LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

SOCIALINI MOKSL STUDIJ RATO DARB RENGIMO BENDRIEJI METODINIAI PATARIMAI

Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams

2 Rengjai: Vilija Alekneviien Vilma Atkoinien Dalia Juoinien Valdemaras Makutnas Lina Marcinkeviit Astrida Slavickien Neringa Stoniuvien Lina arlauskien Vlada Vitunskien Danut Zinkeviien Sudarytojas Valdemaras Makutnas Aprobuota Ekonomikos ir vadybos fakulteto Studij komisijoje 2010 m. balandio 7 d., protokolo Nr. 2.

3
SL399. 2010 08 31. Sp. l. 4,0 A4 form. Us. Nr. 34. Tiraas 30 egz. Leido ir spausdino LU Leidybos centras, 2010. Student g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.

TURINYS
LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS.................................................................................1 VADAS...............................................................................................................................................5 1. PAGRINDINS STUDIJ DARB RYS.................................................................................6 1.1. Referatas....................................................................................................................................6 1.2. Kursinis darbas..........................................................................................................................6 1.3. Kursinis projektas......................................................................................................................7 1.4. Profesins veiklos praktikos ataskaita.......................................................................................8 1.5. Pagrindini universitetini studij baigiamasis darbas.............................................................8 1.6. Magistrantros studij baigiamasis darbas................................................................................9 2. BENDRIEJI DARB RENGIMO REIKALAVIMAI...................................................................12 LITERATRA...................................................................................................................................18 ..........................................................................................................................................................18 PAGRINDINI UNIVERSITETINI STUDIJ (BAKALAURO) BAIGIAMOJO DARBO UDUOTIS...............................................................................................25 1 lentel. Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir jo struktra (Lietuvos statistikos metratis, 2008).............................................................................................28 PAGRINDINI SVOK ODYNLIS.........................................................................................33 Pirminiai ir antriniai duomenys......................................................................................................35

VADAS
Kiekvienas studentas privalo rayti studij programose numatytus savarankikus darbus individualisias, grupines uduotis, referatus, kursinius darbus ar projektus, parengti profesins veiklos praktikos ataskait, o baigdamas studijas pagrindini universitetini ar magistrantros studij baigiamj darb. ios metodins priemons tikslas pateikti pagrindinius metodinius, darbo turinio ir forminimo reikalavimus, taikomus visiems Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams studij metu ruoiamiems darbams rengti.

1. PAGRINDINS STUDIJ DARB RYS

1.1. Referatas Referatas savarankikas studij darbas, skirtas isamiai nagrinti konkrei teorin tem (klausim). Raant referat, siekiama ugdyti student gebjimus sukaupti pasirinkta tema informacij, j analizuoti, sisteminti ir apibendrinti. Antrosios pakopos studij studentai, raydami referatus, turi susiformuoti gdius identifikuoti mokslines problemas. Referate nagrinjama tam tikra tema (klausimas), remiantis vairiais literatros altiniais. Raant referat naudojama dalykin ir mokslin literatra, teiss aktai, statistiniai duomenys. Referatai gali bti individuals ir grupiniai (pastaruoju atveju nurodant kiekvieno studento indl). Rekomenduojama darbo apimtis yra 1015 puslapi (pradedant vadu ir baigiant ivadomis). Grupini darb apimtis yra didesn. Konkrei apimt nustato dstytojas. Referat sudaro vadas, dstymas, ivados (1 lentel). 1 lentel. Referato sudtis ir turinio reikalavimai
Sudtins dalys vadas Turinio reikalavimai vade apraomas pasirinktos temos aktualumas, darbo objektas, tikslas, udaviniai, naudoti tyrimo metodai. Referato aktualumo pagrindimas turi atskleisti asmenin autoriaus poreik tirti pasirinkt klausim. Referato tikslas nurodo tyrimo krypt. Darbo udaviniai rodo pasirinkt tikslo sprendimo bd, t. y. kaip bus siekiama usibrto tikslo. Tyrimo tikslas ir udaviniai formuluojami veiksmaodi bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, itirti. vadas baigiamas ivardinant naudotus tyrimo metodus ioje dalyje apvelgiama vairi svok, termin, reikini samprata pasirinkta tema, ianalizuojama, susisteminama ir apibendrinama vairi mokslinink nuomon, isakoma referato autoriaus nuomon apie nagrinjam problem. Stengiamasi irykinti esminius teiginius bei idjas, reikmingas nagrinjant tem (klausim) Referato ivadose pateikiami esminiai apibendrinimai, kiekvieno udavinio sprendimo rezultatai, siekiant tikslo

Dstymas

Ivados

Referate turi bti tokia dstymo seka: antratinis lapas (1 priedas), turinys (7 priedas), referato sudtins dalys (1 lentel), literatros sraas (10 priedas). 1.2. Kursinis darbas Kursinis darbas savarankikas studij darbas, skirtas pritaikyti teorines inias konkretaus subjekto pasirinktai veiklos sriiai vertinti. Kursinis darbas padeda ugdyti student gebjim taikyti specialiojo lavinimo dalyk teorines inias empiriniams tyrimams atlikti ir subjekto esamai bklei vertinti. Raant kursin darb naudojama dalykin ir mokslin literatra, teiss aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Antrosios pakopos studij studentai, raydami kursinius darbus, turi susiformuoti gebjim identifikuoti mokslin problem, atlikti bandomj tyrim ir pasilyti problem sprendimo bdus. Rekomenduojama darbo apimtis yra 20 25 puslapiai (pradedant vadu ir baigiant ivadomis). Kursin darb sudaro: vadas, teorin ir analitin dalys, ivados (2 lentel).

7 2 lentel. Kursinio darbo sudtis ir turinio reikalavimai

Sudtins dalys vadas Teorin dalis Analitin dalis Turinio reikalavimai vade turi bti pagrstas temos pasirinkimas, jos aktualumas, praktin bei teorin reikm, nurodytas darbo tikslas ir udaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodai ir nagrinjamas laikotarpis. Tyrimo tikslas ir udaviniai formuluojami veiksmaodi bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, itirti Teorinje darbo dalyje aptariama mokslin, metodin ir dalykin literatra nagrinjama tema, apibendrinama vairi autori nuomon ir moksliniai tyrimai analizuojamu klausimu. Argumentuotai isakoma darbo autoriaus nuomon Analitinje darbo dalyje apibdinamas konkretus subjektas, nagrinjama io subjekto veiklos sritis pagal pasirinkt tem, atskleidiama ios veiklos srities patirtis bei ypatumai. ia analizuojami nuokrypiai nuo teorini nuostat, galiojani oficiali dokument reikalavim, vidutini dydi, nustatomos prieastys, pateikiamas j vertinimas. Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdiais dokument, vairi skaiiavim ir kitais nuoraais. Analitin dalis turi sietis su teorine dalimi Ivados turi atspindti pagrindinius teiginius, idstytus kursiniame darbe. Jose pateikiama nagrinjamos veiklos srities esama bkl, nurodomi teigiami bruoai, atskleidiami trkumai ir galimi j alinimo bdai

Ivados

Kursiniame darbe turi bti tokia dstymo seka: antratinis lapas (1 priedas), kursinio darbo uduotis (4 priedas), turinys (priedas), kursinio darbo sudtins dalys (2 lentel), literatros sraas (10 priedas), priedai (jei btini). 1.3. Kursinis projektas Kursinis projektas savarankikas studij darbas, skirtas pritaikyti teorines inias konkretaus subjekto pasirinktai veiklos sriiai vertinti ir tos veiklos perspektyvai numatyti. Jis ugdo student gebjim taikyti specialiojo lavinimo dalyk teorines inias empiriniams tyrimams atlikti, subjekto esamai bklei vertinti ir perspektyvoms numatyti. Raant kursin projekt naudojama dalykin ir mokslin literatra, teiss aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Rekomenduojama kursinio projekto apimtis yra 2530 puslapi (pradedant vadu ir baigiant ivadomis). Kursin projekt sudaro vadas, teorin, analitin ir projektin dalys, ivados (3 lentel). 3 lentel. Kursinio projekto sudtis ir turinio reikalavimai
Sudtins dalys vadas Teorin dalis Analitin dalis Turinio reikalavimai vade turi bti pagrstas temos pasirinkimas, jos aktualumas, praktin bei teorin reikm, nurodytas darbo tikslas ir udaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodai ir nagrinjamas laikotarpis. Tyrimo tikslas ir udaviniai formuluojami veiksmaodi bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, itirti Teorinje darbo dalyje aptariama mokslin, metodin ir dalykin literatra nagrinjama tema, apibendrinama vairi autori nuomon ir moksliniai tyrimai analizuojamu klausimu. Argumentuotai isakoma darbo autoriaus nuomon Analitinje darbo dalyje apibdinamas konkretus subjektas, nagrinjama io subjekto veiklos sritis pagal pasirinkt tem, atskleidiama ios veiklos srities patirtis bei ypatumai. ia aptariama ir pagrindiama tyrimo metodika, vertinami ir pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, analizuojami nuokrypiai nuo teorini nuostat, galiojani oficiali dokument reikalavim, vidutini dydi, nustatomos prieastys, pateikiamas j vertinimas. Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdiais dokument, vairi skaiiavim ir kitais nuoraais. Analitin dalis turi sietis su teorine dalimi Remiantis tyrimo rezultatais ir teorinmis koncepcijomis, naudojant prognozavimo, modeliavimo ir projektavimo metodus, numatoma tiriamojo objekto bkl ir pagrindiamos ios bkls pasiekimo priemons Ivados turi atspindti pagrindinius teiginius, idstytus kursiniame projekte. Jose pateikiama nagrinjamos

Projektin dalis Ivados

8
Sudtins dalys Turinio reikalavimai veiklos srities esama bkl, nurodomi teigiami bruoai, atskleidiami trkumai ir galimi j alinimo bdai

Kursiniame projekte turi bti tokia dstymo seka: antratinis lapas (1 priedas), kursinio projekto uduotis (4 priedas), turinys (7 priedas), kursinio projekto sudtins dalys (3 lentel), literatros sraas (10 priedas), priedai (jei btini). 1.4. Profesins veiklos praktikos ataskaita Profesins veiklos praktikos ataskaita savarankikas studij darbas, skirtas aprayti konkretaus subjekto pasirinkt veikl. Profesins veiklos praktikos ataskaita skirta pagilinti student specialiojo lavinimo dalyk praktines inias. Raant profesins veiklos praktikos ataskait, naudojama dalykin ir mokslin literatra, teiss aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Rekomenduojama profesins veiklos praktikos ataskaitos apimtis yra 15 20 puslapi (pradedant vadu ir baigiant ivadomis). Profesins veiklos praktikos ataskait sudaro vadas, analitin dalis, ivados (4 lentel). 4 lentel. Profesins veiklos praktikos ataskaitos sudtis ir turinio reikalavimai
Sudtins dalys vadas Analitin dalis Ivados Turinio reikalavimai vade turi bti nurodytas praktikos tikslas ir udaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodai ir nagrinjamas laikotarpis. Tyrimo tikslas ir udaviniai formuluojami veiksmaodi bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, itirti Analitinje dalyje apibdinamas konkretus subjektas, kuriame atliekama praktika, atskleidiama io subjekto veiklos srities patirtis, ypatumai, analizuojami jo veiklos rodikliai, pateikiamas j vertinimas. Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdiais dokument, vairi skaiiavim ir kitais nuoraais Jose vertinama nagrinjamos veiklos srities bkl, nurodomi teigiami bruoai, atskleidiami trkumai ir galimi j alinimo bdai

Profesins veiklos praktikos ataskaitoje turi bti tokia dstymo seka: antratinis lapas (1 priedas), turinys (7 priedas), praktikos ataskaitos sudtins dalys (4 lentel), priedai (jei btini). 1.5. Pagrindini universitetini studij baigiamasis darbas Pagrindini universitetini studij baigiamasis darbas yra kvalifikacinis, skirtas pasirinktai tyrimo problemai sprsti. Rengdamas darb, studentas turi atskleisti teorines inias nagrinjama tema, gebjimus identifikuoti pasirinkt tyrimo problem, pritaikyti metodik tyrimams atlikti ir pateikti galimus problemos sprendimo bdus. Raant pagrindini universitetini studij baigiamj darb naudojama dalykin ir mokslin literatra, teiss aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Privaloma naudoti literatr usienio kalba. Tai turi sudaryti ne maiau kaip tredal vis altini.

9 Rekomenduojama darbo apimtis yra 3540 puslapi (pradedant vadu ir baigiant ivadomis). Pagrindini universitetini studij baigiamj darb sudaro vadas, teorin, analitin ir rezultatin dalys, ivados (5 lentel). 5 lentel. Pagrindini universitetini studij baigiamojo darbo sudtis ir turinio reikalavimai
Sudtins Turinio reikalavimai dalys vadas vade apraomas temos aktualumas, jos teorin ir praktin reikm, tyrimo objektas, tikslas ir udaviniai, metodai bei laikotarpis. Temos aktualumo pagrindimas turi atskleisti asmenin autoriaus poreik j nagrinti. Tyrimo objektas yra socialinis ar ekonominis reikinys organizacijoje, regione, alyje ar pasaulyje. Tyrimo tikslas nurodo tyrimo krypt, o udaviniai parodo pasirinkt tikslo sprendimo bd, t. y. kokiu tyrimo nuoseklumu bus siekiama usibrto tikslo. Tikslas ir udaviniai turi bti formuluojami veiksmaodi bendratimi: apibrti, vertinti, nustatyti, palyginti, parengti, pateikti, patikrinti, patikslinti, sudaryti, suformuluoti, sukurti ir pan. Kiekvienam udaviniui sprsti reikia nurodyti tyrimo metodus. Jie turi bti tinkamai parinkti, pakankami ir reprezentatyvs. Tyrimo laikotarpis turi bti ne trumpesnis kaip 3 metai Teorin ioje darbo dalyje atliekama literatros analiz, pateikiamos svokos, teorijos ir esmins idjos nagrinjama dalis tema. Nurodomi autoriai, tyrinj pasirinkt tyrimo problem, pateikiami j tyrimo rezultatai. Parenkami tinkami tyrim metodai. Argumentuotai isakoma darbo autoriaus nuomon Analitin ioje darbo dalyje pateikiama tiriamosios problemos situacija, detaliai apraomas tyrimo objektas, atlikti dalis stebjimai ir imtis, atliekama pirmins ir antrins informacijos (r. 13 pried) analiz. ia vertinami ir pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, analizuojami nuokrypiai nuo teorini nuostat, galiojani oficiali dokument reikalavim, vidutini dydi, nustatomos prieastys, pateikiamas j vertinimas. Tam tikri teiginiai iliustruojami pavyzdiais dokument, vairi skaiiavim ir kitais nuoraais. Analitin dalis turi sietis su teorine dalimi Rezultatai ioje darbo dalyje priklausomai nuo tyrimo objekto tiksl ir udavini pateikiami reikini ir rodikli ar tarpusavio ryiai bei priklausomybs, tiriamj reikini ir rodikli kitimo slygos ir apimtys; pateikiama projektin argumentuota, skaiiavimais pagrsta tiriamj reikini, rodikli kitimo prognoz; pasilymai, kaip patobulinti dalis planavimo, organizavimo, apskaitos, kontrols ir kitus procesus nagrinjamame subjekte; pasilym socialinis ir (ar) ekonominis pagrindimas Ivados Glaustai pateikti atlikt tyrim rezultatus bei galimus nustatytos tyrimo problemos sprendimo bdus. Ivadose turi bti pateikti atsakymai darbo pradioje ikelto tikslo udavini klausimus

Pagrindini universitetini studij baigiamajame darbe turi bti tokia dstymo seka: antratinis lapas (2 priedas), rektoriaus sakymu patvirtinta baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos sudtis (2 priedo tsinys), pagrindini universitetini studij baigiamojo darbo uduotis (5 priedas), santraukos (lietuvi ir usienio kalbomis) (6 priedas), turinys (7 priedas), baigiamojo darbo sudtins dalys (5 lentel), literatros sraas (10 priedas), priedai (jei btini). Paskutiniojo (kieto virelio) lapo vidinje pusje reikia priklijuoti A5 formato vok, o j dti vadovo atsiliepim ir recenzij. 1.6. Magistrantros studij baigiamasis darbas Magistrantros studij baigiamasis darbas kvalifikacinis darbas, skirtas teorinei arba taikomajai mokslinei problemai sprsti. Rengdamas darb, studentas turi atskleisti teorines inias nagrinjama tema, gebjimus identifikuoti teorin arba taikomj mokslin problem, sukurti arba adaptuoti metodik tyrimams atlikti ir pateikti galimus problemos sprendimo bdus.

10 Privaloma naudoti literatr usienio kalba. Darbe reikia panaudoti ne maiau kaip trisdeimt literatros altini, ne maiau kaip pus mokslini altini turi bti usienio kalba. Magistrantros studij baigiamojo darbo apimtis yra 5060 puslapi (pradedant vadu ir baigiant ivadomis). Magistrantros studij baigiamj darb sudaro vadas, teorin, analitin, rezultatin dalys, ivados (6 lentel).

11 6 lentel. Magistrantros studij baigiamojo darbo sudtis ir turinio reikalavimai

Sudtins dalys Reikalavimai vade pagrindiamas temos aktualumas, jos teorin ir praktin reikm, mokslin problema ir jos ityrimo lygis, tyrimo objektas, tikslas ir udaviniai, metodai bei laikotarpis. Temos aktualumo pagrindimas turi atskleisti asmenin autoriaus poreik j nagrinti. Mokslin problema ir jos ityrimo lygis turi bti grindiamas pagrindiniais kit mokslinink atlikt tyrim analizs rezultatais. Tyrimo objektas yra socialinis ar ekonominis reikinys organizacijoje, regione, alyje ar pasaulyje. Tyrimo tikslas nurodo tyrimo krypt, o udaviniai parodo pasirinkt tikslo sprendimo keli, t. y. kokiu tyrimo nuoseklumu bus siekiama usibrto tikslo. Tikslas ir udaviniai turi bti formuluojami veiksmaodi bendratimi: apibrti, vertinti, nustatyti, palyginti, parengti, pateikti, patikrinti, patikslinti, sudaryti, suformuluoti, sukurti ir pan. Kiekvienam udaviniui sprsti reikia nurodyti tyrimo metodus. Jie turi bti tinkamai parinkti, pakankami ir reprezentatyvs. Tyrimo laikotarpis turi bti ne trumpesnis kaip 5 metai Analizuojami Lietuvoje ir (ar) usienyje atlikt mokslini tyrim rezultatai, statistiniai duomenys ir kita svarbi literatra nagrinjama tema. Analiz atliekama mokslin ir kit mediag sugrupavus pagal bendruosius nagrinjamos temos klausimus, analizuojamos svokos, teoriniai modeliai ir j elementai nagrinjamos temos aspektu, nurodomi pastebti prietaravimai, pateikiami ir palyginami skirtingi autori poiriai ir argumentai. Atlikus analiz nustatoma mokslin problema, kuri bus sprendiama magistrantros baigiamajame darbe. ioje darbo dalyje gali bti keliama mokslin hipotez (-s) Remiantis esamomis teorijomis ir tyrimo metodais analizuojama suformuluota problema, pasilomi teoriniai ir metodiniai sprendimai, kurie gali bti originals arba adaptuoti konkreiai problemai sprsti. Jei reikia atliekami konkrets empiriniai tyrimai, pasilomi teoriniai ir metodiniai sprendimai. Konkretizuojamas tyrimo objektas, atliekama pirmini ir antrini informacijos altini (r. 13 pried) pakankamumo ir reprezentatyvumo analiz. Jeigu pirminei informacijai surinkti reikalinga sociologin apklausa, turi bti nustatyta minimali apklausos imtis, btina tyrimo reprezentatyvumui pasiekti. Svarbu pateikti ir bendr respondent charakteristik. Nurodoma tyrimo metod ir informacijos altini parinkimo logika. Jeigu tyrimai grindiami sociologins apklausos duomenimis, btina paaikinti, kokie apklausos klausimai tiesiogiai susij su konkreiu tyrimo etapu. ioje darbo dalyje taip pat gali bti keliama mokslin hipotez (-s) Pateikiami ir analizuojami gauti tyrim rezultatai, atskleidiamas j prieastingumas, paaikinama tarpusavio sveika ir ryys su ikeltu tyrimo udaviniu (-iais), galutiniu tikslu bei moksline problema ar hipoteze. Jeigu tyrimui naudojami pirminiai ir antriniai informacijos altiniai, tai rezultatai pateikiami pagal visus informacijos altinius, nurodant j tarpusavio sveik Ivados turi atspindti kiekvieno ikelto udavinio sprendimo rezultatus, turi bti atsakyta pagrindin darbo tikslo klausim. Jeigu darbe yra keliama hipotez (-s), ivadose turi bti pateikiamas tyrimais pagrstas j patvirtinimas arba atmetimas

vadas

Teorin dalis

Analitin dalis

Rezultatai ar projektin dalis Ivados

Magistrantros studij baigiamajame darbe turi bti tokia dstymo seka: antratinis lapas (3 priedas), rektoriaus sakymu patvirtinta baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisijos sudtis (3 priedo tsinys), santraukos (lietuvi ir usienio kalbomis) (6 priedas), turinys (7 priedas), pagrindini svok odynlis (11 priedas), baigiamojo darbo sudtins dalys (6 lentel), literatros sraas (10 priedas), priedai (jei btini). Paskutiniojo (kieto virelio) lapo vidinje pusje reikia priklijuoti A5 formato vok, j dti vadovo atsiliepim ir oponento recenzij bei katedros posdio protokolo ira dl leidimo ginti darb.

12

2. BENDRIEJI DARB RENGIMO REIKALAVIMAI

Visi rato darbai turi bti spausdinami kompiuteriu, Times New Roman 12 punkto riftu, raant 1,5 eiltarpiu. Tekstas raomas vienoje A4 formato (210x297 mm) popieriaus lapo pusje, lygiuojant pagal abu kratus. Parats paliekamos tokios: kairioji 30, deinioji 15, virutin ir apatin po 20 mm. Darbo dali pavadinimai uraomi didiosiomis, skyri ir poskyri maosiomis raidmis (iskyrus pirmj antrats raid). Darbo dali pavadinimai uraomi naudojant 14 punkt rift, skyri ir poskyri riftas 12 punkt, parykintas. Darbo dalys (iskyrus vad ir ivadas), skyriai ir poskyriai numeruojami. Lentels ir iliustracijos gali bti pateikiamos ne didesniame kaip A3 (420x594 mm) formato lape. Didesnio nei A4 formato lentels ir iliustracijos talpinamos prieduose pagal j analizavimo darbe nuoseklum. Darbo dalys pradedamos rayti naujame puslapyje. Skyri ir poskyri pavadinimai turi bti raomi tame puslapyje, kur yra nors kelios eiluts teksto. Skyri ir poskyri pavadinimai raomi lapo viduryje. Darbo dali, skyri ir poskyri pavadinimus nuo teksto turi skirti vienos eiluts tarpas. Nei skyrius, nei poskyris nepradedamas ir nebaigiamas lentele ar paveikslu jie baigiami tekstu. Visi darbo puslapiai (skaitant titulin puslap, lenteles, iliustracijas, priedus, esanius atskiruose puslapiuose) turi bti sunumeruoti. Pirmuoju darbo puslapiu skaiiuojamas antratinis lapas (jame pirmojo puslapio numeris neraomas). Puslapio numeris raomas arabikais skaitmenimis virutins parats viduryje be skyrybos enkl. Fizikiniai dydiai ymimi tarptautins vienet sistemos (SI) vienetais. Pagrindiniai fizikini dydi vienetai ir j ymjimai pateikti standartuose LST ISO 31 Dydiai ir vienetai ir LST ISO 1000 SI vienetai ir j kartotini bei tam tikr kit vienet vartojimo rekomendacijos (12 priedas). Nurodant tekste kelet skaii, kuri matavimo vienetas vienodas, pastarasis pateikiamas po paskutiniojo skaitmens (pvz., 2009 m. parduot kiauli vidutinis svoris 110, galvij 450, avi 50 kg). Jei tekste pateikiami skaiiai turi matavimo vienetus, juos reikia rayti skaitmenimis (pvz., 250 Lt), jei neturi, odiais (pvz., ,,Snaudos padidjo tris kartus). Jei tekste raoma suma didesn u tkstant, rekomenduojama rayti skaitmenimis ir odiu (pvz., 5 tkst. Lt, o ne 5000 Lt, 1 mln. Lt, o ne 1000000 Lt). Deimtainms trupmenoms ymti raomi kableliai (pvz., 0,256). Raant darb patariama: apibdinant t pat reikin nenaudoti sinonim, taip pat tarptautini odi ir termin, jeigu yra lietuviki;

13 netrumpinti fizikini dydi vienet pavadinim, kai jie raomi be skaii (iskyrus lenteles ir formules); nenaudoti raybos taisykli ir standart nenumatyt santrump (jeigu darbe naudojama tokia odi trumpinimo ar svok sistema, turi bti sudarytas santrump ir speciali termin sraas su j paaikinimais);

nenaudoti tekste minus (-) ar plius (+) enkl. Vietoje i enkl tekste raytinas odis minus arba ,,plius; tekste nenaudoti be skaii i matematini enkl: (maiau arba lygu), (daugiau arba lygu), (nelygu), taip pat ir %;

nenaudoti standart indeks (LST, ISO) be j registracijos numerio; prie matavimo vieneto nerayti jo pavadinimo (pvz., turt bti 5 ha dobilienos, o ne 5 ha ploto dobilienos); rato darbuose naudoti veiksmaodins formos neveikiamosios nuosakos bevards gimins dalyv (pvz., apibendrinant nustatyta; ianalizavus tyrimo rezultatus, galima teigti ir pan.);

gauti tyrimo rezultatai darbe pateikiami lenteli ar paveiksl formos. Duomen pateikimo form dubliuoti nereikia, t. y. tie patys tyrimo duomenys turi bti pateikiami arba lentelje, arba paveiksle.

Lentels. Lentels numeruojamos arabikais skaitmenimis didjimo tvarka. Lentels numeris, odis ,,lentel raomas prie jos pavadinim. Po odio ,,lentel raomas takas. Lentels pavadinimas uraomas maosiomis raidmis (iskyrus pirmj raid) centruojant, po pavadinimo takas neraomas. rifto dydis 12 punkt, parykintas. Lentels antrat turi bti trumpa, bet privalo atspindti jos esm. Pavadinimas turi apimti tris klausimus: kas, kur, kada (jei lentels skiltyse nurodomi metai, jie nekartojami pavadinime). Trumpinti odius (iskyrus visuotinai priimtus) lentels antratse neleidiama. Lentels skili antrats pradedamos rayti didiosiomis raidmis, o paantrats maosiomis. Lentels antrai ir paantrai pabaigoje skyrybos enklai neraomi. Tekstas lentelse turi bti raomas per vien interval, rifto dydis 10 punkt, lygiuojama prie kairiojo skilties krato. Jeigu lentelje pateikiami skaiiai turi vienodus matavimo vienetus, ie nurodomi lentels antratje be kablelio. Kai matavimo vienetai skirtingi, jie nurodomi prie kiekvieno rodiklio. Pateikiant moni, gyvuli, inventoriaus skaii, matavimo vienetai neraomi. Lentelse matavimo vienet ir eils numerio skili neturi bti. Stulpeliuose vienetai raomi po vienetais, deimtys po deimtimis ir t. t. Po kablelio raomas vienodas skaitmen skaiius.

14 Visi lentels langeliai turi bti upildomi. Kai nra reikinio, raomas brknys, kai rodikliai neskaiiuojami x, kai apskaiiuotas rodiklis labai maas ,,0, kai duomen negauta . Jeigu rodiklio pavadinimas uraomas keliose eilutse, tai skaiiai raomi paskutins eiluts lygyje. Kai lentels sudaromos remiantis kit autori mediaga, lentels pavadinimo pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal literatros altinius pvz., (Jonaitis, 2007). Darbe pateikiant kit autori publikuotas lenteles ir paveikslus, btina tiksliai nurodyti j altin. Jeigu lentel ar paveiksl pareng pats darbo autorius, po lentels ar paveikslo pavadinimu btina rayti skliaustuose (sudaryta autoriaus). Jeigu lentel viename puslapyje netelpa, tai naujame puslapyje nurodomas lentels numeris ir raoma ,,lentels tsinys. lentels tsin perkeliami skili pavadinimai, buv nurodyti lentels pradioje. Lentels talpinamos puslapyje, kuriame jos aptariamos, arba gretimame. Lentels turi bti sudaromos ir talpinamos taip, kad jas galima bt skaityti nesukiojant darbo arba pasukant puslap pagal laikrodio rodykl. Lenteli pavyzdiai pateikti 8 priede. Formuls. Formuls turi bti paraytos programa Equation Editor. Formuls tekste centruojamos. J simboliai ir skaitmeniniai koeficientai turi bti paaikinti po formule tokia tvarka, kaip urayta formulje. Aikinimas pradedamas odiu ,,ia, raomu maja raide naujoje eilutje be traukos ir po juo neraomas skyrybos enklas. Gali bti naudojami visuotinai pripainti formuli simboliai arba standart patvirtinti enklai. Formuls simbolis gali turti tik vien reikm, kitoje darbo vietoje jam negalima suteikti naujos reikms. Jeigu tekste yra daugiau negu viena formul, jos turi bti sunumeruotos. Formuls numeris raomas skliausteliuose paskutins formuls eiluts lygyje, eiluts pabaigoje, pvz.:
n

d=

i =1 n

Li d i
i =1

Li

(1)

ia

atitinkamos gamybins augal grups (grdini augal arba i j jav, arba anktini augal grdams, arba darovi) vidutinis derlingumas;
Li atitinkamos gamybins augal grups (grdini augal arba i j jav, arba anktini

augal grdams, arba darovi) pasli plotas ha; di atitinkamos gamybins augal grups (grdini augal arba i j jav, arba anktini augal grdams, arba darovi) derlingumas 100 kg/ha; i =1,2 ,..., n atitinkamos gamybins grups augalai.

15 Darbo iliustravimas. Darbe esanios diagramos, fotografijos, schemos ir kitos iliustracijos vadinamos paveikslais. Maesnio negu A4 formato nuotraukos turi bti pateiktos ant A4 formato balto popieriaus lapo. Paveikslai talpinami po pastraipos, kur jie pirm kart paminti ir taip, kad juos galima bt skaityti nesukinjant darbo arba, jei netelpa, pasukus puslap pagal laikrodio rodykl. Paveikslai numeruojami arabikais skaitmenimis didjimo tvarka (jei j yra daugiau negu vienas). Paveikslo numeris ir pavadinimas raomi po paveikslu. Po numerio raomas ,,pav. ir pavadinimas, rifto dydis 12 punkt, parykintas, centruojant. Paveiksle raomi odiai, skaiiai ir simboliai pateikiami Times New Roman riftu 10 punkt dydiu. Jeigu paveikslai sudtingi ir juose pateikiamas daugiau negu vienas poymis, turi bti nurodyti sutartiniai enklai ir paaikinimai. Paveikslo pavadinimo pabaigoje nurodomas altinio autorius arba altinio pavadinimas ir jo ileidimo metai (pvz., (Jonaitis, 2007) arba (Statistikos departamentas, 2007). Paveikslo pavyzdys pateiktas 9 priede. Literatros altini pateikimas ir literatros srao sudarymas . Studij rato darbuose kiekvienas dokumentas ar informacijos altinis, kuriuo buvo pasinaudota duomenims gauti ar rengiant studij rato darb, turi bti paminti tekste. Studij rato darbo pabaigoje turi bti pateiktas literatros sraas, o tekste inaos kiekvien literatros srae pateikt altin. Literatros srae pateikiamos informacijos altini bibliografins nuorodos. Nuorodose reikia pateikti privalomus elementus, kurie apibdina dokument ar informacijos altin ir naudoti tinkam rayb ir skyryb. Privalomi elementai, apibdinantys dokument ir turintys bti traukti nuorodas: autorius (-iai), t. y. asmuo ar kolektyvas, atsakingas u dokumento turin; antrat, t. y. knygos ar jos skyriaus, urnalo ar jo dali (straipsni) pavadinimas; ileidimo duomenys (vieta, leidjas, metai); laikmenos ris (pvz., interaktyvus diskas ir pan.), nuorodos sudarymo data ir dokumento prieigos slygos (Prieiga per...) apraant elektroninius dokumentus. Didiosios raids nuorodose raomos pagal tos kalbos, kuria pateikiama nuoroda, taisykles. Autoriaus pavard nuorodose visada raoma didiosiomis raidmis. Autori vardus galima trumpinti pateikiant tik j inicialus, jeigu dl to nebus sunku atpainti asmen. Nuorodose elementams atskirti turi bti tinkamai naudojami takai, kableliai, kabliatakiai, dvitakiai, skliausteliai ir kt. Skirtingi riftai naudojami norint irykinti svarbius nuorodos elementus. Pavyzdiui, dokumento antrat (pavadinimas) raoma kursyvu. Nuorodos sudaromos pagal dokumento ar informacijos altinio tip (knyga, straipsnis, disertacija ir t. t.). Bibliografinje nuorodoje pateikti duomenys turi apibdinti konkret dokument, todl informacij apie naudojamus dokumentus reikia surinkti ir usirayti labai tiksliai i

16 dokument antratini puslapi, i altini (urnal, knyg ...), kuriuose atspausdintas naudojamas straipsnis, interneto svetains ir kt. Studij rato darbo tekste reikia pateikti naudojam informacijos altini inaas, kurios susieja citat su nuorodomis literatros srae. I viso naudojami trys ina pateikimo (citavimo) bdai, nuo kuri priklauso, kaip pateikiamos nuorodos literatros srae. iuose metodiniuose patarimuose rekomenduojamas vienas citavimo bdas, btent pagal j pateikti vairi dokument tip bibliografini nuorod pavyzdiai 10 priede. Cituojant tekste lenktiniuose skliausteliuose pateikiamas pirmasis dokumento elementas (autorius arba antrat) ir ileidimo metai. Pavyzdiui, (Vanagas, 2004) arba (Psichologijos odynas, 1993). Jei antrat ilga, j pateikiant inaoje galima sutrumpinti, pvz.: (Informacins..., 2006). Jei tok pat element ir metus turi keli cituojami dokumentai, jie atskiriami maosiomis raidmis (a, b, c ir t. t.) po met tuose paiuose skliausteliuose, pvz., (Lauackas, 2005a). Kai pirmasis elementas terpiamas tekst, tai skliausteliuose nurodomi tik metai, dar gali bti nurodomi cituojami puslapiai. Nelietuvikos pavards inaose (skliausteliuose) visada raomos originalo kalba. Usienio autori lotynikos pavards tekste raomos originalo kalba. Kirilica (rus ir kt.) paraytas pavardes tekste reikia sulotyninti, o inaose (skliausteliuose) parayti t pai pavard originalo kalba. Literatros sraas pateikiamas studij rato darbo pabaigoje. Informacijos altini nuorodos riuojamos autori (o jei autoriai nenurodomi, antrai) abcls tvarka ir numeruojamos i eils. Pirmiausiai srae pateikiami raai lotyniku riftu (lietuvi, angl, vokiei, prancz ir kt. kalbomis), o po to kitais, pvz., kirilica (rus ir kt. kalbomis). Apraai kirilica netransliteruojami (nelotyninami). Literatros srae pateiktose nuorodose po autoriaus pavardi (jei nra autori, tuomet po antrai) terpiamos publikacijos datos. Inaos tekste (pavyzdys) Darbuotoj motyvavimas yra sudtingas reikinys, todl jam paaikinti sukurta daug motyvacijos teorij ir koncepcij. Kaip teigia prancz mokslininkas Cuendet (2006), motyvavimas tai i smoning ir nesmoning mogaus jg kylanti energija, veikianti individo ryius su uduotimi ir slygojant jo elgesio darbe orientacij ir pokyius. Darbuotoj motyvavimas gali bti traktuojamas ir kaip elgsenos, veiksm, veiklos skatinimo procesas, kur sukelia vairs motyvai arba motyv visuma (Psichologijos odynas, 1994). Ianalizavus usienio autori (Berger, Luckmann, 1999; Cole, 1993) darbus apie darbuotoj potenciali galimybi panaudojim, galima teigti, kad ekonomikai isivysiusiose alyse darbuotoj galimybi funkcijas tiria psichologai arba sociologai, intensyviai bendradarbiaujantys su institucij vadovais. Lietuvoje atlikt tyrim duomenimis (Marcinkeviit, 2003b), savivaldybse darbuotoj motyvavimo sistemoms skiriamas nepakankamas dmesys.

17 Nuorodos literatros srae: 1. BERGER, L.; LUCKMANN, T. 1999. Socialinis tikrovs konstravimas. Vilnius: Pradai. 2. COLE, G. 1993. Management: Theory and Practice. London: Guernesay Press. 3. MARCINKEVIIT, L. 2003a. Darbuotoj motyvavimo modeliai. Kauno r., Akademija: LU leidybos centras. 4. MARCINKEVIIT, L. 2003b. Lietuvos moni darbuotoj motyvavimo modeli ypatumai besikeiianios rinkos slygomis: daktaro disertacija. Kauno r., Akademija: LU leidybos centras. 5. Psichologijos odynas. 1993. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla.

18

LITERATRA
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. ALIAUSKIEN, R. 2004. Kursini, bakalauro ir magistro darb rengimo vadovas. iauliai: U leidykla. BARAUSKIEN, V.; MAERINSKIEN, J. 2006. Studij darb parengimo tvarka. Kaunas: Technologija. ERNIUS, V.; TERESEVIIEN, M. 1996. Kaip rayti magistro studij baigiamj darb. Kaunas: VDU. DARGVAINIS, M. 2000. Metodiniai nurodymai student rato darbams forminti . Kauno r., Akademija: LU leidybos centras. Dokument rengimo ir forminimo taisykls. 2001.Vilnius. GAPUTIEN, I. 2002. Socialini moksl studij darb rengimo tvarka. Kaunas. JANONIS, O. 2005. Bibliografini nuorod ir j srao sudarymo studij bei mokslo darbuose metodika: (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius. KARDELIS, K. 2002. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija. LAKIS, V. 2000. Magistro darbo raymas. Vilnius: VU leidykla. LILEIKIEN, A.; APARNIS, G. 2004. Magistro darbo rengimo metodika. iauliai: U leidykla. LST ISO 690-2 Informacija ir dokumentai. Bibliografins nuorodos. 2-oji dalis. Elektroniniai dokumentai ir j dalys. 1999. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. LST ISO 690:2002. Dokumentai. Bibliografins nuorodos. Turinys, forma ir sandara. 2002. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. LST 1425:1996 Autoryst. Leidykla. Tekstai. Pagrindiniai terminai ir apibrimai. 1996. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. MAKTUTIS, A. 2000. Studij baigiamj darb rengimo metodiniai nurodymai ir patarimai. Klaipda: KU leidykla. PIROKINAS, A. 1990. Administracins kalbos kultra. Vilnius: Mintis. RATKUS, J.; TAMOINAS, T. 1998. Magistro darbo rengimo metodins rekomendacijos. iauliai: U leidykla. RIENECKER, L.; JORGENSEN, P. 2003. Kaip rayti mokslin darb. Vilnius: Aidai. RUEVIIUS, J. 2003. Magistrantros studijos ir magistro darbo raymas . Vilnius: VU leidykla. SEILIUS, A. 2002. Verslo vadybos magistro baigiamojo darbo (tezi) rengimo metodika. Klaipda: KU leidykla. ILINSKAS, P. 2003. Patarimai rengiantiems rato darbus. Vilnius: VU leidykla.

19 PRIEDAI 1 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO . KATEDRA

Vardenis PAVARDENIS programos studij ..... kurso ........ grups studentas Studij knygels Nr. 090101

INFLIACIJOS SUSIDARYMO PRIEASTYS IR PASEKMS

Makroekonomikos referatas

Tikrino doc. dr. J. Adomaitis

Akademija, 2010

20 2 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA

Vardenis PAVARDENIS

EMS KIO PRODUKT RINKOS REGULIAVIMAS

Pagrindini universitetini studij baigiamasis darbas

Studij sritis: Socialiniai mokslai Studij kryptis: Ekonomika Studij programa: ems kio ekonomika

Akademija, 2010

21 2 priedo tsinys

Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus sakymu Nr. , 2010 m. kovo 8 d.) Pirmininkas prof. habil. dr. A. Pavardenis, Vilniaus universitetas

Nariai: 1. Prof. habil. dr. B. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 2. Prof. habil. dr. C. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 3. Doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 4. Doc. dr. E. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 5. Doc. dr. F. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

Mokslinis vadovas doc. dr. B. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

Recenzentas

doc. dr. V. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

Katedros vedjas

doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

22 3 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO APSKAITOS IR FINANS KATEDRA

Vardenis PAVARDENIS

PRIVAI PENSIJ FOND INVESTAVIMO STRATEGIJ TYRIMAS

Magistrantros studij baigiamasis darbas

Studij sritis: Socialiniai mokslai Studij kryptis: Vadyba ir verslo administravimas Studij programa: ems kio buhalterin apskaita ir finansai

Akademija, 2010

23 3 priedo tsinys

Baigiamj darb ir egzamin vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus sakymu Nr. , 2010 m. kovo 15 d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. A. Pavardenis, Vilniaus universitetas

Nariai: 1. Prof. habil. dr. B. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 2. Prof. habil. dr. C. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 3. Doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 4. Doc. dr. E. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas 5. Doc. dr. F. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

Mokslinis vadovas doc. dr. B. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

Recenzentas

doc. dr. V. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

Katedros vedjas

doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

Oponentas

doc. dr. F. Pavardenis, Lietuvos ems kio universitetas

24 4 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EMS KIO EKONOMIKOS STUDIJ PROGRAMOS III KURSO STUDENTAS () VARDENIS PAVARDENIS TVIRTINU Ekonomikos katedros vedjas (a) _________________________________
(paraas)

_________________________________ (vardas ir pavard) 2010 m. kovo 10 d.

KURSINIO DARBO / PROJEKTO UDUOTIS

1. Tema ______________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ 2. Turinys _____________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ 3. Slygos ir pagrindiniai nurodymai ____________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ 4. Darbo apimtis _______________________________________________________________ Darbo baigimo terminas 20__ m. _____________________________________ d. Uduoties gavimo data 20__ m. ______________________________________ d. Studentas () Darbo vadovas() ____________________ _______________________
(paraas) (vardas, pavard)

____________________ _______________________
(paraas) (vardas, pavard)

25 5 priedas LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EMS KIO EKONOMIKOS STUDIJ PROGRAMOS STUDENTAS () VARDENIS PAVARDENIS TVIRTINU Ekonomikos katedros vedjas (a) _________________________________
(paraas)

_________________________________ (vardas ir pavard) 2010 m. kovo 10 d.

PAGRINDINI UNIVERSITETINI STUDIJ (BAKALAURO) BAIGIAMOJO DARBO UDUOTIS

1.Tema__________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Patvirtinta EVF dekans sakymu Nr. , 20 m. d.

2.Turinys________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ 3. Darb kalendorinis planas Etapai Terminai Pastabos

Darbo baigimo terminas 20 Uduoties gavimo data 20 Studentas

(paraas )

m. m.

d. d.
(vardas ir pavard)

________________________________

Darbo vadovas _________________________________________________________ (paraas) (vardas ir pavard) Katedros ivada _______________________________________________________________ Protokolo Nr. Data ____________ Katedros vedjas (a) ___________________________________________________________ (paraas) (vardas ir pavard)

26 6 priedas

SANTRAUKA
(angl. SUMMARY, pranc. RSUM, rus. , vok. ZUSAMMENFASSUNG) Vardenis PAVARDENIS Darbo pavadinimas Pagrindini universitetini/magistrantros studij baigiamasis darbas (angl. Final workof University Undegradeduate Studies, pranc. La thse finale des tudes gnrales, vok. Abschlussarbeit), 60 puslapi (angl. Pages, pranc. Pages, vok. Seiten), 5 paveikslai (angl. Figures, pranc. Figures, vok. Bilder), 3 lentels (angl. Tables, pranc. Tableaux, vok. Tabellen), 25 literatros altiniai (angl. References, pranc. Sources de bibliographie, vok. Literaturquellen), 2 priedai (angl. Appendixes, pranc. Annexes, vok. Anlagen), lietuvi kalba. PRASMINIAI ODIAI (angl. KEY Words, pranc. MOTS CLS, vok. STICHWRTER) Tyrimo objektas (angl. Research object, pranc. Objet de recherche, vok. Untersuchungsobjekt) Tyrimo tikslas (angl. Research aim, pranc. But de travail, vok. Ziel der Arbeit) Udaviniai (angl. Objectives, pranc. Tches, vok. Aufgaben) Tyrimo metodai (angl. Research methods, pranc. Mthodes de recherches, vok. Untersuchungsmethode) Tyrimo rezultatai (angl. Research results, pranc. Results de recherches, vok. Untersuchungsergebnisse) (trumpai pateikiama, kas buvo tirta visose baigiamojo darbo dalyse ir kokie gauti rezultatai): pirmojoje darbo dalyje (inagrintas, pateiktas, atliktas ir pan.) antrojoje darbo dalyje (inagrintas, ianalizuotas, nustatytas, atliktas ir pan.) treiojoje darbo dalyje (pateiktas, vertintas, numatytas, pasilytas ir pan.). pagrindins ivados arba teorin ir praktin darbo reikm.

* Magistrantros studij baigiamajame darbe nurodyti, kur ir kada buvo pristatyti ir/ar publikuoti darbo tyrim rezultatai. Rekomenduojama santraukos apimtis 1-2 puslapiai.

27 7 priedas

TURINYS
VADAS ............................................................................................................................ 3 1. NEDARBAS KAIP MAKROEKONOMIN PROBLEMA .......... 5 1.1. Nedarbo rys ..................... 5 1.2. Nedarbo problema pasaulinje praktikoje ........................ 10 2. NEDARBO PROBLEMA IR JOS DINAMIKA LIETUVOJE ........................ 14 2.1. Pagrindins bedarbysts prieastys Lietuvoje .................. 14 2.2. Nedarbo lygio kitimas .................. 17 1 2 3 2.3. Uimtumo skirtumai regioniniu aspektu .......................... 20 2.4. Nedarbo ypatybs skirtingose gyventoj grupse ........ 23 2.5. Darbo rinkos perspektyvos Lietuvoje .......... 25 3. NEDARBO PROBLEMOS SPRENDIMAS ........ 30 3.1. Pasyvij priemoni naudojimas darbo rinkos politikoje ........ 30 3.2. Aktyvij priemoni naudojimas darbo rinkos politikoje ............... 35 IVADOS .. .... 40 LITERATROS SRAAS .................. 41 PRIEDAI ............. 42

28 8 priedas 1 lentel. Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir jo struktra (Lietuvos statistikos metratis, 2008)
BVP mln. Lt 2004 m. 2008 m. 25240,3 49047,6 20141,6 38153,0 5098,7 10894,6 22644,2 36499,6 8616,7 13872,3 7051,9 13276,2 855,2 1505,9 62697,8 111189,8 BVP struktra proc. 2004 m. 2008 m. 40,3 44,1 32,1 34,3 8,1 9,8 36,1 32,8 13,7 12,5 11,2 11,9 1,4 1,4 100,0 100,0

Ekonomins veiklos rys Kompensacija dirbantiesiems: algos ir atlyginimai socialiniai darbdavi naai Likutinis perteklius ir miriosios pajamos Pagrindinio kapitalo vartojimas Gamybos ir importo mokesiai Subsidijos (minus) I viso

2 lentel. N rajono M ems kio mons grd pardavimo pajamos (sudaryta autoriaus pagal M ems kio mons duomenis)
Pajam absoliutiniai pokyiai tkst. Lt baziniai grandininiai i j dl i i j dl viso kiekio kainos kiekio kainos x -106,2 0,7 x 52,1 243,2 x -54,1 298,0 x -106,2 181,2 x 52,1 116,8

Metai 2007 2008 2009

Parduota grd t 629,1 260,4 631,6

Grd kaina Lt/t 288 488 673

Pajamos tkst. Lt 181,2 127,1 425,1

i viso x -54,1 243,9

29 9 priedas

14,0 12,1 12,0 Nedarbo lygis proc. 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0,0 2004 2005 2006 2007 2008 Metai 9,7 8,6 7,6 6,0 5,5 6,0 4,2 6,1 5,7

Kaime

Mieste

1 pav. Nedarbo lygis Lietuvos kaime ir mieste 2004 2008 m. proc. (sudaryta autoriaus pagal Statistikos departamento informacij)

30 10 priedas Bibliografini nuorod pavyzdiai vairi ri dokumentams Vieno autoriaus knyga ALEKNEVIIEN, V. 2007. Finans valdymo pagrindai: praktins uduotys. Kauno r., Akademija: LU leidybos centras. ALCHIAN, A.A. 1977. Economic Forces at Work. Indianapolis, Ind.: Liberty Press. Dviej ir trij autori knyga KASIULIS, J.; BARVYDIEN, V. 2004. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija. KRIINAS, K; DAUGLIEN, R. 2006. iniomis grstos ekonomikos link: ini skvarba ir raika. Kaunas: Technologija. BAGDANAVIIUS, J; GRIGAS, R; SENKUS, V. 2006. Vadybos sociologijos aspektai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Keturi ir daugiau autori knyga KUMPIKAIT, V. ir kt. 2006. Vadybos pagrind savarankiki darbai. Kaunas: Technologija. KUBILIUS, V., et al. 1997. Lithuanian literature. Vilnius: Vaga. Kolektyvinio autoriaus knyga (arba autorius nepamintas) Buhalterins apskaitos pagrindai: praktini usimim uduotys ir metodiniai patarimai. 2004. Kauno r., Akademija: LU leidybos centras. Global development of organic agriculture. 2006. Wallingford, UK Cambridge. 2000 m. daryt augalininkysts bandym duomenys. 2001. Akademija (Kdaini r.): Lietuvos ems kio konsultavimo tarnyba. Daugiatomio leidinio tomas arba dalis LIUBERTIEN, J. 2003. Auktosios matematikos konspektas agronomijos fakulteto studentams: D.2. Tikimybi teorija ir matematin statistika. Kauno r., Akademija: LU leidybos centras. Lietuvi enciklopedija. 1965. T. 32. Bostonas: Lietuvi enciklopedijos leidykla. Disertacija VALATKAIT, I. 2004. ini naudojimo verslo informacinse sistemose tyrimas: daktaro disertacija. Vilnius. Disertacijos santrauka MATAS, R. 2006. Migration activity and abundance of aphids (Aphididae) and thrips (Thysanoptera) in cereals and their control: summary of doctoral dissertation. Kauno r., Akademija: LU leidybos centras.

31 Teiss aktai Autori teisi ir gretutini teisi statymas. 1999 m. gegus 18 d. Nr. VIII-1185. Valstybs inios, 1999, nr. 501598. Dl valstybs tarnautoj mokymo program patvirtinimo: Valstybs tarnybos departamento prie LR Vidaus reikal ministerijos direktoriaus sakymas. 2010 m. sausio 22 d. Nr. 27MP-24. Valstybs inios, 2010, nr. 12611. Dl Lietuvos nacionalins informacins visuomens pltros koncepcijos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas. 2001 m. vasario 28 d. Nr.229. Valstybs inios, 2001, nr. 20 652. Standartas LST EN ISO 9000:2007. Kokybs vadybos sistemos. Pagrindai ir aikinamasis odynas (ISO 9000:2005) = Quality management systems. Fundamentals and vocabulary (ISO 9000:2005). Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. Patentas UDAROJI AKCIN BENDROV KATRA. Elektromagnetinis ilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001 10 25 Straipsnis i knygos ar daugiatomio leidinio VALIULIS, S. 1992. Kino kritika. I urnalisto inynas. Kaunas, p.105108. NAVASAITIS, A. Uosis. 1988. I Taryb Lietuvos enciklopedija. Vilnius, p.379. WRIGLEY, E.A. 1968. Parish registers and the historian. In STEEL, DJ. National index of parish registers. London, p.155167. Praneimas konferencijos mediagoje TAUTKEVIIEN, G; ARLAUSKIEN, L; DZINGIEN, V. 2007. Informacinio ratingumo kursas virtualioje aplinkoje: patirtis ir vertinimai. In Advanced Learning Technologies and Applications ALTA'2007: conference proceedings. Kaunas, p. 214224. Straipsnis urnale ar tstiniame mokslo leidinyje ADAMONIEN, R. 2007. Ugdymo proceso vadybinio funkcionalumo didinimas. Vagos: mokslo darbai, t. 74 (27), p. 2733. ANDRIUENKA, J. 2003. Srategic entrepreneurship: conceptual attitude in management paradigm. Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai, nr. 26, p.725. VELICHKA, R.; RIMKEVICHENE, M.; MARTSINKYAVICHENE, A. 2006. Changes in the properties of a loamy Gleyic Cambisol as related to the saturation of crop rotations with rape. Eurasian Soil Science, vol. 39, no. 9, p. 10022293.

32 AUGUSTAITIS, A., et al. 2007. Trend in Ambient Ozone and an Attempt to Detect Its Effect on Biota in Forest Ecosystem: Step I of Lithuanian Studies. The Scientific World Journal, vol. 7, p. 3746. Elektronins knygos, duomen bazs ir kiti elektroniniai dokumentai RUTKAUSKIEN, D. 2006. [interaktyvus].

Lietuvos virtualus universitetas: monografija

[irta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internet:

LieDM

<http://distance.ktu.lt/livun/>. Lietuvi kalbos odynas. 2005 [interaktyvus]. Vilnius, [irta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lkz.lt>. ALBREKTAIT, D. 2007. Kaimo pltros administravimo studij programos student karjeros valdymo galimybi studija: magistro tezs [interaktyvus]. Kaunas: Lietuvos akademini bibliotek tinklas [irta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per duomen baz LitETD: <LT-eLABa-0001: E.02~2007~D_20070816_154000-03149 local/elaba>. Lietuvikos knygos metai.1998 [CD-ROM]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. Straipsnis i elektronins knygos ir pan. JANONIS, O. 2005. Spaudini aprao elementai ir j pateikimo tvarka. I Bibliografini nuorod ir j srao sudarymo studij bei mokslo darbuose metodika [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 2329 [irta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internet: <http://www.vpu.lt/bibl/file/Janonis.pdf>. MCCONNELL, W.H. 1993. Constitutional History. In The Canadian Encyclopedia [CD-ROM]. Mcintosho versija 1.1. Toronto: McClelland & Stewart, c. Straipsnis i elektroninio urnalo, tstinio leidinio, interneto portalo ir pan. VINCINIEN, V.; RAULUKEVIIEN, J. 2009. Lietuvos respondentini kinink ki techninio ir masto efektyvumo neparametrinis vertinimas. Vagos: mokslo darbai [interaktyvus], nr. 85(38), p. 3946 [irta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lzuu.lt/file.doc? id=30138>. DIEFENBACH, T. 2007. The managerialistic ideology of organisational change management. Journal of Organizational Change Management [interaktyvus], vol. 20, no. 1, p. 126144 [irta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per duomen baz Emerald <http://www.emeraldinsight.com/ft>. Lietuvos ekonomin ir socialin raida. 2009 [interaktyvus]. Lietuvos statistikos departamentas, [irta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internet: <http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/download_release/?id=3447&download=1&doc=1691>

33 11 priedas

PAGRINDINI SVOK ODYNLIS

Ekologinis kininkavimas tai kininkavimo sistema, grindiama natraliais biologiniais procesais ir mediagomis, ir laiduojanti auktos kokybs bei natralesni ems kio produkt gamyb ir realizavim (Ivanikova, Rueviius, 2008). Finansinio sverto rebalansavimas mons kapitalo struktros koregavimas iki tikslins kapitalo struktros (Emery, Finnerty, Stowe, 2004). Kaimo bendruomen tam tikroje kaimo vietovje gyvenani moni grup, turinti tam tikras bendras institucijas (mokykla, banyia, bendruomens centras ir kt.) ir besinaudojanti j teikiamomis paslaugomis, j vienija j gyvenamosios vietovs pokyi valdymo sprendimai, bendras vietovs tapatumo suvokimas, tarpusavio priklausomyb, kaimynysts ryiai (Atkoinien, 2004, 2010). Kaimo bendruomens poreikiai tai poreikiai, kurie grindiami vis tos bendruomens (tam tikros kaimo vietovs) nari asmeniniais poreikiais bei bendromis tam tikros kaimo vietovs gyventoj reikmmis, trkumais, nepritekliais (Atkoinien, 2004, 2010). Kain konvergencija preks ateities kainos ir momentins kainos skirtumo majimas artjant pateikimo datai (Juozapaviien, 2009). Kokybs vadyba koordinuoti veiksmai, kreipiantys ir valdantys organizacijos veikl, susijusi su kokybe (ISO 9000:2000); bendrosios valdymo funkcijos dalis, nustatanti kokybs politik, tikslus ir pareigas bei tam naudojamas priemones kokybs planavim, kokybs valdym, kokybs utikrinim ir kokybs gerinim, remdamasi kokybs sistema (ISO 8402:1994). Modelis schematinis sistemos, teorijos ar reikinio apraymas, aikinantis j inomas ar spjamas savybes, galimas naudoti tolesnms j studijoms (Balvoit, 2007). Modeliavimas tai objekto tyrimas, naudojant sudarytus modelius, formalus, supaprastintas reikinio vaizdavimas (Valkauskas, 1995). Motyvavimas konkrei tarpusavyje susijusi aktyvinimo priemoni ir bd visuma, naudojama darbuotoj suinteresuotumui ir aktyvumui didinti (Senge, 2004). Papildomas apyvartinis kapitalas trumpalaikio turto ir trumpalaiki sipareigojim, u kuriuos nemokamos palkanos, skirtumas, parodantis, kiek trksta finansavimo altini papildomam trumpalaikiam turtui finansuoti (Alekneviien, 2009). Vertybs tai esminiai sitikinimai, kad konkretus elgesys ar egzistavimo bdas asmenikai ar socialiai priimtinesnis u prieingo pobdio elges ar egzistavimo bd (Rokeach, 2001).

34 12 priedas 1 lentel. Daniausiai vartojam svok santrumpos

Matuojamas reikinys Ilgis Pavadinimas milimetras centimetras metras kilometras sekund minut valanda diena metai gramas kilogramas tona litras kubinis metras kvadratinis metras aras hektaras metrai per sekund kilometrai per valand tonos kilometrai vatas kilovatas litas centas euras doleris laipsnis procentas vienetas tkstantis milijonas milijardas apskritis savivaldyb rajonas kaimas gyvenviet ymjimas mm cm m km s min. h d. m. g kg t l m3 m2 a ha m/s km/h tkm W kW Lt ct EUR USD 0 C proc. vnt. tkst. mln. mlrd. apsk., apskr. sav., saviv. r. k. gv. Pavyzdys 5 mm 7 cm 10 m 15 km 30 s 15 min. 12 h 5 d. 2003 m. 100 g 8 kg 7t 4l 23 m3 46 m2 30 a 6 ha 5 m/s 55 km/h 6 tkm 40 W 15 kW 89 Lt 24 ct 46 EUR 50 USD 37 0 C 10 proc. 15 vnt. 10 tkst. 2 mln. 5 mlrd. Kauno apsk. Kauno apskr. Kauno r. sav. Kauno r. saviv. Kauno r. Naudin k. Birtono vienkiemo gv.

Laikas, trukm

Mas

Tris, talpa Plotas

Greitis Krovini apyvarta Galia Vert, kaina

Temperatra Santykiniai dydiai Absoliutiniai dydiai

Administraciniai teritoriniai vienetai

35 13 priedas

Pirminiai ir antriniai duomenys

Tyrimai gali bti atliekami remiantis pirminiais ir antriniais duomenimis. Pirminiai duomenys tokie, kurie renkami konkreiai mokslinei problemai sprsti. Pirminiai duomenys pradedami rinkti ir kaupti paaikjus, kad problemai sprsti reikia isamaus tyrimo. Pirmini duomen privalumas tas, kad jie susieti su tiriamos problemos turiniu ir specifika. Pirmini duomen rinkimo metodai: 1) 2) bdu; 3) stebjimas: informacijos rinkimas stebint vykius ar mones (tyrimo dalyvius). Antriniai duomenys tai informacija, kuri jau yra kitais tikslais anksiau surinkta, urayta bei saugoma viena ar kita forma, gali bti prieinama ir panaudojama sprendiant mokslin problem. Pradiniam tyrimui danai pakanka antrini duomen. Jei antrini duomen kiekis ir kokyb atitinka ir tenkina tyrimo reikmes, rinkti pirmini duomen nereikia. Antriniai duomenys gali bti gaunami i vidini ir iorini altini. Antrini duomen rinkimas galimas i: 1) 2) vidini altini moni ar staig metrai, bibliotek, darbuotoj asociacij vidins apskaitos ar ratvedybos ir t. t.; iorini altini valstybini (statistikos leidini), vie publikacij, duomen bazi ir t. t. Antriniai duomenys gali bti naudojami tik aikinantis tyrimo reikmes, apimtis, turin, esm ir pan. i duomen nepakanka, kai norima atlikti isam tyrim. kokybinis tyrimas: nedidels respondent grups nestruktrizuotas pokalbis turint tiksl isiaikinti naujas idjas ir hipotezes; apvalginis (apklausos) tyrimas: informacijos gavimas struktrizuotos apklausos