Baudiamosios teiss specialioji dalis

A. Abramaviius

1 tema. BT SD ir jos sistema BT SD svoka ir jos normos BT baudiamj teiss norm, apibriani NV poymius ir nustatani riminalines bausmes u j padarym!, visuma. Bendrosios dalies normos apibria baudiamojo "statymo ti slus, baudiamosios atsa omybs pa#rindus ir t. $ia re#uliuojami bendri, su asmens baudiam!ja atsa omybe susij%, lausimai. &pecialiosios dalies normos apibria on reias nusi alstamas vei as. Apra'omos on reios NV sudtys ir numatomos bausms u j padarym!. &peciali!j! dal" bendriausia prasme #alima apibrti aip norm, numatani on reias NV ir nustatani atitin amas bausmes u j padarym!, visum!. &( norm speci)i a* +. &( normos pasiymi didesniu on retumo laipsniu. ,os susijusios su atitin am NV padarymu. -. Ne visada vien ti i' paios &( normos #alima i'siai' inti on reios NV poymius. .artais baudiamojo "statymo &( straipsni dispo/icija ti bendrais bruoais apib0dina nusi alstamos vei os poymius. 1 on retus 'i poymi turinys ats leidiamas ituose teiss a tuose. 2. .artais NV poymiai baudiamuosiuose "statymuose su onstruoti taip, ad i' paio B. straipsnio nra ai' us 'io poymio turinys. To ie poymiai vertinamieji. , turinys nra ats leidiamas nei B., nei ituose teiss a tuose. 3v/., didel ala, didel nelaim ir pan. 4i poymi turin" nustato pats asmuo, uris tai o 'i! norm!. Nustatomas remiantis sisteminiu, lo#iniu, #ramatiniu ai' inimo metodais. 5. 3asitai o norm de)inicij. Tai normos, uriose paai' inamos B. &( vartojamos s!vo os. 6. B. &( yra norm, uriose re#lamentuojami asmens atleidimo nuo BA pa#rindai 7--8 str.9. :. B. &( norm stru t0ra. (vi nuomons* +. &usideda i' dispo/icijos ir san cijos. -. &usideda i' ;ipote/s, dispo/icijos ir san cijos. Baudiamasis "statymas numato didel" draudiam vei rat!. B0din#a, ad BT normos i'dstomos ir #rupuojamos tam ti ra tvar a. BK SD sistema ir jos sudarymo principai Naujas B. ir jo &( +. Naujajame B. ir jo &( yra ymiai dau#iau s yri nei senajame B. 7buvo +2, dabar 2-9. 3a#rindinis riterijus 'i s yri i's yrimui r0'inis NV obje tas. Viena vertus, detali NV re#lamentacija padeda ti sliau nustatyti NV obje t! ir NV viet! sistemoje. .ita vertus, var#u ar pateisinamas tam ti r &( s yri, susidedani ti i' dviej str., i's yrimas 7pv/. -8 s .9. Tai ie ybinis poymis. -. Buvo #inas, nuo o io s yriaus turi prasidti naujasis B.. < s yrius nusi altimai mo#i' umui ir aro nusi altimai. Tai#i &( sudaryta pri lausomai nuo #inamo teisinio #rio vertin#umo.

2. =e#lamentuojant BA, atsisa yta administracins prejudicijos. 5. Atsisa yta pa artotinumo ir teistumo aip NV vali)i uojani poymi. 6. B. &( ai uriuose straipsniuose tiesio#iai nurodoma, ad BA atsiranda ti esant nu entjusio asmens s undui, jo teisto atstovo parei' imui ar pro uroro rei alavimui. :. Asmuo baudiamas u NV padarym! dl neatsar#umo ti tada, ai tai numatyta B. &( straipsnyje. 8. &( straipsniuose nurodoma, ada u NV atsa o juridinis asmuo. >. .onstruojant NV sudtis ir numatant on rei! bausm%, vartojama )ormuluot ?tas, as padar,...baudiamas...@. Tai#i a centuojamas subje tas. A. Visos NV sus irstytos " baudiamuosius nusien#imus ir nusi altimus. 2 tema. NV kvalifikavimo teoriniai pa rindai NV vali)i avimas viena i' plaiai BTe vartojam s!vo . ,i tai oma teissau#os institucij vei loje. Bra mo y l, uriose NV vali)i avimas pris iriamas B3TCs sriiai. Dietuvoje prie BTCs. NV vali)i avimo taisy ls susijusios ir su materiali!ja, ir su procesine teise. .vali)i avimas o yb 7lot. valis9. BT mo sle NV vali)i avimas pripa"stamas B. normos parin imas ir pritai ymas asmens, padariusio NV, atvil#iu. NV vali)i avimas aip procesas ir aip re/ultatas, "tvirtintas procesiniu do umentu 7nuosprendis9. Tai s irtin#os nuomons. Bet norint procesiniame do umente "tvirtinti tam ti r! re/ultat!, rei ia, vis pirma, i'tirti padaryt! NV. Tai#i NV vali)i avimas turi dvejop! rei 'm%* +. .aip tam ti ras procesas, urio metu asmens vei oje nustatomi vieni ar iti NV poymiai. -. .aip 'io proceso re/ultatas, onstatuojant, ad asmens padarytos NV poymiai atitin a NV sudties poymius. (l s!vo os dvi nuomons* +. NV vali)i avimas ti tapatumo 7atiti ties9 tarp poymi, esani asmens padarytoje NV, ir NV sudties poymi, numatyt B. normoje, nustatymas. -. NV vali)i avimas ne ti to io tapatumo nustatymas, bet ir 'io tapatumo "tvirtinimas atitin amuose procesiniuose do umentuose. Tai#i i' 'i dviej nuomoni #alima s irti NV vali)i avim! siaur!ja ir plai!ja prasme. Eums plai!ja, t.y. ne ti nustatymas, bet ir "tvirtinimas. 3a#al tai, as vali)i uoja NV, s iriami* +. 1)icialus NV vali)i avimas. Atlie a "#aliotos institucijos 7pro urat0ra, teismai9 ir tai su elia teisinius padarinius. -. Neo)icialus. Atlie a, as ti nori. Nesu elia jo i teisini padarini. NV vali)i avimo teisinis pa#rindas 3aprastai nurodoma, ad tai yra baudiamasis "statymas. 3a#al A. Abramavii, ne baudiamasis "statymas, o NV sudtis, uri yra apra'yta baudiamajame "statyme, nes NV sudtis yra teorinis asmens, padariusio NV, patrau imo BACn pa#rindas. .o ie turi b0ti NV sudties poymiai, ad b0t #alima jais remtis vali)i uojant NV* 4ie poymiai turi b0ti tiesio#iai nustatyti "statyme arba vienarei 'mi' ai i' jo i'plau iantys. 4ie poymiai turi b0ti b0din#i visoms tos r0'ies vei oms. NV sudties poymiai ne#ali b0ti i'vestiniais i' it poymi. -

Vienas ar eli poymiai turi eisti ar ats irti NV, t.y. ne#ali b0ti NV sudi su identi' ais poymiais. Bent vieno NV sudties poymio, apra'yto baudiamajame "statyme, nebuvimas leidia tvirtinti, ad NV yra nepadaryta. BK SD norm! konkurencija B. &( norm visuma nesudaro idealios lo#ins sistemos, tad e#/istuoja viena i' problem norm on urencija. Tai tie atvejai, ai atsa omyb% numato elios B. &( normos. Vei a yra viena, bet 'ioje vei oje yra dviej ar dau#iau BT norm poymi. 3v/. y'inin avimas yra vienas i' pi tnaudiavimo tarnyba atvej. Bet B. yra du s irtin#i straipsniai* vienas nustato BA u y'inin avim!, itas u pi tnaudiavim! tarnyba. Tarp on uruojani norm visada yra #laudus ry'ys ir pri lausomyb. Bendras on uruojani norm bruoas jos apibria tos paios NV poymius. Taiau to io apibrimo apibendrinimo ryptis bei pilnumas s iriasi. .on uruojanios normos pa#al apimt" ir turin" dalinai sutampa, todl ir yla on urencija. B. &( norm on urencijos )ormos* +. Bendrj ir specialij norm on urencija. B0din#a tai, ad viena norma numato tam ti r vei rat!, o ita ti ats irus to i vei atvejus. 4ios normos s iriasi pa#al abstra cijos laipsn". 3v/. B. +-A str. + d. Nuudymas ir +2F str. nuudymas labai susijaudinus. &pecialioji norma, be bendrojoje normoje esani poymi, turi ir tam ti rus speci)inius poymius. To iu atveju tai oma specialioji norma, adan#i ti sliau atspindi padarytos NV poymius. &un iausia nustatyti, uri norma bendroji, o uri specialioji. 4is atvejis tai pat vadinamas BT norm on urencija pa#al apimt". -. &pecialij norm on urencija. Trys atvejai* +. .ai on uruoja normos su vali)i uojaniais vei ! poymiais. 3v/. va#yst, va#yst "sibraunant " patalp! ir didelio turto va#yst. To iu atveju tai oma norma, uri numato sun esn" vali)i uojant" poym". -. .ai on uruoja norma su vali)i uojaniais poymiais ir norma, turinti privile#ijuojani poymi. 3v/. vali)i uotas dviej ir dau#iau moni nuudymas ir nuudymas didiai susijaudinus. Turt b0ti tai oma norma, turinti privile#ijuojani poymi. 2. .ai on uruoja normos su privile#ijuojaniais poymiais. Tai oma ta norma, uri turi labiau privile#ijuojant" poym". 2. Visumos ir dalies on urencija 7pa#al turin"9. 3v/. B. +2> str. nesun us svei atos sutri dymas. B. +>F str. pl'imas, urio sudtis apima ir nesun svei atos sutri dym!. To iu atveju bus vali)i uojama pa#al pl'im!, t.y. tai oma norma, uri nustato visum!. =ei ia s irti BT norm on urencij! nuo BT norm oli/ijos. .oli/ija yra tada, ai normos viena itai prie'tarauja. Vienintelis oli/ijos pa'alinimo elias vienos i' norm panai inimas. Tai nei#iamas daly as. 1 on urencija nra prie'taravimas. ,os i'ven#ti ne"manoma. " tema. Nusikaltimai #mo i$kumui ir karo nusikaltimai Gsm* +. &!vo a ir sistema -. Henocidas 7AA str.9 2. Tarptautins teiss draudiamas el#esys su monmis 7+FF str.9

Svoka ir sistema B. &( +6 s . esantys straipsniai numato BA u nusi altimus mo#i' umui ir aro nusi altimus. 4iame s yriuje yra +6 straipsni, uriuose nustatyta BA u labai "vairias vei as, uriomis sinamasi " aro vedimo taisy les ir eliama #rsm ats ir moni #rupi svei atai ir #yvybei. 4i NV vieta B. rodo, o i! svarbi! rei 'me "statym leidjas s iria 'i vei #rupei. Visos 'ios nusi alstamos vei os yra nusi altimai. 4io s yriaus pavadinim! ir jame esani norm turin" didi!ja dalimi lm Dietuvos tarptautiniai "siparei#ojimai. (au#uma norm per elta i' =omos baudiamojo statuto. &enajame B. to io s yriaus nebuvo. Buvo ti #enocidas ir aro nusi altimai. +AA> F8 +8 priimtas Tarptautinio baudiamojo teismo =omos statutas. ,au 'umerai ir majai pripaino tam ti ras aro vedimo taisy les. Tarptautinis nusi alstamumo didjimas lm, ad +>>A m. H. Disto iniciatyva buvo "stei#ta Tarptautins baudiamosios teiss s!jun#a, uri pasi0l paren#ti tarptautines BT nuostatas. +A+A m. Versalio tai os sutartyje buvo nuostat dl )i/ini asmen, padariusi nusi altimus tai ai, BACs. +A-8 m. Var'uvoje "vy o pirma tarptautin BT uni)i avimo on)erencija, urioje visus tarptautinius paeidimus buvo pasi0lyta s irstyti " tarptautinius ir tarptautinio pob0dio nusi altimus. < i Niurnber#o tribunolo, nusi altimo mo#i' umui samprata buvo neatsiejama nuo aro nusi altimo sampratos ir buvo vienas i' aro nusi altimo por0'i. +A56 m. "vy o Niurnber#o procesas, uriame buvo patvirtintas Niurnber#o aro tribunolo statutas. ,ame pirm! art! tarptautinje teisje buvo apib0dinti nusi altimai mo#i' umui ir aro nusi altimai. (ar buvo i's irti nusi altimai tai ai. 3a#al '" statut! nusi altimai mo#i' umui buvo pripainti* civili #yventoj udymas, trmimas, paver#imas, nai inimas. .aro nusi altimai* tam ti r ariavimo "statym ar paproi paeidimai 7" ait ir aro belaisvi udymas, an inimas miest ir aim #riovimas nesant ariniam b0tinumui ir pan.9. 4is procesas tarptautini BT norm atsiradimo ir odi)i avimo pradia. Tai pirmasis teismas, uriame buvo teisiami mons alti aro nusi altim ir nusi altim mo#i' umui padarymu. Taiau Niurnber#o procesas neu irto elio masiniam moni nai inimui. Toliau vei l! 'ia ryptimi t%s ,T, odi)i uodamos BT. 3ltojama normin ba/ re#lamentuojant 'iuos nusi altimus. ,T nusi altim tai ai ir monijos sau#umui ode s proje tai +A65 m., +AA+ m. +AA> m. priimtas =omos statutas. Isi#aliojo -FF- F8 F+. Dietuva rati)i avo. 3a#al '" statut! Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdi cijai pri lauso* +. Henocido nusi altimai -. Nusi altimai mo#i' umui 2. .aro nusi altimai 5. A#resijos nusi altimai ,is ne ti apibria teismo ompetencij!, numato taisy les, bet ir apibria mint nusi altim r0'i poymius. .ilo #inas, ar nusi altimai mo#i' umui #ali b0ti padaromi ti aro metu. Nuspr%sta, ad ne ti . =0'iniai poymiai* 1bje tas. .sinamasi " moni #yvyb%, svei at!, laisv%, orum! ir pan. (aroma ala ne ti ats ir moni, bet ir taut, nacij, reli#ini, politini #rupi pri#imtini teisi "#yvendinimui ir apsau#ai. Tai visuotinai pripaint ir tarptautinje teisje "tvirtint bei jos sau#om vertybi, #ri visuma, uri uti rina monijos sau#aus e#/istavimo pa#rindus. Nu entjusysis tam ti ros moni #rups. (idelis nu entjusij s aiius s iriamasis 'i nusi altim poymis. 1bje tyvioji pus. 5

(au#uma nusi altim padaroma vei imu, i'imtiniais atvejais nevei imu. & iriamasis poymis itin sun 0s padariniai. B0din#os sudtins sudtys, trun amosios sudtys. &ubje tas. 4ie nusi altimai yra sudtin tam ti ros valstybs politi os dalis. Be valstybs, jos stru t0r palai ymo jie pra ti' ai ne#ali b0ti padaromi. (vi nuomons dl subje to. Valstyb. Nelabai ti slu. Valstyb ir on retus )i/inis asmuo 7dvejopos atsa omybs principas9. Valstyb patrau iama politinn ir materialinn, )i/inis asmuo baudiamojon atsa omybn. Asmenys #ali b0ti valstybs, jos institucij vadovai. &ubje tais artais "vardijami )a tiniai valstybs atstovai. &ubje tyvioji pus. Tyiniai nusi altimai. .ai uri nusi altim b0tinasis poymis specialus ti slas 7pv/. #enocidas9. =0'ys* Nusi altimai mo#i' umui .aro nusi altimai Nuudymo tipo nusi altimai 3erse iojimo nusi altimai Nusi altimai, urie paeidia visuotinai pripaintas aro vedimo taisy les. %enocidas &'' str.( .aip ats ira nusi altim mo#i' umui r0'is i's irta Niurnber#o procese. +A5> m. ,T prim onvencij! ?(l elio u irtimo #enocido nusi altimams ir nubaudimo u j"@. +AA- ATCa prisijun# prie 'ios onvencijos, t.y. buvo numatyta BA u Dietuvos #yventoj #enocid!. Tai buvo vienintelis "statymas, uriame buvo nustatyta BA u vien! ats ir! NV. +AA> m. 'is "statymas pa eistas, o BA u #enocid! per elta " B. 8+ str. 4is straipsnis buvo pris irtas valstybini nusi altim #rupei. Henocido obje tas Bendriausia prasme #enocidu paeidiamos monijos ar jos dalies sau#umo bei e#/istavimo s!ly#os. Tiesio#iai juo sinamasi " asmen, sudarani nacionalin%, etnin%, rasin%, reli#in%, politin%, socialin% #rup%, #yvyb%, svei at! ir laisv%. (l to io sinimosi yla pavojus 'i moni #rupi e#/istavimui. 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra asmen e#/istavimo ir i'li imo s!ly#os. Henocido obje tyvioji pus 3asirei' ia tam ti r alternatyvi vei padarymu. Vei r0'ys* (alyvavimas udant mones, pri lausanius tam ti rai #rupei. Taip pat or#ani/avimas ir vadovavimas 'iai vei ai. (alyvavimas #ali b0ti padaromas vei imu ir nevei imu. 4i moni an inimas ar alojimas, to or#ani/avimas ir vadovavimas tam. 4i moni protinio vystymosi tri dymas. 4i moni deportavimas 7priverstinis i' eldinimas i' j #yvenamosios vietos9. 4i moni vai priverstinis perdavimas itoms #rupms. 4i moni #yvenimo s!ly#, lemiani j vis ar j dalies 0t" ar ribojani j #imstamum!, sudarymas. Nacionalin #rup C tam ti r moni #rup, pri lausanti tam ti rai nacijai. Tai istorin bendrija, susidariusi albos, ult0ros, paproi, reli#ijos pa#rindu. 6

Gtnin #rup istori' ai susi)ormavusi, pastovi moni, susijusi tautiniais ry'iais, #rup, pri lausanti tai paiai ult0rinei aplin ai. =asin #rup #rup moni, pri lausani tam ti rai rasei. =eli#in #rup #rup moni, susijusi bendromis reli#inmis pai0romis ir "siti inimais. 3olitin #rup #rup moni, susijusi bendromis politinmis pai0romis. &ocialin #rup #rup moni, susijusi e onominiais, pro)esiniais ry'iais ar turintys to " pat" i'silavinim!. 3a#al Dietuvos B. #enocidas #alimas moni, pri lausani socialinei ar politinei #rupei, atvil#iu. Tarptautiniuose 'altiniuose nurodoma, ad #enocidas #alimas etniniu, tautiniu reli#iniu, rasiniu, nacionaliniu pa#rindu. E0s B. i'plt #enocido pa#rindus i i politinio ir socialinio. Henocido subje to s!vo a +. Henocido subje tas tai ti valstybi vadovai arba au 'tas parei#as uimantys valstybs parei#0nai, urie turi "#aliojimus panaudoti #in lus 7per siaura9. -. Henocido subje tas C tai ne ti valstybi ar tam ti r politini or#ani/acij atstovai, bet ir teroristini #rupuoi atstovai 7per platu9. 2. Henocido subje tas tai asmenys, urie teisiniu ar )a tiniu ry'iu yra susij% su valstyb% 7pa#al dstytoj!9. Henocido subje t #rups* +. Tai tam ti ri valstybs parei#0nai, uimantys tam ti ras au 'tas parei#as. 4ie valstybs parei#0nai turi #alimyb% reali/uoti tam ti r! valstybs politi !. Tai rei ia nustatyti. -. Tai )a tiniai valstybs atstovai, urie vei ia valstybs vardu nesant ar nevei iant o)icialiai valdiai. 2. Tai privat0s asmenys, urie nra valdios atstovai, bet #enocido vei as atlie a valstybs parei#0n pavedimu. Henocido subje tu #ali b0ti asmuo, sulau %s +: met. Ti pa#al 3ranc0/ijos B. #enocido subje tu #ali b0ti ir juridinis asmuo. Henocido subje tyvioji pus ,is padaromas tiesio#ine tyia. B0tinu #enocido poymiu yra specialus ti slas. Henocido atveju svarbiausia nustatyti tai, ad sie iama )i/i' ai sunai inti to i! dal" moni, pri lausani tam ti rai #rupei, ad 'i #rup nustot e#/istuoti aip vienetas. 7+FF str. per seminar!9 ) tema. Nusikaltimai *ietuvos valsty+,s nepriklausomy+ei- teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai &BK SD .V/ skyrius(. < i naujo B. "si#aliojimo 'ita NV #rup buvo vadinama valstybiniai nusi altimai. 4iais nusi altimais i' esms yra paeidiama onstitucin santvar a. I onstitucins santvar os s!vo a "eina valstybs nepri lausomyb ir teritorijos vientisumas, tad 'io s yriaus pavadinimas yra neti slus. B0t pa a % pavadinti ?Nusi altimai Dietuvos onstitucinei santvar ai@. 1bje tas :

=0'inis 'i vei obje tas yra onstitucin santvar a ir jos elementai* nepri lausomyb ir teritorinis vientisumas. .ai uri nusi altim papildomu obje tu #ali b0ti ir iti teisiniai #riai. 1bje tyvioji pus (au#uma 'i nusi altim #alima padaryti ti vei imu. .ai urie i' nusi altim #ali b0ti padaryti ir nevei imu, ir vei imu. (au#elio nusi altim sudi yra )ormalios. .ai urios sudtys yra ir materialios 7valstybs simboli i'nie inimas9. .ai uri nusi altim onstitucinei santvar ai sudi b0tinuoju poymiu yra nusi altimo padarymo lai as. &ubje tas &ubje tas #ali b0ti ti asmuo nuo +: met. .ai uri nusi altim subje tams b0din#i special0s poymiai 7++8 str. ti Dietuvos valstybs pilietis, +-6 str. ti asmuo, uriam valstybs paslaptis buvo pati ta ar suinojo dl savo tarnybos9. -FF5 m. priimtas +-2+ str., pa#al ur" #ali atsa yti ir juridinis asmuo. &ubje tyvioji pus (au#uma 'i nusi altim yra tyiniai, ti +-6 str. ir +-: str. #ali b0ti padaromi ir neatsar#iai. Valsty+,s perversmas &BK 11) str.( &enajame B. to ios savaran i' os nusi altimo sudties nebuvo. Tada u to i! vei l! nusi altliui b0t vali)i uojamas valstybs i'davimas. 1bje tas 3a#rindinis obje tas valstybs onstitucin santvar a. 3apildomas valstybs nepri lausomyb ir teritorinis vientisumas. &ie is nu'alinti teistai demo rati' ai i'rin t! valstybs valdi! ne onstituciniu b0du. 1bje tyvioji pus &!mo slas tai slaptas susitarimas prie' ! nors politiniais ti slais. &traipsnio prasme s!mo slas tai asmen ar j #rupuoi susitarimas bendrai vei iant u#robti ar neteistai i'lai yti valdi! visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje. 1bje tyvioji pus pasirei' ia tam ti r alternatyvi vei padarymu. +. &!mo slo valstybs perversmui "vy dyti or#ani/avimas. Tai pastan#os suburti asmenis, #rupuotes, or#ani/acijas valstybs perversmui "vy dyti. 3asirei' ia vieno ar eli asmen vei la sudaryti s!ly#as s!mo slui "vy dyti. 4is nusi altimas lai omas bai#tu nuo s!mo slo pradios. -. (alyvavimas to iame s!mo sle. Tai #ali b0ti padjimas ir pan. Halimas ir nevei imas. Nusi altimas lai omas bai#tu, ai jis padar t! vei !, uri! buvo "parei#otas padaryti. 2. (alyvavimas valstybs perversme. (alyvauti valstybs perversme #alima ir nedalyvaujant s!mo sle. Tai ai atlie amos on reios vei os, sie iant "vy dyti valstybs perversm!, nedalyvaujant s!mo sle. Halimas ir vei imas, ir nevei imas. Valstybs perversmas #ali b0ti tai us ir smurtinis. &ubje tas &ubje tu #ali b0ti )i/inis pa altinamas +: met asmuo. Tai #ali b0ti ir pilietis, ir usienietis ir asmuo be pilietybs. &ubje tyvioji pus Tai tyinis nusi altimas. + d. ti tiesio#ine tyia, o - d. #ali b0ti padaromas ir netiesio#ine tyia. 8

B. ++5 str. - d. yra numatyti vali)i uojantys poymiai* +. Hin luotos j#os panaudojimas darant valstybs perversm!. Tai bet uri #in luota moni #rup. -. Valstybs perversmas, su l%s sun i padarini. Tai tie atvejai, ai dl valstybs perversmo il#am lai ui sutri domas valstybs institucij darbas, ai dl valstybs perversmo 0sta bent vienas mo#us ar yra sualojamas didelis s aiius moni. &un 0s padariniai yra ir turtin materialin ala valstybei. Valstybs perversmas apima ir visas itas nusi alstamas vei as. Atsa o ti pa#al '" straipsn", o ne pa#al NV sutaptis. B. ++5 str. 2 d. numatyta, ada asmuo atleidiamas nuo BA u valstybs perversm!. 3a#al 'i! dal" nuo BA atleidiamas ti s!mo sle dalyvav%s asmuo, bet ne asmuo, uris or#ani/avo s!mo sl! ar dalyvavo valstybs perversme. Asmuo dalyvav%s s!mo sle atleidiamas nuo BA ti tada, jei jis savo noru valstybs institucijai sutei svarbi! in)ormacij! apie ren#iam! valstybs perversm!. Tai turi b0ti padaryta i i baudiamojo perse iojimo pradios. &varbi in)ormacija yra to ia, jei ja remiantis #alima demas uoti s!mo slinin us, u irsti eli! valstybs perversmui. K,sinimas 0 *1 pre2idento yvy+3 &114 str.( 4i vei a vali)i uojama neatsivel#iant " pasi sinimo motyvus 7dstytojas nesutin a9. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas Dietuvos onstitucin santvar a. 3apildomas mo#aus #yvyb. Nu entjusiuoju yra D= pre/identas. ,uo #ali b0ti ti .onstitucijos nustatyta tvar a i'rin tas D= pre/identas ir einantis savo parei#as. 3a#al onstitucijos >A str. tam ti rais atvejais pre/idento parei#as lai inai eina seimo pirminin as. Bet jis ne#ali b0ti nu entjusiuoju. 1bje tyvioji pus 3a#al B. ++6 str. baudiama u sinim!si. ?.sinimosi@ s!vo os ne#alima tapatinti su s!vo a ?pasi sinimas@. 3irmoji yra platesn ir ji apima tie ren#im!si, tie pasi sinim!, tie bai#t! pasi sinim!. 4is nusi altimas lai omas bai#tu jau nuo ren#imosi momento. Tai nu irstinio nusi altimo sudtis. 3a#al dstytoj! #alima padaryti '" nusi altim! ir vei imu, ir nevei imu. .sinimusi turi b0ti sie iama atimti D= pre/idento #yvyb%. &ubje tas ,uo #ali b0ti pa altinamas +: met asmuo nepri lausomai nuo jo pilietybs. &ubje tyvioji pus 3adaroma tiesio#ine tyia. Asmuo #ali neinoti, ad sinosi " pre/idento #yvyb%, tai to iu atveju jo vei a vali)i uojama pa#al B. +-A str. (arant valstybs perversm!, tuo paiu #ali b0ti pasi sinta ir " D= pre/idento #yvyb%. 4iuo atveju altinin o vei a turt b0ti vali)i uojama pa#al B. ++5 str. Halimi atvejai, ai Dietuvos pilietis aro metu ar po aro padties pas elbimo sinasi " D= pre/idento #yvyb%, tai to iu atveju altinin o vei a turt b0ti vali)i uojama i' sutapties pa#al B. ++6 str. ir ++8 str. /$davyst, &115 str.( Tai specialioji norma ?3adjimo itai valstybei vei ti prie' D=@ 7B. ++> str.9 normos atvil#iu. >

1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra D= nepri lausomyb ir teritorinis vientisumas. 1bje tyvioji pus 3asirei' ia alternatyviomis vei omis* 3erjimas " prie'o pus%. Tai perjimas, pers ridimas, ito s perb#imas pas prie'!. 3erjimu " prie'o pus% yra lai oma savanori' a tarnyba prie'o ariuomenje ar represinse stru t0rose. 3adjimas prie'ui vei ti prie' D=. 4i vei a #ali pasirei 'ti labai "vairiais ardomaisiais vei smais, nu reiptais prie' D=. 4iuo atveju padjimas #ali b0ti daromas tie savo iniciatyva, tie vy dant prie'o uduot". 3rie'u lai oma valstyb, su uria D= yra aro b0 lje arba su uria vy sta ar #resia #in luotas on)li tas dl o pas elbta aro padtis. B0tinuoju poymiu yra nusi altimo padarymo lai as* aro metas arba po aro padties pas elbimo. .aro metas yra lai otarpis, ai pas elbtas aras arba vy sta tarptautinis on)li tas, urio dalyv yra D=. .aro padtis tai D= .onstitucijos ir aro padties "statymo nustatyta ypatin#a teisin padtis, uri "vedama prirei us #inti tvyn% nuo #in luoto upuolimo ar jo #rsms atveju. 3erjimo atveju nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai altinin as perjo " prie'o pus%. 3adjimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai padaroma on reti vei a, uria sie iama padti prie'ui. .onta to ume/#imas su prie'u, paadas vei ti jo interesais ne#ali b0ti lai omas aip bai#tas nusi altimas. &ubje tas &pecialus subje tas. Tai +: met pa altinamas Dietuvos pilietis 7ir arys, ir civilis9. ,ei pana'i! vei ! padaro asmuo be pilietybs arba usienietis, tai esant tam ti roms s!ly#oms jo vei a vali)i uojama pa#al B. ++> str. &ubje tyvioji pus <'davyst padaroma ti tiesio#ine tyia. 4iuo atveju svarbiausia, ad asmuo suvo ia 7tai rei ia nustatyti9, ad jis savo vei smais padeda prie'ui. Eotyvai ir ti slai vali)i avimui rei 'ms neturi. 6ad,jimas kitai valsty+ei veikti prie$ *1 &BK 117 str.( 7per seminar!9 8nipin,jimas &BK 11' str.( 3irmoje dalyje yra pa#rindin sudtis, antrame vali)i uota. Vertinant su itais +: s yriaus nusi altimais bendriausia prasme 'nipinjimas yra viena i' padjimo itai valstybei vei ti prie' D= )orma. (arant '" nusi altim! ren ama, pavie'inama tam ti ra in)ormacija, uri #ali pa en ti D= onstitucinei santvar ai. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra D= sau#umas. (aly as yra speci)inis. (aly as yra tam ti ra in)ormacija ir material0s daly ai, tei iantys t! in)ormacij!. 4i in)ormacija aip nusi altimo daly as #ali b0ti dvejopo pob0dio* Tai in)ormacija, esanti D= paslaptimi. Valstybs paslaptis tai valstybs ir tarnybos paslapi "statymo nustatyta tvar a "slaptinta in)ormacija, urios praradimas arba neteistas ats leidimas #ali su elti #rsm% D= suverenitetui, #ynybinei #aliai ir pan. Tai in)ormacija, nesanti D= paslaptimi. To ia in)ormacija #ali b0ti 'io nusi altimo daly u ti tada, ai ji domina usienio val#yb!. Ta in)ormacija turi b0ti perduodama usienio val#ybos pra'ymu arba jai be jos pra'ymo 7str. - dalis9. A

1bje tyvioji pus Alternatyv0s vei smai* <n)ormacijos pir imas. Tai atvejai, ai in)ormacija #aunama u material atly#inim!. 3a#robimas. Tai tam ti ra in)ormacijos rin imo r0'is. Hali b0ti atviras ir slaptas, smurtinis ir nesmurtinis. .vali)i avimui tai rei 'ms neturi. Bendr!ja prasme pa#robimas yra in)ormacijos pamimas ir jos uvaldymas. .ai pa#robiamas materialus dai tas, turintis tam ti ros in)ormacijos, vali)i uojama ti pa#al ++A str., t.y. nra sutapties su va#yste. .ito s in)ormacijos rin imas ir perdavimas. .ito s in)ormacijos rin imas C tai atvejai, ai duomenys ar daly ai yra ren ami bet uriuo b0du, pv/. pasi lausant po albi, stebint ir t.t. <n)ormacijos perdavimas itai valstybei ar jos or#ani/acijai tai atitin am duomen prane'imas ra'tu, odiu, internetu, patei iant susipainti ir t. Halimi atvejai, ai in)ormacija, esanti valstybs paslaptimi, ren ama panaudojant 'anta!, psic;in" ar )i/in" smurt! ir pan. Abramaviius* 'antao sudtis apima ir 'anta!, ir psic;in" smurt!. ,ei 'nipinjant padaromi sun 0s svei atos sutri dymai ar nuudoma, vali)i uojama aip sutaptis. 4nipinjimas lai omas bai#tu, ai asmuo savo iniciatyva pradeda rin ti atitin am! in)ormacij!, turdamas ti sl! j! perduoti atitin amam adresatui, ir bent dal" jos "#yja. 4i sudtis )ormali. &ubje tas 3a altinamas +: met D= pilietis, usienietis ar asmuo be pilietybs. ,ei pilietis 'nipinja aro metu ar po aro padties pas elbimo, vali)i uojama aip i'davyst. &ubje tyvioji pus Tiesio#in tyia. B0tinas subje tyviosios puss poymis yra specialus ti slas* in)ormacijos rin imas sie iant perduoti usienio valstybei ar jos or#ani/acijoms. .ai to ios vei os atlie amos neturint ti slo perduoti, #ali b0ti vali)i uojama pa#al +-5 str. neteistas disponavimas in)ormacija, uri yra valstybs paslaptis. Kola+oravimo- 121 ir 122 str. ne+us 6iktnaud#iavimas oficialiais 0 aliojimais &12" str.( (is utuotina, ar aps ritai rei alin#a to ia NV sudtis, nes tai tam ti ras pi tnaudiavimo 7--> str.9 atvejis. Bet ats iriama pa#al subje to speci)i !. 1bje tas 3a#rindinis ir tiesio#inis valstybs interesai. 3apildomais obje tais #ali b0ti "vair0s teisiniai #riai, pri lausomai nuo vei os pob0dio, pv/. valstybs ir visuomens sau#umas ir t. 1bje tyvioji pus Alternatyvios vei os* +. I#aliojim vir'ijimas. Tai atli imas vei sm, uri asmuo nebuvo "#aliotas atli ti. -. &!monin#as parei# neatli imas. Tai neatli imas t vei sm, uriuos asmuo buvo "#aliotas atli ti. 2. &!monin#as netin amas parei# atli imas. .ad asmuo b0t patrau tas BACn, visos 'ios vei os turi prie'tarauti D= interesams. BA atsiranda ti jei#u dl padaryt vei atsiranda didel ala ar to ia ala #aljo atsirasti. 4i ala #ali b0ti tie materialaus, tie nematerialaus pob0dio. Hali b0ti padaroma ir vei imu, ir nevei imu. +F

&ubje tas &pecialus ti asmuo, o)icialiai "#aliotas atstovauti D= palai ant santy ius su ita valstybe, jos or#ani/acijomis ar tarptautine vie'a or#ani/acija. D= eJ o)icio #ali atstovauti D= 3re/identas, 3remjeras ir usienio rei al ministras. &ubje tyvioji pus Tyin NV. Eotyvai, ti slai "vair0s. ,ei to ia NV sie iama padti itai valstybei vei ti prie' D=, tai altinin o vei a vali)i uojama pa#al ++8 ar ++> str. Neteis,tas disponavimas informacija- kuri yra valsty+,s paslaptis &12) str.( 1bje tas Bendr!j! prasme D= sau#umas. 3avojin#umas yra tas, ad jei in)ormacija, esania valstybs paslaptimi, disponuoja dau# asmen, tai yla #rsm, ad to i! in)ormacij! #ali suinoti usienio valstybs ar j val#ybos. (aly as in)ormacija, pripainta D= paslaptimi, material0s dai tai, uri turinys arba in)ormacija apie juos #ali ats leisti valstybs paslapt". 1bje tyvioji pus Alternatyvios vei os* To ios in)ormacijos neteistas "#ijimas. Tai to ios in)ormacijos #avimas bet o iais b0dais. ,ei to ia in)ormacija ren ama sie iant perduoti usienio valstybei ar jos or#ani/acijoms, bus 'nipinjimas. ,os perleidimas. Tai to ios in)ormacijos perdavimas, pardavimas, prane'imas asmeniui neturiniam teiss ja disponuoti. 3erleidimas #ali pasirei 'ti ir to ios in)ormacijos pavie'inimu bet o ia )orma. Neteistas tam ti r materialini dai t lai ymas. Tai to i dai t turjimas savo inioje, neturint leidimo dirbti su valstybs paslaptimi. &udtis )ormali ir NV lai oma bai#ta nuo nurodyt vei atli imo momento. &ubje tas +: met pa altinamas asmuo. & iriamasis poymis nuo +-6 str. tas, ad subje tas yra asmuo, neturintis teiss disponuoti in)ormacija, esania valstybs paslaptimi, ir uri! suinojo ar #avo ne dl savo tarnybos ar darbo, o dl vie'j )un cij atli imo. &ubje tyvioji pus Tiesio#in tyia. <n riminuojama ti tada, ai nra 'nipinjimo poymi. +-:, +-8, +-> str. nebus. Valsty+,s paslapties atskleidimas &BK 124 str.( &ubje tas ypatumai leidia 'i! NV ats irti nuo pana'i NV, pv/. B. +-5 str. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis yra valstybs sau#umas plai!ja prasme. Tam ti rais atvejais #ali turti ir tam ti rus )a ultatyvius obje tus. Tai #ali b0ti mo#aus svei ata, #yvyb ir t.. (aly as yra in)ormacija, esanti D= paslaptimi. ++

1bje tyvioji pus Tai in)ormacijos, esanios valstybs paslaptimi, ats leidimas. Tai rei' ia, ad to ia in)ormacija lai oma ats leista, ai j! suino bent vienas pa'alinis asmuo. To ios in)ormacijos ats leidimas #ali b0ti padaromas ir vei imu, ir nevei imu. Vei imu ats leidiama, ai ji pa'aliniam asmeniui ats leidiama ra'tu, odiu, pas elbiama arba parodoma 7do ument, dai t parodymas ir pan.9. Nevei imu ats leidimas pasirei' ia, ai asmuo, uriam pati ta valstybs paslaptis, nesilai o jos sau#ojimo, naudojimo ar darbo su ja speciali taisy li. 4is nusi altimas lai omas bai#tu, ai in)ormacij! suino bent vienas pa'alinis asmuo. A. Abramaviius mano, ad tai )ormali nusi altimo sudtis. .ai as mano, ad tai materiali sudtis, nes to ios valstybs paslapties ats leidimas pa'aliniam asmeniui jau rei' ia, ad atsirado tam ti ri padariniai. ,ei nie as nesuino tos paslapties, tai vei a ne#ali b0ti vali)i uojama pa#al '" straipsn". &ubje tas B. +-6 str. + d. ly# ir nurodyta, as #ali b0ti subje tu. Tai* +. Asmuo, uriam in)ormacija, esanti valstybs paslaptimi, buvo pati ta. Tai ties asmenys, urie turi leidim! dirbti ar susipainti su valstybs paslaptimi. -. Asmuo, uris suinojo valstybs paslapt" dl savo tarnybos, darbo ar atli dami vie'!sias )un cijas. Ar 'io nusi altimo subje tu #ali b0ti ir tas asmuo, uris neturi leidimo dirbti ar susipainti su valstybs paslaptimiK (au#uma atedroje mano, ad taip. Bet t! paslapt" suinojo dl to, ad asmuo dirba tam ti roje "stai#oje. A. Abramaviius mano, ad subje tu #ali b0ti ti asmuo, uris turi leidim! dirbti ar susipainti su valstybs paslaptimi. &ubje tyvioji pus 4is nusi altimas #ali b0ti padaromas arba tyia, arba neatsar#iai. Eotyvai ir ti slai #ali b0ti labai "vair0s. Bet jei#u 'i vei a daroma sie iant paslapt" perduoti usienio valstybei ar jos or#ani/acijai, tai vei a bus vali)i uojama aip 'nipinjimas. 4 tema. Nusikaltimai #mo aus yvy+ei &BK .V// sk.( An siau #aliojusiame B. nebuvo to io savaran i' o B. &( s yriaus. ,ame buvo <<< s yrius, uriame buvo re#lamentuota atsa omyb u nusi altimus #yvybei, svei atai, laisvei ir asmens orumui. ,ie buvo vadinami nusi altimais mo#ui. .uriant nauj!j" B. tas <<< s yrius buvo i's aidytas " : savaran i' us s yrius, uriuose buvo on reti/uotas sinimosi obje tas 7+8 -- s . imtinai9. Nusikaltim! #mo aus yvy+ei +endra c9arakteristika. Visus 'iuos nusi altimus #alima sus irstyti " dvi #rupes* Nuudymus 7+-A +2+ str.9 <r itus nusi altimus mo#aus #yvybei 7+2- +25 str.9 < i naujo B. nuudymu buvo lai omas ir neatsar#us #yvybs atmimas. Bet naujajame B. jis pris iriamas prie antros ate#orijos. Nu#udymo svoka- po#ymiai- r:$in, sud,tis ir sistema &!vo a Nuudymas tai tyinis, neteistas #yvybs atmimas itam mo#ui. Nuudymo poymiai* +. Tai #yvybs atmimas itam mo#ui. +-

-. Tai neteistas #yvybs atmimas itam mo#ui. 2. Tai tyinis #yvybs atmimas itam mo#ui. .itu atveju tai bus neatsar#us #yvybs atmimas. =0'in nuudymo sudtis* 1bje tas Tai ito mo#aus #yvyb. Nuo urio momento yra sau#oma mo#aus #yvyb ir ada ta apsau#a bai#iasiK ,i "vardijama aip #yvybs pradios ir pabai#os problema. Himimo momento ir #yvybs pradios s!vo ne#alima tapatinti. (u "statymai s irtin#ai nustato #imimo moment!. L. -.2 str. nurodo, ad vai o #imimo momentas tai pirmas savaran i' as nauja#imio " vpimas. Vai o #imimo momento nustatymo "statymas nurodo, ad vai o #imimas yra #yvo vaisiaus i'st0mimas arba i'trau imas i' moters or#ani/moM vai o #imimo momentu yra viso #yvybin#o vaisiaus pasirodymas i' moters or#ani/mo. A. Abramaviius mano, ad #yvybs pradia yra tada, ai #yvybin#as vaisius pasirodo i' moters or#ani/mo. <r nuo 'io momento, jei to iam vaisiui bus atimta #yvyb, to ia vei a bus tra tuojama aip nuudymas. ,ei tas vaisius sunai inamas i i to pasirodymo, tai vei a #ali b0ti vali)i uojama aip neteistas abortas. Hyvybs pabai#a yra mo#aus biolo#in mirtis. Tai tas lai as, ai ne#r"tamai nutr0 sta mo#aus raujota a ir vpavimas arba ne#r"tamai nutr0 sta vis mo#aus #alvos sme#en stru t0r vei la. Nu entjusiuoju #ali b0ti ti #yvas mo#us nepri lausomai nuo jo #yvybin#umo, amiaus, socialini psic;o)i/ini poymi. Nu entjusiojo suti imas atimti jam #yvyb% neatleidia altinin o nuo BA. 1bje tyvioji pus Nuudymas #ali pasirei 'ti ir a tyviais vei smais, ir nevei imu. (aniausiai nuudoma a tyviai vei iant. Hali b0ti bet o s povei is mo#ui* c;eminis, psic;inis, mec;aninis, )i/inis. Nevei imu paprastai nuudoma tada, ai asmuo turi parei#! ir #alimyb% atitin amai vei ti, taiau tos parei#os neatlie a. Nuudymai yra materialios sudtys ir lai omas bai#tu, ai atsiranda padariniai, t.y. mir'ta nu entjusysis. &varbu nustatyti prieastin" ry'" tarp altinin o vei os ir padarini. &ubje tas Tam ti rais atvejais subje tu #ali b0ti nuo +5 met 7+-A str.9, o tam ti rais nuo +: met 7+2F ir +2+ str.9. &ubje tyvioji pus 3adaromi ti tyia. <r tiesio#ine, ir netiesio#ine. Tam ti ri motyvai ir ti slai atitin amais atvejais turi vali)i uojani! rei 'm%. Nuudymo r0'ys* +. 3aprastas nuudymas. Tai nuudymas be nuudymo pavojin#um! didinani ar mainani aplin ybi 7B. +-A str. + d.9 -. .vali)i uotas nuudymas. Tai nuudymas, ai yra nuudymo pavojin#um! didinani aplin ybi 7B. +-A str. - d.9. 2. 3rivile#ijuoti nuudymai. Tai nuudymas, ai yra aplin ybi, mainani nuudymo pavojin#um! 7B. +2F ir +2+ str.9 Nu#udymas 12' str. 4is straipsnis susideda i' dviej dali. 3irmoje dalyje yra paprasta sudtis, o antroje vali)i uota. &enajame B. buvo ats iri straipsniai. +2

.altinin o vei a pa#al 'io straipsnio + dal" yra vali)i uojama, ai nra nei 'io straipsnio - dalyje nusi altim! vali)i uojani, nei +2F, +2+ str. numatyt privile#ijuojani poymi. (aniausiai padaroma abipusi mu'tyni, buitini on)li t metu, i' pavydo, er'to ir pan. Vienas i' dau#elio vali)i avim pa#al subje tyvi!j! pus%* +. Nuudymai, padaryti dl ne#atyvi pas at 7pavojin#iausi paprasti nuudymai9. -. Nuudymai, padaryti i' altruistini pas at. 2. Nuudymai i' neutrali pas at. 3eren#iant b0tinosios #inties ribas, darant mo slin" e speriment!. &ubje tas Ni/inis asmuo nuo +5 met. &ubje tyvioji pus 3adaromas tiesio#ine ar netiesio#ine tyia. Nuudymas padaromas tiesio#ine tyia, ai altinin as supranta, ad jis savo vei a sinasi " ito mo#aus #yvyb%, numato, ad #ali atimti #yvyb% itam mo#ui, ir nori tai padaryti. Netiesio#in tyia yra tada, ai altinin as supranta, ad savo vei a sinasi " ito mo#aus #yvyb%, numato, ad #ali atimti #yvyb% itam mo#ui, ir nors nenori itam mo#ui atimti #yvybs, taiau s!monin#ai leidia 'iems padariniams atsirasti, t.y. padarini atvil#iu altinin as yra abejin#as. ,ei#u altinin as numato padarini nei'ven#iamum!, tai nuudymas pripa"stamas padarytas tiesio#ine tyia. BK 12' str. 2 d. Nuudym! vali)i uoja 'ioje dalyje nurodytos aplin ybs. ,as #alima b0t sus irstyti " tris dideles #rupes* +. Apib0dina nu entjus"j" 7obje t!9. Tai aplin ybs "vardintos B. +-A str. - d. + C 6 pun tuose. a( 3a#al pirm! pun t! nuudymas vali)i uojamas tada, ai nuudomas asmuo, nesulau %s +5 met amiaus. Bet ia svarbus ir subje tyvusis riterijus* ai altinin as inojo ar pa#al vei os aplin ybes turjo ir #aljo suvo ti, ad nu entjusysis dar neturjo +5 met. Asmuo turjo ar #aljo inoti pa#al savo asmenines savybes, ad nu entjusiajam nra +5 met. +( 3a#al antr! pun t!* bej#i' os b0 ls mo#aus nuudymas. 4iuo atveju bej#i' os b0 ls mo#umi yra pripa"stamas asmuo, uris dl )i/ini ar dl psic;ini savybi ar+a ne#ali suprasti altinin o vei os pob0dio ir dl to ne#ali #intis ar itaip ven#ti pavojaus, ar+a ne#ali a tyviai pasiprie'inti altinin ui. Bej#i' umo b0 l% #ali su elti li#a, invalidumas, senatv, stiprus apsvai#imas nuo al o;olio, nar oti ir pan. .ai asmuo mie#a, pa#al dstytoj!, nelabai #ali b0ti bej#i' umo poymis. .altinin as turi suvo ti, ad udo bej#i' os b0 ls mo#. c( 3a#al 2 pun t!, savo motinos, tvo ar vai o nuudymas. Nuudymas yra vali)i uojamas pa#al '" poym" tada, ai altinin as nuudo savo motin!, tv! ar vai !, urie to ie yra jam pa#al ilm% ir altinin as turi tai inoti. Ar tai ti pa#al raujo ry'", ar pa#al teisin" status!K Demiam! rei 'm% turi raujo ry'ys 7pa#al ilm%9. 3a#al onvencijas vai as yra i i +> met. Taiau 'iuo atveju terminas ?vai as@ apima asmenis nepri lausomai nuo j amiaus. &varbiausia, ad altinin ui nu entjusysis b0t vai as pa#al ilm%. 3a#al dstytoj!, ad jei#u nuudant asmen" yra ir dau#iau vali)i uojani aplin ybi, tai jos visos turi b0ti nurodytos. Nuudomas vai as pa#al ilm%, uriam nra +> met. d( 3a#al 5 pun t!, n'ios moters nuudymas. &varbiausia tai, ad altinin as turi inoti arba pa#al bylos aplin ybes turi numanyti, ad nu entjusioji yra n'ia. N'tumo stadija nusi altimo vali)i avimui neturi. e( 3a#al 6 pun t!, dviej ar dau#iau moni nuudymas. +. 4is poymis rei' ia, ad altinin as vienu metu nuudo bent +5

du asmenis. 4iuo atveju tyia prie' pat nuudym! #ali ir neapimti dviej ar dau#iau moni nuudymo. -. 3a#al '" pun t! altinin o vei a vali)i uojama ir tada, ai altinin as s irtin#u lai u, taiau vei damas tiesio#ine tyia pa#al bendr! nusi alstam! sumanym! nuudo bent du asmenis. =ei ia "rodyti, ad altinin o tyia apm ti sl! nuudyti bent du asmenis. 3a#al dstytoj! pa#al '" pun t! nesvarbu vienin#a tyia ar ne, tas pats nuudymo lai as ar ne, jei nuudo altinin as bent du asmenis, jam turi b0ti pritai ytas 'is pun tas. -. Apib0dina obje tyvi!j! pus%. Tai aplin ybs "vardintos B. +-A str. - d. : ir 8 pun tuose. a( 3a#al : pun t!, nuudymas an inant ar itaip itin iauriai. .an inimas tai tam ti r! lai ! trun antys vei smai, su eliantys dideles )i/ines, dvasines anias nu entjusiajam. 4iuo atveju an inimas #ali b0ti susij%s su tiesio#iniu ar netiesio#iniu povei iu nu entjusiojo 0nui 7de#inant, marinant badu, panaudojamas 'aldytuvas ir t. b0dais9. Nuudymas itaip itin iauriai yra tada, ai #yvyb atimama itin s ausmin#u b0du 7numetimas i' didelio au 'io ir t.9. 4is poymis in riminuojamas tada, ai nu entjusiajam su eliamos itin didels )i/ins ar dvasins anios 7udoma artimj a ivai/doje ir t.9. .ai po nuudymo sudar omas lavonas ir altinin as ino, ad mo#us yra mir%s, tai pas esni altinin o vei smai nerei' ia nuudymo itin iauriai. To iu atveju altinin o vei a vali)i uojama pa#al +-A str. + ar - dal" ir 2++ str. + dal". +( 3a#al 8 pun t!, nuudymas pavojin#u it moni #yvybei b0du. Tai tie atvejai, ai altinin as, sie damas nuudyti nu entjus"j", panaudoja to " b0d!, uris pavojin#as ne ti sie iamo nuudyti mo#aus, bet ir bent vieno ito mo#aus #yvybei. 3avojus ito mo#aus #yvybei turi b0ti realus. .ai vienas asmuo nuudomas, o itiems padaromi tam ti ri svei atos sualojimai, tai vei a vali)i uojama aip nuudymo ir atitin am svei atos sualojim sutaptis. 2. Apib0dina subje tyvi!j! pus%. Tai aplin ybs "vardintos B. +-A str. - d. > C +- pun tuose. a( 3a#al > pun t!, nuudymas dl c;uli#ani' pas at. 4is nuudymas yra tada, ai nuudymas padaromas dl ai' aus mo#aus ar visuomens ne#erbimo, elementari morals ir dorovs norm panei#imo. (stytojas tei#ia, ad 'is poymis #alt b0ti in riminuojamas, ai nuudoma visai be din#sties arba panaudojant savo vei smams, aip prete st!, maarei 'm% din#st". +( 3a#al A pun t!, nuudymas dl savanaudi' pas at. 4is nuudymas yra susij%s su sie imu #auti materialins naudos. Tas noras dl nuudymo #auti materialin% naud! yra a stinas atimti #yvyb% itam mo#ui. 4iuo atveju materialios naudos #ali b0ti sie iama tie sau, tie ir itam asmeniui. Halimi trys to io nuudymo atvejai* a9 Nuudymas u atly#inim!. 4iuo atveju ir or#ani/atorius, ir urstytojas atsa o u to io nuudymo or#ani/avim! ar urstym!. b9 .ai nuudoma sie iant uvaldyti turt! ar "#yti turtines teises. c9 Nuudymas sie iant i'ven#ti materialini i'laid. 4iuo atveju rei 'ms neturi, ar materialin nauda buvo #auta, ar nebuvo #auta. An siau buvo, ad jei nuudoma per pl'im! ar per turto prievartavim!, tai nuudymas buvo vali)i uojamas aip paprastas nuudymas ir pa#al atitin amus straipsnius. (abar to iu atveju, ai per pl'im! ar per turto prievartavim! nu entjusysis yra nuudomas, tai altinin o vei a vali)i uojama aip nuudymo dl savanaudi' pas at ir atitin amo nusi altimo nuosavybei sutaptis. Halimi atvejai, ai nuudymo motyv )ormavim!si nulemia turtiniai interesai, bet 'iomis vei omis nesie iama #auti materialins naudos. To iais atvejais savanaudi' pas at poymio in riminuoti altinin ui ne#alima. c( 3a#al +F pun t!, nuudymas dl nu entjusio asmens tarnybos ar pilieio parei# vy dymo. 4is vali)i uojamasis poymis yra tada, ai mo#us nuudomas dl tarnybos ar pilieio parei# vy dymo. +9 .ai yra er'taujama u asmens tarnybos ar pilieio parei#os vy dym!. -9 .ai asmuo nuudomas sie iant nutrau ti to i! vei l! dabartyje. 29 .ai nuudoma sie iant u irsti eli! to iai vei lai ateityje. Tarnybos parei# vy dymas tai ne ti valstybs tarnautojo vei la, bet ir ie vieno asmens, vy danio tarnybos parei#as, vei la. Nu entjusysis #ali dirbti "vairiose "monse, "stai#ose ir +6

or#ani/acijose. Tie valstybinse, tie privaiose. 4iuo atveju svarbiausia yra tai, ad nu entjusysis nuudomas u tam ti rus savo teistus vei smus. ,ei nuudoma u neteistus nu entjusiojo vei smus, tai 'ito poymio in riminuoti altinin ui ne#alima. 3ilieio parei# vy dymas tai asmens vei smai, tie vy dant specialias jam pavestas parei#as visuomens labui, tie ir atlie ant itus visuomenei naudin#us vei smus. 3ilieio s!vo a vartojama plai!ja prasme, t.y. pilieio aip mo#aus parei# vy dymas. d( 3a#al ++ pun t!, nuudymas sie iant nuslpti nusi altim!. &ie is nuslpti nusi altim! rei' ia, ad nuudyta turint ti sl! nuslpti an siau padaryt!, daroma ar ren#iam! padaryti nusi altim!. Nusi altimo, ur" sie iama nuslpti, sun umas rei 'ms neturi. 3a#al '" pun t! ne#ali b0ti vali)i uojamos to ios vei os, ai sie iama nuslpti baudiam!j" nusien#im! arba administracin" teiss paeidim!. 4ito poymio vali)i avimui rei 'ms neturi, ar sie iama nuslpti savo ar ito asmens padaryt! nusi altim!. e( 3a#al +- pun t!, nuudymas sie iant "#yti nu entjusiojo asmens or#an! ar audin" transplantavimui. ,ei#u nu entjusysis nuudomas vien ti dl to, ad ti paimti tam ti r! or#an!. 4is vali)i uojantis poymis bus ti tada, ai or#anas ar audinys yra "#yjami sie iant juos panaudoti transplantavimui. .altinin o tyia panaudoti or#an! ar audin" transplantavimui turi susi)ormuoti i i #yvybs atmimo itam asmeniui. Halimi atvejai, ai vei a vali)i uojama pa#al elis 'iuos pun tus. Nu#udymas la+ai susijaudinus BK 1"; str. Tai viena i' privile#ijuoto nuudymo r0'i. ,! privile#ijuoja tai, ad altinin as vei ia stai#a labai susijaudinus, t.y. )a ti' ai b0damas riboto pa altinamumo b0senoje. 4is nuudymas yra maiau pavojin#as u paprast! nuudym! ir todl, ad to i! altinin o b0sen! su elia pats nu entjusysis. Visi 'ie poymiai daro maiau pavojin#! ne#u paprastas nuudymas. 1bje tas .ito mo#aus #yvyb. Nu entjusysis 'iuo atveju tai asmuo, uris altinin o atvil#iu atli o neteistus vei smus ar j" itin "eid. ,is savo neteistas vei smai ar "eidimu i'provo uoja altinin ! j" nuudyti. 1bje tyvioji pus 4is nuudymas pa#al dstytoj! #ali b0ti padaromas ti vei imu. 4io nuudymo speci)i a yra ta, ad nu entjusysis nuudomas, altinin ui esant didelio susijaudinimo b0senoje. (idelis susijaudinimas tai tam ti ru )i/iolo#iniu a)e tu. .altinin as patiria tam ti r! emocin" stres!, dlto jis #ali ne visi' ai suvo ti ir valdyti savo vei smus. Vertinant to ios b0senos buvim! ar nebuvim!, didelis vaidmuo ten a e spertams ir specialistams. Bra s iriamos "vairios e sperti/s. =ei ia nustatyti ar altinin as nebuvo patolo#inio a)e to b0senoje, ai asmuo tie susijaudina, ad #ali visi' ai nevaldyti savo vei sm. &varbu nustatyti, as su l didel" susijaudinim!. ," turi su elti paio nu entjusiojo neteistas poel#is ar itin "eidiantis poel#is altinin o atvil#iu. BA pa#al '" straipsn" atsiranda ti tada, ai to i! b0sena su elia pats nu entjusysis. ,ei altinin o to i! b0sen! su l iti vei sniai, tai jo vei a nebus vali)i uojama pa#al '" straipsn". Neteistas poel#is tai bet o s prie' altinin ! ar jam artim! mo# nu reiptas prie'in#as teisei nu entjusiojo el#esys. Tas el#esys #ali b0ti ir tyinis ir neatsar#us el#esys, #ali pasirei 'ti ir vei imu, ir nevei imu. Neteist! poel#" rei ia suprasti plaiau. Tai ne ti teiss norm paeidimas, bet ir morals, dorovs norm paeidimas. Vertinant, ar tas nu entjusiojo poel#is yra "eidiantis, rei ia atsivel#ti* ie 'ie vei smai esmin#ai prie'tarauja morals bei dorovs principams, o iu laipsniu jie paeidia mo#aus #arb% ir orum! 7obje tyvusis riterijus9 ir rei ia atsivel#ti " tai, aip 'is poel#is pavei ia pat" altinin ! 7subje tyvus riterijus9. <tin "eidiantis poel#is #ali b0ti atlie amas odiu, vei smu, ra'tu. &antuo in nei'ti imyb nra lai oma savaime itin "eidianiu +:

poel#iu, taiau, jei#u to ia nei'ti imyb yra tyia "0liai, cini' ai, demonstratyviai parodoma, yra pripa"stamas aip aplin yb, rei' ianti itin didel" ito asmens "eidim!. B. +2F str. yra in riminuojamas ir tais atvejais, ai neteistas ar itin "eidiantis poel#is nu reiptas ne ti " pat" altinin !, bet ir " it! jam artim! asmen". Artimas altinin ui asmuo tai asmenys, urie #ali b0ti 'eimos nariai, #iminaiiai 7jie visada paten a " 'i! s!vo !9 ir iti asmenys, su uriais altinin ! sieja #laud0s ry'iai. 4itas nuudymas turi "vy ti stai#a. To ia b0sena trun a ti neil#! lai o tarp!, todl tas nuudymas turi "vy ti #an #reitai po neteist ar "eidiani vei sm atli imo. &umanymas nuudyti nu entjus"j" turi b0ti reali/uotas stai#a. 3a#al '" straipsn" nebus vali)i uojami altinin o vei smai, jei#u didelio susijaudinimo b0sena pas j" atsirado dl teist nu entjusiojo vei sm. &ubje tas Asmuo nuo +: met. &ubje tyvioji pus 4is nusi altimas padaromas esant a)e tinei tyiai. ,ei altinin as pats i'provo avo nu entjusiojo neteistus ar "eidianius vei smus, tai 'is straipsnis netai omas. Nuudymas labai susijaudinus, nors ir padarytas esant nuudym! vali)i uojani poymi, bus vali)i uojamas pa#al B. +2F str. Nauja imio nu#udymas BK 1"1 str. 3a#al '" straipsn" vei a vali)i uojama tada, ai nauja#im" nuudo motina dl #imdymo nulemtos b0senos. B0tent to ia b0sena ir yra ta aplin yb, uri maina 'io nuudymo pavojin#um!. Himdymas #ali su elti motinai tam ti rus psic;inius, psic;olo#inius pa eitimus. To ia b0sena #ali atsirasti dl psic;olo#ini prieasi* #imdymas nepa#eidautinas, enia nuo baims, per#yvena dl savo n'tumo ir pan. Himdymas #ali nulemti ir tam ti rus lai inus psic;inius sutri imus. 4is straipsnis in riminuojamas tada, ai motina dl #imdymo nulemtos b0senos yra tam ti roje psic;o)i/iolo#inje padtyje. <r dl to ios b0senos yra ribotai pa altinama. To ia b0sena paprastai #ali t%stis i i dviej mnesi. 1bje tas Nauja#imio #yvyb. Nu entjusysis 7daly as9 yra nauja#imis. 4iuo atveju medicininiai nauja#imio s!vo os riterijai rei 'ms neturi. 1bje tyvioji pus Hali b0ti padaromas ir vei imu, ir nevei imu. &ubje tas &ubje to speci)i a leidia ats irti nuo it nuudymo r0'i. &ubje tu #ali b0ti ti nu entjusiojo nauja#imio motina, jei jai yra +: met. ,ei artu su motina nauja#im" nuudo iti asmenys, tai j vei a vali)i uojama pa#al B. +-A str. - d. + p. An siau #aliojusiame B. 'i sudtis buvo su)ormuluota itaip. Tada nusi altimas buvo siejamas su tuo, ada nuudomas nauja#imis* ai motina nauja#im" nuudydavo #imdymo metu ar tuojau po #imdymo. ,ei#u sumanymas nuudyti ilo i' an sto i i #imdymo, tai visais atvejais jos vei a vali)i uojama pa#al B. +-A str. - d. atitin am! pun t!. &ubje tyvioji pus Hali b0ti padaromas tie tiesio#ine, tie ir netiesio#ine tyia. 4" nusi altim! rei ia s irti nuo nauja#imio pali imo be pa#albos B. +6> str. jei#u motina sie dama atsi ratyti nauja#imio, j" palie a be priei0ros, +8

bet to ioje vietoje, ur jos supratimu j" turt rasti ir juo pasir0pinti, tai jai atsa omyb i' yla pa#al B. +6> str. 4iuo atveju motina vei ia be tyios nuudyti nauja#im". Neatsar us yvy+,s at,mimas BK 1"2 str. < i naujo B. "si#aliojimo neatsar#us #yvybs atmimas buvo vadinamas nuudymu dl neatsar#umo. 1bje tas .ito mo#aus #yvyb. Nu entjusysis yra mo#us 1bje tyvioji pus 3ra ti' ai nie o nesis iria nuo nuudymo obje tyviosios puss. Dabai svarbu nustatyti prieastin" ry'" tarp vei os ir padarini. &ubje tas Ni/inis +: met asmuo. 1 pa#al +2- str. 2 d. #ali atsa yti ir juridinis asmuo. &ubje tyvioji pus Neatsar# #yvybs atmim! nuo nuudym leidia ats irti subje tyvioji pus. Hali b0ti padaromas dl nusi alstamo pasiti jimo arba dl nusi alstamo ner0pestin#umo. Neatsar#us #yvybs atmimas dl nusi alstamo pasiti jimo yra tada, ai altinin as numato, ad jo vei a #ali su elti ito mo#aus mirt", taiau len#vab0di' ai ti isi 'i padarini i'ven#ti. 4iuo atveju yra tam ti ras altinin o ti jimas, ad ito mo#aus mirtis ne"vy s. .altinin o ti jimas 'iuo atveju turi b0ti paremtos aplin ybmis, urios jo manymu turi u irsti eli! ito mo#aus miriai ir 'ios aplin ybs turi b0ti obje tyvaus pob0dio. Bet altinin as 'i aplin ybi ne"vertina arba jas pervertina. ,ei#u altinin as, darydamas to i! vei !, savo ti jim!, ad u irs eli! ito mo#aus #yvybs atmimui, #rindia abstra iomis aplin ybmis 7prana'ysts, s m ir pan.9, tai jo vei a vali)i uojama aip nuudymas. Ti jimas on reiomis aplin ybmis, urios altinin o manymu obje tyviai #ali padti i'ven#ti ito mo#aus mirties, yra pa#rindinis poymis, leidiantis ats irti neatsar# #yvybs atmim! nuo nuudymo, padaryto esant netiesio#inei tyiai. Neatsar#us #yvybs atmimas dl nusi alstamo ner0pestin#umo yra tada, ai altinin as nenumat, ad jo vei a #ali atimti #yvyb% itam mo#ui, taiau pa#al vei os aplin ybes ir savo asmenines savybes turjo ir #aljo tai padaryti. Turjimas numatyti padarinius yra obje tyvus riterijus, o #aljimas subje tyvus. ,ei#u pa#al vei os aplin ybes ir asmenines savybes matyti, ad asmuo nenumat #alim padarini ir neturjo ar ne#aljo j numatyti, tai 'iuo atveju altinin o vei oje nebus nusi altimo sudties. 3irmoje dalyje yra bendroji sudtis. Antroje ir treioje dalyse yra vali)i uotos sudtys. 3a#al antr! dal" altinin as atsa ys, ai jis #yvyb% atima dviem ar dau#iau moni. Tai atvejai, ai dl altinin o neatsar#umo 0na ne vienas mo#us ir tai yra vienos, o ne eli vei padarinys. &traipsnio treioje dalyje nustatyta BA u neatsar# #yvybs atmim!, paeidiant teiss a t nustatytas specialias el#esio sau#umo taisy les. =ei ia nustatyti on reias el#esio sau#umo taisy les, urias paeidus bent vienam asmeniui neatsar#iai buvo atimta #yvyb. .ai uriuose B. &( straipsniuose ir#i yra numatyta BA u neatsar# #yvybs atmim!, ai tai padaroma dl tam ti r speciali teiss a t paeidim 7-8> str. - d. ir t.9. .ai yra specialus straipsnis, uriame numatyta BA u neatsar# #yvybs atmim!, paeidus on reius specialius teiss a tus, tai altinin ui turi b0ti tai omas ne B. +2- str. 2 d., bet on retus straipsnis. Tai bendrosios ir specialiosios norm on urencija. Sukurstymas nusi#udyti ar+a privedimas prie savi#udy+,s &BK 1"" str.( +>

Buvo pa eista dispo/icija taip, ad i'siplt 'io straipsnio tai ymo ribos. An stesniame B. buvo BA ti u privedim! prie saviudybs. Naujajame atsirado obje tyvusis poymis su urstymas nusiudyti. &enajame B. subje tu #aljo b0ti ti to s asmuo, urio atvil#iu nu entjusysis buvo tam ti roje pri lausomybje 7materialinje ar ito ioje9. &aviudyb #yvybs atmimas sau nra nusi altimas. Todl nra nusi altimas ir pasi sinimas nusiudyti. 3adjimas nusiudyti ne#ali b0ti lai omas bendrinin avimu darant nusi altim!. 4io nusi altimo pavojin#umas yra tas, ad itas asmuo pas atina bet o iomis )ormomis mo# atimti #yvyb% sau. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas ito mo#aus #yvyb. Nu entjusysis yra bet uris )i/inis asmuo. Taiau jei su urstomas nusiudyti maametis ar nepa altinamas asmuo, tai altinin as atsa o pa#al B. +-A str. u tyin" nuudym! 7nuudymas nu entjusiojo ran omis9. 1bje tyvioji pus ,! apib0dina dvi alternatyvios vei os* +. &u urstymas nusiudyti. Tai yra privedimo prie saviudybs r0'is, ai to pasie iama ne iauriu ir ne lastin#u el#esiu, o itais b0dais* " albinjimu, ra#inimu, vertimu, len imu ir pan. Taiau tie ar#umentai neturi tapti #rasinimais. .itu atveju tai bus privedimas prie saviudybs. &u urstymas nusiudyti #alimas tais atvejais, ai mint" nusiudyti inicijuoja nu entjusiajam pats altinin as, arba #alimas ir tais atvejais, ai altinin as ti pas atina nu entjusiojo etinim! nusiudyti. &u urstymas nusiudyti yra materiali nusi altimo sudtis ir nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai nu entjusysis pats sau atima #yvyb%. ,ei altinin as su urst asmen" nusiudyti, taiau tas asmuo dl a o i prieasi nenusiud, tai to iu atveju yra pasi sinimas padaryti '" nusi altim!. Taip pat aip pasi sinim! rei t lai yti nepavy us" su urstym!. 3a#al dstytoj! 'is nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai nu entjusysis reali/avo savo etinim! nusiudyti nepri lausomai nuo to, ar jam pavy o, ar nepavy o atimti sau #yvyb%. Asmen" su urstyti nusiudyti #alima ti vei imuM -. 3rivedimas prie saviudybs. 3a#al dstytoj! su urstymas nusiudyti yra vienas i' #alim privedimo prie saviudybs atvej. Tai asmens vei a, dl urios itas mo#us atima sau #yvyb%. 3rivedimu prie saviudybs pripa"stamos ti vei os, urios yra susijusios su iauriu ar lastin#u altinin o el#esiu nu entjusiojo atvil#iu. Oiaurus el#esys tai mu'imai, an inimai, sualojimai, vertimas dirbti nepa eliamus darbus, atli ti neteistus ar eminanius vei smus. Taip pat jis #ali pasirei 'ti ir tuo, ad nu entjusiajam ar jo artimiesiems yra #rasinama. .lastin#as el#esys tai i'ori' ai neiaurus, taiau ap#aulin#as, s audinantis, dvasi' ai lu#dantis it! mo# el#esys. Dai omas bai#tu nusi altimu, ai nu entjusysis atima sau #yvyb%. Halimi atvejai, ai nu entjusiajam nei#iama situacija susidaro dl teist ito asmens vei sm. Dabai svarbu "rodyti, ad b0tent altinin o vei os nulm nu entjusiojo apsisprendim! atimti #yvyb% sau. &ubje tas Ni/inis pa altinamas +: met asmuo. &ubje tyvioji pus Hali b0ti padaromas ti tyia. 4iuo atveju altinin as nu entjusiojo atvil#iu atlie a tam ti ras vei as, jis suvo ia ir numato, ad dl jo vei nu entjusysis #ali nusiudyti ir tiesio#ins tyios atveju to nori, o netiesio#ins tyios atveju nors to nenori, taiau s!monin#ai leidia tam atsirasti. +A

3rivedimas prie saviudybs #ali pasirei 'ti tam ti ru iauriu el#esiu. Oiauriai el#damasis, altinin as nu entjusiajam #ali padaryti "vairaus masto svei atos sutri dymus. ,ei padaro sun ar nesun svei atos sutri dym!, tai altinin o vei a vali)i uojama aip 'ito nusi altimo ir atitin amo nusi altimo mo#aus svei atai sutaptis. 6ad,jimas nusi#udyti &BK 1") str.( =ei ia s irti eutana/ij! nuo padjimo nusiudyti. Gutana/ija tai nuudymas i' pasi#ailjimo. & iriamos pasyvioji ir a tyvioji eutana/ijos r0'ys. 3asyvioji eutana/ija yra tada, ai asmeniui, uriam b0tinas tam ti ras #ydymas, ad jis i'#yvent, to s #ydymas nra tei iamas. Tai tam ti ras nevei imas, ai asmuo mir'ta. Nu entjusysis turi pats i'rei 'ti vali!, ad jam neb0t tei iama medicinin pa#alba. A tyvioji eutana/ija tai atvejai, ai asmuo tam ti rais a tyviais vei smais sun iai ser#aniam asmeniui atima #yvyb%. (au#elyje valstybi u a tyvi!j! eutana/ij! baudiama aip u nuudym!. &!ly#os, urios turt b0ti, jei#u padjimas nusiudyti b0t de riminali/uotas* +. Turi b0ti nustatyta, ad nu entjusysis ser#a sun ia, nepa#ydoma li#a, urios nei'ven#iamas padarinys yra nu entjusiojo mirtis ir tai turi nustatyti ompetentin#a medi omisijaM -. Turi b0ti nu entjusiojo laisvas apsisprendimas. ,ei jis ne#ali i'rei 'ti savo valios, tai #ali b0ti i'rei 'ta artimj valiaM 2. Hyvybs atmim! nu entjusiajam turi nulemti atitin ami to ios vei os ti slai ir motyvai. Eotyvas yra #ailestis, o ti slas yra asmens i'vadavimas nuo ani. 1bje tas .ito mo#aus #yvyb. Nu entjusiuoju yra bevilti' ai ser#antis mo#us. 1bje tyvioji pus 3asirei' ia padjimu nusiudyti. 4iuo atveju padjimas nusiudyti #ali b0ti intele tualus ir )i/inis. <ntele tualus tai patarimai, o iomis priemonmis, o iu b0du, ur ir aip bei ada nusiudyti. Ni/inis padjimas tai tam ti r priemoni par0pinimas, s!ly# sudarymas, li0i pa'alinimas. .altinin ui 'is straipsnis #ali b0ti tai omas ti tada, ai yra nu entjusiojo pra'ymas. ,ei asmuo atlie a tam ti rus vei smus, urie atima nu entjusiojo #yvyb% jo pra'ymu, tai jam bus tai omas B. +-A str. Viena nuomon ta, ad nusi altimas lai omas bai#tu, ai altinin as atli o tam ti rus padjimo vei smus. Antra nuomon ta, ad nusi altimas lai omas bai#tu, ai nu entjusysis nusiud. (stytojas sutin a su pirma nuomone. &ubje tas Ni/inis pa altinamas nuo +: met. &ubje tyvioji pus 3adaroma tyia. Asmuo suvo ia, ad savo vei a padeda nusiudyti. Eotyvai ir ti slai neturi rei 'ms. < tema. Nusikaltimai #mo aus sveikatai &BK .V/// sk.( &amprata +5+ str. tiesio#iai nenustato BA, taiau i'ai' ina s!vo as. Nusi altimais svei atai )a ti' ai pripa"stami labai "vairaus laipsnio ir pob0dio svei atos sutri dymai. Ti B. +5F str. BA numatyta ne ti u tam ti r! svei atos sutri dymo r0'", bet ir u )i/inio s ausmo su lim!. 3a#al pavojin#umo laipsn" ir pob0d" 'iame s yriuje i's iriamos tris svei atos sutri dymo r0'ys* sun us, nesun us ir neymus svei atos sutri dymas. ,ie s iriasi vienas nuo ito pa#al svei atos sutri dymo mast!. B. +5+ str. nustatyta, ad svei atos sutri dymo poymius apib0dina D= Vyriausybs ar jos "#aliotos institucijos patvirtintos -F

svei atos sutri dymo masto taisy ls. =emiantis jomis yra nustatoma, o io masto svei atos sutri dymas buvo padarytas. -FF2 F6 -2 svei atos apsau#os, teisin#umo ministro ir socialins apsau#os ir darbo ministr "sa ymu patvirtintos 'ios taisy ls. Visus svei atos sutri dymus #alima sus irstyti " tam ti ras r0'is pa#al alts )ormas* tyiniai ir neatsar#0s. BA u neatsar# svei atos sutri dym! atsiranda, ai padaromas sun us arba nesun us svei atos sutri dymas. B. +2: str. yra i's iriamas svei atos sutri dymas labai susijaudinus. =0'in sudtis 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas ito mo#aus svei ata. &vei ata mo#aus or#ani/mo )i/iolo#in b0sena. .sinimasis " savo svei at! nra nusi altimas mo#aus svei atai. Bet tam ti rais atvejais sinimasis " savo svei at! #ali b0ti lai omas itos NV 7ven#imas atli ti aro tarnyb!9 poymiu. Nu entjusysis yra itas mo#us nepri lausomai nuo )i/ini, psic;ini savybi, amiaus ir t.t. 1bje tyvioji pus 4i nusi altim obje tyvioji pus pasirei' ia i' esms svei atos sutri dymu. 1 B. +5F str. ir )i/inio s ausmo su limu. &vei atos sutri dymas tai mo#aus sualojimas ar susar#dinimas, paeidiant jo 0no audini, or#an vientisum! ar sutri dant j )un cijas. &ualojimas tai mo#aus 0no audini ar or#an anatominio vientisumo ar j )un cij paeidimas mec;aniniu, )i/iniu ar c;eminiu povei iu. &usar#dinimas tai mo#aus or#ani/mo )un cij sutri dymas biolo#iniu, )i/iniu, c;eminiu ar psic;iniu povei iu ar nesutei iant b0tinos medicinos pa#albos. Einti svei atos sutri dymai #ali b0ti padaromi ir vei imu, ir nevei imu. Nusi altimai svei atai yra materialiosios nusi altim sudtys. B0tinaisiais 'i nusi altim poymiais yra tam ti ri padariniai. Nusi altimai lai omi bai#tu nuo momento, ai nu entjusiajam vienu ar itu mastu sutri doma svei ata. &ubje tas Tai )i/inis asmuo. 1 u B. +28 str. 2 d. numatyt! vei ! #ali b0ti trau iamas ir ,A. P visus nusi altimus svei atai, i's yrus tyin" sun svei atos sutri dym! 7nuo +5 met9, BA asmeniui atsiranda nuo +: met. &ubje tyvioji pus (au#uma nusi altim mo#aus svei atai yra padaromi tyia. &un us ir nesun us svei atos sutri dymai #ali b0ti padaromi ir neatsar#iai. Nusi altimai mo#aus svei atai tai neteistas, be tyios atimti #yvyb% alos padarymas ito mo#aus svei atai, paeidiant mo#aus 0no audini vientisum! ar j )un cijas. .ai nu entjusiajam jo svei ata sutri doma jam pra'ant, tai BA neatsiranda ti tais atvejais, ai nu entjusiajam jo pra'ymu padaromas ti neymus svei atos sutri dymas 7to ia vyraujanti nuomon9. Sunkus sveikatos sutrikdymas &BK 1"4 str.( Tai yra pats pavojin#iausias nusi altimas mo#aus svei atai ir b0tent, esant sun iam svei atos sutri dymui, nu entjusiajam pa#al mast! padaromi patys pavojin#iausi svei atos sutri dymai. 4iame straipsnyje "statym leidjas apibria tuos padarinius, urie atsiranda padarius sun svei atos sutri dym!. <r b0tent bent vieno, i' 'iame straipsnyje nurodyt padarini, buvimas yra sun us svei atos sutri dymas. &un iu svei atos sutri dymu yra pripa"stamas sualojimas ar susar#dinimas, dl urio* +. mo#us nete o re#os. =e#os nete imas tai arba visi' as a lumas, arba abiej a i re#os susilpnjimas. .ai asmuo praranda re#jim! viena a imi, tai 7ne9#ali7K9 b0ti tra tuojamas aip sun us svei atos sutri dymas, taiau aip bendrojo ar pro)esinio darbin#umo nete imas. -+

-. mo#us neten a lausos. Tai visi' as urtumas arba abiej aus lausos susilpnjimas. 2. mo#us neten a albos. Tai ne#aljimas rei 'ti mini suprantamais odiais. 5. mo#us neten a vaisin#umo. Tai yra lytins vei los sutri imas, uris atima #ebjim! nat0raliu b0du apvaisinti, pastoti, i'ne'ioti ar #imdyti. 6. moteris neten a n'tumo. N'tumo tru m rei 'ms neturi. :. mo#us sun iai suluo'inamas. Tai yra labai sun 0s sualojimai, susar#dinimai arba j su eltos ompli acijos. Tai to ie suluo'inimai, urie, nesutei us s ubios medicinins pa#albos, #ali bai#tis nu entjusiojo mirtimi. 8. mo#us suser#a sun ia nepa#ydoma ar il#ai trun ania li#a, uri realiai #resia #yvybei. 3astarasis poymis apima ti il#ai trun ani! li#!. &un ios nepa#ydomos li#os tai* O<V, stabli#, maras, raupai ir pan. <l#ai trun anti li#a yra* si)ilis, nar omanija ir pan. >. mo#us susar#dinamas il#ai trun ania li#a, uri stipriai sutri do mo#aus psic;i !. A. mo#us praranda didel% dal" pro)esinio ar bendro darbin#umo. Tai atvejai, ai prarandama 2F ir dau#iau procent to io darbin#umo. Bendras darbin#umas tai mo#aus #ebjimas dirbti darbus, uriems atli ti nerei ia speciali "#0di, vali)i acijos. 3ro)esinis darbin#umas tai mo#aus #ebjimas dirbti darbus, uriems atli ti rei ia speciali "#0di, vali)i acijos. +F. mo#aus 0nas yra nepataisomai subjaurotas. T! )a t!, ar 0nas yra subjaurotas nepataisomai, sprendia medi ai. 1 t! )a t!, ar 0nas yra subjaurotas, ar ne, sprendia asmuo, tai antis '" B. straipsn". Vertinant tai, ar 0nas buvo subjaurotas, ar ne, rei ia atsivel#ti "* +9 pat" sualojim pob0d" ir laipsn" ir +9 aip tuos sualojimus vertina pats nu entjusysis. B. +26 str. - d. nustato 'i! vei ! vali)i uojanius poymius. ,ie identi' i nuudym! vali)i uojaniams poymiams. A pun tas nustato sualojim! dl savanaudi' pas at. 4iuo atveju altinin o vei !, ai sun us svei atos sutri dymas padaromas pl'imo metu, rei ia vali)i uoti aip pl'imo ir aip vali)i uoto sun aus svei atos sutri dymo sutaptis 7DAT pra ti a9. Sunkus sveikatos sutrikdymas la+ai susijaudinus &BK 1"< str.( 3oymiai to ie patys aip ir nuudymo labai susijaudinus. & iriasi ti padariniai. Sunkus sveikatos sutrikdymas d,l neatsar umo &BK 1"5 str.( 4is straipsnis susideda i' eturi dali. 3irmoje dalyje numatyta bendroji sun aus svei atos sutri dymo dl neatsar#umo norma. Nesant jo i itu poymi. Nuo tyinio svei atos sutri dymo s iriasi ti alts )orma. .ai yra nusi alstamas pasiti jimas, tai altinin as numato, ad jo vei a #ali su elti itam asmeniui sun svei atos sutri dym!, taiau len#vab0di' ai ti isi to i'ven#ti. .ai yra nusi alstamas ner0pestin#umas, tai altinin as nenumato, ad dl jo vei os nu entjusiajam #ali b0ti padaromas sun us svei atos sutri dymas, nors turi ir #ali tai numatyti. Antroje dalyje numatyta #rietesn BA tam, as dl neatsar#umo sualojo ar susar#dino du ar dau#iau moni 7#ali b0ti vienas susar#dintas, o itas sualotas9. Treioje dalyje yra numatyta pati #rieiausia atsa omyb tam, as padar sun svei atos sutri dym! dl neatsar#umo, paeisdamas teiss a t numatytas el#esio sau#umo taisy les. P to i! vei a #ali b0ti baudiamas ir ,A. =ei ia surasti to " teiss a t!, urio rei alavimai buvo paeisti. Nesunkus sveikatos sutrikdymas &BK 1"7 str.( 1bje tas .ito mo#aus svei ata. --

1bje tyvioji pus Omo#aus sualojimas ar susar#dinimas. Nuo sun aus svei atos sutri dymo ir neymaus svei atos sutri dymo s iriasi pa#al padarinius. Dy#inant su sun iu svei atos sutri dymu, nesun us svei atos sutri dymas nesu elia B. +26 str. numatyt padarini. Nesun us svei atos sutri dymas paprastai nesu elia to i padarini, urie yra pavojin#i mo#aus #yvybei. Tai labai "vair0s svei atos sutri dymai, pv/. tai tam ti ras re#jimo, albos, lausos sutri dymas arba tam ti ras 0no anatominio vientisumo paeidimas.. Nesun svei atos sutri dym! rei ia s irti nuo neymaus svei atos sutri dymo. BA u neym svei atos sutri dym! numatyta B. +5F str. Dy#inant su neymiu svei atos sutri dymu, nesun us svei atos sutri dymas su elia sun esnius padarinius. Neymus svei atos sutri dymas yra tada, ai nu entjusysis dl to io sutri dymo ser#a ne dau#iau aip +F dien. .ai yra nesun us svei atos sutri dymas, svei ata sutri doma il#esniam nei +F dien lai otarpiui. Taip pat nuo neymaus svei atos sutri dymo s iriasi pa#al tai, ie nu entjusysis praranda darbin#umo. .ai yra nesun us svei atos sutri dymas, tai prarandama nuo 6 i i 2F procent darbin#umo. .ai yra neymus svei atos sutri dymas, prarandama i i 6 procent darbin#umo. Tai#i nesun us svei atos sutri dymas nuo neymaus svei atos sutri dymo s iriasi pa#al tai, ie nu entjusysis ser#a dien ir o i! dal" darbin#umo praranda. Bendrai apib0dinant nesun svei atos sutri dym! nusi altim mo#aus svei atai sistemoje, rei ia paymti, ad pa#al pavojin#um!, ur" i' esms lemia padariniai, 'is nusi altimas yra maiau pavojin#as u sun svei atos sutri dym!, taiau pavojin#esnis u neym svei atos sutri dym! Halimos situacijos, ai nu entjusiajam padaromas nesun us svei atos sutri dymas, taiau dl tam ti r prieasi atsiranda sun aus svei atos sutri dymo padariniai. 3v/. nesutei imas s ubios medicinins pa#albos. To iu atveju altinin ui in riminuojamas ti nesun us svei atos sutri dymas. .ai nesun us svei atos sutri dymas dl ompli acij perau#a " sun svei atos sutri dym! dvi nuomons* +. turi b0ti vali)i uojama atsivel#iant ti " tyios ryptin#um! 7atsa o ti u nesun svei atos sutri dym!9 -. altinin as atsa o u tyin" nesun svei atos sutri dym! ir u sun svei atos sutri dym!, padaryt! neatsar#iai. Tai#i pa#al sutapt". A. Abramaviius lai osi pirmosios nuomons. &traipsnio antroje dalyje numatyti nesun svei atos sutri dym! vali)i uojantys poymiai. ,ie to ie patys aip ir sun aus svei atos sutri dymo atveju. Nesunkus sveikatos sutrikdymas d,l neatsar umo &BK 1"' str.( 3irmoje dalyje numatytas paprastas nesun us svei atos sutri dymas dl neatsar#umo. Antroje dalyje numatyta #rietesn BA. Treioje dalyje numatyta BA, ai svei atos sutri dymas padaromas dviems ir dau#iau moni. < i naujojo B. u to i! vei ! buvo baudiama ir tada, ai dl eismo "vy io, paeidus taisy les, nu entjusiajam buvo padaromas apysun is 0no sualojimas. Naujajame B. u to i! vei ! 7->+ str.9 nebuvo ats irai numatyta BA u eismo "vy ", dl urio buvo nesun iai sutri doma mo#aus svei ata. Vliau ->+ str. papildytas. =i2inio skausmo suk,limas ar+a ne#ymus sveikatos sutrikdymas &BK 1)1 str.( BA numatyta u dvi vei as* +. )i/inio s ausmo su lim! ir -. neym svei atos sutri dym!. 1bje tyvioji pus -2

,i pasirei' ia tuo, ad altinin as, mu'damas ar itaip smurtaudamas su elia mo#ui )i/in" s ausm! ar neymiai j" sualoja arba trumpam susar#dina. Tai#i obje tyvi!j! pus% apib0dina tam ti ri vei smai, padariniai ir prieastinis ry'ys tarp vei sm ir padarini. 4is nusi altimas pasirei' ia mu'imu ar ito iu smurtavimu. Eu'imas ar ito s smurtavimas tai povei is " mo#aus 0n! sie iant su elti )i/in" s ausm!. Hali b0ti vien artiniai ar dau# artiniai vei smai. 3v/. smo#imas ran a, ietu dai tu ir t. svarbu, ad 'ie vei smai nesu elt nesun aus ar sun aus svei atos sutri dymo padarini. Vei a padaroma ti vei imu. B0tinas 'io nusi altimo poymis yra tam ti ri padariniai, urie atsiranda dl mu'imo ar smurtavimo. Hali atsirasti alternatyv0s padariniai, uri bent vieno atsiradimas leidia altinin o vei ! vali)i uoti pa#al '" straipsn"* +. Ni/inio s ausmo su limas arba -. Neymus sualojimas ar trumpas susar#dinimas. Ne entjusysis ser#a ne il#iau aip +F dien arba neten a i i 6 procent darbin#umo. &traipsnio antroje dalyje numatyti nusi altim! vali)i uojantys poymiai. Nusi altim! vali)i uoja tai, ad vei a padaryta maameiui arba an inant. .an inimas smurtauta buvo il#ai, buvo su eliamas ne ti )i/ins, bet ir moralins, dvasins anios. 5 tema. Nusikaltimai- pavojin i #mo aus sveikatai ir yvy+ei &BK ./. skyrius( Tai speci)iniai nusi altimai. Oala ito mo#aus svei atai ar #yvybei tiesio#iai nra padaroma. (arant 'iuos nusi altimus yla ti #rsm to iai alai atsirasti. Neteis,tas a+ortas &BK 1)2 str.( Dy#inant B. +5- str. nustatyt! nusi altimo sudt" su senajame B. esania sudtimi, ad B. +5- str. neapima sun i aborto padarini. Abortas tai dirbtinis moters n'tumo nutrau imas, t.y. mo#aus #emalo vaisiaus sunai inimas i i nauja#imio #imimo. Abortas pasirei' ia tam ti ru povei iu " moters or#ani/m! ar " #emal!, urio padarinys yra ne#imusio vaisiaus 0tis. Dietuvoje abortai yra leidiami. 3a#al B. +5- str. BA atsiranda ti u neteist! abort!. Neteistas abortas tai* +. Abort! padaro asmuo, neturintis teiss j" daryti. -. Abortas padaromas ne svei atos priei0ros "stai#oje. 2. Abortas padaromas esant ontraindi acij. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra svei ata ar #yvyb. 3avojin#umas yra tas, ad paeidiant aborto darymo taisy les padidja alos moters svei atai ar #yvybei atsiradimo #rsm. Nu entjusiuoju yra n'ia moteris. 1bje tyvioji pus Neteisti abortai #ali b0ti daromi ti a tyviais vei smais 7vei imu9. B0tinuoju poymiu yra tam ti r padarini atsiradimas. B0tent neteistas abortas yra lai omas bai#tu nusi altimu nuo to momento, ai yra dirbtinai nutrau iamas moters n'tumas. BA pa#al '" straipsn" atsiranda ti tada, ai abortas daromas nu entjusiosios pra'ymu. ,ei daromas prie' jos vali!, tai altinin o vei a vali)i uojama aip tyinis sun us svei atos sutri dymas. &ubje tyvioji pus Abortas padaromas ti tyia. -5

3irmoje dalyje BA numatyta #ydytojui, turiniam teis% daryti abortus, atsiranda, ai abortas padaromas ne svei atos priei0ros "stai#oje, arba buvo ontraindi acij darant abort!. .ontraindi acijos tai tam ti ros prieastys, urioms esant aborto operacija aps ritai ne#alima. 3aprastai tai tam ti ros nu entjusiosios li#os. ,oms pris iriamas ir dvyli ! savaii vir'ijantis n'tumas. 3a#al #aliojanius teiss a tus #ydytojas, turintis teis% daryti abortus, yra asmuo, bai#%s au 't!j" medicinos mo sl! ir turintis a u'erio #ine olo#o speciali/acij!. Normuluot ne svei atos priei0ros "stai#oje rei' ia, ad aborto operacija #ali b0ti daroma ti tam ti slui pritai ytose patalpose. Antroje dalyje BA numatyta svei atos priei0ros specialistui, neturiniam teiss daryti aborto operacij, uris 'ias operacijas padar svei atos priei0ros "stai#oje. Tai vis it, i's yrus a u'erio #ine olo#o, speciali/acijos #ydytojai. Tai ir vidurinysis medicinos personalas 7pv/. med. sesels9. ,ei minti asmenys aborto operacij! padaro ne svei atos priei0ros "stai#oje, tai jie atsa o pa#al 'io straipsnio trei!j! dal". Treioje dalyje BA nustatyta asmeniui, uris padaro aborto operacij! ir tam neturi teiss. Halimos situacijos, ai padarius neteist! abort!, nu entjusioji mir'ta arba sutri doma sun iai svei ata, tai tada vei a vali)i uojama aip neteisto aborto ir atinin amo nusi altimo sutaptis. Neteistas abortas apima neym ir nesun svei atos sutri dym!, o sun neapima. 6rivertimas daryti neteis,t a+ort &BK 1)" str.( &enajame B. to io straipsnio nebuvo. Tai specialioji norma B. +5> str. atvil#iu. 1bje tas N'ios moters svei ata arba #yvyb. .ai darant '" nusi altim! ir naudojant psic;in% prievart!, #rasinama pas leisti asmens orum! ar #arb% eminani! in)ormacij!, papildomu 'io nusi altimo obje tu yra mo#aus #arb ir orumas. Nu entjusioji yra n'ia moteris. 1bje tyvioji pus ,i pasirei' ia privertimu n'i! moter" darytis neteist! abort!. 1bje tyvi!j! pus% apib0dina vei a, padariniai ir prieastinis ry'ys. Vei a tai psic;ins prievartos panaudojimas n'ios moters ar jos artimj atvil#iu, sie iant priversti n'i! moter" darytis neteist! abort!. 3sic;in prievarta 'iuo atveju naudojama nu entjusiosios ar jos artimj atvil#iu. 3abrtina, ad to ia psic;ine prievarta sie iama n'i! moter" darytis ne aps ritai abort!, o b0tent neteist! abort!, u ur" baudiama pa#al B. +5- str. ,ei moteris veriama darytis aps ritai abort!, tai paprastai to ia vei a vali)i uojama aip mo#aus vei sm laisvs varymas pa#al B. +5> str. 3sic;in prievarta 'ioje nusi altimo sudtyje tai #rasinimas rei alavimo darytis neteist! abort! nevy dymo atveju padaryti alos nu entjusiosios ar jos artimj interesams. 4is nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai n'ia moteris dl psic;ins prievartos pasidaro abort!. ,ei psic;in prievarta buvo panaudota, taiau moteris nesuti o pasidaryti neteist! abort!, tai to iu atveju bus pasi sinimas padaryt" '" nusi altim!. &ubje tas Ni/inis pa altinamas asmuo nuo +: met. &ubje tyvioji pus Tyinis nusi altimas. 6alikimas +e pa al+os- kai resia pavojus #mo aus yvy+ei &BK 1)) str.( 1bje tas .ito mo#aus #yvyb. 3avojin#umas tas, ad nu entjusysis palie amas to ioje b0senoje, ai jo #yvybei yla rimtas pavojus. Nu entjusiuoju yra to s mo#us, urio #yvybei #resia pavojus. -6

Nu entjusysis turi b0ti pavojin#oje #yvybei padtyje. 3avojin#a #yvybei padtis yra to ia ritin situacija, ai mo#ui #resia realus mirties pavojus dl stic;ins nelaims, nelaimin#o atsiti imo ir pan. ir jam ai' iai rei alin#a neatidliotina pa#alba. 4iuo atveju pavojus #resia ne ateityje, o dabar ir mo#us ne#ali jo pa'alinti savo j#omis. 1bje tyvioji pus 3adaromas nevei imu, t.y pali imu be pa#albos mo#aus, urio #yvybei #resia pavojus. 4is poymis B. +55 str. apib0dinamas nepa#elbjimo s!vo a. Nepa#elbjimas pa#al B. +55 str. tai pirmins, b0tinos ir neatidliotinos pa#albos nu entjusiajam nesutei imas. BA pa#al '" straipsn" atsiranda ti tada, jei#u asmuo turi #alimyb% to i! pa#alb! nu entjusiajam sutei ti. ,ei#u to ios #alimybs nra, tai asmuo apie susidariusi! padt" privalo prane'ti atitin amoms institucijoms. ,ei jis neprane'a, tai to s asmuo atsa o pa#al '" straipsn". =ei ia nustatyti tai, ad asmuo nu entjusiajam sutei ia pirm! ir b0tin! pa#alb!. ,ei#u 'i pa#alba nu entjusiajam nepadjo, asmuo, sutei %s to i! pa#alb!, ne#ali b0ti trau iamas BA pa#al '" straipsn". 4io nusi altimo vali)i avimui rei 'ms neturi tai, ar asmuo pa#alb! sutei tin amai ar netin amai. Bet rei ia ie vien! situacij! vertinti individualiai. Tai )ormali nusi altimo sudtis. Dai omas jis bai#tu nuo to momento, ai altinin ui atsiranda parei#a pa#elbti, o 'is ne"vy do to ios parei#os. ,ei#u dl 'ios vei os nu entjusiajam atsiranda tam ti ri padariniai, tai altinin o vei a #ali b0ti vali)i uojama pa#al eli straipsni sutapt". &ubje tas Ni/inis pa altinamas +: met asmuo. Taiau jis turi turti tam ti rus specialius poymius. Tai#i subje tu #ali b0ti ti asmuo, uris arba turjo parei#! r0pintis nu entjusiuoju, arba pats su l pavoj mo#aus #yvybei. 3arei#a r0pintis nu entjusiuoju #ali b0ti nustatyta "statyme arba ilti dl asmens pro)esijos. 4i parei#a r0pintis #ali atsirasti ir dl tam ti r on liudentini vei sm. &ubje tyvioji pus 3adaromas ti tiesio#ine tyia. %rasinimas nu#udyti ar sunkiai sutrikdyti #mo aus sveikat ar+a #mo aus terori2avimas &BK 1)4 str.( 3a#al sen!j" B. mintos vei os buvo lai omos nusi altimais visuomens sau#umui ir vie'ajai tvar ai. BA numatyta 'iame straipsnyje u du s irtin#us nusi altimus, t.y. u #rasinim! nuudyti ir u mo#aus terori/avim!. 3a#al pirm! dal". 1bje tas .ito mo#aus #yvyb ir svei ata. 3avojin#umas yra ir tas, ad darant '" nusi altim! nu entjusysis yra psic;i' ai traumuojamas. 1bje tyvioji pus ,! apib0dina tam ti r a tyvi vei sm padarymas* #rasinimas nuudyti mo# ar sun iai sutri dyti mo#aus svei at!. Hrasinimas tai altinin o a tyv0s vei smai, uriais prane'ama nu entjusiajam, ad jis bus nuudytas arba sun iai sualotas ar susar#dintas. Tai #ali b0ti padaryta odiu, ra'tu, #estais ir itais "vairiais b0dais. To s #rasinimas #ali b0ti i'sa ytas nu entjusiajam tiesio#iai ar per itus asmenis, ar vie'ai parei' iant. BA atsiranda ti tada, ai #rasinimas yra realus. BA atsiranda tada, ai yra rimto pa#rindo manyti, ad 'is #rasinimas bus reali/uotas. To iu atveju rei ia atsivel#ti " altinin o ir nu entjusiojo santy ius, #rasinimo motyvus ir " tai, aip tuos #rasinimus suprato pats nu entjusysis. Hrasinimas turi b0ti nu reiptas prie' on ret asmen" ar on rei! asmen #rup%. Tai )ormali -:

nusi altimo sudtis. ,is lai omas bai#tu nuo #rasinimo parei' imo. .iti mano, ad bai#tas yra tada, ai apie #rasinim! suino nu entjusysis. (stytojas nesutin a &ubje tas Ni/inis pa altinamas +: met asmuo. &ubje tyvioji pus 3adaromas tiesio#ine tyia. Eotyvai ir ti slai #ali b0ti labai "vair0s. 3a#al antr! dal". 1bje tas .ito mo#aus #yvyb ir svei ata bei turtas. 3avojin#umas yra ir tas, nu entjusysis yra psic;i' ai traumuojamas.

ad darant '" nusi altim!

1bje tyvioji pus Terori/avimas tai tam ti r vei sm atli imas mo#aus atvil#iu, #rasinant suspro#dinti, pade#ti ar padaryti ito i! pavojin#! #yvybei, svei atai ar turtui vei !. Tai padaroma ti a tyviais vei smais, ai nu entjusiajam prane'ama apie mint vei padarym!. Nusi altimas lai omas bai#tu nuo minto #rasinimo parei' imo. Normali sudtis. 3aprastai mo#aus terori/avimas rei' ia tam ti ros vei sm visumos padarym!, o ne aip vien artinis vei smo padarym!. Asmuo baudiamas pa#al 'i! dal" ir tada, ai jis sistemin#ai bau#ino mo#, naudodamas psic;in% prievart!. &istemin#umas rei' ia, ad bau#inama ne maiau aip tris artus. Nusi altimas lai omas bai#tu, ai trei! art! atli o bau#inimo vei sm!. &ubje tas Ni/inis pa altinamas +: met asmuo. &ubje tyvioji pus 3adaromas tiesio#ine tyia. Eotyvai ir ti slai #ali b0ti labai "vair0s. ,ei#u 'iame straipsnyje nurodyti #rasinimai yra "#yvendinami, tai jis atsa o pa#al itus B. straipsnius. <r 'is straipsnis nein riminuojamas. 7 tema. Nusikaltimai #mo aus laisvei &BK .. skyrius( Nusikaltim! #mo aus laisvei samprata Omo#aus laisv yra onstitucin vertyb. .onstitucijoje yra "tvirtintas mo#aus laisvs nelieiamumo principas. < i +AA> met nusi altimai mo#aus laisvei B. buvo tra tuojami siaurai C ti aip mo#aus laisvs pasirin ti buvimo viet! suvarymas 7)i/ine prasme9. .sinimasis " mo#aus laisv% pasirin ti norim! el#es" nebuvo lai omas nusi altimu mo#aus laisvei. Ti +AA> metais B. buvo papildytas straipsniu, re#lamentuojani atsa omyb% u mo#aus 'anta!. <r naujame B. nusi altimais laisvei yra lai omos ne ti vei os, uriomis sie iama )i/i' ai suvaryti mo#aus laisv% pasirin ti buvimo viet!, bet ir tos, uriomis sie iama priversti asmen" el#tis pa#al altinin o norus. 1:$iniai po#ymiai 1bje tas Vis nusi altim obje tas yra mo#aus laisv. .on reiai tai mo#aus laisv pasirin ti aip el#tis, "s aitant ir mo#aus laisv% pasirin ti savo buvimo viet!. Tam ti rais atvejais altinin as #rasina panaudoti smurt!, o tam ti rais atvejais ir panaudoja. Na ultatyviniu obje tu #ali b0ti ir mo#aus -8

svei ata. .ai yra daromi nusi altimai mo#aus laisvei, tai papildomu obje tu yra ir mo#aus #arb bei orumas 7pa#al dstytoj!9. Nu entjusiuoju #ali b0ti bet uris mo#us nepri lausomai nuo lyties, socialins padties ir t. Tais atvejais, ai yra paeidiama maamei vai laisv, tai altinin o vei a paprastai lasi)i uojama pa#al B. -2 s yriaus straipsnius. 1bje tyvioji pus 3aprastai padaromi vei imu. &udtys )ormalios. Istatym leidjas 'i nusi altim pabai#tum! sieja su tam ti r vei sm, susijusi su mo#aus laisvs suvarym, atli imu. Bendriausia prasme nusi altim mo#aus laisvei obje tyviuosius poymius apib0dina vei os, susijusios su mo#aus laisvs pasirin ti norim! el#es", suvarymu. &ubje tas Tai )i/inis asmuo nuo +: met. ,ei mintas vei as padaro valstybs tarnautojai pasinaudodami savo parei#iniais "#aliojimais, tai j vei os vali)i uojamos pa#al straipsnius, numatanius atsa omyb% u nusi altimus tarnybai. -FF5 liepos 6 dien! B. padarytas pa eitimas, pa#al ur" #ali b0ti baudiamas ir ,A u mo#aus laisvs varym!. &ubje tyvioji pus Visi nusi altimai mo#aus laisvei yra tyiniai nusi altimai. Neteis,tas laisv,s at,mimas &BK 1)< str.( 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra mo#aus laisv. .on reiai 'iuo nusi altimu yra paeidiama mo#aus laisv pasirin ti savo buvimo viet!. Nu entjusiuoju #ali b0ti ti asmuo nuo +5 met. .itu atveju tai vei a bus vali)i uojama pa#al B. +6: str. vai o pa#robimas. 1bje tyvioji pus 4is nusi altimas pasirei' ia neteistu laisvs atmimu mo#ui. Neteistas laisvs atmimas #ali pasirei 'ti labai "vairiai* mo#aus pa#robimu, sulai ymu, udarymu, lai ymu apibrtoje vietoje ar t. BA atsiranda ti u neteist! laisvs atmim!. Visi 'ie vei smai bus neteisti, jei jie daromi prie' asmens vali!. Tam ti rais atvejais laisvs atmimas prie' asmens vali! ne#ali b0ti pripa"stamas neteistu 7are'to, sumimo ir t. atvejai9. BA pa#al B. +5: str. atsiranda ti tada, ai neteistas laisvs atmimas neturi mo#aus pa#robimo aip " aito poymio. ,ei mo#ui neteistai laisv atimama pa#robiant j" aip " ait!, tai altinin o vei a vali)i uojama pa#al B. -6- str. .artais neteistas laisvs atmimas yra it sun esni nusi altim poymis 7pl'imas9. Neteistas laisvs atmimas #ali b0ti atviras arba slaptas, #ali b0ti panaudojama ap#aul, #ali b0ti ir smurtinis neteistas laisvs atmimas. Bendra taisy l ta, ad neteistas laisvs atmimas yra lai omas bai#tu, ai nu entjusysis neturi #alimybs laisvai pasirin ti savo buvimo vietos. 1 ie vienu on reiu atveju rei ia atsivel#ti " tai, o iu vei smu buvo padarytas neteistas laisvs atmimas. Bra )ormali nusi altimo sudtis. &ubje tas Hali b0ti privatus asmuo nuo +: met, o taip pat valstybs tarnautojas ar jam prily#intas asmuo, vei %s aip privatus asmuo. ,ei '" nusi altim! pastarieji padaro pasinaudoj% savo tarnybine padtimi, tai j vei a vali)i uojama aip pi tnaudiavimas. &ubje tyvioji pus Tai tyinis nusi altimas. .altinin as suvo ia, ad jis itam asmeniui neteistai atima laisv%. ->

4io nusi altimo vali)i uojantys poymiai 7B. +5: str. - d. ir 2d.9* +. smurto panaudojimas. ,is rei' ia, ad neteistai atimant laisv% prie' pat" nu entjus"j", o tam ti rais atvejai ir prie' itus asmenis buvo panaudotas )i/inis ar psic;inis smurtas. &murtas #ali b0ti naudojamas ir po to, ai asmuo yra pa#robtas. ,ei#u naudojant smurt! asmeniui yra padaromas neymus svei atos sutri dymas, tai 'is straipsnis apims to " sutri dym!. 1 jei bus padaromas sun us svei atos sutri dymas, tai vei a vali)i uojama pa#al sutapt". -. pavojaus asmens #yvybei ar svei atai su limas. ,is #ali ilti tie dl asmens pa#robimo, sulai ymo b0do, tie dl lai ymo nelaisvje s!ly#. ,ei#u dl neteisto laisvs atmimo b0do atsirado tam ti ri padariniai nu entjusiojo svei atai ar #yvybei, tai vei a vali)i uojama aip sutaptis. 2. lai ymas nelaisvje il#iau nei 5> valandas. .vailas poymis. 5. neteistas nu entjusiojo udarymas i psic;iatrijos li#onin% ne dl li#os. Nu entjusiuoju 'iuo atveju yra mo#us arba aps ritai neser#antis jo ia li#a, arba ser#antis to ia li#a, dl urios neturi b0ti apribota laisv. 3sic;i os li#oni ;ospitali/avimo to iose li#onins pa#rindus ir tvar ! nustato psic;i os svei atos priei0ros "statymas. ,ame nustatyta, ad jei asmuo ser#a psic;i os li#a, tai j" " to i! li#onin% j" #alima udaryti ti su jo #lobjo suti imu. Nusi altimas bai#tas nuo to momento, ai nu entjusysis neteistai udaromas " psic;iatrijos li#onin% ir t%siasi tol, ol yra lai omas 'ioje li#oninje. &ubje tu #ali b0ti ti tas asmuo, uris priima sprendim! dl neteisto asmens udarymo " psic;iatrijos li#onin% 7#ydytojas9. 1 artimieji, #lobjai, urie savo vei smais prisideda prie udarymo, turt b0ti lai omi or#ani/atoriais arba urstytojais. 3adaromas tiesio#ine tyia. Visada rei ia "rodyti, ad #ydytojas udar asmen" " li#onin% s!monin#ai suvo damas, ad tas asmuo neser#a to ia li#a, dl urios j" b0tina udaryti. 6reky+a #mon,mis &BK 1)5 str.( 1bje tas 4is nusi altimas pasirei' ia tuo, ad su mo#umi yra el#iamasi aip su dai tu, juo yra disponuojama. 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra mo#aus laisv. 4iuo atveju paeidiama mo#aus teis laisvai pasirin ti savo buvimo viet!. Nu entjusiuoju #ali b0ti abiej lyi asmenys, sulau % +5 met. ,ei asmenys jaunesni nei +5 met, tai vei a vali)i uojama aip nusi altimas vai ui ir 'eimai. 1bje tyvioji pus 4iuo nusi altimo obje tyvi!j! pus% apib0dina tam ti ri alternatyv0s altinin o vei smai* +. Asmens pardavimas. 3ardavimas yra mo#aus atly#intinas perdavimas itam mo#ui, j #rupei ar atitin amai "stai#ai ir pan. 4iuo atveju pardavjas "siparei#oja itai 'aliai u atitin am! pini# sum! perduoti mo#. -. .ito s asmens perleidimas. Tai bet o s mo#aus perdavimas treiajam asmeniui. Omo#aus atidavimas u s ol!, paslau#!, aip dovan! ir t. 2. Asmens pir imas. Tai asmens atly#intinas mo#aus "#ijimas. .ai yra asmens pir imas ar pardavimas, tai visais atvejais nu entjusiojo asmens suti imas 'ios vei os vali)i avimui neturi. 5. .ito s asmens "#ijimas. &ubje tas &ubje tu #ali b0ti )i/inis asmuo, sulau %s +: met. Halimi atvejai, ai pre yba monmis usiiminja asmenys, dirbantys valstybs tarnyboje, tai to ie asmenys atsa ys u nusi altim! valstybs tarnybai. -A

&ubje tyvioji pus Tai tyinis nusi altimas ir padaromas ti tiesio#ine tyia. B0tinuoju 'io nusi altimo poymiu yra specialus ti slas. BA atsiranda ti tada, ai mintos vei os padaromos turint ti sl! #auti turtins ar ito ios asmenins naudos. Turtin nauda tai mint vei sm atli imas sie iant pini#, materialini vertybi ar itos materialins naudos. .ita asmenin nauda tai bet o ia nauda sau. Ti vienu atveju "#ijimas nra 'iuo nusi altimu* ai mo#us "#yjamas sie iant j" i'laisvint. >mo aus veiksm! laisv,s var#ymas &BK 1)7 str.( Tai yra bendroji nusi altim mo#aus laisvei norma. Nes nustato BA u bet o " mo#aus laisvs varymus 7pir im!, pardavim!, neteist! laisvs atmim! ir t.9 1bje tas 4iuo nusi altimu sinamasi " mo#aus laisv% pasirin ti savo el#es". (arant '" nusi altim! yra visada naudojama psic;in prievarta ir dl to mo#us veriamas el#tis taip, aip to nori altinin as. Tai ne ti )i/ini vei sm ribojimas, bet ir norimo el#esio suvarymas. 1bje tyvioji pus 1bje tyvi!j! pus% apib0dina vei a ir b0das. Vei a C tai altinin o rei alavimas el#tis taip, aip nurodo altinin as. To s rei alavimas yra paremtas psic;ins prievartos panaudojimu 7tai vei os b0das9. 4ioje nusi altimo sudtyje atitin amas rei alavimas #ali b0ti i'rei' iamas ir odiu, ir ra'tu, ir on liudentiniais vei smais, tiesio#iai ar per tarpinin us. (arant 'i! vei ! rei alaujama* arba atli ti neteistus vei smus, arba susilai yti nuo teist vei sm atli imo, arba itaip el#tis pa#al altinin o nurodym!. =ei alavimas atli ti neteistus vei smus #ali pasirei 'ti rei alavimu padaryti nusi altim!, administracin" teiss paeidim! arba ito " teiss paeidim!. ,ei#u altinin as rei alauja, ad nu entjusysis padaryt tam ti r! nusi alstam! vei !, tai jo vei smai dar turi b0ti vali)i uojami ir aip urstymas padaryti nusi altim!. Tai#i sutaptis. ,ei#u nu entjusysis padaro dl altinin o rei alavimo on ret nusi altim!, tai jis trau iamas atsa omybn u 'io on retaus nusi altimo padarym!. BA atsa omyb pa#al '" straipsn" atsiranda ti tada, ai rei alavimai paremti psic;ins prievartos panaudojimu. Tai yra #rasinimas rei alavimo nevy dymo atveju padaryti al! nu entjusiojo asmens ar jo artimj interesams. Oala #ali b0ti labai "vairi* sumu'imas, sualojimas, ats leisti ompromituojanias inias ir pan. Nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai yra patei tas rei alavimas, #rindiamas #rasinimu. Bai#tinumui rei 'ms neturi, ar nu entjusysis "vy d t! rei alavim! ar ne. Hali atvejai, ai altinin as reali/uoja savo #rasinimus. Tai paprastai to ie atvejai yra vali)i uojami aip nusi altim sutaptis. (stytojo manymu, ai yra neymus svei atos sutri dymas, tai nebus sutaptis. &ubje tas ,uo #ali b0ti pa altinamas asmuo nuo +: met. Taip pat #ali b0ti ir juridinis asmuo. &ubje tyvioji pus 3adaromas tiesio#ine tyia. Eotyvai ir ti slai vali)i avimui neturi. =ei ia nustatyti ar mo#aus laisvs varymas neturi b0ti vali)i uojamas pa#al itus straipsnius, nes 'i norma yra bendroji it norm atvil#iu.

2F

' tema. Nusikaltimai ir +aud#iamieji nusi#en imai #mo aus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelie?iamumui &BK ../ straipsnis( Svoka ir r:$iniai po#ymiai 4iais nusi altimais yra sinamasi " mo#aus se sualinio apsisprendimo laisv%, o tada ai nu entjusiuoju yra maametis, tai yra sinamasi " se sualin" nelieiamum!. (arant ai uriuos 'iame s yriuje numatytus nusi altimus #alima padaryti )i/in prievarta. <r dl tos )i/ins prievartos panaudojimo #ali b0ti padaryta ala nu entjusiojo svei atai, apribota jo laisv. Tai#i papildomu ai uri nusi altim obje tu #ali b0ti ir nu entjusiojo asmens svei ata ir laisv. Nu entjusiaisiais #ali b0ti tie moterys, tie vyrai ir maameiai asmenys. 4ie nusi altimai pavojin#i ir tuo, ad #ali b0ti padaryta ir psic;in ala, uri trun a il#ai. 1bje tyvioji pus Visi 'ie nusi altimai padaromi a tyviais vei smais. Visos sudtys yra )ormalios. .ai urie autoriai mano, ad i'a#inimas yra materiali sudtis. &ubje tas &ubje tu #ali b0ti ti )i/iniai asmenys. P i'a#inim! ir se sualin" prievartavim! atsa o asmuo nuo +5 met, o u itus C nuo +: met. &ubje tyvioji pus Visi nusi altimai yra tyiniai. Buvusios spra#os* 3a#al an stesn" B. subje tu nebuvo pripa"stama moteris. (abar subje tu #ali b0ti ir vyras, ir moteris. Tad nu entjusiuoju #ali b0ti ir moteris, ir vyras. 3a#al an stesn" B. tiesio#iai nebuvo numatyta BA u prievartin" lytins aistros ten inim! oraliniu ar analiniu b0du. 3a#al an stesn" B. )a ti' ai nebuvo re#lamentuota BA u prievartin" lytins aistros ten inim! ne"sis verbiant. 3a#al an stesn" B. i' esms nebuvo numatyta BA u lytins aistros ten inim! #rasinant pavartoti smurt! ateityje ar #rasinant sunai inti turt!. 3a#al an stesn" B. nebuvo numatyta BA u se sualin" prie abiavim!. &eime yra "re#istruota B. pataisa. ,oje yra numatyta BA pilnameiam asmeniui, uris lyti' ai santy iavo arba itaip ten ino lytin% aistr! su jaunesniu nei +: met asmeniu, ai yra abiej pusi suti imas. /$#a inimas &BK 1)' str.( <'a#inimas tai lytinis santy iavimas tarp vyro ir moters prie' vieno i' j vali!. 3a#al B. i'a#inimas yra baudiamas ti tada, ai lyti' ai santy iaujama su mo#umi prie' 'io vali! panaudojant )i/in" smurt!, #rasinant tuoj pat j" panaudoti, itaip atimant #alimyb% prie'intis ar pasinaudojant bej#i' a nu entjusiojo asmens b0 l%. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra moters ar vyro se sualinio apsisprendimo laisv. Tais atvejais, ai yra i'a#inamas maametis asmuo, pa#rindiniu obje tu yra maameio se sualinis nelieiamumas. <'a#inimas #ali pasirei 'ti )i/inio smurto panaudojimu prie' nu entjus"j". Todl tam ti rais atvejais i'a#inimo )a ultatyviniu obje tu #ali b0ti ito mo#aus svei ata. Visais atvejais darant i'a#inim! ala 2+

padaroma asmens #arbei ir orumui. Tai#i papildomu obje tu yra mo#aus #arb ir orumas. Nu entjusiuoju i'a#inime #ali b0ti vyras ir moteris. ,ei nu entjusysis nepilnametis, tai yra vali)i uota sudtis. 1 jei maametis, tai itin vali)i uota sudtis. <'a#inimo atveju altinin as ir nu entjusysis paprastai yra s irtin# lyiu. Tuo i'a#inimas s iriasi nuo se sualinio prievartavimo, nes se sualinio prievartavimo atveju nu entjusysis ir altinin as #ali b0ti ir tos paios lyties asmeniu. 1bje tyvioji pus 3aprastai i'a#inimo obje tyvi!j! pus% sudaro dvi stadijos. 3irma stadija, tai )i/inio smurto panaudojimas ar #rasinimas tuoj pat j" panaudoti, ar ito s atmimas #alimybs prie'intis. Antra stadija, tai pats lytinis santy iavimas su nu entjusiuoju. &avaran i' a i'a#inimo )orma, ur b0t sun u i's irti 'ias stadijas, yra lytinis santy iavimas pasinaudojant bej#i' a asmens b0 le. <'a#inimas pasirei' ia lytiniu santy iavimu su nu entjusiuoju. ,is #alimas ti a tyviais vei smais. Dytinis santy iavimas tai va#inalinis lytinis a tas tarp vyro ir moters. 4is lytinio a to b0das leidia '" nusi altim! ats irti nuo B. +6F str. numatyto nusi altimo se sualinio prievartavimo. Gsminis s irtumas tarp i'a#inimo ir se sualinio i'prievartavimo yra lytins aistros ten inimo b0das 7va#inalinis b0das9. +. Ni/inio smurto panaudojimas i'a#inimo atveju. 4is poymis pasirei' ia tuo, ad altinin as nu entjus"j" mu'a, smau#ia, su elia ito " )i/in" s ausm! ar padaro tam ti rus svei atos sualojimus ir b0tent to iais vei smais sie iama nuslopinti nu entjusiojo asmens pasiprie'inim!. <'a#inimo sudtis apima neym ir nesun svei atos sutri dym! 7 iti mano, ad apima ti neym svei atos sutri dym!9. ,ei#u dl i'a#inimo nu entj%s asmuo mir'ta 7yra nuudomas9, tai bus nusi altim sutaptis. ,ei #yvyb i'a#inimo metu atimta neatsar#iai, tai ir#i bus sutaptis. -. <'a#inimas, ai #rasinama tuoj pat panaudoti )i/in" smurt!. Tai yra viena i' psic;inio smurto r0'i. 4io psic;inio smurto ti slas yra nuslopinti nu entjusiojo pasiprie'inim!. 4is poymis yra ti tada, ai '" )i/in" smurt! #rasinama panaudoti tuoj pat, bet ne ateityje. ,ei#u )i/in" smurt! #rasinama pavartoti ateityje ir rei alaujama lytini santy i, tai i'a#inimo nebus ir vei a bus vali)i uojama aip privertimas lyti' ai santy iauti. Hali b0ti #rasinama panaudoti smurt! ne ti prie' pat" nu entjus"j", bet ir prie' jam artim! asmen". ,ei#u yra #rasinama tuoj pat panaudoti ne )i/in" smurt!, o ito " smurt! 7sude#inti nam! ir t.9, tai altinin o vei a vali)i uojama aip privertimas lyti' ai santy iauti. 2. <'a#inimas atimant nu entjusiajam #alimyb% itaip prie'intis. Tai to ie altinin o vei smai, dl uri nu entjusysis praranda #alimyb% a tyviai pasiprie'inti altinin ui. 5. <'a#inimas pasinaudojant bej#i' a nu entjusiojo asmens b0 l%. Tai to ie atvejai, ai nu entjusysis dl savo )i/ins ar psic;ins b0 ls ypatum ne#ali suvo ti jo atvil#iu atlie am vei sm prasms arba suvo ia, bet dl bej#i' os b0 ls ne#ali vei smin#ai pasiprie'inti altinin ui. .altinin as 'iuo atveju turi suvo ti, ad nu entjusysis yra bej#i' os b0 ls. Bej#i' ! b0 l% #ali lemti "vair0s vei sniai* li#a, amius, )i/iniai svei atos sutri imai ir t. Tais atvejais, ai lyti' ai santy iaujama su psic;iniu li#oniu, visais atvejais turi b0ti s iriama psic;iatrin e sperti/, ad b0t nustatyta, ar asmuo ti rai nesuvo ia prie' j" atlie am vei sm prasms. Tais atvejais, ai lyti' ai santy iaujama su maameiu asmeniu, rei ia nustatyti, ar maametis dl savo i'sivystymo ir patirties suvo ia lytinio santy iavimo prasm% ir rei 'm%. Visais atvejais rei ia atsivel#ti " partnerio ami. ,ei#u lyti' ai santy iaujama su itu asmeniu panaudojant itus b0dus 7ap#aul, pasiti jimas* a' tave myliu, tu aminai busi mano ir pan.9, tai i'a#inimo nebus. .ai asmuo suvo ia, ad vartodamas al o;ol" su itu asmeniu, pastatys save " to ia padt", ad su juo bus lyti' ai santy iaujama, tai ir#i nebus i'a#inimo.

2-

<'a#inimas yra )ormali sudtis ir jis lai omas bai#tu nuo lytinio a to pradios, t.y. nuo "sis verbimo momento. Vien ti paio )i/inio ar psic;inio smurto panaudojimas dar nerei' ia, ad i'a#inimas yra "vy dytas. To iu atveju bus pasi sinimas i'a#inti. Bra atveju, ai altinin as, pavartoj%s psic;in" ar )i/in" smurt!, lyti' ai toliau nesanty iauja su nu entjusiuoju asmeniu, tai tra tuojama aip savanori' as atsisa ymas pabai#ti nusi altim!. Taiau u smurto vei smus altinin as turi b0ti trau iamas BA. &ubje tas Ni/inis pa altinamas asmuo nuo +5 met. &ubje tyvioji pus <'a#inimas padaromas ti tiesio#ine tyia. .altinin as suvo ia, ad lyti' ai santy iauja prie' asmens vali! ir to nori. Halimos situacijos, ai altinin as nuo'irdiai mano, ad pasiprie'inimas yra tariamas, to iu atveju i'a#inimo nebus. Eotyvai ir ti slai #ali b0ti "vair0s. (aniausiai yra sie is paten inti savo lytin% aistr!. .vali)i uojantys poymiai* <'a#inimas padarytas bendrinin #rups. 4is poymis yra tada, ai '" nusi altim! padaro du ar dau#iau asmen bendrai vei dami. Nusi altimas lai omas padarytas bendrinin #rups tie tais atvejai, ai lyti' ai santy iauja ie vienas i' bendrinin #rups, tie tais atvejais, ai tai padaro ti vienas asmuo, taiau iti asmenys padeda palauti nu entjusiojo pasiprie'inim!. Tais atvejais, ai lyti' ai santy iaujama su asmeniu, urio pasiprie'inimas buvo palautas it asmen vei smais, ir#i bus i'a#inimas padarytas bendrinin #rups 7dstytojas abejoja dl 'io atvejo9. ,ei#u intele tiniu b0du sudaromos ti s!ly#os i'a#inimui, tai 'io poymio nebus ir asmuo atsa ys u padjim! padaryti paprast! i'a#inim!. Nepilnameio asmens i'a#inimas. Tai altinin as turi inoti arba pa#al "vy io aplin ybes tai turi ir #ali numatyti. Eaameio asmens i'a#inimas. Atvejai, ai nu entjusysis neturi +5 met. Seksualinis prievartavimas &BK 14; str.( Tai nauja nusi altimo sudtis. &enajame B. to ios sudties nebuvo. 3ra ti' ai se sualinis prievartavimas apima tam ti ras vei as, urios pa#al sen!j" B. arba buvo lai omos i'a#inimu, arba buvo pripa"stamos c;uli#ani/mu, arba pripa"stamos tvir inamaisiais vei smais. 1bje tas To s pats aip ir i'a#inimo. .altinin as ir nu entjusysis #ali b0ti ir t pai, ir s irtin# lyi. 1bje tyvioji pus 3a#rindinis ir esminis 'io nusi altimo s irtumas nuo i'a#inimo yra lytins aistros ten inimo )orma. <'a#inimo atveju lytin aistra ten inama nat0raliu va#inaliniu b0du. 1 se sualinio prievartavimo atveju lytin aistra ten inama ne nat0raliu b0du, o analiniu, oraliniu ar ito io )i/inio s!lyio b0du. Analinis lytins aistros ten inimas yra tada, ai vyro varpa dir#inama moters ar vyro i'einamojoje an#oje. 1ralinis yra tada, ai vyro varpa dir#inama moters ar vyro burnoje. .ito io )i/inio s!lyio b0du apima labai "vairias se sualinio pasiten inimo )ormas* ai )i/i' ai onta tuojama su lytiniais or#anais. .ai lytiniais or#anais lieiamos "vairios vyro ar moters 0no dalys. .ito io )i/inio s!lyio b0das bus ir tada, ai moters ar vyro "vairios 0no dalys yra lieiamos "vairiais dirbtiniais lytiniais or#anais sie iant lytinio pasiten inimo. Tai to ie atvejai, ai imituojamas lytinis a tas. .iti poymiai yra to ie patys aip ir i'a#inimo* )i/inis ir psic;inis smurtas ir t. 22

&e sualinio pasiten inimo sie imas nra b0tinasis poymis. &udtis )ormali ir nusi altimas lai omas bai#tu, ai altinin as pradeda ten inti savo lytin% aistr!. &ubje tas, subje tyvioji pus ir vali)i uojantys poymiai yra to ie patys aip ir i'a#inimo. 6rivertimas lyti$kai santykiauti &BK 141 str.( 1bje tas 4iuo nusi altimu yra sinamasi " mo#aus se sualinio apsisprendimo laisv%. (arant '" nusi altim! mo#us veriamas lyti' ai santy iauti su itu mo#umi prie' savo vali!. Nu entjusiuoju #ali b0ti ir moteri' os, ir vyri' os lyties asmuo. Nu entjusiuoju #ali b0ti ti asmuo nuo +5 met. ,ei#u priveriamas lyti' ai santy iauti jaunesnis nei +5 met asmuo, tai altinin o vei a vali)i uojama aip i'a#inimas arba aip se sualinis prievartavimas. 1bje tyvioji pus Bendriausia prasme 'io nusi altimo obje tyvioji pus pasirei' ia privertimu it! asmen" lyti' ai santy iauti. Baudiamas asmuo, uris lyti' ai santy iavo arba ito s lytins aistros ten inimas prie' asmens vali!, #rasinant pavartoti smurt!, panaudojant ito i! psic;in% prievart! arba pasinaudojant asmens pri lausomumu. (vi stadijos* smurto panaudojimas ir lytinis santy iavimas arba ito s lytins aistros ten inimas. 4is nusi altimas apima tie nat0ral lytins aistros ten inim!, tie ir nenat0ral lytins aistros ten inim!. Nuo i'a#inimo ir se sualinio prievartavimo 'is nusi altimas s iriasi pa#al psic;inio smurto pob0d". & irtin#ai nuo i' a#inimo ir se sualinio prievartavimo #rasinimas panaudoti smurt! 'ioje sudtyje rei' ia #rasinim! tai padaryti ne tuoj pat, bet ateityje. 3rivertimas lyti' ai santy iauti yra ir tada, ai yra naudojama ir ito ia psic;in prievarta. & irtin#ai nuo i'a#inimo 'ioje sutartyje ito ia psic;in prievarta nra susijusi su #rasinimu padaryti nu entjusiajam )i/in% al!. Hali b0ti #rasinama sunai inti turt!, au#intin" ir iti. To iu atveju neturi rei 'ms, ar #rasinama atli ti tuos vei smus dabar ar juos atli ti ateityje. .ai altinin as priveri! nu entjus"j" lyti' ai santy iauti pasinaudodamas asmens pri lausomumu. (vi pa#rindins pri lausomumo )ormos* materialinis ir tarnybinis pri lausomumas. Nusi altimas lai omas bai#tu nuo lytini santy i ar ito ios lytins aistros ten inimo pradios. .ai daromas 'is nusi altimas, nu entjusysis #ali b0ti veriamas lyti' ai santy iauti su paiu altinin u arba su itu asmeniu. Tas itas asmuo neatsa ys, jei jis nesuvo ia, ad nu entjusysis lyti' ai santy iauti buvo priverstas. ,ei inojo arba suvo , tai atsa ys aip bendrinin as. &ubje tas Ni/iniai abiej lyi asmenys nuo +: met. &ubje tyvioji pus 3adaromas tiesio#ine tyia. .vali)i uojantis poymis yra tada, ai minti vei smai atlie ami nepilnameio asmens atvil#iu. Seksualinis prieka+iavimas &BK 142 str.( Tai nauja sudtis. ,os senajame B. nebuvo. &e sualinis prie abiavimas yra pripa"stamas baudiamuoju nusien#imu. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra mo#aus se sualinio apsisprendimo laisv. 3a#al dstytoj!, obje tu yra #arb ir orumas. Nu entjusiuoju #ali b0ti tie moteris, tie vyras, urie yra nuo altinin o pri lausomi tarnybi' ai arba itaip. 25

1bje tyvioji pus &e sualinis prie abiavimas #ali pasirei 'ti tam ti r vei sm atli imu, t.y.* Ivairi vul#ari vei sm atli imu. Tai #estai, i'rei' iantys altinin o sie " se sualiai bendrauti arba imituojantys to " bendravim!. Tai pa#lostymai, prisilietimai, pliau 'teljimas, per il#as ran os lai ymas, oro buinys ir pan. 3ana'i " vul#arius vei smus atli imu. Tas pats aip ir vul#ari vei sm. Ivairiais pasi0lymais. Tai #ali b0ti i'rei 'ta odiu, ra'tu, #estais, mimi a. Ivairiomis uuominomis. Tas pats aip ir pasi0lym. Turi b0ti vei sm nuose lumas. Tai )ormali sudtis. 4ie vei smai pripa"stami se sualiniu prie abiavimu, ai sie iama se sualinio bendravimo. Nusi altimas lai omas bai#tu nuo t vei sm atli imu. &ubje tas Abiej lyi asmenys nuo +: met ir ti s to s asmuo, nuo urio nu entjusysis yra tarnybi' ai arba itaip pri lausomas. &ubje tyvioji pus 3adaromas tiesio#ine tyia ir b0tinuoju poymiu yra specialusis ti slas sie ia se sualinio bendravimo. @a#ame?i! tvirkinimas &BK 14" str.( &savaranki$kai pasiruo$ti(&ne+us per e 2amin( 1; tema. Nusikaltimai ir +aud#iamieji nusi#en imai #mo aus orumui ir ar+ei &BK ..// skirsnis( 8mei#imas &BK 14) str.( 4meiimas tai pas leidimas apie it! mo# ti rovs neatitin anios in)ormacijos, #alinios panie inti arba paeminti t! asmen" arba pa irsti pasiti jim! tuo asmeniu. 1bje tas .ito mo#aus #arb ir orumas. Harb ir orumas tai mo#aus dorovins vertybs, apib0dinanios paio mo#aus poi0r" " save, sav%s vertinim! ir it moni poi0r" ir vertinim! to mo#aus. Harb yra siejama su aplin ini moni on retaus asmens vertinimu. Tai mo#aus padorumo, morals, uimamos padties visuomenje vertinimas ir pan. Harb suvo iama aip iti vertina t! mo#. 1rumas yra mo#aus paties sav%s vertinimas. Nu entjusiuoju yra bet o s itas mo#us. Neturi rei 'ms amius, jo vei snumas ar nevei snumas, taip pat nu entjusiuoju #ali b0ti ir mir%s asmuo. 1bje tyvioji pus ,i pasirei' ia vei imu. Tai rei' ia mela#in# ini, prasimanym, eminani ito mo#aus #arb% ar orum!, s leidimu. & leidimas suprantamas aip to i ini perdavimas bent vienam treiam mo#ui. ,ei#u to ios inios perduodamos nu entjusiajam, tai bus ne 'meiimas, bet "eidimas. To io pob0dio vei smai #ali b0ti padaromi ra'tu, odiu, spaudinyje, per visuomens in)ormavimo priemones. 4meiimas yra bai#tas nusi altimas, ai tam ti ro pob0dio inios yra perduodamos bent vienam itam mo#ui. =ei 'ms neturi, ar tas mo#us pati jo #auta in)ormacija, ar nepati jo. &ubje tas 3a altinamas )i/inis asmuo nuo +: met. &ubje tyvioji pus 26

Tyinis nusi altimas. .altinin as turi suprasti, ad patei ia mela#in#as inias ir to norjo. ,ei to ios inios buvo pas leistos paiam asmeniui neinant, ad tos inios yra mela#in#os, tai 'meiimo nebus. 4meiim! vali)i uoja tai, ad apie asmen" pas leidiama in)ormacija, neva nu entjusysis yra padar%s sun arba labai sun nusi altim!, arba per visuomens in)ormavimo priemon% ar spaudinyje. < iteisminis tyrimas pradedamas tada, ai yra atitin amo asmens pra'ymas arba pro uroro rei alavimas. A#eidimas &BK 144 str.( Ieidimas tai ito asmens vie'as arba nevie'as paeminimas odiu, ra'tu arba vei smu. Gsminis s irtumas nuo 'meiimo yra tas, ad tai yra daroma matant paiam nu entjusiajam arba jam nors ir nedalyvaujant, bet inant, ad nu entjusysis suinos apie "eidim!. 1bje tas Tai #arb ir orumas. 1bje tyvioji pus Ieidimu yra lai omas nepadorus vei smas, uris paemina mo#aus #arb% ir orum!. Ieidimas #ali b0ti atlie amas ir vei smu 7antausio s limas ir pan.9. Ieidim! rei t atriboti nuo c;uli#ani/mo, nes c;uli#ani' i vei smai atlie ami sie iant parodyti nepa#arb! visuomenei ir tarp altinin o ir nu entjusiojo ne#ali b0ti jo i nustatyt tarpusavio santy ini ry'i. &ubje tas 3a altinamas )i/inis asmuo nuo +: met. &ubje tyvioji pus Tyinis nusi altimas. Antroje dalyje numatytas baudiamasis nusien#imas. Tai rei' ia, ad "eidimas atli tas ne vie'ai. 11 tema. Nusikaltimai ir +aud#iamieji nusi#en imai nuosavy+ei- turtin,ms teis,ms ir turtiniams interesams &..V/// skyrius( Svoka ir sistema 4iame s yriuje "tvirtintos "vairios nusi alstam vei sudtys. +A2 str. patei tas turto verts i'ai' inimas. Nuosavyb uima labai svarbi! viet! m0s #yvenime. Nuosavyb yra vienas i' ie vieno asmens socialinis #ris. Nuosavyb #inama labai "vairiomis teisinmis priemonmis* pa#al L., pa#al AT3.. .ai tam ti romis vei omis 'iur 'iausiai paeidiamos asmens nuosavybs teiss, tai tada "trau iamos B. normos. Nuosavybs nelieiamumas yra "tvirtintas ir D= .onstitucijoje -2 str.* nuosavyb nelieiama ir nuosavybs teises sau#o "statymas. 3a#al L. turtins teiss tai dai tins teiss ir prievolins teiss. Tai rei 't, ad 'io s yriaus normos sau#ot ir intele tins nuosavybs obje tus, taiau B. yra ats iras s yrius nusi alstamoms vei oms, urios paeidia intele tin% nuosavyb%. Tad B. -> s yriaus pavadinimas yra per platus. 3a#al dstytoj! b0t pa a % '" s yri pavadinti nusi altimai ir baudiamieji nusien#imai nuosavybei. < i +AA6 met B. buvo du savaran i' i s irsniai, uriuose buvo re#lamentuota atsa omyb u nusi altimus nuosavybei* nusi altimai valstybs nuosavybei, o itas s irsnis nustat BA u nusi altimus asmeninei nuosavybei. Tai buvo soviet lai lie anos. 2:

1:$in, sud,tis 1bje tas 1bje tas yra nuosavyb. Bra nuomoni, ad r0'iniu obje t yra turtins teiss ir turtiniai interesai. 3a#al dstytoj! nuosavyb apima ir turtinius interesus, ir turtines teises. taip pat dstytojas mano, ad 'iomis nusi alstamomis vei omis yra paeidiama ne ti asmens teis laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti jam pri lausant" turt!, bet ir i' to disponavimo, valdymo ir naudojimo paeidiami turtiniai interesai ir turtins teiss. Nuosavyb 'io s yriaus prasme apima ir teisto turto valdytojo, uris nra turto savinin as, bet turt! valdo pa#al "statym! ar sutart", teis% t! turt! valdyti ir juo naudotis. .ai urios i' nusi alstam vei nuosavybei turi ir papildomus obje tus 7pl'imas, ada sinamasi ne ti " nuosavybs santy ius, bet ala padaroma mo#aus svei atai ir laisvei9. Ti teisin#as NV nuosavybei daly o apibrimas yra tin ama prielaida ats irti nuo it NV. Bendriausia prasme NV nuosavybei daly u yra turtas. Tai#i yra dvi ra'tutins nuomons. Vieni autoriai patei ia plai! turto aip NV nuosavybei daly o samprat!. Turtu jie lai o bet o ius e onominius i'te lius, urie turi vert% ir savinin !. .iti autoriai turt! apibria aip materialius dai tus, urie mo#aus darbu ats irti nuo #amtins aplin os ar su urti #amybos procese. (stytojas pritaria antrajai nuomonei. 3a#al dstytoj! turtas tai dai tai, urie yra pasisavinti i' #amtos ar yra su urti #amybos procese. Tai #ali pini#ai, vertybiniai popieriai, )auna, )lora ir t. .yla lausimas ar NV nuosavybei daly u #ali b0ti em, au#alija, #yv0nija. Vienu atveju pastarieji daly ai yra NV nuosavybei daly u, o itu atveju NV #amtinei aplin ai daly u. NV aplin ai daly u yra lau iniai vrys, esantys nat0ralioje #amtinje aplin oje. <r jei jie yra nai inami neteistai, tai altinin as trau imas BA pa#al -8- str. NV nuosavybei #ali b0ti ne ti #yv0nija, bet ir em ir tam ti ra au#menija 7mi' ai9. Taiau rei ia turti omeny, jei#u nai inami mi' ai ar ita au#menija, esanti sau#omose #amtos obje tuose, tai altinin o vei a pripa"stama NV ne nuosavybei, bet NV aplin ai. NV nuosavybei daly u #ali b0ti ti to ie dai tai, urie turi tam ti r! e onomin% vert% ir savinin !. NV nuosavybei daly o rei 'm turi didel% rei 'm% turi ir NV vali)i avimui 7 ai pa#robiamas nedidels verts ar didels verts svetimas turtas9. ,ei pa#robiamas nedidels verts turtas, tai NV pripa"stama baudiamuoju nusien#imu, o jei pa#robtas didels verts turtas, tai jau vali)i uojantis poymis. NV daly u #ali b0ti ti s svetimas turtas, t.y. to s, uris altinin ui nepri lauso nuosavybs teise ar itaip nra jo teistai valdomas. Tam ti ri vei smai nuosavo turto atvil#iu ir#i #ali b0ti NV, bet ti ne NV nuosavybei. NV nuosavybei daly u aps ritai ne#ali b0ti antspaudai, spaudai ar do umentai, nes u j pa#robim! BA numatyta B. 2F- str., t.y. nusi altimai valdymo tvar ai. Taiau tam ti r do ument pa#robimas #ali b0ti susij%s su NV nuosavybei. 3v/., pa#robiamas pasas, ad ito vardu atli ti a o ius vei smus. NV nuosavybei daly u ne#ali b0ti do umentai, urie personi)i uotiems asmenims sutei ia teis% #auti tam ti r! turt! 7e iai, vitai ir pan.9. ,ie neturi savaime patys jo ios verts. ,ie ti yra "ran iu uvaldyti turt!. Eo jimo priemons 7 redito ortels ir t.9 taip pat nra NV nuosavybei daly u, o prisipa"stama NV )inansams. Taiau jei su ja i'imama pini# i' ban omato, tai to iu atveju yra su iavimo ir B. -+5 str. 7nusi altimas )inansams9 sutaptis. NV nuosavybei daly u nra intele tins vei los re/ultatai. ,ie NV, numatyt B. -A s yriuje, daly u. NV nuosavybei daly u nra i'imti i' apyvartos ar ribotos apivartos tam ti ri dai tai* 'aunamieji #in lai, nar otins media#os, radioa tyviosios media#os ir t. $ia NV obje tu bus visuomens sau#umas. NV nuosavybei daly u ne#ali b0ti mo#us ar jo dalys bei or#anai. Taip pat daly u nra mirusiojo palai ai, nes B. numato BA u mirusiojo palai i'nie inim!. B. 2++ str. - d. numato BA u dai t pavo#im! i' apo. 4ilumos, ele tros ener#ija, dujos ir ry'io paslau#os yra NV nuosavybei daly u. 1bje tyvioji pus 28

Bevei visos NV nuosavybei padaromos vei imu. Ti turtins alos padarymas ap#aule yra padaromas nevei imu. Turto sunai inimas ar su#adinimas #ali b0ti padaromi ir vei imu, ir nevei imu. Bra nuomoni, ad su iavimas #ali b0ti padaromas ir nevei imu. (stytojas nesutin a. (au#uma NV nuosavybei yra materialiosios nusi altim sudtys. Ti turto prievartavimas ir nusi alstamu b0d #auto turto "#ijimas yra )ormaliosios sudtys. .ai uri NV nuosavybei b0tinuoju poymiu yra padarymo b0das ir tas b0das s iria nuo it pana'i NV nuosavybei. &u iavimo atveju turtas uvaldomas ap#aule. &ubje tas (au#elio NV nuosavybei subje tu #ali b0ti ir )i/inis, ir juridinis asmuo. P dau#el" NV BA atsiranda nuo +: met. 1 u va#yst%, pl'im! ir turto sunai inim! ar su#adinim! esant vali)i uojanioms aplin ybms BA atsiranda asmeniui nuo +5 met. Bra NV, uri subje tai be bendrj poymi turi turti ir tam ti rus specialiuosius poymius. Turto pasisavinimo atveju yra nurodyta, ad subje tu #ali b0ti ti asmuo, uriam turtas pati tas ar yra jo inioje. &ubje tyvioji pus (au#uma NV nuosavybei yra tyiniai nusi altimai. Neatsar#iai #ali b0ti padaromas ti turto sunai inimas ar su#adinimas dl neatsar#umo. Turto i''vaistymas #ali b0ti padaromas ir tyia ir neatsar#iai. (stytojas nelabai su pastaruoju atveju nelabai sutin a. Eotyvai ir ti slai nra b0tinuoju poymiu, nors dau#uma NV nuosavybei padaromi savanaudi' ais motyvais ir ti slais. NV nuosavybei tai B. &( -> s yriuje numatytos vei os, uriomis sinamasi " nuosavyb% ir tuo paprastai padaroma turtin ala asmeniui. NV nuosavybei #alima bendriausia prasme #alima sus irstyti " dvi #rupes* +. NV nuosavybei, susijusios su nusi alstamu praturtjimu. Tai visos vei os, i's yrus vei as, numatytas B. +>8, +>>, +>A 7dl +>A str. nra vienin#os nuomons9 straipsniuose. -. NV nuosavybei, nesusijusios su nusi alstamu praturtjimu. Tai +>8, +>>, +>A straipsniai. (stytojas dl +>A str. nesutin a, ad ji #alima pris irti prie antros #rups. Va yst, &BK 157 str.( Va#yst tai slaptas ar atviras nesmurtinis svetimo turto pa#robimas. Va#yst yra tipin pa#rindin svetimo turto uvaldymo )orma. 1bje tas Tiesio#inis obje tas atitin amo asmens on reti nuosavyb. Nuosavyb ir privati, ir vie'a, ir t.t. darant va#yst% iti teisiniai #riai nra paeidiami. Va#ysts daly as svetimas turtas. (aly ! apib0dina trys momentai* +. 4is turtas visada yra materialus. -. Va#ysts daly u #ali b0ti ti dai tas, turintis e onomin% vert% 7e onominis va#ysts daly o poymis9. 2. Teisinis poymis, uris rei' ia, ad va#ysts daly u #ali b0ti ti svetimas turtas, t.y. esantis ito asmens nuosavybje ar ito asmens teistai valdomas. .altinin as #ali b0ti trau iamas BA u savo turto pa#robim! pa#al su iavimo sudt". Tais atvejais, ai asmuo paima turt!, uris yra jo ir ito asmens bendroji nuosavyb, be bendraturio inios, tai byla eliama ti esant nu entjusiojo s undui. Halima pa#robti dar art! jau pa#robt! turt!. Va#ysts daly u #ali b0ti ir ne ilnojamieji dai tai. 2>

Va#ysts daly o vert turi rei 'ms va#ysts vali)i avimui 7vir' -6F EHD, arba nuo + i i 2 EHD, i i + EHD, bus pa#al AT3. 6F str., jei#u nra B. +8> str. - d. numatyt vali)i uojani poymi9. 1bje tyvioji pus 3asirei' ia svetimo turto pa#robimu. 3a#robimas tai slaptas ar atviras, neteistas ir neatly#intinas svetimo turto pamimas ir jo uvaldymas. 3adaromas ti vei imu. Neteistumas rei' ia, ad va#yst yra padaroma ne ti to iu b0du, uris udraustas "statymo, bet ir tai, ad altinin as 'iuo atveju neturjo jo i teisi " '" turt!. Neatly#intinumas rei' ia, ad altinin as e vivalenti' ai 7pini#ais ar itu turtu9 neatly#ina pa#robto turto verts. Apie 'io poymio nebuvim! #alima albti, ai pamus svetim! turt! yra "vy dytos dvi s!ly#os* +. u turt! turi b0ti atly#inta jo pamimo metu ar arba i' art po pamimo. -. turi b0ti atly#inama visa jo vert. Hali b0ti padaroma slaptai ar atvirai. 3aprastai atviras svetimo turto pa#robimas lai omas pavojin#esniu va#ysts atveju ir yra baudiamas #rieiau. Va#yst padaromas slaptai tada, ai turtas yra pa#robiamas nematant turto savinin ui ar itiems asmenims arba nors ir matant, taiau nesuvo iant, ad yra #robiamas svetimas turtas. 1 atviras yra tada, ai savinin as ar iti asmenys mato ar suvo ia, jo# yra #robiamas turtas. .albant apie pa#robim! aip va#ysts obje tyvi!j! pus% apib0dinant" poym", tai pa#robimas pasirei' ia svetimo turto pamimu. 3amimas neteistas svetimo turto per limas i' vienos vietos " it!. Pvaldymas neatly#intinas svetimo turto pasisavinimas, ai altinin as turi #alimyb% '" turt! naudoti savo nuoi0ra. Va#yst yra lai oma bai#ta NV nuo turto uvaldymo momento, ai altinin as "#yja reali! #alimyb% su tuo turtu el#tis savo nuoi0ra. 3aprastai teism pra ti oje pats pamimo )a tas yra vertinamas aip pasi sinimas padaryti va#yst%. &ubje tas Ni/inis pa altinamas ar ribotai pa altinamas asmuo nuo +5 met. &ubje tyvioji pus 3adaroma ti tyia. (is usija dl to, ar yra netiesio#in tyia, ar ne. (stytojas nesutin a. Eotyvai ir ti slai nra b0tinuoju poymiu. Va#yst% vali)i uojantys poymiai. +. B. +8> str. - d. vali)i uoja pat" pa#robimo b0d!. Isibrovimas neteistas, atviras arba slaptas altinin o pate imas " patalp!, sau#y l! ar sau#om! teritorij!. <'s iriami eturi daniausiai pasitai antys "sibrovimo atvejai* "sibrovimas, pasirei' iantis "silauimu nu#alint li0tis, susijusias su dai t nai inimu. Teism pra ti oje to i "sibrovim atveju altinin o vei a vali)i uojama aip va#ysts ir turto sunai inimo ar su#adinimo sutaptis. pate imu " patalp! nu#alint moni pasiprie'inim!. Neturi virsti to iu smurtu, ad b0t vali)i uojama aip apipl'imas. pate imas " patalp! panaudojant ap#aul%. 7dis utuotinas9 ai svetimas turtas pa#robiamas panaudojant tec;nines priemones ai dai tai paimami, uvaldomi ne"einant " patalpas. Neteis,tas naudojimasis ener ija ir ry$io paslau omis &BK 15' str.( Bendriausia prasme BT do trinoje 'iuo lausimu #alima i's irti tris nuomones* +. .ai urie mo slinin ai si0lo vertinti ener#ijos neteist! naudojim! aip va#yste, nes 'ilumos, ele tros ener#ija yra va#ysts daly as. Taip yra 1landijoje. 2A

-. .iti mo slinin ai to ius vei smus si0lo vali)i uoti aip turtins alos padarym! ap#aule. Taip yra =usijoje. 2. (ar iti mano, ad i'ven#ti to i dis usij, tai rei ia "vesti " baudiamuosius "statymus straipsnius, re#lamentuojanius u neteist! naudojim!si ener#ija. Taip yra Dietuvoje. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra nuosavyb. Taiau 'iuo atveju nuosavybs teisi paeidimas yra speci)inis ta prasme, ad paeidiamos ener#ijos ar ry'i savinin turtins teiss. (aly as yra speci)inis. 3a#al daly ! 'is nusi altimas yra s iriamas nuo it pana'i nusi altim nuosavybei. (aly u yra* Gle tros ener#ija. 4ilumos ener#ija. (ujos. Vanduo. Tele omuni acij tei iamos paslau#os 7ry'i paslau#os9. .iti e onomin% vert% turintys daly ai. 1bje tyvioji pus ,! apib0dina* Atitin amas altinin o vei imas, t.y. neteistas naudojimasis ener#ija ir ry'i paslau#omis. Neteistas naudojimasis ener#ija ir ry'io paslau#omis #ali pasirei 'ti* neteistu prisijun#imu prie ener#ijos tie imo, ry'i tin lo ar sau#y losM s aiti li rodmen i' raipymu, ad altinin as turt maiau mo ti u sunaudot! ener#ij!M ito s neteistas naudojimasis ener#ija ar ry'io paslau#omis. Tai rei' ia, ad ener#ija ar ry'io paslau#omis paeidiant nustatyt! tvar !. Tam ti ri padariniai, t.y. turtins alos itam asmeniui padarymas. Tai b0tinasis 'io nusi altimo poymis. Turtin ala #ali b0ti padaroma tie )i/iniam, tie juridiniam asmeniui. Nusi altimas lai omas bai#tu, ai itam asmeniui yra padaroma turtin ala. Nuo padarytos turtins alos dydio altinin o vei a vali)i uojama pa#al straipsnio pirm!, antr! ar trei! dalis. ,ei#u asmeniui padaroma didel turtin ala, tai altinin o vei a bus vali)i uojama pa#al B. +8A str. - d. ,ei#u itam asmeniui padaroma nedidel turtin ala, tai altinin o vei a pripa"stama baudiamuoju nusien#imu ir jis yra baudiamas pa#al trei!j! dal". .ada yra didel, o ada nedidel, o ada normali alaK Tai vertinamasis poymis. <r visais atvejais sprendiant, ar turtin ala yra didel ar ne, rei ia atsivel#ti " atsiradusios alos dyd" ir asmens, uriam ta ala padaryta, turtin% padt". 4iuo atveju ai' inant turtins alos turin", ne#ali b0ti tai omos B. +AF str. nuostatos dl turto verts i'ai' inimo. 3rieastinis ry'ys tarp vei imo ir atsiradusi padarini. &ubje tas ,uo #ali b0ti ir )i/inis ir juridinis asmuo. ,ei#u 'is nusi altimas padaromas pasinaudojant savo tarnybine padtimi, tai altinin o vei a vali)i uojama pa#al B. --> str. &ubje tyvioji pus Hali b0ti padaromas arba tiesio#ine, arba netiesio#ine tyia. Eotyvai ir ti slai #ali b0ti labai "vair0s, bet jie paprastai susij% su savanaudi' umo ti slais. Halimi atvejai, ad darant '" nusi altim! yra i'ardomi ar su#adinami tam ti ri ener#ij! tie iantys ar ry'i "ren#iniai. Tai 'iuo atveju altinin o vei a bus vali)i uojama aip nusi altim sutaptis pa#al '" straipsn" ir B. +>8 str. 6l,$imas &BK 17; str.( 5F

Dy#inant pl'im! su va#yste, tai pl'imas yra pavojin#esnis nusi altimas nei va#yst. Bendriausia prasme pl'im! #alima b0t apibrti aip neteist!, smurtin" svetimo turto pamim! ir neatly#intin" jo pasisavinim!. 3a#rindinis 'i vei s irtumas yra tas, ad pl'imas yra smurtinis svetimo turto pa#robimas. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra on reti nuosavyb. 3apildomas obje tas yra asmens svei ata, laisv ir orumas. 3a#al dstytoj! mo#aus #yvyb nra papildomas obje tas. (aly u yra svetimas turtas. Taip pat speci)i a daly o poi0riu yra ir ta, ad darant pl'im! yra pa#robiamas svetimas turtas, bet ir daroma ala nu entjusiojo svei atai. Todl pl'imo daly u #ali b0ti ir mo#us, uris 'iuo atveju yra vadinamas nu entjusiuoju. 1bje tyvioji pus 3l'imas padaromas tam ti rais a tyviais vei smais. 3l'im! nuo it NV nuosavybei s iria jo padarymo b0das. .on reiai pl'imo atveju svetimas turtas yra pa#robiamas* +. panaudojant )i/in" smurt!. 4iuo atveju )i/inio smurto panaudojimas pl'ime #ali pasirei 'ti* sm0#io ar sm0#i sudavimu nu entjusiajamM itais smurtiniais vei smais, uriais nu entjusiajam su eliamas )i/inis s ausmasM bet o io svei atos sutri dymo nu entjusiajam padarymu. .aip vali)i uoti pl'im!, jei#u darant '" nusi altim! nu entjusiajam padaromas sun us svei atos sutri dymasK 4iuo atveju yra nusi altim sutaptis pa#al pl'imo ir vali)i uoto sun aus svei atos sutri dymo sutaptis 7B. +26 str. - d. A p.9M aip )i/inis smurtas pl'imo atveju suprantami ir tam ti ri iti vei smai, uriais tiesio#iai nu entjusiojo svei atai ala nepadaroma, bet atsiranda #rsm to iai alai iltiM -. #rasinant tuoj pat j" panaudoti. Tai viena i' psic;inio smurto r0'i. 4iuo atveju #ali b0ti #rasinama panaudoti ir to " smurt!, uris yra pavojin#as nu entjusiojo #yvybei. To " smurt! #rasinama panaudoti ne ateityje, o tuoj pat. Hrasinimas tuoj pat panaudoti )i/in" smurt! #ali b0ti i'rei' iamas labai "vairiai* odiais, #estais, smurtini vei sm imitavimu, #in l rodymu ir t. Nu entjusysis turi suprasti smurto realum!. Tai#i #rasinama panaudoti )i/in" smurt! ir tuoj pat j" panaudoti. 2. itaip atimant #alimyb% nu entjusiajam prie'intis* ai nu entjusysis yra i/oliuojamasM nu entjusiojo suri'imas, prira inimas antran iaisM ai prie' nu entjus"j" panaudojamos stipriai svai#inaniai vei ianios tam ti ros priemons. 3l'imo nebus, jei alojamas nu entjusiojo turtas. 3l'imo esm yra ta, ad smurtas yra naudojamas tam, ad pasie ti ti sl! pa#robti turt!. &murto panaudojimo ti slas yra palauti ar susilpninti nu entjusiojo pasiprie'inim!. 3l'imu nelai omas to s turto uvaldymas, ai altinin as nu#ali tam ti r! nu entjusiojo pasiprie'inim! ne smurtu, o tam ti rais neti tais vei smais. Ni/inis smurtas, #rasinimai #ali b0ti panaudoti ne ti prie' pat" turto savinin ! ar jo valdytoj!, bet ir prie' itus asmenis, urie sie ar #aljo sutru dyti altinin ui pa#robti turt!. 3l'imas yra materiali NV sudtis ir nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai altinin as turi reali! #alimyb% el#tis su pa#robtu turtu savo nuoi0ra. &ubje tas Hali b0ti ti )i/inis pa altinamas asmuo nuo +5 met. &ubje tyvioji pus 3l'imas padaromas tiesio#ine tyia. Eotyvai ir ti slai vali)i avimui rei 'ms neturi. 5+

3l'imo atveju labai svarbu nustatyti, ada svetimo turto pa#robimo procese pas altinin ! susi)ormavo etinimas panaudoti smurt! turto uvaldymui. ,ei#u etinimas pa#robti turt! atsirado po smurto panaudojimo, tai altinin o vei a aip pl'imas paprastai ne#ali b0ti vali)i uojamas. Tai#i pl'imo atveju smurtas turi b0ti naudojamas aip priemon turtui pa#robti. Tam ti rais atvejais va#yst #ali perau#ti " pl'im!. ,ei#u asmuo pa#robia turt! nenaudodamas smurto, o po to sie damas '" turt! i'lai yti panaudoja smurt!, tai altinin o vei a i' va#ysts perau#a i pl'im!. 3l'im! vali)i uojantys poymiai 3a#al straipsnio - d. pl'im! vali)i uoja svetimo turto pa#robimas "sibrovus " patalp!, panaudojus ne'aunam!j" #in l!, peil" ar it! specialiai mo#ui sualoti pritai yt! dai t!. Ne'aunamas #in las tai "vair0s dai tai, urie nepripa"stami 'aunamaisiais. Tai sprendia e spertai. .ai naudojamas peilis 7bet o io dydio ir pan.9, tai pl'imas visada vali)i uojamas pa#al - d. .ai naudojami iti specialiai pritai yti dai tai, s irti sualoti mo#, tai rei ia nustatyti ar altinin as sie sualoti mo# panaudodamas to " dai t!. 3a#al straipsnio 2 d. pl'im! vali)i uoja tai, ad pa#robiamas didels verts turtas arba apipl'iama dalyvaujant or#ani/uotai #rupei, arba panaudojamas 'aunamasis #in las ar spro#muo. 3a#al B. 'aunamasis #in las suprantamas aip tam ti ras vei iantis "ren#inys ar dai tas. 4aunamasis #in las pl'imo metu turi b0ti panaudojamas pa#al savo ti slin% pas irt", tai ti tada #ali altinin o vei a b0ti vali)i uojama pa#al 'io straipsnio 2 d. Turto prievartavimas &BK 171 str.( Turto prievartavimas tam ti ra prasme yra artimas pl'imui, nes abu nusi altimus sieja atitin amas pana'us nusi altimo padarymo b0das ir darant pl'im!, ir darant turto prievartavim! nu entjusiojo atvil#iu yra naudojama prievarta. 1bje tas Tiesio#inis nuosavyb. 3apildomas asmens svei ata, #arb ir orumas, laisv. (aly as yra svetimas turtas 7tie ilnojamas, tie ne ilnojamas9. 1bje tyvioji pus Bendriausia prasme turto prievartavimas pasirei' ia dvejopo pob0dio vei smais* +. vertimu nu entjus"j" atli ti tam ti rus turtinio pob0dio vei smus ar nuo j susilai yti. Turto prievartavimo atveju nu entjusysis yra veriamas* arba perduoti turt!M arba sutei ti turtin% teis%. 4iuo atveju altinin as #ali rei alauti, ad nu entjusysis perduotu tam ti ras turtines teisesM arba atleisti altinin ! nuo turtins parei#osM arba atli ti itus turtinio pob0dio vei smus ar nuo j susilai yti. Vertimas nu entjus"j" atli ti au 'iau i'vardintus vei smus ar nuo j susilai yti #ali b0ti padaromas ti a tyviais vei smais. Vertimas #ali b0ti atviras 7odin ar ra'ytin )orma, #estais, #in l demonstravimas ir pan.9, uris #ali b0ti parei' iamas tie tiesio#iai savinin ui ar jo artimiesiems, arba umas uotas vertimas 7nu entjusiojo ar jo artimj asmen, turto apsau#a, sutari sudarymasM bendriausia prasme 'iuo atveju vertimas #ali b0ti umas uojamas tam ti r paslau# si0lymu9. &varbu nustatyti, ad au 'iau pamintiems vei smams nebuvo teisto pa#rindo. ,ei#u to " vertim! lemia tam ti ra esanti ar #inijama altinin o teis, tai altinin o vei a ne#ali b0ti 5-

vali)i uojama aip turto prievartavimas. Bet to iu atveju altinin o vei a #ali b0ti vali)i uojama pa#al itus straipsnius 7savavaldiavimas ir iti.9. Turto prievartavimas yra ti tada, ai altinin as neturi jo i teisi " rei alaujam! turt!. -. #rasinimu, ad jei#u nu entjusysis nesiel#s taip, aip altinin as rei alauja, tai jo atvil#iu bus panaudotas smurtas. .altinin as 'iuo atveju rei alauja atli ti tam ti rus turtinio pob0dio vei smus ir prie'in#u atveju ada panaudoti prie' nu entjus"j" panaudoti tam ti r! prievart!. Tuo atveju, jei#u nu entjusysis ne"vy dys altinin o rei alavimu, jam #rasinama* prie' j" panaudoti )i/in" smurt! 7sumu'ti, su elti )i/in" smurt! ir pan.9M sunai inti ar su#adinti nu entjusiojo turt!M pas elbti nu entjus"j" ar jo artimuosius ompromituojani! in)ormacij!. Tai#i turi b0ti vertimas atitin amai el#tis ir tas vertimas turi b0ti paremtas atitin amu #rasinimu. Turto prievartavimas yra )ormali nusi altimo sudtis ir jis lai omas bai#tu nuo to momento, nu entjusiajam patei iamas atitin amas rei alavimas, uris yra paremtas mintais #rasinimais. &ubje tas Ni/inis pa altinamas ar ribotai pa altinamas asmuo nuo +5 met. &ubje tyvioji pus Hali b0ti padaromas ti tiesio#ine tyia. - d.* Numatytas )i/inio smurto panaudojimas aip vali)i uojantis poymis. 4iuo atveju smurtas naudojamas aip nu entjusiojo "bau#inimo priemon. ,ei#u turto prievartavimo atveju naudojant )i/in" smurt! bus padaromas sun us svei atos sutri dymas, tai bus vali)i uoto sun aus sutri dymo ir turto prievartavimo sutaptis. Turto prievartavimas sunai inant ar su#adinant nu entjusiojo turt!. 4iuo atveju nesvarbu, ar tas turtas yra paio nu entjusiojo ar it jam artim asmen. Turto prievartavimas atimant asmeniui laisv%. Tai visi neteisti laisvs atmimo atvejai. (idels turtins alos padarymas. didels verts turto prievartavimas 7pa#al B. +AF str.9. taip pat 'is poymis apims ir tuos atvejus, ai rei alaujama perduoti teis% " didels verts turt!. turto prievartavimas dalyvaujant or#ani/uotoje #rupje. ai

2 d.*

Turto prievartavimo ir pl,$imo atskyrimas +. Normalus pa#rindas* pl'imas yra materiali nusi altimo sudtis. 1 turto prievartavimas yra )ormali nusi altimo sudtis. -. 3l'imo atveju visada, ai yra #rasinama panaudoti )i/in" smurt!, '" smurt! #rasinama panaudoti tuoj pat. Turto prievartavimo atveju paprastai )i/in" smurt! #rasinama panaudoti ateityje. 2. 3l'imo atveju yra ymiai siauresnis psic;ins prievartos turinys, t.y. #rasinama panaudoti ti nedelsiant )i/in" smurt!, o turto prievartavimo atveju #ali b0ti #rasinama ne ti pavartoti )i/in" smurt!, bet ir pas leisti it! asmen" ompromituojani! in)ormacij!. Turto prievartavimas panaudojant )i/in" smurt! 7 vali)i uojantis turto prievartavim! poymis9. .ai yra vali)i uota turto prievartavimo sudtis, tai ats yrimo riterijumi i'lie a tai, ad turt! rei alauja perduoti ne tuoj pat, o ateityje. Turto prievartavimo atveju paprastai rei alaujama tam ti ro apibrto turto dydio. 52

Turto prievartavimo atveju b0din#a tam ti ra motyvacija, odl rei alaujama tam ti ro turto.

Suk?iavimas &BK 172 str.( &u iavim! nuo it NV vei nuosavybei s iria speci)inis jo padarymo mec;ani/mas. &u iavim! nuo it NV nuosavybei s iria tai, ad darant '" nusi altim! svetimas turtas yra "#yjamas panaudojant ap#aul%. +AA> +- -> DAT nutarimas. 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra vis r0'i nuosavyb. (aly as svetimas ne ilnojamasis ar ilnojamasis turtas, ur" ap#aule "#yja altinin as. 1bje tyvioji pus ,i pasirei' ia tam ti r alternatyvi vei sm padarymu* +. &vetimo turto "#ijimu. &vetimo turto "#ijimas tai a tyv0s altinin o vei smai, ai jis panaudodamas ap#aul% paima ir pasisavina svetim! turt!. 4iuo atveju nu entjusysis pats paprastai perduoda altinin ui '" turt!. &u iavimu nebus pripa"stamos to ios vei os, ai prie turto yra paten ama panaudojant ap#aul%, tai yra turtas nra uvaldomas ap#aule, o ti paten ama prie jo panaudojant ap#aul%. -. &vetimos turtins teiss "#ijimu. ,is daniausiai pasirei' ia tuo, ad altinin as ap#aule "#yja ir panaudoja "vairius do umentus, uriuose "tvirtinta teis altinin ui #auti svetim! turt!, juo naudotis ir disponuoti. 2. Turtins prievols i'ven#imu ar panai inimu. (aniausiai pasirei' ia tuo, ad altinin as ap#aule "#yja "vairius do umentus, uri pa#rindu yra i'ven#iama turtin prievol ar 'i turtin prievol yra panai inama. 3a#al B. +>- str. u su iavim! baudiama nepri lausomai nuo to, ar buvo i'ven#ta paio altinin o turtin prievol, ar it asmen turtins prievols. B0tinuoju su iavimo poymiu yra 'io nusi altimo padarymo b0das. &u iavimo esm ta, ad "#yjant svetim! turt!, teis%, i'ven#iant ar panai inant turtin% prievol% yra panaudojama ap#aul. B0tinuoju poymiu yra pa#auls panaudojimas. 4iuo atveju ap#aul panaudojama turint ti sl! su laidinti turto savinin ! ar it! asmen", urio inioje turtas, ir pastarieji savanori' ai perleidia turt! ar turtin% teis%. Ap#aul #ali pasirei 'ti odiu, ra'tu arba on liudentiniais vei smais. Ap#aul s irstoma " a tyvi!j! ir pasyvi!j! ap#aul%. A tyvioji ap#aul bus tada, ai yra patei iamai tam ti ri ap#aulin#i duomenys. 3asyvi ap#aul yra tada, ai yra nutylimi tam ti ri duomenys. &u iavimas yra materiali arba tam ti rais atvejais )ormali 7 ai "#yjama turtin teis9 NV sudtis ir yra susij%s su turtins alos padarymu. &ubje tas Ni/inis arba juridinis asmuo. Ni/inis asmuo ti niuo +: met. &ubje tyvioji pus 3adaromas ti tiesio#ine tyia. Vyrauja nuomon, savanaudi' umas aip su iavimo ti slas. ad su iavimo b0tinuoju poymiu yra

&u iavimo atveju turtas yra "#yjamas panaudojant ap#aul%. Vienas i' ap#auls #alim atveju yra tada, ai panaudojami su lastojami do umentai. .aip vertinti altinin o vei !, ai jis svetima turt! ar svetim! turtin% teis% "#yja su lastodamas do ument!, nes B. 2FF str. yra numatyta BA u do umento 55

su lastojim! ir to io do umento panaudojim!. ,ei altinin as ti panaudojo su lastot! do ument!, tai B. +>- str. apima to " vei sm!. 1 jei altinin as pats su lastojo do ument! ir po to j" panaudojo, tai bus B. +>- str. ir B. 2FF str. sutaptis. .aip ats irti su iavim!, numatyt! B. +>- str., nuo reditinio su iavimo, numatyto B. -F8 str.K Halimo situacijos, ai altinin as panaudoja ap#aul% ir uvaldo turt! i' asmens, uris dl amiaus ar tam ti r )i/ini ar psic;ini savybi, ne#ali suvo ti su juo atlie am vei sm. To iu atveju yra ne su iavimas, o va#yst. .aip vali)i uoti altinin o vei !, ai svetimas turtas yra "#yjamas panaudojant neti rus pini#usK 3a#al dstytoj!, to iu atveju yra su iavimo ir neti r pini# reali/avimo sutaptis. .vali)i uojantis poymiai - d.* didels verts turto "#ijimas ir didels verts turtins teiss "#ijimas bei didels verts turtins prievols i'ven#imas ar panai inimas. 2 d.* su iavimas pripa"stamas baudiamuoju nusien#imu, ai yra "#yjamas nedidels verts turtas ir t.t. Turto pasisavinimas &BK 17" str.( 1bje tas Tai vis )orm nuosavyb. (aly as yra specialus ir daly o poymiai leidia ats irti '" nusi altim! nuo it pana'i NV nuosavybei. (aly as tai svetimas turtas ar svetima turtin teis, uri altinin ui yra pati ta ar buvo jo inioje. 3ati tas turtas ar pati ta turtin teis tai uimam parei#, speciali pavedim bei sutari pa#rindu teistame altinin o valdyme esantis svetimas turtas arba turima svetima turtin teis, uri atvil#iu altinin as turi teisi' ai apibrtus "#alinimus. Tai#i yra trys poymiai* +. turto ar turtins teiss valdytoju yra altinin asM -. to s turtas valdomas ar turtin teis turima teistu pa#rinduM 2. asmuo, valdantis turt! ar turintis turtin% teis%, turi ir tam ti rus "#aliojimus 'io turto ar turtins teiss atvil#iu. 3ati tu turtu rei t pripainti ir to " turt!, ur" #auna tam ti rus "#aliojimus turintys asmenys 7policinin ai suren a baudas, u stovjim! suren a rin liavas ir pan.9. Buv%s altinin o inioje yra to s turtas, ai altinin as dl savo uimam parei# turi teis% pavaldiniams, uriems pati tas tas turtas, duoti nurodymus dl 'io turto. 3a#al dstytoj! s!vo os altinin ui pati tas turtas ir buv%s altinin o inioje yra sinonimi' os. 1bje tyvioji pus Turto pasisavinimas pasirei' ia tam ti ra vei a, ai altinin as jam pati t! ar buvus" jo inioje turt! ar turtin% teis% neteistai paveria savo turtu arba savo turtine teise. 3a#al dstytoj! turto pasisavinimas #ali b0ti padaromas ti a tyviais vei smais. Bet yra nuomoni, ad turto pasisavinimas #ali b0ti padaromas nevei imu. Tai materiali )ormali NV sudtis. .ai yra pasisavinamas turtas, tai nu entjusiajam yra padaroma turtin ala ir tai yra b0tinasis poymis, o ai yra pasisavinama turtin teis, tai yra )ormali NV sudtis, nes tai nerei' ia alos atsiradimo. &ubje tas ,uo #ali b0ti arba )i/inis, arba juridinis asmuo. Ni/inis asmuo turi b0ti ne jaunesnis nei+: met. be bendrj poymiu subje tas turi ir tam ti rus specialiuosius poymius, urie i'plau ia i' altinin o santy io su pasisavintu turtu. &ubje tu #ali b0ti ti asmuo, uriam svetimas turtas yra pati tas ar buvo jo inioje. 56

,ei altinin as jam pati t! turt! pasisavina aip valstybs tarnautojas ir tais jis padaro vy dydamas savo tarnybines )un cijas, tai altinin o vei a vali)i uojama aip turto pasisavinimo ir pi tnaudiavimo sutaptis. &ubje tyvioji pus Hali b0ti padaromas ti tiesio#ine tyia. Halimi atvejai, ai altinin as ti lai inai #auna pasinaudoti tam ti ru turtu, tai to iu atveju bus va#yst, o ne turto pasisavinimas. .aip va#yst bus vali)i uojami ir to ie atvejai, ai altinin as pa#robia to " turt!, uris perduotas altinin ui tam, ad su tuo turtu b0t atli tos tam ti ros tec;nins operacijos. .vali)i uojantys poymiai* - d.* didels verts svetimo turto ar didels verts turtins teiss pasisavinimas. 2 d.* turto pasisavinimas bus baudiamuoju nusien#imu, jei turtas ar turtin teis bus nedidels verts. Turto i$$vaistymas &BK 17) str.( 1bje tas Vis )orm nuosavyb. (aly as yra analo#i' as turto pasisavinimo daly ui. 1bje tyvioji pus ,i pasirei' ia arba altinin ui pati to ar jo inioje buvusio turto i''vaistymu, arba turtins teiss i''vaistymu. Tai#i padaromas ti a tyviais vei smais. Turto i''vaistymas yra tada, ai altinin as jam pati t! turt! ar buvus" joje inioje turt! ar turtin% teis% neteistai parduoda, dovanoja ar itaip neteistai perleidia tretiesiems asmenims. Tai materiali )ormali NV sudtis. Turto pasisavinimas nuo turto i''vaistymo s iriasi tuo, ad turtas i''vaistomas jo nepasisavinus, t.y. neuvaldius bent trumpam lai ui. ,ei turtas uvaldomas bent trumpam lai ui, o po to jis yra i''vaistomas, tai altinin o vei a vali)i uojama aip turto pasisavinimas. 3aprastai ai turtas yra i''vaistomas, tai pas altinin ! turto nebelie a, o turto pasisavinimo atveju turtas pas altinin ! i'lie a, taiau 'iuo atveju teistas turto valdymas pa eiiamas neteistu turto naudojimu ir disponavimu. &ubje tas 3a#al B. subje tu #ali b0ti ti )i/inis asmuo. Turi ir specialiuosius poymius. ,ie to ie patys aipo ir turto pasisavinimo atveju. &ubje tyvioji pus Hali b0ti padaromas tyia arba atsar#iai. Turto i''vaistymas s iriasi nuo turto pasisavinimo obje tyvi!ja puse ir subje tyvi!ja puse. 1adinio pasisavinimas &BK 174 str.( 1bje tas Vis r0'i nuosavyb. 3a#al daly ! ats iriama 'i vei a nuo va#ysts, turto pasisavinimo. (aly as yra arba lobis, arba didels verts radinys, arba altinin ui atsiti tinai pate %s didels verts svetimas turtas. Dobis pa#al L. tai emje u asti ar itaip paslpti pini#ai ar vertin#i dai tai, uri savinin as paprastai ne#ali b0ti nustatytas dl to, ad prajo dau# lai o nuo j u asimo. (stytojas mano, ad lobis turi b0ti didels verts. (idel vert nustatoma pa#al B. +AF str. Vertinant, ar lobis yra didels 5:

verts, rei ia atsivel#ti ir " itus riterijus* istorin, socialin, mo slin, ult0rin vert. Nuosavoje emje ar nuosavybs teise asmeniui pri lausaniame obje te rastas lobis yra to asmens nuosavyb. (idels verts radinys pa#al L. radiniu lai omas pamestas dai tas, urio savinin as neinomas. Asmuo, rad%s pamest! dai t!, turi perduoti t! dai t! jo savinin ui, o jei savinin as neinomas, tai per savait% rei ia prane'ti policijai. Bra nuomon, ad ai asmuo ino rasto dai to savinin o asmenyb%, tai bus va#yst, o jei neinoma savinin o asmenyb, tai bus radinio pasisavinimas. Atsiti tinai altinin ui pate %s didels verts svetimas turtas tai tie atvejai, ai to s turtas altinin ui paten a ir altinin as j" #auna neteistai ir nesant altinin o tyios. 4iuo atveju altinin as prie' jam #aunant to " turt! ar 'io turto #avimo metu neturi tyios '" turt! neteistai uvaldyti. B0tent tyi! to " turt! neteistai pasisavinti, uvaldyti pas altinin ! atsiranda ti tada, ai jis t! turt! yra neteistai #av%s. Tai#i pa#al tyios susi)ormavimo lai ! 'i vei a ats iriama nuo it NV nuosavybei. 1bje tyvioji pus 4is nusi altimas yra padaromas au 'iau pamint dai t pasisavinimu. (stytojas mano, ad 'is nusi altimas padaromas ti a tyviais vei smais. Tai yra, ai mintais dai tais altinin as pradeda naudotis aip su nuosavais. Nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai altinin as pradeda naudotis tais dai tais aip su nuosavais. Nuosavumas pasirei' ia tuo, ad altinin as neada dai to #r!inti savinin ui. &ubje tas Ni/inis pa altinamas asmuo nuo +: met. jei radin" pasisavin! atitin amas valstybs tarnautojas pi tnaudiaudamas savo tarnyba, tai altinin o vei a vali)i uojama aip nusi altimas valstybs tarnybai. &ubje tyvioji pus 3adaromas ti tiesio#ine tyia. Turtin,s #alos padarymas ap aule &BK 17< str.( ,ei#u ly#inti '" nusi altim! su itais nusi altimais nuosavybei, tai rei ia pamintai tai, ad 'io nusi altimo speci)i a yra ta, jo# altinin as 'iuo atveju praturtja neteistai i'lai ydamas pas save turt!, uris turi b0ti perduotas nu entjusiajam. 1bje tas Vis r0'i nuosavyb. 3apildomu obje tu yra atsis aitym tvar a tarp paslau# tei j ir j #avj. (aly as tai pre s ar pini#ai, uri ne#avo nu entjusysis. Teori' ai daly u #ali b0ti ir ne ilnojamasis turtas. 1bje tyvioji pus ,! apib0dina* Vei a. 4iuo atveju vei a padaroma nevei imu. Bendriausia prasme altinin as neatlie a tam ti r vei sm, uriuos jis privaljo ir #aljo atli ti. Bra atitin amos alternatyvios vei os* +. Ven#imas atsis aityti u atli tus darbus. -. Ven#imas atsis aityti u perduotas pre es. 2. Ven#imas atsis aityti u sutei tas paslau#as. 5. Ven#imas mo ti privalomas "mo as. Vei os padarymo b0das. Au 'iau pamintos vei os yra daromos naudojant ap#aul%. ,ei nra ap#auls, tai nebus 'io nusi altimo. $ia ap#aul yra nu reipta ne uvaldyti turt!, bet sie iant t! turt! i'lai yti, sie iant i'ven#ti tam ti r mo jim. 4is nusi altimas bus ir tuo atveju, ai asmuo ap#aul% panaudoja sumo ti ti dal" privalom mo jim. 3adariniai. 4is nusi altimas lai omas bai#tu nuo to momento, ai itam asmeniui padaroma turtin ala. .ai ap#autam asmeniui padaroma nedidel turtin ala, tai vei a pripa"stama baudiamuoju nusien#imu pa#al straipsnio antr!j! dal". Turtin ala #ali b0ti padaroma tie )i/iniam, tie juridiniam asmeniui. &!vo a nedidel turtin ala ne#ali b0ti tapatinama su 58

nedidels verts turtu pa#al B. +AF str., bet pirmiausia rei ia atsivel#ti " pini#in% alos i'rai' !. 1 po to " asmen"* ar )i/inis asmuo, ar ,A, nu entjusiojo turtin% padt". 3rieastinis ry'ys tarp vei os ir padarini. ,is turi b0ti visada nustatomas.

&ubje tas ,A ir NA nuo +: met. &ubje tyvioji pus Hali b0ti padaromas tie netiesio#ine, tie tiesio#ine tyia. Eotyvai ir ti slai nra b0tini poymiai. Turto su#alojimas ra sunaikinimas ty?ia &BK 175 str.( 1bje tas Nuosavyb. (aly as tie ilnojamasis, tie ne ilnojamasis ti svetimas turtas. ,ei#u altinin as sunai ina ar su#adina savo turt!, tai altinin o vei a #ali b0ti tam ti rais atvejais vali)i uojama ti pa#al itus B. straipsnius 7su iavimas ir t.9. (aly u nra turtas, urio sunai inimas ar su#adinimas sudaro savaran i' ! NV sudt" 7B. +-8 str., --F str., ->F str.9. &unai intas ar su#adintas turtas turi turti tam ti r! materiali! vert% ir savinin !. AT3. 6F 2 str. numatyta atsa omyb, ai nu entjusiam padaroma neymi ala. 1bje tyvioji pus 4is nusi altimas padaromas dvejomis alternatyviomis vei omis* +. &vetimo turto sunai inimas. ,is pasirei' ia tuo, ad dl tam ti ros vei os turtas neten a savo e onomins bei 0 ins verts ir jo ne#alima naudoti pa#al ti slin% pas irt". Gsant turto sunai inimui jo vartojamosios savybs ne#ali b0ti at urtos. Turtas #ali b0ti )i/i' ai sunai inamas, ai jo nebelie a, o itas atvejis yra tas, ad jis )i/i' ai i'lie a, bet praranda savo vartojam!sias savybes. -. &vetimo turto su#adinimas. Tai to s turto savybi praradimo laipsnis, ai jo vert sumaja ir jis dalinai tampa netin amu naudoti pa#al ti slin% pas irt". 4iuo atveju vartojamosios savybs paprastai #ali b0ti at uriamos. Tie su#adinimas, tie sunai inimas #ali pasirei 'ti tie vei imu, tie nevei imu. Nevei imas yra tada, ai tyia nesilai oma tam ti r sau#umo taisy li arba tyia nesiimama rei iam turtui i'sau#oti vei sm. B0tinuoju poymiu yra tam ti r padarini atsiradimas. Tai#i tai materiali nusi altimo sudtis. Nuo to momento, ai turtas su#adintas ar sunai intas, nusi altimas lai omas bai#tu. &ubje tas 3a#al pirm!j! straipsnio dal" atsa o asmuo nuo +: met. 3a#al antr!j! dal" atsa o asmuo nuo +5 met. &ubje tyvioji pus 3adaroma tie tiesio#ine, tie netiesio#ine tyia. .vali)i uojantys poymiai +. 4" nusi altim! vali)i uoja turto sunai inimas ar su#adinimas visuotinai pavojin#u b0du. Tai to s b0das, uris paprastai elia #rsm% moni svei atai ar #yvybei. ,ei sunai inant ar su#adinant 0va mons, tai pri lausomai nuo altinin o santy io su atsiradusiais padariniais #alimi "vair0s BA u t! vei ! variantai. 5>

-. &u#adinami tam ti ri dai tai, uri su#adinimas elia #rsm% moni svei atai ar #yvybei. Tai atvejai, ai i'ardomas ar su#adinamas "ren#inys ar a#re#atas, jei#u dl to #aljo nu entti mons. 2. (idels verts svetimo turto sunai inimas ar su#adinimas. 5. (idels mo slins, istorins ar ult0rins verts turto sunai inimas ar su#adinimas. Turto sunaikinimas ar su adinimas d,l atsar umo &BK 177 str.( &ne+us( Nusikalstamu +:du auto turto 0 ijimas ar+a reali2avimas &BK 17' str.( 1bje tas 3a#rindinis tiesio#inis obje tas yra nuosavyb. (aly o speci)i a leidia '" nusi altim! nuo it nusi altim. (aly u yra ne bet o s turtas, bet turtas #autas atitin amu b0du nusi alstamu b0du. Bra nesvarbu, dl o ios nusi alstamos vei os yra #autas tas turtas. Ar daly u #ali b0ti turtas, uris yra pa#amintas nusi alstamu b0duKKK (stytojas mano, ad #ali b0ti, bet nra uti rintas. 1bje tyvioji pus 3asirei' ia alternatyvi vei sm padarymu* +. To io turto "#ijimu. Tai to io turto #avimas "vairiais b0dais* per ant, dovanojant, mainant ir pan. Hali b0ti "#yjamas ir u atly#" ir be jo. -. To io turto naudojimas. Tai tam ti ras disponavimas 'iuo turtu savo nuoi0ra. 2. To io turto reali/avimas. Tai atly#intinas ar neatly#intinas to io turto perdavimas tretiesiems asmenims. .altinin as neturi paadti t! turt! reali/uoti i i nusi altimo darymo. Tai )ormali sudtis. Nusi altimas lai omas bai#tu, ai altinin as atlie a bent vien! i' alternatyvi vei sm &ubje tas ,A ir NA nuo +: met. &ubje tyvioji pus 3adaroma tiesio#ine tyia. .altinin as turi inoti, ad jo "#ytas, naudojamas ar reali/uotas turtas buvo #autas nusi alstamu b0du. .vali)i uojantys poymiai (idels verts turto "#ijimas, naudojimas ar reali/avimas. Treioje dalyje yra numatytas baudiamasis nusien#imas.

5A