MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Justinas Sigitas Pekaitis Irena Maerinskien

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO TVARKA

Mokomasis leidinys

Vilnius 2008

UDK 340.12(076) Ba575

Recenzavo: Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto Bankininkysts ir investicij katedros prof. habil. dr. Antanas Buraas; Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto dekan prof. dr. Vitalija Rudzkien

Mokomasis leidinys svarstytas Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto tarybos 2007 m. gruodio 13 d. posdyje (protokolo Nr. 2EFV-2) ir rekomenduotas spausdinti

Mokomasis leidinys svarstytas Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto Bankininkysts ir investicij katedros 2007 m. gruodio 6 d. posdyje (protokolo Nr. 1BIK-9) ir rekomenduotas spausdinti

Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2008 m. balandio 17 d. posdyje (protokolo Nr. 2L-4) mokomj leidin patvirtino spausdinti

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi arba kitu bdu platinami leidjui nesutikus.

ISBN 978-9955-19-083-7

Mykolo Romerio universitetas, 2008

TURINYS
VADAS................................................................................................... 7 1. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROCESAS....... 8 1.1. Bendrieji magistro baigiamojo darbo reikalavimai............................ 8 1.2. Magistro baigiamojo darbo rengimo ataskait metodiniai nurodymai.......................................................................................... 11 2. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTRA....................... 15 3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO METODINIAI REIKALAVIMAI............................................................. 18 3.1. Magistro baigiamojo darbo temos, tyrimo problemos, tikslo ir udavini formulavimas .................................................................... 18 3.2. Magistro baigiamojo darbo teorins dalies rengimas......................... 24 3.3. Magistro baigiamojo darbo metodologins dalies rengimas.............. 28 3.4. Magistro baigiamojo darbo analitins dalies rengimas...................... 29 4. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO FORMINIMO REIKALAVIMAI................................................................................. 30 4.1. Magistro baigiamojo darbo titulinis lapas.......................................... 30 4.2. Magistro baigiamojo darbo turinys.................................................... 31 4.3. Bendrieji magistro baigiamojo darbo teksto reikalavimai................. 32 4.3.1. Bendrosios inios.................................................................... 32 4.3.2. Magistro baigiamojo darbo teksto suskirstymas......................32 4.3.3. Magistro baigiamojo darbo kalba, moksliniai terminai........... 33 4.3.4. Formuli naudojimas tekste.....................................................33 4.3.5. Lenteli parengimo tvarka.......................................................34 4.3.6. Paveiksl forminimo studij darbe tvarka..............................39 4.3.7. Naudotos mokslins literatros pateikimas studij darbe....... 43 4.4. Magistro baigiamojo darbo anotacija ir santrauka............................. 54 4.5. Magistro baigiamojo darbo pried forminimas.................................57 5. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VIEAS GYNIMAS.............. 58 LITERATRA......................................................................................... 62 PRIEDAI................................................................................................... 63

PRIEDAI
1 priedas. Magistro baigiamojo darbo vadovo atsiliepimo pavyzdys....... 64 2 priedas. Magistro baigiamojo darbo recenzijos pavyzdys......................65 3 priedas. Magistro baigiamojo darbo rengimo reikalavimai....................66 4 priedas. Magistro baigiamojo darbo rengimo programa........................ 69 5 priedas. Magistro baigiamojo darbo rengimo ataskaita......................... 70 6 priedas. Magistro baigiamojo darbo rengimo I semestro ataskaitos titulinio lapo pavyzdys..................................................................... 71 7 priedas. Magistro baigiamojo darbo pirmojo titulinio lapo pavyzdys....72 8 priedas. Magistro baigiamojo darbo antrojo titulinio lapo pavyzdys..... 73 9 priedas. Stulpelins diagramos pavyzdys............................................... 74 10 priedas. Juostins diagramos pavyzdys................................................ 75 11 priedas. Spindulins diagramos pavyzdys............................................ 76 12 priedas. Linijins ir stulpelins diagram derinimo pavyzdys............. 77 13 priedas. Skritulins diagramos pavyzdys............................................. 78

LENTELS
Lentel. Magistro baigiamojo darbo struktra.......................................... 15

PAVEIKSLAI
1 pav. 2 pav. 3 pav. 4 pav. Turinio forminimo tvarka......................................................... 31 Lentels forminimo pavyzdys................................................... 34 Lentels sudarymo pavyzdys..................................................... 37 Paveiksl forminimo pavyzdiai.............................................. 39

VADAS
Magistrantra tai antrosios pakopos nuosekliosios universitetins studijos, kuri metu keliama profesin ir mokslin kvalifikacija. i studij turinys turi bti grindiamas iniomis ir gdiais, gytais pirmosios pakopos universitetinse studijose. Jas baigusieji gyja magistro kvalifikacin laipsn. Magistro baigiamasis darbas tai savarankika baigiamoji tiriamojo pobdio studija, rodanti autoriaus gebjim panaudoti studij metu gytas ir apibendrintas inias remiantis moksline ir teisine (praktine) literatra, apibendrinta praktine profesine patirtimi, savo ir kit autori sukaupta empirini tyrim mediaga, savarankikomis ivadomis ir pateiktomis rekomendacijomis praktiniam darbui gerinti. Rengdami magistro baigiamj darb studentai susiduria su darbo temos pasirinkimo klausimais, tyrimo problemos formulavimu, teorins ir metodologins dali rengimo eiga. Daugeliui student kyla problem forminant magistro baigiamj darb. Mokomosios knygos tikslas pateikti studentams magistro baigiamajam darbui keliamus reikalavimus. iame leidinyje magistro baigiamojo darbo metodiniai reikalavimai yra skiriami ir studentams, ir dstytojams. Jie turt padti metodikai parengti vienodo standarto magistro darbus ir formuoti mokslo tiriamojo darbo gdius, ugdyti studento savarankikum, darbo forminimo kultr. Mokomosios knygos autoriai dkoja Mykolo Romerio universiteto dstytojams, pateikusiems verting pastab ir silym.

1. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROCESAS

1.1. Bendrieji magistro baigiamojo darbo reikalavimai
Magistro baigiamasis darbas (MBD) tai kvalifikacinis studento darbas, kuriuo remdamasi kvalifikacin komisija vertina studento pasirengim savarankikai dirbti ir suteikia atitinkamos specialybs magistro kvalifikacij. Baigiamajame darbe sprendiamos teorins, taikomosios ar praktins problemos. Baigiamieji darbai gali bti teoriniai ar taikomieji. Jeigu baigiamasis darbas yra teorinis (mokslinis tiriamasis), studentas pateikia vairi mokslinink nuomon tiriama problema, susistemina ir vertina teorijas, j taikymo galimybes Lietuvos slygomis arba pateikia tolesnes pasirinktos problemos tyrimo kryptis, tyrimo metodologij (jei problema reikalauja nuodugnesnio tyrimo). Taikomojo pobdio baigiamajame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorin analiz, pagrindia empirini duomen rinkimo metodik, surenka ir ianalizuoja empirinius duomenis (statistinius, sociologinio tyrimo ir kt.), pateikia silymus, kaip sprsti pasirinkt problem. Magistro baigiamojo darbo mediaga gali bti pateikta dviem bdais: a) teorin dalis, tyrimo metodologija ir praktin dalis; b) teorin dalis i karto pagrindiama statistiniais ar sociologiniais tyrimo duomenimis, o tyrimo metodologija pateikiama prieduose. U baigiamajame darbe priimtus sprendimus arba mokslinio darbo ivadas, apskaiiavimo teisingum ar savarankikum atsako tik pretendentas magistro laipsn. Vadovo, taip pat konsultant udavinys yra siekti, kad diplomantas pasirinkt racionalius tiriamos problemos sprendimo variantus. Todl vadovai neteikia diplomantui paruot sprendim, tik padeda parengti tiriamojo darbo plan, nurodo literatr ar kitus informacijos altinius ir atsako klausimus, ikilusius analizuojant informacij. Parengt studento baigiamj darb vertina vadovas. Jis parao atsiliepim apie magistro baigiamj darb, sprendia, ar studento dirbis yra pakankamas. Jei vadovas mano, kad darbas nra tinkamas vieai ginti kvalifikacins komisijos posdyje, apie tai informuoja katedr ir kvalifikacin komisij. Kvalifikacin komisija tokiu atveju skiria kit baigiamojo darbo vieo gynimo laik.

Gavs baigiamojo darbo vadovo ir konsultanto (jeigu yra konsultantas) paraus studentas magistro baigiamj darb pateikia katedrai. Katedra skiria recenzent. Magistro baigiamieji darbai registruojami ir saugomi katedrose. Baigiamojo darbo temos pasirinkimas. Baigiamojo darbo temas pateikia katedros pirmojo semestro pradioje. Katedros patvirtina baigiamj darb tem su paskirtais vadovais bei konsultantais sra. is sraas pateikiamas magistrantros pirmo kurso studentams iki spalio 1 d. Magistrantros studij studentai baigiamj darb temas turi pasirinkti iki spalio 15 d. Katedra paskelbia student, kuriems leista rengti baigiamuosius darbus, sra vieai iki lapkriio 5 d. Tem studentas renkasi toki, kad bt aktuali teorikai arba praktikai. Be to, iai temai tirti turi bti pakankamai mokslins literatros. Tyrimo objektas gali bti tam tikra institucija: socialinis-ekonominis reikinys, moni grup, mon. Tyrimo tema gali bti teorin ar praktin, reikminga visuomenei ar tam tikrai jos grupei. Tema turi atspindti tyrimo tiksl ir objekt. Kadangi kiekviena tiriamoji tema yra sudtinga, j lemia vairs makro- arba mikro- veiksniai, studij darbe btina atskleisti tyrimo udavinius. Atsivelgdamas numatytus tyrimo udavinius darbo vadovas vertina studij darbo problemos tyrimo krypt, logik, ityrimo laipsn. Baigiamj darb vadovus tam tikros srities specialistus skiria katedra arba studentai renkasi i universiteto ar moni ir organizacij. Jeigu reikia, skiriami konsultantai. Vadovauti magistr baigiamiesiems darbams turi teis dstytojas arba kitos institucijos darbuotojas, turintis mokslin laipsn arba pedagogin vard. Vadovui neturint mokslinio laipsnio arba pedagoginio vardo, skiriamas padti mokslininkas konsultantas, valds mokslinio tyrimo metodologijos ir metodikos pagrindus, arba, prieingai, vadovauja mokslininkas, o konsultantas skiriamas, jei to reikalauja baigiamojo darbo specifika. Juo gali bti praktikas, tos srities profesionalas. Konsultantus parenka vadovas. Magistrantas privalo su darbo vadovu ir konsultantu (jei toks yra) palaikyti nuolatin ry, informuoti vadov apie darbo raymo eig, atsivelgti vadovo ir konsultanto (suderinus su vadovu) dalykinius ir metodinius patarimus bei pastabas. Vadovui leidus ginti baigiamj darb, 2 baigiamojo darbo kietais vireliais riti egzemplioriai, studento, vadovo ir konsultanto (jei toks yra) pasirayti, teikiami katedrai. Ne vliau kaip likus 2 savaitms iki vieo gyni-

10

mo katedra skiria recenzent. Baigiamojo darbo gale, kieto virelio vidinje pusje, klijuojami 2 vokai vadovo atsiliepimui (r. 1 pried) ir recenzijai (r. 2 pried) dti. Recenzentas likus vliausiai 3 dienoms iki gynimo pateikia recenzij, kurioje darbas vertinamas teigiamai arba neigiamai. Baigiamieji darbai ginami vieame kvalifikacins komisijos posdyje. Likus trims savaitms iki baigiamj darb gynimo sudaromi baigiamj darb gynimo kvalifikacins komisijos posdi tvarkaraiai ir numatoma gynimo tvarka bei vieta. Baigiamojo darbo gynimo vertinimo kriterijus nustato baigiamj darb kvalifikacin komisija. Baigiamojo darbo autorius gynimo metu padaro trump praneim (iki 10 min.) apie savo darb nurodo tyrimo problem, darbo tiksl, udavinius, hipotez (jei yra), tyrimo objekt, gautus tyrimo rezultatus, taikyt metod patikimum, supaindina ir pagrindia ivadas bei rekomendacijas. Tada atsako recenzento, kvalifikacins komisijos ir kit gynime dalyvaujani asmen klausimus. Po magistranto praneimo trumpai kalba vadovas ir recenzentas. Jeigu gynime nedalyvauja vadovas ir recenzentas, j atsiliepimai perskaitomi komisijos nari. Jeigu recenzentas baigiamj darb vertina neigiamai, vadovo ir recenzento dalyvavimas gynimo posdyje yra btinas. Studentas, nesutinkantis su baigiamojo darbo gynimo tvarka, ini vertinimu, turi teis paduoti apeliacij pagal Universiteto apeliacij nuostatus, patvirtintus Senato nutarimu. Apginti baigiamieji darbai, vertinti labai gerai arba puikiai, autoriaus sutikimu traukiami Elektronini tezi ir disertacij sistem (ETD IS) per 3 dienas po gynimo. Be to, baigiamj darb, vertint labai gerai ir puikiai, temos ir trumpos santraukos katedros teikimu gali bti skelbiamos Universiteto spaudoje. Neapgint ar negint baigiamj darb leidiama ginti prajus vieneriems metams (iskyrus student, ivykusi studijuoti pagal tarptautines main programas, darbus). I naujo ginti baigiamj darb studentas gali i viso 3 kartus. Studentai, negyn arba neapgyn baigiamojo darbo, alinami i universiteto. J pageidavimu iduodama akademin payma.

11

1.2. Magistro baigiamojo darbo rengimo ataskait metodiniai nurodymai

Magistrantas semestro pabaigoje turi atsiskaityti vadovui u baigiamojo darbo raymo eig. Magistro baigiamojo darbo rengimo etapai pateikti 3 priede. Pirmojo semestro MBD rengimo ataskaitos metodiniai nurodymai Pirmojo semestro pradioje, ne vliau kaip iki gruodio 20 d., magistrantas suderina su darbo vadovu darbo raymo kalendorin plan MBD program (r. 4 pried). Pirmojo semestro pabaigoje studentas pateikia katedrai magistro baigiamojo darbo rengimo pirmojo semestro ataskait, kurioje yra pateikiama MBD programa, pirmojo semestro ataskaita forma (r. 5 pried), ir ginasi ataskait nustatytu laiku. Apgynus ataskait vadovas pasirao skait. Magistrantas pirmajame semestre turi suformuluoti baigiamojo darbo tem, parengti detal tyrimo plan. Tyrimo planas tai iplstinis bsimojo magistro baigiamojo darbo turinys, kuriame detalizuojama teorin, metodologin ir analitin dalys. Remiantis tyrimo planu rengiama MBD programa. Tyrimo temos, problemos, tikslo ir udavini formulavimas svarbiausias magistranto MBD programos sudarymo etapas, nes ia sudaromas bsimo baigiamojo darbo karkasas, nuo kurio priklauso tyrimo pobdis, informacijos apimtis ir tyrimo metodai. MBD programoje turi bti numatyta, koki ir kaip surinkti mediag, kad bt isprsti tyrimo udaviniai ir pasiektas apibrtas tikslas, kokia bus naudojama antrin ir pirmin informacija, kokius metodus (apklaus, stebjim, eksperiment ir kt.) taikant bus renkama pirmin informacija. Tyrimo temos, problemos ir tikslo formulavimas turi iplaukti i mokslins literatros apvalgos ar mons (organizacijos), kurios duomenimis remiantis nagrinjama problema, esamos padties, t. y. parodyti, kad magistrantas pasirinko aktuali teorijos arba praktikos problem. Mokslins literatros apvalga. Remiantis inagrinta literatra turi bti parodyta problemos ir atskir klausim nagrinjimo bkl pasaulyje ir Lietuvoje (kas, kur ir kaip isamiai nagrinjo magistranto pasirinkt tem). Aptariamos svarbiausios svokos, teoriniai modeliai ir j elementai, atskleidiami pastebti prietaravimai, pateikiami ir palyginami skirtingi vairi autori poiriai ir argumentai.

12

Analizuodamas mokslin literatr magistrantas sitikins, kad daugel klausim vienintelio atsakymo nra. Tas pats dalykas vertinamas skirtingai, pabriamos skirtingos ypatybs, pateikiami skirtingi poiriai. Magistrantas turi nebijoti diskutuoti su publikacij autoriais (nors jie ir bt pripainti autoritetai), nurodyti j netikinamus samprotavimus. Mokslins literatros apvalga turi kiek galima tiksliau vardyti magistranto analizuojam tem ir j struktrizuoti. ia reikia ikelti tuos su nagrinjama tema susijusius klausimus, kurie yra svarbs, bet juos nra pakankamai aikaus atsakymo. Btent tokie klausimai lemia magistranto darbo reikalingum, aktualum, o j pobdis, turinys ir sudtingumas tyrimo tiksl, udavinius ir j sprendimo bdus. ioje magistro baigiamojo darbo dalyje pateikta mediaga turi tapti teorins ir metodologins magistro darbo dalies pagrindu. Pirmojo semestro MBD rengimo ataskaita Magistro baigiamojo darbo ataskaita parengiama ir pateikiama vadovui likus savaitei iki gynimo. ios ataskaitos apimtis apie 1520 puslapi. Ataskait turi sudaryti: 1. Titulinis lapas (r. 6 pried). 2. Turinys. 3. anga. Joje labai trumpai apibriamas mokslinis ar praktinis tyrimo aktualumas, tyrimo problema, pateikiama tyrimo hipotez, nustatomas tyrimo objektas, formuluojami tyrimo tikslas ir udaviniai, apibdinamos palankios ir nepalankios aplinkybs, su kuriomis susidr autorius rengdamas mokslins literatros apvalg tiriama tema. 4. Mokslins literatros apvalga tiriama tema. Mokslins literatros apvalga tai magistro baigiamojo darbo teorins dalies pirmasis variantas. 5. Tyrimo planas. 6. MBD rengimo programa. 7. MBD pirmojo semestro ataskaita (forma). 8. Literatros sraas. Jame pateikiama tik literatra, su kuria magistrantas susipaino. Literatros sraas turi bti parengtas pagal reikalavimus. Antrojo semestro MBD rengimo ataskaitos metodiniai nurodymai Antrajame semestre magistrantas: 1. Parengia teorin darbo dal, tyrimo metodologijos pagrindim. Jeigu numato vykdyti sociologinius tyrimus, tai atlieka bandomj tyrim, tikslina tyrimo instrumentarij, po to vykdo tyrim. Jeigu darbas paremtas statistine

13

informacija, tuomet iame semestre surenkama reikalinga magistro darbui statistin informacija. 2. Mediaga forminama antrojo semestro MBD rengimo ataskaitoje ir upildoma MBD antrojo semestro ataskaita (forma). Pateikiama MBD programa. Jeigu yra tikslinama tema ar tyrimo planas, tuomet pateikiama patikslinta MBD programa. Antrojo semestro MBD rengimo ataskait turi sudaryti: 1. Titulinis lapas. 2. Turinys. 3. anga. Pateikiama patikslinta pirmajame semestre parengta i studij darbo dalis. 4. Teorin darbo dalis. Tikslinga iskirti 23 teorins dalies skyrius. Netikslinga skirstyti labai maus (iki 1 puslapio) poskyrius ar skyrelius. 5. Tyrimo metodologija. Vertt aptarti problemas, ikilusias rengiant tyrimo metodik. 6. Patikslintas tyrimo planas. 7. MBD programa. 8. MBD antro semestro ataskaita (forma). 9. Literatra. 7. Priedai. Surinkta faktin mediaga. Raantieji teorinio pobdio darbus antrojo semestro metu turt pateikti madaug iki dviej tredali numatytos darbo apimties. Mokslo tiriamojo darbo ataskaita parengiama ir pateikiama vadovui likus savaitei iki gynimo. ios ataskaitos apimtis nra grietai reglamentuojama (gali bti iki 6070 puslapi). Treiojo semestro MBD rengimo ataskaitos metodiniai nurodymai Treiojo semestro pabaigoje parengt baigiamj darb studentas teikia vadovui ne vliau kaip likus mnesiui iki gynimo dienos. Vadovas vertina, ar darbas tinkamas vieai ginti, parao atsiliepim. Vadovas sprendia, ar studento dirbis yra pakankamas. Jei vadovas nutaria, kad darbas nra tinkamas vieai ginti kvalifikacins komisijos posdyje, apie tai informuoja katedr. Tokiu atveju katedra skiria kit baigiamojo darbo vieo gynimo laik. Treiajame semestre magistrantas papildo ir patikslina teorin baigiamojo darbo dal, analizuoja taikomosios dalies faktin mediag statistin, sociologin. Jeigu reikia, surenka papildom faktin mediag statistin,

14

sociologin. Toliau redaguoja teorin, metodologin ir praktin dalis, parengia ivadas ir silymus. Treiajame semestre magistrantas: atlieka faktins mediagos analiz; tikslina teorin darbo dal; tikslina hipotezes, tikrina hipotezes; jeigu reikia, renka papildom faktin informacij; rengia ivadas ir silymus. Jeigu tyrimo atranka nra apskaiiuota statistikai, tai negalima daryti ivad, susijusi su generaline visuma (Lietuva, regionu), o tik su tirta visuma; redaguoja ir formina baigiamj darb. Parengt galutin magistro baigiamojo darbo variant studentas pateikia vadovui nurodytu laiku ir upildo MBD treiojo semestro ataskait (form). Jei magistro baigiamj darb rao vienas studentas, tai darbas turi bti 6080 puslapi. Jei rao 2 ir daugiau student, tuomet darbo apimt nustato vadovas, taiau darbas neturi bti didesnis kaip 100 puslapi.

15

2. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTRA

Magistro baigiamj darb turt sudaryti eils tvarka idstytos dalys (r. lent.).
Lentel. Magistro baigiamojo darbo struktra Struktra Pirmas titulinis lapas Antras titulinis lapas Turinys Lentels Paveikslai Santrumpos vadas Teorin dalis Metodologin dalis Praktin (analitin) dalis Ivados ir silymai Literatra Anotacija lietuvi ir angl kalbomis Santrauka lietuvi kalba Santrauka angl kalba Priedai ia : + btina darbo dalis; - nebtina darbo dalis; +/- studij darbo vadovas sprendia apie tos dalies btinum. MD + + + + + +/+ + + +/+ + + + + +/-

Reikalavimai, keliami kiekvienai sudtinei magistro baigiamojo darbo daliai, yra idstyti atskiruose ios mokomosios knygos skyriuose. ia atkreipsime dmes tai, kad VADE turi bti atskleistas temos naujumas ir aktualumas, tyrimo problema, tyrimo objektas, tyrimo tikslas ir udaviniai, jeigu reikia, ir hipotez ar hipotezs, pateikta tyrimo metodika, konkrets darbo rezultatai, j taikymo sritys, autoriaus skaityti praneimai konferencijose ar publikuoti straipsniai. Atskleidiant temos aktualum ir naujum patartina apibrti tyrimo problem. Tuomet lengviau formuluoti tyrimo tiksl ir udavinius.

16

vado apimtis iki trij puslapi. Jei studij darbas yra autori kolektyvo, turi bti nurodoma, koks kiekvieno autoriaus indlis darb, t. y. nurodytas kiekvieno skyriaus autorius arba autoriai. Jeigu darbas parengtas visus klausimus nagrinjant kartu, autori nurodyti nereikia. Teorinje studij darbo dalyje btina pateikti literatros apvalg tiriama tema, teorin vairi svok, termin samprat ir problemos analiz. ia svarbu atskleisti ir susisteminti vairi pasaulio mokslinink nuomones tiriama tema, isakyti ir pagrsti savo nuomon atsivelgiant Lietuvos kio raidos dabartin padt ir pltr. Be to, teorin studij darbo dalis yra reikalinga nagrinjamo klausimo tyrimo metodikai pagrsti. Metodologinje studij darbo dalyje turi bti pagrindiama tyrimo problema, ikeliama hipotez, pateikiamos tyrimo koncepcijos, pagrindiami tyrimo metodai (statistiniai, sociologiniai ir kt.), pateikiamas tyrimo instrumentarijaus pagrindimas ir aptariama tyrimo eiga, su ja susijusios problemos. Jeigu metodologin dalis yra labai plati, tai ji kartu su instrumentarijaus (anketos, test ir kt.) pavyzdiais gali bti pateikiama kaip priedai. Praktinje (analitinje) studij darbo dalyje yra pateikiama faktin (statistin, sociologin, teisin ir kitokia) tiriamos problemos informacija, jos analiz. Jeigu reikia, atliekami vairs ekonominiai skaiiavimai, patvirtinamos arba paneigiamos ikeltos hipotezs. Ivad ir silym dalyje pateikiamos pagrindins tyrimo ivados ir silymai, kaip sprsti tiriam problem, nurodomos nauj idj diegimo sritys. Silymai gali bti pateikiami atskiru poskyriu magistro baigiamojo analitins darbo dalies pabaigoje. Jeigu darbo pabaigoje pateikiamos tik ivados, o silymai, kaip sprsti problem, pateikiami analitinje dalyje, tuomet i darbo dal galima vadinti Ivadomis. Ivados turi atitikti tyrimo udavinius. ioje dalyje nepatartinos lentels, grafin mediaga. Ivados ir silymai gali bti numeruojami. Jie pateikiami 12 puslapiuose. Kai kuriais atvejais ios darbo dalies apimtis gali bti didesn. Priedai. Didel baigiamj darb dal gali sudaryti vairi statistin, sociologin, teisin arba kita informacija, kuri paaikina priimtus sprendimus. Dalis informacins mediagos (lentels, grafikai, diagramos) pateikiama studij darbo tekste, kita dalis (taip pat ir anketos) darbo pabaigoje. ia pateikiamos daug skaii turinios ir daugiau kaip vien puslap uimanios

17

pirmins mediagos lentels, iliustracin mediaga maesns reikms, bet tekste nagrinjamos schemos, diagramos, grafikai, lentels, paveikslai ar lankstinukai. Informacins dalies apimt, atsivelgiant nagrinjamos temos, problemos sudtingum ir naujum, nustato studentas, suderins su darbo vadovu. Priedai segami eils tvarka pagal tai, kokia seka jie paminti darbe. Jeigu informacins mediagos yra labai daug, ji gali bti pateikiama atskirai rita magistro baigiamojo darbo II dalimi.

18

3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO METODINIAI REIKALAVIMAI

3.1. Magistro baigiamojo darbo temos, tyrimo problemos, tikslo ir udavini formulavimas
Magistro baigiamasis darbas pradedamas rengti nuo temos pasirinkimo ir mokslins literatros studijavimo. Istudijavus mokslin literatr turi bti patikslinta pasirinkta tyrimo tema, nusakyta tyrimo problema ir suformuluotas tyrimo tikslas, objektas, tyrimo udaviniai, hipotezs, numatyta tyrimui reikalinga mediaga (empiriniai duomenys), jos rinkimo ir apdorojimo metodai, laukiami rezultatai, sudarytas baigiamojo darbo rengimo planas. Tyrimo tema. Kiekvienas tyrimas pradedamas nuo tyrimo temos parinkimo ir detalizavimo. Tai viena i svarbiausi ir atsakingiausi tyrimo dali. Savaime suprantama, kad prie pradedant tyrim reikia turti tiksl. Jeigu nra visikai aiki tyrimo tema ir tikslas, sunku suplanuoti ir pat tyrim. Reikia atminti, kad tyrimas turi atitikti keliamus reikalavimus ir ilaikyti reikalaujam lyg. Tik pasirinkus ir gerai apgalvojus tyrimo tem galima parinkti tinkam tyrimo strategij ir duomen rinkimo bei analizs bdus. ioje pradinje stadijoje generuojamos ir svarstomos galimos tyrimo idjos. Gero tyrimo galima tiktis tada, jei jis atliekamas autoriui aktualia tema ir autoriui rezultatai yra svarbs ir doms. Daugelis tyrim trunka 5 6 mnesius, todl jei tema nebus autoriui domi, tiktis ger rezultat sunku. Be to, atlikdamas tyrim autorius jau privalo bti gijs gdi, reikaling tyrimui ir duomen analizei atlikti. Trkstant gdi gali nukentti tyrimo kokyb arba jo gali nepavykti ubaigti reikiamu laiku. Taip pat svarbu bti tikram, kad pavyks gauti tyrimui reikalingus duomenis. Sunkiausia bna gauti vadinamuosius jautrius duomenis, kuriuos respondentai gali jautriai reaguoti arba nenorti j atskleisti. Tai duomenys apie finansin padt, politin nuomon, religin arba pana tikjim, fizin arba psichikos sveikat, seksualin gyvenim ir kt. Daugeliu atveju svarbu, kad tyrime nagrinjam problem bt galima susieti su teorinmis studijomis. Greiiausiai kai kurias teorines inias tyrimo autorius jau bus gijs anksiau, taiau nuodugniai svarstant tyrimo plan daniausiai atliekama isamesn literatros apvalga ir geriau suvokia-

19

mos tiriamos problemos. Platesns teorins inios padeda tiksliau suformuluoti tyrimo tiksl ir udavinius. Ne maiau svarbu, kad tyrimo tema nebt vienpus, t. y. kad ji turt vert ir tuo atveju, kai keliama hipotez pasitvirtina, ir tuo atveju, kai nepasitvirtina. Prieingu atveju tyrimui sugaitas laikas gali bti tik tuiai ivaistytas. Idj generavimo metodai skirstomi dvi pagrindines grupes: loginiai ir krybiniai. Logika pagrsti metodai silo iuos tem generavimo bdus: interes ir pomgi apmstymas, jau atlikt tyrim (magistro, daktaro darb) tem perirjimas, literatros studijavimas, diskusijos su kolegomis. Vienas i krybin mstym skatinani metod smegen turmas (brainstorming). is metodas geriau tinka, kai dirba keletas asmen, taiau ir vienas mogus gali juo pasinaudoti. Pirmiausia rekomenduojama kuo tiksliau apibrti savo tem. Pradioje rekomenduojama kur laik laisvai apmstyti idjas ir temas, kurios gali bti nagrinjamos. Jei dalyvauja keli asmenys, aptariama tema ir kylanios problemos, iklausomi patarimai. Kilusios idjos suraomos popieriuje arba lentoje laikantis i taisykli: a) n viena idja negali bti vertinama ar kritikuojama, kol visos idjos nebus isakytos ir inagrintos; b) visos idjos, netgi paios keisiausios privalo bti uraytos ir inagrintos; c) kuo daugiau uraoma idj, tuo geresnio rezultato galima tiktis. Toliau tikslinga apsvarstyti visas isakytas mintis ir isiaikinti kiekvienos j prasm, atidiai inagrinti idj sra ir nutarti, kuri idja patraukliausia ir kodl. Tuomet formuluoti tem. Tyrimo temos formulavimo reikalavimai: Tema formuluojama preliminariai. Darbo metu ji tikslinama. Tema turi bti aktuali, t. y. svarbi mokslui ir praktikai. Nustatant jos aktualum ieities taku laikoma mokslin hipotez, t. y. rezultatas, kurio tikimasi atlikus tyrim. Tema turi bti susijusi su mokslo krypties teorija ir praktika, tarp j btinas glaudus ryys. Kadangi baigiamieji studij darbai gali bti teoriniai arba taikomieji, pirmuosiuose sprendiama teorin arba metodologin problema, antruosiuose aktuali praktikos problema. Tema gali bti formuluojama atsivelgiant studento interesus. Svarbu, kas domina pat student, su kokiomis problemomis jis susiduria savo kasdieniame darbe, kas aktualu monei, kurioje jis dirba. Reikia atsivelgti temos gyvendinimo galimybes, t. y. ar netrksta literatros, ar bus galima gauti reikiam duomen, taikyti tinkamus metodus, ar studentas nepristigs laiko tinkamai inagrinti problem ir pan.

20

Prie formuluojant tem btina aikiai nustatyti tyrimo ribas. Kiekviename darbe gali bti nagrinjama tik apibrta ir gana siaura plataus klausimo dalis (klausim grup). Tik tada nagrinjamj objekt galima tinkamai painti ir ianalizuoti. Nevertt pasirinkti labai plaios temos, nes tuomet j bt galima inagrinti tik pavirutinikai. Tyrimo problemos formulavimas Magistro baigiamajam darbui bdinga tai, kad jame, remiantis atitinkamomis mokslo svokomis ir metodais, tiriama viena aktuali kokios nors specialybs problema. Geras magistro darbas daugiau priklauso nuo problemos formuluots negu nuo literatros (Rienecker L., Jorgensen P. S., 2003, p. 101). Tirti i problem nebtinai reikia isprsti j. I socialini moksl darb paprastai tikimasi problemos analizs, interpretacij, polemikos arba vertinim. Geriausia baigiamajame darbe ikelti vien problem. Viena problema reikia, kad svarstyti kelias problemas tame paiame darbe galima tik tuo atveju, jei jas visas sieja koks nors bendras dalykas. Svarbu, kad tiriama problema neperengt konkreios studij programos rib. Teorija ir metodas magistro darbe daniausiai yra priemons problemai sprsti, o ne pats sau tikslas, taiau pasitaiko ir grynai teorini arba metodologini darb, kuri problemos sprendimas reikia teorij arba metod problem sprendim. Problema tai mokslo klausimas, kuris ne iki galo, ar ne taip, netinkamai isprstas. Aktuali problema tai tokia problema, kuri sprsti yra vienoks arba kitoks poreikis. Taigi problema nra bet koks klausimas, neturintis atsakymo, o klausimas, kur reikia atsakyti, t. y. kurio atsakymas galt bti panaudotas. Problema tai vienas ar keletas susijusi klausim, kuriuos siekiama atsakyti, arba viena ar keletas susijusi teigini, kuriuos norima pagrsti, apibdinti, aptarti, suklasifikuoti, ianalizuoti ar interpretuoti, diskutuoti, pateikti argument u arba prie, susieti, integruoti, vertinti, paversti veiksm planu. Magistrantas, pasirinks tem, turt nuo pirmos dienos iekoti tikslios problemos formuluots, nuolat prie jos grti ir prireikus j keisti. Pirmins problemos formuluots gali bti keiiamos daugyb kart. Problemos formuluot i pat pradi turi bti grindiama ini taikymu ir atsakyti klausimus: kaip? kodl? kas? Tiksli problemos formuluot gerina darbo kokyb keldama konkreius ir tiksliai suformuluotus klausimus. Problemos formuluot stenkits kelti i pagrindini klausim, o alutinius galite panaudoti

21

rengdami tekst. Problemos formuluotje paminkite svarbiausias svokas, teorijas, metodus, aptarkite tiriam mediag. Problemos formuluot nebtinai turi bti reikiama vienu ar keletu klausim; ji gali bti ir, pvz., argumentas u, taiau daniausiai vis dlto lengviau prieiti prie ivados, kai problemos formuluot bna pateikiama kaip klausimas. Jei problemos formuluot nra klausimo formos, bet tikrai gera, j visada turi bti galima performuluoti vien ar kelet domi klausim. Problema tai prietaravimas, tai kakas, kas nukrypsta nuo taisykli ar prastini dalyk. Problema kyla, kai kas nors vyksta ne taip kaip visada, kai yra ne taip, kaip nortsi. Jei prietaravimai egzistuoja praktikoje, tuomet keliame praktin problem, o jeigu teorijos arba metodologijos negali paaikinti kokio nors reikinio, turime teorin problem. Problema kakas, k apibrtoje srityje negalima atsakyti, arba klausimas, kur norite rasti atsakym. Problematika problem visuma, problemos konteksto apraymas. Problematika gali apimti daugel problem. Magistro baigiamojo darbo tikslas nusako, kodl iekoma atsakymo ikelt klausim: kam tas atsakymas ar pats tekstas reikalingas? Ar esama koki mokslini ar praktini interes, kad is dalykinis klausimas bt itirtas? Jei suformuluota problema visiems gerai inomas faktas ir j rasti galima atsivertus bet kuri enciklopedij, tuomet j keiskite, o ne nurainkite visiems inom ties. Magistro baigiamojo darbo mediaga turi bti tokia, kad j bt galima analizuoti, interpretuoti arba argumentuoti. Problema turi turti tai, ko mokslininkai dar neino, nra iki galo isiaikin, tai turi bti vis dar tiriamas arba nagrinjamas dalykas. Galima pvz., imtis to, kas tiriamos srities literatroje neaiku, dl ko nesutariama, laikomasi skirting nuomoni arba diskutuojama, arba to, kas sistemingai specialiojoje literatroje dar nebuvo nagrinta. Galima paprietarauti nusistovjusioms teorijoms, koncepcijoms. Ar raant darb btinai reikia problemos? Magistro baigiamajame darbe reikalaujama problemos formuluots. Magistro baigiamasis darbas yra mokslinis darbas, o apskritai mokslo pasaulyje tikimasi, kad teksto autorius vade bent jau pasakyt, ko jis savo darbu siekia. Darbo vertintojui bus sunku suprasti tekst, jei jame nebus pasakyta, k norima atlikti, kodl ir kaip. Savarankikame darbe turi bti kalbama tai, kas leidia atsakyti problemos formuluot, ir nei daugiau, nei maiau. Geras rato darbas iplaukia i problemos formuluots, ne i panaudotos darbe mokslins literatros. Jeigu, tarkime, magistro darbe vykdomas tyrimas, tai anksiau ar vliau btina apsisprsti, kokia tai problema. Taiau kada problema turi bti suformuluota, nesvarbu. Problemos formuluot perraoma arba

22

paraoma visikai nauja tada, kai jau turimas visas darbas, nes tik gerai inagrinjus surinkt mediag gali paaikti, kad problema yra visai kita, nei manyta pradioje. Magistro baigiamasis darbas, kaip ir mokslinis straipsnis ar disertacija, tai tekstas, pagrindiantis ivadas. Todl problemos formuluotje bt pravartu padti aikius teksto struktros bei ivad pagrindus. Taigi geras magistro darbas tai savarankikas darbas, turintis aiki pagrindin mint, sprendiani ikelt mokslin problem. Jei tyrimo problema neikelta arba jos formuluot bloga, nukenia teksto kokyb. Tuomet tekste tik referuojama, per plaiai apibendrinama, sunku rasti rodym, per daug atskir, tarpusavyje menkai susijusi dali, trksta diskusij, mokslinink prietaring pozicij lyginimo ir t. t. Gera problemos formuluot savaime negarantuoja, kad darbas bus geras. Esama puiki tekst, bet prast problemos formuluoi ir esama puiki problemos formuluoi, bet prast tekst. Problemos formuluot nra neabejotinos darbo skms laidas, taiau ji padidina tiek gero darbo, tiek pernelyg nenuvilianio darbo proceso tikimyb. Dl ios prieasties, kai studentui nesiseka rayti, visada pirmiausia tikslinga patikrinti problemos formuluot. is klausimas visada ir bna svarbiausias: kaip rasti t problemos formuluot? Pasirinkus tem i principo galima nieko nelaukiant pradti problemos formuluots paiekas. Reikt turti ambicij kuo greiiau parayti pirmin problemos formuluots variant, nes nuo jo priklausys visas tolesnis darbo su tekstu procesas. Problemos formuluots paiekos skaitant vairi, taip pat ir teorin literatr klasikinis darbo bdas. Mokslinje literatroje rasite kit, o ne savo paties ikelt problem. Todl nieko nelaukdami raykite galimus savo temos problemos formuluots variantus, irkite, kaip j galite sprsti remdamiesi moksline literatra, empirine mediaga. Problemos formuluot rodo ini taikymo magistro baigiamajame darbe lyg. Labai svarbu renkant mokslin literatr nepamirti atsakyti klausim, kam ji reikalinga, t. y. kok klausim norima atsakyti. Jei to nepaisoma, pasiklystama mokslins literatros gausybje ir nebeinoma, kam j panaudoti. Problemos formuluot tai darbo rankis geros kokybs baigiamajam darbui parengti. Tiksli problemos formuluot labai danai bna grindiama magistranto darbo patirtimi monje (magistrantai daniausiai dirba). Pasirink tem formuluokite tyrimo problem taip (L. Rienecker, P. S. Jorgensen, 2003): pasiraykite vien arba kelet pirmini problemos formuluoi remdamiesi raymo momentu turimomis iniomis;

23

pasinaudokite mokslini darb daniausi klausim sraais: a) kas, koks, kur raant aptariamj, klasifikuojamj tekst; b) kodl raant aikinamj, interpretuojamj, analizuojamj ir polemizuojamj tekst; c) kaip raant vertinamj, norminamj, ikeliant veiksm galimybes tekst; kelkite klausimus apie tiriamo reikinio apibrimus, savybes, bruous, kategorijas, dalis, visum, dsningumus, procesus, istorij ir permainas: praeit arba dabart, prieastis (prielaidas, pagrindus, postmius, interpretacijas), poveik (implikacijas, pasekmes, perspektyvas), vertinim, argumentacij, reakcijas, nuomones, poirius, prieyb vienov, veiksm galimybes; aptarkite problemos formuluot su vadovu; perirkite turim problemos formuluot ir, jei reikia, keiskite j; jeigu inote rekomendacijas tiriama tema, mokslins problemos formuluot pradkite taip: kaip tobulinti ... Darbo raymo, kaip ir tikro mokslinio tiriamojo darbo, menas yra dirbti kryptingai ir tuo pat metu bti pasirengusiam permainoms. Taigi problemos formuluot ir nuolatinis jos taisymas bei derinimas su raomu darbu tai js, o ne vadovo ar konsultanto atsakomyb, taiau btina pasinaudoti j patarimais. Tyrimo tikslo ir udavini formulavimas Pasirinktos tyrimo temos pavadinimas turi atitikti darbo tiksl ir ireikti norim pasiekti rezultat. Tyrimo tikslas, kaip ir temos pavadinimas, turi gana aikiai nusakyti tyrimo objekt, remtis tyrimo problema. Formuluojant tiksl orientuojamasi numanom gauti ikeltos tyrimui hipotezs patvirtinim arba paneigim. Paprastai kiekvienas tyrimas atliekamas norint k nors patvirtinti arba paneigti, t. y. siekiant patikrinti ikeltos hipotezs teisingum. Pvz., nagrindami region pltr manome (t. y. ikeliame hipotez), kad galbt ta veikla nra tinkamai gerai organizuota ir todl gali bti nepanaudot galimybi j pagerinti. iuo atveju hipotez ir bt prielaida, kad yra galimybi pagerinti region pltr. Tyrimas t hipotez turi tikinamai pagrsti arba paneigti. Tokios tyrimo temos tikslas galt bti formuluojamas taip: ...vertinti region pltros galimybes ir nustatyti nepanaudotus rezervus. Taigi hipotez rodo, kokia pagrindine idja tyrjas vadovaujasi, o tyrimo tikslas yra gauti tos hipotezs patvirtinim arba paneigim. Hipotez magistro darbo raymo metu gali keistis, ji gali bti patikslinta arba atmesta ir suformuluota i naujo. Formuluojant tiksl svarbu ne tik

24

susieti j su ikeltos hipotezs patikrinimu, bet ir su atliktos literatros apvalgos pagrindiniais teiginiais. Tikslas turt bti formuluojamas glaustai, vienu sakiniu. Tiksl isamiau turi detalizuoti tyrimo udaviniai, kurie tarsi atspindi tikslo siekimo etapus ir priemones. Keliant tyrimo udavinius numatomi daliniai tikslai, kurie padeda siekti pagrindinio tikslo. Pratsiant tikslo formulavimo pavyzd galima pasilyti tokias udavini formuluotes: nustatyti, vertinti, pateikti, parengti ir kt. Tyrimo udavini neturi bti daug, utenka 35 gerai suformuluot udavini. Kiekvieno udavinio sprendimo rezultatai turs atsispindti baigiamojo darbo ivadose ir silymuose.

3.2. Magistro baigiamojo darbo teorins dalies rengimas

Magistro baigiamojo darbo teorin dalis Magistro baigiamojo darbo teorin dalis tai i mokslini straipsni, monografij, akademini leidini paties studento susisteminta teorin mediaga. Ji turi parodyti studento erudicij, jo intelekto galias, gebjim pritaikyti socialin ir ekonomin teorij aktualiems gyvenimo klausimams sprsti. Jeigu studentas baigiamajame darbe pateikia daug teorij ir j nesusistemina, neatlieka t teorij sintezs arba dar blogiau tos teorijos i viso negali bti siejamos, tuomet darbas vertinamas kaip kompiliacinis. Negerai, kai baigiamj darb literatros srae vyrauja periodikos straipsniai, plaiau nesiremiama literatra ir usienio ali mokslini urnal straipsniais, kita moksline mediaga. Teorinje darbo dalyje parengiamos bsimo praktinio problemos nagrinjimo prielaidos ir ieities pozicijos remiantis autoriaus surinktais empiriniais duomenimis. Apibendrins teorin mediag, usienio ali ir Lietuvos mokslinink isakytas mintis nagrinjamu klausimu studentas parengia problemos sprendimo teorin model ir j vliau panaudoja atlikdamas empirinius pasirinkto konkretaus objekto tyrimus. Teorinis tyrimo modelis gali bti apraytas atskiro paragrafo tekste arba pateiktas schemos, lentels, matricos ir pan. pavidalu. Savo ruotu studento parengtas teorinis modelis palengvina patvirtinti arba paneigti ikeltas hipotezes ir sprsti studento ikeltus tyrimo udavinius. Teorinis modelis galt bti tas atspirties takas, kuriuo remdamasis studentas parengt tolesnio tyrimo kryptis, tyrimo metodologij ar pagrst tyrimo metodik. Kitaip tariant, studento baigiamojo darbo teorin dalis yra praktinio tyrimo pamatas. Teorin ir praktin darbo dalys turi bti susijusios.

25

Rengiant teorinio pobdio baigiamuosius darbus reikia atsivelgti iuos reikalavimus: 1. Remiantis naujausia moksline literatra plaiai apvelgti alyje ir usienyje atliktus mokslinius tyrimus, daugiausia dmesio skirti diskusinms problemoms. 2. Remiantis atlikta apvalga pateikti bendr teorini teigini vertinim ir pareikti sav argumentuot nuomon. 3. Aptarti nagrinjamos problemos teorinius teiginius, metodikas, rekomendacijas, tyrimo modeli taikymo galimybes Lietuvos verslo praktikoje. Teorins dalies apimtis, palyginti su viso baigiamojo darbo apimtimi, priklauso nuo paties darbo pobdio. Pagal tai, kuri dalis teorin ar taikomoji vyrauja ir yra svarbesn, baigiamieji darbai gali bti dvejopi: teoriniai arba taikomieji. Pirmuosiuose vyrauja teorin ir analitin mediaga, antruosiuose taikomieji tyrimai. Bet tai nereikia, kad taikomuosiuose darbuose teorin dalis yra maiau svarbi nei teoriniuose. Taikomojo pobdio darb teorin dalis neturt viryti tredalio visos darbo apimties, o teorinio pobdio darbuose ji gali sudaryti keturis penktadalius ir daugiau viso darbo. Taiau grieto reglamentavimo ia neturt bti. Daug kas priklauso nuo nagrinjamos problemos ir magistrantui prieinamos mediagos pobdio bei kiekio. Vertinant taikomj magistro baigiamj darb teorin lyg daugiausia dmesio kreipiama literatros altini panaudojim, susisteminim ir ivadas, teoriniuose darbuose taip pat ir rezultat naujum, iliekamj vert. Labai svarbu neikraipyti autori mini. Negalima savavalikai interpretuoti i bendro konteksto itraukt teigin. Jam turi bti suteikiama tik ta prasm, kuri suteik pats autorius. Su autori teiginiais galima sutikti arba jiems nepritarti, bet visuomet mokslin polemika turi bti grindiama pai autori teiginiais. Netyinio ikraipymo interpretuojant kit autori teiginius galima ivengti, jeigu atsivelgiama tai: 1) kokiame kontekste buvo suformuluotas konkretus teiginys; 2) kada jis buvo paskelbtas, nes autorius vliau galjo pakeisti savo nuomon arba kitaip suformuluoti savo teiginius; 3) k i tikrj norjo pabrti autorius. Bna atvej, kai studentai, siekdami pateikti kuo daugiau ina, cituoja arba pateikia nuorodas apie visuotinai inomas tiesas, kurios nra diskutuotinos. Tai smukdo teorin darbo lyg, jo kokyb, nes susidaro spdis, kad studentas nesuvokia, kurie dalykai yra vis inomi, kurie diskusiniai. Citat gausa dar nereikia darbo mokslikumo. Tai tik rodo, kad studentas

26

arba nesuvokia perteikiam mini prasms, arba nepajgia j savarankikai atpasakoti. Be to, i citat ir nuorod sudurstytas darbas niekada nebna nuoseklus ir aikus, todl jis negali bti gerai vertintas. Kiekviename moksliniame darbe btina ilaikyti racional kit autori ir savo teksto santyk. Darbo kokyb visikai nenukents, o kartais bus ir geresn, jeigu magistrantas perpasakos savais odiais kit mokslinink mintis pateikdamas nuorodas konkreius j darbus. Vengtina pateikti nuorodas i antrini altini. Jei nra jokios galimybs pateikti nuorod i pirminio altinio, nurodomas cituojamas veikalas ir jo autorius. Negalima palikti vien citat be jokio autoriaus aikinimo. Nedera darb pradti ir kit autori citatomis. Kad ir koks bt baigiamojo darbo pobdis, kiekvienas teorins dalies skyrius turt bti apibendrinamas, kad paskui bt galima lengvai formuluoti baigiamsias ivadas. ios ivados nebtinai turi sudaryti atskir poskyr, bet kiekvienas teorins dalies skyriaus pabaigoje turi bti apibdinami pagrindiniai rezultatai. Teorins darbo dalies ivados tam tikru mastu turt atsispindti ir baigiamojo darbo santraukoje. Mokslins literatros studijavimas Literatra studijuojama vis baigiamojo darbo rengimo laik. Literatros studijavimo udaviniai kiekviename semestre skirtingi. Pradedant rayti darb mokslins literatros analiz padeda pasirinkti ir suformuluoti tem, numatyti tyrimo metodus ir reikiam surinkti mediag, susipainti su atliktais darbais, sudaryti darbo rengimo plan. Pradjus tyrimus ir juos atliekant literatros studijos leidia: suinoti apie naujausius darbus ir j rezultatus; prireikus tikslinti tyrim eig; rasti tyrim rezultatus patvirtinani arba paneigiani mediag. Mokslins literatros atsirinkimo problema Studentas i pradi turt skaityti apibendrinamojo pobdio literatros altinius, vadovlius, monografijas ir kitokio pobdio knygas, disertacijas, mokslo darb rinkinius, mokslini konferencij mediag ir pan. Tai padt suvokti tiriam problem ir j nuodugniai inagrinti. Vliau galima pereiti prie literatros, aptarianios siauresnius nagrinjamos problemos klausimus (straipsniai, tezs, anotacijos, statistikos rinkiniai ir kt.). Patartina pradti nuo naujausios literatros ir pereiti prie anksiau skelbt publikacij. Pravartu perirti monografij, knyg ir straipsni gale nurodom lite-

27

ratr ir pasiymti publikacijas t autori, kuri mintys arba tyrimo metodai pasirod doms. Naudinga sudaryti tris sraus: literatros, kuri reikia perskaityti pirmiausia; literatros, su kuria pageidautina susipainti; literatros, kuri bus galima pastudijuoti, jei liks laiko. Iekant mokslins literatros altini patariama naudotis universitet, Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo ir kit bibliotek paslaugomis. Btina naudotis ir vairiomis paiek sistemomis internete. Tuos literatros altinius, kuri nra Lietuvos bibliotekose, bet kurie yra labai reikalingi pasirinktai temai, studentai gali gauti per bibliotek mainus. Mokslins literatros altinis nagrinjamas keliais etapais: Perskaitomas pavadinimas, turinys, anotacija, vadas, peririma bibliografija. Tai padeda pasirinkti altinio skaitymo bd: ar reikia skaityti nuodugniai, ar tik susipainti su pagrindine jo idja, svarbiausiomis mintimis. Skaitom veikal reikia konspektuoti. Tai padeda geriau j suprasti. Be to, perskaityta mediaga geriau simenama, sismoninama. Konspektavimas ugdo gebjim lakonikai ir tiksliai reikti mintis. Ura form lemia skaitymo pobdis. Ura formos tokios: 1. Citavimas. i forma vertinga apibdinant svokas, pabriant autoriaus mintis, lyginant skirtingas autori nuomones. Taiau ji reikalauja laiko. 2. Planas. Tai lakonikas pagrindini publikacijos klausim nagrinjimas ir idstymas. Jis padeda iskirti ir trumpai idstyti pagrindines publikacijos autoriaus mintis. 3. Tezs. Jos isamiau negu planas perteikia publikacijos turin, t. y. inagrinja kiekvien plano punkt, pagrindia kur nors autoriaus teigin. Tezse turi atsispindti ivados, pagrindiniai teiginiai, kuriuos ateityje numatoma nagrinti. Konspektai. Jie gali bti trij ri: Paprastas konspektas tai nuoseklus ir trumpas darbo turinio idstymas jo nekomentuojant ir neaikinant. Sudtingas konspektas tai publikacijos turinio idstymas apimant faktus, pateikiant j argumentacij, rodymus, analiz, ivadas ir suskirstant tekst punktus ir papunkius. sudting konspekt eina citatos, planas, tezs, lentels, paveikslai.

28

Suvestinis konspektas daniausiai yra teminis, t. y. apibendrinantis vairi autori teiginius kuriuo nors vienu klausimu. Tokie konspektai labai vertingi literatros apvalgai. Riuojant ir studijuojant kopijuot mokslin literatr galima remtis konspekt rengimo principais.

3.3. Magistro baigiamojo darbo metodologins dalies rengimas

Magistro baigiamojo darbo metodologin dalis apima teorin ir empirinio tyrimo metod dalis. Teorinje dalyje parengiamos ieities pozicijos tyrimo metodams nustatyti ir problemai nagrinti praktikai. Tyrimo metodologinje dalyje studentas, remdamasis vairiomis koncepcijomis, kuria tyrimo model, kuris turi parodyti, kokia teorine koncepcija jis remiasi atlikdamas empirinius pasirinkto konkretaus objekto tyrimus. Teorinis modelis padeda patvirtinti arba paneigti ikeltas hipotezes ir sprsti praktinius tyrimo udavinius. Juo remiantis parengiama antrojo, t. y. praktinio analitinio, skyriaus empirini tyrim metodika. Tuomet i studij darbo dal tikslinga vadinti tyrimo metodologija. Metodologijos svoka yra plati. Metodologija gali bti suprantama kaip tyrimo metodo panaudojimo logika, t. y. nurodanti, kuo btent pagrstas kurio nors metodo parinkimas (Kardelis, 1997, p. 55). Tyrimo metodai tai tam tikros paintins ir praktins informacijos gavimo bdai. Metodas sistemingas informacijos rinkimo ir apdorojimo bdas, padedantis rasti atsakym isikelt klausim arba isprsti problem (Rienecker ir Jorgensen, 2003). Taigi baigiamojo darbo metodinje dalyje turi bti paaikinta, kuo remiantis yra suformuotas arba i mokslins literatros atrinktas tyrimo metodas. Vieno arba kito metodo taikymas turi bti pagrstas rodant, kad bus gauta patikima (validi) informacija. Btina atkreipti dmes, ar surinkta informacija yra patikima atskiram socialiniam reikiniui, socialinei grupei arba generalinei visumai. Nuo to priklauso tyrimo ivad lygis. Jeigu magistro baigiamj darb tyrimai neatspindi tyrimo objekto visumos, tuomet ivados daromos tirtai visumai. Nuo to priklauso tyrimo ivad lygis. Jeigu magistro baigiamj darb tyrimai neatspindi tyrimo objekto visumos, tuomet daromos tirtos visumos ivados .

29

3.4. Magistro baigiamojo darbo analitins dalies rengimas

Magistro baigiamojo darbo analitinje dalyje vertinami tyrimo rezultatai. Svarbiausia ioje dalyje remiantis iuolaikiniais metodais vertinti tyrimo problemos situacij, iaikinti jos susidarymo prieastis (lmusius veiksnius). Tyrimo duomen analiz turi bti ieities takas rengiant galutines tyrimo ivadas ir grindiant silymus, kaip sprsti ikilusias problemas. ioje baigiamojo darbo dalyje nagrinjami tiriam reikini tarpusavio ryiai, atskir rodikli pokyi mastai ir slygos, aikinamos socialini reikini prieastys, pateikiama argumentuota, ekonominiais skaiiavimais grsta tiriam reikini, rodikli kitimo prognoz. Magistro baigiamojo darbo analitinje dalyje pirmiausia reikt isamiai apibdinti nagrinjam objekt, jeigu jis nebuvo aptartas tyrimo metodikos dalyje. Btina pateikti nagrinjamos organizacijos charakteristik, apibdinti jos aplink, ypa atkreipiant dmes tuos jos aspektus, kurie svarbs nagrinjamai temai. Analizuojant ir vertinant tyrimo duomenis pateikiama daug analitini lenteli ir iliustracins mediagos. Analitins lentels neturi bti labai sudtingos, taiau j duomenys turi deramai apibdinti tiriamus reikinius. Prie lentel turi bti nuoroda j. Po kiekviena lentele privalu pateikti jos duomen analiz. Taiau tai nereikia, kad reikia pakartoti lentelje esanius skaiius. Btina aptarti ryius, prieastis arba tendencijas. Analitins dalies tekstas neturi bti perkrautas skaii, lenteli ir paveiksl. Analitin tekst turi iliustruoti ir papildyti (bet ne dubliuoti) paveikslai. Duomenys, kuriais remiantis sudaryti didesni paveikslai ar lentels, gali bti pateikti prieduose. Baigiamojo darbo analitins dalies (kaip ir kit dali) skyrius turi bti baigiamas idstytos mediagos apibendrinimu. Tai rodo studento gebjim analizuoti ir kritikai vertinti tyrimo rezultatus, formuluoti tolesnio tyrimo kryptis. Nuo pagrindinio teksto jis atskiriamas vieno intervalo tarpu, vaigdute arba kitokiu simboliu ir pradedamas i naujos eiluts. Skyriaus apibendrinimo apimtis ne daugiau kaip vienas puslapis. Apibendrinime neturi bti daug skaii ar lenteli, t. y. turi bti vertinami tyrimo rezultatai, o ne atkartojami duomenys. I skyri apibendrinim galima parengti svarias ivadas ir silymus.

30

4. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO FORMINIMO REIKALAVIMAI

4.1. Magistro baigiamojo darbo titulinis lapas
Tituliniai lapai gali bti su rmeliu arba be jo. Pirmajame tituliniame lape (r. 7 pried) raomi auktosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimai, autoriaus vardas ir pavard, darbo pavadinimas, magistro baigiamasis darbas, darbo vadovas, darbo rengimo vieta ir metai. Antrajame tituliniame lape (r. 8 pried) nurodomi auktosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimai, magistro baigiamojo darbo pavadinimas, konkreios studij programos magistro baigiamasis darbas (pvz., Vieojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamasis darbas, administracins teiss magistro baigiamasis darbas ir kt.). Per vidur raomas studij programos registracijos numeris (pvz., Studij programa 12345S123). emiau, deiniojoje lapo pusje, po studij programos registracijos numeriu raomos vadovo, vadovs arba vadov pavards, dar emiau studij darbo atlikjo arba atlikj pavards. Jeigu yra keli vadovai ar atlikjai, tai prie juos ivardijant dedamas dvitakis. Toliau po vadovo pavarde nurodoma magistro baigiamojo darbo tikrinimo data, po magistranto pavarde magistro darbo atidavimo data. Tam tikros srities konsultanto arba konsultant pavards raomos kairiojoje lapo pusje, tame paiame lygyje kaip ir vadovo. Po konsultanto pavarde raoma recenzento pavard. Jeigu vadovas, konsultantas ir recenzentas yra to paties fakulteto ir tos paios katedros darbuotojai, tai prie j pavardes sutrumpintai raomas pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis (pvz., doc. dr.) arba pareigos ir mokslo laipsnis (pvz., lekt. dr.) Jei mokslinio laipsnio nra, raomos dstytojo pareigos (pvz., lekt.) ir btinai konsultantas, turintis mokslin daktaro ar profesoriaus laipsn. Jeigu vadovas, konsultantas ir recenzentas yra to paties fakulteto kit katedr darbuotojai, tai prie j pavardes nurodoma katedra. Prie vadovo ir konsultanto, kurie yra i kit institucij, pavardes raomi institucijos ir padalinio pavadinimai. Toliau darbo parengimo vieta ir metai idstomi simetrikai lapo apaioje. Studij darb tekste, taip pat ant titulinio lapo paprastai data raoma tarp met, mnesio ir dienos skaitmen nededant tako, pvz.: 2006 05 20. Organizaciniuose dokumentuose data raoma odiu, kartais nurodomas ir paros laikas, pvz.: 2006 m. gegus 20 d. 12:15 arba 2006 05 20 12:15.

31

4.2. Magistro baigiamojo darbo turinys

Turinys raomas kaip skyriaus antrat didiosiomis raidmis (TURINYS). Skyri pavadinimai turinyje raomi didiosiomis raidmis arba parykintomis maosiomis raidmis, poskyri ir skyreli maosiomis. Patartina studij darbo per daug nesmulkinti. Skyri, poskyri ir skyreli pavadinimai turi bti trumpi, aiks, prasmingi ir svarbiausia atitikti tiriamos problemos esm. Pavadinimai neturi kartotis arba kartoti viso darbo pavadinim. Raant studij darb netikslinga turin labai detalizuoti. Negali bti poskyris arba skyrelis i vieno puslapio. Turinio puslapio struktra pateikta 1 pav.

TURINYS VADAS.......................................................................................... 1. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)................................................ 1.1. (poskyrio pavadinimas....................................................... 1.1.1. (skyrelio pavadinimas)............................................. 1.1.2. .................................................................................... 1.2................................................................................................ 2. (SKYRIAUS PAVADINIMAS)................................................. 2.1. .............................................................................................. 2.1.1. .................................................................................... 2.1.2. ir t. t. ......................................................................... 2.2. .............................................................................................. IVADOS........................................................................................ LITERATRA............................................................................... ANOTACIJA LIETUVI IR ANGL KALBOMIS.................. SANTRAUKA LIETUVI KALBA............................................. SANTRAUKA ANGL KALBA.................................................. PRIEDAI......................................................................................... 1 pav. Turinio forminimo tvarka 3 7 9 12 15 17 20 20 29 35 40 58 60 63 64 65 66

Santrump, lenteli, paveiksl ar pried sraas turin netraukiamas.

32

4.3. Bendrieji magistro baigiamojo darbo teksto reikalavimai

4.3.1. Bendrosios inios Magistro darbo forminimo tvarka. Studij darbo tekstas raomas kompiuteriu balto neliniuoto popieriaus lapuose 12 riftu ir 1.5 intervalu tarp eilui. Po skyri, poskyri arba skyreli pavadinim takai nededami. Raant tekst puslapyje i krat reikia palikti tuius laukus: kairiojoje pusje 25 mm, deiniojoje 10 mm, viruje 20 mm, apaioje 20 mm. Pastraipos pirmoji eilut nuo teksto lauko kairiojo krato atitraukiama per 10 mm. Tekst spausdinant kompiuteriu galima parykinti atskirus odius arba sakinius. Magistro baigiamojo darbo puslapiai numeruojami itisai, pradedant nuo titulinio (ant titulini lap ir turinio puslapi numeriai neraomi). Puslapio numeris uraomas vir teksto (puslapio virutinio krato tuio lauko viduryje arba deinje pusje) arabikais skaitmenimis nededant nei tako, nei brkneli. magistro baigiamojo darbo sudt einani pried lap numeracija turi bti itisin. Paveikslai ir lentels kiekviename priede numeruojamos atskirai. Magistro baigiamasis darbas turi bti ritas tvarkingai, kietais vireliais, kad lap nebt galima isegti.

4.3.2. Magistro baigiamojo darbo teksto suskirstymas Jei reikia, magistro baigiamojo darbo tekstas suskirstomas skyrius, poskyrius ir skyrelius. Didels apimties darb, rengiam keli student, galima skirti dalis (knygas, tomus). Skyriai numeruojami arabikais skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Todl poskyrio eils numeris prasideda skyriaus numeriu ir to skyriaus poskyrio numeriu. Jie skiriami takais, pvz.: 2.1.; 2.2. Jei tekstas dar skirstomas skyrelius, tai ie numeruojami tuo paiu principu: pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis poskyrio, treiasis skyrelio numer, pvz.: 2.1.1.; 2.1.2. angos, ivad, literatros ir pried skyriai nenumeruojami. Skyriaus pavadinimas raomas didiosiomis raidmis ir simetrikai idstomas lapo plotyje, o poskyrio ir skyreli pavadinimai raomi maosio-

33

mis raidmis, iskyrus pirmj, ir pradedami kaip pirmoji pastraipos eilut. Be to, kiekvien skyri reikia pradti naujame puslapyje, o poskyrius ir skyrelius tame paiame. Antrats odiai nekeliami. Po antrats takas neraomas. Skyriaus antrat raoma viena eilute emiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o poskyrio ir skyrelio antrat iskiriama i prie j ir po jos esanio teksto vienos eiluts tarpeliu. Jeigu po skyriaus antrats eina poskyrio antrat, tarp j taip pat paliekamas vienos eiluts tarpelis. Negalima rayti antrats viename puslapyje, o tekst pradti kitame. Kiekviena pastraipa pradedama i naujos eiluts. Nuo kairiojo krato ji atitraukiama 10 cm.

4.3.3. Magistro baigiamojo darbo kalba, moksliniai terminai Kalba turi bti trumpa, aiki, nedaugiaprasm. Btina vengti publicistins kalbos, o vartoti mokslin kalb. Jei studij darbe vartojami specifiniai terminai arba j santrumpos, jie turi bti aptarti tekste arba pateikti darbo pradioje su antrate SANTRUMPOS. Jei tekste pateikiami skaiiai turi matavimo vienet, juos reikia rayti skaitmenimis (pvz., 250 Lt), jei neturi odiais (pvz.: Snaudos padidjo du kartus). Jei tekste pateikiamos kelios skaitins verts i eils, vieneto ymjim reikia rayti tik vien kart po paskutinio skaitmens, pvz.: 20, 50, 100 Lt.

3.3.4. Formuli naudojimas tekste Formulse vartojami nustatyti raidiniai ymjimai ir simboliai. J reikms turi bti paaikintos. Jei formuli yra daugiau kaip viena, jos numeruojamos arabikais skaitmenimis itisai per vis tekst arba formuls numer sudaro skyriaus numeris ir formuls eils numeris tame skyriuje. Numeris raomas toje paioje eilutje kaip ir formul, deiniojoje lapo pusje, lenktiniuose skliausteliuose. Minint formul tekste skliausteliuose nurodomas jos numeris, pvz.: r. (5) formul arba (2.1) formul. Simboliai paaikinami po formule j pateikimo joje tvarka. Po formuls raomas kabliatakis ir i naujos eiluts be dvitakio raomas odis ia. Toliau nurodomi visi formulje esantys ymjimai, o po brknelio paai-

34

kinamos j reikms. Po kiekvieno paaikinimo dedamas kabliatakis. Siekiant formules iskirti, prie jas ir po j paliekama viena tuia eilut. Pvz.:

PV =

FV = FV * PVIFk ,n ; (1 + k ) n

(1)

ia: PV dabartin vert; FV bsimoji vert; PVIFk,n dabartins verts palkan veiksnys; k palkan (diskonto) norma; n laikotarpi skaiius.

4.3.5. Lenteli parengimo tvarka Skaitmenin informacija pateikiama lentelse. Lentel gali turti antrat, kuri raoma maosiomis raidmis pradedant didija. Jeigu lenteli yra daugiau negu viena, jos numeruojamos itisai arba kiekvieno skyriaus lentels numeruojamos atskirai. Antruoju atveju lentels eils numer sudaro skyriaus numeris ir lentels numeris tame skyriuje, atskirti taku. Lentels numeris raomas alia lentels antrats prie odio lentel, pvz., 1 lentel. Jei studij darbo tekste i viso yra tik viena lentel, tai raoma be numerio tik odis Lentel. Trumpinama lent. tik nuorodose, iaip odis netrumpinamas. Pagrindiniai lentels elementai parodyti 2 pav.
N lentel. Lentels antrat Eilui pavadinim antrat Skilties antrat Skilties paantrat Skilties paantrat Skilties antrat Skilties paantrat Skilties paantrat

altinis: ... 2 pav. Lentels forminimo pavyzdys

35

Studij darbo tekste turi bti pamintos visos lentels. Pakartotinse nuorodose lentel papildomai raoma santrauka r., pvz.: (r. 2 lent.). Prie lentel tekste turi bti parayta, kas pateikta lentelje. Daniausiai lentels turi labai daug informacijos, kartu ir alutins. Taigi btina pabrti, k norima lentels duomenimis iliustruoti. Be to, po lentele visada turi bti pateikta informacijos analiz. odiu, tekste negali eiti viena po kitos lentels, kurios nra aptartos. Jeigu pateikta informacija lentelje, tai informacija paveiksle (diagramoje) pateikiama prieduose ir atvirkiai jei tekste pateikiama pagrindin informacija paveiksle, tai lentel dedama priedus. Taiau, jei lentelje ir paveiksle pateikiama identika informacija, tai studij darb dedama tik viena i j, nesvarbu, kur tekste ar prieduose. Lentels idstomos puslapio viduryje, lentels pavadinimas raomas vir jos puslapio viduryje. Skili antrates ir paantrates galima spausdinti vienu intervalu, maesniu riftu, negu paraytas tekstas, t. y. 11 riftu. Po lentele altinis raomas 10 riftu. Lenteli sraas pateikiamas naujame puslapyje po turinio su antrate LENTELS. Lentels numeruojamos eils tvarka. Jeigu lentels kiekviename skyriuje numeruojamos atskirai, raoma skyriaus numeris, pavadinimas, o toliau ivardijamos to skyriaus lentels ir j pavadinimai eils tvarka. Magistro baigiamajame darbe reikia laikytis bendros lenteli numeravimo tvarkos. Lentels skili pavadinimai, skili antrats ir paantrats pradedamos didija raide, iskyrus tas paantrates, kurios sudaro vien sakin su skilties antrate. Antrats raomos vienaskaita, po j skyrybos enklai nededami. Eilui, antrai ir paantrai tekstui sutrumpinti galima vartoti raidinius arba simboli ymjimus. ymjim paaikinimai pateikiami po lentele. Jie raomi 10 riftu, pvz.: ia : + btina darbo dalis; - nebtina darbo dalis; +/- studij darbo vadovas sprendia apie tos dalies btinum. Rodikli, parametr arba kit duomen eils numeris raomas prie eiluts pavadinim, toje paioje skiltyje, pvz.: 1 Pasitikjimo stiprumas: 1 pasitikjimas nra tiek svarbus, 4 pasitikjimas svarbiausia.

36

Polinkis keisti bank: 1 keistas pastaraisiais metais; 4 nekeista ir nesvarstoma galimyb keisti. 3 Banko darbuotojo pastovumas: 1 tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 met; 3 daugiau kaip 3 metus. Po ymjim paaikinim 10 riftu pateikiama informacija, i kur paimta lentel, pvz.: altinis: Railien, 2007, p. 118. Jei lentel netelpa lape horizontaliai, t. y. turi labai daug skili, tai j galima pateikti vertikaliai. Jei lentels eiluts arba skiltys netelpa lape, lentel dalijama dalis, kurios gali bti idstomos alia viena kitos arba skirtinguose lapuose. Dalijant lentel pagal eilutes kartojamos skili antrats ir paantrats. Jei lentel dalijama pagal skiltis, kartojami ir eilui pavadinimai. Lentels antrat raoma tik vir pirmosios jos dalies. Vir kitos dalies (arba dali) raomas tik lentels numeris ir odiai 19 lentels tsinys. Jei lentel yra keliama kit puslap, tai lentels pirmosios dalies apaioje, deiniojoje pusje, raoma 19 lentels tsinys kitame puslapyje. Lentels klimo kit puslap pavyzdys pateiktas 3 pav. Lentelje pateikt dydi vienet ymjimai gali bti nurodomi: skilties antratje, eiluts pavadinime arba lentels antratje, jeigu visi lentelje pateikti dydiai reikiami tuo paiu vienetu. Lentels antratje gali bti nurodytas visoje lentelje vyraujantis vienetas, o skili antratse arba paantratse kiti vienetai. Skaii verts toje paioje skiltyje turi turti vienodai deimtaini enkl. Jei lentelse nra kuri nors duomen, raomas brknelis, tritakis arba N. d. (nra duomen). Dydi veri intervalai tekste raomi su odiais nuo ir iki arba su brkniu.

37
19 lentel. Finans prieinamumo veiksni vertinimo ir bendradarbiavimo veiksni ryys

Banko Ryius su banku Pasitik- Polinkis darbuotojo palaikanio darjimo stip- keisti buotojo pastovurumas1 bank2 pastovumas4 mas3 Finansini paslaug prieinamumo veiksniai5 Pasitenkinimas banko teikiamomis paslaugomis ,180(**) 0,04 0,067 ,095(**) kokyb ,125(**) ,088(*) 0,03 0,046 vairov ,114(**) ,106(**) ,139(**) 0,043 prieinamumas ,138(**) ,093(*) ,148(**) ,111(**) kaina ,188(**) 0,069 ,084(*) ,103(**)
1

Pasitikjimo stiprumas:1 pasitikjimas nra labai svarbus, 4 pasitikjimas svarbiausia. 2 Polinkis keisti bank: 1 keistas pastaraisiais metais; 4 nekeistas ir nesvarstoma galimyb kisti. 3 Banko darbuotojo pastovumas: 1 tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 met; 3 daugiau kaip 3 metus. 4 Ryius su banku palaikanio darbuotojo pastovumas: 1 ryius su banku palaiko tas pats darbuotojas iki 1 met, 3 daugiau kaip 3 metus. 5 Veiksni vertinimas: 1 visikai netenkina, 5 visikai tenkina. Klii vertinimas: 1 labai didel klitis, 5 tikrai nra klitis.

19 lentels tsinys kitame puslapyje

38
19 lentels tsinys Banko Ryius su banku Pasitik- Polinkis darbuotojo palaikanio darjimo stip- keisti pastovu- buotojo pastorumas1 bank2 mas3 vumas4 5 Finansini paslaug prieinamumo veiksniai Banko vykdoma politika verslo atvilgiu ,160(**) 0,066 ,072(*) 0,048 Teikia verslo poreikius atitinkanius kreditus ,140(**) 0,009 ,075(*) 0,06 Teikia reikiamas finansines paslaugas verslui ,147(**) 0,048 ,120(**) ,084(*) Sudaro palankias paskol slygas ,138(**) ,099(**) ,100(**) ,080(*) Lanksiai reaguoja kintanius verslo poreikius ,120(**) 0,072 0,061 ,083(*) Remia versl skmingu veiklos laikotarpiui ,119(**) 0,041 ,114(**) ,082(*) Remia versl kritiniais mons veiklos momentais ,170(**) 0,052 ,107(**) 0,064 Laiku priima finansavimo sprendimus ,165(**) 0,047 ,083(*) 0,058 Banko darbuotojo paslaug kokyb 0,061 ,246(**) ,111(**) ,132(**)
1 Pasitikjimo stiprumas: 1 pasitikjimas nra tiek svarbus, 4 pasitikjimas svarbiausia. 2 Polinkis keisti bank: 1 keistas pastaraisiais metais; 4 nekeistas ir nesvarstoma galimyb keisti. 3 Banko darbuotojo pastovumas: 1 tas pats banko darbuotojas aptarnauja iki 1 met; 3 daugiau kaip 3 metus. 4 Ryius su banku palaikanio darbuotojo pastovumas: 1 ryius su banku palaiko tas pats darbuotojas iki 1 met, 3 daugiau kaip 3 metus. 5 Veiksni vertinimas: 1 visikai netenkina, 5 visikai tenkina. Klii vertinimas: 1 labai didel klitis, 5 tikrai nra klitis.

altinis: Railien, 2007, p. 118

3 pav. Lentels sudarymo pavyzdys

39

4.3.6. Paveiksl forminimo studij darbe tvarka Paveikslai. Iliustracijos (grafikai, diagramos ir kt.) idstomos paiame tekste po nuorod jas arba prieduose. Paveiksl, kaip ir lenteli, sraas pateikiamas studij darbo pradioje po lenteli srau, o jei jo nra po turinio su antrate PAVEIKSLAI. Visos iliustracijos vadinamos paveikslais ir jeigu j yra daugiau kaip viena numeruojamos. Studij darbuose galima itisin paveiksl numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas raomi po paveikslu. Paveikslus galima numeruoti ir atskiruose skyriuose. Tuomet paveikslo numer sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eils numeris tame skyriuje. Jie atskiriami taku. Vis dlto tenka priminti, kad btina laikytis vientisos paveiksl, lenteli ar formuli numeravimo tvarkos. Btina nurodyti paveikslo altin. Jeigu paveikslas sudarytas darbo autoriaus, tuomet altinio rayti nereikia. Taiau jeigu paveikslas yra paimtas i mokslins literatros, tuomet reikia j nurodyti, pvz.: altinis: Ivakeviit, 2006, p. 25 ir 35. Jeigu paveikslas yra papildytas, tuomet reikia rayti adaptuota pagal, pvz.: altinis: adaptuota pagal Ivakeviit, 2006, p. 25, o jeigu paveikslas sudarytas pagal mokslinje literatroje pateikt tekst, tuomet btina rayti sudaryta pagal, pvz.: altinis: sudaryta pagal Hempel, Simonson ir Coleman, 1994. Paveikslo forminimo pavyzdiai pateikti 4 pav. 4 pav. a) dalyje pateikta atvejis, kai paveikslas parengtas studijuojant mokslin literatr, o b) dalyje paios autors sukurtas paveikslas ir nurodyti altin nereikia. altinis raomas po paveikslu 10 riftu. a)
Vidin rizika

Sandorio rizika

Portfelio rizika

Koncentracijos rizika

Ustato rizika

altinis: sudaryta pagal Hempel et al., 1994 10 pav. Kredito rizikos elementai

4 pav. tsinys kitame puslapyje

40

4 pav. tsinys b)

Juridinio asmens kreditingumo vertinimo kriterijai

Kiekybiniai

Kokybiniai

Mokumas ir likvidumas Pinig srautai vairs sipareigojimai Pelningumas Nuosavyb

Vadov kvalifikacija Konkurencin aplinka Priklausomyb nuo keleto pirkj ar tiekj Veiklos perspektyvos Verslo planas

6 pav. Juridini asmen kreditingumo analizs kriterijai altinis: Ivakeviit, 2006, p. 25 ir 35

4 pav. Paveiksl forminimo pavyzdiai

Diagramos. Studij darbuose danai naudojamos diagramos. Diagrama tai brinys, kuriame faktiniai duomenys pateikiami linijomis, geometrinmis figromis arba enklais. Pagal tyrimo tikslus skiriami ie diagram tipai: diagramos, pateikianios ir palyginanios du faktus; diagramos, vaizduojanios ekonomini reikini kitim laiko atvilgiu; diagramos, rodanios dviej kintamj ry;

41

diagramos, rodanios reikinio struktr. Pagal form diagramos gali bti stulpelins, juostins, kvadratins, apskritimins, sektorins, linijins, figrins ir kt. Tiek stulpelins, tiek juostins diagramos yra paprasiausias grafinis faktini duomen vaizdavimo ir analizavimo bdas. Jos daniausiai naudojamos: reikini kitimui laike pavaizduoti arba vienariams reikiniams palyginti, reikinio struktrai ir jos pokyiams pavaizduoti. Sudarant stulpelin diagram, faktiniai duomenys vaizduojami vienodo ploio staiakampiais (stulpeliais), idstytais horizontalioje koordinai ayje (r. 9 pried). Jeigu stulpeliai idstyti horizontaliai ant vertikaliosios koordinai aies, tai diagrama vadinama juostine (r. 10 pried). Stulpelin diagrama yra geriausias fakt pateikimo bdas, taiau ja gana danai galima ikreipti norimo parodyti reikinio esm. iuo atveju svarbu atrinkti bdingiausius takus, kurie tiksliai atspindt reikinio pokyius tiriamuoju laikotarpiu ir atskleist norimas pavaizduoti tendencijas. Aptariant paprast dviej fakt palyginim arba laiko sekos diagram, labai svarbu inoti ir tinkamai paymti vertikalij a. Daniausiai naudojamas nulio atskaitos takas. Tam tikrais atvejais, kai norima pavaizduoti tiriamojo reikinio pokyius ir kai svarbu ne vien kiekybinis padidjimas, bet ir didjimo greitis, naudojama proporcin, arba logaritmin, skal. Joje vienod procentin didjim atitinka vienodi atstumai. ia nulinio tako problema neaktuali. Pateikiant diagram, rodani dviej kintamj ry, btina nustatyti, kuris i j yra priklausomas, o kuris ne, t. y. kuris yra tiriamojo reikinio prieastis, o kuris padarinys. Nepriklausomas kintamasis (prieastis) pateikiamas horizontaliojoje ayje, o priklausomas kintamasis (padarinys) vertikaliojoje. Pavyzdiui, pajam ir ilaid diagramoje aiku, kad esant didesnms gyventoj pajamoms bna didesns gyventoj ilaidos. Tuomet pajamas reikia pateikti horizontaliojoje diagramos ayje, o ilaidas vertikaliojoje. Jeigu studij darbe yra pateikiama diagrama, tai ji turi (arba gali turti): koordinai ais, koordinai tinklel, kintamj dydi veri skales, kintamj dydi priklausomybi linijas, bdinguosius takus, matavimo vienet ymjimus, papildomus nurodymus.

42

Koordinai ays naudojamos kintamj dydi vertms pavaizduoti. Tam tikslui jos suskirstomos grafinius intervalus dalijimo brkneliais. Ties dalijimo padalomis btinai turi bti skaiiai. Jie raomi iorinje horizontaliosios ir vertikaliosios skals pusje. Skali pavadinimai raomi vairiai. Jeigu jie trumpi, tai raomi iorinje skals galo pusje, alia rodykls, nurodant matavimo vienet. Jeigu skali pavadinimai yra ilgi, tai jie raomi lygiagreiai su skale, iorinje jos pusje, nurodant matavimo vienet. Matavimo vienet galima rayti skals gale arba tarp paskutinio ir priepaskutinio skaii, kartu su visu kintamojo pavadinimu, atskiriant kableliu, pvz., bendrasis nacionalinis produktas, Lt; skals gale po paskutinio skaiiaus, kartu su kintamojo dydio ymjimu trupmenos pavidalu, pvz., BNP/Lt. Linijins diagramos funkcini priklausomybi linijos briamos storiau negu koordinai tinklelis (galima ir be tinklelio). Jeigu yra daugiau funkcini priklausomybi linij, vartojamos skirting tip arba skirting spalv linijos ir jos turi turti pavadinimus. Reikminiai linij susikirtimo takai turi bti paymti ir paaikinti. Jei uraui neutenka vietos, linij reikia pertraukti. Danai susikirtimo takai, diagram linijos arba bdingieji takai ymimi raidmis ar kitais simboliais, j paaikinimas pateikiamas po diagramos prie pavadinim. Informacij galima iliustruoti ir spinduline diagrama (r. 11 pried). Tam tikrais atvejais galima derinti linijin diagram su stulpeline (r. 12 pried). Apskritimins, kvadratins arba kitos figrins diagramos naudojamos, kai reikia palyginti reikinio kitim laike ir dydius esant tam tikram laiko momentui. Pateikiant ias diagramas lyginamj fakt dydiai vaizduojami apskritimu arba kvadratu plotu. Apskritim spinduliai, kvadrat kratins arba tam tikros figros turi bti proporcingos vaizduojamj fakt absoliuiosioms vertms. Norint reikin pavaizduoti iraikingiau kartais naudojamos figrins diagramos. Pavyzdiui, gyventoj skaii galima pavaizduoti moni figromis, cukraus gamyb maiais. Reiau studij darbuose naudojamos histogramos, kumuliats, aak tipo ir kitokios diagramos. Skritulin diagrama (r. 13 pried) tai apskritimas, suskirstytas sektorius, kuri didumas atitinka nurodytus skaiius. Tokios diagramos daugiausia naudojamos reikini struktrai pavaizduoti. Skritulinje diagramoje reikinio struktra vaizduojama vairiai brkniuojant arba spalvi-

43

nant atskirus sektorius. Reikinio struktros pokyiams pavaizduoti arba keliems faktams palyginti gali bti braiomos kelios skritulins diagramos. Diagram pavadinimai, kaip ir vis kit iliustracij, raomi po diagramomis, o j paaikinimai ir papildymai (jei toki yra) po diagramomis prie pavadinim.

3.3.7. Naudotos mokslins literatros pateikimas studij darbe Nuorod ymjimas Nuorodos kitus darbo puslapius (dalis, skyrius, poskyrius, lenteles, paveikslus, priedus) daromos nurodant j eils numerius. Pvz.: (r. 25 p.), (r. 3 pav.), (r. 3 skyri), (r. 2.3. poskyr), (r. 2.3.1. skyrel), (r. 3 lent.), (r. 2 pried), (r. (3) formul). Literatros citavimas Kai tekste vartojamas tikslios citatos: 1. Jei tikslios citatos pradioje nurodoma autoriaus arba autori pavards, tai po autoriaus pavards nurodomi leidinio metai, o citatos pabaigoje tikslus leidinio puslapis. Pvz.: Pasak Rieneckerio ir Jorgeseno (2002), patirtis rodo, kad grynai teorin tem sunku rayti. Teorinio darbo mediaga tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, prieinti, sieti, gryninti, pildyti, ikelti j trkumus ir pan. (p. 61). 2. Jei autoriaus ar autori pavards nra nurodomos vadinje citatos sakinio dalyje, tuomet autorius, leidimo metai ir citatos puslapis nurodomi citatos pabaigoje. Pvz.: Patirtis rodo, kad grynai teorin tem sunku rayti. Teorinio darbo mediaga tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, prieinti, sieti, gryninti, pildyti, ikelti j trkumus ir pan. (Rienecker, Jorgesen, 2002, p. 61). 3. Jei citatoje yra daugiau nei 40 odi, reikia vartoti special teksto rift, o ne kabutes. Pvz.: Savarankikas rato darbas tai jaunesnysis mokslinio straipsnio brolis, jam keliami tie patys mokslikumo ir dalykikumo reikalavimai. Moksliniai savarankiko rato darbo idealai 1. Pateikiama informacija turi bti teisinga/patvirtinta. 2. Metodas, argumentai ir struktra pateikiami aikiai (taip, kad skaitytojas galt juos patikrinti). 3. Dirbama sistemingai ir metodikai.

44

4. Remiamasi kitais tos srities tyrinjimais cituojama, vertinama savo darbo atvilgiu. 5. inios apie raomos srities tyrinjimus turi bti naujausios ir kiek manoma visapusikos (aprpti visk labai sunku). 6. Darbo autorius turi bti neutralus, atviras, siningas, svarstantis prieingas nuomones arba prietaring informacij. 7. Raant stengiamasi atkreipti dmes pastebtus prietaravimus, ikelti neaikumus. 8. Darbo kalba vienaprasmika, aiki, eksplicitika mokslinio teksto skaitytojas neturi interpretuoti arba splioti, kas norima pasakyti. Ivardytieji dalykai gali pasirodyti sunkiai pasiekiamas idealas. Jie retai kada ipildomi visuose tekstuose, taiau btent j, stengdamiesi to paties reikalauti i student, patys raydami laikosi auktj mokykl dstytojai (Rienecker ir Jorgesen, 2002, p. 4142). Jei tekste vartojamos perfrazuotos mintys: 1. Jei studij pareng vienas autorius. Pvz.: a) Astrauskas (2004) teigia, kad valstybs teorijoje egzistuoja du platusis ir siaurasis poiriai savivaldyb. b) Pasak mokslinink, valstybs teorijoje galima iskirti platj ir siaurj poirius savivaldyb (Astrauskas, 2004). 2. Jei studij pareng du autoriai. Pvz.: a) Mokslininkai Rieneckeris ir Jorgesenas (2002) pataria studentui pasirinkti praktin tem dl to, kad teorin tem sunku rayti. Teorinis darbas reikalauja teorijas, modelius ir metodus lyginti, prieinti, sieti, gryninti, pildyti, ikelti j trkumus ir pan. b) Grynai teorin tem sunku rayti dl to, kad teorinio darbo mediaga tai jau esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, prieinti, sieti, gryninti, pildyti, ikelti j trkumus ir pan. (Rienecker, Jorgesen, 2002). 3. Jei studij pareng trys autoriai. Pvz.: Usienio kapitalo finans institucij strateginiai tikslai daniausiai siejami su: didels apimties veikla, su vietini bank, susiduriani su veiklos problemomis, sigijimu; su stambi paskol suteikimu subjektams, veikiantiems pagrindinio banko savininko alyje (Berger et al., 2001).

45

Jeigu studij pareng trys ir daugiau autori, nurodomas tik pirmasis autorius bei ir kt. publikacijose lietuvi kalba, et al. angl kalba, . rus kalba, o po kablelio metai. Pvz.: Usienio kapitalo finans institucij strateginiai tikslai daniausiai siejami (Berger et al., 2001) su: didels apimties veikla, su vietini bank, susiduriani su veiklos problemomis, sigijimu; su stambi paskol suteikimu subjektams, veikiantiems pagrindinio banko savininko alyje. 4. Jei studij pareng keturi ir daugiau autori. Pvz. : Valstybs politikos priemones antreprenerikai veiklai skatinti gali taikyti ir paklausa, ir pasila. Pasila skatina verslininkus pasinaudoti antreprenerikos veiklos galimybmis ir sitraukti toki veikl inaudojant turimus iteklius, gebjimus ir asmenines savybes, o galimybs antreprenerikai veiklai paklausos pusje generuojamos pagal preki ir paslaug poreik rinkoje (Verheul et al., 2001). 5. Jei krinio leidjas yra ne konkretus autorius, o organizacijos ar asociacijos, tuomet kaip autorius jos ir nurodomos. Pvz.: pirma citata: (vietimo ir mokslo ministerija (MM), 2006), kitos citatos: (MM, 2006). Asmenvardi ir vietovardi raymo taisykls Pirm kart minint asmenvard reikia pateikti ne tik pavard, bet ir vis vard (vardas raomas prie pavard). Jei toliau kalbama apie t pat asmen, raoma pirmoji vardo raid, takas, pavard (tarp tako ir pavards tarpelis, pvz., A. Smetona). Asmenvardi ir vietovardi raymo taisykles reglamentuoja Lietuvi kalbos komisijos nutarimai: 19771988. Pateikiame itrauk. 8. Dl autentik tikrini vard form raymo 8.1. Autentikoms asmenvardi (ir vietovardi) formoms galns dedamos panaiai kaip ir prie adaptuot tikrini vard. Pavartotos skliausteliuose arba neriliame tekste (pvz., bibliografijoje, reklamoje ar informacijoje), jos gali bti raomos be lietuvik galni. 8.2. Lietuvikos galns dedamos prie t autentik vyrikosios gimins asmenvardi form, kurios baigiasi priebalsiu: Brugmannas, Andrewsas, Morrisas; Roiselis, Douglasas, Jamesas; Feederis, Claudelis; Karlowczius, Rajkoviius. 8.3. Kai nelietuvikas asmenvardis baigiasi netariama balse e arba netariama priebalse, prie pridedamas galnes raytinas apostrofas: Larousseas (sk. Larusas), Larousseo; Verlaineas (sk. Velenas), Burkeas (sk. Berkas); Bainvilleis (sk. Benvilis), Cahorsas (sk. Kahoras), Chateaubriandas

46

(sk. atobrijanas) Beaufortas (sk. Boforas), Destoucheas (sk. Detuas), de Gaulleis (sk. de Golis). Asmenvardiams, kurie originalo kalboje baigiasi kamieno balsiu (iskyrus a) ar dvibalsiu, lietuvikos galns paprastai nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Toome, Goethe, Crespo, Enrico, Antonescu, Koposu, Craxi, Leslie, Willy, Caravaggio, Manzoni, Verdi, Fanny, Silviu, Hemingway, Gow, Rau (bet Cossiga Cossigos, Zappa Zappos). Taiau prireikus kai kurioms pavardms galns gali bti pridedamos po apostrofo, pvz.: vns. kilm. Goethes, Crcucio, Hemingwayaus; naud. Goetheei, Craxiui, Hemmgwayui; n. Craxi'u, Hemingway'umi (bet vns. gal. Goethe). 8.5. Gramatinami ir linksniuojami tie asmenvardiai, kurie baigiasi originalo kalboje kaitomo vardo galns balsiu, pvz.: Walsa (Walsy) Walsa (Walsos), Mcinski (Mcinskiego) Mcinskis (Mcinskio.). Autori aprao taisykls Jei keli autoriaus vardai (tik ne lietuvi!) atskiriami brkneliu, tuomet ir trumpinant vard pirmosios raids atskiriamos brkneliu. Jei altinis paraytas dviej ar daugiau autori, j pavards atskiriamos kableliais. Autori grups pavadinimas raomas visas. Pvz.: vietimo ir mokslo ministerija, Mykolo Romerio universitetas, American psychological association ir t. t. Literatros sraas Raant studij darb naudojama (cituojama, nagrinjama, paminima) vairi literatra ir dokumentai. Todl prie kiekvieno studij darbo turi bti pateiktas naudot dokument (monografij, vadovli, periodini ir tstini leidini, statymo gyvendinamj ir normini teiss akt, internete gautos informacijos, nepublikuot mokslini ataskait, vertim, paskait mediagos ir kt.) bibliografinis sraas. literatros sra traukiami tik cituoti mokslins literatros altiniai. Literatros sraas pateikiamas atskiru skyriumi su antrate LITERATRA. Literatros bibliografiniai apraai gali bti pateikiami abcls tvarka. Jeigu autori pavards vienodos, tuomet jas reikia idstyti atsivelgiant inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka. Siloma literatros apraymo tvarka yra modifikuota (supaprastinta) sistema taikoma Mykolo Romerio universitete.

47

Literatros aprao tvarka Knygos apraas, jei vienas autorius Buraas A. Internetin finans ir investicij informacija: enciklopedinis finans ir ekonomikos inynas = Finance and investment information on web. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006. 528 p. ISBN 995519-041-8 Rakauskien O. G. Valstybs ekonomin politika (fiskalin, usienio prekybos ir socialin politika): monografija. Vilnius: MRU Leidybos centras, 2006. 768 p. ISBN 9955-19-032-9 Cecchetti S. G. Money, Banking, and Financial Markes. Irwin: McGraw-Hill, 2008. 720 p. ISBN-13: 9780072452693 . / . . . : , 2007. 246 p. ISBN 5-94938-049-5. - ISBN 978-5-94938-049-9 Kardelis K. Mokslini tyrim metodologija ir metodai (2-asis patais. ir papild. leid.) Kaunas: Technologija, 2002. 398 p. ISBN 9986-94865-7 Knygos apraas, jei du autoriai Bukeviit E., Maerinskien I. Finans analiz: vadovlis. Kaunas: Technologija, 2007. 379 p. ISBN 9986-13-710 Cooper D. R., Schindler P. S. Business research / 9th ed. Boston: McGraw-Hill, 2006. 744 p. ISBN 0-07-124430-1 Knygos apraas, jei autori trys ir daugiau Birmontien T. ir kt. Lietuvos konstitucin teis: raida, institucijos, teisi apsauga, savivalda: kolektyvin monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007. 523 p. ISBN 978-9955-19-061-5 Saunders M. et al. Research Methods for Business Students. London, Hong Kong, Johannesburg, Melburne, Sihgapoure, Waschington: Pitman Publishing, 1997. 429 p. ISBN 0-273-62017-7 Fagan C. et al. Gender inequalities in the risks of poverty and social exclusion for disadvantaged groups in thirty European countries. Luxenbourg: Office for Official Publications of the European Communities,

48

2006. 190 p. URL: http://bookshop.europa.eu/eubookshop/FileCache/ PUBPDF/KE7606201ENC/KE7606201ENC_002.pdf-ISBN 92-79-02572-4 Redaguotos knygos apraas Privatization and market development : global movements in public policy ideas / Edited by Graeme Hodge. Cheltenham; Northampton (Mass.): Edward Elgar, 2006. 203 p. ISBN 1-84376-935-2 The new handbook of organizational communication: advances in theory, research, and methods / Frederick M. Jablin, Linda L. Putnam, editors. Thousand Oaks (Calif.); London; New Delhi: Sage Publications, 2001. 911 p. ISBN 1-4129-1525-2 Knygos be autoriaus apraas Lietuvos Respublikos Konstitucija (su pakeitimais ir papildymais iki 2006 m. birelio 1 d.) Vilnius: Valstybs inios, 2007. 82 p. ISBN 978-9986-18-173-6 Daktaro disertacijos santraukos apraas Butkeviius L. Joint ventures within the system of concentration control of the European Community = Jungtin veikla Europos Bendrijos koncentracij kontrols sistemoje: summary of doctoral dissertation: social sciences, law (01 S). Vilnius, 2008. 25 p. Daktaro disertacijos apraas Birtonas R. Duomen bazi teisin apsauga (rankratis): daktaro disertacija: socialiniai mokslai, teis (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007. 201 p. Magistro baigiamojo darbo apraas Vinevska V. Lietuvos kolektyvinio investavimo subjekt (KIS) gros ir rizikos palyginamoji analiz: magistro darbas: 04 S - Ekonomika. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007. 69 p. URL: http://vddb. library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20080122_101508-50465

49

Knygos skyriaus apraas, jei vienas autorius Pumputis A. vedijos konstitucija / Konstitucinio reguliavimo vairov: kolektyvin monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006, p. 110119. ISBN 9955-19-034-5 Pukorius S. Bendradarbiavimo efektyvumo vertinimas // iuolaikins tarporganizacins sveikos formos vieajame sektoriuje / Redaktoriai: S. Pukorius (atsakingasis), A. G. Raiien. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006, p. 914. ISBN 9955-19-044-2 Knygos skyriaus apraas, jei du autoriai Bileviien T., Rudzkien V. Student IKT inios pasirengimas tolesnei technologij pltrai ir naujiems mokymo metodams // Informacins technologijos, 2006: konferencijos praneim mediaga, [2006 m. sausio mn. 2526 d.]. Kaunas, 2006, t. 1, p. 121127. ISBN 9955-09-993-3. URL: http://www.ktu.lt/lt/apie_renginius/konferencijos/2006/k6_02/ IT2006/IV_sekcija.pdf Rudzkien V., Burinskien M. Darnaus vystimosi principai Vilniaus miesto pltroje // Darnaus vystimosi strategija ir praktika: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2006, p. 4755. ISBN 9955-19-050-7 Knygos skyriaus apraas, jei trys ir daugiau autori Kurapka V. et al. Security and economic development interaction within the Europena Union: an integrational model // Third year within the European Union: topical problems in management of economics and law. Riga, 2007, p. 163179. ISBN 978-9984-9896-2-4 Mokslinio urnalo straipsnio apraas, jei vienas autorius Pumputis A. Poreiki ir mogaus teisi sistemos klausimu // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2000, Nr. 15(7), p. 6165. ISSN 1392-6195 Piesliakas V. Baudiamoji atsakomyb kaip nusikalstamos veikos padarymo teisinis padarinys // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 8(98), p. 712.

50

ISSN 1392-6195. URL: http://www.mruni.lt/lt/padaliniai/centrai/leidybos_ centras/leidiniai/mokslo_darbai/?ID=17743 Buraas A. The Competitiveness of the EU in Context of the Intellectual Capital Development // Intelektin ekonomika = Intellectual economics: mokslo darb urnalas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 1(1), p. 1930. ISSN 1822-8011 Mokslinio urnalo straipsnio apraas, jei du autoriai Kanopin V., Mikulionien S. Demografinio senjimo problemos socialinje Europos Sjungos darbotvarkje // Socialinis darbas : mokslo darbai. 2006, Nr. 5(2), p. 514. ISSN 1648-4789 Maerinskien I., Vasiliauskait J. The Model of evaluation of impact of corporate social capital on the operation of enterprise and its application // Scientific papers = Vedeck Listy / Faculty of chemical and food technology Slovak university of technology in Bratislava Department of management. Bratislava, 2007, vol. III, No. 02 (06), p. 5259. ISSN 1336-815X Burinskien M., Rudzkien V. Variability and the relationship between quality of life and real estate prices in Lithuania // International journal of environment and pollution (IJEP). eneva, 2007, vol. 30, No. 3/4, p. 501517. ISSN 0957-4352. URL: http://www.inderscience.com/ search/index.php?action=record&rec_id=14825&prevQuery=&ps=10&m= or Mokslinio urnalo straipsnio apraas, jei trys autoriai Kurapka V. ir kt. Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymas baudiamosios teiss ir kriminalistikos kontekste // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius, 2006, Nr. 7(85), p. 1623. ISSN 1392-6195 Kurapka V. ir kt. Kriminalistikos ir teismo ekspertizs ini poreikio ir j taikymo praktikos Lietuvoje vertinimas // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius, 2007, Nr. 12(102), p. 2231. ISSN 1392-6195. URL: http://www.mruni.lt/lt/padaliniai/centrai/leidybos_centras/leidiniai/mokslo_ darbai/?ID=23291 Laurinaviius A. Teisinio nihilizmo poveikis verslumui Lietuvoje // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius, 2007, Nr. 10(100), p. 3240. ISSN 1392-6195. URL: http://www.mruni.lt/lt/padaliniai/centrai/ leidybos_centras/leidiniai/mokslo_darbai/?ID=21114

51

Dienraio ar savaitraio straipsnio apraas: Simanonyt A. Milijardieriui parpo JAV lietuvi banyia // Lietuvos rytas, 2006, rugsjo 27 d., Nr. 221, p. 12. Elektronini altini apraymas: Terminas elektroniniai altiniai reikia: elektronines duomen bazes, internetinius altinius, elektroninius tinklalapius arba puslapius, tinklines apsikeitimo informacija ar diskusijos grupes, elektroninius laikus. Kai kurie literatros altiniai gali bti cituojami kaip standartiniai literatros altiniai, nes jie yra skelbiami internete ir tuo pat metu spausdinami. Taiau yra dalis altini, kurie skelbiami tik internete. Todl pateikiant nuorod iuos literatros altinius btina nurodyti j periros dat ir internetin adres. Dittrich D. Wages, Length of Relationship and Bargaining Power // An Experimental Study in a World of Complete Contracts, 2004. ftp:// papers.mpiew-jena.mpg.de/esi/discussionpapers/2004-18.pdf [irta 2006 04 05]

Periodins literatros apraas i internetins duomen bazs Barr N. Higher Education Funding // Oxf. Rev. Econ. Policy, Summer 2004; no. 20, p. 264283. http://oxrep.oxfordjournals.org/cgi/reprint/20/ 2/264?maxtoshow=&HITS=80&hits=80&RESULTFORMAT=&fulltext=fi nancing+education&searchid=1&FIRSTINDEX=0&resourcetype=HWCIT [irta 2008 02 25] Bryant A., Colledge B. Trust in Electronic Commerce Business Relationships // Journal of Electronic Commerce Research, 2002, vol. 3, no. 2. http://www.csulb.edu/web/journals/jecr/issues [irta 2006 05 01] Sorensen P. A., Taylor B. D. Innovations in Road Finance: Examining the Growth in Electronic Tollin // Public Works Management Policy, 2006, no. 11, p. 110125. http://pwm.sagepub.com/cgi/content/ abstract/11/2/110 [irta 2006 05 01]

52

Leidiniai kompaktiniuose diskuose Pumputis A. ir kt. Konstitucingumas ir pilietin visuomen [Kompaktinis diskas] : monografija. Vilnius: LTU Leidybos centras, 2003. 1 CDROM. Text in lit. CD 89 Pukorius S. Sprendim primimo teorija: kiekybiniai metodai [Kompaktinis diskas] : vadovlis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2001. 1 CD-ROM. Text in lit. CD 96 Dzemydien D. Informatikos pagrindai. iuolaikiniai teksto tvarkymo bdai [Kompaktinis diskas] : vadovlis. Vilnius: LTU Leidybos centras, 2001. 1 CD-ROM. Text in lit. CD 98 Teisins minties vent - 2003 [Kompaktinis diskas] : student tarptautini mokslini konferencij mediaga / Lietuvos teiss universiteto student mokslin draugija. Vilnius: LTU Leidybos centras, 2003. 1 CDROM. Text in lit. CD 84 Dienraio straipsnio internete apraas: Deksnys V. Premjeras vl blakosi dl mokesi. http://www. lietuvosrytas.lt/?data=20080305&id=eko05_a3080305&sk_id=99&view=2 [irta 2008 03 05] Neperiodins literatros internete apraas Negalima literatros srae pateikti tik duomen bazi pavadinimus, pvz., www.lb.lt; epp.eurostat.ec.europa.eu; db1.stat.gov.lt ir kt. Btina nurodyti, kas konkreiai irta. Veikiani kio subjekt skaiius met pabaigoje. Poymiai: administracin teritorija, metai ir moni dydio grup. http://db1.stat.gov.lt/ statbank/default.asp?w=1280 [irta 2008 02 25] Institucini sektori ir subsektori klasifikatorius. http://www.stat. gov.lt/lt/pages/view/?id=1769 [irta 2008 02 25] Leidini, lankstinuk, kalendori ir atviruk dizaino ir spausdinimo paslaug pirkimas: skelbiamas supaprastintas atviras konkursas.

53

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2052&PHPSESSID=f230781 a34cab36038951173641f9dd5 [irta 2008 02 25] Lietuvos Respublikos bank statymas. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=291832&p_query=&p_tr2= [irta 2008 02 25] Lietuvos banko balanso apvalga (2008 m. sausio mn.). http://www.lb.lt/news/pg.dll?lng=LT&did=1820 [irta 2008 02 25] Lietuvos banko praneimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo gyvendinim, funkcij vykdym ir bank sistemos bkl 2007 m. pirmj pusmet [PDF HTML kopija]. http://www3.lrs.lt/pls/inter/lrs_search. search?p_q=Bank%F8&p_rc=10&p_ro=11&p_st=1&p_kalb_id=1&p_sl=1 [irta 2008 02 25] Lietuvos banko balansas 2007 012008 01. http://www.lb.lt/stat_pub/ statbrowser.aspx?group=7270&lang=lt [irta 2008 02 25] Innovation as a Factor in Business Success - Issue number 15/2008. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1073,46587259& _dad=portal&_schema=PORTAL&p_product_code=KS-SF-08-015 [irta 2008 02 25] Tyrimo ataskaita organizacijos tinklalapyje Jasinaviius R. ir kt. Efektyviai smulkiojo ir vidutinio verslo veiklai Lietuvoje taikom aknini apribojim nustatymas ir j veikimo strategija: Taikomasis mokslinis tyrimas / Usakovas: Lietuvos Respublikos kio ministerija. http://www.ukmin.lt/lt/strategija/studijos.php [irta 2008 02 25] Straipsnis mokslo populiarinimo leidinyje Davulis G. Savivalda ir demokratija Lietuvoje // balsas.lt: internetinis naujien urnalas : [elektroninis iteklius]. 2007 02 20/ 09:21. Vilnius, 2007, p. 1. URL: http://www.balsas.lt/naujiena/40831 Davulis G. Bausm be kalts // Kada tauta tyli: mokslo konferencij stenogramos mediaga / sudarytojas Algimantas Liekis: [2006 m. sausio

54

vasario mn., Vilnius, Lietuva]. Vilnius, 2006, p. 6163. ISBN 9986795-43-5

4.4. Magistro baigiamojo darbo anotacija ir santrauka

Anotacija Anotacija tai sutrumpintas (iki 10 sakini) magistro baigiamojo darbo esms idstymas lietuvi ir usienio kalba. Ji skirta operatyviai susipainti su referuojamo darbo esme. Anotacijos pabaigoje i naujos eiluts raomi pagrindiniai odiai (35 odiai). Magistro baigiamojo darbo anotacija segama po literatros srao. Anotacija pradedama rayti nuo studij darbo aprao. Jo schema tokia: studento pavard, vardo inicialas, metai skliaustuose, darbo antrat, kokios specialybs magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas, darbo parengimo (gynimo) vieta, auktosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas. Pavyzdiui, jei anotacija raoma lietuvi kalba, pradedama taip: Petknien R. Savivaldos institucij socialins paslaugos / Vieojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamasis darbas. Vadovas doc. dr. A. Dobravolskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir finans valdymo fakultetas, 2006. 58 p. ANOTACIJA Magistro baigiamajame darbe ianalizuota ir vertinta savivaldos institucij teikiam socialini paslaug eimai efektyvumas ir kokyb, ikeltos socialini paslaug teikimo problemos bei pateikti silymai, kaip ias problemas sprsti. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas valstybs socialins apsaugos politikos turinys, pateikiama socialins apsaugos samprata ir jos vaidmuo socialinje aplinkoje. Antroje dalyje nagrinjama socialini paslaug samprata, teikimo tikslai, analizuojamos ir vertinamos pokyi, vykstani socialini paslaug srityje, tendencijos, atsakoma klausim, kodl keiiami teiss aktai ir ko siekiama ir ar pasiekiama tais pakeitimais. Treioje dalyje aptariama socialins paramos eimai sistema pagal socialini paslaug prieinamum, finansin param, ekonomikum, socialini paslaug individualizavimo kriterijus Vilniaus ir Kauno miest savivaldybse. Ketvirtoje dalyje nagrinjamas ekspert ir paslaug gavj po-

55

iris paslaug efektyvum ir kokyb, apibriamas socialini paslaug sistemos perspektyvos Lietuvoje. Pagrindiniai odiai: socialins apsaugos politika, socialin apsaugos sistema, socialins paslaugos, socialini paslaug prieinamumas, socialin parama. Anotacija angl kalba pradedama taip: Petknien R. Social services provided by local authorities / Masters Work in Public Sector Economics. Supervisor assoc. prof. dr. A. Dobravolskas. Vilnius: Faculty of Economics and Finance Management, Mykolas Romeris University, 2006. 58 p. ANOTATION Tekstas angl kalba... Key Words:

Santrauka Santrauka tai platesnis magistro baigiamojo darbo esms idstymas lietuvi ir angl kalba. Jos apimtis priklauso nuo studij darbo lygio, jo mokslins ir praktins reikms. Paprastai kiekvienos santraukos apimtis yra iki 1 puslapio. Ji segama po anotacijos. Tam tikrais atvejais baigiamasis darbas gali bti raomas usienio kalba. Tokiu atveju santrauka rengiama lietuvi kalba ir jos apimtis neribojama gali bti tredalis arba daugiau baigiamojo darbo apimties. Santrauka raoma pagal tok plan: 1. Studij darbo apraas, tyrimo aktualumas, naujumas, tyrimo problema, objektas, tyrimo tikslas, udaviniai, hipotezs; 2. Tyrimo metodika (mokslins literatros analiz, teisini dokument analiz, statistini duomen analiz, sociologini tyrim duomen analiz, testai ir kt.); 3. Konkrets darbo rezultatai;

56

4. Ivados (svarbiausi vertinimai, silymai), priimtos ir atmestos hipotezs; 5. Darbo struktra. 6. Darbo rezultat panaudojimo sritys (pvz., autoriaus skaityti praneimai, publikuoti straipsniai). Raant santrauk tikslinga remtis darbo vade pateikta informacija. Petknien R. Savivaldos institucij socialins paslaugos / Vieojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamasis darbas. Vadovas doc. dr. A. Dobravolskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir finans valdymo fakultetas, 2006. 58 p.

SANTRAUKA Verslo administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali ... Jei santrauka yra raoma angl kalba, tuomet pradedama taip:

SUMMARY Petknien R. Social services provided by local authorities / Masters Work in Public Sector Economics. Supervisor assoc. prof. dr. A. Dobravolskas. Vilnius: Faculty of Economics and Finance Management, Mykolas Romeris University, 2006. 58 p.

Toliau tekstas raomas angl kalba.

57

4.5. Magistro baigiamojo darbo pried forminimas

Magistro baigiamojo darbo duomen lentels, apklausos mediaga, statistin informacija ir kita gali bti pateikiama kaip priedai studij darbo gale arba atskiru tomu. Jei priedai pateikiami kaip to paties dokumento tsinys, kiekvienas j pradedamas naujame lape. Deiniajame virutiniame kampe didiosiomis raidmis raoma PRIEDAS. Jei priedas turi pavadinim, jis raomas didiosiomis raidmis kaip skyriaus pavadinimas. Jei pried daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabikais skaitmenimis, pvz., 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t. t. Nuorodos priedus pateikiamos pagrindiniame tekste, o turinyje ivardijami visi priedai nurodant j numerius ir pavadinimus. Jeigu pried yra palyginti daug, j sraas gali bti dedamas po turinio.

58

5. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VIEAS GYNIMAS

Magistro baigiamasis darbas yra ginamas vieai. Magistro baigiamojo darbo pristatymo kvalifikacinei komisijai tvarka : Kvalifikacins komisijos pirmininkas pakvieia pretendent magistro kvalifikacin laipsn, perskaito darbo pavadinim, pristato studij darbo vadov (-us) ir suteikia autoriui od. Autorius pristato savo darb. Pranejui pateikiami klausimai. Juos pateikia kvalifikacin komisija, taip pat dalyvaujantieji gynime. Pranejas atsako klausimus. Recenzentas arba, jeigu jis nedalyvauja gynime, kvalifikacins komisijos pirmininkas perskaito recenzento vertinim. Pranejas atsako recenzento pastabas arba klausimus (jeigu j yra). Kalba vadovas arba, jeigu jis nedalyvauja, perskaitomas jo atsiliepimas ratu. Dalyvaujantieji kalba apie darbo autori ir jo darb. Baigiamasis pranejo odis. ia pretendentas pareikia padk asmenims, padjusiems rengti darb, taip pat kvalifikacinei komisijai. Baigus student grups darb pristatym kvalifikacin komisija organizuoja udar darb aptarim ir paskelbia vertinim. Jeigu vertinimas teigiamas, pretendentas gyja magistro kvalifikacin laipsn. Jeigu vertinimas neigiamas, magistro kvalifikacinis laipsnis nra gyjamas. Tokiu atveju tenka darb taisyti arba i naujo rengti ir pristatyti kvalifikacinei komisijai nustatytu laiku. Praneimas. Parengti praneim ne maiau svarbu kaip parayti pat darb. Neretai studento tempto darbo rezultatai lieka neatskleisti ir nevertinti vien dl to, kad nebuvo tinkamai pateikti, t. y. pasirinkta netinkama praneimo struktra, neatskleistas studento indlis mokslo pltr, neatskleista rezultat esm, netinkamai parengtos ir parodytos vaizdins priemons, nesklandi kalba, virytas laiko limitas ir kt. Magistro baigiamojo darbo pristatymo praneimo laik skiria kvalifikacin komisija paprastai iki 10 min. praneimo laik skaitomas ir vaizdins mediagos demonstravimas. Dar iki 10 min. skiriama atsakymams klausimus.

59

Ijus skaityti praneim darbo pavadinimo kartoti nereikia. Praneimo forma nra reglamentuota, taiau turt turti ias sudtines dalis: tyrimo aktualumas, tyrimo problema, hipotezs, tyrimo tikslas, objektas ir tyrimo udaviniai, tyrimo metodai, tyrimo informacinis aprpinimas, tyrimo rezultatai, j taikymo sritys. Tyrimo aktualumas. iai praneimo daliai skiriama 12 min. Pranejas trumpai apibdina tyrimo problem, pabria jos tyrimo aktualum, motyvuoja temos pasirinkim. Tyrimo problema, tikslas, objektas ir tyrimo udaviniai. i praneimo dalis pateikiama tokia, kokia yra pateikta darbe. Tyrimo metodai, tyrimo informacija. i praneimo dalis galt trukti ne daugiau kaip 23 min. ia nereikia aikinti visos darbo metodologijos. Labai glaustai ir informatyviai btina aptarti tyrimo metodus, apimt, naudot statistin, teisin, sociologin arba eksperiment informacij. Tyrimo rezultatai. J taikymo sritys. Tai esmin praneimo dalis. Naudojantis vaizdine ir informacine mediaga lentelmis, diagramomis, grafikais, schemomis ir pan. nuosekliai pateikiami visuose darbo skyriuose idstyti tyrimo rezultatai. Vis duomen pateikti nemanoma, todl btina atrinkti svarbiausius, kurie labiausiai atspindt tyrim ir atskleist jo vert. Taigi reikt ikelti tuos rezultatus arba reikinius, kurie leido suformuluoti ivadas. Atskirai skaityti ivad, pateikt darbo pabaigoje, nereikia. Praneim reikt baigti atskleidiant galimas tolesnes ios problemos tyrimo kryptis. Kad bt ivengta netiktum ginant darb, tikslinga praneim parengti i anksto. Patartina j kelis kartus perskaityti kolegai arba sau paiam ir taip nustatyti sugait laik. Jeigu pavykt repetuojam praneim rayti garso ar vaizdo juost ir paiam istudijuoti ra, tai neabejotinai j pagerint. Praneim reikia vengti skaityti itisai. Geriau laisvai pasakoti ir rodyti skaidres. Taiau praneimas arba jo tezs gelbsti stresinje situacijoje. Vaizdins ir informacins mediagos pateikimas. Praneimo tekstui papildyti arba pailiustruoti btina vaizdin arba kita informacin mediaga. Be vaizdins mediagos tekstas bna skurdus. Vienos arba dviej skaidri neutenka. inoma, j skaiius priklauso nuo tyrimo temos, taiau pranei-

60

mo metu galima parodyti iki 5 skaidri (spalvot ar nespalvot), kurias btina trumpai pakomentuoti. Galima naudoti ir kit informacin mediag: lankstinukus, tiriamos preks pavyzdius ir kita. Svarbu, kad informacin mediaga papildyt ar pabrt pranejo mintis. Baigiamj darb vertinimas Komisija baigiamj darb vertina paymiu, kuris paskelbiamas gynimo dien. Vertinant atsivelgiama ne tik paties baigiamojo darbo kokyb, bet ir magistranto gebjim gynimo metu tikinamai pateikti duomenis, juos aikinti, pagrsti savo teiginius ir ivadas. Vertinimo kriterijai: Baigiamojo darbo temos, tyrimo problemos, tikslo, udavini, teorijos ir metodologijos ssaja. Tyrimo problemos teorins analizs lygis, atrama naujausias teorijas, koncepcijas. Gebjimas diskutuoti, vertinti ir turti savo nuomon atskirais moksliniais klausimais. Naudotos mokslins literatros tinkamumas. Baigiamojo darbo tyrimo metodologijos tinkamumas ir pagrstumas. Baigiamojo darbo analitins dalies lygis, ivad ir rekomendacij pagrstumas. Tyrimo rezultat pristatymas visuomenei (praneimai mokslinse konferencijose, publikacijos moksliniuose leidiniuose) ir j taikymas praktikoje. Baigiamojo darbo gynimo lygis: praneimo, atsakym klausimus pagrstumas, teisingumas, sugebjimas ginti savo pozicij, mokjimas diskutuoti ir pripainti darbo klaidas bei trkumus, gebjimas sudominti auditorij. Mokslinio vadovo ir recenzento nuomon ir vertinimai. Baigiamojo darbo forminimo lygis. Deimtuku (puikiai) vertinamas originalus mokslinis tyrimas. Tai darbas, kuriame ikeltos naujos idjos, remiamasi naujausiais moksliniais darbais, nagrinjama Lietuvoje netyrinta tema. Be to, darbo rezultatai turi bti aprobuoti konferencijoje ir (ar) publikuoti atitinkamame moksliniame leidinyje. Devynetu (labai gerai) vertinamas originalus mokslinis tyrimas, atitinkantis deimtuko reikalavimus, taiau turintis dalini formali trkum:

61

gynimo lygis nepakankamai auktas, per maai istudijuota mokslins literatros ir kt. Atuonetu (gerai) vertinamas dalin mokslin vert turintis darbas: neapvelgtos naujausios teorijos, koncepcijos, trksta poirio vien arba kit mokslin teorij, silymai ir ivados neisamios, yra forminimo trkum. Gerai pristatytas ir apgintas. Septynetu (vidutinikai) vertinamas dalins mokslins verts darbas, turintis teorins, metodologins ar analitins dali trkum. Vidutinikai pristatytas ir apgintas. eetu (patenkinamai) vertinamas apraomojo pobdio darbas, skirtas maai nagrintai temai, turintis forminimo trkum. Patenkinamai pristatytas ir apgintas. Penketu (patenkinamai) vertinamas darbas, turintis ne tik jau nurodyt trkum, bet ir silpnai pristatytas ir apgintas.

62

LITERATRA
1. Barauskien V., Maerinskien I. Studij darb parengimo tvarka: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2007. 105 p. ISBN 9955-25-155-7 2. Cooper D. R., Schindler P. S. Business research / 9th ed. Boston: McGraw-Hill, 2006. 744 p. ISBN 0-07-124430-1 3. Ghauri P. N., Grnhaug K. Research methods in business studies: a practical guide / 3rd ed. Harlow: Prentice Hall, 2005. 257 p. ISBN 0-273-68156-7 4. Kardelis K. Mokslini tyrim metodologija ir metodai (2-asis patais. ir papild. leid.) Kaunas: Technologija, 2002. 398 p. ISBN 9986-94865-7 5. Lietuvi kalbos komisijos nutarimai: 19771998 (3-iasis patais. ir papild. leid.) Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidimo institutas, 1998. 6. Rienecker L., Jorgensen P. S. Kaip rayti mokslin darb / Vertimas i dan kalbos. Vilnius: Aidai, 2003. 277 p. ISBN 9955-445-65-3 7. Saunders M. et al. Research Methods for Business Students. London, Hong Kong, Johannesburg, Melburne, Sihgapoure, Waschington: Pitman Publishing, 1997. 429 p. ISBN 0-273-62017-7 8. Maxwell J. A. Qualitative research design: an interactive approach / 2nd ed. Thousand Oaks (Calif.) London New Delhi: SAGE Publications, 2005. 175 p. ISBN 0-7619-2607-0 9. McBurney D. H., White T. L. Research methods / 7th ed. - Belmont (Calif.): Thomson/Wadsworth, 2007. 441 p. - ISBN 0-495-09208-8 10. Stewart D. W. et al. Focus groups: theory and practice / 2nd ed. Thousand Oaks (Calif.) LondonNew Delhi: SAGE Publications, 2007. 188 p. ISBN 0-7619-2583-X 11. Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija: vadovlis. Vilnius: MRU Leidybos centras, 2003. 626 p. ISBN 9955-563-26-5 12. Tidikis R. et al. Magistr baigiamj darb rengimas ir gynimas: metodiniai nurodymai. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003. 39 p.

63

PRIEDAI

64

1 PRIEDAS

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMO PAVYZDYS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETAS MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMAS 200 m. mn. d. studij programos magistranto (vardas, pavard) Baigiamojo darbo tema 1. Magistro baigiamojo darbo plano vykdymas (nurodyti konkreiai, kaip vykd: jei dl tam tikr prieasi buvo nukrypta nuo plano, nurodyti tas prieastis) 2. Baigiamojo darbo pranaumai (ivardyti aptariant atskiras darbo dalis) 3. Baigiamojo darbo trkumai (jeigu yra, ivardyti nurodant atskiras darbo dalis) 4. Baigiamojo darbo rengimo eiga (studento darbas baigiamojo darbo raymo metu: savarankikumas, krybin darbo iniciatyva, konsultacijos, darbo nuoseklumas) dirbo pagal plan, atsilikdamas, turmavo baigdamas rayti darb Ivados (ar baigiamasis darbas atitinka reikalavimus ir tinka vieai ginti)

Silau baigiamj darb vertinti paymiu _______________ Baigiamojo darbo vadovas ________________________ (paraas)

65

2 PRIEDAS

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJOS PAVYZDYS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETAS MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJA 200 m. mn. d. studij programos magistranto vardas, pavard) Baigiamojo darbo tema 1. Baigiamojo darbo temos, tyrimo problemos, tikslo, udavini, metodikos ssaja 2. Baigiamojo darbo problemos teorins analizs lygis, naudotos literatros tinkamumas 3. Baigiamojo darbo tyrimo metodologijos tinkamumas ir pagrstumas 4. Baigiamojo darbo analitins dalies lygis 5. Ivad ir rekomendacij pagrstumas 6. Svarbiausi darbo pranaumai 7. Svarbiausi darbo trkumai 8. Magistro baigiamojo darbo forminimo lygis (tinkamas, turi trkum (ivardyti koki) KLAUSIMAI MAGISTRANTUI Bendra ivada (ar magistro baigiamasis darbas atitinka nustatytus reikalavimus ir tinka vieai ginti) Darbo vertinimas balais
Tyrimo problemos teorin analiz Tyrimo meto- Analitin Ivad ir reko- Darbo for- Galutinis dologija darbo dalis mendacij lygis minimo lygis vertinimas

Recenzavo: (Pedagog. ir moksl. vardai, vardas, pavard, paraas) (Mokslo institucija (katedra / organizacija)

66

3 PRIEDAS

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO REIKALAVIMAI

Eil. MBD rengimo Nr. etapai 1. Struktra 1.1. Informacija apie MBD Terminai Reikalavimai

Rug- Su baigiamojo darbo reikalavimais magistrantai sjis supaindinami per mokslo tiriamojo darbo usimimus 1.2. MBD pobdis Magistro baigiamieji darbai gali bti: a) teoriniai-metodologiniai; b) taikomieji, apimantys teorin analiz, modeliavim bei empirin tyrim 1.3. MBD struktra vadas, teorin ir metodologin dalys, tyrimo duomen analizs dalis, ivados ir rekomendacijos, literatra, priedai (r. J. S. Pekaiio, I. Maerinskiens mokomosios knygos Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka antr skyri - Magistro baigiamojo darbo struktra) 1.4. MBD autori Magistro baigiamj darb gali rengti vienas arskaiius ba keli magistrantai 1.5. MBD apimtis Jei MBD rao vienas studentas, darbas turi bti 60 (be pried) 80 p. Jei rao du ir daugiau student, tuomet darbo apimt nustato vadovas, taiau turi bti ne daugiau kaip 100 p. 1.6. MBD forminiVienodas forminimas remiantis J. S. Pekaiio, I. mas Maerinskiens mokomja knyga Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka 2. MBD tema 2.1. MBD temos poBaigiamojo darbo tema turi bti aktuali, t. y. svarbi bdis mokslui ir praktikai. Tema turi bti susijusi su mokslo krypties teorija ir praktika, tarp kuri turi bti ilaikytas glaudus ryys. Reikia atsivelgti temos gyvendinimo galimybes, t. y. ar netrksta literatros, ar bus galima gauti reikiam duomen, taikyti tinkamus metodus, ar magistrantas gals skirti pakankamai laiko tinkamai inagrinti problem ir pan. 2.2. MBD temos Baigiamojo darbo temos formuluojamos derinant formulavimas magistranto (-) ir katedr mokslinius interesus

67
Eil. MBD rengimo TerNr. etapai minai Reikalavimai

2.3.

3.

4. 4.1.

4.2.

4.3.

6.

Katedra parengia silom tem sra ir pateikia j magistrantams susipainti. Temos preliminarios ir tyrimo metu gali bti tikslinamos. Ar baigiamojo darbo tema atitinka reikalavimus, atsako magistrantas ir vadovas MBD temos pa- Rug- Pageidautina, kad magistrantai kuo anksiau pasisirinkimas sjis rinkt tem, darbo vadov ir kryptingai rengt maspa-lis gistro baigiamj darb. Tem sraas pateikiamas iki spalio 1 d. Temos pasirenkamos iki spalio 15 d. Katedra skelbia student sraus ir temas vieai iki lapkriio 5 d. Konsultacijos Magistrantai, suderin tem su vadovu, konsultuojasi pagal individual grafik. Jei magistrantas nesikonsultuoja, vadovas, vertindamas dirb semestro metu, tai paymi MBD semestro apskaitos formoje. Magistrantai, rengdami MBD, savo arba vadovo iniciatyva gali konsultuotis su vairi katedr dstytojais. Jei btina, magistrantui (-ams) galt bti pasilyti konsultantai i kit organizacij MBD rengimo ataskaitos I semestras Likus savaitei iki MBD svarstymo katedroje studentas pateikia vadovui pirmojo semestro magistro baigiamojo darbo ataskait (apimtis 1520 p.), parengia detal tyrimo plan, upildo MBD rengimo program ir pirmojo semestro MBD rengimo ataskait (form) II semestras Likus savaitei iki MBD svarstymo katedroje studentas pateikia vadovui antrojo semestro magistro baigiamojo darbo ataskait (apimtis iki 6070 p.) ir upildo antrojo semestro MBD rengimo ataskait (form) III semestras Likus mnesiui iki MBD gynimo dienos, studentas pateikia magistro baigiamj darb vadovui, upildo treiojo semestro MBD ataskait (form) MBD tem gaJeigu tema keiiama, studentas rao praym palutinis tvirtinikeisti tem mas MBD pristatyVadovas vertina baigiamj darb ir rao atsiliepim, mas vadovui kuriame nurodoma, ar darbas gali bti vieai gi-

68
Eil. MBD rengimo TerNr. etapai minai Reikalavimai namas. Jei vadovas nusprendia, kad darbas nra tinkamas vieai ginti arba magistrantas laiku nepristato baigiamojo darbo, apie tai informuoja katedros vedj ir MBD gynimo kvalifikacin komisij Vadovui leidus ginti, du baigiamojo darbo kietais vireliais riti egzemplioriai, pasirayti studento, vadovo ir konsultanto (jei toks yra), teikiami katedrai ne vliau kaip likus dviem savaitms iki vieo gynimo. Katedrai pateikiama ir elektronin MBD versija (diskelis arba kompaktinis diskas, PDF ir Word formatas). Baigiamojo darbo gale virelio vidinje pusje klijuojami du vokai vadovo atsiliepimui ir recenzijai dti Katedra skiria recenzent, ne vliau kaip likus dviem savaitms iki vieo gynimo. Recenzij, likus vliausiai trims dienoms iki gynimo, recenzentas pristato katedrai. Prie MBD gynim magistrantas turi teis susipainti su recenzija MBD gynimo laik ir proces nustato kvalifikacin komisija Vadov ir recenzent dalyvavimas gynimuose yra pageidautinas. Esant neigiamam vadovo ar recenzento atsiliepimui vadovo ir recenzento dalyvavimas privalomas Pretendentas (-ai) magistro laipsn atsako u baigiamajame darbe priimtus sprendimus, mokslinio darbo ivadas, apskaiiavimo teisingum ir savarankikum bei autoryst

MBD pristatymas katedr

8.

MBD recenzavimas

9.

MBD gynimas

10. Vadov ir recenzent dalyvavimas MBD gynime 11 Magistranto atsakomyb

69

4 PRIEDAS

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROGRAMA

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETAS VIEOJO SEKTORIAUS EKONOMIKOS MAGISTRANTO MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO PROGRAMA
Tel. (vardas, pavard) Magistrantros trukm nuo 200.... m. iki 200.... m. TEMA Vadovas (vardas, pavard, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, darboviet, telefonas) Darbo anotacija: Tikslas: Udaviniai: Mediaga ir metodai: Laukiami rezultatai: Magistro baigiamojo darbo planas Apimtis Uduotys1 Magistrantas

Semestras (data) M1

Baigimo data

M2

M3

Magistrantas (paraas)
1

Vadovas (paraas)

Uduotys turt bti formuluojamos kuo konkreiau, specifiniais MBD terminais

70

5 PRIEDAS

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO ATASKAITA

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VIEOJO SEKTORIAUS EKONOMIKOS MAGISTRANTO MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO 2007/2008 m. m................semestro ATASKAITA Magistrantas (vardas, pavard) TEMA Vadovas (vardas, pavard, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, darboviet, telefonas) Tel.

Magistro baigiamojo darbo parengtos dalies anotacija:

Magistranto paraas Vadovo vertinimas:

Vadovo paraas Ekonomikos katedros ivada:

71

6 PRIEDAS

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO I SEMESTRO ATASKAITOS TITULINIO LAPO PAVYZDYS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS (16 pt)
EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETAS (14 pt)
BANKININKYSTS IR INVESTICIJ KATEDRA (12 pt)

BANK VAIDMENS MONS IMPORTO IR EKSPORTO RIZIKOS VALDYME VERTINIMAS (20 pt)
Magistro baigiamojo darbo rengimo I semestro ataskaita (14 pt)

Atliko (12 pt) FRmn6-02 gr. stud. (paraas) N. Dakaitien 2008 12 10

Vadov (12 pt) (paraas) doc. dr. I. Matien 2008 12

VILNIUS, 2008 (14 pt)

72

7 PRIEDAS MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO PIRMOJO TITULINIO LAPO PAVYZDYS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS (16 pt)

EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETAS (14 pt)
BANKININKYSTS IR INVESTICIJ KATEDRA (12 pt)

JURGITA MATAITYT (16 pt)

BANK VAIDMENS MONS IMPORTO IR EKSPORTO RIZIKOS VALDYME VERTINIMAS (20 pt)
Magistro baigiamasis darbas (14 pt)

Vadov (14 pt) doc. dr. I. Matien

VILNIUS, 2008 (14 pt)

73

8 PRIEDAS

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO ANTROJO TITULINIO LAPO PAVYZDYS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETAS
BANKININKYSTS IR INVESTICIJ KATEDRA

BANK VAIDMENS MONS IMPORTO IR EKSPORTO RIZIKOS VALDYME VERTINIMAS

Finans rink magistro baigiamasis darbas (14 pt) Studij programa 1234S123 (14 pt)

Konsultantas (12 pt) LTB Maeiki skyriaus akreditavimo poskyrio ekonomistas (paraas) R. Lanakas 2008 12

Vadov (12 pt) (paraas) doc. dr. I. Matien 2008 12

Recenzentas (12 pt) (paraas) doc. dr. P. Makauskas 2008 12

Atliko (12 pt) FRmn6-02 gr. stud. (paraas) N. Dakaitien 2008 12 10

VILNIUS, 2008 (14 pt)

74

9 PRIEDAS

STULPELINS DIAGRAMOS PAVYZDYS

6 0,0 48 ,9

4 0,0 pr oc. 2 7,8

2 0,0

1 6,5

4 ,1 0 ,5 0,0 Visa i nere ikal in gos Nere ika lin gos I dal ie s rei kal ing os Re ika li ngo s La bai rei kali ng os

2 ,2

Nea tsa kyta

altinis: Railien, 2007, p. 89

39 pav. Verslo paramos paslaug poreikio vertinimas proc.

75

10 PRIEDAS

JUOSTINS DIAGRAMOS PAVYZDYS

Valstybs/ES parama Gimini/draug Partneri Banko kreditas Asmenins

per 250 darb. 50249 darb. 1049 darb. iki 10 darb.

A.

0
Valstybs/ES parama

20

40

60
iki 3 met 35 metus 510 met

80

Gimini/draug Partneri Banko kreditas Asmenins

daugiau nei 10 met

B.

20

40

60

80

altinis: Railien, 2007, p. 97

32 pav. Verslo pradios finansavimo altini struktra pagal verslo subjekt darbuotoj skaii (A.) ir veiklos trukm (B.) proc.

76

11 PRIEDAS

SPINDULINS DIAGRAMOS PAVYZDYS

Banko darbuotojo paslaug kokyb Patikimumas

Kvalifikuotumas

4 3,8 3,6 3,4 3,2

Verslo aplinkos supratimas Susisiekimas

Informuotumas

Lankstumas

Reagavimas klient poreikius Sprendim primimo operatyvumas

Komunikabilumas Domjimasis SVV

A.

Teikia verslo poreikius atitinkanius kreditus Laiku priima finansavimo sprendimus

Remia versl kritiniais mons veiklos momentais Remia versl skmingu veiklos laikotarpiu

3,4 3,2 3 2,8 2,6

Teikia reikiamas finansines paslaugas verslui

Sudaro palankias paskol slygas Lanksiai reaguoja kintanius verslo poreikius

B.

1 visikai netinkamai, 5 visikai tinkamai

altinis: Railien, 2007, p. 110 36 pav. Pasitenkinimo banko teikiamomis paslaugomis ir j prieinamumo vertinimas tiesiogiai verslo subjektus aptarnaujanio personalo (A) ir banko politikos (B) poiriu (vidurkiai)

77

12 PRIEDAS

LINIJINS IR STULPELINS DIAGRAM DERINIMO PAVYZDYS

proc. 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 Mikro Maa 31,9 400 324 22,4 182 4,9 40 300 200 100 0 Vidutin Stambi Vnt.

39,9 259

Apklausta, proc.
proc.

Apklausta, sk.
vnt.

40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 17,6 19,3 142

35,4

157

300 250 282 27,6 221 200 150 100 50 0

iki 3 met 3-5 metus 5-10 met Daugiau nei 10 m. Apklausta, proc. Apklausta, vnt.

altinis: Railien, 2007, p. 125

28 pav. Respondent pasiskirstymas pagal mons dyd ir veiklos trukm

78

13 PRIEDAS

SKRITULINS DIAGRAMOS PAVYZDYS

mons, kuriose SK nauda didesn nei katai 91%

mons, kuriose SK katai didesni nei nauda 9%

[0-10] proc. 24% ]10-20] proc. 44% ]20-30] proc. 18% >30 proc. 5%

k a tus ne tr auk iant soc ia linio ka pita lo s na ud

mons, kuriose SK nauda didesn nei katai mons, kuriose SK katai didesni nei nauda 6% 94% [0-10] proc. 20% ]10-20] proc. 47% ]20-30] proc. 24% >30 proc. 3% katus traukiant socialinio kapitalo snaudas

SK mons socialinis kapitalas

altinis: Vasiliauskait, 2007, p. 115

19 pav. Teigiamo visumin mons socialinio kapitalo tak atspindinio rodiklio dydi pasiskirstymas

Ba575

Justinas Sigitas Pekaitis, Irena Maerinskien Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka: mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. 80 p., iliustr. Bibliogr.: p. 62. ISBN 978-9955-19-083-7

Leidinys skirtas Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto studentams. Gali bti naudingas ir kit fakultet bei universitet studentams.

Justinas Sigitas Pekaitis, Irena Maerinskien MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO TVARKA Mokomasis leidinys Maketuotoja Regina Silkovien Virelio autor Stanislava Narkeviit

SL 585. 2008 04 23. 6,95 leidyb. apsk. l. Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Tinklalapis internete www.mruni.eu Elektroninis patas leidyba@mruni.eu