Daugetas Daugetas tokia sit, kai yra padarytos bent dvi paviens NV.

. BTT dar yra iskiriami keli btini papildomi daugetui poymiai: - tas abi veikas turi padaryt tas pats asmuo - l. reikmingas faktinis poymis, - nra teisini klii patraukti asmen BA-n u abi veikas. Ar dvi, ar deimt nusikalstam veik bus padaryta, pakaks bent dviej, kad gb patraukti BA, - atsakomybn asmuo bus traukiamas u abi NV nei u vien asmuo dar nebuvo patrauktas BA-n. Jei asmuo jau yra nuteistas bent u vien NV, antrosios NV padarymas daugeto nebesudarys, iskyrus kelet atvej jei asmuo u pirm NV b atleistas nuo BA, pvz., susitaik su kaltininku ir buvo atleistas nuo BA, taiau t antr NV padaro neprajus B numatytam terminui, tokiu atveju dauget tursim, nes B reikalauja, kad asmuo bt patrauktas BA u abi NV. - Du momentai vienas susijs su BT patraukimas BA-n senatis ir tam, kad asm gb patrauktas BA u NV dauget, reikia, kad bent u dvi NV nebt sujus patraukimo BA senatis. Antras asp susijs su proceso reikalaviu BK yra toki NV, kur baud persekiojimas gb pradtas tik nukentjusiojo reikalavimu jei turime dvi veikas, i kuri viena yra privataus kaltinimo byla, asmuo u daug bus patrauktas tik tada, kai tursime nukent pareikim. Veik gb keletas, taiau dl dviej nuk pareik nerao, ir teisine prasme B pers nebus nanomas, ir daugeto nebetursim. Daugeto rys - tradicikai BTT iskiriamos trys: recidyvas turt i esms ikristi - sutaptis B, TP ir TT skirai dvi sutapties ris: (a) idealioji toks atvejis, kai kaltininkas viena veika padaro dvi NV, numatytas skirtinguose BK straipsniuose arba to paties str. skirtingose dalyse. IS esminis momentas viena veika tuo paiu laiku padaromos dvi visikai skirtingos NV. Pvz., kaltininkas sprogdina kaimyno nam ir sprogimo metu sta name buvs asmuo, bus dvi veikos: viena veika sprogdinimas, kuri bus vertinama kaip svetimo turto sunaikinimas ir antra veika gyvybs atmimas, ir (b) realioji nuo IS skiriasi tuo, kad ia asmuo dviem skirtingom veikom, tarp kuri yra tam tikras laiko tarpas, asmuo padaro dvi NV. Ideali visada tik viena veika, reali visada dvi veikos. L IS laiko maiau pavojinga, tai atsispindi bausmi skyrimo taisyklse ir patraukimo BA-n senaties termin eigoje. Dviej veik senaties terminai bus skirtingi. Pvz., tyinio nuudymo ST 20 m., turto sunaikinimo 6 metai. IS atveju senaties terminas pradeda eiti u abi veikas vienu metu ir u abi pasibaigs, kai pasibaigs ilgiausias. RS padaro sprogdinim ir nuudym. Pirm NV padarius, prasid ST u t veik. Po vieneri met padaro antr nusikaltim. iuo atveju antra NV nutraukia t vieneri m. termin (amoniui blogiau) ir nuo antros NV padarymo momento prasideda ST u nauj NV ir pradeda eiti i naujo nutrauktas ST u pirm NV. U abi veikas ST pasibaigia, kai pasibaigia ilgiausias terminas. Palyginus IS ir RS RS Baigsis kaip minimum vieneri metai vliau. L realij sutapt laiko labiau pavojinga. - pakartotinumas bet koki dviej NV padarymas su tais paiais daugeto reikalavimais: (a) paprastas bet koki dviej tarpusavyje nesusijusi veik padarymas/nu ir vagyst, (b) specialus toks pakartotinumas, kai asmuo padaro dvi tarpusavyje susijusias veikas ir yra skir du poriai: a tapatus kai asmuo padaro dvi analogikas NV/vagyst ir vagyst, ir b vienaris toks pak, kai asmuo padaro bent dvi vienai riai priskirtinas NV/plimas ir vagyst, plimas ir turto priev, etc. Kokios veikos yra vienars nra BK iskirta, bet pagal san BK tos veikos b isamiai vardintos. iandien pakartotinumas nebeliko kaip kvalifikuojantis veikos po ir pakart takoja tik bausms skyrim, ir tiek paprastas, tiek specialusis pakartotinumas vertinami kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb. Vadovlyje - pak turjo trejop reikm sunkinanti arba kavif, ir kvalif galjo b tik secialus pak, paprastas tik BA sunk. Pagal nauj BK tiek paprs, tiek spec tik ats sunkinanti aplinkyb. Jis parodo daugiau pai kaltininko asmenyb aikus jos kryptingumas. O kai kryptingumo nra, atsakomyb sunkinanios aplinkybs turinys bus kitoks. Realioji sutaptis nuo pakart tam tikrais atv niekuo nesiskiria. Tam tikrais atvejais Gb ir RS ir pakart. r kriterijus, pagal kuriuos juos iskiriam. 1

recidyvas ty ne veik daugetas i principo, o asmens pad NV poymis ir todl recidyv teoretikai sieja ne su veik daugetu, bet su specialiu subjektu teistumas yra ne kas kita, kaip po, apib special subjekt. R laikoma tokia sit, kai asmuo, jau teistas u NV, padaro nauj NV su visomis kitomis daugeto slygosmi teistumas neinyks arba nra panaikintas, bet i principo tai yra nauja NV, kuri padaro spec subj asmuo, tur teisstum. Naujasis BK teistumo samprat susiareno, ir ati apibr kaip asmens, teisto u tyin nusik, naujo tyinio nusik padarym, jei nra prajs teistumo terminas, arba is terminas nra panaikintas. Pagal nauj BK teistumas siejamas tiktai su nusikaltimu, baud nusi nepateks tesitumo sfer ir b), tai turi b tyinis nusik tiek naujas, tiek tas, u kur teistas. Nusik ris nesvarbi sunkus ar nesunkus nusi, vis tiek tursime teistuma. ia L teistum susiaurino. Kitu aspektu teistumas ipltas T gb taikoma ir nepilnameiams, pagal senj T b siejamas tik su tais nsuik, kurie b siejamsi po asmens tapimo pilnam, naujasis BK jokios ilygos nedaro. Turint omeny, kad nepilm BA pasiymi labai secif nuostatom steng kiek galima veln priem takot nepil nusikj elg tai T atvilgiu sit yra prieinga. BTT recidyv klasifikuoja : vad klasi rec dar plaiau [rasime klasif tin pavojingas - paprast du ty nusiklatimai neprikl nuo j ries, pobdio, paprastu recidyvistu asmuo tampa automatikai, nereikia jopkio papildomo teismo sperndimo. Pats antro ty nusik padarymas apsprendia, kad asmuo yra recidyvistu. Papar recidyvo teisns paskems taikomos i karto/skirtingai nuo vadovlio. Ty teistas amsuo padaro nauj ty nusik, teismas priima nuospr ir jame paymi, kad asmuo yra recid ir bausm skiriama pagalbausms kyrimo residyvisatui taisykles. Pagal sen NV kvalifikuota aplinkyb, ji bdavo taikoma tiktai ateit, o ne u t pai veik. Naujasis BK tas teisines pasekmes pakeit. - pavojing B kalba apie sit, kai jau teistas u vien ar kelis ty nusik asmuo padaro teistumo laikotarpiu vien ar kelis kitus ty nusikaltimus. Kuo sunk nusik - labai sunkus, tuo maiau reikia padaryti nauj nusikaltim. Skirt nuo paprasto, jau yra btinas teismo sprendimas, be nusikaltim padarymo, teismas privalo vetitnti papild aspektus kalt asmenyb, paradyt nusik pobd, kalt dalyvavimo nusik padaryme laipsn, nusik padarymo stadij ir kitas byloje nust aplinkybes, kurios gb reikmingos prip asm recidyvistu. Pavojingo reci statusas yra vertinamasis parodo tam tikr asmens kryptingum. mogaus gyvenimo bdas yra nusikaltim darymas. Btinas atskiras teismo sprendimas pripainti asmen pavojingu recidyvistu. Teismas neprivalo pripainti asmens recidyvistu. Bet kok savo sprendim teismas privalo motyvuoti kodl taip ar ne kitaip. Paprasto recidyvo atveju konstatuojama: recidyvistas. Pavojingo recidyvisto teisins pasekms taikomos i karto. Pirmas aspektas, skirtingai nuo paprasto recidyvo, pripastant asmen pavojingu recidyvistu, t nusikaltim rat neskaitomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padar iki 18 m. amiaus. Paprasto recidyvo atveju tai nesvarbu. Antras aspektas (L ia nenuoseklus) - neatsargs nusikaltimai neskaitomi recidyv/kaip ir paprasto recidyvo atveju. Treioji nuostata, praktikoje problematika, kalbant apie pavojing recidyv, L reikalauja nusikaltim sra skaiiuoti ir tuos nusikaltimus, kuriuos asmuo padar usienyje, jei jie ir pagal LR B laikomi tyiniais nusikaltimais. Praktin problema duomenys apie asmens teistum, kurie Europoje yra priskiriami prie itin saugom ir viena valstyb gali perduoti kitai tik teisins pagalbos sutarties pagrindu. Europoje yra ET ir ES konvencijos dl teis pagalbos baudiamosios bylose. Bet jei su valstybe LR neturi teis pagalbos sutarties, toki duomen negaus. Antra, kaip patikrinti, ar asmuo buvo teistas usienyje, ar ne? is klausimas iai dienai LR teismuose nekvestionuojamas. ES alyse svarstoma kurti bendr teistumo registr, bet kyla labai daug teisini ir technini problem, nes teistumo terminai valstybse labai skirtingi. Mechanizmo iandien nra. Jei paprasto recidyvo atveju statusas galioja tol, kol pasibaigia teistumo trukm u pavojingesn veik, tai pavojingo recidyvisto statusas gali bti arba panaikintas, arba inykti tada, kai inyksta teistumas u pavojingiausi veik t. y., ilgiausia trukm. Negalima ia pradti karpyti teistumo termino, nes tai sukelt daug problem tam tikru metu reikt panaikinti pavojingo recidyvisto status! Senajame BK abiej ri recidyvai turjo visai kit prasm kaip veik sunkinanti aplinkyb, naujasis BK ito kvalifikuojanio poymio atsisak, nes: (a) buvo labai rimtai abejojama, ar tokios sudtys neprietaravo Konstitucinei nuostatai, kuri draudia bausti asmen u t pai veik du kartus, (b), pavojingu recidyvistu irgi galjo bti pripaintas asmuo u tam tikr serij nusikaltim, o naujajame BK tiktai bausms pagalba pasiekiamas tas pats rezultatas, koks buvo pasiekiamas senajame. 2

Atleidimas nuo BA teismas, konstatavs, kad asmuo padar NV ir nerads NV sudties, gali atleisti asmen nuo BA. BA realizavimas, yra trys bdai: - kai asmeniui skiriama bausm, - siejamas su asmens atleidimu nuo BA, (a) kai asmuo yra tik atleidiamas nuo BA, - (b) kai asmuo atleidiamas nuo BA taikant baudiamojo poveikio priemones. ie du bdai yra teismo diskrecin teis nra B nei vienos nuostatos, kuri apibrt tokius atvejus. Galima atleisti su jomis arba be j. Bet turto konfis sit yra specifin jai netaikomos bendros tskl. Naujasis BK atleidimo nuo BA skyriuje numat tiek senas, tiek eil nauj atl nuo BA institut, o viso instituto samprata apib sit, kai asmuo pripastamas padars NV slygine arba beslygine tvarka yra atleidiamas nuo BA realizavimo paskiriant bausm BA realizuojama neskiriant bausms. Visi atl nuo BA institutai klasifikuojami : - slygin atleidim asmeniui yra nustatomas tam tikras bandomasis laikotarpis su tam tikrais pareigojimais, kuriuos asmuo turi vykdyti per t laikotarp. L galutin atleidim nuo BA sieja su tinkamu pareigojim vykdymu. Tie pareigojimai gali bti labai vairs. Tai ymiai grietesn ris. - beslygin atleidim nuo BA kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius, pagal laidavim, etc. Tai yra toks atleidimas nuo BA, kai asmeniui nenustatomas joks bandomasis laikotarpis ir jam netaikomi jokie pareigojimai. Laikoma, kad amsuo pilnai atsiskait su valstybe. Pvz., kai asmuo atl, kai veika prarado pavojingum, kai asmuo nuo BA atl, kai pats tapo nebepavojingu, etc. Naujam BK yra savar skyrius apie atl nuo BA, bet jame nra vardinti visi galimi atvejai, nes tiek B, tiek Spec dalyje rasime speciali atleidimo nuo BA institut B: ribotai pakaltinami asmenys, jei jie padaro iki pays nusik imtinai, gb atlied nuo BA, apsvaig ne savo noru, kurie pad nusi iki pys nusik imtinai automatikai atl nuo BA, S: susij su kai kuriomis NV asmuo pranes ir atidavs neteistai laikom aunamj ginkl bus atleistas nuo BA u neteist ginklo laikym/tik laikymo atveju. Bendrojoje dalyje numatyti institutai taikomi nepriklausomai nuo to, kokia NV pagal savp pob ir sunkum yra padaryta. S dalies taikomi tik tai konkreiai veikos riai. Atleidimo institutai: - atleidimas nuo BA, kai asmuo arba jo padaryta veika praranda savo pavojingum tai yra beslygin atleidimo nuo BA ris, savyje turinti dvi aplinkybes, kurios yra alternatyvios/bent vienai i j esant teismas gali svarstyti atleidimo nuo BA klausim, pirmoji susijusi su veika - veika praranda pavojingum, antroji pats asmuo tampa nebepavojingu. Abiej aplinkybi turinys B-me neatskleidiamas. Nustatomas tik vienas procesinis aspektas, kuris reikalauja, kad veika arba asmuo pavojingum prarast iki bylos nagrinjimo teisme. BTT is institutas aikinamas taip pavojingumo praradimas turi bti siejamas su objektyviais visuomeninio, politinio, teisinio gyvenimo pasikeitimais, kuri pats kaltininkas tiesiogiai takoti nelabai gali, tai ne paties kaltininko veikla, bet gyvenimo realij pasikeitimas. Realiame gyvenime pasitaiko labai retai, bet yra, pvz., kontrabandos reikalai, susij su ES valstybmis. stojus ES, ios veikos pavojingumas pakito, ji vidins ES sienos kontekste tapo nebepavojinga. Turi bti pripainta, kad asmuo iki 2004.05.01 padar nusikaltim, taigi reikia j pripainti kaltu, bet atleisti nuo BA, nes veika prarado pavojingum iki bylos nagrinjimo teisme. Taip pat ir spekuliacija vyko ekonomini santyki objektyvus pasikeitimas. ymiai sudtingiau su asmens pavojingumo praradimu. Nra danos situacijos. B t vertinim palieka iimtinai teismams, o jie danai pritaiko kit atleidimo nuo BA r. - Atleidimas nuo BA kalt ir nukentjusiajam susitaikius tam tikras svetimknis LR, nes iame institute labai svarb vaidmen turi nukentjusysis ar kaltininkas bus atleistas, ar jam bus skirta bausm. Tai jaunas institutas, teisintas maiau nei prie deimt met. teisinant jo aplinkybs b labai ribotos, koki deimt nusikaltim. Naujasis BK iplt j taikymo galimybes. ved diugina io instituto taikymo praktika. Tai yra labai populiarus institutas, nes ia apsaugomi nukent interesai. Inst esm sudaro, kad kalt esant st numatytoms slygoms atleidiamas nuo BA, ei kalt atlydina NV padaryt al (arba bent jau sip j atlyginti), ir nukentjusysis susitaiko su kaltininku. 3

L numato tam tikras slygas, kada is institutas taikomas: - L apibria NV rat, - Kaltininkas turi bti padars toki veik pirm kart - yra siejama ne su faktu, bet su teisiniu vertinimu, kitaip tariant, asmuo nra recidyvistas. Ne faktikai, bet teisikai pirmas kartas kol asmuo negaus nuosprendio, kuriuo jis bus pripaintas kaltu ir nuo kurio prasidjo teistumo laikotarpis, - reikalavimas, kad kaltininkas pripaint savo kalt asmuo neginija to, k jis padar. Pripainimas reikmingas dar ir tuo, kad nereikia proceso, kurio metu buvo rodyta, kad asmuo padar tam tikr NV/nes negalima atleisti nuo BA, jei nra pripainta, kad yra padarytas NV, - alos atlyginimas arba susitarimas j atlyginti/svarbiausia slyga B numato kelis galimus ios sl realizavimo variantus: (a) ala gb pilnai atlyginta i karto kalbama apie tiesiogine VN padaryt ala, vienas i AT Senato nutarim/KT toki AT veikl pripaino ???, alos dydis paliktas kalt ir nuk susitarimui, tendencijos gana negeros gyvenime nukentjusysis yra stiprioji pus, nes jis gali diktuoti slygas ir kartais pasipinigauja, kalt gb priverttas priimti nuk diktuojamas slygas. Visai neseniai AT prim precedentin nutart, kurioje kike kitaip apib nuk samprat, kuri nesutampa asu BK tvirt nuk procese samprata. BT nuk turinys yra platesnis, nes AT leido susitaikym taikyti nuk mirties atveju, vedo nuomone, tai teisingas sprendimas., , (b) kaltininkas su nukentjusiuoju susitaria atlyginti al ateityje. Tiek prokuroras, tiek teisjas turi iaik nukentjusiajam tam tikras teisines tokio susit pasekmes. Baud teisns pasekms dl tokio susit nevykdymo galimos tiek vienerius metus, todl idealiausia, kad tas susitarimas neviryt vieneri met, nes jei asmuo nevykdys susit, jis bus patrauktas BA ir jam bus paskirta bausm. Teisins pasekms yra civilins. Jei alos atlyg siejamas su periodinmis imokomis, tokiu atveju susitarimas tb itin tikslus, nustatantis kiekvieno mokjimo sum ir dat. Tik esant ioms dviems slygoms nuk turs teisin pagrind kreiptis teism panaikinti susitarimo institut. Kitu atveju galima kaltininko piktnaudiavimas. Iki vieneri met nuk interes apsaug utikrina BT, o ne CT. - Greta alos atlyginimo, yra kaltininko ir nukentjusiojo susitaikymas - nra prb, kai nuk yra fizinis asmuo, kebliau, kai nuk yra JA arba valstyb. Jei nuk yra nepilnametis asmuo, tai tokiu atvejus reikalaujama, kad sutikim duot jo atstovai pagal statym tvai, globjai, etc. JA sutik g duoti tas JA pareignas, kuris turi tokius galiojimus pagal JA vidinius teiss aktus. V atveju mokesi vengimo atveju sprendiama pagal statymais nustatytus institucij galiojimus. i inst galioti pareignai gali duoti sutikim susitaikyti, pvz., VMI, MD, etc. - reikalavimas, kad teismas, tvirtindamas tok susit, padaryt ivad, jog yra pagrindo manyti, kad asmuo nebedarys nauj nusikalstam veik/nauja slyga lyginant su senuoju BK. Tai yra tam tikras vertinamasis po, yra atsi, kiek veik yra asmuo padars, ar b teistas, ar ne, is pagrindas turi lemiam tak, kai asmuo yra padars kelet NV, u kurias nebuvo patrauktas BA. Atleidim galima taikyti tik tuomet, kai yra visos ivardintos slygos. B numato kelias asmen grupes/kaltininkus, kuri atvilgiu io instituto taikyti negalima net ir esant visoms ivardintoms slygoms; tai lieia: - Recidyvist, - Pavojing recidyvist, - Asmenis, kuri atvilgiu jau buvo taikytas is susitaikymo institutas ir nuo jo taikymo nra praj ketveri metai. B taip pat numato ir bandomojo laikotarpio trukm bei tam tikrus pareigojimus. BL trukm- vieneri metai, ir L, priklausomai nuo to, k negero padaro kaltininkas, teisines pasekmes skaido dvi grupes: - Teismas turi diskrecin teis - jei per vienerius metus asmuo padaro baudiamj nusiengim, neatsarg nusikaltim ar nevykdo susitarimo, teismas gali panaikinti susitarim ir patraukti atsakomybn u visas ar vien nusikalstam veik. - Sprendimas yra automatikas jei asmuo padaro bet kok tyin nusikaltim per vienerius metus, asmuo traukiamas BA u visas N veikas. Atleidimas nuo BA dl nusikaltimo maareikmikumo/beslygin atleidimo ris atleidus nuo BA, asmuo laikomas su V atsiskaits. Pagrindas nusikaltimo maareikmikumas. AT Senato nutarimas? sako, kad 4

veikos maareikmikum apsprendia alos dydis, NV dalykas arba kiti NV poymiai, j ypatumai, kurie visada liudija, kad padarytas nusikaltimas tik formalus, taiau nra tiek pavojingas, turint omeny, koki veik norjo numatyt L. L atleidim siej tik su nusikaltimu. Ne bet koks nusik gb pripaintas ma kaip nuudymas, etc. Pritariant tokiai miniai kategorikai to teigti negalima. Pvz., nusik veika g nutrukti rengimosi stadijoje. Asmuo teistai nusipirko peil, kuriam jis norjo atimt gyvyb, bet ties tuo viskas ir sustojo. Btina turt omeny objekto vertingumo, bet kategorikai sakyti nra visikai tikslu. Tie susit, tiek maar kaip atl nuo BA institutai, kaip ir kitos, iskyrus veikos pav parard-iki bylos narg teisme, gb konstatuotoas bet kurioje proceso stadijoje gb taikomos netgi kasacins instancijos teisme. Atl nuo BA, kai byloje yra lengvinani aplinkybi ypatumas susijs su NV-omis, nes gb taikoma tik baud nusi ir neatsargaus nusikaltimo atvejais. Slygos: - kalt pirm k padaro toki NV terminas siejamas ne du faktu, o su teisniu sampratos turiniu, - byloje yra ne maiau kaip dvi B nurodytos atsakomyb lengvinanios aplinkybs. LA sraas yra tv BK, jis pasiymi savybe tai nra isamus sraas, Teismas g prip ats lengv apl bet koki aplinkyb, kuri legvina kaltininko padt. L : tik statyme numatyt bent dviej numatyt apl buvomas bus io instituto slyga. Teismas negali prip dviej apl lengvinaniomis j j pagrindu taikyti atl nuo BA institut. - Byloje negali bti atsakomyb sunkinani aplinkybi. Sunk aplink sraas yra isamus. Teismas prigalvot kak neturi teiss. Yra kelios apl, dl kuri teismas turi atskirai pasisakyti, teismui suteikta teis esanios aplinkybs nepripainti sunkinania. Pvz., neblaivumo. Faktikai byloje gb konstatuota, kad asmuo padar NV neblaivus, bet institut g taik tuomet, kai teismas jos nepripains sunkinania aplinkybe. Tiek lengv, tiek sunk aplink gb veikos privilegijuotas ar kvalifikuotas NV poymis. Kvalif atveju - Viena iimtis nepilnametyst, nes su ja siejamas ir ats pagrindas, ir bausms ir atl nuo Ba ypatumai. Atleidimas nuo BA pagal laidavim/visikai nauja ris VE is institutas siejamas su nepilnameiu. Teigiama, kad laiduotojas darys kaltinamajam teigiam tak. Gb taikoma bet kuriam kaltinamajam. Ty slygin atleidimo ris. Jos esm: kaltinamasis patenka laiduotojo glob, kai laiduotojas sipareigoja/laiduoja, kad kaltininkas tinkamai elgsis ir nebepadarys nauj NV. Slygos, kad institutas gb taikomas: - NV ratas - NV padaryta pirma kart jau aptarm turin, teisine prasme, - Kalt prip savo kalt turinys identikas susit tarp nuk ir kalt, plius kalt turi gailtis padars NV, - Bent i dalies tb atlyginta ala, jeigu tokia ala buvo padaryta. - Yra pagrindo manyti, kad asmuo nebedarys NV/vertinamasis kriterijus Btinas laiduotojas. L tai yra pilnametis fizinis asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikjimo ir kuris ratu laiduoja teismui u kaltinink/vertinamasis kriterijus. kalba apie asmen, bet potekst visai aiki. Ar laidavimas bus su ustatu, ar be teismo diskrecin pus. Ustato dydis neribojamas, teismas dyd nustato kiekvienu konkreiu atveju, keldamas protingumo reikalavim. Atleidimo lygtinumas yra nuo vieneri iki trej met, konkret termin nustato teismas. Jei asmuo per band laikot elgiasi tinkamai, ust atlyg tam, kas j mokjo. B numato laiduotojo absoliui teis nuo laidavimo bet kuriuo metu, teismas neturi joki teisini svert priversti laiduotoj vykdyti jo pareigas. Prie gb labai vairiosm tiek obj, tiek subj. Teismas g nuspresti: - laid atsis laidavimo dl obj prieasi 0 susirgo, tokiu atveju teismas, atleisdamas lai nuo lai ir nenikindamas ito alt nuo BA jau pats turi pasirpinti nauju laiduotoju, - jei Teismas pad ivad, kad laid atsis nuo laid dl to, kad kalt blogai elegiais, teismaas g priimt sprend panaikinti atleidi nu oBA ir toks asmuo bus patrauktas BA j realizuojant per bausms skyrim. Dvi grups teisini pasekmi, jei kaltininkas elgiasi blogai ar l blogai: - nuo met iki trij teismas turi diskrecin teis, ne pareig panaikinti atleidim, - jei padaro bet kok tyin nusikaltim, teismas privalo j patraukti BA u visas NV. 5

Laiduotojo niekas nekontroliuoja. Laidavimas iplaukia i laiduotojo jei atsiranda asmuo, kuris sutinka laiduoti, teismas sprendia situacij, bet pats laiduotoj neieko. JA laiduotoju bti negali. Bet gali paskirti savo nar, kuris gali laiduoti, o JA jam gali padti. Atleidimas nuo BA asmens, bendradarbiaujanio su teissauga, tiriant org nusikalstamumo bylas/labai specifinis, pakankamai naujas ms BT Gb taikoma tik org grups ar nusik susiv nariui. Nra svarbu, kokia NV ar koks nusik pagalsunkum yra padarytas, esm asmuo tb arba OG arba NS narys, jis turi prisip dars NV ir turi aktyviai padti atskleisti OG ar NS padarytas veikas. Jei tas asmuo b OG narys, jis turjo dalyvauti bent vienoje NV, nes vien u naryst jo negalima patraukt BA. O jei buvo NS nariu vien narysts pakanka. B reikalauja, kad toks narys aktyviai padt atskleisti veikl taigi iniciatyva yra ne teissaugos institucij, o paties asmens rankose. Aktyvumas reikia tai, kad tai, k asmuo pasakoja, teis institucijoms nra inoma. Tai daugiau kaip pvz., kaip turi pasir tas aktyvumas. Toks asmuo turi papasakoti apie visas jam inomas OG arba NS padarytas veikas. Tik tokiu atveju jis gals bti atleistas nuo BA. Ar taikyti i atleidimo r, sprendia teismas, ir tas sprendimas siejamas su tuo, ar tas asmuo liudijo teisme ir ar t liudijim pagalba buvo nuteisti kiti OG ar NS nariai. i atleidimo ris negali bti taikoma ioms asmen grupms: - NS organizatoriui arba vadovui, - OG tik organizatoriui, - nariui, kuris dalyvavo tyia nuudant, nepriklausomai nuo jo vaidmens, - tie, kuriems buvo pritaikyta i atsakomybs atleidimo nuo BA ris. Toki norm turi ir kitos Europos - IT, PL, etc. Vertinamas nevienareikmikai. Teisins NV pasekms Bausm B samprata ir poymiai B, kaip BT institutas, formuojamas teorijoje labai seniai. Pirmasis BTT teoretikas Bekarija band apibdinti kas tai yra bausm BTT kontekste. Yra netgi teorija, kuri bausm neigia. Tai sfera, kurioje yra daugiau neatsakyt klsm, nei atsakym. Kas yra B? Yra valst, kur nepasakoma, kas yra B, yra V, kur B apibdinimas l paprastas tai V prievartos priemon. Yra V (LR), kur B bando pakankamai tiklsiai atskleisti, kas yra B toje valst, kur yra taikoma BT. LR BK sako, kad B V priev priem, skiriama NV padariusiam asmeniui, teismo apkaltinamuoju nuosprendiu. Senajame BK B samprata b tikslesn dar b keletas , kurie atskl B turin: tokia priev priem, kuri riboja nut asmens teises arba laisves. I B svokos atsiskl tiek statyminiai, tiek ivestiniai B poymiai. Kai kurie BT teoretikai vardina net iki penkiasdeimties B po. Kokie jie? Tai yra/statyminiai poymiai: - prievartos priemon, jos esm sudaro tam tikri ribojimai tiek draudimai, tiek pareigos, - valstybs prievartos priemon, taikomos valstybs vardu, - i prievartos priemon skiriama tik u NV padarym baudiamuoju nusiengimu ir nusikaltimu, - bausm gali bti paskirta tik apkaltinamuoju teismo nuosprendiu, pagal Baudiamj proces, nuosprendiu yra ne tik nuosprendi, bet ir baudiamasis sakymas, apeliacins ar kasacins instancijos nutartis. Teorijoje yra vard eil po, kurie leidia atrib bausm nuo kit priev priem: - bausms gb tik NV padariusiam asmeniui prievart taikyti kitiems asmenims negalima, nors tai gali turti pasekmi ir kitiems, ypa artimiesiems, - bausms tikslas ty siekti, kad nubaustasis nebedaryt nauj N veik. Bausms paskirtis ir bausms rikslas ne tas pats. Kitus po r patiems: - vieumas, 6

oficialumas, etc.

Bausms paskirtis pats sudtingiausias klausimas Kai L bausmei kelia tik vien tiksl tursime tikslo ir paskirties sutapim., Jei L kelia kelis tikslus bausmei taip yra LR BT tiksl visuma sudaro bausms paskirt. BP rezultatas, kurio siekia V taikydama kriminalin bausm. Poiris B keiiasi. Teorij yra daugyb. Visos bausmi teorijos skirstomos tris didiules grupes: - Kanto kryptis pagrindin idja: B jau yra gris savaime, ir kad kiekvienas, padars blog darb, turi gauti u tai bausm, kuriai nei pagrindimo, nei loginio paaik nereikia/absoliui teorij kryptis arba teisingo atpildo teorijos, kur pragmatikumas arba B efektyvumas ivestiniai dalykai, - Reabilitacijos kryptis pradininkas Bekarija, i kryptis turi modifikacij (Bentamas, etc.) jie bausm r i pragmatinio tako, ty B turi paveikti nusik padarius asmen, kaip paveikt nesvarbu, bet svarbu, kad jis nebenort daugiau daryti nusik, - Apjungia dvi pirmsias B yra gris savaime, bet ji tb nukreipta tam tikr poveik. I i teorij kristalizuojasi penkios-eios bausmi teorij kryptys: - nubaudimo teorija istorikai pati seniausia B teorija/dantis u dant, akis u ak, principas kiekvienas kaltininkas, k jis padar, t jis ir turi gauti, - bauginimo teorijos arba bendroji ir specialioji prevencija. Esm bausm turi tiek bauginti nusik, kad jam daugiau nekilt rankos padarys nusik. Tai Spec prev vienas i pasireikimo bd. Bentamas sak bauginti reikia ir visus aplinkinius, kad ir jie bijot nusikalst. I ia kno bausms plakimai, rank nukirtimai, etc. - Lombrozo (dirbo kaljimo mediku) esm sudaro teiginys bausme reikia atimti i asmens galimyb padaryt NV. i teorija padar tam tikr revoliucij ne tik teiss, bet ir medicinos, psichiatrijos mokslams. Veido ir kno proporcijas jis susiejo su galimybe padaryti NV, vliau dar trauk kitas papildomas aplinkybes geografija, klimatas, amius, etc. itas briedas dav didel postm mokslui. Lombrozo yra kriminologijos, kuriai esminis dalykas nusikalstamame elgesy yra pats mogus, pradininkas. Jis atrado tokias bausmes kaip itrmimas negyvenamas salas, kastracija, sterilizacija, etc. - L teorijos velninimas peraugo reabilitacijos teorij j sukr airiai su britais, jos esm kiekv nusik galima paveikti, ir galima paveikti taip, kad po bausms atlikimo jis nebedaryt nauj nusikaltim. B tikslai/B siekiama: - nubausti. Nubaudimas vieni mokslininkai u, kiti prie. Teorijoje jau visi argumentai isakyti. Jei sako, kad B yra piev priem, tai jau paiai B objektyviai bdingas nubaudimas. Ne kaljimas yra bausm, bet pati bausm/kakoks olandas pasak. - atimti glmb padaryti nauj NV niekas dl ito tikslo nediskutuoja. - paveikti pat nuteistj, kad jis nebed nauj nusik/individualioji prevencija disk vyksta tik apier tai, koks tas poveikis tb mokymas, prf lavinimas, cpich pagalba ir t.t. ai kurio svalst akcentuoja drausminimo moment, bet alia yra ir tas pozityvus pov. - paveikti kitus asmenis, kad jie nedaryt nusikaltim/ bendroji prevencija, ji irgi kelia daug diskusij. BT dalyviais yra valstyb ir asmuo, padars NV. Bausm, bauginant visus kitus, ieina i BT rib. O ar bausm i tikrj baugina k nors? Yra atlikta kokie penki imtai tyrim, kurie neduoda jokio vienareikmio atsakymo. Todl ir sakoma, kad ito bauginimo reikia atsisakyti. - socialinio teisingumo atstatymas skiriant konkrei bausm kakokiam asmeniui visuomet reikia vertinti visuomens poreikius ir poir. iandien matome prieing variant. Pats teismas galt orientuotis ia. Tuo paiu ir L bt pareigotas nustatyti tskles, kaip gyvendinti t tiksl. 2006 04 02 20 tema. Bausmi sistema ir rys 7

Tai tam tikra tvarka idstytas, teismams privalomas bausmi sraas. I io apibrimo iplaukia visi BS poymiai: - tai turi bti tam tikras bausmi sraas, jis yra isamus. Specialiosios dalies straipsni sankcijose gali bti numatytos tik tokios bausms, kurios yra BS. LR BK yra viena iimtis i ios taisykls viej teisi atmimo bausms sankcijoje nerasime, - visos bausms BS-je yra idstomos tam tikra tvarka ir i tvarka yra tokia, jog visos bausms idstomos nuo velniausios iki grieiausios, tai yra formalus L sprendimas, reikiantis, kad bet kuri vliau einanti bausm, L nuomone, yra grietesn u prie tai buvusi, ir toks bausmi idstymas turi kelet teisini reikmi: (a) lygiai tokia paia tvarka L turi idstyti ir bausmes sankcijose (yra keletas sankcij, kur L nesilaiko ios tvarkos ir kur sankcijose idstytos bausms nepilnai atitinka bausmi sistemos idstym. Bet principas ilieka), (b) keiiant bausmes i vienos kit, bausms vieta tame srae yra privaloma, nes vienas i esmini bausms keitimo reikalavim yra tai, kad L leidia tik vienkartin bausms keitim keiiant bausm mes galime lipti arba vienu laipteliu emyn arba auktyn, dvigubas keitimas draudiamas, - tai yra teismams privalomas bausmi sraas - tiktai B srae esanias bausmes gali paskirti teismas, jis negali sugalvoti naujos bausms. Teisinje literatroje galima surasti kelet teorini reikalavimai BS-ai: vienas esmini bausms bausmi srae turi bti hierarchikos turi bti tiek velnios, tiek vidutinio grietumo, tiek ir grietos bausms. Naujasis BK numato atuonias bausmes (buvo keturios senajame) nuo labai velni iki labai griet. BK numato tris bausmi sistemas, jos iskiriamos: - fiziniams asmenims (a) viena bausmi sistema u baudiamuosius nusiengimus, (b) kita bausmi sistema u nusikaltimus; abi sistemos labai panaios, vienas atribojantis poymis u nusikaltim bausmi sistema yra didesn, - juridiniams asmenims. Bausms: - viej teisi atmimas, - atmimas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla, - vieieji darbai, - bauda, - laisvs apribojimas, - aretas, - terminuotas laisvs atmimas, - laisvs atmimas iki gyvos galvos. Pilna sistema yra bausmi sistema u nusikaltim, o be dviej paskutinij u baudiamj nusiengim. JA ims B taip pat numato bausmi sistem, bet BS nra idstoma pagal reikalavim nuo velniausios iki grieiausios. Tai yra tam tikras L nenuoseklumas, taiau JA taikom BS-mai toks reikalavimas ir nereikalingas dl kai kuri bausms skyrimo taisykli, kur to principo laikymasis praranda prasm. Bausmi sistema JA: - bauda, - JA veiklos apribojimas, - JA likvidavimas. Greta j B JA leidia taikyti dar vien poveikio priemon (ne bausm) pripainus JA kaltu ir paskyrus jam bausm, teismas g nusprsti vieai paskelbti apie tok JA nuteisimo fakt visuomens informavimo priemonse. i pov priem nelaikoma bausme. Ji gb takoma tik tada, kai teismas nuosprendiu prip JA kaltu ir paskiria jam kakuri i trij bausmi. B, vard tris bausmi sistemas, nustato kelet spec reikalavim, urie siejami tiek su BS, tiek su B skyrimu. Vienas susijs su B skaiiumi, kur g paskirti teismas u vienos NV padarym ir kai yra NV daugetas. i tksl 8

LR B atsirado todl, kad senasis BK tvirtino neribot baismi sk tiek u vien, tiek u kelias nusikalstamas veikas. Tai buvo absurdika ir prietaravo proporcingumo ir teisingumo reikalav. Naujas BK- u vien NV teismas g paskirti tik vien B, tiek BN, tiek Nusik atveju, ir JA, ir FA. Jei asmuo yra teisiamas u dvi ir daugiau Nveik, tokiu atveju teismas gali paskirti dvi bausmes. Atsiv reikalavim, netenka prasms bausmi skirstymas veln ir grietesnes JA bausmi sistemoje, nes bet kuriuo atveju teismas negali paskirti ir aprib, ir likvidavimo, todl galima baudos plius vienos i kit dviej bausmi derinimas. ES JA taikom bausmi sistema yra ymiai platesn, ir L-je svarstoma, ar nereikt JA bausmi sistem papildyti, ypa dviem vidutinio grietumo bausmmis upildyti sprag kai tik teismo prieira (teismas ksiria FA arba JA kaip JA veiklos priirtojas, kuris turt tam tikrus gal JA atvilgiu ir tam tikr pareig kas tam tikr laikot praneti teismui, kaip tas JA vykdo savo veikl) ir draudimas JA tam tikr laik dalyvauti V ir SAVIV vykdomuose viej pirkim konkursuose, tp gauti tam tikr laikot V arba ES finansini param, subsidijas ar paskolas. Papildius iomis divjomis baismmis LR BS attikt visus jai keliamaus reiakalvimus. iandien baudiant JA problem nekyla, nes pati pop bausm yra bauda (tiek ES, tiek LR). Ateityje toki nuospre daugs, atsiras ir labiau prisidirbani JA, ir teismai turs takyti ir kitas bauems. Gb skir tik viena raba tiedvi bausms. L nustat dar kelet l svarbi tskl, nes gyvenimas rodo, kad neretai asmuo yra teisiamas u deimt penkiolika NV, ir bendrinant teismas atsidurs tokioje sit, kai nebegals subendrinti triuj keturi bausmi. Kad teismas turt mechanizm, kaip ieit i tokios situacijos, L nustat viena spec tskl, kai yra nustatomos tos dvi galuti bausms vien bausms skyrim nustato pats B pirmj patenka grieiausia i paskirtj bausmi, antrj parenka pats teismas i t paskirtj ir parink atlieka savo nuoira, nereikia, kad teismas turi abs diskrecin teis, jis yra suvar prot reikala, nes jos vykkd tb suderinamas su jau nstatyta grie bausme. L nereikalauja, kad teismo par bausm b grie ar veln i t likusi. Bausms grietumas neribojamas. Be bausmi, tiek u N, tiek u BA, tiek ir JA, esant -me numatytam pagrindui teismas privalo taikyti turrto konfiks tai nra bausm. Be to, teismas turi teis (bet neprivalo) taikuti ir dar vien Bpov priemon udraudim naudotis specialia teise. T lit kai kurie aut sako, kad yra ir ketvirtoji BS, nes tipo naujasis BK nustato tam tikrus reikalav ir ribojimus atskiroms B rims, kurios gb takomos nepilnameiams asmenims. vedas: L atskiros strukt BK nenumato. O tai kad nep iskirimai tam tikri atskir bausmi ypatumai taip L ir vardina, todl galima sakyti, kad nepilnameiams yra taikoma bendra BS su statyme numatytais ypatumais. Atskiros bausmi rys: - Viej teisi atmimas - atmimas teiss dirbti tam tikr darb arba usimti tam tikra veikla - pati pirmoji, formalia pati veln, taiau teiss atm dirbti - dvi bausms yra identikos pagal savo grietum. Skirtumas toks viena taikoma vieiemas amsnims, kita privatiems. Tai tokia bausm, kurioms metu asmeniui atimama terminuotai teis bti irinktam arba paskirtam V, SAVIV isntituc ar staig, moni ar orgazin, tp ir nevalstybini org renkamas arba skiriamas pareigas. Tur omeny vieos [pareigos. B turinys yra labai platus, nes i baism g apriboti ir teis tapti Seimo nariu, SVIV Tarybos nariu, pp pirmininku. i B gb skiriama nuo vienri iki penkeri met, konkre trukm nustato teismas, skirdamas i bausm, ir T turi l tiklsiai vardinti, kokia teis asmeniui yra atimama. ios B nerasime nei viename spec dalies str sankcijoje. Tai nereikia, kad T negali paksirti, L ios B taikym sieja su keliaisi reikalavimais: i B T gals taikyti tada, kai str sankcijoje numatyta labai iai B artima slyga, taiau yra antoji bt slyga, kuri reikalauja, kad NV b padaryta piktnaudiaujant vieosiomis teismis. Abi slygos btinos. - Atm teiss dirbti tam tikr darb arba l panai vie t atmimo bausm, bet kalbame apie privai sfer. Pats B pavadinimas rodo, kad jos turin sudaro dveju galimi aprib arba atem teiss dirbir darb, arba usiimti tam tikra veikla. i B tp yra terminuota, jos trukm analogika nuo vieneri iki penkeri met, trukm nustato teismas, i bausm teismas g skirti, kai ji yra numatyta str sankcijoje, taiau vien tik tas faktas dar nesudaro teisinio pagrindo jos skyrimui nes L kelia antr papildom reikalavim (yra du alternatyvs reikalavimai utenka bent vieno) a kaltininkas NV padaro savo darbins arba profesins veiklos skirtyje, arba (b) teismas padaro ivad, kad kaltininkui atsiv padarytos NV pobd, btina atimti teis dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla. T, skirdama i bausm, privalo 9

konkr vardinti, koks darbas ar kokia prf veikla apribota. Vis bausmi dydi ribos (min ir max) yra nustatomas tik bendrojoje dalyje, sank to nra, ir teismas vadovaujasi BD. Bausms ribos sutampa su sankcijos ribomis. Tai netaikoma tik laisvs atmimui. Atm teiss dirbti tam tikr darba, L nurodo, kaip tb skaiiuojamas ios bausms terminas, jei ji yra paskiriama kartu su l atmimo arba areto bausme. L nustato domi/diskutuotin norm, nes L sako jei temsias pask ia B su l atmimu, tai i B takoma vis l atmimo bausm ir po l atm tiek, kiek teismas yra paskyrs. Pvz., paskirti vieneri metai l atm ir penkeri teiss atm atm truks eis metus. Pirmosios B atveju minusuosis i l atmimo. tskl parodo tam tikr i B suderinamum su kitomis bausmmis. Vieieji darbai visikai nauja B ms B-me. VD esm sudaro nuteistojo pareiga (a) neatlygintinai/neturi teiss gauti jokio atlyginimo (b) atidirbti tam tikr valand skaii visuomens labui/darbas ne nuteistojo darbovietje, tai gali bti socialin rpyba, socialin prieira, socialin pagalba soc remtiniems asmenims, sveikatos priira. Vie darb trukm sudaro dvejopi terminai paios bausm trukm nuo vieno mn iki vienri met, ir darbo valand trukm a, L nustat max d valand skaii, kuris skiriasi BN (negali viryri 240 val.) ir nsuik (480 va.) atveju. Antras momentas kokias ribas d valand nustatymui teismas turi per vien mnes - nuo deimties iki keturiasdeimt darbo valand. T nuosprendyje turi numatyti trukm paios bausms max d valand sk, ir kiek d valand tenka vienam mnesiui. Kok darba nut dirbs, parenka bausm vykdanti institucijai pataisos inspekcija, kuri galim d vient sr gauna i SAVIV ir APSKR admin. i bausm g b vykdoma tik kai sutinka pats nuteistasis. Toks yra ETK 4 str. reikalavimas. Toks nut sutikimas sukelia ir tam tikras pareigas paiai V Pataisos inspekc privalo atsiv nut reikalavim. sisteis nuospre, nut per tam tikr laik privalo atvykti PI ir susirasti sau tinkam darb. Nei B, nei bausmi vykdymo teis neriboja nuteistojo galimybs pasilyti paiam atlikti kakok darb. Jei jis atitinka B atat principus visuome labui, nedraudia to PInspekcijai priimti. nedraudia nut netgi usiimti ta prf veikla, kuria jis usiima, btinos tik dvi slygos tai turi b atliekama neatlyginamai ir visuomens labui. Jei nut atsisako dirbti vie darbus, PI rao teikim nuospr primusiam teismui, ir T vd gali pakeisti dvi bausmes baud ir aret. T sprendia atsiv prieastis, dl kuri b atsisakyta atlikti vd. Teisiniai padariniai, jei asmuo netinkamai atlieka jam paskirt bausm jei dl obj prie negali atlikti vd, T gali tok asm atleisti nuo B atlikimo ir atleidimas gb palydtas kakurios baud pov priemons taikymu. Obj prieastimis gb vairus ratas prie, esm dl ios prie asmuo objektyviai nebegali atlikti vd, pvz., sunkiai suserga, tampa negalus, jei moteris pagimdo ir ieina vaiko prie atostog, etc. Prie ratas neribojamas, gb ir su kalt ams susij prie ir kit obj prieasi ne dl kaltininko piktybikumo jis negali ilg laik atlikti ios bausms. Jei nuteistasis dl pateis prie neidirba to nustatymo val sk, T turi teis pratsti bausm, kol nut idirbs valkaii, pvz., mnes sirgo. T pratsi bausm trukms prasme (ne valand prasme) kad kalt galt idirbt t valand sk. is truks pratsiamas galima tik iki vieneri met. Jei buvo paskirt vieneri metai, teismas nebeturs teiss pratsti bausms, net jei asmuo neidirbo pilno .... Kai kaltininkas vengia atlikti jam paskirt bausm, L nustato toki sistem, jog vengimo atveju asmuo turi bti oficialiai sptas, ir tik jei po tokio spjimo jis ir toliau vengia atlikti bausm, PI teikimu, T i bausm g pakeisti bauda arba aretu. Vengimu atl B bus laikomas toks nut elgesys, kai be obj arba pateis prieasties jis neatl to darbo, kur turi atlikto. Kontrols formos yra l paprastos staigos paios pateikia savo paraikas ir jos sip atlikti nuteisitj darbo laiko kontrol ir kart per mn parnea PI kaip nuteistieji laikosi io reikalavimo. Jei nuteistasis neatvyksta be svarbios prieasties, darbdavys nedelsiant privalo informuoti PI. PI gali tikrinti ir paios. Remiantis statistikos duomenimis, i bausm nra labai populiari, taiau yra taikoma ir jos efektyvumas yra didelis. Daniausiai tai yra nekvalifikuotas darbas seneli namuose, ligoninse, etc. i bausm bt nesuderinama su visomis laisvs atmimo bausmmis aretu, laisv atmimu ir laisv atmimu iki gyvos galvos, Bauda labiausia trad bausm, jos esm sud nut asmens pareiga sumokti tam tikr pinig sum, i B gb paskirta tiktai tu oatv, jei sankcijoje yra numatytas toks B taiskymo atvejis, baudos dysis skaiiuojamas MGL-ais, minimali baudas yra ta pati ne maiau kaip vienas MGL, maksimali baudos riba prikl nuo NV ries ir nusik sunkumo. Jei tai yra BN bauda negali viryti 50 MGL, jei tai yra neatsargus nusik 75 MGL, jei nesunkus nusik 100, apysunkis 200 MGL, sunkus nusik 300 MGL dydi. U labai sunk nerasime max B dydio nes toki nusik sankcijoje bauda, kaip alt bausm nra numatyta, Konkr 10

dyd nustato T skirdamas bausm. Teor sakoma, kad T turt nust ne tik MGL iraika, bet ir tikslia pinigine suma. Kadangi ty bausm, kuri yra visose bausmi sistemose max baudos riba JA yra 10 tkst. MGL dydi. LT-je baudos dydio nustatymui pasirinktas btent MGL dydis 125 Lt, kitose V yra vairi bd nustatant B dyd ir galimi dar du modeliai vienas nustato konkreia pinigin iraik (panaiai, kaip ATPK), ir kai B dydis yra apskaiiuojamas taip vadinama dienpinigi sistema yra nustatomas minimalus ir maksimalus dienp skaiius, o dienp yra konkretaus asmens udarbis per tam tikr laikotarp. Vienos dienos udarbis dauginamas i dienpinigi skaiiaus. Tam, kad bt galima vesti toki sistem, btinas visuotinis siningas pajam deklaravimas, antra, dienpinigi sistema kartais labai ikreipia socialinio teisingumo reikalavim, nes btina labai aikiai nustatyti slygas, kokias asmens pajamas reikt skaiiuot t udarbio sistem. Dl i prieasi LT-je i sistema nebuvo vesta. MGL yra tam tikras kriterijus, kuriuo ir vadovaujamasi. Kai B nra nustatoma konkreia pinigine suma, tas skaiius tb kiek manoma maesnis, nes tik tada galimas baudos dydio individualizavimas. Maksimalus baudos dydis - labai komplikuotas klausimas pasaulyje yra keletas modeli max riba nustatyta (kaip ir LR), yra V, kur nustatytas tik min baudos dydis, o max kiek nori, yra V, kuri yra miri sistema dienp sistemos kontekste, nes kai asmuo neturi legali pajam, reiks takyti absoliuius skaiius, jei dienp sist rib nra, jei asb suma max baudps riba yra nustatoma. Dienp sistemoje max riba nustatoma vieneri met pajamomis, LR-je tai vardijama per maksimal MGL- dyd. iandien B tampa vis populiaresne LT teism praktikoje tai ir pigi, ir pakankamai veiksminga priemon. Taikoma iki 15-18 proc. skiriam bausmi. B tb vykd per T nustatyt termin du etapai: savanorikas i priverstinis B vykdymas. B numato tik dvi situacijas, kai nevykdyta bauda gb pakeista kt B: kai asmuo neturi l baudai susimokt, tokiu atveju T, esant nut sutikimui, baud g pakeist vie darbais, b) kai asmuo vengia sumokti baud, ir nra teis glmb j ieikoti, tokui atveju bauda yra keiiama aret. Baudos keitimas aret yra siejamas su dviem vienu metu es aplink kai asmuo vengia atl toki B, ir kai nra glmb vykdyti j priverstinai. Kol tsiasi nuosprendio vykdymo laikas, tol bus lauk, kol B bus vykdoma. Pirmumo eis suteikiama paios baudos vykdymui. Jei bauda yra keiiama aret, negali areto dydis viryti areto bausmei nustatyt maksimali rib. Laisv apribojimas nauja ms BK, taiau jos turin sudaro apribojimai, kuriuos LR BT gana skmingai taiko kituose institutuose. Jos esm sudaro asmeniui yra taikomi tam tikri draudimai ir pareigojimai, kuriuos jis turi vykdyti per T nustatyt termin. i B T g paskirti, kai ji yra mum Spec d str sankcijoje, jos trukm yra nuo trij mn iki dviej met, konkr trukm nustato T, B turin sudaro trys elementai: (a) nuteistojo pareiga be nuosprend primusio T inios nekeisti gyvenamosios vietos tai yra bendra pareiga visiems ia bausme nuteistiems asmenims. Jie gyvenamj viet gali keisti, taiau privalo informuoti apie gyvenamosios vietos pakeitim. LT BT institutai yra vykdomi tiktai LR teritorijoje, ir i to iplaukia vienas bendras apribojimas visiems nuteistiesiems jei jiems yra nustatyta kakokia pareiga - ar bausm, ar baudiamojo poveikio priemon jos vykdymas apsiriboja tik LR teritorija, ir tai reikia, kad ie asmenys neturi teiss ivykti u LR rib tol, kol jiems yra taikomi B numatyti apribojimai. Antra turinio dalis tai draudimai, kuriuos gali nustatyti T tokiam nuteistajam. draudus vardina bendrai, o T skirdamas B, turi juos konkretizuoti, ir T neprivalo skirti vis draudim, kurie numatomi B-me, bet gali. T neriboja, tik kelia reikalavim visi paskirti draud ir pareigojimai tb tarpusavyje suderinami ir vieno draud ar p vykdymas neturi trukd kit draud ar par vykdymui. Draudimai: (a) T g udrausti asmeniui lankytis tam tikrose vietose jie tb labai tiksls, kitaip liks daugyb gin, b T gali udr niteistajam bendrauti su tam tikrais asmenimis arba j grupmis, labai tiklsiai, su vardais ir pavardmis, (c) T g udrausti turt, neioti, naudotis sigyti tam tikrus daiktus, pvz., aun ginklus, mob tel ir pan. Treias turinio el. pareigojimai vardina visus gal par, T gali paskirti visus ar j dal, bet ie par tb tikls ir aiks. Galimi par: a bti namuose tam tikru nustatytu laiku, antra, atlyginti NV-ka padaryt al ar jos dal arba paalinti j savo darbu gb taikomas tik tais atvejais, kai NV b padarytas turtin ala, treias, pradti dirbti, mokytis, usiregistruoti darbo biroje. Paties usiregistravimo darbo biroje fakto nepakanka, jei db pasilo darb ar apmokymus, tai nuteistasis turi vykdyti ir tok db pareigojim. Ketvirtas pareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos arba venerins ligos taiau is par gb paskirtas tik tokiu atveju, jei pats nuteistasis su juo sutinka priverstinis gydymas yra negalimas. Pnektas par par atidirbti iki dviej 11

imt darbo valand neatlygintinai visuomens labui l artima viej darb bausmei. T i i par g parinkti kelis, gali paskirti visus, taiau j visuma tb tarpusavyje suderinama. T turi teis nustatyti kiekvienam pareigojimui atskir jo vykdymo termin. Nes pask ios B elementas nut pareiga atsiskaytti B skyrusiais institucijai apie draudim ir pareigojim vykdym. BVK sako kas trsy mn. atsiskaito PI, o esant reikalaui PI turi teis pareikalauti vykdyti turinio element ir neprajus trims mn. Be numatyt draudim ir par, nustato vien l d tskl, B Sako proceso dalyvi silymu tiek kalt, tiek gynyba, T turi teis paskirti vietoje -me numatyt draud ir par, be tkokius kitus nenumatytus draud ir par, tik jie turi takoti tinkam nuteistojo elges j nra B, gal net jokiame -me. Bet T to negali to padaryti to iniciatyva, tai g pasilyti arba kaltinimas, arba gynyba. ia kalbama apie absoliut paleitim 0 numatyt drad negalima taikyti. Teis paskems asmeniui nevykdant ar netinkamai vykdant i B: dvi sit: a kai nut dl obj prie negali atilikti jam nustaty draud ar par, tokiais atv T g atleisti asm nuo tolimesns B atlikmo, bet teism pareigojim privalomai taikyti vien arba kelias baud poveikio priemones. Prieastys kurios faktikai trukdo nut ilg laik laikytis tam tikr draud arba vykdyti tam tikrus pareigojimus. Gb ir taip, kad nuteistasis objektyviai nebegali vykdyti vieno draudimo ar pareigojimo BK numato, kad PI gali prayti draud panaikinti arba j pakeisit. Antroji teis pasek vengimas atlikti B: T PI teikimu i B pakeiia areto bausme, vad baismi keitimo tksl, ir neperengiant areto bausms maksimali rib. Ty prakt taikoma B. Sudaro apie 25 proc. skiriam bausmi. Efektyvi. Aretas prie nauj bausmi. Tai yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas specialiose staigose aretinse. Teismas gali j paskirti, kai ji yra numatyta Specialiosios dalies sankcijoje, jos minimals ir maksimals dydiai yra nustatyti tik Bendrojoje dalyje, jie yra skirtingi u BN ir nusikaltim. U BN areto ribos nuo 10 iki 45 par, u nusikaltim nuo 15 iki 90 par. Konkret par skaii nustato T skirdamas i B. Areto B turi vien specifin reikalavim yra asmen ratas, kuriems i B ne gb taikoma nios moterys/imperatyviai ir asmenims, auginantiems vaik iki trij m amiaus/L reikalauja , kad ios B netaikymas bt grindiamas vaiko interesais, tai yra T diskrecija skirti ia B. B nustato vien specifin areto atlikimo taisykl jei areto bausm yra paskirta iki 45 par, tai teismas gali nusprsti, kad i B bus atliekama poilsio dienomis. Norma nra bloga, naudinga Darbo teiss kontekste - asmuo gali tsti savo darbin veikl. VE taisykl gyvendinama normaliai, o LT-je i norma yra diskriminacin, nes sukelia problem j vykdant. B numato tik vien teisin pasekm paeidus i tvark T j pakeiia prastin areto B atlikimo tvark. B atliekama aretinse. Aretins yra savarankikas pataisos staig padalinys ir areto bausm gali bti atliekama tik bausmi vykdymo sistemos aretinse. Nepainioti su policijos aretinmis! Terminuotas LA B, kuri i seno yra B. Ji gb paskirta tik tada, kai yra numatytas str sankcijoje tai vienintel bausm, kuri turi tiek bausms ries min ir max rib, tiek ir sankcijoje numatyt B rib. Ir T, skirdamas konkreios B dyd, privalo vadovautis sankcijoje numatytu min ir max dydiu. Bausms ribas apibria Bendroji dalis, ji sako LA B min riba yra trys mn., max riba 20 m., ji privaloma ir teismui, ir L. Jei B yra skiriama u kelis nusikaltimus arba pagal kelis nuosprendius, max LA bausms riba yra 25 metai. Teorijoje dl max ribos vyksta diskusija, ir daug teoretik sako, kad ilgalaikis LA yra absurdas, ir, kaip rodo tyrimai, ilgalaikis LA yra visikai neefektyvus ir nerezultatyvus. Teorijoje siloma max rib susieti su 15 m. rib. Riba i 15 20, 25 1995. Tarpt teisje rasime ir ilgesn rib Romos Statute iki 30 m., bet jis kalba apie genocid, karo nusikaltimus, agresij. Bausm atliekama pataisos staigose, B nustato tik kelis principus ir PI ris, i B gb atliekama a atvirose kolonijose/maiausias izoliavimo laipsnis, b pataisos namuose/poris nepiln pataisos namai, c kalejimuose. Sprendia T, kur atliks bausm, atsiv pad nusik pavojingum bei kaltininko asmenyb. Visos trys staig rys l stipriai skiriasi pagal izoliavimo laipsn. Pagr LA atlikimo vieta pataisos namai. Nors BK tiesiogiai nenumato, taiau T gali tam tikr dal bausms paskirti atlikti kaljime (iki penki met) , o likusi pataisos namuose. atviras kolonijas siuniami asmenys, nuteisti u neatsargius nusikaltimus. Jau pati veika rodo maesn asmen pavojingum. Jis udarytas tik nakt, o dien dirba. Pagal statistik, i vir 8 000 nuteistj, keli imtai bausm atlieka kolonijose, iki 500 kaljime. LR yra 14 pataisos staig, i j vienas kaljimas, viena atvira kolonija, viena staiga, skirta tik sumimui (iauli tardymo izoliatorius), viena staiga skirta moterims (Panevyje) ir viena skirta 12

nepilnameiams bei tardymo izoliatorius nepilnameiams (Kaune). Sprendim, kuri LA atlikimo viet sisti nusikaltus asmen, priima LR Kaljim departamentas. LA bausms turinys BT iandien jo tiksliai neapibria, B-me nra jokio paaikinimo, kas tai yra LA. Bausmi vykdymo teis kai k nustato. Bet kadangi LA yra vienas i galim bausms variant, ios bausms turin turi reguliuoti BT. Laisvs atmimas iki gyvos galvos pati grieiausia B numatoma bausm, skiriama fiziniams asmenims. LR B atsirado gana seniai, buvo teisinta 1993m., taiau iki 1999 tai buvo mirties bausms alternatyva skiriama tik po to, kai buvo paskirta MB. Panaikinus MB, ji tapo savarankika B. Kaip ir kit bausmi atveju, gali bti paskirta tik tada, kai yra numatyta Specialiosios dalies sankcijoje; yra trylika sankcij, kuriose yra numatyta i B. Nra nei vienos sankcijos, kur i B bt tik viena, ji visada yra alternatyviose sankcijose ir tradicikai su terminuotu LA. Jos esm sudaro neterminuotas LA, LR B ir tvirtina toki ios B esm, nors civilizuot valstybi statymai, vardindami LA iki gyvos galvos, turi kiek kitoki prasm, ir apibria ios bausms tam tikr pabaig trukms atvilgiu, ne vien tik nuteistojo mirt. Yra terminas, po kurio ji yra keiiama terminuot LA B. Paprastai ji yra nuo trij iki penkeri met daugiau, nei maksimali terminuota LA B. Vis V statymai nustato pareig sujus terminui svarstyti galimyb pakeisti neterminuot LA terminuot ir visi B numato termin, kas kiek laiko T svarsto pirm ar antr galimyb, jei i kart to nenumato. Taigi ji nra visikai be rib. LR B sako, kad jei nuteist iki gyvos galvos i B yra keiiama terminuot LA B, ji negali b trumpesn, nei 25 metai, taiau B nenumato pareigos teismui po tam tikro laiko svarstyti, ar galima neterminuot LA pakeisti terminuotu. Pagal dabar gal ta Pakeitimas galimas tik dviem bdais: LRP malone arba amnestijos aktu, kur priima LRS. LR-je dar nei vieno tokio LRS akto nebuvo ar malons praymo patenkinto. Neprajo pakankamai met. Bet po kurio laiko i problema atsiras. Nors LA ir taip yra pati grieiausia B, jo atlikimo slygos irgi yra grieiausios. Usienyje kuo LA B trukm ilgesn, tuo B atlikimo slygos yra velnesns, nei trumpesnio kalinimo laikotarpiui. LR, nesimus kardinali dalyk, visuomen greitai bus paleisti zombiai, kuriems visuomens taisykls bus nebeaikios. Mokslininkai sako, kad penkeri metai kaljimo yra ta riba, nuo kurios parsideda negrtama asmens degradacija. LA atmimas iki gyvos galvos yra iauri bausm ji neturi rib ir mog padaro gyvuliu. i B reiks pertvarkyti, nes ji neduoda nieko gero. JA veiklos apribojimas l panai atm teiss dirbti tam tir darb. Esm sudaro su galimi aprib variantai: pareigojimas terminuotai udaryti tam tikr JA padalin, b terminuotas draudimas usiimt tam tikra veikla. Abu draud gb terminuoti, nuo vienri iki penkeri met. T, skirdamas i B, priv l tiklsiai vard, koks pad tb ud, kokia veikla tb sustabd ar nutrauk. B T neriboja nei padalini nei veiklos prasme. B sako, ko T negalt daryti: teorija sako, kad neg b ud tokie padaliniai, kurie yra skirti JA veiklai aptarnauti, pvz., buhalterij. Padalinys turi vykdyti vien i JA veikos udavini. Kiek lieia aprib usiimt tam tikra veikla, drauf g taikyti tik tuo atveju kai JA usiima keliomis veiklos rimis, nes kitaip jau bti likvidavimas. T turi l konkr vadinti udraudiam veiklos r. JA taikom bausmi atveju T vadovaujasi tik Bendrja dalimi. Spec da sankcijose nra nei vienos bausms, skirtos JA, JA likvidavimas pati grieiausia bausm prilygta MB, nes per T nustatyt laikotarp JA turi nutraukti vis savo veikl ir udaryti visus savo padalinius. Tai turi l rimtus alutinius rezultatus. Teorijoje yra nuostata - toki B teismas turt taikyti tik tokiais atvejais, kai JA buvo steigtas NV arba buvo priedanga nusikalstamai veiklai. Priimdamas psrend taikyti i B, T nuosprendyje teprivalo nurodyti termin, per kur JA tb likviduotas. Yra ia dviej teiss ak nesuderinamumas CK nevardina joki termini, per kiek tb atliekami veiksmai, tad gali bti nerealu t likv atlikti, todl Bausmi skyrimo taisykls ??? numato B vykdymo trukms pratsim, jei i B nebuvo vykdyta per T nustatyt termin dl tam tikr prieasi. sijungs priverstinio vykdymo mechanizmas t vykdys T paskirtas likvidatorius.

JA: -

21 tema. Bausms skyrimas Bendrieji B skyrimo pagrindai 13

B skyrimu laikomas procesas, kurio metu T parenka kalt tiek B r, tiek jo dyd. Siaurja praemstokia samprata tesinga, taiau plaija prasme reikia truakti atleidim nuo BA, nuo B, B vykdymo atidjim ir baud pov priemoni taikymo galimyb. BS procesas yra teisine prames vienas i sudtingiausi aspekt, nes T turi retrospektyviai vertinti padaryt NV ir perspektyviai vertitni kaltininko asmenyb suderinti tarpusavyje su sunkiai derinamus dalykus. Nes Nveika obj tikrov, o kalt amsneyb subjektyvu ir plius j reikia vert perspektyviai kokio pov reikia, kad amsuo nebedar nusik veiksm. Todl ikyla klms, kas tb pagrindu parenkant B r ir jos dyd. Yra trys galimi variantai: - pirmoji kyrotis sako: svarbiausia yra B proporcingumas, ty, B pagrindu tb padarytos NV pavojingumo pobdis ir laipsnis, - ne, B nra vien tik atpildas, ji t siekti tam tikr poz tiksl, ir tai ga padaryti, jei ji yra individualiz ir vrtinanti kalt amsneyb, todl B pagrindu tb kaltininko asmenyb, Abi ios tero yra l kratutins, praktikoje nei viena napsiteisino, tad st se vyrauja mirus modlsi atsi ir veikos pav pob ir laipsn, ir kalt amsnyb. Nors statymas reikalauja vert abu dalykus, LR prioritetas atiduodamas veikos pavojingumui. Pats L, konstruodamas sankcij, vertina veikos pavojingum, T daniausiai tik grietina t poveikio priemon. Tai patvirtina ir ms teismin praktika. Teismas domn ima tik tokius dalykus, kurie sunkina kaltininko padt, o pozityvius nekreipia dmesio. LR absoliuti dalis parenkant B r ir dyd priklauso nuo pad veikos pavojingumo pob ir laipsnio., B nustato bendrsias bausmi skyrimo taisykles, jos sako, kad T skirdamas bausm, turi vadovauti spec dalies sankcija, bei BD nuostatomis, susijusiomis su bausmi skyrimu bei atskir bausmi taisyklmis. Imperatyvus reikalavimas lieia tik max rib. Min riba gb teistai paeidiama. Tai, kad BS yra idstyta nuo velniausios, yra ir reikalavimas teismui renkant bausm svarstym pardti nuo velniausios. B reikalauja vertitni dar ir tokias aplinkybes: be dviej kertini, reikalauja vertinti: - kalts form ir r - bendrininkavimo form ir kaltininko vaidmen bendrininkavime - NV motyvus, tikslus, - Stadij - Atsakomyb lengvinanias ir sunk aplinkybes i septyni aplinkybi visuma apsprendia B r ir dyd. Kai tam tikra aplinkyb jau buvo pritaikyta (ar veik kvalifikuojant, ar kitaip vertinant kaltinamojo elges), skiriant bausm ji turi bti imetama t pai aplinkyb galima pritaikyti tik vien kart . ie principai yra vadinami bendraisiais B skyrimo pagrindais ir yra taikomi visada, jais T vadovaujasi tada, kai B skyrimas grindiamas tam tikromis specialiomis taisyklmis. Naujajame BK bausmi skyrimo skyrius pasikeits labai stipriai ir pozityviai. BK teism rmino, nustatydamas taisykles ir principus, kuriais T privalo vadovautis, skirdamas B. Yra eils speciali taisykli, kuriomis teismas privalo vadovautis, jei yra statyme numatytos slygos: - B skyrimo principai pirm kart teisiamam asmeniui BK numato ne griet taisykl, o princip, kai bausm skiriama pirm kart u nesunk arba apysunk nusikaltim teisiamam asmeniui. Principas tokiems asmenims teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Labai svarbus principas. Nes kuo anksiau asmuo patenka LA viet, tuo anksiau jis tampa recidyvistu. Nusikalstamumas yra jaun moni problema. is reikalavimas tvirtinamas kaip paskutins priemons taisykl jei gali asmen nubausti ne LA, tai taip ir daryk. Gb, jog ir tokiam asmeniui T taikys LA B, taiau L sakmiai reikalauja motyvuoti, kodl T nesilaiko L nustatymo principo. Tas reikalavimas yra l svarbus, nes: (a) motyvas yra pagrindas sksti nuosprend, (b) i t motyv ir atsikleidia aplinkybs, kurias galima vertinti, kodl T skiria LA B. Spragels: (a) susijusi su samprata, kokias bausmes T gali skirti, o aret T juk gali skirti ir be jokios motyvacijos, (b) ??? - Recidyvas ir pavojingas recidyvas tskl l grieta: (a) paprasto rec atveju L reikalauja skirti LA B, tskl yra l gera ir teisinga, nes recidyvas rodo tam tikr asmens kryptingum, taiau kaip ir kada tampama paprastu recidyvu? Problemli yra, ypa kai tai lieia nepilnamet. Teismai vadovaujasi nuostata, kad nepiln sit tb palankesn ir stengiasi nepil apsaugoti nuo LA B, (b) B skyt tekls yra dar girtesns ir Pav rec nustato reikalavim ne tik B riai, bet ir B dydiui. Pav rec skir B negali bti maesn, negu 14

straipsnio sankcijos vidurkis min plius max dalinam pusiau. Nesilaikyti ios tskl T gali tik vienu atveju kai yra pagrindai leidiantys skirti velnesn, nei statyme numatyta, bausm, BS, kai veika yra neubaigiama rengimosi arba pasiksinimo atveju L tvirtina tik neibaigt princip, tie du atvejais reikalauja vertinti bendrus B skyrimo pagrindus, plius prieastis dl kuri nebuvo ubaigta NV, BS atvejis bendrininkams vlgi yra principas, kuris igraduoja pagal pavojingum bendr formas, L pagraduoja pagal pavojingum ir bendr ris: atskaitos taku yra vykdytojas, u vykdytoj pavojingesniu pripastamas organizatorius ir maiau pavojingais kurstytojas ir padjjas, B skyrimas atsivelgiant atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes pasiskaityt patiems: leng apl sr yra pavyzdinis/T gali bet kuri prip leng, sunk apl sr yra isamus. Jei vienas apl pakanka tik konstatuot ir jos tampa sunk, tai kai kurias T gali prio esant tam tikroms slygoms. viena apl atsiv tik vien kart. i apl reisk, B skyrime yra susijusi tik su viena B tik su LA. B reikalauja, kad kai yra nust aplinkybs, vadovautis tam tikromis tskl jau nustatant LA B dyd. Principas B atskaitos takas yra ta B, nuo kurios T pradeda savo svarstym. Jei T konstatavo, kad byloje yra lengvinani aplinkybi, tai nuo vidurkio judama link velnesni bausmi ir atvirkiai. Jei yra ir lengvinani, ir sunkinani, T turi isprsti, kurios yra svaresns. L nesako, kuo vadovautis. Turi bti imamos domn visos aplinkybs. Taisykl yra labai gera, nes l aikiai rmina T ir leidia patikrinti, ar T skiria tinkam B dyd. Praktikoje teismai ia taisykl nesivadovauja dl tos prieasties, kuri remiasi kitu aspektu Specialiosios dalies sankcijos numato plaias bausms ribas ir priverst T, jei bt tiksliai skaiiuojamas vidurkis, skirti ymiai ilgesnius B terminus. Pasak G. vedo, reikt B atskaitos taku laikyti ne vidurk, o sankcijos tredal,

Specialios taisykls, kurios leidia T skirti velnesn B: B yra vardintos trys situacijos, kiekviena j apima tam tikr blok aplinkybi. Yra T diskrec teis, bet ne pareiga taikyti institut. T g padaryti kelis dalykus: - paskirti veln B r, nei num B sankcijoje, - nesilaikyti sankcijoje numatytos minimalios LA ribos. Bet negalima paeisti bausms ribos ne maiau trij mn., - pav recid T gali skirti velnesn LA B trukm, taiau ji negali bt maesn, nei sankcijoje numatyta minimali LA B riba. Pav rec - emiau deimties, bet ne emiau penkeri met. Antroji B skyrimo aplinkyb/visikai nauja BK/ kalba apie teisingumo principo taikym tskl esm sudaro teismo teis paskirti velnesn nei sank numatyta bausm, jei sankcijoje paios veln B paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principams. T privalo motyvuoti savo sprendim. Pats B uprogramuoja ios tskl taikymo galimybes apie 40-yje sankcij yra numatytos tik dvi B - aretas ir terminuotas LA. Pvz., teisiama nia moteris, aretas negalimas, T tegali taikyti teisingumo princip ir T galt paskirti bet koki kit, velnesn nei aretas, bausm. Vienas i sudt BS klausim: B skyrimas u kelias Nveikas Kai asmuo yra teisiamas u kelias NV, vis B skyrimo proces g suskaidyti i dvi dalis: - B skyrimas u kiekvien NV reglamentuos visos ms jau aptartos tskl, o kai T jau paskiria B,pereina,a kit etap: - B bendrinimas galutins B skyrimas kai teis u dvi ar daugiau NV grieiausia, gali likti tik dvi bausms. Galutin B gb skiriama dviem bdais: - Apmimo kai grieiausia B i paskirtj apima visas kitas velnesnes bausmes ir ji tampa galutine bausme, L nstat tik tris atvejus, kurie yra l formaliai ir girtai apibrti, kada T gali taikyti apmim: (a) Kai NV padarytos idealija sutaptimi, (b) kai NV labai skiriasi savo pavojingumo pobdiu ir priskiriamos skirtingoms NV arba nusikaltim grupms T turi vertinti kokia NV grupei nusik ar BN 15

ir koks sunkumas jei skiriasi per dvi grupes, drsiai galima taikyti ia tskl; jei veikos skiriasi per vien, jung veik pobdio kriterijus ir apmimo visada nepritaikysi, (c) kai u vien nusikaltim yra paskirta arba max laisvs atmimo B, arba LA iki gyvos galvos. iais trimis atvejais T privalo taikyti BS bd. Jei negali, taiko: Sudjimo (a) pilnas kai prie grieiausios i paskirtj B pridedamos visos kitos velnesns bausms, (b) dalinis kai prie grieiausios i paskirtj B pridedama bent dalis kit paskirt bausmi. Principas: jei manoma sudti visk, T privalo taikyti piln sudjim, ir kai nemanoma pilnai sudti, T g taikyti dalin sudjim. Praktikoje pilno nerasime. Kad B galtume sudti, B tb keiiamos. Keitimo tskl visos bausms tb veriamos grieiausi i paskirtj. Keitimas galimas tik vienas. Jei kurios nors B negalime konvertuoti grieiausi, jos ir nekeiiame. BK 65 str. Viena areto diena lygi vienai LA dienai. Vieieji darbai l toli nuo LA, tiesiogiai j konvertuoti LA negalim. O bauda i viso nekeiiama. Tegalima j sudti. Tais atvejais, kai paskyrus bausmes u kiekvien veik, daliai bausmi galima taikyti sudjim, kitai apmim, T atlieka tarpin bendrinim ten, kur galima bausmes apimti, T vis pirma atlieka apmim.

Daug sudtingiau, kai yra visa serija velnesni bausmi. ios tskl taikomos ir tada, kai primus nuosprend paaikja, kad asmuo yra dar padars NV iki nuosprendio primimo. Jei LA bausms atveju riba yra dvideimt met, tai visoms kitoms bausmms maksimali riba taikoma ne tik kai skiriama viena B, bet ir sudjimo atveju. 2006 04 09 B skyrimas pagal kelis nuosprendius Jei asmuo nauj NV padaro bausms atlikimo laikotarpiu, tokiu atveju BK numato speciali taisykl kaip bus skiriama galutin bausm. B tiksliai apibria t situacij, ia patenka tokie atvejai: - kai asmuo realiai atlieka bausm, bausms atlikimas galimas tik siteisjus apkaltinamajam nuosprendiui, taigi jei nuosprendis dar nra siteisjs ir asmuo nusikalsta, tai bausms skyrimui turi bti taikomos taisykl, kai yra padarytos kelios NV; kebli situacija j numato BPK, kuris nustato, kad jei nuteistasis LA bausme ratu pareikia pageidavim atlikti bausm dar nuosprendiui nesiteisjus, tai bausm vykdanios institucijos privalo pradti vykdyti i bausm nuosprendiui nesiteisjus. Teorijoje reikia remtis BT principais, kurie tokiu atveju nelaikyt, jog asmuo padar nauj NV bausms laikotarpiu nuostata aikinama siaurinamai: tik esant siteisjusio teismo nuosprendio atveju yra galimas bausms atlikimas, iai dienai tai yra tik teorin nuostata, teism praktikos nra, - bausms vykdymo atidjimas, jei asmuo padaro nauj NV bausms atidjimo laikotarpiu, - lygtinio atleidimo nuo LA bausms situacija B numato dvi galimybs: galima lygtinai atleisti asmen nuo LA bausms, dalis bausms gali bti pakeista velnesne bausme problem ia nra, - lygtinis paleidimas i LA viet jei asmuo padaro nauj NV, bausms bus skiriama pagal ias taisykles. L nuomone, naujos NV padarymas parodo asmenybs kryptingum, ir todl yra numatytos paios giriausios galutins bausms skyrimo taisykl tik sudjimo bdu. Pati eiga tokia: teismas paskiria bausm u nauj NV/bendrieji bausmi skyrimo pradmenys (situacija artima paprasta recidyvui), paskyrus bausm u antr NV, teismas skiria galutin bausm sudjimo bdu, sudjimas gali bti tiek dalinis, tiek pilnas. Sudedant bausmes B reikalauja vadovautis nuostata prie grietesns i paskirtj yra pridedama visa ar bent jau minimali dalis kitos bausms. Pvz., LA - 2 metai, asmuo yra metus atliks ir padaro nauj NV, u kur nuteisiamas 3 metams, tada prie trij met pridsim vienus metus arba dal. Prie didesns dalis turi bti pridedama likusi arba Nuosprendi sutapties atveju maksimali LA bausm yra 25 metai. iuo atveju, teismas gali pasiekti 25 m. bausm, neirint tai, kad sankcijoje tokios bausms nra. Tai reikia, kad tok asmen teismas laiko ymiai pavojingesniu. Kit bausmi atveji maksimali riba negali viryti maksimalios tos bausms ries trukms. 16

I sudjimo taikymo B numato iimt, kuri leidia T taikyti apmimo bd skiriant galutin bausm tai yra atvejai, kai asmuo arba jau atlieka LA iki gyvos galvos bausm, arba u nauj NV jam skiriama LA iki gyvos galvos bausm. iai dienai BK tiksliai nepasako, kaip reikt skirti galutin bausm, kai asmuo NV padaro bausms atlikimo laikotarpiu, taiau gyvenime buvo keletas atvej, kol ateina laikas antrajam nuosprendiui, asmuo atlieka t bausm. Pvz., sumoka baud. Kaip tada? B aikaus atsakymo neduoda. Gb taip, kad asmuo atliekantis bausm, bausms atliko laikotarpiu gali padaryti kelias NV. Tokiu atveju tursime taikyti visas bausmi skyrimo taisykles tursim paskirt bausme u kiekvien NV atskirai, antras etapas galutins bausms skyrimas pagal NV-k sutapt, turint vien galutin bausm, reiks bendrinti pagal nuosprendi sutapt. Bausmi keitimas Taisykl visos bausms, kurios yra paskirtos u konkrei NV, turi bti keiiamos grieiausi. Taiau pats B numato dvi ilygas: - draudiamas dvigubas bausmi keitimas negalima vienos bausms paversti grietesne o jau t pai grieiausi, galima tik vien kart. Jei tos maiau grietesns negalima ikeisti pai grieiausi, tai ji tokia ir lieka, jos nekeiiam, - bauda nekeiiama ir visada ateina galutin bausm. Pvz., yra trys NV u vien paskirti VD, bauda, LA dviem metams. LA grieiausia. VD LA pakeisti neieina, VD lieka. Bauda lieka. sijungia taisykl u dvi ar daugiau NV gali bti paskirtos tik dvi bausms, pati grieiausia lieka pagal statym taigi LA lieka, teismas paskiriam baud, nes VD vykdymas yra nesuderinamas su LA. Jei vietoj VD turtume aret, A keistume LA, galima subendrinti. Plius bauda. BK numato bausmi tarpusavio proporcijas. Pirma, prie kiekvienos bausms galime surasti teisines pasekmes, jei asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo paskirtj bausm. Net ir baud galsime pakeisti. Tam ir yra nustatytos tos proporcijos. Antras taisykls reikalingumas nebtinai velnesn bausm turi bti keiiama grietesn, gali bti ir prieingai. Neturint bausmi keitimo proporcij kilt didelis klausimas, kaip keisti. Labai svarbi reikm turi aspektas, nesusijs su bausme, taiau kuris yra skaitomas bausm tai kardomasis kalinimas/sumimas. BK sakmiai reikalauja skiriam bausm skaityti kardomj kalinim, ia pateks ir sulaikymo trukm, ir sumimo trukm ir tas skaitymas vykdomas taip: yra paskiriama LA bausm, i jos yra iskaiiuojamas sumimo laikotarpis. Bet ne paskiriant bausm, bet jau paskyrus bausm yra iskaiiuojama ir T tai privalomai nurodyti nuosprendyje. B irgi nurodo proporcijas pagal kurias viena LA diena yra prilyginta vienai KK dienai. i taisykl turi vien negatyv aspekt jei asmuo ikiteisminio turimo metu b suimtas, pripainus j kaltu, 99 proc. aiku, kokia bausm bus paskirta bus susij su LA. Tas pats pasakytina apie kitas kardomsias priemones, teorijoje sakoma, kad skirdamas bausm T turt atsivelgt, kokios buvo taikytos kardomosios priemons. Jei buvo taikomos grietos ir ilgai, skiriama bausm turi bti velninama. Tai teoriniai silymai. Yra viena specifin LAT nutartis jos esm: KK laikotarpis bausm buvo skaitytas taip dvi dienos u vien. Bet situacija buvo labai kebli. Tai liet pereinamj laikotarp i seno kodekso nauj. Atlikus vienerius bausms metus, sigaliojo naujas BK ir bausm sumajo iki dviej met (vietoj trij). Kol asmeniui teismas perskyr nauj bausm, prajo pusantr met. Faktikai jis atliko eis mnesius neteisto laisvs atmimo. Jis padar nauj NV ir jam buvo paskirti metai LA. LAT pasak, kad ioje konkreioje byloje tas sumimo laikotarpis, kuris pateko bausm, buvo iskaiiuotas du kartus, nes buvo asmens teisi paeidimas. Bet taikyti tokio precedento negalima. Naujasis BK teisino nauj skyri ir vien i nauj BA realizavimo institut baudiamojo poveikio priemones Teorijoje apie jas tra vienas straipsniukas.

17

Kuo ji skiriasi nuo bausms? Vienas formalus poymis BPP galima asmeniui paskirti tik atleidus nuo BA arba bausms. Kitoki skirtum nerastume, tai lygiai tokios paios baudiamosios prievartos priemons, tik j atlikimas neutraukia teistumo. BA iandien gb realizuojama trimis bdais: Tradicinis bausm Tr atleidimas nuo BA, Naujas atleidimas nuo BA taikant BPP. BPP atsiradim slygojo keletas veiksni: - bandymas iek tiek labiau subalansuoti baudiamj politik. Mat senasis kodeksas numat dvi B ris pagrindin ir papildom. U vien nusikaltim viena pagrindin ir dvi papildomos, u du nusikaltimus ir daugiau dvi pagr ir dvi papilodmas. iandien sit visai kitokia. Kadangi papild B naujam BK nebeliko, o siekiant sustiprinti Baud poveik kako reikjo tai todl ir atsir BPP, - BK nustat tam tikrus apribojimus dl bausms grietumo, kai NV padaroma pirm kart. T tokiais atvejais turt orientuotis velnesnes bausmes ar atleidim nuo BA. Greta atleidimo dabar T gali taikyti BPP, - Turto konfiskavimas. Naujasis BK i esms pakeiti TK turin ir dabar kaip nors kitaip j bausme, tikrai neieit. TK turin sudaro tik neteisto rezultato - nusikaltimo ranki ir priemoni pamimas. Naujasis BK BPP sistem trauk penkias priemones: - udraudimas naudotis specialia teise labai panai teiss atmim ir ... viena ilyga udrausti galima naudotis specialia teise, kuria asmuo naudojasi ne savo profesinje ar darbinje veikloje, nuo met iki penkeri terminuota, kai asmuo NV padaro pasinaudodamas ia specialia teise, tradicinis pvz. jei profesionalus vairuotojas padaro avarij neblaivus jam drausti vairuoti negalima, nes jam tai bt bausm, galima bt tik mgjui, - alos atlyginimas arba paalinimas T gali taikyti ne vis NV atveju, bet tik tada, kai NV ala yra padaroma asmeniui, nuosavybei arba gamtai. T sprendia, kur bd taikyti. atlygintinos alos dyd neskaitomos sumos, kurias nukentjusysis gavo i draudimo arba kaip param i kurio nors kito altinio. Tai visikai pagrsta statymin situacija. T nustato konkret termin, kuris nra apribotas laike. Esm kad nesueit vykdymo senatis, - nemokami darbai turinys identikas veiesiems darbams, tik L pasako, kur tas darbas turi bti atliekamas, vienintelis skirtumas valand skirtumas, gali bti paskirti nuo 20 iki 100 valand, neturi ribojim laiko kontekste, per tam tikros pareigos vykdym, - moka nukentjusij nuo nusikaltim fond labai panau baud, taiau jos paskirtis tikslin pinigai eina ne biudet, o tikslin fond, nuo 5 iki 25 MGL dydio, reikia sumokti per du mnesius, i fondo mokamos kompensacijos asmenims, nukentjusiems nuo smurtini nusikaltim. Fondo paskirtis pasiteisino, nors teoretikai ir praktikai i pradi buvo skeptiki, - turto konfiskavimas B TK apibria kaip neatlygintin konfiskuoto turto pamim valstybs naudai. K turtu yra nusikaltimo rankiai, priemons, NV rezultatas. TK turi bti taikomas tiek kaltininkui, tiek ir tretiesiems asmenims net ir tuo atveju, jei jie nra traukiami BA-n. B nustato, koks turtas ir kada turi bti konfiskuojamas. Vienas niuansas jei priemons ir rankiai yra aikus dalykas, klausim gali kelti, k reikia laikuti NV rezultatu. B nepateikia tikslaus apibdinimo, BTT vyrauja poiris, kad tai yra ne tik tiesioginis rezultatas, bet ir ivestinis. Tai grindia tarptautin teis ir faktins situacijos. Pvz., pavogta 1 000 Lt. Jei i suma buvo padta bank, bus palkan. Arba bus nupirktos akcijos tai bus ivestinis veikos rezultatas, ir bus konfiskuotinu turtu. Yra btina tai rodyti. Tai nra paprasta. Bet atsakymas aikus tai turi bti konfiskuota, nepriklausomai nuo to, per kiek rank tai yra praj. Gali kilti siningo gijjo klausimas CT. BK tvirtina ir vien pavojing nuostat ar ji atitinka ETK Pirmojo protokolo reikalavimus ji sako, kad ir i treij asmen turi bti konfiskuojamas toks turtas, kuris buvo nusikaltimo priemone ar rankiu, jei tas treiasis asmuo bent jau galjo inoti, kad su tu rankiu ar priemone bus padarytas sunkus arba labai sunkus 18

nusikaltimas. Kebli vieta, nes ETT yra prims kelis skirtingus sprendimus, bet viskas buvo grindiama rodinjimo kontekste. Siekiant ivengti tiesiogins konfrontacijos su Konvencija, LR BK numato vien ger taisykl (bet teism praktikoje ji kakodl nelabai taikoma) - tuo atveju, jei konfiskuotino turto negalima realiai paimti suvartotas, prarastas, sunaikintas, etc., tokiu atveju teismas turi konfiskuoti t turt atitinkani pinig sum. Taigi tokiu atveju, jei treias asmuo neinojo, kam jo turtas (pvz., automobilis) panaudojamas (pvz., kontrabandai gabenti), turto vert turi bti konfiskuota i paties kaltininko. LAT nutari nra iuo klausimu. TK turi bti taikoma tiek pilnameiams, tiek nepilnameiams, tiek fiziniams asmenims, tiek JA ir visais atvejais, kai yra statyme numatytas pagrindas. LAT sprendimas yra palaik teoretik pozicij, tai pati greiiausia procedra teistam savininkui atgauti turt. Taip isprendiamas ir nuosavybs klausim aspektas. BPP skirstymas grietesn ar velnesn nebdingas. Ne taip, kaip ... Dvi j pasiymi labai didele specifika turto konfiskavimas privalomai skiriamas ir su bausme, ir bet kuriuo atveju, kai yra statyme numatytas ios poveikio priemons skyrimas, o udraudimas naudotis specialia teise gali bti skiriamas kartu su bausme. BPP skyrimo taisykls sako, kad T nra ribojamas priemoni skaiiumi, i pricipo gali paskirti ir visas, taiau B sako, kad BPP tarpusavio suderinamumas turi bti viena/kelios BPP neturi riboti galimybs vykdyti kit/kitas BPP. Kitas aspektas susijs su teisinmis pasekmmis kas bus, jei asmuo j nevykdo? Tokiu atveju ieitis aiki tik dl nemokam darb nes ia yra btinas kaltininko sutikimas, jei jis sutikimo neduoda, ND yra keiiami kita BPP. Jei yra nevykdomos kitos BPP, T jas gali kaitalioti kaip nori. J keitimas i vienos kit galimas bet koks. Jei asmuo vengia jas vykdyti piktybikai, yra galima BA u teismo paskirtos BPP nevykdym, tokia veika sudaro baudiamojo nusiengimo sudt, u kuri kaltininkas gali gauti areto bausm. Aretas kaltininko neatleidia nuo BPP vykdymo. Gali tstis tol, kol sueis senatis, ar atliks bausm. BPP taikomos atleidimo nuo BA arba atleidimo nuo bausms atvejais - BK du skyriai. ias nuostatas reikia interpretuoti pleiama, taigi BPP galima taikyti visais atleidimo nuo BA atvejais. Koks bebt atleidimas nuo BA, teismas turi diskrecin teis atleisdamas taikyti BPP. Tema. Atleidimas nuo bausms Kaip ir atleidimo nuo BA atveju, galime turti tiek slygin, tiek ir beslygin atleidim nuo bausms. 1. Slyginis kai asmeniui yra nustatomos tam tikros slygos, kuri nevykdius paskirtoji B arba jos dalis bus vykdoma. Prie slyginio atleidimo priskiriamas: bausms vykdymo atidjimas, lygtinis atleidimas nuo LA bausms prie termin, atleidimas nuo bausms dl ligos tik tam tikrais atvejais. 2. Beslyginis kai asmuo nuo bausms atleidiamas be joki slyg ir toks atleidimas yra galutinis. Prie beslyginio atleidimas amnestijos, malons tvarka, dl ligos (iskyrus ta dal, kuri pateks slygin). Bausms vykdymo atidjimas esm sudaro situacija arba slyginis atleidimas nuo B, kai asmeniui, kuriam T paskiria LA bausm iki trij met u tyin arba eeri met u neatsarg nusikaltim, ios paskirtosios B vykdymo atidjim nuo vieneri iki trej met, bet alia to T turi padaryti ivad (motyvuojant) jog B tiksl bus galima pasiekti be realaus LA bausms atlikimo. Kokie yra formals reikalavimai: - paskirtoji B ris tik laisvs atmimas/ia komentare aikinimas yra pasens, - paskirtosios B dydis jei tai tyinis nusikaltimas trys metai imtinai, jei neatsargus - ei metai imtinai sprendiame pagal nuosprendyje parayt B dyd, o ne pagal sankcijoje numatyt, - asmuo turi bti teisiamas u nesunk arba apysunk nusikaltim, B nedraudia atidti B vykdymo ir tuo atveju, jei asmuo teisiamas u kelis nusikaltimus. Svarbiausia ne tai, kiek asmuo padar nusikaltim, o tai, kad u juos visus galima taikyti atidjim, - kad T padaryt ivad, jog pasiekti bausms tikslus galima be realaus B atlikimo. Tai T teis, o ne pareiga ir esant formalioms esanios slygoms, nereikia, kad T privalo taikyti atidjim. 19

Priimdamas sprendim atidti BV T turi: - nustatyti bandomj laikotarp nuo met iki trij, - paskirti nuteistajam vien arba kelis i B numatyt pareigojim. pareigojimo trukm sutampa su bandomuoju laikotarpiu. Jie siejami su bandomuoju laikotarpiu. pareigojimai gali bti: - atlyginti/paalinti nusikaltimu padaryt al, - atsiprayti nukentjusiojo, - teikti nukentjusiajam pagalb, kol is gydosi, - pradti dirbti arba usiregistruoti darbo biroje, tp be teismo leidimo nekeisti darbo vietos, - pradti mokytis, tsti mokslus arba gyti specialyb, - be bausm vykdanios institucijos leidimo, neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, - jei pats nuteistasis sutinka, jam galima skirti pareig gydytis nuo alkoholizmo, narko, taktikom, venerins ligos/specifinis. Visi ei pareigojimai yra teismo diskrecin teis, paskutinis tik nuteistojo sutikimu, ir nesutikimas nuteistajam pasekmi nesukelia. Negali lemti atleidimo taikymo ar netaikymo. Teisins pasekms T, prajus bandomajam laikotarpiui, turs priimti sprendim ar bausm atidti galutinai, ar sisti asmen realiam B atlikimui. B numato tris situacijas: - Kai asmuo per bandomj laikotarp vykdo visus sipareigojimus, elgiasi tvarkingai T j atleidia galutinai nuo paskirtosios B atlikimo, - Kai asmuo pareigojimus vykdo tik i dalies ir yra tam tikr prieasi, kurios pateisin t pareigojim netinkam vykdym, T turi teis pratsti bausms vykdymo atidjim ne ilgiau kaip vieneriems metams/nauja situacija pagal nauj BK. Teoretikai mano, kad tas pratsimo laikotarpis negali viryti trij met maksimalios bandomojo laikotarpio ribos. Pratsinti galima kiek nori kart, bet visi jie negali viryti maksimalaus termino. Nes trys metai yra labai arti nuosprendio vykdymo senaties. - Kai asmuo paeidia nustatytas pareigojimus, dar teis paeidimus ar nauj NV, T naikina B vykdymo atidjim ir siunia asmen realiam B atlikimui. Naikinti BVA galima kada nori nors ir po savaits. Pirmais dviem atvejais terminui pasibaigus. pareigojim turinys identikas. Atidjus bausms atlikim, T tp gali taikyti vien arba kelias BPP suderintas priemones. Lygtinis atleidimas: Esminis momentas taikymo slygos. Pagrindai panas daugel atleidimo nuo BA ar B atvej. Atleidimas nuo B dl ligos: Beslyginio atleidimo atveju L tai sieja su keliais kriterijais: - pirma, kai asmuo suserga tam tikra liga iki nuosprendio primimo T gali nusprst, priimdamas nuosprend, - antra, kai asmuo suserga po nuosprendio primimo btinas papildomas sprendimas. Siejamas su susirgimo pobdiu: sunki nepagydoma liga: (a) jei iki nuosprendio primimo T sprendimas bna toks jis pripasta asmen kaltu, skiria bausm ir tuo paiu nuosprendiu atleidia nuo B atlikimo. K laikyti sunkia nepagydoma liga? Nei vienas teiss aktas neatsako klausim. Kiekvienu konkreiu atveju sprendimas turi bti priimamas individualiai. B reikalauja, kad tai bt ne tik sunki, nepagydoma, bet ir dl tokios ligos asmuo negalt atlikti jam paskirtos bausms arba toks atlikimas bt labai sudtingas. Sunkia nepagydoma liga gb vertinama ir asmens fizin bsena negalumas. Gb pagrindu atleisti asmen nuo B atlikimo. Procesine prasme skiriama medicinos ekspertiz, medikai atsakys, ar liga yra 20

sunki ir ar nepagydoma, o ar galimas dl jos B vykdymas, atsakys T. Jei asmuo suserga liga po nuosprendio primimo konstatavus, kad asmuo serga, B vykdanti institucija kreipiasi T su teikimu atleisti tok asmen nuo tolimesnio B atlikimo. T, atsivelgdamas padarytos veikos pobd, atlikt B dal, pai lig, turi teis atleisti tok asmen nuo tolimesnio B atlikimo. Ar tokios ligos gydymas yra manomas B atliko slygomis tai atrodo humanika, taiau praktikoje tokia situacija yra labai kebli. psichikos sutrikimas: iki arba po nuosprendio primimo asmeniui sutrinka psichika. Kalbame apie nepakaltinamumo turin, bet vadinti asmens nepakaltinamu mes negalime. Nes nepakaltinamumas tik veikos atvilgiu ir tik praeit. T taiko tokias paias pasekmes, kaip ir nepakaltinamo asmens atvilgiu turi pripainti asmen padarius NV, konstatuoti, kad asmuo serga/turi tam tikr psichikos sutrikim ir taikyti priveriamsias medicininio poveikio priemones, jei jos yra btinos ir yra statym numatyti pagrindai. Jei asmuo psichikos sutrikim gauna B atlikimo momentu, T sprendimas asmuo atleidiamas nuo tolimesnio B atlikimo, bet T turi nusprsti, ar yra btinos priveriamosios medicinos priemons/ar yra btinas gydymas. i vieta turi slyginumo aspekt jei T, pripains , kad asmuo turi sutrikusi psichik ir jam btinas gydymas, pasiunia j gydytis i speciali ligonin, o po gydymosi kurso T sprendia, ar reikia tok asmen toliau sisti bausms atlikimui. Jei T nusprendia taip, btina, tai gydymosi laikotarpis yra skaitomas B (jei tai LA diena u dien). Tai labai praktinis dalykas.

Amnestija ir malon ne tiek BT dalykas, o artimiau konstitucinei teisei. Nes nuo B atleidia ne teismin valdia, o L ir Prezidentas, realizuodami savo konstitucines teises. Amnestija tai statym leidiamosios valdios kompetencija, amnestijos aktu LRS gali atleisti nuo visos arba dalies bausms atlikimo. LRS kompetencija: LRS priima statymus, LRS leidia amnestijos aktus. ia yra didiulis ginas kas yra amnestijos aktas ar tai akto ris, ar tai statymas? AA tai nra statymas, nes jo nepasirao LR Prezidentas. Tai iimtinai RS kompetencija, AA akto galiojimas negali bti siejamas su kitomis valdiomis. AA slygas idstytos bna idstytos paiame akte: - pats A turinys: nustatomos nuteistj grup, kurioms A taikoma ir kurioms netaikoma, kokia apimtimi ji taikoma, AA negali bti taikomas individualizuotai, neapibrtas nuteistj ratas, - A nustatoma procedrine tvarka, - Tb kiek amnestij vienam nuteistajam galima pritaikyti, ir ar ji taikoma usienio valstybje nuteistiems asmenims, kurie bausm atlieka Lietuvoje, tp LR-je nuteistiems usienio pilieiams, kurie bausm atlieka LR-je, - Per kiek laiko ji turi bti vykdoma ji negali bti neteminuota. Malon atleidimas nuo visos arba dalies B, tai yra individualizuotas sprendimas, malon taikoma konkreiam nuteistajam. Malon taikoma tik esant nuteistojo (nepilnameio atveju tv, globj) praymui, asmuo turi bti padjs faktin bausms atlikim kai nuosprendis yra siteisjs. Malon nepriklauso nuo NV ries, pobdio, sunkumo, paskirtos bausms ir nepriklauso nuo to, kiek yra atlikta paskirtosios bausms. Sprendimas teikti ar atsisakyti teikti malon nra motyvuojamas. Dabar daniausiai atleidiama nuo didels baudos arba mainamas jos dydis. Visi malons praymai yra svarstomi malons komisijoje, komisijos nuomon neprivaloma LR Prezidentui. Nepilnamei BA ypatumai Naujasis BK iskyr nepilnameius atskir skyri ir naudojimosi prasme situacija pasidar keblesn. Nes visada reikia irti ir bendrj norm. Kelios ypatum grups: - atsakomybs prielaidos subjekto amius nusako pilnametyst. iuo aspektu bendrosios nuostatos, susijusio su subjekto amiumi, liko Bendrojoje dalyje, jos taikomos visiems FA. Skyriuje iskirta dar viena amiaus riba 18-21 met. Iskyrimo esm socialinis asmenybs vystymasis, nes bna toki atvej, kai asmuo fizikai yra tam tikrame amiuje, taiau jo protinis ar/ir socialinis isivystymas 21

neatitinka fizinio amiaus. BK socialins nebrandos atvej sieja su formaliomis ribomis, ir jei T padaro ivad, kad toks asmuo neatitinka ribos pagal socialin brand emesne dalimi yra jos nepasieks, T gali tok asmen pripainti nepilnameiu ir BA kontekste taikyti BA ypatumus, skirtus nepilnameiams. Ji taikoma tik BT kontekste ir negalima to aikinti pleiamai. O kai fizinis nepilnameio amius prilygta maameio isivystymui T tai sprendia per kalt nra kalts. bausmi ypatumai nepilnametyst ta aplinkyb, kuri gali bti taikoma ir kelis kartus tai bus siejama ir su veikos kvalifikavimu, ir su bausme. Pirma, B apriboja bausmi ris, kurios taikomos nepilnameiams, antra, net ir jiems taikom bausmi L riboja ir minimal ir maksimal, arba tik maksimal dyd. Kai kurios bausms objektyviai negali bti pritaikytos nepilnameiams. Neigiama: B sraas labai susiaurja ir yra maai galimybi taikyti tinkam bausm. B, skiriam nepiln, ypatumai: bauda L apriboja ne tik max dyd, 50 MGL, bet baud galima skirti tik nepilnameiui, kuris turi savarankik pajam arba turto, kur gb nukreiptas iiekojimas; vieieji darbai L apriboja tik darbo valand skaii ir nepiln neprikl nuo to, koki veik jis padar, jam gb paskirta ne daugiau kaip 240 val. Yra btinas tiek pties nepiln sutikimas darbus dirbti, dar reikia ir tv sutikimo; laisvs apribojimas nepiln ir piln jokio skirtumo nra, gb taikoma tokiomis paiomis slygomis; lieka tik aretas/5-45 paros/ arba LA/max bausms riba 10 met, nepriklausomai nuo to, k numato sankcija, bausms skyrimo ypatumai komentaras pasens. Be bendrj B skyrimo pagrind, skiriant B nepilnameiui, pirma, T turi vertinti kai kuriuos papildomus aspektus, ir tie aspektai yra susij su nepilnametyste tai nepiln aukljimo, gyvenimo slygos, NV padarymo prieastys, antras B skyrimo aspektas/nauja nuostata BK nustato kategorik reikalavim, kad jei nepiln yra teisiamas u vien BN, T privalo jam skirti aukljamojo poveikio priemones tai BA realizavimas skir aukl pov priem. Jei nepiln padaro kelis BN, tokiu atveju T turi teis skirti bausm. T privalo motyvuoti, kodlskirimama bausm, o ne APP. Btinos dvi alternatyvios slygos, kad nepil b paskirta bausm: anepiln pada nusik yra sunkus arba labai sunkus, arba T turi konstatuoti, jog kitos poveikio priemons neduos teigiamo rezultato. Jei T skiria nepiln LAm tai minimali sankcijos riba yra ne ta, kuri parayta sankcijoje, o padalinus j pusiau, atleidimo nuo BA ir B ypatumai nepiln gb taikomi visi bendrieji atleidimo institutai, greta to, yra dar vienas spec atleidimo nuo BA institutas, kuris taikomas tik nepiln. Atl nuo B atveju identika taikomi visi bendri, o B vykdymo atidjimo ir lygtio atleidimo institutai turi kelet ypatum: pirma, paskirtosios LA riba yra didesn keturi u tyin ir atuoni u neatsarg nusikaltim, antra, nepilnameiams vietoj BPP yra taikomos APP, aukljamojo poveikio priemons naujasis BK didija dalimi numato tas paias APP, kaip ir senasis, tik yra platesnis sraas, tos priemons: pastaba/spjimas, elgesio apribojimas, atidavimas tv arba juos atstojani asmen prieirai, nemokamo aukljamojo pobdio darbai, alos atlyginimas arba paalinimas, atidavimas speciali aukljimo ir globos staig. L riboja, tik tris APP galima skirti, jos tp turi bti tarpusavyje suderinamos. Visos APP, iskyrus atidavim speciali staiga, nra skirstomos grietesnes ar velnesnes. Atidavimas speciali staig tai yra specifinis LA, tad kit poveikio priemoni taikyti i principo nebegalima. Jei nepil nevykdo arba netinkamai vykdo jam taikomas APP, T jas gali kaitalioti, lygiai taip pat, kaip ir BPP atveju. AP piktybinis vengimas neutrauks BA. Atidavimas gb nuo vieneri iki trij met, bet ne ilgiau iki jam sueis 18 m.

Kvailas nepilnametysts paradoksas nepilnametyst ir i to iplaukianios teisins pasekms siejamos ne su sprendimo primimu momentu, bet su NV padarymo momentu. Patraukimo BA senatis/BA senatis ir nuosprendio vykdymo senatis Abi senatys tam tikras laiko tarpas, kuriam prajus asmens arba negalima patraukti BA, arba vykdyti paskirtosios bausms. Tai yra naikinamieji terminai, kai negali bti kalbos apie j pratsim, atstatym, etc. Ty objektyvus laiko tarpas. i institut taikymas priklauso nuo/taikomi kartu: 22

Objektyviai prajs tam tikras laiko tarpas, jis priklauso nuo NV ries, jei tai nusikaltimas nuo jo sunkumo, tp nuo nusikaltimu padarytos alos juo sunk veika, tuo terminas yra ilgesnis, - Reikalavimas, kad asmuo nevengt BA arba nuosprendio vykdymo vengim galima traukti ir naujos NV padarym. Tam, kad sueit patraukimo Ba senatis turi praeiti tam tikras laiko tarpas, asmuo turi nevengti BA ir tuo laikotarpiu neturi padarytoi naujos NV. Lygiai tas pats su nuosprendio vykdymo senatimi. Terminas NV padarymo faktas. LAT: SenatiE eiga neturi pasibaigti iki pirmos instancijos teismo nuosprendio siteisjimo. Jei asmuo vengia BA, senaties termino eiga sustoja. Pradeda eiti tada, kai asmuo nebesislapsto, arba jis patraukiamas BA arba pasiuniamas atlikti bausms. Jei asmuo padaro nauj NV, senaties termino eiga nutraukiama ir pradeda eiti nauja senatis nuo naujos NV padarymo ir tsiasi abi tol, kol baigiasi ilgesn. Net ir tais atvejais, kai asmuo vengia BA, vengimas senaties termino nepadaro guminiu, yra maksimali senaties riba, kuri siejam tik su terminu, ir jis lygus 15 met, arba 20met, jei NVeika buvo atimta kito mogaus gyvyb. Rem tarpt teise, BK numato patraukimo BA senaties netaikym u tam tikrus nusikaltimus ty patys pavojingiausi nusikaltimai: genocidas, agresija, draudiama karo ataka, ir pan. (apie deimt). Atsakomybei u iuos nusikaltimus senaties terminas nebus taikomas. Atsakomyb taikoma ir atgal. Nuosprendio vykdymo senaties atvejis turi vien specifin iimt ir yra susijs su LA iki gyvos galvos. iuo atveju T turi priimt sprendim, ar bus taikoma i senatis. ia senaties termino eiga skaiiuojama nuo nuosprendio siteisjimo momento iki faktinio bausms pradios momento. Teistumas Teistumu laikomas tam tikras laiko tarpas, kuris yra skaiiuojamas nuo nuosprendio siteisjimo ir teistum sukuria tiktai nusikaltimo/ne BN/ padarymas, dl kurio yra priimtas LR teismo nuosprendis. Naujasis BK sakmiai nurod, kokia yra teistumo paskirtis BT ji siejama su bausms skyrimu, su B vykdymo atidjimu, su atleidimu nuo BA ar B, ir tp pripastant asmen pavojingu recidyvistu. Plaiau interpretuoti teistumo teisini pasekmi negalima. L tvirtino dar vien teising nuostat - kiti LR statymai gali numatyti tam tikr apribojim teistiems asmenims. Kiti statymai ir tik statymai gali numatyti ribojimus. Nei LRV, nei ministras to negali pasakyti. Teistumo laikotarpis priklauso nuo padarytos NV, u BN teistumo nebus, u nusik bus, trukm prikl nuo nusikaltimo sunkumo, kuo sunk, tuo ilgesn trukm. Ar buvo taikytas B vykdymo atidjimas jei buvo, tai tik bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu asmenys laikomi teisti, neatsargi nusikaltim atvej bus siejama su bausme kiek atlieka B, tiek laikomas teistu. Teist inyksta automatikai, taiau prajus pusei teistumo termino, T gali sutrumpinti arba panaikinti likus teistum/nuteistasis pats turi prayti to. Jei asmuo teistumo laikot padaro nauj NV, teistumo eiga nutraukiama ir prasids i naujo, ir u abi NV asmuo bus laikomas teistu tol, kol inyks ilgesnis terminas. Ar teistumas siejamas tik su FA, ar ir su JA? Kalbama tik apie fizin asmen. O JA atveju apribojimai gb siejami su toki juridiniu faktu, kai nuteisimas, o ne su teistumu. Slidokas klausimas, neiku, kokia bus teism pozicija. Priveriamosios medicinos priemons Ty tokios priem, kurio taikomos nepakalt, ribotai pakalt arba asmenims, kuriems sutirnka psich po nuospr priem arba bausms atlikimo metu, B numato i principo tris: - atidavimas artimj prieirai ir globai, - ambulatorinis stebjimas, - stebjimas stacionaro slygomis/slygos vairios labai ir nelabai grietos. Koki priemon taikyti, sprendia T, bet B labai aikiai nustato kriterijus. Viskas priklauso nuo to, koki veika pagal pobd padar asmuo, ir kiek jis yra pavojingas aplinkiniams. Tai yra l susij dalykai. MP neterminuotos tol, kol asmuo pasveiks, taiau jei tai yra stacionarus stebjimas/psichiatrin ligonin, T kas pus met pagal medik ivad turi priimt sperndim ar gydymas tstinas, ar ne. Asm pasveikus, T 23

nutraukia toki priem taikym Jei asmens gydymas stacionare nutrauktas tokia priemon kaip artimj globa ir prieira gb neribota jokiais terminais. Svarstomas vienas BK pakeitimas, susijs su med priemonmis.

24