O kaip reagavo Asahina-san?" Koizumis gteljo peiais. "Tikriausiai taip, kaip ir sivaizduoji. Ji tave sikibo ir verkdama be paliovos m aukti tavo vard." "Kelint valand visa tai nutiko? Ir prie kuri laipt?" Nesustodamas audiau klausimus. Juk kalbant apie atuonioliktj, kai pasikeit pasaulis, a jau pai pirmj dien puoliau panik. "To taip pat nepameni? Netrukus po vidurdienio. Komanda SOS buvo k tik ubaigusi savo susirinkim ir mes visi penki isiruome eiti apsipirkti." Apsipirkti? "Nejaugi net tai dingo tau i atminties? Tikrai turtum tai prisiminti, juk neapsimetinji, kad pamirai?" "Nu tik pasakok tu pagaliau." Koizumis velniai ypteljo. "Tos dienos susirinkimo tema buvo, em, Kald dien Suzumijos-san kaimynystje vyksiantis vaik vakarlis, kuriame ms Komanda SOS ketina atlikti savo kviestin pasirodym. itaip yra siekiama kuo efektingiau panaudoti Asahinos-san Kald Senels kostium. Tai bus ird glostanti vent, per kuri vaidindama Kald Senels vaidmen ji dalins vaikuiams dovanas. Vis tai sureng Suzumija-san." Kaip visada, dirba kas tik jai uplaukia. "Vis dlto, buvo ireikta mintis, jog bt netikrovika, jei Kald Senel bt viena. Taigi, Suzumija-san para scenarij, kuriame kas nors bt aprengtas elnio kostiumu, ant kurio jodama Asahina-san pasirodyt scenoje. Kas gi buvo tas laimingasis, kuris traukiant burtus gavo vaidmen? Ar jau atsimeni?" Nei biki. Tas, kuri gali atsiminti tai, ko atmintyje nra nei buv, yra pagarbos vertas melagis. Ir jam dert gydytis kitokioje ligoninje. Nors Koizumiui tai sakyti buvo beprasmika.

"Na, juo tapai tu. Galiausiai mums nusprendus patiems pasisiti elnio kostium, ketinome eiti miest nusipirkti btiniausi dalyk ir mums belipant laiptais tu ir nukritai." "Skamba kaip durnyst kakokia."` Tai igirds, Koizumis iek tiek surauk antakius. "Kadangi jai paiame gale, niekas nemat, kaip tu tada nukritai. I ms puss tai atrod taip," Koizumis tai pademonstravo tai savotiku pasirodymu, tyia leisdamas obuoliui iriedti jam i deins rankos ir tada sugaudamas kaire. "Tu tiesiog su trenksmu nuriedjai emyn. Visgi," Koizumis vl m lupti obuol. "Mums tuojau pat nuskubjus prie nebejudanio tavs, Suzumija-san pasak, jog pajuto, kad kakas buvo laipt viruje. Ji mat kaip u kampo akimirk supleveno uniformos sijonas ir tuoj pat pradingo. Man taip pat norjosi tai isiaikinti, taiau tuo metu klub pastate be ms daugiau nieko nebebuvo. Nagato-san taip pat tik pakraip galv. Tai lyg vaiduokl mergina. Tikjoms, jog tu galsi paliudyti, ar buvai kieno nors pastumtas, bet..." Nieko neatsimenu. Manau, iuo metu tai bt geriausias atsakymas. Tai paprastas nelaimingas atsitikimas, kur tiesiog sukliau per savo neatsargum. Tegul taip ir lieka. "Tu vienas atjai mane aplankyti?" adjau klaust, kur Haruhi, bet sustojau. Vis dlto, Koizumis vis tiek ypteljo. "Kodl gi prie tai itaip valgeisi? Kieno nors iekai? Nesijaudink. Mes paeiliui prie tavs budjome, kad tau pabudus, kas nors btinai alia tavs bt. Netrukus turt atvykti Asahina-san." Pastebjau, jog Koizumio iraika kakokia keista. Tarytum irt draug, kuris i tikrj patikjo balandio pirmosios melu, ir nebeinot k bepasakyt. Ko ia taip iri? "Na, tiesiog pagalvojau, kad tau pavydiu. Galima bt tai vadinti pavydu." Tai ne kakas, k bt galima sakyti mano situacijoje esaniam mogui. "Mes, komandos nariai, budjome paeiliui, taiau komandos vads sitikinimu, jos darbas yra pasirpinti savo nariais." Skrupulingai nulups obuol, Koizumis i jo ipjaustinjo zuik ir padjo ant stalo buvusios lkts. "Suzumija-san ia buvo nuolat. Visas tris dienas, nuolatos." Man pirtu buvo parodyta kryptis. U lovos, kitoje pusje nuo Koizumio. Ant grind. "..." tai ir ji. silindusi miegmai ten miegojo Haruhi, i lp nutaisiusi [hiraganos "h"] form.

"Mes jaudinoms dl tavs. Tiek a, tiek ji." Jo prislgtas tonas skambjo lyg i kokios muilo operos. "Ypa turint galvoje tai, kokia sielvartaujanti atrod Suzumija-san... Ne, apie galsime pasikalbti ir kit kart. Visgi, juk yra is bei tas, k privalai padaryti pirmiau, tiesa?" Ko visiems taip patinka man nurodinti? Asahina-san (vyresnioji), dabar dar ir Koizumis... Taiau ugniauiu savyje t tsukkomi. Juk tai taip nesvarbu, kaip ir tai, kad kakam vis tik reiks suvalgyti tuos Koizumio pripjaustytus obuolius. "Nu jo." pasakiau a. Nupiet k nors jai ant veido... inoma ne. Tai irgi galima atidti kitam kartui. Juk nuo iol tam bus begal prog. Atsisdau ant lovos ir itiesiau rank, kad pirtais galiau paliesti jos piktai atrodius miegant veid. Jos plaukai kasytei nepakankamai ilgi. Mano akyse savaime pasirod nostalgija. Tarytum bt sieid, jos tamss plaukai sukrutjo.

Haruhi pabudo.

"......amm?" Kak neaikiai suniurnjusi, Haruhi iaip ne taip atmerk akis ir vos tik suprato, kas jai naib skruost... "a?!" Panau, jog ji pamiro, kad buvo miegmaiyje. Pabandiusi ikart paokti lyg aislin spyruokl, patyr tragik neskm, todl aplink raitsi ir vartsi lyg koks sprindinis vikras, kol vargais negalais isikapsiusi, msi aplink baksnodama smiliumi mane keikti. "Bliamba, Kjonai! I anksto spk, jei ketini man adint! A juk turiu tinkamai pasiruot!" Na ir nusinekjai. Vis dlto, toks jos kavimas dabar man pats geriausias vaistas. "Haruhi." "Ko?" "Nusivalyk seiles." Timpiojant jos lpoms ir antakiams, Haruhi paskubomis nusiluost burn, o po to besiiupindama veid smeig mane vilgsniu.

"Tu, juk nieko nenupieei man ant veido?" Nu, norjau. "Chmp. Na, ar neadi dar kai k pasakyti?" Atsakiau laukt klausim: "Atrodo, priveriau jus nerimauti. Atsipraau." "T-Tai gerai, jei tik supranti. iaip ar taip, juk tai vads pareiga rpintis dl savo komandos nari!"` Besiklausant Haruhi malonaus ausiai bambjimo, pasigirdo tylus beldimas duris. Koizumis vitriai atsistojo ir atidar stumiamsias duris. Ten stovjusiai treiajai lankytojai mane pamaius: "A. Aa, aaa...." Ji aikteljo pasimetusiu balsu, toliau su vaza rankose tebestovdama tarpduryje. Puri plauk, stebuklingo avesio vaikiko veido, smulkut, taiau ne k maiau kerinti iaurs gimnazijos antramet. "O... Asahina-san, sveika." Gal reikjo pasakyti seniai nesimatme, bet juk dabartiniam man tai visai nebeaiku. "Unkia..." I Asahinos-san aki laais pasipyl aaros. "Kaip diaugiuosi... Kaip a diaugiuosi..." Labai trokau j taip kaip t prajus kart apkabinti ir k gili inoti, galbt Asahina-san galvojo apie t pat, visai pamirusi padti vaz, toliau nepaliaujamai verkdama. "Na kam gi taip? Jis juk tik biki susitrenk galv ir nualpo. A tai vislaik inojau. Tas Kjonas negalt nepabust." Pasak kakaip tai temptu balsu, mane net neirjusi Haruhi. "Juk a tai nusprendiau. Komanda SOS dirba kasdien, itisus metus. Absoliuiai visi privalo dalyvauti. Neadu priimti toki apgailtin pasiteisinim, kaip galvos susitrenkimas ar patirta koma. Aiku? Kjonai, trys pravaiktos dienos tau brangiai kainuos. U tai bus bausm, bausm! Ir dar delspinigiai!" Koizumis velniai ypteljo, didiuliai Asahinos-san aar laai toliau krito ant grind, o Haruhi nusisuko alin, i pirmo vilgsnio atrodydama supykusi. Vis tai stebdamas, linkteljau ir gteljau peiais.

"Supratau. Kiek, skaitant delspinigius, a turiau sumokti?" Haruhi mane paspoksojo ir nusiypsojo taip, lyg nei nebt buvusi supykusi. Na ji ir lengvabdika. ia pat vietoje buvau nuteistas tris dienas visus vaiinti kavinje, todl regis, jog man net nereiks keisti savo kasdienybs. "Ir dar," Nejaugi bus daugiau? "Nu, nes mokestis u rpinimsi yra visai kitas reikalas. Btent, Kjonai. Per ms Kald vakarl apsirengs elnio kostiumu tursi surengti pasirodym. Ir tursi tai daryti tol, kol mes visi pradsim raitytis i juoko! Jei bus nuobodu, nuspirsiu tave kit dimensij! Tuo paiu galsi pasirodyti ir per vaik vakarl. Gerai, ane?" Lyg nuo prizms tviskant jos akims, Haruhi vl bed mane pirtu. Pabudimas buvo savaime geras dalykas, taiau ligonin man i karto nebuvo galima palikti. Apklausintas atskubjusio terapeuto, buvau nutemptas laboratorij ir kitas visokiausius aparatus. Jie buvo tiek sismarkav, jog net kilo spdis, kad jie bando i mans padaryti kiborg, nors asmenikai vos nepadvsiau i nuobodulio. Papildomai ia turjau praleisti dar par, kad jie galt toliau stebti mano bkl ir atlikti vairi tyrim, todl inakt man vl teks miegoti ligonins palatoje. Nors ir sakau vl, i tikrj iandien man juk buvo pirmoji diena, o kadangi mans niekada nra buv paguld ligonin, tai gali bti visai puiki proga. Prie pat ieinant Haruhi, Koizumiui ir Asahinai-san, mans aplankyti atjo manoji motu ir sesuo. Su jomis kalbdama, Haruhi atrod labai mandagi, o tai, kad ji gali turti tiek savitvardos, mane gana nustebino. Bebnant sesers ir motinos draugijoje, mano smegenyse sukosi vairios mintys. Kaip bt buv, jei viskas bt lik kaip tada? Nagato, Asahina-san ir Koizumis bt tiesiog paprasti mons, be joki beprotik tapatybi. Nagato bt nekalbia, knygas mgstania Literatros klubo nare, Asahina-san bt auktum glel primenania auktesns klass mokine, Koizumis bt paprasiausiu kitoje mokykloje besimokaniu persiklusiu mokiniu. O galiausiai Haruhi bt truput savito charakterio gimnaziste. Juk pasakojimas bt galjs prasidti ir nuo ten. Nebereikt kaip nors bandyti suvokti tikrovs, rpintis dl vykusi pasaulio pasikeitim. Tiesiog su ta isikraipiusia kasdienybe nieko bendra nebeturjs pasakojimas. Esu tikras, jog ten a nebeturiau jokio vaidmens. Galiau sau ramiai leisti mokyklin gyvenim, o po to ramiai baigti mokykl. Kur a biau laimingesnis? Manau, jau inau.

Man btent "dabartyje" buvo linksma. Prieingu atveju, ar visas tas rizikavimas gyvybe nebt bergdias? tai ir klausimas. K gi js rinktumts? Atsakymas turt bti akivaizdus. O gal tik man vienam taip atrodo? Mano eimai galiausiai ijus, o ligoninje atjus laikui gesinti viesas, a tiesiog spoksojau lubas. Kadangi neturjau k daugiau daryti, umerkiau akis ir pasinriau tams. Tos trys pastarosios dienos. Tas tris dienas io pasaulio a praleido miegodamas, ar bent jau taip man sak. Tokiu atveju... is pasaulis taip pat privaljo bti pakeistas. is pasaulis buvo pakeistas dukart. Kitaip tariant, kad bt atkurtas tos Nagato pakeistas pasaulis, jis turjo bti dar kart pakeistas. O kas tada padar t antrj pakeitim? Tai negaljo bti Haruhi. Per tas tris dienas ji nebeturjo toki gali, o io pasaulio Haruhi apie pasaulio pakeitim net nenutuok. Tuomet, kas gi? Sugebti akimirksniu plika ranka sustabdyti Asakuros peil bt galjusi Tik Nagato. Visgi, prie prarasdamas smon a juk maiau dvi Asahinas-san. Be suaugusiosios ten buvo manoji Asahina-san. iame pasaulyje esanti, mano puikiai pastama, i ateities atkeliavusi avingoji mergina i auktesns klass. Be to, ten buvo dar vienas mogus, kurio balsas taip pat atrod svarbus. Paioje pabaigoje man prabils, kakur labai girdtas balsas. Pasistengiau prisiminti kam jis priklaus ir greitai tapo aiku, kad visai nereikjo stengtis. Tai buvo mano balsas. "Aiku, tai tai kaip buvo." Kitaip tariant... A tursiu dar kart sugrti t laik. t ankstyv gruodio atuonioliktosios ryt, drauge su io laikmeio Asahina-san ir Nagato. Tik tada pasauliui bus sugrinta dabartin bsena.

Asahinos-san uduotis bus atgabent mane ir Nagato t laikmet. Nagato uduotis bus itaisyti tas tris kvaiteljusias dienas ir t nebesivaldiusi save. Nors neinau, ar ji vl pasinaudos tomis Haruhi ar Integruotos Informacijos Mini Esybs galiomis. A irgi turiu uduot. Na, juk visgi turiu? Tuo metu a girdjau savo bals. Dl to, kad girdjau, dabar egzistuoju dabartinis a. Tam, kad a likiau a, a savo praeities a turiu pasakyti iuos odius: "Atleisk. Nors galjau, turjau tau nepadti. Bet nesijaudink. Man irgi skaudjo. Na, viskuo kitu mes kaip nors pasirpinsim. Ne, jau inom kaip. Tu irgi greitai suprasi. Dabar tiesiog miegok." Kartodamas stengiausi juos siminti. Regis, taip turt ir bti. Nors negaliu garantuoti, kad viskas atitinka odis odin, esm turt madaug sutapti. Vietoj peiliu nusmeigtojo mans, suleidimo rankio panaudojimas taip pat buvo perleistas dabartinio mans rankas. Supratau ir prieast, dl kurios negaljau bti igelbtas nuo beprots Asakuros upuolimo. Sprendiant i to ateities a balso, tuo metu jis visai neatrod, kad bt lkte ten atskubjs, todl tikriausiai i anksto buvo pasislps kur nors netoliese. Drauge su Asahina-san ir Nagato, laukdami tobulos akimirkos pasirodyti. Nei per anksti, nei per vlai. A privalau bti Asakuros nudurtas, kadangi tuometiniam a tai neabejotinai vyks dalykas. Arba kaip pasakyt Asahina-san: "Tai i anksto nulemtas vykis." Nors jau buvo vlyva naktis, toliau neketinau miegoti. A laukiau. Ko gi a laukiau? Argi tai ne akivaizdu? Tos, kuri i ia turjusi ateiti dar nebuvo atjusi. Tos, apie kuri vien pamanyti, jog ji neateis, bt visika nesmon. Man guljus lovoje ir toliau spoksojus lubas, prie vidurnakt mano kantryb atsipirko. Lankymo valandos buvo jau seniai pasibaigusios. Palatos durys ltai atsidar ir koridoriaus viesoje ant grind pasirod maa figra. Tai buvo mano paskutinis iandieninis lankytojas jreivs uniform vilkjusi Nagato Juki. Nagato kaip visada neiraikingai pasak: "U visk atsakinga esu a." Girddamas raminaniai monotonik bals, pasijutau lyg biau beprotikai jo isiilgs. "iuo metu yra svarstoma mano bausm." Pakliau galv ir paklausiau: "Kieno svarstoma?"

"Integruotos Informacijos Mini Esybs." Ramiai pasak Nagato, tarytum su ja paia tai bt visai nesusij. Be jokios abejons, Nagato seniai inojo k ji padarys gruodio 18-j, nes su suaugusija Asahinasan buvau nukeliavs susitikti su Nagato prie trejus metus. Ir tai inodama, stengsi kaip nors ukirsti tam keli. Vis dlto, tai vis tiek turjo vykti. Kartais net inodamas, kas nutiks ateityje, tiesiog negali to ivengti. Ne, juk galjo... "Vis dlto," pertraukiau j, "jeigu jau prie trejus metus inojai apie t bug', juk bet kada galjai mums pasakyti, ar ne? Po mokyklos festivalio, ar net prie beisbolo turnyr. Tokiu atveju, galiausiai atjus gruodio atuonioliktajai biau galjs lengvai viskuo pasirpinti. Biau galjs tuojau pat visus surinkti drauge ir sugrti trejus metus praeit." Nagato veid tebedeng ypsenos nerodanti veido iraika. "Jeigu biau tau pasakiusi i anksto, anomaliai besielgiania tapusi a bt itrynusi atitinkamus tavo prisiminimus ir galiausiai vis tiek pakeitusi pasaul. Beje, nra joki garantij, kad tai i tikrj nra nutik. A galjau tik kaip manoma labiau ilaikyti tavo pirmin bv atjus gruodio atuonioliktajai dienai." "Juk palikai man avarinio ijimo program. To visikai pakako." Jai dkodamas miau justi pykt. Ne ant Nagato ir ne ant savs. Tarp palatos sien tyliai nuskambjo blankus balsas: "Nemanoma patvirtinti, jog man vl neatsiras anomalus elgesys. Kol a ia egzistuosiu, toliau kaupsis mano vidins klaidos. Yra tokia tikimyb. Tai labai pavojinga." "Pasakyk jiems, kad tai mlas!" Girddama mane keikiantis, Nagato neitarusi nei odio keliais milimetrais kilsteljo galv. Ji net mirkteljo. Itiesiau savo vienintel laisv rank ir pamiau u jos glenos, iblykusios rankos. Nagato nesiprieino. "Perduok tam savo bosui toki inut: Jei tu inyksi ar bsi kur nors pradanginta, tegul ino a ia pat pragar ukursiu. A tbt tave susigriniau. Pats neturiu joki gali, bet dar ir kaip galiu sukurstyti Haruhi." Tam a turiu savo stipriausi kozir. Man tereikia pasakyti "A esu Donas Smitas." Nu jo, gali a gal turiu nedaugiau nei kempin, taiau Haruhi jomis tiesiog absurdikai aptekusi. Vos tik Nagato pradingt, a visk Haruhi atskleisiau ir ji manim patikt. O tada mes leistumms yg iekoti Nagato. Net jei Nagato bosas bt k nors jai padars ir kur nors j paslps, Haruhi juk kaip nors tai sutvarkyt. A j privesiau. O drauge tikriausiai tai sivelt ir Koizumis su Asahina-san. I kur susiinosiu, kuriam ten visatos ukamp kabo ta Integruotos Informacijos Mini Esyb? Pasiklausiau, kas ino.

Nagato ms bendrayg. Jeigu kas nors i Komandos SOS pradingt, Haruhi nesdt sau sudjusi rankas. Ir ne vien tik Nagato, bet taip pat jeigu a, Koizumis ar Asahina-san netiktai pradingtume, net jei ir savo valia, ta mergiia nei u k mums to neleist. Trks ply mus susigrint. Va tokia jau ta Suzumija Haruhi. Egoistika, savanaud, nesupratinga, rpesius kelianti, didi ms komandos vad. temptai pavelgiau Nagato. "Jei jie kakaip reik nepasitenkinim, mes drauge su Haruhi visikai perkursim pasaul. Pana t trij dien, kur tu egzistuoji, o Integruotos Informacijos Mini Esyb ne. Net neabejoju, kad dl to jie biki labiau nusimint. Kokie dar stebjimai, tegul susikia jie tuos savo stebjimus!" Kuo toliau kalbjau, tuo labiau augo mano pyktis. Net nesivaizduoju, kiek tos Integruotos Informacijos Mini Esybs chbra paengusi. Tikriausiai netiktinai protingos btybs. Turbt tokie, kurie gali per dvi sekundes apskaiiuoti trilijonin skaiiaus pi skaitmen po kablelio ir naudotis visokiausiais gsdinaniai mantriais sugebjimais. Ir todl a noriu jiems vis tai aikiai irti. Juk jie be vargo galjo suteikti iai Nagato Juki geresn charakter. Prie tapdama mogude, Asakura buvo vis klasje mgiama, linksma ir neki, o savaitgaliais su draugmis lakstydavo po parduotuves. Akivaizdu, kad jie galjo sukurti tok charakter. Tuomet kodl gi jie nustat kit bti lidna, vienia, kambaryje usidariusia ir vien tik knygas skaitania mergina? Kitaip nebt atrodius kaip Literatros klubo nar? Nebt kritusi Haruhi akis? Kas po velni prisigalvojo toki dalyk? T akimirk pastebjau, kad pernelyg stipriai spaudiau Nagato rank. Vis dlto, knygas mgstanioji organin android u tok mano elges nieko nepasak. Tiesiog mane irjusi Nagato ltai linkteljo. "Perduosiu." O po to tylus balsas velniai pridr: "Ai."

[edit] Epilogas
K gi, galiu visk apgalvoti. Pasibaigus semestro baigimo ceremonijai ir i aukltojo Okabs atsimus paymi knygel, iais metais mano mokyklinis gyvenimas atjo pabaig. iandien gruodio 24-oji. Inykusi 1-9 klas ir visi jos mokiniai buvo sugr, skaitant ir Koizum, kuris ioje istorijoje beveik neturjo progos pasirodyti. Asakura buvo jau pusmetis kaip pradingusi, Taniguis toliau sau aplink diugiai strakaliojo, vieta u mans iandien vl tapo uimta Haruhi, o sloga liovsi bti

populiari. Akt salje matytos Nagato veidas buvo be akini, o po ceremonijos atsitiktinai sutiktas Asahinos-san ir Curujos-san duetas sutartinai su manim pasisveikino. Pakeliui mokykl pasidomjus paaikjo, kad privaioji Koujouen akademija buvo vl atvirtusi turtingj panelyi mokykl. Pasaulis vl buvo toks, kaip ir ankiau. Vis dlto, galimyb rinktis vis dar buvo mano rankose. Jei nesugriu su Nagato ir Asahina-san praeit t ankstyv gruodio 18-osios ryt pasaulis taip ir neatgaus dabartins bkls. Tik sugrus j bt galima galutinai atkurti. Visgi, a dar nenusprendiau, kada tai darysiu. Asahinaisan to taip pat dar neminjau. Tikriausiai apie vis i padt jai papasakos jos paios suaugusioji versija. Nors per kelias pastarsias dienas buvau j sutiks, neatrod, kad ji jau bt k nors apie tai inojusi. "Po galais." Beprasmikai suniurnjs, toliau neinausi per koridori link klub pastato. Tarytum iedini lenktyni automobilis paklusau dsniui, sugrti t pai viet. Nelabai svarbu, kad atsilieku dviem ar trimis ratas, nes tai juk nuo mans net nepriklauso. Nors kelias ir aplinkinis vaizdas pirmame ir paskutiniame rate vienodi, jie turi visikai skirting prasm. Man tereikia tiesiog atsargiai vaiuojant nebti DNF'intam ir skmingai pasiekti finio linij, kad kas nors galt pamojuoti juodai baltai languota vliava. ......Tiek to, akivaizdu, kad visa tai bereikalingi filosofavimai. Nra prasms bandyti pasiteisinti, kadangi a pats pasirinkau i pus. Mano pasirinkimas buvo kitoks, nei Haruhi'kas happy'ikas pasmonikas siautjimas. A laisva valia nusprendiau ia lakstyti ratais kaip durnelis. Tokiu atveju, u tai btina prisiimti atsakomyb. Ne Nagato, ne Haruhi, ir ne kam nors gi kitam, o man. "Taip man ir reikia..." Pasiaipiau i savs, u tokius ketinimus vaizduoti pasiklus. Nors ir nesvarbu, juk niekas nemato. Ir vos tik sau taip pagalvojau, mane pasiirjo pro al einanti anonim mergina. Akimirk vilgteljusi, ji tuojau nusuko akis alin ir nuskubjo priek. Visgi, nors tikriausiai ji neigirdo, tariau jai: "Linksm Ki." Jei tai bt paskutin muilo operos serija, dabar imt kristi rinios snaigs, ir vienai j nukritus pagrindiniam veikjui ant delno, jis aiktelt "A!" ar kak panaaus. Regis, iais metais neverta tiktis balt Kald. iandien buvo tiesiog stebinaniai puikus oras. engiau ingsn ant pirmojo laiptelio.

Dabar a neabejotinai esu taps vienu i pagrindinij. Laikai, kada tebuvau tik stebtojas, jau visikai pradingo galaktikos platybse ir teliko tik praeities reliktu. "O kodl gi?" Iki iol a tuo jau sitikinau. Mano vieta ia. Jau seniai buvau tai suprats. Jau tada, kai buvau Haruhi nutemptas Literatros klubo kambar ir igirdau jo ugrobimo paskelbim. Dabar a stoviu greta Komandos SOS elitini kari kaip lygiavertis io pasaulio gynjas. Niekieno nebuvau veriamas, savo noru pakliau rank. Taip ieina, kad man buvo lik padaryti tik vien dalyk. ia bus panaiai, kaip pargriuvus atsikelti yra lengviau su kieno nors kito pagalba. Nors juk padti atsikelti tursiu sau paiam, todl galima sakyti, kad tai dariau taip pat ir savo paties labui. Lipant laiptais mano galvoje sukosi mintys apie netrukus prasidsiani ms veikl. Haruhi ir Asahina-san buvo atsakingos u produkt nupirkim. A turjau bti paskirtas neiku, taiau kadangi vis dar sveikau, buvau nuo to pagailtas. Visai ne dl Haruhi rpestingumo, o greiiau jau dl to, kad ji norjo iki paskutins minuts meniu ilaikyti paslaptyje, o po to atidengti dangt ir visus apstulbinti ar kokio panaaus planikio. Turbt bandys ia realizuoti nuoaliojoje saloje prisigraibstyt patirt. Pigusis Tamsaus Trokinio Kald Vakarlis. Kain k ji ten rezga? Juk tai Haruhi, ir vietoj jos norimo siurprizo, gali ieiti toks eksperimentinis msos trokinys, kokio per vis monijos kulinarijos istorij dar nra buv. Vis dlto, kad ir k ji ten bevirt, tai vis tiek turt bti valgoma. Net Haruhi nra tokia buka, kad virt kak nesuvirkinamo. inoma, bt visai kita kalba, jeigu ji turi kok monstrik skrand, taiau net ir kvankteljusioji Haruhi turt j turti tok pat, kaip ir kiti mons. Tik galvos turinys pas j nemonikas. Beje, apsirengs elnio kostiumu dar tursiu surengti pasirodym. Bloga darosi vien apie tai pagalvojus. "Jar jar." Dar prie mnes ugniautas atodsis itrko man i burnos, taiau jokiu bdu nereikia jaudintis. Galbt jie skamba vienodai, taiau j prasms nevienodos lyg visikai skirting odi. Kurdamas pasiteisinim u ios frazs panaudojim, savo galvos urain siraiau vien nepaprastai svarb sipareigojim. sipareigojim, kur visikai privaljau vykdyti, nes nuo jo priklaus, ar galsiu toliau ia bti. Netolimoje ateityje tursiu keliauti atkurti pasaulio. Artindamasis prie klubo kambario, galjau uuosti sklindant malon aromat. Vien jo galjo pakakti, kad pasijustum sotus. Kain i kur gi itoks pasitenkinimo jausmas? Anksiau ar vliau man reiks visk sutvarkyti, taiau dar nieko nepadars, a jau jauiausi patenkintas. Bet tiek to, iki tol...

Dar yra laiko. Tai darys mano ateities a. Ne pernelyg tolimos ateities, bet ir ne sekanios akimirkos. Udjau rank ant Literatros klubo dur rankenos ir paklausiau pasaulio: Ei, pasauli, pakentk tu truput, gerai? Juk gali iek tiek palkt, kol tave atkursiu? Bent jau... Juk nebus per vlu, jei pirma paragausiu Haruhi ypatingojo trokinio, ar ne?