14 TEMA LR VYRIAUSYB 1. VYRIAUSYB KAIP VV INSTITUCIJA Vyriausyb - tai aukiausias vykdomasios valdios organas. Jos pagrindinis poymis kolegialumas.

Ji susideda i grups asmen, vadinam vyriausybs nariais. Vyriausybei pavedami sprsti visi krato valdymo klausimai Vyriausybs organizacins formos yra vairios. Vyriausyb tai bendrin svoka. Pvz.: Japonijoje vadinama kabinetu; Indijoje ministr taryba; Kinijoje - valstybs taryba; Vokietijoje federalin Vyriausyb; veicarijoje federalin taryba, LT, ekijoje- vyriausyb. Pranczijoje ir Belgijoje naudojami 2 pavadinimai: Ministr taryba ir Kabineto taryba. Ministr taryba,kai posdiams pirmininkauja prezidentas (Pranczija) ar karalius (Belgija). Kabineto taryba, kai vyriausybs posdiams pirmininkauja vyriausybs vadovas. ia valstybs vadovui suteikta galimyb dalyvauti vyriausybs posdiuose ir jiems pirmininkauti Vyriausyb, alia pavadinimo skirtum skiriasi ir forma: 1) parlamentinse valstybse vyriausyb turi atskir vadov - Ministr Pirminink. Daniausiai susideda i Ministro Pirmininko (premjero) ir Vyriausybs nari, MP yra pirmasis ministras ir vyriausybs vadovas; bet gali bti ir tokia sudtis pvz.:MP , jo pavaduotoj (jie gali bti arba nebti), ministr ir valstybs sekretori ir pan. Kalbant apie Vyriausyb, geriau orientuotis parlamentin valdymo form, kurioje svarbus bruoasvyriausyb kolegiali institucija, kuri atskaitinga parlamentui. Parlamentui pareikus nepasitikjim vyriausybs vadovu ar vyriausybe, ji privalo atsistatydinti. Vyriausybei vadovauja premjeras, Vyriausyb i esms formuoja parlamento rinkimus laimjusi partija ar partij koalicija. 2) Prezidentinse valstybse ir dualistinse monarchijose yra toks ypatumas, kad ia neegzistuoja kolegiali vyriausybs forma. Tokiose alyse valstybs vadovas pats skiria/atleidia ministrus. Kai kuriais atvejais valstybs vadovas dar turi gauti parlamento pritarim. Ministrai traktuojami kaip prezidento padjjai, patiktiniai. ia nra premjero, o ministrams vadovauja prezidentas. iose alyse nekvieiami vyriausybs posdiai. Prireikus valstybs vadovas gali pasikviesti ministrus pasitarti, bet tuose pasitarimuose nra priimami kolegials teiss aktai. Administravimo aktus priima valstybs vadovas. Kartais prezidentinse respublikose visi ministrai yra prezidento komanda, vyriausyb vadinama prezidento komanda. Meksikoje vyriausyb turi special pavadinim valstybs sekretori pasitarimas (tai nra sprendiamoji institucija). Ministrai vadinami valstybs sekretoriai. JAV -

valstybs sekretoriumi vadinamas svarbiausias ministras usienio reikal ministras. O kiti ministrai vadinami tiesiog sekretoriais (jie vadovauja vairioms inyboms. Formalus skiriamasis prezidentins respublikos bruoas t.p. ir dualistinse monarchijos nra MP pareigybs, nra ir Vyriausybs kaip kolegialios institucijos. ia Vyriausyb nesudaroma arba ji sutapatinama su valstybs vadovu. Prezidento skiriami ministrai, veikia pavieniai arba prezidento vadovaujami. Vyriausyb nra politikai atsakinga parlamentui. Dualistinje monarchijoje visas vykdomosios valdios galias turi monarchas. vyriausybs nari pavadinimai gali bti vairs, priklauso nuo alies pvz. Ministrai, parlamentiniai sekretoriai, valstybs sekretoriai Pvz. JAV jie nevadiami ministrais tai valstybs sekretoriai. Patys ministrai bna skirstomi rangus: pvz.: o Vyresnieji ir jaunesnieji ministrai, pvz.DB tik vyresnieji ministrai eina kabinet o Bna ministrai be potrfelio, jie neturi ministerij, neturi inyb, tai ministrai ypatingiems pavedimams, jam bna pavaldus tik sekretorius, kuris tvarko tam tikrus reikalus. o Parlamento sekretoriai - daniausiai D.Britanijoje. Jie dar vadinami jaunesniaisiais ministrais. Tai savotiki ministr pavaduotojai. Jie padeda ministrui atlikti jo parlamentines pareigas, Vokietijoje parlamentiniais sekretoriais skiriami du: vienas ministro pavaduotojas i valdaniosios partijos, o kitas i opozicijos. Vyriausybs nari skaiius taip pat bna vairus: pvz.:DB vyriausyb susideda i madaug 100 moni, tai ir vyresnieji, ir jaunesnieji ministrai, valstybs sekretoriai - didioji Vyriausyb, kuri paprastai kartu neposdiauja i vyriausyb galima pavadinti popierine. Tikroji Vyriausyb kabinetas susideda i 20 nari kurie realiai sprendia visus svarbiausius reikalus t.y. realiai dirbanti vyriausyb. Bet DB yra dar ir Vidinis kabinetas, jo sudt eina 5 -6 nariai svarbiausieji ministrai ( usienio reikal, vidaus reikal, finans ir kt ministrai). io kabineto sudti s priklauso nuo Ministro pirmininko, kuris atsivelgia ministr svarb ir svor. Vidinis kabinetas posdiauja kas savait ir jis gai bti traktuojamas kaip vyriausybs prezidiumas.

2. FORMAVIMO TVARKA LR VYRIAUSYB, SUDTIS, FORMAVIMO TVARKA. Vyriausybs samprata, bei vieta vykdomosios valdios sitemoje: Vyriausyb uima viena i svarbiausi pozicij vykdomosios valdios institucij sistemoje.

Vyriausyb tai aukiausioji valstybs valdios vykdomoji institucija Lietuvoje, gyvendinanti vykdomj valdi alyje ir vadovaujanti vieningai ios sistemos institucijoms bei koordinuojanti j veikl; Vyriausyb tai Prezidento ir Seimo sudaroma aukiausioji, kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuri organizuoja valstybs vadovo priimt dekret ir Seimo statym gyvendinim bei valstybs valdios institucij sistemoje uimanti hierarchin lygmen po Prezidento ir Seimo. Vyriausybs poymiai: Tai aukiausioji vykdomosios valdios institucija; Tai - bendros kompetencijos vykdomosios valdios institucija Tai kolegiali vykdomosios valdios institucija Jos kompetencija grietai apibrta konstitucijos ir Vyriausybs statymu Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl; Tai svarbiausias konstitucini norm vykdymo, pagrindini valstybs vidaus ir usienio politikos krypi realizavimo instrumentas. Vyriausybs galias ir ir veiklos teisinius pagrindus apibria: Konstitucijos 91 101 str., LR tarptautins sutartys, Vyriausybs statymas (aktuali red. nuo 2010-01-01) ir kt statymai, Vyriausybs programa, Vyriausybs darbo reglamentas ir kt. teiss aktai, valstybs ilgalaiks raidos strategija. VYRIAUSYBS SUDTIS Konstitucijos VII skirsnio Lietuvos Respublikos Vyriausyb 91str. tvirtinta Lietuvos Vyriausybs struktra tai kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuri sudaro: Ministras Pirmininkas vyriausybs vadovas ir vyriausybs nariai ministrai. MP: A. Kubilius + ministrai: G. Kazlauskas, A Sekmokas, I. imonyt, R. Jukneviien, R. Vilkaitis, D.Jankauskas, E.Masiulis, A. iaplikas, G. Steponaviius, R. imaius, D. Kreivys, A.Aubalis, R. Palaitis, K. Starkeviius = Vyriausyb. Ivada: 1 + 14 = 15 Ats.: vysriausyb sudaro 15 galv. MP atstovauja Lietuvos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai (97str.1d.), ministrai vadovauja ministerijoms, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus (98 str.1d.).

Vyriausyb kolegiali institucija, ir valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose priimdama nutarimus kitus teiss ( postatiminius ) aktus. Nutarimai priimami balsuojant vis Vyriausybs nari bals dauguma (95str. 1d.). K 91 str tvirtintas sraas yra isamus ir baigtinis; Ministro be portfelio ( be ministerijos) pareigyb K nenumatyta. t.p. nenumato atvej, kai Vyriausybs nariu galt bti laikomas Vyriausybs kanceliarijos vadovas, atitinkamos valdymo srities viceministras arba valstybs institucijos vadovas. VYRIAUSYBS FORMAVIMO TVARKA Vyriausybs sudarymo tvarka tvirtinta Vyriausybs statymo 6 str. vyriausybs sudarymas yra sudtingas procesas, kuriam bdingas politinis aspektas. Jo ypatumas tame, kad Vyriausybs sudaryme dalyvauja 2 LR aukiausiosios valdios institucijos Prezidentas ir Seimas ir esminis vaidmuo sudarant Vyriausyb tenka Seimui. Vyriausybs sudarymas pradedamas nuo to momento, kai Ministras Pirmininkas (toliau MP) yra paskiriamas pareigas 1. MP pareigas Seimo pritarimu skiria Prezidentas (toliau P). P nors ir turi pasirinkimo teis, negali ignoruoti Seimo daugumos. Pagal Europos alyse susiklosiusi praktik P Vyriausybs vadovu skiria t asmen, kur remia parlamento dauguma. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvoje. o KT nutarime, Seimo ir Prezidento galiojimai Vyriausybs formavime leidia teigti, kad iame procese Prezidento veiklos svarbiausias udavinys laiduoti valstybs valdios institucij sveik. Formuojant Vyriausyb jo veiksmus pirmiausia turt lemti pareiga veikti taip, kad bt sudaryta veiksminga, t. y. turinti Seimo pasitikjim Vyriausyb. o Jei Seime atstovaujamos jgos isiskaidiusios, P atsiranda didels politinio manevro galimybs parenkant MP. Kai Seimo dauguma yra labai aiki ir stipri P galimybs ne tokios jau didels, nes jis turi galvoti apie galim Seimo pasitikjim ar nepasitikjim bsima Vyriausybe. o Seimas gavs Prezidento teikim dl MP kandidatros, artimiausiame posdyje suteikia galimyb P pristatyti kandidat. P pristatyt kandidatr turi teis ataukti, bet kuriuo metu iki balsavimo pradios. Ne vliau kaip per savait nuo MP kandidatros pristatymo turi bti surengtas kitas Seimo posdis priimti sprendimui dl pateiktos kandidatros.

2. paskyrus MP pareigas jis pirmiausiai sudaro vyriausybs sudt t.y. silom kandidat ministrus sra ir lekia pas P, kad gaut jo sudarytos vyriausybs patvirtinim. Tai reikia, kad Prezidentas MP teikimu skiria ministrus pareigas. Vyriausybs statymas nereglamentuoja termin per kuriuos P turi patvirtinti vyriausyb. 3. MP ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt Vyriausyb, kurios sudt prie tai patvirtino P ir pateikia svarstyti vyriausybs program (vyriausyb ir jos programa vienu metu). 4. Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma gali patvirtinti arba motyvuotu nutarimu atmesti MP pateikt Vyriausybs program Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria Vyriausybs programai, MP ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program;. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu antr kart nepritaria naujos vyriausybs programai, tokiu atveju Vyriausyb privalo atsistatydinti.. Jeigu Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria MP pateiktai Vyriausybs programai, tik nuo to momento naujoji Vyriausyb gauna galiojimus veikti. (pagal Vyriausybs statymo 6str.3d.) Paymtina, kad Seimui pritarus Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones Vyriausybs programai gyvendinti. Pritardamas Vyriausybs programai, Seimas ubaigia vis pasitikjimo Vyriausybe ir galiojim jai teikimo proces, kur pradeda P teikdamas Seimui MP kandidatr. Vyriausyb galiojimus veikti gauna Seimo galiojim laikotarpiu (4m.), ir atsistatydinti privalo po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb (92str.2d.), t.y. Vyriausyb nebetenka subjekto i kurio ji gavo pasitikjim ir galiojimus veikti. Praddami eiti savo pareigas MP ir ministrai prisiekia, Seimo posdyje, kur kvieiamas P. Priesaik priima Seimo Pirmininkas, o kai io nra, - S Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Jei atsisako prisiekti ar pasirayti vardin priesaikos lap, reikia, kad MP ar ministras neprisiek ir negali eiti pareig.. Dalis Vyriausybs kompetencijos gyvendinama MP asmenikai. MP atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Taiau realiai jis yra asmuo, kuriam pavalds visi ministrai, ir asmuo, kuris formuoja Vyriausybs politik. Lietuvoje kaip parlamentinje respublikoje Seimas turi

takos tik skiriant MP. Tolesnis Vyriausybs formavimas i esms priklauso nuo MP. Todl visi ministrai yra visikai jam pavalds ir atskaitingi. VYRIAUSYBS GALIOJIM GRINIMAS IR ATSISTATYDINIMAS K-jos 92str.4d. bei Vyriausybs statyme numatyta, jog Vyriausyb grina savo galiojimus Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Prezident. K-jos 101str. numato Vyriausybs atsistatydinimo pagrindus. Kyla klausimas, ar Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas yra tapatus veiksmas. Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 1. Kai Seimas 2 kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai. 2. kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar MP. 3. kai MP atsistatydina ar mirta. 4. Po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. 5. kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus ir iuo atveju negauna. KT paymjo, kad is Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis, ir paaikinama, jog Vyriausybs galiojim grinimas yra numatytas dviem atvejais:1 po Seimo rinkim, ir 2 po P rinkim MP apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje. Vyriausybs atsistatydinim priima P. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo P dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus P paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti MP pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. KT padar ivad, jog btinyb Vyriausybei grinti galiojimus lemia vieno i Vyriausyb sudariusi subjekt galiojim pabaiga. 1. Po Seimo rinkim Vyriausyb privalo ne tik grinti savo galiojimus, bet ir atsistatydinti, kadangi po Seimo rinkim nebelieka subjekto, i kurio Vyriausyb gavo pasitikjim ir galiojimus veikti. Todl ji privalo atsistatydint. 2. Po Prezidento rinkim Vyriausyb t.p. grina savo galiojimus naujai irinktam Prezidentui. Taiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tada Vyriausyb privalo atsistatydinti. Taip yra dl to, kad pasikeitus valstybs vadovui, toliau ilieka Seimo

pasitikjimas Vyriausybe. galiojim grinimo po Prezidento rinkim atveju valstybs vadovas toliau eiti pareigas turt pavesti tai paiai Vyriausybei. Taigi KT pabr, jog Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas yra ne tapaios svokos. Vyriausybs galiojim grinimu ireikiama pagarba valstybs vadovo institucijai, pripastama Prezidento ir Vyriausybs santyki svarba. Taiau galiojim grinimo procedra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo iraika ji suteikia ir galimyb Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Jei Seimas nepritart Ministro Pirmininko kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti. Tai bt konstitucinis pagrindas pradti naujos Vyriausybs sudarymo procedr. Vyriausybs galiojimai laikomi grintais, kai MP ar ministras pavaduojantis MP, teikia Prezidentui ratik pareikim: 1. Po Prezidento rinkim - t dien, kai P pradeda eiti pareigas. 2. Po Seimo rinkim - t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj posd. P priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim ratikai negrina, P turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybs nar MP pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus. Po prezidento rinkim, Vyriausyb grina galiojimus, ir Prezidentas per 15 dien teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs MP kandidatr. 1. Jei Seimas pritaria MP kandidatrai ir P paskiria j vl MP, 2. jei MP pateiktoje ir P patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. 3. Jeigu Seimas nepritaria MP kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti. KT konstatavo, kad galiojim i naujo gavimo institutas yra viena i Vyriausybs parlamentins prieiros form, kuri taikydamas Seimas gali patikrinti, ar Vyriausybje pasikeitus daugiau kaip pusei ministr tebevykdoma Vyriausybs programa, kuria i Seimas buvo pritars. VYRIAUSYBS NARI TEISIN PADTIS J nusako vyriausybs nari garantijos ir apribojimai,14 str.

Vyriausybs nari garantijos (K-jos 100 str., Vyriausybs statymo 12,13str.): 1. MP ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, t.p. negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Prezidento sutikimo. 2. atlyginimas u darb, jo dyd nustato LR valstybs politik ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymas. Atlyginim apskaiiuoja ir imoka : a. MPirmininkui - MP tarnyba; b. ministrams ministerijos. 3. yra draudiami valstybiniu socialiniu draudimu VSD statymo nustatyta tvarka. 4. vyriausybei atstovauti alyje ir usienyje, Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromas MP fondas reprezentacinms ilaidoms. Konkreius dydius ir i l naudojimo tvark nustato Vyriausyb. 5. Nedidinant ministerijai skiriam bendr reprezentacijos l, Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromi ministr fondai. J naudojimo tvark nustato Vyriausyb. 6. MP gali turti rezidencij, ilaikom i MP tarnybai valstybs biudete numatyt l. kompensacija 2 vidutini mnesini darbo umokesi dydio, o neibuvus visos kadencijos vieno vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio kompensacija. ios kompensacijos nemokamos tiems ministrams, kurie vl paskiriami MP ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybje, taip pat jei jie yra irinkti Seimo nariais. 8. Los numatytoms garantijoms skiriamos i valstybs biudeto. 9. turi teis 28 kalendorini dien trukms kasmetines minimalisias atostogas. T.p. gali bti suteikiamos ir atostogos: ntumo ir gimdymo, tvysts, mokymosi, valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti, nemokamos. 10. Vyriausybs narys, kuris yra statym nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybi taryb narius, turi teis bti atleistas nuo tarnybini pareig rinkim agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 10 dien. Raytinis praymas atleisti nuo tarnybini pareig pateikiamas asmeniui, turiniam teis suteikti atostogas. Toks Vyriausybs narys nuo tarnybini pareig neatleidiamas, o atleistas ataukiamas, jeigu Vyriausybs posdyje nebt galima utikrinti reikalingos Vyriausybs nari daugumos, btinos 7. Pasibaigus Vyriausybs nario galiojimams (ibuvus vis kadencij) imokama (ieitin)

sprendimams priimti. U laikotarp, kuriuo Vyriausybs narys yra atleistas nuo tarnybini pareig, Vyriausybs nariui darbo umokestis ar kitos imokos nemokamos. 11. Vyriausybs nariai gali turti tik teiss aktuose nustatytas garantijas. Draudiama MP ir ministrams eiti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kit darb. is draudimas reikia, kad eidami vyriausybs nari pareigas jie negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig (iskyrus galimyb Seimo nariams eiti MP ar ministro pareigas, {vadinasi gali bti ministras ir seimo narys}), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, t.p. gauti kito atlyginimo, iskyrus jiems nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl. LR VYRIAUSYBS TEISS AKTAI, J PRIMIMO TVARKA. Vyriausyb, kaip kolegiali institucija: I. valstybs valdymo reikalus Vyriausyb sprendia posdiuose priimdama nutarimus. Vyriausybs nutarimai tai postatyminiai aktai priimami vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs nutarimus pasirao MP ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posdio metu.: o Jei nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarim pasirao MP ir projekt pateiks ministras. o nutarimus, kuriais keiiami ar pildomi anksiau priimti nutarimai, pasirao MP ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasira ankstesnj nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo projekt. o Vyriausybs nutarimai pasiraomi per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenumato kitaip ir sigalioja statym nustatyta tvarka. II. Vyriausyb Seimo Pirmininko ar Seimo valdybos praymu teikia Seimui ivadas dl Seime svarstomo projekto. Gavs tok praym, MP gali perduoti Seime svarstom statymo projekt ministerijoms ar Vyriausybs staigoms, kad jos pareikt savo nuomon. III. Vyriausyb priima parengiamuosius aktus, jie bna rezoliucij arba sprendim formos jie priimami Vyriausybs pasitarime dalyvaujani Vyriausybs nari bals dauguma. iuos aktus pasirao MP. Vyriausyb, svarstydama LR pozicijas dl pasilym priimti ES teiss aktus, gali priimti sprendimus, o dl kit ES dokument rezoliucijas. ie aktai sigalioja j pasiraymo dien ir turi bti t pai dien paskelbti Vyriausybs interneto tinklalapyje

yriausybs nari apribojimai (Vyriausybs statymo 14 str.):

Ministras Pirmininkas dal Vyriausybs kompetencijos gyvendinama vienasmenikai. MP pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus pavedimus, forminamus rezoliucijomis. MP leidia potvarkius dl: 1) Vyriausybs, MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj darbo organizavimo; 2) galiojim atlikti veiksmus, susijusius su LR tarptautini sutari sudarymu, suteikimo; 3) vyriausybini delegacij, vykstani su oficialiais vizitais usienio valstybes, t.p. dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose, sudarymo; 4) Atstovavimo Vyriausybei tarptautinse organizacijose ir tarptautiniuose renginiuose; 5) atstovavimo Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 6) kit organizacini klausim. 7) skiria pareigas ir atleidia i pareig:Vyriausybs kancler; MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus; Vyriausybs staig vadovus. MP potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data ir ne vliau kaip kit darbo dien isiuniami juos vykdyti turinioms institucijoms (valstybs tarnautojams). Prireikus potvarkius gali skelbti "Valstybs i nios" , kurie sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. MP potvarkiai per 3 dienas nuo j sigaliojimo dienos skelbiami interneto tinklapiuose. Prireikus MP potvarkius gali skelbti ir kitos iniasklaidos priemons. Ministrai pagal savo kompetencij leidia sakymus dl: 1. ministerijos administracijos struktros ir pareigybi srao tvirtinimo; 2. ministerijos administracijos padalini nuostat tvirtinimo, Vyriausybs pavedimu - staig prie ministerijos nuostat tvirtinimo; 3. ministerijos valstybs tarnautoj, staig prie ministerijos vadov primimo pareigas ir atleidimo i pareig, atostog suteikimo, tarnybini nuobaud skyrimo, skatinimo; 4. komisij (darbo grupi) sudarymo; 5. kit statym ir Vyriausybs nutarim jam suteikt funkcij vykdymo. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus sakymus.

Per 3 dienas nuo oficialaus paskelbimo "Valstybs iniose" ministr norminiai teiss aktai nustatytja tvarka skelbiami normin teiss akt primusios ministerijos interneto tinklalapyje.

VYRIAUSYBS PROGRAMA Vyriausybs programos rengimo ir jos gyvebdinimo tvark reglamentuoja Vyriausybs darbo reglamentas. Vtriausybs programa tai dokumentas, atitinkamai Vyriausybei vis jos galiojim laik privalomas veiklos planas, kurime idstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybs veiklos kryptys ir kuriam yra pritars Seimas. Vyriausybs programos rengimui vadovauja MP. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag, reikaling programai parengti, bei prisidti prie jos rengimo. Tai reikia, jog Vyriausybs kanceliarija, Vyriausybs staigos, apskrii virininkai teikia MP ir paskirtiems ministrams j praymu mediag, kurios reikia Vyriausybs programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo. Kais seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb per 3 mnesius turi parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti, numatydama priemoni vykdymo terminus ir u vykdym atsakingas ministerijas, vyriausybs staigas, kitas valstybs valdym o istitucijas, Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni rengimui vadovauja MP arba kancleris MP pavedimu. Interpeliacija. Raytinis kreipimasis(tuo skiriasi nuo paklausimo) Vyriausyb, reikalaujant paaikinti Vyriausybs veiklos klausimus. Interpeliacija kreipiasi parlamento nari grup. Daniausiai opozicin. Gali bti teikiama visai Vyriausybei (kaip kolegialiai institucijai) arba atskiriems vyriausybs nariams. Vyriausyb privalo pasiaikinti ratu, atvykti parlament ir ten atsakinti klausimus. Interpeliacija ir atsakymas t klausim turi bti skelbiami spaudoje. Po interpeliacijos atsakymas perskaitomas parlamento posdyje. Vyksta diskusijos, gali bti uduodami papildomi klausimai. Interpeliacija savotikas paklausimas. Priklausomai nuo parlamento nari diskusijose gimusi vertinim gali bti keliamas klausimas dl nepasitikjimo Vyriausybe. nepasitikjimo votumui daniausiai btina absoliuti bals

dauguma, kartais net kvalifikuota. vyriausybe. Tada balsuojama. LR Vyriausybs funkcijos.

Teikiama rezoliucija dl pasitikjimo/nepasitikjimo

Pagrindiniai Vyriausybs galiojimai ir veiklos kryptys nustatyti K 94 str.: 1) gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai; 2) tvarko krato reikalus, saugo LR teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; 3) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Prezidento dekretus; 4) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl; 5) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus; 7) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; 8) t.p. vykdo kitus K ir statymuose numatytus galiojimus, tai reikia, kad Vyriausybs veiklos sraas nra baigtinis, ji vykdo ir kitas pareigas, kurios jai pavedamos vadovaujantis K ir kitais statymais. 9) valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs posdiuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontrolierius; 10) solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl; 11) Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl; 12) grina savo galiojimus Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus ar perrinkus Prezident; 13) Kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimu s, prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti. Btent valstybs politikos gyvendinimas gyvybikai svarbiose valstybs ir visuomens gyvenimo srityse yra viena pagrindini Vyriausybs funkcij, atskleidianti jos, kaip kolegialios vykdomosios ir kartu politins institucijos, teisin prigimt.

3.MINISTERIJOS LR MINISTERIJOS

Daugelio pasaulio valstybi konstitucijose nra reglamentuojama tiksli Vyriausybs institucijos struktra. Toki tendencij lemia i institucij dinamikumas, kintant valstybs vieojo administravimo poreikiams. LR Vyriausybs struktra nustatyta LR Vyriausybs statyme. iuo metu j sudaro 14 ministerij: 1) Aplinkos ministerija; (ministras Gediminas Kazlauskas) 2) Energetikos ministerija 2009 m. (ministras Arvydas Sekmokas) 3) Finans ministerija; (ministr Ingrida imonyt) 4) Krato apsaugos ministerija; (ministr Rasa Jukneviien) 5) Kultros ministerija; (ministras Remigijus Vilkaitis) 6) Socialins apsaugos ir darbo ministerija; (ministras Donatas Jankauskas) 7) Susisiekimo ministerija; (ministras Eligijus Masiulis) 8) Sveikatos apsaugos ministerija; (ministras Algis aplikas) 9) vietimo ir mokslo ministerija; (ministras Gintaras Steponaviius) 10) Teisingumo ministerija; (ministras Remigijus imaius) 11) kio ministerija; (ministras Dainius Kreivys) 12) Usienio reikal ministerija; (ministras - Audronius Aubalis) 13) Vidaus reikal ministerija; (ministras Raimundas Palaitis) 14) ems kio ministerija.( ministras Kazimieras Starkeviius) 1. Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym. 2. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su valstybs herbu bei savo pavadinimu, tai biudetin staiga, finansuojama i valstybs biudeto. 3. Ministerija savo veikl grindia Konstitucija, statymais, LR tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais, kitais teiss aktais. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. 4. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibdinami pagrindiniai ministerijos udaviniai ir bdai juos gyvendinti. Strateginiai veiklos planai rengiami 1, 3, 5 ir 10 met atsivelgiant Vyriausybs ilgalaik strategin veiklos plan. Jeigu steigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per 3 mnesius nuo steigimo dienos.

5. Ministerijai vadovauja ministras. 6. Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs sekretorius. 7. Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos, inspekcijos ir kitos staigos Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai viceministras, ministro patarjas (patarjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti. Viceministr skaii ministro teikimu tvirtina Vyriausyb. Ministerijoje negali bti daugiau negu 4 viceministrai. Viceministrai nustatytose veiklos srityse: 1) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi MP, Vyriausybs ir ministro pavedimai; 2) organizuoja ir kontroliuoja teiss akt projekt rengim ir derinim su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teiss akt projektai atitinka Vyriausybs programos nuostatas ir teiskros reikalavimus; 3) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja staig prie ministerijos veikl; 4) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybs posdiuose ir pasitarimuose; 5) atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas. Ministras savo galiojim laikotarpiu gali turti visuomenini konsultant, kurie ministro praymu teikia jam konsultacijas, pasilymus, ivadas ir kit informacij. Ministerijos valstybs sekretorius yra karjeros valstybs tarnautojas, pavaldus ministrui. Usienio reikal ministerijos valstybs sekretoriumi gali bti ir diplomatas. Valstybs sekretorius: 1) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl, utikrina, kad gyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai bt valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos itekliai; 2) kontroliuoja ministerijos administracin kin veikl; 3) organizuoja ir koordinuoja ministerijos strategini veiklos plan rengim ir j gyvendinim; ir kt.

Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. kolegijos sudt gali bti traukiami kiti ministerijos bei kit institucij atstovai. Kolegijos nari skaii nustato ir kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras

6. . Ministerijos ir kitos vyriausybs staigos. 1. Lietuvos Respublikoje yra ios ministerijos: Aplinkos ministerija; Finans ministerija; Krato apsaugos ministerija; Kultros ministerija; Socialins apsaugos ir darbo ministerija; Susisiekimo ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; vietimo ir mokslo ministerija; Teisingumo ministerija; kio ministerija; Usienio reikal ministerija; Vidaus reikal ministerija; ems kio ministerija. Ministerijai vadovauja ministras. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, taip pat kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos ir inspekcijos. Ministerijos administracij sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb, nedidindama valstybs valdymui atitinkam met biudete skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas (departamentus, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir kitas staigas). Vyriausybs staigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, virininkas). Vyriausybs staigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs staigos vadovas sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos vadovas yra asmenikai atsakingas, kad staiga sprst jai pavestus udavinius.

Vyriausybs staigos vadovas gali turti pavaduotoj (pavaduotoj), kur (kuriuos) jis skiria ir atleidia i pareig. Vyriausybs staigos vadovas leidia sakymus ir sakymu patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. 15 TEMA. TEISMINS VALDIOS KONSTITUCINIAI PAGRINDAI LIETUVOJE

1. 1. TEISMIN VALDIA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINJE TEISJE. Teismin valdi sudaro valstybje veikianti teism sistema. Teism sistema tai valstybs teismins valdios institucij, kurias jungia bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Yra kelios nuomons dl teism sistem apibdinani poymi. 1. Vieni teisininkai aikina, kad valstybs teism sistem apibdina teism hierarchiniai ryiai. Pagal kriterij valstybje gali veikti viena arba keletas teism sistem. 2. yra nemaai nuomoni, jog tai ne vieninteliai ryiai, siejantys valstybje veikianius teismus, pvz., juos jungia bendra funkcija, veiklos principai, teisin baz ir kt. iuo poiriu kai kuriose valstybse veikia viena vieninga teism sistema (pvz., Didiojoje Britanijoje), Taiau daugumos valstybi teism sistem sudaro keletas santykinai savarankik teism grupi (posistemi). iuo poiriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos K IX skirsnyje, sudaro bendr Lietuvos teism sistem. i sistem sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. iuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai. Prireikus statymu gali bti steigti ir kiti specializuoti teismai darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti. Teismai, turintys ypatingus galiojimus, taikos metu Lietuvoje negali bti steigiami. Taiau dl teisingumo funkcijos apimties ir rib konstitucins teiss moksle nra vieningos nuomons. Neretai teigiama, kad konstituciniai teismai, atliekantys konstitucins prieiros funkcij, teisingumo nevykdo ir nepriklauso teisminei valdiai.

Kita vertus, tai priklauso ir nuo to, kokia konstitucins kontrols sistema egzistuoja konkreioje valstybje. LR Konstitucinio Teismo statymo 1str. tvirtinta, kad KT yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Konstitucijos ir io statymo nustatyta tvarka. Tokiu apibrimu Lietuvos statym leidjas suformulavo savo pozicij, kad Konstitucinis Teismas yra teismins valdios dalis. Taiau pakankamai aiki io statymo nuostata neiveng jos atitikties Konstitucijai patikrinimo. Seimo nari grup kreipsi KT praydama itirti, ar LR Konstitucinio Teismo statymo 1str. pavadinimas ir io str.3dalis neprietarauja Konstitucijos 5str.1 ir 2 dalims, 111str.1daliai. 2006.06.06d. nutarime KT konstatavo, kad teismai viena i Konstitucijoje tvirtint valstybs valdios institucij ri. Teismins valdios paskirtis ir kompetencija vykdyti teisingum. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisjo ir teism nepriklausomum, kuris yra vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip: teismai, vykdydami teisingum, privalo utikrinti K, statymuose ir kt. teiss aktuose ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves. Teisjo ir teism nepriklausomumas yra ne savitikslis dalykas, bet btina mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga, ne privilegija, o viena svarbiausi teisjo ir teism pareig, kylanti i Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, mananio, kad jo teiss ar laisvs yra paeidiamos, teiss turti nealik gino arbitr, kuris pagal K ir statymus i esms isprst kilus teisin gin. Teismins valdios savarankikum, nepriklausomum nuo kit valstybs valdi lemia ir tai, kad ji, kitaip nei kitos valstybs valdios, yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Taigi, Teismai, pagal Konstitucij vykdantys teismin valdi Lietuvoje, yra priskirtini ne vienai, bet dviem arba daugiau teism sistem. iuo metu pagal Konstitucij ir statymus Lietuvoje yra 3 teism sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucin teismin kontrol; 2) pagal K 111str.1d. nurodyti Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai sudaro bendrosios kompetencijos teism sistem; 3) pagal K111str. 2dal administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti gali bti steigti specializuoti teismai - iuo metu statymais yra steigta ir veikia viena specializuot

teism, btent administracini, sistema, kuri sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai. KT, turi konstitucinius galiojimus: panaikinti atitinkam teiss akt (j dali) teisin gali, jeigu jie prietarauja auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai. Kad galt nustatyti ir priimti sprendim, ar tiriami teiss aktai (j dalys) neprietarauja auktesns galios teiss aktams, turi galiojimus oficialiai aikinti ir tiriamus teiss aktus, ir mintus auktesns galios teiss aktus. Kitoks KT galiojim aikinimas paneigt pai io Teismo konstitucin paskirt . Vadinasi, i paios Konstitucijos kyla ir KT iimtiniai galiojimai oficialiai aikinti Konstitucij, savo jurisprudencijoje pateikti oficiali Konstitucijos nuostat samprat formuoti oficiali konstitucin doktrin. Pagal Konstitucij konstitucini nuostat samprata, argumentai, idstyti KT nutarimuose, ir kituose KT aktuose - ivadose bei sprendimuose, saisto ir teis kurianias, ir teis taikanias institucijas (pareignus), neiskiriant n bendrosios kompetencijos ir steigt specializuot teism. Konstitucijoje yra apibrta KT formavimo tvarka, nustatyti Konstitucinio Teismo galiojim vykdymo (veiklos) pagrindai ir garantijos, tvirtintas KT teisj statusas ir kt. Taigi pagal Konstitucij KT - konstitucins justicijos institucija, vykdanti konstitucin teismin kontrol. KT ne kart yra konstatavs, kad, pagal savo kompetencij sprsdamas dl emesns galios teiss akt (j dali) atitikties auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir vykdydamas kitus savo konstitucinius galiojimus, KT savarankikas ir nepriklausomas teismas vykdo konstitucin teisingum, garantuoja Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum. Paymtina, kad konstitucins justicijos institucijos, kuriai pagal Konstitucij pavesta vykdyti konstitucin teismin kontrol, pavadinimas - Konstitucinis Teismas - yra expressis verbis tvirtintas paioje Konstitucijoje. Pabrtina, kad valstybs valdios institucija, kuri paioje Konstitucijoje yra vardyta kaip teismas, savo konstitucine prigimtimi negali bti ne teismas, t . y. ne teismin institucija.

Iaikindamas Konstitucijos nuostat turin ir konstatuodamas ginijamo LR KT statymo straipsnio atitikim Konstitucijai, KT ioje byloje aikiai atskleid Konstitucinio Teismo viet, jo paskirt ir teisin status teismins valdios ir vis valstybs valdi institucinje sistemoje. 2. TEISMINS VALDIOS YPATUMAI. TEISMINS VALDIOS FUNKCIJOS Teisminei valdiai bdingi visi valstybs valdios pagrindiniai poymiai. 2. Tai privalomumas paklusti ios valdios sprendimams. 3. Teismas priima sprendimus valstybs vardu. 4. Savo galia ie sprendimai prilygsta statymams: jie yra privalomi visoms valstybs institucijoms, staigoms, organizacijoms, pareignams ir pilieiams. 5. Sprendim vykdymas garantuojamas valstybs prievarta. Patys teism sprendimai daugeliu atvej yra valstybs prievartos aktai.Teisas turi teis taikyti vairias, net paias grieiausias, valstybins prievartos priemones, pvz, laisvs atmim iki gyvos galvos, turto konfiskavim ir kt. 6. Teismin valdia, priimdama privalomus sprendimus, kartu atlieka ir socialinio reguliavimo funkcij konkreioje visuomenini santyki srityje: nustato konkrei asmen teises, pareigas ir atsakomyb. Be bendrj valstybs valdios poymi teisminei valdiai bdingi specifiniai poymiai ir funkcijos: 1. jos paskirtis utikrinti teiss viepatavim, konstitucins santvarkos stabilum, mogaus ir piliei teisi ir teist interes apsaug. Teismas yra svarbiausia paeist mogaus teisi ir laisvi gynimo institucija. Teis ginti savo teises nepriklausomame ir nealikame teisme yra viena i svarbiausi asmens teisi garantij. 2. teismams suteikiami ypatingi galiojimai, kuri neturi n viena kita valdios aka. Tik teismas gali priimti sprendim, kuriuo mogui atimama ar apribojama laisv, konfiskuojamas fizini ar juridini asmen turtas, udraudiama politins partijos veikla, panaikinamas valstybs institucijos neteistas aktas, valstybs institucija pareigojama atlyginti asmeniui neteistais veiksmais padaryt al ir kt.

3. Iskirtin teismins valdios vieta valstybs valdios sistemoje parodo tai, kad teismin valdia gyvendina teisingumo vykdymo valstybje funkcij. Tai pagrindin ios valdios funkcija, tvirtinta LR K 109str.1d. Jos negali gyvendinti jokia kita valstybs valdios institucija ar pareignas, iskyrus teism. KT paymjo, kad Teismin valdia - viena i valstybs valdi, kuriai vienintelei patikta vykdyti teisingum. ios funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybs institucija ar pareignas. Tik savarankika ir visavert teismin valdia gali skmingai gyvendinti jai patikt funkcij. 4. Teisingumo turinys tai teism veikla, sprendiant konkreius ginus dl teiss (turtinius, darbo, politinio pobdio ginus, piliei skundus dl neteist valstybs tarnautoj veiksm ir kt.), atsirandanius kaip visuomenje kylani vairi konflikt rezultatas. Ginus sprendia nagrindami baudiamsias, civilines ir administracines bylas, grietai laikydamiesi statym nustatytos teisminio proceso tvarkos. Teisminio proceso tvarkos reikalavimai gyvendinant teismin valdi turi esmin reikm: procesins teiss paeidimai gali bti pagrindu auktesniajam teismui panaikinti teismo sprendim. 5. Priima individualius sprendimus, lieianius konkreius asmenis. Teismai paprastai visada nagrinja individualias bylas (pvz., parlamentas leidia statymus - abstrakius aktus, skirtus daugeliui moni ir kitiems teiss subjektams). Teismas isprendia konkret gin, tarp konkrei asmen. 6. Specifin teisingumo funkcijos vykdymo kontrols sistema, kuri gali bti tik teisin: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisti, ar jie atitinka materialins ir procesins teiss normas. i kontrol gali bti tik vidin: emesniojo teismo sprendim gali pakeisti ar panaikinti tik auktesn (apeliacin ar kasacin) teismin institucija. 7. Iskirtinis teismins valdios poymis jos politinis ir socialinis neutralumas. Vykdant teisingum pagrindin teismo pareiga isprsti teisin konflikt: visapusikai, pilnutinai ir objektyviai itirti visas bylos aplinkybes ir priimti teist bei pagrst teismo sprendim. Tok sprendim gali priimti tik nepriklausomas ir nealikas teismas. Vykdydamas i pareig teismas privalo bti politikai ir socialiai neutralus bei laisvas nuo bet kokio poveikio i alies. Nagrindamas ir sprsdamas bylas, jis turi vadovautis tik statymu, savo teisine smone ir vidiniu sitikinimu. Teisin smon ir vidinis sitikinimas yra labai reikmingi gyvendinant teismin valdi. 1. Teisingumo vykdymas nra vienintel teismins valdios funkcija:

2. Teismai priiri ar valstybs institucij, padedani vykdyti teisingum, veiksmai teisti ir pagrsti. Pvz., tik teismas gali sankcionuoti asmens sumim. K20str.3d.tvirtinta, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.Sumimas pati grieiausia Baudiamojo proceso kodekse numatyta kardomoji priemon, skiriama tik tuomet, kai yra pagrstas manymas, jog tariamasis bgs (slpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujus nusikaltimus (LR BPK 122 str.). 3. Teismai aikina teiss normas. Lietuvoje be KT i funkcij gyvendina Aukiausiojo Teismo Teisj senatas, aprobuodamas teism sprendimus, kuri iaikinimus turi atsivelgti teismai, valstybins, kitos institucijos, t.p.kiti subjektai, taikydami tuos paius statymus. Kai kuriose valstybse teismai atlieka teiss krimo funkcij (anglo-saks teisins tradicijos valstybse). Nors, kai kurie Lietuvos teisininkai mano, kad statym aikinimas per Aukiausiojo Teismo Teisj senato aprobuotus sprendimus tai kelias teismo sprendimo, kaip precedento, sitvirtinim ms teiss sistemoje. 4. Teism savivalda teisj ir teism teis ir reali galia pagal K ir statymus laisvai ir savarankikai, savo atsakomybe sprsti teism veiklos klausimus. Tam tikslui yra steigiamos specialios statymo numatytos teisj institucijos. Pagal iuo metu galiojant Teism statym teism savivaldos sistem sudaro: 1) Visuotinis teisj susirinkimas; 2) Teisj taryba; 3) Teisj garbs teismas. ios institucijos turi teis sprsti klausimus dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig, dl drausmini nuobaud skyrimo, teism savivaldos institucij formavimo ir kt. Teism savivaldos institucijos periodikai atsiskaito u savo veikl aukiausiam savivaldos organui Visuotiniam teisj susirinkimui Kaip taisykl, statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucijos, nors ir renka arba skiria teisjus, toki teisi neturi. Specialios teisj institucijos, patarianios Prezidentui dl teisj skyrimo ar atleidimo, steigim numato LR K 112str.5d. Dabartiniu metu tokius galiojimus turi Teisj taryba, kurios sudarymo ir veiklos organizavimo tvark nustato LR Teism statymas. Teisj drausmines

bylas, nagrinja Teisj garbs teismas. Konstitucinis teismins valdios nepriklausomumo pripainimas utikrina teismams savivaldos teis. 2. TEISM SISTEMA LR TEISMAI ( teism sistema) Teism sistema - remiantis LR Konstitucija visuma veikiani teism, kuriuos sieja bendri teisminei valdiai keliami tikslai ir udaviniai bei teism veiklos ir organizavimo principai. Remiantis KT iaikinimu: pagal Konstitucij ir statymus Lietuvoje yra 3 teism sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucin teismin kontrol; 2) bendrosios kompetencijos teismai: Aukiausiasis, apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai; 3) specializuoti teismai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai. Konstitucinis Teismas, oficialiai aikina Konstitucij, savo jurisprudencijoje pateikia oficiali Konstitucijos nuostat samprat - formuojai oficiali konstitucin doktrin. Argumentai, idstyti KT nutarimuose, ivadose bei sprendimuose, saisto ir teis kurianias, ir teis taikanias institucijas (pareignus), neiskiriant n bendrosios kompetencijos ir steigt specializuot teism.

Bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakop (grandi) bendrosios kompetencijos teismai: 1. Apylinki teismai yra pirmoji instancija civilinms, baudiamosioms, administracini teiss paeidim byloms; byloms, susijusioms su sprendim ir nuosprendi vykdymu; priimti sprendimams (nutarimams) dl statym numatyt prievartos priemoni taikymo; statymo nustatytais atvejais apylinks teismo teisjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisjo, vykdymo teisjo funkcijas. Apylinks teismo teisjas negali nagrinti t byl, kuriose vykd ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. a. Prie apylinks teismo veikia hipotekos skyrius. Hipotekos skyriaus veikl reglamentuoja Hipotekos registro steigimo statymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teiss aktai. Hipotekos

teisjai statym nustatyta tvarka nagrinja bylas dl sutartins ir priverstins hipotekos, keitimo, kit daiktini teisi, juridini fakt bei daikt registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dl keisto turto areto, iiekojimo i keisto turto, iiekot sum paskirstymo iiekotojams, ir kitus statym jam suteiktus galiojimus. Hipotekos skyriui vadovauja, jo darb organizuoja ir kontroliuoja hipotekos teisjas. Hipotekos teisjas turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti apylinks teismo teisjai. 2. Apygard yra pirmoji instancija civilinms ir baudiamosioms byloms, statymo priskirtoms jo kompetencijai; ir apeliacin instancija byloms dl apylinki teism sprendim, nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym; atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir statym jo kompetencijai priskirtas funkcijas. 3. Lietuvos apeliacinis teismas, yra apeliacin instancija byloms dl apygard teism sprendim, nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym. is teismas taip pat nagrinja praymus dl usienio valstybi ir tarptautini teism bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje; atlieka kitas io teismo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. 4. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra vienintelis kasacins instancijos teismas siteisjusiems bendrosios kompetencijos teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams perirti. ioje instancijoje Baudiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeks nustatytais atvejais bylas nagrinja 3 teisj kolegija, iplstin 7 teisj kole gija, arba atitinkamo LAT skyriaus plenarin sesija. LAT formuoja vienod bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. LAT analizuoja teism praktik statym taikymo klausimais, teikia rekomendacinius iaikinimus, konsultuoja teisjus. Lietuvos integracija ES ir atitinkami LR Teism statymo pakeitimai praplt LAT kompetencijos ribas, priskirdami jam galiojimus, vadovaujantis ES teismini institucij iaikinimais, analizuoti ir apibendrinti bendrosios kompetencijos teism praktik taikant Europos Sjungos teiss normas ir teikti rekomendacijas dl Lietuvos bendrosios kompetencijos teism ir ES teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod ES teiss akt aikinim ir taikym Lietuvoje. LAT yra sudaromas teisj senatas. Tai kolegiali teisj institucija, turinti savarankik statymo nustatyt kompetencij. LAT senat eina LAT pirmininkas, Civilini ir Baudiamj byl skyri pirmininkai, t.p. po 7 kiekvieno didiausi LAT teisjo darbo sta turinius teisjus. Kiti LAT teisjai gali dalyvauti senato posdiuose su patariamojo balso teise.

Senato posdiuose gali dalyvauti ir kit teism pirmininkai, j pavaduotojai, skyri pirmininkai ir kiti teisjai. Pagrindins LAT senato funkcijos : tvirtinti teism praktikos taikant statymus ir kitus teiss aktus atskir kategorij bylose apibendrinimo apvalgas ir teikti rekomendacinius iaikinimus; svarstyti ir priimti sprendimus dl btinumo paskelbti mediag LAT biuletenyje Teism praktika. Senatas turi ir kitus LAT statute numatytus galiojimus. Specializuoti teismai: Lietuvos administracini teismai. Administracini teism sistema sistem sudaro 5 apygard administraciniai teismai ir vienas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas; 2. Kauno apygardos administracinis teismas; 3. Klaipdos apygardos administracinis teismas; 4. Panevio apygardos administracinis teismas; 5. iauli apygardos administracinis teismas; 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konkreios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje valstybje.

3. NEPRIKLAUSOMUMAS IR GARANTIJOS LR Teisj nepriklausomumo principas. is poskyris sudarytas tik i Konstitucinio Teismo nutarim Teisjo ir teism nepriklausomumas - vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip. O nepriklausomumo garantijos yra btinos pirmiausia dl to, kad bt utikrintos mogaus teiss ir laisvs. K109 str. nustatyta: "Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo." nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausi teisjo ir teismo pareig, iplaukianti i Konstitucijos garantuotos mogaus teiss turti bealik gino arbitr.

Bti nepriklausomam teisj pareigoja ir priesaika, kuri priimama prie pradedant eiti jam savo pareigas. Teisjo ir teismo nepriklausomumo garantij turin pirmiausia lemia j nepriklausomumas: 1. nuo byloje dalyvaujani ali bet kokio kiimosi, 2. nuo valstybs valdios, valdymo, visuomens institucij, korporacini, neteist asmenini ar kitoki interes takos. Teisjas pagal jo atliekamas pareigas negali bti priskirtas prie valstybs valdinink. I jo negali bti reikalaujama dalyvauti vykdant koki nors politikos krypt. Pagal tai, kaip statymuose detalizuojamas Konstitucijos 109str.2d. tvirtintas teisjo ir teismo nepriklausomumas, teisj nepriklausomumo garantijas galima slygikai suskirstyti tris grupes : 1) teisjo galiojim trukms nelieiamumo garantijos, 2) teisjo asmens nelieiamumo garantijos, 3) teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos. ios garantijos yra tarpusavyje glaudiai susijusios, todl visuotinai pripastama, jog paeidus kuri nors i teisjo ir teism nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, kilt pavojus, kad nebus utikrinamos mogaus teiss ir laisvs Teisjo galiojim trukms nelieiamumo garantija yra svarbi tuo, jog teisjas, kad ir kokios politins jgos bt valdioje, ilieka nepriklausomas, jis neveriamas taikytis prie galimos politini jg kaitos. Konstitucija pareigoja Seim statymu taip sureguliuoti teisj galiojim trukm, kad skiriant teisj jam bt inoma, kokia yra jo galiojim trukm (iki statyme nustatyto laiko arba kol sulauks statyme nustatyto pensinio amiaus). Nes teisjo galiojim trukm negali priklausyti nuo j paskyrusi valstybs valdios institucij bsim sprendim, grindiam laisva nuoira. Teisjui, kuris siningai atlieka savo pareigas, yra garantuota, kad jis nebus atleistas i pareig kitais negu K115 ir 116str. nustatytais teisjo atleidimo pagrindais: 1) 2) 3) savo noru; pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus; dl sveikatos bkls;

4)

irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb;

Kita vertus, K 115 str. teisjui atleisti i pareig yra nustatyti du specifiniai pagrindai: 1. kai savo poelgiu paemino teisjo vard, 2. kai siteisjo j apkaltins teismo nuosprendis. Tai reikia, kad teisjams yra keliami labai dideli profesinio ir etinio pobdio reikalavimai. Teisjo elgesys tiek darbe, tiek po darbo neturi kelti joki abejoni dl jo nepriklausomumo. Teisjo asmens nelieiamumo garantijos imunitetas. K114 st.2d.nustatyta, kad teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be Prezidento sutikimo. K 116 str.numatyta, kad Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkus ir teisjus, u iurkt Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulauym, t.p. paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. Teisjo nelieiamumo garantija reikia ir jo asmens apsaug nuo bandym daryti jam iorin poveik. K114 str. yra tvirtinta, baudiamoji atsakomyb u mginim kokia nors forma paveikti teisj norint sukliudyti teisingai inagrinti byl teisme. Teisjo kaip ir Seimo nario ir Vyriausybs nario, kurie taip pat yra pareignai, gyvendinantys funkcijas vykdant valstybs valdi, imunitetas nuo administracins atsakomybs Konstitucijoje nra nustatytas, iskyrus atvejus, kai administracin atsakomyb yra susijusi su teisjo laisvs suvarymu; Taigi i Konstitucijos kyla pareigojimas Seimui nustatyti toki teisjo patraukimo administracinn atsakomybn tvark, kuri galt maksimaliai apsaugoti teisj nuo nepagrsto patraukimo administracinn atsakomybn.. gyvendinant Konstitucijos 114 str.1 ir 2 dali nuostatas turi bti rasta teisinga pusiausvyra. Akivaizdu, kad nepagrstas mginimas patraukti teisj administracinn atsakomybn tam tikromis aplinkybmis i tikrj gali reikti, jog jo veikl yra ksinamasi mginant padaryti poveik teisjo sprendimams arba kerijant u jau priimtus sprendimus. Nuostata, jog teisjas negali atsakyti administracine tvarka, prietarauja K 114str.2daliai. Konstitucij atitikt (ir de lege ferenda poiriu) taisykl, kad, norint patraukti teisj administracinn atsakomybn, turt bti gautas tam tikros teismins valdios institucijos

(atitinkamo teismo, auktesnio atitinkamos teism sistemos teismo) arba teismins valdios savivaldos institucijos (K112str.5d.) sutikimas (leidimas). Pabrtina, kad tokio sutikimo (leidimo) paskirtis ne sudaryti prielaid administracin teiss paeidim padariusiam teisjui ivengti administracins atsakomybs, bet utikrinti, kad nebt daromas toks poveikis jo veiklai, kur draudia Konstitucija. Teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos. Bdamas teisini gin arbitras, teisjas privalo ne tik bti pasirengs profesiniu atvilgiu, turti didel autoritet, bet ir bti materialiai nepriklausomas. ( Dabar jau galime pamatyti kaip keitsi Konstitucinio teismo poiris teisj alg mainim, pateikiu tik kelis mano manymu esminius variantus, nes visus usiknistumt skaityti ) Principas, kad teisjui, kol jis eina savo pareigas, negali bti sumaintas atlyginimas, buvo tvirtintas jau 1787 m. JAV K (III str.1skyrius). Vliau j perm kit demokratini ali konstitucin teis. Bet kokie mginimai mainti teisjo atlyginim ar kitas socialines garantijas arba teism finansavimo ribojimas yra traktuojami kaip ksinimasis teisj ir teism nepriklausomum. Konstitucijoje nra nustatyta, kuri institucija - Seimas ar Vyriausyb nustato teisj atlyginimus.Taiau vadovaudamasis bendraisiais teisj ir teism nepriklausomumo konstituciniais principais statym leidjas tvirtino norm, kad teisj atlyginimus nustato Lietuvos statymai. (1995 m. gruodio 6 d. nutarimas) 2009 m. nutarime KT konstatavo, kad esant sunkiai ekonominei alies padiai (ekonomin kriz, gaivalin nelaim ir kt.), kai valstybs funkcijoms vykdyti ir vieiesiems interesams tenkinti, objektyviai trksta l, Seimas maindamas valstybs biudeto ilaidas gali sumainti ir teisj atlyginim, tik esant ioms slygoms: 1) Sunki ekonomin alies padtis; 2) Tai turi bti patvirtinta tik statymu; 3) statyme nurodyta, kad sumainimas bus laikinas; 4) Sumainimas turi bti proporcingas ir utikrinantis teisj nepriklausomum. Teisjo nepriklausomumas utikrinamas ir kitu aspektu: K113str.1d. yra sakmiai tvirtintas draudimas teisjams per vis savo profesins karjeros laik gauti kit atlyginim, iskyrus atlyginim u krybin ar pedagogin veikl. Teisjas negali uimti joki kit renkam ar

skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse. Teisjas gali gauti tik teisjo atlyginim, mokam i valstybs biudeto. Jokio kito atlyginimo, iskyrus umokest u pedagogin ar krybin veikl, jis negali gauti. Nustatytu draudimu siekiama utikrinti teisj nepriklausomum ir nealikum btinas teisingumo gyvendinimo slygas. Kartu paymtina, kad teisj pareig nesuderinamumas su kitomis pareigomis ar darbu suponuoja ir valstybs pareig nustatyti teisjo orum bei profesin status atitinkant atlyginim ir socialines garantijas. Seimas turi nustatyti tok teisin reguliavim, kuris utikrint teisjo ir teism nepriklausomum, inter alia teisjo socialines (materialines) garantijas ne tik teisjui einant pareigas, bet ir nutrkus jo galiojimams. Pabrtina, ir nutrkus teisjo galiojimams jos turi bti realios, o ne vien nominalios. [ palyginimui: Vienose alyse i garantija tiesiogiai idstyta pagrindini statym tekstuose, kitose yra laikomas Konstitucijoje tvirtinto teisjo ir teism nepriklausomumo principo sudedamuoju elementu. Konstitucinje doktrinoje yra atskleisti vairs io teisjo ir teism nepriklausomumo principo elemento aspektai. Antai ekijos KT nutarime pabr neatimam teisjo teis nemainam atlyginim bei draudim teisjus priskirti valstybs tarnautoj kategorijai. Kanados Aukiausiasis Teismas paymjo, kad negalima mainti teisj atlyginim siekiant ivengti biudeto deficito. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo konstatuota, kad teisj atlyginimai turt bti ypa saugomi nuo pernelyg nepalanki svyravim ikilus sunkumams valstybs biudeto srityje ir kt. ]

Teisjo procesinis nepriklausomumo garantijos yra btinos nealikam ir teisingam bylos inagrinjimui : Nustatoma teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig tvark: 1. Prezidentas teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; 2. skiria Apeliacinio teismo teisjus, i j - Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; 3. skiria ir atleidia apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus.

4. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija Teisj taryba, kurios teisinius padarinius: 5. jei nra ios institucijos patarimo, Prezidentas negali priimti sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig. 6. Teisj taryba ne tik padeda Prezidentui formuoti teismus, bet ir yra atsvara Prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui, formuojant teisj korpus.Tai viena i priemoni, padedani teisjams apsisaugoti nuo valstybins valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij, kit asmen kiimosi teisjo ar teismo veikl. Teisj taryba laikoma kaip svarbus Teismo savarankikos valstybs valdios savivaldos elementas. Suteikiama Teisjams ir teismams organizacinis savarankikumas. Jokia vykdomosios valdios institucija ar pareignas negali kitis teismo funkcij vykdym ar organizuoti teism vidaus darbo. Teism veikla nra ir negali bti kokiai nors ministerijai priskirta valdymo sritis. Vienas i svarbiausi K tvirtinto teisjo nepriklausomumo garantij yra tai, kad visi teisjai vykdydami teisingum turi vienod teisin status. Tai reikia, kad negali bti nustatomos nevienodos teisjo nepriklausomumo sprendiant bylas savarankikumo garantijos. Joks teisjas vykdydamas teisingum nra ir negali bti pavaldus jokiam kitam teisjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, t.p. auktesns grandies ar instancijos teismo) pirmininkui. Sprsdamas bylas ir priimdamas sprendimus, teisjas vadovaujasi tik K, statymais ir teise. Nagrinjantis byl teisjas turi bti neutralus, jis negali bti alikas. Taigi, teisjo ir teism nepriklausomumas, j nealikumas yra utikrinamas Konstitucijoje ir statymuose tvirtinant teism sistemos nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios (institucinis nepriklausomumas), kuris apima: teisj procesin nepriklausomum, teism organizacin savarankikum ir savivald, teisj status, teisj asmens nelieiamyb, imunitetus, teisj galiojim trukms nelieiamum, teisj socialines (materialines) garantijas, taip pat nustatant draudim valstybins valdios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareignams, politinms partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms, pilieiams kitis teisjo ar teismo veikl. Teisjo ir teism nepriklausomumas, j nealikumas yra utikrinama ir kitomis Konstitucijoje bei statymuose nustatytomis garantijomis. patarimas sukelia

Teisjo ir teism nepriklausomumo garantij sistema nesudaro joki prielaid teisjui vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidiai nagrint bylas, neetikai elgtsi su byloje dalyvaujaniais asmenimis, paeist mogaus teises ir orum. Teisjai turi saugoti savo profesijos garb ir presti. Todl teismins valdios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo utikrinti, kad teisjai deramai atliks savo pareigas, kad kiekvienas neteistas ar neetikas teisjo poelgis bus deramai vertintas. Ir reikalauja Konstitucija. 4. TEISINIS STATUSAS TEISJ KONSTITUCINIS STATUSAS Teisjams suteikti valstybs valdios galiojimai sprsti visuomenje kylanius teisinius ginus ir priimti privalomus sprendimus, kurie neivengiamai takoja asmens teisi ir pareig turin, reikalauja ne tik dideli asmenini teisjo pastang, bet ir moralins bei pilietins atsakomybs, profesini sugebjim ir gyvenimikos patirties. Visikai suprantama, kad dl pamint prieasi, teisjams yra keliami aukti profesiniai, moraliniai, etiniai reikalavimai. Reikalavimai keliami asmenims norintiems tapti teisju: 1. Profesiniai reikalavimai 1) turti teisin isilavinim (auktj - baigti universitet) 2) ilaikyti teisj egzaminus ( teisjo viet skelbiamas konkursas). Ilaikiusieji egzaminus raomi teisj rezerv, i kurio vliau skiriami teisjais. 3) darbo staas. Turi bti pagal profesij. Staas apibriamas vairiai: norint dirbti auktesniame teisme, reikia idirbti emesniame. 2. Moraliniai reikalavimai: 1) nepriekaitinga reputacija. 2) neteistas, neturintis teistumo. 3) objektyvumas - tik objektyvus asmuo, kuris nesusij su organizacijomis, politinmis partijomis, ar kitaip suinteresuotas. Reikalavim bna ir daugiau. Teisjai pareigas skiriami - skiria valstybs vadovas ar teisingumo ministras, ar vyriausyb. Gali skirti ir parlamentas (Lietuvoje skiria Seimas su Prezidentu). Kai kuriose valstybse teisjai renkami. i sistema paplitusi JAV - renkami valstij teisjai pagal valstij konstitucijas. Renka pilieiai. teismai - teisingum vykdys taip, kaip

Pagal Europos (roman) teisin sistem teisjai (teisj korpusas) vadinama magistratu (Ispanijoje, Italijoje, Pranczijoje). i svok eina: teisjai, tardytojai ir prokurorai. Tai jau visa sistema. Bdami magistrato (magistratros) nariais gali dirbti bet kuo - ir teisju ir prokuroru. Magistratra organizuota savivaldos principu. Tuo pabriama teismins valdios nepriklausomumas. Taiau tai darosi panau tam tikr udar rat, ypa jei atsiranda ryiai su nusikalstamu pasauliu. Reikalavimai ir draudimai: 1) teisj nepriklausomumas. Deklaruojama visose konstitucijose. Nepriklausomumas nuo bet kokios valdios: statym leidiamosios, vykdomosios. 2) teisj nepakeiiamumas. Teisjai negali bti atleidiami i uimam pareig be statyme numatyt pagrind. Tai t.p. teisj nepriklausomumas. Teisjo kadencija baigiasi pasibaigus kadencijos terminui arba sulaukus pensijos. Kiti statymuose numatyti atvejai: jei teisjas padaro nusikaltim; teisjas savo elgesiu paemino teisjo vard. 3) depolitizavimo principas. Neleidiama dalyvauti jokioje politinje veikloje. is principas traktuojamas nevienodai: kai kuriose valstybse leidiama bti parlamento nariu, taiau be jokios partijos paramos. 4) draudiama dirbti bet kok darb: valstybins valdios struktrose, privaioje srityje. Iimtis pedagoginis darbas, krybin veikl. LR KONSTITUCINIS TEISJ STATUSAS LR K-oje tvirtinta specifin teismo funkcija, teisjo ir teism nepriklausomumo principas lemia ir teisjo teisin status. Paymtina, kad teismin valdia yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Teisjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai. Teisjo elgesys, susijs su tiesioginiu pareig atlikimu, t.p. jo veikla, nesusijusi su jo pareigomis, neturi kelti joki abejoni dl jo nepriklausomumo ir nealikumo. Tokie reikalavimai teisjui yra btini, nes jie padeda utikrinti mogaus teis teismin gynyb. Pretendent teisjus atranka, teisj skyrimas ir teisj karjera Vienas bendras konstitucinis reikalavimas, asmenims, norintiems eiti teisjo pareigas Lietuvos pilietyb Kiti reikalavimai pretendentams teisjus priklauso nuo to, kurios pakopos teismo teisju asmuo nori tapti:

Apylinks teismo teisju gali bti skiriamas: 1) nepriekaitingos reputacijos LR pilietis, 2) turintis auktj universitetin teisin isilavinim, 3) turintis ne maesn kaip 5 met teisinio darbo sta 4) ilaiks pretendent teisjus egzamin. 5) pateiks sveikatos paymjim, Asmuo, siekiantis tapti auktesns pakopos teismo teisju, yra raomas teisj karjeros siekiani asmen registr, kur tvarko Nacionalin teism administracija. Apygardos teismo ar apygardos administracinio teismo teisju gali bti skiriamas: tik teisjas, turintis ne maesn kaip 5 met apylinks teismo teisjo darbo sta. Vyriausiojo administracinio teismo teisju gali bti skiriamas Apeliacinio teismo teisjas, o Apeliacinio teismo teisju Vyriausiojo administracinio teismo teisjas neatsivelgiant darbo sta Apeliaciniame teisme ar Vyriausiame administraciniame teisme. Aukiausiojo Teismo teisju gali bti skiriamas asmenys: 1. 8 m. dirb teisju apygardos administraciniame ar apygardos teisme; 2. 5 m. dirb teisju Vyriausiame administraciniame ar Apeliaciniame teisme; 3. 10 met teisinio pedagoginio darbo sta turintys teiss krypties socialini moksl ar habilituotas daktaras, Buvs Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo teisjas be egzamino ir atrankos gali bti paskirtas bet kurio teismo teisju. LR Teism statymo projekte ipleiamas asmen, galini be kvalifikacinio egzamino ir atrankos, bti paskirtais pamint teism teisjais sraas, traukiant j buvusius Vyriausiojo administracinio teismo, ETT ir Europos Sjungos teismini institucij teisjus (tik LR pilieius). LR Teism statyme t.p. numatyta, kad teisjas negali bti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai, seserys (broliai, sesers). Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Prezidentui pataria Teism taryba, kuri turi sitikinti, kad toks asmuo atitinka teisjui keliamus reikalavimus, yra nepriekaitingos reputacijos, turi teisjo darbui, ar darbui auktesns grandies teisme btin kvalifikacij ir kad nra kit aplinkybi, dl kuri asmuo negali bti skiriamas teisju.

Atsakomyb u atitinkam patarim Prezidentui tenka btent teism tarybai. KT atkreip dmes, kad Konstitucijos formuluot "speciali teisj institucija" reikia, jog i institucija turi bti sudaroma tik i teisj. Teisju paskirtas asmuo, prie praddamas eiti pareigas, privalo prisiekti j paskyrusiems Prezidentui ar Seimui, kad atliks savo pareigas garbingai, vykdys teisingum pagal LR Konstitucij ir statymus, gins mogaus teises, laisves ir teistus interesus, visada bus nealikas, siningas, humanikas, saugos jam patiktas valstybs paslaptis ir visada elgsis kaip dera teisjui. Prisieks j paskyrusiems Seimui arba Prezidentui, teisjas gyja visus teismins valdios atstovo galiojimus. Apibendrinant: vis teisjo konstitucin status sudaro: 1. K ir statym suteikti galiojimai - vykdyti teisingum ir jo reikalavimai, susij su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybs valdios institucijoms, pareignams ir tarnautojams, monms, staigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. U teisjo reikalavim nevykdym atsakoma statym nustatyta tvarka. 2. Teisj valdios vykdant teisingum simboliai yra mantija ir enklas su Lietuvos valstybs herbu. 3. Teisjo pareigos: laikytis LR Konstitucijos ir kit statym; vykdyti Teisj etikos taisykli reikalavimus; Privalo nuolat tobulinti profesin kvalifikacij; Tikrintis sveikat ir kt 4. Teisjo teiss ir laisvs, jis turi visas Lietuvos pilieio teises ir laisves; teis laisvai jungtis teisj asociacijas ar kt. nepolitines organizacijas, ginanias teisj teises, atstovaujanias j interesams bei tenkinanias j profesinius poreikius; teis atstovauti teisme savo, savo nepilnamei vaik, asmen, kuri globjas ar rpintojas jis yra, interesams. 5. teisj nepriklausomumo garantijos apimanios: 1) Teisjo galiojim pastovumas; 2) Draudimas daryti poveik teisjui, siekiant turti takos bylos eigai ar baigiai; 3) Teisjo imunitetas; 4) Teisjo darbas ir veikla ne teisme. a. jis negali eiti kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo ar kitokiose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ar krybin veikl. b. Gali nevaromai dalyvauti teism savivaldos institucij veikloje.

c. gali dalyvauti statym, tarptautini sutari, kit teiss akt projekt rengimo komisijose (grupse), jei tai netrukdo atlikti teisjo pareigas. Apie tai teisjas pranea teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. d. gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinse organizacijose remiantis staymuose tvirtinta tvarka. e. negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. f. negali dalyvauti politini partij, kit politini organizacij veikloje. g. neaukiamas privalomj karo tarnyb ir kt. 6. Teisjo, teisjo eimos nari fizin ir j nuosavybs apsauga, kai yra reali grsm j gyvybei, sveikatai ar turtui dl su teisjo pareig atlikimu susijusi prieasi, utikrinama Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. al, padaryt turtui, atlygina valstyb Vyriausybs nustatyta tvarka. 7. Pretendent teisjus atranka, teisj skyrimas ir teisj karjera 5. TEISJU DRAUSMIN ATSAKOMYB

16TEMA LR KONSTITUCINIS TEISMAS 1. KONSTITUCIJOS TEISIN APSAUGA, KONTROL, FUNKCIJOS Teisin konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols funkcijos. Konstitucins kontrols bdai ir formos. Teisin konstitucijos apsauga. Vienas i svarbiausi teisins valstybs poymi Konstitucijos virenyb visuose gyvenimo srityse, t.y. visas teisinis gyvenimas turi atitikti konstitucijoje nustatytus principus. Priimta demokratin konstitucija dar nereikia, kad valstyb i ties yra demokratin ir teisin (pvz. TSRS demokratin K), tam reikia ir konkreios jos apsaugos. Konstitucijos apsauga vis valstybs institucij udavinys Siekiant tai gyvendinti iuolaikinse valstybse numatoma vairi teisini ir neteisini priemoni (bd). Svarbiausios - teisins apsaugos priemons. 1 Prezidentas konstitucingumo garantas (Pranczija, Rusija). Prezidento pareiga saugoti konstitucij siejama su jo priesaika (Vokietija). Veto teis iki paskelbiant parlamento priimt

statym; 2 Parlamentas turi tam tikrus galiojimus priirti, kaip vykdoma konstitucija vykdomosios valdios kontrol (nepasitikjimas vyriausybe, apkaltos procedra tais atvejais, kai yra paeidiama K-ja ir statymas);. 3 4 Vyriausyb utikrina K apsaug valstybiniu ir regioniniu vieojo administravimo lygiu; Teismai saugo K gyvendindami teisingum.apeliacins ir kasacins instancijos teismai Ombudsmeno institucija gina piliei teises ir laisves. Steigiamos konstitucins prieiros institucijos, kuri tiesiogin pareiga udrausti taikyti Konstituciniuose tekstuose danai pabriama ne tik valstybs institucij, pareign, taiau Tautos vaidmuo utikrinant K-jos apsaug ireikiamas ir nustatant, kad svarbiausi

patikrina emesni teism priimtus sprendimus, esant pagrstai abejonei j teistumu. 5 6

teiss aktus, prietaraujaniu K. tai teisin apsauga siaurja prasme. 7 ir piliei priederm laikytis konstitucijos. (Italija); 8 Valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu; 9 nustatoma ypatinga konstitucijos keitimo tvarka arba draudimas keisti svarbiausias k-jos

nuostatas. 10 Kratutiniais atvejais statymai numato galimyb visais manomais bdais prieintis neteistiems nustatytos konstitucins tvarkos paeidimams ir kt. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols (justicijos) institucij prigimtis ir veiklos esm konstitucinio teisingumo vykdymas, Konstitucijoje tvirtint teisi ir laisvi apsauga, veiksmingo j gyvendinimo rib paieka, nuolatin teisins tvarkos konstitucingumo kontrol, grindiama Konstitucijoje nurodyt subjekt praymais isprsti konstitucinius ginus ir konfliktus, itirti konstitucins justicijos bylas ir, vadovaujantis Konstitucijoje ir statymuose nustatytomis konstitucini byl nagrinjimo taisyklmis, priimti teising ir nealik sprendim. Konstitucins prieiros apibrim yra vairi, nes nesutariama dl paties io instituto pavadinimo: vieni konstitucin kontrol, kiti konstitucin prieira. Lietuvoje Konstitucins prieiros. Konstitucin prieira KP tai visuma teisini priemoni, kuriomis siekiama utikrinti K virenyb ir garantuoti statym konstitucingum bei postatymini teiss akt teistum. Svoka KP suprantama plaiai ir siaurai:

Plaiuoju poiriu - reikia statymo nustatyt procedr, kuria vadovaudamosi kompetentingos valstybs institucijos tikrina, ar teiss aktai atitinka K-j. (vykdo valstybs vadovas, parlamentas, vyriausyb, bendrieji teismai ir kt.inst.) Siauruoju poiriu - reikia speciali institucij atliekam teiss akt konstitucingumo tyrim. (vykdo Konstitucinis teismas, Konstitucin taryba, Konstitucinis tribunolas ir pan.) Skirtingai suprantamas ir KP objektas. Plaiuoju poiriu tai - vis teiss akt konstitucingumo tikrinimas, Siauruoju - tik statym leidjo akt konstitucingumo tikrinimas. Skirtingai suprantami ir KP tikslai: Vienose valstybse KP tikslas utikrinti teiss akt konstitucingum; Kitose utikrinti teiss akt teistum; Lietuvoje tikrinama ar statymai ir kt. Seimo aktai neprietarauja K, o Prezidento ir Vyriausybs aktai K ir statymams Konstitucin justicija (teisingumas)- teismin konstitucin kontrol = konstitucin prieira. Konstitucin justicija tai teismini institucij (specialij ar bendrj), nagrinjani bylas dl vairi valstybs institucij teisini akt atitikimo konstitucijai, veikla nagrinjamas teiss norm atitikimo konstitucijai klausimas. Konstitucins kontrols funkcijos. Skirtingai apibriamos ir KP funkcijos. Tradicikai pagrindin funkcija - tikrinti statym leidiamosios valdios priimam normini teiss akt konstitucingum. Taiau danai tuo neapsiribojama ir apima tokius klausimus kaip: valstybs valdios institucij kompetencijos atribojimas; konstitucinis mogaus teisi apsaugos utikrinimas; politini partij ir aukiausi valstybs pareign veiklos konstitucingumo tikrinimas; konstitucini norm aikinimas ir taikymas, tarptautins ir nacionalins teiss santykio aikinimas ir kt. t.p. atlieka ir tam tikras socialines politines f-jas pvz.: 1. atskleidia k-jos socialin politin esm, 2. taiko tarpusavyje prietaraujanias politines jgas (taikdarikoji f-ja); 3. sprendia politinius konfliktus teisiniu bdu; 4. utikrina demokratij ir ugdo visuomens demokratin kultr; 5. gina mogaus teises; 6. atlieka konstitucijos

evoliucijosf-j, aikinant K nuostatas atsivelgiama besikeiianias visuomens gyvenimo aktualijas, taip teiss normos gauna nauj turin, o K nepraranda aktualumo ir nesensta..

2. KONSTITUCINIS TEISMAS . LR konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo vieta valstybs valdi sistemoje. Teismin konstitucingumo kontrol Lietuvoje vykdo 1993 steigtas Konstitucinis Teismas savarankikas ir nepriklausomas teismas, kurio paskirtis ir iimtin kompetencija yra vykdyti konstitucin teisingum, garantuoti K virenyb teiss sistemoje paalinti i teiss sistemos K ir (ar) statymams prietaraujanius teiss aktus. KT statusas, galiojimai ir kompetencija tvirtinti K atskirame skyriuje ir KT statyme. KT vieta valstybs valdi sistemoje. K yra nustatyta, kad KT sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja K, o Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja K arba statymams, reglamentuojama teismo sudarymo tvarkas ir kas turi teis j kreiptis, tvirtinamas teisj statusas bei Teismo akt veikimo teisins pasekms. Toks konstitucinis reguliavimas parodo, kad KT LR konstitucinje sistemoje uima ypating viet, nes vienas pagrindini KT udavini utikrinti K virenyb teiss sistemoje, kas tiesiogiai susij ir su nacionalinio saugumo utikrinimu.KT teisin prigimtis yra dvilyp: turinti aukiausiosios valstybs valdios institucijos bruo ir yra teismins institucijos veikianti pagal teismins valdios dsnius. Kaip aukiausia valstybs valdios institucija rodo tai, kad KT savo jurisprudencijoje atskleidia oficiali K nuostat samprat formuoja oficiali konstitucin doktrin, kuri saisto visas teiss aktus leidianias bei visas teis taikanias institucijas. Ir skirtingai nuo bendrosios jurisdikcijos teism, yra ir politinio proceso dalyvis, politinius konfliktus sprendiantis teisinmis formomis. KT turi konstitucinius galiojimus pripainti kit valstybs valdi gyvendinani institucij Seimo, Prezidento, Vyriausybs teiss aktus prietaraujaniais auktesns galios teiss aktams, pirmiausia K, ir taip panaikinti i akt teisin gali bei visam laikui paalinti iuos aktus i Lietuvos teiss sistemos draudiant bet kok j taikym tiek praeities faktams ir (ar) nepasibaigusiems teisiniams santykiams, tiek teisiniams ginams, kurie gali ikilti ateityje. Kaip teismin institucija(teismins valdios dalis). KT kaip visaverts teismins valdios konstitucin prigimt patvirtina iimtiniai jo galiojimai nagrinti konstitucinius ginus, priimti Konstitucinio teismo galiojimai.

visuotinai privalomus, galutinius ir neginijamus sprendimus, kurie turi bti pagrindiami ir argumentuojami oficialiai aikinti Konstitucij, KT statymo 1 str. pavadinime yra tvirtinta, kad KT yra teismin institucija, tai savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina K ir statymo nustatyta tvarka. Tai patvirtina, kad KT yra teismins valdios dalis, taiau atskirtas nuo bendrosios jurisdikcijos teism sistemos. Teismo savarankikumas ir nepriklausomumas artina j prie teismins valdios, nes n vienai kitai valstybs institucijai, iskyrus teismus, toks apibrimas tiesiogine prasme netaikomas.Nepriklausomumo ir savarankikumo turin sudaro: 1) KT ir teisj nepriklausomumas nuo jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos; 2) KT klauso tik Konstitucijos ir jai neprietaraujani statym; 3) draudimas valstybs valdios institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareignams, politinms ir visuomeninms organizacijoms bei pilieiams kitis teisjo ar Teismo veikl; 4) KT darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomikumas (Teismas tvirtina reglament); 5) statymu laiduojamos finansins, materialins-technins garantijos (Teismas tvirtina ilaid smat, savarankikai disponuoja jam paskirtomis lomis, be Teismo sutikimo jam priklausanio turto negalima paimti, perduoti); 6) savarankikumas ir nepriklausomumas vykdant informacin bei organizacin veiklos aprpinim; 7) draudimas riboti teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines-technines ir Kt.Teismo veiklos slygas. KT teismin pobd atspindi teisj konstitucinis statusas. K yra apibrta, kada nutrksta teisjo galiojimai. KT statyme nustatyta speciali teisj skyrimo tvarka, teisj priesaika, asmens nelieiamumas. Teisjas be KT sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Tik KT sprendimu gali bti sustabdyti teisjo galiojimai. gyvendindamas konstitucin teisingum, remiasi statyme tvirtintomis proceso taisyklmis, kurios savo esme ir turiniu artimos civilini gin nagrinjimui bend rosios kompetencijos teismuose: iankstinis bylos tyrimas, bylos rengimas posdiui, tvarkomoji stadija, dalyvaujanij byloje asmen teisinis statusas, atstovavimas Teisme, iekinins teisenos forma, rungtynikumo ir teismini gin principai. Toki bendr poymi yra ir daugiau, pvz., KT valdios simboliai, teisj mantijos.

Konstitucinio teismo galiojimai. KT statuso ir kompetencijos sureguliavimas pagrstas europietikja konstitucins kontrols tradicija. LR KT svarbiausieji galiojimai tvirtinti K, kiti teismo veiklos klausimai reguliuojami KT statyme ir teismo reglamente, kur priima pats KT. Konstitucijos 105 str. suteikiami ie galiojimai nagrinti ir priimti sprendimus: 1. ar K neprietarauja bet kuris statymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Iki 2007.06. neteko tirti referendumu priimto teiss akto konstitucingumo. 2. ar K ir statymams neprietarauja bet kuris Prezidento ar Vyriausybs aktas. Teikti ivadas: 1. ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ar Seimo nari rinkimus, 2. ar Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas, Iki 2007 .06.tokio paklausimo nra nagrinjs 3. ar LR tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; vienintelis atvejis, kai nagrinjo tarptautins sutarties konstitucingum. 1995.01.24. ivadoje Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 str, ir jos Ketvirtojo protokolo 2 str. atitikimo LR K 4. ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja K Pagrindin funkcija - tikrinti tik aukiausios galios teiss akt teistum, utikrinti K virenyb LR teisinje. Negaliotas tikrinti ministerij, apskrii administracij, savivaldybi teiss akt teistumo. K nurodyt galiojim sraas yra baigtinis, ir galiojim pltimas ar siaurinimas visada bus susijs su atitinkamais K pakeitimais ar papildymais. KT statyme teismui suteikiami ir ie galiojimai: aikinti K, formuoti oficiali konstitucin doktrin; aikinti savo nutarimus Teismin Kontrol vykdoma paskesnioji, ir abstrakioji (sprendimai privalomi visiems teiss subjektams), dl tarptautini sutari atitikties K prevencin, formalioji ir materialioji. Kontrol vykdoma pagal vairius parametrus ir jei buvo paeistas bent vienas i teiss akt teistumo parametr, gali pripainti teiss akt (ar jo dal) prietaraujaniu K: 1) pagal ginijamame akte idstyt norm turin (ar teiss normose tvirtintas reguliavimas atitinka K), 2) teisinio reguliavimo apimt (ar j nustatydamas teiskros subjektas nevirijo savo galiojim),

3) pagal ginijam teiss akt form (ar reguliavimas nustatytas btent tokios formos, kokios reikalauja K, aktu), 4) pagal K nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark (ar nebuvo paeistos akto primimo procedros, teiss akto promulgavimo tvarka). K tiesiogiai nenurodyta, kad KT sprendia ginus dl kompetencijos tarp valstybs valdios institucij ar tarp valstybs valdios ir savivaldos institucij. Taiau, nagrindamas teiss akt konstitucingum, labai danai vertina, ar konkreti valstybs valdios institucija nevirijo K tvirtintos jos kompetencijos, nesibrov kitos valdios institucijos galiojim srit ir nepaeid jos galiojim. Taip vertinas valdi padalijimo principo gyvendinimas(1998.01.10 nutarimas (kuriame buvo sprendiami Vyriausybs, Prezidento ir Seimo tarpusavio santykiai galiojim Vyriausybei suteikimo kontekste) Vertindamas teiss akt konstitucingum sprendia ir mogaus teisi ir laisvi apsaugos bei politini partij ir visuomenini organizacij konstitucingumo klausimus. Iki iol politins partijos konstitucingumo klausimo neteko sprsti, tai mogaus teisi ir laisvi apsauga yra vienas daniausi klausim, kuriuos tenka sprsti nagrinjant teiss akt konstitucingum. T.p. turi galiojimus ir privalo tirti toki akt konstitucingum, kuri galiojimas yra pasibaigs arba jie yra panaikinti, kai akt konstitucingum itirti prao teismas, kuriam kilo abejoni dl nebegaliojanio, taiau toje byloje taikytino statymo ar kito teiss akto atitikties K ar kitam auktesns galios teiss aktui (2006.03.28. nutarimas). 7. Konstitucins justicijos byl nagrinjimo procesas. Teisminis konstitucinis procesas tai procesini taisykli ir princip, utikrinani konstitucin teistum, proceso ali teises, nuosekli ir sklandi proceso eig bei Konstitucinio Teismo nepriklausomum gyvendinimas siekiant vykdyti konstitucin teisingum. io proceso esm atskleidia, konstitucinio proceso principai, kurie yra tvirtinti K, KT statyme arba yra ivedami i io teisinio reguliavimo. Pagrindiniai teisminio konstitucinio proceso principai yra: KT veiklos teistumo, nepriklausomumo, veiklos kolegialumo, veiklos vieumo, KT pasitarimo slaptumo, proceso valstybine kalba, odikumo principas, teisminio posdio nepertraukiamumo, proceso operatyvumo (koncentruotumo), rungtynikumo ir dalyvaujani byloje asmen lygiateisikumo, teismo vadovavimo procesui ir laisvo rodym vertinimo.

Teismin konstitucin proces galima suskirstyti tokius pagrindinius etapus: 1) kreipimosi KT; 2)kreipimosi iankstinio tyrimo; 3)bylos rengimo teisminiam nagrinjimui; 4)teisminio nagrinjimo; 5)baigiamojo akto paskelbimo. Daugeliui kreipimsi yra taikomos panaios taisykls, iskyrus kai kurias iimtis. Nors visas teisminis konstitucinis procesas yra skirstomas tam tikrus etapus, jie sudaro vien vis procesini veiksm visum. Konstitucins justicijos bylos alys. tik 4 institucijos turi teis kreiptis KT: 1) Prezidentas su praymu itirti, ar Vyriausybs aktai neprietarauja K bei statymams, prayti Konstitucinio Teismo ivados dl Seimo rinkim teistumo bei dl LR tarptautini sutari atitikties K. 2) Seimas gali prayti ivados dl i klausim: 1/5 vis Seimo nari, (ne maiau kaip 29 Seimo nariai) gali kreiptis. ar statymai ir kiti Seimo priimtai aktai atitinka Konstitucij, ar Prezidento ir Vyriausybs aktai atitinka Konstitucij ir statymus gali kreiptis 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar LR tarptautins sutartys neprietarauja K; 4)ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja K; 3) Vyriausyb tik dl statym ir kit Seimo priimt akt atitikties K. 4) Teismai bendrosios kompetencijos, administraciniai teismai su praymu itirti, ar statymai ir kiti Seimo priimtai aktai atitinka K, ar Prezidento ir Vyriausybs aktai atitinka K ir statymus. Kol kas Lietuvoje pilieiai tiesiogiai kreiptis KT negali, taiau individualaus (konstitucinio) skundo galimyb iuo metu pradta svarstyti Seime.

Kreipimaisi KT turi atitikti KT statymo numatytus reikalavimus KT gali atsisakyti nagrinti praym jeigu: 1) praymas paduotas institucijos ar asmens, neturini teiss kreiptis KT; 2) praymo nagrinjimas yra neinybingas KT; 3) prayme nurodyto teiss akto atitikimas K jau buvo tirtas KT ir tebegalioja tuo klausimu priimtas KT nutarimas; 4) KT yra pradjs nagrinti byl dl to paties dalyko; 5) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais. KT, atsisakym nagrinti praym, priima motyvuotu sprendimu, kurio nuoraas teikiamas pareikjui. Dalyvaujantys byloje asmenys. Procese alys vadinamos dalyvaujaniais byloje asmenimis, tai: 1. Pareikjas institucijos turinios teis kreiptis KT, ir pareikjo atstovai. 2. Kita alis - suinteresuotas asmuo institucija ar pareignas, prim teiss akt, kurio atitiktis K ar statymams yra ginijama, Seimo narys ar kitas valstybs pareignas, kuriam pradta Seime apkaltos byla, bei suinteresuoto asmens atstovas; 3. Kiti proceso dalyviai tai liudytojai, ekspertai, pakviesti specialistai ir vertjai. Procesas I. Iankstinis kreipimsi tyrimas.Praymai ir paklausimai registruojami bendrame registracijos urnale, nurodant j gavimo dat, pareikj, kreipimosi turin. Pirmin perir, ar kreipimasis priskirtas KT kompetencijai, per 2 d. nuo jo gavimo atlieka KT kancleris. II. Parengiamuosius darbus KT pirmininkas paveda atlikti vienam ar keliems teisjams ir nustato i darb termin, darb tikslas tinkamai parengti atitinkamos bylos nagrinjim teisminiame posdyje. Atliks iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisjas surao paym su pasilymais ir pateikia j KT pirmininkui. Gali silyti: priimti praym ar paklausim; grinti j pareikjui. Pirmininkas sutikim priimti praym ar paklausim, priima potvarkiu ir paskiria KT teisj rengti byl KT posdiui. III. Bylos rengimas KT posdiui. Rengdamas byl teisminiam nagrinjimui teisjas, turi teis ir pareig isiaikinti visas su byla susijusias aplinkybes. Atliks parengiamuosi us veiksmus ir laikydamas, jog byla pakankamai parengta, teisjas tvarkomajame KT posdyje silo priimti sprendim skirti byl nagrinti Teismo posdyje. KT tvarkomajame posdyje, iklausius teisjo

praneimo, gali bti priimtas vienas i i sprendim: 1) skirti byl nagrinti Teismo posdyje ir paskirti teisj pranej; 2)grinti byl papildomai itirti; 3) atsisakyti nagrinti byl. Dalyvaujantiems byloje asmenims ir j atstovams Teismo aukimais praneama apie KT posdio laik, atskir procesini veiksm atlikimo laik ir viet. T.p. kvieiami liudytojai, ekspertai ir vertjai. aukime nurodomos neatvykimo Teism pasekms. IV. Bylos nagrinjimas teisminiame posdyje. nagrinjama, tik kai dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai praneta. Dalyvaujani byloje asmen ir j atstov neatvykimas Teismo posd nra klitis bylai nagrinti, nutarimui ar ivadai bei kitiems sprendimams priimti, tais atvejais posdis vyksta laisva forma. Paskirtu laiku posdio pirmininkas paskelbia, kad pradedamas posdis, pranea, kuri byla bus nagrinjama, paskelbia teisj, kurie dalyvauja bylos nagrinjime, pavardes. Po to posdio sekretorius pranea, kurie i auktj asmen yra atvyk, kas inoma apie kit asmen neatvykimo prieastis. Nustato atvykusij asmenyb, patikrina byloje dalyvaujani asmen galiojimus. Po to posdio pirmininkas iaikina dalyvaujantiems byloje asmens, ekspertams, liudytojams bei specialistams j teises ir pareigas bei atsakomyb, iklauso asmen pageidavimus ir juos isprendia. Gali bti pareikiamas teisjo nualinimas, po pareikimo teismas turi iklausyti vis dalyvaujani asmen nuomon. klausim teismas sprendia pasitarim kambaryje. Bylos nagrinjamas i esms(teisminiai ginai) pradedamas nuo teisjo pranejo pasisakymo: idstoma bylos esm, jos nagrinjimo vada ir pagrindas, turimos mediagos turinys ir kt.reikalingi duomenys. Teisjai gali uduoti klausim pranejui. Po to iklausoma dalyvaujani asmen paaikinim, pirmieji pasisako pareikjas ir jo atstovas, po tosuinteresuotas asmuo ar jo atstovas. Iklausius dalyvaujanius asmenis, posdio pirmininkas perskaito raytinius paaikinimus, t asmen kurie neatvyko posd.Iklausomi liudytojai, ekspertai, specialistai, ar perskaitomi j parodymai, ekspertizs aktai, paaikinimai. Po to asmenys gali pasisakyti antr kart ginuose isakytais klausimais. Paskutinio odio teis visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui. Svarbiausia teisminio nagrinjimo dalis yra rodym tyrimas, kurio metu byloje dalyvaujantys asmenys turi visas galimybes pateikti rodymus ir jais pagrsti savo nuomon tam tikru konstitucinio gino klausimu. KT gali tirti tik teiss klausimus, taiau kai kuriais atvejais susiduria ir su konkrei faktini aplinkybi vertinimu. Pvz., vertindamas, ar tam tikri teiss

aktai neprietarauja K pagal j primimo tvark, privalo itirti, ar buvo laikomasi t teiss akt pateikimo, svarstymo primimo ir paskelbimo taisykli. Konkreias faktines aplinkybes privalo itirti ir vertindamas rinkim proceso teistum, t.p. aukiausij valstybs pareign apkaltos bylose arba sprsdamas, ar Prezidento bkl leidia jam ir toliau eiti savo pareigas. Po teismini gin Teismas skelbia bylos nagrinjim i esms baigt ir ieina pasitarim kambar rengti ir priimti nutarimo Baigiamojo akto primimas. Nutarimas turi bti priimtas ne vliau kaip per 1 mn. Posdio pirmininkas vadovauja teisj pasitarimui, siekdamas visapusiko ir isamaus apsvarstymo, organizuoja balsavim. Nutarimas priimamas bals dauguma, jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posdio pirmininko balsas. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Priimtas nutarimas idstomas ratu ir vis dalyvavusi teisj pasiraomas. KT teisjai neturi teiss paskelbti nuomoni, pareikt pasitarim kambaryje, t.p. suteikti informacij, kaip kas balsavo. Taip yra utikrinamas pasitarimo kambario slaptumo principo reikalavimas. V. Baigiamojo akto paskelbimas. Prims nutarim, KT grta posdi sal ir posdio pirmininkas paskelbia Teismo nutarim. KT paskelbs nutarim, gali savo iniciatyva ar dalyvaujani byloje asmen praymu itaisyti jame esanius netikslumus bei aikias redakcines klaidas, jeigu tai nekeiia nutarimo esms. Nutarimas ne vliau kaip per 2 d. nuo jo primimo dienos isiuniamas KT, dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, Aukiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui ar pilieiams. Oficialiai paskelbiamas Valstybs iniose; spec. Seimo leidinyje; laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). sigalioja t dien, kuri jie pirmiausiai buvo paskelbti viename i mint leidini. Nutarimai, susij su mogaus konstitucini teisi ir laisvi apsauga, visais atvejais oficialiai skelbiami nedelsiant. Konstitucinio Teismo baigiamojo akto iaikinimas. KT turi teis oficialiai aikinti savo nutarimus pagal dalyvavusi byloje asmen, kit institucij ar asmen, kuriems jis isistas, praym, t.p. savo iniciatyva. Dl KT nutarimo aikinimo teisminio posdio forma yra laisva. Apie posdio laik ir viet praneama dalyvaujantiems byloje asmenims. Dl KT nutarimo aikinimo priimamas sprendimas atskiras dokumentas. KT privalo aikinti savo nutarim, nekeisdamas jo turinio. kitoms institucijoms, pareignams ar

Konstitucinio Teismo baigiamojo akto perirjimas. Gali bti perirtas jo paties iniciatyva, jeigu paaikjo nauj esmini aplinkybi, kurios buvo neinomos nutarimo primimo metu ir tuo atveju, kai nutarimas buvo iaikintas ne pagal tikrj jo turin. KT priima sprendim ir pradeda byl nagrinti i naujo. Atskir byl ri nagrinjimo ypatumai. Paklausimai dl ivad nagrinjami paprastesne procedra, t.y. nesilaikant btin teismo posdiui reikalavim. Bylose, kuriose rengiama ivada, nra dviej ali, nes ivad prao tik viena institucija Seimas arba Prezidentas. Rengiant ivadas, svarb vaidmen gali vaidinti liudytojai, specialistai, ekspertai. Tik paklausimai dl LR tarptautini sutari atitikimo K nagrinjami pagal teiss akt atitikimo K tyrimo bendras taisykles. 8. Konstitucinio Teismo Aktai ir j Teisin Galia. odis sprendimai vartojamas kaip apibendrinanti svoka t akt, kuriuos priima Teismas. Akt konkreios formos nustatytos KT statyme: nutarimai, ivados ir sprendimai. Sprendimai priimami atliekant konkreius procesinius veiksmus. Nutarimai ir ivados priimami baigus teismin tyrim, tai baigiamieji Teismo aktai, kuriais byla isprendiama i esms. Teismo aktai, skirdamiesi savo teisine galia, sukuria ir nevienodus teisinius padarinius. Taiau aktus jungia ir bendri poymiai: 1. visi ireikia KT kaip vyriausiojo Konstitucijos sergtojo pozicij dl vien ar kit teisini reikini. 2. Visiems aktams (iskyrus sprendimus procesiniais klausimais) bdinga panai vidin struktra: 1) akto pavadinimas; 2) vadin; 3) nustatomoji- atskleidia konstitucinio gino esm.; 4)konstatuojamoji (motyvuojamoji) joje yra Teismo motyvai ir argumentai, kuriais pagrindiama rezoliucija; 5) rezoliucija -svarbiausioji dalis joje suformuluota Teismo valia.. Nutarimai priimami teisminse bylose, kuriose yra vertinamas teiss akto (statymo, kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs akt) konstitucingumas (teistumas).Baigs nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstitucijai, priima vien i i nutarim: 1) pripainti, kad teiss aktas prietarauja K ar statymams; 2) pripainti, kad teiss aktas neprietarauja K ar statymams.

Pripainimas prietaraujaniais K teiss aktai negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas nutarimas, taiau KT turi konstitucinius galiojimus nustatyti ir vlesn savo nutarimo oficialaus paskelbimo ( sigaliojimo) dat. Nutarim iskirtin teisin reikm apibdina tai, kad visi nutarimai skelbiami LR vardu. Jie yra galutiniai ir neskundiami. Nutarimas, kad tam tikras teiss aktas prietarauja K ir (ar) statymams, vairiose teisinse situacijose gali reikti labai skirtingus dalykus: 1. Bendras principas, kad KT nutarim galia yra nukreipta ateit (ex nunc), t.y. negalioja atgal; 1. iskyrus iimt: kai su praymu itirti taikytino teiss akto konstitucingum kreipiasi teismas, sustabds bylos nagrinjim, todl ios bylos alims KT nutarimas sukelia ex tunc padarinius(galioja atgal), t.y. iki KT nutarimo prasidjs (ir nepasibaigs) teisinis ginas turi bti sprendiamas atsivelgiant nauj teisin situacij. Prieingu atveju, teismo kreipimasis KT prarast prasm, nes nepadt isprsti bylos, kurioje ikilo abejoni dl taikytino teiss akto konstitucingumo. 2. Valstybs institucij pareignai privalo panaikinti aktus, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu; 3. Negali bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais K ar statymams, jei tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki KT nutarimo sigaliojimo; 4. Sprendim, pagrst K prietaraujaniais teiss aktais, nevykdymas vertintinas kaip retrospektyvus KT nutarim poveikis. 5. Svarbu ir tai, kad KT nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal prietaraujaniu K galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat (tokio pat turinio) teiss akt ar jo dal. 6. KT neturi galiojimo panaikinti antikonstituciniu pripaint teiss akt, taiau is aktas nebegali sukelti teisini pasekmi. Nutarimai, jog teiss aktas neprietarauja K ar statymams, turi kitoki teisin gali ir reikm. Tokie nutarimai nepadaro tiesioginio poveikio ginijamam teisiniam reguliavimui, taiau jie padaro kitok poveik: 1. didina pasitikjim teise bei teisingumu ir prisideda prie teisins valstybs stiprinimo; 2. teisins sistemos ir teisinio reguliavimo tolesniam vystymuisi didel tak daro KT doktrina, suformuluota nutarimo konstatuojamojoje d..

3. tais atvejais, kai dl bylos nagrinjimo bna sustabdytas ginijamo teiss akto galiojimas: nuo tokio nutarimo paskelbimo dienos pasibaigia akto galios laikinas sustabdymas ir sustabdytasis aktas vl galioja. Nutarimams taikoma speciali itaisymo, perirjimo ir aikinimo tvarka. Itaisyti gali tik pats Teismas savo iniciatyva ar dalyvavusi byloje asmen praymu, tik kai kuriuos netikslumus bei aikias redakcines klaidas, jeigu tai nekeiia nutarimo esms. Perirti gali KT tik savo iniciatyva. Tik 1) paaikjus nauj esmini aplinkybi, kurios buvo neinomos Teismui nutarimo primimo metu; 2) pasikeit K norma, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas. Pripainus, kad neivengiamai btina perirti nutarim, priimamas sprendimas ir byla pradedama nagrinti i naujo. Aikinimas. Taikant nutarim ikyla neaikum dl teisini motyv neapibrtumo. Nutarim gali oficialiai aikinti tik pats Teismas savo iniciatyva arba pagal byloje dalyvavusi asmen, kit institucij ar asmen, kuriems nutarimas isistas, praym Aikinant nutarim negalima keisti jo turinio Ivad poveikio ir teisins galios ypatumas: jis i esms yra 1) rekomendacinio, patariamojo pobdio, nes galutin sprendim visada priima Seimas. 2) Skelbiamos ne LR vardu, bet ireikia tik Teismo nuomon, pozicij dl svarstyto klausimo. 3)Paklausimai dl ivad nagrinjami paprastesne procedra, nes nra dviej ali, ivad prao tik viena institucija.4) Rengiant ivadas didel vaidmen gali vaidinti liudytojai, ekspertai, specialistai. 5) dl ivados Teism gali kreiptis tik Seimas, o dl tarptautini sutariPrezidentas. Sprendimai KT sprendimai dl baudos skyrimo pareignams arba pilieiams priverstinis j vykdymas. Jie siuniami vykdyti bendrojo teismo antstoliui. Iki iol Lietuvos KT praktikoje toki sprendim dar nebuvo priimta. Teismo pirmininko potvarkiai. KT statyme yra nurodyta, kad potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises, pvz., potvarkiu pavedama vienam i teisj atlikti iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus dl praymo itirti teiss akto atitikim K arba dl paklausimo pateikti ivad. 9. Konstitucinio teismo teisjai ir j statusas.

KT formavimas. Pagal LR K103 str. KT sudaro 9 teisjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai, 3 metus atnaujinamas vienu tredaliu. Siekiant utikrinti KT nealikum, nepriklausomum nuo politini jg poveikio, skiriant KT teisjus dalyvauja visos trys valstybs valdi gyvendinanios institucijos: statym leidiamoji valdia, statym vykdomoji valdia, ir teismin valdia. Pagal K: 1) KT teisjo kandidatras Seimui teikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukiausiojo Teismo pirmininkas; 2) Seimas, priima sprendim dl pateiktojo kandidato skyrimo KT teisju. Taigi KT sudarymo sistema yra miri. Kandidatus pateikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, i kandidat po 3 skiria Seimas. Nei K, nei KT statyme nenustatyta, kiek kandidatr Seimui turi pateikti atitinkamas pareignas, paprastai silo po 1 kandidat, tada Seimas balsuodamas pritaria ar ne tokiam kandidatui. 1993m. KT teisjai ir KT pirmininkas turi bti paskirti ne vliau kaip per vien mnes po Respublikos Prezidento irinkimo. Pirm kart skiriant KT teisjus, 3 i j skiriami 3 m., 3 6m ir 3 9m. Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, silydami skirti KT teisjus, nurodo, kuriuos i j skirti 3, 6 ir 9m. Teisjai, kurie bus skiriami 3ir 6 m., po ne maesns kaip 3 m. pertraukos gali uimti ias pareigas dar vien kadencij. Nustaius toki sudarymo tvark buvo utikrintas KT teisj rotacijos principo gyvendinimas. 1993 m. vasario 14 d. vyko pirmieji Prezidento rinkimai po LR nepriklausomybs atstatymo. Sudarymo procesas be kit princip yra grindiamas ir vieumo principu, kandidat KT teisjus pavards iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje. Tai leidia visuomenei susipainti su teisj kandidatromis, sitikinti, kad kandidatai yra nepriekaitingos reputacijos, yra patyr teisininkai praktikai ar mokslininkai. Kandidatams LR KT teisjus, taikomi aukti profesionalumo, patirties ir nepriekaitingos reputacijos kriterijai, t.p.kiti reikalavimai. ie kriterijai ir reikalavimai yra tvirtinti Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme. KT teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos LR pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 m. teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta.

KT darbui vadovauja KT pirmininkas, kur pagal K i KT teisj skiria Seimas Prezidento teikimu. Taigi KT pirmininko skyrimo procedra yra ypatinga nors jis skiriamas i KT teisj, ioje procedroje dalyvauja 2 valstybs valdios statym leidiamoji - priima galutin sprendim, ar skirti Prezidento pateikt kandidat, taiau negali rinktis i koki nors kit kandidatr, o balsuoti tik dl to kandidato, kur pateik Prezidentas. Pirmininko kadencija nra nustatyta paprastai ji sutampa su jo kaip KT teisjo kadencija. Utikrinti KT nealikum, nepriklausomum nuo politini jg poveikio, KT suteikta savivalda jis savo veikl ir teisen kontroliuoja pats tvirtindamas savo reglament, suteikiama ir administracin autonomija. Teisj statusas. Pagal K teisjai, teisjai eidami savo pareigas yra nepriklausomi nuo jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik K. KT ne kart yra konstatavs, kad teisjo nepriklausomumas yra utikrinamas nustatant teisjo galiojim trukms nelieiamumo, teisjo asmens nelieiamumo, teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijas, tvirtinant teismins valdios, kaip visaverts, savivald, finansin ir materialin technin aprpinim: Pagal tai, kaip statymuose detalizuojamas K 109 str. 2 d. tvirtintas teisjo ir teismo nepriklausomumas, teisj nepriklausomumo garantijas galima slygikai suskirstyti tris grupes: 1. teisjo galiojim trukms nelieiamumo, 2. teisjo asmens nelieiamumo, 3. teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijas. ios garantijos yra tarpusavyje glaudiai susijusios, todl pripastama, jog paeidus kuri nors i teisjo ir teism nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, kilt pavojus, kad nebus utikrinamos mogaus teiss ir laisvs (2001.07.12. nutarimas) Teisjo galiojim trukms nelieiamumo, garantija reikia, kad jo galiojimai negali bti sustabdyti ar nutraukti vis jo kadencijos laikotarp, jei nra galiojim sustabdymo bei galiojim nutraukimo pagrind, numatyt statyme. KT statyme numatyti baigtiniai toki pagrind sraai: 1.pasibaigia galiojim laikas; 2.teisjas mirta;

3.teisjas atsistatydina.iuo atveju sprendim priima Seimas jo pirmininko teikimu; 4.teisjas negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t.y.per 1 m serga ilgiau nei 4 mn arba jei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, trukdania jam eiti savo pareigas. Klausim Seimas sprendia tik tada, kai yra KT sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivada; 5.Seimas teisj paalina i pareig apkaltos proceso tvarka. Paalinimo pagrindai: kai teisjas iurkiai paeidia K-j, sulauo priesaik ar paaikja, jog padarytas nusikaltimas. Sprendim priim Seimas 3/5 vis nari bals dauguma. Teisj galiojimai gali bti sustabdyti tik KT sprendimu, kai: 1.K teismas yra davs sutikim patraukti teisj baud.atsakomybn; 2.Seimo nutarimo po specialios tardymo komisijos ivados pradedamas Seime apkaltos procesas teisjui; 3.siteisjo teismo sprendimas ir teisjas pripastamas neinia kur esaniu. galiojim trukms nelieiamumo garantija yra svarbi tuo, jog teisjas, kad ir kokios politins jgos bt valdioje, ilieka nepriklausomas, jis neveriamas taikytis prie galimos politini jg kaitos. Teisjo asmens nelieiamumo garantija tvirtinta K104 str. 4 d. nustatyta, kad KT teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis kaip Seimo nariai. Ir isamiai aptartos KT statymo 8, 12 str.: 1. be KT sutikimo negali bti traukiamas B ar Ad atsakomybn, suimamas, ar kitaip suvaroma jo laisv. Klausimas dl sutikimo patraukti teisj B atsakomybn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikim; 2. teisjas, sulaikytas ar pristatytas teissaugos staigas be asmens dokument, turi bti nedelsiant paleidiamas, kai nustatoma jo asmenyb; 3. draudiama eiti gyvenamsias ar tarnybines teisjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninje susisiekimo priemonje apir, krat arba pom, t pat atlikti teisjo asmens apir ar krat, jam priklausani daikt bei dokument apir ar pom leidiama tik tada, kai nustatyta tvarka KT teisjui yra ikelta B byla; 4. B byl, kurioje kaltinamas KT teisjas, nagrinja Aukiausiasis Teismas; 5. teisjas u kalbas ar balsavimus KT negali bti persekiojamas; 6. KT ir jo teisj galiojimai bei teiss negali bti apriboti paskelbus karo ar nepaprastj padt;

7. teisjas neaukiamas privalomj karo tarnyb; 8. KT teisjas negali bti traukiamas drausminn atsakomybn. Teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos (indemnitetas) Teisjui mokamas atlyginimas, kuris nustatytas statyme, siekiant utikrinti teisjo nepriklausomum, pagal K draudiama mainti teisj atlyginim, kol teisjas eina savo pareigas, mainti nustatytas socialines garantijas.Teisjai turi teis teisj valstybin pensij. Pasibaigus galiojim laikui, teisjui turi bti suteiktas iki tol turtas darbas arba pareigos valstybinse staigose, o jei galimybi nra kitas tolygus darbas arba pareigos ir kt.. 2009 m. nutarime KT konstatavo, kad esant sunkiai ekonominei alies padiai Seimas maindamas valstybs biudeto ilaidas gali sumainti ir konstitucinio teismo teisj atlyginim, tik esant ioms slygoms: 1) Sunki ekonomin alies padtis; 2) Tai turi bti patvirtinta tik statymu; 3) statyme nurodyta, kad sumainimas bus laikinas; 4) Sumainimas turi bti proporcingas ir utikrinantis teisj nepriklausomum. Teisjo teis ir pareigos: visi teisjai turi lygias teises. Jie turi teis dalyvauti Teismo posdiuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su visa posdiui teikiama mediaga bei dokumentais, naudotis kitomis statyme nustatytomis teismis: silyti svarstyti klausimus; reikalauti i vis valstybs institucij ir j pareign, vietos savivaldos staig ir j pareign, valstybini ir kit moni, staig, organizacij, piliei susivienijim bet koki dokument ir informacijos, susijusi su Teismo posdiui rengiamu klausimu; gauti pareign paaikinimus nagrinjamais klausimais; ikviesti ir apklausti liudytojus, ekspertus; naudotis specialist konsultacijomis; pavesti atlikti patikrinimus, isisti paklausimus; dalyvauti Seimo, jo komitet ir komisij posdiuose, Vyriausybs, Lietuvos teisj senato, prokuratros bei kit teisini institucij posdiuose. Nustatyti ir kai kurie darbins veiklos ir kiti apribojimai: negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin darb. Negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Negali bti joki kit moni, staig, organizacij arba asmen gynju ar atstovu. Negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje.

Teisjams yra keliami aukti ne tik profesionalumo, patirties, bet ir etikos (morals) reikalavimai. Privalo laikytis etikos taisykli: pagarba savo profesijai; tolerancija; nealikumas; skaidrumas; sugebti ilaikyti konfidenciali informacij (vieai nereikti savo nuomons dl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti KT, esms); darbo kruoptumas U pareig nevykdym, nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasti es KT sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos iki 50% sumainamas atlyginimas u prajus mnes. KT darbui vadovauja KT pirmininkas. Greta teisjo pareig, vadovauja klausim, teikiam svarstyti KT, rengimui; aukia Teismo posdius ir jiems pirmininkauja; silo Teismui svarstytinus klausimus; paskirsto darbus teisjams; teikia Teismui tvirtinti jo aparato struktr ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir atleidia i pareig aparato darbuotojus; vykdo kitus galiojimus. KT pirmininkas yra Teismui skirt l tvarkytojas.

17TEMA BENDROSIOS KOMPETENCIJOS IR ADMINISTRACINIAI TEISMAI 1. Bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakop (grandi) bendrosios kompetencijos teismai: 5. Apylinki teismai yra pirmoji instancija civilinms, baudiamosioms, administracini teiss paeidim byloms; byloms, susijusioms su sprendim ir nuosprendi vykdymu; priimti sprendimams (nutarimams) dl statym numatyt prievartos priemoni taikymo; statymo nustatytais atvejais apylinks teismo teisjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisjo, vykdymo teisjo funkcijas. Apylinks teismo teisjas negali nagrinti t byl, kuriose vykd ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. a. Prie apylinks teismo veikia hipotekos skyrius. Hipotekos skyriaus veikl reglamentuoja Hipotekos registro steigimo statymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teiss aktai. Hipotekos teisjai statym nustatyta tvarka nagrinja bylas dl sutartins ir priverstins hipotekos, keitimo, kit daiktini teisi, juridini fakt bei daikt registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dl keisto turto areto, iiekojimo i keisto turto, iiekot sum paskirstymo iiekotojams, ir kitus statym jam suteiktus galiojimus. Hipotekos skyriui

vadovauja, jo darb organizuoja ir kontroliuoja hipotekos teisjas. Hipotekos teisjas turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti apylinks teismo teisjai. 6. Apygard yra pirmoji instancija civilinms ir baudiamosioms byloms, statymo priskirtoms jo kompetencijai; ir apeliacin instancija byloms dl apylinki teism sprendim, nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym; atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir statym jo kompetencijai priskirtas funkcijas. 7. Lietuvos apeliacinis teismas, yra apeliacin instancija byloms dl apygard teism sprendim, nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym. is teismas taip pat nagrinja praymus dl usienio valstybi ir tarptautini teism bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje; atlieka kitas io teismo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. 8. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra vienintelis kasacins instancijos teismas siteisjusiems bendrosios kompetencijos teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams perirti. ioje instancijoje Baudiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeks nustatytais atvejais bylas nagrinja 3 teisj kolegija, iplstin 7 teisj kolegija, arba atitinkamo LAT skyriaus plenarin sesija. LAT formuoja vienod bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. LAT analizuoja teism praktik statym taikymo klausimais, teikia rekomendacinius iaikinimus, konsultuoja teisjus. Lietuvos integracija ES ir atitinkami LR Teism statymo pakeitimai praplt LAT kompetencijos ribas, priskirdami jam galiojimus, vadovaujantis ES teismini institucij iaikinimais, analizuoti ir apibendrinti bendrosios kompetencijos teism praktik taikant Europos Sjungos teiss normas ir teikti rekomendacijas dl Lietuvos bendrosios kompetencijos teism ir ES teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod ES teiss akt aikinim ir taikym Lietuvoje. LAT yra sudaromas teisj senatas. Tai kolegiali teisj institucija, turinti savarankik statymo nustatyt kompetencij. LAT senat eina LAT pirmininkas, Civilini ir Baudiamj byl skyri pirmininkai, t.p. po 7 kiekvieno didiausi LAT teisjo darbo sta turinius teisjus. Kiti LAT teisjai gali dalyvauti senato posdiuose su patariamojo balso teise. Senato posdiuose gali dalyvauti ir kit teism pirmininkai, j pavaduotojai, skyri pirmininkai ir kiti teisjai. Pagrindins LAT senato funkcijos : tvirtinti teism praktikos taikant statymus ir kitus teiss aktus atskir kategorij bylose apibendrinimo apvalgas ir teikti rekomendacinius iaikinimus;

svarstyti ir priimti sprendimus dl btinumo paskelbti mediag LAT biuletenyje Teism praktika. Senatas turi ir kitus LAT statute numatytus galiojimus. Specializuoti teismai: Lietuvos administracini teismai. Administracini teism sistema sistem sudaro 5 apygard administraciniai teismai ir vienas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas; 8. Kauno apygardos administracinis teismas; 9. Klaipdos apygardos administracinis teismas; 10. Panevio apygardos administracinis teismas; 11. iauli apygardos administracinis teismas; 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konkreios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje valstybje. 18TEMA PROKURATRA. Prokuratros konstitucinis statusas. Prie LR bendrosios teism veikia santykinai savarankika institucija prokuratra. struktr sudaro Generalin prokuratra prie LAT, apygard prokuratros prie apygard teism ir apylinki prokuratros prie apylinki teism. Prokuratros statymo 2str. teigiama, jog Prokuratra padeda utikrinti teistum ir teismui vykdyti teisingum. Prokuratros pagrindines funkcijas apibria LR K118str.1d.: valstybin kaltinim baudiamosiose bylose palaiko, baudiamj persekiojim vykdo ir kvotos organ veikl kontroliuoja prokurorai. ios funkcijos t.p. detalizuojamos Prokuratros statymo 25 str. Prokurorai, vykdydami savo galiojimus, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Prokuratra nevykdo teisingumo. Jos paskirtis padti teismams vykdyti teisingum. Konstitucijos IX skirsn ,,Teismas terptas 118str. slyginai leidia prokurorus slyginai gretinti (bet netapatinti!) su teisjais, o prokuratr, kaip prokuror ir juos jungiani teritorini prokuratr sistem su teism sistema. Toks gretinimas, anot E. ileikio negali bti beribis. Kitaip susidaryt klaidingas spdis, jog prokurorai padeda teisjams vykdyti teisingum. tai

apvelkime, kaip keitsi Konstitucinio teismo poiris prokuror teisin status. KT konstatavo, kad prokurorai traktuotini kaip teismins valdios sudedamoji dalis, taiau tai nereikia, jog prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas. E. ileikis tok Konstitucinio teismo poir laiko abejotinu bei nevisikai tikinamu, kadangi labai sunku suvokti, kaip galima bti teismins valdios dalimi ir nevykdyti ios valdios funkcij. KT nutarime pozicij iek tiek koreguoja: nors vis dar tvirtinama, kad prokurorai traktuotini kaip teismins valdios sudedamoji dalis, bet jau pabriama, kad j negalim a tapatinti su teismu. Prokurorai tai teismins valdios dalis, vykdanti specifines funkcijas. Ir pagaliau pabriama, jog prokurorai nra teisjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikta specifin funkcija, kurios negalima tapatinti su teismins valdios gyvendinimu. Kaip mano E. ileikis, prokurorai, negyvendindami teismins valdios, nra jos dalis

19TEMA VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS 1. . Vietos savivaldos samprata. Vietos savivaldos modeliai. Savivaldos principai Demokratins valstybs valdymas negali bti sutelktas vienos ar keli aukiausi institucij galios ribose ir vykdomas vien centralizuotai. Esant decentralizacijai, centrins valdios funkcijos perduodamos savivaldybms. Kiekvienoje valstybje remiantis teritoriniu principu organizuojamas centrinis ir vietos valdymas. Atskiros valstybs teritorijos dalys turi ekonomini, socialini ir kultrini ypatum, todl viej reikal tvarkymas negali bti nutols nuo gyventoj bendruomens. Tam valstybs teritorija yra skirstoma smulkesnes dalis teritorinius vienetus (grandis). Toki dalijim nra tik labai nedidelse valstybse salose (Aruba, Bachreinas, Malta, Nauru, Tuvalu). Federacins valstybs teritorija susideda i federacijos subjekt teritorij sumos, todl ia kalbama tik apie valstybi, kurios einana federacijos sudt, teritorin suskirstym. Administracin teritorin struktra formavosi istorikai ir neretai bdavo, kad tie vienetai buvo siejami su gamtinmis slygomis, gyventoj sslumo ypatybmis, ar formavosi pagal religines bendruomenes. Maiausieji teritoriniai vienetai Europoje sutapdavo su banytinmis parapijomis. Tai vykdavo pagal gyvenamsias vietoves. Anglijos, Vokietijos emiausi teritoriniai vienetai net ir vadinosi parapijomis.

Maesns valstybs savo teritorij dalija vieno lygio adm. teritorinius vienetus (Islandija municipalitetus); Didesns valstybs : Dviej lygi (grandi): I- bendruomens ( municipalitetai, komunos); ir II- apskritys (gubernijos, apylink, provincijos) pvz Danija municipalitetus ir amptus; Bulgarija; Trij lygi: bendruomens rajonai apskritys; pvz. Pranczija komunas, departamentus ir regionus; Lenkija, nuo 1999m.; DB I parapijos, II apygardos, III- grafysts Keturi lygi: bendruomens rajonai - apskritys regionai. Pranczijoje 4 grandys: Ibendruomen, II- apygarda, III- provincija, IV regionai (sritys) Kiekviename i toki vienet yra ar tai paskirtas asmuo, pirmininkaujantis jame (apskrities valdytojas Bulgarijoje); ar asmuo ir piliei irinkta taryba ( prefektas ir generalin taryba Pranczijos departamente); ar tik irinkta taryba ( Jungt. Karalystje). Valstybs teritorinis suskirstymas padeda vykdyti su valdios organizavimu susijusius 2 uduotis: 1. dekoncentruoti valstybs valdym kai centrins valdios galiojimai perkeliami viet; 2. decentralizacuoti valstybs valdym, kai greta valstybs valdymo, kuriamas valdymas savivaldos principais. Tai valstybs valdios derinimas su savivalda. Paprastai savivalda kuriama emiausiuose teritoriniuose vienetuose (1 ar 2 grandies). Auktesns grandies teritoriniuose vienetuose organizuojamas valstybinis valdymas. ia kuriasi centrins valdios staigos (ministerij skyriai, departamentai, vyriausybs galiotos institucijos). iose grandyse vykdomas valstybs valdymas yra sudtin dalis bendro valstybs valdymo tai vietinis valdymas. Taigi, valstybs teritorijoje yra inomos 2 teritorinio valdymo formos: 1. valstybinis vietos valdymas (veikl vykdo valstybinio vietos valdymo subjektai(LR

Administracijos) 2. vietos savivalda (veikl vykdo vietos savivaldos subjektai. LR savivaldybs). Vietos valdymas ir savivalda yra skirtingi reikiniai. Taiau abi ias valdymo formas sieja tai, kad tai vieasis administravimas.

Savivalda atsirado pirmiausiai miestuose, kai miestai isikovojo laisv nuo centrins valdios (nes centrinei valdiai pirmiausia rpjo susirinkt mokesius, o ne valdyti). Tada buvo vykdomos municipalins reformos, po kuti atsirado savarankiki municipalitetai ir municipalin teis. Municipalitetas tai miesto valdia, bet i valdia buvo perkelta kaim vietoves, tai ir tapo bendra savivaldos forma. Taigi greta centrins valdios susikr kita valdymo forma, kuri veik savaveiksmikumo principu. Vietos savivalda tai administracinio teritorinio vieneto gyventoj ir j rinkt organ veikla, reguliuojant ir tvarkant vietos reikalus statymo numatytose ribose. Todl administracinio teritorinio vieneto gyventojai ten kur savivalda, vadinami teritotriniu kolektyvu. ie gyventojai isirenka t.t. organus, kurie gauna teis tvarkyti ir sprsti visus vietinius valdymo reikalus ir valdyti savivaldos teritorij. Savivaldos institucij prigimtis yra btent ta, kad ji yra artimesn visuomenei ir jos socialinms ir aplinkos problemoms negu regionins ir centrins valdios institucijos. Ji geriau tinka vietiniams poreikiams nustatyti ir sprsti dar ir todl, kad yra teisinama pai vietini bendruomeni. Vietins bendruomens interesams atstovauja vietos savivaldos institucijos, kurios nra pavaldios valstybs institucijoms. LR Vietos savivaldos statymas (aktuali redakcija nuo 2010-03-02) pateikia tok apibrim: Vietos savivalda statymo nustatyto valstybs teritorijos administracinio vieneto nuolatini gyventoj bendruomens, kuri turi Konstitucijos laiduot savivaldos teis, savitvarka ir savaveiksmikumas pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij. Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivalda traktuojama taip: Vietos savivalda reikia vietos valdymo organ teis ir gali statymo ribose savo atsakomybe ir pagal vietos gyventoj interesus reguliuoti ir valdyti didij viej reikal dal. i teis gyvendina tarybos ar susirinkimai, kuriuos sudaro slaptu balsavimu tiesiogini, lygi ir visuotini rinkim metu irinkti nariai ir kurie gali turti joms pavaldius vykdomuosius organus. i slyga neatmeta galimybs kreiptis piliei susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kuri kit tiesiogin piliei dalyvavimo form, kur tai leidia statymas. Taigi, Vietos savivalda - tai vietos valdios organ teis ir gebjimas tvarkyti ir valdyti statym numatytose ribose pagrindin viej reikal dal vadovaujantis vietos gyventoj interesais, ir u tai prisiimant vis atsakomyb.

Vietos savivaldos modeliai. Pasaulyje nuo XIX a. yra inomi 3 pagrindiniai savivaldos modeliai (sistemos): 1. Anglosaks modelis susiformavo Anglijoje ir paplits buvusiose kolonijose: JAV, Kanadoje, Australijoje. iam modeliui bdinga: 1) Savivaldos egzistuoja daugumoje administracini vienet ar net visuose. 2) Savivaldos turi gana didel savarankikum, laikomasi tokios taisykls srityse, kurios priskiriamos savivaldai, tai jose savivaldos valdios ir tvarkomos, nesikiant valstybs valdiai. 3) ia nra Vyriausybs savivaldos veiklos prieiros (neegzistuoja valstybs prieira). 4) Gana plaiai taikomas rinkim principas formuojant vairias savivaldos institucijas, ne tik atstovybs, bet ir kiti savivaldos pareignai (JAV erifai (policijos komisarai), teisjai). 5) Didelius galiojimus turi atstovybi komisijos ir komitetai. I pradi deputatai sudaromi, vykdo akiniu principu, vykdo kit institucij kontrol. 6) Savivaldos veiklos prieira patikta teismams (teismin savo veiklos kontrol) Apibendrinimas: nra joki centrins valdios institucij atstov vietose; municipalitetai savarankikai vykdo valdi savo galiojim ribose (paeidus ribas gali sikiti vyriausyb); 3 grandi: I parapijos, II apygardos, III- grafysts. 2. Kontinentinis modelis jo pradinink Pranczija, todl tai pranczikasis savivaldos modelis. Paplits Europoje, Lotyn Amerikoje plito per Ispanij, Portugalij, Artimuosiuose Rytuose Afrikoje, buvusiose Pranczijos kolonijose. Bdinga: 1) ia savivalda kuriama emiausiuose vienetuose (Pranczijos komunose). Auktesniuosiuose jau steigiami valstybs valdymo organai. 2) Savivalda derinama su vietos valdymu arba valstybs administracija. greta savivaldos kuriamos valstybs institucijos, kurios veikia paraleliai, nors kompetencija atribota, bet atrodo, lyg veikt 2 valdios. 3) Yra institucijos sudaromos savivaldos veiklai priirti vyriausybs galiotiniai . Arba tas funkcijas savivalda perduoda savo galiotiniams. Skiriami prefektai, kurie priiri, ar savivalda nepaeidia K ir statym ( tai savivaldos administracin prieira, nes j atlieka valstybs administraciniai valdios atstovai). Tokia prieira yra ir Lietuvoje- yra Vyriausybs atstovai, kurie kontroliuoja savivaldos veikl.

4) Jeigu yra 2 grandi savivaldybs, tai tarp j yra t.t. pavaldumo santykiai. Paprastai emesn savivalda paklsta auktesnei, kur kompetencija sutampa. Nors kompetencija bna iek tiek apribota. Apibendrinimas: yra centrins valdios sikiimas per specialiai skiriamus atstovus ar kt. formomis. Pranczijoje 4 grandys: I- bendruomen, II- apygarda, III- provincija, IV regionai (sritys) 3. Vokiei arba anglosaks ir kontinentio model miinys. Beveik kiekviena Vyriausyb, susiduria su savivaldos teisinio reguliavimo tobulinimu, ir norima savivald padaryti laisvesn, kad laikytsi vieningos antrins valdios politikos. Tam imami usienio valstybi naudojami modeliai ir j praktika. Vokietija pasirinko tok model, kur bt sunku priskirti anglosaks ar kontinentiniam modeliui, nes turi abiej poymi. Vokietijos modelyje vietos savivaldos institucijos veikia valstybs galiojimu, o bendruomen savarankikai ir savo atsakomybe sprendia udavinius tik savo lygmeniu remiantis statymais. Yra 2 grandys: I- bendruomen, II- apskritys. Savivaldos principai. Savivalda grindiama principu, kad valstyb dal savo funkcij perleidia teritoriniams, socialiniams arba organizaciniams padaliniams. Kitaip tariant, savivalda yra pai visuomens nari dalyvavimas sprendiant visuomens reikalus. Vietos savivalda tam tikras vieojo administravimo poris, bet is vieasis administravimas (valdymas) jau vykdomas ne valstybs vardu, o tam tikros teritorijos gyventoj vardu. Vietos savivalda negali bti tapatinama su valstybs valdymu, nors ir pripastama, kad tai svarbi valdymo ris. Ji nepriklausoma savo kompetencijos ribose, ir centriniai valdios organai neturi teiss duoti savivaldoms privalom nurodym (pvz kiek l skirti sveikatos apsaugai i savivaldos biudeto , iskyrus atvejus, kai savivaldos paeidia statymus. Tam tikrais atvejais Centriniai valdios organai gali galioti savivaldas vykdyti tam tikras valstybins valdios funkcijas, bet tada centrin valdia turi teis duoti konkreius nurodymus. iais atvejais savivaldoms yra perduodamos ir suteikiamos visos btinos materialins ir finansins priemons. Kai kuriose valstybse yra priimtina kitokia teorija apie savivaldybes: savivaldybs institucijos yra vertinamos kaip centrins valdios tsinys, centro, ministerij agentai. Tai

siejama su tuo, kad daniausiai savivaldybs yra finansuojamos i valstybs biudeto, o j politika principiniais klausimais turi bti vieninga su valstybins valdios organais ir j nustatoma. 1985 m. priimta Europos vietos savivaldos chartija. i chartij pasira Europos Tarybos valstybs. i chartija tvirtina bendrus savivaldos principus. J yra ratifikavusi ir Lietuva. Europos vietos savivaldos chartijoje tvirtinti savivaldos gyvendinimo principai.: 1. Vietos savivaldos teis turt bti deklaruota Konstitucijoje ir teisinta statymu. 2. Savivaldai bdingas teritorinis principas, ji aprpia tam tikr bendruomens dal, kuri gyvena tam tikroje fiksuotoje teritorijoje. Valdant ir tvarkant toje teritorijoje gyvenanios bendruomens reikalus, jai atstovauja renkama taryba. Teritorinis principas t.p. svarbus tvarkant savivaldybi turt, planuojant ir gyvendinant biudet, kuris yra kiekvienos savivaldos egzistavimo pagrindas. Vienas biudeto formavimo altini turt bti vietos mokesiai, renkami savivaldioje teritorijoje. Vietos savivaldos institucij veikla neturi prietarauti alyje galiojantiems statymams. Jos turi glaudiai bendradarbiauti su j teritorijoje esaniomis valstybinmis, visuomeninmis ir politinmis organizacijomis, siekti, kad kiekvienas gyventojas galt laisvai dalyvauti sprendiant jiems rpimus klausimus. Savivaldos institucij veikla turi bti viea ir neumaskuota. 3. Savivaldos institucijoms deleguojamos ir kai kurios valstybs funkcijos. Ten, kur galiojimai vietos valdiai yra deleguojami centrins ar regionins valdios, savivaldybei turi bti suteikiama teis gyvendinti statymus atsivelgiant vietos slygas. 4. Savivaldos teis turi bti gyvendinama per tarybas ar analogikus darinius, kuriuos renka vietos bendruomen. 5. Savivaldos institucijos turi reguliariai informuoti apie savo veikl. Tai turt bti daroma suaukiant gyventoj susirinkimus, kuriuose vieai atsiskaitoma savivaldybs gyventojams apie vykdomus ir atliktus darbus. gyventoj nuomon ir reikalavimus taryba turi reaguoti ir stengtis juos praktikai gyvendinti, atsivelgdama teistum ir socialinio teisingumo reikalavimus. 6. Vietos valdia priskirtoms funkcijoms vykdyti privalo turti savus finansus - savo biudet. J sudarant btina laikytis i pagrindini princip: 1) biudetas turi bti taupus, subalansuotas, atviras ir vieas;

2) biudeto ilaidas turt i esms padengti biudeto pajamos; 3) biudetas privalo utikrinti plan vykdymo tstinum, t.y. vienais biudetiniais metais pradtus darbus tsti kitais biudetiniais metais. 7. gyvendinant savivald, tikslingai skatinti privai nuosavyb ir verslininkyst, paslaug vietiniams gyventojams pltim, teritorins informacijos sistemos krim ir kt. 8. Visuomens ir valstybs veikl reglamentuojantis subsidiarumo principas reikia, kad visk, k gali isprsti ir susitvarkyti pati bendruomen (savivaldyb), ji turi turti teises ir galimybes tai daryti. is principas galioja ir valstybs ar savivaldybs santykiuose su pilieiu. Tai, k gali isprsti pats pilietis, neturi imtis sprsti savivaldyb ar valstyb. Savivaldos gyvendinimo ir pltros princip realizavimas padeda harmonizuoti vietos valdios ir vietos gyventoj sveik, utikrina kiekvieno gyventojo gerov ir laisv, visos valstybs paang ir ekonomin bei kultrin suklestjim. Lietuvoje savivalda organizuojama teritoriu principu, j gyvendina irinktos savivaldybi tarybos ir j suformuotos vykdomosios institucijos. Pagal LR Vietos savivaldos statym Pagrindiniai principai, kuriais grindiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybi savarankikumo ir veiklos laisvs pagal Konstitucijoje ir statymuose apibrt kompetencij; 3) savivaldybs tarybos virenybs prie jai atskaitingas savivaldybs vykdomsias institucijas. 4) savivaldybs vykdomj institucij atskaitingumo savivaldybs tarybai. Savivaldybs vykdomj institucij sprendimai turi bti grindiami statymais, Vyriausybs ir (arba) savivaldybs tarybos sprendimais; 5) Savivaldybs tarybos nariai u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi rinkjams ir visai bendruomenei; 6) savivaldybs veikla ir savivaldybs institucij priimami sprendimai turi bti teisti( atitikti statym ir kit teiss akt reikalavimus; 7) derinami savivaldybi ir valstybs interesai tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus; 8) derinami bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interesai.Savivaldybs institucij priimti sprendimai bendruomens interesais neturi paeisti statym garantuot atskir gyventoj teisi;

9) gyventojai tiesiogiai dalyvauja tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus. (per apklausas, susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjam, rinkimus ir pan. diegia savivaldos principus vietimo, kultros ir kitose staigose, remia asociacij iniciatyvas, susijusias su viej savivaldybs reikal tvarkymu; 10) veiklos skaidrumas. Savivaldybi veikla turi bti aiki ir suprantama gyventojams, sudaromos slygos gauti paaikinimus, kas ir kodl daroma; 11) savivaldybs institucij veikla viea, turi atsakyti ir reaguoti gyventoj nuomon; 12) utikrinamos ir gerbiamos mogaus teiss bei laisv (sprendimai turi nepaeisti mogaus orumo, jo teisi ir laisvi, lygi galimybi). Savivalda gyvendinama remiantis iais esminiais principais bei nuostatomis:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

atsakingumas rinkjams; gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus; savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus; savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas; veiklos skaidrumas; bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas; vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon; savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumas; mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas 2. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUTAS LR KONSTITUCIJOJE Savivaldos institucijos turi joms suteiktus galiojimus, kuriuos vykdo nepriklausomai nuo centrins valdios, jai nesikiant. Todl pabriamas btinumas savivaldos kompetencij, jos pagrindines funkcijas tvirtinti auktu juridiniu lygiu, t.y. Konstitucija ar statymu. Daniausiai galiojimai nustatomi statymu, atskirai atstovybs ir vykdomosios valdios. Literatroje skiriami 2 statyminio reguliavimo metodai:

1. pozityvus (JAV, DB, anglosaks valstybse) savivaldos gali daryti tik tai, k joms suteikia

statymas. Jei prireikia papildom galiojim, privalo kreiptis atitinkamas valstybs valdios institucijas, praydamos galiojim. DB kreipiamasi parlament, o jam atostogaujant valstybs atitinkamos srities sekretori, t y. pagal klausim, o jo priimt sak vliau turi patvirtinti parlamentas.

2. negatyvus (kontinentinse valstybse) savivaldybs gali daryti tai, ko statymas nedraudia

ir nepriskirta kitoms valstybs institucijoms. Suteikiama lyg ir didesn laisv, bet turi surasti laisvas nias. Taiau nra pakankamo tikslumo ir tikr juridini garantij, kad tie klausimai priklauso savivaldai.

LIETUVOJE LR K 10 str. skelbia, kad LR valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Tai parodo, kad Lietuva yra unitarin valstyb. LR K 11 str nurodo, kad Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato statymas. Tai reikia, kad Lietuvos teritorija turi savo vidin struktr, t.y. valstybs teritorija suskirstyta tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdios staigos. ias konstitucines nuostatas patikslina ir ipltoja Konstitucijos X skirsnio Vietos savivalda ir valdymas normos. 1. iame skirsnyje yra tvirtintos ne maiau kaip 2 administracini vienet pakopos (grandys). 2. skirting pakop (grandi) administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: a. emutiniams ( I- pakopos) vienetams K laiduoja savivaldos teis, b. auktesniuosiuose(II-pakopos) administraciniuose vienetuose valdym organizuoja Vyriausyb. LR Teritorijos administracini vienet ir j rib statymas (Aktuali 2009-04-04) detalizuoja ias K nuostatas. statymo 1 str. tvirtinta: LR teritorija skirstoma administracinius vienetus, kurie susideda i gyvenamj vietovi, turi savo ribas, centr ir pavadinim, juose valdym organizuoja Vyriausyb arba savivaldybs institucijos. LR teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybs. io statymo 2 str. tvirtinta:
o

Savivaldyb - teritorinis administracinis vienetas, kur valdo jos gyventoj bendruomens irinkta savivaldybs taryba; Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi: miest ir kaim. Jos teritorija gali bti skirstoma seninij aptarnaujamas teritorijas. Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priirti savo aplink, komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas LR vietos savivaldos statyme. Apskritis - auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym organizuoja Lietuvos Vyriausyb pagal LR apskrities valdymo statym ir kt. statymus. Apskritis sudaroma i

savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu.

o

Lietuvoje steigta 60 savivaldybi - administracini vienet, turini juridinio asmens status bei LR Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam per savivaldos taryb; Lietuvoje iki 2010 m steigta 10 apskrii, kuri teritorij sudaro atitinkamos savivaldybi teritorijos. (apskritys: Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Taurags, Teli, Teli, Vilniaus). Pvz. Panevio apskrit sudaro () Bir rajono, Kupikio raj., Panevio miesto, Panevio raj., Pasvalio raj., Rokikio raj. savivaldybs; Teli Maeiki raj., Plungs raj., Rietavo, Teli raj. savivaldybs. iuo metu vykdoma reforma ir nuo 2010.07.01 Deimt apskrii sumainama iki penki ir jos suskirstomos pagal etnin, kultrin, gamtin, kalbin ir istorin patirt Auktaitijos, emaitijos, Dzkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sduvos) ir Maosios Lietuvos (Pamario) regionus.(plaiau skaitykit potemje vietinio valdymo teisiniai pagrindai psl. ) Pagrindins normos, reglamentuojanios savivaldybi veikl, nustatytos K X skirsnyje "Vietos savivalda ir valdymas":

1. savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams

vienetams ir gyvendinama per savivaldybi tarybas;

2. savivaldybs pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir

savarankikai;
3. savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet; 4. savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas,

savo biudeto sskaita numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas;

5. savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism; 6. savivaldybs gali sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklyp, reikaling j

tiesioginei veiklai skirtiems pastatams statyti bei eksploatuoti. LR K 120 str. numato, kad valstyb remia savivaldybes; Savivaldyb pagal K ir statymuose apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. Konstitucinis vietos savivaldos organ savarankikumo principas reikia, kad savo kompetencijos ribose jie laisvi reikti iniciatyv ir priiminti sprendimus. J priimtas teistas sprendimas neturi bti suderinamas ar vliau patvirtinamas valstybs organ ir negali bti pakeistas administracine tvarka. Taiau savivaldos institucijos veikia teritorijoje, kuri tuo paiu metu yra valstybs teritorija, todl vienas i

savivaldos princip yra valstybs ir savivaldybs interes derinimas, itai atsispindi ir KT teiginys: Vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra tvirtinti K -oje. Tai derinasi ir su Europos vietos savivaldos chartijos 2 str nuostata, kad vietos savivaldos principas turi bti pripaintas alies statymuose ir, jei yra galimyb, alies konstitucijoje. Konstitucini norm analiz leidia iskirti iuos konstitucinius vietos savivaldos principus:
1. atstovaujamosios demokratijos, 2.

vykdomj institucij atskaitingumo atstovybei, savivaldybs ir valstybs interes derinimu. Pagrindinis savivald reglamentuojantis statymas - Vietos savivaldos statymas. is statymas nustato:

3. savivaldybi veiklos laisvs ir savarankikumo pagal statymo apibrtas ribas, 4.

1. savivaldybi institucij sudarymo ir veiklos tvark gyvendinant LR Konstituci jos ir Europos

vietos savivaldos chartijos nuostatas,

2. apibria vietos savivaldos principus, 3. savivaldybi institucijas, j galiojimus ir funkcijas, 4. savivaldybs tarybos nario status, 5. savivaldybi kins ir finansins veiklos pagrindus.

Vietos savivald reglamentuojani statym yra ir daugiau tai: Savivaldybi taryb rinkim statymas, LR teritorijos administracini vienet ir j rib statymas ir kt. Savivaldybi ekonominius klausimus reglamentuoja:
1. Biudetins sandaros statymas, 2. Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymas, 3. Savivaldybi biudet pajam dyd ir ilyginim lemiani rodikli tvirtinimo metams

statymas,
4. Valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo statymas, 5. Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statymas ir kt.

Savivaldybi administracin prieir vykdo, t. y. priiri, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, Vyriausybs skiriami pareignai Vyriausybs atstovai. Vyriausybs atstovo galiojimus ir j vykdymo tvark nustato Savivaldybi administracins prieiros statymas.

Teiss norm visuma, kuri reglamentuoja savivaldos organizavimo tvark, veiklos principus yra vadinama municipaline teise.

3.

VIETOS

SAVIVALDOS INSTITUCIJ

INSTITUCIJOS SANTYKIAI

IR SU

KOMPETENCIJA. VALSTYBS

VIETOS

SAVIVALDOS

VALDIOS

INSTITUCIJOMIS Daniausiai Savivaldoms priskiriami vietins reikms dalykai, kurie bendravalstybiniu keliu nesprendiami. Savivald galiojimai skirstomi : 1) privalomus galiojimus statym numatyti, ir t klausim niekas nesprendia. 1. visuomens saugumas; 2. sveikatos apsauga; 3. gatvi apvietimas ir valymas; 4. vietinis transportas; 5. vandens tiekimas. 2) fakultatyvinius galiojimus gali vykdyti savo nuoira, leidiama tai daryti su slyga, kad turs tam pakankamai l. Jei savivalda sugeba gauti l, gali ir vykdyti funkcijas: 1) soc. rpybos; 2) kultros funkcijos. 3) deleguotus galiojimus tai galiojimai, kuriuos savivaldybms perduoda valstybs valdios institucijos. Tokie galiojimai jau laikomi valstybs galiojimais, o ne savivaldybi. Savivaldybs dalyvauja vykdant valstybs valdi. Tie galiojimai suteikiami t.t. laikui, ir juos gali susigrinti centrin valdia. Kai perduodami galiojimai savivaldai, vcentrins valstybs institucijos privalo suteikti ir reikaling finansavim tiems galiojimams vykdyti. LR Savivaldybi funkcijos Pagal iuo metu (2010.03.24)galiojant Vietos savivaldos statym LR Savivaldybi funkcijos klasifikuojamos: Pagal sprendim primimo laisv skirstomos : 1. savarankiksias, Konstitucijos ir statym nustatytos (priskirtos) savivaldybi funkcijos. gyvendindamos ias funkcijas, turi K ir statym nustatyt sprendim iniciatyvos, j primimo

ir gyvendinimo laisv ir yra atsakingos u savarankikj funkcij atlikim. J veikl saisto statym nustatyti reikalavimai ir tvarka. Pvz.: Vietos savivaldos statyme: savivaldybs biudeto sudarymas ir tvirtinimas; vietini rinkliav nustatymas; jai nuosavybs teise priklausanios ems ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; savivaldybs biudetini staig steigimas ir ilaikymas, savivaldybs viej staig, savivaldybs moni ir kit savivaldybs juridini asmen steigimas;savivaldybje gyvenani vaik iki 16 met mokymosi pagal privalomojo vietimo programas utikrinimas; daug daug kt. funkcij ir baigiasi 43 punktu - kitos funkcijos, nepriskirtos valstybs institucijoms. 2. valstybines (valstybs perduotas savivaldybms). Tai valstybs funkcijos, pagal statymus perduotos savivaldybms atsivelgiant gyventoj interesus. Savivaldybs, gyvendindamos ias funkcijas, turi statym nustatyt sprendim primimo laisv. J veikl gyvendinant ias funkcijas riboja valstybs institucij ir (arba) pareign sprendimai. Atskirais atvejais valstybins funkcijos gali bti perduotos savivaldybms gyvendinti sutari pagrindu. Savivaldyb toki sutart gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybs taryba pritaria. ios funkcijos paprastai yra trumpalaiks ar sezoninio pobdio. Pvz. civilins bkls akt registravimas; statym priskirt registr tvarkymas ir duomen teikimas valstybs registrams; civilin sauga; priegaisrin sauga; dalyvavimas valdant valstybinius parkus; kompensacij (ildymo ilaid, ilaid altam ir kartam vandeniui ir kt.) skaiiavimas ir mokjimas; socialini imok skaiiavimas ir mokjimas; mokini nemokamo maitinimo savivaldybs steigtose mokyklose ir savivaldybs teritorijoje steigtose nevalstybinse mokyklose administravimas ir nepasiturini eim mokini, deklaravusi gyvenamj viet arba gyvenani savivaldybs teritorijoje, aprpinimo moki nio reikmenimis administravimas; daug daug kt. funkcij ir baigiasi 33 punktu kitos pagal statymus perduotos funkcijos. Pagal veiklos pobd skirstomos 1. vietos valdios funkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba, 2. vieojo administravimo funkcijas atlieka taryba, savivaldybs vykdomosios institucijos, kiti savivaldybs staig ir tarnyb vadovai, valstybs tarnautojai, kuriems teiss aktai ar savivaldybs tarybos sprendimai suteikia vieojo administravimo teises savivaldybs teritorijoje.

3. viej paslaug teikimo funkcijas atlieka savivaldybi steigti paslaug teikjai arba pagal sudarytas sutartis kiti vieai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Savivaldybs institucijos ir administracija viej paslaug neteikia, iskyrus atvejus, kai nra viej paslaug teikjo, savivaldybs tarybos sprendimu seninija gali pati teikti viesias paslaugas. Savivaldyb turi utikrinti, kad vieosiomis paslaugomis galt naudotis visi savivaldybs gyventojai ir kad ios paslaugos bt teikiamos nuolat. Bendriems tikslams pasiekti 1. Savivaldyb gali sudaryti jungtins veiklos sutartis arba bendr viej pirkim sutartis su valstybs institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybmis. 2. Savivaldyb gali perduoti gyvendinti administracini ir viej paslaug funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybi taryb sutarimu sutari pagrindu, taiau u i funkcij gyvendinim atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldyb.

Vietos Savivaldos Institucijos Yra inomos 2 vietos savivaldos institucij sistemos:

1. Kai vietos savivaldos pagrindins institucijos yra 2:

a. gyventoj renkama atstovyb, vadinamos vairiai, priklauso nuo istorijos, tradicij (tarybos, asamblja, susirikimas); svarsto savivaldos reikalus, priima tam tikrus teiss aktus (sprendimus), kurie yra privalomi toje teritorijoje ir j turi bti laikomasi. Tai vietins reikms teiss aktai, (norminio pobdio). Maose savivaldybse- tai pai gyventoj susirinkimai. b. vykdomoji valdia daniausiai bna vienasmenio vadovo meras, burmistras, alia kuri yra pagalbinis aparatas, atliekantis vykdomosios valdios funkcijas. Daniausiai atstovybs

suformuotos vykdomosios institucijos.

2. komisin (komisijin) savivaldos forma atsirado XX a. pr. JAV. Gyventojai tiesiogia rinkdavo

3-7 moni komisijonieri taryb, kuri yra ir atstovyb ir vykdomoji valdia.Kai nariai visi posdiauja kartu atstovyb. Kiekvienas i komisijonieri turi savo vykdomj aparat ir veikia, kaip vykdomoji valdia. Jie sudarydavo akiniu pagrindu komisijas pvz. Socialini reikal, finans. Atskiras komisionierius vadovauja atskiram savivaldos skyriui. i sistema buvo grindoiama principu, kad kas priima politinius sprendimus, tas turi ir juos gyvendinti, taip buvo siekiama suderinti atstovybs funkcijas su vykdomosios valdios funkcijomis. Taiau vliau paaikjo, kad i sistema veikia prastai, nes kiekvienas

komisijonierius rpinosi tik savo reikalais, savo sritimi, kuriai vadovavo, susidar konkurencija tarp atstovybi. Irykjo idar vienas trkumas, kad bdavo irenkami politikai, o ne specialistai, be patirties valdymo srityje. Dabar Komisin sistema praktikai nebesutinkama, ir vyrauja sistemos su pagrindinmis dviemis institucijomis: Atstovybe ir vykdomj valdia. Atstovyb tai vietos gyventoj visuotinai tiesiogiai renkamos kolegialios institucijos. J galiojim laikas apibriamas statymu arba Konstitucija daniausiai 2-6m. (Lietuvoje buvo 2 m., dabar 4 m., nes kai taryba renkama 2 ar 3 m., dejuojama, kad ji nesugeba gerai dirbti, nes turi praeiti daug laiko, kol pranta dirbti. Kita nuomon, kad gerai, nes jei prastai dirba, yra galimyb juos greiiau pakeisti). Tarybos nari skaiius priklauso nuo gyventoj skaiiaus. Savivaldos statymai nustato tam tikras atstovavimo normas arba tarybos nari min ir max skaii, kuris priklauso nuo gyventoj skaiiaus (Prancz. 9 -69 nari, Austrijoje 9 45; Italijoje 15- 80; Belgijoje 5-55; Olandijoje 7 45; Danijoje 5-35). Dideli miestai t.p. yra skirstomi apygardas ir formuojamos savivaldos institucijos. Tai daniausiai sostins: Paryius 20 apygard, Marselis 16, Londonas 32 (ia buvo ir didioji Londono Taryba ir apygard tarybos, bet kildavo ginai dl valdios ir 1986 didioji Londono Taryba panaikinta). Atstovybs dirba sesijomis, nra nuolat veikianios institucijos. Sesij skaiius- 2-4 per metus (kart pusmet ar kart per ketvirt D Britanijoje). Maose savivaldose atstovybs gali rinktis ir daniau kart per mnes. Prireikus aukiamas ir neeilins sesijos, kai ikyla naujos problemos. Atstovybs darbo forma komisijos ir komitetai. Atstovybs komisijas suskirstoma akiniu principu. Gali bti sudaromi ir teritoriniai komitetai, tuomet grup nari dirba atitinkamoje teritorijoje, daniausiai tarp sesij. komisij ir komitet reikm skiriasi pvz.:anglosaks valstybse DB, JAV jie turi dideli reikm, nes gauna net tvarkomuosius galiojimus. Neretai vykdo atstovybs funkcijas, rengia atstovybei mediag, projektus ir pan. Komitet pasilytiems projektams daniausiai pritariama. Turi labai dideles galias kontrols srityje. Kontinentinse valstybse (iskyrus Vokietij) komitet taka maesn, jie traktuojami kaip pagalbiniai tarybos organai, o savarankik gqaliojim neturi. Tai labai panau parlamentins veiklos principus.

Vykdomoji valdia jos institucijos. Jas daniausiai formuoja atstovybs. Vykdomosios valdios organizacins formos bna:
1. Kolegiali vykdomoji valdia Kolegiali nedaug: Italijos savivaldos yra diunta, kolegialus

vykdomosios valdios organas, kuri renka atstovyb. Kai kuriose Vokietijos emse (Hesene, Bremene, Holteine)yra magistratai kaip kolegials. Socialistinse valstybse Kuba, Kinija.
2. Vienasmen - daniausiai pasitaikanti vykdomosios valdios forma savivaldoje tai meras,

burmistras, pirmininkas, kurie iki irinkimo buvo tarybos nariu, jis vadovauja tarybos posdiams, prie j yra pagalbinis aparatas, vykdantis vykdomosios valdios funkcijas. Taip jie tampa 2 valdi atstovais: atstovybs ir vykdomosios valdios. Svarbiausia jo ir jam pavaldi valdinink paskirtis gyvendinti atstovybs priimtus sprendimus, utikrinti kontrol. Tai reikia, kad egzistuoja atstovyb, kuri priima teiss aktus, o j vykdym organizuoja savivaldybs meras (burmistras). Merai ar kiti pareignai bna renkami kartais ir paios atstovybs ir tokiu bdu jai bna tiesiogiai pavalds. Kitais atvejais bna, kad j renka gyventojai tiesiogiai. Laikoma, kad meras turi didesnes galias, kai j renka gyventojai, nes tada jis veikia daug savarankikiau. Bet turi bti derinama atstovybs ir vykdomosios valdios veikla. Taiau mero teisin padtis labai skiriasi. Pagal galiojimus skiriamos vykdomosios valdios sistemos:
1. silpnas meras taryba 2. stiprus meras taryba 3. taryba valdytojas

Silpnas meras taryba i sistema yra JAV, DB. Meras turi nedidelius galiojimus, daniausiai tenka atstovavimo funkcija, turi galiojimus kontroliuoti, priirti kitus vykdomosios valdios skyrius, o svarbiausias vykdomosios valdios funkcijas vykdo tarybos komitetai ir komisijos. Greta tarybos komitet ir komisij daug galiojim tenka profesionalams valdininkams, dirbantiems atstovybi departamentuose, skyriuose. Meras net bna ir nelinks kitis vykdomosios valdios funkcijas, o t.p. varo ir komisijos, komitetai, turintys kontrols funkcijas. Meras atlieka kontrols funkcijas, gali protestuoti priimamus sprendimus (Vokietijos burmistrai).

Stiprus meras taryba. Sutinkama JAV, susiformuoja tuomet, kai mer betarpikai renka gyventojai. Meras galiojimus gauna tiesiogiai i gyventoj, todl laikoma, jog yra nepriklausomas nuo tarybos. Panaumas prezidentinio valdymo sistem (nors ten 2 pakop rinkimai). Merai turi teis vetuoti tarybos priimamus sprendimus (atsiranda konkurencija- kad veikti veto, reikalinga kvalifikuot bals dauguma). Meras turi finansinius svertus, formuoja biudeto projekt, nors j teikia tarybai tvirtinti. ioje sistemoje meras pasitelkia pagalb profesionalius valdininkus, vadinamus menederiais, kurie teikia jam patarimus. Panaiai yra kai kuriose Vokietijos emse (Bavarija), Japonijoje. Belgijoje ir Nyderlanduose mer skiria Vyriausyb municipalins tarybos teikimu. Taip centrin valdia ir taryba formuoja savivaldybs vykdomj valdi. Taip lyg ir kiamasi savivald. Savivaldos vykdomosios valdios turi pasitikjim i centrins valdios puss tai vienas i pagrindini argument. Neretai merui suteikiami galiojimai vykdyti t.t. funkcijas. Taryba valdytojas Paplitusi JAV vidutinio didumo miestuose. Taryba kaip atstovyb renka metr, kuris yra tik nominalus vykdomosios valdios vadovas. Kai kur meras renkamas net gyventoj. Meras vykdo tik nominali funkcij, o reali valdia perduodama samdomam profesionaliam valdytojui. Administravimas laikomas ypatinga funkcija, kuriai reikia profesionalo, samdomo tarybos valdymo kadencijai. Taryba j kontroliuoja, nes su juo sudaroma sutartis. Valdytojas pats renkasi personal, teikia silymus tarybai, patvirtinus betarpikai vykdo savo funkcijas. Taigi valdytojas kaip profesionalus menederis kartu su taryba valdo. Atribojamos politins funkcijos nuo administracini. Politins funkcijos priklauso tarybai, merui. O tiesioginiai valdymo reikalai priklauso valdytojui. Meras atpalaiduojamas nuo smulki valdymo dalyk, o gali susikoncentruoti ties politika. Tokia sistema Skandinavijos valstybse (Norvegija, vedija, Suomija, iskyrus Danij), Vokietijos miestuose, Kanadoje. Greta mero vykdomj valdi vykdo savivald departamentai, j vadovai. Departamentai:1) bendrojo valdymo; 2) finans;3) vieosios tvarkos; 4) kultros, vietimo;5) transporto; 6) ekonomikos.

JAV savivaldybse grafystse (kaimo vietovse) gyventojai renka ne tik taryb, mer, bet ir kai kuriuos kitus savivaldos struktrose dirbanius pareignus (erif, klerk, prokuror). Lietuvos Savivaldybi Institucijos Ir J Kompetencija Vietos savivaldos institucijas, j kompetencij, veiklos formas, santykius su kitomis institucijomis ir teisines garantijas nustato Vietos savivaldos statymas (Aktuali 2010-03-02). statyme numatytos ios vietos savivaldos institucijos: 1. savivaldybs taryba - atstovaujamoji; 2. vykdomosios institucijos - savivaldybs valdyba ir meras Atstovaujamoji ir vykdomosios - tai institucijos, turinios vietos valdios ir vieojo administravimo teises bei pareigas. Jos yra atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij gyvendinim. 3. kontrols - savivaldybs kontrolierius, kontroliuoja savivaldybs biudeto naudojim bei atlieka savivaldybs vidaus audito funkcijas. Savivaldybs institucij galiojimai pasibaigia: 1. kai pirmj posd susirenka naujai irinkta taryba, jame atsistatydina buvs meras ir valdyba; 2. kai savivaldybs teritorijoje vedamas tiesioginis valdymas ir valdym organizuoja Vyriausyb. I. Savivaldybs Taryba savivaldybi tarybos (toliau-tarybos) nariai renkami 4 m. daugiamandatse rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem.[Buvusi statymo nuostata, kad kandidatus tarybos narius gali kelti tik partija pateikdama kandidat savivaldybs tarybos narius sra. KT pripaino prietaraujania LR K 119 str. 2 daliai, nes pasirinkus vien proporcin taryb rinkim sistem, nuolatiniai gyventojai nepriklausantys partijai praranda galimyb kandidatuoti taryb narius.] Teis rinkti tarybos narius turi nuolatiniai ios savivaldybs gyventojai (rinkjai). Suteikiama teis Sjungos pilieiams, gyvenantiems valstybje narje ir nesantiems jos pilieiais, naudotis balsavimo teise ir bti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus. (Savivaldybi taryb rinkim statymas suderintas su ES teiss aktais [Aktuali 2010-01-05])

Tarybos nariu gali bti renkamas nuolatinis ios savivaldybs gyventojas, ne jaunesnis kaip 20 m. amiaus. Taryb nari skaiius priklauso nuo gyventoj toje savivaldybje skaiiaus ir svyruoja nuo 21 iki 51. Savivaldybi taryb rinkim statymas numato, jog: 1) daugiau kaip 500000 gyventoj renka 51 tarybos nar; 2) nuo 300000 iki 500000 gyventoj - 41 tarybos nar; 3) nuo 100000 iki 300000 gyventoj - 31 tarybos nar; 4) nuo 50000 iki 100000 gyventoj - 27 tarybos narius; 5) nuo 20000 iki 50000 gyventoj - 25 tarybos narius; 6) iki 20000 gyventoj - 21 tarybos nar. Tarybos galiojimai prasideda, kai pirmj posd susirenka irinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai pirmj posd susirenka naujai kadencijai irinkti tarybos nariai. Tarybos narys visas valstybs politiko ir savivaldybs bendruomens atstovo teises gyja tik po to, kai prisiekia. i nuostata sigalioja nuo nauj eilini savivaldybi taryb rinkim.(dabartiniai tarybos nariai nra dav priesaikos) Taryba savo galiojim laikui i tarybos nari sudaro valdyb ir nustato jos nari skaii. Tai turi atlikti per 2 mnesius nuo pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio.Valdybos nariai yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybs administracijos direktorius, sudaryta savivaldybs tarybos kolegija (tarybos patariamasis organas), jei nusprendiama j sudaryti, t.y. suformuojamos vykdomosios institucijos. Tarybos veiklos forma. Savo galiojimus gyvendina kolegialiai tarybos posdiuose, kuriuos ne reiau kaip kas 3 mnesiai, aukia meras, o kai jo nra, mero pavaduotojas, arba jeigu to ratu reikalauja ne maiau kaip 1/3 irinkt tarybos nari. Posdiams pirmininkauja meras, o kai jo nra mero pavaduotojas. Posdiams klausimus rengia savivaldybs tarybos komitetai (toliau komitetai) ir komisijos savo posdiuose, tarybos nari frakcijos ir grups pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybs kontrolierius, savivaldybs meras ir savivaldybs administracijos direktorius. Savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim. Tarp tarybos posdi veikla tsiama komitetuose ir komisijose, t.p. nariams bendraujant su rinkjais.

Taryba ne reiau kaip vien kart per metus turi pateikti savivaldybs bendruomenei vie savo veiklos ataskait. Ataskait tarybos vardu pateikia meras. Taryba priiri savivaldybs vykdomsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai gyvendinanius valstybines (perduotas savivaldybms) funkcijas. Savivaldybs tarybos kompetencija Tarybos kompetencija yra iimtin ir paprastoji. I. Iimtinei tarybos kompetencijai priskirt galiojim taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybs institucijai ar staigai:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

tvirtina savivaldybs tarybos veiklos reglament. renka bei prie termin i pareig atleidia mer; mero teikimu skiria ir prie termin atleidia mero pavaduotoj (pavaduotojus); mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotoj) veiklos sritis; sudaro savivaldybs valdyb; sudaro tarybos komitetus ir komisijas bei statym numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; renka Kontrols komiteto pirminink, jo teikimu skiria Kontrols komiteto pirmininko pavaduotoj; priima sprendim dl savivaldybs administratoriaus primimo pareigas ir atleidimo i valstybs tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybs administracijos struktr jos nuostatus ir darbo umokesio fond; mero teikimu gali priimti sprendimus dl seninij steigimo ir j skaiiaus, priskiria seninijoms savivaldybs teritorijas, nustato j ribas ir prireikus jas keiia vertinusi vietos gyventoj nuomon; Biudetins sandaros statymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybs biudet ir jo vykdymo apyskait, prireikus tikslina savivaldybs biudet; skirsto biudetinms staigoms biudeto asignavimus; nustato kainas ir tarifus u savivaldybs moni, specialios paskirties bendrovi, savivaldybs biudetini ir viej staig teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivi veim vietiniais marrutais, centralizuotai tiekiamos ilumos, alto ir karto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas mokas; tvirtina savivaldybs socialins ir ekonomins pltros programas;

8.

9.

10.

11. 12.

13.

14.

priima sprendimus dl disponavimo savivaldybei nuosavybs teise priklausaniu turtu, nustato io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvark, iskyrus atvejus, kai ji nustatyta statymuose; priima sprendimus dl savivaldybei priskirtos valstybins ems ir kito valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikjimo teise; priima sprendimus dl biudetini staig, savivaldybs moni steigimo, dl viej staig bei akcini bendrovi steigimo; tvirtina teritorij planavimo dokumentus. steigia savivaldybs saugomas teritorijas, skelbia savivaldybs saugomus vietins reikms gamtos bei kultros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos bklei gerinti; teikia silymus dl savivaldybs teritorijos rib keitimo, savivaldybs pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamj vietovi sudarymo, j pavadinim, teritorij rib nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keiia gatvi, aiki, pastat, statini ir kit savivaldybei nuosavybs teise priklausani objekt pavadinimus; tvirtina eldini apsaugos, miest ir kit gyvenamj vietovi tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliek tvarkymo, gyvn laikymo, prekybos turgavietse ir kitas taisykles; teikia silymus tvirtinti savivaldybs gyvenamj vietovi herbus, tvirtina kitus savivaldybs simbolius ir j naudojimo tvark, nustatyta tvarka gali u nuopelnus suteikti savivaldybs (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovs) pilieio garbs vard; teikia valstybs institucijoms pasilymus dl savivaldybs teritorijoje esani j padalini veiklos, prireikus savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iklauso i padalini vadovus; priima sprendimus dl kompensacij tam tikroms vartotoj grupms mokjimo u perkam kur, elektros ir ilumos energij, kart vanden bei gamtines dujas; nustato savivaldybs vardu gautos labdaros skirstymo tvark; gali priimti sprendim atlikti savivaldybs staig ar savivaldybs kontroliuojam moni tam tikros veiklos nepriklausom audit; priima sprendimus dl jungimosi savivaldybi sjungas, dl bendradarbiavimo su usienio ali savivaldybmis ar prisijungimo prie tarptautini savivaldos organizacij; tvirtina kaimo pltros programas; priima sprendimus skelbti vietos gyventoj apklaus

15.

16.

17. 18.

19.

20.

21.

22.

23.

24. 25.

26.

27. 28.

29. 30. 31.

tvirtina taisykles, u kuri paeidim atsiranda administracin.atsakomyb ir kt deleguoja tarybos narius statym nustatytas regionines tarybas, komisijas; primima sprendimus dl partnerysts tikslingumo su privaiais subjektais ir kt.. II. Paprastoji savivaldybs tarybos kompetencija. iuos galiojimus, taryba gali pavesti vykdyti administracijos direktoriui arba jo pavaduotojui (pavaduotojams). Jeigu savivaldybs vykdomoji institucija negali (dl viej ir privai interes konflikto) vykdyti i jai perduot galiojim, iuos galiojimus vykdo taryba.

1. skiria pareigas ir atleidia vadovus biudetini ir viej staig (kuri savinink yra savivaldyb); renka i staig finansines ataskaitas ir jas tvirtina ; nustato viej staig vidaus kontrols tvark; 2. Priima sprendimus dl valstybs socialini ir ekonomini program tikslini l, kt. valstybs fond l ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybs biudetinms staigoms; 3. tvirtina savivaldybs lygmeniu specialiuosius ir detaliuosius planus; 4. vykdo teises ir pareigas statyme numatytas kaip juridiniam asmeniui. 5. priima sprendimus dl savivaldybs valdomo ilikusio nekilnojamojo turto nuosavybs teisi atkrimo religinms bendrijoms ir bendruomenms;

II. Meras Ir Valdyba Meras, mero pavaduotojas (ai) Taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka mer ir mero silymu skiria vien ar kelis mero pavaduotojus. Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik LR pilieiai. Taryba gali nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. (iuo metu paruotas statym projektas, kad mer rinkt tiesiogiai gyventojai, bet Seime nesutariama, kokia tada bus mero kompetencija ir kokiai institucijai j priskirti: atstovaujamai ar vykdomjai) o Didiausias galimas mero pavaduotoj skaiius nustatomas atsivelgiant savivaldybs tarybos nari skaii. Taryba i 41 ir daugiau nari - ne daugiau kaip 3 pavaduotojo pareigybs, taryba i 2731 nario - ne daugiau kaip 2, kitose ne daugiau kaip 1 pavaduotojo pareigyb. Nuostata dl mer pavaduotoj skaiiaus sigalioja nuo nauj eilini savivaldybi taryb rinkim. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras irinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis tarybos nari dauguma. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma, netaikomos Darbo kodekso

nuostatos, iskyrus nuostatas, reglamentuojanias darbo ir poilsio laik, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, staigose, monse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u mokslin, pedagogin ar krybin veikl. i nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais Pasibaigus tarybos galiojimams, tarybos irinkto mero bei mero pavaduotojo galiojimai baigiasi, kai naujai irinkta savivaldybs taryba irenka mer. Meras, mero pavaduotojas prie termin netenka savo galiojim tarybos sprendimu, jeigu u tai balsuoja vis tarybos nari dauguma: 1) Vyriausybs arba valstybs kontrols institucijos silymu u statym ar kit teiss akt paeidimus, dl kuri padaryta esmins alos valstybs ar savivaldybs interesams bei nuosavybei; 2) kai dl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba daugiau kaip 140 dien per paskutinius 12 mnesi; 3) kai pateikia atsistatydinimo praym; 4) jeigu ne maiau kaip 1/3 vis tarybos nari pareikia nepasitikjim jais, savivaldybs taryba priima sprendim atleisti mer, mero pavaduotoj ir u tok sprendim balsavo ne maiau kaip 1/2 vis tarybos nari. Jeigu sprendimas atleisti mer, mero pavaduotoj dl nepasitikjimo nepriimamas, klausim pakartotinai svarstyti galima tik po puss met. 5) Mero pavaduotojas mero teikimu;. 6) Mero, jo pavaduotojo galiojimai nutrksta, jeigu jie netenka LR pilietybs ar tarybos nario mandato. Mero kompetencija Meras yra atskaitingas tarybai ir bendruomenei u savivaldybs veikl. Meras atsakingas u valstybini (perduot savivaldybms) funkcij gyvendinim. Meras: 1) planuoja tarybos veikl, nustato ir sudaro tarybos posdi darbotvarkes ir teikia tarybos sprendim projektus, aukia tarybos posdius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitet ir komisij veikl, pasirao tarybos sprendimus ir posdi, kuriems pirmininkavo, protokolus;

2) atstovauja savivaldyb pats arba galioja kitus asmenis teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybmis, valstybs ar usienio ali institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 3) atstovauja savivaldybei regiono pltros taryboje ir turi sprendiamojo balso teis sudarant ir gyvendinant regiono pltros program; 4) teikia tarybai: 1. mero pavaduotojo(), savivaldybs administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo (direktoriaus silymu) ir tarybos sudarom komisij pirminink kandidatras, t.p. gali silyti atleisti juos i pareig, silyti skirti nuobaudas savivaldybs administracijos direktoriui; 2. silym dl savivaldybs tarybos kolegijos sudarymo; 3. dl tarybos sekretoriato sudarymo, kurio paskirtis aptarnauti tarybos posdius, komitetus, mer; rengti tarybos sprendim projektus, nagrinti ir teikti ivadas dl tarybos sprendim projekt. Sekretoriatas gali bti sudaromas i mero politinio pasitikjimo valstybs tarnautoj, karjeros valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, tai, meras savo galiojim laikui gali turti politinio pasitikjimo valstybs tarnautoj. 4. dl mero politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi steigimo ir j skaiiaus nustatymo; Jie nuo sekani nauj eilini taryb rinkim negals bti ir tos savivaldybs tarybos nariu. 5) vadovauja sekretoriato darbui, tvirtina sekretoriato nuostatus, skiria ir atleidia sekretoriato darbuotojus(Valstybs tarnybos statymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka); 10) gali silyti tarybai pavesti savivaldybs kontrolieriui (savivaldybs kontrols ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatyt savivaldybs administracijos, administravimo subjekt ar savivaldybs kontroliuojam moni finansin ir veiklos audit, priima kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir ivadas, prireikus organizuoja i ataskait ir ivad svarstym savivaldybs tarybos komitet ir savivaldybs tarybos posdiuose; 11) kontroliuoja ir priiri savivaldybs vieojo administravimo institucij, staig ir moni vadov veikl, kaip jie gyvendina statymus, Vyriausybs ir savivaldybs tarybos sprendimus; 12) pritarus tarybai, sudaro savivaldybs bendradarbiavimo su valstybs institucijomis, kitomis savivaldybmis ar usienio institucijomis sutartis; 13) kontroliuoja pasirengim vietos gyventoj apklausai ir j organizuoja; 14) pagal tarybos nustatyt tvark reprezentacijos reikmms naudoja mero fondo las.

Mero sprendimai forminami potvarkiais. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes i savivaldybs tarybos nari i sutikimu, savivaldybs administracijos direktoriaus deleguot savivaldybs administracijos valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis. Meras negali bti tarybos sudarom komitet nariu. Meras analizuoja padt savivaldybje ir silo tarybai sprendim projektus bei rekomendacijas vieojo administravimo staigoms iais klausimais: 1) vieosios tvarkos ir gyventoj rimties; 2) pirmins asmens ir visuomens sveikatos prieiros, ligoni, invalid bei seneli slaugos ir rpybos; 3) vaik, jaunimo ir suaugusij bendrojo lavinimo, ikimokyklinio ugdymo, vaik ir jaunimo papildomo ugdymo; 4) gyventoj bendrosios kultros ugdymo, etnokultros puoseljimo; 5) migracijos proces, gyventoj uimtumo, j kvalifikacijos klimo ir perkvalifikavimo bei viej darb organizavimo. VALDYBA 1. Savivaldybs administracijos direktorius (toliau Direktorius). pavaldus tarybai, o atskaitingas tarybai ir merui. Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas, Direktorius ir jo pavaduotojas(ai) yra pavalds ir atskaitingi Vyriausybs galiotiniui. vadovauja savivaldybs administracijai - yra staigos vadovas. Direktorius pareigas skiria taryba mero teikimu, tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Direktoriaus kadencij skaiius tam paiam asmeniui neribojamas. 2. Direktoriaus pavaduotojas(ai) (toliau D.pavaduotojas) (jeigu i pareigyb steigiama ir jeigu iai pareigybei suteikiami vykdomosios institucijos galiojimai), turintys vieojo administravimo teises ir pareigas. Dl D.pavaduotojo pareigybs steigimo ir Direktoriaus pavadavimo sprendia taryba. D. pavaduotoj(us) pareigas skiria taryba mero teikimu Direktoriaus silymu politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. D. pavaduotojas atsiskaito Direktoriui, o prireikus ir savivaldybs tarybai.

Didiausias galimas D.pavaduotoj skaiius nustatomas atsivelgiant tarybos nari skaii Savivaldybje. Jei yra 41 ir daugiau tarybos nari, - ne daugiau kaip 3 pareigybs; jei yra 2731 ne daugiau kaip 2; kitose - ne daugiau kaip 1. i nuostata dl D. pavaduotoj skaiiaus sigalioja nuo nauj eilini savivaldybi taryb rinkim. Tarnybines nuobaudas u tarnybinius nusiengimus Direktoriui jo pavaduotojui skiria taryba, mero iniciatyva arba remiantis jo gauta raytine informacija apie j tarnybinius nusiengimus. Savivaldybs administracija savivaldybs biurokratinis aparatas, vykdantis savivaldybs politins struktros savivaldybs tarybos suformuluotus udavinius ir priimtus sprendimus bei gyvendinantis savo parengtas savivaldybs teritorijos pltros ir vieojo administravimo programas. Savivaldybs administracija (toliau administracija) yra savivaldybs staiga, kuri sudaro ie pagrindiniai struktriniai daliniai: departamentas, skyrius ir tarnyba. Jie vykdo Tarybos formuojam Savivaldybs politik ir atsako u tam tikr Savivaldybs veiklos srit. administracijos struktr neeina seninijos (administracijos filialai). Administracijos struktr, jos veiklos nuostatus ir darbo umokesio fond, didiausi leistin valstybs tarnautoj pareigybi ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani umokest i savivaldybs biudeto, skaii Direktoriaus silymu mero teikimu tvirtina ir keiia taryba, o pareigybes tvirtina Direktorius. Administracijos, iskyrus Direktori ir jo pavaduotojus, galiojimai nesusij su Tarybos galiojim pabaiga. Administracija turi herbin antspaud ir sskait bankuose. Administracijos valstybs tarnautojai yra atskaitingi Direktoriui. Administracijos valstybs tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Administracija veikia vadovaudamasi LR Konstitucija, Vietos savivaldos statymu, Vieojo administravimo statymu, Valstybs tarnybos statymu, Biudetini staig statymu, kitais teiss aktais, nustataniais savivaldybi veikl, Tarybos sprendimais, Vilniaus miesto savivaldybs mero (toliau mero) potvarkiais bei iais nuostatais. Savivaldybs administracijos kompetencija: 1) organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs institucij sprendim gyvendinim arba pati juos gyvendina;

2)

gyvendina statymus ir Vyriausybs nutarimus, nereikalaujanius savivaldybs tarybos

sprendim; 3) statym nustatyta tvarka organizuoja savivaldybs biudeto pajam, ilaid ir kit pinigini itekli buhalterins apskaitos tvarkym, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs turto valdym ir naudojim; 4) administruoja viej paslaug teikim; 5) per galiotus valstybs tarnautojus atstovauja savivaldybei, jos moni ir akcini bendrovi valdymo organuose; 6) rengia savivaldybs institucij sprendim ir potvarki projektus; 7) atlieka sekretoriato, mero, tarybos nari ir savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrols ir audito tarnybos) finansin, kin ir materialin aptarnavim. Savivaldybs administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmenikai atsako u statym, Vyriausybs ir tarybos sprendim gyvendinim savivaldybs teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; tam jis gali kreiptis valstybinio administravimo subjektus, leisti sakymus, privalomus administracijos struktriniams padaliniams, jos filialams seninijoms ir struktrinius padalinius neeinantiems valstybs tarnautojams; savivaldybs gyventojams ir kt. savivaldybs teritorijoje esantiems subjektams; 2) organizuoja administracijos darb, tvirtina j veiklos nuostatus, atsako u vidaus administravim; 3) administruoja asignavimus, savivaldybs tarybos skirtus savivaldybs administracijai; 4) administruoja savivaldybs biudeto asignavimus ir kitus piniginius iteklius, organizuoja savivaldybs biudeto vykdym ir atsako u savivaldybs kin ir finansin veikl, administruoja savivaldybs turt; [3 ir 4 punkte ivardintos funkcijos yra iimtin Direktoriaus kompetencija ir pavaduotojas negali j vykdyti] 5) skiria pareigas ir i j atleidia administracijos valstybs tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas Valstybs tarnybos statymo ir savivaldybs tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; 6) koordinuoja ir kontroliuoja viesias paslaugas teikiani subjekt darb, atlieka kitas pagal statymus ir tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybs juridini asmen valdymo funkcijas; 7) organizuoja tarybos nari, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, mokym;

8) atsiskaito u savo ir administracijos veikl teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybs tarybai ir merui; 9) ne reiau kaip kart per metus informuoja savivaldybs gyventojus apie savo veikl; 10) teikia merui silymus dl didiausio leistino valstybs tarnautoj pareigybi ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, skaiiaus savivaldybs administracijoje; 11) Tarybos pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus. Savivaldybs Kontrolierius Ir Jo Kompetencija Savivaldybs kontrolierius (toliau kontrolierius), kontroliuoja, priiri, ar teistai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybs biudeto los, kitas savivaldybi turtas ir savivaldybei perduotas valstybs turtas, atlieka savivaldybs finans vidaus kontrol. Kontrolierius pareigas priimamas konkurso bdu ir i j atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Kontrolierius atskaitingas tarybai ir nesusijs su savivaldybs tarybos galiojim pabaiga. Tarybos iimtin kompetencija: kontrolieriaus (savivaldybs kontrols ir audito tarnybos) metins ataskaitos svarstymas ir sprendimo dl jos primimas Kontrolieriaus teikimu taryba gali steigti juridin asmen savivaldybs kontrols ir audito tarnyb, kuriai vadovauja ir u jos veikl atsako Kontrolierius. O kai savivaldybs gyventoj skaiius virija 30 tkst., privalo steigti. Jei savivaldybs kontrols ir audito tarnyba nesteigiama, numatytam iors auditui atlikti gali bti pasitelkiami kit savivaldybi kontrolieriai (kontrols ir audito tarnybos valstybs tarnautojai). Savivaldybs kontrols ir audito tarnyba bdama atskaitinga tik Tarybai ir veikianti kaip atskira biudetin staiga, yra nepriklausoma nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darb, taikydama metodologij ir naudodama atskirai savivaldybs biudete jai numatytus finansinius iteklius. Savivaldybs kontrols ir audito tarnyba atlieka iors finansin ir veiklos audit savivaldybs administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose ir savivaldybs kontroliuojamose monse; Kontrolieriaus iniciatyva, tarybos ar mero raytiniu pavedimu Savivaldybs centralizuota vidaus audito tarnyba - tai administracijos struktrinis padalinys atlieka vidaus audit, administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose ar kt.

I.

savivaldybs vieuosiuose juridiniuose asmenyse, pavaldi ir atskaitinga administracijos direktoriui. Kontrolierius, kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Iors audit rys ir tikslai: 1. Finansinio audito tikslas vertinti audituojamo subjekto vidaus kontrol, skaitant finans valdym, audituojamo subjekto turto (valstybs ar savivaldybs) valdymo, naudojimo, disponavimo juo teistum ir pareikti nepriklausom nuomon dl finansini ir kit ataskait tikrumo ir teisingumo. 2. Veiklos audito tikslas vertinti audituojamo subjekto viej ir vidaus administravim ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poiriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. 3. Ribotos apimties auditas - Gali bti atliekamas ir ribotos apimties finansinis auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finans valdymo ar vidaus kontrols tyrim, ar kita. teikia ivadas ir pasilymus dl patikrinim metu konstatuot trkum paalinimo , reikalauja informacijos apie toki trkum paalinim; tikrinim ivadas teikia tarybos Kontrols komitetui ir merui, o ivadas dl savivaldybs biudeto vykdymo, dl kit savivaldybs l ir turto naudojimo - ir savivaldybi tarybai; patikrinimo metu nustats nusikaltimo poymi, mediag perduoda teissaugos organams ir kt. Kontrolierius gali dalyvauti tarybos, komitet, komisij posdiuose ir pareikti nuomon savo srityje ir kt; Kontrolieriaus (kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito iorin perir atlieka Valstybs kontrol. Kontrolierius ir specialistai yra atsakingi u statymuose ir kituose teiss aktuose numatyt galiojim vykdym, taip pat u nepagrstos ir neteisingos audito ivados pateikim. Kontrolierius savo veikloje vadovaujasi: Vietos savivaldos statymu; Valstybinio audito reikalavimais; Valstybs kontrols parengtomis metodikomis ir kt. teiss aktais, bei geros praktikos pavyzdiais. 1998 metais Savivaldybi kontrolieri tarnybos susivienijo vien organizacij ir kr Savivaldybi kontrolieri asociacij (SKA) bendriems veiklos tikslams siekti. Kontrolieri tarnybos bendradarbiauja su: Lietuvos savivaldybi asociacija; LR valstybs kontrole;

Specialij

tyrim

tarnyba;

Vyriausybs

atstovais

apskrityse;

tarptautinmis

audito

organizacijomis (EURORAI narmis); su kitomis kontroliuojaniomis ir audit atliekaniomis institucijomis.

VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ SANTYKIAI SU VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJOMIS. Savivaldybi santykius su valstybs valdios ir valdymo institucijomis reglamentuoja LR Konstitucija, statymai, kiti teiss aktai. Nors savivaldybs ir nra pavaldios valstybs institucijoms, taiau j veikla nra izoliuota viena nuo kitos. 1) Tais atvejais, kai auktesniosios valstybs institucijos svarsto klausimus susijusius su vienos ar vis savivaldybi interesais, jos apie tai turi praneti atitinkamos savivaldybs merui ar Lietuvos savivaldybi asociacijai. 2) Savivaldybs prireikus gali gauti konsultacij i valstybs institucij, planuodamos ir sprsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus. 3) Rengiami bei svarstomi su savivaldybi veikla susij statym ir kit teiss akt projektai derinami su atskiromis savivaldybmis arba Lietuvos savivaldybi asociacija Seimo statuto ir Vyriausybs darbo reglamento tvarka. 4) Nustatyta tvarka kasmet Vyriausyb ir Lietuvos savivaldybi asociacija svarsto ir derina savivaldybi biudet pajam dyd ir j ilyginim lemianius rodiklius. 5) Savivaldybs tiesiogiai bendradarbiauja su Seimu per Seimo narius, kuri rinkjais yra j teritorijos gyventojai. Tiesiogiai su savivaldybmis susijs Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komitetas. 6) Vyriausybje, kitose valstybs institucijose ir tarptautinse organizacijose bendriems savivaldybi interesams atstovauja Lietuvos savivaldybi asociacija. 7) Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos interesams ir pozicijoms derinti ali susitarimu sudaroma dvial komisija. 8) LR Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos 2002m.birelio 2d. susitarimu "Dl dvialio bendradarbiavimo" buvo sudaryta LR Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos dvial

komisija ir patvirtinti ios komisijos nuostatai. Pagrindinis komisijos tikslas - interes bei pozicij tarp Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos derinimas. i komisija sudaryta savivaldybi probleminiams klausimams, kuri jos negali isprsti be valstybs institucij pagalbos, t.p. klausimams, kylantiems dl santyki tarp valstybs institucij ir savivaldybi, nagrinti bei teikti iais klausimais suderintas ivadas ir pasilymus Vyriausybei ar kitai atitinkamai jai atskaitingai institucijai nagrinti. Dvial komisija svarst nemaai savivaldybms aktuali klausim, teik ivadas Vyriausybei. 9) Valstyb remia savivaldybi taryb nari, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, mokym. 4.VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ VEIKLOS TEISINS GARANTIJOS. LAIKINO TIESIOGINIO VALDYMO VEDIMO SAVIVALDYB TERITORIJOJE PAGRINDAI Savivaldos Teisins Garantijos, t.y. Savivaldybi teiss ir j apsauga tvirtintos LR Konstitucijoje, Vietos savivaldos statyme, Europos vietos savivaldos Chartijoje ir kt. teiss aktuose. Svarbiausia garantija - statym numatytas draudimas apriboti vietos savivaldos teises. Gyventoj sprendimai, priimti tiesiogins demokratijos bdu, negali bti panaikinti. Vietos savivalda yra sudedamoji demokratijos proces dalis ir viena i tautos valios iraikos form, nra tiesiogiai pavaldi valstybs valdios institucijoms. Savivaldos turi sprendim iniciatyvos, j primimo ir gyvendinimo laisv ir yra atsakingos u savarankik funkcij atlikim. LR Konstitucijos 120 str. numato, valstybs param savivaldybms; Savivaldybs pagal K bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. Konstitucinis vietos savivaldos organ savarankikumo principas reikia, kad savo kompetencijos ribose jie laisvi reikti iniciatyv ir priiminti sprendimus. J priimtas teistas sprendimas neturi bti suderinamas ar vliau patvirtinamas valstybs organ ir negali bti pakeistas administracine tvarka. Taiau savivaldos institucijos veikia teritorijoje, kuri tuo paiu metu yra valstybs teritorija, todl vienas i savivaldos princip yra valstybs ir savivaldybs interes derinimas.

LR Vietos savivaldos statyme virtitos ios Savivaldybi veiklos teisins garantijos: 1. Savivaldybs dl savo teisi paeidimo, atsivelgdamos paeidimo pobd, gali kreiptis teism. Savivaldybs vardu teisme atsrovaujveikia savivaldybs institucijos pagal iame ir kituose statymuose joms suteiktus galiojimus. 2. Savivaldybs tarybos sprendimai, nevirijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybs administracijai, visoms savivaldybs teritorijoje esanioms staigoms, monms ir

organizacijoms, gyventojams. 3. Valstybinio administravimo subjektams draudiama savivaldybi galiojimus ir teises suvaryti ar apriboti, iskyrus statym nustatytus atvejus(laikino tiesioginio valdymo vedimoteisiniai pagrindai). 4. Savivaldybs tarybos sprendimai dl vietini rinkliav ir mokesi, sprendimais patvirtintos taisykls, u kuri paeidim statymai numato administracin atsakomyb, galioja visoje savivaldybs teritorijoje ir j laikytis privalo visos institucijos, staigos, mons ir gyventojai, taip pat savivaldybs teritorij atvyk kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 5. Savivaldybs turi teis imtis vis teist priemoni, kad bt laikomasi savivaldybs teritorijos bendrojo plano ir su jo gyvendinimu susijusi reikalavim. 6. Savivaldybs turi teis paios ir per Lietuvos savivaldybi asociacij dalyvauti rengiant statym ir kit teiss akt, reglamentuojani vietos savivald ar nustatani savivaldybi funkcijas, projektus, dl parengt projekt pareikti savo silymus ir pastabas 7. Savivaldybs turi teis jungtis savivaldybi asociacijas. , kurios atstovauja bendriems savivaldybi organizacijose Lietuvos savivaldybi asociacija (LSA) buvo kurta remiantis 1995 m. statymu "Dl savivaldybi asociacijos pagrindini nuostat". iuo metu asociacijos veikl reglamentuoja LSA statai, kurie apibria veiklos tikslus ir pagrindinius principus, asociacijos institucij sudarymo, ataukimo, darbo organizavimo ir sprendim primimo tvark, kitus asociacijos veiklos aspektus. 1) LSA tikslai - siekti LR Konstitucijoje ir statymuose nustatyto savivaldybi savarankikumo atstovaujant bendriesiems Asociacijos nari interesams valstybs valdios ir valdymo institucijose, bendradarbiaujant su usienio valstybi savivaldybi ir kt. tarptautinmis interesams Vyriausybje, kitose valstybs institucijose ir tarptautinse

organizacijomis, gyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos Chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas. 2) Asociacijos institucijos yra: atstovaujamosios - Asociacijos nari atstov suvaiavimas, apskrii (region) mer pasitarimai; vykdomosios - Asociacijos taryba, valdyba ir administracija; kontrols - Revizijos komisija. Pasaulinje vietos savivaldos deklaracijoje nurodyta: "Savivaldybs, remdamosi savo valdia, turi teis kurti asociacijas savo bendriems interesams apsaugoti ir remti, atitinkamoms paslaugoms savo nariams teigti". Europos vietos savivaldos chartijoje: (LR Seimas j ratifikavo 1999 m. gegus 25 d.) "Vietins valdios organ teis priklausyti asociacijai, siekiant ginti ir remti bendrus interesus, ir priklausyti tarptautinei vietins valdios organ asociacijai pripastama kiekvienoje valstybje". 8. Savivaldybs turi savo atributik. Savivaldybi herbai yra savivaldybi nuosavyb ir gali bti naudojami tik savivaldybi taryb leidimu. LAIKINO TIESIOGINIO VALDYMO VEDIMO SAVIVALDYB TERITORIJOJE PAGRINDAI Vietos savivaldos statyme yra tvirtintas draudimas Valstybinio administravimo subjektams suvaryti ar apriboti savivaldybi galiojimus ir teises, iskyrus statym nustatytus atvejus. Vadinasi esant tam tikrom aplinkybm vietos savivaldos valdym savo rankas gali perimti valstybs valdia. Bet valstybs valdios galias apriboja LR Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymas(aktuali red. 2003-05-27).Jame tvirtintos privalomos slygos laikinam tiesioginiam valdymui vesti: 1. ivardinamos aplinkybs, kuriom esant galima (vadinasi ne privaloma) vesti tiesiogin valstybin valdym, ir tas sraas yra baigtinis, vadinasi jokiais kt. atvejais negalima; 2. pirmiausia jau statymo pavadinimas pasako kad is valdymas laikinas ribojimas laiku; 3. nustatoma kas gali vesti tok valdym ir kieno silymu; 4. kas ir kokia tvarka valdys savivaldybes. 1. Aplinkybs ( pagrindai) kada gali bti vedamas laikinas tiesioginis valdymas: 1. jeigu Taryba savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark;

2. jeigu Taryba iurkiai paeidinja K bei statymus ir Vyriausyb, remdamasi teism sprendimais konstatuoja tai; 3. jeigu Taryba per 2 mnesius (terminas nustatytas Vietos savivaldos statyme) neirenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo bei savivaldybs administracijos direktoriaus; 4. jeigu 2 ketvirius (6 mn.) i eils nevyksta savivaldybs tarybos posdiai; 5. jeigu Vyriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim savivaldybs taryb rezultatus pripaino negaliojaniais; 6. kai savivaldybs teritorijoje vesta nepaprastosiji padtis ir dl to Taryba negali vykdyti savo galiojim. 2. Tiesioginis Valdymas laikinas - ne ilgiau kaip 6 mnesius. Taiau numatyti iimtiniai atvejai, kai galimas ir ilgesnis tiesioginio valdymo laikas: 1) jeigu nuo Seimo nutarimo (vesti laikin tiesiogin valdym) primimo dienos, iki savivaldybs tarybos kadencijos pabaigos liko maiau kaip 1 metai. Tuo atveju tiesioginis valdymas vedamas iki tarybos kadencijos pabaigos. 2) Tuo atveju, kai savivaldybs teritorijoje vesta nepaprastosiji padtis ir dl to Taryba negali vykdyti savo galiojim, tiesioginis valdymas vedamas tam laikui, per kur taryba negali vykdyti savo galiojim. Seimas, veds iki 6 mnesi tiesiogin valdym, remiantis 15 punkt pagrindais nustato nauj rinkim savivaldybs taryb dat. Taiau naujai irinkta taryba galiojimus gauna tik iki buvusios tarybos kadencijos laikotarpiui, t.y naujos tarybos kadencija baigiasi tuo laiku ir ta paia tvarka, kaip bt pasibaigusi galiojim netekusios savivaldybs tarybos kadencija. Pasibaigus laikino tiesioginio valdymo terminui, vesto dl nepaprastosios padties vedimo (6 punkto pagrindais), savivaldybs taryba, vykdiusi galiojimus iki laikino tiesioginio valdymo vedimo, tsia j vykdym iki kadencijos pabaigos. Vadinasi, taryba ir tarybos nariai po laikino tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje netenka galiojim, iskyrus atvejus, kai valdymas vedamas dl nepaprastosios padties vedimo savivaldybje.iuo atveju tarybos ir tarybos nari galiojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

3.

Kas gali vesti laikin tiesiogin valdym ir kieno silymu. Gali vesti tik Seimas Pasilymus Seimui teikia: Vyriausyb tik tais atvejais:

priimdamas nutarim.

1) kai taryba savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark; 2) iurkiai paeidinja K bei statymus; 3) per 2 mnesius neirenka mero ir valdybos; 4) 2 ketvirius (6 mn.) i eils nevyksta tarybos posdiai Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komitetas tik tais atvejais: 2) jeigu Vyriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim savivaldybs taryb rezultatus pripaino negaliojaniais; 3) jeigu savivaldybs teritorijoje vedama nepaprastoji padtis Seimo priimtu sprendimu arba Prezidento dekretu. 4. Kas ir kokia tvarka vykdo laikin tiesiogin valdym (gyvendinimas)

Laikin tiesiogin valdym gyvendina Vyriausyb per paskirt Vyriausybs galiotin. sigaliojus Seimo nutarimui, Vyriausyb Vidaus Reikal ministro teikimu ne vliau kaip per 10 dien paskiria Vyriausybs galiotin ir jo pavaduotoj. Jie yra politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai ir j skyrimo ir atleidimo bei darbo apmokjimo tvark nustato Valstybs tarnybos statymas. O kol bus paskirtas Vyriausybs galiotinis be atskiro sprendimo savivaldybs funkcij gyvendinim organizuoja savivaldybs administracijos direktorius. Vyriausybs galiotinio,jo pavaduotojo galiojimai pasibaigia: (i pareig atleidiami Vyriausybs nutarimu)
1) kai naujai irinkta savivaldybs taryba irenka mer. 2) kai pasibaigia vesto laikino tiesioginio valdymo terminas ir negaljusi vykdyti galiojim

taryba posdyje priima sprendim dl savo galiojim vykdymo. Tai atvejis kai valdymas vestas dl nepaprastosios padties vedimo savivaldybje (6 punktas). Vyriausybs galiotinio (toliaus galiotinis) ir jo pavaduotojo funkcijos ir galiojimai
1) galiotinis priima Tarybos kompetencijai priskirtus sprendimus, kurie btini savivaldybi

funkcijoms gyvendinti, ir kontroliuoja j gyvendinim, vykdo kt. Tarybos ir mero galiojimus.

2) galiotinis negali priimti sprendim ir vykdyti galiojim, kurie galimi tik tuo atveju, kai veikia

savivaldybs taryba (t.y. Negali tvirtinti Tarybos veiklos reglamento, rinkti mer, kontrols komiteto pirminink skirti j pavaduotojus, sudaryti tarybos komitetus, komisijas ir kolegijas, stegti seninij ar nustatyti j skaii, negali deleguoti savivaldybs tarybos nari regionines tarybas bei komisijas, neteikia silym dl savivaldybi gyvenamj vietovi herb tvirtinimo, savivaldybs simboli tvirtinimo, dl savivaldybs pilieio garbs vardo suteikimo, dl jungimosi savivaldybi sjungas, dl Tarybos veiklos planavimo, t.p. sprendim, kurie nra priskirti savivaldybs tarybai).
3) Jeigu galiotinis mano, kad savivaldybs institucij sprendimai, priimti iki laikino tiesioginio

valdymo vedimo, arba j pagrindu sudaryti sandoriai neatitinka Konstitucijos ar statym , kreipiasi Vyriausybs atstov, kad is Savivaldybi administracins prieiros statymo nustatyta tvarka imtsi reikiam priemoni.
4) Nepaprastosios padties metu galiotinis utikrina, kad savivaldybs teritorijoje bt vykdomi

Nepaprastosios padties statymo reikalavimai.

5) galiotinis laikino tiesioginio valdymo metu, remiantis statym pagrindais, gali atleisti Tarybos

ir mero skiriamus valstybs tarnautojus ir kitus mero priimamus darbuotojus. Ir turi teis atleist tarnautoj, politinio pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas, atleist pagal darbo sutartis dirbusi darbuotoj pareigas priimti kitus asmenis pagal Valstybs tarnybos statymo ir kit teiss akt nustatytus reikalavimus.
6) galiotinio sprendimai forminami potvarkiais. 7) galiotinio pavaduotojas atlieka galiotinio jam pavestas funkcijas, o kai galiotini s laikinai

negali eiti savo pareig, visas jo funkcijas bei galiojimus. Vyriausybs galiotinio veiklos prieir atlieka Vyriausyb ar jos galiota institucija. Savivaldybs teritorijoje laikinai vedus tiesiogin valdym, savivaldybs vieojo administravimo institucijos ir staigos vykdo Vietos savivaldos ir kit statym nustatytas funkcijas, iki laikino tiesioginio valdymo vedimo priimtus savivaldybs tarybos sprendimus bei savivaldybs administracijos direktoriaus sakymus, t.p. Vyriausybs galiotinio potvarkius [Atkreipkit dmes ir nemaiykit laikino tiesioginio valdymo savivaldybje su vietos valdymu, kuris yra apylinkse (sekanti potem)]